KULTŪRA

Dailėskritikoįsiūbuota valtis

TRASA

Aikštelėsenugalilaukinėstaisyklės

SPORTAS

Mūsų pora Zagrebe nešoks11p.

2013 m. sausio 23 d. / Trečiadienis / Nr. 18 (13 443)

ORAI

Šiandien: šalta,debesuota su pragiedruliais.Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šalčio.

19p.

Mokesčių mokėtojų pinigusrijusi parlamentarų privilegijapanaikinta - baseinas ir pirtisSeimo viešbutyje uždaryti.Tačiau norą naudotis jais irten pat veikiančiu mankštoskambariu dabar pareiškė Sei-mo kanceliarijos darbuotojai.

Seimo viešbutyje sostinės Gedi-mino prospekte įrengtu baseinu irpirtimi parlamentarai nebegalinaudotis beveik mėnesį. Seimovaldyba nusprendė juos uždaryti,nes jų išlaikymas kainavo bran-giai, o nuolat jais naudojosi vos ke-li parlamentarai. Tuo metu basei-

no ir pirties išlaikymo kaštai buvodideli, siekė apie 150 tūkst. litų permetus. Tačiau pageidavimą naudo-tis šiuo kompleksu Seimo pirmi-ninkui Vydui Gedvilui išsakė par-lamento darbuotojų profsąjungųatstovai.

4p.

Į relaksacijos centrą dairosi Seimo darbuotojai

UŽSIENIS

Narkotikų kurjerių rojus

Per Tadžikistano teritoriją driekia-si vienas pelningiausių narkotikųkelių pasaulyje. Neturtingiems ta-džikams narkotikų verslas - išsi-gelbėjimas iš skurdo. Šalies gyven-tojams sunku atsispirti pinigųtroškimui, todėl vis daugiau jų įsi-traukia į nelegalią veiklą. Narkoti-kų prekeiviai nuolat verbuoja pa-sienio kaimų žmones ir žada jiemsaukso kalnus. Šiai pagundai daž-niausiai pasiduoda jaunuoliai, tadjų laukia arba saldus gyvenimas,arba karti kalinio dalia. Tadžikis-tano teisėsaugos pareigūnai giriasi,kad per metus sulaiko apie pen-kias tonas narkotikų, tačiau užsie-nio ekspertai teigia, jog tai tėra lašas jūroje. 8p.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Lietuvoje fiksuojama pavojingatendencija - daugiausia nusi-kaltimų padaro trylikamečiai,kurie dėl jauno amžiaus negalibūti baudžiami. Tačiau keturio-likmečių, kurie jau turi už taiatsakyti, nusikalstamumo kreivė staiga krinta žemyn.

Su šiomis iškalbingomis “žirklėmis”susijęs ir statistinis paauglių nusikals-tamumo mažėjimas. Tačiau jų nusi-kaltimai žiaurėja. Šiuos nerimą kelian-čius reiškinius stebintis Kauno miestosavivaldybės administracijos Vaiko tei-sių apsaugos skyriaus vyriausiasis spe-cialistas Vygintas Aukštuolis sieja taisu įstatymų trūkumais. “Juos būtinaskubiai taisyti”, - LŽ tvirtino pašneko-vas, jau 13 metų dalyvaujantis nepil-namečių teismų procesuose, kuriųdauguma - uždari.

V.Aukštuolis įsitikinęs, kad efektyviaiveikusi nepilnamečių nusikalstamumoužkardinimo sistema sugriauta. Anks-čiau pavojų aplinkiniams keliantysvaikai buvo siunčiami į specialiąsiasmokyklas, suskirstytas pagal amžių.Viena jų - Gruzdžiuose - buvo skir-ta probleminiams pradinių klasiųmoksleiviams. Anot specialisto, tai pa-dėjo išgelbėti daugumą tokių vaikų, vospasireiškus pirmiesiems jų polinkiamsdaryti nusikaltimus.

Dabar nepilnametį iš nusikalstamą el-gesį formuojančios aplinkos galimapaimti tik tada, kai jam sukanka 14metų. Tačiau dažnai būna per vėlu, nespaauglys jau būna pradėjęs recidyvisto“karjerą”, pagrįstą nebaudžiamumoiliuzija. Akivaizdžiausias to įrodymas -žmones nužudę 12-13 metų vaikai.

5p

Kaina1,99 Lt

www.lzinios.lt

Ūkio ministerijos vadovybėje bend-radarbiauja ir verslininkus baudęsVilniaus miesto savivaldybės tarnau-tojas, ir verslo interesus ginančiosasociacijos vadovas, ir neleistinais ryšiais su palankiomis įmonėmisįtartas rajono politikas 3p.

Rytoj Neringos savivaldybės tarybaiš pareigų atleis merą socialdemok-ratą Antaną Vinkų ir išrinks naują vadovą 4p.

Saul

iaus

Ven

ckau

s nu

otra

uka

Mažesni nusikalsta

dažniau

12p. 15p.

Lietuvos žinios

2013 01 23Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Po pralaimėtų Seimo rinkimų Li-beralų ir centro sąjungos (LiCS) lyde-riai ieško būdų, kaip išgyventi politiš-kai. Kadangi Liberalų sąjūdis (LS)skeptiškai vertina jungimosi galimy-bes, LiCS pirmininko pavaduotojaDalia Štraupaitė pareiškė, kad vienasrimčiausiai svarstomų variantų - įsi-lieti į partiją “Tvarka ir teisingumas”(TT). Nors LiCS pirmininkas AlgisČaplikas abejoja, ar dirbtinis partijųmažėjimas Lietuvoje yra teigiamas da-lykas, reikia pripažinti: liberalcentris-tų susivienijimas su TT tikrai būtųnaudingas Lietuvos partinei sistemai.

Pastaraisiais metais LiCS su libera-lizmu ir politine dešine turėjo vis ma-žiau bendra. Lietuvos politinių partijųnuostatas tyrusi Vilniaus universitetoTarptautinių santykių ir politikos moks-lų instituto (VU TSPMI) docentė AinėRamonaitė dar 2008 metais atkreipė dė-mesį, kad liberalcentristų pažiūras ge-riau atspindi žodis “centro” nei “libera-lų”: partija, nors ir deklaruoja liberalias

pažiūras ekonomikos srityje, morali-niais klausimais buvo ir yra santykinaikonservatyvi.

Vertinant bendradarbiavimą su ki-tomis partijomis, liberalcentristai la-biau ištikimi ne principams, o buvimuiarčiau valdžios. Jų atstovų buvo ir so-cialdemokratų dominuojamame Ge-dimino Kirkilo ministrų kabinete(2006-2008 m.), ir Andriaus KubiliausPermainų koalicijoje (2008-2012 m.).Kai 2011-aisiais prie LiCS prisidėjoArūno Valinsko politinio šou projek-to (Tautos prisikėlimo partijos) liku-čiai, net naiviausiems rinkėjams tapoaišku, kad A.Čapliko partija idėjiškaigrynintis, skirtingai nei LS, nežada.2012-ųjų Seimo rinkimuose LiCS ban-dė atsiriboti tiek nuo kairės, tiek nuodešinės ir akcentavo “trečiąjį kelią”.

Noras jungtis su TT reiškia, kadLiCS visiškai atsisako liberalumo ir ga-lutinai paneigia tuos savo vertybinėsorientacijos pėdsakus, kuriuos dar bu-vo galima įžvelgti. Bandymai pateisin-ti šį veiksmą tuo, jog būtent RolandasPaksas anksčiau išsivedė dalį liberalų,neįtikina, nes dabartinė TT labai nu-tolusi nuo liberalizmo. Nors R.Paksopartija neturi nuoseklaus idėjinio įvaiz-džio, vertybiniu požiūriu ji dreifuojanetolerantiškos, ksenofobiškos ir radi-kalios dešinės link - tai labai gerai

iliustruoja faktas, kad Seimo frakcijos“Tvarka ir teisingumas” seniūnu buvoišrinktas homofobiška leksika pagar-sėjęs Petras Gražulis. Ekonominiaisklausimais, kaip matyti iš programos irkandidatų nuostatų, “tvarkiečiams”būdingesnis kairysis populizmas.

Galbūt LiCS, flirtuodama su vienaiš valdančiosios koalicijos partijų, patai-kauja savo potencialiam rinkėjui? Netpaviršutiniška elektorato analizė rodo,kad tai būtų nepagrįstas žingsnis.Sprendžiant iš Lietuvos gyventojų ap-klausos po rinkimų (užsakovas - VUTSPMI, atliko “Berent”), nėra jokiųkoreliacijų tarp LiCS ir dabartinės Vy-riausybės partijų vertinimų. Priešingai,tie žmonės, kurie geriau vertina A.Čap-liko partiją, palankiau žiūri ir į kitas de-šinės politines jėgas (LS, Tėvynės są-jungą-Lietuvos krikščionis demokratus(TS-LKD). Tai reiškia, kad iki šiol LiCSrinkėjų buvo suvokiama ne kaip cent-ro ar juo labiau populistinės kairės, obūtent kaip dešinioji partija.

Per visą savo gyvavimo laiką taip irnesupratusi, kad partijų konkurenci-joje tikro centro neegzistuoja (išskyrusitin ideologiškai poliarizuotas parti-nes sistemas, tačiau Lietuva nėra to-kia), į TT besidairanti LiCS dešinie-siems rinkėjams atrodys kaip išdavikė.

2008-2012 metais valdančiosios koa-licijos ir opozicijos ribos buvo aiškioskaip niekada: tai iš dalies paaiškina,kodėl visą kadenciją Vyriausybėje pra-leidusi, tačiau centristinį įvaizdį perrinkimų kampaniją atkakliai brukusiLiCS Seimo rinkimuose surinko vos2,06 proc. balsų.

Remiantis šiomis prielaidomis, jun-gimosi atveju TT elektoratas nesiplės,o R.Pakso partijai blogiausiu scenari-jumi gali dar ir sumažėti - “tvarkie-čių” rinkėjams toks papildymas poli-tiškai bus nepriimtinas. LiCS jų akyseyra A.Kubiliaus Vyriausybės priedas,neatitinkantis populizmo ir santyki-nai didesnio negu kitų partijų kseno-fobiškumo reikalavimų. Apskritai TT

šios jungtuvės būtų naudingos tik dėlgalimybės šiek tiek sustiprinti pozici-jas savivaldybėse.

Kita vertus, liberalcentristai, prisi-dėję prie TT, padarytų paslaugą libe-raliam Lietuvos partinės sistemossparnui. Tada liktų tik dvi partijos, ku-rios taikosi į santykinai jaunesnį, dau-giau uždirbantį, išsilavinusį ir libera-lesnių pažiūrų rinkėją. LiCS politikai,kuriems liberalizmas reiškia šiek tiekdaugiau negu skambus žodis, pereitųį LS arba, mažiau tikėtina, į ArtūroZuoko judėjimą TAIP. LS toks sce-narijus būtų tikra dovanėlė: retai at-sitinka taip, kad buvęs konkurentasne tik savanoriškai pasišalina, bet darir atiduoda dalį savo turto.

Kita vertus, TT ir LiCS jungtuvėsbūtų pageidaujamos ir dėl idėjinioLietuvos partinės sistemos struktūra-vimo. Dešinėje tvirtai dominuotų dvistiprios partijos (LS ir TS-LKD), tu-rinčios apibrėžtą ideologinį identite-tą, o rinkėjams alternatyvos taptų daraiškesnės. Tam tikru požiūriu (nekal-bu apie aiškų asmeninį partijos lyde-rių interesą tęsti politinę karjerą), šiosusijungimo reikėtų ir pačiai LiCS. Ji,ilgą laiką ne itin sėkmingai flirtavusisu liberalizmo idėjomis, pagaliau at-sidurtų tinkamoje vietoje - populisti-nėse partinės sistemos paraštėse.•

Partinei sistemai reikia LiCS ir TT jungtuvių

LS toks scenarijus būtų tikra dovanėlė: retai atsitinka taip, kad buvęs konkurentas

ne tik savanoriškai pasišalina, bet dar ir atiduoda dalį savo turto.

Su Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininku, opraėjusią kadenciją - pirmininku,konservatoriumi Antanu Matulukalbamės apie buvusias ir numatomas sveikatos sistemos reformas.

- Ar Jūs, sveikatos politikos profe-sionalas, galėtumėte paaiškinti, ko-kias šios srities pertvarkas brandinanaujoji valdžia?

- Prisipažinsiu, suprasti esmę iš mi-nistro Vytenio Andriukaičio kalbų la-bai sudėtinga. Jis deklaruoja ketinantisatkurti nacionalinę sveikatos sistemą.Tačiau sistema, kuriai priklauso visosviešosios ir privačios įstaigos, sudariu-sios sutartis su Ligonių kasa, egzistuo-ja, jos niekas nesugriovė. Iki šiol visosvaldžios stengėsi išlaikyti šios sistemosvientisumą. Ministro kalbos verčiaįtarti, kad ateityje su privačiai dirban-čiais medikais sutarčių planuojama ne-sudarinėti. Tai būtų grįžimas į sovieti-nius laikus. Viliuosi, kad toks kelias jaunebeįmanomas, nes sveikatos sistemajau toli pažengusi į priekį. Be to, diskri-minuoti bei riboti privataus verslo ne-leis ir Europos Sąjunga.

- Ar šiandienos sveikatos apsaugaišsiverstų be privačios medicinos?

- Tai būtų katastrofa. Daugelyje did-miesčių beveik pusė šeimos gydytojų

dirba privačiai. Arba hemodializėsprocedūros. Privatininkas, investavęsį šią sritį, valstybei sutaupė labai daugpinigų. Be to, ypač rajonuose ši pa-slauga žmonėms tapo kur kas priei-namesnė. Kalbėti, kad per privačiasmedicinos įstaigas plaunami pinigai,visiškai nekorektiška. Ir privačioms, irvaldiškoms įstaigoms pinigai perveda-mi tik po to, kai suteikiamos paslau-gos. Tai koks skirtumas, kas jas teiks?

- Kokių sprendimų, Jūsų nuomone,ministras turėtų imtis pirmiausia?

- Jis puikiai įžvelgia problemas, ta-

čiau pernelyg skubotai siūlo jas spręsti.Kadangi netrumpą laiką ministras ne-turėjo galimybės dalyvauti formuojantaktyvią sveikatos politiką, akivaizdu, kadjo požiūris į sistemą atsilieka maždaug15 metų. Logiškiausia būtų bent porątrejetą mėnesių pasigilinti į aktualijas irnekelti panikos. Ministras teisingai įvar-dijo, kad žmogus, drausdamasis priva-lomuoju sveikatos draudimu, turėtų aiš-kiai žinoti, kokias konkrečiai paslaugasuž tai gaus. Dabar to nėra, nes valstybėnedrįsta įvardyti paslaugų apimties. Su-sidaro paradoksali situacija: valstybė ti-

kina apmokėsianti viską, tačiau akivaiz-du, kad tai neįmanoma. Todėl atsiran-da legalus arba nelegalus pacientų reke-tas. Matyt, nuo šito reikėtų ir pradėti.

Be to, akivaizdu, kad būtina atskirtisveikatos politikos formavimą nuo pini-gų skirstymo, t. y. Ligonių kasą nuoSveikatos apsaugos ministerijos - dau-gelio sveikatos įstaigų steigėjos. Tik to-kiu būdu įmanoma išvengti nuolat ky-lančio interesų konflikto. Šiam projektuiSeimas po pateikimo yra pritaręs. Kaiministras įsigilins į reikalus, viliuosi, joretorika ir tonas pasikeis. Matau didelįV.Andriukaičio potencialą, su juo gali-ma diskutuoti aukštu profesiniu lygiu.

- Ar galėtumėte atvirai įvardyti,kokių sveikatos politikos klaidų perpraėjusius ketverius metus padarėbuvusi valdžia?

- Didelių klaidų tikrai nebuvo, o pa-daryta iš tiesų nemažai. Pirmiausia bu-vo atskirtas sveikatos draudimo biu-džetas. Įvedę atskirą 9 proc. mokestįkrizės metu išgelbėjome Privalomojosveikatos draudimo fondo (PSDF) biu-džetą. Į sistemą buvo įtraukta apie 200tūkst. žmonių, kurie iki tol arba nemo-kėjo mokesčių, arba jie buvo tik sim-boliniai. Pavyzdžiui, ūkininkai už svei-katos draudimą mokėjo tik 3,5 lito permėnesį. Tai ką už tokius pinigus galimagydyti? Todėl sakyčiau taip - svarbiau-sia problema buvo ne klaidos, o kaddar daug darbų liko nepadaryta. Kai

kuriuos jų paminėjau. Žinoma, kaipbuvęs komiteto pirmininkas galiu tikapgailestauti, kad per praėjusius 1,5metų Sveikatos apsaugos ministerijaSeimui neteikė būtiniausių įstatymų pa-taisų. Tai teko daryti pačiam komitetui.

- Kokią finansinę padėtį naujojivaldžia paveldėjo iš buvusiosios?

- Galiu užtikrinti - privalomojo svei-katos draudimo sistemą palikomeidealią. Jeigu kada nors būčiau skiria-mas sveikatos apsaugos ministru, no-rėčiau rasti būtent tokią situaciją. 2006metais PSDF biudžetas siekė 2,6 mlrd.litų, 2013-iesiems skirta net 4,2 mlrd.litų. Prieš šešerius metus valstybė uždraudžiamą asmenį mokėdavo 320 li-tų, dabar - 760 litų. Kaip nė vienai ki-tai sričiai PSDF biudžetas šiemet padi-dėjo 3,5 procento. Ir dar rezervepalikome sukauptus beveik 300 mln.litų. Tad ministras gali džiaugtis, pro-tingai tvarkytis ir negąsdinti žmonių.

- Paskutinis klausimas - asmeniš-kas. Ar skiepijatės nuo gripo?

- Taip, ir nuo gripo, ir pneumokoki-ne vakcina. Pastaroji rekomenduojamažmonėms, turintiems nuolatinių kvė-pavimo takų problemų, kamuojamiemsbronchitų ar sinusitų. Rezultatas tiktaipuikus: pernai gripu nesirgau, šiemet -dvi ar tris dienas lengvai slogavau.•Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Be privačios medicinos ištiktų katastrofaSeimo tribūna

A.Matulas: “Kalbėti, kad per privačias medicinosįstaigas plaunami pinigai, nekorektiška.”

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 32013 01 23Lietuvos žinios

JURGA TVASKIENĖ

Naujajai ūkio ministreisocialdemokratei Bi-rutei Vėsaitei talkinadu viceministrai, tre-čiąjį rengiamasi pa-

skirti. 40-metis Marius Busilas ikišiol sukosi privačiame versle ir ak-tyviai gynė jo interesus. 31 metųVilniaus savivaldybės tarnautojassocialdemokratas Marius Skarups-kas, priešingai, pagarsėjo tuo, kadužsimojo prieš originalių sprendi-mų ieškančius verslininkus. Tre-čiuoju viceministru partijos “Tvar-ka ir teisingumas” siūlomas Telšiųligoninės direktoriaus pavaduoto-jas ekonomikai 55 metų KęstutisTrečiokas, prieš tai ne vienus me-tus ėjęs vadovaujamas pareigas ra-jono savivaldybėje, greičiausiai darturės aiškintis to laikotarpio veikastiriantiems pareigūnams.

Sprendė verslo problemasViceministru jau mėnesį dirban-

tis nepartinis M.Busilas, iki tol va-dovavęs viešajai įstaigai “Populia-riausia prekė” ir Energijos vartotojųasociacijai, neslepia - į Ūkio minis-teriją jį pakvietė pati B.Vėsaitė, pri-tariant Socialdemokratų partijosvadovybei. Kova su didžiųjų preky-bos tinklų veikla pagarsėjusios so-cialdemokratės nesustabdė ir tai,kad anksčiau Lietuvos prekybosįmonių asociacijos vykdomojo di-rektoriaus pareigas ėjęs M.Busilasdažnai viešai išsakydavo jos pareiš-kimams priešingą nuomonę.

Prieš kelerius metus dabartinė mi-nistrė, siūliusi įstatymais reglamen-tuoti prekybos tinklų veiklą ir, jos tei-gimu, didžiulius antkainius, sulaukėPrekybos įmonių asociacijos atstovoM.Busilo atkirčio. Gindamas preky-bininkų interesus asociacijos vykdo-masis direktorius pareiškė, kad Lie-tuvoje vyrauja gana konkurencingaaplinka ir gana mažos kainos, o pre-kybos tinklų puolimas yra pagrįstas“pinigingų politikų noru už mažąkainą turėti didelę maisto produktųįvairovę, kurią gali garantuoti tik pre-kybos tinklai”.

“Mes su B.Vėsaite visada bend-ravome diplomatiškai, įvertindamiišsakomus argumentus. Taip, buvonuomonių nesutapimų. Ir dabargali kilti ginčų - juk taip, anot po-puliaraus posakio, gimsta tiesa.B.Vėsaitė yra mano viršininkė, betsavo nuomonės taip pat žadu tvir-tai laikytis”, - LŽ aiškino naujasisviceministras.

Kol kas M.Busilui dažniausiaitenka atsakyti į klausimus apie va-dovavimą Energijos vartotojų aso-ciacijai. Mat šios organizacijostinklalapyje, nors ji veikė ilgiau kaipmetus, nėra jokių nuorodų apie nu-veiktus konkrečius darbus ar atsto-vaujamus narius.

Asociacijos projektų vadovė Vai-da Petrauskaitė LŽ teigė negalintikalbėti apie jos veiklą, nes “šiuometu asociacija kaip ir nebeveikia”.Darbuotoja sakė neturinti teisės at-skleisti ir organizacijos narių - taipelgiamasi jų pageidavimu.

Pats M.Busilas LŽ tvirtino, kadsituacija šiek tiek kitokia. Pasak jo,asociaciją sudarė apie 20 narių - ga-mybos, prekybos, energetikos kon-sultacijų bendrovių, susivienijusių

ginti savo interesų. Kaip asociaci-jos steigėjas naujasis ūkio vicemi-nistras įvardijo įmones “Kaunokranai” ir “Glass Lt”. Viešojoje erd-vėje taip pat minimos “Norfos maž-mena”, “Rivona”, “Plasta”, kitosbendrovės, Aleksandro Stulginskiouniversitetas bei advokatų kontora“Balčiūnas ir Grajauskas”. Kaip di-džiausią asociacijos nuopelną bu-vęs jos vadovas nurodė sprendimą,pasiektą veikiant su kitomis struk-tūromis, sumažinti VIAP (viešuo-sius interesus atitinkančių paslau-gų) mokestį.

M.Busilas tikino, kad jo ligšiolinėveikla asocijuotose verslo struktūro-se ne trukdys einant naujas pareigas,o priešingai - padės geriau suprasti irįvertinti kylančias problemas. “Visižmonės turi įvairių ryšių, bet juos pa-grįsti, manau, galėsiu”, - kalbėjo bu-vęs verslo atstovas.

Baudė už sumanumąViceministro pareigas nuo sau-

sio pradžios einantis socialdemok-ratas M.Skarupskas dar neseniaistovėjo kitoje barikadų pusėje neijo naujasis kolega M.Busilas. Infor-mologijos studijas baigęs jaunasispolitikas pastaruosius ketverius me-tus vadovavo Vilniaus miesto me-rijos Verslo licencijavimo ir leidi-mų skyriui. Sostinės savivaldybėjevieša paslaptis buvo svarstymai, kadpareigas bičiuliui parūpino jo par-tijos kolega, perspektyviu jaunuo-

ju socialdemokratu vadinamas Vil-niaus tarybos narys Juras Požela,rudenį išrinktas Seimo nariu.

M.Skarupskas, kuris savo anketo-je kaip didžiausią laimėjimą nurodotai, kad “kol kas yra nevedęs”, o atei-ties vizijose regi Lietuvą kaip social-demokratinę šalį, labiausiai pagarsė-jo kova su populiaraus sostinės barosavininkais. Būtent šio valdininkoiniciatyva Vilniaus savivaldybė ban-dė panaikinti prekybos alkoholiu li-cenciją barui “Būsi trečias”, kurįNarkotikų, tabako ir alkoholio kont-rolės departamentas apkaltino pre-kyba falsifikuotais svaigalais.

Įstaigos savininkai užsitraukėvaldininkų nemalonę, kai pabandėpagyvinti verslą ir pasiūlė nuolati-niams lankytojams patiems pasida-ryti įvairių trauktinių iš bare par-duodamų alkoholinių gėrimų beiįvairių žolelių. Pasigamintą antpiląklientai galėdavo suvartoti ne iškarto, bet palikti saugoti ir atidary-ti jį per kitą apsilankymą. Už tokįgėrimų “falsifikavimą” verslininkai“užsidirbo” 5 tūkst. litų baudą (su-ma viršija net kontrabandininkamsskiriamas nuobaudas).

“Sprendimą dėl licencijos atėmi-mo pasirašė M.Skarupskas. Vėliau,kai tas sprendimas sulaukė didelioatgarsio žiniasklaidoje, jis su mu-mis susisiekė, paaiškino, kodėl bu-

vo taip pasielgta, ir kartu su meruArtūru Zuoku surengė susitikimą.Vis dėlto, manau, tai padaryta pavė-luotai - mūsų, verslininkų, argu-mentai turėjo būti išklausyti priešpriimant sprendimą dėl nuobaudostaikymo, o ne po visko”, - aiškinoTŪB “Penki laipsniai”, valdančiosbarą “Būsi trečias”, bendraturtisKristupas Dacius.

Kalbėdamas su LŽ verslininkasstebėjosi, kokiais kriterijais vado-vaujantis M.Skarupskui buvo pasiū-lytas viceministro postas. “Jam darne laikas eiti tokias pareigas. Žmo-gui reikia turėti bent kokios norspraktikos, ir ne tik valstybės tarny-boje”, - neslėpė nuostabos K.Dacius.

Startas - iš rajonoPartijos “Tvarka ir teisingumas”

trečiuoju ūkio viceministru siūlo-mas Telšių rajono veikėjas K.Tre-čiokas taip pat neturi patirties di-džiojoje politikoje. Tiesa, jis keliaskadencijas dirbo rajono taryboje,vadovavo savivaldybės admi-nistracijai.

Rajono tarybos nariu šis “tvar-kietis” galėjo tapti ir 2011-ųjų pava-sarį, kai laimėjo savivaldos rinki-mus, bet netikėtai atsisakė man-dato. Tada svarstyta, kad K.Tre-čiokas galbūt tikėjosi vėl eiti savi-valdybės administratoriaus parei-gas, nors buvo aišku, jog pagal tuo-metį politinių jėgų išsidėstymątokios viltys - nerealios.

Praėjusį rugsėjį, prieš pat Seimorinkimus, buvo paskelbta, kad Spe-cialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių val-dyba, remdamasi anksčiau Valsty-bės kontrolės atlikto patikrinimomedžiaga, pradėjo ikiteisminį tyri-mą dėl galimo piktnaudžiavimovykdant viešuosius pirkimus Tel-šiuose už daugiau kaip 2,2 mln. li-tų. Valstybės kontrolė buvo nuro-džiusi, kad minimi pažeidimaiatsirado, kai Telšių rajono savival-dybės administracijai vadovavoK.Trečiokas, o mero pareigas ėjo ki-tas “tvarkietis”, dabar aplinkos vi-ceministru paskirtas Almantas Pet-kus. Nesąžininga veikla sieta suviešųjų pirkimų konkursus laimė-jusiomis keliomis vietos įmonėmis.

“Nežinau, ar K.Trečiokas galėjobūti nesąžiningas. Man visi žmo-nės atrodo sąžiningi, o jei yra ki-taip, sprendimus priima atitinka-mos tarnybos”, - apie rajonopolitiką atsiliepė Telšiuose išrink-tas Seimo narys “darbietis” Valen-tinas Bukauskas.

Parlamentaro teigimu, būsimasisūkio viceministras turi ir admi-nistravimo, ir vadovavimo patirties.“Ne šventieji puodus lipdo, - svars-tė V.Bukauskas. - Jei politinė insti-tucija, partija suteikia tokias parei-gas, manau, žmogus turi galimybęjas eiti.” •

B.Vėsaitė pasikvietė oponentą

Prieš kelerius metus dabartinė ministrė, siūliusi įstatymais reglamentuoti prekybos

tinklų veiklą ir, jos teigimu, didžiulius antkainius, sulaukė Prekybos įmonių asociacijos atstovo M.Busilo atkirčio.

“Taip, buvo nuomonių nesutapimų”, - dabaraiškina naujasis viceministras.

Ūkio ministerijos vadovybėje bendradarbiauja ir verslininkus baudęs Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojas, ir verslo interesus ginančios asociacijos vadovas, ir neleistinais ryšiais su palankiomis įmonėmis įtartas rajono politikas.

Ūkio viceministras Marius Busilas1994 m. - Vytauto Didžiojo uni-versitetas, verslo organizavimo irvadybos bakalauras. 1996 m. - Vytauto Didžiojo uni-versitetas, firmų organizavimo irvadybos magistras. 2000-2001 m. - UAB “Aibės maž-mena” komercijos vadybininkas. 2001-2002 m. - SPAB “Lietuvosenergija” Elektros prekybos skyriaus viršininkas. 2002-2002 m. - SPAB Rytų skirs-tomųjų tinklų Elektros prekybosskyriaus viršininkas. 2002-2004 m.- UAB “Stibelis” projektų vado- Lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos Ekonomikosir finansų departamento direkto-rius. 2008-2011 m. - Lietuvos prekybosįmonių asociacijos vykdomasis direktorius. 2011-2013 m. - VšĮ “Populiariau-sia prekė” direktorius.2012-2013 m. - Energijos vartotojų asociacijos direktorius.Nuo 2009 m. - Vadovų verslo klubo narys. Nuo 2010 m. - Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos narys.

Ūkio viceministras Marius Skarupskas2004 m. - Vilniaus universi-tetas, komunikacijos ir in-formacijos bakalauras (In-formologijos programa).2006 m. - Vilniaus univer-sitetas, komunikacijos irinformacijos magistras(Ryšių su visuomene pro-grama). 2002-2005 m. - UAB“Naujosios komunikacijosleidyba” žurnalistas, rinko-daros vadovas.2005-2008 m. - UAB “Veri-tana” integruotos komuni-kacijos specialistas. 2009-2010 m. - Vilniausuniversiteto Komunikacijos fakulteto lektorius (pokyčių vadyba). 2008-2013 m. - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verslo licencija-vimo ir leidimų skyriaus vedėjas.

Kandidatas į ūkio viceministrus Kęstutis Trečiokas1975-1977 m. - Vilniaus universi-teto Fizikos fakultetas, studijų nebaigė. 1977-1982 m. - Kauno politechni-kos institutas, inžinierius elektro-mechanikas. 1990-1991 m. - Vilniaus valstybi-nis universitetas, tarptautinių eko-nominių santykių ekonomistas. 1991 m. - trumpas vadybos kursasAlborgo universitete Danijoje. 1995 m. - vadybos ir rinkodaroskursai Amerikos vadybos asocia-cijoje Čikagoje, JAV. 1996 m. - Tarptautinio vystymoagentūros prie JAV vyriausybėskursai pagal tarptautinę techniniobendradarbiavimo programą. 1982-1993 m. - bendrovės “Mastis”inžinierius elektrikas, elektros ce-cho viršininkas, ūkio ir socialinių reikalų direktorius, komercijos direktorius.1993-1998 m. - Telšių AB “Telteksa” generalinis direktorius, įmonės valdy-bos pirmininkas.1998-2000 m. - Telšių rajono savivaldybės mero patarėjas verslui, turizmui irryšiams su užsieniu. 2001 m. - Telšių statybos UAB “Telša” direktoriaus pavaduotojas. 2001-2002 m. - UAB “Litesko” filialo “Telšių šiluma” direktoriaus padėjėjas.2003-2005 m. - Telšių rajono savivaldybės Ekonomikos, strateginio planavi-mo ir investicijų skyriaus vedėjas. 2005-2011 m. - Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius.2011-2013 m. - Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotojas ekonomikai.

Valdo Kopūsto (ELTA) ir LŽ archyvo nuotraukos

DENISAS NIKITENKA

Rytoj Neringos savivaldybėstaryba iš pareigų atleis merąsocialdemokratą Antaną Vinkų ir išrinks naują vadovą.

A.Vinkus traukiasi iš pareigų gavęspremjero Algirdo Butkevičiaus siūly-mą dirbti ministro pirmininko patarė-ju sveikatos apsaugos klausimais. Tar-nybą Vyriausybės vadovo komandojejis turėtų pradėti sausio 28-ąją. Jau ofi-cialiai patvirtinta, kad naujuoju kuror-to meru bus siūlomas dabartinis Ne-ringos savivaldybės tarybos naryssocialdemokratas Darius Jasaitis.

Tai, kad ketvirtadienį A.Vinkus busatleidžiamas, LŽ patvirtino Neringostarybos sekretorė Regina Venckienė.Šis klausimas bus sprendžiamas kaippapildomas. Dar vienas į pagrindi-nę posėdžio darbotvarkę neįtrauktasreikalas - naujojo mero rinkimai. Ne-ringos vadovu turėtų tapti taip pat so-cialdemokratas.

Pasak Socialdemokratų partijosNeringos skyriaus vadovo Arūno Ei-mučio, kandidatu be jokių ginčųnuspręsta kelti D.Jasaitį. “Tai apta-rėme pirmadienį per frakcijos posė-dį. Jis - tinkamiausias kandidatas”, -LŽ aiškino A.Eimutis. Šiuo metuKlaipėdos regiono atliekų tvarkymocentro vadybininku administrato-riumi Neringoje dirbantis D.JasaitisLŽ taip pat patvirtino sutikęs kan-didatuoti į merus. Jei jis bus išrink-

tas, taps pirmuoju Neringos vado-vu, gimusiu Kuršių nerijoje.

Pats A.Vinkus, net ir perėjęs dirb-ti į A.Butkevičiaus komandą, LŽ duo-menimis, liks Neringos savivaldybėstaryboje. Anot Vyriausiosios rinkimųkomisijos (VRK) nario Valdo Ben-kunsko, įstatymai suteikia tokią gali-mybę. “Būtų nesuderinama tik tuoatveju, jei tarybos narys dirbtų savi-valdybės valdomoje įstaigoje. Tačiaupolitinio pasitikėjimo postą jis gali tu-rėti. Ir pavyzdžių jau būta: premjeroAndriaus Kubiliaus patarėja yra dir-busi Vilniaus miesto savivaldybės ta-rybos narė Paulė Kuzmickienė”, - tei-gė VRK atstovas ir pridūrė, kad jokioraštiško prašymo panaikinti A.Vin-kaus mandatą Neringos savivaldybėstaryboje negauta. •

2013 01 23Lietuvos žinios4 Dienos temos

Neringa rinks naują merą

Į relaksacijos centrą dairosi Seimo darbuotojaiROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Mokesčių mokėtojų pinigusrijusi parlamentarų privilegijapanaikinta - baseinas ir pirtisSeimo viešbutyje uždaryti. Tačiau norą naudotis jais irten pat veikiančiu mankštoskambariu pareiškė Seimokanceliarijos darbuotojai.

Seimo viešbutyje sostinės Gedi-mino prospekte įrengtu baseinu irpirtimi parlamentarai nebegali nau-dotis beveik mėnesį. Seimo valdybanusprendė juos uždaryti, nes jų iš-laikymas kainavo brangiai, o nuo-lat jais naudojosi vos keli parlamen-tarai. Tačiau pageidavimą naudotisšiuo kompleksu Seimo pirmininkuiVydui Gedvilui išsakė parlamentodarbuotojų profsąjungų atstovai.

Brangus malonumasSeimo viešbutyje gyvenantys parla-

mentarai ir jų šeimų nariai dar nese-niai galėjo nemokamai naudotis pa-stato rūsyje įrengtu baseinu ir pirtimi.Dabar čia veikia tik mankštos kam-barys, kuriame stovi įvairūs treni-ruokliai, teniso stalas ir skalbykla.

Pasak Seimo vicepirmininko Al-girdo Syso, pirtis ir baseinas nebuvolabai mėgstami parlamentarų. Pasi-kaitinti ir pasipliuškenti nuolat ten

užsukdavo apie 2-3 Seimo narius.Tuo metu baseino ir pirties išlaiky-mas buvo brangus, siekė apie 150tūkst. litų per metus. “Didžiąją dalįšios sumos sudarė darbo užmokes-tis, “Sodros” mokesčiai. Todėl atsisa-kyta ir tvarką ten prižiūrėjusio žmo-gaus”, - aiškino vienas Seimo vadovų.

A.Syso teigimu, neseniai pas Seimopirmininką V.Gedvilą apsilankę par-lamente veikiančių profesinių sąjun-

gų atstovai išsakė pageidavimą, kadkanceliarijos darbuotojams už tamtikrą mokestį būtų leista naudotismankštos kambariu, baseinu ir pirti-mi. Anksčiau tokia galimybė buvo nu-matyta, tačiau praėjusios Seimo ka-dencijos pradžioje ji panaikinta.

Neprašo už dykąSeimo kanceliarijos paslaugų dar-

buotojų profesinės sąjungos pirmi-

ninkas Valentinas Mačiulis aiškino,kad parlamente dirbantys žmonėsnori naudotis mankštos kambariu,pirtimi. “Žmonės turi sportuoti. JukSveikatingumo metai, su šia inten-cija einame, ieškome, stengiamės,kad Seimo kanceliarijos darbuoto-jams būtų geriau”, - pažymėjo jis.

V.Mačiulio teigimu, sportuotiSeimo viešbutyje patogiau nei spor-to klube, jis arti darbo. “Patys vis-ką įrenginėjome, darėme. Sunai-kinti tokį turtą būtų nesąmonė”, -įsitikinęs jis. V.Mačiulis pabrėžė,kad Seimo kanceliarijos darbuoto-jai nieko neprašo už dyką ir už pa-slaugas susimokėtų.

Seimo kanceliarijos valstybės tar-nautojų profesinės sąjungos komi-teto vadovas Vidmondas Vėgelis sa-kė, kad norima gauti galimybęnaudotis mankštos kambariu. Joatstovaujamos profsąjungos basei-nas ir pirtis esą nedomina.

Kol kas durų neatversA.Sysas nematytų nieko bloga, jei

susimokėję Seimo kanceliarijos dar-buotojai galėtų pasportuoti, atsipalai-duoti pirtyje ar baseine. “Jeigu tai tikkeltų darbingumą, padėtų žmonėmsjaustis geriau. Socialinės atsakomybėsįmonės eina link to, kad kuo daugiaupaslaugų darbuotojai gautų darbovietoje, kuo daugiau laiko skirtų sau,šeimai, vaikams. Tai normalu, nema-

tau tame nieko smerktino ar nusikals-tamo”, - pažymėjo jis.

Tačiau kol kas neplanuojama, kadSeimo baseinas vėl atvertų duris.“Nebent stovėtų eilė norinčiųjų, ku-rie sakytų, kad jiems tai padės išgy-venti šaltą žiemą ir laukti šviesaus pa-vasario”, - šyptelėjo A.Sysas.

Prabanga neblizgaSeimo kancleris Jonas Milerius

skeptiškai vertina galimybę vėl atvertiparlamento viešbučio baseiną. Pir-miausia - dėl žiniasklaidos kritikos.Taip pat J.Milerius pažymėjo, kad nors

Seimo kanceliarijoje dirba daugiau nei500 darbuotojų, anksčiau labai nedi-delė jų dalis naudojosi baseinu.

J.Mileriaus teigimu, Seimo vieš-butyje veikę baseinas ir pirtis pra-banga nespindi. Esą baseinas - ne-didukas, saunoje vienu metu galikaitintis keli žmonės. “Kukliai,tvarkingai sutvarkytos patalpos, tik-rai be jokios prabangos”, - tikinokancleris.•

Seimo viešbutyjeįrengtų baseino ir pirties išlaikymas

siekė apie 150 tūkst. litų per metus.

TADAS VALANČIUS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas(LAT) padėjo tašką sovietų ag-resiją tragiškų Sausio 13-osiosįvykių metu atkakliai neigian-čio Algirdo Paleckio byloje -paliko galioti apkaltinamąjįteismo sprendimą.

Vakar popietę sausakimšoje LATsalėje A.Paleckis išgirdo nuosprendį,kad Vilniaus apygardos teismo nu-tartis, Socialistinio liaudies fronto(SLF) lyderį pripažinusi kaltu dėlperžengtų saviraiškos, žodžio laisvėsribų ir laisvės gynėjų bei jų artimųjųįžeidimo, paliekama galioti. Ji yra ga-lutinė ir neskundžiama. Tokiu LATsprendimu tikina neabejoję teismosalę užpildę tragiškų Sausio 13 die-nos įvykių liudininkai.

Sprendimo nepakeitėLAT nutarties argumentus prista-

tęs teisėjas Gintaras Goda pažymėjo,kad visi kasaciniame skunde pateiktiargumentai, teismo nuomone, yranepagrįsti, todėl paliktas nepakeistasVilniaus apygardos teismo nuospren-dis. Anot vieno teisėjų kolegijos nario,agresijos faktai ir sunkūs nusikalti-mai, kurie buvo įvykdyti 1991 metųsausio 13 dieną, yra nustatyti anks-tesniais teismų sprendimais. Jie taippat pripažinti Europos Žmogaus Tei-sių Teisme (EŽTT) byloje “Kuolelis,Bartoševičius ir Burokevičius priešLietuvą”. Pasak jo, visi įrodymai yraišnagrinėti tinkamai, o šioje bylojesprendimą priėmęs Vilniaus apygar-dos teismas Baudžiamojo procesokodekso normų nepažeidė.

Po teismo nuosprendžio A.Palec-kis aiškino apie Lietuvoje neva įsi-galėjusius šališkus teismus ir klestin-čią diktatūrą. Maskvoje veikiančiosorganizacijos “Pasaulis be fašizmo”vietininkas Lietuvoje tvirtino tiesostoliau ieškosiąs EŽTT, nors Vilniaus

apygardos teismo skirtą baudą jausumokėjęs.

Liko baisiausias ginklasNutarties klausęsi tragiškų Sausio

13-osios įvykių liudininkai neslėpėdžiaugsmo dėl teismo sprendimo.Aukščiausiosios Tarybos stogą nuosovietų desantininkų išsilaipinimosaugojusio būrio vadas AntanasMarkauskas LŽ tikino, kad laisvėsgynėjų auką teršiantys A.Paleckio žo-džiai giliai įsirėžė jam į širdį. “Kiek-vieną dieną, ištisas dvi savaites budė-jau ant stogo, nuo kurio buvo geraimatyti Šiaurės miestelis. Mačiau,kaip link mūsų ėmė judėti šarvuočiaiir tankai. Tada ant stogo buvome iš-dėlioję didžiulius spyglius, kad kaipnors sutrukdytume okupanto puoli-mui. Atsilaikėme. Ginkluota armijaišėjo, o Lietuvoje pasiliko pats žiau-riausias jų ginklas”, - graudinosi jis.

1991 metais nuo AukščiausiosiosTarybos nesitraukęs Vytautas Gylys

tvirtino iki šiol nesuvokiantis absur-diškų A.Paleckio kalbų prasmės.“Teršdamas visuomenės sąmonę jisnusikalto teisingumui. Jo žodžiaimus skaudina. Sveiku protu sunkusuvokti, kodėl jam reikia šitaip elg-tis”, - LŽ sakė laisvės kovų dalyvis.

Savanorių gynėjų būrio vadas An-tanas Kliunka atkreipė LŽ dėmesį,kad teismo nutartis tėra maža per-galė, o mūšis dėl tragiškų įvykių at-minimo tęsiasi. “Ši mūsų pergalė kaikam taps propagandos įrankiu. Ar-gumentai, kad varžome žodžio lais-vę, mūsų nė kiek nestebina, prie jųjau esame pripratę. Akivaizdu, kadA.Paleckis patirs pralaimėjimą irStrasbūre. Teismas pažymėjo, kadten jau buvo bylinėjamasi tuo pačiuklausimu. Jie pralaimėjo, tas patslaukia ir jo”, - tvirtino jis.

Išteisintas ir nuteistasPrieš dvejus metus A.Paleckis ži-

niasklaidai pareiškė, neva 1991 me-tų sausio 13 dieną “saviškiai šaudė įsavus”. Tačiau tuomet Vilniaus 1-asis apylinkės teismas konstatavo,kad SLF vedlys nesiekė paneigti so-vietų agresijos ir jos pareikalautų au-kų. Teisėjai patikėjo A.Paleckio įti-kinėjimais, kad tai teigdamas jisišsakė kitų šaltinių autorių nuomo-nę, o ne asmeninę.

Vilniaus miesto apygardos proku-ratūra užginčijo tokį sprendimą ir jįapskundė aukštesnės instancijosteismui. Pernai birželį Vilniaus apy-gardos teismas jos prašymą patenki-no iš dalies. Teismas buvusį Vilniausvicemerą pripažino kaltu, panaikin-damas anksčiau priimtą nuosprendį,ir skyrė jam 80 MGL (10,4 tūkst. li-tų) baudą. Prokurorai prašė A.Pa-leckiui skirti vienų metų laisvės atė-mimo bausmę, atidedant ją dvejiemsmetams. Verdiktą paskelbusi teisėjapabrėžė, kad politikas siekė sumen-kinti 1991 metų sovietų kariuome-nės agresijos faktą ir tai padarė “už-gauliu ir viešu būdu”. •

Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę RŪTĄ MAŽONIENĘ

į paskutinį nebūties kelią palydinčią brangią seserį.

Tegul šilti paguodos žodžiai užpildo tamsią liūdesio tuštumą ir teikia dvasingų prisiminimų.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos kolektyvas

Teismas absurdu nepatikėjo

Seimo viešbutyje esančiu kompleksu dar prieš mėnesį galėjo naudotisten gyvenantys parlamentarai ir jų šeimų nariai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Savanorių gynėjų būrio vadasA.Kliunka neabejoja, kad A.Paleckispatirs pralaimėjimą ir Strasbūre.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

D.Jasaitis jau oficialiai siūlomas į Ne-ringos mero postą. / LŽ archyvo nuotrauka

Atkelta iš • 1 p.

Socializacijos centrų pakankaBuvusios specialiosios mokyklos Eu-

ropos pavyzdžiu reorganizuotos į socia-lizacijos centrus. Dabar jų yra daugiaunegu anksčiau - šeši. Keturi skirti į nu-sikaltimus linkusiems berniukams, du -mergaitėms. Nors tokiems vaikams pa-dedančių institucijų Lietuvoje pakanka,meškos paslaugą, anot V.Aukštuolio, da-ro pernelyg liberalūs mūsų įstatymai.Vienas jų - 2008-aisiais Seimo priimtasVaiko minimalios ir vidutinės priežiūrosįstatymas. Didžiausias jo trūkumas yratai, kad taikyti vidutinės priežiūros prie-monę - išsiųsti nusikaltimus darantį vai-ką į socializacijos centrą - galima tik ta-da, kai neklaužadai sukanka 14 metų.Iki tol tokiam mažamečiui, neretai ke-liančiam problemų jau nuo pradiniųklasių, leidžiama skirti vien minimaliospriežiūros priemones - įvairius įparei-gojimus, draudimus ir panašiai.

Būtina rimtesnė pagalbaTačiau minėtos savivaldybių vaiko

gerovės komisijų turimos poveikiopriemonės, taikomos mažamečiamsneklaužadoms savivaldybių admi-nistracijų direktorių įsakymais, yraveiksmingos tik tiems vaikams, kurieneturi motyvacijos mokytis ir prastailanko mokyklą, o ne tiems, kurie lin-kę daryti nusikaltimus. Mat net 99proc. tokių vaikų diagnozuojami emo-ciniai elgesio sutrikimai, todėl jiemsbūtina padėti suprasti ir priimti civili-zuotos visuomenės normas. Tai ir at-lieka socializacijos centrai, o statistikateigia, kad jų programos iki 40 proc.vaikų padeda išvengti pataisos namų.Taigi, anot Vaiko teisių apsaugos sky-riaus vyriausiojo specialisto, lieka tiksvajoti, kiek būsimų nepilnamečių nu-sikaltėlių pavyktų išgelbėti, jei būtų pa-

taisytas įstatymas ir leista kaip galimaanksčiau paimti tokį vaiką iš jam nei-giamą poveikį darančios aplinkos.

Ydinga praktikaDar vienas didelis, anot V.Aukštuo-

lio, šio įstatymo trūkumas - principi-nė nuostata, kad socialinė pagalba nu-sikalsti linkusiam nepilnamečiui turibūti taikoma kuo arčiau jo gyvenamo-sios vietos. Kad ši nuostata klaidinga,įrodo dažnas bėgimas iš socializacijoscentrų, nes nuo neigiamos aplinkosneva izoliuotam vaikui - tik ranka pa-duoti iki buvusių draugų. Be to, jokiųbausmių už tai nenumatyta, galimanebent pratęsti surasto bėglio buvimosocializacijos centre laiką.

Tokių problemų nekyla tik dėl užsie-nyje sulaikytų mūsų paauglių. Ten baus-mę už padarytus nusikaltimus sociali-zacijos ar jaunimo centruose atliekantysvaikai nebėga, nes neturi kur prisiglaus-ti. V.Aukštuolis siūlo labiau bendradar-biauti su kolegomis Latvijoje ir Estijoje.Pavyzdžiui, siekiant išvežti probleminįnepilnametį kuo toliau nuo neigiamąįtaką jam darančios aplinkos, būtų ga-lima keistis tokiais vaikais su giminingo-mis kaimynų institucijomis. Tačiau taiturėtų būti sprendžiama vyriausybiniulygiu, nes ateityje, jeigu nieko bus ne-daroma, mūsų valstybei ši problemakainuos dar daugiau.

Trūkumais naudojamasiVaiko teisių apsaugos specialistas pri-

mena, kad minėtais įstatymų trūkumaisypač naudojasi nepilnamečius į nusi-

kaltimus įtraukiantys asmenys, susiję suorganizuotu nusikalstamumu. Pavyz-džiui, Lietuvoje už vagystes iš prekyboscentrų atsakomybė gresia nuo 14-os,todėl kėsindamiesi grobti prabangosprekes nusikaltėliai į pagalbą pasitelkiamažamečius. Ne vienas vaikas, įgijęs to-kių įgūdžių Lietuvoje, išvyksta į užsie-nį tęsti “karjeros”. Remiantis Lietuvąpasiekiančiais nuosprendžiais, VakarųEuropoje dėl vagiliavimo prekyboscentruose dažniausiai sulaikomi mūsų15-17 metų paaugliai. Paprastai jie tenbūna išvykę su tėvų žinia, bet apie tik-ruosius tokios viešnagės tikslus sužino-ma tik vaikui įkliuvus.

Paklaustas, kodėl nepilnamečiaitampa žudikais ir žagintojais, pašne-kovas pabrėžia, kad dažnas jų nužu-

do iš neatsargumo. “Paprastai vaikaito nenori, - įsitikinęs V.Aukštuolis. -Nepilnamečių tikslas dažniau būnaauką sumušti, pakankinti, iš jos pasi-tyčioti. Tačiau neapskaičiuojama jėga,neįvertinamos priemonės.” O žaginto-jais, pasak specialisto, paaugliai tam-pa iš smalsumo. “Jų amžiui būdinga irtai, kad tokius nusikaltimus paprastaidaro grupė nepilnamečių”, - vado-vaudamasis ilgamete patirtimi aiški-no pašnekovas.

Teismai liberalūs“Seniai nemačiau vaikų, vagiliau-

jančių iš skurdo”, - LŽ tvirtino V.Aukš-tuolis. Anot jo, nepilnamečiai vagianorėdami prasimanyti papildomų pi-nigų ir tapti nepriklausomi nuo tėvų.Tačiau lengvą grobį, atimtą iš silpnes-nio bendraamžio ar močiutės gatvėje,jie taip pat lengvai ir išleidžia. Ir ne dėlsocialinių įgūdžių stokos, o mėgdžio-dami vyresnius paauglius, kurie taipelgiasi jau seniai ir lieka nenubausti.

Nusikalsti linkusiam nepilnamečiuipagaliau sulaukus 14 metų susiduriamasu ydinga mūsų teismų praktika, kai jįvengiama siųsti į pataisos namus. O tai -maksimali priežiūros priemonė, numa-tyta nepilnamečiams, net tiems, kurie nu-sikaltimus daro sistemingai nuo pat vai-kystės. Be to, V.Aukštuolio įsitikinimu,teismai pernelyg retai taiko griežčiau-sią auklėjamojo poveikio priemonę,numatytą teisiamiems nepilname-čiams, - ir Baudžiamajame kodeksenumatytą jų nukreipimą į socializaci-jos centrus.

Tokia teismų praktika formuoja ne-baudžiamumo iliuziją, nes bausme vaikailaiko tik prievartinį paėmimą iš įprasti-nės aplinkos. Akivaizdus to įrodymas -šūsnys teikimų, kuriuos teismams rašoprobacijos tarnybos, prižiūrinčios lygtinainuteistus nepilnamečius. Dažnas jų savoelgesiu tiesiog prašyte prašosi būti pasiųs-tas už grotų. Tačiau kol šie teikimai pasie-kia teismą, kol yra išnagrinėjami, tokiepaaugliai ir toliau daro nusikaltimus. Netintensyviau, nes žino, kad jų dienos lais-vėje vis tiek suskaičiuotos.

Griežtų nuosprendžių efektasVisai kitokį efektą, anot V.Aukštuo-

lio, turi griežti teismo nuosprendžiai nu-sikaltusiems nepilnamečiams. Taip patbaiminamasi paviešinimo žiniasklai-doje. Štai Kaune prieš kurį laiką tarppaauglių buvo “madinga” tyčiotis iš be-namių ar neįgalių asmenų. Visus nusi-kaltimus (nužudymus) pareigūnai at-skleidė. Juos padariusiems paaugliams,neatsižvelgiant į jauną amžių, buvo skir-tos beveik maksimalios nepilnamečiamslaisvės atėmimo bausmės. V.Aukštuolioįsitikinimu, šių nuosprendžių pavieši-nimas pristabdė galimus nuteistųjų se-kėjus, tad pastaruoju metu tokių nusi-kaltimų beveik neregistruojama.

Vis dėlto, anot pašnekovo, draudi-mas skelbti net prieš teismą stojančiųnepilnamečių nusikaltėlių pavardes irnuotraukas yra motyvuotas. Juk remia-masi psichologais, teigiančiais, kad toksviešinimas tradiciškai gali padidinti sekė-jų būrį, o teisiamą nepilnametį - suerzin-ti ir pastūmėti daryti naujus, dar sunkes-nius nusikaltimus.

Praktikas pritariaKauno vaikų socializacijos centro -

vienintelės Kauno apskrityje tokios pa-skirties įstaigos berniukams - direkto-rius Adolfas Skališius mano, kad į nu-sikaltimus linkę paaugliai pas juosatsiduria per vėlai. “Į mūsų įstaigą tokieberniukai patenka tik tada, kai niekassu jais nebegali rasti kalbos”, - V.Aukš-tuoliui pritarė A.Skališius, Kauno vaikųsocializacijos centrui vadovaujantis 15metų. Įstaigos direktoriaus įsitikinimu,su nepilnamečiais, linkusiais į nusikal-timus, socializacijos centruose reikėtų

pradėti dirbti anksčiau. “Manau, tiks-linga juos būtų siųsti čia nuo 12 metų”,- LŽ teigė A.Skališius ir pridūrė, kadšiuo metu apie 70 proc. jo vadovaujamocentro auklėtinių - 15-16 metų paaug-liai. Dabar čia gyvena 20 vaikinų (daraštuonių laukiama atvykstant), ir tik vie-nas iš jų - penkiolikmetis - pateko į cent-rą teismo nuosprendžiu už vagystes.

Bėgimai pristabdytiPernai iš Kauno vaikų socializaci-

jos centro buvo pasprukę devyni pa-augliai. Bet dabar ši problema jau ne-bėra tokia opi kaip prieš kelerius metus- savavališkai pasišalinusieji paprastaipaklajoja po miestą ir sugrįžta patys.Pastaruoju metu nepasitaikė ir atvejų,kad tokius bėgimus vainikuotų bau-džiamosios bylos už centro gyventojųpadarytus nusikaltimus.

Anot A.Skališiaus, galbūt pasitvir-tino prieš porą metų įsigaliojęs Vaikominimalios ir vidutinės priežiūros įs-tatymo pakeitimas, sutrumpinęs ne-pilnamečių buvimo jų įstaigoje laikąiki vienų metų. Anksčiau nusikalstilinkusį paauglį į socializacijos centrąbuvo galima siųsti 1-3 metams.

A.Skališius užsiminė apie panašiųLenkijos įstaigų praktiką, kai po kiek-vieno pasišalinimo iš vietinio vaikų so-cializacijos centro surastas nepilname-tis paprastai siunčiamas į kitą centrą,esantį kuo toliau nuo jo namų. Taipnuolatiniai bėgliai gali atsidurti ir už900 kilometrų nuo tėvų bei draugų.

Mūsų šalyje tokios galimybės nė-ra, bet ir Kauno vaikų socializacijoscentre šiuo metu esama vaikų iš Že-maitijos.•

Požiūris 52013 01 23Lietuvos žinios

Kodėl vaikai tampa recidyvistais

V.Aukštuolis vienu didžiausių 2008-aisiais Seimo priimto įstatymo trūkumų vadina tai,

kad nusikaltimus darantį vaiką į socializacijos centrą galima išsiųsti tik jam sulaukus 14 metų.

V.Aukštuolio nuomone, skubių priemonių būtina imtis vos pastebėjus pirmas pradinuko sadistinio elgesio, pavyzdžiui, su gyvūnais, apraiškas. Gretos Čižinauskaitės nuotrauka

2013 01 23Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Graikijos turčių klanai pelnosi išvalstybės užsakymų, bet nemokamokesčių. Žodis “solidarumas”jiems nežinomas, o krizė - tik puiki proga pigiau įsigyti brangių daiktų.

Vienas turtingiausių graikų - 52metų Fotis Bobolas. Jo šeimos impe-rijai priklauso žiniasklaidos grupė“Pegasus”, didžiausias šalies statyboskoncernas, atliekų perdirbimo įmo-nės, aukso kasyklos, daug nekilnoja-mojo turto. F.Bobolas niekada neduo-davo interviu, bet kai jam pasidarėnejauku dėl “šaliai gresiančio sprogi-mo”, sutiko pasikalbėti su vokiečiųsavaitraščio “Stern” žurnalistais. Mi-lijonieriaus šeima jaučia tautos pyktį,nes jo statybos koncernas “Ellaktor”už nutiestas autostradas reikalauja di-delių mokesčių, nors viską finansavovalstybė mokesčių mokėtojų pinigais.Kasdien žiedine magistrale aplinkAtėnus važiuoja 250 tūkst. automo-bilių ir kiekvienas vairuotojas turi mo-kėti po 2,8 euro. Norintieji pasiektiSalonikus priversti pakloti 25 eurus.Pilietinės iniciatyvos “Aš nemokėsiu”aktyvistai, kuriuos F.Bobolas piktaivadina anarchistais, nuolat nuverčiamokesčio rinkyklų užtvaras.

Šis graikas elgiasi kaip Rusijos oli-garchas prieš 15 metų. Tokie žmonėspelnėsi iš valstybės, tačiau kai Grai-kija atsidūrė prie bedugnės krašto,jie nenori imtis atsakomybės, ir tiktyko, ką galima pigiai nusipirkti pri-vatizuojant valstybinį turtą. Taipprašmatniausią Atėnų prekyboscentrą, mokėdamas tik 50 centų užkvadratinį metrą mėnesio nuomosmokestį, 90 metų įsigijo stambusverslininkas Spirosas Latsis. Kiti,kaip garsioji Gianna Angelopoulos,buvusi Olimpinių žaidynių organi-zacinio komiteto pirmininkė, pasis-lepia užsienyje. Kai paaiškėjo, kadsavo vilą Atėnuose ji deklaravo kaipuniversalinę parduotuvę, nes siekėmokėti mažesnį mokestį už elektrą,Gianna su šeima pasitraukė į Šveica-riją ir ramiai stebėjo, kaip Graikijosparlamentas rengė griežčiausio tau-pymo visoje šalies istorijoje paketą.

Paklaustas, ar Graikijos turtuo-liai turėtų solidarizuotis su tauta,suirzęs F.Bobolas atšovė: “Ko jūsnorite? Mūsų akcijų kursas juokin-gai mažas. Mes kenčiame ne ma-žiau negu visa šalis.” Didesnį tur-čių apmokestinimą milijonieriusvadina “naivia idėja”, nes “stambuskapitalas visuomet ras būdą, kaipišvengti mokesčių. Tokia globali-zuoto pasaulio kaina”.

Graikija nėra skurdi šalisTiesiog jos turtai padalyti nelygiai.

80 proc. nuosavybės priklauso 2tūkst. šeimų, kurios apie 200 mlrd.

eurų laiko užsienyje. Oficialiai skel-biama, kad visoje šalyje yra tik 9 as-menys, uždirbantys daugiau kaip 700tūkst. eurų per metus. VadinamąjįLagarde sąrašą, kuriame yra sąskaitasŠveicarijos bankuose turinčių 2059graikų pavardės, vyriausybė įslapti-no prieš daugiau nei dvejus metus. Įšį sąrašą įtraukti ir premjero AntonioSamaro patikėtiniai, tarp jų - advo-katas Staras Papastavrou, priklausan-tis A.Samaro partijos “Naujoji de-mokratija” viršūnei. Tačiau nė vienasturtuolis iš tų daugiau kaip 2 tūkstan-čių nenukentėjo, į bėdą pateko tikžurnalistas, paviešinęs šių asmenųpavardes žurnale “Hot Doc”. Jį suim-ti buvo pasiųsta net 50 specialiųjų po-licijos pajėgų pareigūnų. Žurnalistuigresia dveji metai kalėjimo “už asme-ninės erdvės pažeidimą”.

Glaudūs ryšiai su politikaisAtėnų Panteiono universiteto po-

litikos profesorius Seraphinas Sefe-

riadis Graikijos oligarchus lygina suItalijos mafija: “Jie visur turi savųžmonių - vieną brolį kairiųjų stovyk-loje, kitą - dešiniųjų, dar po vieną -rotušėje ir bažnyčioje. Mūsų turtuo-liai nusiperka politikus finansuoda-mi rinkimų kampanijas, o valdyda-mi žiniasklaidą tampa neliečiami.”

“WikiLeaks” paviešino tokią in-formaciją: “Nedidelė grupė verslomagnatų giminystės, santuokos arnesantuokiniais ryšiais yra artimaisusiję su politikais. Jų santykiai su-dėtingesni negu graikų mitologijosdievų.” Buvęs Graikijos premjerasKostas Karamanlis partijos bend-ražygiams pasakė dar stipriau:“Mūsų šalies bėda, kad šie sutene-riai ir jų koncernai kontroliuoja vi-są politinį gyvenimą.”

Graikijos magnatų priešakyje -S.Latsis, kurį spauda vadina “slap-tuoju Krezu”. Jo imperijai priklau-so bankai, laivybos įmonės, naftosperdirbimo gamyklos. S.Latsio tė-vas Johnas, visų vadintas Kapitonu,buvo garsiojo Aristotelio Onassiobendražygis. Kapitonas tik šaipėsi,kai sūnus Spirosas išvyko į Londo-ną studijuoti filosofijos, tačiau bū-tent ši jo atžala padidino šeimos tur-tus iki 8 mlrd. eurų. Šiuo metuS.Latsis gyvena Šveicarijoje arbaplaukioja viena savo didžiausių pa-saulyje jachtų “Alexander”, kuriojeilsėjosi George’as W.Bushas, prin-cas Charlesas ir studijų draugas Jo-se Manuelis Barroso. Kartą po tokiųatostogų Europos Parlamentas pa-reiškė J.M.Barroso nepasitikėjimą.Į S.Latsio Eurobanką buvo perves-ta ir didžiausia Graikijos valstybi-nės paskolos dalis - 12 mlrd. eurų.

Šis magnatas mėgina pasipelnytiir iš savo tėvynės apgailėtinos padė-ties. Labai tikėtina, kad netrukusS.Latsis perims valstybinį naftosmilžiną “Hellenis Petrolium”, mi-lijardieriui greičiausiai atiteks ir 600hektarų ploto senasis Atėnų orouostas.

Atleidžiami nuo mokesčiųSvarbiausias tarptautinių Graiki-

jos rėmėjų reikalavimas - privati-zuoti valstybės turtą. Tačiau tai, kasšiuo metu vyksta šalyje, ekspertųnuomone, yra tikras absurdas. “Ke-li privilegijuoti investuotojai pigiaisuperka valstybės turtą ir skelbiasiesantys gelbėtojai”, - piktinosiGraikijos biržos sandorių tarpinin-kų asociacijos atstovas AlexanderisMoraitakis.

Graikų oligarchas Socratas Kok-kalis domisi valstybei priklausan-čiu didžiausiu Europos loterijųkoncernu “Opap”, kurio veikla ne-paprastai pelninga. Šis labai prieš-taringai vertinamas verslininkas,prisidengęs slapyvardžiais Krokasir Kaskada, yra dirbęs VokietijosDemokratinės Respublikos slapto-joje tarnyboje “Stasi”. Į Rytų Vokie-

tiją jo šeima pabėgo 1949 metais,pasibaigus karui. Šiuo metu S.Kok-kalio turtas vertinamas 2 mlrd. do-lerių, o apie jį pasakojamos istorijosprimena romaną apie šnipus. Pa-aiškėjus, kad kompanija “Siemens”Atėnų politikams ir funkcionie-riams davė kyšių už 100 mln. eurų,tyrimą pradėjusi Vokietijos genera-linė prokuratūra jos dokumentuo-se aptiko tarpininką “poną K.”; pa-reigūnai mano, jog tai - S.Kokkalis.

Ekonomistas Savas Robolis sako,kad “įrodyti nelegalias oligarchųmachinacijas beveik neįmanoma,nes šie visur turi savų žmonių, o irįstatymus kūrė ištisos jų kartos.Turtuoliams nereikia net apgaudi-nėti mokesčių inspekcijos, nes jieatleidžiami nuo mokesčių”. Kiek-vienais metais Kalėdų išvakarėseparlamentas nubalsuoja, kad di-džiausių laivų savininkai būtų at-leisti nuo mokesčių, mat šie grasinaplaukiosiantys su kitų valstybių vė-liavomis. Nors oficialiai ryšių tarpoligarchų ir vyriausybės nėra, bu-vęs didžiausios Atėnų Flisvos priep-laukos, kurioje švartuojasi ir ilges-nės kaip 100 metrų jachtos,direktorius Makis Nastatos nesle-pia, kad anksčiau per pobūvius,rengiamus savaitgaliais jachtų de-niuose, buvo galima išvysti kone vi-sus graikų politikus.

Apie turtuolių įtaką galima spręs-ti ir iš to, kaip jie įveikė pasaulinįkoncerną “Shell”. Nuo 2015 metų“Shell” degalinių Graikijoje nebebus,nes Vardinoyannisų klanas, valdan-tis kone visą Graikijos naftos rinką,supirko jas už 219 mln. eurų. Nuo-lat kuriami nauji, neretai abejotiniįstatymai padarė “Shell” verslą ne-rentabilų. Iš pradžių koncernui bu-vo uždrausta vežti savo benziną. Kaitam pasipriešino ES, valdžia įstatymąpakeitė. Tačiau įsigaliojo kitas, pri-vertęs koncerną laikyti didelį kiekįbenzino kaip “nacionalinį saugumorezervą”. “Shell” pasidavė.

Klano galva Vardis Vardinoyan-nis gyvena prašmatniame Atėnųpriemiestyje. Kai “Stern” reporte-ris paklausė, ar šeimininkas sutik-tų duoti interviu, vilą saugantis ap-saugininkas išsitraukė pistoletą. Šisgraikų magnatas palaikė artimusryšius su nuverstu Egipto diktato-riumi Hosni Mubaraku, o jo bend-rovė “Avin Oil” mokėjo dideles su-mas Saddamui Husseinui, kadgalėtų nusipirkti pigesnės naftos,kurią paskelbus Irakui embargą bu-vo leidžiama pardavinėti tik pagalprogramą “Nafta už maistą”. Aferapaaiškėjo, kai Jungtinių Tautų tyrė-jai aptiko dolerių prikimštus kelio-ninius krepšius, kurie diplomatiniupaštu buvo siunčiami į Bagdadą.

Graikų oligarchų nepaveikė nėvienas raginimas gelbėti į bėdą pate-kusią tėvynę. Kai pagaliau Atėnuoseesančioje Europos Komisijos atsto-vybėje pasirodė laivininkystės mag-natų ir stambių pramonininkų dele-gacija, pamanyta, kad jie nori padėti.Tačiau turtuoliai atvyko tik pasiskųs-ti dėl pernelyg didelių mokesčių, perplataus reglamentavimo ir dėl to,kad valstybė juos persekioja.•Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

Euro zonos finansų ministrų pirmininko pareigas perėmėNyderlandų finansų ministrasJeroenas Dijsselbloemas.

Euro zonai vadovavusį Liuksem-burgo premjerą Jeaną Claude’ąJunckerį pakeitęs J.Dijsselbloemaspaskirtas dirbti 30 mėnesių kaden-cijai, bet, kol pirmininkaus eurozonai, išsaugos ir savo postą Ny-derlanduose. Šiam paskyrimuipasipriešino vienintelė Ispanijosvyriausybė. Būta kalbų, kad olan-do kandidatūra netenkino ir

Prancūzijos, bet Paryžius, atsi-žvelgdamas į tai, jog jį palaikė eu-ro zonos galybė Vokietija, balsavouž šį kandidatą.

J.C.Junckeris, ilgiausiai Europo-je dirbantis nacionalinis lyderis, di-džiąją dalį aštuonerius metus truku-sios kadencijos praleido kovodamassu nepalankiomis finansinėmis ten-dencijomis, peraugusiomis į eurozonos krizę. J.Dijsselbloemas pa-reiškė, kad problemas galima įveik-ti “tik visiems kartu”, ir pabrėžė,kaip svarbu “išsaugoti labai bran-ginamą socialinį Europos modelį”.

Jis džiaugėsi, kad finansų rinkosegrįžo pasitikėjimas euru.

Įtampa rinkose iš tiesų gerokaiatslūgo palyginti su padėtimi priešpusmetį, kai buvo smarkiai neri-maujama dėl galimo Graikijos pa-sitraukimo iš euro zonos arba ti-kimybės, jog Ispanija bei Italijabus priverstos prašyti finansinėspagalbos. “Rinkos nebesilažina,ar Europos centrinis bankas įvyk-dys savižudybę leisdamas patirtikrachą didžiosioms narėms”, - sa-kė Vokietijoje įsikūrusio banko“Berenberg” analitikas Holgeris

Schmiedingas. Netgi Graikijos,kuri jau šeštus metus gyvena re-cesijoje, padėtis, anot jos viešųjųkreditorių, taisosi. Tačiau kol kasmažai aiškumo, kaip toliau bussprendžiamos svarbiausios eurozonos problemos, tokios kaipKipro finansinis gelbėjimas, ku-rio ši šalis paprašė dar vasarą, betjos padėtis tik pablogėjo. Kiproprašymas vis nepatenkinamas dėlįtariamo Rusijos pinigų plovimošešėlio.•AFP, BNS, LŽ

Tik lapkritį Nyderlandų finansų ministru paskirtas J.Dijsselbloemasbuvo vienintelis kandidatas į eurozonos vadovo postą.Reuters/Scanpix nuotrauka

Graikijos milijonierių monopolis

Graikų oligarchų nepaveikė nė vienas raginimas gelbėti į bėdą patekusią tėvynę.

Euro zonai vadovauja olandas

Statybų magnatas F.Bobolas ima mokestį už važiavimą autostradomis,nors jos nutiestos už valstybės pinigus. / Užsienio spaudos nuotrauka

Pasaulis 72013 01 23Lietuvos žinios

Davęs priesaiką antrai kadenci-jai JAV prezidentu išrinktasBarackas Obama pasakė ir neil-gą kalbą. Plačiai besišypsantisB.Obama atrodė laisvesnis neiper pirmąją inauguraciją ir darkartą pademonstravo, kad yrapuikus oratorius.

“Kiekvieną kartą, kai susirenka-me į prezidento inauguraciją, ma-tome mūsų Konstitucijos stiprybęir girdime pasižadėjimus laikytis to,ką įkūnija mūsų demokratija. Ne-svarbu, kokia odos spalva, kokiažmogaus padėtis ir kokia jo pavar-dė. Mes esame išskirtiniai, nes iš-pažįstame tas pačias tiesas, kuriosprieš 200 metų buvo surašytos įpriimtą dokumentą. Jo idėjų įgy-vendinimas mums suteikia neati-mamą teisę į gyvenimą ir laimę.Šiandien tęsiame tą nesibaigiančiąkelionę. Visada žinojome, kad, jei-gu pasikeis laikai, turėsime keistisir patys. Naujais būdais turimespręsti mūsų dar laukiančius iššū-kius. Veikdami atskirai neišauklė-sime naujos kartos. Turime veiktivisi išvien, nes esame viena tauta”, -kalbėjo prezidentas.

Jis sakė, kad “šiai amerikiečių

kartai teko atstatyti krūtinę krizei,ir ji išėjo iš jos nugalėtoja. Jau pra-sidėjo mūsų ekonomikos atsigavi-mas. Krizei ateina galas. Mes esameskirtingi, turime jaunų žmonių, ne-

bijome rizikos, esame verslūs, esa-me sukurti šiems laikams ir veikda-mi kartu turėsime iš to naudos”.B.Obama kalbėjo, kad “negalima at-mesti kartų, sukūrusių šią valstybę,

ir susitelkti tik į ateinančią kartą”,o amerikiečių tauta pajėgi atlygintikiekvienam už parodytas pastangas.Vadindamas Ameriką galingiausiapasaulio valstybe, prezidentas pa-

brėžė, kad kiekvienas jos pilietis nu-sipelnė minimalaus saugumo. “Tai-ka ir saugumas nereikalauja, kadvyktų nesibaigiantis karas. Ginsimesavo tautą, jos vertybes ir teisėtvar-ką. Mes parodysime, kaip taikiai ga-lima apginti mūsų idėjas. JungtinėsValstijos yra įsipareigojusios pasiek-ti saugumą be amžino karo. Stiprin-sime institucijas, kurios padeda už-tikrinti taiką. Mes privalome taptivilties šaltiniu vargšams, ligotie-siems ir atsidūrusiesiems visuome-nės užribyje. Mes visi esame lygūs.Lygybė - mūsų kelrodė žvaigždė.Mūsų kartos užduotis - tęsti tai, kąpradėjo laisvės ir lygybės pionie-riai”, - tvirtino B.Obama.

44-asis JAV prezidentas taip patsakė, kad priesaiką, kurią jis davėstovėdamas prieš amerikiečius, dau-gybę kartų kartojo ir kiti preziden-tai. Jos žodžiai nedaug skiriasi nuotų, kuriuos prisiekdami ištaria ka-riai arba imigrantai, siekiantys liktigyventi JAV. “Tai piliečio priesaikosžodžiai. Visi kartu turime teisę va-dovauti šiai valstybei vienoje ar kito-je srityje. Visi prisiimame atsakomy-bę, - pabrėžė B.Obama. - Bendromispastangomis ir turėdami bendrątikslą einame teisinga kryptimi. Te-laimina Dievas Ameriką.” •

B.Obama: “Krizei ateina galas”

Susirinkusių amerikiečių džiaugsmui B.Obama su žmona pėsti ėjo Pensilvanijos gatve.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Atlikę tyrimą amerikiečiai pada-rė išvadą, kad žmogaus priimamifinansiniai sprendimai priklausonuo to, kaip jis gyveno vaikystė-je. Prasidėjus ekonomikosrecesijai žmonės, užaugę pasitu-rinčiose ir skurdžiose šeimose,skirtingai elgiasi su pinigais irpriima nevienodus sprendimus.

Šio tyrimo ėmėsi Jungtinėse Vals-tijose esančio Minesotos universite-to Karlsono vadybos mokyklosmokslininkai, vadovaujami rinkoda-ros ir psichologijos profesoriaus Vla-do Griškevičiaus. Jie išsiaiškino, kadekonominė aplinka dar vaikystėje su-formuoja žmogaus savybes, kuriosnetikėtai gali pasireikšti sunkiomissąlygomis, t. y. prasidėjus recesijai, iratlikto tyrimo rezultatus paskelbėžurnale “Psychological Science”.

Mokslininkai nustatė, kad žmo-gaus priimamus sprendimus, bentjau didele dalimi, lemia aplinka, ku-rioje jis gyveno vaikystėje. Profeso-rius ir jo kolegos pastebėjo, kad žmo-nės, augę sunkiai prognozuojamomissąlygomis arba skurde, atėjus su-nkiems laikams priima sprendimusorientuodamiesi į tuoj pat gaunamąpelną, tačiau ignoruodami ilgalaikestokių sprendimų pasekmes. O tie, ku-rių vaikystė praėjo patogioje aplin-koje, t. y. jų tėvai turėjo pakankamailėšų pragyventi, pirmenybę teikia “lė-tajai” strategijai. Jie nesistengia tuojpat gauti naudos, nes tikisi, kad taiatsipirks ateityje ir tuomet gaus di-desnį pelną. Be to, pirmieji prasidė-jus nuosmukiui puola leisti pinigus,o antrieji linkę juos pataupyti.

Mokslininkai atliko du eksperi-mentus - paprašė jų dalyvių įsivaiz-duoti, kad prasidėjo ekonominė rece-sija, ir pasiūlė jiems spręsti uždavinius,susijusius su finansine rizika. Ekspe-rimento dalyvių, turėjusių vargingąvaikystę, sprendimai buvo kur kas im-pulsyvesni, be to, jie nesugebėjo atsis-pirti prabangos pagundoms. Tuo me-

tu tie, kurie vaikystėje nepatyrė vargo,ėmėsi ne tokių rizikingų veiksmų irrinkosi “lėtąją” strategiją. Jie nesisten-gė greitai praturtėti, o siekė šio tikslopalengva, taip pat nebuvo linkę pultipirkti brangių daiktų.

“Šis eksperimentas parodė, kad jauankstyvoje vaikystėje aplinka tarsiužprogramuoja žmogų ir paskui visąlikusį gyvenimą jis nesąmoningairenkasi tam tikrą elgesio modelį. Kai

viskas klostosi gerai ir ekonomika au-ga, tam tikros būdo savybės gali ir ne-pasireikšti, jos paprasčiausiai “mie-ga”. Tačiau kai ateina sunkūs laikai,žmogus jaučia stresą ir gali priimtinet jam pačiam netikėtą sprendimą.Jis tiesiog automatiškai reaguoja į su-sidariusią situaciją”, - aiškino moks-lininkų grupės vadovas V.Griškevi-čius. Profesorius pabrėžė, kad nėviena elgesio strategija negali nuo patpradžių būti gera arba bloga. Norsdaug kas mano, kad visuomet nau-dinga nesistengti labai greitai pasiek-ti užsibrėžto tikslo, kartais reikiapriimti ir impulsyvų sprendimą mak-simaliai išnaudojant tuo metu turi-mus išteklius bei galimybes. Be to,V.Griškevičius mano, kad jei žmogusnori, jis gali pakeisti iš tėvų paveldė-tus bruožus arba tuos, kuriuos sufor-mavo aplinka, kurioje jis gyveno. Bė-da ta, kad didžioji dalis žmoniųnelinkę to daryti ir elgiasi tarsi už-programuotas kompiuteris.

Kiek anksčiau V.Griškevičius buvopaskelbęs straipsnį, kaip “Facebook”ir kiti socialiniai tinklai veikia žmogų.Jame mokslininkas teigė, jog kartaispakanka vos penkias minutes praleis-ti socialiniame tinkle ir žmogus galiprarasti kontrolę - jis imasi smurto,įlenda į skolas arba puola be saikovalgyti, o tai veda į nutukimą. •

Sprendimą nulemia vaikystėVladas Griškevičius

Minesotosuniversitetorinkodaros irpsichologijosprofesorius,dėstantis Karl-sono vadybosmokykloje. Jįdomina, kaipevoliucijos ten-dencijos veikiašiuolaikinio vartotojo elgesį ir jo prii-mamus finansinius sprendimus.Verslo ir psichologijos žurnaluoseprofesorius yra paskelbęs daugiaukaip 40 straipsnių apie motyvaciją,socialinės aplinkos įtaką, vartojimą irkitomis temomis. Yra gavęs daugybęapdovanojimų ir kaip dėstytojas, irkaip tyrinėtojas.

Pasaulinė finansų krizė skaudžiaismogė pasaulio gyventojams.Labiausiai nuo jos nukentėjomoterys, o bedarbių skaičius išaugo iki 197 milijonų.

Tarptautinės darbo organizacijos(TDO) pateiktos darbo rinkos progno-zės nedžiugina. Ataskaitoje “Pasaulioužimtumo prognozės 2013 metams”teigiama, kad bedarbių tik daugės.

TDO skelbia, kad 2012 metais pa-saulyje bedarbių skaičius padidėjo4,2 mln. ir perkopė 197 mln. ribą, opasaulinis nedarbo lygis siekia 5,9procento. Daugiausia žmonių darbąprarado besivystančiose šalyse - Piet-ryčių Azijos ir Afrikos valstybėse.

“Šiuo metu pasaulyje yra 28 mln.daugiau bedarbių nei prieš finansųkrizę 2007 metais”, - sakė TDO ge-neralinis direktorius Guy Ryderis. Jispažymėjo, kad dar 39 mln. žmoniųneteko darbo dėl sunkmečio. “Tairodo, kad finansų krizė smogė 67mln. bedarbių”, - teigė G.Ryderis.TDO direktoriaus nuomone, di-džiausią nerimą kelia ilgalaikis ne-darbas. Trečdalis bedarbių išsivys-čiusiose šalyse negali rasti darbo jauilgiau nei metus. Skurdas - taip patdidelė problema, kadangi 870 mln.žmonių, daugiausia besivystančiosevalstybėse, uždirba mažiau nei dudolerius per dieną. Iš jų 400 mln. gy-vena žemiau skurdo ribos.

TDO ekspertai į ateitį žvelgia pesi-mistiškai. Jie prognozuoja, kad 2013metais bedarbių skaičius išaugs 5,1mln., o 2014-aisiais padidės dar trimismilijonais. Sparčiai didėjantis nedarbastarp jaunimo kelia rimtą susirūpinimą.Praėjusiais metais 73,8 mln. jaunimoneturėjo darbo, ir tai sudarė 12,6 pro-cento. Krizės laikotarpiu bedarbiųjaunuolių padaugėjo 3,4 milijono.

Tarptautinių žmogaus teisių organi-zacijų ir Didžiosios Britanijos moksli-ninkų teigimu, nuo pasaulinės finansųkrizės labiausiai nukentėjo moterys irmergaitės. Mokslininkai apskaičiavo,kad per krizę žuvo penkis kartus dau-giau moterų nei vyrų. Didžiausią neri-mą kelia jaunų merginų padėtis, nes visdaugiau jų meta mokyklą, kad galėtų įsi-darbinti ir išbristi iš skurdo. Ankstyvossantuokos - besivystančiam pasauliuibūdinga problema. Tėvai ištekina vis jau-nesnes merginas, nes nebesugeba išlai-kyti savo dukterų. Mėgindamos išbristiiš skurdo jaunos merginos įsitraukia įprostituciją. Dėl to daugelis jų serga ve-nerinėmis ligomis, ŽIV ir tampa prik-lausomos nuo narkotikų.

Žmogaus teisių organizacijos ir Di-džiosios Britanijos mokslininkai įžvel-gia diskriminaciją darbo rinkoje. Eko-nominiu sunkmečiu moterims sunkiaugauti prestižiškesnį ir geriau mokamądarbą nei vyrams. •LŽ

Krizė paaštrino socialines problemas

Moterys sunkiu laikotarpiu patiria diskriminaciją darbo rinkoje.Reuters/Scanpix nuotraukos

Iš žmogaus vaikystės galima spręsti, kaip jis siekia pelno.

2013 01 23Lietuvos žinios8 Pasaulis

Per Tadžikistano teritoriją driekiasi vienas pelningiausiųnarkotikų kelių pasaulyje. Vargingai gyvenantiems tadži-kams narkotikų verslas tampaišsigelbėjimu nuo skurdo.

Ši Vidurinės Azijos valstybė tam-pa narkotikų kurjerių rojumi. Perją iš Afganistano į Rusiją driekiasinarkotikų kelias, keliantis galvosskausmą Tadžikistano valdžios irpolicijos pareigūnams. Neturtin-giems tadžikams sunku atsispirti pi-nigų troškimui, todėl vis daugiaušios šalies gyventojų įsitraukia į ne-legalią veiklą. Narkotikų prekeiviainuolat verbuoja pasienio kaimų gy-ventojus ir žada jiems aukso kalnus.Šiai pagundai pasiduoda jauni ta-džikai, kurių laukia arba saldus gy-venimas, arba karti kalinio dalia.

Skurdas verčia nusikalstiShadia gyvena viename iš pasie-

nio kaimų. Ji žino, kad jos giminai-čiai rizikuoja patekti į kalėjimą, siek-dami užsidirbti nešvarių pinigųpragyvenimui. “Mano vyras norėjotik nupirkti šiek tiek miltų, kad ga-lėtume išsikepti duonos, tačiau jamneužteko pinigų. Jis su dviem bro-liais sutiko gabenti narkotikus, ta-čiau policija jį pagavo. Dabar jis sė-di uždarytas kalėjime ir gailisi dėlsavo poelgio”, - pasakojo Shadia.

Šiuo metu ji niekur nedirba irprižiūri kelerių metukų vaiką. Ato-kioje ir neturtingoje kaimo bend-ruomenėje beveik neįmanoma ras-ti darbo. Shadia skursta, tačiau jaipagalbos ranką ištiesia senyvo am-žiaus tėvai ir kaimynai. Jauna tadži-kė gyvena tamsiame ir mažamekambarėlyje savo tėvų namuose.Moteris džiaugiasi, kad turi duo-nos kąsnį burnoje, tačiau jos vyrosulaikymas stipriai apsunkino jau-nos moters gyvenimą. Shadios kai-melyje gyvena apie 60 šeimų. Dau-gelis šių šeimų giminaičių sėdikalėjime už narkotikų laikymą argabenimą.

Ginkluoti kontrabandininkai90 proc. Tadžikistano teritorijos

sudaro kalnai, o dirbama žemė ša-lyje - deficitas. Dešimtys mažųbendruomenių yra išsibarsčiusioskalnuotose vietovėse palei Afganis-tano ir Tadžikistano sieną. Jos di-džiąją metų dalį yra atkirstos nuolikusios šalies dalies. Tačiau kalnai -ne kliūtis narkotikų gamintojams.Afganai siaurais kalnų keliais irupėmis atbrenda į Tadžikistaną ieš-kodami patiklių kaimiečių, kurieryžtųsi tapti narkotikų kurjeriais.Vargingai gyvenančius kaimiečiusnesunku įtikinti. Su kai kuriais pa-vyksta susitarti gražiuoju, tačiaukartais prireikia ir griebtis ginklo.

“Mačiau ginkluotus afganų nar-kotikų prekeivius gretimame kai-me”, - prisimena Shadia. “Man bu-vo baisu, kad į mūsų kaimą galiatklysti ginkluoti nusikaltėliai ir pri-versti mūsų vyrus jiems dirbti”, -pridūrė ji.

Pietinis Tadžikistanas driekiasi ap-link keletą pačių neramiausių Afga-nistano regionų, kur galioja karo va-dų taisyklės, o narkotikų baronaikontroliuoja kontrabandos kelius,vedančius į Vidurinę Aziją ir už josribų. Narkotikų baronams gyveni-mas palengvėjo po 2005 metų, kaiTadžikistano ir Afganistano sienąsaugoję rusų pasieniečiai pasitraukėiš savo pozicijų. Tadžikų pasienie-čiams sunku aptikti sienos pažeidė-jus. Kalnuota vietove besidriekiantisiena - beveik 1300 kilometrų ilgio.Joje tarp kalnų, miškų ir atžalynų ga-lima rasti daug slėptuvių. Jomis nau-dojasi afganų kontrabandininkai.

Tadžikistano pasieniečių Šuraba-de atstovas Chušnudas Rahmatulla-jevas teigia, kad pereiti į Tadžikista-no pusę visai nesunku. “Pažeidėjamsreikia tik nardymo vamzdelio, kad

galėtų perplaukti upę. Kiekvieną die-ną patruliuojame aplink sieną ieško-dami kontrabandininkų, tačiau juosaptikti sunku kaip adatą šiene. Kar-tais sulaikome pažeidėjų, tačiau dau-guma jų randa slėptuvių kalnuotoseir miškingose vietovėse”, - sakėCh.Rahmatullajevas.

Narkotikų prekyba neatsiejamanuo smurto. Pasienio su Afganistanuteritorijos - vienos neramiausių Ta-džikistane. Tai gali paliudyti piemuoiš Šurabado Mominas. Jo galvijusprieš porą mėnesių pagrobė narkoti-kų kontrabandininkai. “Jie buvo pik-ti, nes jų narkotikus konfiskavo Ta-džikistano policija. Jie mane sumušėir atėmė visus galvijus”, - sakė Momi-

nas. “Negalėjau apsiginti, nes nusi-kaltėliai buvo ginkluoti. Turėjau tiklazdą”, - pridūrė piemuo. Jis, gany-damas galvijus, girdėjo šūvius ir ma-tė, kaip nuo policijos paleistos kulkosžuvo vienas iš kontrabandininkų.

Klesti korupcija Tačiau narkotikų kontrabandinin-

kai ir kurjeriai - tik smulkios žuvelės.Narkotikų verslui vadovauja įtakingiasmenys, kuriuos saugo korumpuo-ti Tadžikistano valdžios pareigūnai.“Korupcija - viena didžiausių Tadži-kistano problemų”, - sako JungtiniųTautų narkotikų ir nusikaltimų pre-vencijos biure dirbusi Christer Ban-nerud. “Aukščiausią vietą hierarchi-joje užimantiems nusikaltėliams labaisunku pareikšti kaltinimus. Jie turi“stogą”. Apmaudu, kad neįmanomasulaikyti tų, kurie yra atsakingi už ne-legalią narkotikų prekybą”, - guodė-si Ch.Bannerud.

Tadžikistano pareigūnų teigimu,jie puikiai atlieka savo darbą. “Praė-jusiais metais konfiskavome apie pen-kias tonas narkotikų iš Afganistano.Jeigu gaudytume tik smulkius pre-

keivius, iš kur būtų atsiradusios šiospenkios tonos?” - stebėjosi Tadžikis-tano narkotikų agentūros, įsikūru-sios sostinėje Dušanbėje, atstovasRustamas Nazarovas. Tačiau,Ch.Bannerud nuomone, tai tik da-lelė narkotikų, kurie kasmet pasie-kia Rusiją iš Tadžikistano. “Padėtispasikeistų, jeigu Afganistanas ne-tiektų narkotikų. To tikėtis neįma-noma”, - pripažino R.Nazarovas.

Pilietinio karo padariniaiTadžikistanas narkotikų tranzito

valstybe tapo tada, kai po SovietųSąjungos žlugimo pasinėrė į visą ša-lį nualinusį pilietinį karą. Jo sienosbuvo beveik neprižiūrimos. Tai ta-po aukso gysla narkotikų kontra-bandininkams iš Afganistano, kuriedideliais kiekiais gabeno narkoti-kus į Tadžikistano teritoriją, ir ka-ro nualintiems tadžikams, kurie iššios nelegalios prekybos stengėsipasipelnyti.

Vienas buvęs narkotikų prekeivispasakojo, kad kvaišalus į Rusiją pra-dėjo gabenti pilietinio karo metu.Jis gyrėsi, kad iš nelegalių pajamųnusipirko butą ir prabangų automo-bilį. Galų gale jį sugavo policija irtadžikas atsidūrė kalėjime. Buvęsnarkotikų prekeivis guodėsi, kadprarado viską. Išėjęs iš kalėjimo jispasiskolino automobilį ir dabar dir-ba taksistu Dušanbėje. “Paprastižmonės nebegali daugiau gabentinarkotikų, nes policija juos areš-tuos. Tik stambios žuvys gali už-siimti šiuo verslu. Jei turėčiau gali-mybę, ir vėl gabenčiau narkotikus”, -sakė taksistu dirbantis tadžikas.

Tadžikistane gerai mokamų darbovietų mažai. Kai kurie žmonės uždir-ba vos 17 dolerių (44 litus) per mėne-sį. Jiems sunku išgyventi, kai kepalė-lis duonos Dušanbės turguje kainuoja1,5 dolerio (3,89 lito). Vargstančiusžmones tada gelbsti narkotikai. Ne-funkcionuojant ekonomikai sunku ti-kėtis, kad staigiai išnyks pagunda įsi-traukti į narkotikų verslą.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Narkotikų kurjerių rojus

Narkotikų kelias driekiasi per kalnuotas ir miškingas Tadžikistano vietoves. / AFP/Scanpix nuotraukos

TrumpaiŽUVO 37 UŽSIENIEČIAI

Islamistų kovotojai Amenaso dujųverslovėje Sacharos dykumos gilu-moje nužudė 37 užsieniečius iš aš-tuonių šalių. Kai kuriems jų buvoįvykdyta egzekucija paleidžiantkulką į galvą. Išpuolio metu taippat buvo nužudytas vienas alžyrie-tis. Alžyro vyriausybė patvirtino,kad islamistai nužudė 7 japonus, 6filipiniečius, 3 amerikiečius, 3 bri-tus, 2 rumunus ir prancūzą. Perapsiaustį taip pat buvo nukauti 29teroristai, trys iš jų sučiupti gyvi.Tarp islamistų kovotojų buvo ka-nadietis, 11 tunisiečių, 3 alžyrie-čiai, kiti kilę iš Šiaurės Afrikos.

MIRTIES BAUSMĖ BRITEI

Indonezijos teismas skyrė mirtiesbausmę 56 metų Didžiosios Britani-jos pilietei už kokaino įvežimą į ku-rortinę Balio salą. “Nustatėme, kadLindsay Sandiford kalta dėl narkoti-kų įvežimo. Kaltinamajai skyrėmemirties bausmę”, - sakė Denpasaroapylinkės teismo teisėjas AmserasSimanjuntakas. L.Sandiford buvosuimta Balio tarptautiniame orouoste gegužę. Jos lagamine rasta4,79 kilogramo kokaino. Policijanurodė, kad britė vėliau padėjo su-rengti slaptą operaciją, per kurią bu-vo sučiupti trys įtariami narkotikųkontrabandininkai iš DidžiosiosBritanijos ir vienas Indijos pilietis.Šis griežtas nuosprendis buvo neti-kėtas, nes prokurorai prašė skirtiL.Sandiford tik 15 metų kalėjimo.Jie teigė, kad L.Sandiford nusipelnėgailestingumo, nes pripažino savonusikaltimą ir mandagiai elgėsi teis-me. Tačiau kitas teismo kolegijosnarys Bagusas Komangas WijayaAdi pareiškė, kad šioje byloje nėrajokių lengvinančių aplinkybių, dėlkurių galėtų būti skirta švelnesnėbausmė, o visi įrodymai nukreiptiprieš kaltinamąją. Indonezija taikogriežtas bausmes už narkotikų kont-rabandą - nusikaltusiesiems gali būtiskiriamas įkalinimas iki gyvos galvosarba mirties bausmė.

L.Sandiford gabeno kokainą į Balio salą.

ŽEMĖS DREBĖJIMAS INDONEZIJOJEIndonezijos Ačės provinciją sukrėtė5,9 balo stiprumo žemės drebėji-mas. Žuvo aštuonerių metų mergai-tė, sužeista dar 15 žmonių. Drebėji-mo epicentras buvo 112 km įpietryčius nuo provincijos sostinėsBanda Ačės, hipocentras - 37 kmgylyje. “Pidžio rajone žuvo aštuo-nerių metų mergaitė, kai ant joskambaryje užvirto spinta”, - sakėrajono nelaimių valdymo agentūrosvadovas Teguhas Apriyadi. Jis pri-dūrė, kad dar 15 žmonių griūvantsienoms buvo sužeisti, penki iš jų -sunkiai. Dėl žemės drebėjimo taippat apgriuvo mažiausiai 50 namų.

AFP, BNS, LŽ

Tadžikistanas narkotikų tranzito valstybe tapo tada, kai žlugus Sovietų Sąjungai pasinėrė

į visą šalį nualinusį pilietinį karą.

Verslas 92013 01 23Lietuvos žinios

VIDA BORTELIENĖ

Nesėkmingi bandymai galynėtissu gamtos jėgomis ir gilintismėliu užnešamą Šventosiosuosto kanalą šiemet nebus tęsiami. Nuspręsta sulauktimolų statybos, kuri planuojamaartimiausiais metais.

Klaipėdos valstybinio jūrų uostodirekcija (KVJUD) anksčiau buvonutarusi, kad gana vien tik kalbėtiapie Šventosios uosto atkūrimą, reikiaimtis veiksmų. Vidinės uosto akvato-rijos prieplaukoms statyti ir uostui gi-linti 2011 metais buvo išleista per 4mln. litų, pernai smėliui kasti - dar200 tūkst. litų.

Tačiau siekiai gaivinti pramoginęlaivybą naudos nedavė, nes buriuoto-jai ir žvejai iš jūros pusės prie kranti-nių vis tiek nepriplaukia. Užsakovų irrangovų ginčai, kas dėl to kaltas,apaugo intrigomis ir kriminaliniaisįtarimais.

Ginčas dėl avansoKlaipėdos apygardos teismas užva-

kar atvertė KVJUD civilinę bylą dėl Pa-langos bendrovei “Alvetos karjerai” su-mokėto 200 tūkst. litų avanso grąžinimoir baudos. Pasak Šventosios uosto di-rektorės Airidos Čėsnienės, iš viso sie-kiama prisiteisti per 340 tūkst. litų.

Tačiau atsakovai savo ruožtu pa-teikė priešieškinį ir reikalauja atlygin-ti nuostolius dėl KVJUD vienašališ-kai nutrauktos 1,7 mln. litų sutartiesir negautų pajamų. Mėginama įro-dyti, kad pavėluotai pateikta ir pa-keista techninė užduotis bei prastosoro sąlygos neleido užbaigti darbųper du mėnesius - iki vasaros sezonopradžios. Byla iš esmės bus nagrinė-jama kovo pradžioje.

KVJUD vadovybė atsakomybę užbeprasmį darbą siekia užkrauti ran-govui. Restruktūrizavimo byla “Alve-tos karjerams” jau iškelta pernai rug-sėjį, o su ja susijusi įmonė “Alveta” įskolas yra įklimpusi dar anksčiau.KVJUD iš jos gali nieko nepešti.

Nepajėgaus rangovo pasirinkimąA.Čėsnienė pernai vasarą teisino ne-palankia rinkos situacija - neva Lie-tuvoje nėra bendrovės, turinčios na-šios technikos ir galinčios nebrangiaiiškasti mažą kiekį grunto.

2011 metais labai pigiai pagilintiŠventosios uostą sutiko latviai. Kai

kompanijai BGS nepavyko darbo at-likti iki galo, nes ne vietoj suverstąsmėlį jūra nuplovė atgal į uosto ka-nalą, ji atsisakė nesumokėtų 95 tūkst.litų, bet pernai kainą pakėlė ir pano-ro 5 kartus daugiau - 71 lito, kai smė-lis išvežamas gramzdinti jūroje, ir 62litų - kai jis kraunamas į laikiną vie-tą krante. “Alvetos karjerų” pasiūly-mas buvęs atitinkamai 25 ir 23 litai.

Priminsime, kad gilinti Šventosiosuostą pernai konkursas buvo skelbia-mas dukart. Pirmajame dalyvavo dvikompanijos: “Hidrum” su Vidausvandens kelių direkcija darbus atliktisiūlėsi už 9,8 mln. litų, o BGS - už 10,8mln. litų. Konkursas buvo nutrauktasdėl per didelės kainos. Antrą kartą“Hidrum” su Vidaus vandens keliųdirekcija pasiūlė 2,8 mln. litų, o “Alve-tos karjerai” - 1,7 mln. litų.

Projektuos molusKVJUD laikinosios direktorės Ro-

mos Mušeckienės teigimu, šiemet busrengiamas didysis Šventosios uosto re-konstrukcijos techninis projektas. Tam

skirta 7,5 mln. litų europinių lėšų. Pro-jekto vertė - per 200 mln. litų. Darbaibus vykdomi 2014-2015 metais gavusdalinį Europos Sąjungos finansavimąregioninės keleivinės laivybos plėtrai.

Teikti paraiškas projektuotojai ga-lėjo iki sausio 17 dienos, šiuo metuvyksta pasiūlymų atranka ir tikimasi,kad vasarį paaiškės nugalėtojas.

Pagal skelbimo duomenis, techni-nio projekto rangovas turės prižiūrė-ti 6 etapų darbus, kuriuos sudaro:molų statyba ir farvaterio gilinimas,automobilių stovėjimo aikštelės sta-

tyba, inžinerinių tinklų tiesimas, va-karinės ir rytinės krantinių rekonstra-vimas, akvatorijos gilinimas beišvartavimo įrangos tvirtinimas.

Pernai KVJUD užsakytą Švento-sios uosto statybos vertinimą atlikoįmonė “Sweco Hidroprojektas”.“Sweco Lietuva” anksčiau yra laimė-jusi ne vieną Klaipėdos uosto skel-

biamą projektavimo konkursą, patsdidžiausias - suskystintų gamtiniųdujų terminalo studija.

Su planuojamo Šventosios uostodokumentais teko supažindinti Latvi-jos institucijas. Latviai anksčiau neiLietuvos aplinkos ministerija KVJUDatsiuntė atsakymą, kad iš esmės prita-ria siūlomai 2B projektavimo alterna-tyvai, pagal kurią pietinis lenktas ban-golaužis būtų 1025 metrų ilgio,šiaurinis - 790 metrų, o kanalas būtųišgilintas iki 9,5 metro.

Tačiau latviai pageidauja išsames-nių tyrimų dėl galimo krantų povei-kio saugomoms teritorijoms, avarijųtikimybės ir kompensacinių priemo-nių už padarytą žalą. Kaimynai tei-gė norintys ir toliau gauti informa-cijos apie projektą bei atliekamasprocedūras.•

Šventosios uosto bergždžiai nebegilins

Naujas planas: šiemet bus rengiamas didysis Šventosios uosto rekonstrukcijos techninis projektas. / Vidos Bortelienės nuotrauka

Siekiai gaivinti pramoginę laivybą naudos nedavė, nes buriuotojai ir žvejai iš jūros

pusės prie krantinių vis tiek nepriplaukia.

Jono Pauliaus II progimnazijoje užvirė statybų darbaiJONAS AUGULIS

Sostinės mokyklose remontodarbai vyksta jau ne vienus metus.Šiltinami fasadai, tvarkomi stogai,keičiami langai, atnaujinamoskomunikacijos sistemos. Kai kurių mokyklų remonto darbaiiš dalies finansuojami EuroposSąjungos lėšomis.

Vilniuje dar liko apie 20 mokyk-lų, kurias numatoma renovuoti.Vienoje iš jų darbai užvirė jau šiąsavaitę.

Praėjusį pirmadienį į Vilniaus Jo-no Pauliaus II progimnazijos pa-stato sieną buvo įmūryta simbolinėkapsulė, o tai reiškia, kad netrukus,atlikus statybos ir remonto darbus,ji ne tik bus prikelta naujam gyve-nimui, bet ir taps Justiniškių mikro-rajono puošmena. Mokiniams mo-

kytis, o pedagogams dirbti bus šil-čiau, jaukiau ir patogiau.

Šios ugdymo įstaigos pastatą re-novuoja UAB “LitCon” ir visusdarbus numato baigti iki vasaros

atostogų pabaigos. Statybininkai tu-rėtų pakeisti langus, palanges, lau-ko duris, stoglangius, atlikti apdai-los darbus. Projekto vertė - daugiaunei 4 mln. litų.

Jono Pauliaus II vidurinė mo-kykla duris atvėrė 1994 metų rugsė-jo 1-ąją. Tą dieną pirmasis skam-butis nuskambėjo 1795-iemsmokiniams. 2002 metais įvyko vi-durinės mokyklos reorganizacija: ji

buvo padalyta į pagrindinę mokyk-lą ir gimnaziją. Progimnazijoje ug-dymo procesas organizuojamaslenkų kalba. Per 20 metų mokyklo-je nebuvo atlikta jokio rimtesnio re-monto. •

Bendrovės “LitCon” statybininkai planuoja apšiltinti mokyklos fasadą bei cokolinį aukštą, įstatyti naujus langus, atnaujinti šildymo sistemą ir elektros instaliaciją. Darbų pradžia sausio mėn.

“LitCon” statybos darbų direktorius Rimantas Guobys (iš kairės), Vilniausm. mero pavaduotojas Jaroslavas Kaminskis ir Vilniaus Jono Pauliaus II pro-gimnazijos direktorė Janina Visocka įmūrijo simbolinę kapsulę ir paskelbėprogimnazijos pastato renovacijos darbų pradžią. / Romo Jurgaičio nuotraukos

ARVYDAS JOCKUS

Lietuvoje įsidarbina vis daugiaugerai mokamų aukštos profesi-nės kvalifikacijos darbuotojų ištrečiųjų šalių. Nuo šių metųjiems nebereikia prašyti leidimolaikinai dirbti Lietuvoje, tačiaudarbdavys turi įrodyti, kad tokių darbuotojų čia rasti nepavyko.

Lietuvos darbo biržos duomeni-mis, šiuo metu išduoti 282 leidimailaikinai dirbti Lietuvoje aukštos pro-fesinės kvalifikacijos reikalaujantįdarbą užsieniečiams, ne Europos Są-jungos (ES) piliečiams. Tokių leidi-mų kasmet išduodama vis daugiau.

2010 metais jų išduota 138, 2011metais - 186, 2012 metais - 225. Jųdaugiausia prašė į buvusią SSRS su-dėtį įėjusių šalių ir Azijos gyventojai.

Aukštos profesinės kvalifikacijosdarbas Lietuvoje yra toks, už kurįdarbdavys pagal darbo sutartį įsipa-reigoja kas mėnesį mokėti atlyginimą,ne mažesnį kaip dviejų Lietuvos sta-tistikos departamento paskutinio pa-skelbto šalies ūkio vidutinių mėnesi-nių atlyginimų popieriuje vidurkis.Šiuo metu tai sudaro 4342 litus. Aukš-tos kvalifikacijos darbuotojo algos vir-šutinės ribos teisės aktai nenustato.

Vietoj leidimo - mėlynoji kortelė

Praėjusių metų viduryje Seimasperkėlė į Lietuvos teisę 2009 metaispriimtą ES direktyvą dėl trečiųjų ša-lių piliečių, siekiančių dirbti aukštoskvalifikacijos darbą, atvykimo ir ap-sigyvenimo sąlygų. Šia direktyva sie-kiama į ES pritraukti aukštos kvali-fikacijos darbuotojų iš trečiųjų šaliųir skatinti ekonomikos plėtrą.

Kaip teigiama LŽ atsiųstame So-cialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos (SADM) Darbo rinkos skyriausparengtame atsakyme, tokiems užsie-niečiams nuo šių metų sausio išduo-dama vadinamoji mėlynoji kortelė - jiatitinka leidimą laikinai gyventi.

“Šis leidimas užsieniečiui suteikiateisę Lietuvoje dirbti aukštos profesi-nės kvalifikacijos reikalaujantį darbą irčia gyventi, tai yra leidimas dirbti irleidimas laikinai gyventi įforminamiviename dokumente”, - teigia SADM.

Pagal naująjį reglamentavimą, nuo

2013 metų sausio 1 dienos Lietuvos dar-bo birža dėl aukštos profesinės kvalifika-cijos darbuotojo užsieniečio, dėl kurioįdarbinimo kreipėsi darbdavys, tik pri-ims sprendimą, ar šio užsieniečio darbasatitinka krašto darbo rinkos poreikius.

Daugiausia aukštos profesinės kva-lifikacijos užsieniečių iš trečiųjų šaliųLietuvoje dirba įstaigų, įmonių vado-vais, direktoriais, projektų koordina-toriais, inžinieriais, teisininkais, eko-nomistais, IT specialistais.

Dažniausiai jie dirba paslaugų, ap-dirbamosios gamybos, prekybos, ITtechnologijų, mokslo, švietimo, trans-porto sektoriuose.

Migracijos departamento duo-menimis, daugiausia Lietuvoje dir-

ba užsieniečių, atvykusių iš Baltaru-sijos, Ukrainos, Kinijos, Rusijos,Indijos, Moldovos ir Gruzijos.

Egzotiškos ar retos specialybėsPovilas Variakojis, personalo atran-

kos ir nuomos bendrovės “Headex”regiono vadovas, LŽ teigė, kad dar-buotojų iš trečiųjų šalių, ypač aukštoskvalifikacijos, rinka nėra didelė, todėlpersonalo atrankos bendrovėms pa-rankiau Lietuvoje įdarbinti ES pilie-čius. Be to, norint įdarbinti žmogų ištrečiųjų šalių, tenka pereiti begalę biu-rokratinių procedūrų, žmogus turibūti pasirengęs ilgai laukti sprendimo.Tai gali užtrukti nuo 2 iki 6 mėnesių.

Vis dėlto P.Variakojis pripažino,kad tam tikrų specialybių darbuoto-jų, kurie sutiktų dirbti už siūlomą at-lyginimą, gali būti sunku rasti ir vie-tos, ir ES darbo rinkoje. “VirėjųLietuvoje netrūksta, bet, pavyzdžiui,aukšto lygio restoranai gali ieškotiprofesionalų iš Kinijos, Indijos ar Ja-ponijos. Masažo salonai siekia, kadgalėtų atvykti į Lietuvą dirbti masa-žuotojų iš Tailando”, - egzotiškas, ta-čiau patrauklias darbo rinkoje profe-sijas rinko pašnekovas.

P.Variakojo žiniomis, iš Rusijos,Baltarusijos, Ukrainos ir kitų trečių-jų šalių atvyksta aukšto lygio suvi-rintojų. “Lietuvoje kvalifikuotų su-

virintojų trūksta arba jie yra labai“brangūs”. Be to, mūsų suvirintojaiir montuotojai gali laisvai judėti ESir gauti ten gerai mokamą darbą. IrLietuvoje suvirintojų atlyginimai ne-blogi, bet antai Norvegijoje jie daugkartų didesni. Tad mūsiškių vietąLietuvoje užima profesionalai iš Ry-tų”, - teigė jis.

Pirmenybė - saviems piliečiamsLietuvos darbo biržos (LDB) Dar-

bo išteklių skyriaus vyriausioji specia-listė Honorata Masalskienė LŽ pa-tikslino, kad, nors leidimų aukštosprofesinės kvalifikacijos užsienie-čiams laikinai dirbti Lietuvoje nebe-reikia, tam tikri apribojimai išlieka.

LDB remdamasi teritorinės darbobiržos išvada ir įvertinusi situacijądarbo rinkoje turi priimti sprendimą,ar prašomo Lietuvoje įdarbinti aukš-tos profesinės kvalifikacijos užsienie-čio darbas atitinka krašto darbo rin-kos poreikius. Šis sprendimas busišduodamas darbdaviui, apie jį infor-muojamas Migracijos departamen-tas, kuris savo ruožtu užsieniečiui iš-duos leidimą laikinai čia gyventi.

Aukštos kvalifikacijos užsienietis,ne ES pilietis, privalo dvejus metusdirbti tik pas tą darbdavį, kuris jį pa-kvietė į Lietuvą.

Pirmenybę įsidarbinti turi Lietu-vos ir ES valstybės narės piliečiai beijų šeimų nariai ar užsieniečiai, kito-je ES valstybėje įgiję ilgalaikio gyven-tojo statusą, bet pageidaujantys per-sikelti ir dirbti Lietuvoje.

Siekiančiam įdarbinti aukštoskvalifikacijos užsienietį iš trečiosiosšalies darbdaviui taikomi ir kiti ap-ribojimai. Pavyzdžiui, teritorinėjedarbo biržoje darbdavio užre-gistruota laisva darbo vieta turėjobūti neužimta ne mažiau kaip 21 ka-lendorinę dieną nuo jos registracijosdarbo biržoje dienos. “Darbdavysturi įrodyti, kad tuo pačiu metu ak-tyviai ieškojo aukštos profesinėskvalifikacijos darbuotojo Lietuvoje,tačiau nerado tinkamo specialisto,nors skelbė savo interneto svetainė-je, spaudoje, kreipėsi į personalopaieškos agentūrą ir pan. O LDBduomenų bazėje nėra registruotaieškančių darbo asmenų, atitinkan-čių keliamus kvalifikacinius reika-lavimus ir galinčių užimti nurodytąlaisvą darbo vietą”, - aiškino H.Ma-salskienė.•

2013 01 23Lietuvos žinios10 Verslas

Profesionalams iš užsienio atvertos durys

BANKUOSE MOKĖJIMAIBRANGESNI Lietuvoje veikiantys bankai gyvento-jus skatina naudotis elektroninėmismokėjimo priemonėmis ir tiesioginiudebetu, o įmokų už paslaugas įkai-niai pernai kito nedaug. Palankiau-sius gyventojams įmokų grynaisiaispinigais įkainius siūlo mokėjimo įs-taigos, šiame segmente su jomis la-biausiai konkuruoja mažesni bankai.Taip teigiama Lietuvos banko pa-rengtoje Mokėjimo paslaugų įkainiųapžvalgoje. Internetu inicijuotų įmo-kų už paslaugas kaina pernai svyravonuo 0 iki 1 lito, vidutinis įkainis metųpabaigoje buvo 0,63 lito - 6,8 proc. (4 centais) daugiau nei 2011-ųjų pa-baigoje. 2011 metų pabaigoje du ban-kai visas įmokas už paslaugas interne-tu vykdė nemokamai, tačiau pernaiŠiaulių bankas vėl pradėjo imti komi-sinį atlyginimą už dalį įmokų (už ne-komunalines paslaugas). Komerciniųbankų ir mokėjimo įstaigų vidutiniaiįkainiai už paslaugas mokant grynai-

siais pinigais pernai skyrėsi daugiaunei 3 kartus ir buvo atitinkamai 2,54lito ir 0,76 lito. Skirtingi bankai taikė0,8-5 litų įmokų už paslaugas grynai-siais pinigais mokestį, mokėjimo įstai-gų įkainiai svyravo nuo 0,42 iki 1 lito.Pernai mokėjimo įstaigų įkainiai ne-sikeitė, o bankų vidutinis mokestispadidėjo 4,2 procento.

DAUGIAUSIA SAVOELEKTROS - GRUODĮLietuvos elektrinės, prijungtos prieelektros perdavimo tinklo, 2012 me-tais pagamino 3,706 mlrd. kilovatva-landžių (kWh) elektros energijos -beveik tiek pat, kiek ir užpernai, kaijose pagaminta 3,705 mlrd. kWh.Daugiausia elektros pernai paga-minta šiluminėse elektrinėse - 64,4proc. (2,4 mlrd. kWh), hidroelektri-nėse - 22,6 proc. (840 mln. kWh),vėjo elektrinėse - 11,8 proc. (440mln. kWh) visos Lietuvoje paga-mintos elektros. Taip pranešė elekt-

ros perdavimo sistemos operatorė“Litgrid”. Gruodžio mėnesį elektrosimportui į Lietuvą sumažėjus 1proc., šalies elektrinės pagamino49,4 proc. daugiau energijos. Dau-giausia jos gamino šiluminės elektri-nės - 78,9 proc. daugiau elektros neilapkritį, arba 249,8 mln. kWh (lapk-ritį - 139,6 mln. kWh). Gruodį, pa-lyginti su lapkričiu, 11,7 proc. išau-go hidroelektrinių (nuo 72,4 mln.iki 80,9 mln. kWh) ir 26 proc. - vėjoelektrinių generacija (nuo 46,5 mln.iki 58,6 mln. kWh). Hidroelektriniųgamyba labiausiai didėjo dėl inten-syvesnio Kruonio hidroakumuliaci-nės elektrinės panaudojimo.

PARDAVĖ DAUGIAUPRODUKCIJOSPramonės produkcijos gamyba irpardavimas Lietuvoje pernai, paly-ginti su 2011 metais, padidėjo 4,5proc., iki 71,118 mlrd. litų. Pašalinusdarbo dienų įtaką, pernai pramonės

produkcijos augimas siekė 4,3 pro-cento. Gruodį, palyginti su lapkričiu,pramonės produkcijos gamyba irpardavimas sumenko 4,8 proc., iki6,312 mlrd. litų, tačiau pašalinus se-zono įtaką užfiksuotas 0,2 proc. par-davimo ūgtelėjimas. Taip pranešėStatistikos departamentas. Tik ap-dirbamosios gamybos produkcijapadidėjo 5,5 proc., pašalinus darbodienų įtaką - 5,2 proc., o apdirba-mosios gamybos, išskyrus rafinuotųnaftos produktų gamybą, produkcijaatitinkamai išaugo 9,2 proc. ir 9,1procento. Per mėnesį labiausiai su-mažėjo variklinių transporto prie-monių priekabų ir puspriekabių ga-mybos (42,9 proc.), kitų nemetalomineralinių produktų gamybos(41,1 proc.) įmonių produkcija. Permėnesį padidėjo kompiuterių, elekt-roninių ir optinių gaminių gamybos(37,9 proc.), elektros, dujų, garo tie-kimo ir oro kondicionavimo (34,2proc.) įmonių produkcijos apimtis.

LŽ, BNS

Šiemet Lietuvos darbo birža jau gavo

2 prašymus priimtisprendimą dėl

aukštos profesinėskvalifikacijos

užsieniečių įdarbinimo krašte.

Lito ir užsienio valiutų santykis

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5845 -0,2631%

1 Australijos doleris 2,7304 +0,2124%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9844 -0,2647%

1 Kanados doleris 2,6056 -0,3416%

1 Šveicarijos frankas 2,7753 -0,0829%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1544 -0,2552%

10 Čekijos kronų 1,3535 +0,3029%

10 Danijos kronų 4,6263 -0,0130%

1 DB svaras sterlingų 4,0961 -0,4516%

100 Vengrijos forintų 1,1775 -0,0764%

100 Islandijos kronų 2,0180 -0,0297%

100 Japonijos jenų 2,9009 +0,3206%

100 Kazachstano tengių 1,7146 -0,2741%

1 Latvijos latas 4,9493 -0,0141%

10 Moldovos lėjų 2,1398 0,0000%

10 Norvegijos kronų 4,6314 +0,0324%

10 Lenkijos zlotų 8,2827 -0,1714%

100 Rusijos rublių 8,5631 +0,1028%

10 Švedijos kronų 3,9784 -0,0402%

1 Turkijos naujoji lira 1,4666 -0,3341%

10 Ukrainos grivinų 3,1810 -0,2609%

2013 01 23, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKISTrumpai

LŽ archyvo nuotrauka

LEIDIMAI UŽSIENIEČIAMS LAIKINAI GYVENTI IR DIRBTI LIETUVOJERodiklis/Metai 2008 2009 2010 2011 2012

Išduota leidimų laikinai gyventi ir dirbti 5124 3943 1806 2193 3093

Išduota leidimų dirbti aukštos kvalifikacijos darbą 149 126 138 186 225

Pastaba: Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimų nariams beiEuropos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimųnariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, įsigyti leidimo dirbtiLietuvos Respublikoje nereikia.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža, Migracijos departamentas

Trasa 112013 01 23Lietuvos žinios

Nuo šiol visi nauji Europos Sąjungos valstybėse išduodamivairuotojo pažymėjimai turėsbūti plastikinės kredito kortelėsformos ir bendro standartinioformato. Dėl to šiek tiek keičiasiir Lietuvoje išduodami vairuo-tojų dokumentai.

VĮ “Regitra” generalinio direkto-riaus pavaduotojas Saulius ŠuminasLŽ aiškino, kad lietuviškuose vai-ruotojo pažymėjimuose padaryti tikkosmetiniai pakeitimai - pagal ESpavyzdį atnaujinta transporto kate-gorijų lentelė. “Lietuva tam buvo pa-sirengusi iš anksčiau. Plastikinėskortelės formos vairuotojo pažymė-jimus pradėjome išduoti nuo 2005metų”, - tvirtino jis. Formato sulygi-nimas, pasak S.Šumino, aktualesnis

toms valstybėms, kuriose vis dar bu-vo išduodami popieriniai ar kitokieprastai apsaugoti dokumentai.

Galiojantys pažymėjimai nenustosgalioti, o į naujo formato korteles buspakeisti atnaujinant šiuos dokumen-tus arba ne vėliau kaip iki 2033 me-tų. Vienodas jų standartas ES buvobūtinas, nes per 300 mln. vairuotojųnaudojasi net 100 skirtingų pavyz-džių popieriniais ir plastikiniais pa-žymėjimais. Dabar, kai gyventojaikraustosi iš vienos valstybės į kitą,kelių policijos pareigūnai turi atpa-žinti daugiau kaip 100 skirtingų vai-ruotojo pažymėjimų. Be to, kai kuriųpavyzdžių dokumentai gali būtilengvai padirbami.

Labai svarbi kovos su klastojimuir kelių eismo saugos didinimo prie-monė - reguliarus vairuotojo pažy-mėjimų atnaujinimas visoje ES. Pa-

gal naująsias taisykles, lengvųjų au-tomobilių ir motociklų vairuotojamspažymėjimus bus privalu atnaujintikas 10-15 metų, nelygu kokia valsty-bė narė. Autobusų ir sunkvežimiųvairuotojų pažymėjimai turės būtikeičiami kas penkerius metus, oprieš tai dar teks atlikti sveikatos pa-tikrinimą.

Šis atnaujinimas tėra administra-cinis, todėl jokių papildomų egzami-nų laikyti nereikės. Taip užtikrinama,kad pažymėjime pateikiama informa-cija, nuotrauka ir kiti duomenys būtųnepasenę, kortelės apsaugos priemonėsbūtų reguliariai atnaujinamos taikantmodernias technologijas, o valstybėsnarės nuolat gautų naujausią infor-maciją apie išduotus vairuotojo pa-žymėjimus. •Europa.eu, LŽ

Vairuotojo pažymėjimai vėl keičiami

ILONA STAŠKUTĖ

Automobilių stovėjimo aikštelėsturėtų būti vienos saugiausiųvietų - čia mašinos juda lėtai, eismo srautą reguliuoja gausybėženklų. Tačiau avarijų jose nutin-ka tiek daug, lyg iš gatvės į aikštelęįvažiavę vairuotojai pamirštųpaprasčiausias taisykles.

Prekybos centrų aikštelėse pilnaįvairių ženklų - nurodančių važiavi-mo kryptį, greitį, žyminčių stovėjimovietas, likusių vietų skaičių ir skelbian-čių kitokią automobilių srautą regu-liuojančią informaciją.

Nepaisant nurodymų gausos, atsiran-da vairuotojų, sugalvojančių patrumpin-ti kelią riedant prieš eismą ar užmirštan-čių elementarų mandagumą.

Nepasidalija kelioLŽ trumpai pabendravus su ke-

liais kasdien važinėjančiais žmonė-mis paaiškėjo, kad jie visi turi ką pa-sakyti apie kitų vairuotojų elgesįstovėjimo aikštelėse. Vilnietis Eligijuspasakojo įpratęs beveik kasdien podarbo užsukti į mėgstamą prekyboscentrą, bet dažnai namo grįžta susi-nervinęs. “Iš vienos pusės įsukus to-je aikštelėje yra vienpusis eismas.Aiškiai matyti ženklai su “plyta”, betbeveik kiekvieną kartą sutinku kąnors važiuojantį prieš eismą. Ne kar-tą yra buvę, kad tokie gudruoliai netik nepasitraukia, bet dar ir nužiūripiktu žvilgsniu, lyg aš jiems trukdy-čiau”, - pasakojo jis.

Dviejų savo teisumu įsitikinusiųvairuotojų susitikimai aikštelėsebaigiasi ne tik apsikeitimu išraiš-kingomis grimasomis ir paburbėji-mu panosėje - per neatsargumą arišsiblaškymą bene kasdien aikšte-lėse įvyksta susidūrimų.

Vos užsiminus apie avarijas preky-bos centrų aikštelėse, draudikai link-si - tokie atvejai esą labai dažni. BTAekspertizių skyriaus vadovas, vyr.ekspertas Andrius Žiukelis mano,kad prekybos centrų aikštelėse itinretai būna aiškiai pažymėti pagrindi-nis ir šalutinis keliai, todėl žmonėmsneaišku, kas ką turi praleisti.

“Dažnai vairuotojai žiemą vadovau-jasi “daugiau ir plačiau pravažinėto ke-lio” ar tiesiog platesnio kelio principu,kad nustatytų, kuris kelias pagrindinis.Bet jeigu nėra pažymėti pagrindinis iršalutinis keliai, reikia vadovautis deši-nės rankos principu”, - tvirtino eksper-

tas ir priminė vieną pagrindinių Keliųeismo taisyklių - lygiareikšmėje sankry-žoje privalu duoti kelią iš dešinės va-žiuojančiai transporto priemonei.

Brangūs smūgiaiAnot pašnekovo, per susidūrimus

aikštelėse paprastai padaroma nedaugžalos, nes automobiliai juda lėtai, betdėl skirtingo taisyklių interpretavimoįvykių nagrinėjimas būna sudėtingas,draudikų atstovams tenka važiuoti įįvykio vietą ar net prašyti prekyboscentro filmuotos medžiagos.

Kiti kalbinti draudimo bendroviųatstovai patvirtino, kad paprastai au-tomobilio remontas po avarijos sto-vėjimo aikštelėje kainuoja perpusmažiau nei vidutiniai avarijų nuosto-liai, tačiau kartais žalos suma perko-pia ir penkiaženklį skaičių.

Bendrovei “Lietuvos draudimas”yra tekę registruoti įvykį, kai jaunas vai-ruotojas aikštelėje nesuvaldė mašinosir apgadino net 4 stovinčius automo-bilius, jo padaryti nuostoliai viršijo 10tūkst. litų. Bendrovės “Ergo Lietuva”Žalų administravimo skyriaus vado-vas Nerijus Giedraitis minėjo darbrangiau atsiėjusį įvykį - vairuotojassudaužė daugiau nei 30 tūkst. litų kai-nuojantį prekybos centro paviljoną, okadangi buvo apsidraudęs kasko drau-dimu, dar panašaus dydžio išmoką ga-vo už visiškai sudaužytą savo automo-bilį. Pašnekovas prisiminė ir kurioziškąnutikimą, kai du vairuotojai per valan-

dą spėjo susidurti du kartus ir abu pokartą tapo ir kaltininku, ir nukentėju-siuoju. Mat jie aikštelėje susidūrė, už-pildė eismo įvykio deklaraciją, o norė-dami perstatyti automobilius susidūrėantrą kartą.

Nukenčia tik turtasTačiau, pasak N.Giedraičio, aikš-

telėse dar nepasitaikė įvykio, per ku-

rį būtų nukentėję žmonės. “Aikštelė-se eismo įvykiai dažniausiai nutinkadėl atidumo stokos, skubėjimo. Jiedažni vairuotojams važiuojant atbu-line eiga, taip pat kiti automobiliaikliudomi automobilį statant ir neįver-tinant išsukimo kampo. Pasitaiko įvy-kių, kai vairuotojai į kitus automobi-lius atsitrenkia važiuodami iš šalutiniokelio į pagrindinį - jie arba nepastebikitų mašinų, arba neteisingai tiki sa-vo pirmenybės teise”, - dažniausiassituacijas vardijo jis.

“Lietuvos draudimas” suskaičia-vo, kad iš visų stovėjimo aikštelėseregistruojamų įvykių apie du treč-dalius atvejų sudaro nelaimės, kaibandant įsprausti mašiną į laisvą vie-tą apgadinami greta pastatyti auto-

mobiliai. Dar dešimtadalis įvykiųkyla neatsargiai atidarant automo-bilio dureles, o apie 20 proc. avarijųįvyksta susidūrus dviem važiuojan-tiems automobiliams.

Per savaitę “Lietuvos draudimas”užregistruoja apie 20 įvykių prekyboscentrų aikštelėse. Šios bendrovėsTransporto žalų skyriaus vadovasMarijus Raliūga pastebėjo, kad net iš-

vengus susidūrimo pasitaiko pykčioprotrūkių. “Tose aikštelėse, kur nėrakelių ženklinimo, jis nusitrynęs, nėrakelio ženklų, vairuotojams manevra-vimas dažnai tampa ir tarpusaviokonfliktų priežastimi”, - tvirtino jis.

Verslininkai problemos nemato

Prekybos centrų šeimininkai grės-mę aplinkiniams keliančio vairuotojųelgesio nepastebi. “Su piktybiniais nu-sižengimais nesusiduriame. Aikštelė-je yra “gulintys policininkai”, eismasvyksta ratu”, - sakė Kaune įsikūrusioprekybos centro rinkodaros “Mega”projektų vadovė Goda Isakė.

Vilniuje esančio prekybos centro“Panorama” Technikos skyriaus vado-

vas Mantas Rimėnas taip pat tvirtinonepastebėjęs masiško ženklų nepaisy-mo, nors patvirtino, kad pasitaiko vai-ruotojų, nesilaikančių rekomenduoja-mą judėjimo kryptį nurodančių ženklų.

Klaidinantys ženklaiTuo metu policija įspėja, kad į tik-

rus kelio ženklus panašūs piešiniaiklaidina žmones ir jie nebesupranta,kuriais ženklais vadovautis būtina, okurie pakabinti neva dėl bendros in-formacijos. Vairuotojai neturėtų vi-siškai jais pasitikėti, nes po avarijosgali paaiškėti, kad ryškiai šviečiantisženklas tebuvo butaforija.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Ad-ministracinės veiklos skyriaus vyriau-siasis specialistas Antanas Serapinaspatvirtino, kad automobilių stovėjimoaikštelėse privalu elgtis kaip gatvėje irlaikytis kelio ženklų. Tačiau jis pabrė-žė, kad eismo dalyviai privalo besąlygiš-kai vykdyti tik Kelių eismo taisykliųprieduose numatytų kelio ženklų irženklinimo reikalavimus, o kitokiemsnurodymams paklusti neprivaloma.

Prekybos centrų aikštelėse neretaigalima pamatyti šviečiančias iškabassu nupieštais kelio ženklus prime-nančiais simboliais, bet jie realios ga-lios neturi. “Draudžiama naudotireklamą, imituojančią kelio ženklus ir(arba) naudojančią kelio ženklų sim-boliką. Todėl kelio ženklus imituo-janti informacija negali būti naudo-jama”, - aiškino A.Serapinas. •

“Vairuotojai neturėtų visiškai pasitikėti aikštelėse esančiais ženklais, nes po avarijos gali paaiškėti, kad ryškiai šviečiantis ženklas

tebuvo butaforija.”

Aikštelėse nugali laukinės taisyklės

ES valstybėse vairuotojai naudojasi daugiau kaip 100 skirtingų pavyzdžiųpažymėjimais. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Tokius piešinius vairuotojai gali palaikyti tikrais kelio ženklais, bet iš tikrųjų jais kliautis negalima. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Daugiausia nelaimių stovėjimo aikštelėse kyla vairuotojams “netilpus” į laisvą vietą. / BTA nuotrauka

MILDA KNIEŽAITĖ

Modernaus meno cent-ro sumanytos ir išleis-tos Nacionalinės kul-tūros ir meno premijoslaureato knygos “Pro

A.A. prizmę” bendraautorė - buvusiA.Andriuškevičiaus studentė, kritikėir kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Ju-rašienė. Jos tikinimu, leidinys būtųišėjęs labai panašus, net jei kas norskitas būtų kalbinęs dailėtyrininką,nes A.Andriuškevičius tikrai žinojo,ką nori papasakoti. Visai kitai kartaiatstovaujanti J.Marcišauskytė-Jura-šienė knygos rašymą vertina kaip di-delę patirtį ir galimybę pačiai pa-žvelgti į XX amžiaus antros pusėslietuvių dailės istoriją pro A.A. priz-mę. Vadovėlinis žinojimas, pasak jos,niekada neatstos gyvosios atminties,to gyvenimo tirščio, mažosios istori-jos detalių.

Per leidinio pristatymą Vilniausdailės akademijos ekspozicijų erdvė-je “Titanikas” prisiminimais dalijo-si ir kai kurie knygoje “Pro A.A. priz-mę” aprašytų istorijų dalyviai.

Iš mitų ir legendų“Garbė dalyvauti Alfonsui atsis-

veikinant su daile. Juk jis dabar lite-ratas, apie dailę neberašo, - smagiaiironizavo dailininkas Valentinas An-tanavičius. - Būtų vertęs iš japonų aranglų kalbos arba dar vieną esė apiegyvenimo prasmę kūręs, ir tos kny-gos būtų nebuvę, jei ne labai vykusiprovokacija. Ačiū Dievui, kad Alfon-sas jai pasidavė. Dabar čia matau vi-są brigadą sukrypusių senukų, kuriebuvome pirmi Alfonso veiklos daly-viai ir matėme, kaip jis augo. Su juoaugome ir mes visi. Nutolus gal ko-kius keturiasdešimt metų atgalios iškarto pasidaro istorija. Skaitydamasknygą įsivaizdavau, kad bus apie vai-kystę, vidurinę mokyklą, tėvus, pir-mąją meilę, bet čia, matyt, sąmonin-gas autorių pasirinkimas atsisakytitokių sentimentų. Viskas prasidedamaždaug ta menine veikla grįžus išsovietinės armijos.”

V.Antanavičius pasakojo, kad jį suA.Andriuškevičiumi suvedė “kara-lius atsitiktinumas”, nes irgi turbūtprieš keturiasdešimt metų Lazdy-

nuose tapo kaimynais. Susitikdavogana dažnai. A.Andriuškevičius jaubuvo pradėjęs smarkiai domėtis dai-le ir rašė disertaciją apie lietuvių liau-dies baldus po rusų kalbos studijųVilniaus universitete. Tarp bendrųinteresų pirmiausia buvo literatūra.Per chruščiovinį atšilimą pradėtaversti tokius uždraustus autoriuskaip Franzą Kafką, Eugene’ą Iones-co, Samuelį Beckettą. Juos skaitė,komentavo, diskusijose dalyvavo irVincas Kisarauskas, Algimantas Ku-ras, Kostas Dereškevičius. Dar rū-pėjo sportas. Laukymėje, kur dabarpastatyta Lazdynų greitosios pagal-bos ligoninė, įsirengė badmintonoaikštelę ir ten beveik kasdien rinkda-vosi žaisti. Laikui einant ir visiemspo truputį senstant, tas sportas, pa-sak V.Antanavičiaus, degradavo iki“durniaus” lošimo. Tada A.Andriuš-kevičius jau dėstė Vilniaus vaikų dai-

lės mokyklos vakariniame skyriujesuaugusiesiems.

“Legenda pasklido apie tokį dėsty-toją, kuris labai nestandartiškai dės-to meno istoriją, šviečia liaudį, - da-lijosi prisiminimais dailininkas. - Tasmitas pamažu augo. Alfonsas mėginoir straipsnelių į spaudą prastumti, betjie labai sunkiai eidavo. Daugelis -kaip informacija, bet, žinoma, jis ra-šė apie tuos autorius, apie kuriuosniekas kitas nerašytų. Mes irgi džiau-gėmės, nes vis šis tas. Vėliau porą rim-tesnių straipsnių prastūmė į “Nemu-no” žurnalą. Vieną - apie mane, suiliustracijomis. Redaktorius buvoAntanas Drilinga, labai liberalus po-etas. Alfonso šlovė, sakyčiau, - nau-jas požiūris, nes anų laikų kritika bu-vo labai standartizuota. Reikalavimaibuvo griežti ir jis tuos kanonus laužė.Su Gražina Kliaugiene labai laisvaikalbėjo apie dailę ir per televizijos lai-

dą. Net uždraudė, man regis, kuriamlaikui jį įsileisti į televiziją.”

V.Antanavičiaus įsitikinimu, kny-ga “Pro A.A. prizmę” labai reikšmin-ga istoriškai ir yra tikras A.Andriuš-kevičiaus veiklos meno kritikossrityje apibendrinimas.

Kas išsaugota ir sukurta “Kadangi esu egocentrikas, sub-

jektyvistas, rašydamas bet kokį teks-tą pirmiausia galvoju apie malonumąsau. Taip buvo ir atsakinėjant į Jo-lantos klausimus, - kalbėjo A.And-riuškevičius gausiai susirinkusiaipublikai. - Turėjau ir malonumo, irnet naudos. O kadangi mano protas,be subjektyvumo ir egocentrizmo,dar yra analitiškas, tą naudą ir ma-lonumą suskirsčiau į tris ryšulė-lius.” Pirmasis būtų - “atliekų”. Pergyvenimą, pasak autoriaus, jų ap-link susidarė nemažai. Dabar užsi-

mota atliekas perdirbti, tad knygosskaitytojams, bent daliai jų, “per-dirbtos atliekos” suteiks šilumos. Pa-vyzdžiui, nemažai “istorinių” nuti-kimų, kurių niekas nebūtų išgirdęs,jei ne ši knyga. Tarkime, kai su V.An-tanavičiumi bandė žvejoti BaltųjųLakajų ežere, šiam sunkiausias dar-bas buvo užmauti ant kabliuko slie-ką: ir gaila tos kirmėlės, ir bjauru, irbaisu.

Dar viena “atliekų” rūšis - nuot-raukos. A.Andriuškevičius fotogra-favo kelerius metus ir dabar knygo-je galima pamatyti, pavyzdžiui,A.Kurą, šaudantį iš lanko, arba kaipV.Antanavičius žaidžia badmintonąar Linas Katinas graužia obuolį.

Kai kas knygoje panaudota ir išdienoraščių. Net pačiam autoriuibuvę įdomu atrasti tokių epizodų,kai, tarkime, naktį trise geria A.Ku-ro dirbtuvėje: A.Kuras skaito A.And-riuškevičiaus tekstą apie L.Katiną, oMindaugas Skudutis šūkčioja: “Kaipblogai! Kokia nesąmonė! Kaip ne-įdomiai pasakyta!”

Antras ryšulėlis - iš to, kas naujasukurta. Kaip prisipažino knygos au-torius, jis visą laiką dairosi, ką čia darsukūrus, nes smagu, ir kūryba laikone tik mojavimą teptuku ar rašymąant popieriaus. “Atsakinėdamas į Jo-lantos klausimus irgi, manau, šį tą su-kūriau. Pavyzdžiui, man nebuvo atė-jusi į galvą idėja, kad nemažaidailininkų, kol jų socialinis statusasbuvo menkas, lindėjo pusrūsiuose,rūsiuose, pirmuose aukštuose turėjodirbtuves, o kylant statusui ir dirbtu-vės kilo aukštyn, - kalbėjo A.Andriuš-kevičius. - Arba sovietiniais laikaisoficialų statusą turėjusius dailininkuspalyginti su “didžiaisiais olandais”,o tokius kaip A.Kuras, L.Katinas,Valdas Gurskis ar K.Dereškevičiuspavadinti “mažaisiais olandais”, ku-rie, kaip žinoma, vėliau labiau okupa-vo dailės istorijos pozicijas.”

Mažiausias - trečias ryšulėlis. Pa-sak autoriaus, ši knyga suteikė gali-

mybę pasižiūrėti atgal ir pirmas da-lykas, kurį suprato žvelgdamas įpraeitį, - kad gyvendamas žmoguseina iš karto keliais šunkeliais. “Vie-nas mano šunkelių buvo dailės kri-tika. Atsakinėdamas į klausimus irpriverstas apmąstyti savo patirtį kri-tikos srityje, savo kritikos istoriją, tu-rėjau progą atidžiai pasižiūrėti į šįšunkelį. Pasirodo, patys pirmieji ma-no tekstai apie L.Katiną ir V.Anta-navičių, tik išspausdinti mašinėle irneskirti spaudai, buvo eseistinio tipo.Vėliau linkau prie vis rimtesnės kri-tikos, tačiau galų gale vėl grįžau prieeseistinės. Vadinasi, niekur nenuė-jau tuo šunkeliu. Tiesiog apsukau ra-tą ir vėl pakliuvau ant savo pėdų, -juokavo dailėtyrininkas. - Tai manpriminė epizodus, kartais matomusper bėgimo varžybas stadione, kaisportininkai, bėgdami ilgą distanci-ją, turi apsukti kelis ratus. Ir atsitin-ka taip, kad kuris nors labai atsiliekanuo pagrindinės grupės, o vienas la-bai įsiveržia į priekį ir tas, įsiveržęs įpriekį, jau baigia pavyti šitą atsilie-kantįjį, bet pavėlavę žiūrovai mano,kad tas, kuris labiausiai atsilikęs, bė-ga pirmas. Fantastiškas vaizdas. Kasatsitiko šiuo atveju? Pasirodo, aš,bėgdamas pirmas, pavijau save, bė-gantį paskutinį, ir mudu draugiškaiapsikabinome.”

Ištroškusiųjų nepagirdysMenininkas ir kritikas Kęstutis Ša-

poka patikino, kad nebuvo A.And-riuškevičiaus studentas, todėl galiskaityti jo tekstus nešališkai, be jokioteigiamo ar neigiamo išankstinio nu-sistatymo. Ir tai nėra vien skaitymas,o skaitymo malonumas ar teksto ma-lonumas, persiduodantis skaitymui.

“Šiuo atveju galbūt netiktų ir žodis“skaitymas”, nes visada skaitydamasAlfonso tekstus juose tiesiog mau-dausi. Jų struktūra tokia, kad įtrau-kia į save, - kalbėjo kritikas. - Aišku,tas skaitymo malonumas nėra savi-tikslis, nes, kaip man atrodo, Alfon-

so tekstuose visada pridėta provo-kuojančių pipirų, kurie tą skaitymąpadaro labai gyvą. Skaitydamas joknygą kartais nė pats nepajusdavau,kaip nesąmoningai pereidavau į vidi-nių ginčų sferą ir susizgribdavau, kadnebeskaitau, o ginčijuosi ar net ban-dau perpasakoti savas įvykių versi-jas, nes Alfonsas kai kur šioje kny-goje tarsi užgriebė ir mūsų dienas.”

Kita vertus, A.Andriuškevičius,pasak K.Šapokos, yra aukščiausiosprabos estetas ir savo tekstuose kal-binę formą išgrynina iki maksimu-mo. Knygoje jis užsimena, kad kar-tais tai išgrynintai kalbinei formaipaaukojo ir šiek tiek prisiminimų au-tentiškumo, nors galėjo, kritiko nuo-mone, kai kur leistis tiesiog į atsimi-nimų prozą ir tų atsiminimų,kontekstų iš labai įdomaus laikotar-pio galėjo būti dar daugiau ir knygagalėjo būti dvigubai storesnė.

“Dar viena pastaba susijusi su tokiueseistiniu kalbėjimu, kad Alfonsas tar-si sustoja įdomiausioje vietoje ir liekitoks susinervinęs, kodėl jis nepasako-ja toliau, - sakė K.Šapoka. - Šiuo atž-vilgiu labai norėjau, kad Alfonsas, jopaties žodžiais tariant, būtų dar giliauįklimpęs į tą kontekstą, dailės ir dai-lės kritikos situaciją per tuos lūžius,sakykim, sovietmečiu, atgavus ne-priklausomybę arba kas vėliau vyko“Kultūros baruose”. Bet kuriuo atve-ju visa tai tik susižavėjusio skaitytojo,kuris tarsi ištroškęs gėrė tą knygą irvis tiek liko neatsigėręs, pageidavimas,kad būtų dar ir dar daugiau.”

J.Marcišauskytė-Jurašienė prisi-pažino turėjusi siūlymą užbaigti šiąknygą hipertekstu: paraštėse išnašo-mis nurodyti, kur dar galima paskai-tyti apie tas istorijas ir kontekstus,kurie yra aprašyti, tačiau juokauda-ma pridūrė, kad buvo pavadinta gi-gantomane.

Kritikas lyg roko žvaigždė“Man atrodo, kad A.Andriuške-

vičiaus žavesio paslaptis - labai daugradikaliai priešingų dalykų, - sakėbuvusi jo studentė, dailės kritikė Mo-nika Krikštopaitytė. - Visiškas nar-cizas, knygoje viską pasakė apie save,ką geriausio galima pasakyti, ir čiapat - visiškai savikritiškas. Jei nebū-tų tos antros dalies, būtų blogai, kaipir tada, jei nebūtų pirmosios. Šis de-rinys sukuria įtampą, kuri, man atro-do, ir veikia taip, kad jautiesi tarsidalyvaudamas pokalbyje. Mano dia-logas, perskaičius knygą, vyko ikišiol. Ji iš tų, kurią atsiverti paskaity-ti ir nesustoji, kol nebaigi.”

Pasak dailės kritikės, jai labai pa-tinka A.Andriuškevičiaus triukas. Jotekstuose, tarsi uždaruose meno kū-riniuose, tas triukas gal mažiau jun-tamas, tačiau skaitydama knygą išti-sai staiga supratusi, kaip jis daromas.Metaforiškai kalbant, A.Andriuškevi-čius, tarsi stovėtų valtyje, daro staigųjudesį (meta įžūlią frazę) ir labai įsiū-buoja valtį, o kai visi aikteli, po trupu-tį, ramiai ramiai sugrąžina pusiausvy-rą ir visi su palengvėjimu atsidūsta.

“Esate tarsi iškovojęs nepriklau-somybę meno kritikams: tekstas yrameno kūrinys ir kas parašyta - para-šyta, - kalbėjo M.Krikštopaitytė. -Esate toks meno kritikas kaip rokožvaigždė. Visi žino žodžius, juos kar-toja, cituoja, ir dabar meno kritikuivienintelė problema - per dažnai ci-tuoti.” •

2013 01 23Lietuvos žinios12 Kultūra

Įsiūbuota A.Andriuškevičiaus valtis

“Alfonso šlovė - naujas požiūris, nes anų laikųkritika buvo labai standartizuota.”

Ką tik pasirodžiusi dvylikta dailės kritiko, poeto, eseisto Alfonso Andriuškevičiaus knyga “Pro A.A.prizmę” prisiminimais ir įspūdžiais aprėpia kelis Lietuvos dailės gyvenimo dešimtmečius ir kartutarsi apibendrina paties autoriaus, dar sovietmečiu laužiusio kanonus, meno kritikos istoriją.

Knygoje “Pro A.A. prizmę” žinomą dailėtyrininką A.Andriuškevičių kalbina buvusi studentė, kritikė ir kuratorėJ.Marcišauskytė-Jurašienė. / Romo Jurgaičio nuotrauka

NIJOLĖ STORYK

Architektas Eugenijus Miliūnasgarbingą apdovanojimą - Lietuvos nacionalinę kultūrosir meno premiją - sutiko gulė-damas sunkios ligos patale.“Dabar mano toks amžius, kadpanašūs išskirtiniai įvykiai vis mažiau veikia. Emociškaistipresni paprasti ir gyvenimiškidalykai”, - sakė jis.

Paskambinus į E.Miliūno studijąKaune architektas, neslėpdamas, kas jįištiko, paklausė: “Ar žinote, kad neval-dau pusės savo kūno ir negaliu judėti?Nežinau, ar įstengsiu ilgai kalbėti.”

Talentingas architektas E.Miliūnasdar dalyvavo vos ne šimtmečio staty-bomis tapusios “Žalgirio” arenos - sa-vo kūrinio - atidaryme. Netrukus jįištiko insultas. Daugiau nei metus jisdidvyriškai grumiasi su liga. Net ap-sigyveno savo kūrybinėje studijoje,kad galėtų dalyvauti kūrybos proceseir patarti jauniems kolegoms. Taipdirbdamas stengiasi įrodyti ligai, kadlengvai nepasiduos.

Dėl “Žalgirio” arenos valdininkaigana ilgai ginčijosi, kur mieste turibūti pastatyti nauji sporto ir kultūrosrūmai, nes senoji Kauno sporto halėneatitiko Eurolygos keliamų techni-nių reikalavimų.

Architekto E.Miliūno studija laimė-jo tuomet numatytų sporto rūmų Kal-niečių parke konkursą ir įgijo teisęrengti projektą. Tačiau vėliau nutrūkojo finansavimas, šios vietos buvo atsi-sakyta. 2004 metais po ilgų diskusijų“Žalgirio” areną nuspręsta statyti Ne-muno saloje. 2011 m. rugpjūčio 18 d.ji iškilmingai atidaryta. Dabar tai di-džiausia sporto ir kultūros arena Bal-tijos šalyse. 2012 m. spalio 28 d. ją ap-lankė milijonasis lankytojas.

Eugenijus Miliūnas LŽ mielaipraskleidė savo kūrybinio gyvenimoužkulisius.

- Ginčai dėl arenos statybos vie-tos projektuojant statinį turbūt kė-lė daug įtampos?

- Beveik kiekvienas projektas, kolpasiekiamas galutinis rezultatas,pareikalauja daug laiko ir nervų.“Žalgirio” arena - ne išimtis.

- Kaip sutikote žinią, kad esateapdovanotas Nacionaline premija,anot komisijos, už konceptualių ar-chitektūros erdvių suvokimą, užšiuolaikinių visuomenei reikšmingųpastatų sukūrimą?

- Dabar mano toks amžius, kad pa-našūs išskirtiniai įvykiai gyvenime vismažiau lemia. Į tai žvelgiu gana filoso-fiškai. Man emociškai stipresni ir la-biau jaudinantys yra paprasti ir gyve-nimiški dalykai. Labiau rūpi studijosjaunųjų architektų darbai - kaip jiemssekasi įgyvendinti naujus projektus,su kokiais sunkumais jie susiduria.

Jeigu būčiau jaunas, viskas būtųkitaip. Tikrai labiau džiaugčiausi netir mažiausia savo kūrybos pergale.Atėjo toks metas, kai tai, kas buvosvarbu anksčiau, dabar - nebe taip.

Karjera įsuko savaime- Ar gyvenime jums buvo svarbu

siekti karjeros?- Nuo jaunystės patiko architektū-

ra ir norėjau būti architektu (E.Mi-liūnas 1975 m. baigė Vilniaus inžine-rinį statybos institutą (VISI), įgijoarchitekto specialybę - aut.). Kai stu-dijavau, apie nieką kitą daugiau nėnegalvojau. Kas ta kaprizingoji pane-lė karjera, neturėjau jokio supratimo.

Ji savaime mane įsuko. Galbūt esune pats blogiausias (šioje vietoje pir-mą kartą smagiau šyptelėjo - aut.).

Nieko ypatingo savo darbe negalėčiauišskirti. Kai dirbu, atiduodu daug jė-gų ir dalelę širdies. Tuo metu atrodo,kad tas darbas yra pats svarbiausias irreikšmingiausias. Kūryboje iš ankstosunku nuspėti, koks bus galutinis re-zultatas. Taip atsitiko ir statant “Žal-girio” areną.

Apie laimę- Kaip reagavo šeima, kai jums bu-

vo skirta Nacionalinė premija? - Su žmona esu išsiskyręs gana se-

niai, tačiau iki šiol draugiškai bendrau-jame. Šiuo požiūriu viskas yra gerai.

Manau, dauguma architektų taippasinėrę į savo darbą, kad šeima at-siduria lyg ir antroje vietoje. Taip at-sitiko ir man.

Tikriausiai nieko nepapiktinsiu,jei pasakysiu seną anekdotą apie ar-chitektus. Grįžta architektas namo irsako žmonai, kad buvo pas meilužę.Meilužei - kad buvo pas žmoną. Opats nueina į dirbtuvę projektuoti.Mes, architektai, esame kaip akto-

riai, atsidavę savo profesijai. Mėgstusavo darbą.

- Tikriausiai buvote geras tėvas,jeigu jūsų sūnus Vytautas pasirinkoarchitekto profesiją. Tikėtina ir tai,kad esate laimingas, galėdamas sū-nui perduoti savo profesines žinias?

- Sūnus Vytautas pats pasirinko to-kią pačią profesiją. Šiuo atžvilgiu jamnedariau jokio spaudimo. Jis dirbakartu su manimi studijoje.

Kalbant apie laimę man būtų sun-ku tą jausmą glaustai įvardyti (šypso-si). Laimės sąvoka yra labai sąlyginė.Kas vienam laimė, kitam gali būti prie-šingai. Tęsdamas šią temą norėčiaupacituoti savo gero draugo ir bendra-minčio architekto Algimanto Kančosenelio, dramaturgo Juozo Grušo žo-džius, kurie lakoniškai užrašyti ant jopaminklo Petrašiūnų kapinėse: “Lai-mingas - tai aš.”

Tam tikra prasme galiu pasaky-ti, kad esu laimingas, nes visko, kądariau gyvenime, siekiau pats, vis-ką dariau iš meilės, savęs nekan-kindamas.

- Kolegos apie jus atsiliepė kaip apienepaprastai kilnios širdies žmogų, ku-riam likimas nepagailėjo talento.

- Nežinau, kaip tai atrodo iš šalies,bet man bendravimas su žmonėmisyra svarbiausia kūrybos dalis. Ma-nau, ne vienas toks esu.

Kūrybos laisvė- Ką labiausiai norėjote perduoti

jauniesiems architektams, kuriedirba su jumis, taip pat ir sūnui?

- Man visada buvo svarbu, kad siek-damas savo tikslo neužgožčiau kitų kū-rybingų žmonių ir jiems nepakenkčiau.

Kadangi su sūnumi abu esame ar-chitektai, norėjau, kad kurdamas jisjaustųsi laisvas nuo mano praeities irjo nevaržytų mano įtaka bei padėtisvisuomenėje. Jis pats turėjo ieškoti sa-vo kūrybos kelio. Šeimoje ta pati pro-fesija daug duoda, bet ir labai varžo.Labiausiai troškau neriboti sūnauskūrybos laisvės.

Žmogus architektūroje- Kai sustiprėsite ir jėgos leis vėl

dirbti, ką norėtumėte projektuoti?- Į tai sudėtinga atsakyti. Dabar pro-

jektuoju savo ligą (šyptelėjo). Man gy-venime daug svarbiau buvo ne pati ar-chitektūra, bet kaip žmogus jaučiasiarchitektūroje. Nuo jaunystės kūry-boje nuolat ieškojau žmogaus būties

prasmės. Nesu filosofas, bet filosofuo-ti man visada patiko, ypač dabar, kaipusė mano kūno paralyžiuota. Nepra-radau kalbos dovanos. Vadovavimąsavo studijai perdaviau jauniems ir ga-biems. Jiems galiu tik patarti. Visiškainenutolau nuo profesijos, ir tai manpadeda gyventi.

Visada patiko skaityti filosofinesknygas, gerą grožinę literatūrą. Da-bar daug mąstau apie tai, kas vyksta

Lietuvoje. Per tuos dvidešimt neprik-lausomybės metų, kai esame laisvi,pribrendo laikas mums visiems atsa-kyti į klausimą, ką padarėme per tuosmetus, kad geriau gyventume.

Kitos gyvenimo spalvos- Kadangi mėgstate filosofuoti,

gal kada nors mėginote savo mintisužrašyti?

- Savo mintis nėra lengva užrašyti,tuo labiau jausmus. Tai ne mano sri-tis. Kartą mėginau rašyti, bet mintystarsi sustingo ir išnyko. Tad knygosnė nepradėjau rašyti. Tačiau mąstytinesilioviau.

Apskritai sakant, jeigu apie archi-tektūrą galima papasakoti žodžiais,tokia architektūra yra paviršutinė.

- Pastaraisiais metais likimas jūsųnelepino, tačiau nenusiminėte ir at-radote kitų gyvenimo spalvų?

- Tikra tiesa, mano gyvenimas pa-sisuko visiškai kitu kampu. Jis visadabuvo įdomus, o dabar tapo dar įdo-mesnis. Įvykę pokyčiai, ko gero, man

yra pozityvūs. Liga, kuri pasičiupo,stipriai suvaržė veiksmus, bet jokiubūdu neapribojo mąstymo.

Sulauktų mamos pagyrimo- Jūs nieko nepasakojote apie sa-

vo tėvus ir senelius. - Mūsų giminėje nebuvo architek-

tų. Tėvelis buvo melioratorius, o ma-ma - bibliotekininkė. Ji buvo uoliknygų mylėtoja. Namie turėjo sukau-pusi didelę biblioteką. Mama buvokūrybinga ir aktyvi moteris, puikiaipiešė. Beje, tėvų seniai nebėra.

Mama retai kada mane girdavo.Tikriausiai šį kartą, kai mane apdo-vanojo Nacionaline premija, ji taipadarytų...

Kūrybinė draugystė- Manoma, kad architektai varžo-

si tarp savęs ir retai kada būna geridraugai. Jūs bendraujate su drama-turgo J.Grušo anūku, žinomu archi-tektu A.Kanču. Kuo savita jūsų kū-rybinė draugystė?

- A.Kančas man labai daug morališ-kai padėjo, kai projektavau Mykolo Ži-linsko dailės galeriją (pastatyta 1989m.), tada teko įveikti kai kurias proble-mas. Jo patarimai buvo labai svarbūs.

Algimantas yra iš tų žmonių, ku-riems svetimas egoizmo jausmas. Šisbruožas gana dažnai nutolina netpačius geriausius draugus. Manau,kad žmogiškąsias savybes jis pavel-dėjo iš savo talentingojo senelio.

Mūsų vyriška draugystė paremtaprofesiniu pagrindu, abu panašiaimąstome apie architektūrą ir gyveni-mą. Algimantas visur regi pozityviusdalykus. Šia prasme esame gana artimi.

- Ar moterys tinka jums į draugystę?- Kuriantys žmonės yra emocingi.

Manau, moteris yra kūrybos įkvė-pėja, ji skatina tobulėti ir geriau pa-žinti pasaulį.

- Ar šiuo metu šalia jūsų yra tageroji fėja, kuri padeda nugalėti su-nkią ligą?

- Esu laimingas, kad turiu gerą ko-legę ir draugę architektę Dalią Pau-lauskienę. Ji šalia manęs beveik visąlaiką ir man daug padeda. Nesu vie-nišas ir paliktas be globos.

- Minėjote, kad jums pavyko pa-čiupti laimę už uodegos. Ką galitepasakyti apie gyvenimo prasmę?

- Tikiuosi dar pagyventi ir kol kasnesakau, kad atėjo mano gyvenimo pa-baiga (šypsosi). Gyvenimas yra nepap-rastai įdomus, kaskart vis stebinantis irdžiuginantis savo sudėtingumu bei pa-slaptingumu. Gyvenimas yra begalinis.Jame gali išsitekti kiekvienas iš mūsų.

- Ko daugiau buvo jūsų gyvenime- sudėtingumo ar paslapties?

- Paslapties. Kuo daugiau pasisek-davo įminti paslapčių, tuo daugiaujų atsirasdavo.•

Kultūra 132013 01 23Lietuvos žinios

E.Miliūnas: “Viską gyvenime dariau iš meilės”

Nuo jaunystės kūryboje nuolat ieškojau žmogaus būties prasmės.

ARCHITEKTO E.MILIŪNOĮGYVENDINTI PROJEKTAI:

Mykolo Žilinsko dailės gale-rija Kaune.

Prekybos centrai “Kalniečiai”ir “Rėda” Kaune.

Paminklai tremtiniams Rokiš-kyje ir 1941 metų birželio suki-lėliams Kaune.

Kotryniečių vienuolynas ir Šv. Dvasios bažnyčia Kaune.

Šiaulių ir Kauno “Žalgirio”arenos.

“Gyvenimas yra nepaprastai įdomus, kaskart vis stebinantis ir džiuginantis savo sudėtingumu bei paslaptingumu”, - sakė E.Miliūnas. / Erlendo Bartulio nuotraukos

E.Miliūno projektuota “Žalgirio” arena - didžiausia Baltijos šalyse.

2013 01 23Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Atvirosiose Australijos tenisopirmenybėse (“AustralianOpen”) šiandien paaiškės vienetų varžybų pusfinalio poros.

Vakar Melburne pirmieji į pusfina-lius prasimušė serbas Novakas Džo-kovičius, ispanas Davidas Ferreras, ru-sė Marija Šarapova ir kinė Li Na.

Pirmoji pasaulio raketė serbasN.Džokovičius pamažu artėja prie uni-kalaus rekordo - serbas gali tapti pir-muoju tenisininku, laimėjusiu “Austra-lian Open” varžybas tris kartus iš eilės.Nuo 1905 metų rengiamame čempio-nate to dar niekam nepavyko padaryti.

D.Ferreras atsikratė karmosVakar ketvirtfinalyje serbas 6:1, 4:6,

6:1, 6:4 nugalėjo čeką Tomašą Berdychą(5). Vos prieš dvi paras N.Džokovičius5 valandas plušo, kol palaužė šveicarąStanislasą Wawrinką. Šį kartą pergalępasiekė per pustrečios valandos.

“Žinojau, kad šį kartą kova bus trum-pesnė, kad ir kaip ji pasibaigtų”, - tvir-tino N.Džokovičius. Apskaičiuota, kad

šiemet Melburne per penkis susitiki-mus jis aikštelėje užtruko 13 val. 8 min.Ilgos kovos serbą labai išsekina, tai pa-stebi varžovai.

“Mačiau Novaką žaidžiantį dauggeriau. Tai buvo mano šansas, bet esune geriausios formos, todėl tai ir lėmėrezultatą”, - tvirtino T.Berdychas.

Rytoj pusfinalyje N.Džokovičiuskausis su ispanu Davidu Ferreru (4).Pastarasis pademonstravo išskirtinįkovingumą žaisdamas su tautiečiuNicolasu Almagro (10). D.Ferreraspralaimėjo pirmuosius du setus, betatsitiesė ir šventė pergalę - 4:6, 4:6,7:5, 7:6 (7:4), 6:2. Lūžis įvyko ketvir-tojo seto lemiamame, tryliktajame,geime. Iki tol “Didžiojo kirčio” tur-nyruose D.Ferreras buvo pralaimė-jęs net 13 lemiamų geimų iš eilės. Šįsykį išmušė jo valanda - varžovas pa-laužtas 7:4. Kai pagal laimėtus setusispanų jėgos išsilygino, psichologinęnaštą nusimetęs D.Ferreras pasijutokaip ant sparnų ir penktajame setevaržovui nepaliko jokių vilčių - 6:2.

“Penktajame sete koją ėmė trauk-ti mėšlungis ir teko žaisti per kan-čias”, - D.Ferreras papasakojo, kaipsunkiai kovėsi dėl pergalės.

Nesulaikoma M.ŠarapovaTeniso gerbėjai seniai matė taip Mel-

burno aikštyne kovojančią rusę Mari-ją Šarapovą (2). Vakar ketvirtfinalyje ji6:2, 6:2 eliminavo tėvynainę JekaterinąMakarovą (19).

“Australian Open” turnyre M.Ša-rapova dar nepralaimėjo nė vieno se-to, o per 5 dvikovas iš viso varžovėmsleido laimėti vos 9 geimus. Rusė pa-gerino 22 metus gyvavusį rekordą -1991-aisiais Jugoslavijai atstovavusiMonica Seleš nužygiavo iki pusfinaliopralaimėjusi 12 geimų.

“Nenoriu varžovėms suteikti pro-

gos testuoti mane”, - griežtai pareiš-kė M.Šarapova.

Rytoj dėl bilieto į finalą ji kovos su ki-ne Li Na (6). Ši antradienį 7:5, 6:3 įveikėlenkę Agnieszką Radwanską (4), kuriaipatirta nesėkmė buvo itin apmaudi. PriešAustralijos čempionatą A.Radwanskabuvo laimėjusi turnyrus Auklende irSidnėjuje bei iškovojusi 13 pergalių išeilės. Tačiau Li Na perkando lenkiškąriešutą. Pasak Kinijos tenisininkės, priesėkmingo jos žygio Melburne labiausiaiprisidėjo trenerių kaita - nuo šių metų jątreniruoja nebe sutuoktinis Jiang Sha-nas, o Carlosas Rodriguezas, anksčiau

treniravęs tuometę pirmąją pasaulio ra-ketę belgę Justin Henin.

“Šios permainos į naudą. Dabar suvyru lengviau gyvename, mažiau pyks-tamės, nebeliko įtampos”, - sakė Li Na.

Šiandien Melburne paaiškės likusiųpusfinalių dalyviai. Vyrų ketvirtfina-lyje britas Andy Murray (3) stos priešprancūzą Jeremy Chardy, šveicarasRoger Federeris (2) susikaus su pran-cūzu Jo Wilfriedu Tsonga (7). Moterųturnyre susitiks baltarusė ViktorijaAzarenka (1) ir rusė Svetlana Kuzne-cova bei amerikietės Serena Williams(3) ir Sloane Stephens (29). •

SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos vyrų rankinio rinktinėsvyriausiasis treneris Gintaras Savukynas įdėmiai stebi Ispanijojevykstančio pasaulio rankinio čem-pionato batalijas. Ten sėkmingairungtyniauja prancūzai - lietuviųvaržovai atrankos turnyre į 2014metų Europos čempionatą.

Ispanijoje vykstančiame pasauliočempionate rankinio madas, kaip iranksčiau, diktuoja Senojo žemynokomandos - į ketvirtfinalį patekovien europiečiai.

Vieno žemyno triumfasŠiandien aštuonios ekipos pradės ko-

vas dėl vietos pusfinalyje. Barselonos

“Sant Jordi” arenoje Europos čempio-nė Danija susitiks su Vengrija, o pasau-lio ir olimpinė čempionė Prancūzija stosprieš Kroatiją. Tuo metu Saragosos“Principe Felipe” arenoje šeimininkė Is-panija jėgas išmėgins su Vokietija, o Ru-sija susikaus su Slovėnija. Čempionaipaaiškės sausio 27 dieną Barselonoje.

Pasaulio čempionato kovas pradėjo24 komandos. Iš jų net 14 Europos eki-pų ir visos, išskyrus Juodkalniją, iško-pė į aštuntfinalį. Tarp europiečių įsi-terpė tik Tuniso, Egipto ir Brazilijosatstovai. Tačiau ketvirtfinalio jie taip irnepasiekė.

Prieš dvejus metus Švedijoje į ant-rąjį pasaulio čempionato etapą pate-kusioms vienuolikai Europos rinkti-nių kompaniją sudarė tik argentiečiai.

“Domiuosi pasaulio čempionatokovomis. Ten žaidžia ir mūsų grupės

varžovai prancūzai, - LŽ sakė Lietuvosrinktinės vyriausiasis treneris G.Savu-kynas. - Į ketvirtfinalį patekusios rink-tinės dar sykį patvirtino, kad pasauly-je dominuoja Europos rankinis.”

G.Savukyno auklėtiniams kelią į Is-paniją užkirto Lenkijos rankininkai. Jie

pernai birželį mūsiškius nugalėjo abu-syk: Vilniuje 24:17, Katovicuose 26:22.

Be didelių staigmenų- Lietuvos rinktinės skriaudikai len-

kai jau pasitraukė iš kovos dėl meda-lių. Kaip vertinate jų žaidimą? - LŽ pasi-teiravo Lietuvos rinktinės strategoGintaro Savukyno.

- Stebėjau kelerias Lenkijos rankinin-kų rungtynes. Jiems nesisekė rasti savo-jo žaidimo. Aštuntfinalyje 19:27 pralai-mėjo Vengrijos ekipai. Vengrų žaidimasčempionate pamažu gerėja. Atkrinta-mosiose varžybose jie lenkus pranokovisapusiškai.

- Pabandykite nuspėti, kurios ko-mandos pasidabins medaliais?

- Prognozės - slidus dalykas. Gerąrankinį demonstruoja danai, stiprūsatrodo kroatai. Prancūzijos rinktinėsžaidimas, palyginti su Londono olim-piada, ne per visas rungtynes palikogerą įspūdį. Neabejoju, kad ketvirtfi-nalyje žaisdami su kroatais Prancūzi-

jos rankininkai dar labiau pasitemps.Ispanai taip pat nusipelnė pagyrų. Iš-

skirčiau jų gynybą. Be to, daug įvarčiųpelno po kontratakų. Ispanijos rinktinėžaidžia palaikoma savų žiūrovų, tad šei-mininkų ambicijos čempionate didžiu-lės. Todėl jie turėtų ketvirtfinalyje nuga-lėti vokiečius.

Netikėta, kad Slovėnijos rankinin-kai C grupėje užėmė pirmąją vietą. Jielaimėjo visas penkerias rungtynes, užnugaros palikdami lenkus ir serbus.Tad ketvirtfinalio dvikova tarp rusų irslovėnų bus labai įdomi.

- Ar buvo didelių staigmenų?- Prie jų priskirčiau Tuniso pergalę

25:23 prieš A grupės lyderę Vokietiją.- Esate gerai susipažinęs su Baltaru-

sijos rankiniu - praėjusį sezoną treni-ravote Bresto “Meškov” komandą.Kaip vertinate šios valstybės pasiro-dymą pasaulio čempionate?

- Jie pateko į atkrintamąsias varžybasir aštuntfinalyje 24:33 pralaimėjo kroa-tams. Manau, baltarusiai pasirodė pagalgalimybes. Nuo 1995 metų jie nepatekda-vo į pasaulio čempionatų finalinius etapus.Gerokai ilgiau nei lietuviai. Mūsųkoman-da planetos pirmenybėse vienintelį kar-tą dalyvavo 1997-aisiais (tąsyk Japoni-joje lietuviai tarp 24 komandų buvodešimti - aut.). Baltarusiai kėlė tikslą išgrupės patekti į kitą etapą - tą jie ir pada-rė. Pralaimėjimas kroatams - normalusdalykas, baltarusiams trūksta tokių varžy-bų patirties. Be to, Kroatijos rinktinė pris-kiriama prie čempionato favoritų.

Dėl taškų kovos su turkaisĮ pasaulio čempionatą neprasibrovę

Lietuvos rankininkai šiemet bandys iš-kovoti kelialapį į kitų metų Europosčempionatą. 2014-ujų Europos pirme-nybių atrankos varžybų 3 grupėje Lie-tuvos rinktinės varžovai yra prancūzai,norvegai ir turkai. Į Europos čempiona-tą Danijoje pateks po dvi geriausias ko-mandas iš septynių atrankos grupių irdar viena daugiausia taškų surinksian-ti trečioji komanda.

Pirmas dvejas atrankos rungtynesmūsiškiai pralaimėjo: 18:27 - prancū-zams ir 21:28 - norvegams. Balandžiopradžioje Lietuviai išvykoje (3 dieną) irnamie (7 dieną) žais su Turkijos ekipa,kuri, kaip ir mūsiškiai, grupėje dar neiš-kovojo nė taško. •

Pasaulyje karaliauja Europos rankininkai

Melburną jau palieka ir favoritai

G.Savukynas: “Prie staigmenų priskirčiau Tuniso pergalę prieš A grupės lyderę Vokietiją.”

Pergalingą A.Radwanskos žygį nutraukė kinė. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Vengrijos rankininkai džiūgauja aštuntfinalyje eliminavę Lietuvos rinktinę nuskriaudusius lenkus.

VILMANTAS REMEIKA

Pietų Afrikos Respublikoje įsi-bėgėja 29-asis Afrikos futboločempionatas (“Nacijų taurė”),kuriame rungtyniauja per pusšimtis Europos klubamspriklausančių legionierių.

Žemyno čempionatas pasižymiaukšto lygio futbolu, tačiau varžybųorganizatoriai vėl susiduria su akį rė-žiančia problema: dažnai rungtynėsvyksta gedulingoje atmosferoje - priepustuščių tribūnų.

Prieš trejus metus PAR surengėplanetos pirmenybes. Tuomet stadio-nai buvo sausakimši. Vidutinis rung-tynių lankomumas siekė 49 670 žiū-rovų. Dabar Nacijų taurės turnyre jauįvykusias šešerias rungtynes viduti-niškai stebėdavo tik 20 083 žiūrovai.

Net kai čempionato šeimininkaiPAR futbolininkai žaidė atidarymorungtynes su Žaliojo Kyšulio Salomis,Johanesburgo “Soccer City” stadio-ne buvo 50 tūkst. žiūrovų, nors areno-je tilptų beveik 95 tūkstančiai. PortElizabeto 48 tūkst. vietų stadione Ga-

nos ir Kongo DR susitikimą stebėjo 7tūkst., 41 tūkst. vietų Nelspruito sta-dione Nigerijos ir Burkina Faso dvi-kovą - 8,5 tūkst. žiūrovų.

Futbolas PAR yra populiariausiasporto šaka, tad nesitikėta tokio že-mo lankomumo. Afrikos futbolo kon-federacijos (CAF) vadovai ėmė suktigalvą, kaip skubiai išspręsti problemą.Žadama išdalyti nemokamų bilietų įrungtynes vaikams ir vargingoms šei-moms. Kaip alternatyva siūloma su-mažinti bilietų kainas, kurie į grupėsrungtynes ir taip yra gana pigūs - nuo50 iki 200 randų (15-60 litų).

Prie menko lankomumo gali pri-sidėti ir prastas šeimininkų koman-dos žaidimas. PAR ekipa pirmosio-se rungtynėse nesugebėjo įveiktiturnyro debiutantės, vos 500 tūkst.gyventojų turinčių Žaliojo KyšulioSalų rinktinės - 0:0.

Kada jų komanda laimėjo bent vie-nas rungtynes Nacijų taurėje, vargiaipamena ir patys Pietų Afrikos gyven-tojai. Tai buvo 2004-aisiais. 2006 ir2008 metais “Bafana-Bafana” (PARrinktinės sinonimas) pasitraukė iš var-žybų nelaimėjusi nė karto, o 2010 ir2012 metais neįveikė atrankos barjero.

Ypač apmaudi buvo pastaroji nesėk-mė, nes PAR rinktinė tinkamai ne-įvertino situacijos ir skaudžiai nudegė.Per paskutines rungtynes namie suSiera Leone PAR ekipai būtinai reikė-jo pergalės, tačiau jos treneris PitsoMosimane nusprendė, kad pakaks ly-giųjų. Nykiai žaidę “Bafana-Bafana”vyrai pasiekė lygiąsias 0:0 ir ėmė tryp-ti džiaugsmo šokį. Tuo metu trys gru-pės komandos - PAR, Siera Leonė irNigeris surinko po 9 taškus. P.Mosi-mane šventai tikėjo, kad jo auklėti-niams duris į čempionatą atvers pa-lankesnis bendras įvarčių santykis.Tačiau taisyklės akcentavo, kad surin-

kus lygiai taškų, pranašumas priklau-so komandai, turinčiai geresnį tarpu-savio, o ne bendrą įvarčių santykį. To-dėl triumfavo Nigeris. O P.Mosimane,degdamas iš gėdos, atsistatydino.

Dabartinis PAR treneris Gordo-nas Igesundas po lygiųjų su ŽaliojoKyšulio Salomis viešai tarkavo savoauklėtinius.

“Pirmasis kėlinys buvo visiškas lai-ko švaistymas, bet ir antrajame atro-dėme ne ką geriau. Atstumai tarp sau-gų ir puolėjų buvo per dideli, kamuolysskraidė 150 km/h greičiu. Taip žaistinenorime. Žaidėjai atrodė lyg užhip-notizuoti”, - pyko G.Igesundas. Šian-dien “Bafana-Bafana” susitiks su An-gola ir neturės teisės pralaimėti. •

Sportas 152013 01 23Lietuvos žinios

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Kroatijos sostinėje Zagrebe šian-dien prasidedančiame Europosdailiojo čiuožimo čempionate,deja, neišvysime Lietuvos ledošokių dueto Isabellos Tobias ir Deivido Stagniūno.

Pasak poros trenerių, sportininkaiyra puikios formos, tačiau Deividopartnerę užpuolęs virusas pakoregavojų planus. Dabar Isabella su Deividurengiasi pagrindinėms metų varžy-boms - pasaulio čempionatui. Jis vykskovo 10-17 dienomis Kanadoje.

Zagrebe čiuoš du mūsų sportinin-kai: moterų varžybose - Inga Janule-vičiūtė, vyrų - Saulius Ambrulevičius.Teisėjų gretose irgi bus mūsų šaliesatstovė Laima Krauzienė.

Geriau nerizikuotiĮ Zagrebą išvyko ir Lietuvos čiuo-

žimo federacijos prezidentė, trenerėLilija Vanagienė. Su ja LŽ kalbėjo-si prieš pat skrydį į Zagrebą.

- Ar tiesa, kad mūsų ledo šokėjųpora Zagrebe nešoks?

- Tiesa. Deividui pradėjo skaudėtinugarą, bet paskui viskas susitvarkė,mūsų šokėjai buvo puikios formos irrengėsi skristi į Zagrebą. Tačiau neti-kėtai Isabellą užpuolė virusas. Ji pui-kiai atlikdavo šokių fragmentus, ta-čiau visos programos neištempdavo -uždusdavo. Nusprendėme nerizikuo-ti ir praleisti Europos čempionatą.Juolab jis nieko nelemia, tai nėra at-ranka į olimpines žaidynes. Atrankavyks pasaulio čempionate Kanadoje.Kad neprisišauktume bėdos, nutarė-me, jog geriausia bus, jei Zagrebe Isa-bella su Deividu nešoks.

- Tai nepakenks jų reitingui?- Pagal reitingo taškus mūsų due-

tas jau užsitikrino vietą ne tik šių, betir kitų metų Europos bei pasauliočempionatuose.

Tėvai siūlo advokatą- Ar po šalies prezidentės verdikto

dėl Isabellos pilietybės duetas jau at-sigavo?

- Atsigavo. Jie daug dirba ir nepra-randa vilties, kad anksčiau ar vėliauviskas bus gerai.

- Ar Isabellos tėvai ir toliau rems šiąporą finansiškai?

- Taip - Isabella su Deividu ir to-liau galės be kliūčių važiuoti į visasvaržybas. Tačiau pirmoji savaitė vi-siems buvo labai sunki. Kiti tėvai to-kiu atveju tikriausiai sakytų “stop” irnebesileistų į kalbas. O Isabellos tė-vai, nuogąstaudami dėl poros ateities,net pasiūlė gerą advokatą, žadėdamisumokėti visas išlaidas. Net ir jie su-pranta, jog pirmiausia tai mūsų, lietu-vių, interesas, kad Isabellai būtų su-teikta Lietuvos pilietybė. Juk šiuoatveju ji padeda mums, o ne sau. Iš

120 ledo šokių porų jie yra trylikti.Aukščiau už juos yra tik dvi JAV po-ros. Jau šiandien Isabella su Deividugalėtų atstovauti Amerikai, galėtų šok-ti ir Sočio olimpiadoje, nes ten JAVgarbę galės ginti trys poros. Bet Isabel-la su Deividu nenuėjo lengviausiu ke-

liu. Tad man keista, kad vis dar atsi-randa teigiančiųjų, jog mūsų poranieko verta.

Vėl atsirado motyvacija- Jums tikriausiai irgi buvo labai

skaudu, kad likote neišgirsti prezi-dentūroje?

- Labai tikėjausi Pilietybės komisijossupratimo. Po neigiamo šalies prezi-dentės atsakymo savaitę nemiegojaunaktimis, nuolat skambinau Deividuiį Ameriką. Kad ir kaip būtų keista, bū-tent jam buvo skaudžiausiai suduota.Raminau, o jis vis klausė manęs: “Kaip

man dabar važiuoti į varžybas ir atsto-vauti Lietuvai?” Tikinau, kad svarbiau-sia dalyvauti varžybose, kad nevertagriauti savo karjeros, kai jau tiek pa-siekta. Prašiau, kad nenuleistų rankųypač dabar. Povilas (Vanagas - red.) ir-gi jam skambino - drąsino, kad nepa-

lūžtų. Ir tik po prezidentės Dalios Gry-bauskaitės kreipimosi į Konstitucinįteismą dėl pilietybės suteikimo galimy-bių plėtros išaiškinimo Deividas atsi-tiesė. Vėl atsirado motyvacija dirbti.Šiuo metu jie yra labai geros formos.Neseniai man paskambino jų trenerisIgoris Špilbandas ir džiaugėsi - sakė,kad dabar Isabella su Deividu čiuožiakaip ant sparnų.

- Gaila, kad Isabellos sveikata su-šlubavo tokiu metu. Po Europos čem-pionato būtų lengviau šokti ir pasau-lio pirmenybėse.

- Jie vasarį dalyvaus varžybose Vo-kietijoje. Ten atvyks dvidešimt porų išviso pasaulio. Tad turės progą pasitik-rinti. Be to, Amerikoje pas juos lan-kėsi ledo šokių kontrolierė iš Anglijosir po peržiūros liko labai patenkintajų darbo rezultatais.

Visko nenumatysi- Nors Zagrebe nečiuoš mūsų ledo

šokėjai, ten išvysime “vienetininkus”S.Ambrulevičių ir I.Janulevičiūtę. Kąjiems prognozuojate?

- Saulius ir Inga taip pat surinko rei-kiamą reitingo taškų kiekį, kad galėtųstartuoti Zagrebe. Saulius tik per pa-skutines varžybas įšoko į nuvažiuojan-tį traukinį, tad smagu, kad jis papildėmūsų komandą. Gaila, kad Inga pa-starąją savaitę treniravosi negaluoda-ma, vartojo vaistus, kad tik galėtų star-tuoti Europos čempionate. Pagalsportinę formą ji pajėgi pretenduoti įfinalą, tačiau pastaroji savaitė sujaukėvisą pasirengimą. Beje, tai bus jos de-biutas Europos čempionate.

Šios pirmenybės mums gana liūd-nos. Kai kurių dalykų, deja, nenuma-tysi iš anksto...•

Šokių duetas nepasuko lengviausiu keliu

REZULTATAIA GRUPĖPAR - Žaliojo Kyšulio Salos 0:0.Angola - Marokas 0:0.B GRUPĖGana - Kongo DR 2:2 (1:0). E.Agyemangas-Badu (40), K.Asamoah (50); T.Mputu (53),D.Mbokani.Malis - Nigeris 1:0 (0:0). S.Keita (84).C GRUPĖZambija - Etiopija 1:1 (1:0). C.Mbesuma(45+3); G.Adane (65).Nigerija - Burkina Fasas 1:1 (1:0). E.Emenike(23); A.Traore (90+4).

PAR rinktinės (kairėje - A.Ngcongca) gerbėjai saviškių pergalės laukia 9 metus. / Sports Inc/Scanpix nuotrauka

I.Tobias ir D.Stagniūno treneris džiaugiasi, kad dabar jie čiuožia kaip ant sparnų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

L.Vanagienė: “Tik po D.Grybauskaitės kreipimosi į Konstitucinį teismą Deividas atsitiesė.”

Afrika pasigenda žiūrovų

EUROPOS ČEMPIONATO TVARKARAŠTIS LIETUVOS LAIKU

Sausio 23 d.12.45 val. ledo šokiai - trumpoji programa 19 val. čempionato atidarymo iškilmės19.45 val. porinis čiuožimas - trumpoji pro-gramaSausio 24 d.12.45 val. vyrai - trumpoji programa20 val. porinis čiuožimas - laisvoji programaSausio 25 d.11.45 val. moterys - trumpoji programa19.30 val. ledo šokiai - laisvoji programaSausio 26 d.13.45 val. vyrai - laisvoji programa19 val. moterys - laisvoji programaSausio 27 d.16 val. parodomoji programa

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Ketvirtadienį, sausio 24 dieną,Vilniuje prasidėsiantis aštuntasisprancūzų kino festivalis “Žiemosekranai” žiūrovus džiugins puikiais debiutais, naujausiaismeistrų filmais ir nesenstančiaprancūzų kino klasika.

Pasak per spaudos konferencijąfestivalį pristačiusios Prancūzų insti-tuto Lietuvoje direktoriaus pavaduo-tojos, prancūzų kultūros atašė Lietu-voje Marion Hugues, pagrindinėseptynių Lietuvos miestų kino teatrųekranuose pasirodysiančių juostų te-ma - meilė. “Meilė kine - labai pran-cūziška”, - šypsojosi ji.

E.Rohmero retrospektyvaMeilės temą “Žiemos ekranams”

padiktavo Ericas Rohmeras (1920-2010), vyriausias prancūzų Naujo-sios bangos režisierius, kuriam skir-ta šių metų retrospektyva. Pasakfestivalio viešųjų ryšių koordinatorės

Kristinos Kaghdo, E.Rohmero fil-muose meilė - kasdienis, savaime su-prantamas dalykas, o personažai -aistringi, atviri, paprasti. “Jie mėgstailgus pasivaikščiojimus ir išmintin-gus pokalbius apie jausmus, ilgesį, vil-tis, - pasakojo K.Kaghdo. - E.Roh-mero personažai tikisi stebuklo ir josulaukia. Dauguma režisieriaus fil-mų suskirstyti į tris pagrindinius cik-lus: “Moralinės pasakos”, “Komedi-jos ir patarlės” ir “Keturių metų laikųpasakos”. Tai praėjusio amžiaus aš-tunto ir devinto dešimtmečių filmai.Gal kai kurie personažai naivoki irsentimentaloki, tačiau mieli. Mes pa-manėme, kad šie filmai būtų įdomūsfestivalio žiūrovams. Pigių meilės ro-manų, melodramų ar muilo operųsituacijos E.Rohmero filmuose at-gauna pirmykštį spindesį ir prasmę.”

“Žiemos ekranuose” pasirodys 10šio režisieriaus filmų, tarp jų “Ža-liasis spindulys” (1985), “Klerės ke-lis” (1970), “Žiemos pasaka” (1991),“Mano naktis su Mod” (1968) ir kt.

“Žiemos ekranus” atidarys šio re-žisieriaus juosta “Žaliasis spindulys”.

E.Rohmero pasaulį ir kelis jo fil-mus pristatys Vilniuje viešėsiantisdabartinis žymiausio prancūzų ki-no leidinio “Cahiers du cinema” re-daktorius Jeanas-Philippas Tesse.

Festivalio svečiaiPasak K.Kaghdo, kai kurie kūrėjai

patys pristatys savo filmus. Pavyzdžiui,į Vilnių atvyksiantis Stephane’as Cazespristatys septynerius metus kurtą filmą“Omblina”. “Jis ilgai rašė scenarijų,

nuolat jį perrašinėjo, kol gavo jauno-jo scenaristo prizą, o tada jau atsiradoir prodiuserių. Filmas pasakoja apiekalėjime vaiko susilaukusią moterį. Tasryšys ją atitraukia nuo nemaloniosrealybės”, - pasakojo K.Kaghdo.

Louis-Do de Lencquesaing’askvies žiūrėti Kanų kritikų savaitėjepristatytą dramą “Šuoliais”. Filmas

mėgina atsakyti į klausimą, ar galimavienu metu mylėti du vyrus.

Dar viena festivalio viešnia - talen-tinga kanadietė Anne Emond užburssavo debiutu “Naktis nr. 1”. Tai stip-ri ir jaudinanti, Toronto kino festiva-lyje apdovanota juosta.

Asmeninės dramosPasak festivalio rengėjų, “Žiemos

ekranų” perliukas - režisieriaus Da-mieno Odoulio drama “Vilko tur-

tai”, paremta autobiografiniais kū-rėjo išgyvenimais ir faktais. Šispoetas, režisierius, scenarijų auto-rius, operatorius ir prodiuseris mėgs-ta kurti tokius asmeninius filmus.Asmeniniais išgyvenimais paremtair kita šio režisieriaus juosta “Likęspasaulis”. Festivalio žiūrovai išvys,kaip jautėsi kūrėjas, sužinojęs savo

šeimos paslaptį. Abi juostos yra pel-niusios apdovanojimų keliuose tarp-tautiniuose festivaliuose. Prancūzųautorinio kino meistras šiemet į Vil-nių atvyks su aktore Marie-Eve Na-deau, kuri vaidina minėtuose nau-jausiuose jo filmuose.

Su D.Odouliu “Žiemos ekranų”žiūrovai jau yra susipažinę 2007 me-tais. Tada buvo pristatytas jo filmas“Dvelksmas”.

Apie meilės dilemas žaismingai kal-bės Jacque’as Doillonas filme “Tavovaikas”, kuriame pagrindinį vaidmenįatlieka jo dukra, žiūrovams puikiai ži-noma aktorė Lou Doillon. Nusišypso-ti prancūziško kino mėgėjus kvies ir ža-vusis komikų tandemas Bruno ir DenisPodalydes, kurie nerimtai žiūri į rimtusdalykus juostoje “Sudie, Berta”.

Prancūzų instituto Lietuvoje ren-giamo festivalio filmus sostinėje busgalima pamatyti sausio 24-31 dieno-mis, paskui juos išvys Kauno, Klaipė-dos, Panevėžio, Marijampolės, Šiau-lių ir Alytaus žiūrovai.

Prancūziški filmai Lietuvoje viešėsiki vasario 8 dienos.•

2013 01 23Lietuvos žinios16 Pramogos

“Žiemos ekranuose” - prancūziška meilė

Pagrindinė filmo “Vilko turtai” aktorė Marie-Eve Nadeau viešės Vilniuje. Festivalį pradės E.Rohmero “Žaliasis spindulys”.

VILNIUSGALERIJA “AKADEMIJA”Pijaus Burako paroda “Šiuolaikinis plakatas”GALERIJA “ARKA”Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinė kūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”. Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai”Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”GALERIJA “MENO NIŠA”Simono Kuliešiaus paroda “Fiksuotas peizažas”VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “ARTIFEX”Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖParoda “Žinutė ateičiai”GALERIJA “KUNSTKAMERA”Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išei-vijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūrybaGALERIJA “VARTAI”Nerijaus Ermino parodaLino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”Pristatomos Romos Auškalnytės instaliacijos “Objektas 2” ir “Smalsumas”NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAParoda “Minios”Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”

RAŠYTOJŲ KLUBASDailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda“Bėgantis laikas”VILNIAUS ROTUŠĖGedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSPristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijosNuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninėskultūros ekspozicija”TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro VasiljevokolekcijosVILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”PAMĖNKALNIO GALERIJAKarinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdies koordinatės”Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”

KAUNASPAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”

KAUNO ŽALGIRIO ARENAMenininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas”M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAPakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicijaKAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAJubiliejinė paroda, kurioje pateikiamos devyniųprieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių fotografijosKAUNO MIESTO MUZIEJUSAlgimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda“Paskutinieji LDK piliečiai”KERAMIKOS MUZIEJUSKūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAŠiaulių universiteto dailės magistrantūros baigiamųjų darbų parodaLAIPTŲ GALERIJAPokario metų scenografijų ir aktorių portretų parodaDAILĖS GALERIJA “SIELAI”Neringos Kekytės tapybos darbų parodaŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSAudronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda“Žaismas formomis”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJAElenos Salnik tapybos darbų parodaPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSOdetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

DUSETOSDUSETŲ DAILĖS GALERIJADusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleiviųkūrybos paroda

DRUSKININKAIV.K.JONYNO GALERIJAVytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”

Parodos

Pigių meilės romanų ar melodramų situacijos E.Rohmero filmuose atgauna

pirmykštį spindesį ir prasmę.

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA26 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis sim-foninis orkestras, solistas Andrejus Korobeinikovas(fortepijonas, Rusija). Dirigentas Juozas Domarkas27 d. 12 val. Koncertuoja Tarptautinio Vladimiro Spiva-kovo labdaros fondo stipendininkai - jaunieji virtuozaiiš Rusijos: Levas Kaganeris (akordeonas), Dmitrijus Bo-rodinas (smuikas), Margarita Molčanova (fortepijonas)SENASIS ARSENALAS25 d. 18 val. Valstybinis choras “Vilnius”, LMTA 80-ties metų jubiliejaus proga dovanoja koncertą “Al-ma Mater Choralis”TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS27 d. 16 val. Koncertuoja trio “Keturstygis”: Nome-da Gatelienė (smuikas), Arūnas Statkus (altas), Vili-ja Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė) ir Aistė Bru-žaitė (kanklės)VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI25 d. 17 val. Didžiojoje salėje. Koncertas, skirtas Vladi-miro Vysockio gimimo 75-osioms metinėms. Daly-vauja Vilniaus mokytojų namų senjorų klubas “Svetoč”25 d. 18 val. Svetainėje. Muzikos klubo “Vienišas vil-kas” koncertas, skirtas Vydmantui Juroniui atminti27 d. 16 val. Didžiojoje salėje. Baltarusijos folkloroansamblio “Kupalinka” koncertasŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA24 d. 19 val. Koncertas “Jauni balsai”. Gražiausiosoperų arijos25 d. 19 val. Solistės Girmantės Vaitkutės koncer-tas “Meeting Adele”. Dalyvauja Girmantė Vaitkutė(vokalas), Andrius Kairys (būgnai), Marius Leskaus-kas (klavišiniai), Juozas Martinkėnas (gitara)ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA27 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargo-nuoja Diana Encienė, dalyvauja Saulė Šerytė (me-cosopranas)VILNIAUS UNIVERSITETO PLANETARIUMAS25 d. 19 val. Koncertuoja Virgis StakėnasMUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK”25 d. 20 val. Šokių vakaras su muzikine grupe “TheBlues Makers”28 d. 19 val. Komedija “Prie barjero”RAŠYTOJŲ KLUBAS25 d. 17.30 val. ICPA tarptautinės programos pianis-tų ir LMTA kamerinės katedros studentų koncertas28 d. 17.30 val. Poetinis vakaras “Kas šitą vėją pava-dino likimu?..” Vaidina aktoriai Gediminas Storpirš-tis ir Ligita Kondrotaitė

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA

26 d. 17 val. Vakaras su žurnalistu Henriku VaitiekūnuKAUNO ŽALGIRIO ARENA24 d. 19 val. Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ25 d. 12 ir 18 val. Teatralizuotas koncertas “Čipolinonuotykiai”. Dalyvauja varinių pučiamųjų kvintetas“Vilnius Brass”: Laurynas Lapė (trimitas), Aretas Bara-nauskas (trimitas), Linas Dakinevičius (valtorna), Ma-rius Balčytis (trombonas), Sergejus Kirsenka (tūba) iraktoriai Gelminė Glemžaitė ir Gabrielius Zapalskis

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS25 d. 18 val. “Aktorių trio” koncertas. Dalyvauja Kostas Smoriginas, Saulius Bareikis, Olegas DitkovskisŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IRSILPNAREGIŲ SKYRIUS27 d. 17 val. Teatralizuotas koncertas “Čigonų baronas”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI23 d. 18 val. “Aktorių trio” koncertas26 d. 18 val. Vakaronė “Šokis pūgoje” su grupe “Bohema”26 d. 18 val. Mažojoje salėje. Drama “Duobė”

Koncertai

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje - paroda “Žinutė ateičiai”.

BUTAI

IŠSINUOMOTŲ

Dirbanti mergina 1 kambario butą. Siūlytiįvairius variantus. Tel. 8 658 19 344.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

0,26 ha namų valdą su pastatais ir soduKauno r., Kačerginėje (kaina - 120 000 Lt).Tel. 8 655 78 742.

Tris žemės ūkio paskirties sklypus Prienųir Trakų r., prie Verknės upės, Vyšniūnų ka-dastrinėje vietovėje 6968/0003:282(bendras plotas 40,9 ha, yra leidimas miš-kui sodinti, kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypusPrienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina -nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Nestandartinių baldų gamyba Panevėžyje ir kituose miestuose. Tel. 8 676 76 038. Užs. LM-2057

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Gydau depresiją, nutukimą, patariu kaipnuo jų apsisaugoti, kaip pačiam atspėtisavo ateitį. Padedu išspręsti šeimos pro-blemas, vaikų auklėjimo klausimus.Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo,Centrinis paštas, Klaipėda LT-92129.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį,tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitusdarbus. Tel. 8 609 91 421.

SIŪLO MOKYTISGroti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - apdailos darbų pagalbiniodarbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais super-ka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites irkt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

PRANEŠIMAI

Klasifikuoti skelbimai 172013 01 23Lietuvos žinios

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

AB “VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI” AKCININKŲ DĖMESIUIInformuojame, kad 2013 m. vasario 14 d. (ketvirtadienį) 14.00 val.

bendrovės buveinėje, adresu: V.Kudirkos g. 14, Vilnius, AB “Vilniaus šilumos tinklai” valdybos iniciatyva ir bendrovės valdybos sprendimu šaukiamas neeilinis visuotinis

AB “Vilniaus šilumos tinklai” (įmonės kodas 124135580) akcininkų susirinkimas.Susirinkimo darbotvarkė:1. Dėl Bendrovės audito įmonės rinkimų ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo.Dalyviai registruojami nuo 13.00 val. Registruojantis būtina pateikti asmens tapatybę liudijantį do-kumentą bei išrašą iš sąskaitų apie turimas akcijas, o akcininkų įgaliotiems asmenims - įstatymų nus-tatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.Susirinkimo apskaitos diena - 2013 m. vasario 7 d. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkųsusirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskai-tos dienos pabaigoje.Susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, galima nuo 2013 m. vasario 1 d.bendrovės buveinėje.AB “Vilniaus šilumos tinklai” valdyba Užs. R-33

UAB “Šilutės bioenergija”, įgyvendindamaprojektą “Biokuro ruošimo įrangos įsigijimas”

pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę

“Parama verslo kūrimui ir plėtrai”,skelbia konkursą būgninio biomasės

smulkintuvo pirkimui.Pirkimo komisijos posėdis, kuriame bus

atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2013 02 06 d. 11 val. 00 min.

Dėl konkurso dokumentų kreiptis:UAB “Šilutės bioenergija”, Sugintų k., 99208Šilutės r., tel. 8 658 76 970, el. p.: suginturuosa@gmail.com. Užs. R-34

LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTO SKELBIMAS

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas skelbia netinkamo naudoti ir neremontuotino automobilio “Renault Megane”

pardavimo aukcioną - 1999 m., 1390 kub. cm, 70 kW, benzinas.

Pradinė pardavimo kaina - 520 Lt su PVM.

Aukcionas vyks 2013 m. vasario 8 d. 10.00 val. adresu: V.Kudirkos g. 18-2, Vilnius. Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis vyks 2013 m. vasario 14 d. 10.00 val. ten pat.

Atsakingas asmuo - vyresn. specialistė Irena Naus, V.Kudirkos g. 18-2, Vilnius, 408 kab., tel. (8 5) 261 6617, faks. (8 5) 261 4524.

Parduodamą turtą apžiūrėti galima nurodytu adresu 2013 m. vasario 5-7 dienomis nuo 9.00 iki 15.00 val.

Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma banko pavedimu per 3 darbo dienas, aukcionui pa-sibaigus.

Aukciono dalyvio bilieto kaina - 1 Lt, žiūrovo - 2 Lt.

Direktorė Rasa Melnikienė Užs. LM-2093

INFORMACIJA apie UAB “LJ logistika” netinkamų naudoti transporto priemonių ardymo veiklos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. PŪV užsakovas: UAB “LJ logistika”, Moluvėnų k., Trakų r., tel. 8 659 65 997.

2. PŪV pavadinimas: netinkamų naudoti transporto priemonių ardymas.

3. PŪV vieta: Vilniaus apsk., Trakų r., Lentvario sen., Moluvėnų k.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos de-partamento (toliau-VRAAD) 2013 01 17 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7270: PŪV PAVneprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo,adresu Moluvėnų k., Trakų r., tel. 8 659 65 997, darbo valandomis.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti VRAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius,tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB “AV Consul-ting”, P.Vileišio g. 9, LT-10308 Vilnius, tel. (8 5) 234 1880, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Užs. LM-2114

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymuNr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš EuroposŽemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programospriemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakei-timus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “Kelių asfaltavimo technikos bazės įkūri-mas” įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB “Tiesus kelelis”(adresas: UAB “Tiesus kelelis”, Liepų g. 34, Skaistgirio mstl., Skaistgirio sen., Joniškio r. sav.

LT-84382, Lietuva, mob. tel. 8 698 74 991, el. p.: gedas.strockis@yahoo.com)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄBendras pirkimo objekto apibūdinimas - asfalto klotuvas.

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. vasario 7 d., 10.00 val. adresu:UAB “Tiesus kelelis”, Liepų g. 34, Skaistgirio mstl., Skaistgirio sen., Joniškio r. sav. LT-84382.

Užs. LM-2115

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS, Vykinto g. 14, tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienį, 16.30 val. sodybos „Padvaisko dvaras“ salėje

(Sodų g. 11, Glitiškės, Vilniaus r.)

Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį renginį:

„Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimo apžvalga ir

2014-2020 m. perspektyvos“.

Renginys nemokamas.Trukmė: apie 3.00 val.

Užs. LM-2110

2013 01 23Lietuvos žinios18 TV programos

TREČIADIENIS 23 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Keliai. Mašinos.

Žmonės” (k.)10.30 “Popietė su A.Čekuoliu” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45 “Stilius”. Namai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys22.15 “Ugnies tramdytojai”22.45 “Pergalės kaina”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Auksinis

gramofonas” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas

Plačiakelnis”14.10 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Diagnozė: valdžia”21.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Besaikė

jėga” N-140.20 “Įstatymas ir tvarka” N-71.15 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo

kryžkelės”12.00 “Be komentarų”12.30 “Gormitai”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas

ir draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Meilės prieglobstis”

16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Akistata”20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja

geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Majamis”0.00 “Kaulai”1.00 “Herojai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Prajuokink mane” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi roko grupė”8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galinga-sis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai”10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Vaipe-ris” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00“Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00“Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-716.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “De-tektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00“Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Bebaimisvairuotojas Dekeris” N-7 22.50 “Skaičiai” N-723.50 “Užmirštieji” N-7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batu-tos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00“Vasarvidžio kelionė į Anykščius” 13.30 “Muzikospasaulio žvaigždės”. Fortepijoninės muzikos kon-certas. Skambina Aleksander Ullman (JungtinėKaralystė) (k.) 14.10 Atvira Lietuvos universitetųžinių lyga “Lyderiai” 15.00 “Tapatybės labirintai”(k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrųkryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai”18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15“Skulptūrų pėdomis”. 2 laida 20.45 Scenaristės, ki-no režisierės Dianos Matuzevičienės 65-mečiui.Dok. f. “Prisilietimai” 21.10 Vaid. f. “Atžalos”. 3 s.22.00 Aktoriaus Juozo Lauciaus 120-osioms gimi-mo metinėms. “Apie Juozą Laucių...” 22.35 Čekųanimacijos klasika. “Otranto pilis”. “Karstų namai”.“Tamsa, šviesa, tamsa”. “Dialogo dimensijos”. “Tylisavaitė namuose”. “Et cetera”. “Ešerių namų žlugi-mas” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokiųdešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigž-dės”. Algirdo Martinaičio kūriniai

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Iš-likimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs irturi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotu-vė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo

dienoraštis” 17.10 “112. Ekstremali pagalba” 18.10“Pagrindinis įkaltis” 19.05 “CSI Majamis” 20.00“Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Ko-medija “Superžvaigždė” 23.05 Europos pokerioturas 0.05 “6 kadrai” 0.35 “CSI Majamis” 1.25 “Pa-grindinis įkaltis” 2.10 “6 kadrai”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Namųdaktaras” 10.55 Dok. f. “Kas nužudė Ivaną Rūstųjį?”N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Elio-tas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TVparduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kem-pas. Piratai” N-7 16.00 Žinios 16.10 “RossasKempas. Piratai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20“Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu ty-lėti” 19.45 Dok. f. “Č.Darvino kova: rūšiųatsiradimo evoliucija” N-7 21.00 “Reporteris”21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti”23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-70.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45“Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 10.45 “Vie-nišų seselių klubas” N-7 11.15 “Kritinė riba” N-712.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-713.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45Komedija “Gera kompanija” 16.45 “Įspūdingiausiųinterjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 18.45 “Jūrospatruliai” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Bal-ticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-721.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Likimo dova-na” 23.45 “G&G 9: elitinis būrys” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 9.00 Ko-medija “Nepageidaujami genai” 11.00 Drama “P.S.Myliu tave” 13.05 Komedija “Kur tas Fredas?”15.00 Nuotykių f. “Mažieji lakūnai” 17.00 Melodra-

ma “Tapti žvaigžde” 19.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 21.00 Trileris “Kuždesių sala” N-723.15 Drama “Paskutinė naktis” N-7 1.00 Komedi-ja “Romo dienoraštis” N-7

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Nau-jienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova11.10 Noriu žinoti 12.00 Kitos naujienos 12.25 “Tune vienas” 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti!14.00 “Nelygiavertė santuoka” 15.00 Madosnuosprendis 16.00 Vakaro naujienos 17.05 Supras-ti. Atleisti 17.40 Susituokime 18.50 Tegul kalba20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.05 “Viktorija”23.15 Lietuvos “Laikas” (lietuvių kalba) 23.25 “Bu-vusios žmonos” 0.25 Vakaro naujienos 0.40“Būkite sveiki!” su G.Malachovu 1.30 Suprasti. At-leisti 1.55 Mados nuosprendis

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svar-biausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios.Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20“Visada sakyk “visada” 21.05 “Objektas 11” 22.05Vladimiras Vysockis 23.00 “Kotovskis” 23.55 Ži-nios+ 0.10 “Miestelis” 0.40 Vaid. f. “Susitikimovietos pakeisti negalima”. 3 s. 2.00 Visa Rusija 2.15Vesti.ru

Viasat Sport Baltic10.50 “Futbol Mundial” žurnalas 11.20 Krepšinis.1999 m. Eurolygos finalas. “Kinder” - “Žalgiris”13.05 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” -“Chelsea” 16.10 Boksas. Davidas Haye’as - Derec-kas Chisora 16.55 “Futbol Mundial” žurnalas 17.25Ledo ritulys. KHL. “Ak Bars” - “Metallurg”. Tiesiogi-nė transliacija 20.05 Boksas. Manny Pacquiao -Juanas Manuelis Marquezas 21.40 “Arsenal” -“West Ham”. Tiesioginė transliacija 23.45 Ledo ri-tulys. KHL. “Ak Bars” - “Metallurg”

Kinas TeatrasVILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Tyli naktis” - 16.30, 19.10, 21.40 val.“Gangsterių medžiotojai” - 12.30, 14.45, 19.30,21.50 val.“Kietašikniai” - 15.30, 18, 20.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 14.15, 17.30, 20.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 17.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.30, 13 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 12, 17.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 16.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45 val.“Zambezija” - 14 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 20.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.15 val.“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Gangsterių medžiotojai” - 14.05, 16.30, 19, 21.30 val.“Kietašikniai” - 14.20, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Tyli naktis” - 13.30, 16, 18.20, 20.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11.40, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 14.30, 18.45 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 17.40 val.“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 19.15 val.“Vargdieniai” - 14.40, 18, 21.10 val.“Zambezija” (3D) - 13.20 val.“Zambezija” - 11 val.“Džekas Ryčeris” - 14.45, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20,15.40, 18 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13.40, 20.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.“Optimisto istorija” - 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.20, 18.20 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.15 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.

SKALVIJA“Pabandom iš naujo” - 21.10 val.“Meilė kaip nuodai” - 17 val.“Aurora” - 18.50 val.PASAKA“Kolka Cool” - 18.30 val.“Didieji lūkesčiai” - 18.15 val.“Aurora” - 20.30 val.“Magiškas Paryžius 3” - 20.45 val.“Optimisto istorija” - 18 val.OZO KINO SALĖ“Igruški” - 16.30 val.“Rikis” - 18 val.MULTIKINO“Paskutinė tvirtovė” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.15, 14.45, 17.15 val.“Kietašikniai” - 17.30, 19.45, 22 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16, 18.45, 20.30 val.“Tyli naktis” - 17, 19.30, 21.45 val.“Aurora” - 18.30 val.

“Vargdieniai” - 15.30, 21 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 21.30 val.“Zambezija” (3D) - 11, 13.15 val.“Zambezija” - 10, 13, 14.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 12 val.

KAUNASCINAMON“Tyli naktis” - 14.45, 17.30, 19.30, 23 val.“Paskutinė tvirtovė” - 12.30, 17, 19.15, 21.30 val.“Kietašikniai” - 11.10, 15.50, 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 13.15 val.“Aurora” - 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13, 15.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 11, 16.20, 18.30, 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 13.20 val.“Zambezija” - 10.40 val.FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 16.15, 20, 21.15 val.“Kietašikniai” - 14.15, 16.30, 19, 21.30 val.“Tyli naktis” - 15.45, 18.15, 20.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13, 14.45, 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14, 18.45 val.“Vargdieniai” - 11.15, 17.45 val.“Zambezija” - 12.15 val.“Zambezija” (3D) - 10.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45,12.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 21 val.“Pi gyvenimas” - 14.45, 18, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 12 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.“Kietašikniai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 15.15 val.“Tyli naktis” - 17.30, 19.45, 22 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 16, 18.15 val.“Vargdieniai” - 14.30, 17.45 val.“Zambezija” (3D) - 10.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.45, 15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45, 21 val.“Pi gyvenimas” - 11.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Karališkas romanas” - 15.15 val.“Kietašikniai” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13, 16.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 18.15 val.“Tyli naktis” - 19, 21.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 14.15, 17.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 20.45 val.“Pi gyvenimas” - 21.15 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Pi gyvenimas” - 15.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.“Aurora” - 21.20 val.“Gangsterių medžiotojai” - 13.40 val.“Tyli naktis” - 18, 19.40 val.I SALĖ“Monstrų viešbutis” - 11 val.“Džiunglės” - 14.35 val.“Didieji lūkesčiai” - 16.20 val.“Sėkmės džentelmenai” - 12.40, 18.35 val.“Virš įstatymo” - 20.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Džekas Ryčeris” - 15, 21.30 val.“Kietašikniai” - 13, 18, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.“Tyli naktis” - 18.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 16 val.“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.“Vargdieniai” - 17.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 21 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS23 d. 18.30 val. “Dezdemona”24 d. 18.30 val. “Otelas”25 d. 18.30 val. “Ana Karenina”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS23 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”24 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys”24 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”

25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania”25 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė”26 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Akmuo”26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Stepančikovo dvaras”JAUNIMO TEATRAS23 d. 18 val. “Patriotai”24 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų”25 d. 18 val. “Gupelė”26 d. 18 val. “Ledi Makbet”Salė 9926 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus”RUSŲ DRAMOS TEATRAS25 ir 26 d. 18 val. “Stabmeldžiai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS23 d. 18.30 val. “Selavy!”24 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”26 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė26 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”Mažoji salė25 d. 18.30 val. “Pasvydo”26 d. 14 val. “Baltos pasakos”KEISTUOLIŲ TEATRAS23 ir 24 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”25 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”26 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”MENŲ SPAUSTUVĖ23 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas”24 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė”25 d. 12 val. Juodojoje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Pasaulio sutvėrimas”25 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”26 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”26 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai”RAGANIUKĖS TEATRAS26 d. 12 val. “Pifo nuotykiai”26 d. 16 val. “Geras šuo Ferdis”“DOMINO” TEATRAS23 d. 19 val. “Radijo ereliai”25 d. 19 val. “Laukinė moteris”26 d. 19 val. “Žirklės”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA25 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS23 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”23 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę”

24 ir 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai”25 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina”26 d. 12 val. Rūtos salėje. “Alisa stebuklų šalyje”26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS23 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai”24 d. 18 val. “Čigonų baronas”25 d. 18 val. “Faustas”26 d. 18 val. “Grafaitė Marica”KAUNO KAMERINIS TEATRAS24 d. 18 val. “Diena ir naktis”25 d. 18 val. “Pirmasis kartas”26 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”KAUNO MAŽASIS TEATRAS25 d. 19 val. “Katytė P”26 d. 18 val. “Sesuo”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS26 d. 12 val. “Princesės gimtadienis”TEATRO KLUBAS25 d. 19 val. “Brendžio trims!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS23 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Prie barjero”24 d. 18 val. Idioteatras. “Menas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI25 ir 26 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”26 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Ežiuko pasakos”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS26 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS23 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”25 d. 18 val. “Inertiškos dujos”26 d. 18 val. “Šešėlis”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”26 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus”

27 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Margarita”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS26 d. 18 val. Vyrų vokalinio ansamblio “Quorum”koncertasTEATRAS “MENAS”26 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS26 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

KAZLŲ RŪDAKAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Laukinė moteris”

TELŠIAITELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS KULTŪROS NAMAI24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VILKAVIŠKISVILKAVIŠKIO KULTŪROS NAMAI25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

Orai 192013 01 23Lietuvos žinios

Vandenis 01 21 - 02 20

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:25leidžiasi 16:37dienos ilgumas 8:12

MĖNULISPenktoji priešpilniodiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

-4

-7 -15

-7 -16

-7

-7 -17

-7 -15

-15

-12

Lisabona

+13Malaga

+8Madridas

+13Alžyras

+16Tunisas

+15

Atėnai+16

Larnaka

+14Stambulas

+12Barselona

+8Bordo

+2Dublinas

+2Paryžius

+1Londonas

+8 Nica

+9Roma

+12Dubrovnikas

+10Sofija

+6Bukareštas

Varna

-12Maskva

-9 Helsinkis

-5Kijevas

-7Berlynas

-7

Kopenhaga-2

Stokholmas

-6

Oslas

-4Amsterdamas

+1Miunchenas

-6Praha

-7Vilnius

-7Talinas

-5Ryga

-14

Minskas

-6Sankt Peterburgas

Bratislava

-8Varšuva

-5Viena

+1Budapeštas

Šiandien: šalta, debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 9-15laipsnių šalčio, dieną 4-10laipsnių šalčio.

23-ioji metų diena. Sausio dvidešimt trečioji, trečiadienis, trečioji 4-osios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 342 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Gailigedas, Gunda, Raimundas.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Jaunatis II 10

PriešpilnisI 19

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio

iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį

ar žodžius ir laimėkite redakcijos

savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu

iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 4 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Laimėtojai renkami iš visų per savaitę

atsiųstų kryžiažodžių.

Sausio 22 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis I 26

Delčia II 03

Avinas. Palanki diena megztinaujas pažintis, dairytis kitosdarbo vietos. Emociškai būsi-

te labai jautrūs, todėl nepriimkite kritikosasmeniškai.

Jautis. Diena žada maloniųnetikėtumų. Stenkitės pasi-naudoti visomis pasitaikan-

čiomis galimybėmis. Norėsite išlaidauti,tačiau šiandien ypač svarbu jausti saiką.

Dvyniai. Greičiausiai pradėsitejausti nepasitenkinimą savo at-liekamu darbu, todėl liesite

įniršį. Prisiminkite, kad emocijos - laikinasdalykas, o suardytus santykius atnaujintisunku.

Vėžys. Buvote pamiršę, kadsavo gyvenimą tvarkote patys,todėl anksčiau padarytos klai-

dos šiuo metu duos atgarsį. Susiimkite irelkitės taip, kaip liepia protas, o ne jausmai.

Liūtas. Seksis visuomeninin-kams. Palanki diena megztinaujus bendradarbiavimo ry-

šius. Mėgstantys vadovauti Liūtai šian-dien galės pasireikšti, tačiau nepraraski-te saiko.

Mergelė. Reikalai taisysis.Nenukabinkite nosies, jeikažkas nepasiseks - optimis-

tiškos mintys kuria gerą ateitį, todėl ne-sistenkite visa galva panerti į problemas.

Svarstyklės. Būsite vis neap-sisprendę dėl savo jausmų.Stenkitės kuo greičiau priim-

ti ryžtingą sprendimą, nes laiko tempimasniekam naudos neatneš.

Skorpionas. Esate įžvalgūs,todėl pasirašydami sutartisar susitikę su nauju klientu

būsite atsargūs. Šiandien seksis tvarkyti irfinansinius reikalus.

Šaulys. Darbe būsite nepave-jami, todėl jus pastebės darb-davys. Gali netikėtai išlįsti

naujų darbo pasiūlymų, tačiau neskubėki-te jų priimti.

Ožiaragis. Pramogas teks pa-miršti, nes darbų bus begalė.Dienai baigiantis greičiausiai

jausitės išsekę. Meilės reikalai kol kas liksantrame plane.

Vandenis. Savo artistiškumuir gebėjimu lengvai spręstiproblemas žavėsite aplinki-

nius. Tačiau viduje jausitės suglumę. Nesi-sielokite - tai tiesiog sudėtingas laikotar-pis, kurį reikia išlaukti.

Žuvys. Jei tikėsite savimi, kitijumis taip pat patikės, o taipadės nuveikti begalę darbų.

Esate pasirengę pokyčiams, galbūt nusprę-site pakeisti įvaizdį.

2013 01 23Lietuvos žinios20 Margumynai

Kas žino, galbūt “Mona Liza”pradėjo naujos technologijos -didelio greičio komunikavimo -Renesansą kosmose?

Visame pasaulyje garsus Renesan-so šedevras “Mona Liza” tapo pir-mu skaitmeniniu vaizdu, kurį NASAlazerio spinduliu pasiuntė iš Žemėsį kosminį aparatą, skriejantį Mėnu-lio orbita.

Lazerio signalas pasiųstas iš Meri-lando (JAV) į NASA aparatą “LunarReconnaissance Orbiter” (LRO),esantį už 384 400 km ir besisukantįaplink Mėnulį nuo 2009 metų. NASAspecialistai teigia, kad tokia techno-logija, galinti įveikti atstumus tarp pla-netų, netrukus taps įprasta, o tolesnė-je ateityje gali net pakeisti dabartinįradijo ryšį.

LRO yra pirmas aparatas, kurį pa-sitelkus išmėgintas naujas komuni-kacijos metodas, nes jis atlieka laze-rio imtuvo funkcijas. Šiuo metu ryšyssu Saulės sistemą tyrinėjančiais apa-ratais palaikomas radijo signalais, betNASA savo LRO seka irgi lazeriu.

NASA komanda padalijo garsiojoLeonardo da Vinci paveikslo atvaiz-dą į 150x200 pikselių dalis ir tada per-siuntė jas lazerio impulsu į kosminįaparatą maždaug 300 baitų per sekun-dę greičiu. Gavęs šią informaciją apa-ratas atkūrė nuotrauką, ištaisė iškrai-pymus, atsiradusius lazerio spinduliuivinguriuojant Žemės atmosfera, o ta-da pasiuntė atvaizdą atgal į Žemę nau-dodamas įprastą ryšį - radijo bangas.

Vėliau šiais metais NASA pradėsnaują Mėnulio misiją - bus pasiųs-ti du aparatai, tirsiantys Mėnulioatmosferą ir paviršių.•

Mona Liza keliauja į mėnulį

“Mona Liza” - vienas mįslingiausių paveikslų.

72 metų Japonijos finansų ministras turi savo nuomonęapie senatvę ir pats žada “mirti greitai”, o ne galuotis prijungtas prie aparatų.

Japonijos finansų ministras irdrauge vicepremjeras Taro Aso pa-reiškė, kad seniems žmonėms turė-tų būti leista “paskubėti mirti”, užuoteikvojus vyriausybės pinigus jų svei-katos priežiūrai.

Per posėdį dėl socialinio saugu-mo reformų jis pasakė: “Apsaugok,dangau, nuo prievartos gyventi, kainori mirti. Negali ramiai miegoti,kai pagalvoji, jog už visa tai mokavyriausybė.”

“Man tokios priežiūros nereikia.Aš mirsiu greitai”, - pridūrė T.Aso irpaaiškino, kad yra pasirašęs nurody-mą dirbtinai nepalaikyti jo gyvybės.Ministras ne kartą minėjo “nuovamzdelių priklausomus žmones”,turėdamas omenyje pacientus, kurienebeįstengia savarankiškai valgyti.

72 metų T.Aso, buvęs premjeras,dabartines pareigas eina trumpiaunei mėnesį, tačiau anksčiau jau nekartą yra išsakęs prieštaringai ver-tinamų pareiškimų. 2001 metais jisišprovokavo daugelio pasipiktinimą

pareiškęs, kad išties sėkminga šalisyra ta, kurioje nori gyventi “turtin-gi žydai”.

Šįkart ministras mėgino teisintis,kad kalbėjo tik apie savo asmeni-nius pageidavimus. “Sakiau tai, kuoasmeniškai tikiu, o ne kokia turėtųbūti sveikatos priežiūros sistemagyvenimo pabaigoje. Svarbu, kadpaskutines savo gyvenimo dienasgalėtum praleisti ramiai.”•

Mirties nuosprendis senukams

T.Aso nevengia skandalingų kalbų,kurias paskui komentuoja visa šalis.Reuters/Scanpix nuotraukos

Mažas Sicilijos kalnų miestelisKorleonė, kurio vardas dėl knygų bei filmų tapo mafijos sinonimu, atsiprašė už krikšta-tėvių įvykdytas žmogžudystes,šaudymus ir bauginimus.

Minint Korleonėje gimusio mafi-jos vadeivos Toto Riinos, dėl žiauru-mo praminto Žvėrimi, dvidešimtą-sias arešto metines merė LeoluchinaSavona gyventojų vardu atsiprašė vi-sų mafijos aukų.

“Atsiprašau visų Korleonės žmo-nių vardu. Prašau atleidimo už pra-lietą kraują”, - kalbėjo merė. Kreip-

damasi į mafiją ji sakė: “Prašau palik-ti šią žemę, nutraukti kovą. Prašaupripažinti pralaimėjimą, pasiduoti.”Pasak Korleonės merės, mafijos nu-žudyti politikai, policininkai ir pa-prasti žmonės, taip pat žymūs proku-rorai Paolo Borsellino bei GiovanniFalcone, susprogdinti per išpuolį1992 metais, žuvo ne veltui: jie pri-mena, kad yra tik vienas kelias šiamekare - teisėtumo.

Kadaise bosų bosu vadintas T.Rii-na sėdi kalėjime nuteistas iki gyvos gal-vos už kelis nužudymus, įskaitant jamskersai kelio stojusių banditų. Jo vietąužėmė Bernardo Provenzano, pra-

mintas Buldozeriu, bet ir jis 2006 me-tais buvo areštuotas po daugiau kaipketurių dešimtmečių slapstymosi.

Korleonės miestelį įamžino kny-ga “Krikštatėvis” ir filmai, kuriuosevaidino tokios žvaigždės kaip Mar-lonas Brando bei Alas Pacino. Kor-leonėje apstu nuorodų į “Krikštatė-vį”: baras pagrindinėje gatvėje siūlokartų aperityvą pavadinimu “DonCorleone Amaro”, o kitoje gatvėspusėje konditerijos sienos nukabi-nėtos nespalvotomis M.Brando irA.Pacino nuotraukomis iš filmų.•“Euronews”, “The Telegraph”, AP, LŽ Sicilijos Korleonės miestelį visame pasaulyje išgarsino mafija.

Futuristinis automobilis, rodytas televizijos seriale “Betmenas”, aukcione Arizonojeparduotas už 4,62 mln. dolerių.

Kovotojo su nusikaltėliais mašinabuvo sukurta automobilių puošybosmeistro George’o Barriso. Jis vos uždolerį metalo laužo sąvartyne nusi-pirko 1955 metų laidos “Lincoln Fu-tura” ir pavertė jį vienu įsimintiniau-sių automobilių pramogų versloistorijoje. Televizijos seriale apie Bet-meną ši mašina buvo naudojama1966-1968 metais.

Aukcionų namai “Barrett-Jackson”,organizavę renginį Arizonos Skotsdei-lio mieste, neįvardijo pirkėjo, bet laik-raštis “Hollywood Reporter” paskel-bė, kad tai buvo Rickas Champagne’as,Arizonoje įsikūrusios logistikos bend-rovės “Tempe” savininkas.•

Parduotas Betmeno automobilis

Šį automobilį žinovai vadina puikiausiu iš visų “betmobilių”!

Miestelis atsiprašė už mafijos nusikaltimus

Susikaupimo ir tylos bibliotekojenedera trikdyti garsiai kalbant, tuo labiau - garsiai knarkiant.

Ajovos miesto (Ajovos valstija) vie-šoji biblioteka, gaunanti vis daugiauskundų dėl miegančių skaitytojų,svarsto naują draudimą. Pasak biblio-tekos, kuri priima lankytojus nuo de-vintos ryto iki devintos vakaro, direk-torės Susan Craig, iki šiol snausti

bibliotekoje buvo nedraudžiama suviena sąlyga - kad klientai neknarks.Tačiau vis daugiau lankytojų ėmėskųstis, kad miegantys žmonės trukdosusikaupti ir užima vietą bibliotekoje.

S.Craig pabrėžė, kad draudimasjokiu būdu nesusijęs su bibliotekosnoru atsikratyti nuolat į ją ateinančiųbenamių. Jis bus taikomas visiems -ir dvidešimtmečiam studentui, irprasčiau apsirengusiam lankytojui,užsidengusiam galvą paltu.•

Bibliotekoje negalima miegoti

Nors bibliotekoje tylu, miegoti nepatartina.