Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 42 (10197) * 2019 m. birþelio 5 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

2-6 p.

2 p. 8 p.

Ásimintina Prienø rajono ûkininkø kelionë á Klaipëdos kraðtà

( N u k e l t a á 3 p . )

Geguþës 24 dienà Prienø ûki-ninkø sàjungos iniciatyva buvosuorganizuota pramoginë - paþin-tinë kelionë á Þemaitijos kraðtà,Klaipëdà. Aplankëme Jûrø mu-ziejø, apþiûrëjome atnaujintà eks-pozicijà, kurioje – jûros plëð-riosios þuvys, vëþiagyviai, kriauk-lës ir laivø maketai.

Lankëmës Delfinariume ir susi-domëjæ stebëjome delfinø pasiro-dymà. Krantinëje matëme didelákruiziná laivà, mintyse pasvajojomekada nors paplaukioti tokiu „lai-veliu“. Matëme ir suskystintø dujøterminalo laivà. Kadangi dar buvoðaltas jûros vanduo, pabraidþiojom

Ðiandien – mënulio jaunatis. Saulë teka 4 val. 47min., leidþiasi 21 val. 48 min. Dienos ilgumas 17val. 1 min.

Vardadieniai: ðiandien – Kantalgas, Kantas, Kantautas, Kantautë, Kantenis,Kantë, Namkanta, Namkantas, Namkinta, Namkintas, Namkintë, rytoj – Mëta,Norberta, Norbertas, Norbudas, Norbudë, Taurantas, Tauras, Taurë, Taurius, Taurys,penktadiená – Lukrecija, Lukrecijus, radvyda, Radvydas, Radvydë, Radvys, Ra-tautas, Ratautë, Roberta, Robertas, Svaja, Svajonë, Svajûnas, Svajûnë.

Ðiandien – Pasaulinë aplinkos apsaugos diena.Birþelio 6 – Rusø kalbos diena.

Geguþës 24 dienà Prienø gyventojusþadino ne þadintuvas, bet á gatves ið-riedëjæ dvyliktokai – dar vienai Prienø„Þiburio“ gimnazijos abiturientø laidainuskambëjo paskutinis skambutis.

Vëliau vis dar vyriausieji gimnazijos mo-kiniai buvo pakviesti á paskutinæ pamokà,kurià pradëjo Prienø „Àþuolo“ progimnazijospirmokai, surengæ abiturientams tikrà gyve-nimo egzaminà. Rimtai nusiteikæ pirmokëliaiabiturientø klausë, regis, visai ne vaikiðkø klau-simø: kas yra laimë, gerumas, svajonës, tiesaar kuo nori bûti uþaugæ. Nors abiturientaipateikë iðradingø atsakymø, taèiau „Àþuolo“progimnazijos pirmokams ne kartà teko taisytiklaidas, taèiau, nepaisant to, visi dvyliktokaiegzaminà iðlaikë ir gavo leidimà toliau eitigyvenimo taku.

Paskutinës pamokos metu abiturientaisulaukë daug sveikinimø. Tradiciðkai savopasirodymus dovanojo ir gimnazijos mokiniø

seimo atstovai, sveikinimo þodá tarë gimnazijoschoras ir, þinoma, bûsimi mokyklospaveldëtojai – gimnazijos treèiokai, kuriems95-oji laida paliko mokyklos testamentà beiáteikë simboliná raktà, atrakinsiantá ne tikmokyklos duris, bet ir kelià á mokytojø ðirdis.

Paskutinei pamokai einant á pabaigà, 95 -oji laida paskutiná kartà atliko Prienø„Þiburio“ gimnazijos himnà bei sudainavopaskutinæ dainà mokykloje. Ryte gerosnuotaikos ir ðypsenø nestokojæ dvyliktokaimokyklos aktø salæ paliko su jauduliu ðirdysebei aðarom akyse: „Su dþiaugsmu iðeinam, suliûdesiu paliekam. Aèiû tau uþ tai, uþ viskà, kàdavei“, – dainavo 95 -oji laida.

Paskutinio skambuèio ðventës taip pat vykoir Jiezno, Stakliðkiø bei Veiveriø Tomo Þi-linsko gimnazijose. Ðiemet jas baigia 164abiturientai.

Rimantë JanèauskaitëDaugiau nuotraukø - www.gyvenimas.info

Gimnazijas baigia 164 abiturientai

Ðimto metø sulaukusi prienietë Ieva Pûkienë su jà pasveikinusiais sveèiais, Globos namødarbuotojais, dukra Angele ir þentu Toni.

Prienietæ Ievà Pûkienæ su garbinga su-kaktimi pasveikino, gëlëmis ir dovanomis pra-dþiugino LR Seimo narys Andrius Palionis,jo padëjëja Regina Juoèiûnienë, Prienø rajonosavivaldybës meras Alvydas Vaicekauskas irPrienø seniûnijos vyr. specialistë Janina Armo-nienë. Sveèiai jubiliatei linkëjo stiprybës, gerossveikatos, artimøjø dëmesio ir ðviesiø metø.

Garbingo amþiaus sulaukusià prienietæ,globos ástaigoje apsigyvenusià tik ðá balandá,pagerbë ir tautine juosta apjuosë Globos namøadministracijos darbuotojai – direktorë IngaBarkauskienë, jos pavaduotojas Vytas Buja-nauskas ir Socialinio darbo skyriaus vadovë

Jei gyvenimas prasmingas –ir ðimto metø negana...

Geguþës 25 d. Prienø globos namø seklytëlëje kvepëjo kava, skambëjo muzika,ðurmuliavo sveèiai – jø dëmesys, sveikinimai, gëlës ir linkëjimai buvo skirti 100metø jubiliejø ðventusiai Ievai Pûkienei.

Dalia Ðimukauskienë. Direktorës teigimu,proga tikrai neeilinë - paskutiná kartà ðimtometø jubiliejus ðioje seklytëlëje ðvæstas prieðtrejus metus. Pritariant akordeonui, jubiliatësartimieji bei sveèiai I.Pûkienei padainavoposmelá „Mûsø dienos kaip ðventë…“,nuskambëjo ir tradicinis „Ilgiausiø metø…“

Jubiliatei vis raginant vaiðintis tortu ir kava,sveèiø smalsumas paëmë virðø: tai kurgi slypiðios þvalios ir ðviesaus proto moters ilgaam-þiðkumo paslaptis? Jà áminti padëjo I.Pûkienësdukra Angelë, kartu su vyru Toni á mamos gim-tadienio ðventæ sugráþusi ið Vokietijos, kurioje

( N u k e l t a á 2 p . )

Prisimenantsenasvalstieèiø -þaliøjødainas

Pociûnø padangëje– ANBO ðëlsmasPasisakë uþ versloir savivaldos ryðiøstiprinimà

3 p.

Ar laimingasPrienø kraðtas?

4 p.

Pagerbti Birðtonopolicijos pareigûnai

5 p.

Tik aukðtyn!

2019 m. birþelio 5 d. Nr. 42 (10197) 2 p.

gyvena pastaruosius 14 metø.Dukros Angelës teigimu, jos ma-

ma Ieva Spûdytë gimë 1919 metøgeguþës 26 dienà Ðilavoto kaime. Áðá pasaulá ji atëjo neramiais nepri-klausomybës kovø laikais, vos më-nuo po to, kai buvo iðrinktas pirma-sis Lietuvos Respublikos preziden-tas Antanas Smetona. Ieva nuo vai-kystës nestokojo netekèiø bei ávairiøiðbandymø. Jai teko anksti paliktitëviðkæ - mirus mamai, mergaitæ pa-siëmë auginti teta, mamos sesuo. Kaibuvo deðimties, ji neteko ir tëvo. Trysvaikai – seserys ir brolis – iðsiskirstëkas sau. Prienuose gyvenusi teta mer-gaitæ leido á „Þiburio“ gimnazijà, ku-rioje ji baigë septynis skyrius. Taèiautetai susirgus, Ieva paliko mokyklàir nuo 15 -kos metø pradëjo dirbtiþinomos stomatologës Lyberienëspadëjëja. Nors specialiø mokslø ne-baigë, reikiamø þiniø ir ágûdþiø ágijobedirbdama. Ðiai stomatologei iðë-jus á uþtarnautà poilsá, Ieva Prienøpoliklinikoje dirbo kitø gydytojøodontologø padëjëja, kartu su jaisvaþinëjo á mokyklas, profilaktiðkaitikrindama moksleiviø dantis.

Dël netinkamø darbo sàlygø, ap-sinuodijusi gyvsidabriu, I.Pûkienësusirgo, ilgai gydësi sanatorijose, ovëliau dirbo nosies, gerklës, ausø beiakiø ligø kabinetuose gydytojø pa-dëjëja. Savo darbinæ karjerà ji baigëbûdama 69 -eriø.

Ievos Pûkienës vyras taip pat ki-læs ið Prienø rajono, su juo susilaukëdukros Angelës ir sûnaus Vytauto,ðeima ilgà laikà gyveno Prienuose,Kæstuèio gatvëje.

Pasak dukros Angelës, ilgas josmamos gyvenimas nestokojo ávykiø,vertø knygos. Juolab kad mama vi-suomet buvo labai aktyvi ir pilietiðka,laisvalaikiu Prienø kultûros namuo-se ðoko tautinius ðokius, dalyvavodainø ðventëse.

Dukrai labiausiai ástrigæ atmintinmamos pasakojimai apie sudëtinguskaro ir pokario metus, kuomet ðei-mai ne kartà teko slapstytis ir nuotrëmimø á Sibirà, ir nuo priartëjusio

karo fronto. Prasidëjus þydø ge-nocidui, jos mama ryþosi pagelbëtipaþástamø stomatologø ðeimai iðKauno, tëvus ir du vaikus paslëpësavo namo rûsyje. Gerø þmoniø dëkajie suðaudymo iðvengë.

Vokieèiams traukiantis á Vaka-rus, kilo bombardavimø grësmë, kadapsisaugotø, Angelës tëvukas buvonetgi bunkerá iðsikasæs. Visgi pasi-slëpti nuo ginkluotø kareiviø, kurieëjo ið namo á namà ieðkodami jaunødarbininkiø, nepasisekë, Ieva ne sa-vo noru turëjo jiems patarnauti virtu-vëje...

1982 metais Pûkai pardavë namàPrienuose ir apsigyveno Vilniuje, ar-èiau vaikø ir anûkø. Turëjo namelá,darþelá ir viðtø, gyveno ûkiðkai. Dukraprisimena, kaip mama staèia galvaásitraukë á Lietuvos Nepriklausomy-bës atkûrimo ávykius – ji nepraleidomitingø, akcijø, dalyvavo ir lemtin-guose Sausio 13 -osios ávykiuose,matë tankø traiðkomus þmones, bu-dëjo prie lauþø. Áspëjus apie rusø ka-riðkiø rengiamà ðturmà, ji kartu sukitais patriotais gyva siena stojo gintiLietuvos, kuria tikëjo. Uþ dràsà irpasiaukojimà I.Pûkienë buvo ap-dovanota padëkos raðtu.

Mirus vyrui, Ieva Pûkienë sosti-nëje pasijuto vieniða – vaikai darbe,anûkai uþaugæ, todël 1993 m. panorosugráþti á gimtinæ, arèiau áprastos ap-linkos ir paþástamø þmoniø. Nu-sipirko nedidelá namelá Ðaltiniø gat-

vëje, Prienuose, kur savarankiðkaigyveno iki 2018 metø gruodþio, kuo-met gatvëje paslydusi patyrë traumà.Anot dukros, iki tol mama sveikatanesiskundë, pagalbininkø buityjeatsisakë.

Nuostabà kelia ir tas dukters pa-minëtas faktas, kad I.Pûkienë jau bû-dama 95 -eriø, nemokëdama kalbos,be palydovo á Vokietijà pas dukrà irvaikaièius atvaþiavo autobusu su per-sëdimais. Lëktuvu skristi bijojo, ma-þa kas gali atsitikti…

Antras mënuo I.Pûkienë gyvenaPrienø globos namuose, kur ir sutikosavo ðimtàjá gimtadiená. Kiek anks-èiau ðià datà ji paminëjo su artimai-siais - dukros ir sûnaus ðeimomis.Moèiutë turi keturis anûkus ir trisproanûkius.

Kaþkada Ieva Pûkienë, jau tu-rëjusi didelæ metø naðtà, vieno po-kalbio telefonu metu klausydamasisavo draugës – þinomos Prienø siu-vëjos Lodienës - skundo, esà jai nu-sibodo gyventi (moteris mirë sulau-kusi net 106 -eriø ar metais daugiau),atsakë: „O man dar negana, gyvensiuiki 107 -eriø. Pabandyk ir tu.“

Ðá ðimtametës paþadà pasigavæsveèiai iðkart suskato savo kalendo-riuose pasiþymëti 2020 metø ge-guþës 26 -àjà, kad nepamirðtø atvyktiir pasveikinti jubiliatës, áþengusios áantràjá gyvenimo ðimtmetá…

Dalë LazauskienëAutorës nuotraukos

Jei gyvenimas prasmingas –ir ðimto metø negana...

(Atkelta ið 1 p.)

Rytas STASELIS

Prisimenant senasvalstieèiø - þaliøjø dainas

„Jeigu neávyks pasikeitimas Seimo pirmininkopozicijoje, koalicinë sutartis negalios. Jeigu ji negalios, nebus galimybëstada formuoti Vyriausybës Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjungossiûlomam premjerui Sauliui Skverneliui. Tai reiðkia, kad mes einame ásituacijà, kurioje neiðvengiamai bus neeiliniai rinkimai“, – þiniø agentûraBNS penktadiená citavo Lietuvos valstieèiø-þaliøjø sàjungos (LVÞS)lyderá Ramûnà Karbauská.

Ponas Karbauskis nori atsikratyti palankumo jam nerodanèiu Seimovadovu, buvusiu savo dëstytoju Viktoru Pranckieèiu, kad jo aplinkojeliktø maþiau zirzianèiøjø, ir kad „nuo balto lapo“ formuojama nauja val-danèioji koalicija turëtø daugiau manevro laisvës dalijantis reikðminguspostus. Seimo pirmininkà, kuris sako neketinàs uþleisti kelio, LVÞSlyderis ketina iðversti ið këdës, surengdamas nepasitikëjimo procedûrà.

Trejø praëjusiø rinkimø metu patyrëme, kad p. Karbauskio ir kitøátakingø LVÞS þmoniø þodþiai yra gana menkos vertës. Taèiau aliuzija ápirmalaikius rinkimus dabar ar bent kitø metø pavasará (o ne rudená)galëtø atrodyti gana patraukliai visiems. Ir politikams, ir visuomenei.Neblogas sprendimas tai bûtø ir paèiai valstybei.

Kyðtelëdamas trigraðá ðioje vietoje priminsiu, jog maþdaug 2016 –2017 -øjø sandûroje girdëjau kai kuriuos LVÞS atstovus tvirtinant, kadidëja surengti rinkimus á Seimà 2020 m. pavasará jø partijoje yra rimtaisvarstoma (beje, tuo pat metu buvo dar tik rengiamas LVÞS inicijuotassusitarimas Seimo nariams uþdrausti gauti automobilius iðperkamosiosnuomos bûdu, todël prisiplakëliams prie LVÞS sàraðo atrodë labairacionalus). Prieþastis – patys LVÞS vadovai – p. Karbauskis ir SauliusSkvernelis – patyrë, kad gauti valdþià turint prieð tai buvusios (social-demokratø) vyriausybës Finansø ministerijoje suformuotà valstybësbiudþetà, nëra labai patogu.

Ði iniciatyva, kaip ir daugelis kitø racionaliø, ilgainiui buvo pamirðta,nors paaukojant savo patogø sëdëjimà Seime pusmeèiu, bûtø iðtiesnaudinga ateities politikø Seime kartoms. Nebûtinai ilgam, taèiau dabar-tinë rinkimø á Seimà rudeninë tvarka egzistuoja net 23 metus, po to, kai1991 m. vasarà susiskaldþius Sàjûdþio frakcijai Seime, bendru visøsutarimu buvo nuspræsta surengti iðankstinius rinkimus tø metø spalá.Verta prisiminti, kad Aukðèiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) buvoiðrinkta 1990 -øjø vasará - kovà.

Taigi tuo paèiu valstybei ilgesne nei trumpalaikiu laikotarpiu prasmevalingas LVÞS sprendimas susitrumpinti savo kadencijà pusmeèiu bûtøá naudà (ilgainiui toks sprendimas galbût bûtø prisimenamas kaip ryð-kiausias teigiamas LVÞS politinis palikimas). Valstieèiams - þaliesiems,þiûrint ið ðiandienos perspektyvos, toks variantas taip pat galëtø bûtipatrauklus: nepaisant staèiai stulbinanèiø „laimëjimø“ per trejus 2019m. rinkimus, partija tebeturi gana aukðtus reitingus ir dalies visuomenëspasitikëjimà. Todël po iðankstiniø rinkimø galëtø iðlikti svarbus politiniolauko þaidëjas (ar taip tebebus po metø – uþ tokià tikimybæ pinigø laþybosenestatyèiau).

Rinkëjams iðankstiniai rinkimai pavasará taip pat bûtø patrauklûs.Nes rinkimai vasarëjanèià geguþæ ir rûðkanesná spalá yra gana skirtingi.Maþiau nusivylimo, negatyvo ir protestiniø nuotaikø.

Taèiau jeigu LVÞS telks pastangas iðsaugoti valdþià dabar, pleèiantvaldanèiàjà koalicijà su politinëmis nuotrupomis (socialdarbieèiais,„Tvarka ir teisingumu“ bei politine lenkø maþumos partija), galimybësusitarti dël iðankstiniø rinkimø su tokiais partneriais sumaþëtø ir taptøartima nulinei. Reikalas tas, kad, iðskyrus lenkus, nuotrupø atstovaineabejotinai norës pasimëgauti valdþia Konstitucijoje numatytà laikà,nes 2020 m. rudens rinkimuose jiems akivaizdþiai nekas teðvieèia.

Maþa to, tokie partneriai LVÞS bûtø it inkaras po kaklu, tempiantisdabartiniø valdanèiøjø iliuzijas á gilø dumblà. Reikalas tas, kad kà tikpasibaigæ rinkimai parodë, jog kartais rinkëjø nebesujaudina nei naujaipastatytos estakados, nei daugiau pinigø akademinëms bendruomenëms.Todël per artimiausius pusantrø metø, ko gero, nebus naujø reformø, opolitiðkai papirkti rinkëjus reikës tiesiog milþiniðkø pinigø, kuriø, kaipsako p. Skvernelis ir jo finansø ministras Saulius Ðapoka, tiesiog nëra.

Akrobatinio skraidymo grupëANBO, vadovaujama buvusioeuroparlamentaro Rolando Pak-so, áspûdingu pasirodymu „Dan-gaus rapsodija“ dþiugino penkta-dienio vakarà á Pociûnø aerodro-mà susirinkusius Prienø kraðtoþmones. R.Paksas kartu su la-kûnais akrobatais Robertu No-reika ir Algimantu Þenteliu pus-valandþio skrydá, kurio metu atlikosudëtingiausiø figûrø virtinæ,skyrë Lietuvos aviacijos ðimtme-èiui. Bûtent 1919 metais susikû-rusios jaunos Lietuvos valstybëskariuomenës inþineriniame ba-talione buvo suformuota aviacijoskuopa, vëliau iðaugusi á atskiraskaro aviacijos pajëgas, ásteigtapirmuosius Lietuvos lakûnus ruo-ðusi Karo aviacijos mokykla.

ANBO (Að noriu bûti ore) grupë,kurios „Dangaus rapsodija“ ávairiuo-se Lietuvos kampeliuose aviacijosgerbëjai gërëjosi jau 18 kartø, pakilusiPociûnuose uþbaigë pirmà pasirody-mø serijà. Iki rugpjûèio vidurio Lie-tuvos aviacijos ðimtmeèio jubiliejuinumatyti dar ðeði skrydþiai. DarniàANBO grupæ sudaro keturi lëktuvai,skrydis trunka 40 min., jo metu

Pociûnø padangëje – ANBO ðëlsmas

( N u k e l t a á 6 p . )

Projekto dalyviai ðeðias valandastobulino skaitmeninius ágûdþius,mokësi efektyviai naudoti ðiuolai-kines skaitmenines technologijaskasdieninëje ir profesinëje veikloje.

Projektà ágyvendina Informa-cinës visuomenës plëtros komitetasprie Susisiekimo ministerijos kartusu partneriais: asociacija „Langas á

ateitá“, Lietuvos Respublikos ryðiøreguliavimo tarnyba, Lietuvos nacio-naline Martyno Maþvydo biblioteka,Lietuvos Respublikos vidaus reikaløministerija. Projektas finansuojamasEuropos regioninës plëtros fondo irLietuvos Respublikos valstybësbiudþeto lëðomis.

Mokymai tæsiasi!Prienø Justino Marcinkevièiaus vieðosios bibliotekos Interneto

skaitykloje vyko projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi iratsakinga Lietuvos skaitmeninë bendruomenë“ dar vieni mokymaiturintiems pagrindinius skaitmeninius ágûdþius pagal programà„Bendradarbiavimas Tau. Bendrauk ir dalykis turiniu internete:efektyvus laiko planavimas ir bendravimas“.

2019 m. birþelio 5 d.3 p. Nr. 42 (10197)

jams, ir verslui. Administracijos di-rektorës teigimu, mieste vyksta ne-maþai masiniø sporto renginiø, dau-gëja turistø ir miesto sveèiø, todëllabai pasigendama apgyvendinimovietø. Ji kvietë verslininkus pasiryþtiekonominës klasës vieðbuèio staty-bai. Diskusijose pasvarstyta ir apiefinansinæ paskatà bei mokestineslengvatas tiems verslininkams, kurieimtøsi tokios iniciatyvos.

Pastebëta ir tai, jog vieðose vie-tose, prie visuomeninës paskirtiespastatø, labai trûksta taksi paslaugøreklamos. Árengus fontanà, Laisvësaikðtë pagyvëjo, daugëja þmoniø, ku-rie ateina èia praleisti laisvalaiká, to-dël, Savivaldybës administracijos di-rektorës nuomone, smulkieji vers-lininkai galëtø tuo pasinaudoti irárengti prekybos kava bei uþkan-dþiais kioskus.

Nemaþai diskutuota ne tik apieidëjas Prienams, smulkaus versloplëtros galimybes, bet ir apie bûti-nybæ paieðkoti ávairesniø bendradar-biavimo tarp verslininkø ir savival-

Pasisakë uþ verslo ir savivaldos ryðiø stiprinimà

dos formø, gerinti verslo informa-cijos sklaidà. Svarstyta, kokios prie-monës ir iniciatyvos savivaldybësverslininkus labiau suintriguotø irsutelktø.

Dalyviai pritarë mero minèiai,jog, siekiant partnerystës ir pridëtinësvertës kraðtui, vien tokiø neformaliøsusitikimø ir paðnekesiø Verslo pus-ryèiuose nepakanka, reikia strategið-kai orientuotos bendradarbiavimoprogramos. Kalbëta ir apie pasiti-këjimu paremtø santykiø kûrimà, irapie pozityvesnio verslo poþiûrio átai, kas vyksta Prienø kraðte, forma-vimà, ir apie sàlygas, kurios paskatin-tø verslo atstovus investuoti, reali-zuoti naujus sumanymus. Taip pataptartas bûsimø savivaldybës pro-jektø vieðinimo poreikis.

J.Zailskienës ásitikinimu, Prie-nuose ákûrus Verslo informacijoscentrà, jis galëtø tapti jungiamàjagrandimi tarp verslo ir savivaldos,koordinuoti bendradarbiavimà, teik-ti verslininkams naudingà informa-

cijà, konsultuoti projektø raðymoklausimais ir pan.

Mero pavaduotoja Loreta Jaki-nevièienë pabrëþë, jog reikia perþiû-rëti ir atnaujinti Smulkaus ir vidu-tinio verslo rëmimo programos nuo-status, o, aktyvinant bendradarbia-vimà su verslu, nusistatyti prioritetus,suformuoti bendrus tikslus ir kartusiekti jø ágyvendinimo. Ji kvietëverslininkus aktyviau ásitraukti á savi-valdybës komisijas, kuriose svarsto-mi verslo, keleiviø pavëþëjimo beikiti jiems aktualûs klausimai. Kal-bëta ir apie bûtinybæ suformuoti nau-jà Prienø rajono savivaldybës verslotarybà, kuri apjungtø vien verslo irsavivaldos atstovus.

Kauno PPAR Prienø atstovybësvadovë Lina Duþinskienë pasiûlëlankomiausiose miesto vietose, pa-vyzdþiui, autobusø stotyje, vieðintipripaþinimo sulaukusiø kraðto vers-lininkø pasiekimus, informacijà apiekonkurso „Sukurta Prienø kraðte“nugalëtojus. J.Zailskienës nuomo-ne, tokie reklaminiai stendai galëtøatsirasti ir Laisvës aikðtëje.

Prienø atstovybës narystës koor-dinatorë Vaida Janèiauskienë infor-mavo, kad ðiuo metu ruoðiama atsto-vybës internetinë svetainë, todël visusverslininkus praðë teikti pasiûlymus,kad ji taptø kuo funkcionalesnë, taippat pasidalinti kontaktais, informa-cija apie savo verslus. L.Duþinskienëpasiûlë atnaujinti iðvykas á rajonoverslo ámones, kuriose verslininkaigalëtø pasidalinti geràja patirtimi, taisustiprintø bendravimà ir duotøimpulsà naujoms idëjoms.

Dalë Lazauskienë

Autorës nuotrauka

Baltijos jûros pakrante. Taèiau tarpûkininkø atsirado ir vienas sveikuo-lis, kuris spëjo ir iðsimaudyt.

Pasigroþëjæ Klaipëda toliaupasukome á Ðilutës rajonà. Vaþiuo-dami stebëjome sausros nualintus pa-sëlius. Matëme ir Pamario kraðtopolderius bei uþlietas pievas, kurioseganësi karvës, jø ten akivaizdþiai dau-giau nei mûsø rajone.

Toliau pasukome Maþosios Ve-necijos link. Ðilutës rajone, Minijosupës þemupyje, ásitaisæs Minijos kai-mas, labiau þinomas Mingës vardu,raðytiniuose ðaltiniuose pirmà kartàpaminëtas 1540 m. Pagrindinis vers-las anuomet buvo þvejyba, tai iðlikoiki ðiø dienø. Vaizdingame Nemunodeltos regioniniame parke esantiskaimelis unikalus tuo, kad upë, bu-rianti þvejus, èia atstoja gatvæ, taèiaujos taip lengvai nepereisi – tilto nëra.Vietiniai gyventojai á kità krantà iria-si valtelëmis ar persikelia vandensdviraèiais. Dël ðios prieþasties ir dëlgraþaus gamtovaizdþio Mingës kai-mà vietiniai vadina maþàja LietuvosVenecija. Èia vietoje áprastiniø gat-viø nusidriekusios vingiuotos van-dens juostos. Tik plaukiant galimapajausti Nemuno deltos savitumà -nuostabus kraðtovaizdis, paukðèiøkaralija, Kurðiø mariø platybës.

Èia mums ir iðsipildë didþiojisvajonë – laivu ið Mingës kaimo plau-këme ekskursiniu marðrutu: Minijos

Geguþës 28 d. Kauno prekybos, pramonës ir amatø rûmø Prienøatstovybë tradiciðkai surengë Verslo pusryèius, á kuriuos susirinkæverslininkai turëjo progos pabendrauti su naujos kadencijos Prienørajono savivaldybës vadovais: meru Alvydu Vaicekausku, meropavaduotoja Loreta Jakinevièiene ir Administracijos direktore JûrateZailskiene, ið jø iðgirsti apie savivaldybëje ágyvendinamø projektøeigà, planuojamus darbus, uþduoti rûpimus klausimus ir pasikeistinuomonëmis dël tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvø.

Meras A.Vaicekauskas trumpaipristatë svarbiausius pastarojo metodarbus ir bûsimus projektus miesteir savivaldybëje. Anot jo, birþeliopradþioje bus atidaryta naujoji auto-busø stotis, ji iðsinuomota UAB„Kautra“. Rugsëjá numatytos „Sau-lutës“ lopðelio – darþelio ir Menomokyklos ákurtuvës naujame pastateKauno gatvëje.

Ðiemet ketinama atlikti didþiàjàdalá vieðosios laisvalaikio ir poilsioerdvës tvarkymo darbø prie tvenki-nio Stadiono mikrorajone. Buvusia-me kariniame miestelyje asfaltuo-jamos labiausiai apleistos gatvës.Tvarkomas Revuonos parkas, Kæs-tuèio paminklo prieigos – tai pir-mieji darbai, suplanuoti ðiame miestokvartale. Vëliau numatyta árengtiNemuno apþvalgos aikðtelæ, o upëskrantinæ pritaikyti poilsiui ir turiz-mui. Pradëtas tiesti pësèiøjø ir dvi-raèiø takas Kæstuèio gatvëje. Ásisa-vintos lëðos, gautos ið Keliø direk-cijos, jos skirtos kolektyviniø sodøkeliams pagerinti.

Dar ðiemet turëtø startuoti Re-vuonos gatvës atnaujinimo projektas,kurá numatoma ágyvendinti per dve-jus metus. Dëmesys bus skiriamas irseniûnijoms. Svarbiausi darbai jose- Skriaudþiø bei Stakliðkiø kultûrosir laisvalaikio centrø pastatø atnau-jinimas, Jiezno vieðøjø erdviø atnau-jinimo ir pritaikymo visuomenës po-

reikiams projektas, Veiveriø PSPCglobos ir savarankiðko gyvenimo na-mø árengimas.

Visgi meras pripaþino, jog su-valdyti tokià daugybæ projektø, uþ-tikrinti sklandþià jø eigà yra nemaþasiððûkis, kai kurie darbai „buksuoja“dël nepasisekusiø vieðøjø pirkimø,projektavimo klaidø, þmogiðkøjøfaktoriø. Jo teigimu, artimiausiu me-tu ypaè svarbu perþiûrëti kai kuriøSavivaldybës administracijos skyriøfunkcijas, specialistais sustiprinti bevedëjo likusá Statybos ir ekonominësplëtros skyriø, kuris atsakingas uþprojektø ágyvendinimà.

Diskusijos metu aptarta savival-dybëje opi apleistø ir nenaudojamøpastatø problema. Mero teigimu, jàiðspræsti vien savivaldos jëgomis, ski-riant baudas ar didinant nekilnoja-mojo turto mokestá, neámanoma, turibûti inicijuoti ástatymø pakeitimaiir sudarytas teisinis pagrindas savi-valdybei perimti ðiuos pastatus, pasi-rûpinti jø sutvarkymu ar nugriovimu.

Administracijos direktorë JûratëZailskienë pasidalino mintimis iridëjomis, kurioms realizuoti reikëtøir verslininkø pritarimo bei prisidë-jimo. Viena ið idëjø – ávesti Prienie-èio kortelæ, kurios turëtojai vietinëseámonëse gautø nuolaidø ásigyja-moms prekëms bei teikiamoms pa-slaugoms. J.Zailskienë ásitikinusi to-kios iniciatyvos nauda ir gyvento-

Ásimintina Prienø rajono ûkininkøkelionë á Klaipëdos kraðtà

upë – Minijos kaimas – Upaitës upë– Kniaupo álanka – Kurðiø marios –Atmatos upë –Uostadvaris – Minijosupë. Plaukdami laiveliu, sutikomeir þvejø valteliø, kuriems mojavome.Maloniai pabendravome su laivokapitonu. Skanavome þuvienës.

Po pasiplaukiojimo prie bendrostalo aptarëme tolimesnius planus.

Birþelio 6 dienà Prienø ûkinin-kø sàjunga organizuoja iðvykà á Pil-viðkius, á Vilkaviðkio grûdø eleva-toriø. Liepos 5 dienà Këdainiø are-noje vyks LÛS 100 -meèio nuo ákû-rimo ir 30 -meèio nuo atkûrimoðventë. Prienø ûkininkø sàjunga pla-nuoja dalyvauti ðventëje. Kvieèiameprisijungti norinèiuosius.

Artimiausiu metu Ûkininkøsàjungos tarybos nariai organizuosiðvaþiuojamuosius posëdþius kiek-vienoje seniûnijoje, kuriø metu su tosseniûnijos specialistais ir Þemës ûkioskyriaus vedëja aptarsime opiausiasproblemas, apþiûrësime laukus, pasi-dalinsime geràja patirtimi su kitaisûkininkais. Norëtume, kad dar dau-giau ûkininkø papildytø Sàjungosnariø gretas.

Po bendros vakarienës ir pa-ðnekesiø sëdome á autobusà ir pasu-kome namø link.

Gráþome laimingai, pilni gerøáspûdþiø. Dëkojome Ûkininkøsàjungos pirmininkui MartynuiButkevièiui uþ ásimintinà kelionæ.

Prienø ûkininkø sàjungostarybos informacija

(Atkelta ið 1 p.)

Ðiø metø kovo 30 dienà Aly-taus apskr. VPK Birðtono policijoskomisariato patruliuojantys pa-reigûnai Þydrûnas ÐYVOKAS irTomas BALNANOSIS gavo nuro-dymà vykti padëti kolegoms su-laikyti magistraliniu keliu A-16Vilnius – Prienai – Marijampolënuo Vilniaus miesto Aukðtadvariolink vaþiuojantá automobilá Lat-vijos Respublikos registracijosvalstybiniais numeriais.

Jo vairuotojas Vilniaus miestenepakluso teisëtam pareigûnø rei-kalavimui sustoti. Buvo þinomas,kad já vairuoja þmogþudyste átaria-mas galimai ginkluotas Latvijos gy-ventojas. Aukðtadvaryje BirðtonoPK pareigûnai nestojusá automobilástabdë priverstinio stabdymo prie-mone „Eþys“, bet ginkluotas bëglysstaiga nusuko á akligatvá. Kai keliasbaigësi, jis iðlipo ið automobilio irpasiðalino nenustatyta kryptimi. Sku-

biai vestomis paieðkos priemonëmisBirðtono PK pareigûnai þmog-þudyste átariamà ginkluotà asmenáið Latvijos sulaikë bandantá pasislëptinetoliese esanèiame miðke.

Atsiþvelgdamas á pareigûnø pa-rodytà operatyvumà, sumanumà irdràsà sulaikant pavojingà asmená,2019 m. geguþës 29 d. Policijos de-

partamente Lietuvos policijos ge-neralinis komisaras Linas PernavasBirðtono PK vyriausiesiems patru-liams Þydrûnui Ðyvokui ir TomuiBalnanosiui áteikë vertingas dovanas.

Alytaus apskrities vyriausiojopolicijos komisariato

Birðtono policijoskomisariato informacija

Pagerbti Birðtono policijos pareigûnai

Prienø rajono Stakliðkiø gimna-zijos 1 – 12 klasiø mokiniai (190 mo-kiniø bei direktoriaus pavaduotoja,pavaduojanti direktoriø, SidonaMankevièienë ir ûkvedë VilmaBreikðtienë) organizavo ir vykdëprieðgaisrinius mokymus bei eva-kuacijos pratybas.

Jø metu buvo imituojamas gaisrogesinimas, naudojant gesintuvus, beivykdoma mokiniø evakuacija ið pastato.Mokymo metu paaiðkinau apie gesin-tuvø rûðis, jø veiksmingumà bei pa-naudojimo galimybes ir tai pademonst-ravau praktiðkai.

Darius GiraitisKauno prieðgaisrinës gelbëjimo

tarnybos vyriausiasis specialistas

Vyko teoriniai ir praktiniai uþsiëmimai

Kauno PPAR Prienø atstovybës vadovë L.Duþinskienë ir savivaldybësvadovai.

2019 m. birþelio 5 d. Nr. 42 (10197) 4 p.

Ar laimingas Prienø kraðtas? (I)

Meras paþymëjo, kad Prienuosenëra daug itin dideliø verslø, vyraujaindividualios, smulkios ir vidutinësámonës, o taip pat iðreiðkë lûkestá,kad atsirastø daugiau ámoniø bei bû-tø sukurta daugiau kvalifikuotø ádo-miø darbo vietø. Savivaldybë turismulkaus ir vidutinio verslo rëmimofondà, viena parama - iki 4500 eurø.Jo þodþiais tariant, jaunimui trûkstadràsos pradëti, þiniø. Todël, meromanymu, reikalingas verslo informa-cijos centras, kuris teiktø daugiauinformacijos bei pagalbos.

Papasakodama apie savo verslopradþià Milda priminë, kad, be drà-sos, kurios vienintelës jai nestigo, rei-këjo ir finansinës pagalbos, o taip patbuvo svarbi palaikanti aplinka - josverslios ðeimos pagalba. „Viecinio“idëja - tarmës, jos sparèiai nyksta irdël to skaudu. Verslas gimë ið prob-lemos. „Viecinis“ skatina naudotitarmes, kalbëti dzûkiðka tarme ir tar-miðkus uþraðus propaguoja gamin-dami bei dekoruodami aprangà.Populiariausias uþraðas „Griekas

dzûkës nemylëc“. Milda pastebëjo,kad labiausiai trûksta teisingai for-muojanèios aplinkos ir èia mokyklosvaidmuo gali bûti labai svarbus pa-laikant verslo idëjas. Ji palinkëjo jau-nimui ásipareigoti, pvz., prieð savokraðtieèius. Tuomet jau pasijunti la-bai atsakingas, nes negali trauktis.Buvo prisimintas ir puikus sëkmës„Trenkturo“ pavyzdys.

Antanas kalbëjo apie tai, kad, bedràsos, kuri labai reikalinga pradþio-je, svarbu neprarasti uþsidegimo su-sidûrus su kliûtimis, bûti lanksèiam,nepasiduoti, nenuleisti rankø ir judë-ti á prieká.

Uþuguosèio kraðtietë Jolita pa-pasakojo apie tai, kad socialinio vers-lo prigimtis, kaip ir normalaus vers-lo, taèiau, be komerciniø tikslø, jissprendþia socialines problemas irmatuoja, kaip pagerëjo þmoniø so-cialinë gerovë. Pirma ðio verslo idëjagimë tada, kai reikëjo pinigø spræstibendruomenës problemas. Uþu-guosèio kraðtas turtingas amatinin-kø, menininkø, taèiau parduoti savo

Forumas prasidëjo diskusija„Kas yra laimë?“ ir Jolitos klau-simu dalyviams „Ar jûs laimingi?Dalyviø ðûksniai reiðkë pritarimà.

Reprezentatyvus laimës indek-sas bus pradëtas skaièiuoti nuo ru-dens, o diskusijos metu linksmai irþaismingai buvo matuojamas mo-mentinis laimës indeksas. Buvo pa-siûlyta forumo eigoje á septynias kol-bas su skirtingomis emocijomismesti kamuoliukus, kurie atspindëtøsavijautà. Forumo pabaigoje suvestirezultatai parodë, ar tikrai mes my-lime Prienus ir mums gera èia gy-venti ar jauèiamës liûdni, pasimetæir nelaimingi.

Po áþangos apie laimæ buvo kal-bama ið vertybinës pusës. Ðios disku-sijos herojë - 21 metø VDU studentëAurelija Ivanauskaitë, laimëjusi ko-và prieð meningokokà, netekusi pen-kiolikos pirðtø, bet turinti nepapras-tai daug optimizmo, veikli ir … labai

laiminga. Jà kalbino entuziastingosmoderatorës A. Þilionytë ir T.Þie-mytë. Aurelija pasidalino savo ligosistorija, kuri prasidëjo prieð trejusmetus. Teko iðgulëti du mënesiuslovoje ir tik telefonas, knygos bei no-ras mokytis palaikë viltá. Bûtent no-ras mokytis. Nepaisant visø negan-dø, pokalbis buvo nuotaikingas irákvepiantis, raginantis niekada ne-pasiduoti ir toliau aktyviai gyventibei dþiaugtis maþais dalykais, pvz.,savo instagrame ji nufilmavo siuþetà,

kaip su deðine ranka be pirðtø paimtidegtukà, draugams tai buvo „þiauriaijuokinga“. Aurelija labai dëkinga sa-vo mamai ir sesei, daugeliui draugø,kurie jai padëjo, lankë jà ligoninëje,nors ji sakë „atrodþiusi kaip „vam-pyras“. Pasak Aurelijos, juodas jumo-ras jai padeda kasdien iðtverti baisiøortopediniø batø nepatogumusvaikðtant ir stovint, skausmà, mau-dimà ir tvinkèiojimà galûnëse vakarepo sunkios dienos. Ðiandien Aurelijasupranta, kad „gyvenimas yra dau-

„Kas yra laimë?“

Prienø kraðto vasaros ðventës metu vasaros estradoje vyko jaunimodiskusijø forumas „Laimingas Prienø kraðtas“. Forume vyko aktualiosjaunam þmogui diskusijos su kraðtieèiais bei kviestiniais paðnekovais,buvo diskutuojama svarbiomis jaunimui temomis - nuo politikos ikiverslumo: „Verslumo ypatumai Prienø kraðte“, „Jaunimo uþimtumas ir

galimybës Prienø kraðte“, diskusijos „Kas yra laimë“, „Iððûkis – karjera“.Dþiugu, kad jaunimo organizacijos ir ástaigos, dirbanèios su

jaunimu, vienijasi dël bendro tikslo. Tikslas – laimingas Prienøkraðtas, kuriame gyvena laimingi þmonës. Taigi buvo diskutuojama,kaip atrasti laimæ, matuojamas laimës indeksas ir pieðiama Laimë.

giau negu nosis ar kambarys“, kadbeprotiðkai mëgsta bendrauti ir jaiyra „peilis be bendravimo“. Anotdraugø, „nuolat tauðkianti 12 val. perparà“ ji yra labai veikli ir nenuils-tanti, vairuoja maðinà, mokosi. Arlaimë lygi veiklumui? Gyvenimas jaidavë antrà ðansà, ir liga jai daug dau-giau davë negu atëmë. Ar gyvenimàávertini tik tada, kai suvoki, kad galijo netekti? Ðiandien ji laiminga irðvenèia du gimtadienius per metus.

Pinigus neða verslasDiskusijoje „Verslo ypatumai Prienø kraðte“ dalyvavo Antanas

Urbonas, VðÁ „Versli Lietuva“ atstovas regione, Alvydas VaicekauskasPrienø rajono savivaldybës meras , Milda Staugaitienë, dzûkiðkosprekës þenklo „Viecinis“ ákûrëja, ir Jolita Maþeikienë, socialinio verslo„Uþuguostisonline“ bendraákûrëja. Diskusijà moderavo þurnalistas,naujienø portalo TV3 Verslo naujienø redaktorius Martynas ÞILIONIS,kuris pastebëjo, kad be pinigø ir laimës nebûtø, o verslas – svar-biausias dalykas, kuris atneða mums pinigus.

produkcijai jiems reikëjo padëti. Tadjuos visus subûrë á elektroninæ pre-kybà, kurios nevarþo geografija ir ku-ri veikia visame pasaulyje. Nuo par-davimø tam tikras procentas ski-riamas bendruomenës gerovei. At-rodo, viskas paprasta. Jolita pasiûlëjaunimui „mesti á ðiukðliø dëþæ tassavo baimes“.

Meras pastebëjo, kad Prienaikeièiasi, atsinaujina ir graþëja. Juolabiau, kad ir sàlygos verslui geresnësnegu Birðtone bei Kaune, nes pigusnekilnojamasis turtas, puiki gamta.Nors Prienuose dabar trûksta butø,taèiau tai tik laiko klausimas, pajutæspaklausà verslas tikrai sureaguos irbutø atsiras. A.Vaicekauskas taip patpasidalino pastebëjimais ir apie savoðeimos verslà - sunkø, atsakingà, ali-nantá, slegiamà ásipareigojimø, bai-mës bankrutuoti. Bet tai – darbassau.

Antanas pastebëjo, kad jau nuo

keturiolikos metø galima pradëtiverslà pagal individualià paþymà sutëvø leidimu, ir ðalies patirtis turi nevienà sëkmës istorijà. Svarbu turëtiverslo idëjà, iðsirinkti verslo formàir tinkamai pasiruoðti, iðsiaiðkinantgalimas paramos formas. Jis taip patatkreipë dëmesá á tai, kad ðiandienþmonëms reikia ir juos uþkabinapotyriai (namelis medyje), idëjosunikalumas ir galvojimas ne tik apieLietuvos rinkà. Antanas pakvietësusitikti, pakalbëti, nuo ko galimepradëti, nepaleisti minties, uþsi-raðyti.

Martynui prisiminus savo pirmàdarbà krovëju, meras paþymëjo, kadbet koks juodas darbas yra patirtis,kuri padës atsirasti minèiai ir pa-siruoðti ateièiai. A.Vaicekausko tei-gimu, ðiandien sunku prisikviestiþmoniø dirbti, trûksta diskusijø tarpverslo ir mokyklø. Tai – dar atviraniða.

35 proc. pasisakë, kad, gyvendami Prienøkraðte, jauèiasi puikiai.23 proc. mano, kad gyvena gerai.24 proc. net nesuabejojo ávardindami, kadmyli Prienus.9 proc. nurodë, kad yra pasimetæ.8 proc. neslëpë, jog jiems liûdna.1 proc. dràsiai pasisakë, kad yra pikti.

Vasarà bus atliekamas reprezentatyvus Prienø kraðtogyventojø pasitenkinimo tyrimas „Laimës indeksas“, o rudenáturësime rimtas iðvadas ir jas aptarti susitiksime Prienø forume!

Iniciatyvos partneris Prienø r. savivaldybë þada, kad á taiatsiþvelgs rengiant Prienø kraðto strategijà! Padarykime tai, kurienori gyventi laimingame Prienø kraðte!

Diskusijà apibendrino Romualda Bartulienë

Ar laimingas Prienø kraðtas?Prienø kraðto gyventojø nuotaikø blic tyrime vasaros

ðventës metu dalyvavo 417 gyventojø!

Akiniø læðiai buskompensuojamididesniampacientø skaièiui

Didëja kompensuojamøjø me-dicinos pagalbos priemoniø pri-einamumas regos sutrikimø tu-rintiems þmonëms. Nuo ðiol Pri-valomojo sveikatos draudimo fon-do (PSDF) biudþeto lëðomis aki-niø læðiai gali bûti kompensuoja-mi didesniam pacientø skaièiui.

„Iki ðiol ligoniø kasos akiniø læ-ðius kompensuodavo tik labai silpnairegintiems pacientams. Be to, ðiospriemonës vaikams ir suaugusiemsbuvo kompensuojamos nustaèiusskirtingà regëjimo lygá. Nuo ðiol aki-niø læðiai PSDF lëðomis ir vaikams,ir suaugusiems pacientams busapmokami gydytojui oftalmologuinustaèius, kad geriau reginèiosiosakies aðtrumas su visiðka korekcijanevirðija 0,4 regëjimo aðtrumo“, –sako Valstybinës ligoniø kasos prieSveikatos apsaugos ministerijos(VLK) Vaistø kompensavimo sky-riaus patarëja Irma Medþiauðaitë.

Pasak jos, kaip ir anksèiau, vai-kams pagal gydytojø receptus akiniølæðiai bus kompensuojami ne daþ-niau kaip kartà per metus, o suaugu-siems – kartà per dvejus metus. Kom-pensuojamoji suma vaikams sieks 38eurus, suaugusiems – 76 eurus.

VLK specialistø skaièiavimais,akiniø læðiø kompensavimo sàlygøpagerinimas palies apie 2000 pa-cientø. Tuo tarpu PSDF biudþeto ið-laidos per metus ðiø priemoniø kom-pensavimui sudarys apie 139 tûkst.eurø.

Akiniø læðiai pacientams skiria-mi dël ávairiausiø ligø, kurios paþei-dþia regëjimà: læðiuko ligø, gyslinësir tinklainës ligø, glaukomos, stikla-kûnio ir akies obuolio ligø, regëjimonervo ir regëjimo takø ligø, akies rau-menø, akomodacijos ir refrakcijossutrikimø, ragenos transplantato irkt.

„Suprantama, kad ne kiekvienoapsilankymo pas gydytojà metu pa-cientams skiriami akiniai – kitiemsreikia vaistø, kito gydymo. Taèiaukalbant apie akiniø læðius, bus sie-kiama ir toliau didinti regëjimo aðt-rumo sàlygà, kad kasmet vis daugiauprivalomuoju sveikatos draudimuapsidraudusiø pacientø galëtø pa-sinaudoti akiniø læðiø kompen-savimo galimybëmis“, – sako I. Me-dþiauðaitë.

VLK primena, kad gydytojui of-talmologui iðraðius receptà kom-pensuojamiems akiniø læðiams, dëljø ásigijimo reikëtø kreiptis á optikas,kurios yra sudariusios sutartis suteritorinëmis ligoniø kasomis.

Rûpimus klausimus galimapateikti info@vlk.lt arba (8 5) 2322222.

VLK informacija

Aktuali informacija

SLEGIA KREDITAI ARPRITRÛKAI PINIGØ?Tiesiame Jums pagalbos

rankà! Akimirksniu palengvinsimeJûsø naðtà. REFINANSAVIMAS nuo500 iki 7000 eurø, nuo 6 iki 48mënesiø. PASKOLOS nuo 100 iki4000 eurø, nuo 2 iki 36 mënesiø.Konkurencingai itin maþos palûkanosrinkoje. Be uþstato, be uþslëptøsutarties sudarymo mokesèiø.Kreiptis tel. 8 601 50 935. TarpininkasRièiardas. Individualios veiklos paþyma Nr.621263.

„Gyvenimo“ redakcijojepriimami skelbimai ir áAlytaus, Marijampolës irVilkaviðkio miestø ir rajo-nø laikraðèius.

2019 m. birþelio 5 d.5 p. Nr. 42 (10197)

Birþelio mënesio priminimai Paðnekesiai

SKANAUS!

Praëjusá sekmadiená per radijà iðgirdau nuostabø pamokslà. Ne-girdëjau paèios pradþios, tad neþinau, ið kur transliavo Miðias ir kas jásakë, bet kelios mintys tiesiog uþbûrë. Ir greièiausiai todël, kad labaiatitiko tuometinæ paèios nuotaikà ir bûsenà. Pasibaigus rinkimø irvisokiausiø debatø maratonams, taip norëjosi ramybës ir visai kitokiobendravimo: nuoðirdaus, atviro, draugiðko pasibuvimo su artimu þmo-gumi, ðirdingo pokalbio apie paprasèiausius gyvenimo dalykus. Ilgainelaukusi pasikvieèiau á sodelá pavakaroti ir arbatos puodeliui su pyragubuvusiø bendradarbiø, labai mielø þmoniø porà. Turime daug bendrøpomëgiø, tad temø pokalbiams niekada nestinga. Tik bièiulë ðá kartàlabai jau susimàsèiusi pasirodë, su kaþkokiu rûpestëliu veide. Pagaliauneiðtvërë: „Duktë iðteka...“. Tai ko èia liûdëti, manau, jau seniai verkð-lendavo, kad laikas anûkus supti, o nei sûnus, nei dukra neskuba. Bet,iðgirdusi gilø atodûsá, supratau ðios moters rûpestá ir ðirdies nerimà -dukra pradeda naujà gyvenimà ir tik Motinos ðirdis þino, kad jame busvisokiausiø dienø... ir ðviesiø, ir apniukusiø. Pasikalbëjome - ðvelniai irmoteriðkai. Ramino vasaros pradþios ðvelnus ir ðiltas vakaras, lakðtingaløtrelës, jazmino kvapas.

Tuomet prisiminiau tà sekmadiená dvasininko iðsakytus þodþius, kadjokios technologijos nepakeis bendravimo akis á aká, patiktukai ar þinutësneatstos þodþio ið burnos á ausá, þvilgsnio - akis á aká, o svarbiausia, anotjo, reikia iðmokti iðgirsti balso spalvas ar iðsprûdusá atodûsá. Iðgirsti iratliepti á já, tiesiog iðklausyti ðalia esantá. Suprantama, ant lieþuvio galodaþniausiai kaip koks kipðiukas jau sukasi moralas ar teisuoliðkipamokymai. Bet kaip svarbu ir verta nuo jø susilaikyti. Kas gali bûtivertesnio uþ gerà, ðiltà þodá? Su amþiumi ir pati darausi kiek iðmintingesnë- susivaldau, nepuolu teisti ir moralizuoti, tramdau save, auklëju. Net smagiau ir lengviau gyventi darosi. Ðtai anà kartà parduotuvëje vëløvakarà kasininkë tokia jau pavargusi pasirodë, tad atsisveikindamatyliai padëkojau, palinkëjau gerai pailsëti. Nustebusi pakëlë akis, tuometðyptelëjusi ir man gero vakaro palinkëjo.

Ech, viskas kaip toj vaikystës pasakoj, apie stebuklingàjá þodelá, kurisnieko nekainuoja, o galingesnis uþ pinigà.

Sodelyje jau visai subrinkæ pradeda skleistis bijûnø ir pinavijø þiedai.Netrukus pasklis salsvas jø kvapas, primenantis artëjanèias Antanines,Jonines, o vëliau Petrines ir Povilines. Antanina - mano mokyklos draugë.Kaþkada gëdijosi, kad tëvai toká senoviðkà vardà iðrinko. O dabar, kaisusirenkame nedidelis bûrelis bendraamþiø, linksmai vardadienioiðvakarëse pavakarojam. Kad tik tos baltosios, stambiaþiedës iðsiskleistø...Anksti ryte dar su rasa priskinta puokðtë iðsilaiko gerai, vienas kitasmëlyno snapuèio ámaiðytas þiedelis dar romantiðkiau nuteikia. Taip irmatau, kaip bièiulë panardina veidà á puokðtæ ir atsidûsta - „Kaipjaunystëje...“

Tik ðis atodûsis jau kitoks...bet ir já verta iðgirsti.Graþios ir ðiltos vasaros, mielieji!

Jûsø Augustina

Sveikatai...Savo þydëjimu vasarà tuoj sveikins

vienas ið seniausiø vaistiniø augalø -juodauogis ðeivamedis. Birþelá daþnomûsø þvilgsná patraukia gelsvai baltiskëtiðki tankûs ir kvepiantys þiedynai.Ðio augalo vertingos ne tik uogos, ku-rios sunoksta jau rudeniop, bet ir þiedai,þievë. Þieduose yra glikozido sambu-nigrino, eterinio aliejaus, gleiviø, raugi-niø medþiagø, organiniø rûgðèiø, vita-mino C, rutino.

Þiedynus skinkime birþelá, kai iðsi-skleidþia pusë þiedø, dþiovinkimepavësingoje, gerai vëdinamoje patal-poje. Kai iðdþius, þiedus nuskinkimenuo þiedynø. Þaliava bus tinkama var-toti 3 metus.

Juodauogiø ðeivamedþiø antpilas aruþpilas skatina ðlapimo iðsiskyrimà,prakaitavimà, slopina uþdegimà. Toksuþpilas geriamas sergant gripu, kvë-pavimo takø, inkstø, ðlapimo pûslësuþdegimu, galima skalauti skaudamàgerklæ.

Antpilui paruoðti reikia ðaukðtàdþiovintø þiedø uþpilti stikline karðtovandens, pritraukus nukoðti ir gertidienà po kelis kartus prieð valgá. Rudenáparuoðtas vaisiø uþpilas vartojamas nuotø paèiø ligø.

Þiedø uþpilo kompresais galime gy-dyti nudegimus, pûliuojanèias þaizdas,furunkulus, plauti ilgai negyjanèias þaiz-das. Sumaiðius su vaistiniø ramuniø þie-dais, galima dëti kompresus, tinkanèiuspodagrai ir reumatui gydyti.

Nedidelës juodojo ðeivamedþioþievës nuoviro dozës skatina ðlapimoiðsiskyrimà, laisvina vidurius. Tinkavartoti nuo artrito. Tik prisiminkite irnedidinkite doziø.

Panaðiomis savybëmis pasiþymiðvieþi ir dþiovinti lapai. TAÈIAU ÁSI-DËMËKIME! Þiedø ir uogø nepatar-tina vartoti pagausëjus baltymø ðlapime,gausiai prakaituojant, sumaþëjus leu-kocitø, nelaikant ðlapimo, padidëjuskraujo kreðëjimui, sergant inkstø ak-menlige.

Bûtinai pasigaminkite vertingo ðiøþiedø sirupo. Reikës: 20 - 25 juodauogiøðeivamedþiø þiedø kekiø, 1 kg cukraus, 1l vandens, 2 citrinø. Á dubená sudëkite nu-plautus þiedus. Didesnius þiedkoèius pa-ðalinkite. Nutarkuota citrinø þievele api-barstykite þiedus, uþpilkite iðspaustomisðvieþiomis citrinø sultimis. Á puodà supil-kite vandená, cukrø ir kaitinkite, kol cuk-rus iðtirps, bet neleiskite uþvirti. Nukelkitepuodà nuo ugnies, suberkite paruoðtusþiedynus, permaiðykite mediniu ðaukðtu.Uþdenkite sirupà dangèiu ir palikite 2-3dienas prisitraukti. Vëliau perkoðkite pertankø sietelá, iðpilstykite á nedidelius inde-lius, graþiai apriðkite dangtelius ir laiky-kite ðaldytuve.

Labai tiks smaliþiams prie blynø,vasaros gërimams paskaninti ar per-ðalus á karðtà arbatà ðliûkðtelëti. Padësnuo kosulio. Sirupas malonaus skonioir kvapo.

Sodininkui…Stiprios ðalnos ðiemet pridarë so-

dams daug bëdø. O sausra ir vëliau nio-kojo augalijà. Jeigu pernai rudená pasi-sodinote medeliø, laistykite juos. Pa-vyzdþiui, labiausiai drëgmës kriauðëmsreikia birþelá ir rugpjûtá. Kriauðës geraivystosi ir auga, kai nejauèia drëgmësstygiaus. Ðiuolaikiniuose didesniuosesoduose jau pirmaisiais metais áren-giamos drëkinimo sistemos.

Birþelá 2,5 m aukðtyje dar galimapatrumpinti kriauðiø virðûnes. Vëles-niais metais tà galima pakartoti. Pirmai-siais metais vasaros pradþioje virðûnëse

ðalinami naujai iðaugæ ir vainikui nerei-kalingi ûgliai. Palikti reikëtø þemiauauganèius silpnesnius ûgelius, kurieformuos þiedinius pumpurus.

Kai kurios kriauðiø veislës, pav.,„Alka“, „Kliapo mëgstamoji“, „Jûratë“linkusios prameèiuoti. Todël stebëki-me ir jei susidarys gausûs þiedynai, rei-kia juos retinti. Uþuomazgas verta re-tinti norint iðauginti geresnës kokybësvaisius. Jei medeliø nedaug, tà galimapadaryti rankomis, viename þiedynepaliekant po 1 - 2 stiprias uþuomazgas.

Beje, pirmaisiais kriauðiø augini-mo metais reikëtø organinëmis me-dþiagomis mulèiuoti pomedþius: me-dþiø þievëmis ar droþlëmis, pjuveno-mis, nerûgðèiomis durpëmis. Piktþolespirmais metais geriau iðravëti, betnepurkðti chemikalais.

Jeigu neturite sodo ar jûsiðkiamejau nebëra vietos naujiems medeliams,tuomet verta pagalvoti apie naujà madà- sodà balkone arba terasoje. Jeigu tin-kamai priþiûrësite, vazonuose jumspuikiai derës þemaûgës ar miniatiûrinësvyðnios, treðnës, obuoliai, kriauðës, sly-vos, persikai, abrikosai, nektarinai. Pa-sirinkite áprastos arba koloninës for-mos medelá. Koloninis uþaugs iki 2 m.aukðèio ir subrandins vaisius aplink sa-vo kamienà. Pav., obelaitë sunokinsapie 30 vaisiø Tokiais medeliais dargalite terasoje sukurti ir þaliàjà sienelæ.

Labiausiai tokiems sodams tiks bal-konai ir terasos á pietus ar á pietvaka-rius, kur daugiausia saulës. Spalvoti ke-ramikiniai ar plastikiniai vazonai taippat, kaip ir augalai, papuoð jûsø ap-linkà.

Tiesa, jeigu jûsø sode susikaupënugenëtø sveikø vaismedþiø ir vais-krûmiø ðakø, mokslininkai pataria jasðiek tiek pasmulkinti ir panaudoti ruo-ðiant naujà komposto krûvà. Sukrau-kite jas paèioje apaèioje (jos ilgiausiaipûva), kad kompostuojamos medþia-gos geriau vëdintøsi, nubëgtø ir geriaususigertø drëgmës perteklius.

Panaudojæ ðakø smulkintuvà -kapoklæ galite medienos traðkuèius pa-naudoti augalams mulèiuoti. Kompos-te jie greièiau mineralizuojasi.

Bitininkui...Birþelio pradþioje, kai baigia þydëti

kaðtonai ir àþuolai, reikëtø iðsukti pava-sariná medø.

Pats laikas ið produktyviausiø svei-kø ðeimø iðsiauginti motinø ir jomispakeisti senas.

Paruoðkime avilius, spietines ir visàkità bitininkystës inventoriø spieèiamssusemti, naujoms bièiø ðeimoms su-daryti. Svarbu nepavëluoti atnaujintibièiø lizdus. Gydykime nesveikuojan-èias bites.

Keli priminimai apie tai, kokieaugalai naudingi bitëms. Nektarà josrenka ið ðalavijø, baltøjø meðkyèiø, bijû-nø, tulpiø, roþiø. Þiedadulkes teikiaalksniai, tuopos, berþai, lazdynai, lu-binai, erðkëèiai, plûkës.

Nektarà ir þiedadulkes - blindës,karklai, sodø vaismedþiai, vaiskrûmiai,esparcetai gargþdeniai, dobilai, grikiaiir kiti entomofiliniai augalai. Lipèiøteikia slyvos, klevai, alksniai, àþuolai,eglës, këniai, jaunos drebulës.

Gëlininkui...Vasarà didþiausias gëlininkø rû-

pestis - vienmeèiø gëliø sodinimas irjø pasirinkimas. Gëliø pasaulyje taippat vyrauja ávairios mados, nestinganaujienø. O kartais ir gerai paþástamitik primirðti augalai vël uþima svarbiàvietà. Pavyzdþiui, mums gerai paþásta-

mas margenis laikomas foniniu augaludël dekoratyviø, spalvingø, ávairiø for-mø ir faktûrø lapø.

Puoðniai ir stilingai atrodo ir joderiniai, linksmai nuteikia ryðkûs kiau-ðiniðki lapai. Pasak gëliø augintojø,margeniai, pasodinti loveliuose, pasta-tomuose vazonuose gali bûti ir svar-biausiu, pagrindiniu akcentu gëliøkompozicijose.

Labai graþiai derës su pelargonijo-mis, begonijomis, sprigëmis, verbeno-mis, þilëmis, ðlamuèiais, gvazdikiniaisserenèiais, petunijomis, raudonosiomislobelijomis, þioveiniais, puikûnais. Ospalvingoje kosmëjos ir lantanos kom-pozicijoje dominuos bûtent margenis„Bronze“. Nepakartojamas margeniogroþis iðryðkës kompozicijoje su ðlamu-èiais, batatiniais sukuèiais „Yelow“.

Margeniai papuoð ir gëlynus, labaitiks kapinëse. Geriausiai augs saulëtojevietoje, nes jiems, kaip ir visiems mar-galapiams, reikia ryðkios saulës.

Parinkite nuo vëjo apsaugotà vietà,vandeniui ir orui laidþià, nerûgðèià (pH6,5) dirvà. Labai svarbu, jei auginatevazonuose, neperlaistyti. Tai margeniøpraþûtis. Galite augaliukus karpyti,formuoti. Jie tikrai suteiks dþiaugsmo,nes auginami lengvai, prieþiûros di-delës nereikalauja.

Darþininkui...Labai svarbu laikas nuo laiko pu-

renti þemæ lysvëse. Sausros iðdþiovinojà, susidarë kieta pluta. Stebëkime auga-lus ir nepraþiûrëkime laiko, kai bûtinaireikia juos palaistyti, patræðti.

Dar galima kai kà ir pasisëti, pasiso-dinti. Ðtai, kad ir brokolius. Ar mëgsta-te juos? Net jeigu tai nëra áprasta ir pa-mëgta jûsø darþovë, verta su ja susidrau-gauti labiau. Naujausi mokslininkøtyrimai parodë, kad brokoliniai kopûs-tai gali sumaþinti chroniðkø ligø, tokiø,kaip vëþys, ðirdies ir kraujagysliø siste-mos ligos, cukrinio diabeto rizikà.

Vëliausias terminas sëti ar sodintibrokolius rudens derliui yra birþelio 8 -13 d. ir liepos 14 d. Augalai á laukà sodi-nami su 4 - 5 lapeliais. Juos auginti pa-tartina plastikinëse, durpinëse daigyk-lose ar durpiø puodeliuose, taip augalusapsaugosime nuo streso, o ðaknis nuopaþeidimø persodinant á laukà.

Jei daigus auginsite lysvëje, daigynàárenkite humusingame, daug organikosturinèiame dirvoþemyje. Lysvëje augin-ti daigai bus tvirtesni, uþaugina geres-nës kokybës þiedynø derliø. Atstumastarp daigø - 5 cm.

Sëkite 1 - 1,2 cm gylyje. Vagutesuþþerkite þemëmis ir lengvai suplokitelenta, kad sëklos geriau suliptø su þeme.Lysvæ pridenkite agroplëvele, taip susi-darys geresnis mikroklimatas sëklomssudygti ir augti.Jei oras sausas, laistykitekas antrà dienà. Atidengæ plëvelæ, pa-purenkime tarpueilius, iðravëkime, jeibûtina, patræðkime.

Kai daigeliai iðleis po 2 - 3 lapelius,plëvelæ nuimkime, kad neuþpultø ligos.Sëklos sudygsta maþdaug po 4 - 6 dienø.Daigams uþauginus 4 - 5 lapelius, per-sodinkime á dirvà, prieð tai gerai palais-tæ. Iðrautø kopûstø ðaknis pamirkykiteir apvelkite karvës mëðlo, molio ir van-dens miðinyje.

Gerai apþiûrëkite daigø ðaknis,kad nebûtø paþeistos juodosios kojelës.Tuomet ðaknelë bûna patamsëjusi, su-plonëjusiu kakleliu ir toks daigelis daþ-niausiai nunyksta.

Dirva sodinant turi bûti pakanka-mai drëgna, arba sodindami gausiaipalaistykite daigus. Pakartotinai liekitepo 3 - 4 dienø. Nepamirðkite, kadbrokoliø ðaknø sistema labai stipri, tadþemæ ádirbkite giliai, vëliau purenkitetarpueilius, kol susiglaudþia gretimøeiluèiø augalø lapai.

Gero derliaus!

Iðgirsti atodûsá...

Þoleliø ir sûrio uþtepasReikës: 40 - 60 g kietojo fermentinio sûrio, poros saujø mëgstamø

prieskoniniø þoleliø (petraþoliø, bazilikø, mairûnø, laiðkiniø èesnakø,raudonëliø, krapø ar kitokiø…), 80 g minkðto sviesto arba treèdaliostiklinës alyvø aliejaus, 2 - 3 èesnako skilteliø, 2 ðaukðtø maltø saulëgràþøbranduoliø (galima ir migdolø), po þiupsnelá druskos ir maltø pipirø.

Sûrá smulkiai sutarkuokite. Prieskonines þoleles nuplaukite, nu-dþiovinkite ir kartu su nuluptais èesnakais elektriniu trintuvu sutrin-kite iki vientisos masës. Minkðtà sviestà iðsukite, (jei naudosite aliejø,paprasèiausiai sumaiðykite) su tarkuotu sûriu bei smulkiai sumaltomissaulëgràþomis. Ámaiðykite þalumynø masæ ir uþtepà paskaninkitedruska bei pipirais. Papuoðkite þoleliø lapeliais ir sûrio droþlëmis.

Labai skanu ir tinka ant ðvieþios ir skrudintos duonos, prancûziðkobatono, trapiø sausainiø, krekeriø, dþiûvësiø, taip pat su makaronais,skryliais, bulviø kukuliais, virtiniais su varðke ar kitais ðvelnaus skoniopatiekalais.

Kokteilis su ðpinataisReikës: 50 g ðpinatø, 2 bananø, 1 sunokusio avokado, 2 apelsinø

ar greipfruto.Supjaustytus bananus, avokadà ir ðpinatus sudëkite á plaktuvà,

uþpilkite ðvieþiai spaustomis apelsinø sultimis. Jei patinka skystesniskokteilis arba kad geriau plaktøsi, ápilkite stiklinæ ar maþiau vandensir viskà sutrinkite.

2019 m. birþelio 5 d. Nr. 42 (10197) 6 p.

Atsisveikindama geguþë paliko graþø kità rytàvasarai. Apie septintà dar ðurmulio maþiau nei vë-liau, apie devintà valandà, kai suguþës ir vietiniai,ir ið toliau suvaþiuos. Nemaþai jau ëjo ir ið turgaus,ypaè neðini svyranèiomis gëlëmis, kurios puoð,kaip sakë pirkëja, tëvonijos namø lauko pavësinæ.Kita antrino, kad jos tëvuko mylimiausia gëlë - pelar-gonija, todël pirko svyranèià uþ 10 eurø, nors jau„visos palangës pilnos ðiø gëliø‘.

Pakalbinta viena pora, kuri rinkosi kà pirkti – orping-tonø ar kochankinø porà (gaidá ir viðtà), sakë, jog niekadanesureikðmina pastarøjø dienø ðventimo, nes ir vaikai, irtëvai visà gyvenimà verti pagarbos, meilës, saugumo, o netik vienà dienà. Tad ir veisliniø paukðèiø porà uþ 40 eurøjie sakë nuveð á tëviðkæ tik tam, kad bûrelis viðtø po 6 eurusatrodytø „mandriau“ ir gaidys „rimtas“ joms „vadovautø“.O pasirinkti buvo ið ko. Ir veislinius, ir paprastus kaimiðkuspaukðèius siûlë ne vienas jø augintojas. Buvo galima rinktisir maþyèiø kaimietukø viðèiukø, kuriø vienas kainavo nuo0,80 euro, vienas þàsiukas kainavo 7 eurus, anèiukas – 2 -5 eurus, kalakuèiukas – 8 eurus; vienà putpelæ siûlë uþ 4 -4,50 euro. 5 kg maiðelis lesalø dedeklëms viðtoms kainavo5 eurus, 20 kg lesalø kalakutams – 15 eurø. Buvo ir nutrijø,triuðiø, balandþiø, „dvaro“ ðuniukø, kaip juos graþiaipristatë ðeimininkas. Tradiciðkai Rimvydas ið Kaiðiadoriønebrangiai, tik uþ eurà, pardavë daug „auksiniø“ þuveliø,kuriø, kaip patikino jø pirkæs nebe pirmà kartà vyras:„cikrai visus norus iðpildo - ir lietus palijo, ir sudygæðiltnamyje viskas, ir nauja draugë karvutæ pamelþti iðmo-ko“. Bet kad tø norø pas dzûkelá ðirdyje daugiau, uþtat darkeletà tø þuveliø ir nupirko.

Kiti dairësi á dviraèius, kitokias didesnes prekes darbuilauke ar laisvalaikiui. Ypaè daug, kaip visada, þmoniøbûriavosi ten, kur prekiaujama darbo, padëvëtais drabu-þiais, avalyne, kuprinëmis, baldais, kilimais ar maþesniaissendaikèiais.

Ûkininkai, kaip áprastai, prekiavo savo derliumi. Cent-nerá kvieèiø, kvietrugiø, mieþiø jie pardavë uþ 10 - 13eurø. Bet nedaug kas maþà kieká perka, todël visada reikëtø

pasiderëti perkant daugiau, pavyzdþiui, – tonà.Bitininkai ðvieþio medaus pusës litro stiklainá pardavë

uþ 4 - 4,50 euro. Ûkininkai pusës litro sëmenø aliejausbutelá pardavë uþ 3,50 euro.

Buvo atvykusi, patarimais dalijosi ir siûlë tai, kasnatûralu, þolininkë Vilija ið Raudondvario.

Kaip visada, skaniø ðimtalapiø – tradiciniø, su varðke,obuoliais, buvo atveþusi butrimoniðkë. Jø kilogramaskainavo 9 eurus.

Ðluotø riðëjas Vidas jø anksti dar nemaþai turëjo. Buvopririðæs ir berþiniø vantø tik uþ 1,30 euro.

Ankstyvi turguje pieno bei jo produktø pirkëjai. Litraskarvës pieno kainavo 0,50 euro, pusë litro grietinës 1,70 -1,80 euro, pusë kilogramo varðkës – 1 eurà, pusë kilogramosviesto – 4 eurus, pusë litro grietinëlës kainavo 1,50 euro,sûrá galima iðsirinkti pagal skoná bei dydá nuo 1,50 iki3,50 euro. Oþkos pieno litras kainavo 1,50 euro, oþkossûrá pardavë uþ 2 - 4 eurus, priklausomai nuo jo dydþio.

Deðimt naminiø viðtø kiauðiniø kainavo 1 - 1,20 -1,50 - 1,70 - 2 eurus.

Eilutës pirkëjø buvo iðsirikiavusios prie þuvies kioskobei visur, kur prekiaujama natûralaus dûmo mësosgaminiais. Ðalto rûkymo „Moèiutës“ deðros kilogramaskainavo 6,66 euro, „Pusrytinës“, „Èesnakinës“ - 6,66 euro,vytintos deðros – 8,60 euro, nugarinës – 8,90 euro, sûdytosnugarinës – 5,60 euro, karðto rûkymo ðonkauliø – 4 eurus,grilio deðreliø – 5,60 euro ir kt.

Buvo daug perkanèiø ðvieþiø darþoviø – agurkø,pomidorø, þalumynø – petraþoliø, krapø. Þinoma, visurbuvo pirkëjø, kur prekiavo braðkëmis. Atveþtiniøkilogramas vienur kainavo 2,5 euro, kitur – 3 - 3,50euro, daug brangesnës – lietuviðkos; kilogramas ðila-uogiø ir treðniø kainavo po 6 eurus. Prekeivës siûlëbraðkæ ir paskanauti. Èia pat stabtelëjusi braðkiø pirkëjapasakojo, kaip jai skaudu buvo vaikystëje matyti, kaiptëvas slëpdavo saldainius kiðenëje, kuriø jai neduodavo,o nuneðdavo tuo metu mylëtos kitos moters vaikams:„Todël braðkes anûkams iðdalinsiu po lygiai, taip, kaip iraugantiems savo dviems vaikams dalinau. Taèiaupasakodama ir proanûkiui savo istorijà, vis mokau, kadnet ir po netekties reikia mokëti laiminti ir tuos, kuriemus skaudino, tam, kad laimingi bûtume patys“.

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!

„Kad laimingi bûtume patys,palaiminkime tuos, kurie skaudina“...

Visuotinës maldos akcijà inici-javo ðalies Pieno gamintojø asocia-cija. Jos vadovas prieð keleriusmetus drauge su kitais Europos ða-liø ûkininkais dalyvavo audienci-joje pas pasaulio katalikø baþny-èios vadovà Popieþiø Pranciðkø,áteikë jam raðtà apie valstybiø va-dovø ir bendrijos politikø abejin-gumà, matant skriaudþiamus pie-no gamintojus. Popieþius paþadëjomelstis, bet priminë ir visuotinësmaldos bûtinybæ.

Mûsø protëviai, ðimtaprocen-tiniai þemdirbiai ir gamtos vaikai,namus praðë saugoti Pagirnio, ja-vus – Nosolo, galvijus – Baubio irSutvaro. Dievybëmis buvo laiko-ma kiekvienas paslaptá turintisgyvenimo reiðkinys.

Visi þinome ar bent girdëjomebiblinæ legendà apie Babeliobokðtà, kuomet þmogus panorouþkopti á dangø ir tapti pasauliovaldovu. Bokðto statybos baigësilabai netikëtai – Dievas sumaiðëstatytojø kalbas.

Pasidairydami á savo tikroværegime panaðias tendencijas. Visiðalies þemdirbiai siekia gerovës,taèiau skirtingi jø interesai nepa-deda bendrai sëkmei. Oficialiaiteigiama ðalyje esant 120 tûkst.ûkininkø. Solidþiausia Lietuvosûkininkø sàjunga vienija jø apie 5proc., grûdø augintojø, pieno irmësos gamintojø, sodininkø, dar-þininkø asociacijos savo nariusskaièiuoja ðimtais. Gausiausia tu-rëtø bûti sofos ûkininkø bendruo-menë, tik ji niekuomet nesileis áre-gistruojama – tuoj iðaiðkës jøgaunamos ES iðmokos ir nuomauþ þemæ, bus surastas popierinisinteresø konfliktas. Esama daugatvejø, kai tas pats þmogus pri-klauso kelioms asociacijoms. Vi-suomeninës þemdirbiø organi-zacijos dël galimos europinës arvalstybës paramos kuria „hori-zontalius“ ir „vertikalius“ koope-ratyvus, nelygu jø vadovø iðkalba,verslumas ir, deja, paþintys Vil-niuje.

Sekmadienio pamaldos dëlsausros ne tik tikinèiuosius, bet irlaisvamanius þemdirbius baþny-èioje privertë susikaupti tyloje irpagalvoti visø pirma apie save.Sunkiausia buvo iðtarti bendrosmaldos þodþius apie Dievà, bro-lius ir seseris, kuriems kiekvienasþmogus yra nusidëjæs mintimis,þodþiais, darbais ir apsileidimais,be to, prisipaþinti, jog dël to jis patsir yra kaltas. Tegul tai buvo mecha-niðkas maldos þodþiø kartojimas,bet jis iðtartas visø baþnyèiojesusirinkusiøjø lûpomis.

Pirmà kartà per atkurtosiosNepriklausomybës metus ðaliesgyventojai meldësi praðydamiDievo, kad iðliktø Lietuvos þemësûkis. Daugelá amþiø lietuviai buvoásitikinæ, jog tik þemë ir á jà iðlietasprakaitas suteikia þmogui bûtiesprasmæ ir buities gerovæ.

Ðiandien virð Lietuvos sausra,galingi traktoriai stepe paverstuo-se laukuose kelia dulkiø debesis.Naudos ir pelno siekimas bet ko-kia kaina nualino ne tik þemæ, betir þmogø. Prieð keliolika metøskriaudþiamas ûkininkas tradicið-kai kreipdavosi á valdþios þmogø,ðiam neatsiliepus – á þiniasklaidà.Pavieðinta neteisybë skaudþiaikirsdavo valstybës biurokratø mo-nolitui. Ðiandien valdininkas susi-tapatinæs su valstybe, netgi randaðiø þodþiø bendrystæ -„val-“. Ûki-

ninkø skaièiavimais, ðalies þemësûkis sukuria toká bendràjá vidausproduktà, koká valstybë skiriakraðto apsaugai. Ðiandien uþ vals-tybës sienø plaukioja nerimo de-besys. Ið vienur atslenka stichiniønelaimiø, avarijø grësmës, ið kitur– panaðaus á mûsø agrarinio sek-toriaus perprodukcija. Pigesnispienas, mësa, vaisiai, darþovës jaudabar plûsta á Lietuvà. Ið kaimoiðvarytas arba nuo darbo atpratin-tas þmogus tiesia rankà valstybëspaðalpai. Baltojoje knygoje aiðkiaiparaðyta: regionuose skatinsimegimstamumà, kursime darbo vie-tas. Niekam ne paslaptis, jog kai-me ûkininkai neranda norinèiouþdirbti þmogaus, todël investuojaá fermø robotus, inovatyvias laukøprieþiûros sistemas. Technolo-gijos, gamybos intensyvinimas pa-tá þmogø verèia automatiðkai vei-kianèia sistema. Oficialiai dekla-ruojamas bendruomeniðkumasnenusileidþia iki paskiro þmogausreikmës. Kur bepaþvelgsi – nesu-tarimai, prieðprieða, átakø daly-bos. Senieji mûsø þemdirbiai mel-dësi vertybëms, saugojo ðeimostradicijas, puoselëjo þemæ, jautëryðá su gamta. Ðiandienos þmogusnejaukiai pasimuisto, pavadintaskaimieèiu, ûkininku. Visuome-nëje formuojamas þemdirbioávaizdis varijuoja tarp vargðo ne-vykëlio ir átakomis besiðvaistanèioþemgrobio. Jeigu miesto varguo-liai pastebi parduotuvëje pabran-gusià duonà ar pieno produktus,jiems tuoj pat (netgi spaudos pra-neðimuose) paaiðkinama, jog dëlto kalti ûkininkai – jie pabranginæþaliavà. Su pareiðkimais, rezoliu-cijomis, netgi grasinimais bylinë-tis su valstybe ásijautusios þemdir-biø savivaldos organizacijos ge-riausiu atveju tik virpina orà. Ákiekvienà vieðà ûkininko pagalbosðauksmà reaguojama tradiciðkai:atsiunèiama komisija, suraðomasaktas, paskiriama bauda. Þinia-sklaida kaltinama tikrovës juo-dinimu: þemdirbiai, kaip ir ap-skritai verslas, patiria sunkumø,nes veikia rinkos dësniai, taèiaupaþiûrëkite, kiek yra ûkininkø mi-lijonieriø, kiek sëkmës istorijø.

Ið Kristijono Donelaièio raðtøþinome, jog aðtuonioliktojo am-þiaus iðvakarëse septyneriusmetus pylë lietus, vëliau tiek patmetø tæsësi sausra. Prasidëjæs ma-ras iðguldë kaimus, neliko gyven-tojø. Á Lietuvà ið kitø Europoskraðtø, savo kaizeriø ar karaliø pa-raginti, këlësi valstieèiai, kuriuospoetas vadino „ðveisteriais“ ir„prancûzpalaikiais“.

Mûsø gerbiamas þemdirbysorientuojasi á tolimàjà savo versloperspektyvà. Tarsi kartø pipiràperkanda ir iðspjauna uþ valstybëspinigus kuriamas strategijas, at-sijoja kas ketverius metus upëmisnuplaukianèius politikø paþadus.Valstybës institucijose jau svars-toma steigti paguodos telefonàspecialiai ûkininkams. Pastariejikaip visuomet valstybës pastangasaplenkë – kreipësi á paskutiniàjà(galbût pirmàjà) instancijà – Die-và. Ðventojo Raðto aiðkintojai tei-gia, jog Dievas nesprendþia þmo-gaus problemø, tik pataria ieðkotiatsakymø savyje, atlikti sàþinëssàskaità. Didelis ir aukðtas kalnaskiekvieno mûsø laukia. Ar po topasibaigs sausra – dar neþinia,taèiau þmogus jau bus supratæssavo ateities misijà.

Justinas ADOMAITISVienà geguþës sekmadiená rajono þemdirbiai, kaip ir daugelio kitø

rajonø, Prienø baþnyèioje meldësi, praðydami Dievo pagalbos –atsiunèiant lietaus ir iðsaugant verslà.

Ar þemdirbius suvienys malda?

atliekama apie 60 figûrø. Jø sekà,priklausomai nuo oro sàlygø ir lakû-nø savijautos, reguliuoja grupës ly-deris. Pociûnuose skraidë trise, ket-virtam pilotui Antanui Marèiukai-èiui pritrûko laiko po kelionës.

- Lakûnai jau pakilo. Trijulë skry-dá pradeda apsiþvalgymu. Jo metugrupës lyderis ávertina oro sàlygas,vëjo kryptá, ar labai blaðko... Jis iratsakingas uþ programà... Padangëje– lakûnai pieðia Trispalvæ... Tai lakû-nø pasisveikinimo þenklas... Rolandokairëje skrenda Algimantas, deðinëje– Robertas. Jie vadinami sparno pi-lotais. Mirties kilpa... Algimantas at-siskiria ir gràþtu græþiasi aplink Ro-bertà ir Rolandà... Pasiveja..., vël dar-ni rikiuotë... Sparno pilotai mato tikvedanèio lëktuvo sparno galà ir iðlai-ko saugø trijø metrø atstumà..., - la-kûnø skrydá komentuodamas kalbaaviatorius ir þurnalistas EdmundasGanusauskas.

Þavëdamasis lakûnais, jis sakënerimaujàs dël jø pilotuojamøsovietø ir jø laikø gamybos lëktuvøJAK-50 bûklës. Jie pakankamai ma-nevringi, bet seni: vienas pagamintas1981 m., kiti -1983 metais...

ANBO ðou Pociûnuose baigësi

áspûdingu R. Pakso pranërimu pro9 m aukðèio ir 15 m ploèio arkà suuþraðu „100 metø Lietuvos aviaci-jai“, „Þalvario parko“ fejerverkølietumi, dþiaugsmingais þiûrovøðûksniais, griausmingais aplodis-mentais ir skanduote „aèiû“!

Anksèiau grupinius skrydþius at-likdavo R.Paksas, R.Noreika ir ðvie-saus atminimo Leonas Jonys. Á isto-rijà áraðytas jø skrydis, kuomet 2002-aisiais spalio 3 d. jie praskrido poVerkðnioniø tiltu per Nerá. Leono jaunebëra. Grupë atgaivinta 2011 -aisiais. Dabar vietoje L. Jonio skrai-

do A. Þentelis. ANBO yra tarp ge-riausiø akrobatiniø skraidymø gru-piø pasaulyje, daþnai dalyvauja avia-cijos ðventëse ne tik Europoje, bet irKinijoje, Pietø Korëjoje.

Lietuva nuo seno buvo aviacijosðalis, bet ateitis nyki. Baigia iðnyktiakrobatinis lëktuvø sportas, naiki-nami arba neþinioje gyvena aerodro-mai, tarp jø - ir legendinis Alytausaerodromas, kësinamasi uþdarytiunikalià ir vienintelæ pasaulyje Kë-dainiø Broniaus Oðkinio vaikøsklandymo mokyklà...

Onutë Valkauskienë

Pociûnø padangëje – ANBO ðëlsmas(Atkelta ið 2 p.)

Auto

rës

nuot

rauk

os

2019 m. birþelio 5 d.7 p. Nr. 42 (10197)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAAPPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Nekilnojamasis turtasBrangiai perka miðkà (gali turëtibendrasavininkø, bûti neatidalintas,su skolomis, areðtuotas). Sutvarkodokumentus. Tel. 8 644 55 355.Perkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.Pirkèiau 2 kambariø butà Prienuose,centre, I-II aukðte (ne komercinëspaskirties). Tel. 8 672 34 056.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.Superka gero ir lieso ámitimo galvijus(AB „Krekenavos agrofirma“ kaino-mis), taip pat perka arklius. Tel. 8 61643646.UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-

mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34503.A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.Brangiai perka verðelius, avis. Moka6 arba 21 proc. priemokà. Tvarko vi-sas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ávairios prekësPERKAME: . AUKSÀ (juvelyrikà,lauþà, dantø karûnëles), . SIDABRÀ(stalo árankius, juvelyrikà, lauþà), .GINTARÀ (karolius, sages, gabalus,ávairius dirbinius), . ANTIKVARÀ(monetas, ordinus, statulëles), .LAIKRODÞIUS. Tel.: +370 623 47249, +370 609 27 450.Perka bulves. Tel. 8 688 11 032.Perku traktoriø MTZ, T-40, traktorinæpriekabà, cisternà vandeniui veþti.Tel. 8 689 82 054.Perku maistines bulves. Pasiimu,atsiskaitau, Tel.: 8 685 81 393, 8636 91 797.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kartonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.Nebrangiai atveþame kokybiðkà juodþe-má ir natûralø kompostà. Veþamas kiekis– 6 - 10 m3. Tel. 8 645 64 788.VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo,vandentiekio, kanalizacijos, katiliniø

árengimo. Komplektuojame kokybiðkassantechnikos medþiagas su nuolaido-mis. Tel. 8 640 39 204.Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 645 87304.Kokybiðkai kasame tvenkinius, rezer-vuarus, darome pylimus, ðlaitus, lygi-name þemes, tvarkome sklypus. Nuo-mojame statybinæ technikà. Tel. 8 64050 090.GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams, ûki-niams pastatams ir rûsiams. Tel. 8 65393 193.Ðaldytuvø, skalbykliø, orkaièiø, kon-dicionieriø, ðilumos siurbliø monta-vimas. Atvyksta á namus, suteikiagarantijà. Tel. 8 600 23 832.Mobiliu gateriu pjaunu medienà iki 9m

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Tel. 8 648 10 424.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

SLEGIA KREDITAI AR PRITRÛKAI PINIGØ? Tiesiame Jumspagalbos rankà! Akimirksniu palengvinsime Jûsø naðtà. REFI-

NANSAVIMAS nuo 500 iki 7000 eurø, nuo 6 iki 48 mënesiø. PASKOLOS nuo100 iki 4000 eurø, nuo 2 iki 36 mënesiø. Konkurencingai itin maþos palûkanosrinkoje. Be uþstato, be uþslëptø sutarties sudarymo mokesèiø. Kreiptis tel. 8601 50 935. Tarpininkas Rièiardas. Individualios veiklos paþyma Nr. 621263.

ilgio, kreizuoju lentas kliento kieme.Pjaunu ir nedidelius kiekius. Tel. 8 61003 983.Iðnuomoja du atskirus garaþusPrienuose. Tel. 8 656 35 185.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà Verbyliðkiø k., netoliVerknës upës, yra 0,64 ha namø valdosir 1,40 ha þemës ûkio paskirties þemëssklypai. Tel. 8 698 56047.Parduoda þemës ûkio paskirties þemæPrienø r., Verbyliðkiø kaime, netoliVerknës upës.Galima pirkti 8,6 ha arba17,63 ha. Naðumo balas - 45,3. Tel. 8671 86 062.Parduoda sodà Ðilënø k., 6 a þemës, priemiðko, ûkinis pastatas. Yra galimybë ásigyti3 a þemës ir statyti gyvenamàjá namà.Kainos sutartinës. Tel. 8 602 95 036.Parduodama kavinë - baras Birðtonovienk., Pavasario g. 2. Tel. 8 676 18391.Parduoda kolektyviná sodà Ðilënø k.,Birðtono sen. Yra 12 arø þemës, so-das, geras privaþiavimas, namas,tinkamas gyventi, graþi vieta. Kaina -sutartinë. Tel. 8 652 08 363.

Atveðime geros kokybësbaltarusiðkus durpiø

briketus, akmens anglá, -KOKYBÆ GARANTUOJAME.

Tel. 8 683 13 463.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda oþkas, oþiukus, oþkytesauginimui ir mësai. Veislë - Lietuvosbaltosios. Yra ávairaus amþiaus,jauniausi - sausio mën. Perkant gyvà- kaina sutar tinë. 1kg skerdienoskaina - 4,5 Eur. Stakliðkës. Tel. 8 67945 848.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo, àþuo-lo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþanemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduodame ávairias malkas. Skal-dytos, kaladëlëmis, ràsteliais. Tel.8 614 97 744.

Ávairios prekësParduoda traktoriø „ZETOR“ 59 kW,javø kombainà „Volvo“, kitkiná ðieno

Vieðbuèiui - restoranui Birðtone rei-kalinga administratorë, turinti patirties;virëja (-s); virëjos padëjëja (-s).Apmokome dirbti. Tel. 8 687 53 756,galima siøsti savo CV el.p. pusyne-birstone@gmail.comVieðbuèiui - restoranui Birðtone rei-kalingos barmenës - padavëjos va-saros sezonu, indø plovëjos. Tel. 8687 53 756, galima siøsti savo CVel.p. pusynebirstone@gmail.com

Þuvies perdirbimo ámonëje Ilgakiemiok. Kauno r. reikalingi etikeèiøklijuotojai. Detalesnë informacijatelefonu - 8 615 68 786.Ûkininko ûkyje reikalingas detaliøtiekëjas, mechanikas. Atlyginimas nuo1000 eurø. Kreiptis tel. 8 652 65 769.Reikalingi pagalbiniai darbininkai. Tel.8 698 46 063.

presà ir 4 metrø grëblá - vartytuvà.Tel. 8 613 87 799.Parduoda ðiaudø rinktuvà ir pûtikà.Tel. 8 609 90 773.Parduodu diskinæ grûdø sëjamàjà SZ3,6 (yra daliø), priekabà 2PTS-9,mëðlo kratytuvà 11 tonø. Tel. 8 63093 471.Parduoda 1000 l talpos plastiko kon-teinerá, tinka vandeniui ar kurui. At-veþa. Kaina - 45 eurai. Tel. 8 620 51489.Parduoda motoblokà MTZ. Tel. 8 65635 185.

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Gudeliø sodyboje nuolatiniamdarbui reikalingos padavëjos -barmenës. Darbo dienomisapgyvendiname (nemokamai).Iðsamesnë informacija telefonu:8 674 50 315.

Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijoje(Liepø g. 1, Girionys, Kauno r.)Birþelio 17-18 d. nuo 9.00 val.

Organizuojami nemokami miðkininkystës ir biokuro ruoðos kursaiprivaèiø miðkø savininkams ir ûkininkams pagal programà:„Atsinaujinantys energijos iðtekliai – bioenergijos potencialas ir biomasësgamyba miðko ûkyje“ kodas 296152205, trukmë 20 akad. val. Antrojikursø diena - praktiniai uþsiëmimai miðke. Mokymus vykdys Kauno miðkøir aplinkos inþinerijos kolegijos dëstytojai.

Kursø klausytojai bus nemokamai maitinami, taip pat galës gautikonsultacijas, kaip ûkininkauti savo miðko valdose.

Kursai aktualûs ûkininkams, gavusiems paramà pagal Lietuvos KPP,nes átraukti á pasirenkamøjø iðklausyti kursø sàraðà.

Á kursus registruojama telefonais: 8 610 25 047, 8 685 84 542 arba el.paðtu: k.javaite@kmaik.lm.lt, s.cernuliene@kmaik.lm.lt

Birþelio 7 – 9 dienomis Birðtone vyks tradicinëkurorto ðventë. Ðiemet sveèius kvieèiame

puoðtis mëlyna spalva ir pasitinkame su ðûkiu:BÛK BIRÐTONE!

Programoje: Lietuvos karðto oro balionø èempionatas, Ðventinësbirðtonieèiø eitynës, muzikiniai pasirodymai su Jurga Ðeduikyte, BaibaSkurstene, Povilu Meðkëla, ansambliu „Jonis“, grupe „Biplan“, solistaisLiudu Mikalausku ir Egidijumi Bavikinu Birðtono baþnyèios 110 metøsukakties minëjimas, Lietuvos vandens motociklø èempionatas(Birðtono taurës etapas), kinas po atviru dangumi, naktinës pramogos.

AB VILNIAUS PAUKÐTYNO VIÐÈIUKAI!VIÐTAITËS, ANÈIUKAI, ÞÀSIUKAI, KALAKUÈIUKAI

Birþelio 7 d. (penktadiená) prekiausime AB VILNIAUSPAUKÐTYNO mësiniais broileriniais COBB – 500 ir ROSS – 308veislës vienadieniais ir paaugintais 3 - 4 sav. viðèiukais, Kaiðiadoriør. paukðtyno 4 - 6 mën. rudomis, juodomis, raibomis, baltomisdedeklëmis viðtaitëmis, vienadienëmis dedeklytëmis, mësiniaisanèiukais, þàsiukais, mulardomis, 3 - 6 sav. mësiniais BIG – 6 veislëskalakuèiukais (uþsisakyti), paðarais:

Veiveriuose – 9 val., Skriaudþiuose – 9.15 val., Jiestrakyje – 9.40 val.,Þemaitkiemyje – 9.55 val., Naujojoje Ûtoje – 10.10 val., Vartuose – 10.20val., Paprûdþiuose – 10.25 val., Balbieriðkyje – 10.40 val., Prienuose (prieturgaus) – 11 val., Klebiðkyje – 11.15 val., Ingavangyje – 11.25 val., Ðilavote– 11.35 val., Leskavoje – 11.45 val., Juodbûdyje – 12 val., Iðlauþe – 12.40val., Pakuonyje – 12.55 val., Aðmintoje – 13.45 val., Strielèiuose – 13.55val., Birðtono Vienkiemyje – 14.40 val., Nemajûnuose – 14.55 val., Vë-þionyse – 15.10 val., Jiezne – 15.25 val., Kaðonyse – 15.40 val., Pieðtu-vënuose – 16.45 val., Stakliðkëse – 16.55 val., Uþuguostyje – 17.10 val.

Tel. 8 612 17 831. Vilkaviðkio r., Alvitas

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

ÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛS

Reklama Reklama. Reklama.Savitarnos kavinei Kaune reikalingavirëja (-as). Atlyginimas - 900 eurø.Darbo dienomis yra kambariai nakvy-nei. Tel. pasiteiravimui: 8 686 07 408.

2019 m. birþelio mën. 18 dienà nuo 09 val. 20 min. iki 09 val. 40 min.vyks þemës sklypo kad. Nr. 6953/0005:0006, proj. Nr. 281, Butrimoniø g.9, Stakliðkiø k., Stakliðkiø sen., Prienø r. kadastriniai matavimai ir ribøþenklinimas vietovëje (savininkë Ona Vilytë Petrauskienë). Gretimø þemëssklypø kad. Nr. 6953/0005:0131; 6953/0005:0128, sav. Birutë OnaKurmanavièienë – mirusi, Petras Baranauskas – nerasta deklaruotagyvenamoji vieta. Praðome atsiliepti savininkà, paveldëtojus, naudotojà arágaliotà asmená. Matininkas Justas Barakauskas, tel. Nr. 8 684 23 230.

2019 m. birþelio 5 d. Nr. 42 (10197) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA (60523, ramute@gyvenimas.info); SOCIA-LINËS PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS, KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorëspavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë, ZinaLankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Praëjusá penktadiená Harmo-ny Park „Stiprybës“ vilà oku-pavo Prienø krepðinio sporto klu-bas su savo komanda „Skycop“.Smagiai grojo muzika, klegëda-mi rinkosi sveèiai, ant vaiðëmisnukrauto stalo þvilgsná traukëdidþiulis tortas su uþraðu „Tikaukðtyn!“, „KK Prienai nuo 1994“,„25 sezonai emocijø“, „2018 -2016“. Taigi proga buvo tikraineeilinë – Prienø krepðinio klubo25 -meèio ir Skycop 2018 - 2019m. sezono uþdarymo ðventë!

– Sveiki atvykæ á nuostabø gam-tos kampelá. Ðiemet mûsø klubasatvertë jau 25 -eriø metø istorijospuslapá. Didþiuojamës ir tuo, kaddeðimt sezonø esame Lietuvos krep-ðinio lygoje ( LKL), - pradëdamasðventæ sakë klubo direktorius Ado-mas Kubilius.

Jis pakvietë þodá tarti ir Prienørajono savivaldybës merà AlvydàVaicekauskà, klubo prezidentà Vid-mantà Þiemelá, vyriausiàjá treneráVirginijø Ðeðkø bei kitus sveèius. Iðkalbëjusiøjø lûpø sklido sveikinimai,palinkëjimai, prisiminimai... AnotV.Ðeðkaus, ðis sezonas nebuvo leng-vas, LKL turnyrinëje lentelëje ko-

mandos uþimta septinta vieta jis pa-tenkintas, bet galëjo bûti geriau.Nedaugiaþodþiaudamas savotrumpà kalbà V.Ðeðkus baigë þo-dþiais:

- Aèiû visiems!Vienas ið klubo ákûrëjø Aurimas

Bartuðka priminë klubo istorijà. Jiáspûdinga. Per ketvirtá amþiausPrienø krepðininkai þaidë ávairioselygose: LKAL, NKL, LKL, BBL irkitur. Gausus pergaliø derlius. Ko-manda LKAL yra iðkovojusi aukso,du sidabro, du bronzos medalius,NKL – du kartus tapo èempione,LKL – du kartus pasipuoðë bronzos

medaliais. Prienø krepðininkai nekartà laurus skynë ir Lietuvoskrepðinio taurës varþybose, Baltijoskrepðinio lygoje. Per 25 -erius metusklubas turëjo ðeðis klubo preziden-tus, dvylika treneriø, ðeðis kartus kei-të ir pavadinimà.

Beje, A.Bartuðka klubui vado-vavo 15 metø. Jam teko bûti ir klu-bo prezidentu, ir komandos tre-neriu.Tik krepðinio entuziastø dëkaiðkilo ir Prienø kultûros ir sportoarena!

Pastaruoju metu klubo Skycopkomadà kartu su V. Ðeðkumi treniruojaRomualdas Petronis ir MariusLeonavièius. Jie, kaip ir krepðinin-kai: Domantas Ðeðkus, ÞygimantasJanavièius, broliai Darjuð ir Kðyð-tof Lavrinoviè, Mindaugas Lukaus-kis,Vytenis Lipkevièius, MartynasGecevièius, Ernestas Mankauskas,Arnas Labuckas, gydytojas Rober-tas Narkus, buvæ treneriai, sporti-

ninkai, rëmëjai, sirgaliai ir kiti ðven-tës metu buvo pagerbti medaliais,dovanomis, audringomis ovacijomis.

Prienø krepðinio klubas, su savogerbëjais nuotaikingai atðventæsgraþià sukaktá, jau pieðë gaires atei-èiai. Ji aiðki – tik aukðtyn!

Onutë ValkauskienëNuotraukos autorës. Daugiau

nuotraukø – www.gyvenimas.info

Tik aukðtyn!

Buvæs prieniðkiø krepðininkøtreneris Edas Nickus.

„Skycop“ vyriausiasis trenerisVirginijus Ðeðkus.

Klubo direktorius A.Kubilius.

A.Bartuðka klubui vadovavo 15 metø.Prienø krepðinio klubo ðokëjos.

Linksma kelionë á Vaikystës salàMinint Tarptautinæ vaikø gynimo dienà, Prienø Justino Marcinkevi-

èiaus vieðosios bibliotekos ir Prienø socialiniø paslaugø centro iniciaty-va þaliajame bibliotekos kiemelyje ðurmuliavo ðventë „Vaikystës sala“.

Ið ávairiø ugdymo ástaigø su auk-lëtojomis ir mokytojomis suguþëjævaikai, ðeimos su atþalomis ásitraukëá linksmà kelionæ po Vaikystës ðalá,kurioje koncertavo lopðelio - dar-þelio „Gintarëlis“ ugdytiniai, vykopramogos ir edukacijos. Programos

„Pasakos augimui“ autorë Akvilë Sa-dauskienë padëjo ið naujo atrasti pa-sakas, o per jø herojus – geriau pa-þinti patiems save. Dalyviai pûtë di-delius muilo burbulus, pieðë krei-delëmis ir puoðësi laikinomis ta-tuiruotëmis.

Vaikai ne tik linksminosi, bet irvasarà pradëjo skaitymo iððûkiais. Ávienà akcijà „Tëèiai skaito vaikams“noriai ásitraukë tëtis Deivydas su sû-numi Dovydu, garsiai kartu perskaitæpasirinktà pasakà. Ðis graþus jø ryðystapo ápareigojimu ir kitiems ðventëjedalyvavusiems tëèiams daugiaubendrauti su savo vaikais. Bibliote-kos darbuotojø pakviesti ðventës da-lyviai pasiþadëjo, jog vasarà á biblio-tekà uþsuks daþniau ir per atostogasperskaitys po penkias knygas.

Ypatingas knygø kampelis „pa-sufleravo“, kokius skaitinius ið bib-liotekos fondø verta pasirinkti. Vai-kai suþinojo ir tai, kad skaityti galimane tik namuose ar bibliotekoje, betir gamtoje, kitose netradicinëse erd-vëse – dël to kelionë su knygos hero-jais tampa dar ádomesnë. Patirti daugásimintinø vasaros áspûdþiø ðventësdalyviams linkëjo Justino Marcinke-vièiaus vieðosios bibliotekos direk-torë Daiva Èepeliauskienë irSocialiniø paslaugø centro direktorëAurelija Urbonienë.

Pavargæ po linksmybiø, praalkæir iðtroðkæ ðventës dalyviai galëjo uþ-sukti á spalvingà palapinæ ir pasivai-ðinti ávairiais skanëstais. Ðventæ vai-kams padëjo sukurti rëmëjai: preky-bos centras „Iki“, UAB „Tangopizza“, UAB „Trupinys“, UAB„Sosida“.

„Gyvenimo“ informacijaDalës Lazauskienës nuotraukos