ŪKININKAS ANDRIUS VASILIAUSKAS

VEIKLOS VYKDYMO ADRESAS: Ilgoji g.17 , Antakalnio k., Ašmintos sen.,

Prienų r. sav.

ŠVELNIAKAILIŲ ŽVĖRELIŲ (AUDINIŲ) VEISIMAS IR AUGINIMAS

INFORMACIJAATRANKAI ATLIKTI DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI

VERTINIMOPLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIUS ŪKININKAS ANDRIUS

VASILIAUSKAS

Ūkininko adresas: Milupio g.2, Kaunas

Ūkio identifikavimo kodas: 1379259

PAV atranką parengė -------------------- Z. Šimkevičienė

Medeinos g. 35-16, LT -06137 VilniusTel. 867814289, el. p. zanasimkeviciene@yahoo.com

Vilnius, 2015 m.1

ĮVADASLietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojančiais normatyviniais reikalavimais, visa planuojama veikla,

kuri gali daryti poveikį aplinkai, turi būti vertinama galimo poveikio aplinkai aspektu.

Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą1,

planuojama ūkinė veikla (toliau PŪV) skirstoma į dvi kategorijas: veikla, kuriai privalomas poveikio

aplinkai vertinimas (toliau PAV) ir veikla, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai

vertinimo.

PAV atranka atliekama pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka

dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 1punktą:

- kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 vnt. gyvulių).

Informacija atrankai parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m.

gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1026 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio

30 d. įsakymo Nr. D1-665 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų

patvirtinimo“ pakeitimo“, (TAR, i. k. 2014-19959), įsigaliojęs 2015 m. gegužės 1 d 2.

1

2

2

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIAUS (UŽSAKOVO) AR JO ĮPAREIGOTO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO DOKUMENTŲ RENGĖJO

PATEIKIAMA INFORMACIJA

I.INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIŲ(UŽSAKOVĄ):

1.Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

Planuojamos veiklos organizatorius Ūkininkas Andrius VasiliauskasKontaktinis asmuo: Andrius Vasiliauskas, tel.869881236Įmonės pavadinimas: Andriaus Vasiliausko ūkis

Įmonės adresas, telefonas, faksas Milupio g.2, Kaunas, tel.869881236,el.p. andriusvasiliauskas@hotmail.com

2.PAV atrankos rengėjas

PAV atrankos rengėjas Z. Šimkevičienė, adresas Medeinos g. 35-16, Vilnius, tel.+37068714289, el.p. zanasimkeviciene@yahoo.com

II. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS APRAŠYMAS

3.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimas ir auginimas.

PAV atranka atliekama pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka

dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 1punktą:

- kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 vnt. gyvulių).

4.Planuojamos ūkinės veiklos fizinės charakteristikos

Esama žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdai –

kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Veikla bus vykdoma trijuose sklypuose:

- žemės sklypas - unikalus daikto numeris:6901-0003-0070, kadastro vietovės pavadinimas : 6901/0003:70 Ašmintos k.v. plotas 3,190 ha

- žemės sklypas - unikalus daikto numeris:4400-0825-3296, kadastro vietovės pavadinimas : 6901/0003:278 Ašmintos k.v. plotas 0,4000 ha

- žemės sklypas - unikalus daikto numeris:4400-0825-3196, kadastro vietovės pavadinimas : 6901/0003:277 Ašmintos k.v. plotas 2,6098 ha

Žemės sklypai į saugomų teritorijų apribojimus nepatenka.

3

Giluminiai gręžiniai, dirvožemio nukasimo darbai nebus atliekami. Naujas gamybinis pastatas

statomas įmonės teritorijoje, kuri yra padengta kieta danga. Darbai susiję su dirvožemiu nebus

atliekami. Griovimo darbai nebus atliekami.

5. Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis

Naujai statomose audinių pavėsinėse bus laikoma 4000 vnt. (100 vienetų SG) veislinė audinių banda.

SAZ pagal teisės aktus nereglamentuojama iki 300 SG. Veislinės audinės yra laikomos du metus, po

to keičiama naujais jaunikliais. Taip pusė veislinės audinių bandos bus kasmet pakeičiama, kad po

dviejų metų nereikėtų keisti visos bandos iš karto. Užaugintos audinės bus užmigdomos ir išvežamos

į firmą, kuri nulupa kailius ir pateikia į aukcioną. Krituoliai atiduodami utilizuoti į UAB „Rietavo

veterinarinė sanitarija”.

Planuojama pastatyti 13 audinių pavėsinių. Tarp atskirų pavėsinių bus palikti 3,5 m tarpai ir pavėsinės

bus sustatytos eilėmis. Tarpuose tarp audinių pavėsinių eilių bus įrengti technologiniai takai, padengti

skalda, kad galėtų važinėti šėrimui skirta mašina. Pavėsinių stogas pilnai uždengs narvus, kad

nepatektų krituliai ant narvų ir mėšlo surinkimo lovių. Kiekvienoje pavėsinėje vidutiniškai bus nuo 40

iki narvų. Kiekvienas narvas suskirstytas į 6 mažesnius narvus, kuriuose bus laikoma po vieną audinę.

Šėrimas. Audinės bus šeriamos pirktais paruoštais pašarais, atvežtais iš pašarus ruošiančios

įmonės ir saugomais šaldytuve. Pašarai audinėms bus atvežami vasaros metu kiekvieną dieną, žiemą

kas antrą dieną specializuotu transportu. Pašarai bus tiekiami specialia įranga su programiniu

valdymu. Važiuos mažas traktorius su pašarų talpa tarp pavėsinių ir tieks pašarus automatiškai į

tiesiai kiekvieną narvą. Audinės bus šeriamos du kartus per dieną. Visi kiti reikiami vitaminai ir

maistiniai papildai duodami kartu su pašaru. Šėrimo įranga, pašarų tara, įrankiai plaunami kiekvieną

dieną po audinių šėrimo. Plovimas bus atliekamas įrengtoje plovykloje su aukšto slėgio įranga,

dezinfekcijai bus naudojama natrio hipochlorito tirpalas.

Girdymas. Kiekviename narve bus įrengtas čiulptuvėlis audinei atsigerti, todėl nebus vandens

nuostolių. Audinių girdymui numatoma sunaudoti 5,0 m3/parą (1825 m3/metus) vandens. Vanduo

bus gaunamas požeminio vandens gręžinio, kuris bus įrengtas, prieš pradedant ūkinę veiklą. Narvų

kraikui bus naudojami šiaudai. Narve audinei yra padaromas guolis iš šiaudų ir žiemos metu pusė

narvo uždengiama iš viršaus šiaudais. Šiaudai bus laikomi uždarose patalpose. Tarpai tarp pavėsinių

bus padengti skalda.

Po narvais bus mėšlo surinkimo loviai (į kuriuos kris mėšlas iš narvų) po kuriais bus patiesta

hidroizoliacija. Į lovius bus įpilama pjuvenų, kad būtų lengviau išvalyti ir tokiu būdų bus

4

sumažinamas kvapų sklidimas. Ant dirvožemio mėšlas nepateks. Iš lovių į specialią mobilią talpą

mėšlas bus surenkamas rankiniu būdu ir nuvežama saugoti į mėšlidę. Mėšlo surinkimas ir išvežimas į

mėšlidę bus vykdomas vieną kartą per savaitę, kad nesklistų nemalonūs kvapai į aplinkos orą.

Vanduo lovių plovimui nebus naudojamas. Viena arklys sudaro 1 SG, o 4000 audinių sudaro 100 SG.

Skaičiuojant mėšlo susidarymą iš audinių yra priliginama, kad iš vieno arklio susidaro 1,33 m3/ mėn.,

tai reiškia, kad ir iš 1SG susidarys 1,33 m3/ mėn. mėšlo [2], o 4000 audinių sudaro 100 SG, tai iš 100

SG per 1 mėnesį susidarys 133 m3. Per 6 mėnesius susidarys: 133 m3 x 6 ꞊ 798 m3. Kaupimo trukmė

yra 6 mėn. ir susikaups 798 m3 mėšlo, o mėšlidės turis 911 m3. Susikaupęs mėšlas per 6 mėn. sutilps į

mėšlidę.

Mėšlidė bus įrengta esamoje daržinėje. Daržinės grindys bus padengta kieta nelaidžia

skysčiams danga ir patiesta plėvelė nelaidi skysčiams. Mėšlidės tūris 911 m3. Mėšlidės viduje mėšlas

po kiekvieno papildymo uždengiamas šiaudais ir plėvele, tai sumažins azoto nuostolius ir kvapų

sklidimą aplinkos ore. Mėšlas bus atvežamas ir iškraunamas įvažiavus į mėšlidę. Mėšlas ant

dirvožemio nepateks. Visas mėšlas bus atiduodamas ūkininkui ( žr. priedas Nr.8). rajoną laukų

tręšimui.

Mėšlo kiekiai bus registruojami žurnale. Taip pat bus registruojama kada ir kiek mėšlo buvo

perduota ūkininkui laukų tręšimui.

Gyvulinės kilmės atliekos (audinių krituoliai) bus atiduodamos pagal sutartį firmoms,

tvarkančioms tokias atliekas. Audinių krituoliai bus surenkami iš narvų ir saugomi šaldytuve ( žr.

priedas Nr.4), kol bus išvežami į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija”.

6.Žaliavų naudojimas

Pagrindinės žaliavos bus žvėreliams skirti specialūs pašarai. Pašarai audinėms bus perkami.

Numatoma sunaudoti apie 140 t/metus pašarų , 10 t/ metus pjuvenų ir 10 t smulkintų šiaudų. Taip pat

bus sunaudojama 0,300 t/metus natrio hipochlorito pašarų išdalinimo mašinai dezinfekuoti. Natrio

hipochloritas bus laikomas prekinėse pakuotėse plovyklos vagonėlyje. Išvežus audines, narvai bus

išvalomi ir dezinfekuojami natrio hipochlorito tirpalu rūko pavidalu. Pavojingų, radioaktyvių

medžiagų nebus naudojama.

7.Gamtos išteklių naudojimas

Planuojamas vandens sunaudojimas:

- 1825 m m3/metus ir 5,0 m3/parą audinių girdimui;

- 365 m3/metus, 1,0 m3/parą buitinėms reikmėms;

5

- 730 m3/metus, 2,0 m3/parą įrangos plovimui;

Iš viso bus sunaudojama 2920 m3/metus ir 8,0 m3/parą vandens. Vanduo bus gaunamas iš požeminio

vandens gręžinio. Bus įrengtas naujas vandens gręžinys, prieš pradedant ūkinę veiklą.

8.Energijos išteklių naudojimas

Elektros energija teritorijos apšvietimui ir buitinėms reikmėms bus gaunama iš LESTO. Kurą

deginančių įrengimų nebus.

9. Pavojingų, nepavojingų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas, nurodant, atliekų susidarymo

vietą, kokios atliekos susidaro atliekų susidarymo šaltinis arba atliekų tipas , preliminarų jų

kiekį, jų tvarkymo veiklos rūšis.

Švelnia kailių žvėrelių fermoje susidarys 2,0 t/metus mišrių komunalinių atliekų (20 03 01).

Pavojingų, radioaktyvių atliekų nesusidarys. Buitinės atliekos bus atiduodamos atliekas

tvarkančioms įmonėms.

10.Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis, jų tvarkymas.

Planuojamos ūkinės veiklos metu susidarys:

- 365 m3/metus, 1,0 m3/parą buitinių nuotekų;

- 730 m3/metus, 2,0 m3/parą gamybinių nuotekų.

Iš viso susidarys 1095 m3/metus ir 3,0 m3/parą buitinių ir gamybinių nuotekų, kurios bus surenkamos

į 9,0 m3 uždarą rezervuarą. Nuotekos pagal sutartį (žr. priedas Nr.7) periodiškai bus išsiurbiamos ir

mobiliomis priemonėmis išvežamos viešajam nuotekų tvarkytojui. Buitinių ir gamybinių nuotekų

apskaita bus vykdoma pagal nuotekų rezervuaro tūrį.

Paviršinės nuotekos nuo stogų ir teritorijos susigers į dirvožemį. Po audinių narvais bus mėšlo

surinkimo loviai (į kuriuos kris mėšlas iš narvų) po loviais bus patiesta hidroizoliacija. Audinių

pavėsinių stogai pilnai uždengs narvus ir krituliai nepateks ant narvų ir mėšlo surinkimo lovių.

Teritorija nėra priskiriama prie galimai užterštų teritorijų. Mėšlas saugomas uždarose patalpose ir

krituliai nepateks.

11. Cheminės taršos susidarymas (oro, dirvožemio, vandens teršalų, nuosėdų susidarymas,

preliminarūs jų kiekiai) ir jos prevencija.

Amoniakas skaičiuojamas pagal audinių skaičių pagal metodiką [1]. Mėšlas bus saugomas

uždaroje mėšlidėje, esančios daržinės grindis padengus kieta danga ir patiesus hidroizoliaciją. Mėšlas

uždarose patalpose bus saugomas iš tisus metus. Šiltuoju metų laikų mėšlas bus atiduodamas

naudojamas ūkininkui laukams tręšti, kurio veikla - augalininkystė. Pridedame sutartis su ūkininku

6

dėl laukų tręšimo (žr. priedas Nr.8). Sutartis sudaryta 60 ha žemės ploto laukų tręšimui. Pagal

užsakovo duomenis kieto mėšlo su šiaudais susidarys apie 90 t per metus.

4000 vnt. audinių bus reikalingas mėšlo skleidimo plotas: 4000 ∙ 0,015 : 40 ꞊ 1,500 ha.

Žvėrelių fermoje bus laikoma 4000 vnt. suaugusių audinių vienu metu. Amoniakas

skaičiuojamas nuo turimo skaičiaus audinių ( 3-8 lentelė) [1]:

Mmetus ꞊ 4000 vnt. ∙ 0,048 kg : 10-3 ꞊ 0,192 t NH3.

Mmentinis ꞊ 0,192 ∙ 106 : 3600 : 8760 = 0,00609 g/s NH3.

Iš mėšlidės išsiskirs amoniako:

Mmetus ꞊ 4000 vnt. ∙ 0,0072 kg : 10-3 = 0,029 tNH3.

Mmontinis ꞊ 0,029 ∙ 106 : 3600 : 8760 = 0,00228 g/s NH3.

Mėšlas bus laikomas uždarose patalpose ir uždengus plėvele, kad mažesni būtų nuostoliai

azoto.

Planuojamas nuotekų užterštumas

Mišrių nuotekų ( buitinių ir gamybinių) nuotekų užterštumas neviršys BDS7 -250mg/l ir SM

– 250mg/l. Buitinės ir gamybinės nuotekas iš rezervuaro planuoja išvežti UAB „Alveva“. Pridedama

sutartis ( žr. priedasNr.7).

Aplinkos oro užterštumo prognozė

Skaičiavimo metodika, naudota kompiuterinė programinė įranga.

Teršalų sklaidos skaičiavimai atlikti naudojantis atmosferos užterštumo skaičiavimo

sudėtingąjį modelį (programą) ISC–AERMOD VIEW (Lakes Environmental Software Inc., Kanada),

kuris yra rekomenduojamas Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro 2007-11-30 įsakymu Nr.D1-653

„Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių

duomenų naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“. Meteorologiniai

duomenys yra paimti 2006-2010 metų laikotarpis ir galioja 5 metus (Quote# CP 100521).

Skaičiavimui reikalingų koeficientų vertės

Stacionarių taršos šaltinių parametrai pateikti lentelėje. Skaičiavime buvo vertinami

planuojami taršos šaltiniai. Visi meteorologiniai duomenys gaunami iš firmos Lakes Environmental

Software Inc., Kanada, penkių metų laikotarpiu, kurie automatiškai į vedami į skaičiavimo programą

ISC–AERMOD VIEW.

7

Foninio aplinkos oro užterštumo vertės arba duomenys šioms vertėms apskaičiuoti

Teršalų sklaidos skaičiavimams naudojama programa ISC–AERMOOD VIEW (Lakes

Environmental Software Inc., Kanada).Foninį vietovės užterštumą pateikė Aplinkos Apsaugos

Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Alytaus skyrius.

Teršalų pažemio koncentracijų skaičiavimų rezultatų analizė

Teršalų pavadinimasRibinės vertės, mg/m3 Sklaidos skaičiavimų rezultatai,

mg/m3

laikotarpis mg/m3 be fono, mg/m3 su fonu,mg/m3

Amoniakas 1 val. 98-asprocentilis valandos 200 12,44 12,44

paros 40 19,19 19,19

Teršalų pažeminių koncentracijų sklaidos skaičiavimai

Teršalų pažeminių koncentracijų sklaida buvo skaičiuota 2000 x 2000 m teritorijoje. Planuojamoje

veikloje susidaro amoniakas. Pagal skaičiavimo rezultatus išmetami teršalai aplinkos ore neviršija

ribinių verčių. Teršalų sklaidos duomenys pateikti (žr. priedas Nr.5).

Kvapai

Nemalonūs kvapai įmonėje susidaro:

fermos eksploatacijos metu (mėšlas laikomas iki surinkimo prie narvelių),

mėšlo surinkimas,

mėšlo laikymas mėšlidėje.

Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 ,,Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios

aplinkos ore " (Žin., 2010, Nr. 120-6148) kvapai matuojami hedoniniais balais.

Kvapas gali būti nustatomas laboratoriniais metodais arba modeliuojamas. Modeliavimui būtina

nustatyti kvapo koncentraciją šaltinyje. Tokia koncentracija žvėrelių fermoje yra nustatyta (žr. priedai

Nr.7). Didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8

europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3). Suskaičiavus kvapų sklaidymą, ant sklypo ribos yra mažiau už

8 OUE/m3.

Esamoje situacijoje galima palyginti nustatytas koncentracijas su kvapo slenksčio verte.

Pastaroji patalpų orui nustatyta higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių

medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“. Tačiau ši norma nenustato kvapo

slenksčio amoniakui. Tinkamas kvapo rodiklis būtų sieros vandenilio slenkstinė koncentracija. Šio

medžiagos kvapo slenkstinė vertė sudaro 0,00076 mg/m3ir praktiškai yra lygi ribinei medžiagos vertei

8

gyvenamojoje aplinkoje. Taigi, pajutus sieros vandenilio kvapą artimiausioje gyvenamojoje

aplinkoje, ribinė medžiagos koncentracija jau būna viršyta ir būtina imtis taršos mažinimo priemonių.

Vadovaujantis žvėrelių fermų emisijų apskaičiavimo metodika sieros vandenilio emisijos

neskaičiuojamos, todėl kvapo vertinimas palyginant nustatytas koncentracijas su kvapo slenksčio

verte neatliekamas. Subjektyvų lengvas kvapas nuo fermų jaučiamas pačioje fermos aikštelėje.

Mažinant kvapų sklidimą svarbu užtikrinti kad žvėrelių mėšlas būtų sausas. Mėšlas iš po narvų į

uždarą mėšlidę bus išvežamas vieną kartą per savaitę. Mėšlidėje po kiekvieno papildymo uždengiama

šiaudais. Planuojama ūkinė veikla nepažeis HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė

gyvenamosios aplinkos ore“ reikalavimų. Įrengus audinių ferma ir pradėjus auginti audines, bus

atlikti kvapų matavimai ant sklypo ribos. Jeigu būtų pastebėti viršijimai, tai bus taikomos kvapų

mažinimo priemonės:

- mėšlas iš po narvų išvežamas kiekvieną savaitę į uždarą mėšlidę;

- subalansuojamas pašaruose baltymų kiekis;

- probiotikų naudojimas, sumažina amoniako išsiskyrimą, tuo pačiu sumažina ir kvapus..

11.2 Dirvožemio ir vandens teršalai, nuosėdų susidarymas.

Dirvožemio tarša nenumatoma, nes žvėrelių narvai bus po stogais ir krituliai nepateks ant narvų.

Po narvais įrengti plastikiniai loviai, į kuriuos pateks mėšlas iš narvų. Į plastikinius lovius bus

dedamos pjuvenos, kad lengviau būtų išvalyti mėšlą. Mėšlas iš lovių vieną kartą per savaitę bus

surenkamas ir nuvežamas į uždarą mėšlidę. Nuosėdų ir vandens teršalų nesusidarys, nes krituliai

nepateks ant taršos šaltinių ir nebus teršiami paviršiniai vandenys ir dirvožemis. Tarp pavėsinių tarpai

bus padengti skalda. Užstatymo plotas yra 0,78 ha.

12. Fizikinės taršos susidarymas (triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma, jonizuojančioji ir

nejonizuojančioji (elektromagnetinė spinduliuotė) ir jos prevencija.

Vibraciją, šviesą, šilumą, jonizuojančią ir nejonizuojančią spinduliuotę (elektromagnetinė

spinduliuotė) skleidžiančių šaltinių nebus.

Ribinės triukšmo vertės gyvenamojoje teritorijoje

Akustinį triukšmą gyvenamojoje ir visuomeninėje aplinkoje reglamentuoja Lietuvos higienos

norma HN33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“:

9

Pavadinimas Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis, dBA

Maksimalus garso lygis, dBA Paros laikas, val.

Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, neveikiamoje transporto

55

50

45

60

55

50

6–18

18–22

22–6

Pateikiami ekvivalentinio triukšmo dydžiai lyginami su lentelės stulpelio „Garso lygis,

ekvivalentinis garso lygis, dBA“ vertėmis pagal eilutę „Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties

pastatų aplinkoje“. Transporto ir auginamų žvėrelių keliamas triukšmas neviršys ribinių verčių

aplinkoje. Naktį ir vakare transportas nevažinės po fermą.

13. Biologinės taršos susidarymas ( pvz., patogeniniai mikroorganizmai, parazitiniai

organizmai) ir jos prevencija.

Mikrobiologinės taršos rizikos aplinkinėms firmoms ir gyventojams dėl žvėrelių ūkio nebus,

nes mėšlas iš po narvų bus surenkamas vieną kartą per savaitę ir saugomas uždaroje mėšlidėje.

Fermos teritorija bus aptverta. Į fermą negalės patekti laukiniai žvėrys, o taip pat ir pašaliniai

asmenys, nes vartai bus rakinami ir naktį saugoma. Prie įvažiavimo į ferma bus įrengta dezinfekcijos

kilimas, pašarus atvežančiam transportui dezinfekuoti.

14. Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., gaisrų,

didelių avarijų, nelaimių (pvz., potvynių, jūros lygio kilimo, žemės drebėjimų)) ir (arba)

susidariusių ekstremaliųjų situacijų, įskaitant tas, kurias gali lemti klimato kaita; ekstremalių

įvykių ir ekstremalių situacijų tikimybė ir jų prevencija.

Ekstremalių situacijų kas sukeltų pažeidžiamumą ūkinei veiklai nenumatomi.

15. Planuojamos ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai (pvz., dėl vandens ar oro užterštumo).

Planuojama veikla žmonių sveikatai rizikos nesukels. Išsamiai kriterijai yra išnagrinėti 11

poskyriuje.

16. Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų

reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos (pvz., pramonės, žemės ūkio) plėtra gretimose

teritorijose (pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus).

Pagal pateiktus Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento

Alytaus skyrių išduotus duomenis foniniam užterštumui 2000 m X 2000m plote tokios veiklos nėra

(žr. priedas Nr.7). Sąveika su kita tokia vykdoma veikla nenumatoma.

17. Veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, numatomas eksploatacijos laikas.

Veiklą numatoma pradėti vykdyti 2016 metais.10

III. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETA

18. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (adresas) pagal administracinius teritorinius vienetus, jų

dalis ir gyvenamąsias vietoves (apskritis, savivaldybė, seniūnija, miestas, miestelis, kaimas,

viensėdis, gatvė); teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, žemėlapis su gretimybėmis ne

senesnis kaip 3 metų (ortofoto ar kitame žemėlapyje, kitose grafinės informacijos pateikimo

priemonėse apibrėžta planuojama teritorija, planų mastelis pasirenkamas atsižvelgiant į

planuojamos teritorijos ir teritorijos, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, dydžius);

informacija apie teisę valdyti, naudoti ar disponuoti planuojamos teritorijos žemės sklypą

(privati, savivaldybės ar valstybinė nuosavybė, sutartinė nuoma);žemės sklypo planas, jei

parengtas.

Planuojamos ūkinės veiklos adresas

Ilgoji g. 17, Antakalnio k., Ašmintos sen., Prienų r. sav., Kauno apskritis

1 pav. Lokalizacijos vieta su saugoma teritorija

11

2 pav. sklypai ir artimiausios sodybos

Nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis,

nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (žr. priedas Nr.2).Planuojama ūkinė veikla bus

žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurie atitinka bendrojo rajono plano teritorijos paskirtį.

3 pav. Ištrauka iš rajono bendro plano.

12

19. Planuojamos ūkinės veiklos sklypo ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis

zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir

būdas (būdai), nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vyraujančių statinių ar jų

grupių paskirtis) pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Informacija apie vietovės

infrastruktūrą, urbanizuotas teritorijas (gyvenamąsias, pramonines, rekreacines, visuomeninės

paskirties), esamus statinius ir šių teritorijų ir (ar) statinių atstumus nuo planuojamos ūkinės

veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos).

Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai –

Veikla bus vykdoma žemės sklypuose:: 3,190 ha unikalus daikto Nr. 6901-0003-0070,

kadastrinis Nr. 6901/0003:70 Ašmintos k.v., 0,400 ha unikalus daikto Nr. 4400-0025-3296,

kadastrinis Nr. 6901/0003:278 Ašmintos k.v., 1,250 ha unikalus daikto Nr. 6901-0025-0125,

kadastrinis Nr. 6901/0003:125 Ašmintos k.v (žr. priedas Nr.2). Žemės sklypų paskirtis yra kita,

žemės sklypo naudojimo būdas. Žemės sklypų kadastriniai duomenys pateikti (žr. priedai Nr.2).

Esamas teritorijos apsaugos statusas

Planuojama teritorija nėra priskirta prie teritorijų, kurioms nustatomas apsaugos statusas.

Žemės sklypų paskirtis yra kita, žemės sklypo naudojimo būdas.

20. Informacija apie eksploatuojamus ir išžvalgytus žemės gelmių telkinių išteklius

(naudingas iškasenas, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes), įskaitant dirvožemį;

geologinius procesus ir reiškinius (pvz., erozija, sufozija, karstas, nuošliaužos), geotopus, kurių

duomenys kaupiami GEOLIS (geologijos informacijos sistema) duomenų bazėje

(https://epaslaugos.am.lt/)

Planuojamos ūkinės veiklos sklype nėra paminėtų išžvalgytų žemės gelmių telkinių išteklių.

21. Informacija apie kraštovaizdį, gamtinį karkasą, vietovės reljefą, vadovautis Europos

kraštovaizdžio konvencijos, Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijomis

CM/Rec (2008-02-06)3 valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos

įgyvendinimo gairių nuostatomis, Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašu

(http:www.am.lt/VI/index.php#a/12929) ir Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės

struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija (http://www.am.lt/VI/article.php3?

article_id=13398), kurioje vertingiausios estetiniu požiūriu Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės

struktūros išskirtos studijoje pateiktame Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros

13

žemėlapyje ir pažymėtos indeksais V3H3, V2H3, V3H2, V2H2, V3H1, V1H3, jų vizualinis

dominantiškumas yra a, b, c.

Nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdžio charakteristika pateikiama remiantis Lietuvos

Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija3, išskiriant

morfologinę, procesologinę ir percepcinę kraštovaizdžio pažinimo kryptis.

Kraštovaizdžio morfologinė samprata pagrįsta suvokimu, kad kraštovaizdis – tai gamtinių ir

antropogeninių komponentų sankloda, tikrovėje pasireiškianti kaip teritorinių vienetų (kraštovaizdžio

kompleksų) junginys. Tai reiškia, kad kraštovaizdį galima analizuoti ir vertikaliame pjūvyje

(išskiriant jį sudarančius komponentus – nuo litosferos iki noosferos) ir horizontaliame – išskiriant

įvairaus rango teritorinius vienetus pagal jų skirtingumą nuo šalia besiribojančių.

Kraštovaizdžio vizualinę struktūrą apsprendžia trys ją formuojantys veiksniai, tai:

1) Vertikalioji sąskaida

V0 – neišreikšta vertikalioji sąskaida –lyguminis kraštovaizdis su vieno lygmens videotopais

(vientisai suvokiamomis erdvėmis);

V1 – nežymi vertikalioji sąskaida –banguotas bei lėkštašlaičių slėnių kraštovaizdis su dviejų

lygmenų videotopų kompleksais;

V2 – vidutinė vertikalioji sąskaida – kalvotas bei išreikštų slėnių kraštovaizdis su trijų

lygmenų videotopų kompleksais;

V3 – ypač raiški vertikalioji sąskaida – stipriai kalvotas bei gilių slėnių kraštovaizdis su

keturių-penkių lygmenų videotopų kompleksais.

2) Horizontalioji sąskaida

H0 – vyraujančių uždarų nepražvelgiamų (miškingų ar užstatytų) erdvių kraštovaizdis;

H1 – vyraujančių pusiau uždarų dalinai pražvelgiamų erdvių kraštovaizdis;

H2 – vyraujančių pusiau atvirų didžiąja dalimi apžvelgiamų erdvių kraštovaizdis;

H3 – vyraujančių atvirų pilnai apžvelgiamų erdvių kraštovaizdis.

3) Dominantiškumas

a – kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikštas vertikalių ir horizontalių dominantų

kompleksas; b – kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikšti tik horizontalūs dominantai;

c – kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikšti tik vertikalūs dominantai;

d - kraštovaizdžio erdvinė struktūra neturi išreikštų vertikalių ir horizontalių dominantų.

3

14

Pagal vertikaliosios ir horizontaliosios sąskaidos parametrų derinius nustatomi pamatiniai

kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai, kurie apjungiami į keturias skirtingą raiškumą atspindinčias

tipologines grupes:

1) Vidutinės ir ypač raiškios vertikaliosios sąskaidos atvirų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdis

(V3H3; V3H2; V2H3; V2H2);

2) Vidutinės ir ypač raiškios vertikaliosios sąskaidos pusiau uždarų ir uždarų erdvių kraštovaizdis

(V3H1; V2H1; V3H0; V2H0);

3) Nežymios vertikaliosios sąskaidos įvairaus pražvelgiamumo erdvių kraštovaizdis (V1H3; V1H2;

V1H1; V1H0);

4) Neišreikštos vertikaliosios sąskaidos įvairaus pražvelgiamumo erdvių kraštovaizdis (V0H3;

V0H2; V0H1; V0H0).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų

identifikavimo studija planuojamos ūkinės veiklos teritorija priklauso V0H3-d pamatiniam vizualinės

struktūros tipui. (vertikalioji sąskaida):

V3– ypač raiški vertikalioji sąskaida – stipriai kalvotas bei gilių slėnių kraštovaizdis su

keturių-penkių lygmenų videotopų kompleksais.

H3 - horizontalioji sąskaida (vyraujančių atvirų pilnai apžvelgiamų erdvių kraštovaizdis),

vizualinis dominantiškumas:

d - kraštovaizdžio erdvinė struktūra neturi išreikštų vertikalių ir horizontalių dominantų.

4 pav. kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapis

Pamatiniai vizualinės struktūros tipai ( vertikalioji ir horizontalioji sąskaida)

15

Technomorfotopai

Morfologinėje pažinimo kryptyje kraštovaizdžio teritorinius vienetus – technomorfotopus –

sukuria archeologinės liekanos, žemės naudmenos, statiniai ir inžineriniai įrenginiai.. Nagrinėjama

teritorija patenka į šio technomorfotopo arealą su jam nustatytu būdingu užstatymo plotinės

technogenizacijos tipu- kaimų agralinė.

Plotinės technogenizacijos tipas

5 pav. Techomorfotopo urbonistinės struktūros tipas

16

Fiziomorfotopai

Fiziomorfotopus (morfologinė pažinimo kryptis) nulemia kraštovaizdžio erdvinio komplekso, kaip fizinio kūno, komponentai: pamatinės uolienos, požemio oras, vandenys, dirvožemis, antropogeniniai dariniai.

Pagal Lietuvos kraštovaizdžio fiziomorfotopų žemėlapį planuojamoji teritorija priskiriama molingų lygumų kraštovaizdžiui, papildančios architektūrinės kraštovaizdžio savybes – urbanizuotų kompleksų aukštingumas.

Smėlingų banguotų plynaukščių kraštovaizdis (B)

Agrarinis kraštovaizdis (4)

6 pav. Fiziomorfotopai

22. Informacija apie saugomas teritorijas (pvz., draustiniai, parkai ir kt.), įskaitant Europos ekologinio tinklo ,,Natura 2000“ teritorijas, kurios registruojamos STK (Saugomų teritorijų valstybės kadastras) duomenų bazėje (http://stk.vstt.lt) ir šių teritorijų atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos). Pridedama Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Poveikio reikšmingumo ,,Natura 2000“ teritorijoms išvada, jeigu tokia išvada reikalinga pagal teisės aktų reikalavimus.

17

7 pav. Saugomos teritorijos

Ekologinio tinklo Natura 2000 gamtosauginiai tikslai – padėti užtikrinti biologinę įvairovę, apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių teritorijoje. Planuojamos ūkinės veiklos teritorija ir gretimos teritorijos nepatenka į Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijas. Artimiausios Natūra 2000 teritorijos nuo planuojamos ūkinės veiklos yra Ošvenčios upės ir jos slėniai, kurios plotas 432 ha. Teritorija atitinka BAST „Ošvenčios upė ir jos slėniai“ir jos ribas ir patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. Ji yra pietinėje Lietuvos dalyje Kauno apskrities Prienų rajono savivaldybėje. Ošvenčios hidrografinis draustinis, kurio teritorijos didžiąją dalį užima Teritorija, įsteigtas siekiant išsaugoti originalios dvejopos hidrografinės struktūros Ošvenčios upelį su raiškia erozine pragrauža.

8 pav. NATŪRA 200018

Ošvenčios upės ir jos slėnių BAST teritorijoje aptiktos 3 tipų buveinės, įrašytos į1992 m. gegužės 21

d. Tarybos direktyvos dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m.,

specialusis leidimas , 15 skyrius, 2 tomas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio

20 d. Tarybos direktyvos 2006/105/EB (OL 2006 L 363) (toliau – Buveinių direktyva) I priedą ir

atitinkančios apsaugos kriterijus (3 lentelė): 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 9010

Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai. Atskirų buveinių tipų plotai yra skirtingo dydžio – nuo 1,2

ha iki 6,2 ha. Ošvenčios upės ir jos slėnio BAST vyrauja miškų buveinės 9010 Vakarų taiga ir 9050

Žolių turtingi eglynai, kurių būklė yra gera, ir tik nedidelį plotą užima 2330 Nesusivėrusios

žemyninės smiltpievės buveinė, kurių būklė yra bloga ir vis labiau blogėjanti dėl užaugimo

sumedėjusia augalija. Teritorijos priskiriama europinės svarbos buveinių lokalizacijai.

Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Poveikio

reikšmingumo ,,NATŪRA 2000“ teritorijoms išvados nereikia.

23. Informacija apie biotopus – miškus, jų paskirtį ir apsaugos režimą; pievas, pelkes, vandens

telkinius ir jų apsaugos zonas, juostas, jūros aplinką ir kt.; biotopų buveinėse esančias

saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes, kurių informacija kaupiama SRIS (saugomų rūšių

informacinė sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/), jų atstumą nuo planuojamos

ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos) ir biotopų buferinį

pajėgumą (biotopų atsparumo pajėgumas).

Biomorfotopai

Biomorfotopus (taip pat morfologinė pažinimo kryptis) sudaro biosferos komponentai: gyvūnai,

grybai, augalai. Pagal horizontaliąją biomorfotopų struktūrą teritorija priskiriama porėtojo fono

biomorfotopui – kai dominuoja viena ekosistema, užimanti nemažiau nei 60 proc. biomorfotopo

ploto, bet ji yra paįvairinama skirtingos augalijos ploteliais (arba vandens telkiniais). Taip pat kaip ir

fiziomorfotopų atveju, planuojamoji teritorija pažymėta kitaip: horizontalioji biomorfotopų struktūra

– mozaikinis stambusis, skiriamas tada, kai nė viena ekosistema nevyrauja (nėra foninio elemento), o

visos likusios sudaro 40-50 proc. biomorfotopo ploto.

19

9 pav.Vertitalioji biomorfotopų struktūra

Aukštis- pereinamasis, kontrastingumas vidutinis

Horizantalioji biomorfotopų struktūra

Mozaikinis smulkusis

Planuojamos ūkinės veiklos teritorija nesiriboja su biotopais, kuriems reikalinga pagal teisės

aktus apsauginė zona

24. Informacija apie jautrias aplinkos apsaugos požiūriu teritorijas – vandens pakrančių zonas,

potvynių zonas, karstinį regioną, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes, jų apsaugos zonas ir

juostas ir pan.

Sklypas nesiriboja su jautriomis aplinkos požiūriu teritorijomis.

25. Informacija apie teritorijos taršą praeityje (teritorijos, kuriose jau buvo nesilaikoma

projektui taikomų aplinkos kokybės normų), jei tokie duomenys turimi.

Tokios informacijos nėra.

26. Informacija apie tankiai apgyvendintas teritorijas ir jų atstumą nuo planuojamos ūkinės

veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos).

Planuojama ūkinė veikla bus Antakalnio kaime, nupirktame vienkiemyje, kuris nuo kaimo

centro nutolęs apie 1,26 km. Artimiausia tankiausiai apgyvendinta teritorija yra Antakalnio kaimas,

kuriame gyvena 96 gyventojai. Planuojama ūkinė veikla bus Ašmintos seniūnijoje, Prienų rajono

20

savivaldybėje. Ašmintos seniūnijai priklauso 7 kaimai: Vangų k., Pašventupio k., Malinavo k.,

Antakalnio k., Patrakiemio k., Bačkininkų k., Naujininkų k.

10 pav. Planuojamos ūkinės veiklos lokalizacijos vieta

Nuo PŪV į vakarų pusę yra sodyba už 173 m ir aplink dirbami žemės ūkio laukai, šiaurės

rytų pusę - sodyba už 200 metrų ir aplink dirbami žemės ūkio laukai, į šiaurės pusę – sodyba už 300

m, aplink dirbami žemės ūkio laukai ir už 700 m upė Šventupė, į pietų pusę yra dirbami žemės ūkio

laukai ir už 1,0 km yra upė Garšvė .

27. Informacija apie vietovėje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios registruotos

Kultūros vertybių registre (http://kvr.kpd.lt/heritage), ir jų atstumą nuo planuojamos ūkinės

veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos).

Vien tik archeologinių paminklų – piliakalnių, senkapių, pilkapių, mitologinių akmenų

suskaičiuojama 48. Labai įspūdingai atrodo Klebiškio, Pašlavančio, Lepelionių (dar vadinamas

Napoleono kepure), Pieštuvėnų piliakalniai. Kultūros paminklai – barokinė Šv. Arkangelo Mykolo ir

Jono Krikštytojo bažnyčia Jiezne, Kristaus Apreiškimo bažnyčia, popieriaus dirbtuvės, kunigaikščio

Kęstučio paminklas Prienuose ir kt.

21

Prienų krašto muziejaus ekspozicijose ir fonduose eksponuojama ir saugoma beveik 20 tūkst.

eksponatų. Veikia krašto istorijos, tautodailės, etnografijos, sportinės aviacijos ir oreivystės, kultūros

ir švietimo, rašytojų, mokslo ir meno veikėjų, sakralinė ekspozicijos. Didžiausia jų dalis atspindi

asmenybių, turėjusių įtakos krašto kultūriniam, istoriniam, dvasiniam gyvenimui, kovojusių už

Lietuvos Nepriklausomybę, veiklą ir nuopelnus. Įrengti atminties kambariai iškiliausiems

kraštiečiams: keliautojams ir kooperacijos pradininkams Lietuvoje Matui ir Petrui Šalčiams,

tarptautinio lygio kalbininkui baltistui Jonui Kazlauskui, poetui, akademikui eseistui Justinui

Marcinkevičiui, rašytojui Vytautui Bubniui, lietuvybės skleidėjui ir garsiam daktarui Juozui Brundzai

ir kt. Su XVII–XX a. krašto buitimi, papročiais, ūkiu svečiai susipažindinami Skriaudžių buities

muziejuje.

Antakalnio kaimas yra Ašmintos sen. Prienų rajone ir kultūrinio paveldo objektų nėra.

Artimiausi kultūrinio paveldo objektai yra Pašventupio apylinkėse.

11pa. Kultūros paveldo objektai

IV. GALIMO POVEIKIO APLINKAI RŪŠIS IR APIBŪDINIMAS28. Galimas reikšmingas poveikis aplinkos veiksniams, atsižvelgiant į dydį ir erdvinį

mastą (pvz., geografinę vietovę ir gyventojų, kuriems gali būti daromas poveikis, skaičių);

pobūdį (pvz., teigiamas ar neigiamas, tiesioginis ar netiesioginis, sąveikaujantis, trumpalaikis,

vidutinės trukmės, ilgalaikis); poveikio intensyvumą ir sudėtingumą (pvz., poveikis intensyvės

22

tik paukščių migracijos metu); poveikio tikimybę (pvz., tikėtinas tik avarijų metu); tikėtiną

poveikio pradžią, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą (pvz., poveikis bus tik statybos metu, lietaus

vandens išleidimas gali padidinti upės vandens debitą, užlieti žuvų nerštavietes, sukelti eroziją,

nuošliaužas); bendrą poveikį su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų

reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose (pvz., kelių veiklos rūšių

vandens naudojimas iš vieno vandens šaltinio gali sumažinti vandens debitą, sutrikdyti vandens

gyvūnijos mitybos grandinę ar visą ekologinę pusiausvyrą, sumažinti ištirpusio vandenyje

deguonies kiekį); galimybę veiksmingai sumažinti poveikį:

Galimo poveikio aplinkos veiksniams nebus. Teritorija bus užtverta ir saugoma. Numatomos

prevencijos priemonės:

Techninės prevencinės priemonės

Objekte bus sukomplektuotos pirminės gaisro gesinimo priemonės (priešgaisrinis skydas su

priešgaisriniu inventoriumi). Gesintuvai ir gaisrinis inventorius bus parenkamas remiantis

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėmis.

Kilus gaisrui vandenį galima būtų imti iš upės Šventupė, kuris yra už 700 metrų nuo

PŪV teritorijos į šiaurės pusę, o upė Garšvė yra už 1,0 km į pietų pusę (žr. 10 pav. Planuojamos

ūkinės veiklos lokalizacijos vieta) .

Organizacinės prevencinės priemonės

Darbuotojai bus aprūpinti specialiais darbo drabužiais, avalyne bei asmeninės saugos

priemonėmis.

Bus parengta įmonės Gaisrinės saugos ir Saugaus darbo instrukcijos.

Darbuotojai bus apmokami saugaus darbo taisyklių, instruktuoti priešgaisrinėmis,

darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis.

Gamybinis procesas bus vykdomas griežtai vadovaujantis įmonės nurodytomis

rekomendacijomis ir pastoviai prižiūrint darbuotojus.

Darbo vietose bus pirmosios pagalbos vaistinėlė.

Planuojamos ūkinės veiklos teritorija

Planuojamos veiklos objekto eksploatacijos metu taip pat potencialiai galimi:

Gaisrai.

Minėtiems įvykiams išvengti planuojamos šios priešgaisrinės ir kitos prevencinės techninės bei

organizacinės priemonės:

23

28.1. poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį

gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai dėl

fizikinės, cheminės, biologinės taršos (atsižvelgiant į foninį užterštumą) ir kvapų (pvz., vykdant

veiklą, susidarys didelis oro teršalų kiekis dėl kuro naudojimo, padidėjusio transporto srauto,

gamybos proceso ypatumų, statybų metu ir pan.); galimą poveikį vietos darbo rinkai ir vietovės

gyventojų demografijai;

Poveikio gyventojų ir visuomenės saugai, sveikatai neturės, nes atlikus analizę cheminės taršos

ribinių verčių ant sklypo ribos neviršijama, įskaitant foninį užterštumą. Fizikinės taršos šaltinių nebus,

išskyrus pašarus atvežančio transporto ir darbuotojų lengvųjų automobilių triukšmą. Pašarus

numatoma atvežti vieną kartą dienos metu. Kitų triukšmą sukeliančių šaltinių nebus. Statybų metu

transporto srautų nenumatoma. Žvėreliams išardytos pavėsinės bus atvežtos per 7 darbo dienas dienos

metu. Toliau pavėsinės bus statomos dienos metu, nebus naudojama sudėtinga statybos įranga, nes

statiniai laikini. Technologinių ypatumų nenusimato, o kvapų skleidimui sumažinti bus įrengta uždara

mėšlidė, mėšlas kas savaitę surenkamas iš po narvų ir atvežamas į mėšlidę. Poveikis vietos darbo

rinkai bus teigiamas, nes bus įdarbinti 4 darbuotojai. Vietovės gyventojų demografijai įtakos neturės.

28.2. poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms buveinėms dėl jų

užstatymo ar suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio, želdinių sunaikinimo ir pan.; galimas

natūralių buveinių tipų plotų sumažėjimas, saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių

išnykimas ar pažeidimas, galimas neigiamas poveikis gyvūnų maitinimuisi, migracijai,

veisimuisi ar žiemojimui;

Poveikio išvardintiems faktoriams objektas nesukels

28.3. poveikis žemei ir dirvožemiui, pavyzdžiui, dėl numatomų didelės apimties žemės darbų

(pvz., kalvų nukasimas, vandens telkinių gilinimas ar upių vagų tiesinimas); gausaus gamtos

išteklių naudojimo; pagrindinės tikslinės žemės paskirties pakeitimo;

Poveikis žemei ir dirvožemiui nenumatomas, nes teritorija, kurioje bus vykdoma naujo cecho

statyba, yra asfaltuota. Dirvožemio nukasimo darbai nebus vykdomi. Teritorijoje nėra medžių,

krūmų. Pagrindinė tikslinė žemės paskirtis nebus keičiama.

Poveikis žemei ir dirvožemiui nenumatomas, nes didelių žemės darbų nebus. Pagrindinė

tikslinė žemės paskirtis nebus keičiama. Bus pastatyta 13 audinių pavėsinių, kurios bus pakeltos nuo

žemės 80 cm iki 1 m. Įrengta uždara mėšlidė esamoje daržinėje su betonuotomis skysčiams

24

nelaidžiomis grandimis, taip pat pastatytas buitinių nuotekų surinkimo uždaras rezervuaras (9 m 3) ir

šiaudai bus laikomi sandėlyje.

28.4. poveikis vandeniui, pakrančių zonoms, jūrų aplinkai (pvz., paviršinio ir požeminio

vandens kokybei, hidrologiniam režimui, žvejybai, navigacijai, rekreacijai);

Poveikio vandeniui, pakrančių zonoms, jūrų aplinkai nebus, nes paviršinių vandens telkinių

nėra.

28.5. poveikis orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms (pvz., aplinkos oro kokybei,

mikroklimatui);

Poveikio aplinkos oro kokybei nebus, nes išmetamų teršalų sklaida aplinkos ore neviršija

ribinių verčių aplinkos ore (žr. priedas Nr.5).

28.6. poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar

kitomis vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač vizualinis, įskaitant poveikį dėl reljefo formų

keitimo (pažeminimas, paaukštinimas, lyginimas);

Poveikio kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis

vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, nebus. Naujų pastatų nebus statoma, nes esami sodybos pastatai

bus pritaikyti ūkinei veiklai.

28.7. poveikis materialinėms vertybėms (pvz., nekilnojamojo turto (žemės, statinių) paėmimas,

poveikis statiniams dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, numatomi apribojimai

nekilnojamajam turtui);

Poveikio materialinėms vertybėms neturės. Nenumatomas poveikis šalia esantiems

statiniams dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, nes tokių veiksnių planuojama veikla nesukels.

28.8. poveikis kultūros paveldui, (pvz., dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, šviesos,

šilumos, spinduliuotės).

Poveikio kultūros paveldui nebus, nes arti tokių objektų nėra. Artimiausi kultūros paveldo

objektai yra už beveik už 2,60 km.

29. Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytų veiksnių sąveikai.

Tokių reikšmingų poveikių, dėl nurodytų 28 punkte veiksnių sąveikos, nebus.

30. Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytiems veiksniams, kurį lemia planuojamos

ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., didelių avarijų) ir (arba)

ekstremaliųjų situacijų (nelaimių).

Tokių veiksnių nebus

25

31. Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis.

Tokio poveikio nebus.

32. Planuojamos ūkinės veiklos charakteristikos ir (arba) priemonės, kurių numatoma imtis

siekiant išvengti bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio arba užkirsti jam kelią.

Pradėjus ūkinę veiklą – audinių veisimą ir auginimą, reikšmingo neigiamo poveikio nenumatoma,

bet planuojama atlikti kvapų tyrimus ant sklypo ribos. Jeigu bus gauti duomenys viršijantys ribines

vertes aplinkos ore ant sklypo ribos bus nedelsiant taikomos kvapus mažinančios priemonės;

1. Subalansuoti baltymų kiekiai pašaruose;

2. Naudojami probiotikai pašaruose.

Literatūra:1. Guidebook 2009 ”4.B Animal husbandry and manure management”.

2. Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija “

Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai”

26