Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 22 (9982) * 2017 m. kovo 22 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

4 p.

PRANEÐIMAS

Kredito unijos „Prienøtaupa“ nariø dëmesiui!

Neivykus pirmajam kredito unijos „Prienø taupa“ visuotiniamnariø susirinkimui, 2017 m. kovo mën. 28 d. 12 val. Prienø kultûrosir laisvalaikio centre, maþojoje salëje, esanèioje Vytauto g. 35,Prienuose ðaukiamas pakartotinis kredito unijos „Prienø taupa“,buveinës adresas: Vytauto g.1A-3, Prienai, eilinis visuotinis nariøsusirinkimas, numatant ðià darbotvarkæ:

1. Stebëtojø tarybos ataskaita. Ataskaitos ávertinimas.2. Vidaus audito tarnybos ataskaita. Ataskaitos ávertinimas.3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos ávertinimas.4. Paskolø komiteto ataskaita. Ataskaitos ávertinimas.5. Metiniø finansiniø ataskaitø rinkinio ir pelno paskirstymo

(nuostoliø atlyginimo) tvarkos projekto pristatymas. Metiniø finan-siniø ataskaitø rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dël pelno paskirstymo(nuostoliø dengimo) tvarkos priëmimas.

6. 2016 metø kredito unijos pajamø ir iðlaidø sàmatos tvirtinimas.7. Ágaliojimø suteikimas valdybai priimti sprendimus dël dis-

ponavimo turtu, sudaryti sandorius, kai sandoriø suma ar turto vertëvirðija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.

8. Metiniø iðmokø (tantjemø) kredito unijos vadovams nu-statymas.

Registracijos pradþia 11 val.Su darbotvarkëje numatytø klausimø nutarimø projektais, ata-

skaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susi-paþinti kredito unijos patalpose, adresu: Vytauto g. 1A,Prienuose.

Tel. pasiteiravimui: (8 319) 52 833 VALDYBA

Ðiandien – mënulio delèia. Saulë teka 6 val. 16 min.,leidþiasi 18 val. 36 min. Dienos ilgumas 12 val. 20 min.

Vardadieniai: ðiandien – Benvenutas, Gedgauda, Gedgaudas, Gerlinda, Vydûnas, rytoj –Oktavija, Oktavijonas, Oktavijus, Tarvyda, Tarvydas, Tarvydë, Ûla, penktadiená – Daumantas,Daumantë, Daumilas, Daumilë, Dauminta, Daumintas, Daumintë, Donardas.

Ðiandien – Pasaulinë vandens diena. Kovo 23 – Pasaulinë meteorologijos diena.

„Nieko ðirdingesnio ir dvasingesnio uþ kalbà tauta neturi“

5 p.

Konkurso dalyviai - su savo mokytojomis, komisijos nariais ir rëmëjais.

Kol pavasaris dar nepakvietëá laukus, Prienø kraðto ûkininkaivyko á Lenkijà. Jø kelionës tikslas– vieðnagë Adamo ir Marijos PET-RUÐENSKIØ ûkyje ir paþintis suSeinø kraðtu.

Ramybe dvelkiantis Vygriøkamanduliø vienuolynasVaþiuojant ið Seinø á Suvalkus bû-

tina aplankyti Vygrius. Vienoje ið 18-os eþero salø XVII a antroje pusëje,Lenkijos karaliui ir Lietuvos didþia-jam kunigaikðèiui Jonui II Kazimie-rui Vazai pakvietus, pradëjo kurtis iðItalijos atvykæ kamanduliø vienuo-liai. Saloje, kuri vëliau pylimu buvosujungta su krantu, 1745 m. ant aukð-èiausios kalvos iðkilo dvibokðtë vëly-vojo baroko baþnyèia (vietoj iki tolbuvusios medinës), o aplink iðsidëstëiðtisas religinis miestelis su akmeni-mis grástomis gatvëmis, prie jøiðsidësèiusiais vienuoliø namukais,

ûkiniais pastatais, aikðtëmis, erdvæskaidanèiomis alëjomis.

Kamanduliø Vygriuose jau nëranuo 1795 m. Ðiuo metu per Antràjá

pasauliná karà smarkiai sugriautasvienuolyno kompleksas atstatytas, ja-me veikia poilsio nami. Galima ap-lankyti ir apartamentus, kuriuose1999 m. meldësi ir ilsëjosi popieþiusJonas Paulius II, baþnyèià, kuriosrûsio kriptoje eksponuojami atkastikamanduliø palaikai, o ið apþvalgosbokðto pasigroþëti nuostabiais eþerovaizdais.

Gera karvë – kuriosðonkauliai matosi

Prienø kraðto ûkininkai apsilan-kë 60 km á pietvakarius nuo Suvalkøesanèiuose Stradûnuose, kur yra vie-nas ið keturiø Adamo ir Marijos Pet-ruðenskiø ûkiø. Ðiam ûkiui priklau-so apie 1100 ha þemës, laikoma per640 karviø. Kituose ûkiuose augi-nami mësiniai galvijai, viðtos ir kala-kutai. Ið viso ðiam ûkininkui pri-klauso daugiau nei 3,5 tûkst. hektarøþemës.

Á jotvingiø þemæ – pasisemti patirties

Adamo ir Marijos Petruðenskiø ûkyje Stradûnuose.

(Nukelta á 8 p.)Vygriø baþnyèioje.

Kà gali socialinis darbuotojas?Daug gali... Padëti, paskatinti,aktyvinti, suprasti, uþjausti, nuraminti...

3 p.

O jeigu regioninæ politikàapverstume aukðtyn kojom?

Tarp þmoniøir tarp problemø... 2 p.

JonasVilionis:Ûkininkøstiprybë -vienybëje 3 p.

Valstybës kontrolëstaðkas – dabarGeneralinë prokuratûra

Kraðto ðviesametø kloduose

2017 m. kovo 22 d. Nr. 22 (9982) 2 p.

Rytas STASELIS

O jeigu regioninæpolitikà apverstumeaukðtyn kojom?

Praëjusià savaitæ teko kalbinti filosofà, politologà ir þurnalistà KæstutáGirniø. Vëliau tà pokalbá skelbë „Verslo þiniø“ laikraðtis, taèiau manrodos, kad kai kurios jo idëjos gali bûti ádomios ir svarbios regioniniølaikraðèiø auditorijai.

Spëju, kad p. Girniaus tezës apie migracijos problemas daugeliuiskaitytojø atrodys gal net eretiðkos. Ðventvagiðkos. Taèiau jeigupagalvotume protu, o ne emocijomis. Prisimintume, kà apie migracijosstabdymà, regionø vystymà porà deðimtmeèiø tarðka mûsø á populizmàlinkæ politikai (pamëginkite prisiminti bent vienà racionaliu protusuvokiamà jø idëjà, iðskyrus ES paramos pinigus provincijos miesteliøgerovei), gal p. Girniaus mintys neatrodys tokios, kaip èia pasakius, neiá tvorà, nei á mietà.

„Lietuvoje ðiandien vyksta tai, kà Europos ðalys patyrë prieð 7deðimtmeèius: kaimo tuðtëjimas. Prieðkario kaimai Prancûzijoje buvopilni. Dabar – tuðti. Taèiau Prancûzijoje ir daugelyje kitø Europos ðaliøþmonës këlësi ið savo kaimø á savo miestus. Mûsø problema yra ta, kadmes ið savo kaimø keliaujame á kitø ðaliø miestus. Manau, kad tuoseLietuvos kaimuose liks tik stambûs ûkininkai, jauniems þmonëms, kurieregionuose neturi jokios veiklos, verslo, bûti ten bus visiðkai neádomu.Yra pasaulyje pavyzdþiø, kaip tas tradicijas ir gyventojø skaièiø mëginamauþkonservuoti. Pavyzdþiui, Bavarijoje ieðkoma tailandieèiø merginø,nes vokieèiø moterys mato graþesniø gyvenimo perspektyvø nei visussavo metus praleisti tradicinëse kiauliø fermose. Todël ir að pasisakyèiau,kad Lietuvoje nesistengtume iðlaikyti regionus, nesistengtume iðlaikytiþmones, kad jie gyventø Joniðkyje, o kurtume tokias vietas, kurios yranatûrali traukos vieta ir ten galima gana padoriai gyventi.“

Kitaip tariant, turint galvoje, kad visos valstybinës investicijos áregionø gerovæ daugeliu atvejø nuëjo ðuniui ant uodegos, liko tik vienetaiprovincijos miestø, kuriuose galima gauti kokybiðkø paslaugø –pradedant ðvietimu, sveikatos apsauga, darbu ir laisvalaikiu – tai, iðskyrustokias iðimtis, gal yra prasmës pakeisti mûsø regioninæ politikà taip, kadmûsø didmiesèiø plëtra taptø alternatyva emigracijai á kitas ðalis.

Juk, jeigu dël objektyviø ir subjektyviø prieþasèiø neámanoma sukurtigerai apmokamø darbo vietø atokiau nuo didmiesèiø, tai gal naudingiautraukti investicijas á tuos didmiesèius (aèiûdiev, á juos ateina ðiokiostokios investicijos ir jauèiamas darbo rankø trûkumas), plëtoti patogiàtransporto infrastruktûrà norintiems greitai atvaþiuoti á darbà mieste,hipotekà tiems, kurie norëtø greièiau ir be didelës baimës mieste ásikurti.

Trim þodþiais tariant, gal iðeitis yra ta, kad ligðiolinæ regioninæ politikàreiktø apversti aukðtyn kojom, nes pastebime pavyzdþiø, kai dël vietosvaldþios nenoro (esu tikras tokia prieþastimi) á regionus neina investicijos,nesipleèia infrastruktûra, smulkus verslas vietoje neturi tokios paklausos,ið kurios galëtø padoriai gyventi. Esu ne kartà raðæs, kad Lietuvossavivaldos problema yra ta, jog vietos lyderiai yra visiðkai nesuinteresuotipritraukti investicijas ið Lietuvos ir uþsienio, kad miesteliuose rastøsiðiokios tokios gamyklëlës, kuriose bûtø bent po 100 darbo vietø.

Mat lengviausiai yra nieko neveikti ir kelissyk per metus nuvaþiuotiá Vilniø ir iðpraðyti kuo didesná dotacijø poreiká. Dël nieko kito nereikianet sukti galvos, iðskyrus ávairiø schemø kûrimà tam, kad tie pinigai iðES ir Lietuvos biudþeto pereitø per valdþiai artimas verslo ámones,proto ribose papûstø vieðøjø uþsakymø sàmatas ir prie valdþios prisisiurbæþmonës gerai gyventø.

Taigi ne vienoje savivaldybëje 90 proc. algas gaunanèiø þmoniø yratiesiog biudþetininkai: valstybës ástaigø, ðvietimo sistemos, valstybiniøámoniø regioniniø centrø darbuotojai. Maþesnæ dalá sudaro didþiøjøprekybos centrø darbuotojai. Viskas.

Taèiau ávertinus tokià iðklotinæ, vëlgi, ájungus smegenis, tampaakivaizdu, kad jaunimëliui joje vietos nëra. Jauniems þmonëms ji nërapatraukli. Tad, ar ne geriau galvoti apie tai, kad likæ be darbo þmonësarba jo turintys galëtø keltis á miestus, kur rastø veiklos pagal profesijàar pakeistø kvalifikacijà. Pakeisti profesijà nëra ðoko prieþastis – taiptenka palikti komforto, patogaus bûvio zonà, taèiau pasaulis toks: jisreikalauja, kad mes visi bûtume mobilûs, pasirengæ keisti gyvenimovietà ir uþsiëmimà. O ne zirztume.

Koks nors politikas tuoj pasakys, kad èia bûtina kaþkà „subalansuoti“.Bet tai tas pat, kaip Nemunà priversti tekëti atgal á Baltarusijà.

„Nemaþai þmoniø neþino, kaduþ atliekø tvarkymà neprivalo mo-këti daugiau nei 1 proc. savo pajamø,jø nesusiskaièiuoja ir nepasinaudojaðia lengvata, kuri yra numatyta irEuropos Sàjungos, ir Lietuvos teisësaktuose“, - pastebi Alytaus regionoatliekø tvarkymo centro (ARATC)Rinkliavø administravimo padali-nio vadovas Povilas Turèinavièius.

Maþas pajamas gaunantys asme-nys, norintys pasinaudoti ðia leng-vata, turëtø kreiptis á savivaldybës,kurioje turi jiems nuosavybës teise

priklausanèio nekilnojamojo turto,Socialinës paramos skyriø. Skyriausspecialistai informacijà apie ðeimosar vieno gyvenanèio asmens pajamasperduos rinkliavos administratoriui.

„Mes tà informacijà átraukiameá savo duomenø bazæ ir asmenims,turintiems teisæ á ðià lengvatà, suma-þinamas rinkliavos dydis“, - sakë P.Turèinavièius.

Ði lengvata galiojo anksèiau, ji ga-lios ir nuo ðiø metø liepos mënesiopasikeitus rinkliavos skaièiavimotvarkai.

Pavyzdþiui, jeigu ðeimos ar vienogyvenanèio asmens pajamos permënesá yra 300 eurø, mokestis uþatliekø tvarkymà negali bûti didesnisnei 3 eurai mënesiui, nepriklauso-mai nuo to, kokio dydþio bûste ðeimaar asmuo gyvena.

„Tokia lengvata gali pasinaudotitikrai nemaþa dalis gyventojø, kurieiki ðiol dël ávairiø prieþasèiø: vienidël neþinojimo, kiti manydami, kadtaikant lengvatà apskaièiuota sumabus pernelyg maþa, to nedarë. Todëldar kartà primename ir kvieèiamegyventojus susiskaièiuoti savo paja-mas ir ásitikinti, kad uþ atliekø tvar-kymà jie nesumoka daugiau neiturëtø“, - kalbëjo ARATC Rinkliavøpadalinio vadovas.

Uþs. Nr. 12

Nepermokëkite uþ atliekas – rinkliavanegali virðyti 1 proc. pajamø!

Skaièiuojant rinkliavos uþ atliekø tvarkymà dydá, yra taikomosávairios savivaldybiø numatytos lengvatos. Taèiau labai svarbu þinoti,kad egzistuoja ir vienas visuotinai priimtas principas: rinkliava arkitas mokestis uþ atliekø tvarkymà negali virðyti 1 procento vidutiniømetiniø ðeimos arba vieno gyvenanèio asmens pajamø.

Savo ataskaitoje seniûnas AlgisAliukevièius pasidþiaugë tuo, kasreprezentuoja seniûnijà - kultûrináir sportiná gyvenimà kurstanèiaisentuziastais, kuriø dëka organizuo-jami teatro festivaliai, ðventës, var-þybos, tarp gyventojø puoselëjamameilë knygoms, o keliautojø marð-rutuose atsiradæs lankytinas objektas- poeto ir raðytojo V. M. Putino të-viðkë. Jis dëkojo gausiam bûriui part-neriø, rëmëjø, kuriems prisidedantkovojama su socialine atskirtimi, tei-kiamos paslaugos senyvo amþiausvieniðiems þmonëms, organizuoja-ma veikla socialinës rizikos ðeimøvaikams, sprendþiami uþimtumo irkiti klausimai, mokoma sveikos gy-vensenos, o seniûnija pernai pripa-þinta saugiausia rajone.

Taèiau vargu, ar ðie pozityvûs da-lykai atsveria rûpesèius ir problemas,kurias seniûnijos darbuotojams ten-ka spræsti kasdienybëje. Pagal gy-ventojø skaièiø nedidelës seniûnijosdemografinë situacija nëra dþiugi-nanti – pernai gimë penki naujagi-miai, o mirë 19 þmoniø. Nemaþaivyresnio amþiaus gyventojø, ilgaam-þiø. Per pastaruosius dvejus metusemigruojanèiø þmoniø skaièiusstabilus – uþpernai 11, pernai 12asmenø pateikë iðvykimo á uþsienádeklaracijas. Ko gero, pagrindinëproblema, kodël jaunos ðeimos ne-nori kurtis seniûnijoje, yra nepritai-kyta gyventojø poreikiams vieðojiinfrastruktûra, prasta keliø bûklë,þemas verslumas ir uþimtumo stoka.Seniûnijos teritorijoje veikia vos ke-lios smulkiojo verslo – medþio ap-dirbimo, paminklø gamybos, preky-bos, ðiaudø briketø ámonës, kuriosminimaliai sukûrusios darbo vietø.Pasenæ vandentiekio tinklai, nepla-nuojama tiesti nuotekø tinklø, nëravandens telkiniø poilsiui.

Esant tokiai situacijai, ilgalaikëpagrindinës mokyklos perspektyvamiglota. Kitais mokslo metais pla-nuojamas mokiniø padidëjimas, ta-èiau prognozes gali pakoreguoti gy-venimas: ir dabar vienas kitas moki-nys dël pasikeitusiø ðeiminiø aplin-kybiø iðvyksta su tëvais á kitus miestusar uþsiená. Ðiemet mokykloje moko-si 68 mokiniai. Didþioji jø dalis yrasocialiai remtinø ðeimø atþalos, yravaikø, turinèiø specialiøjø poreikiø,gyvenanèiø probleminëse ðeimose,todël, mokyklos direktoriaus Sau-liaus Pûro teigimu, sutelktomis pa-stangomis su seniûnija, Prienø pe-dagogine – psichologine tarnyba, So-cialiniø paslaugø centru ir N.Ûtosbendruomene sprendþiamos moki-niø drausmës, paþangumo, pamokølankomumo, saugumo, uþimtumo,materialinës problemos. Tarpinin-kaujant bendruomenei, pritraukia-ma rëmëjø lëðø vaikø mokymo ap-linkai gerinti, iðvykoms, stovykloms,asmeniniams poreikiams. Jausdamipareigà iðsaugoti kraðtinæ rajono mo-kyklà, rajono vadovai ðiemet paþa-dëjo nupirkti naujà autobusiukà mo-kiniø pavëþëjimui ir skirti lëðø senojomedinio mokyklos korpuso remon-tui. Juolab kad investicijas mokiniaipateisina geru mokymusi, aktyviu irsëkmingu dalyvavimu rajoniniuose,respublikiniuose konkursuose,olimpiadoje, popamokinëje ir pro-jektinëje veikloje.

Seniûnas patvirtino, kad ryðiai sumokykla yra geri. Seniûnui taip pataktualu, kad N.Ûtos mokykla bûtøiðsaugota, kaip ir kita vieðoji infra-struktûra – paðtas, felèerinis punktas,bibliotekos, muziejaus padalinys,laisvalaikio salë. Be ðiø ástaigø, A.Aliu-kevièiaus teigimu, kaimai liktø uþ-mirðti, namai - uþkaltais langais. Jisvylësi, kad galbût kada nors ateis lai-

kas, kai bus daugiau investuojama irá darbo vietø kaimiðkose vietovësekûrimà bei kaimø plëtrà.

Seniûnas apgailestavo, kad se-niûnijoje gajos socialinës problemos,dalis darbingo amþiaus þmoniø gir-tauja, neieðko darbo ir gyvena ið pa-ðalpø bei labdaros. Tiesa, pastarai-siais metais socialiniø paðalpø ski-riama maþiau, jø gavëjai skatinamiuþ paramà atidirbti nustatytà skaièiøvalandø. Seniûnas pabrëþë, kad vals-tybëje ir visuomenëje ið esmës kei-èiasi poþiûris á socialinæ ðalpà irþmoniø uþimtumà. Nuo liepos 1 d.kaip nepasiteisinæ nebebus organi-zuojami vieðieji darbai (pernai juosseniûnijoje atliko vos trys asmenys).A.Aliukevièiaus teigimu, nekvalifi-kuotas darbas neperspektyvus, jomaþëja, net ir visuomenei naudin-giems darbams taikomi saugumoreikalavimai, jiems atlikti reikiakvalifikacijos ir specialios árangos,todël svarbu investuoti á þmoniø mo-kymà, ágûdþiø atnaujinimà.

Seniûnas A.Aliukevièius svars-to, kad, senstant seniûnijai, reikia or-ganizuoti ávairesniø socialiniø pa-slaugø seniems, vieniðiems gyvenan-tiems asmenims, nuveþti jiems karð-to maisto, taèiau pensininkai nëramokûs. Gaunantiems kompensa-cijas uþ ðildymà seniûnija neretai tar-pininkauja, padëdama nusipirktimalkø, medienos atraiþø ar briketø,nes ne visi geba patys pasirûpinti ku-ru þiemai. Nors seniûnijoje veikiaðeðios bendruomenës, neágaliøjødraugija, seniûnui norëtøsi ðiltesniø,bendruomeniðkesniø santykiø tarpþmoniø, artimesnio bendravimo, taileistø greièiau pastebëti tuos, ku-riems reikalinga pagalba. Seniûnaspadëkojo aktyviems gyventojams,ðeimoms, bendruomeniø atstovams,seniûnaièiams, kuriuos seniûnija galipasitelkti ávairiais atvejais.

A.Aliukevièius apgailestavo, kadnumatoma paðtø reforma N.Ûtàgreièiausiai paliks be laiðkininkiø.Ðià teritorijà aptarnaujanèios trysdarbuotojos, anot jo, savo darbà at-lieka atsakingai, padaro daug dau-giau, nei joms priklauso pagal parei-gas. Neretai, atokiai gyvenanèiø se-noliø papraðytos, kartu su spauda arpensija jiems nuveþa vaistø, bûtiniau-siø maisto produktø. Todël uþ gera-

Vaikø teatro aktoriai suvaidino spektakliukà „Bitë Maja“.

Naujosios Ûtosseniûnijoje Tarp þmoniø ir tarp problemø...

Seniûno A.Aliukevièiaus padëka N.Ûtos paðto laið-kininkei E.Stadalienei.

Kovo 7 -osios pavakaræ Naujosios Ûtos seniû-nijos laisvalaikio salëje susirinkusiems vietos gy-ventojams seniûnas Algis Aliukevièius pristatë se-niûnijos veiklos ataskaità uþ 2016 metus, merasAlvydas Vaicekauskas pasakojo apie teigiamus po-kyèius savivaldybëje ir tam tikrø sprendimø rei-kalaujanèius planus, atsakë á þmonëms rûpimusklausimus. Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimodienos proga N.Ûtos mëgëjø teatro „Vëtrungë“(vadovë Anelë Lukjanèiuk) skaitovai parodë iðtraukàið bûsimo spektaklio „Tautoj að bûsiu tavo kank-lës“ (pagal Vydûnà). Nuotaikingu spektakliuku „BitëMaja“ susirinkusius nudþiugino vaikø teatriukojaunieji aktoriai. Ðiø dviejø kolektyvø vadoveiA.Lukjanèiuk seniûnas áteikë padëkà.

(Nukelta á 6 p.)

Autorës nuotraukos

„Sodra“ kvieèia á seminaràSeminaro tema: „Aktualûs valstybinio socialinio draudimo vykdymo

pokyèiai 2017 metais“Seminaro laikas: 2017-03-30 (ketvirtadiená), pradþia – 10.00 val.Seminaro vieta: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

Alytaus skyriaus Klientø aptarnavimo skyriaus Prienø poskyris, Vytautog. 53, Prienai.

DARBOTVARKË:1. Aktualûs valstybinio socialinio draudimo vykdymo pokyèiai 2017

metais (Registro skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Rasimas).2. Draudëjø, apdraustøjø, fiziniø asmenø informavimas per

elektronines aptarnavimo sistemas (EDAS, EGAS), Prienø poskyriovedëja Daiva Grinienë.

3. Atsakymai á klausimus, diskusijos.

2017 m. kovo 22 d.3 p. Nr. 22 (9982)

Susitikime Tbilisyje dalyvavo daugiau kaip200 dalyviø, tarp kuriø buvo prekiniø pienoûkiø savininkø, perdirbëjø ið Gruzijos, Ar-mënijos, Azerbaidþano, Ukrainos ir kitø RytøEuropos ir Centrinës Azijos ðaliø, potencialûsinvestuotojai, tarptautiniø organizacijø ir vy-riausybiø atstovai. Kongrese buvo aptartosðiuolaikinës technologijos ir verslo poþiûris ápieno sektoriaus plëtrà, grindþiamas realiapatirtimi. Sëkmingiausiø ðaliø pieno ûkiø sa-vininkai ir specialistai dalijosi sëkmës paslap-timis. Kai kurie ið jø jau pasiekë daugiau nei10 tonø pieno ið karvës per metus.

Renginyje turëjau galimybæ pristatyti pienorinkos situacijà Lietuvoje bei asociacijos veiklàLietuvoje ir ES institucijose. Manau, kad besi-pleèiantis tarptautinis bendradarbiavimas yralabai prasmingas. Lietuvos pieno gamintojøasociacija jau keletà metø sëkmingai bendra-darbiauja su ES pieno gamintojø interesus gi-nanèia Europos pieno taryba, kurios nare mûsøasociacija yra nuo 2015 -øjø. Dalijimasis geràjapatirtimi bei bendrø sprendimø paieðka ne tikárodo pieno sektoriuje kylanèiø problemø irlaukianèiø iððûkiø bendrumà, bet ir dar kartàpatvirtina, kaip svarbu pavieniams pieno ga-mintojams asocijuotis ir kartu kovoti uþ savointeresus. Tuo ásitikinome ir patys.

Pieno gamintojø asociacijai, aktyviai reið-kiant pozicijà ir prisidedant prie ávairiø Briuse-lyje organizuotø akcijø, pavyko pasiekti, kad2014 -aisiais Lietuvos pieno gamintojams iðEuropos Sàjungos ir nacionalinio biudþeto bu-vo iðmokëta 90 mln. Eur, 2015 -aisiais – 94 mln.Eur, o 2016 -aisiais – 116 mln. Eur.

Tas iðmokas gavo visi pieno gamintojai. Irtie, kurie savo asmeninëmis lëðomis, aukodamisavo laikà, rengë dokumentus, dràsiai reiðkënuomonæ, dalyvavo piketuose, vaþiavo á Briu-selá, ir tie, kurie ramiai, „ suglaudæ ausis“ laukëir þiûrëjo tik savo reikalø. Ðiandien mums reikiadar didesnës vienybës, nes Lietuvos pieno ûkiamsdël skirtingø ávairiø mokesèiø bei skirtingø tie-sioginiø iðmokø ir toliau sunku, tiesiog neáma-noma konkuruoti su senøjø ES ðaliø pienogamintojais.Todël Lietuvos pieno gamintojøasociacija parengë kreipimàsi á Europos pienotarybos narius, praðydama palaikyti reikala-vimà dël to, kad po 2020 metø visose ES ðalysebûtø suvienodintos iðmokos. Posëdis vyks kovo

27 - 28 dienomis. Taigi iððûkiø nemaþëja. Ir netik diskutuojant Briuselyje. Kaþin, ar sugebë-sime bûti vieningi ir aktyvûs ir Lietuvoje, kai„ateis“ nauji mokesèiai ar uþklups kitos per-mainos. Kas gins ûkininkus?

Tas mano abejones dar labiau sustiprinair vietos „ávykiai“. Kai gráþæs ið Tbilisio„Gyvenime“ perskaièiau grupelës ûkininkøpareiðkimà dël nepritarimo pagal Valstieèiøir þaliøjø sàjungos sàraðà iðrinktiemsTarybos nariams jungtis prie valdanèiosioskoalicijos - buvau nustebintas jo turinio.

Pirmiausia dël to, kad prie koalicijos pri-sijungëme manydami, jog ðiandien mes gali-me prisidëti prie rajono þmonëms svarbiø klau-simø sprendimo.

Be to, mums tikrai neprivalu atsiklaustiJalovecko, Rasimo ar kurio kito pareiðkimàpasiraðiusiojo, kur mums bûti: koalicijoje aropozicijoje.

Antra, prisijungdami prie valdanèiosiosdaugumos, koalicijos sutartyje mes neáraðëmejokiø reikalavimø dël kokiø nors postø, taigiir dël Þemës ûkio skyriaus vedëjo. Kodël tadaorganizuojama ðita gynybos akcija? Kà ir nuoko èia reikia ginti? Savivaldybës administra-cijos darbo organizavimas, kaip þinia, – savi-valdybës ir savivaldybës administracijos va-dovø reikalas. Bet, kita vertus, mes, kaip TarybosKaimo ir bendruomeniø reikalø komiteto na-riai, atstovaujantys þemdirbiðkoms organizaci-joms ir uþ ðá visuomeniná darbà negaunantysne tik priedø, bet ir ið viso jokio atlyginimo, -manau, tikrai turime teisæ atkreipti dëmesá áÞemës ûkio skyriaus darbà. Jo veikla turi bûtiaktyvesnë ir labiau matoma. Taip, kaip yra ki-tuose rajonuose, kuriuose þemës ûkio skyriaidirba bendrai su visuomeninëmis þemdirbiøorganizacijomis, ne skaldo ûkininkus, o telkiajuos, neskirstydami á draugus ir ne. Tuo ásiti-kinau dalyvaudamas kituose rajonuose vyks-tanèiuose susirinkimuose, ten reikalai spren-dþiami kitaip nei pas mus. Neprisimenu, arpas mus buvo nors vienas susirinkimas, kurábûtø organizavæs rajono savivaldybës admi-nistracijos Þemës ûkio skyriaus vedëjas. Ar to,kad kaþkurá ið ûkininkø jis pamokë, kaip dek-laruoti pasëlius, jau ir uþtenka? O gal þmogusdar pavaduodamas ir Investicijø skyriaus vedë-jà, bûdamas Vieðøjø pirkimø ir melioracijos

lëðø skirstymo komisijos pirmininku, jaunuûkininku – tiesiog nespëja?

Kyla abejoniø ir dël kai kuriø susitikimesu meru dalyvavusiø ûkininkø asmeninio suin-teresuotumo „saugoti“ Þemës ûkio skyriausvedëjà. Kà gina, pavyzdþiui, lyg ir daugiausiaþemiø supirkæs ûkininkas Vidmantas Rasi-mas? Ar ne tik savo þmonos, dirbanèios Að-mintos ir Pakuonio seniûnijose þemës ûkiospecialiste, tiesioginá virðininkà? Manau, kadVidmantui Rasimui gal geriau reikëtø pakal-bëti apie tai, kaip jam sekasi atstovauti rajonogrûdø augintojams, kokià veiklà vysto jo sukurtaskooperatyvas, nei reikðti priekaiðtus kitø orga-nizacijø vadovams ir telkti Donato Ðimukonio„apsaugininkø“ bûrá? Kam? Kad iðsaugotøjam dviejø skyriø vedëjø „uþtûptas“ këdes irpernai 50 proc. atlyginimo, o ðiemet jau net 60proc. jam paskirtà atlyginimo priedà? (Ið visoper mënesá jam priskaièiuojama apie 1660Eur). O gal yra kitø dar gilesniø prieþasèiø?Kas galëtø paneigti, kad èia „nesislepia“ ir melio-racijos grioviø „tvarkymo“ ar kiti geri darbai?

Ir dar. Sunerimusius ûkininkus kviesèiaubûti aktyvesniems teikiant siûlymus dël svarbiømums visiems klausimø sprendimo, o ne „kið-tis“ á savivaldybës administracijos darbo orga-nizavimà. Þemës ûkio skyriaus vedëjo DonatoÐimukonio ir rajono savivaldybës administ-racijos diskusijos – tik jø problema. Tiesa, dëlÞemës ûkio skyriaus veiklos savo þodá gali tartiir Þemës ûkio ministerijos auditas.

Jonas VilionisPrienø rajono savivaldybës tarybos narys,

Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjungosPrienø skyriaus pirmininkas, Lietuvos

pieno gamintojø asociacijos pirmininkas

Kà gali socialinis darbuotojas? Dauggali... Padëti, paskatinti, aktyvinti,suprasti, uþjausti, nuraminti...

„Socialinëje atskirtyje esanèiø þmoniø sta-tusas þeidþia jø orumà, jie nebegali dalyvautivisuomenës gyvenime“ (Valdas Adamkus).

„Yra daug prieþasèiø ir veiksniø, gimdanèiøskurdà. Dalis jø priklauso nuo þmogaus, dalis –nuo visuomenës. Jei þmogus ir gali pasikeisti, taivisuomenë turi sudaryti jam sàlygas“(RomasLazutka).

Kasmet nuo 1983 m. treèiàjá kovo ant-radiená Jungtiniø Tautø iniciatyva pasaulismini Socialinio darbo dienà. Nuo 2004 m.Lietuva rugsëjo 27 -àjà paskelbusi Socia-linio darbuotojo diena (1993 m. rugsëjáávyko pirmasis Lietuvos socialiniø darbuo-tojø suvaþiavimas). Socialinio darbo pra-dininkas XVI a. Prancûzijoje buvo ðv. Vin-centas Paulietis, kunigas pamokslininkas.

Ðià dienà ir Lietuvoje vyksta ávairûs ren-giniai: konferencijos, diskusijos, forumai, so-cialiniø paslaugø gavëjø inicijuotos valandëlës.Kasmet ði diena turi vis kità intencijà. Pernaibuvo atkreiptas dëmesys á þmoniø teisiø ir oru-mo klausimus, ðiemet akcentuojama bend-ruomenës ir gamtinës aplinkos tvarumas.

Vis daþniau asmenims, ðeimoms, bendruo-menei, nemaþai visuomenës daliai tenka nau-dotis socialiná darbà dirbanèiøjø ávairiomis pa-slaugomis. Ypaè tai aktualu ilgëjant þmoniøgyvenimo trukmei, senstant visuomenei, pasau-lyje nemaþëjant skurdui ir socialinei atskirèiai.

Pastaraisiais mënesiais Lietuvoje socialinisdarbas ir já dirbantys darbuotojai jauèia nuola-tiná þiniasklaidos dëmesá. Socialiniai darbuo-tojai kritikuojami, kad keliami naktá nevykogelbëti vaiko, kad atëjæ pas þmogø tik patikrinaðaldytuvà, paþiûri, ar ðvaru namuose, ir pan.,Kad dirba ne tai, kà reikia, kas bûtina þmo-nëms... Ko gero, ne socialiniai darbuotojai dëlto kalti - tokia valdþios sukurta veikimo siste-ma, taip paruoðti pareiginiai nuostatai, tokiø„popieriniø“ ataskaitø INTENSYVIAI reika-laujama.

Socialinis darbas - labiau praktinë moralinëveikla. Todël jame ypaè svarbios vertybës, dir-banèiojo socialiná darbà asmeninës savybës.Ðá mënesá asociacija „Rûpestinga globa“ LRSeime organizavo konferencijà apie ilgalaikëssocialinës globos perspektyvas Lietuvoje. Vie-name praneðime nuskambëjo praktiko pro-fesionalo Patriko Skrudupio, Panevëþio ðv.Juozapo globos namø direktoriaus, mintis: arne per daug dëmesio, ásteigæ socialinio dar-buotojo profesijà nuo 1991 metø, skyrëme pro-fesionalizavimui (per grieþti reikalavimaispecialiam iðsilavinimui, kvalifikacijai ir pan.),ir per maþai dëmesio socialinio darbo verty-bëms, asmeninëms darbuotojo savybëms, gal-bût kai kurioms, krikðèioniðkoms nuostatomsðioje veikloje?

Apie nors vieno socialinio darbuotojo bu-dëjimà, pavyzdþiui, rajone, garsiai buvome pra-kalbæ gal prieð 8 - 10 metø. Bet juk tam reikialëðø. Pripaþástame, kad ne viskà padarome to-bulai, bet ne tik socialiniai darbuotojai. Tikrospagalbos þmogui sistema mûsuose, pripaþin-kime, nesisuka taip, kaip galëtø intensyviausuktis ir su esamomis lëðomis.

Tikiu, kad netolimoje ateityje ir Lietuvojeði diena sujungs draugën daug profesijø (ðvie-timo, policijos, sveikatos, kultûros, verslo irt.t.), nes, tik veikdami profesionaliai, ranka ran-kon, galësime tinkamai padëti pagalbos reika-lingam þmogui. Noriu turëti viltá, kad ðià dienàvisø lygiø valdþios Lietuvoje bus suinteresuotosorganizuoti forumus, diskusijas, susitikimus -ne formalius, plane uþdëti „+“, o siekianèiusrezultatø.

Galbût ði diena galëtø tapti prasmingu po-kalbiu apie tai, kad turime ieðkoti ne takoskyrø,o vieno kelio, kad Prienø ar Birðtono savival-dybiø socialiniø paslaugø gavëjai galëtø dràsiaineðti þinià visai Lietuvai: „Mûsuose pagalbaþmogui bet kokiu atveju - geriausia“. Kodëlnesvajoti? Juk nuo svajonës viskas prasideda.Pradþioje tereikëtø stiprios vadybos ir daugdaug iniciatyvumo.

Tikiu, kad greita ateitis padràsins sociali-nius darbuotojus aktyviau diskutuoti apie so-cialinæ realybæ valstybëje. Tikrai turime apiekà kalbëti, kà pasakyti visø lygiø valdþios atsto-vams ir galbût atkakliau pakviesti juos aktyviaibendradarbiauti „vardan tos Lietuvos“. Minèiøturime, tik noriu paskatinti aktyviau dràsiaijas reikðti. Nebijoti, kad gali sutikti ir vadovoar kolegø nepalankø þvilgsná. Svarbu, kad mû-sø norai tobulinti, keisti ir keistis bûtø grástigeranoriðkumu. Be socialiniø problemø visojeðalyje nebûna në vienos dienos. Socialinis dar-buotojas gali daryti daug, bet vien ðirdimi irsmegenimis rezultato nepasieksi – reikia ska-tinanèios bendraveiksmës aplinkos, priemo-niø, palaikymo. Tobulëkime ir tobulinkimekartu.

Angelë BajorienëSocialinio darbo ekspertë

Jonas Vilionis: Ûkininkø stiprybë - vienybëjePraëjusià savaitæ, kaip Lietuvos pieno gamintojø asociacijos tarybos pirmininkui,

teko atstovauti asociacijai Gruzijoje vykusiame Rytø Europos pienininkystës kongreseir pirmajame Kaukazo ðaliø pieno forume. Renginá organizavo Jungtiniø Tautø Maisto irþemës ûkio organizacija, Ukrainos pieno gamintojø asociacija bei Europos vystymo irrekonstrukcijos bankas.

Tbilisio kongreso dalyviai J.Vilioniui, kalbëju-siam apie Lietuvos patirtá, turëjo daug klausimø.

Turbût geriau uþ mane þinote, kad savival-dybës teritorijoje þemës ûkio veikla vienaip arkitaip uþsiima daugiau nei trys tûkstanèiaiþmoniø, tuo tarpu Ûkininkø sàjungai priklausotik ðimtas su trupuèiu nariø (ir tai dar kartu suBirðtono savivaldybe). Tai kaip jûs galite teigti,kad kalbate visø þemdirbiø vardu, jeigu daliesjø nuomonës neþinote arba nenorite þinoti.Netgi á Ûkininkø sàjungos visuotiná susirinki-mà kvorumas nesusirenka, tai apie koká „nuo-monës iðgryninimà“ galima kalbëti?

Dar to betrûko, kad kaþkas galëtø uþdraustiþmogui „atskirà savo nuomonæ reikðti vieðai“!Ar nuo ðiol kaimo þmogus, vieðai reikðdamassavo nuomonæ, jau turës pirmiausia atsiklaustiÛkininkø sàjungos ir „valstieèiø“ partijosvadø?

Kaþin kodël, kai „keletas ûkininkø“ (beje,jø buvo daugiau, negu susirenka á Ûkininkøsàjungos tarybos posëdþius) diskutavo su ra-jono meru ir administracijos direktoriumi,Ûkininkø sàjungos pirmininkas sëdëjo greti-mame kabinete? O juk bûtø buvæ visai smagukartu padiskutuoti ir pasijuokti.

Jums „keliø ûkininkø noras bet kokia kai-na iðlaikyti“ esamà Þemës ûkio skyriaus vedëjàkelia átarimø, o mums átarimus kelia dviejøTarybos nariø begalinis noras kaip nors „iðësti“ðio skyriaus vedëjà ir ne tik vedëjà. Kaip nebûtøkeista, ðis noras neatsirado staiga pamaèius,kad Þemës ûkio skyrius prastai atlieka savofunkcijas. Bëgo metai po metø, keitësi savi-valdybiø tarybos ir administracijos, o Ûkinin-kø sàjunga, mano manymu, pakurstoma „vals-

tieèiø“ partijos vado Jono Vilionio, vis juodinomerus, administracijà ir Þemës ûkio skyriø.Kiek aktyviø ûkininkø pasitraukë ið sàjungosveiklos dël ðitos demagogijos? Kam tai rei-kalinga? Turbût politinei „valstieèiø“ partijosreklamai.

Manau, kad kaltinimai Þemës ûkio sky-riaus vedëjui dël blogai atliekamø pareigø iðpirðto lauþti. Pasakyti, kad Þemës ûkio skyriusdirba blogai, nepateikiant jokiø konkreèiøargumentø, tolygu nuliui. Juolab kad susiti-kimo metu ir meras, ir administracijos direkto-rius paþymëjo, kad „Donatas Ðimukonis darbàatlieka gerai, skyriuje suformuota gera dar-buotojø komanda“. O tai, kad ðis þmoguspriverstas dirbti „begalëse komisijø“ ir vado-vauti dar ir Investicijø skyriui, tai jau ne vedëjoproblema, o savivaldybës politikø ir administ-racijos vadovø. Kodël jau metus neskelbiamaskonkursas laisvai Investicijø skyriaus vedëjovietai uþimti?

Ir dar vienas teiginys, su kuriuo að visiðkaisutinku: „svarbiausia nepasiduoti politiniøpartijø kurstymui“. Tad ir neatiduokime Þe-mës ûkio skyriaus vienos politinës partijos áta-kai. Þemës ûkio skyrius neturi bûti politizuotasir turi atstovauti visø þemdirbiø interesams.Beje, tas pats pasakytina ir apie Ûkininkø sà-jungà. Jeigu sàjunga atsikratytø vienos „vals-tieèiø“ partijos diktato, manau, ji taptø ir vie-ningesnë, ir bendrø darbø daugiau nuveiktume.

Graþaus pavasario ir dosnios Þemelës!

Vidmantas Rasimas

…turi atstovauti visø þemdirbiø interesamsGerbiamas, Martynai Butkevièiau, perskaitæs 2017-03-15 d. laikraðtyje „Gyvenimas“

iðspausdintà jûsø straipsniukà, negaliu susilaikyti nepareiðkæs savo nuomonës. Man irgikelia juokà jûsø postringavimai ir iðsakyta nuomonë. Juoktis sveika. Tad pasijuokime kartu.

Su ðiuo mokëjimu kompensuojamas su-mas gavo ir praðymus iðmokëti pensijø kom-pensacijas jau pateikæ kompensacijø nesu-laukusiø pensininkø turto paveldëtojai. To darnepadaræ turto paveldëtojai, pagal ástatymà, turikreiptis á „Sodrà“ ir pateikti praðymà bei pri-statyti paveldëjimo dokumentus. Paveldëto-jams bus gràþinta visa apskaièiuota kompen-sacijos suma.

Antrasis pensijø kompensavimo etapasprasidëjo 2016 metais. Jo metu per ekonominækrizæ sumaþintø pensijø dalis buvo gràþintatuomet dirbusiems pensininkams. Ankstyvesnáir greitesná, nei anksèiau numatyta, kompen-savimà Seimas ástatymu patvirtino pernai metøpabaigoje.

Antrajam pensijø kompensavimo etapuiskirta daugiau nei 120 mln. eurø, kurie buvopadalyti maþdaug 81,4 tûkstanèio pensininkø.Vidutinë kompensacijos suma siekë apie 1 000eurø.

Sodra taip pat primena, kad nuo vasario 1d. Lietuvos bankas patvirtino gyventojamsbankuose ir kredito unijose teikiamàpagrindinës mokëjimo sàskaitos paslaugà, ákurià áeina bûtiniausios mokëjimo paslaugos.Ðiø paslaugø paketo mënesio kaina negalivirðyti 1,5 euro, o gaunantiems socialinæparamà ji turi bûti perpus maþesnë – nedaugiau 0,75 euro.

Kovo 15 dienà „Sodra“ per kreditoástaigas pervedë ðiuo bûdu iðmokëtinumatytas pensijø kompensacijas. Periðmokas pristatanèias ástaigas pensi-ninkai jas gaus kartu su pensijomis –áprastu metu.

2017 m. kovo 22 d. Nr. 22 (9982) 4 p.

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!!!

Palma PUGAÈIAUSKAITË

O pirkëjai Juozams, Juozapo-toms pirko gëliø, kuriø pasirinkti siû-lë Laima, kilusi ið Birðtono vienkie-mio. Buvo perkamos roþës, tulpës,gvazdikai smulkiais þiedeliais. Ke-tinæ pagerbti ðá ðventà vardà neðio-jusius Amþinojo poilsio vietose, pir-ko po du ar keturis didelius chrizan-temø þiedus, kuriø vienas kainavoeurà.

Ðluotø riðëjas ið Ingavangio daugjø buvo pririðæs, mat labai greitai ið-perkamos. Ilgesnæ ðluotà galima bu-vo ásigyti uþ 1,20 euro. Trumpas ðluo-tas þmonës perka ir kapavietëmstvarkyti. Vienà uþ eurà ásigijusi Irenasakë, kad á Prienus uþsuko pakeliuiið Kauno, nes vyksta á tëviðkës, Uþu-guosèio kaimo, kapinaites, kuratgulæ jos patys artimiausieji. Moterisrinkosi trumpà ðluotà, kurià, sakë, irpaliks, tikëdama rasti kità kartà. „Kaiðalimai kapavietës nerandi, taip ðirdásuspaudþia, rodos, kad kaþkas tyèio-jasi ir neleidþia pailsëti mano tëve-liams. Juk jie dar gyveno tuo laik-meèiu, kai tokià pat ðluotà ant durøuþmetæ, visai dienai duris nerakintaspalikdavo, ir niekas nieko nevogë –nevalia buvo uþeiti toliau. Mes, penkivaikai, augæ ðeimoje, nesimokëm ið-maniøjø lentø klasëse, mus auklëjotëvai, baigæ dvi, tris klases, bet þemaijiems lenkiamës uþ „kaimiðko uni-versiteto“ iðeitas pamokas“, - kalbëjomoteris.

Vis daþniau perkamos sëklos -ir sëklø kioske, ir baltarusiðkos. Kitirinkosi agroplëvelæ, kurios metro kai-na priklauso nuo mikronø skaièiaus.

Buvo galima iðvysti bendraujan-èiø þmoniø su kavos puodeliais ran-kose. Turguje galima pasirinkti es-preso, juodos, latë kavos, karðto ðo-kolado, kakavos, arbatos, plikomossriubos, karamelinio gërimo, gërimàpagardinti mëgiamu sirupu ir pasi-vaiðinti saldainiais.

Pakeliui nuo „kavinukës“ pasu-kus gyvûnø turgavietës link sutiktasRomualdas Dambrauskas ið Morkû-nø kaimo, Kruonio seniûnijos, Kai-ðiadoriø rajono ðiltai atsiliepë apiePrienø turgø – gyrë ir prekybininkus,ir jau spëtus paþinti þmones. O pirkojis graþuolá triuðá uþ 20 eurø, kuris iðpirmo þvilgsnio „pamilo“ naujà ðei-mininkà.

„Kilkit balti balandþiai..“, - dai-nos þodþius pakartojo gerai nusitei-kæs vyriðkis - „Kaip reikia pasauliuitaikingø dienø… taikos tau balandápagavæs skliaute, atneðiu savajamdelne“.

„Kad nors kiek daugiau saulës,daugiau taikos á þmoniø ðirdis pa-tektø“, - vylësi Elena ir Natalija, tur-guje susitikusios dvi klasës draugës.Abi moterys atvyko pirkti viðtø. Jørinkosi ið viðtomis prekiaujanèio vai-kinuko, kuris paþásta mûsø rajonodaugumà gyventojø, nes veþioja viðte-les ir po kaimus. O jø buvo raibø irrudø, juodø ir baltø. Viðtas, kiauði-nius dëti pradësianèias balandþiovidury, moterys pirko po 5,50 euro.Kaimiðkø dedekliø, „angelskø“,„kochankinø“ veislës viðtø po 7 - 10eurø (1 vnt.) buvo galima pasirinktiið jø augintojos, atvykusios ið Balbie-riðkio seniûnijos. Kita moteris siûlë„grynai kaimiðkà gaidá“ uþ 5 eurusásigyti, kad „viðtas bûtø kam priþiû-rëti, o kiek vëliau – ir viðèiukø josgalëtø priperëti“. Birðtono vienkie-myje uþaugintas antukes baigë iðpar-duoti jø ðeimininkai. Viena kainavo

10 eurø, o antinas – 12 eurø, sakobrangesnis todël, nes „vyras“. Techa-so baltøjø, manþûrø, Himalajø juo-døjø dedekliø veisliø putpeliø turëjoparduoti jø augintojas ið Kauno ra-jono. Trijø savaièiø putpelæ galimabuvo nupirkti uþ 2 eurus, o vienà put-pelës kiauðiná – uþ 10 euro centø.

Deðimtá naminiø viðtø kiauðiniøbuvo galima ásigyti uþ 1,30 - 1,80euro, antiniø kiauðiniø 10 vnt. – uþ 2eurus, o vienà þàsies kiauðiná ið but-rimoniðkio Alvydo ûkio – uþ 2 eurus.Ávairiø brandintø sûriø gamintojasbei pardavëjas turëjo ir dukros ga-minto lûpø balzamo bièiø vaðko pa-grindu, kurio nedidelis indelis kai-navo 1,50 euro.

Anelë prekiavo Kietaviðkyjeuþaugintomis ðvieþiomis darþovë-mis. Graþiø salotø krepðelá, kuriame– keturi indeliai, galima ásigyti uþ1,50 euro, o agurkø galima pasirinktinuo 1 iki 3 eurø uþ kilogramà, ryðelágraþiø ridikëliø – uþ 0,50 euro. Ryðe-lis svogûnø laiðkø kainavo 0,50 - 1eurà, saujelë krapø – 0,50 euro. Per-kami ir rauginti kopûstai, kuriø kilo-gramas kainuoja eurà, agurkai – 1,50euro, virti burokëliai – 0,80 - 1 eurà.Vis dar perkami namie ruoðti krie-nai, kuriø indelis kainuoja – 1 - 1,50euro. Pamëgto pirkëjø sëmenø alie-jaus pusës litro butelis kainavo 3,50euro, kalocius – 1,50 euro.

Bulviø kilogramas kainavo 0,20- 0,30 euro, morkø – 0,25 - 0,60 euro,svogûnø – 0,50 euro, èesnakø – 4 -5,50 euro, kopûstø – 0,30 euro, bu-rokëliø – 0,30 - 0,35 euro. Pigiau di-desniais kiekiais bulviø, burokëliø,morkø prekiavo ûkininkai. Uþ cent-nerá kvieèiø, kvietrugiø, mieþiø, paða-riniø miltø praðë 8 - 9 eurø. Belukð-èiø aviþø centnerá galima buvo nu-pirkti uþ 12 eurø, mëlynø, baltø ku-kurûzø kilogramà – uþ 0,60 euro, ogeltonø, saldþiøjø – uþ 2 eurus. Dau-giameèiø þoliø miðinio kilogramaskainavo 3,50 euro, sëklø – 3 – 7 eurø.

Lietuviðkø obuoliø kilogramaskainavo 0,60 euro, kriauðiø – 1,20euro.

Bitininkai kilogramà darbðèiøjøbièiø suneðto medaus pardavë uþ4,50 - 6 eurus, o pusës litro stiklainá– uþ 3,50 euro.

Pirkëjø simpatijø sulaukusi Jo-lita, Iðlauþo „Mësos kraitës“ nuo-ðirdi pardavëja, turëjo jiems ir nau-jienø – ðalto rûkymo „Rytinës“ deð-ros, kurios kilogramas kainavo 4,60euro, „naminës kepeninës“ – 4,20euro. Buvo perkami ir kiti gaminiaigamintojo kainomis.

Eilutë pirkëjø driekësi ir prieðvieþios bei rûkytos þuvies. Rinkosipagal skoná: stintø kilogramas kai-navo 4,90 euro, karpiø – 3,50 euro,karðiø – 2,30 euro; sidabrinio heko -2,30 euro, ðaldytos skumbrës – 3eurus, skorpionþuvës filë – 2,90 euro,eðerio kepsniø su sûriu – 3,90 euro,riebios silpno sûdymo silkës – 2,20euro.

Karðto rûkymo jûros eðerio kilo-gramas kainavo – 5,90 euro, kapito-no – 4,90 euro, laðiðos suktinio –4,90 euro, karðto rûkymo skumbrësiðklotinës – 5,20 euro, ðalto rûkymoriebaþuvës – 9,90 euro, karðto rûky-mo ðamo gabalø – 6,20 euro, starkiokepsniø – 3,50 euro, ypaè populia-raus karpiø vyniotinio kilogramas –5,90 euro ir kt.

Litras karvës pieno kainavo 0,45- 0,50 euro, litras oþkos pieno kaina-

vo 1,50 euro, litras grietinës – 1,30euro, kilogramas varðkës – 1,50 - 2eurus, puskilogramis sviesto – 2,20 -2,50 euro. Sûriai, priklausomai nuosudëties bei dydþio, kainavo 1,20 - 3eurus.

Nedidelë eilutë pirkëjø laukë ðvie-þios lietuviðkos kiaulienos paviljonebei prie skerdienos kiosko. Galvos(1 kg) kainavo 0,85 euro, karkos –1,75 euro, krûtinkaulio – 2,79 euro,ðonkauliø – 3,59 euro, iðpjovos –4,49 euro, sprandinës – 4,39 euro,kumpio be kaulo – 3,59 euro, galiniokumpio – 3,79 euro, ðoninës – 3,45euro, maltos kiaulienos kilogramas3,20 euro ir kt.

Labai dailiai pagamintø pjaus-tymo lenteliø, kuriø kaina 0,50 - 10eurø (pagal dydá), buvo galima ásigytiið puikaus meistro Gintauto, atvy-kusio ið Juodbûdþio. Ávairaus dydþiomentelæ buvo galima iðsirinkti uþ0,50 - 3 eurus.

Pirkëjams tikràjá saldainiø „Kar-vutë“ skoná primena prekybininkas,kiekvienà ðeðtadiená ið tolo aká trau-kiantis uþraðu „Latvijos karvutë“.

Sodo bei darþo gërybiø siûlodarbðèioji Verutë Murauskienë iðJiestrakio. Uþ 150 gramø dþiovintørojaus obuoliukø, burokëliø, patiso-nø, moliûgø, rabarbarø, morkø, sly-vø, svarainiø ir kt. ji praðo tik 1,50euro, uþ ávairiø rûðiø pupeliø stiklinæ– 0,60 euro, uþ ávairiø sirupø, ma-rinuotø pupeliø, kitokiø darþoviøstiklainá – 1,50 euro. Beje, skrupu-lingai savo paèios pasiûtus labai tvir-tus maiðelius, net su atðvaitu, ávairio-mis kiðenëlëmis moteris parduodauþ tris eurus. „Kà darau – viskà tvar-kingai, visà savo gyvenimà“, - pati-kina moteris. Beje, ðiemet ði ðeimi-ninkë turës parduoti kopûstø daigøper dvideðimties rûðiø. Nedaug beli-ko palaukti, kol suþaliuos gamta. Opavasará, kaip pastebëjo prieniðkiai,ið turgaus neðini dekoratyviniais auga-lais, kiekvienas pasitinkame, pir-miausia jausdami já savo ðirdyse.

„Dþiaukimës vis ilgëjanèia diena, klausykimës pempës, stebëkimesprogstanèius pumpurus – gerkime pavasará!“, - kvietë labai anksti á turgøatvykæ prekybininkai. Pasak jø, svarbu neuþmirðti ðvæsti Juoziniø, jukir dainuoti, ir ðokti, ir net ðliûbà imti ðià Gavënios dienà leidþiama.

„Kaip reikia pasauliui taikingø dienø...“

Romualdas ið Kruonio seniûnijosdþiaugësi Prienø turguje ásigytu bû-simu draugu...

-Visà gyvenimà viskà dirbu tvar-kingai, - sakë Verutë ið Jiestrakio.

su investicijomis susijusios sànaudosáskaièiuojamos á ðilumos kainà, perë-mus investicijas nepagrásta verte, galibûti nustatoma nepagrásta ðilumoskaina. Ásipareigojusi sumokëti nuo-mininkui uþ investicijomis sukurtàturtà 432 586,1 Eur (plius PVM),savivaldybë neatsiþvelgë á tai, kadperimto ðilumos ûkio turto likutinëvertë buvo 1 093 579,85 Eur maþes-në nei nuomos sutarties pradþioje(2000-09-28). Savivaldybë nepa-reikalavo, kad nuomininkas kom-pensuotø turtinio pobûdþio prara-dimus dël sumaþëjusios turto vertës,taigi nutraukë sutartá nuomininkuinaudingesnëmis sàlygomis.

Audito metu Valstybës kontrolëpateikë rekomendacijà Prienø rajo-no savivaldybei ávertinti uþ in-vesticijas nuomininkui mokamø432586,1 Eur (plius PVM) pagrás-tumà ir teisingumà, taèiau savival-dybë nesutiko jà ágyvendinti.

Kaip teigiama audito ataskaitoje,Prienø rajono savivaldybës nuomo-ne, savivaldybës ásipareigojimo su-mokëti nuomininkui 432 586,1 Eur(plius PVM) sumà pagrástumas bu-vo vertintas 2015-07-31, pasiraðantsutartá su nuomininku. Be to, ðia su-ma abejoti nëra pagrindo, nes Vals-tybinë kainø ir energetikos kontrolëskomisija nusprendë visas AB „Prie-nø ðilumos tinklai“ nuomininkuimokëtas sumas pripaþinti pagrásto-mis ir átraukë á reguliuojamà ðilu-mos kainos tarifà.

Taèiau auditoriai ataskaitoje pa-þymëjo, kad savivaldybë nepateikëdokumentø, kurie patvirtintø, jogatsakingi savivaldybës (jos kontro-liuojamos bendrovës) darbuotojaibûtø atlikæ procedûras ásitikinti turtolikutine verte. Taigi, tai nëra gerojipraktika, kai savivaldybë prisiima fi-nansinius ásipareigojimus, prieð taineásitikinusi nuomininko pateiktøduomenø teisingumu.

Kartu atkreiptas dëmesys, jogValstybinë kainø ir energetikos kont-rolës komisija, átraukdama perimtasið nuomininko investicijas á ðilumoskainà, pagal Ðilumos kainø nusta-tymo metodikà nevertina konkreèiøinvesticijø vertës nustatymo pagrás-tumo.

Tokiu bûdu, audito metu buvonustatyti tam tikri paþeidimai, teik-tos atitinkamos rekomendacijosPrienø rajono savivaldybei, taèiau,savivaldybei atsisakius jas ágyven-dinti, audito dokumentai perduotiLietuvos Respublikos generalineiprokuratûrai vieðajam interesui ginti.

Audrius Narvydas

P.S. Kaip parodë Valstybës kont-rolës - aukðèiausiosios valstybinioaudito institucijos - atliktas Prienøðilumos ûkio nuomos auditas, savi-valdybës sprendimas nutraukti nuo-mos sutartá 2015 m., ðvelniai tariant,nebuvo tinkamai parengtas, apgal-votas ir skaidrus. Tad ir vartotojø at-sipraðymo èia jau nebepakaks, galu-tiná taðkà padës Generalinë proku-ratûra, laukite tæsinio....

Ir dar - AB „Prienø ðilumos tink-lai“ tiekiamos ðilumos kainos kovomën., palyginti su vasariu, padidëjo8,45 proc. (net 0,55 ct/kWh suPVM).

Ataskaitoje kontrolieriai kons-tatavo, jog Prienø rajono savivaldybëir nuomininkas UAB „Prienø ener-gija“, nutraukdami 2000-09-28 ðilu-mos ûkio nuomos sutartá, paþeidëÐilumos ûkio ástatymà, nes 2015-08-31 perdavë ir perëmë ðilumos ûkioturtà, kurio likutinë vertë buvo1093579,85 Eur (daugiau negu 1 mi-lijonu eurø!) maþesnë nei nuomossutarties pradþioje. Ataskaitoje pa-þymëta, kad savivaldybë nepareikala-vo ið nuomininko Civilinio kodeksonustatyta tvarka kompensuoti savi-valdybei turtinio pobûdþio praradi-mus dël sumaþëjusios turto vertës irneávertino jø atsiskaitydama su nuo-mininku uþ jo atliktas investicijas.

Prienø rajono savivaldybei buvorekomenduota Civilinio kodeksonustatyta tvarka kreiptis á buvusánuomininkà, kad ðis kompensuotøsavivaldybës patirtus turtinio pobû-dþio praradimus dël sumaþëjusiosturto vertës, paþeidus Ðilumos ûkioástatymo 37 str. 3 d. reikalavimus,taèiau savivaldybë nesutiko su ðiuosiûlymu.

Kaip teigiama ataskaitoje, Prienørajono savivaldybës nuomone, Ðilu-mos ûkio ástatymo 37 str. 3 d. nuosta-tos negali bûti taikomos vertinantPrienø rajono savivaldybës turtoperëmimà, nes 2000-09-28 ðilumosûkio nuomos sutartis nenumatëreikalavimo dël perduodamo turtovertës, o ðis reikalavimas Ðilumosûkio ástatyme atsirado vëliau, nei bu-vo sudaryta sutartis.

Valstybës kontrolë sutiko, jog rei-kalavimas perimti ðilumos ûkio turtàne maþesne verte, nei buvo sutartiessudarymo metu, ástatyme buvo átvir-tintas po sutarties sudarymo, taèiaupaþymëjo, kad ðia nuostata buvo reg-lamentuoti ðaliø santykiai, pasibai-gus valdymo perdavimo laikotarpiui(sutarties pabaigoje), taip buvo siektaapsaugoti savivaldybiø interesussusigràþinant ne maþesnës vertësturtà ið nuomininko. Pagal teismøpraktikà (Lietuvos AukðèiausiojoTeismo 2005 m. lapkrièio 23 d. nu-tartis civilinëje byloje Nr. 3K-3-605/2005), esant tæstiniam sutartiniø san-tykiø pobûdþiui, sutarties vykdymasturi atitikti imperatyviàsias teisësnormas, galiojanèias vykdant sutartá,taigi, ávertinus teismø praktikà iratsiþvelgiant á tæstiná sutartiniø san-tykiø tarp Prienø rajono savivaldybësir nuomininko pobûdá (sutartis buvovykdoma ilgà laikotarpá, áskaitantlaikotarpá po ástatymo pasikeitimo),perimdama turtà Prienø rajono sa-vivaldybë ir jos kontroliuojama ðilu-mos tiekimo bendrovë turëjo laiky-tis ástatymo reikalavimø.

Ataskaitoje taip pat paþymëta,kad Prienø rajono savivaldybë, nu-traukusi sutartá, sutiko perimti ir ap-mokëti nuomininkui uþ investici-jomis sukurtà turtà 432 586,1 Eur(plius PVM) likutine verte, bet neási-tikino ðio turto vertës pagrástumu.Nuomininkas perdavë turto uþ 3,07mln. Eur (ásigijimo verte), kurio liku-tinë vertë perdavimo metu sudarë432 586,1 Eur, taèiau dalis ðiø in-vesticijø nebuvo derintos su savi-valdybe ir patikrintos. Taigi galimarizika, kad ði perimamo turto liku-tinë vertë nebuvo pagrásta. Kadangi

Tæsiame temà

Valstybës kontrolës taðkas –dabar Generalinë prokuratûra

Po mano straipsnio ,,Kaina sumaþëjo, ar dëti taðkà?“ („Gyve-nimas“, 2017 03 01 Nr. 17 (9977)) savo taðkà padëjo valstybëskontrolieriai, atlikæ iðsamø audità - „Ðilumos ûkio nuoma savival-dybëse“ ir 2017 m. kovo 10 d. paskelbæ valstybinio audito ataskaitàNr. VA-P-30-2-5.

2017 m. kovo 22 d.5 p. Nr. 22 (9982)

Kraðto ðviesa metø kloduoseProjektà remia

Deja, tenka pripaþinti, kad ðian-dieniniø tëvø ir vaikø pirðtai vis daþ-niau chaotiðkai bëgioja kompiuterioklaviatûros klaviðais, ieðkodami jauparuoðto produkto - nebereikia màs-tyti, kurti, svajoti. Viskas yra pa-ruoðta. Taip ir dingsta kûrybiðkumas,rûpinimasis tautos ir netgi savo esy-be. Dingsta kruopðtumas, atidumas,nebesinori galvoti - s ar ð, u ar ø.Vietoj sinonimø puiku, ðaunu, ne-pakartojama iðplotas ðypsosi stan-dartinis veidelis, tarsi ið Gausybësrago pasipila uþsienietiðki, mûsø tau-tinio savitumo neatspindintys þo-dþiai. Gal dar laikas ðá gimtosios kal-bos menkinimo bei naikinimo pro-cesà sustabdyti ir padëti jaunam þmo-gui susigaudyti greièio ir informa-ciniø technologijø epochoje, padëtijam iðsirinkti prioritetus?

Apie tai susimàstëme dar 1999metais pradëdami Lietuvos Respub-likos gimnazijø ir bendrojo ugdymoviduriniø mokyklø Jaunøjø kalbi-ninkø konkursà, skirtà kalbinin-kams Jonui Kazlauskui ir AntanuiLyberiui atminti, kurá sëkmingai tæ-siame. Kiekvienais metais sulaukia-me dalyviø ið ávairiø Lietuvos vietø.Ðiemet, kovo 10 dienà á konkursobaigiamàjà ðventæ atvyko ilgameèiaimûsø partneriai ið Kauno „Auðros“ir „Saulës“, Kauno rajono GarliavosJuozo Lukðos, Rokø gimnazijø. Ant-rus metus konkurse dalyvauja Palan-gos senosios gimnazijos mokiniai,pirmàkart - Ðakiø „Þiburio“ gimna-zistai, Kretingos rajono Salantø gim-nazija. Sulaukëme 21 esë ir 3 tiria-møjø darbø. Perskaitëme daug naujøbrandþiø minèiø, kai kurios esë labaimeniðkos, paremtos ne tik lietuviøkalbos istorijos þiniomis, bet ir asme-niniais iðgyvenimais. Mokiniai þavisilietuviø kalba, jà myli, nori kalbëtilietuviðkai. Profesionali vertinimokomisija, kurià sudarë 7 nariai: Ra-mutë Ðimukauskaitë, Prienø rajonoir Birðtono kraðto laikraðèio „Gyve-nimas“ redaktorë, Raminta Jonykai-të, Lietuvos radijo kultûros laidø þur-nalistë, Vaida Peleckienë, Prienø ra-jono savivaldybës kalbos tvarkytoja,Prienø „Þiburio“ gimnazijos moky-tojos - Þivilë Jurkðienë, Levutë Kar-èiauskienë, Rûta Pûrienë, SnieguolëVanþodienë, - paskelbë konkurso nu-galëtojus. Jais tapo keturiø mokyklømokiniai: Ieva Raðkevièiûtë, Palan-gos senosios gimnazijos mokinë, Kor-nelija Bilskytë (mokyt. Þ. Jurkðie-në), Prienø „Þiburio“ gimnazijos IIklasës mokinë, Austëja Kondratai-të, LSMU gimnazijos I kl. mokinë,Karolina Petraðkaitë, (mokyt. L.

Karèiauskienë ) Prienø „Þiburio“gimnazijos II klasës mokinë ir UgnëOrinaitë (mokyt. R. Pûrienë), Prie-nø „Þiburio“ gimnazijos I klasës mo-kinë. Visos jos apdovanotos Lietu-vos mokiniø neformaliojo ðvietimocentro atitinkamo laipsnio, pagaluþimtas vietas, diplomais.

Nugalëtojams atiteko ir Prienørajono ir Birðtono savivaldybiø, Prie-nø rajono savivaldybës ðvietimo sky-riaus, LR Seimo nario A.Palioniodovanos. Kitiems mokiniams uþautentiðkà santyká su kalba ir kûry-biðkumà áteiktos Prienø r. savival-dybës ðvietimo skyriaus vedëjo pa-dëkos, laikraðèio „Gyvenimas“, kny-gyno „Pegasas“, socialinio partnerio„Kraðto vitrina“, Prienø ,,Þibu-rio“gimnazijos, Prienø Just. Mar-cinkevièiaus vieðosios bibliotekosdovanos. Dalyviai taip pat apdova-noti Prienø ðvietimo centro padë-komis.

Nugalëtojø mokytojos apdova-notos LR ÐMM diplomais, kiti mo-kytojai ir Prienø „Þiburio“ gimna-zijos direktorës pavaduotoja LinaMalinauskienë - Prienø rajono savi-valdybës ðvietimo skyriaus vedëjopadëkomis, Þ. Jurkðienë - LR Seimonario A. Palionio padëka uþ konkur-so organizavimà.

Labai dþiugu, kad á ðventæ kiek-vienais metais sutinka atvykti ir skai-tyti praneðimus vis kiti þymûs Lie-tuvos kalbininkai. Prienuose jau vie-ðëjo J. Kazlausko premijos laureatë,jo mokinë, Klaipëdos universitetoprofesorë, habilituota daktarë Aud-ronë Kaukienë, Klaipëdos univer-siteto Baltistikos centro vyresniojimokslo darbuotoja, humanitariniømokslø daktarë Jûratë Sofija Lau-èiûtë, VU Baltistikos katedros do-centas Bonifacas Stundþia, VU Fi-lologijos fakulteto docentas AntanasSmetona, VU Filologijos fakultetodocentë Irena Smetonienë, raðytojasV. Bubnys, poetas Eugenijus Ali-ðanka, VU docentas, Baltistikos ka-tedros vedëjas Jurgis Pakerys, VUSkandinavistikos centro docentë, dr.Loreta Vaicekauskienë. Ðiemet pa-skaità skaitë Lietuviø kalbos insti-tuto mokslo darbuotoja, dr. JogilëTeresa Ramonaitë.

Ðventë baigësi, bet atgarsiai liekailgam. Tikimës, kad 2018 metais jau-nøjø kalbininkø mintys vël bus gau-sios ir brandþios.

Þivilë JurkðienëPrienø „Þiburio“

gimnazijos lietuviø kalbosmokytoja metodininkë

„Nieko ðirdingesnio ir dvasingesnio uþ kalbà tauta neturi“Respublikinës jaunøjøkalbininkø ðventës atgarsiai

Kad medis greièiau augtø ir vestø vaisius, jam reikia parinktitinkamà dirvà, palaistyti. Taip ir gimtajai kalbai - jà reikia puoselëti,ja rûpintis, iðravëti kalbos piktþoles. Kas tai gali padaryti - ðeima,mokykla, visuomenë, tauta?

Að gyvenu, kalbu, keièiuosi, bet amþinai liksiu ten, kurprasidëjo mano kelias, ten, kur mano namai, ten, kur manomotinos akys, ten, kur kalba… Mano ðirdis nenustos plaktitol, kol bûsiu su savo ðeima, kol bûsiu apsuptas savosioskalbos. Nesvarbu, kur bebûèiau - mano namai bus manoðirdyje, mano lietuviðka meilës kalba keliaus su manimi irnesvarbu, kas nutiks, að turësiu savo kalbà savuosenamuose, savyje, sningant ar beprotiðkai lyjant, smëlioaudroje ar pelenø fone…

Arijus Jurevièius, IV kl.

Kalba svarbi ne vien savo tautai, bet ir visam pasauliui.Viso pasaulio kalbos sudaro tarsi didþiulæ puokðtæ, kiekvienakalba yra spalvingos puokðtës þiedlapis. Jei viena kalbaiðnyksta, ði puokðtë netenka dalies savo spalvingumo,sodrumo, unikalumo. Ðvietëjas Mikalojus Daukða yrapasakæs: „Sunaikink jà (kalbà) – sunaikinsi santaikà,vienybæ ir gerovæ. Sunaikink jà – uþtemdysi saulæ danguje,sumaiðysi pasaulio tvarkà, atimsi gyvybæ ir garbæ.“ Kalbaturi tokià paèià svarbà tiek vienai tautai, tiek visomspasaulio tautoms. Vienai kalbai iðnykus gali atsirasti nauja,taèiau ji niekada nepakeis senosios, neatneð kalbø puokðteitos paèios spalvos, kurià atneðë senoji.

Neabejoju, kad kalba svarbiausia yra paèiam þmogui.Romënø poetas Publilijus Siras yra pasakæs: „Kalba –sielos veidrodis. Kaip þmogus kalba, toks jis ir yra.“ Kalbapasako tiek daug apie þmogø, tos kalbos vartotojà. Kaiþmogus prabyla, pamatai ne vien jo iðoræ, bet ir vidø, sielà,charakterá, kas jis yra ið tiesø. Kaip ir kiekviena kalba yrasvarbi visoms pasaulio tautoms, taip ji svarbi kiekvienamið mûsø.

Dovydas Kubilius, I kl.

Mano gimtoji kalba - lietuviø. Lietuvoje að gimiau iraugau, ir man mano kalba labai svarbi. Jei ir tektø persikeltigyventi á uþsiená, að stengèiausi, kad mano ðeimoje ji nebûtøuþmirðta. Mokyèiau vaikus apie savo ðaknis, kad ir jiekitoms kartoms galëtø papasakoti, ið kur að kilusi, kokiabuvo mano kalba ir kultûra. (...) Áaugimas á kalbàiðgyvenamas kaip kaþkas be galo sava ir áprasta, - gyvenamepanardinti joje, daþnai nejausdami, nemàstydami apie jàkaip orà, kuriuo kvëpuojame. Ir tik bræsdami suvokiame,kad kalba tokia pat svarbi Dievo dovana kaip ir gyvybë.

Emilija Kustrina, I kl.

„Per gimtàjà kalbà þmogus yra susijæs tiek su savo patiesbuvimu, tiek su savàja tauta. Gyvename panardinti kalboje,daþnai nejausdami jos – kaip oro, kuriuo kvëpuojame.Pajuntame jà tik susidûræ su kita, svetima kalba. Tuometpatiriame, koks dþiaugsmas sutikti savo gimtàja ðnekantá.Jis ið karto pasidaro artimas, tarsi net giminë per tà kalbosbendrumà.“ (V.Zaborskaitë). Kalbos bendrumo jausmàiðgyvenau ir að, kai su ilgalaike mainø programa dvieseiðvykome á Prancûzijà. Nors prieð kelionæ vaikinuko iðjaunesnës gimnazijos klasës visai nepaþinau, taèiau kalbosbendrumas mus suartino, supratau, kad bendra kalba turigalià susieti nepaþástamus þmones kaip brolius. Bûdamastoli nuo Lietuvos, kalbëdamas lietuviðkai, ilgëdamasis jos,suvokiau, jog teisus buvo M.Daukða sakydamas, kad menkatauta, nekalbanti savàja kalba, menkas ir tas þmogus, kurisnesupranta savo kalbos galios.

Jovydas Juocevièius, IV kl.

Beveik kiekvienas þodis turi po vienà sinonimà. Kaipjau minëjau, juokà galime pavadinti dar keturiolikaskirtingø þodþiø. Taèiau ðis þodis nëra vienintelis, turintistiek sinonimø. Antai verkti galime pakeisti septyniasdeðimtaðtuoniais sinonimais. Nepamirðkime ir kitø, sutinkamøkiekvienà dienà: bëgti turi septyniasdeðimt tris sinonimus,juoktis – dvideðimt keturis, daryti – septynis, abejoti ir tingëti– po tris. Èia tëra tik maþa dalelë visø sinonimø. Daug,tiesa? Taèiau mano mëgstamiausias ir kurá vartojudaþniausiai, yra miegoti. Keistas pasirinkimas, o gal ir ne.Miegoti turi devynis sinonimus. Todël, jei kas nors manæspaklaustø, kà að veiksiu po keliø minuèiø, að galiu paprastaiatsakyti – að pûðkuosiu, á aká dësiu, pûruosiu ar á ûsàpûsiu. Daug smagiau gyventi ir kalbëti tokia kalba, kuriojeyra gausu panaðios reikðmës þodþiø, nes girdëti ar skaitytituos paèius nuobodþius besikartojanèius þodþius bûtø tikraspragaras, vadinamas banalybe. Kitaip tariant, sinonimaimums padeda paávairinti mûsø kalbà ir suteikia jai spalvø.

Karolina Petraðkaitë, II kl.

Gyvendama Italijoje, nors manimi italø ðeima rûpinosiir daug kas buvo ádomu, vis tiek daþnai pasijusdavauvieniða, laukdavau, kad greièiau praeitø tas vakaras, kadvël eièiau á mokyklà, kur sutikèiau savo draugà lietuvá. Tenabu, pasiilgæ lietuviðkos aplinkos ir savo gimtosios kalbos,nenustodavome kalbëti lietuviðkai. (…) Taigi,sveèiuodamasi Italijoje, pati patyriau, kad nesvarbu, kurpasaulyje esu, noriu lietuviðkai kalbëti ir raðyti. To visaislaikais norëjo þmonës, save laikæ tikrais lietuviais. Jau þinau,kad visos kalbos pasaulyje (ypaè italø!) yra graþios, betgimtoji pati graþiausia, pati mieliausia, niekuonepakeièiama. Að noriu ir privalau stovëti jos sargyboje.

Kornelija Bilskytë, II kl.

A-a, a-a, pupa, kas tà pupà supa... Greièiausiai nevienas ir ne du vaikai uþmiega liûliuojami ðios lopðinës. Kolkûdikëliai miega, tol viskas aplink yra taip tylu ir ramu. Betpabudus jø laukia gyvenimas. Nuo pat kûdikystës vaikaipradeda paþinti didelá ir platø kalbos pasaulá. Kelionëprasideda labai paprastai: mama, tëtë, ðuniukas, katytë –pirmieji þodþiai ir pirmieji þingsniai kalbos paþinimo linkjau þengti. (...) Kalba mus ugdo ir mes patys augame su ja.Tai bendravimas, ðiluma, draugystë ir meilë, perduodamaið lûpø á lûpas. Nuo maþo daigelio prasideda didi augalokelionë ir nuo maþo þmogaus prasideda svarbi kalbospaþinimo kelionë.

Neda Pogoþelskaitë, IV kl.

Kalba man - daugiau nei þodþiai, sakiniai, tekstai...Tai mano saviraiðkos priemonë, kuria galiu pateikti save,nepagraþindama ir nemeluodama. Kalba galiu iðreikðtijausmus, mintis, tà akimirkà uþplûdusias emocijas, nettai, kà ilgà laikà slëpiau. (...) Savo lietuviðka kalba að nebijauperteikti save, leisti kitiems suprasti savo mintis irapmàstymus. Man dþiugu girdëti þmones kalbant tarmiðkai,nors kartais ir nesuprantu kai kuriø þodþiø. Man svarbuiðsaugoti gimtàjà kalbà, nes kalba turi didþiulæ kûrybinægalià, ir ji nëra baigtinë, ji – begalinë.

Ugnë Orinaitë, I kl.

Prienø „Þiburio“ gimnazijos mokiniø mintys apie gimtàjà kalbà (iðtraukos ið esë darbø):

Kitø mokyklø mokiniø mintys:Supratau, kad þmogus gali bûti stipresnis, jei jis stengiasi, saugo gimtàjà kalbà, myli, papurena jos þemæ, palaisto,

atsuka á saulæ. Stipresnis net tada, kai yra toli nuo tëvynës. Savo noru ar prievarta emigravæs þmogus netenkanatûralios kalbinës aplinkos, bet tai já ir mobilizuoja. Keista, kodël mes gyvendami èia, Lietuvoje, patys tolyn nuo savæsvejame gimtàjà kalbà, kuri galëtø bûti ir mûsø stiprybës versmë.

Kaþin, kaip laikosi daigeliai ant palangës... Eisiu apþiûrëti – palaistysiu, atsuksiu á saulæ.Ieva Raðkevièiûtë, Palangos senoji gimnazija, II kl.

Kalba, visø pirma, vienybë. Vienybë su tauta, su Dievu ir su savimi. Kalba, lydëjusi mane ávairiausiomis akimirkomis,yra svarbi mano ateièiai, mano tikslams. Ir kai að sakau man, tai reiðkia tautai. Nes mes, jauni þmonës, esam ateitieskarta, o kalba – mûsø deguonis. Juk ir Justinas Marcinkevièius sakë: „…esi man kaip þibintas pasaulio tamsoje“.

Austëja Kondrataitë, LSMU, I kl.

Visus, kuriems svarbus ir aktualuspoeto Justino Marcinkevièiaus atminimoáamþinimas Prienuose, kvieèiame á vieðàdiskusijà. Aptarsime iki kovo 10 d. pa-siûlytas idëjas, kur (kokioje miesto vietoje),kokiomis iðraiðkos priemonëmis (skulp-tûra, paminklas, bet kokios formos at-minimo þenklas, lenta ir pan.) Prienø miestegalëtø bûti áamþintas poeto Justino Mar-cinkevièiaus atminimas.

Laukiame Jûsø kovo 30 d. 17.30 val.Prienø Justino Marcinkevièiaus vieðojojebibliotekoje.

Organizatoriai

Kvieèiame á vieðà diskusijà dël poeto JustinoMarcinkevièiaus atminimo áamþinimo Prienuose

Miglës Kazlauskaitës nuotraukosMinèiø autoriai su savo mokytojomis.

2017 m. kovo 22 d. Nr. 22 (9982) 6 p.

noriðkumà seniûnas áteikë padëkaslaiðkininkëms Elenai Stadalienei,Editai Laukaitienei ir DanguoleiKurtinaitienei. Seniûnas pasidþiau-gë ir felèerinio punkto veikla.

Þemaitkiemio kraðto bendruo-menës pirmininkas, savivaldybës Ta-rybos narys Vaidotas Kupstas, rea-guodamas á seniûno lûkesèius, pa-þadëjo ir pats asmeniðkai prisidëtiprie seniûnijos ir gyventojø problemøsprendimo: „Gyvename tarsi vie-name kieme, todël matykime vienikitus. Ne vien tai, kiek kaimynas uþ-dirba, bet ir tai, kada jam sunku,“ –ragino V.Kupstas.

Jis pasidalino bendruomenineiniciatyva, kuri skatintø gyventojussavose bendruomenëse gyventi gra-þiau – ne tik tvarkingai priþiûrëtisodybas, bet ir nuolat ðienauti pa-keles. Bûtent ið jø susidarai pirmàáspûdá apie ðeimininkà.

Seniûnijoje ásitvirtinusiø, èiajaukius namus susikûrusiø þmoniøpavyzdþiai rodo, kad ir kaime gyven-ti galima. Todël seniûno rûpestis pa-skatinti þmones tapti atsakingesniemsuþ savo kraðtà, neterðti aplinkos at-liekomis ir deginamø lauþø dûmais,saugoti kelius ir ðienauti pakeles.

Keliø tinklas seniûnijoje ilgas –per 55 km, jø greideriavimui, þvyra-vimui ir duobiø lopymui ir gatviøtvarkymui pernai panaudota 31 533eurai, penktadaliu maþiau nei 2015metais. 16 000 eurø skirta kelio á ka-pines atkarpos paruoðimui ir asfal-tavimui, darbus planuojama atliktiper trejus metus, bendra darbø sàmata– 66 tûkst. eurø.

Vykdyti darbai, pagerintas pra-vaþumas keliø Tartupis – Maèiulið-kës, N.Ûta – Skuigë atkarpose. Se-niûnas apgailestavo dël to, kad esant

polaidþiui, sunkusis miðkininkø irûkininkø transportas gadina kelius,dël to teko kreiptis ir á urëdijà, ir ásavivaldybæ. Todël savivaldybës ad-ministracijos direktoriaus ásakymukai kuriuose seniûnijos keliuose ikigeguþës 1 d. specialiais þenklais busribojamas sunkiasvorës technikosjudëjimas.

Dar viena gyvenimo sritis, kurio-je seniûnui norëtøsi gyventojø su-pratingumo ir atsakingumo, tai - at-liekø rûðiavimas. Ypaè daug atliekøsusikaupia prie bendrøjø konteine-riø, esanèiø pakelëse, þmonës èia at-sikrato senø baldø ar buitinës tech-nikos, todël svarstoma, ar nereikëtøðiø konteineriø atsisakyti. Seniûnasdar kartà priminë, kad stambiaga-barites atliekas privalu nuveþti á su-rinkimo aikðteles Prienuose arbaBalbieriðkyje. Jis kvietë gyventojusbûti pilietiðkiems ir, pastebëjus ra-tuotus terðëjus, juos nufilmuoti, nu-fotografuoti, praneðti apie atvejá se-niûnijai. Seniûnas taip pat praðë vie-tiniø nemesti á konteinerius gyvû-ninës kilmës atliekø, juolab pavojin-gø chemikalø (kyla pavojus apsinuo-dyti veþëjams), nedeginti nugenëtøðakø – verèiau jas nuveþti prie dirb-tuviø, kur jas tiekëjas surinks ir su-smulkins.

Meras Alvydas Vaicekauskaskalbëjo apie rûpesèius dël keliø, þa-dëjo tobulinti atliekø surinkimopraktikà, ragino þemës sklypø savi-ninkus, dar nesutvarkiusius þemësnuosavybës dokumentø, nedelsti irkreiptis á Registrø centrà. Jis pati-kino, kad socialiniø paslaugø sàskai-ta nebus taupoma, prieðingai – ðiemetSocialiniø paslaugø centre bus ásteig-ta daugiau darbuotojø, dirbsianèiøsu pagalbos reikalingais þmonëmis,etatø.

Dalë Lazauskienë

Tarp þmoniø ir tarp problemø...(Atkelta ið 2 p.)

PaminklaiPavasarinës nuolaidos!

Ið ávairaus akmens gaminame paminklus -pastatome, kapavietes dengiame plokðtëmis,betonuojame, restauruojame senus paminklus.

Galima pirkti iðsimokëtinai!Ofisas - Prienuose prie kapiniøTel.: 8 636 37 163, 8 682 57 201, 8 616 76 083.

Iðëjo nesusimokëjæs. Vasario 26d. apie 15 val. 40 min. Prienuose 1993m. g. vyras paëmë 0,7 litro konjakobutelá ir, uþsikiðæs uþ savo striukës,praëjo pro kasà nesusimokëjæs. Pa-praðius praeiti á apsaugos postà, vyraspasiðalino. Padaryta nuostolio uþ59,98 euro.

Smurtas. Kovo 19 d. apie 15 val.25 min. Dukurnoniø kaime, namuo-se, neblaivus (2,44 prom. alkoholio)vyras spyrë du kartus sesei (g. 2000m.) á krûtinës sritá bei suëmæs uþ striu-kës stumdë. Vyras buvo uþdarytas áareðtinæ.

Namuose – nepriþiûrimi vai-kai. Kovo 18 d. apie 19 val. 20 min.BPC gautas praneðimas apie tai, jogPrienlaukio kaime, namuose, ne-priþiûrimi maþameèiai vaikai. Ávy-kio vietoje policijos pareigûnai 1971m. g. ðeimininkei nustatë 0,73 prom.alkoholio girtumà. Bute rasta kartugirtaujanèios 1974 m. ir 1977 m. gi-mimo moterys, joms nustatytas 1,41prom. ir 1,94 prom. alkoholio girtu-mas. Namuose buvæ maþameèiai2012, 2014, 2010 ir 2010 m. gimimovaikai buvo paimti ið motinø ir iðveþtiá Prienø ligoninæ.Parengta pagal Alytaus apskrities

VPK pirminæ informacijà

Partizanø kova ar tautos„saugojimo“ mitas?

Reikia dþiaugtis, kad patriotináauklëjimà ypaè puoselëjanti politinëpartija ir patriotinës organizacijos rû-pinasi partizanø istorine atmintimi,nuolat priþiûri jø kapus. Taèiau noriupriminti, kad partizanø kovos, jø at-minimas yra visos tautos ir valstybësrûpestis. Prie tos pagarbos turi pri-sidëti savivaldybiø ir seniûnijø vado-vai, darbuotojai, moksleiviai. Nedaly-vaudami partizanø pagerbime, jø ka-pø ir paminklø tvarkyme, valdþiosþmonës daþnai lyg netiesiogiai pasa-ko, kad tai jiems nesvarbu. Jie savoabejingumu tarsi politizuoja laisvëskovas, jas priskirdami tik deðiniajaipolitinei pakraipai. O taip neturëtøbûti. Ðtai, kad ir ne per seniausiai ávy-kæs faktas. Prienø savivaldybës Pran-kiðkiø kaime buvo paðventintas pa-minklinis akmuo þuvusiam partiza-nui Jonui Valentai – Èempionui.Deja, ðis valstybinës pagarbos daly-kas nesulaukë nei savivaldybës va-dovø, nei jø atstovø dëmesio.

Vienok, labiausiai mûsø pat-riotinei konsolidacijai kenkia mitas,kad buvusieji iki 1990 metø okupa-cinëje valdþioje ir jos betoninëje par-tijoje rûpinosi lietuviø tauta, jà sau-

gojo, vos ne jie paruoðë dirvà Kovo11 -ajai. Pavadindami tà laikà ypatin-guoju, kai kurie dabartiniai veikëjai,panaðiai kaip ir Kremliaus emisarai,begëdiðkai meluoja. Taigi, tautos„saugotojai“ uþmirðta, kad nuo pat1940 metø ne J.Stalinas ir jo bend-raþygiai sudarinëjo siunèiamø átremtá praþûèiai deðimèiø tûkstanèiøLietuvos patriotø sàraðus, o LKP(b)su A.Snieèkumi ir vietiniais sëbraisPrienuose, Birðtone, Jiezne ir kitur.Jø iniciatyva buvo sunaikinti 27 tar-pukario vyriausybës ministrai, pa-grindinë dalis karininkø. Kiti dël to-kio tautos „tausojimo“ buvo priverstiapleisti Lietuvà. Taip buvo sunaikintapagrindinë tautos genofondo dalis –inteligentija, kariðkiai, dvasininkija,tarnautojai, stiprûs ûkininkai.

Tautos „saugotojai“ teigia, kad jiedaug statë Lietuvai, bet uþmirðta pa-sakyti, kad visais laikais okupantaistatë, kad uþtikrintø savo vieðpatavi-mà. O LKP tai darë, kad uþtikrintøsavo klano vieðpatavimà ne tik parti-niuose centriukuose, bet ir ámonëse,kur visuomet bûdavo pamaloninti,pamaitinti ir pagirdyti. Konkurentøið Maskvos jie èia nenorëjo ásileisti.O „kultûra socialistiniu turiniu, tauti-ne forma“ buvo kaip ir pas geleþiná

Bismarkà Prûsijoje 19 amþiuje. Iðpradþiø buvo numatyta dvikalbystë,o paskui ir rusø kalba. O kad A.Snieèkus dalá mësos palikdavo Lietu-voje, tai taip darë visi partiniai klanai:Uzbekijoje - medvilnës pasilikdavo,Gruzijoje – vyno ir t.t. Taigi tiems,kurie manipuliuoja laiku, kaip taria-mu tautos „saugojimo“ laiku, reikëtøpriminti, kad laisvës kovø, tarpuka-rio valstybës atminimas, tikëjimassaugojo tautà, davë jai viltá. O uþ tà1988 - 1989 metø stebuklà turimedar dëkoti ir prezidentui R.Rei-ganui, popieþiui Jonui Pauliui II,komunistui Michailui Gorbaèiovuisu tyliu doru ir sàþiningu rusøkomunistu - inteligentu A.Jakovle-vu. O kà darë tautos „saugotojai“1972 m., o ir 1987 m. gerai atsimena-me. Kai susikûrë Sàjûdis, á já ásiliejoir patriotiðkai nusiteikusios LKPinteligentijos dalis. Prie jo prisiðliejoir dalis tautos „saugotojø“, kad ne-prarastø vilties bûti valdþioje. Bûkimvieningi, anot tautos „saugotojø“, tikvieni þarstydami biudþeto pinigus,o kiti lenkdami nugaras Ispanijosvaisiø plantacijose arba uþ minimaløatlyginimà engëjø firmose. Tokia jøsuprantama vienybë! Praëjus deðimt-meèiams po Lietuvos valstybës at-kûrimo, atrodo, bûsime savanaudþiøtautos „tausotojø“ atsikandæ. Galmelskime Dievà, kad jis mus nuostichiniø nelaimiø apsaugotø, o jaunuo tautos „saugotojø“ mes patys ap-sisaugosime. Kraðto partizanø kovosyra mûsø jëgos ir dvasios ðaltinis. Jiebuvo vienø vieni, be pasaulioparamos. Kovodami su okupantaisir jø kolaborantais, jie iðliko iðtikimipriesaikai, duotai tarpukario kariuo-menëje ir partizanø bûriuose.

Bus daugiau. Ðeðtadienio „Birð-tono versmëse“ - apie keturis broliusBaranauskus ið Vaseliûnø kaimo.

Vytautas KuzmickasIstorikas

Garbinga kraðto istorinë atmintis.Partizanø kovos ir patriotinë - pilietinë savigarba

Artëjantis valstybës ðimtmetis skatina paþvelgti ir á sunkius, tra-giðkus istorijos laikus. Okupacija truko pusæ ðimtmeèio, ji pareika-lavo daug aukø. Gindami Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ kovojekrito apie 20000 partizanø. Dabartiniø Prienø ir Birðtono savivaldybiøteritorijoje - jø kovoje kritusiø per 800. Ðákart apie keletà jø raðysime…Kovo 11 -àjà daugelyje Lietuvos vietø vyko naktiniai jaunimo, Seimonariø, savivaldybininkø þygiai partizanø kovos vietomis, buvoorganizuojamos ðia tematika parodos, atidengiami paminklai. Laukiaupartizanø, jø kovos ir aukos áprasminimo Kovo 11 -osios proga mûsøþemëje, parodø, skirtø partizanø kovoms, þygiø jø kovos vietomis.Bûtø nepakenkæs ir merø dëmesys - priëmimai pogrindininkams,partizanø ðeimø nariams. Tik, deja, mûsø kraðto parapijose apie taikaþkaip nesigirdi. Prieð pradëdamas raðyti apie partizanus, bandþiaususimàstyti, kodël taip yra ...

Kovo 25 dienà nuo 10.45 val. Prienø sporto irpramogø arenoje vyks Prienø rajono savivaldybësir „Gyvenimo“ laikraðèio krepðinio pirmenybiøfinalinës varþybos dël aukso ir bronzos spalvø me-daliø.

Iðvakarëse dël Maþosios taurës varþysis „Garliava“ir „Vietiniai“. Praëjusá ðeðtadiená vykusiame Maþosiostaurës pusfinalyje „Garliava“ áveikë „Pakuoná“ 71:52(14:6; 22:16; 14:16; 21:14), o „Vietiniai“ buvopranaðesni uþ „Jiezno“ þaidëjus 68:45 (10:13; 12:8; 23:9;23:15).

Didþiosios taurës finalas suves ðias komandø poras:„Naujosios Ûtos“ ir „Savivaldybës“ (dël 3 vietos) bei„Stakliðkiø“ ir „Stadiono“ (dël 1 vietos).

„Stakliðkës“ á pusfinalá pateko, paskutinëseketvirtfinalio rungtynëse áveikusi „KKSC-99“ 84:74(20:12; 20:17; 25:26; 19:19). Naujosios Ûtos seniûnijoskomanda iðkovojo teisæ þaisti pusfinalyje, kai rezultatu131:89 (33:16; 34:21; 45:28; 19:24) sutriuðkino„Balbieriðkio“ ekipà.

Pusfinalininkø tarpusavio rungtynës klostësipermainingai - stakliðkieèiai tik paskutinëmis susitiki-mo akimirkomis iðplëðë pergalæ ið „Naujosios Ûtos“

Ðá ðeðtadiená – rajono krepðinio pirmenybiø finalas

„Gyvenimo“ laikraðèio ir Prienø rajono savivaldybëskrepðinio 2016 - 2017 metø pirmenybës

Kovo 25 d. (ðeðtadiená) Prienø sporto ir pra-mogø arenoje (Pramonës g. 20) Prienø rajonosavivaldybës ir „Gyvenimo“ laikraðèio krepðiniopirmenybiø finalai

10.45 val. rungtynës dël III vietos: „Naujoji Ûta“– „Savivaldybë“

12.15 val. Didysis finalas (dël I vietos):„Stakliðkës“ – „Stadionas“

13.45 val. metimo konkursai, po jø apdovanojimai.Kvieèiame dalyvauti!

68:67 (27:12; 8:13; 16:20; 17:22).„Savivaldybë“ á pusfinalá áþengë, ketvirtfinalio

rungtynëse á uþribá pasiuntusi savo prieðininkæ - „Dva-riuko“ komandà - pergalë laimëta „nepadoriu“ 37 taðkøskirtumu – 89:52 (29:15; 17:12; 21:8; 22:17).

Pusfinalyje „Savivaldybës“ laukë susitikimas su„Stadiono“ komanda, kuri þaidë uþtikrintai ir laimëjorungtynes rezultatu 79:66 (25:15; 14:14; 22:17; 18:20).

Didþiosios taurës finale rajono pirmenybiø èempionë„Stadiono“ komanda nebe pirmà kartà kovos prieðèempionus - „Stakliðkiø“ krepðininkus. Prieð metus2016 - 2017 m. rajono pirmenybiø finale principinë ðiødviejø komandø dvikova baigësi „Stadiono“ krepðininkøpergale.

„Gyvenimo“ informacija

„Mums rûpi.Rûpinkimës kartu!“

2017 m. kovo 22 d.7 p. Nr. 22 (9982)

Reklama Reklama. PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛS

UAB „Fegda“ Kaune priims á darbàkelio darbininkus. Tel. 8 686 99 621,el.paðtas kaunas@fegda.ltVieðbuèiui restoranui Puðynë rei-kalinga vir tuvës darbuotoja, kam-barinë valytoja, turinti patir ties, beþalingø áproèiø. Tel. 8 687 53 756.

Tvarkinga dirbanti ðeima iðsinuomotø 2 kambariø butà arba pusæ namoPrienuose. Tel. 8 683 54 375.

Gyvuliai, gyvûnai

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarkovalstybës iðmokas, sveria elektroni-nëmis svarstyklëmis, pasiima savotransportu. Tel.: 43386, 8 698 28 063,8 685 86 121.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius irtraumuotus galvijus Kauno apskri-tyje. Tel. 8 616 43 646.

Brangiai perka verðelius, avis. Mo-

ka 6 arba 21 proc. priemokà. Tvarkovisas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:69 541, 8 699 93 682.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë (Jonava).Tel. 8 612 02 125.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Brangiai perka arkliusarba keièia á ramiusdarbinius.Tel. 8 648 85 777.

Ávairios prekësSuperka ávairius automobilius, galibûti be T.A. ir nevaþiuojantys. Tel. 8683 00 890.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà su 5 ha gero derlin-gumo þemës Jiezno seniûnijoje. Yrasodas, tvenkinukas, netoli - Kaðoniøir Valiûniðkiø eþerai. Kaina - sutartinë.Tel. 8 604 86 779.Parduoda 20 arø gyvenamosios pa-skirties þemës sklypà Verknës g., Birð-tono vienkiemyje. Tel. 8 614 08 731.Parduoda 2,2 ha þ.û. paskir tiesþemës Jundeliðkëse, 5 km nuo Birð-tono Vilniaus link, prie asfaltuoto ke-lio, yra galimybë plëstis. Kaina - su-tartinë. Tel. 8 678 20 343.Parduoda didelæ tvarkingà sodybàvaizdingoje vietoje prie Napaleonokepurës piliakalnio Prienø r. Tel. 8616 26 708.Parduoda sklypà - 1ha þemës ûkiopaskirties Aðmintos sen., Antakalniok. Naðumo balas 46, kaina 4000 eurø.

Tel. 8 699 11 267.VIÐÈIUKAI

Priimami uþsakymai AB Vilniauspaukðtyno mësiniams broileriniamsvienadieniams ir paaugintiems 3 - 4sav. viðèiukams ásigyti. Pristatome.Tel. 8 611 51 770, Vilkaviðkio r., Alvi-tas.

Ávairios prekësPigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.Parduoda malkas, supjautas kaladë-mis, pristato á namus. Tel. 8 671 94231.Velykinës nuolaidos! Parduodami

parduoda ir pr istato- BALTARUSIÐKUS durpiø briketus;- AKMENS ANGLÁ (fasuotà);Tel.: 8 618 45 540, 8 685 24 553.

UAB „Tvirtasis siûlas“

Naujai gautà „DPK“ ir „DO“rûðies akmens anglá.

Palaidà ir sufasuotà maiðais po40 ir 25 kg.

Sandëliai Prienuoseir Mauruèiuose jau dirba.

Praðome laiku apsirûpinti anglimi!Adresai: Prienai, Kæstuèio g. 99,tel.: 8 687 36 216, (8 319) 51606. Mauruèiai, tel.: 8 686 40

250, (8 319) 69 122.

UAB „GRASTA“ VASAROSKAINOMIS IÐPARDUODA:

Remontuoja ir prijungia: skalbykles,el.virykles, dþiovykles, indaploves,orkaites. Atvyksta á namus, suteikiagarantijà. Tel. 8 600 60 213.

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, pri-lydome stogo dangà, lankstome skar-das. Tel. 8 600 96 399.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 64587 304.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,

montuojame tvoras, langus, duris, at-liekame langø apdailà, griovimo dar-bus. Statome karkasinius namus. Tel.8 620 85 350.

Ávairûs kasimo darbai: valome ir ka-same tvenkinius, rezervuarus. Ðlai-tuojame, darome pylimus, lyginame,graþiname aplinkà. Nuomojametechnikà. Tel. 8 640 50 090.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Automobiliø këbuløremontas. Tel. 8 648 10 424.

Dainininkas ir dainø autoriusPaulius Stalionis - Jûsø mieste!Pelnæs publikos simpatijas, ðla-geriais tapusiomis dainomis „Mannereik á Airijà“, „Vakarai ilgi“, „Aðatneðiu Tau saulæ“ ir kt., atlikëjasnesustojo ir greitai gerbëjamspristatys naujausià savo albumà„Að tavimi tikiu“. Pauliø Stalionágalima dràsiai pavadinti iðskirti-niu atlikëju, kadangi jis dainuojatik savos kûrybos dainas, kasmetpapildydamas repertuarà naujaiskûriniais. Per aðtuonerius savosolinës karjeros metus daininin-kas iðleido jau penktà albumà.Trys ið jø tapo auksiniais.

Iðskirtinis ðiø metø koncertosiurprizas - tai stulbinamo populia-rumo Lietuvoje ir uþ jos ribø sulaukæskolektyvas - „Parodijos teatras“!Garsiausios mûsø ðalies ir pasauli-nio lygio þvaigþdës atvyks ne tikpasveikinti Pauliaus, bet ir þiûrovøakivaizdoje surengs áspûdingà ðou!Pamatysite ne tik Filipà Kirkorovà,Fredá Merkurá, Elvá Preslá, bet ir ki-tus ryðkiausius scenos grandus!

„Koncerto metu su savo klau-sytojais pasidalinsiu ir visø pamëg-tais, ir visiðkai naujais kûriniais, -

paþadëjo P. Stalionis. - Bendrausiusu publika ne tik dainomis, o taippat pristatysiu naujà, dar daþais kve-pianèià pasakø knygà, kuri, net nea-bejoju, maloniai nustebins daugelá.O kà jau kalbëti apie fantastiðkus„Parodijos teatro“ numerius? Ma-nau, kad þiûrovai tikrai neturës laikonuobodþiauti ir koncerto áspûdþiaisdalinsis dar ne vienà dienà.“

Pauliaus Stalionio naujausioalbumo pristatymo koncertas vyksPrienø kultûros centre kovo 28 d.18 val., o bilietas á koncertà - puikidovana Jûsø bièiuliams ir artimie-siems!

Bilieto kaina – 10 Eur.Pirmiems 50 -èiai bilietø taikoma20 proc. nuolaida (8 Eur).

Pauliaus Stalionio ir Parodijosteatro „Þvaigþdë“ koncertas!

Reikalingas sandëlio darbininkas darbams su dëvëtais drabuþiais. Reika-lavimai: vairuotojo paþymëjimas, gera sveikata, neturintis priklausomybësþalingiems áproèiams. Tel. 8 687 50 387.

PIRKITE VIÐTAS! VIENOS KAINA – tik 3 euraiKOVO 24 d., penktadiená, prekiausime pigiomis rudomis olan-

diðkomis dedeklëmis viðtomis (3 eurai) ir jaunomis 4 - 6 mënesiørudomis, juodomis, raibomis, baltomis dedeklëmis viðtaitëmis,paðarais:

Naujojoje Ûtoje – 8 val., Þemaitkiemyje – 8.10 val., Jiestrakyje– 8.25 val., Ingavangyje –8.35 val., Klebiðkyje – 8.45 val., Ðilavote– 8.55 val., Leskavoje – 9.10 val., Skriaudþiuose – 9.20 val.,Veiveriuose – 9.40 val., Iðlauþe – 10.45 val., Pakuonyje – 11 val.,Aðmintoje – 11.30 val., Strielèiuose – 11.45 val., Prienø turguje –12 val., Balbieriðkyje – 12.20 val., Paprûdþiuose – 12.40 val.,Vartuose – 12.50 val., Birðtono Vienkiemyje – 13.15 val.,Nemajûnuose – 13.30 val., Vëþionyse – 13.45 val., Jiezne – 14val., Kaðonyse – 14.15 val., Pieðtuvënuose – 15.45 val., Uþuguostyje– 16 val., Stakliðkëse – 16.10 val. Tel. 8 612 17 831.

nauji ðaldytuvai ir ðaldikliai „Snaigë“.Naujas dizainas, antibakterinë siste-ma. Garantija 2 metai. Pristatymas ánamus nemokamas. Tel. 8 656 12 550.Parduoda naujà lenkiðkà ðienapjovæ(1,85 m ploèio), þvaigþdines lëkðtes(2,70 m ploèio, lenkiðkos, gamykli-nës), rusiðkà grûdø sëjamàjà (3,60 mploèio, paruoðta sëjai), „VW PassatSuper Liuks“ (suremontuotas),keturis BMW ratus (195.65.15 MS),pamatiniø blokø griaunamà sandëlá.Galima derëtis. Skambinti vakaraistel. 8 601 31 832.Parduoda àþuoliukus. Tel. 8 635 00 998.

Kokybiðkai atlieka visus vidausapdailos darbus. Tel. 860 02 0522.

Ðiltiname sienas, stogus ir grindisekovata - sausuoju ir ðlapiuoju bûdu.Uþpildome oro tarpus. Tel.: 8 698 47767, 8 682 37 022.

Kasame, valome tvenkinius, daromepylimus, ðlaitus, lyginame þemes,graþiname sklypus. Nuomojameekskavatorius. Tel. 8 640 50 090.

2017-04-03 15:00-16:00val. UAB„RAMLINA“, BALIO ÐEREC-KIO praðymu, atliks kadastriniusmatavimus sklypui, esanèiam Prie-nø r. sav., Veiveriø sen., MaþøjøZariðkiø k., Þaltynës g. 3 (kad. nr.6950/0015:8). Reikalingi suderi-nimai su MARIJA DOBILIENE(mirties data 2004-05-24), - sklypo(kad. Nr. 6950/0015:6). Paveldë-tojus ar ágaliotus asmenis praðomepretenzijas bei pastabas pareikðtiper 30 dienø po matavimø dienos.Tel. 8 677 40 362, arba Europospr. 91, Kaunas, el.p. ramlina-@inbox.lt. Apie matavimus pa-skelbta ir seniûnijos lentoje.

2017 m. kovo 22 d. Nr. 22 (9982) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS: (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLE-MOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info); Angelë Bajorienë,komunikacijos ir rinkodaros direktorë (8 687 98 985, abajoriene@gmail.com); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS, APLINKOSAUGA:Laima Duoblienë (8 682 12 642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: OnaLodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

daryti inbridingui. Karvës du kartussëklinamos seksuota sperma, todëlgimsta tik telyèaitës ir visos jos augi-namos bei naudojamos bandos pa-kaitai. Jeigu karvës apsëklinti nepa-vyksta per du kartus, po to jau naudo-jama paprasta sperma.

Didelis dëmesys skiriamas kano-pø prieþiûrai bei verðeliø prieþiûraiir apsaugai nuo ligø.

Kartais geriau apsimokapienà iðpilti

Didelis dëmesys skiriamas pienokokybei, ypaè stebima, kad piene ne-bûtø antibiotikø. Karvës, kurios gy-domos antibiotikais, melþiamos at-skirai ir jø pienas vartotojø nepasie-kia. Taèiau, kad netyèia nepakliûtøantibiotikø á bendrà kieká, visas ûkyjeper dienà primelþtas pienas (apie 21tûkst. litrø) yra tikrinamas kiekvienàvakarà. Paèioje fermoje atliekamasjautrumo antibiotikams testas,todëlgaunamas greitas atsakymas.

- Geriau iðpilti kelis tûkst. litrøpieno ûkyje, nei leisti, kad jis pakliûtøpas perdirbëjus, - sakë ûkio vadovas.

Praëjusá mënesá ûkyje primelþtopieno riebumas buvo 3,89 proc., bal-tymø - 3,44 proc., bakterijø - 28tûkst/ml., somatiniø làsteliø – 267.

Kraikui – mëðlasFermos darbuotojai pasakojo,

kad kraikui labai tinkamas smëlis,taèiau jo viso surinkti neámanoma,o smëliui pakliuvus á árengimus, jiegadinami. Naudojami ir ðiaudai, ta-èiau jø neuþtenka, nes kokybiðkiausidedami á paðarus. Todël prieð kele-

rius metus buvo pradëtas pakartotinainaudoti specialiame separatoriujeapdorotas (iðdþiovintas) mëðlas.

Naujai pastatyti tvartai nëra sto-romis sienomis, taèiau galvoti lenkaiplonas sienas apðiltina ðiaudø spu-dulais (kitkomis). Rudená jos su-kraunamos pasieniais, o pavasará,atðilus orui, sunaudojamos paðaruiar pakratams.

Litras pieno superkamaspo 1,55 zloto

Prienø ûkininkams labiausiai rû-pëjo suþinoti, po kiek superkamaspienas Lenkijoje. Paaiðkëjo, kad tapieninë, kuri superka Petruðenskiøûkio pienà, moka po 1,55 zloto (0,36ct) uþ litrà. Lenkai sakë, kad kai ku-riose kitose pieninëse, nustojus ga-lioti kvotø sistemai, supirkimo kai-nos nukrito, taèiau jiems iðliko ta pati.

Rûpëjo ir kiek uþdirba ûkio dar-bininkai. Ûkininkai juokavo, gal ver-ta likti ir padirbëti, kol pas mus pa-vasaris ateis. Matyt, verta bûtø, nes,pasak ûkio vadovo, darbininkai gau-na po 800 – 1000 eurø per mënesá.Jis pasidþiaugë, kad ðiame ûkyje at-lyginimai ne tik dideli, bet jie ir iðmo-kami laiku, o gerai dirbantys dar gau-na ir priedus.

Prienø ûkininkus kelionëje ly-dëjo Lietuvos Juodmargiø GalvijøGerintojø Asociacijos pirmininkasVirgilijus Urbonavièius, kuris pa-þadëjo vasarà (t.y. birþelio mënesá)Prienø ûkininkus nuveþti á kasme-tinæ veisliniø galvijø parodà Len-kijoje.

Laima Duoblienë

Ekskursijoje po ûká, kurá prie-niðkiai pavadino pieno fabriku, ly-dëjo Stradûnø ûkio vadovas Meèis-lovas. Tai - ne tik puikus specialistasir þinovas, bet ir savo srities fanati-kas, galintis valandø valandas pa-sakoti apie primilþius, paðarus, kar-viø laikymo sàlygas.

Ðis ûkis jau daugiau nei deðimt-metá yra pirmaujantis tarp 500 - 1000karviø turinèiø Lenkijos pieno ûkiø– èia per metus primelþiama per 13milijonø litrø pieno.

Tai pasiekiama gyvulius ðeriantsubalansuotais paðarais, sudarant ge-ras laikymo sàlygas. Atskiruose tvar-tuose laikomos karvës suskirstytos átechnologines grupes: verðeliai, te-lyèios, verðingos telyèios, pirmaver-ðës karvës, karvës prieð uþtraukinimàir jau uþtrûkusios, apsiverðiavusios,daug pieno duodanèios ir t.t. Kiek-vienai grupei yra paskaièiuojamasskirtingas paðarø ir papildø kiekis,sudëtis. Karvës ðeriamos du kartusper dienà. Ûkio darbuotojus nuste-bino klausimas, kur dedamas nesuës-tas paðaras. Anot jø, karvës suëdapraktiðkai viskà, nes tam ir yra spe-cialistai, kurie apskaièiuoja reikiamàpaðaro kieká.

- Gera karvë – neriebi, turi maty-tis jos ðonkauliai, - tvirtino ûkio va-dovas Meèislovas.

Jis taip pat ne kartà pabrëþë, kadkarvës neðeriamos genetiðkai mo-difikuotais paðarais.Rekordininkë per parà duodadaugiau kaip 70 litrø pieno

Beveik visos karvës melþiamostris kartus per dienà. Jas priþiûri 15þmoniø, dirbanèiø pamainomis. Pir-masis melþimas – ketvirtà valandàryto. Dar keturi darbuotojai koor-dinuoja ðërimà, tikrina pieno koky-bæ, rûpinasi tiekimu, apsëklinimu irpan. Ûkis turi savo veterinarà. Pri-reikus atvaþiuoja sëklintojas, kanopøpriþiûrëtojas. Vasarà laukuose dirbadar apie 30 þmoniø.

Per pastaràjá deðimtmetá ûkyjebuvo 7 karvës rekordininkës, davu-sios daugiau nei 19 tûkst. litrø pieno

per laktacijà. Yra 13 karviø, kuriosper savo gyvenimà jau davë daugiaunei po 100 tûkst. litrø pieno, dar ke-turios karvës tuoj pasieks ðá rodiklá.Yra viena karvë, ið kurios jau pri-melþta daugiau nei 120 tûkst. litrøpieno. Jà jau buvo ketinama „nura-ðyti“, taèiau paaiðkëjo, kad ji vël ver-ðinga. Jai tai bus deðimta laktacija.

Auginamos Holðteino veislëskarvës, kuriø vidutinë laktacija - 2,7,per tà laikà jos vidutiniðkai duodapo 31 tûkst. litrø pieno. Karvës, ku-rios pradeda duoti maþiau pieno, kei-èiamos jaunomis. Yra paskaièiuota,kad karvei, kuri duoda 40 – 44 litruspieno per dienà, iðlaikyti reikia apie20 zlotø, o karvei, kuri duoda apie37 litrus pieno – jau reikia 21 zloto.

Ið pirmos laktacijos karvës pri-melþiama vidutiniðkai po 10,75tûkst. litrø, ið antros – 14,6 tûkst. litrø,ið treèios – 13,3 tûkst. litrø, vyresnësduoda po 12,8 tûkst. litrø pieno permetus.

Siekiant, kad karviø teðmenysnebûtø uþkrësti, pirmiausia melþia-mos pirmaverðës. Kadangi karvësduoda po labai daug pieno, kad ne-prasidëtø teðmenø uþdegimai, josmelþiamos tris kartus per dienà. Iðkarviø rekordininkiø per dienà pri-melþiama daugiau nei 70 litrø pie-no!

Didelis dëmesys skiriamas veis-lininkystei. Ûkis turi bandos valdy-mo programà. Sudarytas porø parin-kimo planas, kuris neleidþia susi-

Seinai lietuviams asocijuojasi su A.BaranauskuNuo sienos su Lietuva vos deðimt kilometrø nutolæ Seinai – lietuviðkas kraðtas. Dabar apie 6

tûkst. gyventojø turinèiame mieste lietuviø yra apie tûkstantá, dauguma jø gyvena aplinkiniuosekaimuose. Seinuose veikia Lietuvos Respublikos konsulatas, 1999 m. atidaryti Lietuviø namai,2005 m. ákurta Seinø lietuviø „Þiburio“ mokykla.

Seinuose mokësi V.Kudirka, V.Gustaitis, V.Mykolaitis – Putinas. Viena ið garsiausiø ðiokraðto asmenybiø – poetas ir Seinø vyskupas Antanas Baranauskas, kuris palaidotas Seinøbazilikoje, o 1999 m. netoli bazilikos buvo atidengtas jo paminklas.

Vilniaus baroko stiliaus Ðvenèiausiosios Mergelës Marijos bazilika statyta 1619-1632 metais.Vëliau (1661 ir 1881 m.) buvo pristatytos dvi koplyèios. Vienoje ið jø – Dievo Motinos – yrapalaidotas Antanas Baranauskas, o altoriuje – stebuklinga XV a. Dievo Motinos statula, iðgelbëjusiSeinus nuo rusø antpuolio.

A.Baranauskas Seinø vyskupu buvo paskirtas 1897 m. ir dirbo èia iki mirties 1902 m. Jisbuvo pirmasis vyskupas, kuris iðkilmingo áðventinimo metu á tikinèiuosius prabilo lietuviðkai.

Á jotvingiø þemæ – pasisemti patirties(Atkelta ið 1 p.)

Auto

rës

nuot

rauk

os

Seinuose prie paminklo A.Baranauskui.