2012-02-11 vilniaus diena
DESCRIPTION
TikroSSoSTinėSnaujienoS ŠeŠTadieniS,vaSario11d.,2012m. nr.35(1234) diena.lt 2,00 Lt TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Šeštadienis eKonoMiKa Man apskritai keista ir nesuprantama, kodėl ministras santykius su FNTT vadovais aiškinasi viešumoje. LietUva 8p. Mies tas Mies tas Budrumas: Vilniuje veikia daug modernių, interaktyvių ir pagal paskutinį mados šauksmą įrengtų muzie- jų, tačiau žmonės retai tai paste- bi. O be reikalo. 2p. Ugnė KaraliūnaitėTRANSCRIPT
No ri pri va tu mo – su si mokėk
Budrumas: �� samdant�fotografą�asmeninei�šventei�įamžinti�derėtų�sudaryti�paslaugos�teikimo�sutartį�ir�ati-džiai�ją�perskaityti,�nes�nuotraukų�konfidencialumas�toli�gražu�nėra�savaime�suprantamas�dalykas.�� Sauliaus�Žiūros�(BFL)�nuotr.
Ugnė Ka ra liū naitė[email protected]
Spe cia li kon fi den cia lu mo kai naVil nietė Au gustė (var das pa keistas) ne kant riai lau kia atei nan čios va sa ros. Mer gi na pa ga liau su mainys auk so žie dus su sa vo il game čiu gy ve ni mo drau gu. Net jei pla nuo ja mos kuk lios ves tuvės, sužadė ti niai neiš ven gia pa si ren gi mo did žia jai šven tei rūpes čių. Au gustė ves tu ves pla nuo ti pradėjo dar ru denį.
šiandienMe NaS: Už dUo tis li te ra tams – kaip iš ma tUo ti kūry biš kUmą 31p.
PasaulisAf ga nis ta no ka re ka riai žūsta bepras miš kai? Taip ma no ne tylė ti nu taręs ame ri kie čių ka riuo menės pul ki nin kas Da nie lis L.Da vi sas. 12p.
Šeštadienis Į eketę jie len da net tuo met, kai lau ke būna ge ro kai per 20 laipsnių šal čio. Kai ku rie dėl to kio el gesio tik su kio ja pirštą prie smil ki nio. Bet sos tinės ruo niai į tai ne krei pia dėme sio. 19p.
TV dienaRea lybės šou „Dan gus“ ir prie š dvejus me tus „Eu ro vi zi jos“ at ran koje iš po pu liarė ju si Raimonda Ma siulytė ry žo si iš ban dy ti jėgas „Lie tu vos bal se“. Ir tam ne kliu do nė fak tas, kad į pa mo kas reikės skrai dy ti iš Ai ri jos, kur šiuo me tu ji gy ve na.
SportasŠa lies te ni so gerbė jai daug kal ba apie Ričardą Be rankį ir Lau ryną Gri gelį. Ta čiau re tas teni so gerbė jas ži no, kad ir praei ty je Lie tu va turė jo te ni so žvaigždę – da bar 70metį Stasį La ba nauską, ku ris vis dar į ran kas pai ma ra ketę. 17p.
TikroS�SoSTinėS�naujienoS� � ŠeŠTadieniS,�vaSario�11�d.,�2012�m.� � nr.�35�(1234)� � diena.lt 2,00 Lt
Man ap skri tai keis ta ir ne sup ran ta ma, kodėl mi nist ras san ty kius su FNTT va do vais aiš ki na si vie šu mo je.
Sei�mo�Teisės��ir�teisėt�var�kos�ko�mi�te�to��pir�mi�nin�kas��StasysŠedbaras
8p.
Mies tas
Neat rastų mu ziejų ža ve sysVil niu je veikia daug mo der nių, in te rak ty vių ir pa gal pa sku tinį ma dos šauksmą įrengtų mu zie-jų, ta čiau žmonės re tai tai pa ste-bi. O be rei ka lo. 2p.
Mies tas
Į ta borą vėl va žiuos bul do ze riaiVald žia ir po li ci ja grįžta į či gonų ta borą. Pir ma dienį, įgy ven di nant teis mo nu tartį, Kir timų ta bo re, Či gonų gatvė je, bus griau na mi trys ne le galūs sta ti niai. 5p.
LietUva
Din gu sio laiš ko de tek ty vasBal ta ru siai tei gia sie kian tys su si-tik ti su mūsų pa reigū nais, kad ap-tartų abie jo se ša ly se pla nuo jamų sta ty ti elekt ri nių klau simą. Lie tu-viai apie tai nieko nežino. 6p.
eKonoMiKa
Ke liau ja ap si pirk ti pi giauPa matę, kad gy ven to jai no riai vyks ta sve tur įsi gy ti pre kių, ke-lio nių or ga ni za to riai su sku bo siū ly ti vie na die nes ke lio nes į už sie nio pre ky bos cent rus. 7p.
10
Fotografavimas pinhole technika – nauja A.Mamontovo aistra
�
TV3�nuotr.
2012 m. vasario 11 d.Tiražas31 070Išbandymai:tik�rais�įvy�kiais�pa�rem�tas�fil�mas�„Meilės�prie�sai�ka“�pa�sako�ja�apie�dar�nios�po�ros�laimę,�ku�rią�į�ši�pu�lius�su�dau�žo�ne�tikė�ta�ava�ri�ja�ir�jau�nos�žmo�nos�at�minties�pra�ra�di�mas.� 3p.
Malonumas:mus�pasiekė�juos�ta,�ku�ri�vie�nus�pri�vers�kva�to�tis,�o�ki�tus�–�smar�kiai�pa�rau�do�nuoti.�„Ma�no�di�dy�sis�O!“�pa�sa�ko�ja�apie�at�si�tik�tinai�iš�rastą�elekt�ro�mecha�ninį�vib�ra�to�rių.� 6p.
Istorija:Pir�mo�jo�Bal�ti�jos�ka�na�lo�duoklė�Lie�tu�vos�vals�tybės�at�kūri�mo�dienai�–�re�ži�sie�riaus�Al�gio�Kuz�mic�ko�do�ku�men�tinė�apy�brai�ža�„Nep�rik�lau�somybės�ak�tas.�Neį�min�ta�mįslė“.�10p.
[email protected]RedaktorėAgnėKlimčiauskaitė
Pa likęs TV3 „Spor to ži nias“ ko men ta torius Ro ber tas Petraus kas pa si nėrė į pra mo ginės lai dos avan tiūrą – ve da naują šio ka na lo šou „Baimės akys“. Šou, ku ria me žmonės su si du ria su did žiausiais sa vo vaiz duotės monst rais ir juos įvei kia kel da mi juoką ki tiems. Šou, ku ria me R.Pet rauskas pa ts ne drįstų da ly vau ti. 9p.
Bai siai juo kin ga avan tiū ra
Šiandien priedas30p.
No rin tiems iš sau goti as me ni nes fo to sesi jas tik sau ir sa vo ar ti mie siems ten ka su mokė ti spe cialų mo kestį. Ant raip ves tu vių ar krikštynų vaiz dai puoš jas įam ži nu sių fotog rafų sve tai nes ar net ke liaus po in ter netą.
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
šeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012
diena.lt/naujienos/miestas
And re jus Žu kovs [email protected]
Ap lan kė šim tus mu zie jųVo kie ti jo je per me tus į mu zie jus par duo da ma dau giau bi lie tų negu į fut bo lo rung ty nes. Lie tu vo je kul tū ros ob jek tai su spor tu, ypač ant rą ja re li gi ja va di na mu krep šiniu, nė ne ga li ly gin tis.
Iš 2,5 mln. žmo nių, kas met apsi lan kan čių įvai rio se Lie tu vos mu zie juo se, di džiau sią da lį suda ro tu ris tai ir už sie nie čiai. Ne ką ge res nė pa dė tis ir sos ti nė je.
Mu zie jų eks po zi ci jų kū rė jas ir spe cia lis tas V.Lu ne vi čius yra, ko ge ro, dau giau sia pa sau lio mu ziejų ap lan kęs vil nie tis. Kar tais nutin ka taip, kad per vie ną ke lio nę vie na me mies te jis šių iš ty ri nė ja bent ke lias de šim tis.
„Štai Pa ry žiu je, Ber ly ne esu apžiū rė jęs po ke lias de šimt mu zie jų. Da ni jo je is to ri niai mu zie jai la bai ver tin gi, nes ši vals ty bė bu vo mažai nu nio ko ta ka rų ir juo se yra išli kę dau gy bė eks po na tų. Lie tu vo je kas ki ta, iš čia vež da vo vi si kas netin gė jo, to dėl daug mū sų is to ri nio pa vel do per pa sta ruo sius po rą šimtų me tų at si dū rė ki to se vals ty bėse“, – sa vo pa sa ko ji mą ir eks kursi ją po pri mirš tus, ta čiau uni ka lius mu zie jus pra dė jo V.Lu ne vi čius.
Mo der nių tech no lo gi jų erd vėVil niu je sa vo kul tū ri nį žy gį V.Lune vi čius pra de da nuo Je ru za lėje įsi kū ru sio Mui ti nės mu zie jaus. Pats vy riš kis šią vie tą mie liau vadi na kont ra ban dos mu zie ju mi – skam ba int ri guo jan čiai, o ir, neslėp ki me, mui ti nė bei kont ra ban da be veik neats ki ria mi da ly kai. Gal todėl 2008ai siais iš es mės re konstruo tas mu zie jus pa si tin ka lan ky tojus kiek neįp ras tai – dė žė mis.
„Dė žių, ku rio mis vi sais lai kais bu vo ga be na mos pre kės, mo ty vas čia vi sur. O mū sų ke lio nė pra si deda nuo LDK lai kų, XV a. Jau tuomet, vos at si ra do pir mo sios muiti nės, at si ra do ir kont ra ban da“, – pra dė jo sa vo pa sa ko ji mą V.Lune vi čius.
Ta čiau ste bi na ne tiek is to ri ja, kiek dau gy bė kul tū ri nė je erd vė je įdieg tų nau jo vių. In for ma ci jos gali ma ras ti ne tik spaus din ti niuo se ap ra šy muo se, bet ir per skai tyti ju tik li niuo se ek ra nuo se. Do kumen tų ko pi jos pa teik tos ant specia lios sin te ti nės dro bės.
Mui ti nin kų su kaup ti eks po natai de monst ruo ja mi tik ra me prekių kon tei ne ry je. Į šį kont ra bandos kam pe lį mėgs ta už suk ti ir pa tys mui ti nin kai.
„Pa gal mui ti nin kų su kaup tą infor ma ci ją „Au di 80“ la biau slėp
tu vė ant ra tų ne gu au to mo bi lis. Bū tent šia trans por to prie mo ne daž niau siai ne le ga liai ga be na mos pre kės. Ant sie nos ka bo pla ka tas, ku ria me pa ro dy tos vi sos vie tos, kur šia me au to mo bi ly je ga li ma įreng ti slėp tu ves. Kar tais čia atke liau ja nau ji mui ti nės dar buo tojai, kad pa ma ty tų ko le gų pa tir tį“, – pa šne ko vas ro dė vie ną iš kontra ban dos kam pe lio eks po na tų.
„Gal at ski ri eks po na tai žmo gui nie ko ne reikš tų, ta čiau kai jie yra tam tik ro je erd vė je, su de rin ti tarpu sa vy je, – vi sai kas ki ta. Šis stulpas aki vaiz dus pa vyz dys“, – dės tė ran ka į me ta li nį Ru si jos ir Prū si jos pa sie nio stul pą ro dy da mas V.Lune vi čius. Iš vi so Mui ti nės mu zieju je de monst ruo ja ma per 3 tūkst. įvai rių eks po na tų, su si ju sių su mui ti nės veik la skir tin gais is to rijos pe rio dais. Ga li ma pa ma ty ti ne tik įvai rių se nie nų, bet ir su ži noti ga na kon fi den cia lios in for ma cijos, pa vyz džiui, tar pu ka rio mui tinin ko at ly gi ni mo dy dį.
„Žmo gus už dirb da vo 300 li tų, kai kar vė kai nuo da vo 70 li tų. O kiek da bar? 1500 li tų? Pri dė ki me da bar ti nes pra gy ve ni mo kai nas, inf ia ci ją ir su ži no si me, kur slypi ko rup ci jos šak nys“, – svars tė V.Lu ne vi čius.
Žmo gus kū rė jas ir grio vė jasTus ku lė nų me mo ria li nis mu zie jus sa vo du ris lan ky to jams at vė rė vi sai ne se niai, praė ju sių me tų rug sė jį. Vie na me Tus ku lė nų dva ro komplek so pa sta tų, va di na ma ja me Balta ja me dva re ly je, ir įreng ta ekspo zi ci ja, su si ju si su so viet me čio rep re si nių ži ny bų nu si kal ti mais.
1944–1947 m. čia bu vo slap ta už kas ti NKGBMGB vi daus kalė ji me ir Vil niaus apy lin kė se nužu dy ti an ti so vie ti nio gink luo to jo pa si prie ši ni mo ko vo to jai ir jų vadai, dva si nin kai, 1941 m. bir že lio su ki li mo da ly viai, Ar mi jos Kra jovos (Len ki ja) ko vo to jai ir ki ti asme nys, neį ti kę so vie ti niam to tali ta ri niam re ži mui.
„Čia bu vo už kas ta per 800 žmo nių, ku riuos po ka rio me tais su šau dė KGB ka lė ji mo rū siuo se. Dau gu ma jų per pa sta rą jį de šimtme tį vyk dy tus ka si nė ji mus bu vo ras ti ir per lai do ti ne to li esan čiame ko lum ba riu me, o čia, Bal ta jame dva re ly je, du ris at vė rė mu ziejus“, – dės tė V.Lu ne vi čius.
Nors mu zie jaus erd vė ne di delė – vos ke tu ri kam ba rė liai, ap silan kiu siam prieš akis pra bė ga kelių am žių is to ri ja. Nuo to lai ko, kai šio je vie to je prieš dau ge lį šimt mečių vei kė ply tų de gi ni mo kros nis, iki die nų, kai vie ni žmo nės pasi rin kę bū ti bu de liais žu dė ki
tus, bu de liais tap ti ne pa no ru sius. „Čia in te rak ty vio ji me mo ria li nio mu zie jaus da lis, kur jūs pa ts ga lite tap ti kū rė ju“, – į sie nos ert mėje su mon tuo tą ek ra ną ir prie jo išber tą smė lio plo te lį ran ka pa ro dė V.Lu ne vi čius.
Pas pau dus spe cia lų myg tuką ga li ma ant smė lio ran ka ar čia pat pa dė tais pa ga liu kais per 20 se kun džių su kur ti pie ši nį. Vė liau jū sų kū ry bos vaiz do me džia ga atsi du ria mu zie jaus in ter ne to svetai nė je, o jūs ga li te šiuo vaiz du per so cia li nius tink lus da ly tis su drau gais ir pa žįs ta mais.
Ki tuo se dvie juo se kam ba rėliuo se in te rak ty vu mo ma žiau, tačiau ga li ma pa ma ty ti nu žu dy tų jų ir žu di kų akis ta tą – iš dvie jų vie na prie šais ki tą fo tog ra fi jų žvel gia bude lis ir au ka. Re gis, taip lan ky tojas tuč tuo jau ver čia mas pa si rinkti, kie no jis pu sė je. Ki ta ver tus, to kį įspū dį ga li su kel ti ir di džiu lės fo tog ra fi jos, ku rio se vi su ūgiu pavaiz duo tos rea lios is to ri nės as meny bės, ša lia pa tei kia mos jų biogra fi jos su fak tais, kaip as muo žu dė ar ba bu vo nu žu dy tas.
„Mu zie ju je ne no rė ta verkš lenti ir skųs tis, kad mus žu dė, šau dė. Čia tie siog pa ro dy ta, kad vi sais lai kais žmo nės ga lė jo rink tis, kuo jie no ri bū ti – kū rė jais ar grio vėjais. Ma nau, šis klau si mas ak tualus ir šian dien. Atei na te, pa ma to te ir ap si spren džia te, ku rio je jūs pusė je, ką ren ka tės – kur ti ar griau ti. Ir ki to pa si rin ki mo nė ra“, – prista tė mu zie jaus eks po zi ci jos misi ją V.Lu ne vi čius.
Daug ar ma žai?Tus ku lė nų mu zie ju je nuo jo ati dary mo jau spė jo ap si lan ky ti 3 tūkst. žmo nių. Dien raš čio pa šne ko vas įsi ti ki nęs, kad žmo nių ga lė tų bū ti ge ro kai dau giau.
„Sun ku pa sa ky ti, ke li tūks tančiai lan ky to jų yra daug ar ma žai. Pa vyz džiui, Anykš čiuo se įsi kū rusia me Ark lių mu zie ju je per me tus ap si lan ko 60 tūkst. Grei čiau siai dau ge lis čia at vyks ta šil tuo ju me tų lai ku, tad, spė ju, bū na mė ne sių, kai ap si lan ko po 12 tūkst. ir dau giau. O čia mu zie jus Vil niaus cent re ir per tris mė ne sius su lau kia 3 tūkst. žmo nių“, – re gis, į klau si mą apie
Pri mirš ti mu zie jai pri bloš kia uni ka lio mis idė jo misPas ta ruo ju me tu Vil niu je ėmė veik ti daug mo der nių, in te rak ty vių ir pa gal pa sku ti nį ma dos šauks mą įreng tų mu zie jų, ta čiau žmo nės re tai tai pa ste bi. „O be rei ka lo!“ – su šun ka mu zie jų en tu zias tas Vi lius Lu nevi čius ir pa si šau na žur na lis tams ap ro dy ti įdo miau sius, ta čiau ne re tai dau ge liui mažai ži no mus sos ti nės mu zie jus.
Eks po na tai: �� Mui�ti�nės�mu�zie�ju�je�ga�li�ma�pa�ma�ty�ti�ir�kon�fis�kuo�tų�pre�kių,�ir�ki�tų�ša�lių�mui�ti�nių�do�va�nų.
Tarp tau ti niai ki no kū rė jai – italų re ži sie rius Gab rie le Sal va to resas ir vo kie čių te le vi zi jos bend rovė „Spie gel TV“, Vil niu je šią sa vaitę bai gę fil muo ti Si bi ro epi zo dus, sos ti nė je pa li ko 5,5 mln. li tų.
Me ras Ar tū ras Zuo kas kū rė jų iš laidas fil ma vi mui, mais tui, trans portui ir vieš bu čiams va di na pa pil doma in ves ti ci ja mies tui.
„Aki vaiz du, kad, tarp tau tiniams ki no ga min to jams at ra dus mū sų mies tą, ga li me pri traukti pa pil do mų in ves ti ci jų mieste. Vien į du pa sta ruo sius projek tus in ves ti ci jos sie kia 5,5 mln. li tų. Šios lė šos iš lei džia mos viešbu čiams, trans por tui, mai ti nimo įstai goms, ki no pra mo nei bei jos dar buo to jams ir grįž ta į ša lies biu dže tą mo kes čių pa vi da lu. Tam ir įstei gė me Vil niaus ki no biu rą – jis turi rū pin tis, kad ki no kū rė jai at ras tų Vil nių, ir tap tu me re gio no ly de riais, pri trauk tu me in ves ti cijų ir ki no pra mo nė je“, – sa vi valdy bės pra ne ši me spau dai ci tuo jamas A.Zuo kas.
Pa sak Vil niaus ki no biu ro di rekto rės Jū ra tės Pa zi kai tės, Vil niu je tarp tau ti niai ki no kū rė jai at ran da ypač daug tin ka mų erd vių iš skirti niams ir au ten tiš kiems vaiz dams fil muo ti.
„Šni piš kių mik ro ra jo ne ir ki to se Vil niaus vie to se nu fil muo tą Si bi rą ga lė si me ma ty ti nau jau sio je garsaus ita lų re ži sie riaus G.Sal va tore so juos to je „Si bi rie tiš kas auk lė jimas“, o Alias kos kal nus ar pir mą ją Si bi re uni ver sa li nę par duo tu vę išvy si me vo kie čių te le vi zi jos „Spiegel TV“ do ku men ti nė je dra mo je „Si bi ro Že mė“, – pa sa ko jo J.Pazi kai tė.
G.Sal va to re sas „Si bi rie tiš ką auklė ji mą“ pra dė jo fil muo ti 2011 m. va sa rą, tuo met Vil niu je lan kė si juos to je be si fil muo jan tis JAV ak torius, re ži sie rius ir pro diu se ris Johnas Mal ko vi chius. Fil mo ga my bą ke ti na ma baig ti šį pa va sa rį. „Si birie tiš ko auk lė ji mo“ veiksmas vyks 1985–1995 m. Pad niest rė je, fil me bus pa sa ko ja ma apie to lai ko tar pio Pad niest rės nu si kal tė lių gy ve ni mą. Be veik vi sa is to ri ja bu vo fil muo jama Vil niu je.
Vo kie čių te le vi zi jos bend ro vės „Spie gel TV“ už sa ky mu Lie tu vo je ku ria mos dvi do ku men ti nės dramos „Si bi ro Že mė“ is to ri jos, pasa ko jan čios apie drą sius ir tiks lo ve da mus žmo nes bei jų gy ve nimus Kam čiat kos kraš te XVIII ir XIX a.
BNS, VD inf.
Kū rė jai pa li ko mi li jo nus
Vil niu je tarp tau ti niai ki no kū rė jai at ran da ypač daug tin ka mų erd vių iš skir ti niams ir au ten tiš kiems vaizdams fil muo ti.
Jū ra tė Pa zi kai tė:
Pa tir tis: �� šim�tus�mu�zie�jų�Eu�ro�po�je�ap�lan�kęs�V.Lu�ne�vi�čius�ma�no,�kad�ir�Vil�niu�je�yra�ką�pa�ma�ty�ti.�� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
2
miestas
šeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012
Ma tas Mik ne vi č[email protected]
Nuo pat anks taus ry to prie sos ti nės ka vi nės „Mar ce liu kės klė tis“ va kar ri kia vo si gau sus bū rys ama ti nin kų iš vi sos Lie tu vos. Pre kiau to jai sa vo dir bi niais čia re gist ra vo si da ly vauti kas me tė je Ka ziu ko mu gė je.
Vi si, ku rie ke ti na da ly vau ti kovo pir mą jį sa vait ga lį Vil niu je vyksian čio je di džiau sio je Lie tu vo je Ka ziu ko mu gė je, va kar tu rė jo atvyk ti į mu gę or ga ni zuo jan čią kavi nę „Mar ce liu kės klė tis“ ir gau ti pre ky bos lei di mą.
No rin čių sa vo dir bi nius pri sta tyti mu gė je at si ra do tiek, kad ne pasku bė ju siems ei lė je prie pre ky bos lei di mų te ko lauk ti net pus die nį.
Ka ziu ko mu gės po tre jų metų per trau kos grį žęs or ga ni zuo ti bend ro vės „Vikš ris“ ir „Mar ce liukės klė ties“ sa vi nin kas Vy te nis Urba dien raš čiui sa kė, kad šios mu gės da ly vių skai čius ga li bū ti re kor dinis – pre ky bi nin kų su si rinks per tūks tan tį.
Ma tyt, dėl to kio mil ži niš ko daly vių skai čiaus ei lė je prie lei di mų bu vo ne ma žai ne pa ten kin tų žmonių. Iš Klai pė dos at vy kę pre kiauto jai pik ti no si, kad šia me am žiu je vis dar ne ga li ma pro ble mų su tvarky ti in ter ne tu.
„Sto vi me ei lė je nuo ry to, jau kokias pen kias va lan das. Į Pa ne vė žyje kas met vyks tan čią mu gę be proble mų ga vo me lei di mus in ter ne tu. Čia vis kas kaip se nų se no vė je. Važiuo da mi iš Klai pė dos tik dėl leidi mų vien de ga lams iš lei si me dar ke lis šim tus li tų“, – pik ti no si tauto dai li nin kas.
Kai ku rie pre ky bi nin kai už si sa kė iš kar to po dvi vie tas, nes vie no je su vi sais dir bi niais neiš si ten ka. Ta
čiau at vy kę su ži no jo, kad vie tos išskir tos – vie na prie Lu kiš kių aikštės, ki ta – prie Ro tu šės.
„Man pa vy ko nu tai sius itin liūdną vei dą gau ti vie tas vie ną ša lia kitos, bet lau kę ei lė je už ma nęs to kios ma lo nės ne ga vo. Neį si vaiz duo ju, kaip jie pre kiaus“, – sa kė lei di mą tik ką ga vu si mo te ris.
Net rūk ti tu rė tų ir sve čių iš užsie nio – bent ke tu rios de šim tys už sie nio pre ky bi nin kų pa tei kė paraiš kas da ly vau ti šių me tų mu gė je. At vyks lat vių, len kų, bal ta ru sių ir uk rai nie čių.
Per Ka ziu ko mu gę tra di ciš kai dau giau sia dė me sio ski ria ma kokiam nors ša lies re gio nui. Or gani za to riai tei gia, kad šiais me tais pa si reikš ti ga lės Že mai ti jos amati nin kai.
Že mai ti jos kraš to ama ti nin kai – dai li dės, kal viai, puo džiai, taip pat tau ti nio ku li na ri nio pa vel do specia lis tai su si burs Ro tu šės aikš tė je. Sce no je kon cer tuos kraš to kul tū ros ir me no ko lek ty vai.
Šiais me tais Ka ziu ko mu gė Vilniu je vyks ko vo 2–4 d. Ge di mino pro spek te, Pi lies, Di džio jo je, Rūd nin kų, Mai ro nio (Ty mo kvarta le), Bar bo ros Rad vi lai tės gat vė se ir prie šių gat vių esan čio se aikš tė se bei skve ruo se, Ka ted ros, Ro tu šės ir Lu kiš kių aikš tė se, taip pat K.Sirvy do, Ark lių, Rūd nin kų ir Od minių skve ruo se.
Ka ziu ko mu gė vir šys re kor dus
Ei lės: �� no�rin�čių�da�ly�vau�ti�mu�gė�je�tiek,�kad�prie�lei�di�mų�ten�ka�pa�lū�kė�ti.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Kai nos
2 kv. m pre ky bos vie ta trims dienoms pre ky bi nin kams at sieis 73 litus. Dau giau teks mo kė ti už pre kybi nes pa la pi nes – pri klau so mai nuo dy džio, 220 ir 330 li tų. lei di mas prekiauti iš au to mo bi lio trims die noms kai nuos 440 li tų.
Romantišku įvaizdžiu pagarsėjęs Marselis slepia tamsias paslaptis.
14p.
Pri mirš ti mu zie jai pri bloš kia uni ka lio mis idė jo mis
lan ky to jų, no rin čių ge riau iš ma ny ti mū sų is to ri ją, skai čių V.Lu ne vi čius siū lo at sa ky ti pa tiems.
Į dis ku si ją apie lan ky to jus įsitrau kę šio mu zie jaus dar buo to jai įsi ti ki nę, kad ko ją pa ki ša Tus ku lėnų par ke vei kian tys te ni so aikš tynai. Šie už sto ja vaiz dą į pa tį muzie jų ir daž niau siai jo ne pa sie kę žmo nės pa su ka at gal. „Ta čiau šis mu zie jus tu ri di de lį pra na šu mą – dir ba šeš ta die nį“, – pa brė žė viena dar buo to jų.
Vilioja ir kitiKul tū rin go ir įdo maus pa žin ti nio poil sio ieš kan tiems vil nie čiams ir mies to sve čiams V.Lu ne vi čius pa
ta rė ap lan ky ti ir dau giau šiuo laikiš kų, bet men kai pa žįs ta mų, sosti nės mu zie jų.
„Bū ti nai ver ta pa ma ty ti Pi ni gų mu zie jų. Jo eks po zi ci jos, di zai nas tik rai ma lo niai nu ste bins. Tai verta dė me sio įstai ga. Ver tas dė me sio To le ran ci jos cent ras, ku ria me šiuo me tu vei kia Sa mue lio Ba ko – berniu ko, iš gy ve nu sio Vil niaus ge to var gus, ta pu sio dai li nin ku ir iš vyku sio gy ven ti į JAV, – dar bų pa ro da. Tai ne di de lės erd vės, ku rio se ga lima at ras ti tik rai uni ka lių da ly kų“, – re ko men da vo V.Lu ne vi čius.
Ieš kan tys di de lių erd vių ir in terak ty vių pra mo gų pa si rin ki mą taip pat tu ri – ga li ke liau ti į Ener ge tikos ir tech ni kos mu zie jų. Jo pa talpos įspū din gos – 5 tūkst. kv. m.
„Čia vis ko yra ir džiu gu, kad mu zie jus ne sto vi vie to je, jo eks pozi ci ja nuo lat at nau ji na ma. Per pasta ruo sius dve jus me tus ji ge ro kai pa si pil dė, yra ką veik ti vai kams, labai ge ras elekt ri nės ma ke tas. Nors, aiš ku, to bu lė ji mui ri bų nė ra ir tikrai mu zie jus tu rė tų pa mąs ty ti apie nau jų eks po na tų įsi gi ji mą“, – apibend ri no V.Lu ne vi čius.
Lankytojams
Mui ti nės mu zie jusJe ru za lės g. 25Tel.: 8 (5) 279 6346Dar bo lai kas: pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.30–16 val., penk tadie niais 8.30–15 val.Įė ji mas ne mo ka mas. Dėl eks kursi jų pa gei dau ti na iš anks to su si tarti te le fo nu.
Tus ku lė nų rim ties par ko me mo ria li nis komp lek sasŽir mū nų g. 1NTel.: (8 5) 275 2547Dar bo lai kas: trečiadieniais–šeštadieniais 10–18 val., sek ma die niais 10–17 val.Bi lie to kai na – 6 li tai
Pi ni gų mu zie jusTo to rių g. 2 / 8Tel. 8 (5) 268 0334Dar bo lai kas: antradieniais–ketvirtadieniais 9–16 val., penk ta die niais 9–15 val. Šven čių die nų iš va ka rė se mu zie jaus dar bo lai kas su trum pina mas 1 va lan da.Įė ji mas ne mo ka mas.
Ener ge ti kos ir tech ni kos mu zie jusRink ti nės g. 2Tel.: 8 (5) 278 2085Šeš ta die nis – Vai kų die na, vai kams iki 16 me tų bi lie tai ne mo ka mi.Dar bo lai kas: ant ra die niais, tre čiadie niais, penk ta die niais, šeš ta dieniais 10–17 val., ket vir ta die niais 10–19 val.Bi lie to kai na: 2–10 li tų.
To le ran ci jos cent rasNau gar du ko g. 10 / 2Tel.: 8 (5) 231 2357Dar bo lai kas: pirmadieniais–ketvirtadieniais 10–18 val., penk ta dieniais, sek ma die niais 10–16 val.Bi lie to kai na: 2–5 li tai; vai kams iki 7 me tų ir neį ga lie siems – nemo ka mai.
Iš 2,5 mln. žmo nių, kas met ap si lan kančių įvai riuo se Lietu vos mu zie juo se, di džiau sią da lį suda ro tu ris tai.
Eks po na tai: �� Mui�ti�nės�mu�zie�ju�je�ga�li�ma�pa�ma�ty�ti�ir�kon�fis�kuo�tų�pre�kių,�ir�ki�tų�ša�lių�mui�ti�nių�do�va�nų.
Pa tir tis: �� šim�tus�mu�zie�jų�Eu�ro�po�je�ap�lan�kęs�V.Lu�ne�vi�čius�ma�no,�kad�ir�Vil�niu�je�yra�ką�pa�ma�ty�ti.�� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
3
miestas
Kęs tu tis Ne ve raus [email protected]
Šią sa vai tę mies to dau gia bu čių ūkio rei ka lais be si rū pi nan čios įmo nės „Ci ty Ser vi ce“ spe cia listams te ko sku bė ti ga vus dau gy bę iš kvie ti mų. Sting dan tis šal tis kėlė pa vo jų ne tik vil nie čių svei katai, bet ir pa sta tų būk lei. Įp ras tus mies to gy ven to jams pa to gu mus, to kius kaip cent ra li zuo tas šil dymas, van den tie kis ir ka na li za ci ja, kai ku riuo se Vil niaus dau gia bučiuo se trum pam te ko pri vers ti nai pa mirš ti.
„Ci ty Ser vi ce“ įmo nės skam bučių cent re už re gist ruo ti 386 skambu čiai, su si ję su ši lu mos ir karš to van dens sis te mų su tri ki mais ar ba ki to mis spei go su kel to mis pro blemo mis. Ša lin ti ava ri jų sku bė jo pusant ro šim to dar buo to jų.
„Šią sa vai tę pra ne ši mų apie ava ri jas srau tas pa di dė jo tri gu bai, to dėl ne vi si žmo nės pri si skam bino iš kar to, ki tiems te ko il giau palauk ti, kol at si lieps ope ra to rius“, – sa kė Ta das Mi se vi čius, „City Ser vi ce“ Pas ta tų ūkio val dy mo de par ta men to di rek to rius.
T.Mi se vi čiaus tei gi mu, skambu čių dėl už ša lu sių vamz džių pra dė jo ma žė ti sa vai tės vi du ry je. Ta čiau ta da gy ven to jai ėmė praneš ti apie šal čio su kel tų pro blemų pa da ri nius – vil nie čiai kvie tėsi pa gal bos pa ste bė ję pra kiu ru sius vamz džius ir ra dia to rius. Kai kuriuo se sos ti nės dau gia bu čiuo se vamz džiai per už si tę su sią spei go ata ką spė jo už šal ti net du kart.
Šį sa vait ga lį si nop ti kai vėl žadė jo, kad ter mo met ro stul pelis kris že miau 20 laips nių šal čio. Nors tai „kiek šil čiau“ ne gu praėju sį sa vait ga lį, to kia tem pe ra tū ra
ko mu na li nin kams ato sto gų tikrai ne ža da. Pa sak T.Mi se vi čiaus, sos ti nė je šian dien dar buo sis 10 ava ri nės tar ny bos ir re mon to briga dų, taip pat 60 san tech ni kų, ši lu mi nin kų, sta ty bi nin kų. Sekma die nį bu dės to kios pat gau sios pa jė gos.
Už ša lę vamz dy nai Vil niu je tapo ne re te ny be, o chro niš ka didmies čio li ga. Dau gia bu čius namus pri žiū rin tiems spe cia lis tams ten ka sku bė ti mies tie čiams į pagal bą. Sus kys tin tų du jų ba lio nu ap si gink la vę vy rai so vie ti nės staty bos blo ki niuo se dau giaaukščiuo se kas dien rea ni muo ja su stingu sias van dens sis te mas. Daug lai ko šal ty je pra lei džian tys pasta tus pri žiū rin čios įmo nės darbi nin kai dau gia bu čiuo se pa si tinka mi tar si gel bė to jai.
„Nau do da mi karš čio pa tran ką at šil do me vamz džius vie na me po ki to aukš tuo se“, – pa sa ko jo To mu pri si sta tęs dar bi nin kas. Vė liau, ištuš ti nus sis te mą, vamz džiai ir radia to riai iš nau jo už pil do mi vande niu ir aiš ki na ma si, ko kia ža la pa da ry ta vi sai sis te mai. Ne patai so mai su ge du sius laip ti nę šildan čius ra dia to rius dar bi nin kams ten ka pa keis ti nau jais.
Spei gas dar kar tą iš ryš ki no soviet me čiu ne tin ka mai pa sta ty tų tru pan čių dau gia bu čių ydas. Tačiau, pa si ro do, se nie ji sos ti nės na
mai šal čiui at spa res ni ne gu nau jos sta ty bos dau giaaukš čiai. Ko muna li nin kai dau giau iš kvie ti mų sulau kia į ne vė liau kaip prieš 10 metų pa sta ty tus na mus. Ne tei sin gai iš ve džio ti ar ba nau do ti ne tin kamo ti po vamz džiai tam pa din gusio van dens, ši lu mos ar ba už ša lusios ka na li za ci jos prie žas ti mi.
Pra ne ši mų apie ava ri jas srau tas padi dė jo tri gu bai.
Ta das Mi se vi čius:
šeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012
Policijanustatė,kadsostinėje36metųvyrasprekiavo,kaipįtariama,suklastotaisišmaniaisiaismobiliojoryšiotelefonais.Pirminiaisskaičiavimais,telefonųvertėgamintojokainomissiekiaapie25tūkst.litų.Jidartikslinama.Vykstaikiteisministyrimas.
Prekiavoklastotėmis
Vilniujeketvirtadienįrastasmiręsvyras,kuris,kaipįtariamedikai,galėjomirtinaisušalti.Kūnasrastasprieprekyboscentro„Pavasaris“,įtariama,kadmirtiespriežastisgalibūtisušalimas,kaipinformavoVilniausgreitosiosmedicinospagalbosstotis.
ĮVilniausmiesto3iąjįpolicijoskomisariatąatėjusimoterispolicijostyrėjuipasiūlė1tūkst.litųkyšįužtai,kadjosgiminaičiuibaudžiamojojebylojebūtųpriimtaspalankussprendimas.Užfiksavusbandymopapirktifaktą,moteristrečiadienįsulaikyta,pradėtasikiteisministyrimas.
Šalčioauka
siūlėkyŠį
Spei gai lau žo vamzdžiusPa gal ba: � daugiabučiuoseišraizgytusvamzdžiusatšildytitenkapasitelkiantugnį. GediminoBartuškosnuotr.
Lie tu vo je spus telė jus šal čiams sosti nės dau gia bu čiai neat si lai ko prieš žie mos kap ri zus – šą la na muo se iš vedžio ti įvai rūs vamzdžiai. Ava ri jos pado raus lai ko ne siren ka – jų pa da rinius ten ka ša lin ti ir die ną, ir nak tį.
Ava ri jų skai čius išau go
Po šal to jo sa vait ga lio pir ma die nį „Ci ty Ser vi ce“ ava ri nės tar ny bos gau na mų pra ne ši mų srau tas iš liko di de lis. Sos ti nė je per pa rą užfik suo ti 373 skam bu čiai. Pra ne šimų apie ši lu mos ir karš to van dens sis te mų su tri ki mus ar ba spei go sukel tas pro ble mas iš vi so bu vo 243.
Ne ma žai gy ven to jų sa vait ga lį nebu vo na mie, to dėl tik pir ma die nį pra ne šė apie ava ri jas. Skam bu čių srau tas bu vo apie 60 pro c. di des nis ne gu prieš sa vai tę.
Šal tą jį sa vait ga lį ki lu sių ava ri jų pada ri nius praė ju sį ant ra die nį mieste ša li no pu sant ro šim to „Ci ty Servi ce“ spe cia lis tų – du ava ri nės tarny bos eki pa žai, 20 re mon ti nių briga dų ir 75 tech ni kai. Dau giau sia bu vo re gist ruo ja ma smul kių avari jų, su kel tų spei go, – už ša lo pa vienės karš to ir šal to van dens vamzdy nų da lys bu tuo se, taip pat kai ku riems gy ven to jams ki lo pro blemų dėl už ša lu sios bei už si kim šusios ka na li za ci jos.
„Ci ty Ser vi ce“ gy ven to jams pri mena, kad esant ypač že mai tem pera tū rai bū ti na kaip įma no ma racio na liau var to ti ši lu mos ener gi ją – ne vars ty ti bu tų ir laip ti nės lan gų, už da ry ti laip ti nės du ris ir lan gus.
4
miestas
5
miestasdiena.lt/naujienos/miestas
Su pro sti tutė mis tar ny binė se patal po se bend ra vu sius sos tinės 2ojo po li ci jos ko mi sa ria to pareigū nus ne tikė tai užk lu po jų pačių ko le gos iš Lie tu vos kri mi nalinės po li ci jos biu ro (LKPB) Or gani zuo to nu si kals ta mu mo ty ri mo pa da li nių.
2011 m. va sarą LKPB pa reigū nai, tir da mi vie no did žiau sių Vil niaus ap skri ty je vei ku sio „la pinų“ ginkluo to nu si kals ta mo su si vie ni ji mo įvyk dy tas nu si kals ta mas vei kas,
nu statė, kad Vil niaus mies to 2ojo po li ci jos ko mi sa ria to kri mi nalinės po li ci jos pa reigū nai vy res nysis tyrė jas Vy te nis Šlei nys ir tyrėjas Liud vi kas Va si liaus kas įta ria mi pikt naud žiavę tar ny ba, ko mi saria to pa tal po se var toję al ko ho linius gėri mus, nau doję si pro sti tučių pa slau go mis.
Pa reigū nai taip pat įta ria mi leidę ko mi sa ria te pro sti tutėms su si leis ti nar ko tikų. Su rinktų duo menų pagrin du Vil niaus apy gar dos pro kuratū ro je dėl šių pa reigūnų pra dėtas
iki teis mi nis ty ri mas dėl pikt naud žia vi mo tarnyba.
Abu tei sia mie ji bu vo ne del siant nu ša lin ti nuo pa reigų, jų by la šiuo me tu nag rinė ja ma Vil niaus mies to 2aja me apy linkės teis me.
Teis mui pri pa ži nus, kad V.Šleinys ir L.Va si liaus kas pikt naud žia vo tar ny bi ne pa dėti mi, jie bus at leis ti iš tar ny bos vi daus rei kalų sis te moje, jiems gre sia ir bau da ar ba areštas, ar ba laisvės at ėmi mas iki ketve rių metų.
BNS, VD inf.
And re jus Žu kovs [email protected]
Me ras Artū ras Zuo kas ir Vil niaus ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria to vir ši nin kas Kęstu tis Lan čins kas va kar lankė si Kir timų ta bo re ir ap žiūrė jo pla nuo ja mus nu griau ti ne gy ve na mus na mus, kaip pra nešė sa vi val dybė.
„Svei ki nu Vil niaus ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa riato darbą ta bo re, dėl jo aki vaizd žiai mažė ja kri mi na li nių nu si kal timų, ak ty viai vei kia ma stab dant prekybą nar ko ti kais ir pa lai kant viešąją tvarką“, – sa vi val dybės tinkla la py je ci tuo ja mas A.Zuo kas.
Esant po rei kiui, Vil niaus miesto sa vi val dybė ža da pa si rūpin ti, kad ta bo ro gy ven to jai su si tvar kytų do ku men tus ir galėtų gau ti gy venamąją vietą.
O či go nai įsi ti kinę, ne va į ta borą at vykęs ir pa žadėjęs jį nu griau ti sos tinės me ras kau pia sau po li tinį ka pi talą. Romų vi suo menės cent
ro di rek torė Svet la na No vo pols ka ja me ro žygį va di na pi gia rek la ma.
„Tie sa to kia, kad 2009 m. kai ku riuos ta bo re esan čius na mus buvo nu spręsta nu griau ti. Pa reiškė ja šio je by lo je bu vo Vals ty binė te ri to
rijų pla na vi mo ir sta tybų ins pek cija. Ants to lis įteikė rei ka la vimą pradėti vyk dy ti teis mo nu tartį ir čia lyg iš po že mių ta bo re iš dy go A.Zuokas“, – dėstė S.No vo pols ka ja.
Paš ne kovė stebė jo si, kodėl meras stai ga su si rūpi no ta bo ro li kimu ir už si manė tuč tuo jau, jau pirma dienį, pra dėti griau ti. Mo ters
nuo mo ne, tai tik ban dy mas iš sveti mos ne laimės su si krau ti po li tinį ka pi talą.
„Taip, mes su tin ka me, kad tie sta ti niai ne le galūs, ta čiau tai ne prie žas tis su lauk ti did žiau sių šalčių ir tuo met mes ti žmo nes į gatvę. Mes jau bu vo me su si tikę su Statybų ins pek ci jos at sto vais ir šie pa žadė jo, kad grio vi mo dar bai nuke lia mi iki pa va sa rio. Pa va sarį ir pa tys galė si me nu si griau ti“, – pabrėžė S.No vo pols ka ja.
BNS duo me ni mis, 2004 m. gruod žio 2 ir 3 d. ta bo ro te ri to ri jo je tuo me čio me ro A.Zuo ko ini cia ty va bu vo nu griau ti pen ki gy ve na mieji pa sta tai ir vie nas ne gy ve na masis. 2010 m. Lie tu vos vy riau sia sis ad mi nist ra ci nis teis mas Vil niaus mies to sa vi val dy bei pri teisė de vynio li kai romų su mokė ti 55 600 litų ne tur tinės ža los at ly gi nimą, nors ir pri pa ži no, kad sta ti niai bu vo ne legalūs.
Tuo met į teismą sa vi val dybę pa davę ro mai nu rodė, kad Vilniaus mies to sa vi val dybės ad minist ra ci jos tar nau to jai, griau da mi pa sta tus ta bo re, pa žeidė jų teisę į būstą, į būsto ne lie čia mumą. Be to, jie neat siž velgė į tai, kad dėl tokių sa va va liškų ir ne teisėtų veiksmų romų šei mos (dau gu ma jų su ma ža me čiais vai kais) liks be gy vena mo sios vie tos.
Praė ju siais me tais Vil niaus apskri ty je iš vi so nu griau ta 17 ne lega lių sta ti nių.
Nors Vy riau sybės at sto vas sustabdė ir ant rą Vil niaus ta ry bos spren dimą, su si jusį su sos tinės seniū nijų reor ga ni za vi mu, Vil niaus me ras Artū ras Zuo kas (nuotr.) ža da ras ti būdų, kaip reor ga ni zaciją vis dėlto įvyk dy ti.
„Bet ko kiu at ve ju se niū ni jas reorga ni zuo si me. Šiuo at ve ju gal tai kiek užt ruks, gal bus ne ra cio naliai nau do ja mos mo kes čių mokėtojų lėšos, bet ki to ke lio nėra“, – sakė A.Zuo kas.
Va kar pra neš ta, kad nau ja sis Vy riau sybės at sto vas Vil niaus apskri ty je Aud rius Skais tys su stabdė sos tinės sa vi val dybės spren dimą skelb ti ap klausą dėl da lies se niūnijų pa nai ki ni mo, nes spren di mas dėl ap klau sos ga li pa žeis ti viešąjį in te resą. Prieš tai Vy riau sybės at stovo Vil niaus ap skri ty je pa reigas lai ki nai ėju si Ra sa No rei kienė su stabdė ta ry bos spren dimą naikin ti dalį se niū nijų.
Vil niaus me ras pa reiškė, kad to kie spren di mai yra po li ti zuo ti ir men ki na sa vi val dos ga lias.
„Tokį spren dimą ver ti na me kaip aiš kiai po li tiš kai an ga žuotą ir vi sišką pikt naud žia vimą galio mis, ku rios pa žeid žia sa vi valdos tei ses. Ko kia Lie tu vo je, ES vals tybė je, yra sa vi val dybės tary bos spren dimų ga lia, kad jį gali su stab dy ti Vy riau sybės at stovas sa vo nu ta ri mu? Natū ra lu, jog čia su si ję su tuo, kad reor ga ni zaci ja did žią ja da li mi lie čia kon serva to rių par ti jos at sto vus, ku rių dau gu ma šiuo me tu dir ba se niūni jo se. Taip jie ban do gin ti ne patį prin cipą, o tie siog par ti jos gi na sa vo na rius“, – dėstė A.Zuo kas.
Jis neat sakė, ar Vil niaus vald žia teis mui skųs A.Skais čio sprendimą dėl ap klau sos.
„Įver tin si me, kas šiuo at veju būtų pa pras čiau ir ge riau, kad grei čiau įvyktų reor ga ni za ci ja ir kad būtų įgy ven din ti spren dimai, ku rie yra eko no miš kai ir logiš kai pa grįsti ir tau po lėšas. Rasi me ke lius į spren di mus“, – teigė me ras.
Šiuo me tu, anot jo, vyk do mas ap klau sos pir ki mas, kitą sa vaitę turėtų paaiškė ti, kas ją ga li at lik ti.
Praė jusį tre čia dienį sos tinės tary ba nu sprendė skelb ti vil nie čių ap klausą dėl prie šta rin gai verti na mos sos tinės se niū nijų pertvar kos, pa gal ku rią did žio ji seniū nijų da lis būtų pa nai kin ta, o vie toj jų at si rastų biu rai.
Nu tar ta res pon dentų klausti, ar jie pri ta ria nuo mo nei, kad Vil niu je se niū nijų yra per daug, kad dalį se niū nijų būtų tiks linga pa nai kin ti ir vie toj jų įsteigti biu rus, taip pat ar gy ven to jai pri tartų, kad būtų kei čia mos seniū nijų ri bos.
To kia ap klau sa su ma ny ta po to, kai anks tesnė Vy riau sybės atstovė R.No rei kienė su stabdė tary bos spren dimą nai kin ti dalį se niū nijų. Ji nu rodė, kad prie š iman tis to kios per tvar kos ne buvo ap klaus ti gy ven to jai.
Sausį Vil niaus ta ry ba pri tarė me ro A.Zuo ko pa si ūly tam se niūnijų per tvar kos pla nui, pa gal kurį iš šiuo me tu esan čios 21 se niūni jos būtų pa nai kin ta 16, jų liktų pen kios, esan čios to liau siai nuo mies to cent ro.
Vie toj nai ki namų se niū nijų būtų įsteig ta 11 biurų. Jie būtų la biau cent ra li zuo ti nei se niū ni jos.
Opo zi ci jo je esan tys kri ti kai sako, kad re for muo da mas se niū nijas me ras A.Zuo kas pa pras čiausiai sten gia si dar dau giau vald žios su telk ti vie no se ran ko se.
BNS, VD inf.
Už lėba vimą gre sia nuo bau dos
Se niū nijų reor ga ni za ci ja neiš ven gia ma
Tabore bus tvarka Gelbė ja: �� Vil�niaus�vald�žia�ti�ki�si,�kad�ne�le�ga�lių�sta�ti�nių�grio�vi�mas�ta�bo�re�pir�miau�sia�pa�dės�į�nor�malų�gy�ve�nimą�su�grąžin�ti�či�gonų�vai�kus.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Sos tinės vald žia ir po li ci ja grįžta į či gonų ta borą. Pir ma dienį, įgy ven di nant teis mo nu tartį, Kir timų ta bo re, Či gonų gatvė je, bus griau na mi trys ne gy ve na mi ne le galūs sta ti niai.
Vil niaus sa vi val dybė ža da pa si rūpin ti, kad ta bo ro gy ven to jai susi tvar kytų do ku mentus ir galėtų gau ti gyve namąją vietą.
ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012
6
lietuva
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Išp la ti no ofi cia lų pra ne ši mąDar šios sa vai tės pra džio je, pir madie nį, Bal ta ru si jos Gam tos iš tek lių ir ap lin ko sau gos mi nis te ri ja iš plati no ofi cia lų pra ne ši mą, kad Lie tuvos ap lin kos mi nis te ri jai esą „bu vo iš siųs tas laiš kas su kvie ti mu ar timiau siu me tu Mins ke ap tar ti naujų bran duo li nių elekt ri nių sta ty bos pro ble mas“. Laiš ką, pa sak bal ta rusių, pa si ra šė šios ša lies gam tos ištek lių ir ap lin ko sau gos mi nist ro pa va duo to jas Vi ta li jus Ku li kas.
„Pir miau sia, Bal ta ru si jos mi nis teri ja reiš kia pa gar bą Lie tu vos mi nis teri jai ir dė ko ja už konst ruk ty vų bendra dar bia vi mą ap lin ko sau gos sri ty je“, – tei gia ma pra ne ši me spau dai.
Be to, laiš ke Bal ta ru si ja esą pakvie tė įga lio tuo sius Lie tu vos atsto vus at vyk ti į Mins ką su rengti kon sul ta ci jų šiais klau si mais – dėl Vi sa gi no ato mi nės elekt ri nės ir Ast ra vo bran duo li nės elekt ri nės sta ty bų pro jek tų, dėl jų ati tik ties tarp tau ti nei ap lin ko sau gos konven ci jai, dėl Lie tu vos ir Bal ta ru si jos veiks mų, už tik ri nant sau gų bū si mų bran duo li nių elekt ri nių dar bą. Kartu, kaip tei gia ma pra ne ši me spaudai, Bal ta ru si ja iš reiš kė su si rū pini mą tuo, kad Lie tu va į 2010 m. at lik tų geo lo gi nių ty ri mų Vi sa gine iš va das neįt rau kė tam tik ro tipo reak to rių, ku rie tu rė tų bū ti čia sta to mi, vei ki mo ana li zės.
Bal ta ru si ja sa vo laiš ke, re mian tis pra ne ši mu spau dai, pa siū lė abie jų ša lių at sto vų su si ti ki mą Mins ke su reng ti šių me tų va sa rio pa baigo je ar ba ko vo pra džio je.
Ti ki na nie ko ne ga vęNors apie pa ra šy tą ir iš siųs tą laišką bal ta ru siai pra ne šė dar sa vai tės
pra džio je, Lie tu vos ap lin kos mi niste ri jos at sto vai net ir va kar ti ki no ne tu rin tys jo kių ži nių apie Mins ko ne va iš siųs tą kvie ti mą. Nė ra rengia ma si ir jo kiems dvi ša liams pokal biams įvar dy tais klau si mais.
„Jo kio kvie ti mo, raš to, laiš ko ar ki to kio do ku men to dėl dvi šalio su si ti ki mo Mins ke Ast ra vo ir Vi sa gi no ato mi nių elekt ri nių staty bų klau si mais Ap lin kos mi niste ri ja nė ra ga vu si. Jei gu toks kvieti mas bū tų gau tas, to kio su si ti ki mo ga li my bė bū tų svars to ma“, – va kar tei gė ap lin kos mi nist ro Ge di mi no Kaz laus ko at sto vas spau dai To mas Ber žins kas.
Anot jo, konk re čias eks per tų, spe cia lis tų, pa rei gū nų ar net minist rų su si ti ki mo te mas „bū tų gali ma įvar dy ti tik ga vus kvie ti mą“ ir ap si spren dus dėl to kio su si ti kimo su ren gi mo. Ta čiau T.Ber žinskas spė jo, kad Lie tu vos ša lis tokia me su si ti ki me pir miau sia kel tų pla nuo ja mos Ast ra vo ato mi nės elekt ri nės po vei kio ap lin kai ver tini mo pro ce dū ros klau si mą.
„Lie tu va yra iš siun tu si Bal ta rusi jai sa vo pa sta bas dėl šios pro cedū ros, ku ri, mū sų nuo mo ne, nė ra baig ta, ir at sa ky mų į pa teik tas pasta bas nė ra gau ta“, – sa kė jis.
Lie tu vos ap lin kos mi nis te ri ja pri pa ži no ne tu rin ti nau jau sių žinių, kaip Bal ta ru si jai se ka si įgyven din ti Ast ra vo ato mi nės elektri nės pro jek tą.
T.Ber žins kas tik gūž čio jo pe čiais pa klaus tas, ko dėl Mins kas skel bia apie ofi cia lų laiš ką, iš siųs tą į Vil nių, o Lie tu va nė ra jo ga vu si. „Ne ži nau. Ne ga li me ko men tuo ti to, ko ne gavo me. Gal ver tė tų Už sie nio rei ka lų mi nis te ri jos pa si tei rau ti dėl šio klausi mo, nes tai su si ję su dvi ša liais santy kiais“, – at sar giai pa siū lė jis.
Bet Už sie nio rei ka lų mi nis te ri ja si tua ci jos ne ko men tuo ja.
Pa ra šė elekt ro ni niu pa štu?Neo fi cia lio mis ži nio mis, bal ta ru sių pa rei gū nai laiš ką Lie tu vos ap lin kos mi nis te ri jai siun tė ne dip lo ma tiniais ka na lais, net ne įpras tu regist ruo tu pa štu, o in ter ne tu. To dėl Lie tu vos ša lis ne no ri pri pa žin ti gavu si to kį laiš ką, nes nė ra iš lai ky ti svar bių do ku men tų siun ti mo reika la vi mai. Apie tai Mins kas tu rėtų bū ti in for muo tas elekt ro ni niu pa š tu iš siųs tu at sa ky mu.
Ap lin kos mi nis te ri ja ne ko mentuo ja šių ži nių. Ji kar to ja, kad joks ofi cia lus kvie ti mas iš Bal ta ru si jos nė ra atė jęs.
Pro tes tuo ja jau se niaiLie tu va jau ne vie nus me tus protes tuo ja dėl Bal ta ru si jos pa rink tos aikš te lės sa vo ato mi nei elekt ri nei sta ty ti, nes ji yra Gar di no sri tyje, Ast ra vo ra jo ne ša lia Lie tu vos ir Bal ta ru si jos sie nos, tik už pus šimčio ki lo met rų nuo Vil niaus.
Be to, reiš kia mos abe jo nės dėl Ast ra vo ato mi nės elekt ri nės sta tybos tech no lo gi jų bei sau gu mo reika la vi mų lai ky mo si.
Vil nius abe jo ja ir Ru si jos planų sta ty ti Bal ti jos ato mi nę elekt
Pa sik ly du sio laiš ko de tek ty vas
ri nę Ka li ning ra do sri ty je, ne toli So vets ko mies to, ša lia Ne mu nu ei nan čios Lietuvos sienos, sau gumu.
Nors ru sai ir bal ta ru siai ga na triukš min gai pro pa ga vo sa vo planus pa sta ty ti Bal ti jos ir Ast ravo elekt ri nes, iki šiol nė ra vi siš kai aki vaiz džių ga ran ti jų, kad tai tikrai at si tiks.
Ti ki na ma, kad Bal ti jos ir Ast ra vo ato mi nės pra dės veik ti apie 2016–2018 m. Vi sa gi no ato mi nę elekt
ri nę, ku rios stra te gi niu in ves tuoto ju pa si rink ta ja po nų kor po ra ci ja „Hi ta chi“, Lie tu va ti ki si pa sta ty ti iki 2020ųjų.
Šios elekt ri nės sta ty bos kai nuos apie 17 mlrd. li tų. Pla nuo ja ma, kad Lie tu vai teks pri si dė ti maž daug 5 mlrd. li tų.
Pre li mi na riais duo me ni mis, Lietu vos vers las iš Vi sa gi no ato mi nės elekt ri nės sta ty bų ga li ti kė tis ne ma žiau kaip 4 mlrd. li tų ver tės užsa ky mų.
Bal ta ru siai pra ne šė sie kian tys su si ti ki mo su Lie tu vos pa rei gūnais, kad ap tar tų pla nuo ja mų sta ty ti ato mi nių elekt ri nių abiejo se ša ly se klau si mą. Ta čiau lie tu viai ti ki na apie to kius Minsko pla nus nie ko ne gir dė ję, to dėl ar ti miau siu me tu dvi ša lio su si ti ki mo tik rai ne bus.
Mįs lė: �� ra�šė�Bal�ta�ru�si�jos�pa�rei�gū�nai�laiš�ką�mū�sų�Ap�lin�kos�mi�nis�te�ri�jai�ar�ne?� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.
Ne ga li me ko mentuo ti to, ko ne gavo me. Gal ver tė tų Už sie nio rei ka lų minis te ri jos pa si tei rauti dėl šio klau si mo.
To mas Ber žins kas:
Jus ti nas Ar gus [email protected]
Iš vers ti iš po sto FNTT va do vy bę už si mo jęs vi daus rei ka lų mi nist ras Rai mun das Pa lai tis sa vo pa reiš kimais er zi na ir prem je rą, ir koa li cijos par tne rius.
Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mo tarny bos (FNTT) va do vus at sta ty dinti sie kian tis vi daus rei ka lų mi nist ras R.Pa lai tis, re gis, at si dū rė ak la vie tė je. Li be ral cent ris tų de le guo to mi nist ro kal bos apie pa si ti kė ji mą pra ra du sius FNTT di rek to rių Vi ta li jų Gai lių ir jo pa va duo to ją Vy tau tą Gir ža dą dauge lį po li ti kų su glu mi no.
Pir ma sis tram dy ti mi nist rą vakar ėmė si iš ko man di ruo tės grį žęs prem je ras And rius Ku bi lius: „Jei
gu yra ko kių nors įta ri mų, kad kas nors iš vie nos ar ki tos ins ti tu ci jos pa rei gū nų to je „Sno ro“ is to ri joje, kai in for ma ci ja ne tei sė tu bū du bu vo ati duo ta spau dai, yra pra sižen gę, tai tu ri pa ro dy ti iki teis minis ty ri mas ir vi sas teis mi nis proce sas. Ne ko kie nors spė lio ji mai“, – pa reiš kė prem je ras.
R.Pa lai čio veiks mai ir tiks lai FNTT at žvil giu nė ra su pran ta mi ir koa li ci jos par tne riams, tad sa vaitės pra džio je šie grei čiau siai aiškin sis, kuo rem da ma sis R.Pa lai tis trik do vie nos svar biau sių spe cialių jų tar ny bų dar bą.
Apie tai už si mi nė Li be ra lų są jūdžio ly de ris su si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma siu lis: „Si tua ci ja su siklos tė to kia, kad neiš ven gia mai tai rei kės ap ta ri nė ti. Vi sa tai ken kia
FNTT dar bui ir rei ka lau ja iš grynin ti si tua ci ją.“
Iš siaiš kin ti, ko iš tie sų sie kia R.Pa lai tis, no rė tų ir Tė vy nės sąjun gosLie tu vos krikš čio nių demok ra tų (TSLKD) frak ci jos nariai. TSLKD frak ci jos se niū nas J.Raz ma pa brė žė, kad si tua ci ja, kai aukš čiau sia FNTT va do vy bė tik rina ma me lo de tek to riu mi, o vė liau dip lo ma tiš kai ra gi na ma trauktis, „nė ra nor ma li“. R.Pa lai tis trečia die nį pa reiš kė, kad ne pa si ti ki V.Gir ža du, nes esą pa rei gū nas antrą kar tą tir tas po lig ra fu ir gauti rezul ta tai bu vo ne pa lan kūs.
Už va kar V.Gai liui pa reiš kus, kad jis sa vo pa va duo to ju pa si ti ki, R.Palai tis tai įver ti no kaip V.Gir ža do dangs ty mą ir pa reiš kė ne pa si ti kėji mą pa čiu V.Gai liu mi.
R.Palaitis ka sa sau duo bę?
Šne ku tis: �� vie�šos�R.Pa�lai�čio�kal�bos�apie�FNTT�va�do�vy�bę�glu�mi�na�ir�poli�ti�kos�bend�ra�žy�gius.� � Kęs�tu�čio�Va�na�go�(BFL)�nuo�tr.
80-metį atšventęs V.Garastas: „Metai – tik skaičiai.“22p.
šeštadienis, vasario 11, 2012
7
ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika
De ga lų kai nosVakarTinklas a95 Dyzelinas Dujos
„statoil“ 4,76 4,61 2,39
„kvistija“ 4,69 4,54 2,37
„Vakoil“ 4,73 4,58 2,38
Vid.kainavisoaptarnavimodegaliniųtinkluose.Šaltinis:www.degalukainos.lt
WTI naf ta 98,09 dol. už 1 brl.
„Brent“ naf ta 116,71 dol. už 1 brl.
ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012
Lietuvojeišperkamosiosnuomosbūdušiemetsausįparduoti475naujilengviejiautomobiliai–36proc.daugiauneipriešmetus,kaibuvoparduoti348naujiautomobiliai.IšperkamosiosnuomosbūduLietuvojeįsigytųautomobiliųdalispermetuspadidėjo9proc.,kaippranešėrinkostyrimųbendrovė„AutoTyrimai“.Praėjusįmėnesįišsimokėtinaidaugiausianupirkta„Volkswagen“,„Škodos“ir„Toyotos“automobilių.
AutomobiliusperkAišsimokėtinAi
Li na Mra zaus kaitė[email protected]
Ke lei vius pra ra doKal bos apie ga li my bes už sie ny je, ypač Len ki jo je, ap si pirk ti pi giau ke lio nių or ga ni za to rius pri vertė su klus ti. Neil gai laukę jie pa si ūlė vie na die nių ke lio nių į did žiau sius ša lies kai mynės pre ky bos cent rus. Iš jų mūsų tau tie čiai grįžda vo neši ni ne tik pa vie niais daik tais, bet ir iš ti so mis bui ti nių pre kių pa kuotėmis. Vis dėlto aki nan ti or ga ni za torių sėkmė tęsėsi neil gai.
Ke lio nių or ga ni za to riaus „Žele sa“ tu riz mo va dy bi ninkė Eri ka Kuokš tytė pa sa ko jo, kad ap si pirki mo ke lio nes į Len kiją bend rovė pra dėjo or ga ni zuo ti maž daug prie š 3 me tus. Esą dėl pa starųjų metų krizės Lie tu vo je šio po būdžio kelionės bu vo ypač pa klau sios.
Paš ne kovė pa ti ki no, kad iš trumpų, skirtų ap si pirk ti, ke lio nių popu lia riau sia iš lie ka iš vy ka į Lenki jos miestą Bals togę. Anot jos, kas met į ją leid žia si 5–7 ke lei vių grupės. E.Kuokš tytės tei gi mu, orga ni zuo ja mos ir ne to kios pa klausios 4 dienų ke lionės į Len kiją, per ku rias taip pat ski ria ma lai ko ap sipirk ti Var šu vo je.
Paš ne kovė pa sa ko jo, kad prie š 3 me tus ke lionės dieną į Bals togę išvyk da vo net po po ra au to busų. Tačiau šį šeš ta dienį vyk ti į tau pių gyven tojų pamėgtą Len ki jos miestą siū lo ma tik mik roau to bu su. Paš nekovė pri pa ži no, kad ap si pirk ti skirtų ke lio nių pa klau sa su mažė jo.
Tu riz mo agentū ros „Via ami ca“ ko mer ci jos di rek torė Ire na Melčars ka pri pa ži no, kad šiuo metu vis dar siū lo ma vie na dienė kelionė į Len kiją pa kan ka mo ke lei vių skai čiaus jau ne su lau kia. Anot jos, pa sku tinė žmo nių grupė bu vo surink ta per nai prie š Ve ly kas, ta čiau
metų pa bai go je or ga ni zuo ta kelionė ne įvy ko. „Ma nau, pa grindinė su mažė ju sio ke lei vių skaičiaus prie žas tis yra tai, kad to kias ke lio nes žmonės or ga ni zuo ja patys“, – sakė I.Mel čars ka.
Grįžo pa si sėmę idėjųI.Mel čars kos tei gi mu, tu riz mo agentū ra per ke lionę siū lo 3 ar 4 ap si pirk ti tin ka mas vie tas – preky bos centrų ba zes ir tur gelį. Apie kiek vieną šių vietų, kaip pa sa ko jo pa šne kovė, ke lei viai gau na spe cifinės ap si pir kimą pa leng vi nan čios in for ma ci jos: „Ke lionės pro gramo je su ra šy ta, kur va žiuo ja me, kur ga li ma ap si pirk ti, ne tgi tai, ar ga lima at si skai ty ti mokė ji mo kor te le. At vykę į nu ro dy tas vie tas ski ria me lai ko ap si pirk ti.“
Paš ne kovė nea be jo jo, kad per pirmą sias ke lio nių or ga ni za to rių pa si ūly tas ke lio nes gy ven to jai apžiūrė jo pre ky bos vie tas, su rin ko
visą rei kiamą in for ma ciją ir todėl įgu do ke liau ti pa tys.
„Mūsų siū lo ma ke lionė vie nam žmo gui kai nuo da vo vi du ti niš kai 70–80 litų, o juk vie nam žmo gui va žiuo ti sun ku, vis tiek daž niausiai ke liau da vo su vy ru ar žmo na. Tuo met kai na, aiš ku, pa didė ja. Žino ma, va žiuo ti au to bu su yra pa togu, nes tu ri me di delę ba ga žinę“, – svarstė I.Mel čars ka.
Daug vie tos ba ga žui, kaip sakė pa šne kovė, tik rai pri rei kia. Esą žmonės per ka did žiu liais kie kiais ir ap si rūpi na pa čio mis įvai riau sio mis prekė mis: nuo tua le ti nio po pieriaus iki mi ne ra li nio van dens.
Iš lie kant ga li my bei Len ki joje pre kių nu si pirk ti pi giau, rankų ne nu leid žia net ir ne be su ren kantys gru pių. I.Mel čars kos tei gi mu, šiuo me tu sklan dan tys gan dai apie pa sie ny je sta tomą di delį pre kybos centrą ke lia vil čių, kad su sidomė ji mas ap si pir ki mo ke lionė
mis į Len kiją dar išaugs: „Jei ten pa sta tys pre ky bos centrą, to kio po būdžio ke lionės tik rai at si gaus, nes jos bus ne to li mos ir dėl de galų sąnaudų bus mažesnės, jie kainuos apie 40 litų.“ Anot jos, ir šiuo metu tau py da mi de ga lus gy ven to jai ne re tai iš kei čia ga na to limą Balstogę į pa sie ny je esan čius mies tus – Punską, Au gus tavą ir pan.
Gau do iš par da vi musNatū ra liu gy ven tojų no ru įsi gyti ko ky biškų, bet pi ges nių pre kių pa si nau do ja ir tarp tau ti nių keltų li nijų bend rovės. Jos, tie sa, taiko ne į Len kiją, o į ki tas no rin tiems ap si pirk ti pa trauk lias vie tas.
Tarp tau ti nių keltų li nijų ir mi ni kruizų įmonė „DFDS Sea ways“ šalies gy ven to jus jau nuo per nai kviečia plauk ti ap si pirk ti į Vo kie tiją per did žiuo sius iš par da vi mus. Įmonės va do vas Vai das Klum bys tokį pa si ū lymą va di no bi lie tu su idė ja.
„Tai nėra ke lio nių pa ke tai, kai per kant vietą kel te gau na ma ir nak vynė vieš bu ty je. Mes tie siog siū lo me idėją, ką Vo kie ti jo je ga lima veik ti, kur ap si pirk ti“, – sakė jis ir pri dūrė, kad pa na šių ap si pirki mo pa si ūlymų bend rovė pa tei kia ir ke lei viams į Šve diją.
V.Klum bio tei gi mu, in ter ne to sve tainė je įmonė ke lei viams patei kia in for ma ci jos apie Vo kie ti jos, ypač ne to li uos to esan čio Hambur go, par duo tu ves. Ka dan gi keltu žmonės pa pras tai ke lia si su auto mo bi liais, jiems esą ne sudė tin ga sa vo trans por tu pa siek ti no ri mas pre ky bos vie tas.
„Ham bur ge yra did žiau sia Eu ropo je batų par duo tuvė, did žiau sia elekt ro ninės įran gos par duo tuvė, baldų par duo tuvė IKEA ir įvai rių kitų pre kių ženklų par duo tuvių. Asor ti men tas di de lis, ko kybė ge ra, o kai nos, aiš ku, ma žos. Įpratę taip ap si pirk ti žmonės jau lau kia pana šių ke lio nių, per ka ne tik dra bužius, ava lynę ar bui tinę tech niką, bet ir skal bi mo mil te lius ar kavą“, – sakė V.Klum bys.
Anot jo, šiais me tais ža da ma pateik ti dar dau giau in for ma ci jos, ką ga li ma nu veik ti ki ta me kran te. Pašne ko vo tvir ti ni mu, jau da bar gre ta nuo rodų į par duo tu ves su tei kia ma in for ma ci jos apie Ky ly je ar Ham burge vyks tan čius įdo mes nius ren gi nius ar kon cer tus, vei kian čius nak ti nius klu bus ir ba rus. Va sarą taip pat ra gina ma ke liau ti į ap link Ham burgą išsidės čiu sius pra mogų par kus, gausybę SPA centrų. To kio po būdžio in for ma ciją atei ty je esą pla nuo ja ma skelb ti ir apie Da niją ar ne itin to li nuo Ky lio uos to esan čią Olan diją.
Ver ta pa si rūpin ti anks čiauV.Klum bys pa ti ki no, kad gy vento jai pa si ūly mais iš vyk ti į už sienį per iš par da vi mus pa si nau do ja, nors sakė ne ga lin tis tiks liai pa saky ti, ko kia da lis ke liau jan čių kel tu iš tiesų ap si per ka. Vis dėlto esant to kių pa si ūlymų gy ven tojų su sidomė ji mas ke lionė mis išau ga, todėl jų ak ty vumą su iš par da vi mais sie ti ga li ma.
Vie ta ka jutė je kai nuo ja 380 litų į abi pu ses, ta čiau, pa šne ko vo tei gi mu, ga li ma su ras ti ge res nių va riantų. Pa vyzd žiui, dvi šei mos, ke liau jan čios vie nu au to mo bi liu, ka jutę už si sa ky ti ga li už maž daug 310 litų vie nam as me niui.
„Bi lietų kai nos sta bi lios. Anksčiau už si sa kius vietą, už ją ga li ma mokė ti ir pi giau. Tie sa, žiemą kainos pa pras tai ma žesnės“, – sakė V.Klum bys. Įmonės va do vas neabe jo jo, kad gy ven to jams, vyks tantiems kel tu, ap si pirk ti už sie nio šaly se pi giau ir pa to giau. Ne rei kia su kti gal vos dėl tarp mies ti nio su sisie ki mo ir pir ki nių ga be ni mo na mo.
Iš už sie nio – su pil nais ne šu liais pre kiųSiek da mi su tau py ti, gy ven to jai ap si - pir ki mo troš kulį mal ši na už sie nio pre ky bos cent ruo-se. Ta čiau ap si pirkti skirtų ke lio nių pa si ūliu sių ke lio nių or ga ni za to rių auk so gys la jau iš se ko.
Tau po: � pigiauapsipirkti tautiečiai įLenkiją tebevažiuoja, tačiauvis rečiaunaudojasispecialiaiskelioniųorganizatoriųpasiūlymais. SauliausŽiūros(BFL)nuotr.
1,6mlrd. litųsie kia pre li mi na ri Len ki jos ir Lie tu vos dujų jung ties įrengimo kai na.
€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis
Baltarusijosrublis 10000 3,1361 +1,5675%DBsvarassterlingų 1 4,1165 –0,5820%jaVdoleris 1 2,5998 –0,1191%kanadosdoleris 1 2,6114 –0,2178%latvijoslatas 1 4,9379 –0,0344%lenkijoszlotas 10 8,2612 –0,6446%norvegijoskrona 10 4,5230 +0,1617%Rusijosrublis 100 8,7431 –0,1257%Šveicarijosfrankas 1 2,8532 +0,1228%
Per pirmąsias ke lionių or gani za to rių pa si ūly tas ke lio nes gy ven to jai ap žiūrė jo pre ky bos vie tas, surin ko visą rei kiamą in for ma ciją ir todėl įgudo ke liau ti pa tys.
omXVilnius omXriga omXtallinn –0,48% –0,49% –0,24%
šeštADIeNIS, vASArIo 11, 20128
savaitės interviu
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.
kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: [email protected]
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371
MIESTAS:Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379
SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688
PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Po li ti kas neat me ta, kad ar ba minist rui, ar ba FNTT va do vui po šio įsi lieps no ju sio šal to jo ka ro ga li tekti trauk tis iš pa rei gų.
– Kaip ver tin tu mė te šį ne ti kė tai įsi lieps no ju sį ka rą tarp vi daus rei ka lų mi nist ro Rai mun do Palai čio iš vie nos pu sės ir FNTT di rek to riaus Vi ta li jaus Gai liaus bei jo pa va duo to jo Vy tau to Girža do – iš ki tos?– Man ši si tua ci ja iš šo no kiek keisto kai at ro do. Bet ku riuo at ve ju, be to, kas bu vo pub li kuo ta ži niask laido je apie šį va di na mą jį ka rą, daugiau in for ma ci jos ne tu riu.
– Ne si do mi te?– Ne bu vo dar pro gos ir ga li my bių pa si gi lin ti. Bet bū ti nai pa si do mė siu vi sa šia is to ri ja ir jos ap lin ky bė mis, nes to kio vie šo san ty kių aiš ki ni mosi po li ti kams ne ga li ma pra leis ti negir do mis. Ma tyt, šio mis die no mis pa si rink siu dau giau in for ma ci jos apie tai, kas čia vyks ta.
– Ta čiau kaip jums at ro do ši si tua ci ja, kai mi nist ras reiškia vie šą ne pa si ti kė ji mą pa reigū nais, o šie lyg ir ne si ren gia trauk tis?– FNTT va do vus ski ria vi daus reika lų mi nist ras. Bet tai nė ra po li tinio pa si ti kė ji mo pa rei gū nai, nes jie ski ria mi kaip aukš to ran go vals tybės tar nau to jai ren giant kon kursus, kur kan di da tams ke lia mos gana griež tos są ly gos.
Tai, kad mi nist ras R.Pa lai tis pa reiš kė ne pa si ti kė ji mą iš pra džių V.Gir ža du, o pa skui ir V.Gai liumi, yra la biau toks su pap ras tin tas pa reiš ki mas, skir tas žmo nėms, visuo me nei. Ki taip ta riant, mi nist ras pa reiš kė ne pa si ti kė ji mą, nors po liti nio ne pa si ti kė ji mo šiais pa rei gūnais jis reikš ti lyg ir ne ga li.
– Ta čiau mi nist ras juk ga li atleis ti pa rei gū nus, ku riais nepa si ti ki?– Ne vi sai taip. Mi nist ras ga li atleis ti to kio aukš to ran go nepo li ti nio pa si ti kė ji mo pa rei gū ną tik tuo at veju, jei gu kons ta tuo ja ma, kad šis parei gū nas pa žei džia įsta ty mą, su laužo duo tą prie sai ką, ne si lai ko dar bo draus mės. To kie pa žei di mai tu ri bū ti kons ta tuo ti, nu sta ty ti, įro dy ti.
– Mi nist ras sa ko, kad V.Gir žadas fak tiš kai pa da rė nu si žengi mą, nes ne pe rė jo tes to melo de tek to riu mi, to dėl ne ga li to liau dirb ti su slap ta in forma ci ja. Tai gi, jis ne be ga li būti FNTT va do vo pa va duo to jas, nes be veik vi sas jo at lie ka mas
Vie šas ka ras nie kam ne nau din gas
Ne ži no: �� Sei�mo�Tei�sės� ir�tei�sėt�var�kos�ko�mi�te�to�va�do�vas�S.Šed�ba�ras�ne�sii�ma�spręs�ti,�kuo� �baigsis�pa�sta�ro�sio�mis�die�no�mis�vi�daus�rei�ka�lų�sis�te�mo�je� įsi�lieps�no�jęs�ne�pa�si�tikė�ji�mo�skan�da�las.�� � Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuo�tr.
Sei mo Tei sės ir tei sėt var kos ko mi te to pirmi nin kas Sta sys Šed ba ras ne pa ten kintas, kad vi daus rei ka lų mi nist ras ir Fi nansi nių nu si kal ti mų ty ri mo tar ny bos (FNTT) va do vy bė tar pu sa vio san ty kius aiš ki na si vie šai, per spau dą.
Pa rei gū nų pa tik ri ni mo po lig ra fu re zul ta tai sa vai me nėra lai ko mi įro dy mais. Iš jų ga li ma da ry ti tik tam tik ras iš va das.
dar bas pri deng tas slap tu mo žy mė mis?– Taip, ži nau, kad mi nist ro ne pa siti kė ji mas V.Gir ža du aiš ki na mas esą ne sėk min gai pe rei tu pa tik ri ni mu me lo de tek to riu mi. O ne pa si ti kė jimas FNTT va do vu V.Gai liu mi ki lo dėl to, kad jis už sto jo V.Gir ža dą.
Kaip su pran tu, pa tik ri ni mas melo de tek to riu mi (po lig ra fu) vyk dytas ti riant per nai lapk ri čio vi du ry je ži niask lai dai nu te kin tą in for ma ci ją apie nu ma to mą ban ko „Sno ras“ nacio na li za vi mą, li kus ke lioms die noms iki spren di mų dėl „Sno ro“ priė mi mo.
Tai gi, vyk do mas to kios in forma ci jos nu te ki ni mo ap lin ky bių tyri mas. Pa tik ri ni mas po lig ra fu yra šio ty ri mo da lis.
Bet bū ti na pa brėž ti, kad pa rei gūnų pa tik ri ni mo po lig ra fu re zul ta tai sa vai me nė ra lai ko mi įro dy mais. Iš jų ga li ma da ry ti tik tam tik ras išva das. Bet jos to li gra žu nė ra ga luti nės. Po lig ra fo nau do ji mo įsta tyme ra šo ma, kad „ty ri mo iš va da yra nau do ja ma kaip pa pil do ma in forma ci ja, api bū di nan ti ti ria mą asme nį ir jo ap lin ką“.
Ar pa rei gū nas, pa tik rin tas me lo de tek to riu mi, yra kal tas dėl ko kių nors pa da ry tų pa žei di mų, nu stato ma vyk dant vi sa api man tį ty rimą, įver ti nant vi sas ap lin ky bes ir vi są tu ri mą ar su rink tą in for ma ciją, o ne vien tik tai pa tik ri ni mo polig ra fu me džia gą.
Atk reip čiau dė me sį, kad pa tikri ni mas me lo de tek to riu mi yra sava no riš ku mu grįs tas veiks mas, nes pa rei gū nas vi sa da ga li at si sa kyti pa si tik rin ti ar ba dėl ko kių nors prie žas čių ne tgi nu trauk ti jau vykdo mą pa tik ri ni mą.
Ki ta ver tus, įsta ty me įra šy ta, kad „jei gu as mens ty ri mo iš va da yra nei gia ma, taip pat as me niui at si sakius tir tis po lig ra fu, at si žvel giant į vi są tu ri mą in for ma ci ją apie ti ria mą as me nį ir jo ap lin ką, šiam as me niui ga li bū ti neiš duo da mas ar pa nai kina mas lei di mas dirb ti ar su si pa žin ti su įslap tin ta in for ma ci ja“.
Šiuo at ve ju vi daus rei ka lų minist ras ga li bū ti tei sus sa ky da mas, kad gau to ji nei gia ma pa tik ri ni mo me lo de tek to riu mi iš va da, jei gu ji to kia iš tik rų jų bu vo, ga li už kirsti ke lią FNTT di rek to riaus pa vaduo to jui dirb ti su įslap tin ta medžia ga. Ta čiau spren di mą ir šiuo klau si mu ga li ma priim ti tik at li kus at ski rą ty ri mą. Jis, kaip su pran tu, ir gi vyks ta. Taip pat tik ri na ma, ar ir FNTT di rek to rius V.Gai lius ga li dirb ti su įslap tin ta in for ma ci ja.
– Kas bus, jei gu nu sta tys, jog ne be ga li?– Gal būt mi nist ras ga lės priim ti spren di mą dėl jo at lei di mo iš pa reigų. Rei kė tų pa si gi lin ti į tei si nę situa ci ją ir konk re čiau iš siaiš kin ti, ar
to kios iš va dos pa skel bi mas yra pagrin das at leis ti pa rei gū ną.
– Ta čiau V.Gir ža das ir V.Gai lius at krei pia dė me sį, kad mi nist ras R.Pa lai tis ne tu rė jo tei sės pavie šin ti pa tik ri ni mo me lo detek to riu mi iš va dą, bet tai netei sė tai pa da rė?– Įs ta ty me nu ma ty ta, kad „in for maci ją, gau tą ti riant po lig ra fu, draudžia ma nau do ti ne tais tiks lais, kuriuos bu vo no ri ma pa siek ti, iš sky rus at ve jus, kai gau na ma in for ma ci ja apie pa si kė si ni mą pa da ry ti, ren giamą ar pa da ry tą nu si kal ti mą“. Taip pat nu ma ty ta, kad „ty ri mo tar nybos pa rei gū nas įsta ty mų bei ki tų tei sės ak tų nu sta ty ta tvar ka pri va lo už tik rin ti vals ty bės ar tar ny bos paslap tį su da ran čios in for ma ci jos apsau gą“ bei tai, kad „ty ri mo me tu pada ry ti gar so ir vaiz do įra šai sau go mi Vals ty bės ir tar ny bos pa slap čių įstaty mo nu sta ty ta tvar ka“.
Vi si pa rei gū nai, taip pat mi nistras, tu rė tų va do vau tis štai šio mis įsta ty mo nuo sta to mis.
Man ap skri tai keis ta ir ne supran ta ma, ko dėl mi nist ras san tykius su FNTT va do vais aiš ki na si vie šu mo je, per spau dą. Tai ste bi na ir pik ti na. Tei sė sau ga – la bai jautri sri tis, kur ne ga li bū ti vie šu mo je taš ko ma si ne šva riais purs lais. Jei gu yra san ty kių ar su si kal bė ji mo proble mų, rei kia juos iš siaiš kin ti sis temos vi du je, o ne at si sto jus prie šais vi są vi suo me nę.
– Pir ma sis apie ne pa si ti kė ji mą V.Gir ža du pra bi lo vi daus rei kalų mi nist ras, va di na si, jis kalčiau sias?– Per daug ne si gi li nau, kas čia ką pra dė jo. Bet aki vaiz du, kad di de lių klai dų pri da rė abi ša lys.
– Šią sa vai tę nu griau dėjo pa tik ri ni mai tak si fir mo se.
Kaip juos ko men tuo tu mė te?– Tei sė sau ga, mo kes čių ins pek toriai ti ria in for ma ci ją apie sle piamus mo kes čius, apie ga li mą ne lega lų dar bą, apie ki tus pa žei di mus. Tur būt ten ka pri pa žin ti, kad tak si vers las iki šiol ne bu vo pa ts skaidriau sias iš vi sų. Ma tyt, to dėl ir atsi dū rė tei sė sau gos aki ra ty je.
Ta čiau kol kas sun ku ką nors komen tuo ti, nes ty ri mas ne baig tas ir ne ži no me ga li mų pa žei di mų mas to.
– Rei das prieš tak si jau ly gi namas su per nykš čiu rei du prieš ne są ži nin gai dir bu sius Ga riūnų pre kiau to jus...– Tur būt ly gin ti šias dvi ak ci jas gali ma. Juk yra pa grin do įtar ti, kad abiem at ve jais veik ta ne są ži ningai pa gal vie no dą ar la bai pa našią sche mą.
Bet ir su Ga riū nais su si ję ty ri mai tę sia si. To dėl ką nors konk re taus komen tuo ti kol kas nė ra ga li my bių.
Kaip įvertinti knygų kūrybiškumą?
31p.
10
tema
„Svar biau sia lai ku su siras ti šventės vietą ir fo
tog rafą“, – įsi ti ki nu si į ves tu vių plana vi mo sūkurį įsi su ku si Au gustė.
In ter ne te besido minčią ves tu vių fo tog rafų siū lo mo mis pa slau go mis mer giną patraukė fo tog rafų Vik toro ir Dai vos Mo ro zovų skel bi mas. Fo tog rafų po ros pa slaugų kai na pasi rodė pa trauk li, jų dar bai įdomūs. Il gai ne lau ku si būsi mo ji nuo ta ka su jais su si ti ko ap tar ti ves tu vių fo togra fa vi mo.
Po su si ti ki mo į Au gustės elektro ninį pa štą at skrie jo pre li mi na ri su tar tis. Pers kai čius ke lių lapų doku mentą vil nie tei akis užk liu vo už vie no punk to – „nuo traukų kon fiden cia lu mas“.
Už jį rei kia su si mokė ti 500 litų. Minė tas su tar ties punk tas jau naved žius su glu mi no, bet jie fo tografų pa slaugų neat si sakė.
„Jei at vi rai, nie ka da ne ma niau, kad už nu si pirk tos pa slau gos konfi den cia lumą dar ga li reik ti su simokė ti. Ta čiau mums pa ti ko fotog rafų dar bai, todėl pa si rin ko me juos ir nu sprendė me ne mokė ti minė to kon fi den cia lu mo mo kesčio“, – pa sa ko jo Au gustė.
Fo tog ra fai už rek lamą ne mo ka„Vil niaus die nai“ D.Mo ro zo va patvir ti no, kad kon fi den cia lu mas
kai nuo ja 500 litų. Pa sak fo tog rafės, re ti ves tu vi nin kai su tin ka su simokė ti už pri va tumą. „Dau gu ma džiau gia si mūsų nuo trau ko mis ir ne prieš ta rau ja, kad jos būtų vie šina mos“, – ti ki no D.Mo ro zo va.
As me ni nių ir ves tu vi nių fo tose sijų pa slau gas siū lan čios įmonės „Fo to fazė“ kūry bos va dovė Po li na So lo vei čik in for ma vo, kad nuo traukų kon fi den cia lumą klien tams taip pat siū lo už tam tikrą mo kestį. „Kiek tai kai nuoja, pri klau so nuo pa slau gos. Jei tai as me ninė fo to se si ja, pri va tumas kai nuo ja dvi gu bai. Jei tai vestuvės, pri klau so nuo ap lin ky bių. Kar tais klien tai leid žia vie šinti nuo trau kas tik iš nu ga ros. Viskas nu ro do ma su tar ty je“, – aiš kino pa šne kovė.
P.So lo vei čik teigė, kad pri vatu mo už dyką no rin tys gy ven tojai tu ri di delį pa si rin kimą. „Toks yra mūsų fo tog ra fa vi mo pa si ūlymas. Yra dau gybė fo tog rafų, kurie su mie lu no ru nie ko ir ne ro dys. Mes įde da me daug dar bo ir no ri me vi siems pa ro dy ti, ką pa darė me“, – kalbė jo P.So lo vei čik.
Ne norėjęs pri si sta ty ti dar vie nas ves tu vių fo tog ra fas pa tvir ti no, kad taip pat pa pra šo klientų su si mokėti už nuo traukų kon fi den cia lumą. „Jei žmo gus ne no ri, kad jo nuotrau kos būtų vie ši na mos, imama dau giau pi nigė lių. Nuot rau kos nau do ja mos rek la mos tiks lais. Jei ne vie šin tu me ves tu vių nuo traukų, reikėtų gal vo ti, kaip ki taip rek lamuo ti sa vo pa slau gas“, – kalbė jo pa šne ko vas. Pa sak ves tu vių fo togra fo, nu sta ty to mo kes čio už kon fiden cia lumą nėra, kiek vie nu at ve ju ta ria ma si at ski rai.
Fo tog ra fas ti ki no, jog iš kon fiden cia lu mo mo kes čio daug uždirb ti ne pa vyks ta, esą klien tai be veik nie ka da ne pra šo, kad nuotrau kos ne būtų pub li kuo ja mos.
Jau na ved žiai ne si prie ši naVes tu vių pla nuo to ja Dia na Su gintienė pri si pa ži no ne girdė ju si apie fo tog rafų pa si ūly mus su si mokėti už kon fi den cia lumą ar nuotraukų ne nau do jimą po ves tu vių. „Sup ran ta ma, kad teisės į nuotrau kas ati ten ka jau na ved žiams. Jie in ves tuo ja į sa vo grožį tą ypatingąją dieną. Fo tog ra fas tik dirba sa vo darbą, už tai jam su moka ma“, – sa vo nuo monę iš sakė ves tu vių pla nuo to ja.
D.Su gin tienė tvir ti no, kad fotog ra fai, ku riuos ji re ko men duoja ves tu vi nin kams, kon fi den cia lumo mo kes čio į su tar tis ne trau kia. „Daž niau siai su jau na ved žiais susi ta ria ma žod žiu, ar jų nuo trau kas bus ga li ma skelb ti fo tog ra fo in terne to pus la py je“, – kalbė jo ji ir pati ki no, ne va kon fi den cia lu mas nėra daž nai tarp fo tog rafų ir jau na vedžių iš ky lan ti pro ble ma. „Daž niausiai jau na ved žiai no riai leid žia, kad jų nuo trau kos būtų vie ši na mos. Jie juk nuo sta biai jo se at ro do“, – patir ti mi da li jo si pa šne kovė.
To kie mo kes čiai nee tiš kiVes tu vių fo tog ra fas Liu tau ras Bile vi čius tvir ti no, kad jau na ved žių ne pra šo su si mokė ti už nuo traukų pri va tumą. Jis kiek vie nu at ve ju atski rai ta ria si su klien tais ir pra šo jų lei di mo nuo trau kas nau do ti sa vo rek la mos tiks lais. „Ne sup ran tu, kam im ti mo kestį iš klien to ne tik už sa vo pa slau gas“, – ko men ta vo L.Bi le vi čius.
Kon cer tus mėgstan tis fo togra fuo ti, ta čiau ret kar čiais su tinkan tis su fo toa pa ra tu ap si lan ky ti ir ves tuvė se fo tog ra fas Ge di mi nas įsi ti kinęs, kad pra šy ti pi nigų už nuo traukų ne vie ši nimą – nee tiška. „Juk ne ga li ves tu vi ninkų nuotraukų dėti bet kur. Vi sa da ta riuo si su už sa ko vais, jei no riu sa vo in terne to pus la py je skelb ti nuo traukas, ta čiau ne ga li būti nė kal bos
apie ko kius nors už mo kes čius“, – kalbė jo fo tog ra fas. Paš ne ko vas teigė, kad ves tu vių nuo trau kos – la bai as me ni nis da ly kas, todėl su pran ta žmo nių pri va tumą ir be jų su ti ki mo ves tu vių nuo traukų ne pla ti na.
Lie tu vos fo to me ni ninkų sąjungos val dy bos sek re to rius Sta nis lovas Žvirgž das aiš ki no, kad fo tog rafai, net gavę su ti kimą fo tog ra fuo ti ren ginį, ne gau na teisės nuo traukų skelb ti vie šai. „Ves tuvės yra pri vatus, o ne vie šas ren gi nys. Jei įvy kis pri va tus, dėl nuo traukų pub li ka vimo rei kia tar tis su už sa ko vais“, – ar gu men ta vo fo tog ra fas. Iš girdęs apie ves tu vių fo tog rafų siū lomą va di namąją kon fi den cia lu mo paslaugą S.Žvirgž das nu si juokė: „Tai vi siš kai nee tiš ka, pi nigų plėši mas. Tai ga li ma pa ly gin ti su va žia vi mu
tak si nuo oro uos to, už kurį tektų su si mokė ti 500 litų.“
S.Žvirgž das teigė, kad su tar ti mi ga li ma per duo ti tik tur ti nes au toriaus tei ses. „Svar bu, kad su tar ty se su fo tog ra fais būtų ap tar tos vi sos ga li mybės dėl nuo traukų nau doji mo. Paaiš kin ta, kaip ga li ma elgtis su jo mis ir kaip nau do ti. Ta čiau ne tur tinės au to rinės teisės vis vien lie ka fo tog ra fui. Jas šis iš lai ko ir 73 me tus po mir ties“, – pa sa ko jo pašne ko vas. Lie tu vos fo to me ni ninkų at sto vas pra si tarė, kad ofi cia liai nea pibrėž ta, kaip ir už ką fo tog rafas pra šo klientų su si mokė ti. „Tačiau šiuo at ve ju, ma tyt, yra tik pini gi nis in te re sas. Juk jei fo tog ra fas įsi de da ves tu vių nuo trau kas, jas dau giau sia nau do ja rek la mos tikslais. Todėl būti na su jau nai siais iš
No ri pri va tu mo – su si mokėk
Komentaras
Ma rius Jo vai šaFo toal bu mo „Ne regė ta Lie tu va“ au to rius
Ne si ryž tu ver tin ti ves tu vių fo tog rafų kon fi den cia lumo mo kes čio, nes ne su su si pa žinęs su šventės
už ku li siais. Ki ta ver tus, fo tog rafų noras pa ro dy ti sa vo dar bus vie šu mo je – su pran ta mas da ly kas. Aš taip pat fotog ra fuo ju žmo nes ir de du jų po rtretus į kny gas. Ta čiau to kiais at ve jais vi sa da su jais su si ta riu ir ne tgi tu riu su tartį – žmo gus pa si ra šo su tinkąs, kad jo at vaiz das būtų pa nau do tas lei dy bo je.
Kiek vie nas fo tog ra fas no ri su kaup ti sa vo darbų po rtfelį ir turė ti ga li mybę jį pa ro dy ti ar in ter ne to sve tainė je, ar išs paus din da mas ko kia me nors lei diny je. Jei jam ši ga li mybė už ker ta ma ir jo dar bas tar si už ra ki na mas juo do je dėžėje, gal tuo met yra ra ci jos, kad jam būtų pa pil do mai su mokė ta už tokį išskir ti numą. Jei in ter je ro di zai ne ris įrengė namą, tai ne gi sąži nin ga, kad jis negalėtų nie kam pa ro dy ti, ką su kūrė?Ga li ma kalbė ti apie kon fi den cia lumą, pri va tu mo iš sau go ji mo ir ko mer ci jos ri bas. Kal bat apie as me ni nes fo to se sijas, pa pras tai to kių fo to se sijų nuo traukos nėra pa pil do mai par da vinė ja mos. Jei fo tog ra fas jas pla tintų kaip pa pa racas ar par da vinėtų fo tog ra fijų bankams, tai būtų ko mer cinė veik la. Bet atim ti iš fo tog ra fo teisę pa ro dy ti kitiems jo da rytą fo to se siją, ma nau, nelo giš ka. Gal iš to ir ky la ves tu vių fo tografų kon fi den cia lu mo mo kes tis.
1
Privatumas: �� netgi�žinomi�žmonės,�kurie�neslepia�asmeninių�švenčių�nuo�žiniasklaidos,�linkę�bent�dalį�fotografijų�pasilikti�sau.� �Gedimino�Bartuškos�nuotr.�
Mokestis: �� kai�kurie�fotografai�klientų�privatumą�saugoja�tik�už�pinigus.
Fo tog ra fai, net gavę su ti kimą fo tog rafuo ti ren ginį, ne gauna teisės nuo traukų skelb ti vie šai.
Sta nis lo vas Žvirgž das:
ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012
anks to tar tis“, – fo tog rafų dar bo etiką api būdi no pa šne ko vas.
Rei kia at ski ro su ti ki moLie tu vos au to ri nių tei sių gynėjų aso cia ci jos agentū ros (LAT GA-A) Ju ri di nio sky riaus vedė ja Lau ra Baš ke vi čienė taip pat pa brėžė, kad ves tu vi nių nuo traukų kon fi den cia-lu mo is to ri jo je fo tog ra fai pa žeid žia etiką. „Šiuo at ve ju su si pi na dvi tei-sės: au to rių teisės į jų su kurtą kūrinį ir už sa ko vo teisė į at vaizdą. Ži no ma, vis kas pri klau so nuo fo tog ra fo ir klien to – kaip jie su si tars“, – kalbė-jo tei si ninkė. Jei su tar ty je nu ro do-ma, kad tur tinės au to riaus teisės per duo da mos jau na ved žiams vi sam tur ti nių tei sių ga lio ji mo lai ko tar-piui, fo tog ra fas nuo traukų nau do ti ko mer ci niais tiks lais ne ga li. „Ži no-
ma, fo tog ra fai, su da ry da mi su tar tis, tik riau siai to kių punktų ne įtrauks, nes jiems tai ne nau din ga“, – svars-tė pa šne kovė.
L.Baš ke vi čienė aiš ki no, kad į ves tu ves pa kvies tas fo tog ra fas gau na lei dimą už sa ko vo at vaiz dą fik suoti fo toa pa ra tu. „Jei leid žia-ma fo tog ra fuo ti as menį, tai dar ne-reiš kia, kad nuo trau kas ga li ma bet kur vie šai pub li kuo ti. Nuot rau-koms vie šin ti tu ri būti gau tas dar at ski ras as mens su ti ki mas“, – tei-gė LAT GA-A at stovė.
Tei si ninkė teigė, kad nėra ma čiu-si su tar čių, ku rio se fo tog ra fai pra šo pi nigų už kon fi den cia lumą, ta čiau sakė, kad to užd raus ti ir gi ne ga li-ma. „Jei abi ša lys su tin ka su to kio-mis su tar ties sąly go mis, tai kas ga li ne leis ti“, – kalbė jo pa šne kovė.
Au to riaus teisės skirs to mos į ne tur ti nes ir tur ti nes. Iš au to rių tur ti nių au to rystės tei sių ne ga li-ma pe rim ti. Net jei su da ro ma tai tei gian ti su tar tis – ji ne ga lio ja. O netur tinės au to rystės teisės ga li būti per duo tos ki tam as me niui. Jos leid žia kūrinį at ga min ti, pla tin ti, vie šai ro dy ti, vie šai skelb ti. L.Baš-ke vi čienė pri minė, jog ne svar bu, ko kia su tar tis dėl au to riaus tei sių būtų pa si ra šy ta su ves tu vių fo tog-ra fu, ne ver ta už mirš ti, kad as me-niui lie ka teisė į jo at vaizdą. Todėl be pa ties klien to su ti ki mo nuo-trau kos ne turėtų pa tek ti į viešąją erdvę.
11
tema
bilietus platina
Vio le ta Ta ra so vienėDai ni ninkė
Ne su pa ty ru si to kių da lykų, kaip mo kes tis fo tog rafui už kon fi den cia lumą. Su fo tog ra fais pa pras tai
su si ta ria ma žod žiu. Tu ri me jų tarp draugų, todėl sve timų žmo nių as meninėms nuo trau koms da ry ti ne samdo me. Ma nau, pa pil do mi mo kes čiai, kad ir už pri va tu mo sau go jimą, yra su si ta ri mo rei ka las. Jei žmo gus sutin ka su si mokė ti už to kią pa slaugą, tai nie ko blo ga.
Eri ka Vi tuls kienėSo lis to Merū no Vi tuls kio žmo na
Mums ne te ko fo tog ra fams mokė ti at ski ro kon fiden cia lu mo mo kes čio. Ma nau, to kio mo kes čio
pra šy mas ro do žemą fo tog ra fo moralės lygį. Ves tu vių fo tog ra fai ir taip pa slau gas tei kia ne už cen tus. Žmogus su si mo ka di de lius pi ni gus ir dar mokė ti pa pil do mai už nuo traukų konfi den cia lumą? At ro do keis tai. Mes su fo tog ra fu viską su si tarė me gra žiuo ju. Ne turė jo me jo kių pro blemų ir pa pil domai mokė ti ne reikė jo.
Vik to ras Dia wa raMu zi kan tas
Pra mogų pa sau ly je vi si vie ni ki tus pa žįsta, todėl mums pasi sekė ir be veik už nieką nereikė jo mokė ti. Mu zi kan tai,
fo tog ra fai do va no jo sa vo pa slau gas. Prob lemų dėl ves tu vi nių nuo traukų pri va tu mo ne turė jo me. Vi si esa me iš to pa ties vers lo, todėl su pran ta me vieni ki tus. Jei būčiau sam dęs fo tog rafą iš ša lies, tik rai būčiau ap svarstęs kon fiden cia lu mo klau simą, ta čiau mums pa si sekė. Kiek pa me nu, su fo tog ra fu su si tarė me, kad kai ku rios nuo traukos nie kur ne būtų nau do ja mos ir liktų tik mūsų at si mi ni mui.
Komentarai
Privatumas: �� netgi�žinomi�žmonės,�kurie�neslepia�asmeninių�švenčių�nuo�žiniasklaidos,�linkę�bent�dalį�fotografijų�pasilikti�sau.� �Gedimino�Bartuškos�nuotr.�
A.Mamontovas pamėgo pinhole kamerą.
30p. ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012
12
14p.
ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012
Tamsiosios did žiau sio Prancū zi jos uos ta mies čio paslaptys.
pasaulis
Gy vas liu di nin kasKaip ra šo „The New York Ti mes“, JAV ar mi jos pul ki nin kas 48 metų D.L.Da vi sas, tar nau jan tis JAV pajėgo se nuo 1985 m., re gis, bus vienas iš ne dau ge lio ka riuo menės atstovų, nu ta ru sių kri ti kuo ti JAV ka riuo menės va dus.
Kalbė ti apie JAV pa jėgas ka muojan čias li gas pul ki nin kas nu tarė ne tik su aukš tais JAV po li ti kais, bet ir ži niask lai da.
Praė jusį mėnesį ka ri nin kas ėmėsi il gai pla nuo tos kam pa ni jos – infor muo ti ame ri kie čius, kas iš tiesų vyks ta Af ga nis ta ne.
D.L.Da vi sas nu tarė at sa ky ti į kelis klau si mus, kodėl ar mi jos va dovybė me luo ja, kad Af ga nis ta no kariai pa jėgūs už tik rin ti taiką sa vo ša ly je? Kodėl me luo ja ma, kad šioje karų nu nio ko to je žemė je pa siekta pa žan ga? Kur švais to mi mo kesčių mokė tojų mi li jar dai?
D.L.Da vi sas davė in ter viu dienraš čiui „The New York Ti mes“, pa rašė straipsnį į se niau sią neprik lau somą JAV ka ry bos žur nalą „The Ar med For ces Jour nal“. Galiau siai su pa žin di no su su rinkta med žia ga ke tu ris Kong re so narius ir jų per so nalą, t. y. pa rengė jiems dvi at skai tas – slaptą ir neįslap tintą. In for ma vo apie tai jis
ir Gy ny bos de par ta mentą bei savo va do vybę.
Pul ki nin kas ėmėsi dar bo pra ėjusiais me tais, kai ant rąsyk per sa vo tar ny bos me tus bu vo ko man di ruotas į Af ga nis taną.
Su koręs, kaip pa ts sa ko, dau giau nei 10 tūkst. ki lo metrų, ap lankęs aš tuo nias ša lies pro vin ci jas, su sitikęs su de šim ti mis ame ri kie čių, sąjun gi ninkų ir Af ga nis ta no kariuo menės bei po li ci jos pa reigūnų, D.L.Da vi sas, kaip pa brėžia ma žurna le „The Ar med For ces Jour nal“, įsi ti ki no, kad ka ras Af ga nis ta ne – pra gaiš tin gas, o JAV ka rinės va dovybės kal bos apie pa žangą šio je šaly je – me las.
„Kaip ga li at suk ti nu garą, kai kiek vie nais me tais ten išsp rog dina ma vis dau giau vyrų?“ – klausė jis sa vo straips ny je, kurį pa va dino „Tie sa, me las ir Af ga nis ta nas“ („Truth, lies and Afg ha nis tan“).
„Pa siųs tas į mi siją nuo šird žiai tikė jau si, kad vis kas, kas bu vo sako ma apie šį karą, – tie sa. Kad sąly gos Af ga nis ta ne gerė ja, kad vie tos vald žia ir ka riuo menė pasiekė pa žangą, – rašė pul ki nin kas. – Tie sa, ne ma niau, kad iš vy siu dra ma tiškų po ky čių, bet bent jau tikė jau si, jog pa ma ty siu įro dymų, ku rie leistų teig ti, kad vyks ta tei
giamų po slin kių. Norė jau pa ma ty ti bend ro ves, ba ta lio nus, ku rie ku ria bent jau mi ni ma lią pa žangą. Vietoj to pa ma čiau, kad vi sais lyg meni mis trūksta pa žan gos.“
Ge ne ro lai sle pia ne sėkmes?Kaip rašė D.L.Da vi sas, nuo 1985 m., kai įsto jo į ka riuo menę, jis nuo lat su si dur da vo su sle pia ma in for maci ja apie tikrąją pa dėtį ka ro lau ke. Ta čiau šį kartą pul ki nin kas nu tarė ne tylė ti.
„Kiek dar vyrų tu ri žūti šio je misi jo je, ku ri, aki vaiz du, ne sėkmin ga? – klausė pul ki nin kas. – Nie kas nesi ti ki, kad mūsų ly de riai vi suo met turės sėkmės re ceptą. Ta čiau mes – vi si tie, ku rie ten gy ve na, ko vo ja ir žūsta, – ti kimės, kad mūsų ly deriai bent jau sa kys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyks ta.“
Pul ki nin kas pa brėžė, kad jo maty ti vaiz dai ir girdė ti pa sa ko ji mai Af ga nis ta ne ski ria si nuo ofi cia lių JAV ka riuo menės pa reigūnų prane šimų.
D.L.Da vi sas stebė jo si, kodėl Davi das H.Pet raeu sas, buvęs sąjungi ninkų va das Af ga nis ta ne, o da bar CŽV va do vas, pra ėju sių metų kovą liu dy da mas Se na to ko mi te te sakė, kad Ta li ba nas did žio jo je ša lies daly je pa ža bo tas ir pa žan ga ryš ki, todėl 2014 m. JAV pa jėgos galės pa sitrauk ti. D.L.Da vi sas pa brėžė, kad Af ga nis ta ne vei kiau siai šio mis kalbo mis ti ki vos ke li ka riai.
At metė kal ti ni musTa čiau „The New York Ti mes“ kalbin tas pul ki nin kas Ja me sas E.Hutto nas, JAV ka riuo menės at sto vas spau dai, at si sakė de ta liai ko mentuo ti D.L.Da vi so kri tiką. Tie sa, jis neigė, kad ka riuo menės va dai meluo ja apie pa dėtį Af ga nis ta ne.
„Mes esa me ver tybė mis grįsta or ga ni za ci ja, ir tai, ką sa ko me ar pra ne ša me, ver ti na me la bai rimtai“, – pa brėžė at sto vas.
CŽV va do vo D.H.Pet raeu so atstovė Jen ni fer Youngb lood taip pat at rėžė, kad jos vir ši nin kas niekuo met ne me la vo apie pa dėtį Afga nis ta ne.
Po li tikų dėme sys ir su si žavė ji masGalbūt nie kas ne būtų rim tai vertinęs D.L.Da vi so kam pa ni jos, jei ne kai ku rių Kong re so na rių dėmesys. „Pul ki nin kas D.L.Da vi sas padėjo mums su vok ti, kas iš tiesų de da si žemė je. Mums tai ke lia susi žavė jimą“, – pa brėžė se na to rius iš Šiaurės Ka ro li nos res pub li ko nas Wal te ris B.Jo ne sas.
Po li ti kas du kar tus akis į akį susi ti ko su pul ki nin ku, skaitė jo pareng tas ata skai tas.
Se na to rius Jef as Merk ley, demok ra tas iš Ore go no vals ti jos, taip pat su si ti ko su D.L.Da vi su. Kongre so na rys pa brėžė, kad pul kinin kas – ne įkai no ja mas liu di ninkas, nes dėl neaukš to sa vo ka ri nio laips nio jis galė jo bend rau ti ne tik su aukš to ran go ka riš kiais, bet ir su ei li niais ka ro lau ke.
Mi li jardų švais ty masPul ki nin kas D.L.Da vi sas yra tarnavęs Vo kie ti jo je ir da ly vavęs Persijos įlankos ka re. Pa si bai gus šiam karui jis išė jo į at sargą, ta čiau po rugsė jo 11osios ata kų grįžo į ak ty vią tar nybą. Jam te ko ka riau ti Ira ke, du kar tus buvo iš siųs tas į Af ga nis taną.
Pir muo sius 15 mėne sių Af ganis ta ne jis pra lei do va di na ma ja me Atei ties ko vos sis temų kūri mo da
Ka ras Af ga nis ta ne: kas teisybė, o kas me las?
JAV ka riuomenės pul kinin kas Da nielis L.Da vi sas ne pabū go ir tie siai šviesiai pra bi lo apie rea lybę Af ga nis ta ne. Padė tis ša ly je, pa sak jo, sunki. Kodėl JAV ge ne ro lai kalba prie šin gai?
Au kos: �� šim�tai�ame�ri�kie�čių�ka�rių�paau�ko�jo�gy�vy�bes�Af�ga�nis�ta�ne.�Ar�pra�ėjus�dau�giau�nei�de�šimt�me�čiui,�ka�ras�baig�tas?�Kai�ku�rie�JAV�ka�ri�nin�kai�sa�ko,�kad�ne.� � AFP�nuo�tr.
Mes – vi si tie, ku rie gy ve na, ko vo ja ir žūsta, – ti kimės, kad mūsų ly de riai sa kys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyks ta.
[email protected] Julijanas Gališanskis
13
pasaulisŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012
Dviem už mi nuo tiems au tomo bi liams va kar de to na vus prie Si ri jos sau gu mo pa jėgų po stų ant ra me did žiau sia me Ale po mies te, žu vo ma žiausiai 25 žmonės, apie 175 buvo su žeis ti. Tuo me tu Da masko re ži mo tan kai veržė si į opozi ci jos pro testų ži di niu ta pusį Chim so miestą.
Dvigubasišpuolis
Grai ki jos pro fsąjun gos va kar pra dėjo dvi pa ras truk siantį streiką, pro tes tuo da mos prie š nau jas tau py mo prie mo nes, dėl ku rių ke ti na bal suo ti par lamen tas ir ku rių rei ka lau ja ES bei Tarp tau ti nis va liu tos fondas. Atė nuo se vėl pra si dėjo de monst rantų ir po li ci jos susi rėmi mai.
Is pa ni jos po li ci ja va kar pranešė su lai kiu si Vla di mirą Mili sav le vi čių (nuo tr.) – vieną iš as menų, ku rie 2003 m. nužudė tuo metį Ser bi jos ministrą pir mi ninką Zo raną Džind ži čių. V.Mi li sav le vi čius slapstė si nuo 2007 m., kai kartu su dar 11 as menų bu vo apkal tin tas prem je ro nu žu dy mu.
Nuožmusprotestas
sulaikėžuDiką
Ka ras Af ga nis ta ne: kas teisybė, o kas me las?
Nuo ka ro Af ga nis ta ne pra džios pra ėjo dau giau nei de šimt me tis, bet žu vu sių ci vi lių skai čius au ga jau penk tus me tus iš eilės ir pernai pa siekė re kor dinį lygį.
Šį mėnesį pa teik to je Jung ti nių Tautų (JT) ata skai to je ra šo ma, kad per nai Af ga nis ta ne žu vo 3021 civi lis – 8 pro c. dau giau ne gu metais anks čiau. Dar 4507 taikūs gyven to jai bu vo su žeis ti.
Dau giau sia aukų pa si glemžė pa kelės bom bos ir sa vi žud žių išpuo liai. Dėl to kių iš puo lių per nai žu vo 450 žmo nių – 80 pro c. daugiau ne gu me tais anks čiau, nors sa vi žud žių ata kų skai čius li ko beveik toks pat.
JT duo me ni mis, at sa ko mybė už tris ket vir ta da lius aukų ten ka Ta li ba nui ar ba su juo su si ju siems ko vo to jams.
„Nuo ka ro pra džios pra ėjo dešimt metų, o aukų to liau daugėja“, – liūdną iš vadą pa teikė JT mi si jos Af ga nis ta ne at stovė Geor get te Gag non. Kru vi niau sias iš puo lis nuo 2008ųjų bu vo įvykdy tas per nai gruod žio 6 d., kai savi žu dis de to na vo sa vo sprog menų pri kimštą lie menę prie Ka bu lo me četės įėji mo ir nu žudė 56 šiitų mal di nin kus, su si rin ku sius į Ašūros minė jimą.
Bet pa kelės bom bos tebė ra did žiau sios ci vi lių žu dikės. Sa vadar biai prie tai sai, ku rie sprogsta už my nus ko ja ar ba už va žia vus au to mo bi liu, pa pras tai būna prikrau ti tiek sprog menų, kad galėtų su nai kin ti tanką. Per nai nuo jų žu vo 967 žmonės.
Šie skai čiai pa teik ti tuo me tu, kai NA TO jau brai žo pla nus išves ti sa vo pa jėgas ir per duo ti atsa ko mybę už sau gumą Af ga nis tano ar mi jai bei po li ci jai.
Va karų pa jėgoms pa vy ko suma žin ti smurtą prie š ci vi lius nera mio se pie tinė se Hel man do ir
Kan da ha ro pro vin ci jo se, bet JT pa ste bi, kad su kilė liai per ke lia ata kas į ra jo nus prie Pa kis ta no sie nos. Jie taip pat daž niau tai ko si į tur ga vie tes, vaikų aikš te les, pėsčiųjų ta kus ir au to busų sto te les – šio se vie to se de da pa kelės bombas ir siun čia sa vi žud žius.
„Tak ti ka kei čia si, – sakė JT gene ra li nio sek re to riaus spe cialu sis at sto vas Af ga nis ta ne Já nas Ku bi šas. – An ti vy riau sy binės jėgos, spaud žia mos tam tik rose vie tovė se, per si ke lia į ki tas ir ten nau do ja šiuos ne žmo niš kus ir nie ko ne ski rian čius gink lus, to kius kaip žmo gaus ak ty vuoja mos bom bos, siun čia sa vi žu d žius sprog din to jus.“
J.Ku bi šas pa sa ko jo, kad Ta li banas 1998 m., kai valdė Af ga nistaną va do vau da ma sis itin griežta is la mo in terp re ta ci ja, užd raudė sau su mos mi nas kaip neis la mišką ir ne hu ma nišką ginklą. Bet JT ata skai to je ra šo ma, kad tarp šių minų ir sa va dar bių už ka samų sprog menų, ku riuos da bar naudo ja ko vo to jai, nėra jo kio skir tumo. Dau gu ma sa va dar bių už taisų tu ri maž daug 20 kg sprog menų ir de to nuo ja tuo met, kai ant jų užmi na žmo gus ar ba au to mo bi lis perva žiuo ja per kin ta mo jo slėgio plokštę.
„Tai iš esmės yra sau su mos minos, – apie pa kelės bom bas kalbėjo J.Ku bi šas. – Kodėl gi šis ne huma niš kas ir neis la miš kas gink las taip daž nai nau do ja mas?“
„The Guar dian“ inf.
Tak ti ka: � ko vo to jai tai ko si į tur ga vie tes, vaikų aikš te les, pėsčiųjų takus ir au to busų sto te les – ten de da pa kelės bom bas ir siun čia savi žud žius. „Reu ters“ nuo tr.
Krau jo re kor das
li ny je, ku rio už duo tis – kur ti ka rines tech no lo gi jas.
Pa sak D.L.Da vi so, iš pat pra džių pro gra ma su si dūrė su sun ku mais, ta čiau ka rinė va do vybė be per sto jo kar to jo, kad dar bai vyks ta sėkmingai. Vis gi 2009 m. pro gra ma bu vo su stab dy ta, nors į ją ir bu vo in vestuo ti mi li jar dai.
At sai nus po žiū risPer ant rąją mi siją Af ga nis ta ne D.L.Da vi sas ap klausė 250 ka rių, nuo 19me čių ei li nių iki da li nių vadų. Kalbė jo si jis ir su Af ga nis tano sau gu mo pa jėgų ka riais bei ci viliais. D.L.Da vi sas pa pa sa ko jo apie po kalbį su Af ga nis ta no po li ci ninkais po vie no iš puo lio.
„Pak lau siau po li ci jos ka pi to no, iš kur bu vo su reng tas iš puo lis. Jis man pirš tu pa rodė į kal nus. Ta da pa klau siau: „Ko kios pro cedū ros atlie ka mos, kai įvyk do mas iš puo lis? Ar jūs su for muo ja te da linį ir se kate juos (ta li bus)? Ką jūs da ro te?“ Jis man at sakė: „Ne, tik rai ne se ka me jų. Tai per ne lyg pa vo jin ga.“
Vie nas pėsti nin kas pul ki nin kui pa pa sa ko jo, kad af ga nis ta nie čių po li ci nin kai re tai ka da iš len da iš po stų. Ne nuos ta bu, kad ta libų kariai kai ku rio se pro vin ci jo se jau čiasi lais vi kaip paukš čiai.
Ka riai no ri na mo?„Rugpjūtį bu vau Kan da ha ro provin ci jo je, – dėstė pul ki nin kas. – Čia tar nau jan tis da li nys ne te ko ke lių vyrų. Vie nas žu vu sių bu vo pa tyręs ka rys. Da li nio va das manęs re to riš kai pa klausė: „Kaip man pa žvelg ti šiems vy rams į akis ir pasa ky ti, kad jie tu ri die na iš die nos tęsti mi siją? Tai vis sun kiau pa dary ti. Ar man rei kia pa žvelg ti šių karių žmo noms į akis ir pa sa ky ti, kad jų vy rai žu vo dėl ko nors reikš mingo? Kaip tai pa da ry ti?“D.L.Da vi sas per sakė ir ki to dali nio va do žod žius: „Ži nai, vy rai čia kal ba: „Ti kiuo si, kad jau galėsiu ke liau ti na mo, ti kiuo si, ne teksiu tik ko jos. Gal tai bus kairė koja.“ Jie ne pa si ti ki sa vi mi, jie ne ti ki, kad ka rinė va do vybė ap skri tai ži no, kas čia de da si.“
Pul ki nin kas D.L.Da vi sas pa pasa ko jo ir apie ap si lan kymą Ku naro pro vin ci jo je.
„Rugsė jo 10 d. bu vau Ku na ro pro vin ci jo je, ten šnek telė jau su vietos pa reigū nu, ku ris JAV pa jėgoms pa ta ria kultū ros klau si mais. Aš jo pa klau siau, ar Af ga nis ta no ka riuomenės da li niai jau pa si rengę ko voti su ta li bais, kai JAV pa liks te ri toriją. Jis man at sakė: „Ne. Jie tik rai ne pa si ruošę. Šia me re gio ne sau
gu mo pa jėgos su da ro san dėrius su Ta li ba nu. Ta li bai pa ža da ne šau dyti į juos, jie – į ta li bus. Jei ta li bas su lai ko mas, jis ne tru kus pa leid žiamas“, – rašė pul ki nin kas.
Kalbė da mas su D.L.Da vi su af ganis ta nie tis pri si pa ži no, kad ne seniai ne te ko ge ro drau go, ku ris dirbo po li ci jos pa reigū nu.
„Ne se niai man pa skam bi no tali bas, ku ris su čiu po ma no bi čiulį. Kad girdė čiau, jis gar siai jį mušė ir rei ka la vo, kad nu sto čiau dirbti ame ri kie čiams. Jie man pa gra sino, kad pa gaus ma no šeimą. Tai gi te ko vai kus at siim ti iš mo kyk los, – af ga nis ta nietį ci ta vo D.L.Da vi sas. – Praė ju sią naktį ant štai to kalno, už 700 metrų nuo JAV ka rinės bazės, bu vo nu žu dy tas Af ga nis tano po li ci nin kas. Ta li bai pa grobė jį jo tėvų aky se. Jis at vy ko jų ap lanky ti iš ki tos pro vin ci jos. Jam bu vo vos 27 me tai.“
Pul ki nin kas D.L.Da vi sas pri dūrė: „Žmog žu dystė bu vo įvyk dy ta prie pat JAV ka rinės bazės. O juk šis po s tas at sa kin gas už šim tus kvad ra tinių ki lo metrų. Įsi vaiz duo ki te, kokia ne sau gi jau čia si af ga nis ta nie čių vi suo menė. Ir tai vyks ta vi suo se Af ga nis ta no re gio nuo se.“
„The New York Ti mes“, „The Ar med For ces Jour nal“ inf.
Au kos: � šim tai ame ri kie čių ka rių paau ko jo gy vy bes Af ga nis ta ne. Ar pra ėjus dau giau nei de šimt me čiui, ka ras baig tas? Kai ku rie JAV ka ri nin kai sa ko, kad ne. AFP nuo tr.
Sa va dar biai prie taisai pa pras tai būna pri krau ti tiek sprogmenų, kad galėtų su nai kin ti tanką.
14
pasaulis
Už ša lU si Ve ne ci ja Už ša lU si Ve ne ci ja
TradicinioVenecijoskarnavaloišvakarėsemiestogyventojaiirsvečiaipatyrėstaigmeną–pirmąkartąper80metųužšalošiopoetųapdainuotomiestokanalai.Bet,nepaisantžiemosišdaigų,pasirengimasšiandienprasidedančiai10iesdienųšventeivykovisugreičiu.Organizatoriai,kaipirkasmet,žadavisąmiestąpaverstižaisminguteatru.
ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012
Tam sios skers gat vių pa slap tysDid žiau sias Prancū zi jos uos tamies tis Mar se lis vei kiau pri mena Mek si kos mies tus ir mies te lius, ku riuo se vyks ta nar ko tikų pre keivių ka rai, nei tu ristų pamėgtą jaukų kam pelį prie Vi dur že mio jūros.
Vie tos po li ci jos pa reigū nai sa ko, kad nar ko tikų pre ky ba mies te kunku liuo te kun ku liuo ja. Vis dau giau žmo nių ver čia si šiuo vers lu, ma ža to, jau ni mas spar čiai ski na si ke lią į nar ko tikų pre kei vių gau jas.
Prancū zi jos dien raš čio „Le Mon de“ žur na lis tai da ly va vo tradi cinė je po li ci jos ope ra ci jo je prie š nar ko tikų pre kei vius vie na me Marse lio prie mies čių.
Po li ci jos au to mo bi liai, ku riais į šiau rinį prie miestį at vy ko pa reigūnai, spe cia liai ne pa žymė ti.
Mies te jau tam su. Pa reigū nai suka ra tus ap lin kui vieną namą. Pa sak pa reigūnų, tai kas die nis jų dar bas – šmi rinė ti tarp be veid žių pa statų, ieš ko ti svai galų pre kei vių ir pirkėjų.
Stai ga pa si girs ta šauks mas: „Aaaa...“ Gar sas nuai di per namų kie mus ir skers gat vius. Kaip sa ko po li ci jos pa reigū nai, taip šau kia vaikai, daž niau siai jiems yra po 15 metų. Jie – stebė to jai, lau kian tys po li ci jos ir pra ne šan tys apie pa reigū nus.
Tyrė jai pa sa ko ja ne sykį matę, kad vi sus au to mo bi lius, ku rie at vyks ta į Font-Vert, le Clos la Ro se ir la Cas-tel lan ra jo nus, se ka mo pe dai.
Šie ra jo nai, anot pa reigūnų, narko tikų pre ky bos cent rai, į ku riuos daž niau siai už su ka pirkė jai.
An tai, stai ga prie vie no iš pa statų su sto ja juo das „Volks wa gen“ markės au to mo bi lis. Iš ke lei vio vie tos iš šo ka vy ras ir sprun ka į skers gatvį. Vie nas pa reigūnų se ka jį, ta čiau grei tai grįžta at gal, o vy ras dings ta skers gat vy je, ten, kaip sa ko grįžęs pa reigū nas, vei kiau siai yra apie dešimt gau jos na rių, jų šešė liai ma tyti ant gatvės grin di nio.
„Per ne lyg pa vo jin ga ten ei ti“, – ra por tuo ja po li ci nin kas. Au to mobi lio vai ruo to jas po li ci jai ži no mas, ta čiau pa reigū nai ne ga li jo suimti, nes jis li ko au to mo bi ly je ir nieko ne pa darė.
Pa reigū nai pri pažįs ta, kad jiems ne leng va su nai kin ti to kius ma žus nar ko tikų pre ky bos tink lus. Pir ma, su ėmus jų na rius nie ko do ro ne peši, ant ra, re tas ku ris įta ria ma sis vėliau pa so di na mas į kalė jimą.
„Jie tu ri ma žai ry šių su tik ruoju or ga ni zuo tu nu si kal ti mu“, – paaiš ki no Mar se lio teis mo pro kuro ras Jac que sas Dal les tas. Pa sak kal tin to jo, nors per pa starąjį dešimt metį mies te su lai kytų nar ko tikus par da vinė jan čių as menų skaičius išau go be veik 145 pro c., to kių, ku rie bu vo pa so din ti už tai į kalė jimus, – de šim tys.
Vis jau nes ni nu si kaltė liaiTie sa, Mar se lio ko vos su nar ko tikų pre ky ba pa reigū nai džiau gia si, kad per pa sta ruo sius ke le rius me tus jiems pa vy ko suim ti ke lis smulkius nar ko tikų ba ro nus.
Vie tos po li ci jai tal ki no iš Pary žiaus at si ųstas Vi daus rei kalų mi nis te ri jos pa reigū nas Alai nas Gard re’as. Jis kalbė jo si su „Le Mon de“ žur na lis tais.
Pa reigū nas pa sa kojo, kad su ėmi mai su kėlė Mar se ly je naują smur to bangą. „Kai ku rios po zi cijos li ko lais vos, todėl jauni mas ban do jas pe rim ti“, – pa sa ko jo pa reigū nas.
Mar se lio po li ci jos ko va su narko tikų ba ro nais tęsia si jau tre jus me tus. „2010 m. Mar se ly je bu vo įvyk dy tos 54 žmog žu dystės ir pasi kėsi ni mai nu žu dy ti, iš jų 17 bu vo su si ję su nar ko tikų pre kei vių gaujo mis. 2011ai siais pa da ry tos 38 žmog žu dystės, iš jų 20 bu vo su siju sios su gaujų ka rais“, – re ziu mavo Ro land’as Gau ze’as, vie nos Marse lio po li ci jos nuo vadų tyrė jas.
Ta čiau pra ėju sių metų pa baiga Prancū zi jo je bu vo kaip nie ka da kru vi na. Ne ma žai ša lies dien raščių 2011 m. gruodį pa va di no kruvi nuo ju. Vos per ke tu rias sa vai tes po li ci jai te ko aiš kin tis net ke tu rias žmog žu dys tes, tarp jų – po li ci ninko. Šis bu vo nu šau tas ka laš ni ko vu. Ki ti nu žu dy tieji bu vo
ge rai ži no mi po li ci jai, nes vertė si nar ko tikų pre ky ba.
Pa reigūnų tei gi mu, iš puo liai Mar se lio prie mies čiuo se vyk do mi tra di ciš kai. Du ar ba trys kaukėti už puo li kai, gink luo ti ka laš niko vais, pri siar ti na prie au kos, iššau do į sa vo auką visą ap kabą, o ta da sku biai, kaip ir at vy ko, pa lieka žmog žu dystės vietą. „Už dirbti pi nigų šia me vers le la bai leng va, todėl dau ge lis jų ryž ta si žu dy ti“, – sakė Yve sas Ro bert’as, did žiausios Mar se lio po li ci jos pro fsąjungos at sto vas.
Įmant ri pre ky bos sche maTyrė jai tvir ti na, kad kiek vie no je gaujo je yra apie de šimt jau nuo lių, ku rių
am žius svy ruo ja nuo 14 iki 25 metų. Gau jos pre kiau ja
nar ko ti kais įvai riuo se
pa sta tuo se. Dau giau sia par duo da ma ma ri hua nos ir ha ši šo.
Kiek vieną rytą gaujų va dai suskirs to dar bus, nu ro do, ku rio se vieto se bus pre kiau ja ma. Be to, jie prižiū ri, kad nė vie nas jų tal ki ninkų neuž migtų ar ne būtų iš sib laškęs. Pre kiau ja ma dviem pa mai no mis. Pir mo ji pa mai na ima si dar bo po pietų ir pre kiau ja iki vėly vo va ka ro, antro ji – nuo va ka ro iki vi dur nak čio.
Nė vie nas par davėjų ne ga li palik ti sa vo po sto tol, kol kas nors jo ne pa kei čia.
Kaip pa sa ko jo pa reigū nai, vie nas ra jo no gy ven to jas net bu vo įsi gudrinęs par ūpin ti pre kei viams mais to už de ramą at lygį. Pre kei viai ne bi jo vie tos po li ci jos, nes dau ge lis ei linių pa reigūnų ne drįsta įženg ti į jų tvir tovę. Kar tais par davė jai net rodo pa reigū nams įvai rius ges tus.
Be pre kei vių, nar ko tikų pla ti ni mo sche mo je
neap siei na ma be va di namųjų varovų. Jie, kaip
pre ky bos agen tai, ieš ko klientų.Svarbūs ir nar ko
tikų tiekė jai. Pa sak pa reigūnų, šie daž
Už dirb ti pi nigų šia me vers le la bai leng va, todėl dau gelis jų ryž ta si žu dy ti.
Tam sio sios Mar se lio pa slap tysKai iš girs ti Mar se lio mies to vardą, prie š akis iš ky la žyd ro ji Prancū zi jos pa krantė. Tie sa, šis mi ra žas – ap gau lin gas. Šio didmies čio gatvė se, re gis, ver da vi sai ki toks gy ve ni mas.
Pūli nys: � vienasgražiausiųPrancūzijosmiestųMarseliskenčianuonarkotikųprekeiviųgaujųkarų. „Shutterstock“nuotr.
15
pasaulis
Už ša lU si Ve ne ci ja Už ša lU si Ve ne ci ja
ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012
Kinų ver ži ma sis į af riką – sun kiai su stab do mas. nau ja rin ka, iš tek liai, dar bo vie tos vi lio te vi lio ja ki nus. Ta čiau af ri ko je ty ko ir pa vo jai.
ne tikė ti iš puo liaiEgip te ir Su da ne šių metų pradžio je bu vo pa grob ti kinų dar binin kai. Tai su kėlė ne ri mo bangą Ki ni jo je. Kodėl Af ri kos su kilė liai nu si taikė į šia me že my ne dir bančius ki nus? Ar tai kerš tas, ar lengvas gro bis?
Kaip ra šo kinų kal ba leid žia mas „Eco no mic Ob ser ver“, šių metų sau sio 28 d. Su da ne bu vo pa grobti 29 kinų dar bi nin kai. In ci den tas įvy ko ne to li Abos mies to, už 620 km į pie tus nuo Su da no sos tinės Char tu mo. Dar bi nin kai šio je vieto je sta to greit kelį.
Po trijų dienų 25 kinų dar bi ninkai bu vo pa grob ti pa ke liui į Leh feno ce men to ga myklą Egip to Si najaus pu sia sa ly je. Pa sak po li ci jos, už puo li kai bu vo vie tos be duinų bend ruo menės na riai.
Tie sa, įkai tai bu vo pa leis ti ne trukus po gen čių ir vie tos ad mi nist raci jos de rybų. Su da ne dar bi nin kai laisvę iš vy do šią sa vaitę ir iš kar to bu vo nu skrai din ti į Ke niją.
Vi daus kovų au kosIn ci den tai su kėlė nuo gąsta vimų, kad kinų dar bi nin kai Af ri ko je tapo po pu lia riu gro bikų tai ki niu, nes kas met at vyks tan čių į Af riką šios ša lies pi lie čių daugė ja, o apsau gos stin ga.
Ta čiau, pa sak „Eco no mic Obser ver“, ne tau tybė ar ša lis, iš kurios at vyks ta už sie nie čiai, svarbiau sia Af ri kos su kilė liams.
Pietų Kor do fa no vals ti jo je Nubos kal nuo se esan tis Kau dos ra jonas nuo pra ėju sio bir že lio garsė ja Pietų Su da no vals tybės pa jėgų ir su kilė lių, ku rie anks čiau bu vo susi vie niję su ne prik lau so mo Pietų Su da no va do vais, su si rėmi mais.
Kinų dar bi nin kus pa grobė vadi na mo jo Su da no liau dies iš si vada vi mo judė ji mo šiau ri nio pa da linio (SPLMN) na riai. Anks čiau šie ka riai bu vo pa valdūs Pietų Su dano val dan čia jai par ti jai, nors did žiąją dalį ka rių su da ro iš Su da no kilę su kilė liai. Pietų Su da nui atsi sky rus nuo Su da no pra ėju siais me tais SPLMN nu to lo nuo Pietų Su da no, nes tiek dėl re li gi nių, geog ra fi nių, tiek dėl kitų prie žasčių ne bu vo pri pa žin ti Pietų Su dano vals tybės pi lie čiais.
Ta čiau dau ge lis SPLMN na rių at si sakė su dėti gink lus, todėl Pietų Su da ne ta po su vy riau sy be kovo jan čiais da li niais.
Kaip tvir ti no SPLMN at sto vas, prie žas tis, kodėl ar mi ja grobė kinus, – įkai tai jiems bu vo rei ka lin gi kaip ap sau ga nuo rep re sijų, ku rias vyk do Pietų Su da no vy riau sybė.
SPLMN at sto vai taip pat pridūrė, kad taip jie siekė at kreip ti pa sau lio dėmesį.
„Tai nėra nu kreip ta prie š Kiniją“, – po pa gro bi mo sakė Ya siras Ar ma nas, SPLMN ge ne ra li nis sek re to rius. – Vi si įkai tai – saugūs. Jie bus pa leis ti, kai tik mums bus sau gu.“
Si na jaus pu sia sa ly je Egip te padėtis dar su dėtin gesnė. Čia gy venan čios gen tys dar bu vu sio Egip to pre zi den to Hos ni Mu ba ra ko valdy mo me tais kal tin tos te ro riz mu.
2004 m. Egip te su sprog din tas vieš bu tis „Ta ba Hil ton“. Per sprogimą žu vo 34 žmonės, 105 bu vo su žeis ti.
Po spro gimų bu vo su lai ky ti 5 gen čių at sto vai, jie kalė ji me kali iki šiol. Kaip pa sa ko jo de ry bo se dėl kinų dar bi ninkų pa lei di mo daly vavęs ne įvar dy tas as muo, bu vo ban do ma iš si derė ti pa leis ti gen čių na rius mai nais į kinų be lais vius.
Ki ni ja per ka af rikąPa sak Ki ni jos ko mer ci jos mi niste ri jos, šiuo me tu už sie ny je darbuo ja si apie 800 tūkst. kinų darbi ninkų.
Ma no ma, kad šie met šis skaičius turėtų pa dvi gubė ti. Ki nijos in ves ti ci jos pa sau ly je, at metus in ves ti ci jas į fi nansų sek to rių, sie kia 60 mlrd. do le rių.
Af ri ko je Ki ni ja yra did žiau sia in ves tuo to ja ir svar biau sia dau gelio Juo do jo že my no ša lių pre ky bos par tnerė. Pre ky bos apim tis sie kia apie 150–160 mlrd. do le rių.
Af ri ko je vers lo rei kalų tu ri net 2 tūkst. kinų bend ro vių. Ki nai tvirti na, kad Af ri ka – ga li my bių kraštas. Tie sa, vers las Af ri ko je – ri zikin gas da ly kas.
Ypač su dėtin ga pa dėtis tuo se re gio nuo se, ku riuo se iki šiol vyksta re li ginės, po li tinės, eko no minės ko vos. Be to, so cia linė at skir tis Af ri ko je – did žiau sia pa sau ly je, tai taip pat kurs to ne ra mu mus.
Ki nai tik žen gia pir muo sius žings nius Af ri ko je, ta čiau net tokios sen buvės kaip Prancū zi ja, Did žio ji Bri ta ni ja, Tur ki ja ar Liba nas su si du ria su sun ku mais.
Vis dėlto Ki ni jos vers las laukia mas Af ri ko je. Ki nams ne trukdo Af ri ko je įsi šak ni ju si ko rup ci ja. Nes, pa sak vie ti nių, daž niau siai ki nai viską sprend žia krūvo mis grynųjų pi nigų.
„Eco no mic Ob ser ver“ inf.
Af ri ko je pa vo jin ga ir kinų dar bi nin kams
Pa vo jai: �� kinų�dar�bi�ninkų�į�Af�riką�at�vyks�ta�vis�dau�giau.�Ta�čiau�kai�kurie�jų�jau�įsi�ti�ki�no,�kad�rei�kia�būti�at�sar�giems.� � AFP�nuo�tr.
Kinų dar bi nin kus grobė Su da no liaudies iš si va da vi mo judė ji mo šiau ri nio pa da li nio na riai.
Tam sio sios Mar se lio pa slap tys
niau siai tūno na mie, nors už dir ba dau giau sia pi nigų. Be to, nar ko tikų pre ky bo je svar bią vietą uži ma vadi na mo sios auklės. Šios nėra įsivėlu sios į pre kybą, be to, daž niau siai nėra po li ci jos aki ra ty je.
Auklė mis daž niau siai būna dailio sios ly ties at stovės – skur de gyve nan čios vie ni šos mo ti nos su vaikais.
Mar se ly je šei mos, ku rio se yra tik vie nas iš tėvų, su da ro apie 10 pro c. šeimų – tris kar tus dau giau nei bet ku ria me ki ta me Prancū zi jos mieste. Šios mo te rys mai nais į pi nigus ar ba maistą sa vo na muo se arba rūsiuo se sle pia nar ko ti kus ar ba di de les su mas pi nigų.
Per kiek vieną kratą to kiuo se namuo se, kaip sa ko pa reigū nai, randa ma to pa ties: ke lias de šimt kilog ramų ka na pių, ma ri hua nos ar ba ha ši šo, ke le tas mi li jonų eurų grynai siais, ke le tas ginklų.
Su pre ky ba su si ju sių as menų at lygiai svy ruo ja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Tie sa, to kius pi ni gus gau na tik pa sižymėję pre kei viai, ne to kie ap sukrūs ten ki na si 1,5 tūkst. eurų at ly giu.
Ta čiau to kios pa ja mos Mar se ly je, ku ria me ne ma žai žmo nių ap skri tai ne tu ri dar bo, ne men kos. Re mian
tis sta tis ti ka, mies te dir ba tik apie ket vir ta dalį žmo nių, ku rie ne tu ri uni ver si te to dip lo mo, o dau gu ma gy ven tojų ten ki na si vi du ti ne 832 eurų per mėnesį al ga.
An tai, Ab de lis – buvęs nar kotikų pre kei vis. Jis su žmo na au gi na du vai kus, o per mėnesį šei ma uždir ba apie 800 eurų. 32 metų vy ras pra lei do pen ke rius me tus kalė ji me, o da bar nie kaip ne pa vyks ta ras ti dar bo. Vy ras bi jo, kad ne pri tek lius pri vers jį grįžti prie juodų darbų.
Po li ci jos pa reigū nas Jea nas Louisas Mar ti ni sa ko, kad po li ci jai nepa vyks vie nai su si tvar ky ti su narko tikų pre kei viais. Pa sak jo, būti na ge rin ti so cia linę ir eko no minę padėtį mies te.
Nors Mar se ly je per pa sta ruo sius 20 metų ko vos su nar ko tikų prekei viais pa reigūnų skai čius išaugo du kart, ko vo ti su gau jo mis pareigū nams – sun ku.
So cio lo gas Lau rent’as Muc chielli taip pat kons ta ta vo, kad ko vo ti su nar ko tikų ma fi ja tra di ci niais būdais ne įma no ma. „Šie skai čiai (po li cijos) juo kin gi, pa ly gin ti su tuo, kokia yra rea li pa dėtis“, – kons ta tavo so cio lo gas.
„Le Mon de“, „Worldc runch“ inf.
Pūli nys: �� vie�nas�gra�žiau�sių�Prancū�zi�jos�miestų�Mar�se�lis�ken�čia�nuo�nar�ko�tikų�pre�kei�vių�gaujų�karų.� � „Shutterstock“�nuo�tr.
16 ŠeŠtadienis, vasario 11, 2012
„Žal gi ris“ kau sis ir ta da, kai ne be liks vil ties„Rei kia ne nu leis ti rankų ir kau tis tol, kol tu rė si me bent men kiau sią ga li my bę prasi brau ti į ki tą var žy bų eta pą“, – to kiais žodžiais sa vo auk lė ti nius po rung ty nių su „Bar ce lo nos Re gal“ eki pa drą si no Kau no „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne ris Alek sandras Tri fu no vi čius.
Iš Iz rae lio – ge ros ži niosLie tu vos čem pio nams sa vo je aikštė je ne pa vy ko at si re van šuo ti Kata lo ni jos at sto vams – kau nie čiai pra lai mė jo 58:67, ta čiau iš sau go jo vil tis pa ko vo ti dėl vie tos tarp aštuo nių stip riau sių že my no eki pų.
Praė jus maž daug va lan dai po fina li nės si re nos „Žal gi rio“ are no je, kau nie čiai su lau kė džiu gių naujie nų iš Tel Avi vo. Ki to se H grupės rung ty nė se vie tos „Mac ca bi Elect ra“ 75:60 įveikė Kan tu „Bennet“ eki pą. Ita lų neiš gel bė jo ypač sėk min gas Gior gi jaus Šer ma di nio žai di mas – gru zi nas, su rin kęs 31 nau din gu mo ba lą, bu vo iš rink tas nau din giau siu „TOP16“ ket virto jo tu ro krep ši nin ku.
No rint pra si brau ti į ket virt fi nalį, „Žal gi riui“ per li ku sias rung ty nes rei kia nu ga lė ti „Mac ca bi Elect ra“ ir „Ben net“ di des niais skir tu mais, negu pra lai mė ta pir ma ja me ra te, ir ti kėtis, kad Tel Avi vo ir Kan tu ko man dos su klups prieš „Bar ce lo ną Re gal“.
Komanda: �� vyriausiasis�treneris�A.Trifunovičius�tiki�žalgiriečiais,�o�žaidėjai�pasikliauja�savo�strategu.� � Vaidoto�Grigo�nuotr.
Vla di mi ras Ro ma no vas „Žal gi rio“ klu bo sa vi nin kas
Ap mau du, kad kiek vie no se Eu ro ly gos tur ny ro „TOP-16“ eta po rung ty nė se tu rė-jo me ne tik ga li my bių, bet
ir pro gų lai mė ti. Ta čiau jau čia mės kaip iš prie var tau ti.Šiuo lai ki nis spor tas at spin di mū sų vi-suo me nę.Re zul ta tą ga li pa veik ti tei sė jai, agen tai, už ku li sių vei kė jai. No rint tap ti čem pio-nu, ne bū ti nai rei kia bū ti pa jė giau siam. Už ten ka tu rė ti iš kry pė lių ka rei vių, ku-rie prieš le mia mas var žy bas ak ty viai veik tų – skal dy tų var žo vų ko man dą.
Komentaras
Drąsa: �� su�tituluotąja�„Bar�ce�lo�na�Re�gal“�kovingai�grūmėsi�V.Lipkevičius�(su�kamuoliu).� To�mo�Ra�gi�nos�nuotr.
[email protected] Romas Poderys
Iz rae lio krep ši nin kams „Žal giris“ na muo se pra lai mė jo 76:84, o ita lams sve čiuo se – 78:79.
Ti ki ste buk lu„Nie kas dar ne pra ras ta, mes te betu ri me šan sų ženg ti to liau. Ne reikia nu ka bin ti no sių ir žvelg ti tik į prie kį“, – kal bė jo „Žal gi rio“ ka pito nas Pau lius Jan kū nas.
Ana li zuo da mas pra lai mė ji mo „Bar ce lo na Re gal“ eki pai prie žastis, žal gi rie tis pa brė žė, kad per pirmą ją rung ty nių da lį su kly dę vos ke tu ris kar tus, po per trau kos žalgi rie čiai pa da rė 12 klai dų. „Tai ir lė mė skir tu mą. Var žo vai įga vo pagrei tį, su si kū rė pra na šu mą ir jį išlai kė iki rung ty nių pa bai gos. Jie, iša na li za vę pir mą sias rung ty nes, pa ge ri no žai di mą prie sa vo krepšio, dėl to mes stri go me jų gy nybos gniauž tuo se“, – kal bė jo P.Jankū nas.
„Pir mą ją rung ty nių da lį žai dėme ne blo gai, ta čiau su si dū rė me su vie na pro ble ma – Era ze mu Lor beku, ku ris da rė aikš tė je be veik viską, ką no rė jo. Vai ki nų nu si tei ki mas per pir muo sius du kė li nius ma ne ten ki no. De ja, po to at lei do me vadžias“, – svars tė A.Tri fu no vi čius.
„Net jei ir ne be liks jo kio šanso pra si brau ti į ki tą eta pą, vis tiek ko vo si me iki ga lo. Pra lai mė ji mai gar bės ne da ro“, – pri dū rė Ro bertas Jav to kas.
S.Weem sas lie kaA.Tri fu no vi čius ne no rė jo spė lio ti, kaip bū tų pa si bai gęs su si ti ki mas su „Bar ce lo na Re gal“, jei „Žal giriui“ bū tų ga lė ję pa dė ti du ly deriai – Mar ko Po po vi čius ir Son ny Weem sas.
Kroa tas gy do si ko jos trau mą, o ame ri kie tis – su muš tą pe tį.
Sa vo ko man dos žai di mą nuo at sar gi nių suo lo įdė miai ste bėjęs S.Weem sas po dvi ko vos ka tego riš kai pa nei gė gan dus, kad atsi svei kins su „Žal gi riu“, jei gu kau nie čiai ne pa teks į Eu ro ly gos ket virt fi na lį.
„Tu riu kont rak tą su „Žal gi riu“ iki se zo no pa bai gos ir šis pla nas ne si kei čia. Lik siu Kau ne ir į ri kiuotę su grį šiu tuo met, kai iš si gy dy siu pe ties trau mą. Rea bi li ta ci ja netu rė tų tęs tis il gai, ma nau, kad čia ke lių die nų rei ka las“, – sa kė pirmą sias šio se zo no Eu ro ly gos rungty nes pra lei dęs S.Weem sas.
Apie tai, kad le gio nie rius liks Kau ne iki se zo no pa bai gos, vie šai pa tvir ti no ir krep ši nin ko agen tas Ro ge ris Mont go me ry.
„Son ny yra mū sų ly de ris ir per ma čą su ka ta lo nais tik rai bū tų padė jęs. Tai, kad jis ne žais, ži no jome jau anks čiau ir ruo šė mės tam. Į gan dus apie jo iš vy ki mą ne krei piame dė me sio. Ži no me, kad jis yra čia, gy do si trau mą ir, kai bus svei kas, iškart grįš į ri kiuo tę“, – tei gė P.Jankū nas.
Suk lu po ir CSKANet ir iš ko vo ju si ket vir tą ją per galę iš ei lės, „Bar ce lo na Re gal“ dar ne tu ri ga ran tuo tos vie tos ket virtfi na ly je. To kia pa ti si tua ci ja yra ir F gru pė je, ku rio je be pra lai mė ji mų žen gia Sie nos „Mon te pas chi“.
Pir mą ją ne sėk mę po try li kos per ga lių se ri jos pa ty rė Mask vos CSKA eki pa, Stam bu le 64:68 nusi lei du si „Ga la ta sa ray“ krep šinin kams. Tur ki jos rep re zen tan tai su stab dė abu mask vie čių ly derius – And re jų Ki ri len ką ir Ne nadą Krsti čių: pir ma sis pel nė vos 10 taš kų, ant ra sis pri dė jo 8. Ra mū nas Šiš kaus kas įme tė 6 taš kus, o Darju šas Lav ri no vi čius taš kų ne pel nė.
Tu riu kont rak tą su „Žal gi riu“ iki se zo no pa bai gos ir šis planas ne si kei čia. Liksiu Kau ne ir į ri kiuotę su grį šiu tuo met, kai iš si gy dy siu peties trau mą.
Sonny Weemsas:
17
sportasŠeŠtadienis, vasario 11, 2012
Estijos„Auksolygos“uždarųpatalpųlengvosiosatletikosvaržybose60mbarjerinįbėgimąlaimėjoirLietuvosrekordąpagerinokaunietėSonataTamošaitytė(nuotr.)–8,10sek.Senasisrekordas–8,20sek.–nuo1997m.priklausėRemigijaiNazarovienei.
Pagerinorekordą
Atėnų„Panathinaikos“klubuiatstovaujantisŠarūnasJasikevičius–antrasistarpdažniausiaiklystančiųEurolygoskrepšininkų(401klaidaper167mačus).DaugiauklaidųperkarjerąEurolygojeyrapadaręstikTelAvivo„MaccabiElectra“įžaidėjasTheodorasPapaloukas(406).
Italijosfutbolo„SerieA“čempionateRomos„Lazio“ekipa,kuriaiatstovaujaMariusStankevičius,podramatiškoskovos3:2įveikė„Cesena“,kuripo1ojokėliniobuvopriekyje2:0.Dabar„Lazio“yra3iojojevietoje(42tšk.).Pirmauja„Juventus“(45)ir„ACMilan“(44).
klystadažnai
dramatiškaPergalė
„Žal gi ris“ kau sis ir ta da, kai ne be liks vil tiesSta tis ti ka
„Žal gi ris“–„Bar ce lo na Re gal“2012 02 09, Kau no „Žal gi rio“
are na, 13 610 žiū ro vų.
58:67(19:13, 13:17, 11:17, 15:20)
„Žal gi ris“:T.De li nin kai tis 17 taš kų, M.Ra ko vi čius 9,
P.Jan kū nas 8, D.Ša len ga, M.Kal nie tis ir
D.Col lin sas po 6, R. Jav to kas 4, M.Kuz
mins kas 2.
„Bar ce lo na Re gal“:J.C.Na var ro 18, E.Lor be kas 16, C.Eid so nas
15, P.Mic kae las 7, V.Sa da 4, M.Huer tas 3,
C.J.Wal la ce’as ir B.Ndon gas po 2.
Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 22/49 (44 pro c.) ir 15/38 (39
pro c.), tri taš kiai – 4/14 (28) ir 11/22 (50),
bau dų me ti mai – 2/7 (28)ir – 4/6 (67), at
ko vo ti ka muo liai – 41 ir 33, re zul ta ty vūs
per da vi mai – po 11, pe rim ti ka muo liai – 3
ir 7, klai dos – 12 ir 8.
Komanda: � vyriausiasistrenerisA.Trifunovičiustikižalgiriečiais,ožaidėjaipasikliaujasavostrategu. VaidotoGrigonuotr.
To kie „vei kė jai“ pra dė jo su si ti ki nė ti su kai ku riais „Žal gi rio“ žai dė jais ir da lyti jiems vie tas Lie tu vos rink ti nė je. Įdomu, kas jiems da vė to kius įga lio ji mus? Gal na cio na li nės rink ti nės tre ne ris Kęs tu tis Kem zū ra?Prie to pri pra tau per 20 fut bo le praleis tų me tų. Ma čiau, kaip pre zi den tai ir prem je rai duo da vo nu ro dy mus laimė ti ar ba pra lai mė ti vie nai ar ki tai koman dai ne tik ne si gė dy da mi, bet ir didžiuo da mie si, kad tu ri to kią ga lią.Ne ti kė jau, kad to kie da ly kai ga li vyk ti Lie tu vos krep ši ny je, kad vie nas šoume nas su sa vo ži niask lai da ga li kur ti ir val dy ti vi są Lie tu vos spor tą ir mulkin ti sir ga lius. Ta čiau tuo įsi ti ki nau jau pir mą se zo ną, kai pa dė jau „Žal giriui“ sto tis ant ko jų.Jei gu aš su si tar čiau su tuo šou me nu, bū čiau pa ro dy tas kaip did vy ris, o du krep ši nio klu bai žais tų Eu ro ly go je. Tačiau aš ne ga liu per lip ti per sa vo są ži nę.At sip ra šau, kad žlug dau jū sų šou biz nį.
Re zul ta tas
Tel Avi vo „Mac ca bi“–Kantu „Bennet“ 75:60 (17:14, 22:27, 23:5, 13:14). 11 060 žiū ro vų. D.Blu 14 taš kų, K.Lang for das ir L.Eliya hu po 12/G.Ba si le 20, G.Šer ma di nis 15.
Lie tu vos te ni so ge ne ro las te be si ža vi R.Fe de re riuMa rius Bag do nas
Ri čar dui Be ran kiui ir Lau ry nui Gri ge liui kant riai ko piant į viršų pa sau lio te ni si nin kų rei tin go laip tais ir šiai spor to ša kai iš si kovo jant vis tvir tes nes po zi ci jas mūsų ša ly je, tur būt ne daug jau no sios kar tos te ni so en tu zias tų ži no, kad Lie tu va ga lė tų pa si gir ti ir skambių per ga lių pa sie ku siu ve te ra nu Sta siu La ba naus ku.
Spor ti nin ko kar je rą Pa ne vė žy je pra dė jęs te ni so ve te ra nas šie met švęs 70 me tų ju bi lie jų. Ne pai sant gar baus am žiaus, S.La ba naus kas dar ir da bar daž nai pai ma te niso ra ke tę į ran kas, tre ni ruo ja jaunuo sius auk lė ti nius ir sa vo bu vusius ko le gas.
Ku pi nas iš tver mės ir jau nat viškos ener gi jos bei hu mo ro jaus mo ne sto ko jan tis tre ne ris vi sad griež
tai lai ko si tai syk lių ir mo ko ko voti gar bin gai.
Tvir tai te ni so en tu zias to įmintais pėd sa kais pa se kė ir jo bendra var dis sū nus bei vis daž niau į ran kas ra ke tę pai man tis anū kas Jo nas.
Kau no me di ci nos uni ver si tete S.La ba naus kas įgi jo gy dy tojo sto ma to lo go pro fe si ją. Moks lai ne sut ruk dė vy rui pa siek ti įsta bių per ga lių te ni so aikš te lė je, akis į akį su si tik ti ne su vie na praei ty je gar sia te ni so žvaigž de, pa žin ti tokias te ni so le gen das kaip Bo ri sas Bec ke ris, Iva nas Lend las ar Se rena Wil liams.
Per be veik ke tu ris de šimt mečius tru ku sią te ni si nin ko kar jerą S.La ba naus kas yra ta pęs daugkar ti niu ša lies čem pio nu, ta čiau di džiau sios sėk mės su lau kė daly vau da mas ve te ra nų var žy bose. Be veik pen kio li ka me tų S.La
ba naus kas at sto va vo gar siam Miun che no „Ip hi tos“ (Vo kie ti ja) klu bui, 1998ai siais JAV ir 2003iai siais Tur ki jo je su aust ru Pe te riu Po kor ny ta po pa sau lio te ni so vete ra nų čem pio nu, dau gy bę kar tų lai mė jo že my no pir me ny bes.
– Kai Lie tu va bu vo So vie tų Są jun gos su dė ty je, da ly vau ti tarp tau ti niuo se te ni so tur nyruo se bū da vo la bai su dė tin ga. Ko kia jū sų pa tir tis? – po kal bį pra dė jo me su iš ki liu Lie tu vos teni so ve te ra nu.– Iki 1991-ųjų spor ti nin kui iš vyk ti iš Lie tu vos bu vo su dė tin ga. Vis kas ap si ri bo da vo tuo, kad nu va žiuo-da vo me su žais ti drau giš kų rung-ty nių į kai my ni nę Len ki ją. At si-vė rus sie noms, mig ruo ti ta po šiek tiek leng viau, ta čiau su si dur da-vo me su fi nan si nė mis pro ble mo mis.
Ti tu lai: � S.LabanauskasyratapęspasaulioirEuroposveteranųtenisočempionu. TomoRaginosnuotr.
18
Komanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. CSKA 3 1 331:2842. „Olym pia cos“ 2 2 305:2943. „Ga la ta sa ray“ 2 2 278:2944. „Ana do lu Efes“ 1 3 266:308
E gru pė
Komanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. „Mon te pas chi“ 4 0 344:2732. „Gesc rap BB“ 2 2 318:3093. „Real“ 2 2 308:3344. „Uni ca ja“ 0 4 287:341
F gru pė
Komanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. „Bar ce lo na Re gal“ 4 0 297:2552. „Mac ca bi Elect ra“ 1 2 290:2893. „Ben net“ 2 1 281:2924. „Žal gi ris“ 0 4 292:324
H gru pė
Komanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. „Pa nat hi nai kos“ 3 1 310:2642. „Unics“ 3 1 282:2613. „Em po rio Ar ma ni“ 1 3 227:2604. „Fe ner bah çe Ül ker“ 1 3 254:288
G gru pė
„Ne ga liu teig ti, kad žai dė me prastai, ta čiau „Ga la ta sa ray“ krep šinin kų vei duo se no ro lai mė ti mačiau daug dau giau. Ti kė ji mas ir vil tis at ne šė jiems per ga lę“, – po ma čo tei gė CSKA vai ri nin kas Jonas Kaz laus kas.
Ša rū no Ja si ke vi čiaus at sto vau jamas Atė nų „Pa nat hi nai kos“ 72:62 įvei kė Stam bu lo „Fe ner bah ce Ulker“, o lie tu vis pel nė 5 taš kus.
18
sportasŠeŠtadienis, vasario 11, 2012
Gerai nors tiek, kad mums bu vo iš duo tas
tar ny bi nis pa sas ir ne rei kė da vo ilgai lauk ti prie sie nos, ga lė da vome pa si keis ti pi ni gų į tų ša lių valiu tą. Pra dė jau lan ky tis Veng ri jo je ir Ju gos la vi jo je. Ke liau da vo me savais ži gu liais, pri si ka bi nę prie kabas, ku rio se lai ky da vo me vi są reika lin gą in ven to rių. Tos prie ka bos iš si lanks ty da vo ir bū da vo puikiau sia vie ta nak vy nei, nes pi ni gų vieš bu čiams ar nak vy nės na mams pa pras čiau siai ne tu rė da vo me. Vis dėl to en tua ziaz mas bu vo di džiulis, per me tus žais da vau maž daug 15 tarp tau ti nių tur ny rų.
– Kaip su si klos tė, kad at si dū rėte vie na me stip riau sių Vo kie tijos klu bų?– Da ly vau jant tarp tau ti niuo se turny ruo se ma no meist riš ku mą greitai pa ste bė jo Miun che no „Ip hi tos“ klu bo at sto vai. Šiam klu bui at stova vau be veik pen kio li ka me tų, gyniau jo gar bę ko man di niuo se čempio na tuo se. Tai di džiu lis Ba va ri jos te ni so klu bas, tu rin tis net 17 grun to aikš te lių. Net ir da bar šia me klu be or ga ni zuo ja mas vie nas Te ni so profe sio na lų aso cia ci jos se ri jos tur nyrų. Miun che ne tu rė jau pro gos su sipa žin ti su be veik vi sais ryš kiau siais pla ne tos te ni si nin kais.
– Ku ria sa vo kar je ros per ga le la biau siai di džiuo ja tės?– 2002ai siais Aust ri jos mies te Vel de ne įvy ku sia me pa sau lio ve tera nų te ni so čem pio na te vy rų viene tų var žy bo se ta pau vi ce čem pionu. Pus fi na ly je po ke tu rių va lan dų var gi nan čios ko vos pa vy ko įveik ti aust ra lą Bo bą Ho we są, ku ris prieš tai tre jus me tus iš ei lės bu vo ta pęs šių var žy bų čem pio nu.
– Su ko kiais ki tais iš ki liais teni so pla ne tos at sto vais esa te su kry žia vęs ra ke tes?– Tam pa čiam „Ip hi tos“ klu bui priklau sė le gen di nis Vo kie ti jos te ni sinin kas Mi chae lis Sti chas, taip pat ne kar tą te ko grum tis su 1973iųjų Vimbl do no tur ny ro fi na li nin ku Alek sand ru Met re ve liu ar ki tu garsiu bu vu sios So vie tų Są jun gos te ni
so meist ru es tu To mu Le ju mi. Su juo ne kar tą esu žai dęs dve je tų var žybo se. Apsk ri tai pa si žy miu tuo, kad ga na ge rai žai džiu dve je tų var žy bose. Kar tą per tarp tau ti nes var žy bas prie ma nęs priė jo gar baus am žiaus ame ri kie tis ir pa reiš kė, kad aš tikčiau jam į po rą dve je tų var žy bo se. Iš pra džių no rė jau at si sa ky ti, nes jis bu vo ge ro kai vy res nis už ma ne. Vis dėl to jis ma ne įti ki no žais ti kartu ir sy kiu lai mė jo me ne vie nas iki 45 me tų am žiaus gru pės var žy bas, nors jam bu vo per 60. Tik vė liau, kai jis man įtei kė at mi ni mo do va ną ir pa dė ko jo už par tne rys tę, aš suži no jau, kad tai – Hug has Ste wartas. Jis dau giau nei de šimt me tų gynė JAV gar bę De vi so tau rės tur ny re. Šis žmo gus man su tei kė daug neįkai no ja mos pa tir ties žai džiant dveje tų var žy bo se. Be je, ma no po ri ninkas P.Po kor ny, su ku riuo du kar tus ta pau pa sau lio čem pio nu, taip pat ne kar tą at sto va vo Aust ri jos rink tinei per De vi so tau rės var žy bas.
– Ko kios dan gos aikš tė je jaučia tės ge riau siai?– Kai žai di pro fe sio na lų te ni są, dan ga di de lės reikš mės ne tu ri. Jei vis dėl to rei kė tų ku rią nors aikš telę įvar dy ti, tur būt rink čiau si kie tą dan gą, nes ga na stip riai smū giuoju ka muo liu ką, mėgs tu su žais ti „iš oro“. Vis dėl to di džiau sias per ga les ve te ra nų čem pio na tuo se esu pa siekęs ant ki li mi nės dan gos.
– Šie met jums su kaks 70 metų, ta čiau vis dar ak ty viai sportuo ja te ir daž nai žen gia te į te niso aikš tę. Ar dar il gai ke ti na te žais ti?– Var žy bo se da ly vau ju vis re čiau,
o iš vis iš spor to pa si trauk siu tuomet, kai jau ne leis svei ka ta. Esu įgi jęs odon to lo go spe cia ly bę, dirbau tris de šimt me tų, su si pa ži nau su dau gy be pui kių žmo nių. Daž nai atei na bu vęs ko le ga ir pra šo pa moky ti žais ti te ni są. Ne gi bu vu siems bend ra žy giams ne pa dė si?
– Pa kal bė ki me apie šių die nų te ni są. Ar yra te ni si nin kas, kurio žai di mu ža vi tės?– Be abe jo nės, tai – švei ca ras Roger Fe de re ris. Šis žmo gus mė gauja si žais da mas te ni są. Apsk ri tai te ni sas la bai kei čia si, vis di des nę reikš mę tu ri fi zi nė jė ga. Mil ži niški krū viai – šių die nų te ni si nin kų kas die ny bė. Pla ne tos te ni si nin kų rei tin go ly de riai Ra fae lis Na da lis ir No va kas Djo ko vi čius pui kių rezul ta tų pa sie kė tik sa vo fi zi nė mis ga li my bė mis. Aš vis dar la biau žaviuo si tik rai siais te ni so ge ne ro lais – R.Fe de re riu ar Pe te’u Samp ra su.
– Kaip ver ti na te da bar ti nius Lie tu vos te ni so ly de rius R.Beran kį ir L.Gri ge lį?– Ma ne džiu gi na tai, kad šiai sporto ša kai ša ly je ski ria ma vis dau giau dė me sio, ta čiau pri va lo me pri pažin ti ir tą fak tą, kad nie ka da ne buvo me ir, ko ge ro, nie ka da ne bū si me te ni so ša li mi. Aukš tu mų ga li pasiek ti tik pa vie niai per liu kai. Net ir mū sų stip riau si te ni si nin kai iki pasau li nio ly gio žai dė jų dar ne priaugo. Yra daug prie žas čių. Rei kia viso tre ne rių ko lek ty vo, mil ži niš ko fi nan sa vi mo. Aukš to ly gio žai dė jui rei kia pa sau li nio ly gio spe cia lis to, ku ris pa ts bū tų praei ty je žai dęs, iš ma ny tų vi są te ni so pa sau lio virtu vę. R.Be ran kis – la bai ta len tingas vai ki nu kas, ta čiau jam trūks ta ūgio. O kai trūks ta ūgio, au to matiš kai trūks ta ir stip raus pa da vi mo. L.Gri ge lis – aukš tes nis ir pa da vimą at lie ka ge riau, ta čiau pra sčiau žai džia smū giuo da mas iš de ši nės. Apsk ri tai, klai dos la bai ge rai išryš kė ja spor ti nin kams žai džiant dve je tais. Tiek vie nam, tiek ki tam dar tik rai yra kur to bu lė ti, ta čiau džiau giuo si, kad Lie tu vos var das vis daž niau skam ba tarp tau ti nė je te ni so are no je.
Lie tu vos te ni so ge ne ro las te be si ža vi R.Fe de re riu
Di nas ti ja: �� gel�to�ną�te�ni�so�ka�muo�liu�ką�gai�nio�ja�trys�La�ba�naus�kų�kar�tos�–�se�ne�lis�ir�sū�nus�Sta�siai�bei�jau�nėlis�Jo�nas.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
17
Stip riau si ša lies te ni si nin kai nesėk mė mis bai gė JAV vyks tančius tur ny rus: Ri čar das Be rankis su klu po Da la se vyks tan čiose „Chal len ger Tour“ se ri jos varžy bo se, o Li na Stan čiū tė ne pa teko į tur ny ro Ka li for ni jo je ket virtfi na lį.
153-ią ją vie tą Te ni so pro fe sio na lų aso cia ci jos (ATP) kla si fi ka ci jo je uži man tis R.Be ran kis po 1 va lan-dą ir 43 mi nu tes tru ku sios tri jų se tų ko vos 4:6, 6:2, 3:6 nu si lei-do bel gui Ste ve’ui Dar ci sui, ku ris pa jė giau sių pla ne tos te ni si nin kų rei tin ge uži ma 82-ąją vie tą.
Išk ri tęs ket virt fi na ly je R.Be-ran kis pel nė 18 ATP rei tin go taš-kų ir už dir bo 2920 JAV do le rių.
26-ąjį gim ta die nį at šven tu si L.Stan čiū tė bai gė ko vas „Child-
help De sert Clas sic“ tur ny re, ku-rio pri zų fon dą su da ro 25 tūkst. JAV do le rių.
Aš tunt fi na ly je 230-ąją vie tą Mo te rų te ni so aso cia ci jos (WTA) kla si fi ka ci jo je uži man ti Lie tu vos te ni si nin kė 0:6, 6:4, 6:4 pra lai-mė jo ame ri kie tei Aman dai Fink, ku ri pa jė giau sių pla ne tos te ni si-nin kių rei tin ge yra 276-oji.
Pir ma ja me vie ne tų var žy bų ra te lie tu vė 6:4, 6:2 nu ga lė jo po kva li fi ka ci jos į pa grin di nį tur-ny rą pa te ku sią ki nę Chen Liang (WTA-478) ir pel nė 8 WTA rei-tin go taš kus.
Dve je tų var žy bų pir ma ja me ra-te L.Stan čiū tė su slo va ke Ro ma-na Ca ro li nes Ta bak 5:7, 6:7 (6:7) nu si lei do ita lei Gioiai Bar bie ri ir slo va kei Zu za nai Luk na ro vai.
VD, BNS inf.
Var žo vai – stip res ni
diena.lt/naujienos/sportas
Kau no „Žal gi rio“ are no je pra si dėjo Eu ro ly gos jau ni mo (iki 18 metų) krep ši nio at ran kos var žy bos, ku rio se dėl ke lia la pio į Stam bu le (Tur ki ja) ge gu žės 11–13 d. vyk siančias Eu ro ly gos „Ni ke In ter na tional Ju nior“ fi na lo tur ny rą ko voja aš tuo nios ko man dos.
Per ga le A gru pė je star ta vo Kau-no „Žal gi rio“ jau nie ji krep ši-nin kai – jie 100:65 su triuš ki no „Vaer lo se BBK“ (Da ni ja) eki pą. Kau nie čiai vi sa gal va pra no ko var žo vus dvi taš kių taik lu mu – ati tin ka mai 30/40 (75 pro c.) ir 23/61 (37 pro c.).
Va kar vė lai va ka re ant rą sias rung ty nes žal gi rie čiai žai dė su „Tops ports chool VBL“ (Bel gi-ja) ko man da, ku ri 105:76 (26:21, 28:14, 29:19, 22:22) nu ga lė jo Pra-hos „USK Fu tu re Stars“ (Če ki ja).
„Dvi ko vos su da nais pra džia bu vo kiek sun ko ka, nes mū-sų vai ki nai šiek tiek jau di no si, o var žo vai sėk min gai gy nė si. Po per trau kos rei ka lai su si tvar kė. Su de ri no me sa vo žai di mą, įgi jo-me pa si ti kė ji mo ir su si kro vė me per sva rą. Lei dau pa žais ti vi siems mū siš kiams, nes va ka re lau kė dar vie nas ma čas. Bel gi jos klu bas pa-li ko ge rą įspū dį“, – po rung ty nių su „Vaer lo se BBK“ sa kė žal gi rie-čių tre ne ris To mas Ma siu lis.
B gru pė je Las Pal mo „Ca na rias Bas ket ball Aca de my“ (Is pa ni ja) vai ki nai 61:51 (18:9, 17:15, 18:12, 8:15) pri ver tė ka pi tu liuo ti Ša-
lo no „Elan Cha lon“ (Pran cū zi-ja) ko man dą, o Ry gos VEF (Lat-vi ja) po pra tę si mo 64:72 (9:13, 18:28, 23:11, 10:8, 4:12) pra lai-mė jo Mask vos sri ties „Chim ki“ (Ru si ja).
Eu ro ly gos jau ni mo tur ny ruo se pa si ro do vi sos atei ties krep ši nio žvaigž dės. Juo se da ly va vo daug žai dė jų, ku rie da bar spin di Eu ro-ly gos ar Eu ro pos tau rės ko man dų su dė ty se – Mask vos CSKA (Ru si-ja) klu bo ly de ris Mi lo šas Teo do-si čius, Gdy nės „As se co Pro kom“ (Len ki ja) eki po je žai džian-tis Do na tas Mo tie jū nas, Belg ra-do „Par ti zan“ (Ser bi ja) puo lė jai Bra nis la vas Dje ki čius ir Mi la nas Mač va nas, Mad ri do „Real“ (Is pa-ni ja) klu bui at sto vau jan tys Ni ko-la Mi ro ti čius bei Mir za Be gi čius, žal gi rie tis Man tas Kal nie tis.
Pir mą jį Eu ro ly gos jau ni mo tur-ny rą 2003 m. Bar se lo no je lai mė jo „Žal gi ris“, dar kar tą trium fa vęs ir 2007 m. Atė nuo se.
VD inf.
Sutriuškino danus
Sta tis ti ka
Kau no „ Žal gi ris“–„Vaer lo se BBK“ 100:65 (26:21, 21:9, 34:12, 19:23). 110 žiū ro vų. T.Dim ša 19 taškų, M.Gri go nis 18 (5 at ko vo ti kamuo liai, 4 klai dos), J.Ta mu lis 16, S.Ja nuš kis ir R.Gus tys po 10/D.Knud se nas 18, M.Fab ri cius 15 (9 at ko vo ti ka muo liai), P.Mol le ris 12.
Pa si žy mė jo: �� M.Gri�go�nis� (su�ka�muo�liu)�–�vie�nas�„Žal�gi�rio“�eki�pos�ly�de�rių.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
S.Labanauskas 1998-ai siais JAV ir 2003-iai siais Tur-ki jo je su aust ru Pe-te riu Po kor ny ta po pa sau lio te ni so ve te-ra nų čem pio nu.
šeštadienis, vasario 11, 2012 19
Iš ekst re ma lių sli di nė ji mo tra sų – tie siai į karš tą pir tį.
24p.
Ad re na li no fa na ti kai įkais ta le di nia me van de ny je
Po žemės drebėjimo praėjus sa-vaitei griuvėsiuose gelbėtojai dar
atranda gyvų žmonių. Ne vieną parą žmogus gali išbūti be van-
dens, daugiau kaip savaitę ga-li tempti be maisto. Jis bėga per
karštas žarijas ir nenudega padų. Per žiemos speigus šoka į eke-
tę ir nesuserga. Žmogaus galimy-bės – daug didesnės nei manoma,
tik jos dar netyrinėtos. 20p. GediminoBartuškosnuotr.
šeštadienis, vasario 11, 201220
At bė gus prie van dens pir miausia rei kia ap šil ti – nu si vil kus striukę pa si mankš tin ti nors 15 mi nu čių, kad kū nas įkais tų. Pir mą kar tą įšokę į eke tę jo je pa bū na mi nu tę dvi, kar tais – tik ke lio li ka se kun džių. Prieš ant rą šuo lį ruo niai iš si kai tino ant eže ro kran to su ręs to je in dėniš ko je pir ty je, vie nas ki tą iš va nojo van to mis.
„Iš si va no jęs eke tė je ga li bū ti ir pus va lan dį. Kū nas de ga, tie siog spin du liuo ja. At ro do, kad sau lės spin du liu kai kan džio ja kaip paplū di my je va sa rą, – pa ly gi no Genu tė. – Iš li pus ne si no ri grei tai persi reng ti – ne šal ta. Kū nas dar pu sę die nos bū na įkai tęs.“
Po mau dy nių ge ria ar ba tąŽie ma ar va sa ra, kiek vie ną šeš tadie nį ir sek ma die nį 8 va l. ant Sa lotės kran to su si ren ka apie 40 žmo nių – „Gi lu žio“ klu bo na rių ir jiems prijau čian čių. Pa si mankš ti nę mau duoliai puo la į van de nį. Kai ku rie eže re mau do si kiek vie ną die ną, G.Slavins kie nė – tik tai šeš ta die niais, tačiau iš ti sus me tus, jau 10 me tų.
Iš si mau dę žmo nės ge ria at si neštą kvap nią pu šų pum pu rų ar ber žų la pų ar ba tą, šne ku čiuo ja si.
Anot G.Sla vins kie nės, no rint šok ti į le di nį van de nį, svar biau sia
tam tei gia mai nu si teik ti. Jei gu šoksi bi jo da mas, ga li ir blo gai pa si justi. Jei ne bi jai šal to van dens, įšok si, nu si mau dy si ir ne su sirg si.
„Ži no ma, or ga niz mas šio kį tokį stre są pa ti ria – juk tem pe ra tū ra ski ria si. Tur būt ma no or ga niz mas yra stip rus. Ir anks čiau ne si rgau, ir da bar, per tuos de šimt me tų, kai mau dau si eže re, ne ser gu – jo kios slo gos, jo kio ko su lio. Ne jau čiu jokių są na rių skaus mų. Gal man van duo pa de da, juk sa ko ma, kad van duo grū di na žmo gų“, – sa vo min tis dės tė Ge nu tė. Kiek pa galvo ju si, mo te ris pri dū rė, kad maudy nės eke tė je ne tik grū di na žmogaus kū ną, bet ir ug do va lią.
Kū nui rei kė jo ad re na li noPir mą kar tą žie mą, va sa rį, G.Slavins kie nė mau dė si jū ro je. Ir nieko, jo kios slo gos. Nuo ta da mo terį trau kia mau dy tis žie mą.
„At si kė lus šeš ta die nį ke lias ve da prie eže riu ko“, – juo kė si Ge nu tė.
Ne vien tik jū ra kal ta, kad ji pamė go mau dy nes eke tė je. Pir mas – slap čio mis nuo mo ti nos – į eke tę įšo ko jos sū nus Kęs tu tis.
„Bū da vo, žie mą jis lau ke mankšti na si, spor tuo ja su drau gais. Namo grįž ta šla piais dra bu žiais. Pasi ro do, vi są žie mą mau do si eke tė je.
Kai su ži no jau, ba riau. Bet taip at siti ko, kad pa ti į tą eke tę įšo kau. Tikrai ne gal vo jau, kad mau dy siuo si. Ma tyt, kū nui rei kė jo ad re na li no, – svars to Ge nu tė. – Kai Kęs tu tis vedė, eke tė je ne be si mau do. Jo žmona yra me di kė, ji drau džia.“
G.Sla vins kie nės nuo mo ne, žmogui rei kia keis tis. Esą gal ir jos vidu je kas nors bu vo nutikę, kad pano ro keis tis? Mi rė vy ras, vai kai ve dė ir išė jo iš na mų gy ven ti atski rai, o ji li ko vie na. Tuo met atsi ra do mau dy nės – pa lai ma ir kūnui, ir sie lai.
Vis dėl to dau ge lis ruo niams nešykš ti rep li kų. G.Sla vins kie nė ne kar tą yra gir dė ju si, kad tik be pročiai žie mą bė ga į eže rą mau dy tis. Ne vie nas, ro dy da mas į ją, yra pirštu pa su kio jęs į smil ki nį. Kai ku rie sa ko, ką čia tie svei kuo liai vaiz duoja – pa rė ję na mo ser ga, bet ty li, o
pa skui skun džia si, kad vais tams pi ni gų ne tu ri.
Po šios ruo nių šven tės in ter nete Ge nu tė per skai tė at si lie pi mų apie jų mau dy nes. Iš 40 ko men tarų gal tik 10–15 yra nor ma lūs, ki ti – ne gra žūs. Esą tuos ruo nius reikia su rink ti ir už da ry ti į be prot namį. Kaip jie at ro do? Sto ri ir ne gražūs. Ki ti ko men tuo ja, kad ruo niai ir tu ri bū ti rie būs.
Ap si pi la šu li nio van de niuV.Siau rys taip pat pa ste bė jo, kad žmo nės no ri daug ką sa vo gy ve nime pa keis ti. Ta da pa pras tai sa ko: „Nuo pir ma die nio. Nuo ki to mėne sio. Po Nau jų jų me tų.“ Mes rūky ti, lai ky sis die tos. La bai sun ku tai pa da ry ti. Tuo met, kai ant sta lo – ska nus tor tas, at si sa ky ti jo valgy ti rei kia va lios.
„Ma no me to das – mau dy nės eke tėje pa de da vi sai ki taip mąs ty ti. Aš no riu per ženg ti ri bą, aš bū siu ge ros for mos, aš esu stip rus, aš pa si ti kiu sa vi mi. Mano mo ty va ci ja ki to kia – tai ri bų peržen gi mas. Tai tei gia ma mo ty va ci ja. Ir kai iš len di iš van dens, tai pa jun ti. O ta da ir at si ran da ge ras jaus mas“, – atvi ra vo V.Siau rys. Pas ta ruo ju me tu jis gy ve na ir Vil niu je, ir kai me, to dėl ne vi sa da ga li iš si mau dy ti Sa lo tės ežero eke tė je su ki tais svei kuo liais. Kai
Ad re na li no fa na ti kai įkais ta le di nia me van de ny je
Nau jo kai: �� pir�ma�ap�si�pra�ti�no,�pa�skui�šo�ko�į�eke�tę.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Lai ma Že mu lie nė[email protected]
Bė go į eke tę pa si šil dy tiVilniuje tą dieną termometro stulpelis buvo nukritęs iki 25 laipsnių šalčio. Prie Salotės ežero į ruonių šventę susirinkę smalsuoliai trypčiojo vietoje ir kaleno dantimis. Bet tik ne ruoniai. Jie – Vilniaus Pilaitės sveikuolių klubo „Gilužis“ nariai – eketėje išsimaudė tris kartus. Ir ko čia, esą, stebėtis? Toks jų gyvenimo būdas. Vieni pliekia kortomis, o jie šoka į eketę.
„Van duo bu vo ko kių ke tu rių laips nių ši lu mos. Tai kur ten bus šal ta? Bė go me į van de nė lį pa si šildy ti. Kai iš kir to me eke tę, ji ga ravo kaip rei kiant, va di na si, ši lu ma iš jos skli do. Tik rai ne bai su žie mą šok ti į eke tę. Tai – ne pa kar to ja mas ad re na li nas“, – pa ti ki no 63 me tų fi nan si nin kė Ge nu tė Sla vins kie nė.
In ži nie riui Vy tui Siau riui svarbiau ne le di nis eke tės van duo, o per ženg ti bar je rą – įveik ti sa ve.
„Tas bar je ras – ne bū ti nai vanduo. Esu ėjęs per karš tas ža ri jas. Kai esi tam pa si ruo šęs – jo kių proble mų ne ky la. Aš no riu iš mė gin ti sa vo ge bė ji mą per ženg ti tam tik rą ri bą“, – kal bė jo per 60 me tų perko pęs V.Siau rys.
Jei žmo gus pa ma to, kad yra silp nas, tegul ban do dar kar tą. Ne vis kas iš pir mo kar to pa vyks ta.
To bu lė ji mas: �� „Aš� no�riu� iš�mė�gin�ti� sa�vo� gebė�ji�mą� per�ženg�ti� tam� tik�rą� ri�bą,� ir� eke�tės��van�duo�–� vie�nas� iš� tų�bū�dų“,�–� sa�kė� in�žinie�rius�V.Siau�rys.
Išvydę besimau-dančius eketė-je daugelis apšau-kia juos bepročiais ir pirštu pasukio-ja į smilkinį. Tačiau sveikuoliams mau-dynės eketėje – su niekuo nepalygina-mas adrenalinas. Paėjusį šeštadienį, kai Lietuvoje spau-dė šiais metais re-kordiniai šalčiai, už-sigrūdinę ruoniai vienas po kito šo-ko į eketę.
šeštadienis, vasario 11, 2012 21
Da rius Sė le [email protected]
Prieš kon cer tą Kau no „Žal gi rio“ are no je gar sios vo kie čių gru pės „Ramms tein“ būg ni nin kas ir gi taris tas pa rei ka la vo jo gos spe cia listo. Ir bū ti nai – mo ters. Ši gar bė atite ko Kau no jo gos stu di jos tre nerei Gi li jai Rau do ni ky tei.
Pa gei da vo mo ters„Jie la bai pa pras ti, drau giš ki ir ne tgi džen tel me niš ki“, – 44 metų gi ta ris tą Ri char dą Zve ną Kruspe ir 45erių būg ni nin ką Chris to p hą Schnei de rįDoom ne pa taikau da ma gy rė jo gos tre ne rė.
22ejų ki ne zi te ra peu tėrea bito lo gė Gi li ja dau giau nei sep tyne rius me tus už sii ma jo ga ir ketve rius iš jų dir ba tre ne re. Bū tent ji ir bu vo ta jo gos tre ne rė, ku ri daugiau nei va lan dą pra lei do „Žal girio“ are nos už ku li siuo se su pasau ly je gar sios gru pės na riais.
„Dviem vy rams ma lo niau, kai jo gos mo ko mo te ris, o ne vy ras. Jie pri si pa ži no jo ga už sii man tys dve jus me tus, jų mo ky to ja – mote ris“, – aiš ki no G.Rau do ni ky tė, ku ri sta ža vo si JAV ir ge rai kal ba ang liš kai.
Jei „Ramms tein“ na riai būtų pa gei da vę mo ky to jo vy ro, su mu zi kan tais bū tų te kę pa ben d rau ti bu vu siam Kau no jo gos studi jos įkū rė jui Vy čiui Za bu lė nui.
El gė si kaip mo ki niaiAr skan da lais sce no je, ag re sy via ir šo ki ruo ja ma pro gra ma gar sė jančios gru pės „Ramms tein“ na riai bu vo ag re sy vūs ir už ku li siuo se?
Gi li ja nu ste bo, kad, prie šin gai nei ki tos me ta lo ir sun kio jo ro ko grupės, ku rių na riai prieš kon cer tus neat si sa ko nar ko ti kų ir al ko ho lio, „Ramms tein“ vy rai pa no ro se niausios pa sau ly je mankš tos – jo gos.
Per tre ni ruo tę vy rai bu vo papras tai ap si ren gę, su pran ta ma, ir be sce ni nio gri mo.
„Abu vy rai el gė si la bai pa garbiai, kaip įpras ta mo ki niams, nebu vo jus ti jo kios aro gan ci jos. Tai la bai ski ria si nuo to, ką jie pro paguo ja sce no je“, – sa kė mer gi na. Ji gy rė ir drau giš ką kar tu ke liaujan tį jų ap sau gos va dą bei va dy bi
nin kus. Ri char das ir Chris top has tre ni ruo tę su Gi li ja pra dė jo 18, o bai gė 19 val.: pus va lan dį tru ko vi nyo ga sti liaus pa mo kos, pa skui „Ramms tein“ na riai at li ko lengvus ap ši li mo pra ti mus, ku rie pade da iš lai ky ti krū vius per koncer tus.
Už ku li siuo se mer gi nų ne trū koNe, jo kių pi kan tiš kų da ly kų nebu vo, nors po jo gos pa mo kos kelio li ka mi nu čių G.Rau do ni ky tė bend ra vo su jai pa tin kan čios grupės na riais.
„Be je, šios gru pės klau sau si nuo de šim ties me tų“, – šyp so jo si „Ramms tein“ mu zi ką mėgs tan ti Gi li ja. Mer gi na iš anks to bu vo nusi pir ku si bi lie tą į jų kon cer tą.
Pa si tei ra vus, ar jo ga, ra mybė, ir šo ki ruo janti bei ag re sy vi „Ramms tein“ mu zi ka de ra, Gi lija nu si juo kė: „Jo ga man su tei kia ra my bės, o jų mu zi ka – ener gijos. Man ne pa tin ka sal di po pmuzi ka.“
Tai iš gir dęs Ch.Schnei de risDoom ap sau gos dar buo to jo pa prašė mer gi ną pa ly dė ti iki pat sce nos, kur jo gos mo ky to ja pa to giai ga lė jo ste bė ti gru pės pa si ro dy mą.
Prieš at si svei kin da mi abu vo kiečiai man da giai pa siū lė po kon certo da ly vau ti va ka rė ly je. Iš var gu si po tre ni ruo tės, prieš pu siau nak tį pa si bai gus įspū din gam šou, Gi li ja man da giai pa dė ko jo vo kie čiams ir iš sku bė jo na mo.
Tie sa, „Ramms tein“ ko man da ne nu liū do: pa skui juos į už ku lisius nu sku bė jo ke lio li ka lie tu vaičių. Ne vie na jų bu vo nuo gu pil vu, ryš kiai pa si da žiu si, se gė jo trumpu si jo nu ku, avė jo aukš ta kul niais. Dvi pas įžy my bes sku ban čios mergi nos ne tgi par griu vo. Bet tai nesu ga di no joms nuo tai kos: svar bu, kad tiks las – pa žin tis su „Rammstein“ na riais – bū tų pa siek tas.
Lie tu vai tė „Ramms tein“ na rius mo kė jo gos
Tri ju lė: �� „Ramms�tein“�na�riai�R.Z.Krus�pe�(kai�rė�je)�ir�Ch.Schnei�de�ris-Doom�bu�vo�pa�ten�kin�ti�Gi�li�jos�jo�gos�tre�ni�ruo�te.� � As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.
gy ve na kai me, kiek vie ną ry tą ir vaka rą ap si pi la tri mis ki bi rais šu li nio van dens. Tai da rė ir tais ry tais, kai spau dė 30 laips nių šal tis.
„At si ke li iš pa ta lo ir ei ni prie šuli nio. Tuo met, kai tai da rai sava noriš kai ir ži nai, kad gau si di de lę do zę ge rų emo ci jų, ne ga li tos pro ce dūros ne kar to ti“, – sva jin gai kal bė jo Vy tas. Jo nuo mo ne, ir mies to gyven to jai žie mą ga li per si pil ti šal tu van de niu. Vy ras pri si mi nė, kaip su dviem ki bi rais iš dau gia bu čio antro aukš to ei da vo į kie mą.
„Li pi že myn su ki bi rais van dens, kai my nai ei na į dar bą ir do mi si, kas čia vyks ta. Bet koks kie no rei ka las, ar tu ei ni vil kė da mas kai li niais, ar tik šor tais? Per si lie ji ant snie go van de niu ir grįž ti. Ta da ga li nu siskus ti, pa lįs ti po šal tu ir karš tu dušu ir ei ti į dar bą“, – dės tė Vy tas.
Rei kia steng tis pa žin ti sa veAnot pa šne ko vo, žmo nės daug ko ne da ro dėl to, kad ne pa to gu, kad tingi, gė da, neaiš ku, kaip ki ti į tai pažiū rės. O kai pra de di ši tą pro ce dū rą da ry ti, ji gy ve ni me la bai pa gelbs ti.
Va lios grū di ni mas, anot V.Siaurio, per stip rus žo dis. Tai – va lios ug dy mas. Sa vi kont ro lė, pa si ti kėji mas sa vi mi, po zi ty vus po žiū ris į ap lin ką ir ge res nis ki tų žmo nių
Van da Pum pu tie nė Gy dy to ja, Vil niaus grei to sios me di ci nos pa gal bos sto ties di rek to riaus pa va duo to ja
Į lįs ti į eke tę vie nai mi nu tei – gal ir nie ko, bet il giau – abe jo ju, ar gerai. To kios mau dy nės or ga niz mui – bai sus stre sas, iš si ski ria di de lis
kie kis ad re na li no. Ga li stai ga šok te lėti krau jos pū dis. O ta da, jei gu sme ge nų krau ja gys lė se yra de fek tas, ga li plyš ti krau ja gys lė. Ga li su trik ti šir dies rit mas. Jei gu pra sta gal vos sme ge nų krau jo taka ar ne svei ka šir dis, į eke tę ge riau nešok ti. Jei gu žmo gus ser ga lė ti ne li ga, pa vyz džiui, bron chi tu, po mau dy nių eke tė je ji paū mės. Svar biau sia, va dina mie ji ruo niai iš anks to tu ri bū ti pasi ren gę, už si grū di nę. Tik tuo met ga lima šok ti į le di nį van de nį. Tai – ir va lios da ly kas. Ti kė ji mas, kad pa sveik si, treni ra vi ma sis pa de da, kaip ir vais tai. Žmo gaus or ga niz mas tu ri daug re zervų, ku rių neiš nau do ja.
Komentaras
Ad re na li no fa na ti kai įkais ta le di nia me van de ny jeLi pi že myn su van dens ki bi rais, kai my nai ei na į darbą ir do misi, kas čia vyks ta. Bet koks kie no rei ka las, ar tu ei ni vilkė da mas kai li niais, ar tik šortais?
Prieš at si svei kinda mi abu vo kie čiai man da giai pa siū lė po kon cer to da lyvau ti va ka rė ly je.
Pa si ruo ši mas: �� prieš�ant�rą�jį�šuo�lį�ruo�niai�iš�si�kai�ti�no�ant�eže�ro�kran�to�su�ręs-to�je�in�dė�niš�ko�je�pir�ty�je,�vie�nas�ki�tą�iš�va�no�jo�van�to�mis.
įver ti ni mas. Tai – ir sa vęs pa ži nimas.
Ką da ry ti, kai pa ži nęs sa ve nusi vi li?
„Jei žmo gus pa ma to, kad yra silp nas, te gul ban do dar kar tą. Ne vis kas iš pir mo kar to pa vyks ta“, – teigė vy ras.
O jei gu ir vėl ne pa vyks ta?„Te gul pra de da nuo leng ves
nio. Te gul šiek tiek nu lei džia karte lę – tai va di nu sa vo ver tės barje ru. Ne bū ti na kiek vie nam per spei gus šok ti į eke tę. Rei kia įvertin ti sa vo jė gas, ge rai pa gal vo ti, ar tau to rei kia, ar ne, ir pra dėti nuo leng ves nės už duo ties. Pavyz džiui, pir miau sia ga li ma kieme ap si trin ti snie gu. Po kiek lai ko ap si pil ti ki bi ru šal to van dens. O ta da – į eke tę“, – va lios ug dy mo me to dą iš dės tė V.Siau rys.
40– tiek yra „Gilužio“
klubo narių ir jiems prijaučiančių.
Iš kil mės: �� kai�Sa�lo�tės�eže�re�bu�vo�iš�kirs�ta�eke�tė,�ji�ga�ra�vo�kaip�rei�kiant.�Už�pa-ran�kių�su�si�ki�bę�ruo�niai�dai�na�vo:�„Ma�no�sie�loj�šian�dien�šven�tė.“
Pa de da: �� fi�nan�si�nin�kė�G.Sla�vins�kie�nė�ma�no,�kad�mau�dy�nės�eke�tė�je�grū�di�na�ne�tik�kū�ną,�bet�ug�do�ir�va�lią,�di�di�na�iš�tver�mę.
To bu lė ji mas: �� „Aš� no�riu� iš�mė�gin�ti� sa�vo� ge-bė�ji�mą� per�ženg�ti� tam� tik�rą� ri�bą,� ir� eke�tės��van�duo�–� vie�nas� iš� tų�bū�dų“,�–� sa�kė� in�ži-nie�rius�V.Siau�rys.
šeštadienis, vasario 11, 201222
PaulasMcCartney(69metų)šiąsavaitębuvopagerbtasHolivude–jogarbeiįspaustažvaigždėŠlovėsalėjoje.Jistapopaskutiniuojuišketuriųgrupės„TheBeatles“narių,kurissulaukėtokiosgarbės.Taprogajisnetikpadėkojogerbėjams,betirpasiuntė„bučiniusantužpakaliukų“.
pagerbtasp.Mccartney
Vakarinternetoplatybėsepasirodėžinia,kaddainininkėElenaPuidokaitėAtlanta(30metų)nevaišsiskyrėsusavoilgamečiudrauguadvokatuDonatuKisieliumi(29metų).Šiąnaujienąpranešėdelfi.lt,tačiaunetrukusportalezmones.ltdainininkėžiniąapieskyrybaspaneigė.
PaslaptingaiišžiniasklaidosakiračiodingęsdainininkasAlanasChošnau(37metų)priešsavaitętapotėvu–jožmonaValdaRukštelytė(31metų)pagimdėsūnų.Tiesa,rudenįsusituokusiporairšiosdžiugiosnaujienosžurnalistamsnenorėjokomentuoti.
IšskIrtIžInIasklaIdos?
susIlaukėsūnaus
– Ak to rius Re gi man tas Adomai tis, švęs da mas sa vo 75 metų ju bi lie jų, už si mi nė, kad niekam ne lin kė tų su lauk ti to kio am žiaus. Ar jums 80 me tų yra daug?– Aiš ku, kad man toks am žius nepa tin ka. No rė čiau bū ti 40ies.
– Jei gu ga lė tu mė te at suk ti lai ką at gal, ką da ry tu mėt ki taip?– Šį tą pa da ry čiau ki taip, bet ne rei kia gai lė tis bu vu sio lai ko, rei kia gy ven ti da bar ti mi, nes ir mąs ty mas ki tas buvo, ki taip vis kas anuo met at ro dė.
– Ko kia da bar yra di džiau sia jū sų sva jo nė?– Di džiau sia sva jo nė – iš lik ti sveikam, dar bin gam, kū ry bin gam.
– Ką da ro te, kad ši taip pui kiai at ro do te ir, kaip sa kė te, pui kiai jau čia tės? Ko kia jū sų jau nys tės pa slap tis?– Ko kia čia jau nys tė... Kas dien darau mankš tą, nuo lat lan kau basei ną, sten giuo si kiek vie ną die ną pa si vaikš čio ti gry na me ore. Džiaugiuo si, kad to kie ma no ge nai. Visuo met rei kia tu rė ti sva jo nių, vi zi jų, nes tai yra gy ve ni mo va rik lis. Tu ri dirb ti sme ge nys, bet ne rei kia gal vo ti apie me tus, me tai yra tik skai čiai.
– Ar jū sų sū nus ir duk ra, anūkai kaip nors su si ję su spor tu, ar da rė te jiems ko kią nors įtaką ren kan tis pro fe si jas?– Ma no sū nus ir duk ra bai gė Kauno kū no kul tū ros ins ti tu tą. Vienas anū kas bai gė tą pa čią aukš tą ją
mo kyk lą, ki tas ją baigs šie met. Tik anū kė stu di juo ja fo tog ra fi ją Pa ryžiu je. Aki vaiz du, kad ma no vai kai pa se kė ma no pė do mis, tik ne ži nau, ar tai ge rai. Tre ne rio dar bas, mano nuo mo ne, yra sun kiau sias, atima daug jė gų, tiek psi cho lo gi nių, tiek fi zi nių. No rint bū ti ge ru trene riu, rei kia bū ti fa na ti ku. Ne mačiau, kaip vai kai užau go, nes nuo lat rei kė jo ke liau ti. Na muo se ne bū davau net mė ne sį. Lai mė, ma no žmona bu vo spor ti nin kė, ma ne su prato, ki ta gal bū tų pa bė gu si.
Bai gęs mo kyk lą no rė jau stu di juoti ir žur na lis ti ką (mo kyk lo je lei dau sien laik raš tį), ir me di ci ną, bet įstojau į Kau no kū no kul tū ros ins ti tu tą, nes se kė si leng vo ji at le ti ka.
– Ar su grįž ta te į sa vo tė viš kę Bir žuo se? Ži nau, kad mė go te vė žiau ti. Ar vis dar už sii ma te šiuo sa vo po mė giu?– Taip, šis po mė gis iš li ko nuo vaikys tės. Tai la bai įdo mus, ge ras poilsis. Prieš 50 me tų Ne mu nė lio upė je vie ną kar tą esu pa ga vęs 1200 vė žių. Da bar ten vė žių ne bė ra, juos iš naiki no žmo nių į upę pi la mi che mi kalai. Šiuo me tu į tė viš kę nu va žiuo ju tik ap lan ky ti tė vų ka pų ir mu zie jų.
– Koks bu vo skau džiau sias pra
lai mė ji mas ir ko kia sal džiau sia per ga lė jū sų kar je ro je?– Man skau džiau sias pra lai mėji mas bu vo tre ni ruo jant „Žal girį“, kai pra lai mė jo me CSKA dviem taš kais 1984 m. Kau ne, ir 1986ųjų pra lai mė ji mas Zag re bo „Ci bonai“ Veng ri jo je, kai A.Sa bo nis buvo pa ša lin tas iš aikš te lės.
Sun ku pa sa ky ti, koks bu vo saldžiau sias lai mė ji mas. Iš to lai kotar pio – 1987 m. tre čios rung ty nės su CSKA, nors bu vo aki mir ka, kai bu vo me be pra lo šią 19 taš kų.
– Su ku riais bu vu siais „Žal girio“ krep ši nin kais iki šiol bend rau ja te?– Žmo nės tu ri sa vo as me ni nį gyve ni mą ir nė ra tiek daug pro gų susi tik ti. Esant ga li my bei, bend rau ju su vi sais. Pa vyz džiui, su A.Sa boniu bend rau ju dau giau sia – be veik kiek vie ną die ną.
– Esa te su kau pęs ne men ką archy vą vaiz do me džia gos iš varžy bų, čem pio na tų. Ne gal vo jate jo per duo ti atei ties kar toms? Gal būt pa do va no ti mu zie jui?– Tur būt tai pa da ry siu atei ty je, gal sa vo ar chy vus pa do va no siu mu ziejui, ku riam tos me džia gos la biausiai rei kės. Esu su kau pęs daug vaizdo įra šų apie auk si nius „Žal gi rio“ lai kus ir Lie tu vos rink ti nės žai di mą olim pi nė se žai dy nė se.
– Gal ir už si trauk siu vi sų tautie čių pa nie ką, bet ne sup ran tu, ko dėl krep ši nis Lie tu vo je taip aukš ti na mas. Ar Lie tu va ne tu
V.Ga ras tas: „Rei kia gy ven ti da bar ti mi“„Vi suo met rei kia tu rė ti sva jo nių, vi zi jų, nes tai yra gy ve ni mo varik lis. Tu ri dirb ti sme ge nys, bet ne rei kia gal vo ti apie me tus, nes me tai yra tik skai čiai“, – at sa ki nė da mas į po rta lo die na.lt skaity to jų klau si mus pri si pa ži no vie nas gar siau sių vi sų lai kų ša lies krep ši nio tre ne rių Vla das Ga ras tas, va sa rio 8ąją at šven tęs garbin gą 80 me tų ju bi lie jų.
ri ki tų spor to ša kų at sto vų, kuriais ga lė tų di džiuo tis?– Ar krep ši nis neuž go žia ki tų sporto ša kų? Jei toks klau si mas Ang lijo je, Bra zi li jo je, Ar gen ti no je bū tų už duo tas apie fut bo lą, tas žmo gus ne bū tų su pras tas. Kas truk do kitoms spor to ša koms bū ti po pu liarioms Lie tu vo je? Ra šy ki te apie jas straips nius, ren ki te var žy bas, ieško ki te rė mė jų, nie kas pa ra mos ant lėkš tu tės neat neš. Krep ši nis taip pat nuo lat ieš ko rė mė jų.
– Eu ro pos ko man dos žai di mo sti liu mi ski ria si nuo JAV rinkti nės, ku ri yra at le tiš kes nė – grei tes nė už var žo vus. Ar eu ropie čiai ne per daug ak cen tuo ja po zi ci nį žai di mą ir ne per mažai dė me sio ski ria fi zi niam pasi ren gi mui?– Krep ši nis bu vo su kur tas Ame ri kos juo dao džiams, nes jie yra iš ver minges ni, stip res ni ne gu bal tao džiai, jų ki to kia ge ne ti ka. JAV krep ši ny je yra di džiu lė at ran ka, yra dau giau iš ko at si rink ti ga bių žai dė jų.
Eu ro po je, ma no nuo mo ne, fi zi nis pa si ruo ši mas yra pa kan ka mas. Tačiau rei kia ne tik dar bo, bet ir tu rė ti ge rus fi zi nius duo me nis. Krep ši niui
rei kia gim ti. Pa vyz džiui, Žyd rū nas Sa vic kas, ku ris lanks to ge le žį, nega lė tų bū ti krep ši nin ku.
– Kaip lai kas ir evo liu ci ja pakei tė krep ši nio žai di mą, sti lių, ko man dų žai di mo stra te gi jas, de ri nu kus?– Ma no nuo mo ne, krep ši nis pa sikei tė pir miau sia tuo, kad at si rado dau giau aukš tų žai dė jų, jie taip pat fi ziš kai pa jė ges ni, grei tes ni. Tai ryš kiai ski ria si nuo bu vu sių krepši nin kų. Ta čiau ne pa sa ky čiau, kad pa ge rė jo ka muo lio val dy mo tech nika ir tak ti ka.
– Kaip ma no te, ar Lie tu va bū tų pa jė gi su reng ti pa sau lio čempio na tą? Ka da tai ga lė tų įvyk ti?– Lie tu va ga li su reng ti pa sau lio čem pio na tą ir rei kia dė ti pa stangas, kad mū sų ša lis jį su reng tų 2018 ar ba 2022 m.
– Ar ga li te pa pa sa ko ti ko kį nuti ki mą iš anų „Žal gi rio“ lai kų, ku rio dar ne pa sa ko jo te žur nalis tams?– La bai il gai rei kė tų pa sa ko ti. Paskam bin kit, as me niš kai pa pa sa kosiu (juo kia si).
Vertybė: � perilgusmetussukauptągausųsukrepšiniususijusįvaizdomedžiagosarchyvąV.Garastasnorėtųpadovanotikokiamnorsmuziejui. ŠarūnoMažeikos(BFL)nuotr.
Ne ma čiau, kaip vaikai užau go, nes nuolat rei kė jo ke liau ti.
Man skaudžiau sias pra lai mėji mas bu vo tre ni ruo jant „Žal gi rį“, kai pra lai mėjo me CSKA dviem taškais 1984 m. Kau ne.
šeštadienis, vasario 11, 2012 23
DainininkasMarijusMikutavičius(41metų)pamėgokeliones.TailanduipriklausančiojeSamuisalojejisneseniaiilsėjosisubičiuliųkompanija.Ojaunetrukusjamnusimatonepoilsinė,odarbokelionė–kovopabaigojedainininkasruošiasididžiuliamkoncertuiLondone.
IlsėjosITaIlande
PerbaisiąavarijąrugsėjįrankostraumaatsipirkęsšokėjasArturasBajorirjožmonaViktorijaEngelgardtBajorpagaliauturimaloniųrūpesčių–savaitėspradžiojejiemsgimėmergaitė.Priešbeveikpenkeriusmetussusituokusiaiporaidukrosgimimas–svarbusgyvenimopokytis.
PopmuzikosprincesėLadyGagasukūrėsavonuosavąsocialinįtinklalapįlittlemonsters.com–darvieną„Tumblr“,„Facebook“,„Pinterest“ir„Twitter“versiją.Šistinklalapisbuvopavadintashito„BornThisWay“atlikėjosgerbėjų,vadinančiųsavemažaisiaismonstrais,garbei.
TapoTėvaIs
nuosavasTInklalapIs
V.Ga ras tas: „Rei kia gy ven ti da bar ti mi“
Karjera
Il ga me tis Kau no „Žal gi rio“ ir Lie tuvos rink ti nės tre ne ris yra dau giausia tro fė jų iš ko vo jęs ša lies krep ši nio spe cia lis tas. Nuo 1979 iki 1990 m. kar tu su „Žal gi riu“ V.Ga ras tas tris kar tus iš ko vo jo SSRS čem pio na to auk so me da lius, du kar tus – si dabro me da lius, o 1986 m. lai mė jo tarpže my ni nę W.Jo ne so tau rę.
Nuo 1992 iki 1997 m., kai va do vavo Lie tu vos vy rų krep ši nio rink tinei, V.Ga ras tas iš ko vo jo du olim pinius bron zos me da lius ir Eu ro pos čem pio na to si dab rą. Bai gęs tre nerio kar je rą V.Ga ras tas 2003 m. bu vo iš rink tas Lie tu vos krep ši nio fe de raci jos pre zi den tu, o 2011 m. bu vo paskelb tas gar bės pre zi den tu.
Už nuo pel nus Lie tu vos spor tui V.Ga ras tas 1995 m. bu vo ap do va notas Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Ge di mi no 3 laips nio or di nu, o 1996 m. – Di džio jo Lie tu vos ku ni gaikš čio Ge di mi no 1 laips nio or di nu. 2002 m. V.Ga ras tui bu vo su teik tas Kau no mies to gar bės pi lie čio var das. 2004 m. jis ta po Lie tu vos kū no kul tū ros aka de mi jos gar bės dak ta ru.
Vertybė: � perilgusmetussukauptągausųsukrepšiniususijusįvaizdomedžiagosarchyvąV.Garastasnorėtųpadovanotikokiamnorsmuziejui. ŠarūnoMažeikos(BFL)nuotr.
šeštadienis, vasario 11, 201224
Lai ma Že mu lie nė[email protected]
Ap si gy ve no apar ta men tuo seSli di nė ti vil nie tė V.Gra žu ly tė leidžia si į kal nus Aust ri jo je ar ba Itali jo je. Šie met su šei ma ir bi čiu liais, iš vi so de šim ties žmo nių kom pani ja, sli di nė jo Aust ri jo je, Zalc burgo sri ty je esančiame Ober tauer no ku ror te.
Anks čiau V.Gra žu ly tė sli di nėti į kal nus ke liau da vo au to mo biliu, va žiuo da vo dvi pa ras. Nakvo da vo Če ki jo je. Ke lio nė bū da vo var gi nan ti ir net pa vo jin ga. Šįkart nu ta rė skris ti lėk tu vu. Nu silei dę Aust ri jo je, Zalc bur ge lie tuviai iš si nuo mo jo au to mo bi lį ir ki lo į Al pė se esan tį sli di nė ji mo ku rortą. Taip, anot V.Gra žu ly tės, pa siekti sli di nė ji mo tra sas daug pa to giau ir vi są die ną su tau pai.
Ober tauer nas – vie nas pra banges nių Aust ri jos sli di nė ji mo kuror tų. Še šių as me nų V.Gra žu ly tės šei ma sve čių na muo se iš si nuo mo jo di de lius apar ta men tus. Gy ve ni mo są ly gos bu vo pui kios: na me įreng tos ke lių rū šių pir tys, poil sio kam ba rys su van dens lo vo mis. Už pa pil do mą kai ną ga li ma už si sa ky ti ma sa žą.
Ober tauer no ku ror tas skir tas sli di nin kams ir tu ris tams. Ap sipirk ti jiems tek da vo va žiuo ti į greti mą mies te lį. Ma žes ni Aust ri jos ku ror tai, kur anks čiau V.Gra žu ly tė yra sli di nė ju si, – la bai gra žūs, auten tiš ki mies te liai.
Dvi die nas siau tė pū gaSli di nė ji mo in ven to rių vil nie čių kom pa ni ja pa pras tai nuo mo ja si. Tie, ku rie čiuo žia snieg len te, veža si sa vą ją.
At vy kus į Ober tauer ną dvi dienas siau tė pū ga. Net ne bu vo maty ti, kur šliuož ti. Kai pū ga lio vė si, prieš akis at si vė rė kal nų di dy bė ir gro žis.
Sli di nin kai kel da vo si 8 va l. Papus ry čia vę išei da vo sli di nė ti – trasos pra si de da vos už po ros šim tų met rų nuo apar ta men tų. Sli di nėda vo iki 16 va l. – tol, kol vei kia keltu vai.
„Sli di nė ji mo tra sos ten la bai geros – nu va ly tos, pla čios. Be to, puikiai tin ka mos ir pra de dan tie siems sli di nin kams, ir vi du ti nio kams. Tra so mis bu vo pa ten kin ti ir tie, ku rie šliuo žia ge rai. Svar biau sia, kad jos sau gios. Kad ir kiek daug bū tų žmo nių tra so je, vi siems vietos pa kan ka. Te ko bū ti ku ror tuose, kur ne daug tra sų, to dėl nuo lat jau ti pa vo jų, kad at si trenk si į ki tą sli di nin ką. Čia to kia ti ki my bė buvo maža“, – Ober tauer no ku ror tą gy rė ad vo ka tė.
Pen ke rių me tų V.Gra žu ly tės anū kė Bar bo ra lan kė sli di nė ji mo mo kyk lė lę. Mer gai tė da ly va vo prade dan čių jų var žy bo se ir pel nė meda lį.
Ma ži vai kai drą siai mo ko si sli dinė ti ant aukš čiau sių kal nų. Suaugęs žmo gus, anot V.Gra žu ly tės, yra bai les nis.
Iš ekst re ma lių sli di nė ji mo tra sų – tie siai į karš tą pir tįAd vo ka tei Vi li jai Gra žu ly tei žie ma be slidi nė ji mo kal nuo se – ne žie ma. Kal nų ma gi jai ir ekst re ma liems po jū čiams mo te ris ne ga li at si spir ti. Ne kar tą ji paty rė, kad sli di nė ji mas pa de da pail sė ti pro tui, tie siog jį iš va lo, o kal nų di dy bė sutei kia jė gų ir stip ry bės.
„Ma žiu kai vai kai šliuo žia tar si pri li pę prie že mės – taip juo kin gai at ro do“, – pa ste bė jo sli di nin kė.
Vo kie čiai į pir tį ei na nuo giKas ge riau, jei ne pir tis, at pa lai duoja įtemp tus rau me nis, pa var gu sį kūną? Grį žu si iš sli di nė ji mo tra sų bičiu lių kom pa ni ja trauk da vo į pir tį.
„Pui ku, kad bu vo to kia ga li my bė. Nors ir anks čiau ap si gy ven da vo me
apar ta men tuo se, bet juo se ne būda vo pir čių komplekso“, – pa ly gino V.Gra žu ly tė.
Vo kie čiai ir aust rai daž niausiai at vyks ta sli di nė ti vie ni, be mo te rų. Va ka re į pir tį jie su guža nuo gi – to kios tra di ci jos. Tad lie tu viai steng da vo si į pir tį ateiti anks čiau, kol nuo ga liai dar nepa si ro dė. V.Gra žu ly tė pa stebė jo, kad ru sų tu ris tams to kios
tra di ci jos taip pat ne priim ti nos.Sli di nė ji mo ku ror te lie tu viai
mai ti no si įvai riai. Pus ry čius, ku rie kai nuo ja 45 li tus, sve čių na mų kavi nė je val gė tik kar tą, pa skui ga mino si pa tys. Va ka rie niau da vo įvairiai: ar ba ga min da vo tai vie ni, tai ki ti, o pa skui vaikš čio da vo į svečius tų pa tie ka lų ra gau ti, ar ba visu bū riu trauk da vo į ku ror to ka vinę ar res to ra ną.
Atok vė pis: �� Al�pė�se�ga�li�ma�pa�ra�gau�ti�aust�riš�ko�alaus.
Kar tu: �� net�ir�ne�pirmą�kartą�vyks�tantiems�sli�di�nė�ti�į�kal�nus�daug�sma�giau�su�bū�riu�drau�gų.�� � As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.
Pertrauka: �� V.Gražulytė�(kairėje)�su�dukterimi�Ieva�Kūryte�gėrisi�Alpių�kalnų�panorama.
Il gai dir bant sė di mą pro ti nį dar bą, ateina me tas, kai kū nas pa rei ka lau ja fi zinės veik los. Sli di nėji mas pa de da pailsė ti pro tui, tie siog jį iš va lo.
šeštadienis, vasario 11, 2012 25
Iš ekst re ma lių sli di nė ji mo tra sų – tie siai į karš tą pir tį
De biu tas: �� V.Gra�žu�ly�tės�anū�kė�Bar�bo�ra�da�ly�va�vo�pra�de�dan�čių�jų�sli�dinin�kų�var�žy�bo�se�ir�pel�nė�me�da�lį.
Kai nos
Apar ta men tų, ku riuo se bu vo �du mie ga mie ji ir di džiu lė sve tainė, sa vai tės nuo ma šei mai at siėjo 6200 li tų.
Iš vi so ke lio nė vie nam as me niui �kai na vo 3500 li tų.
Nei res to ra nuo se, nei sli di nė jimo tra so se tu ris tus ap tar nau jantys aust rai ne puo la kal bė ti ang liškai. Kam lau žy ti lie žu vį, jei kal bė ti vo kiš kai jiems pa to giau? Val gia raščių ang lų kal ba kal nų res to ra nuose taip pat nė ra – vis kas pa ra šy ta vo kiš kai.
V.Gra žu ly tė ste bė jo si: „Net keis ta. At va žia vai į tą ša lį ir priva lai mo kė ti vo kiš kai. Vis gi inf ra st ruk tū ra ten – pui ki. Nu si lei dai nuo vie nos tra sos – res to ra nas, nusi lei dai nuo ki tos – vėl res to ra nas, o pa tie ka lai juo se la bai ska nūs.”
Kal nuo se pa ge rė ja sa vi jau taKo dėl ad vo ka tė žie mą ren ka si kalnus, kai per šal čius ne ma žai lie tuvių sau lės ir eg zo ti kos ieš ko pie tų kraš tuo se? Juk ir Lie tu vo je – šal ta, snie go ne ma žai, yra kur sli di nė ti.
„Il gai dir bant sė di mą pro ti nį dar bą, atei na me tas, kai kū nas parei ka lau ja fi zi nės veik los. Sli di nė jimas pa de da pail sė ti pro tui, tie siog jį iš va lo. Ma nau, kad ekst re malios si tua ci jos – tai sa vęs iš ban dymas, ne no ras su sting ti vie no je vieto je. Man no ri si va žiuo ti į kal nus. La bai pa tin ka jų vaiz dai, ten pa sijun tu kaip bal toj pa sa koj. Ap lin kui – kal nų di dy bė, ku ri su tei kia stipry bės. No rint tai pa jausti, rei kia Kal nai: �� gam�ta�–�kaip�pa�sa�ko�je,�ir�sli�di�nin�kams�iš�Lie�tu�vos�bu�vo�sun�ku�pa�ti�kė�ti,�kad�tai�ma�to�sa�vo�aki�mis.
Kar tu: �� net�ir�ne�pirmą�kartą�vyks�tantiems�sli�di�nė�ti�į�kal�nus�daug�sma�giau�su�bū�riu�drau�gų.�� � As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.
ten bū ti, vis ką sa vo aki mis pa maty ti. Iš nuo trau kų to nepajausi“, – ti ki no V.Gra žu ly tė.
Mo te ris pa ty rė, kad kal nuo se pa ge rė ja sa vi jau ta. Be to, ten visą lai ką bū na su šei ma. Su si pa žįsta su ki tais sli di nin kais, už mez ga nau jų pa žin čių, at si ran da naujų drau gų. Atos to gos kal nuo se – to kia pui ki re lak sa ci ja, kad grį žus na mo dar bų ga li im tis su daug dides ne ener gi ja.
„Taip, aš pla nuo ju va žiuo ti į šiltuo sius kraš tus ko vą ar ba lan dį, bet sli di nė ti sau sį ar va sa rį – būti na, ne ga liu to at si sa ky ti, – šypso jo si V.Gra žu ly tė. – Kar tą ko vo mė ne sį sli di nė ti va žia vo me į Itali ją. La bai pa ti ko, nes nuo lat švietė sau lė. Blo gai bu vo tai, kad po pie tų tra sos jau bū da vo pa žliugu sios.“
Vo kie čiai ir aust rai dažniau siai atvyks ta sli dinė ti be mo terų. Į pir tį jie su gu ža nuo gi. Tad lie tu viai steng da vosi į pir tį atei ti anks čiau, kol nuo ga liai dar ne pa si ro dė.
šeštadienis, vasario 11, 201226
Mantas Stankevič[email protected]
– Manau, kad daugelis norėtų paklausti, ar sunku į orą pakelti partnerę čiuožiant ant ledo?– Ar sunku? Ant pačiūžų tai dary-ti kur kas lengviau negu ant žemės (juokiasi). Greitis, slydimas sutei-kia tam tikrų pranašumų. Be to, ant ledo tai daryti kur kas smagiau. Dažnai žmonės netiki, kad čiuožėjai turi jėgų, tačiau tikrai nemaža da-lis jų galėtų varžytis su stipruoliais. Jei nurengtumėte kai kuriuos vyrus, pamatytumėte, kokie tai raumenų kalnai.
– Prisipažinkite, Povilai, ar niekada neviliojo kitos pramo-gos ant ledo. Tarkime, ledo ri-tulys?– Kad dailusis čiuožimas nėra labai vyriška sporto šaka, galvojau, kai man buvo penkiolika. Vėliau at-sirado kitoks požiūris. Dabar su-prantu, kad požiūris priklauso nuo kiekvieno žmogaus meninės bran-dos lygio. Dailųjį čiuožimą, ma-no manymu, vertina žmonės, kurių mentaliteto lygis aukštesnis. Vis dėlto dailusis čiuožimas yra pati sudėtingiausia sporto šaka pasau-lyje, jeigu vertintume visus pritai-komus fizikos dėsnius. Sudėtin-gesnės sporto šakos šiuo požiūriu tikrai nėra. O, kalbant apie meni-nę išraišką, negalima pamiršti, kad muzikos, šokio ir fizikos dėsnių sin-tezė dailųjį čiuožimą paverčia ne-pakartojama sporto šaka.
– Tai kaip su tuo ledo rituliu?– Galiu pasakyti, kad tiek aš, tiek Margarita turime vardines le-do ritulininko aprangas. Ne pir-mi metai gastroliuodami po Rusi-ją pasibaigus šou persirengiame ir rungtyniaujame. Įvarčių daug ne-būna, sunku įmušti. Pagrindiniai mūsų puolėjai, kurie muša įvar-čius, yra Ilja Averbuchas ir Mara-tas Bašarovas. Jie žaidžia puolime, o mūsų panelės užima, net nežinau, kaip pasakyti... Tikrai jos ten ne dėl grožio. Margarita labai gerai suge-
ba perimti ritulį, bet ji bijo stovėti arti vartų, nes ten visada mėsmalė. Tarkime, merginoms tenka gynybi-nės pozicijos.
– Ar prisimenate pirmą kartą, kai stojote ant pačiūžų?– Žinoma, kad neprisimenu, nes pirmą kartą ant ledo atsistojau, kai dar buvau mamos pilve (šypsosi).
– Minėjote, kad paauglystė-je nesidžiaugėte dailiojo čiuo-žimo perspektyvomis. Kas pa-skatino pasilikti?– Lūžis mano gyvenime įvyko daug vėliau. Vaikystės ir paauglystės laikotarpiu čiuožiau todėl, kad ma-no mama to norėjo. Paties to da-ryti, prisipažinsiu, nelabai trau-kė. Kaip ir visi berniukai norėjau žaisti krepšinį, futbolą, atlikęs na-mų darbus tiesiog norėdavau eiti į lauką pažaisti. O vietoj to buvo dvi treniruotės per dieną. Buvo sunku. Nuolat klausdavau savęs, kodėl tai turiu daryti, kai mano draugai bū-na kartu, bendrauja. O man tik tre-niruotės, treniruotės ir treniruotės. Žinoma, daug vėliau supratau, kad viskas buvo daroma ne veltui. Da-bar esu mamai už tai dėkingas. Ji mane išmokė dirbti. Sąmoningas lūžis įvyko, kai man buvo aštuo-niolika. Tada jau buvau nusprendęs baigti su didžiuoju sportu. Vėliau buvau pakviestas tarnauti. Turė-jau pasirinkti: arba eilinės kareivi-nės, arba sporto kuopa. Pasirinkau būtent ją, pasakiau sau, kad kele-rius metus pačiuošiu. Po to Lietu-va paskelbė nepriklausomybę. Tada atsivėrė galimybė atstovauti Lietu-vai, įvyko sąmoningas lūžis mano sportinėje karjeroje.
– Matyt, stebite Deivido Stag-niūno ir Isabellos Tobias pa-sirodymus. Pora jūsų pramin-
tais keliais žengia į tarptautinį elitą. Ar jaučiatės su Margarita atlikę ledlaužio darbą?– Mes tik džiaugiamės, kad tie le-dai buvo pralaužti. Su Margarita darėme viską, kad išpopuliarin-tume dailųjį čiuožimą Lietuvo-je. Smagu, kad atvežėme pirmuo-sius medalius. Jau vėliau prekybos centruose pradėtos rengti aikšte-lės, išdygo arenų. Žinoma, tam ti-krą vaidmenį suvaidino Europos krepšinio čempionatas – arenų iš-dygo dar daugiau, savo „Liepsno-jančio ledo“ programą galime pa-rodyti kur kas didesniam skaičiui žmonių. Džiaugiamės, kad susi-renka pilnos arenos.
– Ar tenka pabendrauti su jau-nais ir perspektyviais čiuožė-jais?– Manau, kad mes jiems padeda-me augti, nes vaikučiai, kurie kar-tais patenka į mūsų pasirodymus, įgyja tiek patirties, kiek jos neįma-noma gauti treniruojantis. Stebiu, kaip klostosi Godos Butkutės kar-jera. Matau, kad tai yra unikalus vaikas. Akyse šviesiau pasidaro, kai suprantu, kad turime dailiojo čiuo-žimo žvaigždžių.
– Manote, kad Lietuva gali už-auginti talentą, kuris skintų laurus aukščiausio lygio tarp-tautinėse varžybose?
– Suprantu, apie ką jūs, ir galiu pasakyti, kad joks žmogus nega-li bręsti vienoje vietoje. Dailiaja-me čiuožime tai yra sena prakti-ka. Visą laiką treneriai semiasi patirties, rotacija turi būti. Žmo-gus negali visada būti tose pačio-se rankose, jis privalo perimti ki-tų gerų trenerių patirtį, būtinai važinėti į stovyklas. Tai kainuo-ja pinigus, tačiau šiais laikais to nedarant sunku laimėti. Todėl ti-kiuosi, kad Lietuvos sporto val-džia atkreips į tai dėmesį ir visa-da stengsis savo sportininkams suteikti kuo puikiausias sąlygas tobulėti. Tereikia pasižiūrėti į ki-tų šalių praktiką.
Čiuožti ant ledo – vardan Lietuvos„Norėjau varžybose atstovauti Lietuvai“, – paklaustas, kas privertė siekti dailiojo čiuožimo aukštumų, sakė Povilas Vana-gas. Jis vaikystėje neretai užduodavo sau klausimą, kodėl privalo treniruotis, kol kiti vaikai kieme gainioja kamuolį.
Dabar esu mamai už tai dėkingas. Ji ma-ne išmokė dirbti.
Daina: �� P.Vanagas�išbandė�jėgas�ir�muzikiniame�projekte,�kur�dainavo�su�parlamentare�Inga�Valinskiene.
Pas tan gos: �� P.Va�na�gas�su�M.Dro�biaz�ko�da�rė�vis�ką,�kad�iš�po�pu�lia�rin�tų�dai�lų�jį�čiuo�ži�mą�Lie�tu�vo�je.�� Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.
Meilė: �� žmona�Margarita�–�ištikima�Povilo�palydovė�ir�ledo�arenose,�ir�kasdieniame�gyvenime.
šeštadienis, vasario 11, 2012 27
Da rius Sė le [email protected]
Ko kie atrankos kri te ri jai?Smal su mas ir no ras sa vo aki mis pa ma ty ti pres ti ži nio Lie tu vos mergi nų kon kur so „Mis Lie tu va“ užku li sius ir vir tu vę – to kios priežas tys pa ska ti no gar saus dai li nin ko Sal va do ro Da li ir ki nų fi lo so fo Deng MingDao ger bė ją Lau rą da ly vauti at ran ko je.
Šo kas ir neap sa ko mas nu si vy limas. To kius jaus mus pa ty rė Lau ra, ke lias va lan das pra lei du si vie na me Vil niaus nak ti nių klu bų.
Bend ra vi mas, in te lek tas, kul tūrin gu mas, sti lius ir tik po to – išvaiz da. Pa sak Lau ros, bū tent to kias sa vy bes vie šai nuo lat dek la ruo ja na cio na li nio kon kur so ren gė jai ir pa brėž ia, kad da ly vė ne tu rė tų pada ry ti gė dos ir tu ri gar bin gai at stovau ti sa vo ša liai pa sau li nia me konkur se.
„Ne ma niau, kad ei nu į tuš ty bės mu gę. Vis dėl to tai, kaip bu vo renka mos mer gi nos, ma ne šo ki ra vo. Po šios at ran kos ne sup ra tau, ko kie
tik rie ji „Mis Lie tu vos“ kri te ri jai“, – at vi rai pa sa ko jo mer gi na.
Nu ren gė net ne pa kal bi nęTą die ną ne tik lau ke, bet ir rū syje įreng ta me klu be bu vo la bai šal ta. Ta čiau or ga ni za to riai pa lie pė mergi noms iš kart iš si reng ti ir pa si rody ti tik su bi ki niais.
Pa sak Lau ros, mer gi nos mė ly navo nuo šal čio ir ne tru kus nė vie na ne ju to sa vo pė dų.
„Or ga ni za to riai ne su ge bė jo pavai šin ti net karš ta ar ba ta ir tik po ku rio lai ko įjun gė šil dy tu vus, bet ir jie men kai gel bė jo nuo šal čio“, – ste bė jo si sa vęs iš le pė le ne va dinan ti Lau ra.
Jos nuo mo ne, ren kant pre tenden tes „Olia lia“ ka len do riui svarbiau sia iš vaiz da ir kū nas, o konkur so „Mis Lie tu va“ or ga ni za to riai tu rė tų rem tis ki tais kri te ri jais.
Ta čiau, re gis, „Mis Lie tu vos“ rengė jams taip pat la biau rū pė jo mer ginų iš vaiz da, o ne in te lek tas. Nes tik po to, kai iš si ren gė, or ga ni za to riai šiek tiek pa bend ra vo su pre ten dentė mis. Be to, net ne su vi so mis.
„Tur būt iš pra džių rei kė tų pa sikal bė ti su pre ten den tė mis ir tik tada liep ti nu si reng ti? Juo lab kad kaip kon kur so prio ri te tai dek la ruo ja mi da ly vių in te lek tas, kul tū rin gu mas, – re to riš kai kal bė jo prieš ke le rius me tus į ero tiš ką ka len do rių pa te ku si 173 cm ūgio L.Grin ke vi čiū tė. – O gal Mis Lie tu va tu ri tik nu si reng ti ir pasi stai py ti? Gal rinks Mis po rno?“
Svar biau sia – aukš ta kul niaiAng liš kai, vo kiš kai, is pa niš kai, pran cū ziš kai kal ban ti Lau ra bu vo įsi ti ki nu si, kad rinks įdo mią, išpru su sią, ne kvai lą ir, su pran ta ma, tvar kin gą mer gi ną.
„Juk iš si la vi nu si mer gi na ži no, kad ei ti į mu zie jų pur vi nais ba tais ne va lia. Sa ve ger bian ti ir į rū sį, jei jau vyks ta so li dus ren gi nys, ateina šva riai ap si ren gu si“, – kai kurių pre ten den čių po žiū riu į at ranką pik ti no si Lau ra.
Pa sak jos, su ša lu sios mer gi nos gė rė vais tus nuo gal vos skaus mo, ne sus to da mos bliz giu te pė si lūpas. „Gal būt ko mi si jai pa ti ko mėgau tis jau nų ga ze lių kan čio mis?“
– ne vy nio jo žo džių į va tą bū si moji me ni nin kė.
„Mer gi nos, jei gu ne tu ri te ba sučių itin aukš ta pa kul ne, neiš si ties nu ga ra ir ko mi si jos ne pa ke rė si te“, – to kie žo džiai nu skam bė jo iš komi si jos, o Lau ros gal vo je šmėkš telė jo, kad pa ke rė ti ga li ir ba sos mergi nos.
Lau ra tvir ti no, kad ko mi si jos spren di mas dėl fi na li nin kių nu stebi no dau ge lį pre ten den čių.
„Raukš lė ta kak ta ir il gos ko jos – ge ras de ri nys? Nes var bu, kad dantys krei vi, svar bu, kad svo ris – 49 kilog ra mai? Keis ta ir tai, kad ko mi si jos na rys Alek sand ras Pog reb no jus rinko si so lia riu mų nu ka muo tas, nu li nės ver tės gla mū ri nių kū nų sa vi nin kes? O gal per ke lias ap si nuo gi nu sių mergi nų pa si vaikš čio ji mo mi nu tes įžvelgė as me ny bes? Nors bu vo daug žaves nių, pa trauk les nių, įdo mes nių ir ne tgi gra žes nių mer gi nų“, – ne slėpė pa si pik ti ni mo Lau ra.
Gai la drau go ir mer gi nųNe, ne pa te ku si į kon kur so „Mis Lietu va“ fi na lą Lau ra ne jau čia nu si vy
li mo. Sa vo laiš ke ir vė liau po kal byje ji ke lis kar tus pa brė žė dėl to vi sai neiš gy ve nan ti ir jos no ras pa si da lyti įspū džiais – ne iš pyk čio ar keršto. „Tie siog bu vo la bai gai la mer ginų ir kant riai lau ku sio ma no drau go tą itin šal tą šeš ta die nio die ną“, – paaiš ki no ji. Bū si mo ji me ni nin kė te no rė jo pa pa sa ko ti apie pres ti žinio Lie tu vos mer gi nų kon kur so atran kos vir tu vę, tik ruo sius ir dek laruo ja mus at ran kos kri te ri jus.
„Kai ren ka mer gi ną ka len do riui, su pran ta ma, kad ji ne kal bės – viską už ją sa kys nuo trau ka, to dėl nesvar bu jos šei mi nė pa dė tis ir in telek to koe fi cien tas. Bet ar bran džia „Mis Lie tu vos“ kon kur so ko mi si ja be si skel bian tys as me nys ne su vokia, kad to kio mis są ly go mis mergi nos ne ger bia mos?“ – dar laiš ke ra šė L.Grin ke vi čiū tė.
Ku ri mer gi na po za vo ap si nuogi nu si? Šį klau si mą ne vie ną paveiks lą nu ta piu si ir pri pa ži ni mo su lau ku si Lau ra kon kur so at ranko je iš gir do vie šai. Nus te bo, nes ko mi si ja tu rė jo jos an ke tą ir jau anks čiau at siun tu si kvie ti mą lei do da ly vau ti at ran ko je.
„Kris ti na Iva no va juk ga vo teisę da ly vau ti „Mis Lie tu vo je“, nors po za vo ap si nuo gi nu si. Gal būt mano krū ti nė per ne lyg di de lė, – ironi za vo Lau ra, ku ri, se gė da ma sijo nu ku ir vil kė da ma pa lai di nu ke, prieš ko mi si ją už tru ko po rą mi nutė lių ir, kri tiš kai įver tin ta, dau giau klau si mų ne su lau kė.
Kon kur se – rei ka la vi mai iš si reng tiPer kon kur so „Mis Lie tu va“ at ran ką vie na me Vil niaus klu bų Vytau to Di džio jo uni ver si te to (VDU) stu den tė Lau ra Grin ke vi čiū tė bu vo šo ki ruo ta, kai or ga ni za to riai lie pė iš si reng ti iki bi ki nio nė ne pa si kal bė ję su pre ten den tė mis į ka rū ną.
O gal Mis Lie tu va turi tik nu si reng ti ir pa si stai py ti? Gal rinks Mis po rno?
Nu si vy li mas: �� bū�si�mo�ji�me�ni�nin�kė�L.Grin�ke�vi�čiū�tė�ne�si�ti�kė�jo�pa�tir�ti�ne�ma�lo�nių�įspū�džių�per�kon�kur�so�at�ran�ką.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
šeštadienis, vasario 11, 201228
Sa vait ga lį la bai ne no rė si te bū ti vie nu mo je, to dėl ieš
ko si te kom pa ni jos ar ba daug dėme sio skir si te gy ve ni mo par tne riui, siek da mi vis ką da ry ti kar tu, įtik ti ir pa tik ti. Vis dėl to šeš ta die nio bendra vi mą ga li ap sun kin ti įsi vė li mas į po li ti nius gin čus, ka te go riš kai reiškiant sa vo skir tin gą nuo mo nę ir dėl to su si prie ši nant. Nuo pir ma die nio la biau pa si sau go ki te su kčių, venki te fi nan si nių afe rų, ne klimp ki te į sko las. Į pe rio do pa bai gą trumpam pa dau gės op ti miz mo, no ro kur ti nau jus atei ties pla nus.
Sa vait ga lis ne pa lan kus svei ka tai, ta čiau jei iš lik si te
svei ki ir ener gin gi, ga li te daug nuveik ti dėl stai ga ki lu sio no ro pra k tiš kai spręs ti ūki nes, tech ni nes pro ble mas, pa si rū pin ti iš vaiz da, pri si tai ky ti die tą. Ki tos sa vai tės pra džio je dė me sio cent re at si durs par tne ris, my li mas žmo gus, simpa ti jos, ger bė jai. Va len ti no diena tu rė tų bū ti ne blo ga, jei tik neri zi kuo si te re pu ta ci ja ir ne si lei si te į ri zi kin gus nuo ty kius dar be. Į perio do pa bai gą di džiau sias rū pes tis bus fi nan si niai klau si mai.
Sa vait ga lį jums no rė sis leis ti sma giai, pra mo gau
ti, ruoš ti do va nė les ir staigmenas my li miems žmo nėms, lip ti į sceną ar ba už siim ti ki to kia kū ry bi ne veik la. Jei tik per daug neiš lai dausi te, lais va lai kis tu rė tų ne nu vil ti. Tin ka mai el ki tės su vai kais. Nuo pir ma die nio pra var tu kuo at sa kingiau vyk dy ti pro fe si nes pa rei gas, nes ap lai du mas, ne są ži nin gu mas ne liks ne pas te bė ti. Pe rio dui baigian tis, ga li te su lauk ti ro man tiško at sa ko, mei lės nuo ty kio. Tie sa, dėl jo kils prieš ta rin gų jaus mų.
Sa vait ga lį jums tur būt nepa vyks ati trūk ti nuo bui ti
nių rū pes čių ir šei mi nių pa rei gų. Ga li bū ti, kad ne ri mą kels su dėtin ga ar ti mo žmo gaus si tua cija. Nuo pir ma die nio la bai pa rūps mei lė, pra mo gos, kū ry bi nė sa viraiš ka. Tur būt su lauk si te dė me sio ar laiš kų iš bu vu sių ger bė jų ar ba to li esan čio my li mo žmo gaus. Vis dėl to ne vis kas džiu gins, nes veikiau siai pa ts svar biau sias as muo jums kuo nors neį tiks ar ba pa si rodys, kad jūs jam ne da ro te no ri mo įspū džio. Ga li te gau ti pra ne ši mą apie įsi dar bi ni mo ga li my bę.
Sa vait ga lį tik riau siai svečiuo si tės pas gi mi nai
čius, se nus drau gus. O jei lik si te na muo se ir ne skir si te lai ko svečiams, bend ra vi mui su kai mynais, įnik si te į skai ty mą, ra šy mą, gal vo sū kius, ko mer ci nius rei ka lus ar pan. Žo džiu, lie žu vis ar ba galva tik rai dirbs in ten sy viai. Ki tos sa vai tės pra džio je ne la bai no rė sis kur nors ei ti iš na mų, bend rauti. Re gis, tik nuo tre čia die nio kils tik ras no ras pra mo gau ti, eks pe rimen tuo ti su sa vo įvaiz džiu prieš veid ro dį, ei ti į pa si ma ty mus.
Pe rio do pra džio je la bai sustip rės kū niš ko ir dva si nio
kom for to po rei kis. No rė sis pa lepin ti vai kus, tik gal būt sau to nelei si te ir grau ši tės. Re gis, sek madie nį la biau at si pa lai duo si te ir pa si džiaug si te tuo, ką tu ri te. Ki tą sa vai tę pra dė si te dar bin gos nuotai kos, ta čiau dau giau dė me sio nei pa pras tai rei ka laus par tne ris, my limas žmo gus, vai kai. Re gis, pirk si te do va nas ar ba pa tys ti kė si tės gau ti ką nors ypa tin ga. Pa ti pe rio do pabai ga ža da įspū din gą pa si ma ty mą, kul tū ri nį ar ba šou ren gi nį.
Pe rio do pra džio je jus valdys nuo tai kos ir emo ci
jos. Ga li bū ti, kad su reikš min si te smul kius ne sklan du mus šei mo je ar ba per jaut riai rea guo si te į ar timų jų pro ble mas. Ki tą sa vai tę jus itin do mins vers lo, eko no mi kos pe ri pe ti jos, ne kil no ja ma sis tur tas, pre ky ba. Jūs ar ba uo liai rink site do va nas my li miems žmo nėms, ar ba jas ga min si te, par da vi nė si te, t. y. siū ly si te pre kes ir pa slau gas. Mei lės die na ža da įspū džių, dova nė lių, pa svei ki ni mų, bet kažkas ga li ir nu vil ti.
Sa vait ga lis ne pa lan kus svei ka tai, tad rei kė tų pri
veng ti ma si nių su si bū ri mų, pa sisau go ti in fek ci jų, aler gi nių reak cijų. Nuo pir ma die nio suak ty vė si te ir fi ziš kai, ir pro tiš kai, ypač – kūry bin gu mo požiūriu. Sa vo iš mone, ro man tiš ku mu ga li te su ža vė ti my li mą žmo gų ar jus do mi nantį as me nį, pub li ką. Ga li ma slap ta mei lės int ri ga. Kai ku rios iliu zi jos ne pa sit vir tins. Pe rio do pa bai goje nu ma to ma svar bi ži nia, vers lo san do ris ar ba reikš min gas pir kinys. Vis dėl to po kal bis dėl dar bo ga li ne ma lo niai nu ste bin ti.
Pe rio do pra džio je bū site už siė mę ko lek ty vi niais
rei ka lais, gal būt da ly vau si te visuo me ni nė je veik lo je ar drau gų suor ga ni zuo ta me va ka rė ly je, prista ty me. Ki tą sa vai tę iki tre čiadie nio bū si te la bai neats pa rūs infek ci joms, sto ko si te ener gi jos, tad, jei įma no ma, ne vers ki te sa vęs eiti ten, kur ne si no ri, ir da ry ti, kas jums sun ku. Ant ro je pe rio do pusė je at gau si te jė gas. Re gis, ne blogai sek sis vers las. Su si tai ky ki te su tuo, kad jū sų užim tu mas ner vins my li mą žmo gų, vai kus.
Sa vait ga lį tik riau siai nea titrūk si te nuo pa rei gų ir min
čių apie pro ble mas, o gal ne tgi pavarg si te nuo sa vo di de lių am bi ci jų įgy ti val džios, ga lios. Ga li te sa ky ti vie šą kal bą, po li ti kuo ti ar ba ko nors pri myg ti nai rei ka lau ti iš ap lin kinių. Ki tos sa vai tės pra džia tu rė tų bū ti sėk min ga įvai riais aspektais, ta čiau nuo tre čia die nio ga li mi išban dy mai – int ri gos, ap kal bos, lėti nių li gų paū mė ji mas ar kt. Ga li ma ir ma te ria li nė ža la. Pe rio do pa bai ga ža da ko kį nors pa sie ki mą, bet kar tu – šei mos na rių prie kaiš tus.
Pe rio do pra džio je tar si padvelks ki toks vė jas ir pa
kreips jū sų min tis neįp ras ta linkme. Gal būt at si sa ky si te ko kio nors se no įpro čio, įsi ti ki ni mo ar princi po ir nu sprę si te atei ty je elg tis prie šin gai. Nuo pir ma die nio tu rėsi te rei ka lų su val di nin kais, darbda viais. Re gis, sto ko si te ro man tiško po lė kio ir dėl to ne si džiaug si te išau šus Mei lės die nai. Dau giau noro leis tis į mei lės nuo ty kius, megzti pa žin tis, su si tik ti su drau gais bus tre čia die nį, ket vir ta die nį. At sar giai el ki tės su elekt ra, ug ni mi.
Sa vait ga lį daug gal vo si te apie sek są ir pi ni gus, slap
tas pa gun das ir pa vo jus. Nuo pirma die nio la bai su stip rės jū sų intui ci ja, taps pa sie kia ma iš min tis, glū din ti pa są mo nė je. Ga li te gau ti kon fi den cia lios in for ma ci jos, išsiaiš kin ti pa slėp tą tie są, at skleis ti afe rą ar są moks lą. Ti kė ti nas ypatin gas kū ry bi nis įkvė pi mas. Re gis, su ge bė si te at pa žin ti už si mas kavu sius slap tus prie šus ir sa vo žino ji mu sau pa dė ti. Pe rio do pa baiga ža da pra si plė sian tį drau gų ra tą, at si nau jin sian čius ry šius.
Ast ro lo gi nė pro gno zė va sa rio 11–17 die nomsAVI NAS (03 21–04 20)
JAU TIS (04 21–05 20)
DVY NIAI (05 21–06 21)
VĖ ŽYS (06 22–07 22)
LIŪ TAS (07 23–08 23)
MER GE LĖ (08 24–09 23)
SVARS TYK LĖS (09 24–10 23)
SKOR PIO NAS (10 24–11 22)
ŠAU LYS (11 23–12 21)
OŽIA RA GIS (12 22–01 20)
VAN DE NIS (01 21–02 19)
ŽU VYS (02 20–03 20)
Si do ni ja
diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Va sa rio 18 d., kaip ir kas met, J.Basa na vi čiaus gat vė je Pa lan go je pramo gau to jai ga lės pa si mė gau ti įvai riais bū dais pa ruoš to mis se zoni nė mis žu vi mis – kep to mis, rūky to mis, vy tin to mis, ma ri nuoto mis stin to mis. Ku ror te vyks ir Bar be kiu stin tų ke pi mo čem piona tas, bus ver da ma žu vie nė. Lauktu vėms vi si no rin tys ga lės įsi gy ti ir švie žių stin tų, par da vi nė ja mų tiesiai iš žve jų val čių.
Vi sus no rin čius pa lan giš kiai kvies da ly vau ti tra di ci nė se in karo lai ky mo, stin tų val gy mo ar kito se nuo tai kin go se rung ty se. Žvejai mė gė jai sa vo sėk mę ban dys ant jū ros til to ren gia mo se stin tų gaudy mo var žy bo se.
Pa lan go je lau kia mi ir svei kuo liai – tą pa čią die ną Pa lan go je ren giamas pir mo sios Lie tu vo je svei ka tos olim pia dos ati da ry mas ir ruo nių mau dy nės. Po pie tę, 15 val., ke li šim tai drą suo lių pa nirs į le di nės
jū ros ban gas. Tą pa tį sa vait ga lį, va sa rio 17–19 d., lauks ir žie miška Ne rin ga, reng sian ti „Stin tapū kio šven tę“. Jos žiū ro vai tu rės iš skir ti nę pro gą su si pa žin ti su kelis šim tus me tų me nan čiu stintų žve jy bos bū du – bum bi ni mu. Šven tės or ga ni za to riai ti ki si, kad bum bi nant iš dai nuo ja mi žo džiai „stin ta pū kis“, skir ti žu vims privi lio ti, į Ne rin gą pri trauks ir gausų ge ra no riš kai nu si tei ku sių svečių bū rį.
Ties Ne rin gos spor to mo kykla bus ati da ry tas Žie mos pra mogų par kas, ku ria me vyks links mos varžybos, veiks Už ga vė nių ka ruse lė, pa si šil dy ti kvies pir te lė. Visi pa gei dau jan tys ga lės iš ban dy ti šiau rie tiš kąjį vaikš čio ji mą ar tiesiog pri si jung ti prie žai džian čių le do ri tu lį.
Be šių pra mo gų, veiks „Stin tapū kio vai šių alė ja“, ku rio je vyks bly nų ke pi mo var žy bos „Stin tapū kio gar duo lis“. Ne pa mirš ta bus ir ar tė jan ti Už ga vė nių šven tė. Pama ry je įsi kū ru sio je „Už ga vė nių kran ti nė je“ veiks šven ti nių kau kių nuo mos punk tas, vyks per si rengė lių ei ty nės, bus de gi na ma Morė, rung sis La ši ni nis ir Ka na pi nis. Links min tis kvies Už ga vė nių šokiai ir žai di mai.
VD inf.
Į pa jū rį – stin tų, bly nų ir pra mo gųNe tik šil tuo ju me tų lai ku, bet ir žie mą pajū ris kvie čia su grįž ti sa vo ger bė jus. Ki tą sa vait ga lį Pa lan go je vyks tra di ci nė šventė „Pa lan gos stin ta“, o ne rin giš kiai kvie čia į „Stin ta pū kio šven tę“.
Džiaugsmai: �� poilsiautojų�Ni�do�je�šį� savaitgalį� lauks�daugybė�žiemos�pramogų.� � Kęstučio�Vanago�(BFL)�nuotr.
Ku ror te vyks ir Barbe kiu stin tų ke pi mo čem pio na tas, bus ver da ma žu vie nė.
29
skelbimaišeštadienis, vasario 11, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 [email protected]
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 [email protected] www.krantas.lt
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
siūlo darbą
Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.
909478
paslaugosTechnikos remonto
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elek-tronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
907383
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
904496
KelioniųIš/į Londoną saugiai, greitai veža-me siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondo-nas.com.
910989
sveikatos ir grožioVaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt. Konsultuojame Jūsų vaikus namuose visą parą.
901052
KitosNestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbal-dai.lt. Tel. 8 656 69 099.
760890
Įvairūs 2012 02 18 14 val. LPKTS VILNIAUS SKYRIUS (juridinio asmens kodas 191896099) kviečia narius į visuotinį ataskaitinį rinkiminį susirinkimą, vyk-siantį Vilniaus įgulos karininkų ramo-vėje (Pamėnkalnio g. 13, 2 aukštas, 3 salė). Darbotvarkėje: metinės ataskai-tos, skyriaus valdymo organų rinkimai, kiti klausimai. Registracijos pradžia 13 val. Kontaktams – e. paštas [email protected]. LPKTS Vilniaus sky-riaus taryba.
911959
30
menas ir pramogosšeštadienis, vasario 11, 2012
Ind rė Pep ce vi čiū tė[email protected]
Įdo mi pin ho le tech ni kaFo tog ra fuo ti A.Ma mon to vas pra dėjo dar vai kys tė je. Tai, kaip tei gė muzi kan tas, bu vo jo am ži na til sį tė čio po mė gis, ku ris per si da vė ir jam.
„Kai bu vau vai kas, daž nai su tė čiu sė dė da vo me per nak tį už tem dy to je vir tu vė je, da ry da vo me nuo trau kas. Fo tog ra fi ja man su si ju si su tam tikrais vai kys tės sen ti men tais, bet kartu ji ta po ir ma no mėgs ta mu už siėmi mu“, – pa sa ko jo pa šne ko vas.
Praė ju sią va sa rą mu zi kan to fotog ra fi jos pa sau ly je at si ra do ir pinho le (lot. – ca me ra obs cu ra, liet. – tam sus kam ba rys) tech ni ka dary tų nuo trau kų. Ši tech ni ka ži noma dar nuo Aris to te lio ir Euk lido lai kų, bu vo pla čiai nau do ja ma pir mų jų ast ro no mų bei ta py to jų ir tu rė jo įta kos fo tog ra fi jai at si rasti. Reiš ki nys, ku ris pa dė jo su kur ti ca me ra obs cu ra, ty ri nė tas dar Modzi ir Aris to te lio, ta čiau pir mą deta lų prie tai so ap ra šą 1485 m. pa darė Leo nar do da Vin ci.
Ca me ra obs cu ra – tai įrenginys, kai pro ma žą sky lu tę įsi skverbia švie sa, ku ri ant vi siš kai tamsios pa tal pos sie nos pro jek tuo ja ap vers tą vaiz dą. Taip bu vo at rastas šis fo tog ra fa vi mo bū das.
„Tam sus kam ba rys, vi siš kai užtem dy ti lan gai. Jei užuo lai do se pada ry tum ma žą sky lu tę, vaiz das už lan go su si pro jek tuo tų ant kam bario sie nų, tik aukš tyn ko jo mis. Came ra obs cu ra bu vo vie nas pir mų jų fo tog ra fi jos iš ra di mų, per ke lian tis vie ną vaiz dą ant ki to pa vir šiaus“, – aiš ki no fo tog ra fi ją sa vo po mė giu va di nan tis A.Ma mon to vas.
Ka me ros – iš dė žu čiųSa vo pin ho le ka me rą mu zi kan tas ga vo iš, jo tei gi mu, pui kiai šias ka
A.Ma mon to vas atrado naują žaislą
At ra di mas: �� A.Ma�mon�to�vas�fo�tog�ra�fi�ją�va�di�na�sa�vo�po�mė�giu,�sma�giu�už�siė�mi�mu�ir�net�vi�siš�ku�at�si�tik�ti�nu�mu.� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
Tech ni ka: �� nau�do�jant�pin�ho�le�ka�me�rą�la�bai�ge�rai�fo�tog�ra�fuo�ti�ar�chi�tek�tū�ros�ob�jek�tus,�geo�met�ri�nes�fi�gū�ras,�pei�za�žą,�žmo�nes,�jei�no�ri,�kad�jie�fo�tog�ra�fi�jo�je�at�ro�dy�tų�kaip�vai�duok�liai.� � And�riaus�Ma�mon�to�vo�nuo�tr.
Fo tog ra fi ja ir mu zi ka vie na ki tą pa pil do. Tuo įsi ti ki nęs vie nas gar siau sių ša lies muzi kan tų And rius Ma mon to vas, pa sta ruo ju me tu fo tog ra fuo jan tis ir vie nu se niausių fo tog ra fi jos įtai sų – pin ho le ka me ra.
me ras ga mi nan čio meist ro. Ji paga min ta iš se no an tik va ri nio fotoa pa ra to. Į jį de da ma pla ti 120 mm juos ta, yra pa da ry ta tiks liai ap skaičiuo ta sky lu tė. „Sa ky čiau, šis fotoa pa ra tas fo tog ra fuo ja šiek tiek net per ge rai. Ga lė tų bū ti ir blo gesnė ko ky bė. Žmo gus la bai jau nuošir džiai pa ga mi no“, – apie mie lą do va ną kal bė jo A.Ma mon to vas.
Šiais lai kais pin ho le tech ni ką fo tog ra fai nau do ja dėl smal su mo, no ro su kur ti ypa tin gas me niš kas nuo trau kas. Ka me ras žmo nės gami na si pa tys, brė ži nių ir in for maci jos, kaip jas pa si da ry ti, ga li ma ras ti in ter ne te. Pin ho le ka me ros da ro mos iš ka vos, ar ba tos, ta ba ko dė žu čių. Kaip tei gė pa šne ko vas, joms tin ka bet kas: nuo deg tu kų dė žu tės iki tuš čių alaus skar dinių, kar to ni nių ba tų dė žių ir pan. Prin ci pas ir gi tas pa ts. Už tem dyto je dė žu tė je pa da ro ma ma ža skylu tė, pro ją vaiz das pro jek tuo ja si ant dė žu tės vi du je esan čios šviesai jaut rios me džia gos.
„Pin ho le fo tog ra fi jos nė ra idea liai ryš kios, bet jo se vi sa da toks sva jingas, šiek tiek iš kreip tas vaiz das. Dėl to jos la bai mėgs ta mos ir šian dien. Man at ro do, kad jos da bar šiek tiek grįž ta į ma dą. Žmo nės pa tys ga mina si tas ka me ras ir džiau gia si ga limy be iš gau ti ko kį nors ki tą vaiz delį“, – sa kė mu zi kan tas.
„Fo tog ra fuo ji, kai už plau kia“Pin ho le fo tog ra fi ja šiek tiek ki to kia. Juos to je, kaip pa sa ko jo A.Ma monto vas, tel pa apie aš tuo nis kad rus. Fo tog ra fi ja da ro ma la bai pa pras tu bū du: fo toa pa ra tas sta bi liai pa stato mas, ati den gia ma sky lu tė. Reikia ap skai čiuo ti iš lai ky mo lai ką, su skai čiuo ti se kun des ir tą sky lu tę už da ry ti. Iš lai ky ti, pa sak fo tog ra fiją pra kti kuo jan čio mu zi kan to, kartais rei kia ir 40 se kun džių. O tam
so je vaiz das ga li bū ti fik suo ja mas ir vi są nak tį.
Mu zi kan tas tei gė kas dien tuo neuž sii man tis, bet, jo tei gi mu, būna die nų, kai pa svars to, kad šiandien rei kia pa da ry ti kad rą. „Tai yra tam tik ras ri tua las, – sa kė me ni ninkas. – Ne fo tog ra fuo ji kiek vie ną dieną. Da rai tai, kai tau už plau kia. Per die ną ga li pa da ry ti vie ną kad rą, gali su dė ti du kad rus į vie ną vie tą. Po ge ros per trau kos, kai juos ta bai giasi, ją iš ryš ki ni. Kar tais bū ni pa miršęs, kaip da rei vie ną ar ki tą kad rą, tad dar ga li bū ti ir nu ste bin tas.“
Sma gus už siė mi masKal bė da mas apie fo tog ra fi ją A.Mamon to vas ją va di na sa vo po mė giu, sma giu už siė mi mu ir net vi sišku at si tik ti nu mu. Kaip pa ts tei gė, jis ne pre ten duo ja į jo kius di delius var dus ir šyp so da ma sis sa kė, kad ne ke ti na iš fo tog ra fų atim ti duo nos. „Fo tog ra fi ja vi sa da ma ne trau kė. Kai stu di ja vau, ma no specia li za ci ja bu vo fo tog ra fi ja. Ir šią
se kun dę, kai mes kal ba mės, sėdžiu prie kom piu te rio, re da guo ju nuo trau kas. Man tai yra tam tik ra me di ta ci ja“, – pa sa ko jo vi sad vieną sa vo fo toa pa ra tų su sa vi mi turin tis mu zi kan tas.
Ne lai ko jis sa vęs la bai pa ty ru siu ir fo tog ra fuo da mas pin ho le ka mera. Tik pri si pa ži no: „Man tai tiesiog la bai įdo mu.“
Jo tei gi mu, nau do jant pin ho le ka me rą la bai ge rai fo tog ra fuo ti archi tek tū ros ob jek tus, geo met ri nes fi gū ras, ko kį nors pei za žą, žmo nes, jei no ri, kad jie fo tog ra fi jo je at rody tų kaip vai duok liai. Šis me to das tin ka mes nis ne ju dan tiems da lykams fik suo ti, nes ju dan tys ob jektai fo tog ra fi jo se iš si lie ja.
Pak laus tas, ką mėgs ta fo togra fuo ti Vil niu je, jis tei gė, kad tai pri klau so nuo ap lin ky bių. „Pavyz džiui, šian dien bu vau su si tiki me, da riau ko le gų po rtre tus“, – sa kė A.Ma mon to vas. Ar yra kas nors, ką bū ti nai no rė tų si už fiksuo ti? Kar tais, pa sak pa šne ko vo,
bū na vie na ki ta idė ja, bet kad būtų spe cia li te ma, taip nė ra. „Bū na, at si du riu tarp žmo nių ir pa jun tu, kad no rė čiau juos nu fo tog ra fuoti. Tie siog priei nu, pa klau siu, ar ga li ma. Daž niau siai tai yra mu zikos pa sau lio žmo nės“, – pa sa kojo mu zi kan tas.
Pa ro dos – per kon cer tusPriar tė jo me ir prie šio klau si mo. Ką bend ra tu ri mu zi ka ir fo tog ra fija? Me ni nin ko tei gi mu, jos tie siog pa pil do vie na ki tą. „Kai ne gro ju, fo tog ra fi ja yra tas ki tas už siė mimas, ku ris man mie las daug metų“, – at vi ra vo pa šne ko vas.
Daug ke liau jant, pa ti riant daug įspū džių, be jo kios abe jo nės, kaip sa kė A.Ma mon to vas, no ri si juos už fik suo ti. Kai ku rios at li kė jo nuotrau kos šei my ni nės, as me ni nės, o kai ku rios at si du ria ir ant jo al bumų vir še lių. Vie nas to kių pa vyzdžių – nau jau sias mu zi kan to al bumas „Elekt ro ni nis Die vas“, ku rio vir še lį puo šia pa ties at li kė jo spe
31
menas ir pramogosLaukiniai paukščiai miesto nesibaido.
32p.šeštadienis, vasario 11, 2012
A.Ma mon to vas atrado naują žaislą
At ra di mas: �� A.Ma�mon�to�vas�fo�tog�ra�fi�ją�va�di�na�sa�vo�po�mė�giu,�sma�giu�už�siė�mi�mu�ir�net�vi�siš�ku�at�si�tik�ti�nu�mu.� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
Tech ni ka: �� nau�do�jant�pin�ho�le�ka�me�rą�la�bai�ge�rai�fo�tog�ra�fuo�ti�ar�chi�tek�tū�ros�ob�jek�tus,�geo�met�ri�nes�fi�gū�ras,�pei�za�žą,�žmo�nes,�jei�no�ri,�kad�jie�fo�tog�ra�fi�jo�je�at�ro�dy�tų�kaip�vai�duok�liai.� � And�riaus�Ma�mon�to�vo�nuo�tr.
Įdo mu
Šių me tų ba lan džio 29-oji – Pin ho-le fo tog ra fi jos die na.
Tai yra tam tik ras ri tualas. Ne fotog ra fuo ji kiek vie ną die ną. Darai tai, kai tau už plaukia.
cia liu juos ti niu fo toa pa ra tu da rytas au to port re tas.
Kai fo tog ra fi ja uži ma tiek vietos gy ve ni me, sa vai me su pranta ma, kad ir kad rų už fik suo ta nema žai. Mu zi kan tas yra su ren gęs ke le tą kon cer tų, per ku riuos ekra nuo se nuo lat kei tė si jo da ry tos nuo trau kos. Ta čiau pla nų su reng ti pa ro dą A.Ma mon to vas tei gė ne turįs. „Man kaip tik sma giau, kad ta pa ro da vyk tų per kon cer tus kartu su mu zi ka, nes iš prin ci po mano dai nos, jų nuo tai ka, su si sie ja su ma no fo tog ra fi jų nuo tai ka. Jos pui kiai de ra“, – sa kė teks tų ir muzi kos kū rė jas. A.Ma mon to vas pridū rė atei ty je ke ti nan tis pra tęs ti nuo trau kų ro dy mą per kon cer tus, nes jų per vi są gy ve ni mą tu ri surin kęs iš ties ne ma žai.
Ind rė Pep ce vi čiū tė
Li te ra tū ros kri ti kai iš rin ko kūry biš kiau sių 2011 m. lie tu vių auto rių gro ži nės li te ra tū ros kny gų dvy lik tu ką. Ta čiau kaip nu sta tyti, ku ri kny ga kū ry biš ka, o ku ri – ne? Pa tys ra šy to jai sa ko taip pat to ne ži nan tys.
Ką pa ro do dvy lik tu kas?Ket vir ta die nį, va sa rio 9ąją, Lietu vių li te ra tū ros ir tau to sa kos ins ti tu to (LLTI) Šiuo lai ki nės lite ra tū ros sky riaus moks li nin kai su ren gė tra di ci nį kas me tį po kalbį apie 2011 m. lie tu vių au to rių gro ži nės li te ra tū ros kny gas. Per jį bu vo iš rink tas kū ry biš kiau sių kny gų dvy lik tu kas.
Jį pri sta ty da ma LLTI Šiuo laiki nės li te ra tū ros sky riaus va do vė doc. dr. Sol vei ga Dau gir dai tė sa kė, kad kas me čiu li te ra tū ros moks linin kų su da ro mu dvy lik tu ku siekia ma pa ro dy ti, kas yra ge ra li tera tū ra.
„Tai yra pa stan ga pa sa ky ti, kas yra ge ra li te ra tū ra, re mian tis koky biš kais li te ra tū ros kri te ri jais ir vi siš kai at si ri bo jant tiek nuo knygy nų, tiek nuo lei dyk lų su da ro mų per ka miau sių kny gų ar au to rių dešim tu kų, ku rie anaip tol ne liu di ja kny gos ko ky bės. Tai aiš kus įro dymas, kad ne bė ra – ir to dėl trūks ta – kny gos kaip li te ra tū ros ver ti nimo“, – sa kė Šiuo lai ki nės li te ra tūros sky riaus va do vė.
Kas me čiai kny gų ap ta ri mai rengia mi nuo 2003 m. Šie met li te ratū ro lo gai dis ku ta vo int ri guo jan čia ir žais min ga te ma „Tik ro lie tu vio neieš kant“, ku ri, pa sak jų, lei do ieš ko ti ir at ras ti svar biau sias šiuolai ki nės lie tu vių li te ra tū ros ten denci jas. Ryš kiau sia jų, ne kin tan ti jau ke le rius me tus, – sėk min gai klestin ti kny gų gau sė ji mo ten den ci ja.
Ob jek ty vu mo ap raiš kosŠios at ran kos ver ti ni mo kri te rijus – kū ry biš ku mas. Sa ky tum, labai abst rak ti są vo ka. Ar įma no ma pa gal jį ob jek ty viai ver tin ti? Kad jis la bai nea pib rėž tas ir tuo klausi mu dis ku tuo ja pa tys dvy lik tu ką ren kan tys kri ti kai, pa tvir ti no ir į jį pa te kęs ra šy to jas And rius Ja kučiū nas. Pa sak jo, šis kri te ri jus labai ap ta kus. Bet kam bet ko kio je si tua ci jo je, ra šy to jo tei gi mu, ga lima pri mes ti ar ba atim ti tą kū rybiš ku mo bu vi mą ar ne bu vi mą.
Čia, pa sak jo, rei kia su pras ti ir kri ti kus, kad ver tin ti li te ra tū rą yra la bai sun ku. „Ko kie nors ab so liučiai ob jek ty vūs kri te ri jai eg zis tuoja tik ri bi nei li te ra tū rai – ypač gerai ge nia liai ar ba ypač blo gai. Vi sa ki ta yra tam tik ri su si ta ri mo da lykai, kur kiek vie nas žmo gus pa gal sa vo pa tir tį, me ni nės tie sos su
vo ki mą ir pan. įver ti na, ar ta knyga kū ry biš ka. Čia vi sa da yra su sita ri mo klau si mas ir pre ten duo ti į ko kį nors ob jek ty vu mą ne ga li ma, iš sky rus tuos at ve jus, kai ge nialu mas ar ba blo gis tie siog švy tėte švy ti“, – sa kė pro zi nin kas.
Kal bė da mas ta pa čia ob jek ty vumo te ma poe tas Do nal das Ka jokas teigė, kad ob jek ty viai įver tin ti nie kad nie ko neį ma no ma. „Ob jekty viai neį ma no ma įver tin ti, ar šis pa sau lis ap skri tai eg zis tuo ja. Objek ty vu mas yra la bai keis tas krite ri jus, ko ne nie ki nis. Iš dau ge lio su bjek ty vu mų su si ku ria tas ta riamas ob jek ty vu mas“, – sa vo nuomo nę dės tė poe tas.
Mė gin da mas paaiš kin ti šį ver tini mą, D.Ka jo kas pa si tel kė me ta forą apie bran gak me nį, kai nuo jan tį mil ži niš kus pi ni gus, ir la bai gra žų ak me nu ką, ku rio ver tė – 20 li tų. „Žmo nės čium pa ak me nu ką, nes jis gra žus. Bet tik ro ji jų ver tė paaiškė ja tik nu ne šus ju ve ly rui. Taigi tas daik čiu kas, kai įver ti na kole gos, ko kie nors žmo nės ar LLTI, tai yra bū tent ju ve ly rų ver ti ni mas. Skir tu mas tik tas, kad bran gak menis ir stik liu kas, tie sio gi ne pra sme, kai nuo ja la bai skir tin gai. Kny gynuo se vi sos kny gos – ir bran gakme niai, ir stik liu kai – kai nuo ja be veik vie no dai. Kar tais stik liukai – net dau giau“, – me ta fo romis kal bė jo D.Ka jo kas.
Ten den ci jos ir nuo mo nėsSu si rin kę li te ra tū ro lo gai ap ta rė 2011 m. pro zos ir poe zi jos kny gas. Kal bė da mi apie pro zą jie iš sky rė nau jas ryš kė jan čias ten den ci jas: su stip rė ju si do ku men ti nė li te ratū ra, do ku men ti nio pa sa ko ji mo ver ži ma sis į gro ži nės li te ra tū ros teks tus (Aud ro nė Gir dzi jaus kaitė „Nu to lę bal sai“, Zi ta Če pai tė „Emig ran tės die no raš tis“). Dis kutuo ta ir apie vis la biau ryš kė jan tį, gan pa vo jin gą die voieš kos, re li ginio ki čo nau do ji mo gro ži nė je li tera tū ro je po mė gį.
Ap ta riant praė ju sių me tų poezi jos kny gas pa ste bė ta, kad lie tuvių poe zi ja lie ka la bai aukš to ly gio, jos lau ke (prie šin gai nei pro zos) ne si mai no hie rar chi jos, do minuo ja pa ty rę kū rė jai, ryš kiau siai ma to mi vy res nių jų meist rų vardai – D.Ka jo kas, An ta nas A.Jo nynas, Val de ma ras Ku ku las. Gre ta jų ryš kė ja ir jau nie ji poe zi jos kū rė jai, sa vo kū ry ba tar si pa tei kian tys paraiš ką, kad poe zi ja ne mirš ta (Il zė But ku tė, Ma rius Bu ro kas, Ai das Ju ra šius).
Iš rink ta me dvy lik tu ke at sto vauja ma be veik vi soms lie tu vių rašy to jų kar toms ir be veik vi siems li te ra tū ros žan rams, iš sky rus drama tur gi ją. Į dvy lik tu ką pa te ko pen kios poe zi jos ir sep ty nios prozos kny gos. Tre čią kar tą per vi są dvy lik tu ko rin ki mo is to ri ją tarp kū ry biš kiau sių kny gų at si dū rė net dvi po mir ti nės poe zi jos kny gos – poe to Val de ma ro Ku ku lo „Sau lėly dis ma no gies mė“ ir dai li ninko Al gio Skač kaus ko „Ei lė raš čiai, ra šy ti ana to mi jos pa mo ko je“.
Smal su, ko kias kny gas kū ry biškiau sio mis rink tų pa tys au to riai. A.Ja ku čiū nas, ku riam kū ry bišku mas yra „iš ti ki my bė me ni nei tie sai, kaip ją pa ts įsi vaiz duo ji, ir ge bė ji mas tai tin ka mai įkū ny ti me ni nė mis prie mo nė mis“, itin atvi rau ti ne pa no ro. „Ta me dvy lik tuke yra ir la bai im po nuo jan čių knygų, už ku rias pa si sa ky čiau vi so mis ke tu rio mis, o dėl ke le to kan di datū rų man ky la stip rių abe jo nių“, – sa kė pro zi nin kas.
O štai D.Ka jo kas, kaip tik rai vertą ge ro var do, iš rin ko bū tent A.Jaku čiū no „La la gę“. „Pa ban džiau skai ty ti A.Ja ku čiū no „La la gę“. Ir pa si bai sė jau ja, ir pa si gė rė jau. Jei bū čiau ši toj ko mi si joj, kaip li te ratū rai svar bų daik čiu ką rink čiau šią kny gą“, – pri si pa ži no poe tas.
Kū ry biš kiau sios 2011 m. knygos ir LLTI pre mi jos lau rea tas bus pa skelb tas va sa rio 25 d. Vil niaus kny gų mu gė je, Ra šy to jų kam pe.
Kaip įver tin ti kū ry biš ku mą?
Ab so liu čiai ob jek tyvūs kri te ri jai eg zistuo ja tik ri bi nei li tera tū rai – ypač ge rai ge nia liai ar ba ypač blo gai.
And rius Ja ku čiū nas:
Po žiū ris: �� poe�tas�D.Ka�jo�kas�ma�no,�kad�kū�ry�biš�ku�mo�kri�te�ri�jus�la�bai�ap�ta�kus,�ta�čiau�kri�ti�kų�triū�so�ne�menki�na.� � And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.
Kū ry biš kiau sios 2011 m. kny gos
1. Il zė But ku tė, „Ka ra va nų lop ši- �nės“, ei lė raš čiai, Vil nius: „Ty to al-ba“, 2011 m.
2. Zi ta Če pai tė, „Emig ran tės die- �no raš tis“, esė, Vil nius: „Al ma lit te-ra“, 2011 m.
3. Aud ro nė Gir dzi jaus kai tė, „Nu- �to lę bal sai“, po rtre tų met me nys, Vil nius: Lie tu vos ra šy to jų są jun-gos lei dyk la, 2011 m.
4. Ro mual das Gra naus kas, „Trys �vie nat vės“, no ve lių ro ma nas, Vil-nius: Lie tu vos ra šy to jų są jun gos lei dyk la, 2011 m.
5. And rius Ja ku čiū nas, „La la gė“, �ap sa ky mų vai ni kas, Vil nius: „Ty to al ba“, 2011 m.
6. An ta nas A.Jo ny nas, „Kam ba- �rys: ei lė raš čiai“, Vil nius: „Ty to al-ba“, 2011 m.
7. Do nal das Ka jo kas, „Kur čiam �asi liu kui“, ei lė raš čiai, Vil nius: Lie-tu vos ra šy to jų są jun gos lei dyk la, 2011 m.
8. Lau ry nas Kat kus, „Skle pas ir �ki tos esė“, Vil nius: Lie tu vos ra šy-to jų są jun gos lei dyk la, 2011 m.
9. Val de ma ras Ku ku las, „Sau lė ly- �dis ma no gies mė“, ei lė raš čiai, Vil-nius: Lie tu vos ra šy to jų są jun gos lei dyk la, 2011 m.
10. Si gi tas Pa ruls kis, „Prieš mir tį no- �ri si švel naus“, trum pų teks tų kny ga, Vil nius: „Al ma lit te ra,“ 2011 m.
11. Un di nė Ra dze vi čiū tė, „Ba den �Ba de no ne bus“, is to ri jos, Vil nius: „Bal tos lan kos“, 2011 m.
12. Al gis Skač kaus kas, „Ei lė raš- �čiai, ra šy ti ana to mi jos pa mo ko je“, Vil nius: „Bal tos lan kos“, 2011 m.
Atėnai +12Berlynas –7Brazilija +27Briuselis –3Dublinas +7Kairas +20Keiptaunas +21Kopenhaga –5
Londonas +1Madridas +6Maskva –13Minskas –14Niujorkas +3Oslas –6Paryžius –2Pekinas +7
Praha –10Ryga –11Roma +5Sidnėjus +31Talinas –9Tel Avivas +16Tokijas +9Varšuva –8
Saulė teka 7.50Saulė leidžiasi 17.16Dienos ilgumas 9.26Mėnulis (pilnatis) teka 22.38Mėnulis leidžiasi 8.32
42-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 324 dienos.Saulė Vandenio ženkle.
Šiandien: Adolfas, Algirdas, Algirdė, Dovilė, Liucijus, Teodora
Rytoj:Benediktas, Deimantė, Eulalija, Mantas, Reginaldas
VardaiPasaulyje
Marijampolė
Tauragė
–13
–12
Vilnius–12
Alytus–12
Kaunas–12
Utena–12
Panevėžys
–11ŠiauliaiTelšiai
–12
Klaipėda–7
Vėjas0–3 m/s
Šiandien, vasario 11 d.
horoskoPai
Orai Savaitgalį Lietuvoje bus labai šalta. Šiandien išsilaikys sausi, ramūs ir šal-ti orai. Bus 9–14, pajūryje 6–8 laipsniai šalčio. Rytoj naktį taip pat bus šalta – iki 23 laipsnių šalčio, pasnigs tik va-kariniame šalies pakraštyje. Dieną speigas mažės – bus 3–11 laipsnių šal-čio, daug kur snigs. Kitos savaitės pra-džioje snigs, stiprūs šalčiai turėtų nu-slūgti.
orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)
sekmadienį
Pirmadienį
antradienį
–24–12–20 –18
–11–9–19 –10
–10
–10
–6
–6
–8
–8
–8
–9
1
4
4
5
–13
datos (Vasario 11 d.)
datos (Vasario 12 d.)
įvairenybės
PaSauLINė LIgoNIų DIeNa1296 m. gimė Lietuvos didysis kuni-gaikštis algirdas.1650 m. mirė prancūzų matematikas ir fizikas, moderniosios filosofijos tė-vas René Descartes’as.1847 m. gimė išradėjas amerikietis Thomas alva edisonas.1917 m. gimė poetas, kultūrininkas, re-daktorius Kazys Bradūnas.1926 m. gimė amerikiečių aktorius Leslie Nielsenas.1932 m. gimė poetas algimantas Mac-kus.1962 m. gimė amerikiečių dainininkė Sheryl Crow.1969 m. gimė TV serialo „Draugai“ žvaigždė Jennifer aniston.1991 m. Islandija pirmoji pripažino Lie-tuvos Respubliką.1992 m. gimė amerikiečių aktorius Tayloras Lautneris.2010 m. mirė britų mados dizaineris alexanderis McQueenas.
aVinas (03 21–04 20). Laukia emocionalūs pokalbiai, bet pasi-
stenkite būti supratingas ir nuolaidus. Laikas tinkamas romantiškam pasima-tymui. Jei neturite antrosios pusės, ti-kėtina, kad netrukus ją sutiksite.
jautis (04 21–05 20). Susidursi-te su žmogumi, kurio požiūris į
gyvenimą smarkiai skirsis nuo jūsiš-kio. galite pakliūti į nemalonią situaci-ją, teks įveikti įvairius išbandymus.
dVyniai (05 21–06 21). esate nusi-vylęs karjera. Jūsų nepasitenkini-
mas turės neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite pra-rasti savitvardą. Pasistenkite būti kan-trus ir pasiruošęs emocijų protrūkiui.
Vėžys (06 22–07 22). atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų
naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir meilės. galite susipykti su jums svar-biu žmogumi, todėl patirsite stresą.
liūtas (07 23–08 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. grei-
ta orientacija ir jūsų atsidavimas dar-bui padės įveikti bet kokią užduotį. esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Jausite ap-linkinių supratimą ir palaikymą.
mergelė (08 24–09 23). Savait-galį praleiskite su šeima, kartu
papramogaukite, išeikite pasivaikščio-ti. Rūpesčių gali sukelti naminiai augin-tiniai. Nestokosite fantazijos, tad seksis kūrybinė veikla.
sVarstyklės (09 24–10 23). Dieną praleiskite su mylimu
žmogumi. Tikėtinas emocijų antplū-dis. Nepaisant to, kad esate patenkin-tas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.
skorPionas (10 24–11 22). Klai-dingai įvertinsite savo jėgas ir už-
siimsite veikla, kuri bus jums neįvei-kiama. Nesėkmės jums gali sugadinti nuotaiką visai dienai.
Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ra-mus laikas, viskas vyks sklan-
džiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Bendraujant su įtakin-gais žmonėmis gali kilti naujų idėjų, ku-rias vėliau sėkmingai įgyvendinsite.
ožiaragis (12 22–01 20). Savait-galį jūsų nuotaika bus permai-
ninga – vieną akimirką būsite jautrus ir emocionalus, kitą būsite piktas ir nepa-kantus. Pasirūpinkite savo sveikata, pasistenkite nesušalti ir nepervargti.
Vandenis (01 21–02 19). Jūsų fan-tazija bus kaip niekad laki, todėl
jums kils originalių minčių, nerealių idėjų. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu.
žuVys (02 20–03 20). Jūsų ko-munikabilumas padės sėkmin-
gai susitarti su svarbiais asmenimis, galbūt net pradėsite savo verslą. Tin-kamas laikas pirkti ir parduoti, bet ne-užmirškite pasiderėti.
elekt ros tink lai Vos at lai ko Šal čius
Pran cū zi jos vals ty bi nė ener ge ti kos mil ži nė eDF va kar pra ne šė, kad vie-ną ša lies ato mi nį reak to rių te ko ne pla-nuo tai iš jung ti, o šis in ci den tas dar la-biau pa di di no ap kro vą na cio na li niams tink lams, dėl šal čių ban gos vei kian-tiems vi su pa jė gu mu. Bend ro vė nu ro-dė, jog ša lies šiau rės ry tuo se esan čios Kat no mo ato mi nės elekt ri nės ant rą-jį reak to rių te ko iš jung ti dėl kin ta mo-sios sro vės ge ne ra to riaus ge di mo ne-bran duo li nė je elekt ri nės da ly je ir kad
1804 m. mirė lietuvių kilmės vokiečių filosofas Immanuelis Kantas. 1809 m. gimė mokslininkas, evoliucijos teorijos kūrėjas Charlesas Darwinas.1809 m. gimė 16-asis JaV prezidentas abrahamas Linkolnas.1901 m. gimė skulptorius Juozas Mi-kėnas.1910 m. gimė Pranė Dundulienė, Lie-tuvos etnologė, habilituota humanita-rinių mokslų daktarė1950 m. gimė Viktoras gerulaitis, Lie-tuvos muzikologas.1955 m. gimė Jonas Liniauskas, poe-tas, knygų vaikams autorius.1968 m. gimė amerikiečių aktorius Joshas Brolinas.1979 m. gimė australų aktorius Jesse Spenceris.
ug nė ka ra liū nai tė[email protected]
Tre čia die nio ry tą į dar bą iš sku bėju si sos ti nės gy ven to ja As ta bu vo nu ste bin ta ne ti kė to re gi nio.
„Ar tė da ma prie au to mo bi lio iš girdau keis tą spar nų plaz dė ji mą. Pakė lu si gal vą pa ma čiau, kaip nuo neaukš to kle vo nu skren da balan dis, na gais lai ky da mas žvirb lį. Nie ka da ne ma niau, kad ba lan džiai plėš rūs“, – pa sa ko jo vil nie tė.
Gam ti nin kas Se le mo nas Pal tana vi čius tei gė, kad vil nie tė As ta ne ga lė jo ma ty ti ba lan džio, už puolu sio žvirb lį.
„Tai tik riau siai bu vo paukšt vana gis. Jį ga li ma su mai šy ti su balan džiu, nes jis taip pat mels vai pilkš vas. Pats sa vait ga lį vie ną mačiau Žvė ry ne. Le si nau an tis prie Ne ries ir ne to li le sė žvirb liai. Žiūriu, tik pa kšt, ir paukšt va na gis vieną nu si ne šė“, – vaiz din gai pa sa kojo paukš čių ži no vas.
Paš ne ko vas tvirtino, kad lau kiniai plėš rūs paukš čiai mies to nesi bai do.
„Mes kar tais mies tą išaukš tina me. Jei pa žiū rė tu me į Vil nių iš paukš čio skry džio, jis ne pri mena di de lio mies to. Čia pil na au galų, me džių“, – aiš ki no S.Pal ta navi čius.
Gam ti nin kas sa kė, kad plėš rūs paukš čiai, ypač žie mą, pa ste bi mi dau ge ly je di džių jų pa sau lio mies tų.
„Ne se niai skai čiau, jog Hel sin kio prie mies čiuo se pe ri di die ji apuo
Lau ki niai plėš rūs paukš čiai mies to ne si bai do
Paukšt va na gis: �� pa�sak�gam�ti�nin�ko�S.Pal�ta�na�vi�čiaus,�plėš�rie�ji�paukščiai�mies�tuo�se�ran�da�dau�giau�mais�to.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.
kai. Jie juk iš vis di džiu liai paukščiai, – to liau kalbėjo pa šne ko vas. – Plėš rie ji paukš čiai mies tuo se gy ve na, nes jiems čia daug mais to. Jie min ta ir var ni niais paukš čiais, ir ba lan džiais.“
Paukš čių my lė to jas tei gė, kad plėš rūs paukš čiai ke liau ja pa skui tų paukš čių, ku riais min ta, pul kus.
„Jei kur nors yra le syk lė lė ir aplink ją su si da ro paukš čių pul ke lis,
vie ną die ną at si ran da ir paukštva na gis“, – pa sa ko jo S.Pal ta na vičius.
Pak laus tas, ar plėš rū nams miesto paukš čius su me džio ti nė ra lengviau, nes šie dėl žmo gaus drau gišku mo tam pa ne to kie at sar gūs, gam ti nin kas at sa kė: „Abe jo ju. Mies to paukš tis nuo kai mo ma žai kuo ski ria si ir at sar gu mo ne praran da.“
šis in ci den tas ne ke lia pa vo jaus vi suo-me nės sau gu mui. Ta čiau ge di mas bus tai so mas ke lias die nas, tad reak to rius ne veiks tuo me tu, kai elekt ros pa klau-sa itin di de lė. eDF nu ro dė, kad elekt ros var to ji mo na mų ūkiuo se pi kas bu vo pa siek tas tre čia die nį ir kad ener gi jos rei kės ma žiau, šy lant orams. Dar vie-nas reak to rius ket vir ta die nį bu vo iš-jung tas Ro nos upės slė ny je esan čio je Tri kas te no ato mi nė je elekt ri nė je.
BNS inf., AFP nuo tr.