Papildoma informacija:http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/30207.html

Turinys3.1.1. Nusakyti informacijos saugumo kompiuteryje problemas...........................................................1

3.1.2. Apibrėžti kompiuterio kenkėjiškų ir sukčiavimo programų sąvokas, jų žalos padarinius.............2

3.1.3. Apibūdinti informacijos apsaugos kompiuteryje priemones. Kaip jomis naudotis.......................6

3.2.1. Nusakyti asmens duomenų saugumo problemas........................................................................8

3.2.2. Žinoti, kur galima rasti svarbiausius šalies asmens duomenų ir autorių teisių apsaugos įstatymus.............................................................................................................................................11

3.2.3. Apibūdinti asmens duomenų teisėtą naudojimą.......................................................................11

3.2.4. Apibūdinti programinės įrangos licencijavimą, autorių teises...................................................12

3.3.1. Apibrėžti tinklaraščio, socialinio tinklo, vikio sąvokas ir nusakyti jų paskirtį..............................14

3.3.3. Paaiškinti, kaip saugiai užsiregistruoti ir prisijungti prie socialinio tinklo, tinklaraščio...............15

3.3.4. Paaiškinti, kaip saugiai ir teisėtai teikti įvairią informaciją viešojoje erdvėje.............................17

3.3.5. Paaiškinti, kaip saugiai ir korektiškai bendrauti ir bendradarbiauti viešojoje erdvėje...............17

3.4.1. Apibrėžti elektroninio parašo sąvoką ir nusakyti jo teisinę galią ir paskirtį................................22

3.4.2. Pateikti elektroninio parašo naudojimo pavyzdžių....................................................................24

3.5.1. Pateikti elektroninės valdžios, elektroninio verslo ir kitų šiuolaikinių elektroninių paslaugų pavyzdžių. Paaiškinti, kaip naudotis pasirinktomis elektroninėmis paslaugomis.................................24

Įvairios e. paslaugos:........................................................................................................................27

3.1.1. Nusakyti informacijos saugumo kompiuteryje problemas.

Informacija visais laikas buvo vertinama. Tačiau per paskutinį praeito amžiaus dešimtmetį informacijos reikšmė verslui, ekonomikai ir aplamai visuomenės gyvenimui tapo gyvybiškai svarbi.

Informacijos saugumo problema pamažu tampa vienu iš labai rimtų stabdžių tolimesniam informacinių technologijų vystymuisi ir ypač taikymui.

Kompiuterinės informacijos saugumą gali pažeisti žmonės, aplinkos ir gamtos keliami pavojai.

Tačiau didžiausią pavojų kelia žmonės, kurie kompiuterinės informacijos saugumą gali pažeisti tyčia arba dėl neatsargumo. Nemažą grėsmę kompiuterinės informacijos saugumai kelia kompiuteriniai nusikaltėliai.

Kompiuterinis nusikaltimas - tai baudžiamojo įstatymo numatyta visuomenei pavojinga veikla, daranti žalą visuomeniniams santykiams, saugant, vartojant ir platinant kompiuterinę informaciją.

Tradiciniai kovos su informacijos vagystėmis būdai remiasi dviem pagrindiniais metodais: pagal įvairius požymius yra tikrinamas autentiškumas, siekiant užtikrinti, kad informacija būtu prieinama tik legaliems jos vartotojams arba bandoma kaip galima anksčiau aptikti įsilaužimus.

Požymiai, rodantys apie pažeidžiamų vietų buvimą informacijos saugume:Nesukurtos informacinės saugos nuostatos arba jų nesilaikoma. Nepaskirtas už

informacinę saugą atsakingas asmuo.Slaptažodžiai užrašomi ant kompiuterinių terminalų, paliekami viešai prieinamose vietose

arba jais keičiamasi su kitais darbuotojais; atvejai, kai jie prieš įvedimą rodomi kompiuterio ekrane.

Daromi daugybiniai bandymai įeiti į sistemą, naudojant neteisingus slaptažodžius.Skiriama per mažai dėmesio informaciniam saugumui.Pakeitimai ir programos diegiamos be išankstinio vadovybės leidimo.Įprastiniame gyvenime tai būtų spynos ir signalizacijos sistemos. Kompiuteriniuose

tinkluose sukurta ir naudojama daug įvairių autentiškumą užtikrinančių slaptažodžiais paremtų sistemų, magnetinėmis arba lustinėmis kortelėmis su slaptais kodais, vartotojo biometrine informacija ir panašiai. Prie autentiškumą tikrinančių sistemų galima priskirti ir ugniasienes.

Dauguma hakerių naudojasi standartiniais įsilaužimo metodais, jie palieka pakankamai gerai žinomus pėdsakus, kuriuos galima nesunkiai aptikti.

3.1.2. Apibrėžti kompiuterio kenkėjiškų ir sukčiavimo programų sąvokas, jų žalos padarinius.

Egzistuoja ne viena kompiuterinių kenkėjiškų programų (angl. malware) rūšis: kompiuteriniai virusai, kompiuteriniai kirminai, Trojos arkliai, daugelis rootkits, spyware programų, stebinčių vartotojus ir siunčiančių informaciją iš jų kompiuterių kietųjų diskų į nustatytas vietas, taip pat apgavikiškos adware reklaminės programosbei kitos kenkėjiškos programos. Virusai, kirminai, Trojos arkliai ir kitos žalingos programos gali pakenkti vartotojo kompiuteriui sugadindamos jį, ištrindamos ar pavogdamos jame esančią informaciją, taip pat sumažindamos kompiuterio veikimo pajėgumą ir sulėtindamos interneto ryšį. Kenkėjiškos programos pasinaudodamos užkrėstu kompiuteriu kaip tarpininku gali nesunkiai patekti ir į kitus kompiuterius bei įvairias internetines erdves.

Kompiuteriniai virusai, tai yra kenkėjiškos kompiuterinės programos, kurios užkrėtusios kompiuterį piktavališkai veikia savo nuožiūra, sugeba daugintis ir platinti save pačios įterpdamos ir prijungdamos savo programinį kodą į kompiuterinių programų vykdomuosius failus ir dokumentus, siekiant sugadinti, ištrinti ar kitaip pažeisti kompiuteryje esančius duomenis, duomenų bazes ir kitą informaciją, taip pat atliekant įvairius kitokio pobūdžio kenksmingus veiksmus, tokius kaip kompiuterinių išteklių panaudojimas nusikalstamiems tikslams, vartotojo dokumentų, mokėjimo kortelių ir kitų asmens duomenų persiuntimui. Terminas „virusas“ yra vartojamas neveltui. Jo atitikmuo yra biologinis virusas, kuris plinta, patekdamas į organizmų ląsteles. Kompiuteriniams virusams galioja labai daug biologinių virusų plitimo dėsnių, kurie galioja ir bakterijų, augalų bei gyvūnų populiacijoms. Virusai dažnai yra painiojami su kompiuteriniais kirminais, Trojos arkliais ir kitomis žalingomis kompiuterinėmis programomis, tačiau techniniu požiūriu jie yra kitokie. Pavyzdžiui, skirtingai nei kompiuteriniai virusai, kenkėjiškos adware ir spyware programos neturi savęs platinimo ir dauginimosi galimybės. O štai tikras virusas internetu ar užkrėtęs kompiuterį per nešiojamas laikmenas (USB, DVD, CD, flopi diskus) sugeba plisti iš vieno kompiuterio į kitą, užkrėsdamas kompiuterinius tinklus ir failų sistemas, prieinamas kitiems kompiuteriams.

Kompiuteriniai kirminai, kaip ir virusai, gali plisti iš vieno kompiuterio į kitą, platindami savo kopijas tinkluose, ir visa tai vyksta automatiškai. Jie gali ištirti ir aptikti apsaugos sistemų spragas, siekdami per kompiuterinius tinklus paskleisti save automatiškai į kitus kompiuterius. Kirminai, patekę į sistemą, keliauja savarankiškai. Jie sugeba daugintis labai dideliais kiekiais, todėl tai kelią didžiausią pavojų.

Skirtingai nei kompiuteriniai kirminai, Trojos arkliai yra kompiuterinės programos, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimos ir naudingos, bet iš tikrųjų kelia pavojų vartotojo kompiuterio saugumui ir gali padaryti daug žalos. Trojos arklių dauginimosi būdas yra paremtas vartotojų apgaule, pateikiant kenkėjišką programą, kaip patikimą, atkeliavusią iš patikimo šaltinio ir siekiant, kad vartotojas ją atidarytų. Kaip virusai ir kitos kenksmingos programos, taip ir Trojos arkliai, gali būti sukurti skirtingiems tikslams. Jie gali tiesiog neprašytai nuolat ir įkyriai rodyti įvairias reklamas nekenkdami vartotojo kompiuterio duomenims, sulėtinti kompiuterio veikimo greitį, taip pat visiškai sutrikdyti operacinės sistemos veiklą ir t.t.

Kompiuterinių virusų istorija prasidėjo jau daugiau nei prieš pusšimtį metų. Pirmą kartą istorijoje, 1949 m. teorinį darbą apie kompiuterinę programą (kompiuterio viruso terminas tuo metu dar nebuvo vartojamas), kuri gali daugintis, parašė matematikas John von Neumann. Vėliau apie 1962 m. Bell Laboratories kompanijos darbuotojai Victor Vyssotsky, Douglas McIlroy ir Robert Morris sukūrė kompiuterinį žaidimą „Darwin“, kurio pavadinimas vėliau buvo pakeistas į „Core War“. Tai buvo žaidimas, kuriame programos (nesunaikinami organizmai) galėjo naikinti viena kitą ir turėjo galimybę sukurti savo pačių kopijas. Žinoma, šio žaidimo supratimas nebuvo visiškai toks, koks yra tradicinio viruso, tačiau tai buvo kelio pradžia link kompiuterinių virusų kūrimo, apie kuriuos mes žinome dabar.

Septintajame dešimtmetyje pirmosios virusinio pobūdžio kompiuterinės programos buvo kuriamos kaip įdomūs uždaviniai. Pirmoji programa, panaši į virusą (tačiau naudojama ne išpuoliams prieš kompiuterius, o darbo našumui pagerinti), ir plitusi per diskų užkrovimo sektorius (angl. boot sector) buvo sukurta 1970 m. ir vadinosi „Hipboot“. Ji plito Data General „Nova“ mini kompiuteriuose. Programa buvo skirta atnaujinti užsikrovimo sektorius jų kietuose ir lanksčiuose diskuose naujesnėmis versijomis, įdedant diską su užsikrovimo sektoriaus atnaujinimu į kompiuterį. Ši programa taip pat automatiškai pakeisdavo diskus su senesnėmis versijomis į naujesnes. Vėliau atsirado labai panašiai veikiantys užsikrovimo sektoriaus virusai. 

Vienas iš pirmųjų žinomų ir plačiai paplitusių virusų, kurį maždaug 1982 m. sukūrė tuo metu vos 15 metų amžiaus moksleivis Rich Skrenta, buvo nesudėtingas „Elk cloner“ kompiuterinis virusas skirtas Apple II kompiuterių sistemoms. Jis ėmė labai sėkmingai plisti iš Texas A&M. Virusas plito lanksčiuose diskeliuose su operacine sistema. Užkrovus kompiuterį su diskelio pagalba, kuriame būdavo virusas, jis įsijungdavo. Nors šis virusas buvo kenkėjiškas, vartotojų kompiuteriams jis nepadarydavo žalos ir nepakenkdavo jų darbui. Jis stebėdavo kompiuterinės sistemos darbą ir diskų pagalba užkrėsdavo neužkrėstus diskelius, o kas penkiasdešimtą kartą įkrovus sistemą parodydavo šmaikštų ir rimuotą trumpą šešiaeilį. Šio viruso sėkmingo plitimo priežastis buvo pirmiausia tai, kad kompiuterių vartotojai net nežinojo apie tokias programas ir tuo labiau apie jų padaromą žalą. Tuo laikotarpiu žmogui neturinčiam reikiamo kompiuterių specialisto išsilavinimo nebuvo galimybės ir būdų, kaip patikrinti diskelius ir sunaikinti juose esantį virusą. Tam reikėjo specialių žinių ir tai padaryti tik rankiniu būdu.

Pirmąjį kompiuterinį virusą, kurio pavadinimą - „virusas“ pasiūlė Len Adleman, kaip eksperimentą buvo sugalvota pristatyti kompiuterių saugumo seminare 1983 m. lapkričio 10 d. Šis kompiuterinis virusas ir su juo atlikti eksperimentai, kuriuos Fred Cohen atliko kartu su savo kolegomis, siekdamas įrodyti, kad sąvoka „kompiuterinis virusas“

yra galima, buvo aprašytas 1984 m. paskelbtame Fred Cohen darbe „Computer Viruses – Theory and Experiments“.

Po kelerių metų, 1986 m., dviejų brolių iš Pakistano sukurtas virusas, pavadinimu „Brain“ plačiai paplito MS-DOS kompiuterinėse sistemose. Dėl šios priežasties jis vis dėl to dažnai vadinamas pirmuoju kompiuteriniu virusu, nors buvo sukurtas praėjus dvejiems metams po Fred Cohen sukurto viruso ir ketveriems metams - po „Elk cloner“ viruso sukūrimo. Tais pačiais metais buvo sukurtas ir pirmasis kompiuterinis Trojos arklys, paplitęs per PC-Write programą.

Tuo metu virusai imti kurti programuotojų, kuriuos domino uždavinių sudėtingumas ir netrivialus programavimas. Vos per vienerius metus buvo sukurtas ne vienas failų virusas. Bėgant metams, virusų kūrimo priežastys tapo labiau piktavališkos. 1988 m. Robert Morris sukūrė Internet Worm kompiuterinį virusą, kuris sukėlė pirmąją interneto krizę ir išjungė labai daug kompiuterių. Dar vienas Trojos arklys pavadinimu „AIDS Trojan“ sukurtas 1989 m., labai skyrėsi nuo visų kenkėjiškų programų pirmtakių. Paleistas jis užšifruodavo kompiuterio kietajame diske esančią informaciją ir reikalaudavo iš vartotojo užmokesčio už informacijos iššifravimo raktą. Informacija tapdavo lyg įkaitu, už kurį buvo prašoma išpirkos. Įžengus į dešimtąjį dešimtmetį, pasirodė pirmieji polimorfiniai virusai, kurie stengdavosi likti nepastebėti, taip pat įrankiai, paversdavę virusus polimorfiniais, be to, pasirodė virusų kūrimui skirtų programų rinkinys, buvo išleista Mark Ludwigknyga apie virusų rašymą, atsirado pirmoji keitimosi virusais vieta internetinėje erdvėje (angl. VX BBS), kurioje žmonės galėjo keistis kodais ir virusų kūrimo idėjomis. 1999 m. internete pasirodė kompiuterinis kirminas „Melissa“. Šis kirminas dar vadinamas „lamerių virusu“, nes buvo sukurtas ne profesionalių programuotojų, todėl imta suvokti, kad kenkėjiškas besidauginančias programas gali sukurti ne tik kvalifikuoti, bet ir labai prastos kvalifikacijos programuotojai. Tai buvo laikas, kai virusų kūrimas tapo neišskirtine veikla, o panašios tendencijos išliko ir iki šiol. Šiomis dienomis sudėtingi virusai nėra labai populiarūs (didžioji dauguma rašomi asembleriu, rečiau Paskaliu, C, Forth programavimo kalbomis), nes tai yra vienas iš netrivialiausių programavimo uždavinių. Dažniau kuriami nesudėtingi kompiuteriniai kirminai.

Taigi, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje virusus kurdavo aukštos kvalifikacijos programuotojai, siekę  daugiau sužinoti ir išmokti. Po dešimtmečio tai tapo prieinama ir mėgėjams, todėl dabar tai nėra išskirtinė ar prestižinė veikla. Kartais virusus kuria žmonės, kurie turi genialių įgūdžių, bet nesuvokia, kiek žalos padarys jų sukurtas virusas. Kartais tai būna profesionalūs programuotojai, kurie vykdo nusikaltėlių ar nesąžiningais metodais dirbančių verslininkų užsakymus arba patys turi piktavališkų tikslų. Pavyzdžiui, žmonės, siekdami sužinoti vartotojų poreikius, gali pasinaudoti šnipinėjančiomis kompiuterinėmis programomis - Trojos arkliais. Be to, norėdami išsiųsti didelius kiekius nepageidaujamų reklaminių el. laiškų (angl. spam), gali pasinaudoti virusais, kurie vartotojų kompiuterius paverčia el. laiškų siuntimo stotimis. Savo veikimo piko metu „MyDoom“ virusai buvo užkrėtę apie 1 iš 12 el. laiškų.

Piktybiškų kompiuterinių programų laikai baigiasi ir prasideda nauja kriminalinio pobūdžio kompiuterinių programų era. Dar 2003 m. 90 % procentų visų kompiuterinių įsilaužimų buvo siejama su piktybiškais kompiuteriniais išpuoliais, o šiomis dienomis lygiai toks pats procentas kompiuterinių įsilaužimų yra susijęs su nusikalstamais tikslais. O tai reiškia, kad nusikaltėliai kiekvieną kartą stengiasi ir siekia nuslėpti įvykdytą įsilaužimą. Dėl kriminalinio pobūdžio tikslų, kompiuterinių ir operacinių sistemų nesustabdomo ir greito tobulėjimo ir sudėtingumo, senos kenkėjiškų programų galimybės ir technikos turi būti tobulinamos arba visiškai pakeičiamos, todėl dabartiniai kompiuteriniai virusai, kompiuteriniai kirminai, Trojos arkliai ir kitos kenkėjiškos kompiuterinės programos labai dažnai lieka nepastebėtos ir jas būna kur kas sunkiau aptikti.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje, neužilgo po pirmųjų virusų atsiradimo pradėti pirmieji kompiuterinių antivirusinių programų darbai. Kaip ir virusai, antivirusinės programos sparčiai tobulėjo. Siekdami išvengti vartotojų ir antivirusinių programų aptikimo, kai kurie virusai pasitelkia skirtingus apgavysčių metodus, lygiai taip pat ir modernios antivirusinės programos pasitelkia įvairiausias technikas kovojant su slaptais virusų mechanizmais. Yra daugybė būdų, kaip sumažinti kompiuterinių kenkėjiškų programų padaromą žalą vartotojo kompiuteriui ir jį kuo labiau apsaugoti: saugi operacinė sistema, saugios el. pašto programos, antivirusinės programos, senų failų ir programų reguliarus atnaujinimas legaliomis versijomis, el. pašto filtrai ir daugelis kitų efektyvių būdų. Tačiau negalima pamiršti, kad nėra tokių antivirusinių kompiuterinių sistemų, kurios visiškai apsaugotų nuo kompiuterinių virusų. Nors antivirusinės programos tobulėja ir kompiuterinių kenkėjiškų programų kūrėjams tampa vis sudėtingiau sukurti tai, ko nesunaikins antivirusinės programos, vis dėl to tokių virusų nuolat atsiranda ir antivirusinės programos neretai jų neatpažįsta, o į sistemą patekusiam virusui pasipriešinti antivirusinė programa gali būti nepajėgi. Todėl šiuo metu, kai pagrindinis kenkėjiškos programinės įrangos kūrimo principas yra slaptumas, kompiuterių vartotojai yra kur kas labiau pažeidžiami, o antivirusinės programos tapo ne tokios svarbios, kokios buvo anksčiau, nes jos nebepajėgia apsaugoti vartotojų taip, kaip jie to norėtų. Yra sakoma, kad „saugus kompiuteris - išjungtas kompiuteris“. Tai yra tiesa. Net jeigu turėsite nuolat atnaujinamą programinę įrangą, bet naudositės internetu įvairiais tikslais ir net nebūtinai labai dažnai, net jeigu manysite, kad lankomi tinklalapiai yra saugūs ir patikimi, anksčiau ar vėliau jūsų naudojamas kompiuteris bus užkrėstas. 

Dabar, XXI a. organizuotos nusikaltėlių grupuotės nusikaltimams vykdyti pasitelkia aukštos kvalifikacijos programuotojus, kurie anksčiau savo žinias ir įgūdžius gal būt naudojo tik pramogai. Pasitelkę tokius žmones, nusikaltėliai išplečia savo nusikaltimų spektrą, potencialą ir gaunamą pelną. Kibernetiniai nusikaltėliai ėmė orientuotis į konkrečių kompanijų užpuolimui skirtų kenkėjiškų programų kūrimą, nes virusų kompanijos gali aptikti tik tokius virusus, kurie turi savo parašus. Organizuotas nusikalstamumas taip pat nuolat tobulėja, o jų nusikaltimai tampa vis išradingesni, pavyzdžiui turbūt nedaugelis galėtų įsivaizduoti, kad nusipirkus teisėtoje parduotuvėje, už nemažą legalios produkcijos rinkos kainą, originalioje pakuotėje, visus reikiamus rekvizitus turintį „Windows“ kompiuterinės programinės įrangos paketą, jis iš tikrųjų gali būti tik kopija ir, negana to, turėti viduje įdiegtą šnipinėjimo programą. Nusikaltėliams turintiems ryšių, milžiniškų pajamų, patirties prekyboje, prekių tiekime ir rinkodaroje tokią nelegalią programinę įrangą išplatinti nėra labai sudėtinga.

Tiek kibernetiniai nusikaltėliai, tiek ir kibernetinio saugumo atstovai, nuolat varžosi ir kovoja tarpusavyje. Jie visi stengiasi sukurti tai, kas pagelbėtų jų srityje. Kenkėjiškų programų kūrimo ir plitimo procesas yra nevaldomas.Kompiuterinėms apsaugos kompanijoms tenka didelis darbas, nuolat tyrinėti kenkėjiškas programas, stengtis sukurti apsauginę programinę įrangą, siekiant išvengti išpuolių padaromos žalos ir sunaikinti kompiuterinius užkratus. Nors pasitaiko atvejų, kai klaidų padaro ir kibernetiniai nusikaltėliai, kurdami kenkėjiškas programas, tačiau tai įvyksta gana retai, o teisėtų programų kūrėjams radus savo sistemose pažeidžiamas vietas tenka labai susirūpinti, nes galimas daiktas, kad kibernetiniai nusikaltėliai taip pat ją greitai aptiks, o gal būt aptiko kur kas anksčiau ir tuoj ja pasinaudos. Nustatyta, kad kibernetiniai nusikaltėliai apie programinių sistemų spragas sužino maždaug per dvi paras, o net ir pačioms greičiausioms, didelę patirtį ir kvalifikaciją turinčioms kompanijoms, kurių programinėje įrangoje yra pažeidžiamų vietų, sužinoti apie esančią problemą ir surasti sprendimą pririekia vieno – dviejų mėnesių. Tai lyg žaidimas, kuris niekada nesibaigia, kompanijoms suradus ir ištaisius vieną problemą savo programinėse sistemose, kibernetinių nusikaltėlių pasaulis greitai suras dar vieną silpnąją

vietą arba sukurs kenkėjišką programą, kuri padarys dar daugiau žalos. Tai – kibernetinis karas. Tai - nesibaigiančios ginklavimosi varžybos.

Žala:

• neleistinas naudojimasis slapta informacija;• kompiuterių sistemų darbo lėtėjimas ir trukdžiai;• neteisėtas naudojimasis kompiuterių ir tinklo ištekliais;• pavojingesnių virusų ataka sukelia visišką sistemos darbo sutrikdymą arba duomenų

praradimąElektroninio pašto šiukšlės, kai kurių saugumo ekspertų dar vadinamos tekstiniais virusais,

atsirado vėliau negu virusai ar „Trojos arkliai“. Nors jie tiesioginės žalos vartotojo sistemai nedaro, be to ir jų ir pašalinimas apsiriboja paprasčiausiu laiško ištrynimu, tačiau gilesni tyrimai parodė, kad jų keliama grėsmė taip pat didelė: 

• apkraunamos pašto ir kitos tinklų tarnybinės stotys;• galima prarasti svarbią informaciją, nes elektroninis laiškas gali pasimesti tarp šiukšlių

arba nepasiekti adresato esant perpildytai pašto dėžutei;• prarandamas darbo laikas;• rizikuojama patekti į sukčių rankas.Labai retai pasitaikantis, bet pačios pavojingiausios yra kompiuterių įsilaužėlių arba

interneto kirminų atakos. Sėkmingų atakų padaromi nuostoliai yra patys didžiausi:• neveikia tarnybiniai ir vartotojų elementai (planuota ar atsitiktinė „DoS“(Denial of

Service) ataka)• dėl ryšio kanalo perkrovos sumažėja tinklo pralaidumas;• materialinė žala (pavyzdžiui, jei interneto paslaugos kaina priklauso nuo priimtos ar

perduotos informacijos kiekio (Lietuvoje dar yra tokių IPT)).

3.1.3. Apibūdinti informacijos apsaugos kompiuteryje priemones. Kaip jomis naudotis. Užkarda. Užkarda gali apsaugoti kompiuterį neleisdama programišiams ir kenkėjiškai

programinei įrangai jį pasiekti. Apsauga nuo virusų. Antivirusinė programinė įranga padeda apsaugoti kompiuterį nuo

virusų, kirminų ir kitokių saugos grėsmių. Apsauga nuo šnipinėjimo ir kitų kenkėjiškų programų. Apsaugos nuo šnipinėjimo

programinė įranga padeda apsaugoti kompiuterį nuo šnipinėjimo programų ir kitos galimos nepageidautinos programinės įrangos.

Operacinės sistemos naujinimas. Operacinė sistema gali reguliariai ieškoti kompiuterio naujinimų ir automatiškai juos įdiegti.

Užkardos naudojimasUžkarda yra programinė įranga arba aparatūra, kuri tikrina internetu arba tinklu

kompiuterio gaunamą informaciją, tada ją nukreipia arba leidžia patekti į kompiuterį, atsižvelgiant į užkardos parametrus. Taip užkarda neleidžia programišiams ir kenkėjiškai programai gauti prieigos prie jūsų kompiuterio.

Windows užkarda įtaisyta į Windows ir įjungta automatiškai.Kaip veikia užkarda

Jei naudojate tiesioginių pranešimų ar panašią programą arba žaidžiate kompiuterinius žaidimus tinkle keliese ir reikia gauti informacijos internete ar tinkle, užkarda paklausia, ar norite blokuoti, ar atblokuoti (leisti) ryšį. Jei nusprendžiate atblokuoti ryšį, „Windows“ užkarda sukuria išimtį, kad nereikėtų rūpintis dėl šios programos, kai ateityje reikės gauti informacijos.

Apsaugos nuo virusų naudojimasVirusai, kirminai ir Trojos arkliai yra įsilaužėlių sukurtos programos, kurios naudoja

internetą pažeidžiamiems kompiuteriams užkrėsti. Virusai ir kirminai gali replikuotis iš kompiuterio į kompiuterį, tačiau Trojos arkliai pasiekia kompiuterį slėpdamiesi akivaizdžiai patikimoje programoje, pvz., ekrano užsklandoje. Žalingi virusai, kirminai ir Trojos arkliai gali ištrinti informaciją iš standžiojo disko arba visiškai uždrausti naudotis kompiuteriu. Kiti nesukelia tiesioginės žalos, bet blogina kompiuterio efektyvumą ir stabilumą.

Antivirusinės programos nuskaito el. paštą ir kitus failus, esančius kompiuteryje, ieškodamos virusų, kirminų ir Trojos arklių. Jei randa, antivirusinė programa jį izoliuoja (atskiria) arba visai panaikina, kol jis nepažeidė kompiuterio ir failų.

Kadangi naujų virusų aptinkama kasdien, svarbu naudoti antivirusinę programą, turinčią automatinio naujinimo funkciją. Atnaujinus programą, nauji virusai įtraukiami į ieškomų virusų sąrašą ir programa apsaugo kompiuterį nuo naujų atakų. Jei virusų sąrašas pasenęs, kompiuterį gali pažeisti naujos grėsmės. Kad gautumėte naujinimus, paprastai reikia kasmetinio prenumeratos mokesčio. Prenumeruokite, kad reguliariai gautumėte naujinimų.

Apsaugos nuo šnipinėjimo programų naudojimasŠnipinėjimo programa yra programinė įranga, kuri gali rodyti skelbimus, rinkti apie jus

informaciją arba keisti parametrus kompiuteryje paprastai be jūsų leidimo. Pavyzdžiui, šnipinėjimo programa gali įdiegti nepageidautinas įrankių juostas, saitus arba parankinius į jūsų žiniatinklio naršyklę, keisti numatytąjį pagrindinį puslapį arba dažnai rodyti išskleidžiamąsias reklamas. Kai kurios šnipinėjimo programos nerodo jokių pastebimų požymių, bet jos renka slaptą informaciją, pvz., kuriose svetainėse lankotės arba kokį tekstą įvedate. Dauguma šnipinėjimo programų diegiamos atsisiunčiant nemokamą programinę įrangą, bet kai kuriais atvejais tiesiog apsilankant svetainėje.

Naujausios žiniatinklio naršyklės versijos diegimas ir nuolatinis naujinimasNaudoti naujausią žiniatinklio naršyklės versiją ir nuolatos ją naujinti yra du geriausi bėdų

internete išvengimo būdai. Dažniausiai naujausioje žiniatinklio naršyklės versijoje būna saugos pataisų ir naujų funkcijų, kurios gali padėti apsaugoti jūsų kompiuterį ir privatumą naršant internete.

Be to, daugelis žiniatinklio naršyklių periodiškai siūlo saugos naujinimus. Todėl būtinai įdiekite naršyklės naujinimus, kai jie tik atsiranda.

Standartinio vartotojo abonemento naudojimasĮėjus į kompiuterį, sistema „Windows“ suteikia tam tikrą teisių ir privilegijų lygį

atsižvelgiant į turimą vartotojo abonemento tipą. Vartotojų abonementai yra trijų tipų: standartinis, administratoriaus ir svečio.

Nors administratoriaus abonementas suteikia visišką teisę valdyti kompiuterį, standartinio vartotojo abonemento naudojimas gali labiau apsaugoti kompiuterį. Taip, jei kiti asmenys (programišiai) gaus prieigą prie jūsų kompiuterio, kol būsite įėję, jie negalės pakeisti kompiuterio saugos parametrų arba kitų vartotojo abonementų.

Patarimai, kaip saugiai naudoti el. paštą ir žiniatinklį

Būkite atsargūs atidarydami el. pašto priedus. El. pašto priedai (prie el. laiškų pridėti failai) yra pirminis virusų šaltinis. Niekada neatidarinėkite atsiųsto nepažįstamo asmens priedo. Jei pažįstate siuntėją, bet nelaukėte priedo, prieš atidarydami priedą, patikrinkite, ar siuntėjas tikrai jį atsiuntė jums. Atsargiai saugokite savo asmeninę informaciją. Jei svetainėje bus prašoma pateikti kreditinės kortelės numerį, banko informaciją arba kitą asmeninę informaciją, įsitikinkite, kad pasitikite svetaine ir patikrinkite, ar operacijos sistema yra saugi. Būkite atsargūs spustelėdami el. laiškų hipersaitus. Hipersaitai (saitai, kurie atidaro svetaines juos spustelėjus) dažnai yra sukčiavimo apsimetant ir šnipinėjimo programų dalis, jie gali perduoti virusus. Spustelėkite tik patikimų el. laiškų saitus. Diekite priedus tik iš patikimų svetainių. Žiniatinklio naršyklės išoriniai priedai suteikia galimybę tinklalapiuose rodyti tokius dalykus kaip įrankių juostos, biržos kursai, vaizdo įrašai ir animacija. Tačiau priedai gali taip pat diegti šnipinėjimo programas arba kitokią kenkėjišką programą. Jei svetainė prašys diegti priedą, pirmiausia įsitikinkite, ar jis patikimas.

3.2.1. Nusakyti asmens duomenų saugumo problemas.Atsiradus pasauliniam interneto tinklui žmonija rado būdų, kaip jį išnaudoti verslo

tikslams. Dabartiniu metu beveik kiekviena kompanija turi savo interneto tinklapį. Daugelis jų savo tinklapiuose siūlo prekes ir paslaugas. Buvo sukurta daug atskirų interneto prekyviečių, kur siūlomos įvairių kompanijų parduodamos prekės ar paslaugos. Žinoma, pačiame internete apstu ir kitų elektroninių paslaugų, tokių kaip faksas, elektroninis paštas ir pan. Tačiau kartu su elektroninės komercijos atsiradimu gimė ir visa eilė poreikių. Tai ir elektroninio parašo problema, ir telekomunikaciniais kanalais perduodamų duomenų apsaugos problemos.

Žinant, nemažą elektroninės komercijos paslaugų ratą išskirkime taip vadinamą interneto prekybą. Deja nėra vieningos elektroninės prekybos apibrėžimo. Elektroninė prekyba yra daugiau nei vien tik prekių ir paslaugų pirkimas bei pardavimas internetu. Iš esmės ji apima bet kokią transakciją atliktą elektroniniu būdu, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėje aplinkoje. Dabartinis elektroninės prekybos įstatymo projektas elektroninę prekybą apibrėžia taip:

"Elektroninė prekyba – tai prekybinės veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o esant reikalui - ir vykdomos, naudojant informacines technologijas bei priemones kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais."

Tačiau, neliečiant kitų elektroninės komercijos pakraipų, apsistokime ties duomenų apsaugos problemomis, su kuriomis susiduria interneto parduotuvių savininkai (prekeiviai) ir jų klientai (pirkėjai).

Interneto prekyvietėse yra renkami ir automatiškai apdorojami klientų duomenys. Duomenis pirkėjai pateikia patys. Keista, tačiau kaip rodo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos šiais metais atlikti privatumo ir saugumo lietuviškajame internete tyrimai, "Informacijos kiekis, kurį prašoma pateikti perkant produktą, dažniausiai yra perteklinis ir nebūtinas šiai paslaugai"

KriterijaiDuomenų rinkimo taisykles nustato Europos Sąjungos duomenų apsaugos direktyva

95/46/EC priimta 1995 spalio 24 dieną. Ji užtikrina laisvą informacijos judėjimą Europos Sąjungos bendrijos viduje, išsaugant pagrindines asmenų teises ir laisves. Garantuojamas elektroninių žinučių slaptumas ir draudžiamas bet koks trečiųjų asmenų įsikišimas ar stebėjimas. Pagal šios direktyvos nuostatas valstybės narės turi sudaryti sąlygas, kurioms

esant asmeninių duomenų naudojimas yra teisėtas. Bet kokiu atveju duomenys gali būti renkami tik teisėtais tikslais. Renkant tokius duomenis turi būti atkreiptas dėmesys į žemiau vardinamus kriterijus.

Privatumas.Žinome, kad internete yra labai paprasta rinkti asmeninę informaciją. Asmeniniai

duomenys gali būti renkami, apdorojami ir panaudojami tik tokiu atveju, jeigu tai leidžia įstatymas arba asmuo davė savo sutikimą. Bet kurioje elektroninėje prekyvietėje pirkėjas, norėdamas nusipirkti prekę, privalės pateikti savo duomenis. Tai reikalinga paprasčiausiai tam, kad prekės būtų pristatytos reikiamu adresu. Tačiau pirkdamas prekes duomenų subjektas jas pateikia savo noru, o elektroninė prekyvietė įsipareigoja nenaudoti duomenų kitais negu nustato įstatymas tikslais, taip užtikrinant duomenų subjekto teisę į privatumą.

Naudojimas.Panaudoti duomenis galima tik tokiais tikslais, kuriais jie buvo renkami. Duomenis

draudžiama perleisti tretiesiems asmenims, duomenų subjektui nesutikus. Tam, kad duomenys nebūtų atsitiktinai ar neteisėtai sugadinti arba prarasti, jie turi būti atatinkamai apsaugoti. Kitaip tariant, turi būti naudojamos atatinkamos saugumo priemonės. Duomenų naudojimo terminas taip pat yra apibrėžtas. "Asmens duomenys saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybiniams archyvams."

Prieinamumas.Žinome, kad duomenų aktualumas yra labai svarbus veiksnys. Todėl jie turi būti tikslūs ir

nuolatos atnaujinami. Pagal LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 str. p. 1, p.2 ir p.3 nustato asmens duomenų teisę į žinojimą apie jo duomenų tvarkymą, galimybę susipažinti su duomenimis, bei teisę reikalauti ištaisyti arba ištrinti duomenis. Kaip matome, šios įstatymo nuostatos duomenų subjektui sukuria teisę prieiti prie savo duomenų. Vartotojas taipogi turi turėti galimybę uždrausti jo duomenų kaupimą ir naudojimą. Ypač tiesioginės rinkodaros tikslais.

Saugumas.Svarbi problema, susijusi su kompiuteriniu informacijos apdorojimu, yra didelis tokios

informacijos pažeidžiamumas bei didesnės galimybės pažeisti informacijos saugumą, pavogti, sunaikinti arba pakeisti duomenis.

Įvairiuose informacijos ar duomenų apsaugos žinynuose, bei vadovuose duomenų apsauga įvardinama įvairiai, tačiau visuose jų pabrėžiami trys pagrindiniai duomenų apsaugą (angl. Safety) reglamentuojantys lygiai:

1. Administracinis – techninis saugumas2. Fizinis saugumas3. Teisinis reglamentavimasAdministracinis - techninis saugumas.Šis lygis daug kur dar vadinamas administraciniu ir organizaciniu saugumu.

Administracinis-techninis saugumas traktuojamas kaip techninių priemonių organizavimas, siekiant užtikrinti kompiuterinėse (ir ne tik) laikmenose saugomą informaciją. Šiam lygiui galime priskirti tokias priemones, kaip saugumo politikos nuostatas, kurios aiškiai apibrėžia, kokia informacija yra saugoma, o kokia ne. Pagaliau yra nustatomi apsaugos lygiai. T.y. informacijai priskiriami taip vadinami "jautrumo" lygiai.

Šiam lygiui priklauso ir apsaugos organizavimas techninėmis priemonėmis. Tai ugniasienių įdiegimas bei jų taisyklių nustatymas (angl. configure). Antivirusinės programinės įrangos įdiegimas įmonės kompiuterinėse sistemose ir jos nustatymas. Įsilaužimo (angl. Intrusion) nustatymo sistemų (IDS – Intrusion Detection System) įdiegimas

kompiuterinėse sistemose. Duomenų šifravimo priemonės taip pat yra svarbi duomenų apsaugos priemonė.

Labiausiai pažeidžiama bet kokios kompiuterių sistemos vieta ir didžiausia grėsmė kompiuterių saugumui yra žmonės. Kai kurie žmonės gali būti tiesiog nemokšos ir net nenorėdami gali sunaikinti svarbią informaciją, esančią kompiuterių sistemose. Kiti žmonės gali piktavališkai pažeisti nustatytas taisykles. Nemažiau svarbus yra vartotojų teisių nustatymas kompiuterinėse sistemose. Didesnėse įmonėse ne kiekvienam darbuotojui leidžiama susipažinti su tam tikra informacija, o ir ne kiekvienam leidžiama tokią informaciją administruoti, ją koreguoti. Todėl čia svarbų vaidmenį vaidina vartotojų teisių sistema įmonės kompiuterinėje sistemoje. Tikslus vidinio įmonės kompiuterinio tinklo vartotojų teisių nustatymas labai daug prisideda prie kompiuterinėse sistemose saugomų duomenų apsaugos.

Fizinis saugumas.Jam priskiriami metodai, skirti apsaugoti aparatines ir kompiuterinės technikos ryšių

priemones nuo nelaukiamo fizinio pašalinių jėgų poveikio. Tokioms jėgoms galime priskirti stichines nelaimes, techninius gedimus, dėl kurių galimas svarbių duomenų sugadinimas ar sunaikinimas. Tokiais gedimais gali būti trūkę vandentiekio vamzdžiai, elektros įtampos šuolis, kuris neatstatomai gali sugadinti kietajame kompiuterio diske saugomus duomenis; pagaliau kondicionavimo sistemos gedimas tarnybinių stočių patalpoje, galintis sukelti kompiuterinių sistemų gedimą ir svarbių duomenų praradimą. Tokioms grėsmėms mažinti yra taikomos taip vadinamos aparatinės apsaugos priemonės nepertraukiamo maitinimo šaltiniai (angl. UPS) ir kitos priemonės.

Fiziniam saugumui taip pat priskiriamas ir signalizacijų sistemų įvedimas. Priešgaisrinė signalizacijos sistema. Gaisro gesinimo sistemų įvedimas. Patalpų apsaugos sistemos nuo įsilaužimų. Praėjimo kontrolės sistemos leidžiančios riboti patekimą į patalpas, kur yra saugomi svarbūs duomenys. Pagaliau fizinis apsaugos darbuotojų budėjimas, saugant patalpas.

Teisinis reglamentavimas.Šiam apsaugos lygiui priskiriamas norminių dokumentų paketo įmonėje įvedimas, kuris

reglamentuotų tos įmonės darbuotojų elgesį su svarbiais duomenimis bei duomenimis sudarančiais įmonės komercinę paslaptį.

Dažnai šis vaidmuo įmonėse tenka taip vadinamiems saugumo nuostatams (angl. Security policy). Tačiau tenka pastebėti, kad dažnai šie reikalavimai sprendžiami taisyklių kūrimu ir jų patvirtinimu bendrovių vadovų įsakymais. Svarbu, kad jose būtų apibrėžta, kokia informacija patenka į saugomų duomenų ratą, o kokia ne. Tokių norminių aktų buvimas įmonėse vėliau leidžia juos pažeidusius darbuotojus traukti administracinėn, o padarius didelę žąlą, ir baudžiamojon atsakomybėn.

Dabartinė būklė.Įstatymai"Duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines

ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Minėtos priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, ir turi būti išdėstytos rašytiniame ar jam prilygintos formos dokumente (duomenų valdytojo patvirtintose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudarytoje sutartyje ir pan." Aukščiau minėtų tyrimų duomenys atspindi realią šių dienų situaciją Lietuvos elektroninėje prekyboje.

Saugumo būklėLietuvos kompiuterininkų sąjungos atliktų tyrimų metu “iš viso ištirtos 44 svetainės,

siūlančios prekes ar paslaugas internetu. Iš jų 8 buvo neveikiančios arba rekonstruojamos.

Naudojant bankų korteles galima apsipirkti 8 svetainėse, iš kurių 5 naudoja saugius prisijungimo mechanizmus.” Tokia situacija akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos elektroninių prekyviečių savininkai nepakankamai užtikrina pirkėjų duomenų apsaugą. Net ir tokios nebrangios technologijos kaip SSL (angl. Secure Sockets Layers) nėra diegiamos, o tai rodo, kad esamų Lietuvos elektroninių prekyviečių savininkai mažai kreipia dėmesio saugumo problemoms spręsti.

3.2.2. Žinoti, kur galima rasti svarbiausius šalies asmens duomenų ir autorių teisių apsaugos įstatymus.http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=29193&Condition2= seimo puslapis

http://www.regitra.lt/uploads/documents/dokumentai/ad_teisines_apsaugos_ist.pdf

http://www.muziejai.lt/Teises_aktai/images/autoriu_teises2006.pdf

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=207199 seimo puslapis

3.2.3. Apibūdinti asmens duomenų teisėtą naudojimąAsmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, priimtame 1996 m., ir šiuo metu

galiojančioje jo 2000 m. redakcijoje taip pat nurodoma, kad šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens duomenų tvarkymu ir sudaryti sąlygas laisvam asmens duomenų judėjimui. Įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų (taip pat įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių) teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis.

Asmens duomenys šiame įstatyme suprantami kaip bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta naudojantis tokiais duomenimis, kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fiziniai, fiziologiniai, psichologiniai, ekonominiai, kultūriniai ar socialiniai požymiai. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme atskirai aptarta ir ypatingų asmens duomenų sąvoka, ir jų tvarkymo sąlygos. Prie ypatingų asmens duomenų priskirti duomenys apie asmens rasinę ir etninę kilmę, politinius, religinius, filosofinius ar kitus įsitikinimus, sveikatą, teistumą ir kt.

Asmens sveikatos konfidencialumas yra svarbi asmens privataus gyvenimo dalis.Kai kurie Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybes rinkti informaciją apie

asmens privatų gyvenimą ir be jo sutikimo, pvz., Operatyvinės veiklos įstatymas.Jame numatyta, kad operatyviniais veiksmais gautą informaciją draudžiama panaudoti ne

tiems tikslams, kuriems pasiekti jie buvo taikomi. Deja, įstatymas nenumato atsakomybės, kuri turėtų kilti tais atvejais, kai tokia informacija buvo panaudota kitais tikslais. Įstatymas tik numato atsakomybės pagrindus tais atvejais, kai buvo pažeistas slaptųjų operatyvinės veiklos dalyvių konfidencialumas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu svarbi yra Operatyvinės veiklos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad jeigu teismo procese atskleidžiama specialia technika gauta informacija apie asmenį, asmuo turi teisę apskųsti ir neigti ją, remdamasis tuo, kad informacija buvo gauta neteisėtai. Šiuo atveju teismas turi teisę atskleisti motyvuoto teikimo sankcijai gauti ištraukas, kurios įrodo sankcijos teisėtumą.

Taigi Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į asmens asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą, nereikėtų suprasti kaip absoliutaus draudimo kai kuriais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Konstitucija yra vientisas aktas ir jos nuostatos turėtų būti suprantamos integruotai; šiuo požiūriu svarbi yra Konstitucijos 28 straipsnio nuostata, tvirtinanti, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Asmens duomenų apsauga - viena iš žmogaus teisių į privatų gyvenimą.Asmens duomenys - tai viskas, kas įrodo asmens asmenybę. Tai duomenys apie vardą,

pavardę, taip pat - slaptažodžiai, elektroninis paštas, nuotraukos ir t,t,Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas įpareigoja tiek duomenų valdytoją, tiek

duomenų tvarkytoją įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.

Asmens duomenų panaudojimas, be asmens sutikimo yra neteisėtas Įvairiuose tinklalapiuose, prieš pateikiant informaciją apie save, būtina perskaityti

naudojimosi sąlygas. Tai tarsi sutartis su tinklalapiu, jog jūsų informacija yra saugi ir jūsų teisės negali būti pažeistos.

Panaudojus kito asmens ar įmonės, gamintojo duomenis, be jų sutikimo, yra pažeidžiamos asmens bei autorinės teisės. Todėl yra privalomi ženklai, kurie įrodo savininko leidimą naudotis duomenimis. Tai taip pat aktualu naudojant ,,piratines'' programas ar nelegaliai siunčiantis multimediją.

3.2.4. Apibūdinti programinės įrangos licencijavimą, autorių teises.Kūrinių autoriai ir jų teisėsPagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kiekvienas žmogus turi teisę kurti literatūros,

muzikos, meno i kitus kūrinius, įvairias būdais juos skleisti ir gauti kitų sukurtus kūrinius. Autorius, sukūręs literatūros, mokslo ar meno kūrinį, įgyja autoriaus teises.

Absoliuti dauguma interneto tinklapių ir juose esančios grafinės, teksto, garso, vaizdo ir kitokios informacijos yra saugoma autorių teisių.

Kompiuterio programas taip pat saugo ir gina įstatymų įtvirtintos autorių teisės. Asmuo įgyja autorių teises į ją, kai išleidžia produktą ir pasižymi jį autorių teisių apsaugos ženklu.

Kiekvieno kūrinio autorius gali reikalauti, kad būtų paisoma jo turtinių ir neturtinių teisių.

Autorius turi tokias turtines teises:Leisti arba uždrausti atlikti su kūriniu šiuos veiksmus: atgaminti bet kokia forma; išleisti;

versti; perdirbti; platinti parduodant, nuomojant; viešai rodyti ar atlikti be kokiais būdais; viešai skelbti.

Gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną veiksmą, atliekamą su kūriniu.Autoriaus turtinės teisės galioja visą gyvenimą ir dar 70 metų po autoriaus mirties.

Kūrinio autorius turi šias neturtines teises:Autorystės, t.y. teisę reikalauti aiškiai nurodyti autoriaus vardą ant visų išleidžiamų kūrinio

egzempliorių.Į autoriaus vardą, t.y. teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį autoriaus

vardas būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas.

Į kūrinio neliečiamumą, t.y. teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją.

Kompiuterio programų naudojimasProgramų

rūšys Naudotojo teisės Pavyzdžiai

Viešojo naudojimo

Programos autorius sąmoningai atsisako savo autoriaus teisių ir leidžia visiems ja naudotis nemokamai.

Teksto formatavimo kalba TeX, enciklopedija Britannica

Nemokama Programa galima naudotis nemokamai, tačiau ji saugoma autorių teisių: jos negalima pardavinėti ir joje negalima dėti reklamos.

Adobe Acrobat Reader, Free Software Foundation

Atviroji Programos pirminiai tekstai platinami laisvai ir nemokamai. Kiekvienas naudotojas gali juos taisyti, papildyti ir pan.Programos autorių teisės priklauso ją kuriančiai grupei. Savo darbą įdėjęs asmuo tampa programos bendraautoriumi.

Linux, OpenOffice, AbiWord

Laikinai nemokama

Programai suteikiamas bandomasis laikotarpis, po kurio reikia arba įsigyti programą, arba atsisakyti ja naudotis.Dalį laikinai nemokamų programų galima priskirti prie reklamos programų. Kol jose yra reklama, jomis galima naudotis nemokamai. Norint atsisakyti reklamos, reikia įsigyti programos licenciją .

Total Commander, Shareware Island

Demonstracinė Programos versija, skirta programos galimybėms demonstruoti. Ji paprastai galioja tik tam tikrą laiką ar leidžia atlikti ne visas funkcijas. Kai galiojimo terminas pasibaigia, naudotojas turi teisę apsispręsti - nori pirkti programą ar ne.

Leidyklos TEV keturkalbio žodyno WinLED demonstracinė versija,Crocodile Physics, Mathematics, Chemistry, Technology, ICT

Komercinė Programa, už kurios naujimą imamas mokestis. Parduodama su licencija.

Windows, Microsoft Office, Imagine Logo

Įsigydamas programas naudotojas netampa jos pilnaverčiu savininku. Kokiomis sąlygomis programos autorius suteikia teisę naudotis jo programa, nurodo specialus dokumentas - licencija.

Dažnai diegiant programą arba registruojantis kurioje nors svetainėje naudotojui pateikiamos programos (svetainės) autoriaus apibrėžtos naudojimosi jo kūriniu taisyklės - licencijos sutartis.

Naudojantis programa nepaisant licencijos taisyklių, yra teisės pažeidimas.Licencijoje apibrėžiamos ir programinės įrangos naujinimo bei naudojimo sąlygos.

Programinės įrangos naujinimas - įtraukimas į programą pataisų, siekiant ištaisyti pastebėtas klaidas ir / arba kai ką patobulinti. Dauguma naujinimų atliekama automatiškai internetu.Kartais pakeitimai tokie rimti, kad išsiplečia iki naujos programos versijos. Tokių pakeitimų atsisiuntimas vadinamas naujovinimu.

Daugiau informacijos filmuke: "Licensing - What Is Licensing?"

3.3.1. Apibrėžti tinklaraščio, socialinio tinklo, vikio sąvokas ir nusakyti jų paskirtį.

Tinklaraštis (angl. Blog, weB LOG, web - žiniatinklis + log - „įrašų žurnalas, knyga“) –internetinis dienoraštis; automatiškai formatuojami naujienų puslapiai.

Tinklaraščiams priskiriamos specializuotos interneto svetainės arba bendrųjų svetainių sritys, kuriose talpinamos dažnai rašomos publikacijos, išdėstytos chronologine tvarka, kuriose autoriai, vadinamieji blogeriai (tinklaraštininkai), išsako savo mintis, aprašo įvykius, pastebėjimus, skleidžia savo idėjas ir pažiūras.

Tinklaraščiuose dažniausiai komentuojamas pasirinktos temos turinys, toks kaip muzika, kinas, maistas, politika ar naujienos; daugelis tinklaraščių veikia kaip asmeniniai dienoraščiai. Tipinis tinklaraštis sudarytas iš teksto, paveikslėlių ir nuorodų į kitus blogus, puslapius ar kitokią su tinklaraščio tematika susijusią informaciją. Tinklaraščio rašą sudaro pavadinimas (tinklaraščio arba įrašo); pagrindinė dalis (pagrindinis įrašo turinys); nuoroda - viso straipsnioar kito tinklaraščio URL adresas; data - įrašo pateikimo data ir laikas. Papildomos dalys - komentarai (pvz., kaip būdas inicijuoti diskusiją; skaitytojai gali palikti komentarų apie įrašo klaidas, išreikšti savo nuomonę apie įrašą ar įrašo temą); įrašo kategorija, „Trackback“ funkcija.

Asmuo, periodiškai pildantis internetinį dienoraštį, vadinamas tinklaraštininku (angl. blogger). Visi tinklaraščiai sudaro vadinamąją tinklaraštiją (blogosferą). Ją gali sudaryti įvairios dalys. Pvz., gali būti globaliosios tinklaraštijos (blogosferos) lietuviškoji dalis. Apskritai tinklaraštija yra palyginti naujas žiniatinklio subkultūros reiškinys, tenkinantis socialinius, psichologinius bei informacinius bendravimo poreikius; antrosios kartos žiniatinklio sudedamoji dalis.

1994 m. pirmąjį tinklaraštį sukūrė Džastinas Holas (Justin Hall). Vėliau panašios formos žurnalus pradėjo pildyti daugelis kitų IT sektoriaus kompanijų darbuotojų, žurnalistų, rašytojų. Tinklaraščių rašymas itin išpopuliarėjo pasirodžius automatizuotoms blogų sistemoms, tokioms kaip LiveJournal, Blogger, Open Diary. Pirmieji tinklaraščiai Lietuvoje atsirado apie 2000 m. Didžiausią vaidmenį lietuviškos blogosferos formavime atliko Blog.hardcore.lt bei Blogas.lt tinklaraščių talpinimo tarnybos.

Dauguma tinklaraščių yra tekstiniai, tačiau populiarūs ir „fotoblogai“ bei kitos blogų formos. Tinklaraščiai yra viena socialinės, pilietinės, populiariosios žurnalistikos dalis. Tinklarštis gali būti asmeninis, organizacijos (bendruomenės) internetinis dienoraštis. Pagal paskirtį jis gali būti Marketingo arba RsV dalis: priemonė palaikyti ryšį su klientais, užsakovais, kolegomis, skaitytojais, rinkėjais, bendraminčiais. Taip pat karjeros (išraiškos, dalykinės veiklos) priemonė. Gali skirtis dydžiu (pvz, „normalus“ arbamikrotinklaraštis).

Pagal turinio principą - vaizdaraštis („vlogas“), video tinklaraštis; fototinklaraštis („flogas“) – nuotraukų, iliustracijų tinklaraštis; nuorodinis tinklaraštis („linklogas“) – žiniatinklio nuorodų tinklaraštis. Pagal tai, kuo rašomas tinklaraštis gali būti judrusis arba vad. „moblogas“ (tinklaraštis, rašomas judriojo ryšio priemonėmis, pvz., telefonu); „stacionarusis“ (rašomas naudojantis įprastiniais informacijos įvedimo įrenginiais, pvz., kompiuterio klaviatūra, pele).

Pagal žanrą, turinį arba sritį - politinis (politinių įvykių, naujienų, politinių komentarų, replikų tinklaraštis), kultūrinis, teisinis; mokslinis (pildomas mokslininko, mokslo žurnalisto arba bet kurio asmens, besidominčio mokslu, reguliariai įvedama informacija apie mokslą, mokslinę veiklą, tyrėjus, mokslo aktualijas, dalykinius vertinimus). Taip pat, pvz., kelionių (turistinis) tinklaraštis: jame aprašomi kelionių įspūdžiai, pateikiamos nuotraukos, kiti vaizdiniai įrašai, maršruto dokumentacija. Teminis (nišinis) tinklaraštis - kai pranešimai

rašomi tik viena pasirinkta tema. „Dienoraštinis“ tinklaraštis (beveik) kiekvieną dieną įvedami įrašai, susiję su atitinkamos dienos įvykiais, veikla ir kt. aspektais. Be to, gali būti „Spam“ tinklaraštis („splogas") ir kt.

Pagal autorinių teisių režimą, autorystę - asmeninis (individualusis), grupinis (organizacinis), viešasis arba privatusis, kai ribojamas (arba ne) skaitytojų ratas, nustatomas tam tikras įrašų išviešinimo lygmuo); verslo (organizacijos, bendrovės, „korporacinis“), ekonominis tinklaraštis (pavyzdžiui, verslo portalo, dienraščio ar kt.).

Socialinis tinklas: Socialinis tinklas (sociologija) – socialinė struktūra, susidedanti iš individų (ar

organizacijų), vadinamųjų „taškų“ (angl. „node, ~s“), kurie yra glaudžiai susiję vienu ar keliais tarpusavio ryšiais, tokiais kaip draugystė, giminystė, ekonominiai santykiai, simpatija ar antipatija, seksualiniai ryšiai, tikėjimas (religija), išsilavinimas, pomėgiai, socialinė padėtis.

Socialinis tinklas (Internetas) – interaktyvi interneto struktūra (interneto svetainė) vienijanti tam tikrą, bendrų interesų turinčią narių grupę, kuri ir kuria konkrečios svetainės turinį ir virtualiai bendrauja tarpusavyje, automatizuotomis konkrečios svetainėspriemonėmis. Socialiniai (interneto) tinklai – paskutiniu metu aktyviai besivystanti interneto dalis, kuriai galima priskirti tiek paprastus diskusijų forumus, tiek sudėtingus visuomeninius ir (ar) komercinius interneto projektus.

Socialinis tinklas (filmas) – kino filmas apie vieną iš socialinių interneto tinklų Facebook. Režisierius – D. Fincher, prodiuseris – K. Spacey. Originalus pavadinimas: „The Social Network“. Premjera vyko 2010 m.

Wiki, viki (vikisvetainė) – interneto svetainių rūšis, kur lankytojai gali ne tik papildyti svetainės turinį kaip internetiniuose forumuose, bet ir jį taisyti. Viki taip pat vadinama ir programinė įranga, naudojama tokių svetainių kūrimui. Wiki havajiečių kalba reiškia vikriai, sparčiai, ypač greitai. Tai užuomina į tai, kaip greitai galima įdėti ir keisti turinį viki tinklalapiuose.

Pirmąją vikisvetainę sukūrė Ward Cunningham 1995 m. kovo mėn.Įprastiniuose „vikiuose“ kiekvienas puslapis turi redagavimo nuorodą, kuri atverčia to

puslapio pirminio kodo redagavimo langą. Puslapyje gali būti naudojami HTML žymėjimai. Paprastai leidžiama ir rekomenduojama HTML pakeisti viki sintakse, kuri yra patogiau skaitoma ir užrašoma. Nusiuntus pataisymus jie iš karto tampa matomi visiems naršytojams.

Viki pagalba sudaromos sąlygos neribotai arba ribotai asmenų grupei kurti bei redaguoti dokumentus, naudojant paprastą teksto sužymėjimo sistemą. Tekstui formatuoti pakanka naršyklės.

Tipiška vikitechnologijos savybė yra paprastumas kuriant ir atnaujinant puslapius. Paprastai prieš priimant keitimą nėra būtina, kad įvedamą tekstą peržiūrėtų kitas asmuo ir daugelis „vikių“ yra laisvai prieinami.

Paprastai vartotojo registracija neprivaloma. Vikisvetainėje sukuriamos sąlygos demokratiškai darbo aplinkai. Sprendimai priimami bendru sutarimu, nėra vienašališkų, autoritarinių sprendimų (nes nėra vieno vienintelio svetainės administratoriaus).

3.3.3. Paaiškinti, kaip saugiai užsiregistruoti ir prisijungti prie socialinio tinklo, tinklaraščio.

Socialiniai tinklai aktyviai užkariauja internetinę erdvę: Lietuvoje jų yra apie dešimt. Panašu, jog lietuviai iš tiesų aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, kurie yra skirti žmonių asmeniniams ryšiams palaikyti, interaktyviam bendravimui ir kitokiam pramogavimui su kitais prie socialinio tinklo prisijungusiais nariais.

ES tyrimas dėl socialių tinklų saugumoNaršydami internete dažnai paliekame asmeninę informaciją, kuri ten gali likti visam

laikui ir kurią visi gali matyti, o galbūt net panaudoti blogiems tikslams: pasinaudoti vardu ir pavarde, asmeninę informaciją pritaikyti komerciniams tikslams ar net persekioti internetinėje erdvėje. Ar socialiniai tinklai, kuriuose neretai žmonės naudojasi prisistadymi savo tikruoju vardu ir pavarde, nesukelia tokių ar net didesnių grėsmių? Būtent dėl šių klausimų 20 bendrovių, valdančių socialinius tinklus, praėjusiais metais pasirašė savireguliacijos susitarimą „Saugesni socialinio tinklo principai", kuriame apibrėžiami saugesni socialinių tinklų naudojimo scenarijai ir taisyklės. Šiais metais, minint Saugesnio interneto dieną, Europos Komisija pateikė nepriklausomo tyrimo išvadas dėl socialinių tinklų Europos Sąjungoje naudojimo. Tyrimo metu buvo analizuojamos 20 socialinių tinklų saugumo politikos ir kylančios grėsmės dėl jų naudojimo.

Mes saugūs, bet ne iki galoĮvairiais tyrimo metodais atliekant socialinių tinklalapių bandymus, buvo išsiaiškinta

nemažai įdomių faktų apie saugumo politikos spragas ir neatsargaus naudojimo pavojingumą patiems vartotojams. Pradėkime nuo vienintelio tyrime dalyvavusio lietuviško socialinio tinklalapio www.one.lt. Ataskaitos pradžioje pažymima, jog šiame puslapyje randama skiltis „Jūsų saugumas" yra pasiekiama iš bet kurio internetinės svetainės lango ir jame vartotojams pateikiama praktinių nurodymų ir patarimų, kaip užtikrinti savo saugumą internete. Pastebima, jog saugumo skiltyje pateikiamos ne tik instrukcijos, kaip elgtis konkrečiame tinklalapyje, bet ir patariama, kaip saugiai naršyti visame internete. Vis dėlto kitoje tyrimo dalyje pažymima, jog lietuviškas socialinis tinklas neužtikrina, kad jaunesni nei 14 metų asmenys negalėtų užsiregistruoti svetainėje. Būtent nuo tokio amžiaus galima naudotis www.one.lt portalu, ir tai yra reglamentuota šio puslapio taisyklėse. Tyrimo metu, detaliai užpildę profilius, sėkmingai užsiregistravo 11, 15 ir 33 metų amžiaus vartotojai. Visi trys vartotojai galėjo rasti vieni kitus ir užmegzti tarpusavio ryšius – taip pat ir 33 metų amžiaus vartotojas su vienuolikmečiu. Vienintelis dalykas, kurio reikia norint užsiregistruoti svetainėje – mobiliojo telefono numeris, o juk išankstinio mokėjimo korteles šiandien gali įsigyti net darželinukai.

Socialinių tinklų saugaus naudojimo patarimai: Siekiant apsaugoti asmeninės informacijos panaudojimą, socialiniuose tinkluose

būtina nustatyti asmeninį privatumo lygį. Tokiu būdu galima neleisti niekam kitam, išskyrus draugus, peržiūrėti asmeninę informaciją, pavyzdžiui, darbo vietą, baigtą mokyklą ar universitetą, pomėgius ir pan.

Prieš priimdami asmenį į savo socialinio tinklo draugų būrį, įsitikinkite, ar jis iš tiesų yra jūsų draugas ir ar niekas kitas nepasinaudojo jūsų draugo vardu ir pavarde.

Neviešinkite tokios informacijos, kurios nenorite, jog pamatytų asmenys, esantys jūsų draugų sąraše.

Jei socialinis tinklas suteikia tokią funkciją, panaikinkite savo profilio rodymą paieškos sistemose. Tokiu būdu jūsų asmeniniais duomenimis negalės pasinaudoti kiti žmonės komerciniais tikslais.

Pagrindinė socialinių tinklų naudojimo taisyklė: niekada negalvokite, kad kokia nors talpinama informacija yra privati ir ją matote tik jūs ar jūsų draugai.

Daugelis mūsų veikiausiai turi Facebook paskyrą internete. Tai yra labai patogu norint bendrauti, persiųsti failus, kelti nuotraukas ir pnš. Tačiau nepamirškime savo saugumo.

Tam, kad užtikrinti savo saugumą geriausia internete neįrašinėti prašomų asmeninių duomenų ( telefono numerio, adreso, kodų ir t.t. ). Taip pat savo įrašytą slaptažodį

užsirašykite sau tuo atveju, jei pamirštumėte (nepatariame skelbti savo paskyros prisijungimo duomenų tretiesiems asmenims).

3.3.4. Paaiškinti, kaip saugiai ir teisėtai teikti įvairią informaciją viešojoje erdvėje.

Socialinių tinklų saugaus naudojimo patarimai: Siekiant apsaugoti asmeninės informacijos panaudojimą, socialiniuose tinkluose

būtina nustatyti asmeninį privatumo lygį. Tokiu būdu galima neleisti niekam kitam, išskyrus draugus, peržiūrėti asmeninę informaciją, pavyzdžiui, darbo vietą, baigtą mokyklą ar universitetą, pomėgius ir pan.

Prieš priimdami asmenį į savo socialinio tinklo draugų būrį, įsitikinkite, ar jis iš tiesų yra jūsų draugas ir ar niekas kitas nepasinaudojo jūsų draugo vardu ir pavarde.

Neviešinkite tokios informacijos, kurios nenorite, jog pamatytų asmenys, esantys jūsų draugų sąraše.

Jei socialinis tinklas suteikia tokią funkciją, panaikinkite savo profilio rodymą paieškos sistemose. Tokiu būdu jūsų asmeniniais duomenimis negalės pasinaudoti kiti žmonės komerciniais tikslais.

Pagrindinė socialinių tinklų naudojimo taisyklė: niekada negalvokite, kad kokia nors talpinama informacija yra privati ir ją matote tik jūs ar jūsų draugai. 

3.3.5. Paaiškinti, kaip saugiai ir korektiškai bendrauti ir bendradarbiauti viešojoje erdvėje.

Visa savo informacija reikia apsaugoti slaptažodžiais ir jų niekam nesakyti, tam kad nebūtumėte apšmeižti. Taip pat reikia elgtis gražiai ir korektiškai, nes už grasinimus ir negražius žodžius jūs galite būti įtraukti baudžiamai atsakomybei. Taip pat, geriau nesisiųskite ir nežiūrėkite piratinių filmų, kurie yra pavogti, nes už juos taip pat galite gauti baudas.

Vis daugiau vaikų ir paauglių kasdien naudojasi internetu. Nauja informacija, nauji draugai, galimybė bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio, siųsti ir gauti elektroninius laiškus, žaisti žaidimus, tyrinėti kelionių maršrutus, kurti.. ir visa tai – tik dalis to, ką dar galima nuveikti prisijungus. Tačiau internetas turi dvi puses. Viena vertus – tai įrankis, padedantis mokytis, bendrauti ir tobulėti. Kita vertus – tai erdvė, kurioje Tave gali užgauti, prie Tavęs priekabiauti, tyčiotis, pavogti pinigus, apšmeižti ar kitaip skaudžiai pasinaudoti. Svarbiausia tiesa apie internetą: naudojantis juo būtinas tam tikras apdairumas.

Asmeninė informacijaPagrindinis draugiškas patarimas skambėtu taip: susigalvojęs Tau patinkantį slapyvardį

naudokis juo. Slapyvardžiai suteikia bendravimui spalvingumo ir sumažina riziką. Internete niekuomet nereikėtų atskleisti asmeninės informacijos, kurios pagalba kažkas pasistengęs galėtų surasti Tave realiame gyvenime. Pilnas vardas ir pavardė, miestas ar rajonas, kuriame gyveni, telefono numeris, adresas, mokykla ir klasė – bet kurie iš šių duomenų kelia pavojų, jei yra prieinami žmogui, norinčiam pakenkti. Jei jų nėra vienoje vietoje, galbūt pilną jų komplektą galima rasti panaršius keliose svetainėse? Jei prisimeni kur ir kada esi palikęs bet kuriuos iš minėtų duomenų, ragintume juos ištrinti. Saugiausia vieta asmeniniams slaptažodžiams – galvoje, geriausia išmokti juos mintinai, neužsirašinėti ir nesakyti netgi

geriausiems savo draugams. Tai kiekvieno žmogaus asmeninė paslaptis. Telefono numerį draugams, geriausia yra pasakyti asmeniškai, gavus jų pažadą, kad jis be leidimo nebus perduotas niekam kitam.

Neprivalai atsakyti i kiekvieną laišką, kurį Tau kažkas atsiunčiaKuomet nepažįstamas žmogus netikėtai nori pasikalbėti su mumis gatvėje, ar paskambina

telefonu, mes paprastai nepuolame beatodairiškai bendrauti su juo. Kažin kodėl internete turėtume elgtis kitaip? Būkite budrus - bendravimas su nepažįstamais žmonėmis gali būti pavojingas. Geriausia neatsakinėti į netikėtus, nepažįstamus elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes, ypač jei nėra aišku, kas juos rašo. Prisistatymai, kuriuos nepažįstamieji naudoja laiškuose, dažnai būna melagingi, jie gali stengtis apsimesti kitais asmenimis, nuslėpti savo tikrąjį amžių, vardą ir bendravimo tikslą.

Nesaugu registruotis ir pirkti interneto parduotuvėje, kol nesi tikras,kad pastaroji parduotuvė iš tikrųjų yra saugi, o ne tik apsimeta tokia. Kokybiška ir legali

interneto parduotuvė gali būti išties patogus dalykas, tačiau daugelis žmonių naudojasi šia idėja siekdami apgavyste išvilioti pinigų. Juk neduotumei savo kredito kortelės ar pinigų nepažįstamajam gatvėje, kuris siūlosi rytoj atnešti tau rūpimą prekę? Prieš perkant reikėtų kuo daugiau sužinoti apie rūpimą parduotuvę: ar ja jau naudojosi draugai, kokios informacijos apie ją pavyksta rasti naudojantis paieškos sistema?

VirusaiSvarbu naudotis nuo virusų saugančiomis programomis ir užkardomis bei laiku jas

atnaujinti. Visi failai, kuriuos gauni internetu, net jei juos atsiunčia Tavo draugai, turėtų būti patikrinami. Pasitaiko, jog virusų kūrėjai pasistengia, kad jų atsiustas laiškas atrodytų taip, tarsi jį siuntė draugas. Niekuomet, net ir patikrinęs, neatidarinėk failų, kuriuos atsiuntė nepažįstami žmonės. Jei per klaidą atidarei prie nepažįstamo laiško prikabintą failą - neišsigąsk, papasakok apie tai suaugusiems - laiku sureagavę spėsite sustabdyti virusą. Jei nemokate įrašyti ir suderinti antivirusinės programos, tai atlikti taip pat galite pavesti išmanantiems suaugusiems.

saugokitės internetinių pinigų vagių ir jokiu būdu nepasakykite jiems savo asmeninės informacijos. Taip pat elgitės su visais mandagiai.

Šiais laikais bendravimas internete daugumai mūsų tapo kasdienybe. Vis dėlto ir šiame moderniame komunikacijos lygmenyje privalu laikytis „elektroninio etiketo“ taisyklių.

Šiandien vienu pelytės klavišo paspaudimu kibernetinėje erdvėje galima užsakyti prekes, išsiųsti ataskaitą viršininkui ar užmegzti naują pažintį. Visa tai darant nereikia pamiršti mandagaus bendravimo taisyklių. Juk už ekrano yra gyvas žmogus, o susirašinėjimo maniera pasako apie pašnekovą ne ką mažiau nei asmeninis bendravimas. Terminu „netiquette“ apibūdinamos pagrindinės bendravimo interneto erdvėje taisyklės.

Bendros taisyklėsOponentų bendravimo stilių ir santykius apsprendžia jų statusas, tema bei susirašinėjimo

trukmė. Jeigu susirašinėjimas vyksta esamuoju laiku, su pažįstamuoju galima bendrauti pokalbio režimu. Tik baigdami pokalbį nepamirškite apie tai įspėti pašnekovo.

Rašydami laišką ar žinutę laikykitės gramatikos bei skyrybos taisyklių, net jeigu norisi taupant laiką to nedaryti. Priešingu atveju gali būti iškraipyta pranešimo esmė.

Nepamirškite mandagumo. Gavę reikalingą informaciją – padėkokite, išreikšdami pageidavimą – pridėkite žodį „prašau“.

Pradėję susirašinėjimą atkreipkite dėmesį į jau dalyvaujančių pokalbyje žodyną bei bendravimo stilių ir laikykitės jų.

Kaip įmanoma mažiau vartokite slengo ir tai tik tuomet, kai esate visiškai įsitikinę, kad būsite suprastas.

Atsargiai elkitės su klaviatūra. Atsitiktinai nuspaudę ne tą mygtuką rizikuojate išsiųsti neužbaigtą pranešimą. Todėl geriausia iš pradžių parašykite laišką ir tik jį baigus įrašyti adresatą. Tai sumažins tikimybę, kad žinutė nukeliaus ne tuo adresu.

Netingėkite užpildyti temos eilutę („subject“). Tai padės adresatui greičiau susiorientuoti.Sekite tekstą!Nerašykite viso laiško teksto didžiosiomis raidėmis, net jeigu manote, kad pranešate itin

svarbią žinią. Didelės raidės erzina skaitantįjį, o pranešimas suvokiamas kaip „rėksmingas“.Nepamirškite pastraipų, nes priešingu atveju jūsų tekstą bus itin sunku skaityti.Vienoje eilutėje neturėtų būti daugiau kaip 70-80 simbolių.

Nerašykite be reikalo šauktukų, kurie gavėjui byloja apie pranešimo svarbą.Dalykinis susirašinėjimasDalykiniame pasaulyje susirašinėjimo etiketas vertinamas griežčiau. Nepamirškite

pasisveikinti ir atsisveikinti, o bendrauti būtina pagarbiai. Nors elektroninis paštas yra gerokai spartesnė bendravimo forma, nėra būtinybės atsakyti į užklausimą tą pačią dieną. Pakanka pranešti, jog laišką gavote ir informuoti apie atsakymo terminą.

Nenaudokite biuro elektroninio pašto asmeniniam susirašinėjimui.Pagalvokite, ar verta rizikuoti darbo vieta, siunčiant iš biuro pranešimus apie audringai

praleistą naktį. Juk sistemos administratorius turi priėjimą prie bet kurio darbuotojo elektroninio pašto.

Kai kurios kompanijos (atvirai arba paslapčia) kontroliuoja savo darbuotojų elektroninį paštą. Juridiškai kompanija yra kompiuterinės sistemos savininkė ir turi teisę skaityti visus elektroninius pranešimus. Tad būkite budrus ir nepatikėkite paslapčių elektroniniam laiškui. Net jeigu savo rankomis pašalinate informaciją, ji nedingsta amžiams. Ją įmanoma atstatyti.

Ko neverta darytiNepersiųskite brukalų („spam“) kitiems, net jeigu jums už to nedarymą grasinama šimtu

nemalonumų. Draugai ir pažįstami jums davė savo elektroninio pašto adresą maloniam bendravimui, bet ne tam, kad užgrūstumėte jų pašto dėžutę.

Neperduokite elektroninio pašto adresų tretiems asmenims – tai vienareikšmiška taisyklė.Pernelyg nesižavėkite įvairiais simboliais bei „šypsenėlėmis“ - nerašykite jų po kiekvieno

sakinio. Tai šiek tiek panašu į kikenimą tarp eilučių.Ne tuo adresuNei vienas iš elektroninio pašto vartotojų nėra apdraustas nuo tokios klaidos, kai laiškas

išsiunčiamas ne tam adresatui. Kaip rodo statistika, tikimybė išsiųsti laišką „ne tuo adresu“ sėdinčiam prie kompiuterio prilygsta tikimybei patekti į avariją, jeigu sėdote prie automobilio vairo. Jeigu vis dėlto ši klaida įvyko: vos tik ją pamatęs, pamėginkite sustabdyti siuntimą.

Nesikrimskite, jeigu laišką apie naują pažįstamąjį vietoj draugės išsiuntėte savo sužadėtiniui. Tai viso labo apmaudi klaida. Jos nei karto gyvenime nepadaro tik tie, kurie nesinaudoja elektroniniu paštu.

Jeigu klaida vis dėlto įvyko, dar kartą perskaitykite laiško turinį, kad išsiaiškintumėte, kas galėtų jus sukompromituoti.

Būkite pasirengę atsiprašyti – tai geriausias ir kartais vienintelis būdas išpirkti savo kaltę. Jeigu būtina, pabandykite rasti pasiteisinimą – prasta savijauta, neįprastos aplinkybės ar nevykęs pokštas.

Kaip atsiprašytiJeigu vietoj „išsiųsti“ atsitiktinai nuspaudėte „išsiųsti visiems“, derėtų situaciją paaiškinti

trumpame laiške.Jeigu neigiamas pranešimas nukeliavo pas jūsų vadovą, geriau atsiprašyti ne elektroniniu

paštu, o asmeniškai.

Jeigu atsitiktinio pranešimo tema neutrali (tarkime, apie išpardavimus), teks atsiprašyti už elektroninio pašto naudojimą asmeniniais tikslais.

Etiketas bendraujant ir bendradarbiaujant internete

Interneto etiketo pagrindai. Virtualaus bendravimo etiketas: Virtualus bendravimas – ar tai būtų privatus ar viešas – vis dažniau sutinkamas dalykas

mūsų kasdieniniame gyvenime. Vieniems tai tik laisvalaikio praleidimo būdas, pramoga, kitiems – darbą lengvinanti, svarbią informaciją teikianti ir geografinį atstumą mažinanti priemonė.

Bendraujant virtualiai vertėtų nepamiršti bendrų etiketo rekomendacijų:• Nesikeikite.• Jei kritikuojate, kritikuokite konstruktyviai.• Jei naudojate trumpinius, tai jie turi būti suprantami Jūsų pašnekovui.• Mandagumas svarbus ir čia: pasisveikiname ir atsisveikiname.• Venkite rašyti didžiosiomis raidėmis - tai prilyginama rėkimui.• Tikrinkite rašybos ir tarimo klaidas. Europos biurų darbuotojų apklausa atskleidė, kad

žmonės jaučia neigiamas emocijas žmonėms, kurie rašo su rašybos klaidomis.• Niekad nerašykite to, ko nenorėtumėte, kad būtų išviešinta.• Nerašykite savo asmeninių kontaktų, ten kur gali perskaityti bet kas.

O dabar, 7 priežastys kodėl verta bendrauti socialiniuose tinkluose:• Plečiate savo pažįstamų ratą.• Savo patirtimi galite dalintis su daug žmonių.• Sudaro Jums ir Jūsų verslui galimybes būti pasiekiamu 24-7.• Lengviau žmonės suras Jus.• Lengviau susikursite savo žinomumą vietinėje, tarptautinėje rinkoje.• Puiki priemonė palaikyti ryšį su klientais, paslaugų ir produktų pirkėjais.• Galite reklamuotis pasirinktoje rinkos dalyje.

Bendradarbiavimas internete:Bendradarbiaudami internetu dažniausiai naudojame elektroninį paštą. Tikriausiai esate

gavę ne vieną elektroninį laišką, kuriame prašoma supažindinti su jūsų teikiamomis paslaugomis ar produktais. Ar susimąstėte apie tinkamą atsakymą? O gal paskubomis brūkštelėjote vos kelias eilutes ir nesikreipėte į klientą vardu ir pavarde, neskatinote tolesnio bendradarbiavimo, galbūt išvis nepasisveikinote? Panašios situacijos pasitaiko neretai, tad tokiu atsakymu galite ne tik prarasti savo klientą, bet ir sudaryti netinkamą įvaizdį visam laikui. Tačiau užtrukę keletą minučių, apgalvoję ir tinkamai parengę atsakymą galite įgyti reikiamą reputaciją prieš savo klientą ir ateityje išgirsti atsiliepimų: „Toje firmoje bendravimas ir aptarnavimas – nuostabus!“

Minėtas pavyzdys rodo, kad mokėjimas bendrauti ir pasinaudoti naujausiomis technologijomis gali turėti naudos tiek jums, tiek jūsų įmonės įvaizdžiui.

Adresas ir adresavimasVisų pirma reikia turėti tinkamą elektroninio pašto (el. pašto) adresą. Šiuo metu paplitę

keli adresų tipai: v.pavardenis@įmonė.lt, p.vardenis@įmonė.lt. Iš esmės abu jie tinkami, tačiau geresnis yra v.pavardenis@įmonė.lt, nes mažesnė tikimybė rasti žmogų su ta pačia pavarde ir ta pačia pirmąja vardo raide nei su tuo pačiu vardu ir pirmąja pavardės raide. Tačiau reikėtų vengti vardenispavardenis@įmonė.lt – toks adresas per ilgas: galime padaryti klaidų, jis atrodo neestetiškai – sunku skaityti, perrašyti ir naudoti. Reikėtų visiškai atsisakyti

adresų su bereikšmiais pavadinimais, nepatikimais pašto serveriais, pavyzdžiui, katiniukazzz@one.lt, mergyte25@two.lt ir pan. Tokie pašto adresai nesuteikia reikiamo įvaizdžio, nėra skirti dalykiniam bendravimui. Gali atsitikti ir taip, kad jūsų laiškai išvis nebus siunčiami ir į juos neatsakys – susidaro įspūdis, jog tai galimas šlamštas (angl. Spam), o siuntimas nežinant, ar informacija kur nors nenuklys, yra laiko ir kantrybės švaistymas.

Turėdami tinkamą el. pašto adresą, galime kalbėti apie laiškų rašymą. Ne mažiau svarbu tinkamai adresuoti savo siunčiamus laiškus, jiems suteikti informatyvią ir aiškią temą. Beveik kiekviena programa ar el. pašto tarnyba turi tris skirtingus laukelius. Kam (angl. To) laukelis skirtas tiesioginiam žinutės gavėjui ar gavėjams, iš kurių dažnai tikimasi atsakymo, CC (angl. Carbon Copy) laukelis skirtas papildomiems gavėjams, kurie turėtų gauti siunčiamą informaciją, tačiau nėra įpareigoti į ją reaguoti, ir BCC (angl. Blind Carbon Copy) – analogiškam informavimui, tačiau neparodant adreso kitiems laiškų gavėjams. Nors kai kas mano, kad BCC jau beveik nebenaudojamas ir niekam nereikalingas, bendraujant tarp kolegų, verslo klientų jis yra gana svarbus.

Sakykime, kad jūs išsiuntėte naujausią informaciją apie savo produktą daugybei vienas su kitu nesusijusių žmonių ir visus adresus surašėte Kam laukelyje. Jeigu kuris nors iš šių žmonių norės pasiteirauti papildomos informacijos ir vietoj Atsakyti (angl. Reply) spustelės Atsakyti visiems (angl. Reply To All), jo žinutė nukeliaus visiems Kam laukelyje esantiems asmenims. Taigi atsižvelgdami į laiško turinį ir adresatus turime apdairiai naudotis Kam, CC ir BCC laukeliais.

Laiško temaTemą (angl. Subject) turite parinkti taip pat aiškią, trumpą, bet informatyvią, kad gavėjas

suprastų, ko iš jo norėsite, ir galėtų pasirinkti laiką atsakyti. Patariama temas rašyti trumpais sakiniais, pavyzdžiui: „Įmonės darbuotojų susitikimas“ arba „Dėl ataskaitų. Susitinkame trečiadienį“. Negalima palikti tuščio laukelio – toks laiškas nesusilauks dėmesio ir jūs negausite greito atsakymo ar tuo labiau į šį laukelį rašyti nieko nereiškiančius simbolius: aaa, kdslhgfb.

Gera pradžia – pusė darbo, jūs jau susipažinote su el. pašto adreso pasirinkimu, siuntimo laukeliais ir temos formulavimu.

Kiti patarimaiRašydami laiškus apgalvokite ir galimas geografines aplinkybės, dėl kurių atsakymo iškart

galite negauti. Prieš rašydami antrą pranešimą pamąstykite apie galimus laiko skirtumus, matų vienetus ir tarmę. Pasirinkite tinkamą koduotę, kad jūsų tekstą be didesnių pastangų galėtų perskaityti gavėjas, – patartina naudoti UTF-8.

Be visų šių aspektų, turite prisiminti ir dar kelis techninius – eilutės ilgį apribokite iki 65 simbolių ir baikite Enter klavišo paspaudimu (kai kurios programos, tai atlieka automatiškai), stenkitės nerašyti ilgesnių nei 100 eilučių laiškų. Po kiekvienos minties palikite tuščią eilutę, kad gavėjas galėtų įterpti savo atsakymą. Nesiųskite didesnių nei 50 KB laiškų, daugiau informacijos apie el. laiškų siuntas rašė kolega Valdas Palubinskas. Taip pat būkite atidūs, visada patikrinkite, ar laišką gavote ne iš virusais užkrėstų serverių, ar siuntėjas yra realus žmogus. Dabar el. laiškai tampa pavojingi, o jų informacija neretai būna pavagiama interneto sukčių, todėl el. laiškuose neminėkite banko saugos kodų ar kitos informacijos, kuri gali jums pakenkti, – bankai tokios informacijos elektroniniu būdu neprašo.

Po viso laiško dažnai pridedama papildoma informacija – jūsų parašas (angl. Signature). Sudarinėdami savo parašus, turėtumėte atkreipti dėmesį, kam ir kokiu reikalu rašote laiškus. Asmeniniams laiškams užtenka „Pagarbiai Vardenis Pavardenis“ arba tiesiog „Linkėjimai Vardenis“, o įmonės darbuotojo el. pašto parašas turėtų suteikti visą reikiamą informaciją – telefoną, adresą, interneto svetainę, kartais – pareigas. Jeigu tenka susirašinėti su užsienio

klientais, ta pati informacija turi būti pateikiama anglų ar kita tarptautine kalba. Reikia atsiminti, kad parašas neturėtų būti ilgesnis nei keturios eilutės.

Atsakinėdami į kitų laiškus, laikykitės visų pirmiau minėtų taisyklių ir patarimų. Stenkitės būti lakoniški. Cituodami tekstą iškirpkite nereikalingas dalis, tačiau nepakeiskite pagrindinės minties, gerbkite informacijos, kurią persiunčiate, autorius. Jūsų atsakymo tekstas turėtų būti virš cituojamo teksto, jei mintys, kurias rašote yra bendros visam laiškui, o jei klausimai pateikiami papunkčiui, derėtų iškart po jais ir atsakyti, toks atsakymo būdas aiškesnis gavėjui. Jeigu viena ar kita mintis užgavo jūsų jausmus, principus, įsitikinimus, neskubėkite atrašyti – galite padaryti didelę klaidą, kurios vėliau nepajėgsite ištaisyti. Leiskite emocijoms nusiraminti, mąstykite blaiviai.

Elektroninėje erdvėje etiketas turi savo niuansų. Čia žmogus, su kuriuo bendraujate, nemato jūsų mimikos, kūno kalbos, negirdi jūsų tono. Todėl toks bendravimas tampa dar sudėtingesnis ir tinkamam įvaizdžiui sudaryti reikalingos daug didesnės pastangos. Dalį jų aptarėme šiame straipsnyje, tikimės, jūsų bendravimas el. paštu taps paprastesnis, greitesnis ir solidesnis. Būkite konservatyvūs tam, ką siunčiate, ir liberalūs tam, ką gaunate.

3.4.1. Apibrėžti elektroninio parašo sąvoką ir nusakyti jo teisinę galią ir paskirtį.

Elektroninis parašas (toliau – el. parašas) – duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti. 

El. parašai gali būti skirstomi į kvalifikuotus ir nekvalifikuotus el. parašus. Kvalifikuotam el. parašui keliami trys reikalavimai: jis turi būti saugus; sudarytas saugia parašo formavimo technologija; patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.Sertifikatas – elektroninis liudijimas, kuris susieja parašo tikrinimo duomenis su

pasirašančiu asmeniu ir patvirtina arba leidžia nustatyti pasirašančio asmens tapatybę. Kvalifikuotam sertifikatui keliami papildomi reikalavimai – jį privalo sudaryti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkantis sertifikavimo paslaugų teikėjas.Lietuvoje šiuo metu kvalifikuotus elektroninius sertifikatus platina šie sertifikavimo paslaugų teikėjai:

Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Interneto svetainė http://www.nsc.vrm.lt/;

VĮ Registrų centras. Interneto svetainė http://www.rcsc.lt/; UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“. Interneto svetainė http://www.ssc.lt/‘; UAB „Bitė Lietuva“. Interneto svetainė http://www.bite.lt/lt/pc/esign; UAB „Omnitel“. Interneto svetainė http://www.omnitel.lt/eparasas.Atkreipiame dėmesį į tai, jog kvalifikuotas elektroninis sertifikatas visuomet siejamas tik

su fiziniu asmeniu, t.y. juridinio asmens vardu jis negali būti išduotas (juridinio asmens vardu gali pasirašyti įgaliotas fizinis asmuo).

LR teisės aktai reglamentuojantys elektroninį parašą: Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1827, 2002,

Nr. 64-2572) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 2108 „Dėl reikalavimų

kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems sertifikavimo paslaugų teikėjams, Reikalavimų elektroninio parašo įrangai, Kvalifikuotus sertifikatus sudarančių sertifikavimo paslaugų teikėjų registravimo tvarkos bei Elektroninio parašo priežiūros reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 2-47)

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV direktoriaus 2003 m. sausio 29 d. įsakymas Nr.T-7 „Dėl asmenų registravimo sertifikatams gauti ir konsultavimo paslaugų teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-431)

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV direktoriaus 2003 m. sausio 29 d. įsakymas Nr.T-8 „Dėl reikalavimų elektroninio parašo tikrinimo procedūrai patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-432)

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV direktoriaus 2003 m. sausio 29 d. įsakymas Nr.T-9 „Dėl sertifikavimo paslaugų teikėjų akreditavimo reikalavimų ir tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-433)

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV direktoriaus 2003 m. sausio 29 d. įsakymas Nr.T-10 „Dėl laiko žymos formavimo paslaugų teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-434)

Elektroninio parašo teisinė galia Saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas

galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme

Elektroninis parašas visais atvejais turi aukščiau paminėtą teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria.

Pasirašinėjimo elektroniniu parašu galimybės Lietuvoje Šiuo metu nėra elektroninio parašo sertifikavimo paslaugų teikėjų sudarančių

kvalifikuotus sertifikatus

Yra tam tikri sertifikavimo paslaugų teikėjai, kurie sudaro pakankamai žemo saugumo lygio sertifikatus (www.elpasas.lt, http://ssc.e-zone.lt)

3.4.2. Pateikti elektroninio parašo naudojimo pavyzdžių Elektroninis parašas gali būti naudojamas elektroniniu būdu sudarant privačius

sandorius, kai abi šalys dėl to sutaria. Elektroninis parašas taip pat gali būti naudojamas jungiantis prie elektronines

paslaugas teikiančių interneto portalų, kurie nustatant vartotojo asmens tapatybę reikalauja, kad vartotojas prisijungimui naudotų elektroninį parašą. Tokio portalo pavyzdys yra elektroninės valdžios portalas www.epaslaugos.lt

Taip pat reikia paminėti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, asmenų skundai viešojo administravimo subjektams gali būti teikiami elektroniniu būdu, pasirašant juos elektroniniu parašu. Elektroniniu parašu pasirašytus skundus priima Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos institucijos.

Patvirtinęs savo tapatybę elektroniniu parašu, vartotojas gali naudotis elektroninėmis paslaugomis specializuotose informacinėse sistemose:

Teikti formas ir ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SoDros) EDAS (elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje).

Teikti deklaracijas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) EDS (elektroninėje deklaravimo sistemoje).

Naudotis VĮ Registrų centras klientų savitarna. Naudotis Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema. Teikti pasiūlymus viešųjų

pirkimo konkursams. Pasirašyti Microsoft Word, Microsoft Excel, PDF ir kitų formatų dokumentus.

3.5.1. Pateikti elektroninės valdžios, elektroninio verslo ir kitų šiuolaikinių elektroninių paslaugų pavyzdžių. Paaiškinti, kaip naudotis pasirinktomis elektroninėmis paslaugomis.

Elektroninė valdžiaElektroninė valdžia – valstybės ir savivaldos institucijų reguliuojamas visuomenės

santykių plėtros reiškinys, kurio tikslas – didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, naudoti tam tikras informacinių technologijų teikiamas galimybes. Elektroninė valdžia - tai galimybė per internetą ar kitokiu nuotoliniu būdu apmokėti už komunalines paslaugas, užsisakyti reikalingas pažymas, pateikti užklausimus ir gauti į juos atsakymus, per rinkimus balsuoti už norimą kandidatą ir t. t. Kitaip sakant ten, kur tiesiogiai nėra būtina susitikti su valdininku, žmogus turės galimybę sutvarkyti savo reikalus nuotoliniu būdu. Elektroninė valdžia dažniausiai suvokiama kaip valstybinės valdžios tąsa elektroninėje erdvėje, pasireiškianti kaip valstybės funkcijų realizavimas, organizacinių pokyčių tobulinimas pasitelkiant informacines technologijas. Elektroninė valdžia yra vienas iš būdų modernizuoti valstybės valdymą, sėkmingai vykdyti valstybės reformą, prisitaikant

prie žinių visuomenės reikalavimų, pagerinti visuomenės ir valdžios ryšio kokybę. Dėl šių priežasčių elektroninė valdžia gali ir turi tapti vienu iš valstybės strateginio valdymo įgyvendinimo efektyvių veiksnių ir prioritetų.

E. valdžios įgyvendinimas padidina paslaugų, teikiamų internetu, poreikį Lietuvoje. Viešajame administravime elektroninė valdžia yra ir visada liks priemonė įgyvendinti valstybės valdymo reformą. Skaidresnis valstybės valdymas, valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai – tai tik keletas tiesiogiai su valdymu susijusios naudos aspektų.

Kasdien vis labiau ryškėja trūkumai tarp žmonių, kurie moka naudotis kompiuteriais ir interneto teikiamomis galimybėmis, bei tų, kuriems šios sritys vis dar yra nežinomos, todėl didelę reikšmę elektroninės valdžios plėtrai turi švietimas šioje srityje. Taip pat E. Valdžios plėtra kelia potencialią grėsmę piliečių privatumui. Didėjant valdžios ir piliečių sąveikai elektroninėje erdvėje, valdžia kaupia vis daugiau asmeninės informacijos. Blogiausiu įvykių sekos atveju, tokia sistema galėtų tapti totalitarinės valstybės įrankiu. Skaitmeninio parašo technologijos yra tik kuriamos ir tobulinamos, todėl kol kas nėra patikimos. Taigi sunku tiksliai numatyti laiką, kada visa tai pasieks eilinius piliečius

Vertinant Lietuvos investicijas į el. valdžios projektus galima teigti, jog daugiausia orientuojamasi į nacionalinio lygmens paslaugų teikimą, o ne lokalinį ar regioninį. Lietuvos viešojo administravimo institucijų teikiamų el. valdžios paslaugų apimtys ir kokybė smarkiai skiriasi priklausomai nuo institucijos, geriausiai išplėtotos yra verslui skirtos ir su jo atskaitomybe susijusios el. paslaugos. El. paslaugų apimtys laikui bėgant auga (tam didelį postūmį davė ES paramos lėšos, naudojamos el. valdžios paslaugų projektams įgyvendinti), todėl tikėtina, jog el. paslaugų pasiūla bendrąja prasme ateityje gerės. Apibendrinant elektroninių paslaugų paklausą Lietuvoje galima teigti, jog:

el. paslaugų naudojimas Lietuvoje kol kas nėra didelis ir jis skiriasi priklausomai nuo paslaugų rūšies; aktyvesni vartotojai yra verslo subjektai;

auga paklausa el. valdžios paslaugoms, kartu auga ir vartotojų reiklumas paslaugų kokybei;

priklausomai nuo aktualumo bei paslaugų kokybės, skirtingų el. paslaugų vartojimas augs netolygiai.

Elektroninis verslasElektroninio verslo idėją turinčiam žmogui pirmiausia reikia įsigyti internetinį vardą

(domeną), vietą tinklalapiui įdiegti (hostingas) ir sukurti patį tinklalapį.Dar reikalinga svetainės priegloba (hostingas). Didėjant konkurencijai tarp IT bendrovių,

ši paslauga pinga.Elektroninis verslas apibrėžiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos

organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje.Elektroninis verslas apima visų santykių, susijusių su tarptautinių ir nacionalinių sandorių

sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: pirkimą, pardavimą, tiekimą, užsakymus, reklamą, konsultavimą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas.

E-verslas yra plati sąvoka ir ją būtų galima išskaidyti į tokius modelius kaip: e.komercija; e-servisas; e-marketingas; e-verslokontaktai; e-projektųvadyba; e-ofiso darbo organizavimas; e-žmogiškųjųresursųvadyba; e-logistikair kt.

Populiariausi E – verslo modeliai Elektroninė parduotuvė, kur lankytojas interneto svetainėje gali nusipirkti jam

reikalingas prekes. Toks verslas nieko nesiskiria nuo paprastos parduotuves, išskyrus nebent tai, kad kai kurias atvejais turint el. parduotuvę nereikia sandėlių prekėms, plius nereikia samdyti darbuotojų – pardavėjų. Čia verslo pajamas sudaro pirkėjų už prekes išleisti pinigai.

Internetinis portalas, generuojantis pajamas iš reklamos. Paklausų turinį (informaciją) siūlantys portalai paprastai sulaukia nemažo lankytojų srauto, be to, neretais atvejais lankytojai būna iš gana tiksliai apibrėžtos demografinės grupės. Dar pridėjus tai, kad reklamos internete efektyvumą galima daug tiksliau nustatyti nei kitose masinio informavimo priemonėse, populiarūs interneto portalai yra ypač patraukli vieta įmonėms reklamuoti savo produktą.

Interneto portalai, generuojantys pajamas iš nario mokesčio. Konkretus pavyzdys – socialiniai arba skelbimų portalai, kur vartotojas, norėdamas prieiti prie riboto turinio, arba pasinaudoti papildomomis funkcijomis, turi nusipirkti tam tikrą paslaugų paketą.

Elektroninė bankinynkystėPaslaugos, kurias bankai teikia pasinaudodami šiuolaikinėmis elektroninio ryšio

priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti kelis pagrindinius banko teikiamų paslaugų teikimo kriterijus: identifikuoti klientą ir atlikti kliento norimą pavedimą ar valią. Apima kelias sritis: mokėjimo korteles, telefoninę bankininkystę, mobiliąją bankininkystę bei banko paslaugasinternetu.

Geriausias elektroninės bankininksytės pavyzdys yra banko paslaugos internetu (internetinė bankininkystė). Internetinė bankininkystė - banko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklalapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia. Lietuvoje interneto bankininkystės vartotojų sparčiai auga, (pvz., „Hansabanke“ ir SEB Vilniaus banke jie skaičiuojami šimtais tūkstančių). Banko paslaugos internetu paprastai kainuoja pigiau, nei banko padalinyje. Internetu bankai siūlo apmokėti sąskaitas, peržiūrėti banko sąskaitos istoriją, pakeisti sąskaitoje laikomą valiutą, taip pat užsakyti kitus bankinius produktus: mokėjimo korteles, paskolas, atidaryti indėlius ir pan. Neretai interneto banke galima atlikti ir sudėtingas finansines operacijas, tokias kaip spekuliacijas valiuta, sudaryti įvairius investavimo sandorius, valdyti vertybinių popieriųportfelį. Laikoma[patikslinti!], jog daugumai banko klientų internetinė bankininkystė yra bene patogiausias būdas tvarkyti savo finansus, nes jie tai gali atlikti neeidami į banko padalinį, nereikia derintis prie padalinio darbo laiko bei jame susidarančių eilių.

Sritys

Mokėjimo kortelė  – atsiskaitomoji negrynaisiais pinigais priemonė. Atsiskaitant kortelėmis, už prekes ar paslaugas jų pardavėjui tiesiogiai sumoka kliento bankas. Klientas yra identifikuojamas pagal kortelės magnetinėje juostelėje ar luste esančią informaciją, arba pagal ant kortelės užrašytus duomenis – ją išleidusią organizaciją, numerį, galiojimo laiką, naudotojo vardą ir pavardę, papildomą internetinį kodą.

Internetinė bankininkystė  – banko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklalapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia.

Mobilioji bankininkystė  - paslauga, leidžianti banko klientui kontroliuoti savo sąskaitą ir vykdyti operacijas per mobiliojo ryšio priemones. Jos apima prekių pirkimą ir pardavimą, piniginius nurašymus ir užskaitymus bei sutikimo vykdyti sandorius davimą per internetą mobiliuoju telefonu.

Telefoninė bankininkystė  – banko paslaugų teikimas telefonu. Skiriamos dvi telefoninės bankininkystės rūšis – automatizuotos paslaugos, kai klientas bendrauja su automatu, kurį valdo spausdamas telefono mygtukus, bei banko specialisto paslaugos.

Ateitis

Specialistai sutartinai tvirtina], kad artimiausiu metu į internetinius banko variantus bus perkelta didžioji dalis, o gal net visos įprastų banko skyrių atliekamos funkcijos. Tokiu būdu žmonės ateityje galės net neišeidami iš namų paimti paskolą ar atlikti kitą pageidaujamą operaciją. Tokia patirtis jau yra vakarų šalių praktikoje. Taip pat be abejonės e-bankas taps mobiliu ir bus patogiai nešiojamas jūsų kišenėje mobiliojo telefono pavidalu.

Kadangi prognozuojami būtent tokie pasikeitimai, logiška daryti išvadą, kad ateityje tradiciniai bankų skyriai bus pustuščiai, o jų kiekis gerokai sumažės.

Šiuolaikines elektroninės bankininkystės tendencijas pasaulyje sugretinus su bankų paslaugų raida, galima pažymėti, kad ateitis priklauso tiems bankams, kurie kryptingai plėtoja daugiakanalio klientų aptarnavimo strategiją: derina klientų aptarnavimo banko tradiciniuose padaliniuose su aptarnavimu internete, telefonu bei mobiliuoju ryšiu. Iš esmės sėkmė lydės tuos bankus, kurių veikla bus orientuota į sugebėjimą suvokti klientų poreikius ir pateikti geriausiai tinkantį sprendimą. Taigi ir elektroniniai banko paslaugų sprendimai, turės būti orientuoti į individualaus dėmesio reikalaujantį klientą.

Įvairios e. paslaugos:Norėdami naudotis e. paslaugomis, vartotojai turi patvirtinti savo tapatybę per

Elektroninių valdžios vartų portalą. Tai galima padaryti:• pasinaudojant Lietuvos bankų elektroninės bankininkytės sistemomis;• pasinaudojant e. parašu.

1. Pradėjo veikti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos elektroninių paslaugų sistema:

Nuo kovo 1 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI), įgyvendinusi projektą „Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos elektroninių paslaugų sistema“, finansuojamą  pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-01 „Elektroninės valdžios paslaugos“ ir modernizavusi Informacinę sistemą „Pagalba“, pradėjo teikti bendradarbiavimo brandos lygiu elektronines paslaugas:

Duomenų subjektams:1. Konsultacijų teikimas.2. Paslauga duomenų subjektui įgyvendinant jo teisę susipažinti su duomenų valdytojų

tvarkomais savo asmens duomenimis.3. Prašymų dėl informacijos ir dokumentų gavimo nagrinėjimas.4. Asmenų skundų ir pranešimų nagrinėjimas.

Duomenų valdytojams:1. Išankstinės patikros procedūros vykdymas.2. Duomenų valdytojų registracija ir registracijos duomenų keitimas asmens duomenų

valdytojų valstybės registre.3. Duomenų valdytojų atsakymų į VDAI užklausimus dėl tvarkomų asmens duomenų

teikimas.4. Leidimo teikti asmens duomenis į trečiąsias valstybes išdavimas.

VDAI tikisi, jog sistema padės gyventojams ir verslo atstovams efektyviau naudotis Inspekcijos teikiamomis paslaugomis.

2. Naujos gyvenamosios vietos deklaravimo ir GRT pažymų išdavimo el. paslaugų versijos ir jų paslaugų naudojimosi vadovas:

Gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikos piliečiui, atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką, keičiant gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Gyvenamosios vietos deklaravimo išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.

Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį užsakymas ir apmokėjimas internetu.

Galite parsisiųsti šių paslaugų naudojimo vadovą.3. Prašymų socialinių stipendijų ir finansinei paramai gauti teikimas (stipendijų ir

finansinės paramos studentams informacinė sistema (IS „PARAMA“):IS „Parama“ tikslas – užtikrinti efektyvų finansinės paramos administravimą kaupiant, teikiant, sisteminant ir analizuojant pateiktus duomenis apie paramos gavėjus, lėšų grąžintojus ir pretendentus į finansinę paramą, reikalingus Fondui administruojant valstybės lėšas.

4. Su statyba susijusių dokumentų išdavimas: fiziniams ir juridiniams asmenims atstovaujantiems fiziniams asmenims sudaryta galimybė, prisijungus prie interneto svetainės www.planuojustatyti.lt ir atlikus autentifikaciją per bankinę sistemą, nuotoliniu būdu pateikti prašymus dėl su statyba susijusių dokumentų išdavimo. Šiuo metu galima naudotis 11 paslaugų.

5. Prašymų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, norinčių gauti valstybės bei valstybės remiamas paskolas teikimas: Suteikiama galimybė Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams užpildyti prašymą-anketą valstybės bei valstybės remiamoms paskoloms gauti

6. Sodros elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema – EGAS: EGAS sistemoje asmenys gali rengti ir teikti elektroninius prašymus (tam tikri prašymai turi būti pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu) skirti išmoką arba gauti pažymą, gauti informaciją apie priskaičiuotas ir mokamas išmokas, sumokėtus mokesčius, draudiminius laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, sužinoti apie prognozuojamą pensiją bei kitą informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos, leisti kitiems asmenims peržiūrėti apie jo asmenį tvarkomą informaciją.

7. Lietuvos darbo biržos elektroninės paslaugos gyventojams: asmuo įregistruojamas darbo biržoje (per 5 dienas turi pateikti registracijai privalomus dokumentus). Sudaromas preliminarus įsidarbinimo planas, peržiūrimos išduotos rekomendacijos įsidarbinti, pranešama apie paruoštą pažymą, pateikiamas atsakymas į paklausimą.

8. Elektroninio archyvo informacinė sistema (EAIS): EAIS paskirtis – kaupti ir saugoti NDF sudarančius į valstybės archyvus perduodamus elektroninius dokumentus, užtikrinti teisėtą prieigą prie saugomų dokumentų informacinių technologijų ir ryšių priemonėmis, efektyviai administruoti NDF.

9. Elektroninė deklaravimo sistema: Per Elektroninio deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu galima pateikti ir gauti deklaracijas bei kitus dokumentus.

10. Teistumo (neteistumo) pažymų užsakymas: fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryta galimybė, atlikus autentifikaciją, elektroniniu būdu pateikti prašymą išduoti pažymą dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį.

11. Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje: ši paslauga teikiama Lietuvos Respublikos pilnamečiams fiziniams asmenims deklaruojant savo, naujagimio ar

nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ją pakeitus Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką.

12. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos elektroninių paslaugų svetainė „e. VKTI“:valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau - VKTI) elektroninių paslaugų svetainė „e. VKTI“ skirta: 1) keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą vykdančioms įmonėms, pageidaujančioms licencijavimo dokumentų prašymus pateikti arba informaciją apie paslaugų teikimą gauti elektroniniu būdu; 2) transporto priemonių gamintojams, pageidaujantiems kelių transporto priemonių (toliau - KTP) EB tipo patvirtinimą registruoti (registravimą pratęsti) arba informaciją apie VKTI registruotą, pratęstą KTP EB tipo patvirtinimą gauti elektroniniu būdu. Svetainėje „e. VKTI“ galima užsakyti administracines paslaugas: 1) pakeisti krovininio transporto veiklos licencijavimo dokumentus ir gauti prarasto dokumento dublikatą. 2) išduoti, pratęsti, pakeisti krovininius vežančios KTP licencijavimo dokumentus ir gauti prarasto dokumento dublikatą. 3) pakeisti keleivinio transporto veiklos licencijavimo dokumentus ir gauti prarasto dokumento dublikatą. 4) išduoti, pratęsti, pakeisti keleivius vežančios KTP licencijavimo dokumentus ir gauti prarasto dokumento dublikatą. 5) gauti informaciją apie įmonės veiklos ir KTP licencijavimo dokumentus. 6) gauti informaciją apie įmonės vienkartinius kelionės leidimus vežti krovinius. 7) registruoti KTP EB tipo patvirtinimą (registracijos pratęsimą). 8) gauti informaciją apie VKTI registruotą, pratęstą KTP EB tipo patvirtinimą. Svetainėje „e. VKTI“ galima pasitikrinti užsakytos elektroninės paslaugos būklę.

13. Duomenų apie suteiktas medicinines paslaugas ir išrašytų medikamentų apimtį peržiūra: naršyklėje pateikiama informacija apie asmeniui suteiktas medicinines paslaugas ir išrašytus medikamentus. Duomenis pateikia Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

14. Informacija apie Europos Sąjungos ir nacionalinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai: pareiškėjai ir paramos gavėjai informaciniame portale gali ieškoti informacijos apie savo pateiktas paraiškas ir jų būklę Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) informacinėse sistemose. Informaciniame portale taip pat viešai skelbiami pareiškėjai, pateikę paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. (KPP) programos investicines ir kompensacines priemones, ir paviešinti paramos gavėjų sąrašai, kaip to reikalaujama ES teisės aktuose. In the Information portal applicants and beneficiaries are able to search for information on their applications and their status in information systems of National Payment Agency (NPA).

15. Vilniaus miesto savivaldybės elektroninės paslaugos: ši paslauga leidžia identifikuotis Vilniaus miesto savivaldybės elektroninių paslaugų portale.

16. Pacientų registravimo sistema: nustato gydytojų darbo grafikus bei leidžia registruoti pacientus nustatytu laiku.

17. Metrikacijos paslaugų informacinė sistema (MEPIS): užsakoma elektroninė paslauga įregistruoti civilinės būklės akto įrašą, išduoti civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimą, pakartotinį liudijimą, civilinės būklės akto įrašo išrašą, pažymą.

18. Aplinkosaugos leidimų informacinė sistema ALIS: elektroninių aplinkosaugos leidimų išdavimo paslaugos.

19. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras: rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti ir saugoti draudžiamųjų asmenų duomenis ir dokumentus.

20. Paraiškų priėmimo informacinė sistema. Modulis skirtas žemės ūkio veiklos subjektams: paraiškos gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų, tiesiogines išmokas už mėsinius galvijus ir (arba) už mėsines avis ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones užpildymas bei pateikimas.

21. Gyvenamosios vietos deklaravimas asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui: ši paslauga teikiama Lietuvos Respublikos pilnamečiams piliečiams išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui.