2013 m. sausio 22 d. / Antradienis / Nr. 17 (13 442)

ORAI

Šiandien: šalta, debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 8-11 laipsnių šalčio.

19p.

Sukiršintos ir Antrojo pasauliniokaro randų nusėtos Vokietija irPrancūzija lygiai prieš pusę amžiaus pasirašyta Eliziejaus sutartimi paspaudė viena kitairankas - tai buvo žingsnis, be kurio neįmanoma įsivaizduoti šių dienų Europos.

1963 metų sausio 22 dieną Vokieti-jos ir Prancūzijos draugystę savo para-šais patvirtinę tuomečiai valstybių va-dovai generolas Charles’is de Gaulle’isir Vokietijos kancleris Konradas Ade-naueris aiškiai suvokė, kad Europa busstipri tik būdama vieninga. Eliziejaus,arba Draugystės, sutartimi padėtas taš-

kas šimtmečius Senąjį žemyną alinu-siai priešiškumo atmosferai. Apie Eli-ziejaus sutarties reikšmę šių dienų Eu-ropai, aiškios ateities vizijos poreikįkalbamės su Vokietijos ambasadoriu-mi Matthiasu Mülmenstädtu ir Pran-cūzijos ambasadore Lietuvoje MaryseBerniau. 3p.

Sutartis, klojusi pamatą Europos vienybei

UŽSIENIS

Pradėjo antrąkadenciją

Vakar Vašingtone dalyvaujant konemilijonui žiūrovų Barackas Obamabuvo prisaikdintas antrajai kaden-cijai. Nebus sunaikinta tai, ką jislaiko savo didžiausiais laimėjimais,t. y. įvykdyta sveikatos apsaugos re-forma ir įvestas Volstrito reguliavi-mo režimas, ką konkurentas res-publikonas Mittas Romney buvopažadėjęs atšaukti jau pirmąją pre-zidentavimo dieną. B.Obama antra-jai kadencijai išsikėlė 4 prioriteti-nius uždavinius: sumažintibiudžeto deficitą ir valstybės skolą,peržiūrėti mokesčius, pakeisti imig-racijos įstatymą ir sumažinti JAVpriklausomybę nuo užsienio naftos. 8p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

Įsidarbinasunkiau, bet dirba ramiau 9p. 4p.

KULTŪRA

RežisieriausL.BagossyfantazijosLietuvoje 13p.

DIENOS TEMOS

Ministrų kelionių maratonaspradėtas

Erle

ndo

Bart

ulio

nuo

trau

ka

RITA KRUŠINSKAITĖ

Vis stipriau spaudžiantis šaltistampa nepajėgiančių savimi pasirūpinti vienišų, neįgalių arbaneatsakingų žmonių pražūtimi -vieni mirtinai sušąla, kitų gyvybes pasiglemžia ugnis.

Užėjus žiemos speigams kasmetskaičiuojamos žmonių aukos. Tarp jų -

ne tik benamiai ar girtuokliai, randa-mi gatvėse ar menkose užuovėjose.Šaltis nusineša ir turinčiųjų namus,bet neįstengiančiųjų pasirūpinti šilu-ma gyvybes. Apie tragišką žmonių gy-venimo baigtį paprastai sužinoma ta-da, kai padėti būna jau per vėlu.

Praėjusią savaitę Lazdijų rajonoLazdijų kaimo gyventojus sukrėtėdviejų garbaus amžiaus seserų mirtis.Sušalusius 81 metų Genovaitės Kar-dokaitės ir trejais metais jaunesnės jos

sesers Onos kūnus rado kaimynai irseniūnas. “Iš kaimynų sužinojęs, kadKardokaičių namuose jau kelinta die-na koridoriuje dega šviesa, o Geno-vaitės kieme niekas nematė, supratau,kad atsitiko nelaimė”, - LŽ sakė se-niūnas Sigitas Arbačiauskas.

Nuojauta seniūno neapgavo. Vosįžengus į namą koridoriuje rastas be-jausmis Genovaitės kūnas, o kambary-je - lovoje sustingęs jaunesnės sesers la-vonas. Tvarte gulėjo jau nugaišusi karvė,

o šalia jos - vos gyva telyčia. Teismo me-dicinos ekspertai teigė, kad Genovaitė,kuri rūpinosi neįgalia seserimi, mirė su-stojus širdžiai. Tačiau, seniūno nuomo-ne, jei namuose būtų buvę bent kiek šil-čiau, galbūt moteris būtų likusi gyva.Seseriai iškeliavus Anapilin, negalintivaikščioti senutė mirtinai sušalo.Manoma, kad abi seserys buvo ras-tos prabėgus kelioms dienoms nuojų tragiškos lemties.

4p.

Žudo šaltis ir abejingumas

Sinoptikams pranašaujant dar šaltesnius - netiki 26 laipsnių šalčio - orus, labai svarbu laikupasirūpinti vienišais ir neįgaliais, ypač kaimo

vietovėse gyvenančiais žmonėmis.

Į reformuotą Valstybės tarnybosdepartamentą nuo ateinančio pir-madienio turėtų sugrįžti buvęs il-gametis jo vadovas Osvaldas Šar-mavičius. Prieš trejus metus šiosocialdemokrato atleidimas išdarbo mokesčių mokėtojams atsiėjo 130 tūkst. litų. 3p.

“Nėra jaunų ir senų žaidėjų, yrageri ir blogi”, - interviu LŽ teigiaLietuvos vyrų krepšinio rinktinėsvyriausiojo trenerio asistentasG.Krapikas 14p.

2013 01 22Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

KAETANA LEONTJEVA

Pradeda aiškėti, kad ne visos mini-malios mėnesio algos (MMA) didini-mo pasekmės viešiesiems finansamsbuvo numatytos ir joms tinkamai pa-sirengta. Jau dabar reikia pradėti ruoš-tis didesniam negu planuota biudže-to deficitui, nes atsirado spaudimasdidinti neapmokestinamąjį pajamųdydį (NPD), branginti viešuosius pir-kimus, kelti likusių biudžetinių įstaigųdarbuotojų atlyginimus.

Prisimintas siūlymas didinti NPDVos kilus MMA didinimo klausi-

mui buvo žinoma, kad pakėlus MMAišaugs ir žmonių mokami mokesčiai.Tai yra viena iš priežasčių, kodėl buvosiūloma alternatyva - nekeisti MMA,bet didinti neapmokestinamąsias pa-jamas iki tokio lygio, kad minimalią al-gą uždirbantis gyventojas į rankas gau-tų 58,5 lito daugiau nei iki tol.

Ši alternatyva patraukli dar ir tuo,kad ją pritaikius nebūtų tekę trumpin-ti darbo laiko, mažinti etatų, o tai smul-kiose įmonėse jau pradėta daryti.

Nuėjus MMA didinimo keliu susi-durta su realybe, kad iš 150 litų padi-dintos MMA žmogui atitenka tik 110litų. Darbuotojo ir darbdavio moka-mi mokesčiai didėja 87 litais.

Svarbu, kad mokesčiai auga ne pro-

porcingai, o progresyviai, nes dides-nėms pajamoms taikomas mažesnisNPD. Uždirbant 800 litų pritaikomas6,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio(GPM) tarifas, o uždirbant 1000 litųGPM tarifas pašoka iki 8,6 procento.Tai, kad nuo papildomo uždirbto li-to reikia mokėti progresyviai daugiaumokesčių, nepatinka profsąjungoms.

Kokia likimo ironija! Už progresi-nius mokesčius pasisakančios profsą-jungos yra nepatenkintos, kai pro-gresyvumas pasireiškia realybėje.

Dabar profsąjungos ir darbdaviaijau ragina svarstyti, kaip padidintiNPD, kad darbuotojams mažėtų mo-kesčių našta. Taigi grįžtama prie siū-lymo tiesiog mažinti mokesčius.

Keliant MMA buvo skaičiuojama,kad biudžetui tai kainuos 160 mln. litų.Tačiau buvo pamiršta, kad dalį MMAuždirbančių darbuotojų valstybė ir sa-vivaldybės “įdarbina” netiesiogiai - perviešuosius pirkimus.

Jau seniai įprasta, kad ministerijos,savivaldybės ir kitos įstaigos nesamdonei sargų, nei valytojų. Šios ir kitos pa-našios paslaugos perkamos iš rinkojeveikiančių įmonių, kai kurios jų daliaidarbuotojų moka minimalius atlygini-mus. Padidinta MMA taip pat turėsįtakos ir perkamų darbų kainoms.

Padidinus MMA, viešųjų pirkimųsutartis turinčios įmonės susidūrė surimta problema: dažniausiai sutarty-

se nenumatyta galimybė keisti kainų,pasikeitus MMA. Sutartyse numaty-tos kainos būna fiksuotos, o sutartyssudarytos keleriems metams į priekį.

Jeigu įmonė nebuvo numačiusi di-dinti MMA ir darbuotojų atlygini-mai sudaro didžiąją dalį išlaidų, opersiderėti kainos neįmanoma, grėsnuostoliai ar net bankrotas.

Juk skirtingai nei kaimo parduo-tuvėlės, apsaugos ar valymo įmonėsnegali trumpinti darbo laiko ir saugo-ti ministerijų tik pusę savaitės arbavalyti tik pusę patalpų.

Būtų logiška, jeigu ir pakėlus MMAviešųjų pirkimų kaina būtų atitinka-mai koreguojama. Tačiau ar valstybėsir savivaldybių biudžetuose tam nu-matyta papildomų lėšų? Kas savival-dybėms ir biudžeto įstaigoms kom-pensuos brangstančius viešuosiuspirkimus ir apskritai, ar yra apskai-čiuota, kiek jie brangs?

Viešųjų pirkimų tarnybos duome-nimis, 2011 metais viešieji pirkimaiLietuvai kainavo 12,8 mlrd. litų. Netir nedidelis, kelių procentų dydžioviešųjų pirkimų brangimas šalies biu-

džetui reikštų šimtais milijonų litųaugsiančias išlaidas.

Jei perkančiosios organizacijos at-sisakys derėtis ir didinti kainas arbaViešųjų pirkimų tarnyba neduos suti-kimo keisti sutarčių kainas (jis būtinas,jeigu pirkimo suma viršija 100 tūkst.litų be PVM), paslaugų ar darbų teikė-jai gali nutraukti jiems nuostolingas su-tartis, o rengiant naujus viešųjų pirki-mų konkursus vis tiek teks atsižvelgti įpadidintą MMA. Atrodo, kad apie tainebuvo pagalvota, tad tai yra rimta biu-džeto deficito augimo grėsmė.

Apie “socialinį teisingumą”Vyriausybei dar nepriėmus nuta-

rimo dėl MMA didinimo, Seime jaubuvo kilusios diskusijos dėl poreikiodidinti atlyginimus politikams, tei-sėjams, valstybės pareigūnams ir tar-nautojams. Teigta, neva “socialiai ne-teisinga”, jeigu skirtumas tarp MMAir kitų atlyginimų sumažės.

Ir vėl kokia likimo ironija! Pajamųnelygybe nuolat besirūpinantis Sei-mas staiga susirūpino, kad pajamųnelygybė viešajame sektoriuje suma-žėjo, ir užsimojo ją vėl padidinti.

Jei jau užsiminta apie “socialinį tei-singumą”, norisi paklausti, ar “socia-liai teisinga”, kad 2012 metų trečiąjįketvirtį vidutinis darbo užmokestisvalstybės sektoriuje buvo 10 proc. di-desnis nei privačiame?

Brangsiantys viešieji pirkimai, di-dėsiančios algos biudžetinių įstaigųdarbuotojams ir mažėsiančios biu-džeto pajamos reikštų augantį atot-rūkį tarp biudžeto išlaidų ir pajamų.

Planuota, kad šiemet visų viešųjų fi-nansų deficitas sudarys 2,5 proc. bend-rojo vidaus produkto (BVP), tačiauįvertinus nenumatytų MMA didinimopasekmių pasekmes galime grėsmin-gai priartėti prie 3 proc. BVP ribos. Taireikštų dar didesnį valstybės skolos au-gimą, užkraunant sunkesnę įsipareigo-jimų naštą būsimoms kartoms.

Kad išvengtume skolos augimo, jauartimiausiu metu gali tekti peržiūrėtibiudžeto įstatymą ir mažinti išlaidas. Blo-giausias kelias būtų didinti mokesčius,nes MMA pakėlimo našta dar sunkiauužgultų mokesčių mokėtojų pečius. Ži-noma, yra ir galimybė įvertinti MMAdidinimo poveikį šalies ūkiui ir viešie-siems finansams. Jeigu įvertinimas pa-rodytų, kad sprendimas turėjo nenu-matytas pasekmes, kurioms nebuvotinkamai pasiruošta, jį reikėtų atšaukti,o tai būtų politiškai nepatrauklu.

Vis dėlto didžiausia pamoka šiuoatveju yra ta, jog reikia pertvarkyti nu-matomo sprendimų poveikio įverti-nimo sistemą, kad ateityje verslo irbiudžeto neužgriūtų nenumatytos pa-sekmės, o pats įvertinimas būtų atlie-kamas kruopščiai, visapusiškai ir at-sakingai.•

Didesnė MMA - didesnis ir deficitas

Iš 150 litų padidintosMMA žmogui

atitenka tik 110 litų.

Su Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūneIrena Šiauliene kalbamės apiedidžiausias šalies problemas,gerovės valstybės kūrimą.

- Vadovaujate didžiausiai Seimofrakcijai. Ar nesudėtinga sutelkti jąsklandžiam darbui?

- Didžiausiai Seimo frakcijai vado-vauju ne pirmą kartą. Per vieną ka-denciją vadovavau net 53 narių frak-cijai. Didelė Seimo frakcija turi savųpranašumų. Pirmiausia - lengviauįveikti balsavimo užduotis. Didesnėjefrakcijoje ir žmonių harmoniją pa-siekti kartais yra lengviau negu mažo-je. Kai frakcija didesnė, mikroklima-tas - ir jaukesnis, ir geresnis.

- Seimo LSDP frakcijoje dirba netik patyrę politikai, bet ir parla-mento naujokai. Kaip jiems sekasipritapti Seime?

- Sakyčiau, mūsų naujokams seka-si neblogai. Žinoma, nenorėdamivienu ar kitu klausimu patirti nedide-lio fiasko, naujokai būna santūresni.

- Esate viena ilgiausiai Seime dir-bančių parlamentarių - išrinkta jaušeštą kartą. Kokius svarbiausiustikslus keliate sau per šią kadenciją?

- Tarp moterų parlamentarių esuvienintelė, dirbanti šešias kadencijas

iš eilės. Iš viso tokie esame keturi: ma-no frakcijos kolegos Algimantas Sa-lamakinas ir Algirdas Sysas bei Seimoopozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Mano reikalavimai sau pirmiausiasusiję su frakcijos darbo organizavi-mu. Sieksiu užtikrinti teigiamą mik-roklimatą, kad parlamentarai girdė-tų vieni kitus, kad savo balsą turėtų iratėję nauji nariai, o senieji nepiktnau-džiautų savo patirtimi.

Per esminius, svarbius pagal Vyriau-sybės programą balsavimus stengsiuo-si užtikrinti, kad būtų reikiamas balsųskaičius. Taip pat - kad frakcijos nariaiatsakingai dirbtų Seimo komitetuose,komisijose. Tai bus mūsų visų sėkmė,nes politika - komandinis darbas.

- Politikai dažnai kaltinami, ypačsunkmečiu, atitrūkę nuo realaus gy-venimo, nežinantys, kaip ir kuo gy-vena paprasti žmonės. Ar tai tiesa?

- Taip nėra. Politikas - ne biurokra-tas, valdininkas. Esame tarpinė gran-dis, jungianti Vyriausybę ir visuome-nę. Tačiau nepakanka vien gerų norųar žinojimo, ką daryti. Paprastai no-rams įgyvendinti reikia finansinių iš-teklių. Čia kaip su tuo geruoju sama-riečiu: ar jis būtų galėjęs ką norspadėti, jei nebūtų turėjęs pinigėlių?

Pakėlėme minimalią mėnesio algą(MMA). Rikiuojasi ir kiti, pavyzdžiui,biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurių

alga nelabai skiriasi nuo MMA. Pen-sininkai irgi teiraujasi, kada bus grą-žintos sumažintos pensijos. Visam tamreikia piniginių lėšų, vien mūsų norųneužtenka. Su Vyriausybe privalomeorganizuoti politinį procesą ir tolesnįekonominį gyvenimą.

- Kokios, jūsų akimis, yra pagrin-dinės problemos Lietuvoje?

- Iš nuėjusios valdančiosios dau-gumos paveldėjome labai daug pro-blemų. Tai ir nedarbas, ypač jauni-mo, netinkamas biudžetinių lėšųskirstymas, neefektyvus Europos Są-jungos lėšų naudojimas.

- Valdantieji žada vesti Lietuvągerovės valstybės kūrimo keliu.Kaip to sieksite?

- Gerovės valstybę kursime garantuo-dami socialinį teisingumą, mažindamiatotrūkį tarp pajamų dydžio. Sieksime,kad visuomenė atsigautų ir pajustų eko-nomikos augimą. Taip pat stengsimėssudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui,nežlugdyti žmonių iniciatyvos.

Visas kompleksas priemonių turiduoti ekonominį efektą, pakelti bendrą-jį vidaus produktą ir visuomenės paja-mas. Išskirčiau investicijų pritraukimą.

Jei kalbame apie Lietuvos ūkį, turi-me tikrai labai didelių problemų. Ne-aiškumas, laiko praradimas, santykiųįtampa, kilusi tarp Ignalinos atominėselektrinės uždarymo projekto vykdy-

tojų ir iš dalies Europos Komisijos. Poreferendumo reikia patikslinti Nacio-nalinę energetikos strategiją.

Norime, kad būtų įgyvendintasvienas pagrindinių mūsų Vyriausy-bės siūlymų, kuris turėtų duoti pos-tūmį ekonomikai išjudinti, - kad pra-sidėtų daugiabučių renovacija. Taibūtų ne pavienių namų atnaujinimas,o kompleksinė, masinė daugiabučiųrenovacija.

- Valdančioji koalicija dirba nese-niai, tačiau pirmų nesutarimo ki-birkščių jau būta. Ar pavyks draugeišdirbti ketverius metus?

- Sėkmingai įveikėme įtampą ir ki-birkštis: patvirtinta Vyriausybės progra-

ma, priimtas valstybės biudžetas, o perpratęstą Seimo rudens sesiją - Atsinau-jinančių išteklių energetikos įstatymas.

Kitose Seimo frakcijose dirba daugpolitinės patirties koalicijose turinčiųparlamentarų. Manau, visi suprantamums tekusią atsakomybę. Rinkėjųpareikštas pasitikėjimas įpareigoja la-biau konsultuotis, tartis, ieškoti tinka-miausio sprendimo. Reikia mokėtipolitikoje kilusią įtampą peržengti irvisada matyti perspektyvą. Dabar to-kio matymo pakanka, pavojaus koali-cijai kol kas neįžvelgiu.•Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Paveldėjome daug problemųSeimo tribūna

I.Šiaulienė į Seimą išrinkta jau šeštą kartą.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 32013 01 22Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Sukiršintos ir Antrojo pasauliniokaro randų nusėtos Vokietija irPrancūzija lygiai prieš pusę amžiaus pasirašyta Eliziejaussutartimi paspaudė viena kitairankas - tai buvo žingsnis, bekurio neįmanoma įsivaizduotišių dienų Europos.

1963 metų sausio 22 dieną Vokie-tijos ir Prancūzijos draugystę savoparašais patvirtinę tuomečiai valsty-bių vadovai generolas Charles’is deGaulle’is ir Vokietijos kancleris Kon-radas Adenaueris aiškiai suvokė, kadEuropa bus stipri tik būdama vienin-ga. Eliziejaus, arba Draugystės, su-tartimi padėtas taškas šimtmečius Se-nąjį žemyną alinusiai susiskaldymoir priešiškumo atmosferai.

Apie Eliziejaus sutarties reikšmę šiųdienų Europai, jos vertybes ir aiškiosateities vizijos poreikį kalbamės suVokietijos ambasadoriumi Matthia-su Mülmenstädtu (M.M.) ir Pran-cūzijos ambasadore Lietuvoje Mary-se Berniau (M.B.).

- Draugystės, arba Eliziejaus, su-tartis - tai ne tuomet priešiškų šaliųrankų paspaudimas, galima sakyti,tai šiuolaikinės Europos pagrindas.Ar kada susimąstėte, kokia dabarbūtų Europa, jei Prancūzija ir Vokie-tija būtų likusios skirtingose bari-kadų pusėse?

M.M.: - Tokiu atveju būtų buvępaprasčiausia įtvirtinti situaciją, su-siklosčiusią Europoje iki 1945 metų.Vokietijai Eliziejaus sutartis suteikėgalimybę grįžti į tarptautinę bend-ruomenę, integruotis į Vakarų Euro-pą. To itin siekė pirmasis pokario Vo-kietijos kancleris K.Adenaueris. Kaikurie politikai ragino pirmiausia su-sitelkti į šalies suvienijimą, tačiau jotikslas buvo valstybės integracija.Prancūzijos vadovo Ch.de Gaulle’iopasiūlymas tapo itin reikšmingas.

M.B.: - Tai buvo labai racionalusir laiku padarytas sprendimas. Kai

generolas Ch.de Gaulle’is grįžo į val-džią 1958 metais, jis tapo Antrojo pa-saulinio karo rezistencijos simboliuir turėjo vieningos Europos viziją.Tad susiklostė natūralios aplinkybės,kurios leido atkurti Vokietijos irPrancūzijos ryšius. Sutarties pasira-šymas greičiausiai buvo neišvengia-mas. Ch.de Gaulle’is dar prieš jos su-darymą lankėsi Vokietijoje, susitikosu jaunąja vokiečių karta. Taigi su-tartis reikšminga dar ir tuo, kad kiloiš pačios visuomenės. Tiesiog neįma-noma įsivaizduoti dabartinės Euro-pos, jei šios sutarties nebūtų buvę.

- 1963-iaisiais Europą skyrė gele-žinė uždanga. Ji, kaip ir priešpriešatarp Vokietijos ir Prancūzijos, buvoAntrojo pasaulinio karo palikimas.Šiandien visa tai - istorija. Kokiasvertybes turime puoselėti, kad isto-rija niekada nepasikartotų?

M.M.:- Pagrindines vertybes - taiką,demokratiją, tarpusavio bendradarbia-vimą, žmogaus teises, įstatymų viršeny-bę, solidarumą. Žinoma, turime ir iš-

šūkių. Įgyvendinant juos lengvų spren-dimų nebūna. Ir nors vienos šalys galipasirodyti stipresnės už kitas, visi svar-biausi, lemtingi sprendimai priimamiišvien visų 27 Bendrijos narių.

M.B.: - Sunkmečio sąlygomis so-lidarumas tampa bene svarbiausiavertybe. Todėl, pavyzdžiui, Lietuvosbalsas yra toks pat svarbus kaip mū-sų. Tačiau svarbiausia - bendra ir aiš-ki ateities vizija.

- Matome, kad Vokietijos ir Prancū-zijos vadovų tandemui ir šiandientenka imtis ryžtingų sprendimų sten-giantis kurti tvirtą demokratinę ateitįvisai Europai. Kaip manote, kodėlPrancūzijos ir Vokietijos draugystė,dialogas tapo visos Europos ateitieskūrimo pagrindu?

M.B.: - Pirmiausia reikėtų pažymė-ti, kad Vokietija ir Prancūzija užima

didžiulę Senojo žemyno dalį. Šių vals-tybių piliečiams tenka beveik trečdalisvisos Europos populiacijos. Pagal eko-nominį pajėgumą taip pat esame tarplyderių. Tapome varomąja jėga.

M.M.: - Būdami varomoji jėga esa-me lygūs su kitomis Europos šalimis.Vokietija su Prancūzija iš tiesų yra su-sipynusios daugelyje sričių. Štai Vo-kietijos kompanija gali vadovautiPrancūzijos bendrovei, kurtis greti-moje šalyje, ir priešingai. Puikių bend-radarbiavimo pavyzdžių atrastumemokslo, technologijų ir kitose srityse.

- Jeigu Eliziejaus sutartį pavadin-sime šalių bendradarbiavimo ir de-mokratijos pavyzdžiu, kokiemsšiandienos iššūkiams galėtume šįpavyzdį pritaikyti?

M.B.: - Jei 1950 metais būtume pa-klausę prancūzų, ar šie norėtų drau-

gystės su vokiečiais, tikrai nesu tikra,ką jie būtų atsakę. Mums artimi žmo-nės buvo įtraukti į Antrąjį pasaulinį ka-rą, todėl visuomenei buvo sudėtinganumalšinti savo emocijas ir priešiškusjausmus. Vis dėlto žengti lemiamąžingsnį labiausiai paskatino bendrastiprios ir vieningos Europos vizija.

Tačiau šiandien turime itin išto-bulintą komunikaciją, kiekvienas ga-lime būti įvykių centre, reikšti savoemocijas, ir tai atsiliepia ateities ar-chitektų darbui. Eliziejaus sutartiespasirašymo metu kūrėme aiškią atei-ties viziją. Šiandien ją formuoti irperteikti tapo kebliau.

M.M.: - Tai pavyzdys ne tik Euro-pai, bet ir kitiems pasaulio regio-nams. Svarbiausia - įtikinti savo žmo-nes neaiškinant, ką jie turi daryti, irtai ims veikti. Praeitį galima nugalėti.

- Ką Jums asmeniškai reiškia šiossutarties pasirašymas?

M.B.: - Prancūzų jaunimui buvosudaryta galimybė vykti gyventi ir mo-kytis į Vokietiją, o vokiečių - į Prancū-ziją. Taip suartėjo jaunosios kartos,tarp jų užsimezgė draugystė ir glau-dūs ryšiai. Eliziejaus sutartis labai daugdavė mūsų organizacijoms ir žmo-nėms. Deja, kitų šalių gyventojams su-nku įsivaizduoti, ką mums tai reiškia.Ji taip įsiskverbė į mūsų gyvenimą, kadtapo tiesiog natūralia jo dalimi.

M.M.: - Ši sutartis kiekvienam tu-ri ir asmeninį aspektą. Mano senelisžuvo Prancūzijoje 1915 metais. Ma-mos brolis žuvo Prancūzijoje Antro-jo pasaulinio karo metais. Tačiau pa-sirašius sutartį buvau vienas pirmųjų,kurie pagal mainų programą važiavoį Prancūziją, o į mano šeimos namusatvyko jaunuolis iš Prancūzijos. Kiek-vienas Vokietijos miestas turi drau-gišką miestą Prancūzijoje, kiekvienamokykla turi partnerę. Tačiau pran-cūzai visada liks prancūzais, vokie-čiai - vokiečiais, o lietuviai - lietuviais.Tai Europos Sąjungos fenomenas -vienu metu gyvename įvairovėje(“United in diversity”). Tautinis iden-titetas ir skirtinga kultūra yra tai, kuogalime didžiuotis kiekvienas.•

Sutartis, klojusi pamatą Europos vienybei

RAIMONDA RAMELIENĖ

Į reformuotą Valstybės tarnybos departamentą (VTD)nuo ateinančio pirmadienio turėtų sugrįžti buvęs ilgametisjo vadovas Osvaldas Šarmavi-čius. Prieš trejus metus šiosocialdemokrato atleidimas išdarbo mokesčių mokėtojamsatsiėjo 130 tūkst. litų.

Lietuvos pieno ūkių asociacijosadministracijai pastaruoju metu va-dovaujantis 58-erių O.Šarmavičiusgali krautis lagaminus į sostinę. ŠaliaŠilalės vienkiemyje gyvenantis ir įdarbą Telšiuose važinėjantis buvęspareigūnas kviečiamas užimti Vidausreikalų ministerijos (VRM) pavaldu-mo nusikračiusio bei savarankiškaVyriausybės įstaiga nuo sausio tapu-sio VTD direktoriaus postą. Tuome-tinio vidaus reikalų ministro liberal-centristo Raimundo Palaičio valiaO.Šarmavičius jį prarado 2010-ųjųkovą neva dėl netinkamo pareigų at-likimo. Tačiau visų instancijų teismųverdiktas buvo vienareikšmis - pa-reigūnas buvo atleistas neteisėtai, to-dėl jis turi būti grąžintas į darbą iš-mokant 130 tūkst. litų kompensaciją.

Visiškai reabilituotas O.Šarmavičius, paklaustas apie

naująjį paskyrimą, kuris greičiau-siai bus palaimintas rytdienos Vy-riausybės posėdyje, juokaudamasLŽ vakar prisipažino esąs prieta-ringas žmogus, todėl, kol neperšo-ka per upelį, “op” nesako. Kartuneslėpė, kad ir praradęs vadovopostą VTD veiklos iš akių nepalei-do. “2002-aisiais mes su kolegomisšį departamentą sukūrėme, buvaupirmasis jo vadovas, todėl negaliu

būti abejingas jo likimui”, - sakėO.Šarmavičius.

Galutinis taškas buvusio pareigūnoatleidimo istorijoje buvo padėtas tik2012-ųjų vasarą, nes VRM prašymuteismas buvo atnaujinęs šios bylosprocesą. “Buvau pakabintas 2,5 me-tų. Dabar esu visiškai reabilituotas”, -džiaugėsi O.Šarmavičius. Paklaustas,ar jau išleido už neteisėtą atleidimąpriteistą kompensaciją, naujasis direk-torius pirmiausia pabrėžė, kad tai nejo kaltė, jog valstybei buvo padarytas

nemažas nuostolis. “Ir mano karjerabuvo sugadinta”, - pridūrė jis.

Nuosavo gyvenamojo ploto Vil-niuje O.Šarmavičius pasakojo netu-rįs. Vadovaudamas VTD jis turėjotarnybinį butą, kurį išeinant teko pa-likti. “Jei statusas keisis, žiūrėsim, kądaryti”, - sakė socialdemokratas.

Nuopelnus įvertino ekspertaiPremjero ir Socialdemokratų

partijos lyderio Algirdo Butkevi-

čiaus teigimu, O.Šarmavičius -kompetentingas, daug patirties tu-rintis pareigūnas, todėl vadovautiVTD puikiai tinka. Vyriausybės va-dovas priminė, kad O.Šarmavi-čiaus, šias pareigas ėjusio septyne-rius metus, nuopelnus labai geraiįvertino Ekonominės bendradar-biavimo ir plėtros organizacijosekspertai. Apžvelgdami penkeriųmetų laikotarpį, 2009-aisiais Lietu-vą jie paskelbė geriausiai europie-tiškus viešojo administravimo prin-cipus valstybės tarnybos srityjeatitinkančia naująja Europos Są-jungos nare. “Toks įvertinimas pa-rodė, kad O.Šarmavičius gerai atli-ko savo funkcijas”, - pabrėžėA.Butkevičius.•

O.Šarmavičius postąprarado 2010-ųjų kovą

neva dėl netinkamopareigų atlikimo.

VTD - valstybės tarnybos tvar-kymo funkcijas atliekanti Vyriau-sybės įstaiga, dalyvaujanti formuo-jant valstybės politiką valstybėstarnybos srityje ir ją įgyvendinanti.

VTD vadovauja direktorius -valstybės pareigūnas, priimamas įpareigas ketveriems metams. Jis ga-li būti skiriamas eiti šias pareigas nedaugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

VTD prižiūri, kaip įgyvendina-mas Valstybės tarnybos įstatymas irsu juo susiję teisės aktai, atlieka pa-tikrinimus valstybės ar savivaldybių

institucijose ar įstaigose, taip pat ti-ria asmenų pranešimus, skundus irprašymus dėl šio įstatymo.

VTD tikrina pretendentų į vals-tybės tarnautojo pareigas bendruo-sius ir vadovavimo gebėjimus, ad-ministruoja valstybės tarnautojųrezervą, tvarko valstybės registrą irvalstybės tarnybos valdymo infor-macinę sistemą.

VTD analizuoja valstybės tarnau-tojų mokymo ir karjeros poreikius irteikia valstybės ir savivaldybių insti-tucijoms siūlymus dėl įgyvendinimo.

VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTASPo trejų metų - į tą pačią kėdę

O.Šarmavičius dabar gyvena vienkiemyje šalia Šilalės ir važinėja į darbąTelšiuose. / LŽ archyvo nuotrauka

Būtų neįmanoma įsivaizduoti dabartinės Europos, jei šios sutarties nebūtų buvę.

M.Mülmenstädtas ir M.Berniau neabejoja, kad praeitį galima įveikti. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2013 01 22Lietuvos žinios4 Dienos temos

Atkelta iš•1 p.

Pagalbos nepriėmėAbiejų senučių mirtis atskleidė ir

galiojančių teisės aktų netobulumus.Garbaus amžiaus moterų kaimynai,seniūnijos darbuotojai ir giminaičiaimatė, kad joms reikia pagalbos, ta-čiau seserys kaip įmanydamos joskratėsi. “Į vidų nieko neįsileisdavo.Tik su manimi, kaip sena pažįstama,dar sutikdavo pasikalbėti kieme”, -LŽ teigė Lazdijų seniūnijos sociali-nė darbuotoja Zita Jonuškienė. Tikvieną vienintelį kartą, primygtinaipareikalavus leisti pamatyti visusmetus nevaikščiojančią seserį, Ge-

novaitė sutiko socialinei darbuotojaiplačiau praverti duris.

Z.Jonuškienė Kardokaičių sody-boje pastarąjį kartą lankėsi praėjusiųmetų gruodžio viduryje. Kaip jaubuvo įprasta, Genovaitė, patikinusi,kad joms pagalbos nereikia, vidunneįsileido. Z.Jonuškienė, pro plyšįtvarto duryse įsitikinusi, kad galvijaipašerti, daugiau seserų nebetrukdė.Anot socialinės darbuotojos, pri-verstinai jų išvežti į senelių ar slau-gos namus ji esą neturėjo teisės. Vos

prabilus apie tai, Genovaitė išrėžda-vusi, kad Ona ten numirs, ir tuo įkal-binėjimai baigdavosi.

Vaikų neturinčioms moterimspersikraustyti į senelių namus nekartą siūlė ir giminaičiai, tačiau at-sakymas būdavo tas pats: “Jokiosvaldiškos pagalbos nereikia. Nesi-kiškite į mūsų gyvenimą.”

Kaimynai tvirtina, kad būtų mie-lai padėję senutėms, tačiau keisto-ko būdo Genovaitė pagalbos ne-priėmė, tad žmonės per jėgą įKardokaičių buitį ir nesikišo. Netgiminaičiams paskambinus pasitei-rauti, ar viskas seserims gerai, kai-mynai tegalėdavo pasakyti, kad ma-tė Genovaitę, vaikštančią po kiemą.

Neturėjo teisės išvežti“Jaučiu savotišką kaltę, kad nera-

dome būdų padėti Kardokaitėms”, -apgailestavo seniūnas. Anot jo, da-bartiniai įstatymai per daug huma-niški ir liberalūs žmonėms, daž-niausiai net nesuvokiantiems, kadjiems reikalinga pagalba, esą todėljos ir negaunantiems. “Išimtiniaisatvejais gal reikėtų leisti taikyti prie-vartą. Dėl pačių žmonių gerovės”, -įsitikinęs S.Arbačiauskas. Po tragiš-ko įvykio seniūnas žada kreiptis pa-

galbos į Lazdijų rajono savivaldy-bės politikus, kad jie inicijuotų įs-tatymo pakeitimus, kurie leistų bentišimtiniais atvejais taikyti prievartą.

Ar galima padėti žmogui per prie-vartą? Lazdijų sveikatos centro vy-riausiasis gydytojas Romas Jurkevi-čius įsitikinęs, kad ne. “Įstatymaidraudžia nepaisyti žmogaus valios”, -teigė medikas. Anot jo, apie moterųbėdas medikams buvo žinoma. Jielankė kaime gyvenančias seseris, ta-čiau neretai jų būklę tegalėdavonustatyti pažvelgę pro langą, nesdurys nebūdavo atveriamos.•

Šaltis pasiglemžė seseris namuose

TOMAS BAŠAROVAS

Ministerijose kojas vos apšilęnauji jų vadovai braižo užsieniokomandiruočių maršrutus.

Sausis pagal ministrų darbotvar-kes - darbo vizitų į užsienį pradžia.Pasisvečiuoti užsienyje spėjo jau pu-sė Vyriausybės narių. Dvišalių vizitųmaršrutai kol kas braižomi į kaimy-nų šalis, o diplomatinių kelioniųkrikštu dažniausiai tampa apsilanky-mas vadinamojoje Europos Sąjungos(ES) sostinėje - Briuselyje. Senojo že-myno ribas artimiausiu metu žadakirsti tik užsienio reikalų ministras.

Kelionių startas duotasPirmasis užsienio vizitus pradėjo

Aplinkos ministerijos (AM) vairąperėmęs “tvarkietis” Valentinas Ma-zuronis. Į kelionę - kasmetinį ES Ap-linkos tarybos posėdį Briuselyje -V.Mazuronis susirengė vos pradėjęseiti ministro pareigas pernai gruo-dį. Šią savaitę V.Mazuronis vyks irantrojo vizito, taip pat į Briuselį. AMatstovų teigimu, abiejų vizitų tikslas- pasirengimas Lietuvos pirminin-kavimui ES Tarybai.

Užsienio reikalų ministerijos (URM)vadovo socialdemokrato Lino Linke-vičiaus kelionių darbotvarkė šį mėnesįitin intensyvi. Praėjusią savaitę supirmuoju dvišaliu vizitu jis lankėsi

Latvijoje, vakar L.Linkevičius grįžoiš Dublino, kur buvo susitikęs su lie-tuvių bendruomene bei dalyvavoneformaliame Europos reikalų mi-nistrų susitikime. Šiandien ministrassu prezidentės vadovaujama delega-cija išvyksta į Daniją. Kaip teigėURM spaudos tarnybos darbuoto-jai, sausį numatomas ministro da-lyvavimas ES-Lotynų Amerikos irKaribų šalių vadovų susitikime Či-lės sostinėje Santjage, Užsienio rei-kalų taryboje Briuselyje. Vasariopirmosiomis dienomis L.Linkevi-čius vyks į Miuncheno saugumokonferenciją Vokietijoje. L.Linke-vičius yra gavęs kvietimą apsilanky-ti ir Lenkijoje.

Lankosi BriuselyjeŠiandien pirmuosius savo užsie-

nio vizitus Briuselyje pradėjo kultū-ros ministras “darbietis” Šarūnas Bi-rutis, sveikatos apsaugos ministrassocialdemokratas Vytenis PovilasAndriukaitis ir jo partijos kolega, fi-nansų ministras Rimantas Šadžius.

Š.Birutis ir V.P.Andriukaitis vizi-tų metu susitiks su ES Tarybai pirmi-ninkauti pradėjusios Airijos kultū-ros ir sveikatos apsaugos ministrais,Europos Parlamento nariais, taippat lankysis Lietuvos nuolatinėjeatstovybėje ES. R.Šadžius dalyvausES Ekonomikos ir finansų ministrųtarybos posėdžiuose.

“Dvišalius susitikimus su kitų vals-tybių kolegomis pradėjau ne kaipsvečias, o kaip šeimininkas. Pirmie-ji vizitai į užsienį suplanuoti iš anks-to, atsižvelgiant į tarptautinę darbo-tvarkę”, - pažymėjo krašto apsaugosministras socialdemokratas JuozasOlekas. Jis pirmojo užsienio vizitosausio pabaigoje vyks į Latviją, kurdalyvaus kasmetiniame Baltijos gy-nybos ministrų susitikime. Vasarį

ministro kelionių maršrutai nusid-rieks į Vokietiją, Airiją ir Belgiją.

Sparnus jau pakėlėĮ Airijos sostinę Dubliną praėjusią

savaitę pirmųjų vizitų jau vyko teisin-gumo ministras socialdemokratasJuozas Bernatonis ir vidaus reikalųministras “tvarkietis” Dailis AlfonsasBarakauskas. Net dviejų užsienio vi-zitų praėjusią savaitę buvo išvykęs irenergetikos ministras Jaroslavas Ne-verovičius. Strasbūre ir Briuselyjeviešėdamas ministras Europos Ko-misijos (EK) pareigūnams pristatėnaujosios Vyriausybės poziciją dėlstrateginių projektų, ES ir Lietuvosenergetikos politikos. Sparnus į už-sienį jau buvo pakėlęs ir žemės ūkioministras “darbietis” Vigilijus Jukna.

Jis lankėsi Berlyne vykstančioje tarp-tautinėje maisto pramonės, žemėsūkio ir sodininkystės parodoje “Ža-lioji savaitė 2013”. Kitą savaitę mi-nistras skris į Briuselį.

Pirmieji vizitai - vasarįPirmajam užsienio vizitui vasario

pradžioje rengiasi socialinės apsau-gos ir darbo ministrė “darbietė” Al-gimanta Pabedinskienė. Airijoje jidalyvaus neformaliame Užimtumo,socialinės politikos, sveikatos ir var-totojų apsaugos ministrų tarybos po-sėdyje. Vasarį savo pirmųjų užsieniovizitų į Briuselį vyks švietimo ir moks-lo ministras “darbietis” Dainius Pa-valkis, taip pat ūkio ministrė socialde-mokratė Birutė Vėsaitė.

Susisiekimo ministro socialdemok-rato Rimanto Sinkevičiaus atstovai kolkas negalėjo pasakyti, koks bus arti-miausias ministro vizitas, tačiau pati-kino, kad didžioji dalis užsienio ke-lionių susijusi su siekiu užtikrintisklandų Lietuvos pirmininkavimą ESTarybai.•

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl Tėvo mirties nuoširdžiai užjaučiame

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentą ARVYDĄ SABONĮ.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo Pirmininkas Vydas Gedvilas

Atsisveikinant su ANDRIUMI SABONIU

Dėl Andriaus Sabonio mirties nuoširdžią užuojautą reiškiame

sūnui ARVYDUI SABONIUI ir jo šeimai.

Tegu būna lengva Velioniui Lietuvos žemė.

Andrius KubiliusTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

“Į vidų nieko neįsileisdavo. Tik su manimi, kaip sena pažįstama, dar sutikdavo pasikalbėti

kieme”, - LŽ teigė Lazdijų seniūnijos socialinėdarbuotoja Z.Jonuškienė.

Šalčio aukosPernai vien Alytaus apskrityjemirtinai sušalo 23 žmonės, šie-met tik įpusėjus žiemai - apie10. Tad sinoptikams pranašau-jant dar šaltesnius - net iki 26laipsnių šalčio - orus, labaisvarbu laiku pasirūpinti vieni-šais ir neįgaliais, ypač kaimegyvenančiais žmonėmis. Beje, šalčio aukomis galima va-dinti ir tuos, kurie, nepaisyda-mi priešgaisrinės apsaugosspecialistų perspėjimų, nepasi-rūpina kaminų išvalymu, šildo-si netvarkingomis krosnimis,kūrena jas vietoj rekomenduo-jamos pusantros valandos keliskartus ilgiau. Vien praėjusį sa-vaitgalį gaisrai nusinešė šešiųžmonių gyvybes.

Seni žmonės ir neįgalieji dažnai bijo įsileisti į namus net socialinius darbuotojus. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Ministrų kelionių maratonas jau pradėtas

URM vadovo L.Linkevičiaus kelionių darbotvarkė šį mėnesį itin intensyvi.Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Pirmieji Vyriausybėsnarių užsienio vizitaikol kas - tradicinėmis

kryptimis.

JURGA TVASKIENĖ

Finansų ministerijos vadovy-bėje naujos kadencijos Vy-riausybė apsisprendė dary-ti tik minimalius pokyčius.Iš trijų anksčiau dirbusių

viceministrų du išsaugojo postus. Taiilgamečiai šios institucijos darbuo-tojai Edmundas Žilevičius ir AloyzasVitkauskas, jau turintys patirties fi-nansų klausimus spręsti kartu su mi-nistru R.Šadžiumi.

Finansų analitikas Gitanas Nausė-da svarsto, kad žmonės, daug metųdirbantys vienoje sistemoje, turi ir di-delį pranašumą, ir didelį trūkumą.“Pranašumas, be abejo, yra tai, kad jiepuikiai išmano įstaigos virtuvę, trūku-mas - jog kartais tokį buvimą lyg nugu-la dulkės, ir kartais senbuviams sun-kiau padaryti reikšmingą reformą, nesmanoma, kad taip, kaip yra dabar, ge-riausia”, - samprotavo ekspertas.

Vis dėlto, G.Nausėdos manymu,tai, jog naujai į valdžią atėjusios par-tijos palieka tuos pačius specialistus,yra neblogas ženklas, rodantis, kadnebus mėginama viską sugriauti.“Šiuo atžvilgiu, manau, pasirinkimasneblogas”, - tvirtino jis.

Trečiąjį viceministrą - verslininką irpolitiką V.Galvoną pasiūliusios parti-jos “Tvarka ir teisingumas” (TT) vado-vas Rolandas Paksas kaip kandidatoteigiamą savybę įvardijo jo tvirtą bū-dą. “Nemanau, kad jis yra iš tų, kurienusileistų seniesiems Finansų minis-terijos darbuotojams”, - aiškino jis LŽ.

Tiko daugeliui ministrų58 metų A.Vitkauskas, kaip ir anks-

čiau, ministerijoje kuruos fiskalinę irfinansų rinkų politiką, bus atsakingasuž tarptautinius santykius, apskaitą beifinansinę atskaitomybę. Taip pat jopriežiūroje bus valstybės turto valdy-mas. Tiesa, pastarojoje srityje per anks-tesnės Vyriausybės kadenciją vicemi-nistrui nepavyko įgyvendinti valdžiosdeklaruoto, bet realiai taip ir nepaju-dinto vienas kito funkcijas dubliuojan-čių Turto banko ir Valstybės turto fon-do sujungimo klausimo.

A.Vitkauskas, Vilniaus inžinerinia-me statybos institute baigęs techniniųmokslų aspirantūros studijas, Finan-sų ministerijoje darbuojasi nuo 2006-ųjų, kai, laimėjęs konkursą, pradėjoeiti šios institucijos sekretoriaus pa-reigas. Jo darbas tenkino ir 2008-ųjųpabaigoje kairiuosius pakeitusią cent-ro dešinės Vyriausybę. Finansų mi-nisterijos vairą tada perėmęs Algi-mantas Šemeta paliko jį sekretoriausposte, o 2009-ųjų liepą, visose minis-terijose naikinant šią pareigybę, pa-kvietė dirbti viceministru. Su A.Vit-kausku ranka rankon dirbo ir kiekvėliau į finansų ministro kėdę sėdusiIngrida Šmonytė.

Pareigas taip pat išsaugojęs vicemi-nistras 53 metų E.Žilevičius Finansųministerijoje triūsia nuo 1978-ųjų, kaibaigė Žemės ūkio akademijos Ekono-mikos fakultetą. Karjerą pradėjęs kaipŽemės ūkio finansavimo valdybos vy-resnysis ekonomistas, po nepriklauso-mybės atgavimo jis jau vadovavo minis-terijos Valstybinio turto privatizavimoskyriui, o 1996-2002 metais pirmą kar-tą ėjo viceministro pareigas. Beje, tuometu E.Žilevičius dirbo net keturioseVyriausybėse, finansų ministro parei-gas einant penkiems politikams. Vienastuometinių finansų ministrų - konser-

vatorius A.Šemeta - E.Žilevičių savo pa-vaduotoju paskyrė ir 2009-ųjų vasarą.

Marga biografijaKur kas spalvingesnė asmenybė -

TT pasiūlytas viceministras.54 metų Anykščiuose gimęs V.Galvo-

nas prisistato kaip fizikas, verslininkas,politikas, sportininkas aviatorius ir me-cenatas. Vilniaus universiteto Fizikos fa-kultete įgijęs radiofiziko išsilavinimą,kandidatas į viceministrus spėjo padir-bėti ir mokytoju, ir bendrovės “OgmiosAstra” generaliniu direktoriumi.

Sovietmečiu dabartinis kandida-tas į viceministrus buvo žinomassportininkas - aviatorius. Ne vienusmetus jis priklausė akrobatinio skrai-dymo sportiniais lėktuvais Lietuvosrinktinei, o mūsų šaliai atgavus ne-priklausomybę 1998 ir 2001 metaistapo akrobatinio skraidymo sporti-niais lėktuvais varžybų “Žmogus -paukštis” Lietuvos čempionu.

Į politiką V.Galvonas pasinėrė,2003-iaisiais išrinktas Vilniaus mies-to tarybos nariu ir tais pačiais metaisatsisakęs mandato - dėl pareigų pre-zidentūroje. Metus politikas ėjo senobendražygio prezidento R.Pakso pa-tarėjo informacinių technologijų ir te-lekomunikacijų klausimais pareigas.

Po prezidento apkaltos V.Galvonas,kaip Liberalų demokratų partijos (da-bar - TT) narys, Anykščių-Kupiškiovienmandatėje apygardoje buvo išrink-tas į Seimą. Parlamentaro mandatą po-litikas išsaugojo ir kitą kadenciją, tik tą-kart į Seimą pateko jau pagal partijossąrašą. Abi kadencijas jis dirbo Biudže-to ir finansų komitete. Praėjusių metųrinkimai V.Galvonui buvo nesėkmingi.

Lydėjo skandalasVis dėlto V.Galvono vardas daž-

niausiai prisimenamas paminėjusVilniaus savivaldybės įmonės Šiau-rės miestelio pavadinimą. Nuo 1997metų lapkričio, tuometinio sostinėsmero R.Pakso sprendimu, iki 2002-ųjų V.Galvonas ėjo šios vėliau skan-dalais apaugusios įmonės generali-nio direktoriaus pareigas. Sostinėsvairą perėmus Artūrui Zuokui, Šiau-rės miestelio vadovas buvo apkaltin-tas iššvaistęs įmonės lėšas - 5 mln. li-tų - ir atleistas iš pareigų.

V.Galvonas, kalbėdamas apie šiuoskaltinimus, visą laiką kartojo tapęsVilniaus savivaldybėje vykusių poli-tinių žaidimų auka, A.Zuokui sie-kiant konservatorių paramos ir už taiatlaisvinant postą jų kandidatui. Sa-vo ruožtu Vilniaus miesto savivaldy-bės Teisės departamentas tvirtino,kad V.Galvonas buvo atleistas tik dėljo veiklos, po 2-3 metų įmonei esągrėsusios bankrotu.

Gal ši istorija būtų nuėjusi užmarš-tin, bet 2005-aisiais užvirus vadina-

majam “Abonento” skandalui Seimolaikinoji komisija, tirianti žiniasklai-doje paskelbtus faktus apie galimą ko-rupciją Vilniaus miesto savivaldybėje,Generalinėje prokuratūroje nagrinė-dama esą verslininkų sudarytus mo-kėjimų politikams sąrašus prie įrašo“galvonas” pamatė nurodytą sumą -20 tūkst. litų.

Spaudos konferenciją sukvietęs tadajau Seime dirbęs politikas tvirtino, kadjam verslininkai sumokėjo visiškai le-galiai. Esą tuo metu, kai jis vadovavoŠiaurės miesteliui, įmonių grupė “Ru-bicon group” panoro iš jo perpirktipramogų centro “Ogmios Astra” akci-jas, įvertintas 3 mln. litų, o netrukus -ir visą susirašinėjimo medžiagą, kadžinotų, kaip įmonė dirba. Sumokėtasuma esą ir buvo užfiksuota tyrimo ko-misijos vartytuose dokumentuose.

Tiesa, žurnalistų paklaustas, ar ei-damas Šiaurės miestelio direktoriauspareigas jis galėjo imti pinigus iš kitosprivačios bendrovės, V.Galvonas čiaproblemos neįžvelgė. “Manęs tadanesaistė jokios priesaikos, aš nebuvauvalstybės tarnautojas, todėl galėjauelgtis kaip tinkamas. O man sumokė-tų pinigų skaidrumu turėjo rūpintismokesčių inspekcija, aš pats negalėjaužinoti, iš kokios kasos man buvo su-mokėta”, - aiškino parlamentaras.

Pastaraisiais metais ankstesnės isto-rijos, kuriose minėtas V.Galvonas, jaubuvo pasimiršusios. Viešumoje mažaišmėžavęs politikas deklaravo daugiaubesirūpinantis gimtųjų Anykščių rei-kalais. Dar praėjusių metų pradžioje jisšiam kurorto statusą turinčiam mies-tui bandė įsiūlyti dalyvauti tarptauti-niame žuvivaisos versle. Seimo narystarpininkavo Latvijoje įkurtos bendro-vės “Mottra” atstovams, esą norėju-siems plėsti verslą į Lietuvą ir Anykš-čiuose auginti eršketines žuvis, permetus galinčias duoti 10 tonų ekspor-tui skirtų ikrų. Tiesa, tuo metu vietospolitikai išsigando specialistų įspėjimų,kad planuojamo dydžio žuvų ferma ga-li tapti ekologinės katastrofos rajonepriežastimi, ir Anykščiams teks užmirš-ti turimą kurorto statusą.

Vienas geresnių“Suprantama, tai politinis paskyri-

mas, - kalbėdamas apie planus finan-sų viceministro postą patikėti V.Gal-vonui, kalbėjo finansų analitikasG.Nausėda. - Partijos susitaria dėl koa-licijos, ir natūralu, kad iškyla poreikisdalytis tam tikrais postais. Aišku, tų da-lybų metu vienoje ar kitoje ministeri-joje kartais atsiranda žmonių, kurie nė-ra tos srities profesionalai.”

Vis dėlto G.Nausėda abejojo, arFinansų ministerija iš tiesų yra tinka-miausia vieta “panaudoti V.Galvonoįgūdžius”. “Bet kuriuo atveju du ištrijų viceministrų yra specialistai - taineblogai. Belieka palinkėti V.Galvo-nui susipažinti su ta sritimi ir efekty-viai dirbti”, - kalbėjo ekspertas.

Kartu su V.Galvonu Seimo Biu-džeto ir finansų komitete dirbęs kon-servatorius Jurgis Razma svarstė, kadsprendimas skirti “tvarkietį” finansųviceministru yra “vienas geresnių”.

“Dažnai viceministrais skiriami irkur kas mažiau tiek politiškai, tiek da-lykiškai patyrę partijų atstovai neiV.Galvonas. Kita vertus, manau, varguar į jo idėjas bus ypač įsiklausoma, tadjis, deja, greičiau rūpinsis savo parti-jos reikalais, susijusiais su finansiniaisklausimais”, - aiškino politikas.•

Dienos temos 52013 01 22Lietuvos žinios

Komandą papildėR.Pakso bendražygis

G.Nausėdos nuomone,tai, kad į valdžią

atėjusios partijos palieka tuos pačius

specialistus, yra neblogas ženklas,

rodantis, kad nebusmėginama viską

sugriauti.

Finansų viceministras Vytautas Galvonas1981 m. - Vilniaus valsty-binio universiteto Fizikosfakultetas, radiofizikas 1981-1989 m. - Vilniausvalstybinio universitetoSkaičiavimo centro inži-nierius elektronikas1984-1992 m. - Vilniausautoremonto gamyklosAutomatinių gamybossistemų elektroniniųskaičiavimo mašinų sky-riaus viršininkas1992-1993 m. - UAB “Es-mi” parduotuvės “Astra”direktorius1993 m. - AB “Ogmios centras” prekybos direktorius1993-1997 m. - UAB “Ogmios Astra” generalinis direktorius 1997-2003 m. - UAB Šiaurės miestelio direktorius 2002 m. - Vilniaus miesto tarybos narys 2003-2004 m. - prezidento Rolando Pakso patarėjas 2004-2012 m. - Seimo narys

Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas1977 m. - Vilniaus inžine-rinis statybos institutas,civilinės inžinerijos vien-pakopės studijos 1982 m. - Vilniaus inžine-rinis statybos institutas,techninių mokslų aspi-rantūros studijos1977-1994 m. - Vilniaustechnikos universitetovyr. dėstytojas1994-1996 m. - bendrosLietuvos-Danijos įmonėsLITDANIA generalinis di-rektorius1996-1998 m. - viešosiosįstaigos Būsto kreditavi-mo fondo generalinis direktorius1998-2003 m. - viešosios įstaigos Būsto ir urbanistikos plėtros fondo gene-ralinis direktorius2003-2006 m. - viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūrosdirektorius2006 m. lapkritis - 2009 m. birželis - Finansų ministerijos sekretoriusNuo 2009 m. liepos - finansų viceministras

Vadovavimą Finansų ministerijai perėmęs socialdemokratas Rimantas Šadžius postuosepaliko du anksčiau šias pareigas ėjusius viceministrus. Vakar ministerijos vadovybę papildėbuvęs parlamentaras Vytautas Galvonas.

Finansų viceministras Edmundas Žilevičius1978 m. baigė Lietuvos žemės ūkioakademijos Ekonomikos fakultetąNuo 1978 m. iki šiol dirba Finansų mi-nisterijoje:1979-1985 m. - Žemės ūkio finansavi-mo valdybos vedantysis ekonomistas1985-1986 m. - Žemės ūkio finansavi-mo valdybos vyriausiasis ekonomistas1986-1987 m. - Agropramoniniokomplekso finansavimo valdybos vy-riausiasis ekonomistas1987-1988 m. - Agropramoniniokomplekso finansavimo valdybos Sta-tybos, melioracijos, tiekimo ir prekybosorganizacijų finansavimo skyriaus vy-riausiasis ekonomistas1988-1990 m. - Agropramoniniokomplekso finansavimo skyriaus vy-riausiasis ekonomistas1990-1991 m. - Žemės ūkio finansų de-partamento Žemės ūkį aptarnaujančiųorganizacijų finansų skyriaus vyriausia-sis ekonomistas1991-1992 m. - Valstybinio turto priva-tizavimo skyriaus viršininkas1992-1993 m. - Valstybinio turto priva-tizavimo ir fondų skyriaus viršininkas1993-1996 m. - Privatizavimo ir fondų skyriaus viršininkas1996 m. - Finansų ministerijos sekretorius - Biudžeto departamento direktorius1996-2002 m. - finansų viceministras2002-2009 m. - Finansų ministerijos sekretoriusNuo 2009 m. liepos - finansų viceministras

Linos Petrauskienės (ELTA) nuotrauka

Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

Ispanijos ministrai nutarė, kadtunelio gale jau matyti šviesa,t. y. ūkiui pasiekus dugną padėtisšalyje ima gerėti. Tačiau analitikai nėra tokie dideli optimistai.

Ministrai konstatavo, kad bankųsektoriaus ir darbo rinkos reformosjau duoda rezultatų, todėl antrąjį šiųmetų pusmetį arba 2014-aisiais busužfiksuotas ekonomikos augimas. Ta-čiau ispanų analitikai mano, jog pers-pektyvos nėra tokios rožinės, norsgauti duomenys gana neblogi. Matšiais metais šalies bendrasis vidausproduktas (BVP) susitrauks dar 0,5proc., gal net 1,5 proc., Ispaniją toliaualins rekordinis nedarbas, be to, tau-pymo paketas sumažino atlyginimusir pensijas, todėl žmonės sunkiau ver-čiasi, traukiasi viešųjų paslaugų sek-torius. Didžiausiu savo turtu ispanaitebelaiko namą, nors jo vertė per ke-lerius pastaruosius metus sumažėjo 20procentų. Žmones skurdina ir padi-dėję pajamų, pardavimo bei nekilno-jamojo turto mokesčiai. Šalyje smar-kiai smukęs pasitikėjimas verslu, onamų pristatyta tiek, kad praeis darne vieni metai, kol juos “suvirškins”nekilnojamojo turto rinka, nes būstųnuperkama nepaprastai mažai.

Su visomis šiomis problemomis Is-panijai teks susidoroti. Tai užtruktų,jei kenčiantys žmonės sumanytų su-kilti ir nušluoti valdantįjį politinį elitą.Laimė, kol kas Ispanijoje dominuoja

taikios demonstracijos, o ne nuožmūsprotestai; streikų surengiama tiek pat,kiek ir prieš 10 metų. 2012-aisiais biu-džeto deficitas siekė 7-8 proc. valsty-bės BVP, tačiau šiais metais jis turėtųmažėti. Kadangi šalyje smarkiai su-mažėjo investicijų, toliau kentės svei-katos ir socialinė apsauga, švietimas.

Dėl kilusių sunkumų ispanai visprasčiau vertina savo politikus. Pasta-ruosius tris dešimtmečius Ispanijąvaldė, galima sakyti, dvi politinės jė-

gos - dabartinė Liaudies partija suMariano Rajoy priešakyje ir opozici-nė Socialistų partija. Komunistų ve-damą Kairiųjų susivienijimą palaiko16 proc. gyventojų, o centristinę Pa-žangos ir demokratijos sąjungą - 10

procentų. Dėl tokios nepavydėtinosšalies padėties ispanai kaltina buvusiąJose Luiso Rodriguezo Zapatero va-dovaujamą socialistų vyriausybę. Ta-čiau jie netiki, kad ir M.Rajoy pavyksišgelbėti valstybę - ministru pirminin-

ku pasitiki tik 1 iš 6 gyventojų. Tuogalima paaiškinti, kodėl premjeras vi-sada atrodo toks susirūpinęs ir nesku-ba pritarti euro zonos šalių priemo-nėms, taikomoms Graikijai, Airijai irPortugalijai. Tačiau jis džiaugiasi, kadEuropos centrinis bankas susilpninospaudimą ir vyriausybė jau gali tikė-tis, jog bankas antrinėje rinkoje su-pirks Ispanijos valstybines obligacijas.Tiesa, ESADE verslo mokyklos dės-tytojas Josepas Comajuncosa mano,kad geriausiu atveju jų pavyks parduo-ti tik pusę. Tam gali turėti įtakos ir at-sinaujinęs rinkų nervingumas. Jis su-lėtins šalies atsigavimo procesą irpakenks M.Rajoy, kurio ministrai jauregi rožinę ateitį.

Vis dėlto premjeras dar turi laiko,nes praėjo tik metai iš 4 metų kaden-cijos, be to, jį remia absoliuti daugumaparlamentarų. Katalonija irgi nerims-ta, bet jos nepriklausomybės klausi-mas atidėtas mažiausiai dvejiems me-tams. M.Rajoy užtektų, jei ūkisatsigautų iki 2016-ųjų, o tai pavyktųVokietijai paskatinus Ispanijos eks-porto augimą. Ispanai jau nebededatiek daug vilčių į Europos Sąjungą, nesjų palankumą smarkiai sumažinoBendrijos reikalavimas taupyti. Prieš 5metus tik 4 proc. gyventojų prastai at-siliepdavo apie ES, o dabar - 37 pro-centai. Ta proga galima prisimintiprieš 100 metų filosofo Jose Ortegos yGasset pasakytus žodžius: “Ispanijayra problema, Europa - jos sprendi-mas.” Tačiau jei krizė užtruks, ispanaigalbūt ims manyti priešingai.•

Austrijos žmonės nusprendėišlaikyti šauktinių kariuomenę.

Surengto referendumo rezultatairodo, kad 59,8 proc. balsavusiųjų pa-laiko dabartinę sistemą, o 40,2 proc.norėtų ją pakeisti. Bendras referen-dumo dalyvių aktyvumas buvo 49procentai. Aktyviausiai balsuota kai-miškose vietovėse, o pasyviausiai -sostinėje Vienoje.

Referendumas dėl šauktinių ka-riuomenės išlaikymo pademonstravoir skirtingas pozicijas tarp partneriųįtemptoje Austrijos politinėje koali-cijoje. Socialistai ragino rinkėjus sek-ti daugumos iš 27 Europos Sąjungosnarių pavyzdžiu (21 Bendrijos šalisturi tik profesionalią kariuomenę), ocentristinė Liaudies partija pasisakėuž dabartinės sistemos išlaikymą.

Austrijos ginkluotąsias pajėgasšiuo metu sudaro apie 35 tūkst. karių,iš jų 14 tūkst. profesionalų. Likusiądalį sudaro šauktiniai, tarnaujantyspo šešis mėnesius. Austrija taip patturi 30 tūkst. sukarintų pajėgų narių.Pagal siūlytą reformą buvo numato-

ma palikti 8,5 tūkst. profesionalių ka-rių, iš kurių 7 tūkst. būtų samdomividutiniškai trejiems metams. Suka-rintų pajėgų narių turėjo likti 9,3tūkstančio. Daugiausia dėmesio ka-riuomenė skirtų kovai su terorizmu irkibernetinėmis atakomis.

Ekspertų teigimu, referendumo rezul-tatą nulėmė tai, kad šauktiniai dažnai pa-sitelkiami, kai reikia užkirsti kelią gamti-nėms nelaimėms arba likviduojant jųpadarinius. Austrija - Alpių kalnų ša-lis, todėl kaimiškų vietovių rinkėjai ak-tyviai balsavo nujausdami, jog profe-sionaliosios armijos kariai nekraussmėlio maišų, kad būtų apsisaugotanuo potvynių, ir nekuops kastuvais rū-sių, nusiritus purvo nuošliaužoms.Austrijos gyventojai taip pat atsižvelgėį perspėjimus, kad sistemos pokyčiaineigiamai paveiks šalies socialinį sek-torių. Atsisakantieji karinės tarnybosdėl įvairių įsitikinimų privalės atliktialternatyviąją tarnybą - vairuoti greito-sios pagalbos automobilius, rūpintis se-nyvo amžiaus žmonėmis ir pan.•“The Economist”, AP, BNS, LŽ

Vokietijos centro kairioji opozicija nedidele persvaraįveikė kanclerės Angelos Merkel koaliciją per svarbiusrinkimus Žemutinės Saksonijos žemėje.

Opozicinės Socialdemokratų ir Ža-liųjų partijos užsitikrino vienos vietosdaugumą Žemutinės Saksonijos par-lamente. Jos išstūmė iš valdžiosA.Merkel konservatyviąją Krikščioniųdemokratų sąjungą (CDU) ir liberta-rinę Laisvųjų demokratų partiją, ku-rios valdė šią Šiaurės rytų Vokietijosžemę pastarąjį dešimtmetį. CDU ir li-bertarai taip pat sudaro Vokietijos na-cionalinę vyriausybę.

Balsavimas Žemutinėje Saksonijo-je parodė, kad Vokietijos kanclerė irjos partija yra pažeidžiamos. 58 me-tų A.Merkel sieks dar vienos ketveriųmetų kadencijos per nacionalinioparlamento rinkimus, kurie turėtųvykti rugsėjį. Tačiau ekspertai tvirti-na, kad Vokietijos kanclerė ir jospartija šiais rinkimais gali smarkiainusivilti. Pasak jų, balsavimo Žemu-tinėje Saksonijoje baigtis sustiprinoA.Merkel varžovo socialdemokratoPeero Steinbruecko pozicijas, nors josatrodė labai silpnos.

“Šių rinkimų rezultatai gali atpūs-ti permainų vėjų per nacionaliniusrinkimus, - sakė P.Steinbruecko są-jungininkės Žaliųjų partijos lyderėKatrin Goering-Eckardt ir čia patpridūrė: - Norime pakeisti centro de-šiniąją koaliciją, tačiau nedidelis bal-sų skirtumas rodo, kad rugsėjį galineatsirasti aiškaus laimėtojo.”

Prieš rinkimus Žemutinėje Sak-sonijoje buvo nuogąstaujama, arlaisvieji demokratai, kurių populia-rumas smarkiai smuko, kai jie pri-sidėjo prie A.Merkel nacionalinės

vyriausybės 2009 metais, pateks įšios žemės parlamentą. Pastarųjųmėnesių apklausų rezultatai rodė,kad Laisvųjų demokratų partija ga-li likti už borto. Tačiau ji peržengė 5proc. ribą ir surinko 9,9 proc. balsų- daugiausia dėl A.Merkel šalininkųkonservatorių taktinio palaikymo.“Daugelis rinkosi mažesnę partiją,kad koalicijos tvirto biudžeto, sau-gių darbo vietų ir tinkamo švietimopolitika būtų tęsiama”, - kalbėjoA.Merkel partijos generalinis sekre-torius Hermannas Groehe.

Prieš rinkimus populiarumo vir-šūnėje buvęs Žemutinės Saksonijospremjeras ir CDU narys DavidasMcAllisteris jautėsi nusivylęs balsa-vimo rezultatais, nes konservatoriuspalaikė tik 36 proc. rinkėjų. Per anks-tesnius rinkimus šioje žemėje 2008metais CDU buvo surinkusi 42,5proc. balsų. Tačiau Krikščionių de-mokratų sąjunga, nors ir pasiekė

prastesnių rezultatų, išliko didžiau-sia partija vietos parlamente.

Žemutinės Saksonijos parlamentorinkimai taip pat nuslopino pastaruo-ju metu vykusias diskusijas, ar laisvie-ji demokratai nuvers į keblią padėtįpatekusį savo lyderį - vicekanclerįPhilippą Roeslerį. Regis, P.Roeslerisliks partijos vadovo poste, nes laisvie-siems demokratams pavyko gauti vie-tų žemės parlamente.

Ekspertai mano, kad vyriausybėspasikeitimas Žemutinėje Saksonijojesuteiks opozicijos partijoms daugumąparlamento aukštuosiuose rūmuose,kurie sudaryti iš 16 Vokietijos žemiųatstovų. Tai leis socialdemokratams iržaliesiems efektyviau reklamuoti savoprogramą, siūlyti įvairias politikos ini-ciatyvas A.Merkel koalicijos kontro-liuojamiems žemiesiems rūmams.Vienu tokių pasiūlymų gali būti ragi-nimas nustatyti privalomą minimalųdarbo užmokestį.•

2013 01 22Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Opozicijos pergalė Austrija išlaikys šauktinius

Ispanų kantrybė duoda vaisių

Po Žemutinės Saksonijos parlamento rinkimų A.Merkel ir D.McAllisterispajuto apmaudo kartėlį.

Ispanijos premjeras M.Rajoy visuomet atrodo labai susirūpinęs. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Ispanijoje dominuoja taikios demonstracijos, o streikų surengiama

tiek pat, kiek prieš 10 metų.

Austrams nepakanka vien profesionalios armijos. / AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulis 72013 01 22Lietuvos žinios

Po tris mėnesius trukusios rinkimų kampanijos Izraeliopremjeras Benjaminas Netanyahupasiekė finišą - šiandien ir rytoj Izraelis balsuoja visuotiniuoserinkimuose, ir mažai abejojama,kad premjeras bus perrinktas.

Pastarieji penkeri metai buvo po-litiškai labai palankūs B.Netanya-hu, nors itin prasti vertinant ilgalai-kį šalies saugumą. Apžvalgininkaiteigia, kad dabar B.Netanyahu galiimtis dar griežtesnio kurso. Tačiaukol kas visiškai neaišku, kokia buskita jo vyriausybė.

B.Netanyahu gali sudaryti dau-gumos koaliciją su griežtos linijos irreliginėmis partijomis, kurias jis va-dina savo natūraliomis partnerėmis.Bet gali suburti ir platesnį spektrą,pasikviesdamas centristus. Tuometjo vyriausybė būtų labiau linkusisiekti taikos ir bent iš dalies užbaig-ti Vakarų Kranto okupaciją.

Du pasirinkimaiSiauresnė koalicija, nepritarian-

ti, kad būtų daromos nuolaidos pa-lestiniečiams, lemtų tolesnę akla-vietę Artimųjų Rytų taikos proceseir didesnę konfrontaciją su tarptau-tine bendruomene, įskaitant svar-biausias Izraelio sąjungininkes -Jungtines Valstijas.

Platesnė koalicija priverstų B.Ne-tanyahu suteikti svarbius postusnuosaikesniems politikams mainaisį paramą, bet sukeltų didesnį pasip-riešinimą pačioje jo “Likud” parti-joje. Bet kuriuo atveju taikos proce-so proveržis sunkiai tikėtinas, nesjokia B.Netanyahu koalicija nepa-siūlys palestiniečiams nieko geres-nio, nei jie jau yra gavę ir atmetę.

“Likud” savo pozicijos neatsklei-dė, kol rinkimai nebuvo įvykę, tikpareiškė, kad siekia kiek įmanomadaugiau vietų paprastai labai mar-game Knesete. Dar nė viena partijanėra laimėjusi daugumos 120 vietųparlamente. Lyderis, kuris turi ge-riausias galimybes suburti daugumą,gauna ir pirmąją galimybę sudarytikoaliciją bei vadovauti vyriausybei.Apklausos rodo, kad “Likud” drau-ge su nacionalistine partija “IsraelBeitenu” (“Mūsų namai - Izraelis”)gali laimėti daugiau kaip ketvirtįmandatų, o drauge su dešiniosiomisir religinėmis partijomis susiburti įtrapią daugumą. Centro kairiųjųblokas nesugebėjo susitelkti po vie-no lyderio vėliava.

Pleištas į palestiniečių širdįKonflikto su palestiniečiais ir oku-

puotų teritorijų tema Izraelyje disku-tuojama jau dešimtmečiais, tačiau tainebuvo svarbiausias rinkimų kam-panijos klausimas. Daugelis kairiųjųpartijų sutelkė dėmesį į ekonomikosproblemas arba akcentavo savo lyde-rių asmenybes. Pasak apžvalginin-kų, tai ženklas, kad Izraelio rinkėjaišiuo metu yra praradę taikos su pa-lestiniečiais viltį. Kad ir kokios būtųrinkėjų pažiūros, net kai kurie B.Ne-tanyahu oponentai laiko jį patiki-miausiu ministru pirmininku.

63 metų B.Netanyahu visuometpuoselėjo griežto lyderio, ginančio Iz-raelio saugumą neramiame regione,įvaizdį. Jis taip pat daug prisidėjo at-kreipiant pasaulio dėmesį į Irano

branduolinę programą bei ryžtingaireagavo į raketų ugnį iš “Hamas”kontroliuojamo Gazos Ruožo.

Šiuo metu “Likud” partijoje do-minuoja radikalesnių pažiūrų po-litikai, kurie griežtai pasisako priešteritorines nuolaidas palestinie-čiams. Vienos potencialios koalici-jos partnerės, ginančios naujakuriųinteresus, lyderis netgi pareiškė,kad Izraelis turėtų prisijungti ištisusruožus Vakarų Kranto - būsimosPalestinos valstybės pačią širdį.

Tarptautinis priešiškumasPer visą ketverių metų kadenciją

B.Netanyahu sulaukė lavinos tarp-tautinės kritikos dėl to, kaip spren-

džia Palestinos klausimą, ir dėl tę-siamų statybų Vakarų Krante beiRytų Jeruzalėje. Daugiau kaip pusėmilijono izraelitų dabar gyvena te-ritorijose, kurias Izraelis užgrobėper 1967 metų karą ir į kurias pre-tenduoja palestiniečiai. Jie atsisakoderėtis dėl taikos, kol naujakuriųnausėdijos toliau statomos. B.Ne-tanyahu reikalavimas - derybos beišankstinių sąlygų. Jis remiasi darir tuo, kad iš dalies įšaldęs šias sta-tybas 2009 ir 2010 metais nesulau-kė jokio rezultato. B.Netanyahu tei-gimu, tikroji priežastis visai kita -palestiniečių nesusikalbėjimas.

Tarptautinėje arenoje B.Neta-nyahu sulaukia labai mažai simpa-tijų. Jo sąjungininkai Vašingtone irEuropoje pasmerkė pastarojo metonaujakurių planus itin griežta kal-ba, o Europos šalys užsiminė ir apiekai kurias baudžiamąsias priemo-nes. Jungtinių Tautų GeneralinėAsamblėja lapkritį balsavo už Pales-tinos valstybės Vakarų Krante, Ga-zoje ir Rytų Jeruzalėje pripažinimą.Praėjusią savaitę prezidentas Barac-kas Obama pareiškė, kad B.Neta-nyahu nenoras padaryti nuolaidųpalestiniečiams stumia Izraelį į dip-lomatinę izoliaciją.

“Izraelis nežino, kas yra geriau-sia jo interesams”, - citavo B.Obamąvienas Baltųjų rūmų apžvalginin-kas. B.Netanyahu atsikirto: “Kapi-tuliuoti būtų be galo paprasta... Ga-lėčiau grįžti prie neapginamų sienų,padalyti Jeruzalę ir prisileisti “Ha-mas” per 400 metrų nuo savo na-

mų. Tačiau turiu tvirtai ginti mūsųgyvybinius interesus, net jei tai ne-populiaru. Toks yra ministro pir-mininko darbas.”

Pražūtingas keliasTačiau Izraelyje yra ir kitaip ma-

nančių žmonių. Kai kurie baimina-si, kad jų valstybės egzistencijai galiiškilti pavojus, jei ji nepasieks taikossu palestiniečiais. Tolesnė okupacijagali paversti Izraelį apartheido tipošalimi, kurioje žydų mažuma valdys

arabų daugumą. Kaidaise toks argu-mentas Izraelyje buvo laikomas itinradikaliu, bet dabar su tuo sutinkadaugelis. Tokio požiūrio laikosi irbuvusi Izraelio užsienio reikalų mi-nistrė Tzipi Livni, prieš ketverius me-tus vadovavusi taikos deryboms supalestiniečiais, o dabar įsteigusi nau-ją partiją, kurios svarbiausias tikslas -taikos susitarimas.

“B.Netanyahu veda mus į Izrae-lio valstybės pabaigą”, - neseniai pa-sakė T.Livni. B.Netanyahu irgi atsi-

liepė sakydamas: “Nesu už dvitau-tę valstybę. Turime surasti sprendi-mą. Nenoriu valdyti palestiniečių irnenoriu, kad jie mus valdytų arbakeltų grėsmę mūsų egzistencijai.”

Pasigirdus kalboms, kad B.Neta-nyahu gali pasikviesti į savo koali-ciją centristus, T.Livni reagavo:“Nesėdėsiu vyriausybėje, kuri ne-mėgins išeiti iš aklavietės.”

Jaučiasi antrarūšiaiTai, kad B.Netanyahu grįžta val-

dyti dar vienai kadencijai, kelia ne-viltį palestiniečiams. Jie bijo, jogambicingi B.Netanyahu planai darketverius metus statyti nausėdijasužmuš jų svajonę turėti nepriklau-somą valstybę.

Jokio entuziazmo dėl rinkimų ne-rodo ir Izraelio arabai. Kitaip nei pa-lestiniečiai Vakarų Krante bei GazosRuože, jie turi piliečių teises, naudo-jasi socialine sistema ir gali balsuoti,tačiau yra skurdesni ir mažiau išsila-vinę nei Izraelio žydai, jaučiasi diskri-minuojami darbe ir laikomi antrarū-šiais piliečiais. “Mums integracija nėrapasirinkimas, ji - privaloma. Kalbamehebrajiškai, gyvename su Izraelio vė-liavomis, bet galiausiai jie mums nieka-da neištiesia rankos”, - savo požiūrį at-skleidė vienas advokatas iš Nazareto,didžiausio arabų miesto Izraelyje.

Izraelio arabų partijas drasko ideo-loginiai skirtumai ir asmeninės ambi-cijos, o tai palieka jas Izraelio politikosparaštėse. Ligšioliniame parlamentearabų partijos turėjo tik 11 vietų.•AP, “The Daily Beast”, LŽ

Rinkimai Izraelyje: toli nuo kelio į taiką

B.Netanyahu - tikėtino rinkimų nugalėtojo - plakatai dengia Jeruzalės senamiesčio sienas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Tolesnė okupacija gali paversti Izraelį apartheido tipo šalimi, kurioje žydų mažuma

valdys arabų daugumą.

2013 01 22Lietuvos žinios8 Pasaulis

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Vakar Vašingtone dalyvaujantkone milijonui žiūrovų BarackasObama buvo prisaikdintas antra-jai kadencijai. Nors ši ceremonijanebuvo tokia pompastiška kaippirmoji, ją taip pat pasistengtapadaryti įsimintiną, o nuo šian-dien prezidentui teks stengtis,kad būtų ištesėti rinkėjams duotipažadai.

“Šaunuolis, tėti. Nesusimovei”, - pa-sakė B.Obamos duktė Sasha, kai tėvas jąapkabino sausio 20 dieną davęs priesai-ką Baltųjų rūmų Mėlynojoje salėje. Ta-pęs antruoju JAV prezidentu (po Frank-lino Delano Roosevelto), kuris prisiekėnet 4 kartus, B.Obama galės tęsti per pir-mąją kadenciją pradėtus darbus ir nebusatšaukta tai, ką jis laiko savo didžiausiaislaimėjimais. Jo įvykdytą sveikatos apsau-gos reformą ir įvestą Volstrito reguliavi-mo režimą konkurentas respublikonasMittas Romney buvo pažadėjęs atšauk-ti jau pirmąją prezidentavimo dieną.B.Obama pelnytai gali didžiuotis, kadnepasidavė respublikonų, o ir didelėsdalies amerikiečių spaudimui tai pada-ryti, nors dėl to net galėjo pralaimėti pre-zidento rinkimus.

B.Obama antrajai kadencijai pats iš-sikėlė 4 prioritetinius uždavinius: su-mažinti biudžeto deficitą ir valstybėsskolą, peržiūrėti mokesčius didinimokryptimi, pasiekti, kad būtų pakeistasimigracijos įstatymas ir sumažinta Jung-tinių Valstijų priklausomybė nuo užsie-nio naftos.

Šiuo metu Amerikoje labiausiai ap-tarinėjamas klausimas - kaip preziden-tui per antrąją kadenciją seksis rastibendrą kalbą su Kongresu, kuriam va-kar sakydamas inauguracinę kalbą antKapitolijaus laiptų atsuko nugarą. Ta-čiau nelengva bus ir Kongresui, kuriopopuliarumas tarp amerikiečių dėl nuo-latinių konfliktų su prezidentu žemaskaip niekada.

B.Obama gali didžiuotis, kad antrajaikadencijai buvo išrinktas tuo metu, kaišalyje yra nepaprastai sudėtinga ekono-minė situacija. Tai, kad amerikiečiai darkartą išreiškė pasitikėjimą pirmajam pre-zidentu tapusiam juodaodžiui, ne tik su-teikia B.Obamai galimybę tęsti pradėtusdarbus, bet ir leidžia elgtis daug agresy-viau siekiant įgyvendinti savo tikslus.Virš jo galvos jau nekabos grėsmė atei-tyje pralaimėti rinkimus, nes trečia ka-dencija paprasčiausiai negalima.

Be to, B.Obama jaučiasi stipresnis,nes per pirmąją kadenciją daug ko iš-moko, užsigrūdino mūšiuose su respub-likonais dėl sveikatos apsaugos reformosir ginčuose dėl šalies ekonominio atsiga-vimo. Prezidentas, kaip kartą pats sakė,

tapo “vyresnis” - tai liudija jo žilstelėjęsmilkiniai - ir “šiek tiek protingesnis”.

Tačiau antrąją kadenciją B.Obamapradeda smarkiai pasidalijusioje Ame-rikoje ir respublikonams turint daugumąAtstovų rūmuose. Iš karto po inaugura-cijos jam teks tęsti labai sunkias derybassu Kongresu dėl “fiskalinio skardžio” sie-kiant, kad būtų leista padidinti mokes-čius ir sumažinti išlaidas ne tik Pentago-nui, bet ir socialinėms programoms. Kaikurių ekonomistų nuomone, šios prie-monės vėl gali nublokšti šalį atgal į rece-siją. Nuo to, kaip bus įveiktas “fiskalinisskardis”, gali priklausyti visa B.Obamosantrosios kadencijos Baltuosiuose rū-muose sėkmė.

Siekis sumažinti deficitą ir valstybėsskolas - tai užprogramuotas konfliktas surespublikonų dominuojamu Kongresu,turinčiu kitokią nuomonę dėl to, kaiptai reikia daryti, ir nesutinkančiu, kadbūtų padidinti mokesčiai tiems, kurieper metus uždirba daugiau kaip 250

tūkst. dolerių. Nors B.Obama teigia esąspasirengęs kompromisui su respubliko-nais, padidinti mokesčiai gali tapti dide-liu šoku vidurinei klasei ir turėti neigia-mų pasekmių vartojimui. Bandantįveikti “fiskalinį skardį” B.Obamai taippat teks sugalvoti, kaip atsispirti jo svei-

katos apsaugos reformos ir socialiniosaugumo programų mestam iššūkiui,nes jos reikalauja vis daugiau pinigų.

B.Obamai teks pagaliau padaryti irtai, ką jis pažadėjo dar 2008 metais, -“sutvarkyti imigracijos sistemą”, t. y.atlikti reformą, kurios tikisi milijonaiimigrantų, dešimtmečiais nelegaliaigyvenančių Jungtinėse Valstijose. To išprezidento laukia ispanakalbiai ameri-

kiečiai, balsavę už jį lapkričio 6 dieną ir,galima sakyti, užtikrinę jam pergalę ne-apsisprendusiose valstijose.

Iš 2008 metais duotų pažadų liko ne-tesėtas ir pažadas “išsivaduoti iš užsienionaftos priklausomybės”, kuri pastaruo-sius 10 metų vis didėjo. Sumažinti ener-

getinę priklausomybę žadėjo visi pasta-rojo meto prezidentai pradedantRichardu Nixonu. Vakar antrą kartą iš-kilmingai prisaikdintas Baltųjų rūmųšeimininkas tikisi, kad Jungtinėms Vals-tijoms tai pavyks padaryti iki šio dešimt-mečio pabaigos.

Dar B.Obamai teks spręsti, ką darytisu Iranu ir ar pasiduoti Europos ragini-mui imtis griežtesnių sankcijų prieš Ki-

niją. Vargu ar Jungtinės Valstijos liksnuošalyje, jei plėsis prancūzų pradėtakova su islamistais Malyje.

Pastaraisiais dešimtmečiais antro-ji kadencija buvo labai nelengva vi-siems JAV prezidentams - per ją jieprarasdavo savo populiarumą. Perantrąją George’o W.Busho kadenci-ją amerikiečiai nusisuko nuo karoIrake ir apkaltino jo administracijąnesugebėjimu kovoti su tragiškomisuragano Katrina pasekmėmis. BilloClintono antrąją kadenciją apkarti-no jo romanas su Monica Lewinsky,o Ronaldo Reagano populiarumą la-bai sumenkino vadinamasis “Irano-kontros” skandalas, kilęs paaiškėjus,kad buvo pardavinėjami ginklai Ira-nui ir Nikaragvos kontrrevoliucio-nieriams (kontroms). Vis dėlto isto-rija įtakingiausiais vadina tik tuos JAVprezidentus, kurie Baltuosiuose rū-muose išbuvo ne ketverius, o aštuo-nerius metus. •

Prezidentas pradėjo antrąkadenciją

B.Obama tęs darbus. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Istorija įtakingiausiais vadina tik tuos JAV prezidentus, kurie Baltuosiuose rūmuose išbuvo ne ketverius, o aštuonerius metus.

NIEKAS NESUPRATO POPIEŽIAUSBenediktas XVI savo pirmąją žinutęsocialiniame tinkle “Twitter” paskel-bė lotyniškai siekdamas atgaivintioficialią Katalikų bažnyčios kalbą.“Unitati christifidelium integre stu-dentes quid iubet Dominus? Oraresemper, iustitiam factitare, amareprobitatem, humiles Secum ambula-re”, - parašė pontifikas. Daugelį“Twitter” vartotojų šis pranešimassuglumino. “Benny, niekas nė žodžionesupranta lotyniškai!” - atsiliepėvienas jų. Šventojo Tėvo žinutė reiš-kia: “Ką Viešpats liepia trokštantiemsvisų ištikimųjų Kristui vienybės? Vi-sada melstis, elgtis teisingai, mylėti

sąžiningumą, nuolankiai eiti su Juo.”Vatikanas, kuriame lotynų kalbą gali-ma pasirinkti netgi bankomatuose,yra viena iš paskutinių tvirtovių, išti-kimų kalbai, kuri davė pradžią ispa-nų, portugalų, prancūzų, italų ir ru-munų kalboms. Tik kiek daugiau nei5 tūkst. sekėjų turinti Benedikto XVIsvetainė lotynų kalba yra mažiausiaipopuliari iš jo aštuonių “Twitter” pa-skyrų, per kurias Šventasis Tėvasbendrauja su daugiau nei 2 mln. se-kėjų. Pontifikas taip pat skelbia žinu-tes arabų ir gimtąja vokiečių kalba.Benedikto “Twitter” paskyros pava-dinimas “Pontifex” reiškia “tiltų sta-tytojas” - tai senovinis aukštųjų dva-sininkų titulas, anksčiau taikytasRomos imperatoriams.

SKAIČIUOJA AUKAS

Manoma, kad per įkaitų dramą Al-žyre žuvo mažiausiai 48 įkaitai, taippat nukauti 32 pagrobėjai - iš viso80 aukų, tačiau šis skaičius dar galididėti. Alžyro kariams pavyko su-čiupti 5 įkaitų grobikus atokiojedujų verslovėje, kurią užpuolikailaikė užgrobę keturias paras. Vy-riausybės stengiasi sužinoti savodingusių piliečių likimą, aiškėjadaugiau detalių po galutinio spe-cialiųjų pajėgų šturmo prieš isla-mistus, kurie paėmė įkaitais šimtusžmonių ir reikalavo nutrauktiPrancūzijos karinę intervencijąMalyje. Tuo metu internete šios di-delio masto įkaitų grobimo opera-

cijos sumanytojas Mokhtaras Bel-mokhtaras paskelbė, kad atakąįvykdė 40 kovotojų iš musulmoniš-kų ir Europos šalių. Jo grupuotė,palaikanti ryšius su tarptautiniu“Al-Qaedos” teroristų tinklu, pa-grasino smogti šalims, kurios pade-da kovoti su islamistais Malyje.

SUIMTAS ŠAUDĘS PAAUGLYSJAV pietvakarinėje Naujosios Meksi-kos valstijoje suimtas paauglys, apkal-tintas 5 žmonių, kurių trys buvo vai-kai, nužudymu per išpuolį naudojantkovinį automatą. Šeštadienį atvykę įvieną namą Albukerkės mieste parei-

gūnai rado kulkomis suvarpytus vyroir moters, taip pat dviejų mergaičių irberniuko kūnus bei daug šaunamųjųginklų, tarp jų kovinį automatą. Suim-tam paaugliui pateikti kaltinimai dėldviejų žmonių nužudymo ir “smurtoprieš vaikus, pasibaigusio mirtimi”.Įtariamojo ir aukų amžius neskel-biamas. Išpuolis įvykdytas praėjuskelioms dienoms, kai JAV preziden-tas Barackas Obama pareiškė keti-nantis imtis priemonių pažabotiginkluotą smurtą šalyje po praeitomėnesio šaudynių pradinėje mo-kykloje Niutaune, Konektikute, kurbuvo nušauta 20 pradinukų ir 6suaugusieji.

BNS, LŽ

Trumpai

Verslas 92013 01 22Lietuvos žinios

ARVYDAS JOCKUS

Po krizės įmonės rečiau taikoDarbo kodekse numatytą trijųmėnesių bandomąjį laikotarpįįdarbinamam specialistui, tačiau kandidatų atranka dabar ilgesnė.

Įmonėse šiuo metu dirba kur kasmažiau darbuotojų nei prieš penke-rius metus, todėl likusiųjų vertė gero-kai padidėjo, o naujokams tenkaįveikti ne tik dalykinių, bet ir asme-ninių savybių testą. Šiandien vienassvarbiausių kandidatams keliamųreikalavimų - lengvai pritapti priekolektyvo ir įmonės kultūros. Bend-rovės vilioja darbuotojus ir stengiasiišlaikyti turimus įvairiomis nefinan-sinėmis skatinimo programomis.

Ilgiau ir atsakingiau renkasiTelekomunikacijų bendrovė “Bi-

tė Lietuva” šiemet atsisakė naujųdarbuotojų bandomojo laikotarpio.Su jais iš karto pasirašoma neter-minuota darbo sutartis.

Anksčiau kiekvienam naujam į “Bi-tę” priimtam žmogui būdavo taiko-mas 3 mėnesių bandomasis laikotar-pis. Per tą laiką bendrovė įsitikindavo,ar darbuotojas tikrai tinkamas. Tačiaupraėjusiais metais įmonė po bando-mojo laikotarpio atsisveikino vos sukeliais žmonėmis, neatitikusiais lūkes-čių. “Dabar siekiame jau per atrankąparinkti tik pačius tinkamiausius dar-buotojus ir išlaikyti juos kuo ilgiau.Tad nuo šių metų vadovaujamės nes-tandartiniu sprendimu - netaikomebandomojo laikotarpio”, - LŽ sakėChrisas Robbinsas, UAB “Bitė Lietu-va” generalinis direktorius.

Anot jo, ateinantys dirbti naujižmonės nuo pat pirmos dienos turitokias pat teises kaip darbuotojai, pe-rėję bandomąjį laikotarpį. “Dėl to at-rankos procesas užtrunka šiek tiekilgiau, bet mūsų pasirinkti žmonės -patys tinkamiausi, atitinkantys mū-sų vertybes”, - teigė įmonės vadovas.

Būsimo darbuotojo požiūris į dar-bą ir elgesys nustatomas įdarbinimoprocesu. “Manome, kad neteisingaįdarbinti žmogų greitai ir “tik dėl pa-bandymo”. Tai netgi kvaila. Įsipa-reigojame savo komandos nariams,kad atrinkdami geriausius kandida-tus dirbsime daug ir ilgai, kad laiky-simės principo “priimti lėtai, atleis-

ti greitai”, o darbuotojai mūsų ko-mandos dalimi taps nuo pat pirmosjų darbo dienos”, - aiškino įmonėsfilosofiją Ch.Robbinsas. Tinkamiau-siam kolegai pasirinkti bendrovėskiria maždaug vieną mėnesį, o svar-biausias kandidatų atrankos kriteri-jus - “būti “Bitės” žmogumi”.

Konkuruoja globalioje rinkojeTelekomunikacijų bendrovių ats-

tovai tvirtina, kad darbo rinka infor-macinių technologijų (IT) sektoriu-je šiuo metu yra viena sudėtingiausių,o telekomunikacijų sritis - tradiciš-kai labai konkurencinga.

“Geri IT specialistai jau senokaidalyvauja ne vietinėje, o globaliojedarbo rinkoje, todėl Lietuvoje dir-bančioms kompanijoms darosi vis

sunkiau rasti ir išlaikyti gerus pro-gramuotojus, sistemų administra-torius bei kitus IT specialistus. TEOšiuo atveju - ne išimtis”, - LŽ pasa-kojo TEO LT Personalo skyriausdirektorius Edis Kasperavičius.

Dalis darbuotojų migruoja tarptelekomunikacijų bendrovių, tačiau

joms daugiau rūpesčių kelia ne tai,o migracija tarp IT ir telekomuni-kacijų įmonių. “TEO darbuotojųkaita palyginti nedidelė. Viena ver-tus, tai būdinga telekomams, kitavertus, stengiamės išlaikyti specia-listus”, - kalbėjo E.Kasperavičius.

Jaunimas, pasak jo, apskritai ma-žiau prisirišęs prie konkrečių įmo-nių, labiau - prie profesinių ar kitųbendruomenių. Su konkurentais dar-bo rinkoje TEO nesistengia varžytisatlyginimais, o siūlo lavinimosi ir kar-jeros galimybes, šiuolaikinę darboaplinką, vadybą, nefinansinius prie-dus, pavyzdžiui, papildomą sveika-tos draudimą. “Didžioji dalis TEOspecialistų dirba čia daug metų. Įmo-nė daugeliui užtikrina karjeros gali-mybes. Nemažai vidurinio ir aukš-čiausiojo lygio vadovų yra padarękarjerą pačioje bendrovėje. Manau,išlaikyti gerus darbuotojus kur kasefektyviau, nei ieškoti naujų, todėl įtai ir dedame daug pastangų”, - dės-tė E.Kasperavičius.

Leidžia dirbti namieTelekomunikacijų bendrovės “Om-

nitel” personalo vadovė Živilė Valei-šienė pripažino, kad įvairių darbuoto-jų ieškoma nuolat. Aktyviausia žmoniųkaita vyksta Klientų aptarnavimo cent-re, kuriame dirba daug studentų, -jiems patogu derinti studijas ir darbą.Vėliau, baigę mokslus, neretas jų kei-čia pareigas įmonėje.

Ž.Valeišienės nuomone, Lietu-voje tikrai galima rasti darbuotojų.“Kartais paieškos gali užtrukti ir il-gėliau, tačiau mes savo principamsnenusileidžiame ir ieškome, kolrandame tinkamiausią”, - pabrėžė

pašnekovė. Labiausiai, anot jos,trūksta gerų darbuotojų - tokių, ku-rių vertybės, požiūris į klientą ir at-sakomybę atitinka įmonės kultūrą.

“Omnitel” motyvuoja darbuoto-jus gerovės programomis, tarkime,sveikatos draudimu. Bendrovė taippat stengiasi atsižvelgti į jų poreikįderinti šeimą, darbą ir laisvalaikį.Todėl “Omnitel” darbuotojai kaikuriuos darbus gali atlikti nuotoli-niu būdu, pavyzdžiui, iš namų. “Taileidžia lanksčiau derinti darbą sulaisvalaikiu, daugiau laiko praleistisu šeima, dirbti slaugant sergančiusvaikus ar šeimos narį ir neimti ne-darbingumo pažymėjimo”, - nuo-tolinio darbo pranašumus įvardijo“Omnitel” personalo vadovė.

Šalių susitarimo reikalasKaip LŽ pasakojo Valstybinės darbo

inspekcijos Komunikacijos skyriaus va-dovė Gabrielė Banaitytė, priimantžmogų į darbą šalių sutarimu galima,bet neprivaloma, nustatyti ne ilgesnįnei 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Iš-bandymo laikotarpis, anot jos, negalibūti taikomas asmeniui iki aštuonioli-kos metų, darbuotojui, kuris paskiria-mas konkurso arba rinkimų tvarka,taip pat žmogui, išlaikiusiam kvalifika-cinius egzaminus konkrečioms parei-goms eiti arba darbdavių susitarimuperkeltam dirbti į kitą darbovietę. “Ne-gausi teisminė praktika leidžia konsta-tuoti, kad esant nepatenkinamiemsbandymo rezultatams pareiga įrodyti,kodėl darbuotojas netinka vienokiamar kitokiam darbui, tenka darbdaviui.Jis privalo supažindinti darbuotoją sunepatenkinamo išbandymo rezultataisir nurodyti konkrečias priežastis, ko-dėl žmogus netiko. Jei šio fakto neįro-doma teisme, darbuotojas grąžinamasį darbą”, - aiškino pareigūnė.•

Įsidarbina sunkiau, bet dirba ramiau

Ch.Robbinsas: “Manome, kad neteisinga įdarbinti žmogų greitai ir “tik dėl pabandymo”. Tai netgi kvaila.”LŽ archyvo nuotraukos

KOMENTARAS

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:- Kai vyko ekspansyvi ekonomikosplėtra ir darbuotojų pasiūla buvo labaididelė, bandomuoju laikotarpiu buvogalima eksperimentuoti. Bet per krizędaugelis įmonių gerokai sumažinodarbuotojų skaičių. Kiekvienas likęs

žmogus tapo vertingesnis. Be to, dabar ateinančiųjų dirbti kvalifika-cija gerokai aukštesnė, nei buvo prieš krizę.Kita vertus, šiandien labai mažai žmonių atkrenta po bandomojolaikotarpio, nes vadovai atsakingiau renkasi darbuotojus. Nebemąstotaip: “Perleisime šimtą žmonių, pažiūrėsime, kuris ko vertas...” Tai-kyti tokį metodą per brangiai kainuoja.Visai atsisakyti bandomojo laikotarpio, manau, būtų neprotinga. Kasnori, tegul jį skiria. Tačiau psichologiškai žmogus tikrai geriau jaučia-si, kai nesibaimina, kad galbūt kam nors neįtiks ar dėl kitų priežasčiųbus atleistas. Tuo metu atsakingai darbuotoją pasirinkusiam vadovuinereikia jaudintis, kad bus sunku atleisti, jeigu naujokas neįtiks. Šiais laikais lengva surinkti informaciją apie kandidatą - užtenka pa-skambinti į buvusią darbovietę. Be to, dabar svarbios darosi ne tiekdalykinės, kiek asmeninės savybės: gebėjimas komunikuoti su kitaiskolektyvo nariais, žmogaus požiūris į gyvenimą. Darbdavys ieško il-galaikių santykių su darbuotojais. Todėl asmeninės savybės tampasvarbesnės nei kvalifikacija - ją visada galima įgyti. O bendrieji gebė-jimai labai greitai atsiskleidžia kalbantis su kandidatu. Nėra taip pa-prasta apsimesti. Personalo specialistai tai iš karto pastebi.

SKAIČIAILietuvos įmonėse 2012-aisiaisįdarbinta 21,7 tūkst. darbuotojų -1,8 proc. daugiau nei 2011 me-tais. Pernai darbuotojų skaičiusaugo lėčiau nei 2011 metais, kaijis padidėjo 3,6 procento.2012-aisiais labiausiai darbuo-tojų padaugėjo pramonėje - 2,6tūkst. (arba 1,4 proc.) ir preky-boje - 2,5 tūkst. (1,1 proc.).2013 metų pradžioje stambūsdarbdaviai, kurie turi daugiaukaip 250 darbuotojų, buvoįdarbinę 28,4 proc. visų Lietu-vos darbuotojų.Vidutinio dydžio įmonėse (per50 žmonių) dirbo 29,4 proc.,mažose (per 10) - 24,7 proc., osmulkiose (iki 10 žmonių) - 17,6proc. visų šalies darbuotojų.Iš viso šių metų pradžioje 92,1tūkst. įmonių buvo įdarbinta1,257 mln. žmonių.

Šaltinis: “Creditreform Lietuva”

E.Kasperavičius: “Lietuvoje dirbančioms kompanijoms darosi vis sudėtingiau rasti ir

išlaikyti gerus programuotojus, sistemų administratorius bei kitus IT specialistus.”

2013 01 22Lietuvos žinios10 Verslas

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5913 | +0,5055%

1 Australijos doleris 2,7246 +0,4771%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9923 +0,5648%

1 Kanados doleris 2,6145 +0,1377%

1 Šveicarijos frankas 2,7776 +0,8821%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1650 +0,4058%

10 Čekijos kronų 1,3494 +0,1186%

10 Danijos kronų 4,6269 +0,0043%

1 DB svaras sterlingų 4,1146 -0,1701%

100 Vengrijos forintų 1,1784 -0,2461%

100 Islandijos kronų 2,0186 +0,5251%

100 Japonijos jenų 2,8916 +0,9510%

100 Kazachstano tengių 1,7193 +0,5235%

1 Latvijos latas 4,9500 +0,0121%

10 Moldovos lėjų 2,1398 +0,5468%

10 Norvegijos kronų 4,6299 +0,0151%

10 Lenkijos zlotų 8,2969 -0,9811%

100 Rusijos rublių 8,5543 +0,2034%

10 Švedijos kronų 3,9800 +0,2638%

1 Turkijos naujoji lira 1,4715 +0,1359%

10 Ukrainos grivinų 3,1893 +0,5079%

2013 01 22, LB

TrumpaiNAUJA DUJŲ BIRŽAVakar pradėjo veikti bendrovės “Lie-tuvos dujos” ir Suomijos gamtiniųdujų kompanijos “Gasum” įsteigtabendra gamtinių dujų birža “GETBaltic”. Jos pirma oficiali prekybossesija prasidėjo 10 val. ir truko iki 14valandos. “GET Baltic” tinklalapyjeskelbiama, kad siūloma parduoti 450tūkst. kubų dujų po 1336 litus už 1tūkst. kub. metrų, tačiau sandoriokol kas nesudaryta. “GET Baltic” va-dovas Haroldas Nausėda pernaigruodžio pabaigoje teigė, jog dėl pre-kybos biržoje tariamasi su šilumostiekėjais - “Vilniaus energija”, “Kau-no energija”. Pirmaisiais biržos veik-los metais planuojama pasiekti apie80 mln. kub. metrų dujų apyvartą.

SKRAIDĖ DAUGIAU

Į Lietuvos oro uostus pernai atvykoir iš jų išvyko 3,167 mln. keleivių -17,6 proc. daugiau negu 2011 metais.Tačiau gruodį, palyginti su 2011-ųjųgruodžiu, į šalies oro uostus atskri-dusių ir iš jų išskridusių žmonių skai-čius sumažėjo 1,1 proc. - iki 213,4tūkstančio. Tokius duomenis pateikėStatistikos departamentas. Daugiau-sia keleivių pernai skrido iš Di-džiosios Britanijos ir į ją (719,6 tūkst.,arba 22,7 proc. visų žmonių), į Vo-kietiją (348,3 tūkst., arba 11 proc.).

LŽ, BNS

ARVYDAS JOCKUS

Praėjusių metų gruodžio mėnesį pasiekusi rekordines žemumas Europos tarpbanki-nės rinkos palūkanų norma(“Euribor”) pradėjo augti. Jeigu ši tendencija išsilaikys,pradės kilti ir įmokos už euraispaimtas paskolas.

Prasidėjęs “Euribor” kilimas dau-giausia siejamas su finansų rinkose pa-plitusia nuomone, kad Europos cent-rinis bankas (ECB) persigalvos ir šiųmetų viduryje nesumažins euro bazi-nės palūkanų normos iki naujos že-miausios ribos (dabar ji siekia 0,75proc.). ECB nustatoma bazinė palū-kanų norma, už kurią ECB skolinakomerciniams bankams, pastarie-siems už šias paskolas įkeičiant ver-tybinius popierius.

Taip pat spėjama, kad euro zonosbankai išmokės ECB maždaug 300mlrd. eurų. Tai yra dalis lėšų, išduo-tų pagal beprecedentę ilgalaikę refi-nansavimo programą. Iš viso pagalšią programą finansų įstaigos pasis-kolino iš ECB daugiau kaip trilijo-ną eurų.

Šiame fone trijų mėnesių “Euri-bor” sausio 18 dieną pakilo iki 0,209procento. Tai aukščiausias palūkanųnormos lygis nuo 2012 metų gruo-džio 11 dienos, kai “Euribor” buvokritusi iki rekordiškai žemo lygio -0,181 procento. Tačiau ir dabartinis“Euribor” lygis yra labai žemas. Šešiųmėnesių ir metų palūkanų normospraėjusį penktadienį siekė atitinka-mai 0,351 ir 0,587 procento.

Neleis įsibėgėti infliacijaiVilniaus universiteto Tarptautinių

santykių ir politikos mokslų institu-to profesorius Jonas Čičinskas spėja,kad ECB bazinės palūkanų normosartimiausiu metu nemažins. “Europalabai baiminasi infliacijos ir ECB taippat ne kartą aiškino, kad 0,75 proc.norma yra nepaprastai žema. Regis,ECB sunkiai įsivaizduoja, kad sektųAmerika ir dar labiau ją mažintų, pa-vyzdžiui, iki 0,5 procento. ECB turivienintelę funkciją - užtikrinti pinigųperkamosios galios pastovumą, taiyra visomis išgalėmis stabdyti inflia-ciją. Makroekonomikos procesai for-

maliai ECB neturėtų rūpėti. Prancū-zija visada prikiša, kad ECB turėtųrūpėti ir kiti dalykai, bet ECB tiesiogvykdo funkcijas, kurios jam paves-tos”, - aiškino J.Čičinskas.

Profesoriaus teigimu, ECB mano,kad dabartinė bazinė palūkanų nor-ma yra labai liberali, užtikrina pigiuskreditus ir toliau žengti būtų pavo-jinga, nes tai galėtų paskatinti inflia-ciją. “Dar neseniai euro zona ir visaEuropos Sąjunga turėjo problemų dėlinfliacijos. Buvo laikotarpių (mėnesiųir ketvirčių), kai ji siekė net 2,5 pro-cento. Tai jau rodo, kad ECB nesusi-doroja su savo pareigomis. Nes ofi-cialiai ECB turi siekti, kad tikslinėinfliacija euro zonoje svyruotų apie2 proc., bet šios ribos neviršytų”, - tei-gė J.Čičinskas.

Didėtų įmokos už paskolas“Euribor” - vidutinės Europos tarp-

bankinės rinkos palūkanų normos, ku-riomis bankai pageidauja ir yra pasi-rengę paskolinti lėšų eurais kitiemsbankams. “Kai “Euribor” bazinė pa-lūkanų norma mažėja, komerciniai

bankai drąsiau skolina savo ištekliusvieni kitiems, ir priešingai - kai “Euri-bor” kyla, palūkanos didėja, bankaisunkiau skolina, o kartu priversti bū-ti atsargesni skolindami verslui ir gy-ventojams. Tai sumažina ekonomikosdinamizmą. Kai pinigai brangesni, kaikam tenka atsisakyti skolintis, inves-tuoti, pirkti”, - teigė profesorius J.Či-činskas.

Tiek Lietuvos įmonės, tiek gyvento-jai apie 70 proc. visų paskolų yra pa-ėmę eurais, o likusią dalį - litais. Lie-tuvos banko duomenimis, eurais sukintamomis palūkanomis, priklau-sančiomis nuo “Euribor”, Lietuvojeyra paimta maždaug trys ketvirtadaliaivisų būsto paskolų.

Kreditoriams, kurie skolinasi užkintamas palūkanas eurais, “Euribor”padidėjimas galėtų padidinti kasmė-nesines įmokas.

Pasirinkus kintamas palūkanas,svyravimai gali būti dažnesni (nelygupasirinktas terminas), tačiau jos būnamažesnės nei fiksuotos. Klientas, pa-

sirinkęs tokias palūkanas, greičiau pa-junta įmokos sumažėjimą palūkanųnormai nukritus, tačiau taip pat jisgreičiau pajunta ir palūkanų padidė-jimą, kai palūkanų normos kyla.

Komerciniai bankai skaičiuoja, kadpaskolos palūkanų padidėjimas 1

proc. punktu lemia, jog įmoka už 100tūkst. litų kreditą, paimtą 20-iai metų,padidės maždaug 50 litų.

Sąstingio metas Euro zonoje, pasak J.Čičinsko, šiuo

metu vyrauja laukimo nuotaikos. “Irapžvalgininkai, ir ECB savo mėnesi-niuose biuleteniuose vis rašo, kad sąs-tingis tęsiasi, kad dar daug netikrumo.Todėl niekas nedrįsta ką nors katego-riškiau pasakyti apie perspektyvas.Neaiškumų kyla dėl Ispanijos bankųir euro zonos padėties, JAV biudžetodeficito ir dolerio kurso perspektyvų,Kinijos ekonomikos - ar ji pradės lė-tėti, ir dėl to Kinija mažiau pirks bei in-vestuos į Europą ir Ameriką. Neaiš-ku, ar energetikos ištekliai pigs, arbrangs. Visi šie neaiškumai neleidžiadaryti tikslesnių prognozių. Aiškiaimatyti ekonomikos sąstingis, bet kasįdomiausia (ir kas rečiau pasitaiko),apžvalgininkų, analitikų mintyse - ir-gi sąstingis”, - komentavo profesoriusJ.Čičinskas.•

J.Čičinskas: “ECB turi vienintelę funkciją - užtikrintipinigų perkamosios galios pastovumą, tai yra

visomis išgalėmis stabdyti infliaciją.”

Paskolos eurais pasiruošusios brangti

J.Čičinskas pastebi sąstingį ne tik euro zonos ekonomikoje, bet ir ana-litikų mintyse. / LŽ archyvo nuotraukos

Trasa 112013 01 22Lietuvos žinios

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Jeigu apie naujų lengvųjų auto-mobilių patikimumą spręstumevien iš privalomosios valstybinėstechninės apžiūros duomenų,gali pasirodyti, kad 2009 metaispagamintos mašinos maždaugketvirtadaliu patikimesnės neitos, kurios nuo konvejerio nurie-dėjo 2006-aisiais ar anksčiau.Tikrovėje padėtis greičiausiai yra priešinga.

Anot techninės apžiūros įmoniųasociacijos “Transeksta”, vos prieštrejus metus privalomąją valstybi-nę techninę apžiūrą iš pirmo kartoperėjo (priklausomai nuo markės)51,1-83,1 proc. naujų automobiliųnuo bendro į techninę apžiūrą at-varytų technikos priemonių skai-čiaus. Naujos mašinos pirmąkartpatikrinti pristatomos praėjus dve-jiems metams nuo jų įsigijimo, tadjos buvo pagamintos 2006-aisiais.

Tačiau techninės apžiūros cent-ruose tikrinant mašinas 2011 metaistarytum kas burtų lazdele būtų mos-telėjęs - apžiūras iš pirmo karto pe-rėjo nuo 73,95 iki 83,10 proc. 2008-aisiais pagamintų automobilių.

Iš dešimties “Transekstos” dien-raščiui LŽ pateiktų lengviausiai2011 metais techninę apžiūrą perė-jusių trejų metų naujų mašinų blo-giausią rezultatą parodė “Citroen” -pernai iš pirmo karto privalomosiostechninės apžiūros barjerą sugebė-jo įveikti 73,95 proc. prancūziškųmašinų. Blogiausiai ši markė pasi-rodė ir per 2009 metų apžiūras -tuomet kliūtį iš pirmo karto įveikėtik 51,10 proc. 2006-ųjų gamybos“Citroen”. Atitinkamai sumažėjo iroficialiai skelbiamų techninių trū-kumų skaičius vienam automobiliui- tarkim, vienam minėtos markėsprancūzų automobiliui jų skaičiussumenko nuo 4,52 iki 4,50.

Tarp kitų automobilių markių skir-tumai buvo mažesni, tačiau skaičiuo-damas juos vis tiek gali pamanyti, kad2008 metais pagaminti automobiliaiyra iki maždaug ketvirtadalio geres-ni nei tie, kurie nuo konvejerio nurie-dėjo 2006-aisiais ar dar anksčiau.

Pereina ir be lempučiųTačiau mitą apie vos per dvejus

metus smarkiai pagerėjusią naujų

automobilių kokybę paneigė Aud-rius Glėbus, asociacijos “Transeks-ta” direktoriaus pavaduotojas. Jisneslėpė, kad stulbinamą privalo-mųjų techninių apžiūrų pereina-mumo iš pirmo karto pagerėjimąlėmė anaiptol ne staiga šoktelėjusimašinų kokybė. Pasak A.Glėbaus,fiksuojamų naujų automobilių trū-kumų skaičių “Transekstos” atas-kaitose pagerino pakeistas normi-nis aktas.

“2010 metų balandį Susisiekimoministerija patvirtino “Techniniusmotorinių transporto priemonių irjų priekabų reikalavimų” pakeiti-mus, kuriais buvo šiek tiek pakeis-ta samprata, ką laikyti tvarkinga tech-nine priemone”, - dienraščiui LŽtvirtino vienas asociacijos vadovų.

Jau beveik dvejus metus auto-mobilis gali būti vertinamas kaiptechniškai tvarkingas, jeigu jame

aptinkami maži trūkumai. Pavyz-džiui, trūksta gesintuvo, avarinioženklo ar vaistinėlės, nešviečia vie-nas iš tolimųjų šviesų, gabaritų,stabdymo, atbulinės eigos, valsty-binio numerio žibintų, jeigu prie-kinių rūko žibintų pokrypis neati-tinka normų, yra nežymus skysčiųnuotėkis, kitaip tariant - nėra su-sidariusių lašų, aptikta kitų smul-kių trūkumų.

A.Glėbus sakė, kad techninės ap-žiūros kontrolierius automobilį galipripažinti techniškai tvarkingu nettuomet, kai aptinka ne vieną, o iškartkelis smulkius trūkumus. “Kontro-lierius įrašo juos į techninių rezul-tatų lentelę. Trūkumus privalu pa-šalinti kuo greičiau, kadangi įrašaslentelėje neatleidžia vairuotojo nuobaudų, gresiančių už važinėjimą te-chniškai netvarkinga mašina”, - tei-gė pašnekovas.

Pagerino rezultatus“Transekstos” direktoriaus pava-

duotojas pripažino, kad galbūt ne vi-si vairuotojai net ir praėjus dvejiemsmetams po reikalavimų pakeitimožino, kokių anksčiau galiojusių sąly-gų neprivalo vykdyti, kad sėkmingaiatliktų privalomąją techninę apžiūrą.Kartu A.Glėbus tikino, jog pakeiti-mai buvo padaryti dėl vairuotojų pa-togumo. “Reikalavimai buvo pako-reguoti, kad vairuotojui dėl mažosproblemėlės nereikėtų pakartotinaivažiuoti į privalomąją techninę ap-žiūrą. Juk mažus trūkumus vairuoto-jai gali be didesnio vargo pašalintipatys”, - teigė pašnekovas.

A.Glėbus neslėpė, kad reikalavi-mų pakeitimai atsispindi ir statisti-koje. “Pakeisti reikalavimai taiko-mi ne vien naujiems, bet ir seniemsautomobiliams. Todėl padaugėjomašinų, kurios privalomąją techni-nę apžiūrą atlieka iš pirmo karto.Ypač tai pasakytina apie iš dalies2010 ir 2011 metais techninę apžiū-rą perėjusius naujus automobilius,kadangi juose aptinkamos proble-mėlės dažniausiai susijusios su švie-

sos signalizacijos prietaisais. Tačiaušiems retai reikia didelio remonto -užtenka pakeisti lemputę, ir mašinagali važiuoti”, - sakė vienas “Tran-sekstos” vadovų.

Nauji automobiliai prastėjaLygindamas prieš trejus metus ir

anksčiau pagamintus automobilius,A.Glėbus buvo diplomatiškas. “Anks-tesnių metų ir naujų automobiliųbūklė daugmaž panaši, jei lygintumetas mašinas tuomet, kai jos pirmą kar-tą perėjo techninę apžiūrą”, - sakėasociacijos “Transeksta” direktoriauspavaduotojas.

Tiesa, LŽ šaltinis privalomosios tech-ninės apžiūros sistemoje nuosaikausA.Glėbaus požiūrio nepatvirtino.“Nauji automobiliai apskritai prastė-ja. Gamintojai iš jų mažiau kokybėsišspaudžia - labiau optimizuoja darbosąnaudas, taupo naudojamas medžia-gas, ir dėl to dabar išleidžiamos ma-šinos nėra tokios kokybiškos, kokiosbūdavo anksčiau tokių pat metų.Ypač tai pasakytina apie visiškai nau-jų automobilių pakabas, kur nuolatmažinamas patikimesnių metaliniųdetalių kiekis. Tačiau privalomųjų te-chninių apžiūrų statistikoje tas dalykasneatsispindi, kadangi šeimininkai au-tomobilių sugedusiomis pakabomis įtechninę apžiūrą nepristato”, - tvirti-no pašnekovas.•

Sėkmingas “Toyota” ir “Subaru”bendradarbiavimas paskatino ir kitus automobilių gamintojusartimai bendradarbiauti su konkurentų įmonėmis.

Vakar “Mazda” pranešė sutarusikurti bendrą modelį su “Fiat” koncer-nu. “Mazda Motor Corporation” ir“Fiat Group Automobiles S.p.A” vakarpasirašė sutartį dėl bendradarbiavimokuriant ir gaminant naują rodsterį. Ne-didelis, užpakalinių ratų varomas dvi-vietis sportinis automobilis bus gami-namas “Mazdos” fabrike Hirosimoje,bet iš jos išriedės pažymėtas dviem pre-kės ženklais. “Mazda” šį automobilįplanuoja pristatyti kaip naujos kartosMX-5, o “Fiat” koncernas dar nepra-nešė tikslaus modelio pavadinimo, betmanoma, kad tai bus vienas iš “AlfaRomeo” gamos automobilių.

Sutartis numato, kad nors bazėbus ir bendra, rodsterių išvaizda ir

techninės charakteristikos skirsis -bus atspindėta abiejų bendrovių filo-sofija ir požiūris į sportinius auto-mobilius. Juose taip pat bus montuo-jami skirtingi varikliai.

Automobilių gamintojus ieškotipartnerių paskatino “Toyotos” ir “Su-baru” bendradarbiavimo rezultatas -nedidelis sportinis automobilis, skir-tas nedideliam vartotojų būriui. Tokią

mašiną pagaminti vienai įmonei būtųbuvę labai brangu, tačiau kartu ją kū-rę ir skirtingais prekės ženklais pažy-mėję gamintojai sutaupė nemažai ga-mybos lėšų. Tiesa, bendro “Mazdos”ir “Fiat” produkto teks palūkėti, nesnaujas modelis Hirosimoje bus pradė-tas gaminti tik 2015 metais.•LŽ

Nuo šių metų elektromobiliaisulaukė dėmesio ir atnaujintoseKelių eismo taisyklėse.

Jas papildė trys su elektromobi-liais susiję ženklai, žymintys elekt-romobilių įkrovimo, jų bei kitųelektra varomų transporto priemo-nių stovėjimo vietas ir atvejus, kaikelio ženklai elektromobiliams ne-galioja. Vienas naujųjų ženklų -“Elektromobilių įkrovimo vieta”įrengtas ir Susisiekimo ministerijos(SM) vidiniame kieme šalia vei-kiančios elektromobilių krovimostotelės. SM atstovų manymu, įk-rovimo stotelės įrengimas minis-terijos darbuotojus ir svečius pa-skatins aktyviau naudotis elektravaromomis transporto priemonė-mis, domėtis žaliosiomis techno-logijomis, o šiuo pavyzdžiu seks irkitos įstaigos.•LŽ

Kontrolierius automobilį gali pripažinti techniškai tvarkingu net tuomet, kai aptinka

ne vieną, o iškart kelis smulkius trūkumus.

Į techninę apžiūrą - be vaistinėlės ir gesintuvo

Tik nedaug vairuotojų žino, kad menki trūkumai - ne kliūtis atlikti privalomąją techninę apžiūrą.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Kai kurių markių naujų automobilių,iš pirmo karto perėjusių techninę apžiūrą, skaičiaus pokyčiai (proc.)

Markė Techninę Iš pirmoapžiūrą kartoperėjo perėjo

2009 m.* techninęapžiūrą

2011 m.**

“Volkswagen” 65,39 80,86

“Toyota” 65,13 83,10

“Opel” 57,43 77,03

“Honda” 72,05 83,99

“Ford” 65,30 78,06

“Mazda” 61,02 82,85

“Citroen” 51,10 73,95

*2006 m. gaminti automobiliai - nuo bendro atvykusių į techninę apžiūrątos markės automobilių skaičiaus.**2008 m. gaminti automobiliai - nuo bendro atvykusių į techninę apžiūrątos markės automobilių skaičiaus.

Šaltinis: “Transeksta”

Elektromobiliai sulaukė pripažinimoRuošiasi gaminti “dvynius”

Taip atrodo oficialus elektromobiliųįkrovimo vietos ženklas.Susisiekimo ministerijos paveikslas

“Mazda MX-5” yra vienas populiariausių dviviečių automobilių - jų nuo1990 metų parduota daugiau nei milijonas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

2013 01 22Lietuvos žinios12 Kultūra

MINDAUGAS KLUSAS

Ne, nieko bendra su Stan-ley Kubricko “Švytėji-mu” ir šiurpiais vieš-bučio kilimais, kuriaisgrėsmingai žengia pa-

mišęs Jacko Nicholsono persona-žas, paroda neturi. Priešingai. Pa-staruoju metu F.Jakubauską užvaldėiš meno kūrinio sklindančios švie-sos idėja. Mišria technika išaustitekstilininko gobelenai spindi, vir-pa lyg erdvūs vitražai. Visai nesun-ku patikėti įspūdžiu, kad “Arkos”galerijoje atsirado daugiau langų.Žvelgiant į juos siela, regis, kyla irtaikosi išskristi kaip tas kinų paukš-telis, kurį pašnekesyje su “Lietuvosžinių” žurnalistu mini parodos au-torius F.Jakubauskas.

Švytėjimas iš vidaus- Gruodį paroda tokiu pačiu pa-

vadinimu buvo atidaryta Kaune.Keliaujate po Lietuvą?

- Ne, viskas kiek kitaip. Retrospek-tyvinė, dviejų pastarųjų dešimtmečiųmano kūrybos paroda “Švytėjimai”rudenį buvo surengta Maskvoje, res-tauruotuose Jekaterinos II rūmuose(paviljonas “Duonos namai” - aut.).Dalis jos darbų dabar rodoma Kauno“Galerijoje R”, o naujausieji, pasta-rųjų trejų metų - “Arkoje”. Čia to švy-tėjimo - daugiausia.

- Vis dar kupinas Maskvos įspūdžių?- Ne. Buvo labai sunku, teko tris

kartus skraidyti pirmyn atgal, pragy-venau ten dvidešimt dienų. Daug.Pavargau.

- Kodėl - “Švytėjimai”?- Žinoma, kalbu ne apie fizinį švy-

tėjimą. Siekiu, kad kūriniai skleistųteigiamą energiją, spinduliuotų gerasemocijas. Žiūrovai sako, jog prie jų

norisi grįžti, pamedituoti, pasidžiaug-ti kiekvienu kūrinio fragmentu.

Tautinės “citatos”- Kuo ypatinga gobeleno technika?- Ji labai sena ir paprasta. Dvinytas

drobinis audinys. Gobelenus Egipte au-dė koptai. Jų puoselėta technika išliko ikimoderniųjų laikų. Dažniausiai ausda-vo vyrai. “Gobelenų” pavadinimas ki-lo nuo prancūzų Gobelinų pavardės.XV amžiuje broliai Gobelinai prie Pa-ryžiaus įkūrė dirbtuves, išplėtojo šį au-dimo meną. Kaip ir konjakas, šampa-nas, gobelenas gali būti tik prancūziškas.Tarkim, vartoti sąvokos “lietuvių gobe-lenas” nevalia. Reikia sakyti “lietuviųtekstilė, naudojanti gobeleno techniką”.

Gobelenas yra rankomis austas uni-kalus kūrinys. Antro tokio nesukursnet tas pats autorius. Tik panašų. Šitechnika labai konservatyvi, nesikeitėper amžius. Tačiau apie savo darbussakau, kad jie atlikti “mišria techni-ka”. Mat naudoju paties atrastas auto-rinės technikos “citatas” - ruoželius.Juos perėmiau iš tautinių audinių.

- Menotyrininkė, jūsų kūrybos ty-rinėtoja Lijana Šatavičiūtė teigia,kad gobeleno žanras Lietuvoje pa-mažu nyksta. Kodėl?

- Nes jis reikalauja didelio kruopštu-mo, kantrybės. Prie vieno gobeleno rei-kia dirbti du su puse mėnesio, kasdien.O dar užtrunka pasiruošti - dažyti, vy-nioti, plauti siūlus, “užmesti” ant stak-lių. Čia negali primegzt, priraityt. Yratechnika, kurią tiesiog turi atlikti. O jei-gu dar daug spalvų, niuansų...

- Tad esate pamažu traukiami į“raudonąją” tekstilės knygą?

- Autorinių gobeleno parodų da-bar niekas neberengia. Paprastai su-kuriamas vienas kitas darbelis ir ro-domas bendrose ekspozicijose.

- Kas lemia jūsų kūrinių kompozi-ciją, spalvų gamą?

- Dažnai esu to klausiamas. Viskąpasiūlo aplinka: ką matai, kuo gyve-ni, su kuo susitinki... Mano darbai -iš gamtos, lengvi, tapybiški. Tačiautai ne imitacijos. Eskizų netapau,improvizuoju, nusipiešiu tik pagrin-dines linijas. O visa kita “gula” pa-gal nuotaiką. Nekart girdėjau siūly-mų studijuoti tapybą. Net tapytojaiyra sakę: “Tu geriau jauti spalvas neikai kurie iš mūsų.” Mėgstu šviesausir tamsaus priešybę. Domėjausi Ry-tų menu, filosofija, in ir jang metafi-zika, Hermanno Hesses veikalais.Esu sukūręs “japoniškų” darbų ant

balto fono. Tai jau praeitas etapas,“neprisirišau”.

Kaune pas dailininkę FilomenąUšinskaitę ketverius metus mokiau-si vitražo technikos, norėjau ją studi-juoti. Vitražo akcentų mano darbuo-se išlieka iki šiol. Nevengiu ryškiųspalvų, stikliško švytėjimo.

Arkliukas ir žvirblis- Kaip jums tais laikais pavyko

prasibrauti studijų į Vengriją?- Mokiausi Lietuvos valstybinia-

me dailės institute. Mokykla iš Mask-vos gavo dvi vietas į Budapešto taiko-mosios dailės akademiją, gobelenospecializaciją. Įveikiau konkursą irišvažiavau. Akademija padarė didžiu-lę įtaką, visai kitaip pradėjau kurti,mąstyti.

- Ar skiriasi Vilniaus ir Kaunotekstilės mokykla?

- Skiriasi. Kauniečiai mėgsta efektus,

daugiau eksperimentuoja. Yra ambi-cingi, veiklūs - rengia Kauno bienalę.

- Ar dalyvausite joje?- Taip, atrinko mano darbus. Pa-

kvietė mudu su Zinaida Vogėliene kaipLietuvos gobeleno “mohikanus”. Omūsų vilniškė tekstilės katedra tokia irliko - konservatyvesnė, akademiškesnėir gilesnė. Kaip yra, taip gerai. Nesu suniekuo susisaistęs, varau savo vagą.

- Ar ne smalsu ieškoti naujų iš-raiškos formų?

- Anksčiau tai dariau, išmėginau,liko praeity. Vis dėlto gobelenai yra“mano arkliukas”. Reikia daryti tai, kąmoki geriausiai. Atradus naują tech-nologiją, būtina ją tobulinti, išgrynin-ti, šlifuoti. Yra toks kinų pasakojimasapie menininką, kuris visą gyvenimątapė žvirblį. Jo nuolat klausinėdavo:“Kiek tu dar jį tapysi?” Tačiau meni-ninkas darė savo, kol vieną dieną tasžvirblis ėmė ir nuskrido.•

Kur skraidina F.Jakubausko gobelenaiJei norite atitolti nuo kasdienybės trajektorijų, verta užsukti į sostinės galeriją “Arka”. Čia veikia tekstilininko, Nacionalinės premijos laureato Felikso Jakubausko paroda “Švytėjimai”. Veikia gaivinančiai, pakylėja.

“Bundančio miesto garsai”.

“Siekiu, kad kūriniai skleistų teigiamą energiją, spinduliuotų geras emocijas”, - sakė F.Jakubauskas. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Nesu su niekuo susisaistęs,

varau savo vagą.

F.Jakubauskas (g. 1949) mo-kėsi vitražo Kauno Stepo Žukotaikomosios dailės technikume.1974-1976 metais LTSR valsty-biniame dailės institute (dabar- Vilniaus dailės akademija)studijavo tekstilę. 1976-1980menininkas mokėsi Taikomo-sios dailės akademijoje Budapeš-te (dabar - Maholy-Nagy dailėsir dizaino universitetas), baigėtekstilės specialybę su gobelenospecializacija. Kūrybos pripaži-nimą liudija apdovanojimaiPitsbergo (JAV), Lodzės (Len-kija), Čongdžu (Pietų Korėja),Maskvos ir kitose tarptautinė-se tekstilės parodose. 1998 me-tais F.Jakubauskas įvertintasLietuvos nacionaline kultūrosir meno premija.

DAIVA ŠABASEVIČIENĖ

Lietuvos nacionaliniame dramosteatre vyksta intensyvios spek-taklio “Lilijomas” repeticijos. ŠiąXX amžiaus pirmos pusės žino-mo Vengrijos rašytojo, žurnalistoir dramaturgo Ferenco Molnaro(1878-1952) pjesę stato vienasgarsiausių vidurinės kartos Veng-rijos režisierių Laszlo Bagossy.

L.Bagossy (gim. 1967 m.), sukūręsapie trisdešimt spektaklių įvairiuoseVengrijos teatruose, taip pat Vienoje irŠtutgarte, 2011-aisiais pelnė vengrųkritikų Geriausio režisieriaus apdova-nojimą. Jis taip pat rašo pjeses, kuriaspats režisuoja.

Vilniuje statomą “Lilijomą” iš veng-rų kalbos išvertė Vitas Agurkis. Spek-taklio scenovaizdį kuria Gintaras Ma-karevičius, kostiumus - DovilėGudačiauskaitė, muziką - Gintaras So-deika. Vaidina: Dainius Gavenonis,Miglė Polikevičiūtė, Toma Vaškevičiū-tė, Nelė Savičenko, Marius Repšys,Saulius Balandis, Arvydas Dapšys, Al-girdas Gradauskas, Vaiva Mainelytė,Adelė Teresiūtė. Premjera - vasario 28dieną.

Režisierius Laszlo Bagossy malo-niai sutiko pasidalyti mintimis apie bū-simą spektaklį su LŽ skaitytojais.

- Lietuvoje vengrų kultūra nėra geraižinoma. Tai patvirtina faktas, kad be-veik neturime profesionalių šios kal-bos vertėjų. Todėl jūsų sutikimas staty-ti vengrų klasiko kūrinįNacionaliniame dramos teatre yrasvarbus kultūrinis įvykis. Kas paskatinojus atvykti į mūsų šalį, į šį teatrą?

- Labai svarbu, kad mažos tautospažintų viena kitą. Dažniausiai jos grę-žiasi į dideles kultūras. Tačiau mažostautos kartais kitaip mato pasaulį. Lie-tuvos ir Vengrijos istorijos turi nema-žai panašumų. Mes turbūt galime ne-blogai suprasti vieni kitus. Todėl nėnepajutau, kad būčiau atvažiavęs į ka-žin kokį tolimą kraštą. Be to, Lietuvateatro požiūriu gerai žinoma šalis. Os-karas Koršunovas, Eimuntas Nekro-šius - dideli vardai, jie išgarsino Lietu-vos teatrą daugelyje pasaulio valstybių.Šie režisieriai buvo atvykę ir pas mus,į Vengriją. Taigi atvažiavau ne į pasau-lio kraštą, o į tokį miestą, kuris svarbusEuropos teatro požiūriu.

Koks aš esu režisierius Europos teat-ro mastu, tikrai negalėčiau pasakyti.Daug kartų teko dirbti užsienyje, betlabiau mane pažįsta Vengrijos žiūrovai.Manau, esu toks režisierius, kurio pa-skutinis geras spektaklis jau buvo. Išva-žiavus režisuoti į kitą kraštą visada yradaug rizikos: teatro metodai, komuni-kacija... Iš tikrųjų labai daug priklausonuo to, ar pasiseka užmegzti geruskontaktus. Dabar dirbame su tekstu,stengiamės rasti geriausią prasmės va-riantą. Svarbu, kad tekstas būtų geraisuprantamas lietuvių žiūrovui.

Egoistinis pasirinkimas- Kodėl pasirinkote būtent šį

autorių?- Vengrijoje F.Molnaras labai popu-

liarus, daug vaidintas ir užsienyje. Darniekada nesu jo režisavęs. Egoistiškaipasirinkau šį autorių. Mėgstu dirbti sutokia medžiaga, kuri mane įkvepia iryra man labai svarbi. Nuobodu dary-ti tai, ką jau sykį esu daręs. Mačiaudaug “Lilijomo” pastatymų, bet patssu šia medžiaga dar nebuvau dirbęs.Man tai svarbu. Be to, statyti vengrųautorių - puikus dalykas, nes galiu at-vežti ir perteikti ką nors iš vengrų kul-tūros.

- Kuo ypatinga ir jums svarbi statoma pjesė?

- Pirmiausia, tai dramaturgiškai la-bai gerai parašytas tekstas. Supranta-mas visiems. Jo ir fabulą lengva papa-sakoti. Šioje pjesėje yra gerų vaidmenų,dramaturgijos požiūriu joje labai daugjaudinamų dalykų. Užmiesčio valkatė-lė, kuris dirba karuselių parko balaga-nininku, susipažįsta su tarnaite, pra-randa darbo vietą ir mėgina užsidirbtigyvenimui plėšikaudamas. Kai žmo-geliui nepasiseka, jis nusižudo, kad pa-bėgtų nuo kalėjimo, palieka nėščiąžmoną, pakliūva į kitą pasaulį... Pasi-rodo, tame kitame pasaulyje viskas vei-kia beveik taip pat kaip žemėje: ta pa-ti hierarchija, ta pati biurokratija... PatsLilijomas įdomus tuo, kad yra užsis-pyręs, atkaklus ir niekaip nenori pa-klusti galiojančiai tvarkai. Perėjęs skais-tyklą jis vienai dienai grįžta į žemę.Susitinka su beveik jau užaugusia duk-ra, tačiau susibara su ja, sukerta mer-gaitei per ranką. Ši, žinoma, tėvo neat-pažįsta, bet pajunta, kad smūgis - visaineskaudus. Ir tas rankos prisilietimaslieka tarsi koks burtas.

Šiaip ar taip, į Lilijomą panašių žmo-nių turi būti daug. Čia pasakojama neapie vyro ir moters meilę, bet apskritaiapie meilę. Kalbama apie visuomenę,kuri kartais veikia tiesiog beširdiškai.Kiek mažai esama užuojautos, supra-timo, empatijos vargšams žmonėms.Man regis, tai amžina problema. Dėltokių dalykų ši daugiau kaip prieš šim-tą metų parašyta pjesė ir statoma. Ma-nau, šitokie siužetai gyvena ir gyvensištisus amžius, nes jie įstengia įrodyti,kad pasaulis iš tikrųjų niekada nesikei-čia. Tai išmintinga melancholija, grau-dulys, gyvenimas be iliuzijų.

Be to, F.Molnaro fantastiškas humo-ras. O šį derinį, kai susiduria humorasir beviltiškumas, visada labai mėgau.

Prisitaiko prie pjesių- Iš to, ką pasakėte ir kokias pjeses

esate statęs (Henriko Ibseno “Norą”,Thomo Bernhardo “Įpročio jėgą”,Wolfgango Amadeuso Mozarto operą“Don Žuanas”, Friedricho Durrenmat-to “Karalių Joną”, “Top Dogs” ir kt.), ga-lima spręsti, kad jums yra svarbiausiaspoetinis-filosofinis režisūros pradas. Kąpats manote apie režisūrą?

- Kaip režisierius savo stiliaus netu-riu. Bandau daryti tai, ko reikalaujapjesė. Mėginu suvokti, kaip ji veikia,kokius reikalavimus kelia scenai, ir pa-gal tai kuriu spektaklį. Prisitaikau priepjesių. Dažnu atveju - ne tik prie pje-sių, bet prie konsteliacijos, kuri pakliū-va į mano rankas: aktorių, dailininkųir kitko. Nesu režisūrinio teatro šali-ninkas. Pažįstu tokio teatro režisierių,

pasiekusių fantastiškų laimėjimų. Jųspektakliai palieka gražių įspūdžių, jielabai talentingi žmonės. Tokių yra irVengrijoje. Gerbiu juos. O save įsivaiz-duoju kaip darbo skirstytoją. Nemąs-tau apie savo ego, dirbdamas atsižvel-giu į kitus žmones ir jų norus.

Pavyzdžiui, niekada nenaudoju vaiz-do medžiagos. Bet štai dabar, kai dirbusu dailininku G.Makarevičiumi, žinauir matau, kad jis tai mėgsta ir yra labailabai gerai įvaldęs šią meno formą. To-dėl neketinu dailininko versti, kad da-rytų ką nors kita, kas jam svetima ir to-lima stiliaus požiūriu. Mėginu drauge

su juo mąstyti ir panaudoti tai, ką turigeriausio.

Man taip pat labai svarbūs aktoriųjausmai, nuomonė. Mėgstu, kai jie bū-na aktyvūs, iniciatyvūs. Jaučiuosi lai-mingas, kai pavyksta iškelti gerus klau-simus, bet tai nereiškia, kad pats turiuieškoti geriausių atsakymų. Man tik rei-kia išrinkti, kieno atsakymas geriausias.

Kartais ir pats galiu jį pasakyti. Tačiaudažnai atsakymą atranda bendrakūrė-jai. Man svarbu, kad spektaklis būtų lai-komas bendru darbu, ne vien mano su-manymo įgyvendinimu.

- Iš repeticijų, kurios jau vyko, akivaiz-du, jog turite gana stiprią spektakliokoncepciją.

- Man labai svarbu, kad ši vaidybaturėtų rėmus ir žaidimo taisykles. Be to,neprojektuoju sėdėdamas prie rašomo-jo stalo. Kaip suvaidinti vieną ar kitąsceną, reikia mąstyti per repeticijas. Jųmetu netampu profesoriumi, mokančiuaktorius savo įsivaizduojamų, kadaisesuplanuotų dalykų, ypač tada, kai patsnežinau, kaip tam tikrose vietose derė-tų veikti. Tuomet labai svarbi aktoriųnuomonė. Man reikia prie to prisitaiky-ti. Manau, repetuojant dar daug kas iš-ryškės.

Užgrūdino triatlonas- Vengrijoje esate vadinamas “geleži-

niu žmogumi”. Kodėl?- Mano hobis - triatlonas. Tie, ku-

rie įveikia tris jo rungtis, vadinami

“geležiniais žmonėmis”. Taip, esuįveikęs triatloną, esu “geležinisžmogus”, bet tik sporto srityje. Taireiškia ištvermę. Tokie žmonės ilgainepraranda energijos. Reikia 4 kilo-metrus plaukti, 180 kilometrų min-ti dviračiu, o paskui bėgti maratoną.Ir visa tai privalai padaryti be susto-jimo. Triatlonas trunka penkiolika

valandų. Bet ši sporto šaka - manohobis. Nevartoju alkoholio, jėgųman suteikia sportas, relaksacija irmeditacija. Todėl ir esu “geležinisžmogus”.

- Dėl to galite ir pjeses rašyti (“Fėja,kuri galėjo matyti tamsoje”, “E-pokal-bis”, “Avataras”)?

- Taip, čia viskas susiję. Prieš pradė-damas režisuoti buvau poetas, kritikas.Ketinau tapti rašytoju, bet tada priė-mė į Teatro akademiją. Kai atsisukau įteatrą, buvau baigęs ir literatūrą. Tuo-met reikėjo labai daug ką daryti: pridė-ti ką nors, perrašyti, versti... Taip su-siklostė, kad kelias pjeses pats irparašiau. Man tai buvo natūralus da-lykas, nes praktikos jau turėjau. Litera-tūros pojūtį - irgi. Dėl to man dabarliūdna, kad nemoku lietuvių kalbos.Statydamas spektaklius jaučiu nepap-rastai stiprų ryšį su tekstu. Vengrų ak-toriams galiu pasiūlyti daug verbaliniųžodžių idėjų, ko neįmanoma padary-ti dirbant per vertėją.•

Bendrauti vengrų kalba padėjo V.Agurkis.

Kultūra 132013 01 22Lietuvos žinios

“Geležinio žmogaus” fantazijos teatre

Nesu režisūrinio teatro šalininkas.Nemąstau apie savo ego, dirbdamas

atsižvelgiu į kitus žmones ir jų norus.

“Atvažiavau ne į pasaulio kraštą, o į tokį miestą, kuris svarbus Europosteatro požiūriu”, - sakė L.Bagossy. / Asmeninio albumo nuotrauka

2013 01 22Lietuvos žinios14 Sportas

SAULIUS RAMOŠKA

2006 metais po pasaulio čem-pionato drauge su nacionalinėsvyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu AntanuSireika ekipą palikęs asistentasGintaras Krapikas neslėpė ir toliau visą laiką troškęs dirbti su geriausiais šalies krepšininkais. Todėl nė sekundės nedvejojo, kai Jonas Kazlauskas pakvietė į rinktinės trenerių štabą.

Po 11 metų pertraukos prie na-cionalinės ekipos vairo grįžęs J.Kaz-lauskas pernai gruodį nusprendė vi-są olimpinį ciklą - iki 2016-ųjų Riode Žaneiro olimpinių žaidynių pa-baigos - dirbti drauge su Vilniaus“Lietuvos ryto” vyriausiuoju trene-riu Dariumi Maskoliūnu ir Kazanės“Uniks” (Rusija) ekipoje asistentopareigas einančiu G.Krapiku.

“Šiais vyrais pasitikiu, matau,kaip tobulėja, kokį darbą gali atlik-ti”, - savo pagalbininkais džiaugėsiJ.Kazlauskas.

“Lietuvos rytui” vadovaujantis 42metų D.Maskoliūnas Lietuvos rink-tinėje dirbs pirmą kartą. 51-eriųG.Krapikas patirties rinktinėje įgijo2002-2006 metais asistuodamas vy-riausiajam treneriui A.Sireikai.

Svajojo drauge dirbti klube- J.Kazlausko pasiūlymas dirbti

rinktinės trenerių štabe buvo neti-kėtas? - LŽ pasiteiravo Gintaro Kra-piko, 2003 metais padėjusio A.Sirei-kai užkelti Lietuvos rinktinę antaukščiausio Europos čempionato pri-zininkų pakylos laiptelio.

- Labai malonu, kad J.Kazlauskasmane pakvietė į rinktinę, juolab sujuo man dar nėra tekę dirbti. Anks-čiau esame kalbėję - gal bus galimy-bė drauge treniruoti klubą, J.Kaz-lauskas mane paimtų asistentu. Bettuomet nei jis, nei aš apie rinktinęnegalvojome. Kai J.Kazlauską pa-skyrė rinktinės vyriausiuoju trene-riu, sulaukiau jo skambučio papil-

dyti trenerių štabą. Mielai sutikau,nes labai myliu Lietuvos nacionali-nę rinktinę.

- Jūsų nereikėjo įkalbinėti?- Tikrai ne. Tik paprašiau poros

dienų - turėjau sužinoti klubo“Uniks” prezidento nuomonę. Kadnebūtų taip, jog sutinku dirbti asis-tentu, o “Uniks” manęs neišleidžiaį rinktinę. Aišku, dar nežinia, ar ki-tą sezoną liksiu dirbti Kazanėje.

- Ar tuo metu jau žinojote, kadasistentu bus ir D.Maskoliūnas?

- Žinojau, kad tikrai štabe nebū-siu vienas. Kai toks informacijossrautas, kai ruošiantis varžybomsreikia peržiūrėti begalę medžiagos,darbo užtenka visiems. Kai su J.Kaz-lausku kalbėjausi telefonu, apie

D.Maskoliūną jis neužsiminė. Tikvėliau sužinojau, kad Darius irgi busasistentas. Mūsų santykiai geri, esa-me kartu dirbę. Stengsimės padėtiJ.Kazlauskui įgyvendinti jo tikslus irvisų lūkesčius.

- J.Kazlauskas, G.Krapikas, D.Mas-koliūnas. Kaip manote, ką ši trijulėgali nuveikti?

- Pagal žaidimo supratimą ir filo-sofiją šio trejeto vedlys yra J.Kaz-

lauskas. O mes, asistentai, darysi-me viską, kas jam reikalinga. Jonuiteliks vadovauti per rungtynes.

- Per jūsų darbo metus rinktinėjedidelių nusivylimų nebuvo?

- Palikau rinktinę, kai iš jos trau-kėsi vyriausiasis treneris A.Sireika.Buvau įsitikinęs, kad morališkai ne-

būtų sąžininga toliau joje likti. Norsvisada norėjau dirbti rinktinėje. Irnoras neišblėso.

Sąrašas bus neilgas- Ar su vyriausiuoju treneriu kalbė-

jote apie rinktinės kandidatų sąrašą?- Kai bendravome, rimčiau pasi-

kalbėti buvome numatę būtent pertas dienas, kai į Vilnių atvažiuosimežaisti su “Lietuvos rytu”. Mes atvy-kome, bet J.Kazlauskas per tą laikąrado klubą Kinijoje ir išvyko dirbti.Dabar reikės bendrauti naudojantisšiuolaikinėmis technologijomis, nesklausimų jam turiu ne vieną.

- Rinktinės senbuvis įžaidėjas Ša-rūnas Jasikevičius nutarė baigti kar-jerą rinktinėje. Yra Mantas Kalnie-tis, tačiau vis tiek opiausia liekaįžaidėjo problema. Kas galėtų būtiantruoju įžaidėju?

- Kandidatų sąrašas nebus labaididelis, todėl nenorėčiau minėti pa-vardžių. Ne mano kompetencija at-skleisti kandidatų sąrašą, o galutinį

sprendimą dėl žaidėjų turi priimtiJ.Kazlauskas. Sąrašas nebus labai il-gas, nes neturėsime daug laikoruoštis ir tikrinti visų iš eilės.

- Ar esate susipažinęs su NBArungtyniaujančio Donato Motiejū-no situacija? Gal žinote daugiau,nei rašoma spaudoje?

- Daug kas pasikeitę. Pirmiausia -rinktinei vadovaus kitas treneris.Gaila, kad J.Kazlauskui per pirmąvizitą už Atlanto nepavyko susitiktisu D.Motiejūnu, nes šis buvo išsiųs-tas į antrinę NBA lygą. Bet neabejo-ju, kad treneris su žaidėju dar susi-tiks ir pasikalbės. Nemanau, kadD.Motiejūnas pats sau būtų priešasir atsisakytų žaisti rinktinėje.

Žaidėjai derinsis prie trenerio - Kai kuriems ankstesniems rink-

tinės strategams nepavykdavo su-tarti su kai kuriais žaidėjais. Pavyz-džiui, A.Sireika vienu metunesutarė su Š.Jasikevičiumi, Kęstu-tis Kemzūra - su D.Motiejūnu. J.Kaz-lauskas su visais žaidėjais sutaria?

- Kaip bus, sunku pasakyti. Betyra žmonės, kurie dar iki mums su-sirenkant į pirmąją stovyklą turi iš-spręsti visus klausimus. Bent jau ašnegirdėjau, kad J.Kazlauskas dėl ku-rio nors žaidėjo turėtų problemų.Paprasčiausiai treneris nori išsiaiš-kinti, ar krepšininkai yra pasirengęžaisti rinktinėje. Juk ją sudaro 12žaidėjų, o treneris - vienas, jis ne-turi galimybių prisitaikyti prie kiek-vieno norų. O visi dvylika krepši-ninkų turi daryti tai, ko reikalaujatreneris. Visi turi eiti viena kryptimi.Neturi kilti jokių nesusipratimų.

- J.Kazlauskas pasakė rinktinėje no-rįs matyti visus geriausius krepšinin-kus. Vadinasi, joje bus veidų, kuriųnematėme Londono olimpiadoje?

- Niekados nebuvau dirbtiniorinktinės atnaujinimo šalininkas. Taituri įvykti natūraliai. Jei krepšininkaisavo klube per visą sezoną rungty-niauja puikiai, kodėl turime nekreip-ti į juos dėmesio? Nėra jaunų ir senųžaidėjų, yra geri ir blogi. Įsivaizduo-ju, kad rinktinės dvyliktuką sudarysgeriausi Lietuvos krepšininkai.•

Nėra jaunų ir senų - yra geri ir blogi

G.Krapikas (nuotraukoje) nė sekundės nedvejojo, kai J.Kazlauskas pakvietė į rinktinės trenerių štabą.Erlendo Bartulio nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Vilniaus “Lietuvos ryto” krepši-ninkams pavyko nutrauktinesėkmių seriją, tačiau ekipojedebiutavę naujokai prie perga-lės prisidėjo tik simboliškai.

“Pergalės mums reikėjo kaip oro”,- “Lietuvos ryto” strategas DariusMaskoliūnas džiaugėsi iš psicholo-ginės duobės išlipusiais auklėtiniais.Tris pralaimėjimus iš eilės patyrę vil-niečiai sekmadienį namie 87:80(23:24, 25:19, 14:19, 25:18) įveikė Ka-zanės “Uniks” (Rusija) krepšinin-kus. Šeštąją vietą A grupėje užiman-tis “Lietuvos rytas” turi 6 pergales ir6 pralaimėjimus.

18 taškų nugalėtojams pelnė 4tritaškius iš 7 pataikęs SteponasBabrauskas, 17 taškų pridėjo Re-naldas Seibutis, 15 - Nemanja Ne-dovičius.

Tą vakarą “Lietuvos ryto” greto-se debiutavo ketvirtadienį į Lietuvąatvykę įžaidėjas Miltas Palacio ir vi-durio puolėjas Tomislavas Zubči-čius. Belizo ir JAV pilietybę turintisM.Palacio per 20 minučių pelnė 4

taškus (2-1/6, 3-0/2, 1-2/2), o 212cm ūgio kroatas per 18 minučių taš-kų nepelnė, tačiau sugriebė 5 atšo-kusius kamuolius.

“M.Palacio dar nėra geriausiossportinės formos, tačiau jo patirtis ko-mandai naudinga. T.Zubčičius jau-nas, stengiasi ir daug dirba, per tre-niruotes kartais net reikia jį stabdyti,tačiau jam trūksta patirties”, - naujo-kus vertino D.Maskoliūnas. Trenerispripažino, kad debiutantai įnešė daugpozityvios energijos. “Per treniruotesdarbas bus produktyvesnis. Manau,jie ateityje mums duos daug naudos”, -pridūrė vilniečių strategas.

“Uniks” treneris Aco Petrovičiuspabrėžė, jog abiem ekipoms ši dvi-kova buvo labai svarbi: “Prieš šiasrungtynes abu klubai pralaimėjo podu kartus iš eilės, todėl kiekvienasstengėsi pakeisti savo žaidimą.Mums nepavyko kontroliuoti rung-tynių eigos - svarbiais momentaispaskubėdavome.”

A.Petrovičiaus asistento GintaroKrapiko LŽ pasiteiravo, ar Kazanėsklubas nesudaro draugijos Maskvossrities “Chimki” ekipai, kurioje at-lyginimai nebuvo mokami tris mė-nesius.

“Mūsų klubas galbūt vienas išnedaugelio, kuris vykdo įsipareigo-jimus. Prezidentas surenka solidųbiudžetą ir stengiasi, kad atlygini-mai nevėluotų. Tik kiekvienoje ko-

mandoje yra kitokių problemų, ku-rios neleidžia laimėti. Štai Vilniujepralaimėjome jau trečias rungtynesiš eilės. Tai nėra gerai. Tai mums ne-būdinga”, - tikino G.Krapikas.•

Sostinės klubas įkvėpė gaivaus oro VIENINGOSIOS LYGOS LENTELĖSA grupė

(pergalės, pralaimėjimai, pergalių procentas)

1. Spartak (Rusija) 9 2 82

2. Krasnyje krylja (Rusija) 9 3 75

3. Chimki (Rusija) 8 3 73

4. Uniks (Rusija) 8 4 67

5. Astana (Kazachstanas) 6 5 54

6. Lietuvos rytas (Lietuva) 6 6 50

7. Doneck (Ukraina) 4 7 36

8. Kalev (Estija) 3 9 25

9. Azovmaš (Ukraina) 2 9 18

10. Turow (Lenkija) 2 9 18

B grupė

1. CSKA (Rusija) 11 1 92

2. Žalgiris (Lietuva) 10 1 91

3. VEF (Latvija) 8 4 67

4. Lokomotiv-Kuban (Rusija) 7 4 64

5. Nižnij Novgorod (Rusija) 6 5 55

6. Jenisej (Rusija) 5 6 46

7. Triumf (Rusija) 5 6 46

8. ČEZ (Čekija) 4 8 33

9. Neptūnas (Lietuva) 1 11 8

10. Cmoki-Minsk (Baltarusija) 0 11 0

M.Palacio (dešinėje) dabar nėra geriausios sportinės formos, tačiau jopatirtis, pasak trenerio D.Maskoliūno, komandai daug padeda.vtb-league.com nuotrauka

G.Krapikas: “Jei krepšininkai savo klube per visą sezoną rungtyniauja puikiai,

kodėl turime nekreipti į juos dėmesio?”

Sportas 152013 01 22Lietuvos žinios

GERIAUSIA PLAUKIKĖ

Liuksemburge pasibaigusiametarptautiniame plaukimo turnyre50 m ilgio baseine “Euro-Meet2013” Anglijos “Plymouth Lean-der” klubui atstovavusi Londonoolimpinė bei dukart pasauliočempionė lietuvė Rūta Meilutytėpripažinta geriausia šių varžybųplaukike. Ji aplenkė pasaulio tau-rės savininkę vengrę KatinkąHosszu (879 tšk.) ir ukrainietęDariną Zeviną (851 tšk.). Sekma-dienį Rūta laimėjo moterų 100 mlaisvuoju stiliumi finalą, pasiekda-ma Lietuvos moterų rekordą -55,35 sekundės (ankstesnis -55,57). Antra finišavo K.Hosszu(55,44 sek.), trečia - vokietė Do-rothea Brandt (56,11 sek.). Trečiąpergalę šiame turnyre R.Meilutytėiškovojo 100 m krūtine rungtyje(1:07,27), finale pasiekusi šių var-žybų rekordą ir aplenkusi vokietesCarolinę Ruhnau (1:10,12) bei Sa-mirą Hoesl (1:13,03). Primename,jog šeštadienį Rūta laimėjo 50 mkrūtine rungties finalą (30,90sek.) ir pasiekė Lietuvos rekordą.

GINS TITULĄ

Sausio 24-26 dienomis Šiauliųarenoje vyksiančiame Eurolygos

jaunių (iki 18 metų) turnyro “In-ter RAO Lietuva” atrankos etapedalyvaus ir čempionų titulą ginsVilniaus komanda “Lietuvos ry-tas”. Jai Šiauliuose vadovaus pa-grindinės komandos vyriausiojotrenerio asistentas Dainius Ado-maitis. Prieš metus “Lietuvos ry-to” jaunuosius krepšininkus įpergalę Eurolygos jaunių turnyreatvedė dabartinis pagrindinėskomandos strategas Darius Mas-koliūnas. Kelialapį į finalo etapąpelnys tik turnyro Šiauliuose nu-galėtojai. Savo jaunių ekipas įŠiaulių areną taip pat atsiųs Kau-no “Žalgiris”, Maskvos CSKA(Rusija), Zagrebo “Cibona”(Kroatija), Rygos VEF (Latvija),Talino “Audentes” (Estija), Liud-vigsburgo BBA (Vokietija) ir Leu-veno “Topsportschool” (Belgija).Vilniečiai kovos A grupėje su“Cibona”, VEF ir “Topsport-school”.

VADOVAS NEPASIKEITĖ

Savaitgalį vykusiame Lietuvosbeisbolo asociacijos (LBA) suva-žiavime trečiai kadencijai LBAprezidentu perrinktas VidmantasVasiliauskas.

LŽ

Trumpai

VILMANTAS REMEIKA

Melburne vykstančiose atvirosiose Australijos tenisopirmenybėse (“AustralianOpen”) artėja kulminacija - moterų ir vyrų vienetų varžybose liko po aštuonis pretendentus į titulą.

Vyrų ketvirtfinalyje šiandien ser-bas Novakas Džokovičius kovos sučeku Tomašu Berdychu, o ispaniš-koje dvikovoje susitiks Davidas Fer-reras ir Nicolas Almagro. Moterųturnyre susikaus rusaitės Marija Ša-rapova ir Jekaterina Makarova, olenkaitė Agnieszka Radwanska stosprieš kinę Li Na.

R.Federeris aukštumojeVaržybų šešioliktfinalyje R.Be-

rankį eliminavęs britas Andy Mur-ray (3 reitingas) sėkmingai žygiuo-ja link antrojo “Didžiojo kirčio”titulo savo karjeroje. Vakar aštunt-finalyje A.Murray nepervargo ko-vodamas su prancūzu Gilles Simo-nu (14), jį įveikė per 1 val. 32 min. -6:3, 6:1, 6:3. G.Simonui šiame ma-če akivaizdžiai stigo jėgų - savo“darbą” atliko labai sunki šeštadie-nio kova, kai jis po 4 val. 43 min. tru-kusios kovos šventė pergalę prieštautietį Gaelį Monfils.

“Rengdamasis kovai su A.Mur-ray pusvalandį myniau dviratį, atli-kau tempimo pratimų, lankiausi pasmasažuotoją, gulėjau šaltoje vonio-je. Padariau viską, ką galėjau, bet la-bai sunku atlaikius vieną maratonąjau po dviejų dienų dalyvauti kita-me”, - vakar teisinosi G.Simonas.

Ketvirtą kartą iš eilės “AustralianOpen” ketvirtfinalyje kovosiantisA.Murray rytoj stos prieš kitą pran-cūzą Jeremy Chardy.

Šveicarijos teniso legenda RogerFedereris “Didžiojo kirčio” varžy-bų ketvirtfinalyje kovos 35 kartą išeilės. Paskutinį sykį į geriausiųjų aš-

tuntuką jis nepateko 2004 metaisParyžiuje.

Aštuntfinalyje R.Federerio varžo-vas buvo kylanti Kanados žvaigždėMilošas Raoničius (13). Daugelis ti-kėjosi intriguojančios kovos, tačiaupatyręs R.Federeris nė akimirkai ne-leido suabejoti savo pranašumu -6:4, 7:6 (7:4), 6:2. Mačas truko 1 val.53 min., o trečiajame sete šveicarasvaržovą palaužė vos per 35 minutes.

M.Raoničius pasižymi puikiaisservais, tačiau R.Federeris sugebė-jo atremti varžovo padavimus.

“Aš turiu gerus refleksus. Visuo-met stengiuosi numatyti, kur lėkskamuoliukas, ir tai man sekasi visgeriau. Buvau labai susikoncentra-vęs”, - po pergalės šypsodamasiskalbėjo R.Federeris.

Vis dėlto M.Raoničius savopėdsaką Melburne paliko. Jis ta-po galingiausio servo (233 km/h)autoriumi ir atliko daugiausia ne-atremiamų padavimų - 90 per 4mačus.

Ketvirtfinalyje R.Federerio lau-kia akistata su prancūzu Jo-Wilf-

riedu Tsonga (7). Jis vakar 6:4, 3:6,6:3, 6:2 įveikė tautietį RichardąGasquet (9). Kitame aštuntfinalyjeprancūzas J.Chardy 5:7, 6:3, 6:2, 6:2pranoko italą Andreasą Seppi (21).

S.Kuznecovos smūgiai stiprėjaAmerikietė Serena Williams (3)

privertė sunerimti gerbėjus, kai pir-majame varžybų rate pasitempėkulkšnį žaisdama su rumune EdinaGallovits. Tačiau dabar ji vėl pui-kios formos. Aštuntfinalyje S.Wil-liams pakako vos 57 minučių, kad

palaužtų rusės Marijos Kirilenko(14) pasipriešinimą - 6:2, 6:0. Net90 procentų S.Williams pirmųjųpadavimų buvo sėkmingi, o vienaspasiekė per moterų varžybas neįp-rastą greitį - 201 km/h.

Kita S.Williams varžovė bus de-vyniolikmetė tautietė Sloane Step-hens (29), “Didžiojo kirčio” turny-ro ketvirtfinalyje žaisianti pirmąkartą karjeroje. S.Stephens aštunt-finalyje 6:1, 3:6, 7:5 įveikė serbę Bo-janą Jovanovski.

Melburne nugalėtojos titulą gi-nanti baltarusė Viktorija Azarenka(1) taip pat daug nevargo, kovoda-ma su ruse Jelena Vesnina - 6:1, 6:1.

“Pagrindiniai mūšiai prasidedadabar. Aš tikrai esu labai laimingaMelburne ir vėl nukeliavusi taip to-li”, - džiaugėsi V.Azarenka.

Ketvirtfinalyje baltarusės laukiasavotiškas tamsusis arkliukas - ru-sė Svetlana Kuznecova. Ji vakar pa-teikė netikėtumą, nugalėdama bu-vusią pirmąją planetos raketęDanijos tenisininkę Carolinę Woz-niacki - 6:2, 2:6, 7:5.

Dviejų “Didžiojo kirčio” turny-rų laimėtoja S.Kuznecova į Mel-burną atvyko būdama žemiausioje,75-ojoje, WTA klasifikacijos vieto-je per savo karjerą. Pernai ji pra-leido atvirąjį JAV čempionatą dėlkelio traumos ir neteko daug rei-tingo taškų.

“Sveta sugrįžo šviežesnė ir stipres-nė. Ji turi sukaupusi didelę patirtį iržino, kaip elgtis lemiamuose tokiųturnyrų mačuose”, - prieš artėjančiądvikovą nerimavo V.Azarenka.

“Australian Open” nugalėtojaipaaiškės ateinantį savaitgalį. Tur-nyro prizų fondas - 30 mln. Austra-lijos dolerių (1 doleris lygus 2,71 li-to). Vienetų varžybų nugalėtojaigaus po 2,43 mln. premiją ir 2 000reitingo taškų. Ketvirtfinalio daly-viai jau užsitikrino po 250 tūkst.dolerių, be to vyrai jau pelnė po 360ATP taškų, moterys - po 500 WTAtaškų.•

Australijoje prasideda lemiami mūšiai

Melburne S.Kuznecova spartina savo sugrįžimą į moterųteniso elitą. / AFP/Scanpix nuotrauka

31 metų R.Federeris įrodinėja, kad jaunajai kartaiper anksti taikytis į jo užimamas pozicijas.Reuters/Scanpix nuotrauka

2013 01 22Lietuvos žinios16 Pramogos

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA26 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis sim-foninis orkestras, solistas Andrejus Korobeinikovas(fortepijonas, Rusija). Dirigentas Juozas Domarkas27 d. 12 val. Koncertuoja Tarptautinio VladimiroSpivakovo labdaros fondo stipendininkai - jauniejivirtuozai iš Rusijos: Levas Kaganeris (akordeonas),Dmitrijus Borodinas (smuikas), Margarita Molča-nova (fortepijonas)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS27 d. 16 val. Koncertuoja trio “Keturstygis”: Nome-da Gatelienė (smuikas), Arūnas Statkus (altas), Vili-ja Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė) ir Aistė Bru-žaitė (kanklės)VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI22 d. 18 val. Svetainėje. Vakaras iš ciklo “Pasidaina-vimai su Veronika”. Dalyvauja religinės muzikos an-samblis “Giesmių tarnai”25 d. 17 val. Didžiojoje salėje. Koncertas, skirtas Vladi-miro Vysockio gimimo 75-osioms metinėms. Daly-vauja Vilniaus mokytojų namų senjorų klubas “Svetoč”25 d. 18 val. Svetainėje. Muzikos klubo “Vienišas vil-kas” koncertas, skirtas Vydmantui Juroniui atminti27 d. 16 val. Didžiojoje salėje. Baltarusijos folkloroansamblio “Kupalinka” koncertasŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA24 d. 19 val. Koncertas “Jauni balsai”. Gražiausiosoperų arijos25 d. 19 val. Solistės Girmantės Vaitkutės koncer-tas “Meeting Adele”. Dalyvauja Girmantė Vaitkutė(vokalas), Andrius Kairys (būgnai), Marius Leskaus-kas (klavišiniai), Juozas Martinkėnas (gitara)ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA27 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. VargonuojaDiana Encienė, dalyvauja Saulė Šerytė (mecosopranas)VILNIAUS UNIVERSITETO PLANETARIUMAS25 d. 19 val. Koncertuoja Virgis StakėnasMUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK”22 d. 20 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą25 d. 20 val. Šokių vakaras su muzikine grupe “The Blues Makers”28 d. 19 val. Komedija “Prie barjero”RAŠYTOJŲ KLUBAS25 d. 17.30 val. ICPA tarptautinės programos pianis-tų ir LMTA kamerinės katedros studentų koncertas28 d. 17.30 val. Poetinis vakaras “Kas šitą vėją pava-dino likimu?..” Vaidina aktoriai Gediminas Storpirš-tis ir Ligita Kondrotaitė

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA26 d. 17 val. Vakaras su žurnalistu Henriku Vaitiekūnu

KAUNO ŽALGIRIO ARENA24 d. 19 val. Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ25 d. 12 ir 18 val. Teatralizuotas koncertas “Čipolinonuotykiai”. Dalyvauja varinių pučiamųjų kvintetas“Vilnius Brass”: Laurynas Lapė (trimitas), Aretas Bara-nauskas (trimitas), Linas Dakinevičius (valtorna), Ma-rius Balčytis (trombonas), Sergejus Kirsenka (tūba) iraktoriai Gelminė Glemžaitė ir Gabrielius Zapalskis

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS

22 d. 12 val. Šiuolaikinio šokio spektaklis “Pasauliosutvėrimas”25 d. 18 val. “Aktorių trio” koncertas. Dalyvauja Kos-tas Smoriginas, Saulius Bareikis, Olegas DitkovskisŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IRSILPNAREGIŲ SKYRIUS27 d. 17 val. Teatralizuotas koncertas “Čigonų baronas”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI23 d. 18 val. “Aktorių trio” koncertas26 d. 18 val. Vakaronė “Šokis pūgoje” su grupe “Bohema”26 d. 18 val. Mažojoje salėje. Drama “Duobė”

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”25 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Studija”

VILNIUSGALERIJA “AKADEMIJA”Pijaus Burako paroda “Šiuolaikinis plakatas”. Veiks iki vasario 2 d.GALERIJA “ARKA”Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d.Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”. Veiks iki vasario 9 d.GALERIJA “MENO NIŠA”Simono Kuliešiaus paroda “Fiksuotas peizažas”.Veiks iki vasario 2 d.VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA“ARTIFEX”Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”. Veiks iki vasario 9 d.LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSPARODŲ SALĖParoda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d.GALERIJA “KUNSTKAMERA”Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingoišeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012)kūryba. Veiks iki vasario 23 d.GALERIJA “VARTAI”Pristatomos Romos Auškalnytės instaliacijos “Objektas 2” ir “Smalsumas”. Veiks iki sausio 23 d.NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAParoda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.RAŠYTOJŲ KLUBASDailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda“Bėgantis laikas”. Veiks iki sausio 30 d.VILNIAUS ROTUŠĖGedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d.Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d.LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKARespublikinio moksleivių portreto žanro piešiniųkonkurso “Jaunasis portretistas 2012” laureatųdarbų paroda. Veiks iki sausio 31 d.Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “HomoSum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki sausio 30 d.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažny-čia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSPristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”.Veiks iki sausio 27 d.Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki vasario 17 d.PAMĖNKALNIO GALERIJAKarinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdieskoordinatės”. Veiks iki sausio 30 d.Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkųportretai”. Veiks iki balandžio 29 d.

KAUNASPAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”. Veiks iki vasario 24 d.KAUNO ŽALGIRIO ARENAMenininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAPakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicijaKAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAJubiliejinė paroda, kurioje pateikiamos devynių prieš-kario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių fotografijos

KAUNO MIESTO MUZIEJUSAlgimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda“Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.KERAMIKOS MUZIEJUSKūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulu-mas”. Veiks iki vasario 3 d.NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

ŠIAULIAILAIPTŲ GALERIJAPokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki sausio 30 d.DAILĖS GALERIJA “SIELAI”Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSAudronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda“Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d.

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJAElenos Salnik tapybos darbų paroda. Veiks iki sausio 27 d.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki liepos 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSOdetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir lino-raižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

KoncertaiParodos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Per šių metų muzikinius apdovanojimus M.A.M.A. “The Perfect Pill” vaikinai buvo nominuoti dviejose kategorijose - “Roko grupės” ir “Metų proveržio”. Visai neseniai muzikantai pristatė irnaują singlą “The Wake”.

Su grupės vokalistu Germanu irbūgnininku Joshu LŽ kalbėjosi apielaimėjimus, muziką ir naująjį kūrinįiš spalį išleisto albumo. Dainoje “TheWake” skamba retas varinis pučia-masis instrumentas fliugelhornas,kurį įrašė Dominykas Vyšniauskas -žinomo Lietuvos saksofonininkoPetro Vyšniausko sūnus trimitinin-kas, nacionalinių ir tarptautinių kon-kursų bei festivalių laureatas.

Malonus iššūkis- Koncertavote per M.A.M.A. ren-

ginį, buvote nominuoti dviem ap-dovanojimams. Ar jums svarbūs šieįvertinimai?

Germanas: - Visada pabrėžiame,kad muziką kuriame ne dėl apdova-nojimų ir ne dėl noro patikti masėms.Visų pirma, darome tai dėl savęs.Man kurti muziką yra lyg terapija, ojeigu ji patinka ir sukelia teigiamųemocijų kitiems - valio! Žinoma,mums svarbu, malonu ir netikėta,kad buvome pastebėti M.A.M.A. ko-misijos, nes tai - tam tikras rezultatas,apčiuopiamas darbo vaisius, be to,nebūkime naivūs, gera galimybėpraplėsti savo klausytojų būrį. Tokiepasirodymai kelia grupės lygį ir ver-čia dar daugiau dirbti.

Joshas: - Daug kas sakė ir sako, kadmūsų muzika labai tiktų didelėse sce-nose. Tad proga pasirodyti perM.A.M.A. apdovanojimus “Žalgirio”arenoje Kaune buvo iššūkis. Mes visa-

da stengiamės apšvietimu, vizualizaci-ja plėsti “techninius rėmus”. Tikrasgarsas mums yra labai svarbus ir įdo-mus, o to Lietuvoje ir trūksta. Pasau-lyje visi bando vieni kitus pralenkti ge-resniu šou, mes taip pat stengiamėssukurti kuo įvairesnį, kokybiškesnį irįdomesnį pasirodymą.

- Neseniai pristatėte naują dainą“The Wake”. Ar tiesa, kad jos pa-skirtis - lengviau išgyventi pošventi-nį laiką ir liūdesį, kuris tuomet daž-ną aplanko?

Joshas: - Galbūt ir taip. Juk anglųkalba žodžio “wake” viena reikšmiųyra “tai, kas jau praėję, kas įvyko”.

Germanas: - Na, daina nėraskirta tik tam tikslui, bet puikiai tin-ka liūdesiui šiek tiek prablaškyti.Pavadinimas, kuris gali būti su-prantamas labai įvairiai, yra tarsi

žodžių žaismas - pradžia ir pabai-ga vienu metu.

Siekiant tobulumo- Sulaukiate liaupsių, kad esate

veržli, perspektyvi grupė. Ar to sie-kiate sąmoningai?

Joshas: - Tikrai taip. Scenojemes siekiame kokybės. “Flirtuoja-me” su įvairiais muzikos žanrais irstiliais, bandome atrasti tai, kasmums nauja ir įdomu, ko galbūtdar niekas nėra daręs. Rudenį iš-leistame mini albume “The Wake”yra keletas skirtingų žanrų dainų.To paties laukite ir iš šiuo metu at-sirandančių naujų kūrinių.

Germanas: - Mūsų tikslas - siek-ti naujo skambesio, nes kai groja-ma tas pats per tą patį, labai greitaipabosta. Mes iš tikrųjų esame verž-

lūs ir nenustygstantys vietoje - sce-noje mus labai sunku sustabdyti.

- Papasakokite, kokia jūsų grupėspavadinimo prasmė (“The PerfectPill” išvertus iš anglų kalbos reiškia“Tobula piliulė”)?

Joshas: - Mes labai daug dirbamestudijoje, kuriame, eksperimentuo-jame ir esame perfekcionistai. Kiek-vieną dainą norime pateikti klausy-tojams kaip tobulą piliulę. Daug kasyra sakę, kad per mūsų koncertuspatiria tam tikrą apsivalymą, katar-sį. Taigi mūsų kūryba, muzika - lygpiliulė žmonėms pabėgti nuo visko,kas juos supa realiame gyvenime.

Germanas: - Į daugelį dalykų mesžiūrime rimtai, bet su ironija. Norsesame perfekcionistai, siekiame to-bulybės, vargu ar galime būti tobuli.Tai puikiai atspindi mūsų grupės lo-

gotipas - hadronas, geometriškai su-dėtinga ir iš pirmo žvilgsnio tobulafigūra. Tačiau ji turi labai daug kam-pų ir briaunų. Tai tarsi priminimas,kad iki tobulo rutulio dar reikia pa-sistengti. Kita vertus, briaunos paro-do mūsų kuriamos muzikos įvairia-pusiškumą, daugiastiliškumą.

Alternatyva A.Orlovai- Joshas dalyvauja ir kituose pro-

jektuose (pavyzdžiui, su DJ Mama-nia “Yoko Mono” grupėje). Germa-nai, o kokia dar veikla užsiimi tu?

Germanas: - Esu muzikos garsorežisierius ir prodiuseris, studijojepadedu grupėms įgyvendinti jų norusir vizijas. Įrašiau ne vieną dainą, albu-mą tokioms grupėms ar atlikėjamskaip “Arbata”, “Zala”, “Saint OilSand”, “Žalvarinis”, Pagulbis ir t. t.

- Jūsų grupė priskiriama alterna-tyvai, sutinkate su tuo?

Joshas: - O kas yra alternatyvi gru-pė? Nemanau, kad galime priskirtisave tik prie alternatyvos. Grojamelabai įvairią muziką, tad patiems sun-ku prisiskirti kokį nors vieną žanrą.

Germanas: - Žodį “alternatyva”galima traktuoti labai įvairiai - pra-dedant nuo žanro pavadinimo iki ki-to pasirinkimo suteikimo. Manau,esame alternatyva beveik viskam.Mūsų muzika labai skiriasi nuoakustinių baladžių su kanoniniu po-lifoniniu dainavimu ar sunkaus “in-dustrial” roko su “dubstep” elemen-tais. Mes būsime alternatyva ir AlinaiOrlovai, ir Ryčiui Cicinui, ir grupei“Obtest”, ir Stasiui Povilaičiui. Va-dovaujamės taisykle: jeigu daina “ve-ža”, nesvarbu, kokio ji stiliaus.•

“The Perfect Pill” - veržlūs perfekcionistai

“Kiekvieną dainą klausytojams norime pateikti kaip tobulą piliulę”, - savo grupės pavadinimą paaiškina vaikinai.Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

“Flirtuojame” su įvairiais muzikos žanrais ir stiliais.

Kauno miesto muziejuje A.Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”.

BUTAI

IŠSINUOMOTŲ

Dirbanti mergina 1 kambario butą. Siūlytiįvairius variantus. Tel. 8 658 19 344.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

0,26 ha namų valdą su pastatais ir soduKauno r., Kačerginėje (kaina - 120 000 Lt).Tel. 8 655 78 742.

Tris žemės ūkio paskirties sklypus Prienųir Trakų r., prie Verknės upės, Vyšniūnų ka-dastrinėje vietovėje 6968/0003:282(bendras plotas 40,9 ha, yra leidimas miš-kui sodinti, kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypusPrienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina -nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOSGydau depresiją, nutukimą, patariu kaipnuo jų apsisaugoti, kaip pačiam atspėtisavo ateitį. Padedu išspręsti šeimos pro-blemas, vaikų auklėjimo klausimus.Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo,Centrinis paštas, Klaipėda LT-92129.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTASKlijuoju plyteles, montuoju gipskartonį,tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitusdarbus. Tel. 8 609 91 421.

IEŠKO DARBO42 metų vyras - apdailos darbų pagalbiniodarbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

ĮVAIRŪSĮmonė nuolat neribotais kiekiais superkaplastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

Informuojame, kad 2012 07 03 mirė Ele-na Rainienė, gyv. Šakių r., Sintautų sen.,Keturnaujienoje (g. 1920 04 05), po ku-rios mirties iškelta byla Šakių r. 1-ajamenotarų biure. Prašome suintereuotus as-menis per 15 dienų nuo paskelbimodienos kreiptis į 1-ąjį notarų biurą. Tel.: 8 616 76 142, (8 342) 43 285.

PRANEŠIMAI

Pranešame kad 2013 02 05, 12.00 val.bus vykdomi kadastriniai matavimaisklypų Nr. 4124/0508:0004 ir4124/0508:0006 Brinkiškių k., Žaros 18-oji g. 9, ir Žaros 18-oji g. 7 / SB“Žara” skl. 4 ir 6, priklausančio ANDRAI RIMKUVIENEI ir VYTUI RIMKUI.Nustatant ir suderinant sklypo ribą, įmatavimus kviečiami gretimų sklypų4124/0508:0002, 4124/0508:0003 savininkai. Kontaktai: Rinktinės g. 24,Vilniaus m., tel. 250 5575 matininkasS.Lipeckij. Užs. V-2104

Klasifikuoti skelbimai 172013 01 22Lietuvos žinios

Informuojame, kad 2013 m. sausio 31 d. 11.00 val. bus atliekamas žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0031:251), esančio Kęstučio g. 53, Vilniaus m.,

ribų ženklinimas-derinimas į kurį kviečiame dalyvauti gretimų žemės sklypų, kad. Nr. 0101/0031:395, kad. Nr. 0101/0031:126, kad. Nr. 0101/0031:306,

kad. Nr. 0101/0031:84, savininkus ir naudotojus. Kontaktinis telefonas 8 678 12 171. Užs. LM-2106

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymuNr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemėsūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones,prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekianttinkamai pasiruošti projekto “Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra” įgyvendinimui

UAB “D&D GROUP” skelbia pirkimo konkursąPirkimo objektas: 1. Dujų gamybos įrenginys.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 02 11, 12.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje die-nos adresu:

UAB “D&D GROUP”Kuniškių kaimas, D&D group, UABKuniškiai, LT-29172 Anykščių r.Mob. tel. 8 678 37 777, el. paštas: ddgroup.uab@gmail.com. Užs. LM-2107

www.lzinios.lt

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

2013 01 22Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Tyli naktis” - 16.30, 19.10, 21.40 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 12.30, 14.45, 19.30,21.50 val.“Kietašikniai” - 15.30, 18, 20.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 14.15, 17.30, 20.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 17.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.30, 13 val.“Sėkmės džentelmenai” - 12, 17.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 16.15, 18.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45 val.“Zambezija” - 14 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 20.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.15 val.“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Gangsterių medžiotojai” - 14.05, 16.30, 19, 21.30 val.“Kietašikniai” - 14.20, 16.45, 19.15, 21.45 val.“Tyli naktis” - 13.30, 16, 18.20, 20.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11.40, 14, 16.30, 19, 21.30 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 14.30, 18.45 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 17.40 val.“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 19.15 val.“Vargdieniai” - 14.40, 18, 21.10 val.“Zambezija” (3D) - 13.20 val.“Zambezija” - 11 val.“Džekas Ryčeris” - 14.45, 21 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20,15.40, 18 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13.40, 20.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.

“Optimisto istorija” - 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.20, 18.20 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.15 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.SKALVIJA“Pabandom iš naujo” - 21.10 val.“Meilė kaip nuodai” - 19.20 val.“Aurora” - 17 val.PASAKA“Aurora” - 20.30 val.“Optimisto istorija” - 18 val.OZO KINO SALĖ“Tėvas” - 16.30 val.“Coco prieš Chanel” - 18 val.MULTIKINO“Paskutinė tvirtovė” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.15, 14.45, 17.15 val.“Kietašikniai” - 16.30, 21.45 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16, 18.45, 20.30 val.“Tyli naktis” - 15, 17, 19.30, 21.45 val.“Aurora” - 18.30 val.“Vargdieniai” - 15.30, 21 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 21.30 val.“Zambezija” (3D) - 11, 13.15 val.“Zambezija” - 10, 13 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 20 val.

KAUNASCINAMON“Tyli naktis” - 17.30, 19.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 11.10, 15.50, 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 13.15 val.“Aurora” - 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13, 15.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 11, 16.20, 18.30, 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 13.20 val.“Zambezija” - 10.40 val.FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 20, 21.15 val.“Kietašikniai” - 14.15, 16.30, 19, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 15.45, 18.15, 20.15 val.“Kambarys 304” - 16.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13, 14.45, 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14, 18.45 val.“Vargdieniai” - 11.15, 17.45 val.“Zambezija” - 12.15 val.“Zambezija” (3D) - 10.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 21 val.“Pi gyvenimas” - 14.45, 18, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 12 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.“Kietašikniai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 15.15 val.“Tyli naktis” - 17.30, 19.45, 22 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.20, 16, 18.15 val.“Vargdieniai” - 14.30, 17.45 val.“Zambezija” (3D) - 10.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.45, 15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45, 21 val.

“Pi gyvenimas” - 11.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.30 val.“Legendos susivienija” - 11.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

“Karališkas romanas” - 15.15 val.“Kietašikniai” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13, 16.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 18.15 val.“Tyli naktis” - 19, 21.30 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 14.15, 17.45 val.“Džekas Ryčeris” - 20.45 val.“Pi gyvenimas” - 21.15 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Pi gyvenimas” - 15.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.“Aurora” - 21.20 val.“Gangsterių medžiotojai” - 13.40 val.“Tyli naktis” - 18, 19.40 val.I SALĖ“Monstrų viešbutis” - 11 val.“Džiunglės” - 14.35 val.“Didieji lūkesčiai” - 16.20 val.“Sėkmės džentelmenai” - 12.40, 18.35 val.“Virš įstatymo” - 20.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Džekas Ryčeris” - 15, 21.30 val.“Kietašikniai” - 13, 18, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.“Tyli naktis” - 18.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 16 val.“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.“Vargdieniai” - 17.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 21 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS23 d. 18.30 val. “Dezdemona”24 d. 18.30 val. “Otelas”25 d. 18.30 val. “Ana Karenina”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS22 ir 23 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”24 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys”24 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania”25 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė”JAUNIMO TEATRAS22 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis”23 d. 18 val. “Patriotai”

24 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų”25 d. 18 val. “Gupelė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS25 ir 26 d. 18 val. “Stabmeldžiai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS22 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”23 d. 18.30 val. “Selavy!”24 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė

26 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”Mažoji salė25 d. 18.30 val. “Pasvydo”KEISTUOLIŲ TEATRAS23 ir 24 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”25 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”MENŲ SPAUSTUVĖ22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Pabėgimas į Akropolį”23 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras atas”. “Atviras ratas”24 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė”25 d. 12 val. Juodojoje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Pasaulio sutvėrimas”25 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”“DOMINO” TEATRAS23 d. 19 val. “Radijo ereliai”25 d. 19 val. “Laukinė moteris”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA25 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS22 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai”22 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Visada tavo, Ana Frank”

23 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”23 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę”24 ir 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai”25 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos sucitrina”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS23 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai”24 d. 18 val. “Čigonų baronas”25 d. 18 val. “Faustas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS24 d. 18 val. “Diena ir naktis”25 d. 18 val. “Pirmasis kartas”KAUNO MAŽASIS TEATRAS25 d. 19 val. “Katytė P”TEATRO KLUBAS25 d. 19 val. “Brendžio trims!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS22 d. 18 val. Idioteatras. “Intymi(-ių) vyrų trupė”23 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Prie barjero”24 d. 18 val. Idioteatras. “Menas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI25 ir 26 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS

23 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”25 d. 18 val. “Inertiškos dujos”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

RADVILIŠKISRADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

JONIŠKISJONIŠKIO KULTŪROS CENTRAS22 d. 18 val. “Domino” teatras. “Nuodėmių miestas”

KAZLŲ RŪDAKAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS

23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Laukinė moteris”

TELŠIAITELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS KULTŪROS NAMAI24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

VILKAVIŠKISVILKAVIŠKIO KULTŪROS NAMAI25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ANTRADIENIS 22 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Emigrantai”.

Laidos tęsinys22.15 “Pinigų karta”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 Veiksmo komedija

“Aš - šnipas” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas

Plačiakelnis”14.10 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.005 “Pasaulis X” N-721.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Drama “Velnio

advokatas” N-141.30 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Gyvenimas yra gražus”12.30 “Gormitai”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Meilės prieglobstis”16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Pilis”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tėvynė”23.05 “CSI kriminalistai”0.05 “Kaulai”1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Cukrus” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-710.00 “Alibi. Nebylus

šauksmas” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mentai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Atsargiai - moterys!”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Prajuokink mane” N-721.30 “Vervolfo medžioklė” N-722.30 “Sausas įstatymas. Kova

dėl valdžios” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EmiJumi rokogrupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05“Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinosnutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-711.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00“Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto buči-niai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Telepar-duotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juo-kas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “DetektyvėDžonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalis-tas” N-7 21.00 Kriminalinis trileris “Uždaras ratas”N-14 22.50 “Skaičiai” N-7 23.50 “Užmirštieji” N-70.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno die-nos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Scenog-rafo, tapytojo Adomo Jacovskio 65-mečiui. LNOBTspektaklis. Dž.Verdis. Opera “Aida” (k.) 14.00 “Pri-siminkime”. V.Telksnio dainos 14.10 “Mūsų mies-teliai”. Onuškis. 1 d. (k.) 15.00 “Posūkiai su ViktoruGerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15“Gimtoji žemė” 18.45 Atvira Lietuvos universitetųžinių lyga “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės batutosmeistrai”. Gintaras Rinkevičius 21.00 “Tapatybėslabirintai” 21.30 “Durys atsidaro” 22.00 “Lietuvosšokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Saulės dovanos”.1, 2 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Vilniaus knygųmugė 2012”. Agnės Narušytės knygos “Lietuvos fo-tografija: 1990-2010” pristatymas (k.) 1.35 “Muzi-kos pasaulio žvaigždės”. Fortepijoninės muzikoskoncertas. Skambina Aleksander Ullman (JungtinėKaralystė)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00“Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs irturi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotu-vė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo

dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba”18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Majamis”20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai”21.30 Komedija “911. Nuotykiai Majamyje” 23.05“6 kadrai” 23.35 “Naša Raša” 0.35 “CSI Majamis”1.25 “Pagrindinis įkaltis” 2.10 “6 kadrai”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandienkimba” 10.55 Dok. f. “Visa tiesa apie liūtus”. 2 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TVpokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kas nužudė Ivaną Rūs-tųjį?” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kas nužudėIvaną Rūstųjį?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20“Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Nega-liu tylėti” 19.45 “Rossas Kempas. Piratai” N-721.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30“Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TVpokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 9.20 Veiks-mo f. “Miražas” N-7 11.00 Trileris “Vaiduoklis” N-713.05 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-715.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 17.00Komedija “Nepageidaujami genai” 19.00 Drama“Infiltruotieji” N-7 21.25 Trileris “Linkėjimai iš Pary-žiaus” N-14 23.00 Drama “Broliai” N-7 1.00 Kome-dija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svar-biausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Ži-nios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 Xbyla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios.Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20“Visada sakyk “visada” 21.05 “Objektas 11” 22.05

Istorinės kronikos 23.00 “Kotovskis” 23.50 Sąži-ningas detektyvas 0.25 Vaid. f. “Susitikimo vietospakeisti negalima”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Futbolas. UEFA Čempionų lygos 1999 m fi-nalas. “Manchester United” - “Bayern” 12.55 Fut-bolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - “Man-chester United” 15.05 Futbolas. Žurnalas “FutbolMundial”. Naujametis šou 15.35 Futbolas. Angli-jos Premier lyga. “Southampton” - “Everton”17.25 Ledo ritulys. KHL. Maskvos “Dinamo” - SKA.Tiesioginė transliacija 20.00 Futbolas. AnglijosPremier lyga. “Chelsea” - “Arsenal” 21.50 Ledo ri-tulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Lokomotiv” 23.50Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Tottenham” -“Manchester United”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Šanchajausfinansų centras 13.35 Automobilių meistrai 14.30Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas mo-tociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingasdarbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgy-venti 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų grio-vėjai 22.00 Australijos sunkvežimių vairuotojai23.00 Aviacijos katastrofos 0.00 Kaip mes prasi-manėme pasaulį 1.00 Smalsuoliai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Žmonių giminė 12.00Aukso paieška Aliaskoje 13.00 Krokodilų karalius14.00 Kubos sala 15.00 Amerikos čigonų tradicijos16.00 Aukso paieška Aliaskoje 17.00 Pasaulio pa-baigos belaukiant 18.00 “Rolls Royce” automobiliųgamyklos 19.00 “Mustang” automobilių gamyklos20.00 Atsarginės “Mini” automobilio dalys 21.00Tunų žvejyba 22.00 “Mustang” automobilių ga-myklos 23.00 Atsarginės “Mini” automobilio dalys0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Orai 192013 01 22Lietuvos žinios

Vandenis 01 21 - 02 20Avinas. Baikite pradėtus darbus,nes kiekviena diena atneš nau-jos veiklos. Nors santykiai su ar-

timaisiais pastaruoju metu buvo įtempti, pa-galiau rasite bendrą kalbą.

Jautis. Puikus metas ieškotinaujo būsto, keisti darbą. Patysjaučiate užplūstančius naujus

vėjus. Naudokitės visomis pasitaikančiomisgalimybėmis.

Dvyniai. Šiandien spėsite visur -ir darbe, ir namuose. Nors praėjusios dienos buvo įtemp-

tos, šiuo metu rasite daugiau sprendimų neiproblemų.

Vėžys. Norėsite visiems vado-vauti, tačiau taip kelsite berei-kalingą įtampą. Geriau tikėkite,

kad reikalai susitvarkys savaime. Gera intuici-ja padiktuos teisingą sprendimą.

Liūtas. Aplinkui - daug gerojums linkinčių žmonių, tačiaunenorite to matyti. Užuot priė-

mę pagalbą, stengiatės patys kapstytis išproblemų. Kalbėkitės, klauskite patarimų.

Mergelė. Dėl iškilusių proble-mų šeimoje jausite emocinį iš-sekimą. Stenkitės nepersidirb-

ti, neprisiimti atsakingų pareigų. Netinkamadiena naujoms pažintims.

Svarstyklės. Šiandien tinkamasmetas pasirašyti sutartis, tvar-kyti teisinius reikalus. Santykiai

su išrinktuoju gali pablogėti, tačiau greičiau-siai tai tik trumpalaikis jūsų noras kažko naujo.

Skorpionas. Jaučiate, kad no-rėtumėte išbandyti kitokiąveiklą, pabūti kitokioje aplin-

koje. Tam metas palankus. Tačiau neužsibrėž-kite per daug sunkiai įveikiamų užduočių,nepervarkite.

Šaulys. Mėgstate konkurenciją.Darbe būsite kupini naujų idėjųir planų - drąsiai to imkitės, nes

diena sėkminga. Meilės reikalai bus šiek tiekpašliję, tačiau sielotis nevertėtų.

Ožiaragis. Būsite ryžtingi, todėlpriimsite svarbius sprendimus,galinčius pakoreguoti ne tik jū-

sų, bet ir artimųjų gyvenimą. Svarbiausianedvejokite ir nesustokite pusiaukelėje.

Vandenis. Šiandien kils konflik-tų su kolegomis, nes šie stengsisjums vadovauti. Jausite, kad dau-

gumą dalykų galite ir norite padaryti patys.Žuvys. Šiandien sunkiai seksisdirbti, todėl geriausia būtų pa-sirašyti dienos planą. Tokiu bū-

du atliksite kur kas daugiau ir būsite savimipatenkinti.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas: ...................................................

SAULĖteka 8:27leidžiasi 16:35dienos ilgumas 8:08

MĖNULISKetvirtoji priešpilnio diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+12

-8

-11 -16

-10 -15

-11

-11 -15

-11 -16

-18

-13

Lisabona

+13Malaga

+6Madridas

+14Alžyras

+15Tunisas

+15

Atėnai+18

Larnaka

+14Stambulas

+12Barselona

+7Bordo

+3Dublinas

+2Paryžius

+2Londonas

+11 Nica

+11Roma

+10Dubrovnikas

+10Sofija

+12Bukareštas

Varna

-8Maskva

-6 Helsinkis

-2Kijevas

-6Berlynas

-9

Kopenhaga-2

Stokholmas

-8

Oslas

-1Amsterdamas

+2Miunchenas

-5Praha

-11Vilnius

-4Talinas

-14Ryga

-12

Minskas

-6Sankt Peterburgas

Bratislava

-8Varšuva

-2Viena

+2Budapeštas

Šiandien: šalta, debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 8-11 laipsnių šalčio.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 16-23 laipsniai šalčio, dieną 5-13 laipsnių šalčio.

22-oji metų diena. Sausio dvidešimt antroji, antradienis, antroji 4-osios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 343 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Aušrius, Anastazas, Džiugas, Gaudentas, Skaistė,Vincas, Vincentas.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį ,

į langelius įrašykite žodį ar žodžius

ir laimėkite redakcijos savaitės

prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu

iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 4 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 21 d. sudoku sprendimas.

Priešpilnis Pilnatis Delčia JaunatisI 19 I 26 II 03 II 10

Penkiametė JAV Pensilvanijosvalstijos gyventoja buvo pašalinta iš darželio, nes jo administracija nusprendė, kad mažametė yra potenciali teroristė. Mergaitė žaisliniu šautuvėliu paleido muilo burbuliukų seriją į bendraamžį.

Pasak mergaitės šeimos advoka-to Robino Fickerio, incidentas vy-ko Maunt Karmelio miestelyje, kaivaikai laukė atvykstant mokyklinioautobuso. Viena mergaitė nuspren-dė pajuokauti ir pagąsdinti bend-raamžius. Ji išsitraukė muilu užtai-somą šautuvėlį ir paleido kelis“šūvius” į bendraamžį.

Nors vaikai tik žaidė, darželioadministracija sužinojo apie mer-

gaitės veiksmus ir kitą dieną ją “tar-dė”. Po pusvalandžio pokalbio dar-želio administracija išsiaiškino, kadpenkiametė - potenciali teroristė.Mergaitė buvo dešimčiai dienų pa-šalinta iš darželio, be to, jai reko-menduotos psichologo paslaugos.

Šeimos advokatas R.Fickeris sa-kė, kad mažametė niekada nesiža-vėjo tikrais šaunamaisiais ginklais.

“Ši maža mergaitė tikrai nėra te-roristė. Dabar bet kuris vaikas galibūti apkaltintas terorizmu”, - manoR.Fickeris. Jis pridūrė, kad mergai-tė buvo sukrėsta ir patyrė stiprų psi-chologinį smūgį. Vis dėlto tėvų iradvokato pastangos apginti vaikąnenuėjo veltui. Mergaitė buvo grą-žinta į darželį jau po dviejų dienų,tačiau jos asmens byloje įrašas apie“terorizmą” liko.•

2013 01 22Lietuvos žinios20 Margumynai

Brazilijos mokslininkai perspėja,kad smulkiems ilgasnukiams LaPlatos delfinams, gyvenantiemsAtlanto vandenyne prie PietųAmerikos krantų, vis smarkesnįpavojų kelia žvejyba dideliaistinklais.

“Mažiausiai tūkstantis šių delfinųkasmet žūsta Pietų Rio Grandės pa-krantėse”, - sakė tyrėjas iš BrazilijosEmanuelis Carvalho Ferreira. Jis vado-vavo kosmetikos milžinės “Boticario”

Gamtos apsaugos fondo finansuoja-mam šių jūrinių žinduolių mirtingu-mo tyrimui, kuris parodė, jog žvejybostinklai kelerius metus nuolat didėjo. Jųilgis gali siekti net 30 kilometrų. “Taineįveikiama kliūtis smulkiems La Pla-tos delfinams”, - sakė mokslininkas,dirbantis Pietų Rio Grandės jūriniųžinduolių laboratorijoje ir nevyriausy-binėje organizacijoje KAOSA, raginan-čioje išsaugoti La Platos delfinus.

Manoma, kad šiuo metu pasauly-je yra 40-50 tūkst. šių gyvūnų. La Pla-tos delfinai užauga iki 1,20-1,80 met-

rų ilgio ir gali sverti iki 50 kilogramų.Ši upinių delfinų rūšis paplitusi ir sū-riuose vandenyse. Nors šie gyvūnaipastebimi retai, jų aptinkama Brazili-joje tekančioje Dosės upėje, prie Val-deso pusiasalio Argentinoje ir Urug-vajaus pakrantėse. Didžiausia grėsmėLa Platos delfinams kyla Brazilijosvandenyse, nes Urugvajuje ir Argen-tinoje žvejyba ne tokia intensyvi.

E.C.Ferreira mano, kad reikėtų nu-statyti tinklų dydžio apribojimus ir už-drausti žvejybą seklesniuose nei 20metrų vandenyse.•

Pavojus delfinams

Mergaitės mėgsta žaislinius šautuvėlius.

Į Antarktidą sugrąžinti trysbuteliai XIX amžiuje paga-minto viskio. Jis buvo rastasAntarktidos tyrėjo ErnestoShackletono apleistoje bazėjepo grindimis ir vėliau, norintatkurti seniai užmirštą recep-tą, nuskraidintas į Škotiją.

Naujosios Zelandijos premjerasJohnas Key asmeniškai grąžino šiuosbutelius Antarktidos paveldo fondopareigūnams per ceremoniją Rososaloje. “Manau, dabar mums visiemsknieti juos atidaryti ir gurkštelėti pa-tiems”, - juokavo premjeras.

Originalūs buteliai, sudėti į dukonteinerius, užrakintus kodinėmisspynomis, buvo parskraidinti į An-tarktidą JAV oro pajėgų transportolėktuvu iš Kraistčerčo. Antarktidospaveldo fondo vadovė Lizzie Meeksakė, kad gėrimas yra malonaus aro-mato. “Labai gera dirbti su artefak-tais, turinčiais tokį aromatą”, - pri-dūrė L.Meek.

15 metų brandintas viskis buvo iš-pilstytas į butelius “Mackinlay’s” da-rykloje 1898-aisiais. Mokslininkai jįrado trijose viskio ir dviejose bren-džio dėžėse, paslėptose po trobelepiečiausiame žemyne. Šią trobelępastatė Antarktidos tyrėjas E.Shack-letonas, laivu “Nimrod” atplaukęs įledinį žemyną 1907 metais. NorsE.Shackletonui nepavyko pasiekti

Pietų ašigalio, jo ekspedicija tėvynė-je sulaukė įvertinimo. Grįžusiam įDidžiąją Britaniją E.Shackeltonuibuvo suteiktas riterio titulas.

E.Shackeltono atsargos buvo ras-tos įšalusios lede 2010 metais, kaijo trobelėje prasidėjo restauravimodarbai. Viskio dėžės išbuvo po tro-bele ilgiau nei šimtmetį. Tačiau ver-tingi buteliai nepažeisti, tyrėjai gir-dėjo juose teliūskuojantį skystį,vadinasi, Antarktidoje įprastas mi-nus 30 laipsnių Celsijaus speigas gė-rimo neužšaldė.

Viskio varykla “Whyte & Mackay”2011 metais parskraidino tris taurio-jo gėrimo butelius iš Antarktidosoperacijų būstinės Naujosios Zelan-dijos mieste Kraistčerče į Škotiją tir-ti. Šio viskio receptas buvo prarastas,tačiau “Whyte & Mackay” jį atkūrė.Pagal atkurtą receptą viskio varyklapagamino 50 tūkst. butelių tauriojogėrimo ir skyrė po 5 svarus (20 litų)nuo kiekvieno parduoto butelio An-tarktidos paveldo fondo veiklai.•AFP, AP, BNS, “PennLive”, Lenta.ru, LŽ

Viskis Antarktidoje neužšąla

E.Shackletono trobelėje rastas viskis.

Penkiametė “teroristė”

Žvejų tinklai tampa neįveikiama kliūtimi delfinams. / AFP, AP ir užsienio spaudos nuotraukos

Vienos Zimbabvės klinikos darbuotojai atsisakė grįžti į darbą. Jie baiminasi goblinų, kurie tariamai juos užpuolė.

Klinikos ligonis Mheleti Moyomano, kad gydymo įstaiga yra apsės-ta goblinų. “Norėjome goblinus pa-rodyti slaugytojoms, tačiau jos bijoateiti į darbą. Slaugytojos matė tą pa-tį, ką ir mes. Bijau, kad goblinai galivėl mus užpulti”, - sakė M.Moyo.

Šiuo metu medicinos įstaiga už-daryta. Administracija tikisi privi-

lioti naujų darbuotojų, kurie pakeis-tų dėl goblinų invazijos atsisakiu-sias dirbti slaugytojas. “Tikimės, kadnaujos medicinos seselės neišsigąsmitinių būtybių. Galbūt patys gob-linai pasitrauks iš mūsų klinikos”, -teigė medicinos įstaigos atstovas.

Goblinai - mitinės būtybės, ku-rios gyvena olose. Jos turi smailiasausis, ilgus nagus ir dideles, pana-šias į katės akis. Goblinų ūgis galiskirtis. Vienos rūšies goblinai maži,kiti gali būti vidutinio ar net dide-lio ūgio.•

Goblinų invazija į Zimbabvę

Dėl goblinų išpuolių Zimbabvėje uždaryta medicinos klinika.