2012 m. liepos 28 d.

2012 m. rugsėjo 28 d.„Ukmergės žinių“ priedas apie krašto praeitį ir dabartį

Kiek vie nas bran daus am žiaus su lau kęs žmo gus

sa vy je tu ri pa čią di džiau sią ver ty bę – sa vo gy ve ni mo is to ri ją. Kar tais ly gią, kaip sty ga, o kar tais pai nią, vin­

giuo tą, dra ma tiš ką...Jei no ri te pa pa sa ko ti sa vo gy­ve ni mo is to ri ją ar sa vo tė vų, se ne lių, drau gų is to ri jas, jei

tu ri te įdo mių se nų nuo trau kų – jū sų vi sa da lau kia

„Lai ko ai dai“.

Skam bin ki te tel. 63826, ra šy ki te ad re su Ge di mi no g. 34, Uk­mer­gė­­ar­ba­el.­paš­tu­uk zi nios@uk zi nios.lt.

Ma no ma, kad si na go ga Uk­mer­gė­je­ ga­lė­jo­ sto­vė­ti­ jau­ 1685­me­tais,­ta­čiau­ra­šy­ti­niuo­se­do­ku­men­tuo­se­ „žy­dų­ špi­to­lė“­ pir­mą­kar­tą­ mi­ni­ma­ 1721­ me­tų­ mies­to­ap­ra­šy­me.­

1857 me tų mies to ap ra šy me nu ro do ma jau vie nuo li ka mal dos na mų (dve ji iš jų mū ri niai). Per 1877 me tais mies te ki lu sį di džiu lį gais rą su de gė ir si na go gos vi dus, Siu vė jų ce cho ama ti nin kų mal­dos na mai Tur gaus (da bar Va sa rio 16­osios ) gat vė je ir Žy dų ve žė jų mal dos na mai Vil niaus gat vė je. Po gais rų mies to pa sta tai daž niau siai bu vo at sta to mi to je pa čio je vie to­je, grei čiau siai ir mal dos na mai bu vo at sta ty ti ten pat, kur bu vę.

Dau giau siai si na go gų ir mal dos na mų bu vo 1891 m. – 21. Vė liau, ma žė jant žy dų Uk mer gė je, ma­žė jo ir mal dos na mų. Tar pu ka rio me tu Uk mer gė je jų bu vo 12.

Uk mer gė je vei kė ko mi te tas žy dų si na go gų ir mal dos na mų ben dram tur tui val dy ti. Jis ir spren dė įvai rius klau si mus, su si ju sius su šių dva si nių įstai gų iš lai ky mu ir prie žiū ra. Kiek­vie ni mal dos na mai bu vo re mon tuo­ja mi iš ten be si lan kan čių ben druo­me nės at sto vų su rink tų lė šų.

Kiek vie na si na go ga ar mal dos na mai tu rė jo sa vo „ga be“ – vy­riau si ą jį. Juo bū da vo iš ren ka mas žy mus žmo gus. Bū da vo ir „ša­mes“ – si na go gą ar mal dos na mus ap tar nau jan tis dar buo to jas, ku ris gau da vo ne di de lę al gą.

Si na go ga tu rė jo vyk dy ti ir vals­ty bės pa skir tą dar bą – ves ti žy dų tau ty bės as me nų met ri ka ci ją, ku­

Žydų si na go gos ir mal dos na mai

rią met ri ka ci jos punk tai tu rė jo pri­sta ty ti Švie ti mo mi nis te ri jos Kul­tū ros rei ka lų de par ta men tui.

Si na go gos ar mal dos na mai pri­klau sė žy dams pa gal jų pro fe si ją ar už si ė mi mą: ama ti nin kų, pir klių, par da vė jų ir pan. Si na go ga ar mal­dos na mai bu vo ne tik vie ta, kur su si rink da vo žy dai iš pa žin ti sa vo ti kė ji mo, bet ir vie ta su si ti ki mams, kur ga li ma ap tar ti įvai rius rū pi mus klau si mus. Pir kliai, ei da mi į mal dos na mus, bu vo pa si ruo šę vie nas ki tam pa siū ly ti ar pri im ti už sa ky mus.

Si na go gų ar chi tek tū ra iš es mės ski ria si nuo ki tų Lie tu vo je esan čių sak ra li nių pa sta tų. Si na go gos sta­ty tos tai kan tis prie įvai rių drau di­

mų bei sta ty bas reg la men tuo jan čių įsta ty mų. Jos ne ga lė jo bū ti aukš­tes nės už krikš čio nių šven tyk las ir tu rė jo bū ti nu to lę nuo jų tam tik rais at stu mais. Spe ci fi nį si na go gų cha­rak te rį ir for mas są ly go ja ir funk­ci niai rei ka la vi mai, bū din gi žy dų šven tyk loms: da li ji mas į vy rų ir mo te rų pu ses, To ros sau go ji mo ir jos skai ty mo vie tų pa rin ki mas ir pan. Si na go ga – vi zu a liai už da­ras, ga na mo nu men ta lus pa sta tas. Tū rio for ma kom pak tiš ka, daž nai ar ti ma ku bui. Pla nas sta čia kam pis ar ba kvad ra to for mos.

Di džio ji Si na go ga (da bar Spor­to cen tras) vei kė iki 1941 me tų. Yra duo me nų, kad ka ro pra džio­

je si na go ga de gė, vė liau, per ka rą ir po ka rio me tais, ap leis ta ap ny­ko. 1953 me tais, kai pa sta te bu vo įkur din ta Spor to mo kyk la, re mon­tuo jant su nai kin tos „ne rei ka lin gos puoš me nos“: fa sa dą vai ni ka vęs plas tiš kų for mų fron to nas ir apa ti­nį fron to no tarps nį skai dę pi liast­rai, taip pat pla tus lan gas su ar ki ne an ge le vir šu je, su nai kin tas vi daus in ter je ras.

1996 me tais prie pa sta to pri­tvir tin ta at mi ni mo len ta heb ra jų ir lie tu vių kal bo mis su už ra šu „Čia bu vo žy dų mal dos na mai“. 2004 me tais at nau jin ta pa sta to iš orė, da li nai at sta ty ti kai ku rie puo šy­bos ele men tai.

Jad vy ga KULIKIENĖRug sė jo pra džio je Uk mer gės

bo čiai su si ruo šė į ke lio nę po Že­mai ti ją. Pa si rin ko me šiau rės va ka rų re gio ną. Pa žin tį su šiuo re gio nu pra­dė jo me nuo Var nių – že mai čių is to­ri jos ir dva si nės kul tū ros cen tro.

Var niai nuo Vy tau to Di džio jo iki ca ri nės Ru si jos lai kų – Že mai­čių vys ku pi jos sos ta mies tis. Is to­ri niuo se šal ti niuo se ši sri tis bu vo va di na ma Me di nin kais.

Ma no ma, kad pir mie ji žmo nės čia įsi kū rė net prieš 10 tūks tan čių me tų. Vy tau tas Di dy sis 1417 me tais įstei gė Me di nin kų (Že mai čių) vys ku pys­tę. Vys ku pys tės cen tre gy ve no daug mū sų tau tos švie suo lių. Vys ku pas Mer ke lis Gied rai tis glo bo jo is to ri ką ir po etą Mo tie jų Strij kov skį.

Nuo 1572 m. čia gy ve no vie nas lie tu viš kos raš ti jos pra di nin kų Mi­ka lo jus Dauk ša. Jo iš vers ta iš len­kų kal bos „Po sti lė“ bu vo pir mo ji lie tu viš ka kny ga, iš leis ta Lie tu vo­je 1595 me tais. Vė liau čia įkur to je ku ni gų se mi na ri jo je mo kė si ra šy­to jai ir po etai A. Ba ra naus kas, M. Va lan čius, A. Vie na žin dys. Šiuo me tu res tau ruo to je ku ni gų se mi­na ri jo je įkur tas Že mai čių vys ku­pys tės mu zie jus. Jo fa sa dą puo šia trys įspū din go dy džio skulp tū ros – ar ki vys ku po Mo tie jaus Va lan­

Bo čiai ke lia vo po Že mai ti ją

čiaus, vys ku po Mer ke lio Gied rai­čio ir Mi ka lo jaus Dauk šos.

Ap lan kė me Šv. apaš ta lų Pet ro ir Po vi lo baž ny čią, bu vu sią ka ted­rą, ne kar tą su de gu sią, nes bu vo me di nė. Čia vys ku pų krip to je pa­

lai do ti bal za muo ti 10­ties vys ku­pų pa lai kai. Var nių ka ted ra va di­na ma Že mai ti jos pan te o nu.

Daug pa ma tė me ir su ži no jo me apie šios Lie tu vos da lies is to ri nę pra ei tį. Čia mus pa si ti ko ir iki Tel­

šių ly dė jo Tel šių bo čių ben dri jos pir mi nin kas Ka je to nas Šlio ge ris, ska ti nęs mus šiai ke lio nei ir su mū­sų pir mi nin ke Va le ri ja Na raš ke vi­čie ne ap ta ręs ke lio nės de ta les.

Nukelta į 8 p.

Al bi nas Še re lis

Po EtUI MaI ro NIUIPrieš šim tą pen kias de šimt me tų Gi mė po etas, ku ni gas Ma čiu lis. Šian die ną mi ni ši tą da tą Dai nuo jan čios po ezi jos bi čiu liai. Bu vo – sla py var džiais jis den gės. Gar nys, Žva lio nis, Za na vy kas bu vo. Mai ro nis, kad iš vengt be lan gės, Ca ro val džios ir cen zo riaus skus tu vo. Bu vo pro fe so rius, jis mo kė Lie tu viš kai po sme lį su ri muo ti, Ne pa pras tą, o ge rą, to kį, Kad lem pa ges tų sė du siems dai nuo ti. Klau syk lo je gir dė jo, skun dė, Vals tie čiai dva ri nin kui la žą ėjo, Bu vo daug že miš kos pa gun dos, O kas lais vai gy ven ti no rė jo. Ži no ži la gal va lie tu vio, Kas tas Mai ro nis bu vo, pa sa kys pir mo kas, Ka da ko vo jo me dėl bū vio, At min ti nai mes jo dai nas iš mo kom. Tra kų pi lis – nu džiū vo ker pės, O Lie tu va bran gi – nuo lat kar to jam, Ra sei nių Mag dė su ra do ter pę, O mū sų sva jos pa kilt vi lio ja. Jau no ji Lie tu va – ji ši čia: Už lan go, mies to skve ruo se, pu šy ne Ir kiek vie noj kai mie čio gry čioj. Vi sur te nai, kur tik tai Tu, Tė vy ne.

JaUsMaISa ko, jaus mai kiek vie ną žmo gų val do – Ar žem dir bys, ar tu – in te li gen tas, Ar ek ra ne tu ba na ly bes skal dai, Re kla mos bo sų nu pirk tas klien tas. Ga lin gas no ras pi ni gų tu rė ti Ir jaus ti, kaip ki še nė je jie šla ma, Į varg šą žmo gų iš vir šaus žiū rė ti, Kil ti aukš tyn, pa mir šus tė tį, ma mą... Gy ve ni mas įver ti na ne dy dį Ir ne laip te lį, ant ku rio sto vė jai, O tai, ką pa da rei, pra my nei bry dę, Ei nant me tų ta ku per am žių ve ją.

2012 m., Pa lan ga

Ma­no­ma,­kad­si­na­go­ga­Uk­mer­gė­je­ga­lė­jo­sto­vė­ti­jau­1685­me­tais.

Nenuilstantys­bočiai­nuolat­keliauja.

2012 m. rugsėjo 28 d.

Bo čiai ke lia vo po Že mai ti ją

Atkelta iš 7 p.

Pa ke liui į Tel šius už su ko me į šiur pios tra ge di jos vie tą – Rai nius. Čia 1941 m. bir že lio 24–25 die no­mis be si trau kian tys nuo vo kie čių so vie ti niai ak ty vis tai ir ka riš kiai Rai nių miš ke ly je nu kan ki no 76 Tel šių ka lė ji mo po li ti nius ka li nius. Jiems 1991 m. pa sta ty ta kop ly čia už su rink tas žmo nių au kas.

At vy ko me į at kur tą gra ži ą ją Bir žu vė nų dva ro so dy bą Vir vy tės upe lio kil pos slė ny je. Jau XIV a. čia bu vo LDK dva ras. Il giau siai, po rą šimt me čių, dva rą val dė ba­jo rai Gors kiai. XVII a. jie iš plė­tė dva ro val das, pa sta tė kop ly čią, kar to no fab ri ką, ma lū ną, lent pjū­vę, kar čia mą. Dva rą juo sia di de­lis par kas, rū mų pa pė dė je telk šo tven ki nys.

Ne tru kus pa sie kė me Že mai ti­jos sos ti nę Tel šius. Mies tas įsi kū­ręs ant sep ty nių kal vų prie Mas čio eže ro. Ne se niai at šven tė sa vo 555 me tų ju bi lie jų. Prie Tel šių plėt ros daug pri si dė jo ži no mas XVII a. di di kas Po vi las Sa pie ga, Tel šių se­niū nas. Jis 1624 m. įkur di no mies­te vie nuo lius ber nar di nus, pa sta tė jiems vie nuo ly ną, baž ny čią. Per 1710 me tus nuo ma ro iš mi rė dau­gu ma gy ven to jų.

Tel šiai – vys ku pi jos cen tras. Že mai čių vys ku pi ja įkur ta 1926 me tais. Pir ma sis vys ku pas – Ne­pri klau so my bės ak to sig na ta ras Jus ti nas Stau gai tis (1861–1941). Yra dvi baž ny čios, cerk vė, si na­go ga. XIX a. Tel šiai bu vo re li gi­nis žy dų cen tras, vei kė ra bi nų mo­kyk la.

Ant eže ro kran to sto vi Že mai­čių mu zie jus „Al ka“. Jo rin ki niai vi sa pu siš kai pri sta to Tel šių apy­

lin kių gam tą, ar che o lo gi ją, is to­ri ją, tau to dai lę, dva rų kul tū rą. Iš mu zie jaus tre čio aukš to ap žiū rė­jo me apy lin kių pa no ra mą.

K. Šlio ge ris pa ro dė mums nau­ją kul tū ros sta ti nį – am fi te at rą. Eže ro pa kran tė je, mies to aikš tės šlai te įreng ta žiū ro vų sa lė. P. Ka­je to nas – bu vęs kul tū ros sky riaus ve dė jas, sa vi val dy bės ta ry bos na­rys, di de lis mies to pa trio tas. Jis ku ria bū si mų kon cer tų, fes ti va lių vi zi jas, kvie čia ir uk mer giš kius čia lan ky tis, kar tu ra šy ti kul tū ros ren gi nių pro jek tus.

Uk mer gės mies to ben druo me­nės pir mi nin kas Ju lius Ka zė nas su si ti ki me su tel šiš kiais pa brė žė, kad jų mies te iš ties rū pi na ma si kul tū ros ob jek tais – jie at nau ji na­mi, sta to mi nau ji – ku ria mas pa­trauk lus mies to įvaiz dis. Uk mer gė te ga li Tel šiams pa vy dė ti.

Tel šius ap žiū rė ti rei kė tų ne vie­nos die nos, bet mū sų lau kė dar ne ma žai įdo mių vie to vių, tad ki­tą ry tą, at si svei ki nę su Tel šiais ir sve tin guo ju bo čių pir mi nin ku, pa­trau kė me Plun gės link.

Svar biau sia Plun gės mies to įžy my bė – dva ro an sam blis, ku rį su for ma vo gra fas My ko las Ogins­kis, 1873 m. su si pir kęs mies to val das iš di di kų Zu bo vų. Iš li ko ne­ma žai dva ro pa sta tų, rū mai. Dva­re vei ku sio je mu zi kos mo kyk lo je 1889–1892 m. mo kė si Mi ka lo jus Kon stan ti nas Čiur lio nis.

My ko las Ogins kis, pa ste bė jęs ne ei li nius vai ko ga bu mus, iš siun­tė tęs ti mu zi kos moks lų į Pe ter­bur gą. Ogins kiai bu vo ir Rie ta vo dva ro se niū nai, vi si jie bu vo pa­žan gių idė jų ša li nin kai. Po 1831 me tų su ki li mo sa vo dva ruo se pa­nai ki no bau džia vą, mo kė vals tie­

čius nau jų ūki nin ka vi mo me to dų, pra dė jo leis ti lie tu viš kus Lau ry no Ivins kio su da ry tus ka len do rius vals tie čiams, įsi ve dė elek trą, te­le fo ną.

Iš Plun gės vy ko me į ra šy to jos Ju li jos Že mai tės so dy bą – dva re lį Bu kon tė je. So dy ba ką tik res tau­ruo ta, gra žiai su tvar ky ta ap lin ka. Me di nia me bu vu sia me tvar te – jau ki kon fe ren ci jų sa lė, ša lia – et­no gra fi nė eks po zi ci ja.

So dy bos šei mi nin kė, šne ki že­mai tė, vai ši no mus sa vo ga my bos sū riais ir že mai tiš ka ci bu ly ne.

Pri va žia vo me dar vie ną ste­buk lą – Mo sė dį. Tai ak me nų ka­ra lys tė, Že mai ti jos tu ris ti nė Me ka, gar si ak me nų mu zie ju mi. Vi sas mies te lis, jo apy lin kės taip pat ta­po ak me nų mu zie jaus da li mi.

Gy dy to jas Vac lo vas In tas, ki­lęs iš šių vie tų ir pa skir tas gy dy­to ju 1957 m. į vie tos li go ni nę, pra dė jo puoš ti li go ni nės ap lin­ką re tais me džiais ir ak me ni mis. Vie ti niai gy ven to jai, pa ma tę V. In to įspū din gas ak me nų kom po­zi ci jas, taip pat ėmė puoš ti jais sa vo so dy bas.

Vė liau pra dė tas kur ti ir tik ras ak me nų mu zie jus. Jo eks po na tai – ak me nys iš vi so pa sau lio. Te ri to­ri jo je už mu zie jaus pa sta to – mil­ži niš ki rie du liai iš Suo mi jos, ki tų ša lių. Sun ku įsi vaiz duo ti, ko kio­mis pa stan go mis jie bu vo par ga­ben ti iš to li mų kraš tų.

Ne nu sa ko mo dy džio ak me nį, maž daug dvie jų Pun tu kų dy džio, pa ma tė me prie Bars ty čių gy ven­vie tės. Jis stūk so pa kal nė je, pie­ve lė je. Net tven ki nį rei kė jo iš kas ti pie ve lei nu sau sin ti. Vik res ni ir drą ses ni mū sų ke liau nin kai net už si ropš tė ant jo.

Pra va žia vo me pro po eto Vy tau­to Ma čer nio ka pą, Že mai čių kal­va ri jas. Po to kios tu ri nin gos ke lio­nės su sto jo me prie Pla te lių eže ro. Pail sė ję, ku pi ni ge riau sių įspū džių pa trau kė me na mų link.

Ukmergės kraštotyros muziejaus išlaidos1933­m. 1934­m.

Bendrosios­valdymo­išlaidos 73­208 77­898

Žemės­ūkiui 300 300

Švietimo­reikalams 84­440 81­444

Socialinės­globos­reikalams 40­560 54­160

Sveikatos­reikalams 30­800 31­500

Suimtųjų­namams 2400 3360

Savivaldybės­ir­valstybės­policijai 3960 4260

Naujokų­ėmimo­reikalams 500 500

Susisiekimo­reikalams 17­500 23­259

Miesto­tvarkymui 56­530 41­740

Apsaugai­nuo­gaisrų 35­820 34­620

Savivaldybės­įsipareigojimams­ 60­407 41­818

Kredito­reikalams 1025

Turtui­valdyti 3548 1596

Iš­viso 409­973 399­076

Mė­ta,­dir­vi­nė­ir­miš­ki­nė.­Ska­tina per si lei di mus. Kul tū ri nė mė ta ne pa vo jin ga.Mor­ka,­ val­go­mo­ji.­Ne val gy ti

iš že mės ky šan čios pa ža lia vu sios šak nia vai sio da lies, nes ken kia šir džiai.Naš­lai­tė,­tri­spal­vė.­Il gai var to­

jant ir per do za vus naš lai tės pre pa­ra tus, ga li mas vė mi mas, vi du ria­vi mas ir niež tin tis iš bė ri mas.Not­ra,­miš­ki­nė – nuo din gas au­

ga las. Var to ti at sar giai.Pa­kal­nu­tė,­ pa­pras­to­ji.­ Nuo­

din gas au ga las. Pa kal nu tės pre­pa ra tų ne ga li ma var to ti, esant di de liems or ga ni niams šir dies ir krau ja gys lių pa ki ti ma mas, ūmi­

Uk­mer­gės­kraš­to­ne­įga­lių­jų­są­jun­gos­na­rė­Aliu­tė­Ki­li­jo­nie­nė­–­ak­ty­vi­sa­vi­veik­li­nin­kė,­kū­rė­ja­sa­va­no­rė.­Ne­se­niai­ji­drau­ge­su­ki­tais­ben­dra­min­čiais­da­ly­va­vo­pi­lig­ri­mi­nė­je­ke­lio­nė­je­ į­Ši­lu­vą.­O­grį­žu­si­su­kū­rė­štai­to­kius­pa­dė­kos­pos­mus.

Ačiū­už­ke­lio­Nę

Kad or ga ni za vo Ši lu von ke lio nę,nuo šir džiai dė ko jam Alek sie nei Lio nei.

Mel dė mės per lie tų vi si Ši lu vo jeir vi siems rė mė jams la bai dė ka vo jom.

Pra šėm, kad Ma ri ja juos vi sus glo bo tų,o ge ra sis Die vas jiems svei ka tos duo tų.

Kad ir ki tais me tais pi ni gų tu rė tųir mū sų ke lio nę vėl pa remt ga lė tų.

Karš tai pa si mel dę lai min gai su grį žom,Ši lu von ki tą met su grįžt pa si ry žom.

Lai Die vu lis ge ras mus vi sus glo bos,Ne ap leisk, Ma ri ja Mo ti na, Lie tu vos.

Ka da ne pa tar ti na var to tiniam mio kar dui, en do kar di tui ir ryš kiai iš reikš tai kar dio skle ro zei.Pa­par­tis,­kel­mi­nis – la bai nuo­

din gas au ga las. Pa par čio pre pa ra­tai ne tin ka, esant šir dies ne pa kan­ka mumui, se rgant ke pe nų, inks tų li go mis, skran džio ir dvy li ka pirš­tės žar nos opa li ge, ūmio mis viš ki­ni mo trak to li go mis, esant ak ty viai tu ber ku lio zei, nėš tu mui, di de liam iš se ki mui, ma ža krau jys tei.Pe­ly­nas­(kar­tu­sis­kie­tis)­– nuo­

din gas au ga las. Rei kia var to ti at sar­giai ir tiks liai do zuo ti. Veng ti il go var to ji mo. Tai ga li su kel ti trau ku­lius, ha liu ci na ci jas ir ki tus psi chi­nius su tri ki mus. Kar čio jo kie čio ne ga li ma var to ti nėš čio sioms, taip pat ser gant opa li ge.

Py ra gas su mo liū gaisrei kės 1 kg mo liū go, 4 kiau ši nių, 2 stik li nių cuk­

raus, 1 stik li nės alie jaus, 2 šaukš te lių so dos, 4 stik­li nių mil tų, žiups ne lio drus kos.Mo­liū­go­minkš­ti­mą­su­pjaus­to­me­ku­be­liais.­Kiau­ši­nių­try­

nius­gerai­iš­pla­ka­me­su­cuk­ru­mi,­o­bal­ty­mus­–­su­žiups­ne­liu­drus­kos.Į­kiau­ši­nių­try­nius­įmai­šo­me­alie­jų,­ke­pi­mo­mil­te­lius­ir­mil­

tus.­Po­to­įmai­šo­me­bal­ty­mus.Pi­la­me­ teš­lą­ į­ ke­pi­mo­ for­mą,­ iš­klo­tą­ ke­pi­mui­ skir­tu­ po­

pie­riu­mi,­ir­su­de­da­me­mo­liū­go­ga­ba­liu­kus.­Ke­pa­me­apie­1­va­lan­dą­įkai­tin­to­je­or­kai­tė­je.­

Vo­lo­ži­Ne­ris­ChAi­MAsGi­mė­1749­m.­Vil­niaus­Ga­

­o­no­mo­ki­nys.­ Įstei­gė­Vo­lo­ži­ne­ je­ši­bo­tą,­ re­li­gi­nių­ vei­ka­lų­au­to­rius.­1790­m.­Uk­mer­gė­je­ėjo­ra­bi­no­pa­rei­gas.­Tu­rė­jo­vil­nų­ver­slą­ir­už­ra­bi­no­dar­bą­ne­ėmė­al­gos.­Dėl­kon­ku­ren­tų­in­tri­gų­tu­rė­jo­pa­lik­ti­Uk­mer­gę.­Mi­rė­1821­m.

uk­mer­gės­kraš­to­ty­ros­mu­zie­ju­je2012 m. rug sė jo 28 d. 16 val.

vyks­po­pietėskers­tu­Vių­PA­Pro­čiAi­ir­

trA­di­Ci­jos­lie­tu­Vos­kAi­Meren­gi­ny­je:

su si pa žin si me su skers tu vių pa pro čiais ir tra di ci jo mis;• pa da ly vau si me kon kur suo se ir vik to ri no se po pie tės te ma;• pa si links min si me su Uk mer gės kraš to ne įga lių jų są jun gos vo­• ka li niu an sam bliu „Dai na“;pa ska nau si me skers tu vių pa tie ka lų.•

KVIEČIAME DALYVAUTI

Tel. 63957

Smagu­svečiuotis­pas­kolegas.