3 g. cibulskas

Mokyklų tobulinimo centras

ES SF MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA+

Projekto „Lyderių laikas“baigiamoji konferencija

2011 05 18

Lyderystės plėtros modeliai mokyklos, savivaldybės ir šalies

lygmenimis: savarankiškumo stiprinimas, iniciatyvų skatinimas

Dr. Gintautas Cibulskas

Mokyklų valdymo (lyderystės) modelio tikslas ir uždaviniai 2009 11 – 2011 04

• Sukurti tvariosios lyderystės principais grindžiamą modelio aprašą, orientuojantis į mokymąsi remiančią lyderystę

• Išanalizuoti sėkmingas lyderystės plėtros Lietuvos mokyklose bei regionuose patirtis

• Apibrėžti lyderystės perspektyvas, prielaidas bei sąlygas mokyklos, regiono bei nacionaliniu lygmeniu

• Remiantis gretutinėse projekto veiklose atliktais tyrimais bei sukurtais produktais įvertinti LMM įgyvendinimo perspektyvas bei paruošti įgyvendinimo mechanizmą

• Sukurti karjeros mokykloje bei švietimo srityje sistemos gaires ugdant partnerystę bei gebėjimą dalintis lyderyste

• Kur mes esame?

• Kur mes einame?

Švietimo misija1) padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą; 2) padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį, ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui;

Švietimo misija

3) užtikrinti darnią, žiniomis grįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą ir taip stiprinti visuomenės kūrybines galias; 4) laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą.

• Ar mes žinome kokių tikslų siekiame?

“Jeigu aš nežinau, kur einu, kaip sužinosiu, kad jau atėjau”

M. Tvenas

• Ar pasiekiame mes šiuos tikslus?

“ Nėra labiau beprasmiško užsiėmimo, kaip superefektyviai atlikti tai, ko niekam nereikia...”

P. Drucker, 1963

Švietimo tikslai• 1) išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines

orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;

ES šalių gyventojai: gimusiųjų vidutinė gyvenimo trukmė metais

80,179,7 79,7 79,6 79,5 79,5 79,4 79,4 79,4 79,4 79,4

79,1 79,0

78,3 78,3

77,6 77,677,3

76,2

75,0

74,373,9

73,0 72,972,6

71,971,3

71,1

80,580,1

70

72

74

76

78

80

82

Isp

an

ija

*

Ita

lija

**

Šve

dij

a**

Liu

ks

em

bu

rga

s

Au

str

ija

Air

ija

Kip

ras

*

ES

-15

*

Pra

nc

ūzi

ja

Ma

lta

Nyd

erl

and

ai*

Su

om

ija

Vo

kie

tija

*

Gra

ikij

a*

Ju

ng

tin

ė K

ara

lys

tė*

Po

rtu

ga

lija

*

ES

Slo

vė

nija

Bel

gij

a**

Dan

ija

**

Ček

ijo

s R

es

pu

bli

ka

Le

nk

ija

*

Slo

va

kij

a

ES

-12

Ven

gri

ja

Est

ija

Bu

lga

rija

*

Ru

mu

nij

a*

Lie

tuv

a

La

tvij

a

Savižudybės 100000 gyventojų ES šalyse

37,0

23,222,522,0

19,618,7

17,616,315,615,115,014,8

13,812,212,011,911,811,211,011,0

10,0 9,9 9,6 9,68,7

7,0 6,7 5,94,2

3,1

0,7

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Lie

tuva

Ven

gri

ja

Lat

vija

Slo

vėn

ija

Bel

gija

**

Est

ija

Su

om

ija

Pra

ncū

zija

*

ES

-12

Eu

rop

os

reg

ion

as

Len

kija

Au

stri

ja

Ček

ijos

Res

pu

blik

a

Dan

ija**

Ru

mu

nija

*

Slo

vaki

ja

Šve

dija

*

ES

Bu

lgar

ija*

Vo

kiet

ija*

ES

-15*

Liu

ksem

bu

rgas

Po

rtu

gal

ija*

Air

ija

Nyd

erla

nd

ai*

Isp

anija

*

Jun

gti

nė

Kar

alys

tė*

Ital

ija**

Mal

ta

Gra

ikija

Kip

ras*

ES šalių gyventojai: naujagimių skaičius 1000 gyventojų,

14,8

12,6

12,011,911,811,5

11,3 11,211,0 10,9

10,7 10,7 10,610,4 10,410,2 10,110,0

9,7 9,6 9,6 9,6 9,5 9,5 9,4 9,39,0 9,0 9,0

8,6

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15A

irija

Pra

ncū

zija

Jun

gti

nė

Kar

alys

tė*

Dan

ija*

Liu

ksem

bu

rgas

Nyd

erla

nd

ai

Bel

gija

Šve

dija

Su

om

ija

Kip

ras

Est

ija

Isp

anija

*

ES

-15* ES

Po

rtu

gal

ija

Ru

mu

nija

Slo

vaki

ja

Ček

ijos

Res

pu

blik

a

Ven

gri

ja

ES

-12

Mal

ta

Gra

ikija

*

Au

stri

ja

Ital

ija

Lat

vija

Len

kija

*

Slo

vėn

ija

Bu

lgar

ija*

Lie

tuva

Vo

kiet

ija*

Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: išorinės mirties priežastys,

156

131

116

69 68 65 63 62 60 56 55 5449 46 45 45 44 44 43 42 41

37 34 34 33 32 30 29 27 26

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

Lie

tuva

Lat

vija

Est

ija

Su

om

ija

Ven

gri

ja

ES

12

Len

kija

Slo

vėn

ija

Ru

mu

nija

*

Slo

vaki

ja

Ček

ijos

resp

ub

lika

Bel

gija

**

Pra

ncū

zija

*

Dan

ija**

Bu

lgar

ija*

Po

rtu

gal

ija*

Šve

dija

*

Au

stri

ja ES

Liu

ksem

bu

rgas

Kip

ras*

ES

-15*

Ital

ija**

Gra

ikija

Isp

anija

*

Vo

kiet

ija*

Air

ija

Jun

gti

nė

Kar

alys

tė*

Nyd

erla

nd

ai*

Mal

ta

Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: su alkoholio vartojimu susijęs mirtingumas

191

158 157

129

115

10294 93 91 89

81 76 75 72 71 69 68 67 6658 58 57 53 52 51 49 46 42 41 37

0

50

100

150

200

Lie

tuv

a

Est

ija

La

tvij

a

Ven

gri

ja

Ru

mu

nij

a*

ES

-12

Slo

vė

nija

Su

om

ija

Slo

va

kij

a

Le

nk

ija

Ček

ijo

s R

es

pu

bli

ka

Dan

ija

**

Bel

gij

a**

Pra

nc

ūzi

ja*

Po

rtu

ga

lija

*

Au

str

ija ES

Bu

lga

rija

*

Liu

ks

em

bu

rga

s

ES

-15

*

Vo

kie

tija

*

Šve

dij

a

Ita

lija

**

Ju

ng

tin

ė K

ara

lys

tė*

Isp

an

ija

*

Kip

ras

*

Air

ija

Gra

ikij

a

Nyd

erl

and

ai*

Ma

lta

Švietimo tikslai

• 3) stiprinti visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą;

ES šalys: BVP procentas nuo viso ES-27 BVP,

19,98%

16,49%

15,50%

12,77%

8,45%

4,57%

2,72% 2,65% 2,35% 2,23%1,90% 1,69% 1,52% 1,45% 1,34%

0,98% 0,84% 0,78%0,38% 0,29% 0,26% 0,22% 0,21% 0,14% 0,13% 0,11% 0,04%

0%

5%

10%

15%

20%

Vo

kie

tija

Jun

gtin

ė K

ara

lyst

ė

Pra

ncū

zija

Ita

lija

Isp

an

ija

Nyd

erla

nd

ai

Be

lgija

Šve

dija

Le

nki

ja

Au

strij

a

Da

nija

Gra

ikija

Airi

ja

Su

om

ija

Po

rtu

ga

lija

Če

kijo

s R

esp

ub

lika

Ru

mu

nu

ja

Ve

ng

rija

Slo

vaki

ja

Liu

kse

mb

urg

as

Slo

vėn

ija

Bu

lga

rija

Lie

tuva

La

tvija

Kip

ras

Est

ija

Ma

lta

Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė, tūkst. Eurų

54,8 54,753,3

52,2

48,347,4

46,044,5 44,5

40,3 40,0

37,0

30,6

27,025,7

22,4

19,1

14,512,7

10,69,0 8,9

7,7 6,8 6,54,6

0,00

5,00

10,00

15,00

20,00

25,00

30,00

35,00

40,00

45,00

50,00

55,00

60,00

Danija

Nyder

landa

i

Norve

gija

Suom

ija

Austri

ja

Belgija

Švedij

a

Vokiet

ijaAirij

a

Jung

.Kar

alystė

Pranc

ūzija

Italija

Ispan

ija

EU-27

Graiki

ja

Kipras

Slovėn

ija

Portu

galija

Čekija

Lenk

ija

Estija

Vengr

ija

Slovak

ija

Latvi

ja

Lietu

va

Rumun

ija

Švietimo tikslai• 2) nustatyti jaunuolio kūrybinius

gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžio kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinės technologinės, ekonominės bei verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

Švietimo tikslai• 5) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti

demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui.

100 %

Koks Lietuvos mokyklos potencialas ?

Kiek panaudojamas šis potencialas?

?

• Kodėl jis nepanaudojamas?

• Kokio švietimo mums reikės?• Kokios mokyklos mums reikės?• Kur mes eisime?

• Kokia mokykla yra gera?• Ką mes mokome?• Ko mokyti?• Kaip mokyti?• Kas turi mokyti?

• Kokio mokytojo mums reikia?• Ar mums reikalingas mokytojas –

lyderis?

• Probleminiai klausimai, į kuriuos reikėjo atsakyti

Kokie mūsų mokytojai?

Dauguma mokytojų turi lyderystės potencialą

Dauguma yra nevykėliai

Sudaryti sąlygas, kad jie atsiskleistų

Sukurti tokias sąlygas, kad jie padarytų kiek įmanoma

mažiau žalos

Kokių sąlygų

reikia, kad jie

atsiskleistų?

Veikla struktūroje Valdymo struktūra

Kokį modelį kurti?

Lyderystės modelis Valdymo modelis

Dauguma turi lyderystės potencialą

Sudaryti sąlygas, kad jie atsiskleistų

Veikla struktūroje

Lyderystės modelis

• Gebėjimas susitarti

• Kas mes esame vieni kitiems?

G. Cibulskas©

TikrintojaiAŠ

G. Cibulskas©

Mokytojas

G. Cibulskas©

Pasakykit kaip mane

tikrinsite, aš pasakysiu kaip

aš elgsiuos

http://vetytaametyta.blogas.lt/files/2009/11/job-interview12.jpg

G. Cibulskas©

Kolega

AŠ

G. Cibulskas©

AŠ

Kolegos

G. Cibulskas©

• Noras dėti pastangas bendrų tikslų pasiekimui?

• Lyderystė mokykloje pirmiausia siejama su mokymąsi remiančia lyderyste, tačiau vieno tikslaus ir aiškaus recepto, kaip vystyti ir įtvirtinti lyderystę mokykloje nėra.

• Nuo 8-tojo dešimtmečio vykdomi užsienio šalyse tyrimai pagrindžia nuostatą, jog lyderystė ar lyderiavimas yra kontekstualus ir situatyvus ir bendrų rekomendacijų teikimas lyderiavimui, skaidant jas į trijų kintamųjų, - šalies, steigėjo ir mokyklos – lygmenimis iš dalies yra problematiškas,

• Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kiekvienoje iš jų yra unikalios mokyklos, šiose mokyklose yra unikalus personalas ir unikali mokyklos kultūra.

• Unikalumo nuneigimas ir holistiškumo (kuris šiuo atveju sunkiai įmanomas) sąvokos neadekvatus vartojimas, gali sukelti neigiamų pasekmių pačiose mokyklose, kuomet lyderystės idėja gali būti atmetama.

• Lietuvos, o tuo pačiu ir kiekvienos jos mokyklos kontekstas (vieta, dydis, vadovai, personalas, kultūra ir kt.) yra skirtingas.

• Neįmanoma surasti dviejų tokių pačių mokyklų, todėl galima manyti, kad kai kurios lyderystės mokykloje prielaidos gali būti bendros visoms mokykloms, tačiau kažkokia dalis prielaidų bus skirtingos.

• Pagrindiniai lyderystės aspektai yra tinkami ko gero visuose kontekstuose, tačiau kalbant apie lyderystę mokykloje, būtina turėti galvoje specifinį mokyklos kontekstą ir tai, kad lyderystė pati yra „minkštasis“ faktorius, kurį įspausti į „kietus“ rėmus kažin ar yra tikslinga, nes tuomet gali pradingti pati lyderystės idėja.

• Neretai lyderystė mokykloje yra suvokiama, kaip vadovo lyderystė, t.y., kad mokyklų vadovai ir lyderiai yra tapatūs asmenys

• Pagal dabartinę mokyklos lyderystės sampratą lyderis jau nebėra tapatinamas tik su mokyklos vadovu, juo gali būti bet kuris mokyklos bendruomenės narys.

• Tai reiškia, kad personalo darbuotojai, o taip pat tėvai, mokiniai gali reikštis kaip lyderiai tam tikroje savo veiklos srityje.

• Kuo daugiau mokykloje bus tokių mokytojų, kuriems bus sudaromos sąlygos lyderiauti jie bus skatinami ir puoselėjami, tuo bus geresnės sąlygos siekiant sėkmingos ir efektyvios švietimo lyderystės.

Lyderystė mokykloje

Asmeninis lygmuoKolegų lygmuoMokinių lygmuoIšorės

subjektų lygmuo

Dalijimasis patirtimi

Lyderystės skatinimo priemonės

Iniciatyvumas Ir atsakomybė

Požiūris, kad lyderiais gali būti visi

Investicijos į lyderių ugdymą

Profesinė kompetencija

Kolegų palaikymas

Karjeros galimybės

Gebėjimas daryti įtaką

Palankus vadovų požiūris

Mokykla

Dalyvavimas Strateginiame

planavime

Partnerystės, priimant

sprendimus, skatinimas

Realaus strateginio Planavimo mokyklose įdiegimasVadovų

atestacija

Vadovų priėmimas

į darbą

Kvalifikacijos tobulinimo

sistema

Stebėsena skatinanti lyderystę

Mokykla

Stebėsenos, skatinančioslyderystę ir atsakomybęįdiegimas

Realaus strateginio planavimo

principų įdiegimo sąlygų sudarymas

Mokyklų savarankiškumas

Valdymo liberalizavimas + atsakomybė

VEIKLOS SKALĖ: Pasyvumas -------------------------------- Aktyvumas

DalyvavimasParama

Aktyvus veikimas

ĮsigalinimasIndividualu-

mas Izoliacija

DALY

VAVI

MO

SKA

LĖ:

Indi

vidu

aizm

as --

- Ben

druo

men

išku

mas

A 1

B 1

C 1

B 2 C 2

Lyderystės taikymas

Įgytos lyderystės kompeten-

cijos

A 2

Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi procesas:liberalios / atsitraukusios lyderystės išsivystymas

toksišką lyderystę

PRIMITYVI LYDERYSTĖ:

LIBERALI / ATSITRAUKUSI


TOKSIŠKA

Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi procesas:biurokratinės lyderystės išsivystymas į toksišką

lyderystę


BIUROKRATINĖ

PRIMITYVI LYDERYSTĖ:NARCIZIŠKA


TOKSIŠKA

Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi modelis:autokratinės lyderystės išsivystymas į

toksišką lyderystę


AUTOKRATINĖ



TOKSIŠKA

Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi modelis:charizmatinės lyderystės išsivystymas į toksišką

lyderystę


PATERNALISTINĖ LYDERYSTĖ:

CHARIZMATINĖ


TOKSIŠKA

. Konkuruojantis linijinis lyderystės vystymosi procesas:narciziškos lyderystės išsivystymas į demokratišką arba autoritarinę lyderystę



AUTORITARINĖ

MODERNI LYDERYSTĖ:

DEMOKRATINĖ

Konkuruojantis linijinis lyderystės vystymosi procesas: situacinės lyderystės išsivystymas į bet kurį primityvios arba paternalistinės, arba modernios, arba išmintingos lyderystės stilių

PATERNALISTINĖ LYDERYSTĖ:SITUACINĖ


BET KURIS STILIUS


BET KURIS STILIUS

MODERNI LYDERYSTĖ:

BET KURIS STILIUS

IŠMINTINGA LYDERYSTĖ:BET KURIS

STILIUS

Konkuruojantis linijinis lyderystės vystymosi procesas:autokratinės lyderystės išsivystymas į veikiančią lyderystę


AUTOKRATINĖ / NURODANT /

NUKREIPIANTII


AUTOKRATINĖ / NURODANT /

NUKREIPIANTII


BIUROKRATINĖ


BIUROKRATINĖ


CHARIZMATINĖ

MODERNI LYDERYSTĖ:

VEIKIANTI

Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi procesas:autokratinės lyderystės išsivystymas į tarpininkaujančią / atstovaujančią lyderystę


AUTOKRATINĖ / NURODANTI

MODERNI LYDERYSTĖ:

VEIKIANTI

MODERNI LYDERYSTĖ:

DALYVAUJANTI

MODERNI LYDERYSTĖ:

KOOPERATYVI / PAREMIANTI

MODERNI LYDERYSTĖ:ĮTRAUKIANTI

MODERNI LYDERYSTĖ:ĮGALINANTI

IŠMINTINGA LYDERYSTĖ:

ATSTOVAUJANTI / TARPININKAUJANTI

Nuoseklaus ciklinio ir transformacinio linijinio bei ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: autokratinės lyderystės išsivystymas į tarnaujančią lyderystę

PATERNA-LISTINĖ

LYDERYSTĖ:TRANSAKCINĖ


AUTOKRATINĖ

MODERNI LYDERYSTĖ:

KOOPERATYVI


ETIŠKA


PASLAUGI


TARNAUJANTI

Nuoseklaus ciklinio, transformacinio ir nuoseklaus linijinio lyderystės vystymosi procesų dermė: autokratinės lyderystės išsivystymas į veikiančią lyderystę


AUTOKRATINĖ

PATERNA-LISTINĖ



MODERNI LYDERYSTĖ:

VEIKIANTI

Konkuruojančio linijinio, transformacinio linijinio ir ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: biurokratinės arba autokratinės lyderystės išsivystymas į atstovaujančią lyderystę


AUTOKRATINĖ


BIUROKRATINĖ

PATERNA-LISTINĖ


PATERNA-LISTINĖ

LYDERYSTĖ:UGDOMOJI /

SUPERVIZINĖ

PATERNA-LISTINĖ

LYDERYSTĖ:MENTORYSTĖS


ATSTOVAUJANTI / TARPININKAU-

JANTI

. Linijinio nuoseklaus, transformacinio linijinio ir ciklinio bei konkuruojančio linijinio lyderystės vystymosi procesų dermė: deleguojančios lyderystės išsivystymas į transformacinę arba tvariąją lyderystę


LIBERALI / DELEGUOJANTI / ATSITRAUKUSI


AUTOKRATINĖ

PATERNA-LISTINĖ


PATERNA-LISTINĖ

LYDERYSTĖ:MENTORYSTĖS

MODERNI LYDERYSTĖ:

VEIKIANTI

MODERNI LYDERYSTĖ:

DALYVAUJANTI / DEMOKRATINĖ

IŠMINTINGA LYDERYSTĖ:ATSTOVAU-

JANTI


TARNAUJANTI


PASLAUGI

IŠMINTINGA LYDERYSTĖ:TRANSFOR-

MACINĖ

PATERNA-LISTINĖ

LYDERYSTĖ:UGDOMOJI


MODERNI LYDERYSTĖ:

VEIKIANTI

MODERNI LYDERYSTĖ:

DALYVAUJANTI


TVARIOJI

Nuoseklaus linijinio ir transformacinio linijinio lyderystės vystymosi procesų dermė: išmintingos ekspertinės lyderystės transformacija į besidalijančią lyderystę

IŠMINTINGA LYDERYSTĖ:EKSPERTINĖ

MODERNI LYDERYSTĖ:

DALINĖ / PRIJUNGIAMOJI

MODERNI LYDERYSTĖ:

KOOPERATYVI


ETIŠKA



BESIDALIJANTI

Transformacinio linijinio ir ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: išmintingos ir paternalistinės lyderystės stilių dermės transformacija į išmintingosios lyderystės stilių dermę


CHARIZMATINĖ


ETIŠKA


EKSPERTINĖ / AUTORITETO

MODERNI LYDERYSTĖ:ĮTRAUKIANTI


MODERNI LYDERYSTĖ:

VEIKIANTI

MODERNI LYDERYSTĖ:

DALYVAUJANTI


PASLAUGI


TARNAUJANTI


ATSTOVAUJANTI


BESIDALIJANTI


TARNSFORMACINĖ


TVARIOJI

1 a

0

2 b

3 c

4 d

5 e

Aktyvus veikimas

Įsigalinimas

Pasyvumas Izoliacija

DalyvavimasParama

Lyderystės stiliaus

taikymas


cijos

IND

IVID

UA

LIZ

MA

S

ĮSIS

ĄM

ON

INIM

AS

INIC

IJA

VIM

AS

AP

SIS

PR

EN

DIM

AS

VE

IKL

UM

AS

VY

ST

YM

AS

IGNORAVIMAS

DALINIS PAKLUSNUMAS

KONFORMIZMAS

DALINIS DALYVAVIMAS

INTEGRALUS DALYVAVIMAS

ĮSISĄMONINTAS TARNAUJANTIS

DARNUS DALYVAVIMAS

A 2 B 2 C 2

A 1

B 1

C 1

1 a

0

2 b

3 c

4 d

5 e

Aktyvus veikimas

Įsigalinimas

Pasyvumas Izoliacija

DalyvavimasParama

Lyderystės stiliaus

taikymas


cijos

IND

IVID

UA

LIZ

MA

S

ĮSIS

ĄM

ON

INIM

AS

INIC

IJA

VIM

AS

AP

SIS

PR

EN

DIM

AS

VE

IKL

UM

AS

VY

ST

YM

AS

IGNORAVIMAS

DALINIS PAKLUSNUMAS

KONFORMIZMAS

DALINIS DALYVAVIMAS

INTEGRALUS DALYVAVIMAS

ĮSISĄMONINTAS TARNAUJANTIS

DARNUS DALYVAVIMAS

A 2 B 2 C 2

A 1

B 1

C 1

Konsultavimas

Longitudinis tyrimas

Virtuali aplinka

Formalios ir neformalios studijos

• 0 – lyderystės ir dalyvavimo bei veiklumo nebuvimas, atsitraukimas, pasyvumas, izoliacija;

• 1 a – taikoma primityvi lyderystė, vyrauja ignoravimas ir dalinis paklusnumas, tačiau egzistuoja įsisąmoninimas apie vykdomus veiksmus ir veiklas, tačiau ne apie kaitą ir kūrybiškumą; darbuotojai stebi, pasyviai mokosi iš kitų lyderystės įgūdžių, orientuojasi į formalius autoritetus lyderystės mokymesi (naujokas lyderis);

• 2 b - dar egzistuoja primityvios lyderystės elementai, tačiau išjudama link paternalistinės lyderystės, kurioje yra dalinis paklusnumas, tačiau gajus konformizmas; pasireiškia iniciatyvumas ir auga sąmoningumas dėl poreikio kaitai; darbuotojai turi galimybes lyderiauti, atliekant trumpalaikes užduotis (pradedantysis lyderis);

• 3 c – taikoma visaverčiai paternalistinė lyderystė, tačiau palaipsniui atsiranda ir modernios lyderystės elementai; dalyvavimas nėra pasyvus, dalinis; veikloje yra galimybių priimti sprendimus patiems arba aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime; darbuotojai turi galimybes lyderiauti vykdant trumpalaikes ir ilgalaikes užduotis, dirbdami grupėse ir / ar komandose, t. y. turi lyderiavimo praktikos (kompetentingas lyderis);

• 4 d – visaverčiai taikoma moderni lyderystė ir inkorporuojami palaipsniui išmintingos lyderystės elementai; realizuojamas integralus dalyvavimas, bendruomenės įsigalina veikimui ir atsakomybei, vyrauja paramos atmosfera; darbuotojai visaverčiai lyderiauja, vykdydami ugdymą ir mentorystę, dalijasi patirtimi, turi pakankamai lyderiavimo praktikos ir vykdo sklaidą organizacijos aplinkoje bei už jos ribų, atstovaudami organizaciją (patyręs lyderis);

• 5 e – visaverčiai taikoma išmintinga lyderystė, kuri sudaro galimybes sąmoningam bendruomenės dalyvavimui ir tarnystei, dalijimuisi ir paslaugumui; vyrauja įsitraukimas, įsigalinimas, vystymas/is; kiekvienas bendruomenės narys pasitiki savimi ir yra pasirengęs lyderiauti, atsižvelgiant į konkrečias veiklas, užduotis, tikslus, kontekstus ar situacijas, prisiimdamas atsakomybes ir rizikas; kiekvienas darbuotojas pasitiki savo kompetentingumu dalyvauti kaitoje ar / ir ją inicijuoti; darbuotojai kompetentingi lyderiauti vertinant, integruojant, transformuojant, modifikuojant ir keičiant (ekspertas lyderis).

• Tačiau, vis tik, pirmasis žingsnis, yra įsivertinti situaciją:

• Kas esame – kokios mūsų vertybės, nuostatos, moralė, etika, kultūra?

• Kur esame – kokias vykdome užduotis, ką esame nuveikę, kokių siekiame tikslų,?

• Kuo disponuojame – kokie mūsų ištekliai (intelektiniai, socialiniai, moraliniai, finansiniai, materialiniai?

• Kokia mūsų organizacinė kompetencija – darbuotojų ir organizacinis kompetentingumas?

• Kokie organizacijai yra aktualūs pagrindiniai konceptai - demokratija ar autokratija; bendradarbiavimas ar konfliktas; lygybė ar įvairiapusiškumas; teisingumas ar sąžiningumas; taisyklės, teisės ar laisvė ir tvarka; individas ar bendruomenė; parama ar atsitraukimas; įgalinimas ar paklusnumas; galia ar autoritetas ir t. t.

• Lyderystės poreikis išryškėja vykdomose veiklose, o stilius išsigrynina įvykdžius antrą žingsnį sudarančius etapus, kuriame derinami trys komponentai –

• organizacinė bei individuali savirefleksija ir įsivertinimas;

• siekiamų tikslų suformulavimas ir apsisprendimas dėl aktualių organizacijai adaptuojamų inovacijų;

• konkretaus lyderystės stiliaus taikymas skirtinguose veiklos etapuose, veikiant pagal esamą situaciją ir kontekstą, sudarant prielaidas lyderystės stilių kaitos realizavimui:

• Organizacijos darbuotojų koncentravimasis į save (pvz., kompetenciją, patirtis, vertybes, nuostatas), asmeninio potencialo įsivertinimas ir savirefleksija;

• Organizacinis atidumas įvairiapusiškumui ir organizacinė refleksija (grupėse, komandose);

• Esamo konteksto supratimas organizacijos ir individualiame lygmenyse;

• Lyderio veikla / veikimas remiasi trimis lyderystės dimensijomis – kognityvia (mąstymo), veiklos ir emocine, kurios integruojamos lyderystėje keturiais komponentais: nustatymu, vertinimu, bendra sąranga, sklaida.

. Nuoseklaus linijinio ir ciklinio, transformacinio linijinio ir ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: dalyvaujančios lyderystės išsivystymas į tvariąją lyderystę

MODERNI LYDERYSTE:

DEMOKRATINE / DALYVAUJANTI

PATERNALISTINE LYDERYSTE:UGDOMOJI /

SUPERVIZINE

PATERNALISTINE LYDERYSTE:

MENTORYSTES

MODERNI LYDERYSTE: ITRAUKIANTI

MODERNI LYDERYSTE:

KOOPERATYVI

IŠMINTINGA LYDERYSTE:

BESIDALIJANTI / SUBALANSUOTA


ATSTOVAUJANTI / TARPININKAUJANTI


BENDRADARBIAU-JANTI


TVARIOJI


TRANSFORMA-CINE

• Paminėtose trijose dimensijose išryškėja trys pagrindiniai modelio komponentai – veikla, dalyvavimas, mokymasis. Prie jų prisijungia ketvirtasis – lyderystė, kuris: nėra statiškas, stabilus; yra besivystantis; neįmanomas be veiklos ir dalyvavimo, aktyvumo ir bendruomeniškumo; išryškėja asmeniui veikiant ir mokantis įvairiose veiklos ir mokymosi situacijose Šiuo atveju natūralioje veiklos aplinkoje integruojasi asmens / grupės, bendruomenės reflektyvus mokymasis, mokymasis iš patirties, praktinis mokymasis, savivaldus ir savaiminis mokymasis.

• Pripažįstant trijų dimensijų (veikos, emocinės ir kognityvios) integralumą ir poveikį lyderystės vystymui bei taikymui, ir lyderystės fenomeno organiškumą / procesualumą, galima teigti, jog lyderystės vystymas/is bet kurioje švietimo organizacijoje vyksta vienu metu horizontaliai, vertikaliai ir įstrižai

DALY

VAVI

MAS

VEIKLA

VEIKLA EMOCIJOS

MĄSTYMAS

• Vadinasi, kiekvienas lyderystės vystymosi komponentas – dalyvavimas, veikla, lyderystė ir mokymasis – atstovauja konkrečias ašis: veikla - X – kategorijų ašį, o dalyvavimas - Y – kategorijų ašį; mokymasis atstovauja Z1 ir lyderystė Z 2 – gylio, prasmingumo ašis.

• Tai reikštų, kad esant aktyvesnei veiklai ir įsitraukusiam dalyvavimui, prasmingam ir giliam mokymuisi bei apgalvotai lyderystei, tuo darnesnė organizacijos veikla ir valdymas.

• Lyderystės vystymui/si svarbus įgyvendinimas ir praktika, todėl aktualu išryškinti procesualumą ir kryptis

• Lyderystės vystymosi komponentai, atstovaujantys ašis, nėra patys sau, o sudaro skales:

• veiklos komponentas atstovauja veiklos skalę, kurioje diskursas yra nuo pasyvumo iki aktyvumo;

• dalyvavimo komponentas atstovauja dalyvavimo skalę, kurioje diskursas yra nuo individualizmo iki bendruomeniškumo;

• mokymosi komponentas atstovauja mokymosi skalę, kurios diskursas yra nuo naujoko (turinčio pirminį rinkinį kompetencijų, kurias gali taikyti ribotoje aplinkoje, tipinėse situacijose) iki eksperto (turinčio platų rinkinį kompetencijų, taikomų įvairiuose kontekstuose bei situacijose, kurios yra žinomos ir nežinomos, tipinės ir netipinės);

• lyderystės komponentas atstovauja lyderystės skalę, kurios diskursas yra nuo primityvumo (primityvios lyderystės tipo stilių) iki išmintingumo (išmintingos lyderystės tipo stilių).

VEIKLOS SKALĖ: Pasyvumas -------------------------------- Aktyvumas

DalyvavimasParama

Aktyvus veikimas

ĮsigalinimasIndividualu-

mas Izoliacija

DALY

VAVI

MO

SKA

LĖ:

Indi

vidu

aizm

as --

- Ben

druo

men

išku

mas

A 1

B 1

C 1

B 2 C 2

Lyderystės taikymas


cijos

A 2

• Veiklos ir dalyvavimo komponentai yra pagrindiniai, sudarantys kontekstą vystytis lyderystei ir mokytis įvairiose aplinkose bei situacijose. Taigi, lyderystės ir mokymosi komponentai yra kontekstualūs ir jų turinys kinta pagal situacijas, atvejus, kontekstus.

• Todėl ir aktualu įsisąmoninti lyderystės ir mokymosi neatskiriamumą bei šiems komponentams būdingas vystymosi bei kaitos (kintamumo) charakteristikas, t. y. nėra galutinio ir nekintamo lyderystės modelio, kaip nėra galutinio ir nekintamo lyderystės stiliaus bei baigtinio mokymosi.

• kuo stipresnis individualizmas ir pasyvumas organizacijoje, tuo primityvesni taikomi lyderystės stiliai (pvz., autokratinis, biurokratinis, liberalus), tuo mažiau galimybių yra bendruomenės nariams mokytis iš aplinkos, vieniems iš kitų, veiklos. Vadinasi, daugiau tokioje organizacijoje yra izoliuotumo, pasyvumo, atsitraukimo, stebėjimo, kontrolės ir pan.

• kuo daugiau galimybių veikloje pripažinti savo ir kitų kompetentingumą įgyjant naujų kompetencijų, tuo didesnės galimybės organizacijos bendruomenei vystyti bendrą žinojimą (mentalinį ir intelektinį potencialą), plėtoti įgūdžius iki meistriškumo, keisti sąmoningai supratimą, orientuojantis į kaitą ir pripažįstant jos vertingumą organizacijos veiklai ir žmonėms.

• Kokiu laikmečiu mes gyvename?• Kokiame kontekste veikia mokyklos?

• Kaip mes identifikuojam save Europos Sąjungoje ir Pasaulyje?

• Kaip identifikuoja mus Europos Sąjungoje ir Pasaulyje?

• Kokiais mes norime būti?

Kokios mokyklos mums reikia?Kokia mokykla yra gera?

• Kas man yra mokykla, kurioje aš dirbu ir kas mokyklai esu aš?

• Kas mes esame vieni kitiems?

TikrintojaiAŠ

Mokytojas

Pasakykit kaip mane

tikrinsite, aš pasakysiu kaip

aš elgsiuos

http://vetytaametyta.blogas.lt/files/2009/11/job-interview12.jpg

Kolega

AŠ

AŠ

Kolegos

•Ką mes mokome?

•Ko mokyti?

•Kaip mokyti?

• Ar mokinys yra išmokomas?

• Ar mokinys geba mokytis?

8 “t.p.” pamoka8 “t.p.” pamoka

Visi to paties amžiaus mokiniai tuo pačiu metu, mokomi to paties

mokytojo, toje pačioje patalpoje tomis pačiomis priemonėmis turi taip

pat gerai pasiekti tą patį tikslą, per tą patį laiką.

Visi to paties amžiaus mokiniai tuo pačiu metu, mokomi to paties

mokytojo, toje pačioje patalpoje tomis pačiomis priemonėmis turi taip

pat gerai pasiekti tą patį tikslą, per tą patį laiką.

• Kas mums yra klasė?• Kas vaikui yra klasė?

O koks mokyklos valdymas turi būti?

Koks mokytojo vaidmuo?Kokio mokytojo mums

reikia?

• Kuri paradigma geriausia:• Mokymo?• Mokmosi?• Sąveikos? .......

Aš nekenčiu mokyklos

Aš dirbu Sąveikos

paradigmoje

Aš dirbu mokymosi paradigm

oje

Aš taikau modernius metodus

Ar mums reikia mokytojų - lyderių?

• LYDERIS kilmė – angl. lead (kelias), leaden (keliauti).

Lyderiavimas - tai poveikio žmonėms menas, veikiant įtikinimu ar pavyzdžiu; tai asmens savybė veikti kitą asmenį, paskatinant jo didesnį pasiryžimą veiklai;•Menas arba toks įtakos žmonėms darymo procesas tam, kad jie savanoriškai dėtų pastangas ir entuziazmą tikslų pasiekimui (G. Weirich)

Lyderystės samprata

1. Lyderis turi turėti pasekėjų;

2. Lyderis turi daugiau įtakos pasekėjams, negu jie jam;

3. Lyderystė numato poveikį pasekėjams tam, kad būtų pasiekti bendri grupiniai tikslai.

• Ar galima išugdyti lyderius?

• Ar aš noriu būti lyderiu?

Mūsų stiprios pusės Mūsų silpnos pusės

3 g. cibulskas

Education