189 · 2015. 8. 19. · kt., o geras kosmetologijos specialistas turi domėtis naujo-vėmis, nuolat...

22
189 Norintiems siekti technologo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti kosmetologijos technologu nėra pripažįstami. Įgiję technologo kvalifikaciją asmenys gali dirbti kosmetologijos technologais sveikatos priežiūros įs- taigose, kosmetikos kabinetuose, grožio salonuose, kosme- tikos parduotuvėse. Tačiau ne mažiau svarbi kvalifikacijos suteikimo są- lyga yra ir asmens vertybių bei požiūrių atitikimas toms vertybėms ir požiūriams, kurie aprašyti profesijos standar- te. Kvalifikacija reiškia, kad asmuo formaliai pasiekė pro- fesijos standarto reikalavimus. Svarbu dar kartą pabrėžti, kad kvalifikuotas asmuo nėra tas pat, kas kompetentingas asmuo. Šį skirtumą lemia asmens žinių, įgūdžių, vertybių ir požiūrių brandumas, kuris priklauso nuo asmens gyve- nimo ir profesinės patirties (praktikos). Pavyzdžiui, ne kiekvienas asmuo, turintis kosmetologo kvalifikaciją, at- lieka pedikiūro paslaugas. Labai svarbu išsiaiškinti, ar turi kosmetologijos specialistai kvalifikacijos kėlimo poreikį. Kvalifikaciją visų pirma apsprendžia kvalifikacijos defi- citai. Deficitai išaiškinami pagal gamybos, ekonomikos ir vadybos sritis. Dvi pastarosios yra svarbiausios. Pirma, reikalaujama profesinio pasiruošimo tam tikroje arba bendrose srityse (kalbos ir pan.), antra, rinka reika- lauja naujos elgsenos ir sugebėjimų. Prie jų priskiriamas valdymo deficitas, lankstumas, mokėjimas dirbti grupėse, konfliktų sprendimo būdai ir pan. Labai svarbu atskirti de- ficitus, kurie nesunkiai gali būti likviduojami praktiniame paties specialisto darbe. Be to, deficito sampratai yra lemia- mas pasirenkamasis atskaitos taškas: atsilikimas nuo šian- dieninio lygio? Atsilikimas nuo to lygio, kuris bus reikalin- gas darbuotojui vėliau, arba net jį aplenkia? Tik antruoju atveju užtikrinamas mokymo ir kvalifikacijos kėlimo efek- tyvumas. Kvalifikacijos kėlimas nagrinėjamas glaudžiai jį siejant su bendruoju ir profesiniu mokymu. Bazinio profesinio mokymo sistema Lietuvoje persi- tvarko įvairiais aspektais – tiek struktūriniu, mokymo tu- rinio, tiek mokymo metodikos požiūriu. Visose srityse yra neišspręstų problemų, todėl pradinėje pertvarkos stadijoje bazinis profesinis mokymas negali visiškai patenkinti pasi- keitusių darbo rinkos reikalavimų. Be to, bazinio mokymo- si žinios sparčiai sensta, jas nuolat reikia atnaujinti. Tai ir yra kvalifikacijos kėlimo sistemos uždavinys. Kvalifikaci- jos kėlimas leidžia suvienodinti tik dabar ir seniau parengtų specialistų bazines žinias. Kvalifikacijos kėlimas ar tobulinimas labiau sietinas su nuostatų, elgesio ir darbuotojų galimybių pokyčiais negu su tiesioginiais įgūdžiais. Jis labiau siejamas su karjeros siekimu negu su darbo įgūdžiais. Profesinis tobulinimas padeda atgaivinti žinias ir mokėjimus, įgyti papildomų įgū- džių realiai prisitaikyti prie pasikeitusių techninių sąlygų. Mūsų dienų klientai yra vis labiau apsiskaitę, turi pa- kankamai informacijos ir yra pretenzingi, reikalauja geros kokybės paslaugų, todėl kosmetologijos specialistai suin- teresuoti plėsti savo kvalifikacijos galimybes. Lietuvoje kosmetologijos specialistams įkurta „Kosmetikų ir kosme- tologų asociacija“, kuri organizuoja kosmetologijos speci- alistų kvalifikacijos kėlimo seminarus. Šių seminarų metu dalyvauja nepriklausomi gydytojai – dermatologai, kurie suteikia naudingos informacijos, žinių kosmetologijos spe- cialisto profesijos tobulinimui. Profesionalios kosmetikos platintojai organizuoja mokymus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Didelis pasirinkimas verčia konkuruoti, dirbti geriau, siekti žinių, profesionaliai atlikti procedūras. Žino- ma, kvalifikacijos kėlimo vietą ir formą paprastai nulemia kaštai (savo jėgomis keliant kvalifikaciją, jie mažesni, ta- čiau ne visada pasiekiamas reikiamas kvalifikacijos kėlimo efektyvumas). Siekiant išsiaiškinti dirbančiųjų kosmetologijos speci- alistų nuomonę apie kvalifikacijos kėlimo poreikį, buvo pasirinktas ir atliktas kiekybinis tyrimas – elektroninė ap- klausa (raštu). K. Kardelis akcentuoja, kad šis metodas yra tinkamas, kai tyrime norima išlaikyti objektyvų, bešališką požiūrį į tyrimo dalyvius, aplinką, tyrimo duomenų pateiki- mui naudojami statistiniai metodai, o tyrimo išvados galėtų būti priskiriamos apibrėžtai populiacijai [2]. Informacija apie grožio salonus ir kosmetologijos kai - binetus imta iš www.info.lt katalogo, nes statistikos de- partamentas tokių duomenų neturi. Iš viso Kauno mieste buvo 129 grožio salonai ir kabinetai. Naudojant generali- nės aibės skaičiuoklę „Sample size calculator“ gauta, kad apklausti turi būti 97 kosmetologai, darant prielaidą, kad 129 salonuose dirba po 1 specialistą. Taigi tyrime dalyvavo 97 dirbantys kosmetologijos specialistai iš įvairių Kauno miesto grožio salonų bei kosmetologijos kabinetų. Anketos išsiųstos elektroniniu būdu pasinaudojant tyrė- jos asmenine informacija, „Kosmetikų ir kosmetologų aso- ciacija“ duomenimis, nes kosmetologijos specialistas gali labiau susikaupti pildant klausimyną jam tinkamu metu. Pasirinkus tokį klausimyno platinimo būdą darbo autorė negalėjo tiesiogiai kontaktuoti su respondentais. Klausimynas sudarytas iš instrukcinio, demografinio ir diagnostinio blokų (1 priedas). Klausimyne nusakytas tya - rimo aktualumas, tikslas, akcentuojamas anonimiškumas. Instrukcinis blokas skirtas tam, kad respondentai galėtų išvengti sunkumų pildant anketą. Demografinis klausimy- no blokas sudarytas iš klausimų, skirtų informacijai apie respondentų lytį, amžių, darbo stažą surinkti. Diagnostinis klausimyno blokas buvo skirtas respondentų nuomonei iš- siaiškinti apie kvalifikacijos kėlimo poreikį, motyvaciją ir

Upload: others

Post on 04-Feb-2021

1 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • 189

    Norintiems siekti technologo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti kosmetologijos technologu nėra pripažįstami. Įgiję technologo kvalifikaciją asmenys gali dirbti kosmetologijos technologais sveikatos priežiūros įs-taigose, kosmetikos kabinetuose, grožio salonuose, kosme-tikos parduotuvėse.

    Tačiau ne mažiau svarbi kvalifikacijos suteikimo są-lyga yra ir asmens vertybių bei požiūrių atitikimas toms vertybėms ir požiūriams, kurie aprašyti profesijos standar-te. Kvalifikacija reiškia, kad asmuo formaliai pasiekė pro-fesijos standarto reikalavimus. Svarbu dar kartą pabrėžti, kad kvalifikuotas asmuo nėra tas pat, kas kompetentingas asmuo. Šį skirtumą lemia asmens žinių, įgūdžių, vertybių ir požiūrių brandumas, kuris priklauso nuo asmens gyve-nimo ir profesinės patirties (praktikos). Pavyzdžiui, ne kiekvienas asmuo, turintis kosmetologo kvalifikaciją, at-lieka pedikiūro paslaugas. Labai svarbu išsiaiškinti, ar turi kosmetologijos specialistai kvalifikacijos kėlimo poreikį. Kvalifikaciją visų pirma apsprendžia kvalifikacijos defi-citai. Deficitai išaiškinami pagal gamybos, ekonomikos ir vadybos sritis. Dvi pastarosios yra svarbiausios.

    Pirma, reikalaujama profesinio pasiruošimo tam tikroje arba bendrose srityse (kalbos ir pan.), antra, rinka reika-lauja naujos elgsenos ir sugebėjimų. Prie jų priskiriamas valdymo deficitas, lankstumas, mokėjimas dirbti grupėse, konfliktų sprendimo būdai ir pan. Labai svarbu atskirti de-ficitus, kurie nesunkiai gali būti likviduojami praktiniame paties specialisto darbe. Be to, deficito sampratai yra lemia-mas pasirenkamasis atskaitos taškas: atsilikimas nuo šian-dieninio lygio? Atsilikimas nuo to lygio, kuris bus reikalin-gas darbuotojui vėliau, arba net jį aplenkia? Tik antruoju atveju užtikrinamas mokymo ir kvalifikacijos kėlimo efek-tyvumas. Kvalifikacijos kėlimas nagrinėjamas glaudžiai jį siejant su bendruoju ir profesiniu mokymu.

    Bazinio profesinio mokymo sistema Lietuvoje persi-tvarko įvairiais aspektais – tiek struktūriniu, mokymo tu-rinio, tiek mokymo metodikos požiūriu. Visose srityse yra neišspręstų problemų, todėl pradinėje pertvarkos stadijoje bazinis profesinis mokymas negali visiškai patenkinti pasi-keitusių darbo rinkos reikalavimų. Be to, bazinio mokymo-si žinios sparčiai sensta, jas nuolat reikia atnaujinti. Tai ir yra kvalifikacijos kėlimo sistemos uždavinys. Kvalifikaci-jos kėlimas leidžia suvienodinti tik dabar ir seniau parengtų specialistų bazines žinias.

    Kvalifikacijos kėlimas ar tobulinimas labiau sietinas su nuostatų, elgesio ir darbuotojų galimybių pokyčiais negu su tiesioginiais įgūdžiais. Jis labiau siejamas su karjeros siekimu negu su darbo įgūdžiais. Profesinis tobulinimas padeda atgaivinti žinias ir mokėjimus, įgyti papildomų įgū-

    džių realiai prisitaikyti prie pasikeitusių techninių sąlygų.Mūsų dienų klientai yra vis labiau apsiskaitę, turi pa-

    kankamai informacijos ir yra pretenzingi, reikalauja geros kokybės paslaugų, todėl kosmetologijos specialistai suin-teresuoti plėsti savo kvalifikacijos galimybes. Lietuvoje kosmetologijos specialistams įkurta „Kosmetikų ir kosme-tologų asociacija“, kuri organizuoja kosmetologijos speci-alistų kvalifikacijos kėlimo seminarus. Šių seminarų metu dalyvauja nepriklausomi gydytojai – dermatologai, kurie suteikia naudingos informacijos, žinių kosmetologijos spe-cialisto profesijos tobulinimui. Profesionalios kosmetikos platintojai organizuoja mokymus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Didelis pasirinkimas verčia konkuruoti, dirbti geriau, siekti žinių, profesionaliai atlikti procedūras. Žino-ma, kvalifikacijos kėlimo vietą ir formą paprastai nulemia kaštai (savo jėgomis keliant kvalifikaciją, jie mažesni, ta-čiau ne visada pasiekiamas reikiamas kvalifikacijos kėlimo efektyvumas).

    Siekiant išsiaiškinti dirbančiųjų kosmetologijos speci-alistų nuomonę apie kvalifikacijos kėlimo poreikį, buvo pasirinktas ir atliktas kiekybinis tyrimas – elektroninė ap-klausa (raštu). K. Kardelis akcentuoja, kad šis metodas yra tinkamas, kai tyrime norima išlaikyti objektyvų, bešališką požiūrį į tyrimo dalyvius, aplinką, tyrimo duomenų pateiki-mui naudojami statistiniai metodai, o tyrimo išvados galėtų būti priskiriamos apibrėžtai populiacijai [2].

    Informacija apie grožio salonus ir kosmetologijos kai-binetus imta iš www.info.lt katalogo, nes statistikos de-partamentas tokių duomenų neturi. Iš viso Kauno mieste buvo 129 grožio salonai ir kabinetai. Naudojant generali-nės aibės skaičiuoklę „Sample size calculator“ gauta, kad apklausti turi būti 97 kosmetologai, darant prielaidą, kad 129 salonuose dirba po 1 specialistą. Taigi tyrime dalyvavo 97 dirbantys kosmetologijos specialistai iš įvairių Kauno miesto grožio salonų bei kosmetologijos kabinetų.

    Anketos išsiųstos elektroniniu būdu pasinaudojant tyrė-jos asmenine informacija, „Kosmetikų ir kosmetologų aso-ciacija“ duomenimis, nes kosmetologijos specialistas gali labiau susikaupti pildant klausimyną jam tinkamu metu. Pasirinkus tokį klausimyno platinimo būdą darbo autorė negalėjo tiesiogiai kontaktuoti su respondentais.

    Klausimynas sudarytas iš instrukcinio, demografinio ir diagnostinio blokų (1 priedas). Klausimyne nusakytas tya-rimo aktualumas, tikslas, akcentuojamas anonimiškumas. Instrukcinis blokas skirtas tam, kad respondentai galėtų išvengti sunkumų pildant anketą. Demografinis klausimy-no blokas sudarytas iš klausimų, skirtų informacijai apie respondentų lytį, amžių, darbo stažą surinkti. Diagnostinis klausimyno blokas buvo skirtas respondentų nuomonei iš-siaiškinti apie kvalifikacijos kėlimo poreikį, motyvaciją ir

  • 190

    tobulėjimą kosmetologijos darbe. Iš viso klausimyne buvo pateikta 12 klausimų.

    TYRIMO REZULTATAIAnalizuojant rezultatus, pirmiausia bus pateiktos ben-

    drosios kiekybinio tyrimo dalyvių demografinės charak-teristikos. Tyrime dalyvavo moterys, didelė dalis (77,3%) respondentų yra 18-29 m. ir 40-49 m. amžiaus. Mažiausią respondentų dalį sudarė (4,1%) vyresnio amžiaus dirbantys kosmetologijos specialistai, t.y. 50 ir daugiau metų turintys kosmetologai.Didžiausia dalis tyrimo dalyvių (53,6%) tu-rėjo 0-4 m. kosmetologinio darbo stažą. Tyrime dalyvauja mažiausiai kosmetologijos specialistų (11,3%), kurių koss-metologinio darbo stažas 16-20 m. ir 21 ir daugiau metų.

    Apibendrinant bendruosius tiriamųjų sociodemografi-nius duomenis galima teigti, kad didžiausia respondentų dalis yra 18-29 m. ir 40-49 metų amžiaus kosmetologės, turinčios 0-4 metų kosmetologinio darbo stažą.

    Analizuojant kosmetologijos specialistų kvalifikacijos kėlimo poreikius pažymima, kad kiekvieno dirbančiojo kosmetologijos specialisto karjeros projektavimas yra ne-atsiejamas nuo jo kompetencijos ir kvalifikacijos augimo.

    Tyrimo dalyviams buvo pateiktas klausimas „Ar Jums svarbu kelti savo kvalifikaciją?” Dauguma (99%) respondentų atsakė į klausimą teigiamai, nes, esant to,-kioms rinkos ekonomikos sąlygoms kosmetologijos spe-cialistai turi ne tik profesionaliai ir efektyviai dirbti, bet nuolat tobulėti ir kelti savo kvalifikaciją. Todėl kitas tyrimo klausimas pateikiamas 1 pav.

    Kaip matyti iš pateiktų didelės dalies (97,3%) respont-dentų atsakymų kvalifikacijai kelti priežasčių yra keturios: 1) poreikis padėti klientams (29,1%); 2) asmeninis poreikis (26,1%); 3) naujos kosmetikos atsiradimas rinkoje (21,7%); 4) profesinei kompetencijai keliami reikalavimai (20,4%).

    Kosmetologijos specialistus kelti savo kvalifikaciją la-biausiai (55,2%) skatina – poreikis padėti klientams bei jų pačių asmeninis poreikis (noras būti geru kosmetologijos specialistu, kvalifikacijos kėlimas, tobulėjimas darbe ir pan.).

    Apibendrinant kvalifikacijos kėlimo poreikio tyrimo rezultatus galima teigti, kad dirbantys kosmetologijos spe-cialistai nori kelti savo kvalifikaciją dėl įvairių priežasčių, tokių kaip „padėti klientams“ ar „asmeninio poreikio“, nes dažniausiai mūsų dienų klientai yra vis labiau apsiskaitę, turi pakankamai informacijos ir yra pretenzingi, reikalauja geros kokybės paslaugų.

    Tyrimo dalyviai išsako savo nuomonę apie galimus kvalifikacijos kėlimo būdus. Respondentų atsakymai atsi-spindi 2 pav.

    Daugiausia (61,9%) respondentų kvalifikaciją kelia dao-lyvaudami seminaruose, konferencijose. Kita dalis (38,1%) respondentų pažymėjo kitus kvalifikacijos kėlimo būdus: profesinės veiklos demonstravimą konkursuose, parodo-se, dalyvavimą profesinio tobulinimosi rungtyse, rašiniai į specializuotus leidinius ir kt. Vadinasi, šiek tiek daugiau nei trečdalis respondentų turi galimybes, o galbūt laiko kel-ti savo kvalifikaciją ne tik dalyvaudami seminaruose. Gali-ma daryti prielaidą, kad dauguma vykstančių seminarų yra nemokami, todėl gilinti savo žinias, pasisemti patirties gali daugelis respondentų. Darbo autorės daro prielaidą, kad dažniausiai kosmetologijos specialistai renkasi konferenci-jas ir seminarus kelti savo darbo kvalifikaciją.

    Respondentai išsakė savo nuomonę apie specialistų motyvaciją ir tobulėjimą kosmetologiniame darbe. Anali-zuojant motyvacijos svarbumą išryškėjo, kad beveik visas kosmetologes labiausiai motyvuoja galimybė dirbti savo mėgstamą darbą. Vadinasi, ne veltui sakoma, kad laimin-giausia profesija – kosmetologijos specialistas. Kita dalis (vidutiniškai 78%) respondentų kaip motyvaciją dirbti kos-metologinį darbą išskyrė šias motyvacijas: padėti klientui įveikti estetines veido ir kūno problemas; geri klientų atsi-liepimai apie darbą; saviraiškos poreikis. Išryškėja moty-vacija ne tik padėti klientui, bet ir savęs realizavimo moty-vacija ir poreikis, suteikiama galimybė tobulėti sau pačiam.

    Dirbantys kosmetologijos specialistai pažymėjo, kad gaunamos finansinės pajamos juos labiausiai ar iš dalies motyvuoja (88,6) dirbti ši darbą. Vadinasi, galime teigti, kad respondentus labiausiai motyvuoja galimybė dirbti

    Kvalifikacijos kėlimo poreikis

    21,7% 20,4%

    29,1%26,1%

    2,7%

    0%5%

    10%15%20%25%30%35%

    Naujoskosmetikosatsiradimas

    rinkoje

    Profesineikompetencijai

    keliamireikalavimai

    Poreikis padėtiklientams

    Asmeninisporeikis

    Kita

    Kvalifikacijos kėlimo būdai

    61,9%

    11,9% 10,3% 10,3% 5,6%

    0%10%20%30%40%50%60%70%

    Dalyvavimaskonferencijose,

    seminaruose

    Profesinėsveiklos

    demonstravimaskonkursuose,

    parodose

    Dalyvavimasprofesiniotobulinimorungtyse

    Rašiniai įspecializuotus

    leidinius

    Kita

    1 pav. Kvalifikacijos kėlimo poreikis (N=97) 2 pav. Kvalifikacijos kėlimo būdai (N=97)

  • 191

    mėgstamą darbą bei finansinės pajamos, t.y. patenkinami vidinis ir išorinis motyvai.

    „Galimybė bendrauti su kitais kolegomis“ ir „Prestižo siekimas, padėtis visuomenėje“ labiausiai nemotyvuoja kosmetologiniame darbe 92,8% respondentų. Galime teign-ti, kad dauguma respondentų pasirinkę galimybę dirbti mės-giamą darbą, dėl tos pačios priežasties jie nesiekia prestižo ir padėties visuomenėje, bet yra ir kita pusė respondentų, kurių nemotyvuoja bendravimas su kolegomis, gal dėlto, kad vyrauja konkurencija tarp kolegų.

    Apibendrinant galima teigti, kad dirbančius kosmeto-logijos specialistus labiausiai motyvuoja: galimybė dirbti savo mėgstamą darbą, padėti klientui įveikti estetines veido ir kūno problemas, geri klientų atsiliepimai apie specialisto darbą, saviraiškos poreikis.

    Labiausiai nemotyvuoja: galimybė bendrauti su kitais kolegomis, prestižo siekimas, padėtis visuomenėje, lyde-riavimo pozicija tarp kolegų.

    Paskutinis klausimyno teiginys kosmetologijos specia-listams buvo pateiktas – „Jeigu būtų galimybė tobulinčiau savo......... (įrašykite) galimybes“. Respondentų atsakymai buvo sudėlioti į 3 pagrindines grupes, kurias norėtų tobuė-linti specialistai:

    1. Profesiniai gebėjimai (88,8%) (pvz., mezoterapija, veido ir kūno masažai, aparatinė kosmetologija, makiažas, dermatologija).

    2. Organizaciniai (7,3%) – vadybiniai gebėjimai (pvz., produktų, paslaugų pardavimai. Vienos kosmetologės atsa-kymas: “Jeigu būtų galimybė tobulinčiau savo laiko plana-vimo gebėjimus”).

    3. Bendravimo – bendradarbiavimo (3,9%) (Kosmeto-logės atsakymas: “Tobulinčiau savo psichologinius gebėji-mus, kad lengviau suprasčiau savo klientą”).

    Galima teigti, kad dauguma kosmetologijos specialistų nori tobulinti savo profesinius gebėjimus, nes kosmetolo-gijos rinkoje kasmet atsiranda naujų produktų, aparatūros, kt., o geras kosmetologijos specialistas turi domėtis naujo-vėmis, nuolat kelti savo kvalifikaciją ir sugebėti įsigilinti į kliento problemas, padėti jas išspręsti, patarti.

    IŠVADOS1. Dirbantys kosmetologijos specialistai aktyviai domi-

    si kosmetologijos naujovėmis, analizuoja kosmetologinių paslaugų rinką, siekia profesinio mokymo tęstinumo, geba organizuoti savo ir kitų specialistų kosmetologinę veiklą.

    2. Kosmetologijos specialistams trūksta informacijos, patirties ar praktikos teikiant kosmetologines paslaugas ne-specializuotose vietose.

    3. Kosmetologijos specialistai dažniausiai kelia savo kvalifikaciją dalyvaudami seminaruose, konferencijose, demonstruoja savo profesinę veiklą konkursuose, parodo-se.

    Kosmetologijos specialistus labiausiai motyvuoja gali-mybė dirbti savo mėgstamą darbą, padėti klientui įveikti estetines veido ir kūno problemas, geri klientų atsiliepimai apie jų darbą, saviraiškos poreikis; nemotyvuoja galimybė bendrauti su kitais kolegomis, prestižo siekimas, padėtis visuomenėje, lyderiavimo pozicija tarp kolegų.

    Literatūra1. Jucevičienė P., Lepaitė D. Kompetencijos sampratos erdvė. Socia-

    liniai mokslai, 2000.2. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Kaunas,

    2002.3. Smalskys V. Darbuotojų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas viešo-

    jo sektoriaus organizacijose //Viešoji politika ir administravimas. 2011; 10(2):271–282.

    4. Stoškus S., Beržinskienė D. Vadyba. - Kaunas, Technologija, 2005.

    SELF–ASSESSMENT OF PROFESSIONAL COMPETENCE AND NEED FOR PROFESSIONAL DEVELOPMENT OF SPECIALISTS EMPLOYED IN COSMETOLOGY FIELDViktorija Isiūnienė, Giedrė Adomavičienė, Žaneta MickienėSummaryKey words: professional competence, training needs, motivation.This article aim is to analyze the working cosmetology specialists

    their training needs. The study included 97 respondents. Objectives: 1. Cosmetology professionals working to define areas of professional activ-ity. 2. Empirical level, the professionals employed in cosmetology skills and training needs. The paper identified cosmetology professionals in the areas of activity. After working in professional cosmetology skills and as-sessing their training needs emerged: demonstrate an active interest in developments in cosmetology, cosmetic services, analyze the market; cos-metology professionals the most motivated - ability to work on his favorite work and help the customer, and motivate-the pursuit of prestige and lead-ership position among colleagues; cosmetology professionals often raise their skills by attending seminars, conferences, showcases their careers in competitions and exhibitions.

    Correspondence to: [email protected]

    Gauta 2012-09-03

  • 192

    Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Laimutė Jonaitienė, el. p. [email protected]

    SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA

    ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI

    2012, Volume 22, Number 5, p. 192-195

    Raktažodžiai: vaistininkas, vaistininko padėjėjas, farma-cinė paslauga, receptiniai vaistai, nereceptiniai vaistai, vaistinių prekės.

    SantraukaStraipsnyje pateikiama vaistininko padėjėjo far-macinės paslaugos šiuolaikinė būklė visuomenės vaistinėse Lietuvos penkiuose etnografiniuose regi-onuose. 2012 metais tirtos Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos 102 visuo-menės vaistinės, kurios yra strategiškai palankiose vaistų pardavimui gyventojams vietose.40% visuomenės vaistinių dirba tik vienas vaistinin-ko padėjėjas (farmakotechnikas), o 21,6% visuome-nės vaistinių - nėra vaistininko padėjėjo (farmako-techniko). Gerinant farmacinės paslaugos gyvento-jams kokybę, racionalu didinti vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) skaičių visuomenės vaistinėse.Vaistinių tinklams nepriklausomose visuomenės vaistinėse gyventojai perka receptinių vaistų 36%, nereceptinių vaistų - 29,5%, ekstemporalių vaistų – 4,4%, vaistinių prekių - 29,7% . Vaistinių tinklų vaistinėse gyventojai perka receptinių vaistų 28%, nereceptinių vaistų – 25,5% ir daugiausia (45%) vaistinių prekių. Tyrimo tikslas: analizuoti vaistininko padėjėjų (far-makotechnikų) farmacinę paslaugą, vykdant vaistų, vaistinių prekių pardavimą, nustatant jų išdavimo dažnį priklausomai nuo vaistinių statuso. Išryškėjo, kad vykdant farmacinę paslaugą teigiamai šį proce-są paveiktų vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) skaičiaus didinimas vaistinėje. Didžiausią vaistų ir vaistinių prekių apyvartos dalį sudaro įvairios vais-tinių prekės, o likusią apyvartos dalį - receptiniai ir nereceptiniai vaistai. Vaistininko padėjėjų (farma-kotechnikų) farmacinės paslaugos nukreipimas par-davinėti vaistinių prekes įgalintų vaistininkui skirti daugiau laiko gyventojų konsultavimui ir informa-vimui sveikatinimo srityje.

    ĮVADASVienas iš pagrindinių Lietuvos nacionalinės vaistų poli-

    tikos tikslų - tinkamos kokybės farmacinės paslaugos teiki-mas gyventojams. Nacionalinės vaistų politikos nuostatos, apibrėždamos valstybės teisinę, socialinę ir ekonominę rai-dą farmacijos srityje, numatė ne tik tai, kad turi būti rengia-mos ir įgyvendinamos valstybės programos, kaip raciona-liai, nepažeidžiant asmens ir visuomenės interesų aprūpinti gyventojus tinkamos kokybės, saugiais ir veiksmingais vaistiniais preparatais, bet ir teikti tinkamos kokybės farma-cines paslaugas. Dabartiniu laikotarpiu farmacijos sekto-rius yra vienas iš labiausiai besikeičiančių, dinamiškiausių sektorių sveikatos apsaugos srityje [1]. 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Sveikatos reikalų komiteto patobulintą Farmacijos įstatymo pataisų projektą Nr. XIP-3797(2). Jame numaty-ta, kad vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) vaistinėje teiks sveikatinimo paslaugas, o vaistinės darbo laiku vais-tinėje turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, kuris be savo tiesioginių pareigų prižiūrės ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamą farmacinę paslaugą, vaistinių preparatų pardavimą (išdavimą), ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą. Vaistininko padėjėjo (farmakotechni-ko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ir ekstemporalių vaistinių prepara-tų gamybos priežiūra vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavi-mas (žodžiu ar ryšio priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant farmacinę infor-maciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų ekstemporalių vaistinių preparatų patikrinimas [2].

    Tyrimo tikslas: išanalizuoti vaistininko padėjėjų (far-makotechnikų) farmacinę paslaugą, vykdant vaistų, vaisti-nių prekių pardavimą, nustatant jų išdavimo dažnį priklau-somai nuo vaistinių statuso.

    TYRIMO METODOLOGIJATyrimas atliktas 2012 metais vasario - liepos mėnesiais

    Lietuvos penkių etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemai-

    VAISTININKO PADĖJĖJO FARMACINĖS PASLAUGOS ŠIUOLAIKINĖ BŪKLĖ VISUOMENĖS VAISTINĖSE

    LIETUVOJE EDITA BABONIENĖ, LAIMUTĖ JONAITIENĖ, ONA RAGAŽINSKIENĖ

    Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas

  • 193

    tijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos) visuome-nės vaistinėse, naudojant mokslinės literatūros analizės ir anketinės apklausos metodus. Į 102 anketų klausimus at-sakė vaistinių tinklų ir nepriklausomų vaistinių darbuoto-jai. Anketose nurodyta atsakyti į klausimus apie dirbančių vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) skai-čių, gyventojų, perkančių vaistinėje receptinius, nerecepti-nius vaistus bei vaistinių prekes, pirkinių skaičių. Anketų duomenys susisteminti, išanalizuoti panaudojant statistinę duomenų analizę, naudojant SPSS 13 kompiuterinę progra-mą ir pateikti grafiškai. Tyrimo duomenys pateikti absoliu-čiais skaičiais ir procentais (p

  • 194

    Dažniausiai vaistinėje dirba vienas (32,4%), du (26,5%) vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) arba jų vaistinėje nėra (19,6%) (3 pav.).

    Dažniausiai vaistinėje dirba du (33,3%) arba vienas (26,5%) vaistininkas (4 pav.).

    Ištyrus gyventojų, perkančių vaistinėje receptinius ir nereceptinius vaistus bei vaistinių prekes, nustatyta, kad nepriklausomose vaistinėse gyventojai pirko receptinių vaistų 36%, nereceptinių vaistų - 29,5%, ekstemporalių vaistų– 4,4%, vaistinių prekių - 29,7% . Vaistinių tinklų vaistinėse gyventojai pirko receptinių vaistų 28%, nerecep-tinių vaistų –25,5% ir daugiausia (45%) vaistinių prekių.

    IŠVADOS1. 2011 - 2012 metais Lietuvos penkių etnografinių

    regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos) tirtos 102 visuomenės vaistinės, kurios yra strategiškai palankiose vaistų pardavimui gyventojams lankomose vietose.

    2. 40% visuomenės vaistinių dirba tik vienas vaisti-ninko padėjėjas (farmakotechnikas), o 21,6% visuomenės vaistinių - nėra vaistininko padėjėjo (farmakotechniko). Gerinant farmacinės paslaugos gyventojams kokybę, raci-onalu didinti vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) etatų skaičių visuomenės vaistinėse.

    3. Nepriklausomose vaistinėse gyventojai perka re-ceptinių vaistų 36%, nereceptinių - 29,5%, ekstemporalių – 4,4%, vaistinių prekių - 29,7% . Vaistinių tinklų vaisti-nėse gyventojai perka receptinių vaistų 28%, nereceptinių –25,5% ir daugiausia (45%) vaistinių prekių.

    Literatūra1. Galminienė G., Balsienė J. Vaistinių veiklos teisinis reglamentavi-

    mas Lietuvoje racionalaus vaistinių preparatų vartojimo aspektu. Sociali-nių mokslų studijos, 2011; 3(1):293-307.

    2. Lietuvos Rspublikos seimas.Lietuvos respublikos farmacijos įsta-tymo 2,4,5,7,35,39,76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas XI-2017. Valstybės žinios, 2012-06-05; 63:3161.

    3. Skyrius V. Farmacinė rūpyba vaistininko praktikoje. Farmacija ir laikas, 2006; 1:89.

    4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo, 2007 m. birželio 15 d. Nr. V-494. Vilnius. Valstybės žinios, 2007; 68:2690.

    5. Urbonas G., Jakušovaitė I., Savickas A. Farmacijos specialistų požiūris į farmacinės paslaugos kokybę visuomenės vaistinėse. Medicina (Kaunas), 2010; 46 (10):686-692.

    6. Babonienė E., Jonaitienė L., Ragažinskienė O., Motinė R. Nuola-tinis vaistininkų padėjėjų mokymasis – vienas iš vaistinėje teikiamos far-macinės paslaugos vystymosi veiksnių Lietuvoje. Tarptautinės konferen-cijos „Šiuolaikinio specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos dermė“ medžiaga, 2010, Kaunas.

    7. Daukšienė J., Radžiūnas R. Vaistinės pacientų nesilaikymas nuro-dymų vartojant vaistus ir jų požiūris į namų vaistinėlėje esančius vaistus. Medicina (Kaunas), 2009; 45(12):1013-1018.

    8. Grincevičius J., Radžiūnas R. Nuolatinio mokymosi ypatumai: farmacijos specialistų įžvalgos profesinės kvalifikacijos atžvilgiu. Prieiga per internetą http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2007/86/105-110.pdf.

    9. Babonienė E., Ragažinskienė O., Mickienė Ž., Jonaitienė L. Far-macinės paslaugos kaitos galimybės pagal farmacinės rūpybos rekomen-dacijas. Sveikatos mokslai, 2010; 3(20):3186 – 3190.

    10. Zweber A, Roche VF, Assemi M, Conry JM, Shane-McWhor-ter L, Sorensen TD. Curriculum recommendations of the AACP-PSSC task force on caring for the underserved. Am J Pharm Educ. USA, 2008; 72(3):53.

    11. Henri R. Manasse, Jr., Marilyn K. Speedie ,Pharmaceuticals and Policy Issues Shaping the Work Force in Pharmacy: The Work-for-ce Continuum: Pharmacy Technicians,Pharmacists, Specialization, and Postgraduate Training. Am J Health Syst Pharm, 2007; 64(12):e30-e48.

    12. Franklin R. Pharmacists Taking a More Active Role in Patient Care An Expert Interview With Douglas Scheckelhoff, MS, RPh, FASHP, Medscape Medical News, June 24, 2011. Prieiga per internetą [http://www.medscape.com/viewarticle/745268].

    13. Need for Uniform National Standards for the Education and Trai-ning of Pharmacy Technicians

    Posted: 06/03/2004; American Journal of Health-System Pharmacy, 2004;61(11) © 2004 American Society of Health-System Pharmacists. Prieiga per internetą [http://www.medscape.com/viewarticle/479511].

    14. Governance and the Pharmaceutical Workforce in England Pe-

    Nepriklausoma vaistinėVaistinių tinklo vaistinė

    Vaistines statusas

    30

    25

    20

    15

    10

    5

    0

    Pro

    cent

    ai

    1,96%0,98%4,9%

    2,94%

    8,82%

    3,92%

    3,92%

    3,92%2,94%

    5,88%7,84%

    25,49%

    6,86%

    19,61%

    0devyniAštuoniSeptynišešiPenkiKeturiTrysDuVienas

    Vaistinėje dirbančiųvaistininkų skaičius 36

    29,5

    4,4

    29,72825,5

    1

    45,1

    05

    101520253035404550

    Receptiniai vaistai Nereceptiniaivaistai

    Ekstemporaliniaivaistai

    Vaistinių prekės

    Proc

    enta

    i, %

    Nepriklausomos vaistinėsTinklo vaistinės

    3 pav. Vaistininkų vidutinis skaičius (vnt.) penkių etnografinių regio-nų vaistinėse ( (χ 2- 25,599, lls – 9, p – 0,002)

    4 pav. Receptinių ir nereceptinių vaistų bei vaistinių prekių par-davimų kiekis penkiuose etnografiniuose regionuose procentais.

  • 195

    ter Noyce, PhD. Medscape Pharmacists,2006;8(2). Prieiga per internetą [http://www.medscape.com/viewarticle/546468].

    15. Babonienė E., Jonaitienė L., Ragažinskienė O. Peculiarities of the professional education and qualification appraisal of assistants of phar-macists in Lithuania, 8 oji Tarptautinė farmacijos mokslų konferencija, Oporto institutas, Portugalija, 2012.

    http://issuu.com/profangelojesus/docs/proceedings_8thpharmacyconference?mode=window&backgroundColor=%23222222

    16. Farmacijos įmonės ir specialistai (skaičiai) - 2011-12-31. Prieiga per internetą [http://www.vvkt.lt/index.php?182821045].

    CONTEMPORARY CONDITION OF THE PHARMACEUTICAL SERVICE PROVIDED BY ASSISTANTS OF PHARMACISTS IN COM-MUNITY PHARMACIES IN LITHUANIA

    Edita Babonienė, Laimutė Jonaitienė, Ona RagažinskienėSummaryKey words: pharmacist, assistants of pharmacists, pharmaceutical

    service, prescription medication, non-prescription medication, pharma-ceutical goods, Lithuania.

    The article presents contemporary condition of the pharmaceutical service provided by the assistant of pharmacist in the community phar-macies in five ethnographic regions of Lithuania. In the year 2012 the research was carried out in 102 community pharmacies from Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija and Lithuania Minor that were situated in the places strategically favorable for the sale of medication.

    40% of community pharmacies employ only one assistant of phar-macist (pharmacy technician), while 21,6% of community pharmacies do not employ any assistants of pharmacist (pharmacy technicians). In

    order to improve the quality of the pharmaceutical service for people it is rational to increase the number of assistants of pharmacists (pharmacy technicians) in the community pharmacies.

    In the community pharmacies that do not belong to any pharmacy networks people buy 36% of prescription medication, 29,5% of non-pres-cription medication, 4,4% of extemporal medication, 29,7% of pharmacy goods. In the pharmacies that are part of some pharmaceutical network people tend to buy 28% of prescription medications, 25,5% of non-pres-cription medications and most of all (45%) pharmacy goods.

    The aim of the research: to analyze the pharmaceutical service pro-vided by assistants of pharmacist (pharmacy technicians) in the sales of medication and pharmacy goods by identifying the frequency of their dis-pensing depending on the status of pharmacies. The research revealed that while providing pharmaceutical service the positive influence on the process would be made by the increase in the number of the assistants of pharmacist (pharmacy technicians) employed in the pharmacy. The major part of the sales turnover of medication and pharmacy goods is constituted by different pharmacy goods while the rest of the turnover comprises prescription and non-prescription medication. The direction of the pharmaceutical service provided by assistants of pharmacist (phar-macy technicians) towards the sales of pharmacy goods would enable the pharmacists to give more time for the consultations of customers and the advisory activities in the area of health improvement.

    Correspondence to: [email protected]

    Gauta 2012-09-06

  • 196

    SantraukaRetinuoti dantys – tai susiformavę, bet dantų lanke neišdygę dantys. Dažniausiai retinuoti būna tretieji krūminiai dantys, kurie neišdygsta dėl dantų vysty-mosi, dygimo sutrikimų arba netaisyklingos dantų užuomazgos padėties. Įvairių literatūros šaltinių duomenimis, dantų reten-ciją lemia dantų vystymosi, dygimo sutrikimai, vie-tos stoka dantų lanke, netaisyklinga danties padėtis. Apatinių trečiųjų krūminių dantų retencijos papliti-mas svyruoja nuo 34% iki 35,9% [38,39]. Prieš kie-kvieną chirurginę apatinių trečiųjų krūminių dantų šalinimo operaciją reikia pagrįsti naudą su galima rizika, įvertinti fizinę paciento būklę ir bendrines organizmo ligas. Statistiniais duomenimis nustaty-ta, kad komplikacijos dažnesnės apatiniame žandi-kaulyje – 4,3% lyginant su viršutiniu žandikauliu - 1.2%. Taip pat komplikacijų dažnumas priklauso nuo amžiaus: 11,8% ( 12-29 metų amžiaus grupėje) ir 21,5% (25-81 metų amžiaus grupėje). Alveolitas, žandikaulių lūžiai, kraujavimas ir parastezija - daž-niausiai pasitaikančios pooperacinės komplikaci-jos.

    ĮVADASRetinuoti dantys - visiškai susiformavę, bet dėl įvairių

    priežasčių neišdygę dantys. Dažniausiai retinuoti būna tre-tieji krūminiai (protiniai) dantys 68,6% [1,2]. Taip pat apa-tiniame žandikaulyje dažnai neišdygsta kapliai, viršutinia-me – iltys [3]. Pasitaiko atvejų, kad neišdygsta ir kai kurie priekinės dantų grupės dantys [3]. Retencija būna simetrinė arba nesimetrinė. Retinuotų dantų padėtis gali būti įvairi: vertikali, įstriža ar skersa (1 pav.) [2]. Jų padėtis nustatoma čiuopiant kaulo deformaciją ar gumburus po gleivine arba darant rentgeno nuotrauką [4].

    Skiriami du retencijos laipsniai:▪ visiška retencija▪ dalinė retencija

    Visiškai retinuoti dantys - visiškai padengti kaulu ir gleivine. Jie dažnai nesukelia jokių nusiskundimų ir nu-statomi atsitiktinai, padarius rentgenogramą.Tačiau kartais apie retinuotą dantį gali susidaryti cistos, kurios tirpdo ap-linkinį kaulą, o joms supūliavus gali vystytis osteomielitas, pūlyniai.

    Dalinai retinuoti dantys susisiekia su burnos ertme, todėl dažniau gali sukelti įvairius simptomus. Aplink juos esančiose dantenų kišenėse kaupiasi mikrobinis apnašas, kurį sunku pašalinti, todėl yra palankios sąlygos vystytis ėduoniui, dantenų ir periodonto uždegimui [4].

    Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti apatinių trečiųjų krūminių dantų retencijos priežastis, chirurginio gydymo privalumus ir trūkumus.

    TYRIMO OBJEKTAS IR METODAIIš elektroninių duomenų bazių “Pubmed” ir “Science-

    direct” įvedus raktinius žodžius: wisdom teeth, third mo-lar impaction, lower third molar removal, buvo atrinkti straipsniai, paskelbti nuo 1980 iki 2011 metų ir keli klasiki-niai praėjusio šimtmečio straipsniai. Pasirinkti straipsniai, publikuoti odontologijos žurnaluose anglų kalba. Paieškos metu iš viso rasti 478 straipsniai. Atrankos kriterijus atitiko 21 tiriamąją studiją. Į apžvalgą įtraukti tyrimai, kuriuose analizuotas trečiųjų krūminių dantų vystymasis, chirurgi-nio gydymo indikacijos ir kontraindikacijos bei komplika-cijos po šių dantų šalinimo.

    Trečiųjų krūminių dantų vystymasis ir dygimas. Dantų vystymasis prasideda jau antrąjį gemalo raidos mė-nesį. Nuo 6 iki 12 savaitės vyrauja pumpurėlio stadija, iki 16 savaitės ją keičia kepurėlės stadija ir galiausiai susifor-muoja varpelio stadija, kuri baigiasi apie 6 mėnesį po gi-mimo [5,6].

    Apatinio žandikaulio krūminiai dantys vystosi jo šako-se, o jų kramtomieji paviršiai nukrypsta į priekinę padėtį. Krūminio danties užuomazga kinta ir formuoja danties pra-sikalimo kelią [6]. Pirmiausia susidaro ( 5 - 6 –ąjį gemalo vystymosi mėnesį ) pirmojo krūminio danties užuomazga.

    APATINIŲ TREČIŲJŲ KRŪMINIŲ DANTŲ RETENCIJOS ETIOLOGIJA IR CHIRURGINIS GYDYMAS

    RŪTA STANAITYTĖ1, ANDRIUS PAJĖDA1, ROKAS KUPRYS2, ALBINAS GERVICKAS2, GIEDRĖ TRAKINIENĖ3

    1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, 2Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Veido ir žandikaulių chirurgijos

    klinika, 3Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Ortodontijos klinika

    Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Rokas Kuprys, el. p. [email protected]

    INFORMACIJA. APŽVALGA

    ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI

    2012, Volume 22, Number 5, p. 196-200

  • 197

    Antrojo krūminio danties užuomazga susidaro 5-6 mėnesį, o trečiojo krūminio danties tik 5-6 gyvenimo metais [6]. Trečiųjų krūminių dantų mineralizacija baigiasi 13-15 gy-venimo metais [5]. Danties vainikas visiškai susiformuoja 14, o šaknys dalinai susiformuoja maždaug 16 metais [5].

    Šiuo laikotarpiu apatinio žandikaulio kūnas ilgėja dėl jo ša-kose vykstančios rezorbcijos [6]. Statistiniais duomenimis, apie 18 metus dantų šaknys yra susiformavusios, tačiau jų viršūnės neužsidariusios, 24 metais 95% protinių dantų ša-knų yra su visiškai susiformavusiomis viršūnėmis (1 pav.) [7]. Esant pakankamai vietos, tretieji krūminiai dantys pil-nai išdygsta apie 20 metus [5].

    Dantų užuomazgų vystymąsi, o vėliau dygimą gali sutrikdyti tam tikros infekcinės ligos ( pvz., sifilis ), me-džiagų apykaitos sutrikimai, aštuntųjų dantų suaugimas su septintųjų dantų šaknimis. Dantys gali neišdygti ir dėl vietos stokos – jei žandikaulis yra per mažas. Evoliucijos metu apatinis žandikaulis pamažu mažėja, vyksta apatinio žandikaulio redukcija ir alveolinės ataugos tolimosios da-lies sutrumpėjimas. Todėl tretiesiems krūminiams dantims, kurie išdygsta vėliausiai, trūksta vietos visiškai išdygti iki sąkandžio (okliuzinės) plokštumos [1].

    Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dantų retenciją lemia skirtingas krūminio danties artimosios ir tolimosios šaknies vystymasis. Nustatyta, kad per lėtas artimosios šaknies vystymasis lemia priekinę danties retenciją, o per greitas vystymasis – galinę retenciją. Tolimosios šaknies vystymo-si įtaka retencijai nėra tokia svarbi [3].

    Dantų lanko ilgis ir tarpdantinis plotis taip pat turi įta-kos trečiųjų krūminių dantų retencijai. Tyrimais įrodyta, kad siauras dantų lankas lemia protinių dantų retenciją. Jau 1956 m. Bjork [8] pastebėjo, kad apatinio žandikaulio trečiųjų krūminių dantų dygimas yra susijęs su retromoli-arinio ploto apimtim. Retromoliarinis plotas priklauso nuo sąnarinės ataugos augimo krypties ir nuo apatinio žandi-kaulio šakos priekinės dalies rezorbcijos. Vyraujantis verti-kalus sąnarinės ataugos augimas yra susijęs su sumažėjusia apatinio žandikaulio šakos priekinio krašto rezorbcija ir viršutinio žandikaulio priekine rotacija [8]. Jeigu sąnari-nė atauga auga atgal, apatinio žandikaulio šakos priekinio krašto rezorbcija yra didelė ir viršutinis žandikaulis rotuoja į užpakalinę pusę. Net ir esant pakankamai vietos retromo-liarinėje zonoje, tretieji krūminiai dantys dažnai dygsta ne-taisyklingai, tai lemia šios srities kaulo kietumas [9].

    Galima įvairi retinuotų apatinio žandikaulio trečiųjų krūminių dantų padėtis kaule (1 pav.). Nuo danties lokali-zacijos priklauso jo šalinimo metodai [10]. Yra išskiriamos pagrindinės pozicijos, priklausančios nuo danties vainiko krypties:

    1) vertikali, 2) horizontali, 3) palinkęs į priekį, 4) palin-kęs tolyn, 5) palinkęs į skruosto pusę, 6) palinkęs į liežuvio pusę, 7) apverstas.

    Įtaka dantų lankui. Vis dar nėra vieningos nuomonės tarp gydytojų ortodontų ir burnos chirurgų, norint paaiškin-ti trečiųjų krūminių dantų įtaką dantų lanko susigrūdimui.

    A B1 pav. Protinių dantų šaknų formavimasis:A - protinių dantų šaknų viršūnės dar neužsidariusios (amžius apie 18 metus ), B - šaknys su visiškai susiformavusiomis viršūnėmis (amžius apie 24 metus).

    2a pav. Apatinio žandikaulio retinuotų dantų klasifikacija pagal Ar-cher ( 1975 ) ir Kruger (1984): 1- pakrypęs į priekį; 2 – pakrypęs tolyn; 3 – vertikali padėtis; 4 – horizontali padėtis; 5 – pakrypęs į skruosto pusę, 6 – pakrypęs į liežuvio pusę, 7 – apverstas.

    2b pav. Klasifikacija pagal apatinio žandikaulio retinuoto trečiojo krūminio danties gylį kaulo atžvilgiu pagal Pell ir Gregory ( 1933 )a – pagal danties gylį ir santykį su gretimu antruoju krūminiu danti-mi; b – pagal padėtį tarp antrojo krūminio danties ir priekinio apati-nio žandikaulio šakos krašto.

  • 198

    Dauguma dantų gydytojų tiki, kad trečiųjų krūminių dantų dygimas gali būti dantų lanko pokyčių priežastis. Manoma, kad apatinių trečiųjų krūminių dantų sukeliamas spaudimas priekiniams dantims yra vienas iš pagrindinių faktorių, ga-linčių sukelti priekinių dantų susigrūdimą [10].

    Tačiau naujausiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad retinuoti protiniai dantys nėra pagrindinė priekinių dantų susigrūdimo priežastis [11]. Dantų susigrūdimą daugiau lemia nepakankamas dantų lanko ilgis, dantų vainiko dy-dis, žmogaus amžius, virškomplektinių dantų buvimas ir t.t. [11,12].

    Retinuotų dantų šalinimo indikacijos. Ne kiekvie-nas retinuotas dantis sukelia kliniškai rimtus simptomus, bet kiekvienas iš jų gali tą padaryti. Jau 1979 metais Na-cionalinis Amerikos Sveikatos Institutas [13] nustatė tre-čiųjų krūminių dantų šalinimo indikacijas: pasikartojantis perikoronitas ( 3 pav.), nepasiduodantis gydymui kariesas, cista, periodonto liga ir gretimų dantų rezorbcija. Be to, ša-linant apatinius trečiuosius krūminius dantis iki 20 metų amžiaus, sumažinama žandikaulio lūžio rizika [14].

    Pagrindinės trečiųjų krūminių dantų šalinimo priežas-tys buvo nustatytos C.M.Hill [15] atliktame tyrime:

    a) perikoronitas 62,5% [16]; b) profilaktiškai, norint išvengti priekinių dantų susigrūdimo; c) sunku palaikyti gerą higieną aplink dantį, nuolat kaupiasi maisto likučiai; d) juntamas skausmas kramtymo metu; e) ankstyvas kari-esas II krūminio danties srityje distaliniame paviršiuje; f) ausies, sąnario skausmas.

    Dygstantys tretieji krūminiai dantys gali sukelti 2-5% apatinių antrųjų krūminių dantų dantų šaknų rezorbciją [17-19]. Žymus gretimų dantų šaknų rezorbcijos mecha-nizmas nėra visiškai aiškus ir pasireiškia 7% atvejų dygs-tant tretiesiems krūminiams dantims [20] (3 pav.).

    Kai tik pastebima šalia esančių dantų rezorbcija, ją sukėlęs protinis dantis turi būti šalinamas [21]. Daugeliu atvejų pažeisti gretimi dantys pradeda gaminti cemento sluoksnį virš rezorbuotos vietos ir formuoja antrinį dentiną [22]. Jeigu rezorbcija yra didelė ir apatinio žandikaulio tre-

    čiasis krūminis dantis pažeidžia antrojo krūminio danties šaknis – abu dantys turi būti šalinami. Be to, sunkiai reti-nuoti dantys gali turėti įtakos ne tik apatinio žandikaulio lūžiui, bet ir skatinti odontogeninės kilmės cistos formavi-mąsi, todėl jie turi būti šalinami [23].

    Retinuotų dantų šalinimo kontraindikacijos. Visų pirma, norint pašalinti apatinį protinį dantį reikia pagrįsti naudą su galima rizika. Yra keletas situacijų, kada retinuotų dantų šalinimas kontraindikuotinas, nes chirurginės kom-plikacijos ir pasekmės viršija naudą [24]. Kontaindikacijos nustatomos įvertinus fizinę paciento būklę ir bendrines or-ganizmo ligas. Besimptomiai retinuoti dantys nešalinami sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, kvėpavimo sistemos nepakankamumu, įgimtomis ar įgytomis koagulopatijomis, dekompensuotu cukriniu diabetu. Jei dantis yra apydančio ligos, cistos ir kt. priežastis, reikalingas kompleksinis šei-mos gydytojo ir burnos chirurgo paciento paruošimas ope-racijai [25].

    Paciento amžius yra viena dažniausių santykinių kontra-indikacijų. Juo pacientas vyresnis, juo žandikaulių kaulas yra daugiau kalcifikuotas, mažiau elastingas, todėl daugiau jo tenka pašalinti operacijos metu. Simptomų nesukeliantys retinuoti dantys neraunami ir tais atvejais, jei yra rizika pa-žeisti aplinkines struktūras: dantis, nervus arba protezus [26].

    Dantų rovimo komplikacijos. Trečiųjų krūminių dan-tų šalinimo operacija – viena dažniausių veido ir žandi-kaulių chirurgijos srityje [31]. Tačiau, nepaisant to, kartais nepavyksta išvengti kai kurių komplikacijų. Chiapasco ir kt. nustatė, kad šalinant trečiuosius krūminius dantis, kom-plikacijos dažnesnės apatiniame žandikaulyje – 4,3% ly-ginant su viršutiniu žandikauliu – 1,2% [11]. Dažniausiai pasitaikančios pooperacinės komplikacijos yra alveolitas, žandikaulių lūžiai, kraujavimas ir parastezija [11]. Be to, po protinių dantų šalinimo 5-15% pacientų pasireiškia są-nario sustingimas, priekinių dviejų trečdalių liežuvio, vir-šutinės lūpos, skruosto nutirpimas [27].

    Raunant retinuotą trečiąjį krūminį dantį operacijos metu dažniausiai būna kapiliarinis kraujavimas, kuriam stabdyti specialių priemonių taikyti nereikia ir operacijos eigai įtakos neturi. Galimas gausus kraujavimas operuojant pacientus, sergančius kraujo ligomis ar esant kraujo kre-šėjimo sistemos patologijai. Tokiam kraujavimui stabdyti reikalinga taikyti specialias priemones. Todėl priešoperaci-niu periodu būtina įvertinti bendrą paciento sveikatos būklę [1]. Kliniškai reikšmingas kraujavimas sudaro 0,6% visų komplikacijų [27].

    Dažniausiai nervų pažeidimą galima sukelti šalinant apatinio žandikaulio trečiąjį krūminį dantį [16,30]. Gali būti pažeidžiami - apatinis alveolinis, liežuvinis ir rečiau skruostinis nervas [16]. Liežuvinio nervo pažeidimo papli-

    3 pav. Pagrindinė apatinio trečiojo krūminio danties šalinimo indi-kacija – perikoronitas

  • 199

    timas yra 1,3% - 5,3% [11], kitų autorių duomenimis, nuo 0,1 -22% [30]. Apatinio alveolinio nervo pažeidimas 0,4% - 8,4% [28,29]. Yorko universiteto atlikti tyrimai parodė, kad nervo pažeidimo dažnumas lyginant su kitomis kom-likacijomis šalinant trečiuosius krūminius dantis yra 0,5% - 20% [29]. Daugelis faktorių, galinčių sukelti nervų pa-žeidimus, turėtų būti numatomi iš anksto. Anwar Bataineh teigia, kad nervų pažeidimas yra susijęs su gilioje padėtyje esančių dantų šalinimu, retinuoto danties santykiu su apa-tinio alveolinio nervo kanalu bei chirurgo profesionalumu [30]. Be to, prieš šalinant trečiuosius apatinio žandikaulio krūminius dantis, labai svarbu radiologiškai įvertinti dan-ties ir nervo santykį [30]. Jau 1972 metais prieš dantų šali-nimo operaciją buvo naudojamos ortopantomogramos kaip pagrindinė diagnostikos priemonė [31], tačiau šiuo metu pats informatyviausias tyrimas, naudojamas kasdieninėje chirurgų praktikoje – trijų dimensijų vaizdo rentgeno nuo-traukos (3D) [30]. Iš pradžių vyksta pažeistų nervų nervi-nių skaidulų distonija, vėliau jos atsigauna, regeneruoja. Progresuojant distrofijai, nervuose atsiranda negrįžtami morfologiniai pokyčiai, išryškėja nervo funkcijos “išny-kimo” simptomai, hipoestezija bei klinikiniai neuropatijos simptomai – parestezijos, skausmas [1].

    Žandikaulių lūžiai – reta retinuotų trečiųjų krūminių dantų operacinio rovimo komplikacija. Komplikacija pa-sireiškia nuo 2 iki4% [32]. Dažniau lūžta apatinis žandi-kaulis, kai kaulas nebeatlaiko jį veikiančių jėgų, ypač kai jis pažeistas osteoporozės, atrofijos, naviko ar cistos [33].

    Alveolitas – viena dažniausia infekcinės kilmės kom-plikacija, tačiau, nepaisant to, ji lengviausiai gyja. Alve-olitai būna dažnesni po apatinių trečiųjų krūminių dantų rovimo, jų eiga daug sudėtingesnė dėl storesnės apatinio žandikaulio kompaktinio kaulo plokštelės.Fusobacterium sp., Prevotella sp., ir Peptostreptococcus – dažniausiai ap-tinkamos bakterijų rūšys alveolito metu po apatinio trečio-jo krūminio danties pašalinimo [34]. Didėjanti operacijos trukmė netiesiogiai sukelia didesnę tikimybę uždegimui vystytis [35].

    Be to, yra keletas rizikos faktorių, tokių kaip – amžius ir retinuoto trečiojo krūminio danties padėtis, kurie turi įtakos komplikacijoms atsirasti. Amžius didina kaulinio audinio tankumą, dėl to žandikaulis tampa trapesnis, nebeatlaiko didelio spaudimo ir galiausiai lūžta [27]. Pašalinus apati-nius trečiuosius krūminius dantis komplikacijų dažnumas priklausomai nuo amžiaus buvo 11,8% ( 12-29 amžiaus grupėje), ir 21,5% (25-81 amžiaus grupėje) [29].

    IŠVADOS1. Pagrindinės dantų retencijos priežastys – dantų vys-

    tymosi, dygimo sutrikimai, nulemti kaulo rezorbcijos ar

    dantų folikulo defektų ir netaisyklinga danties kryptis ar vietos stoka dantų lanke.

    2. Norint pašalinti retinuotą dantį, pirmiausia reikia pa-grįsti naudą prieš galimą riziką. Todėl prieš kiekvieną chi-rurginę apatinių trečiųjų krūminių dantų šalinimo operaciją reikia įvertinti fizinę paciento būklę ir bendrines organizmo ligas.

    3. Pagrindinės trečiųjų krūminių dantų šalinimo indika-cijos: pasikartojantis perikoronitas 62,5%, nepasiduodantis gydymui kariesas 21,25%, cista 2 -11%, periodonto liga 1,25%, gretimų dantų rezorbcija.

    4. Kontraindikacijos nustatomos įvertinus fizinę pa-ciento būklę ir bendrines ligas. Be to, paciento amžius ir prasta burnos sveikata yra vienos dažniausių santykinių kontraindikacijų.

    5. Trečiųjų krūminių dantų šalinimo operacija – viena dažniausių veido ir žandikaulių chirurgijos srityje. Tačiau, nepaisant to, šios operacijos sukelia daugiausia komplika-cijų. Dažniausiai pasitaikančios pooperacinės komplikaci-jos yra alveolitas, žandikaulių lūžiai, kraujavimas ir paras-tezija.

    Literatūra1. Sabalys G, Kubilius R, Rybakova T. Proto dantys. Anatomijos ypa-

    tumai, dygimo patologija ir jos gydymas. LSMU, Kaunas 2011; 10-11.2. Quek S. L,. Tay C. K, Tay K. H, Toh S. L, Lim K. C. Pattern of

    third molar impaction in a Singapore Chinese population: a retrospective radiographic survey. Int. J. Oral Maxillofac. Surg. 2003; 32: 548-552.

    3. Nieri M, Crescini A, Rotundo R, Baccetti T, Cortellini P. Factors affecting the clinical approach to impacted maxillary canines: A Bayesian network analysis Giovan Paolo Pini Prato. Am J Orthod Dentofacial Ort-hop 2010;137:755-62.

    4. Kaplan RG. Some factors related to mandibular third molar im-paction. Angle Orthod 1975; 45:153,.

    5. Valančiūtė A, Baltrušaitis K, Vitkus A, Balnytė I, Kubilius R. Bur-nos ertmės histologija ir embriologija. Kaunas, 2008;157-158, 174 – 176.

    6. Berkovitz M. Oral anatomy, histology and embryology. 2002; 154-156.Third edition. Ediburg, Mosby.D

    7. Fragiskos F. D. Oral surgery. Surgical Extraction of Impacted Tee-th. 2007;120 - 132. University of Athens, Greece.

    8. Bjork A, Jensen E, Palling M. Mandibular growth and third molar impaction. Acta Odont Scand 14:231, 1956.

    9. Housley J. A, Nanda R S, Currier G. F, and Mccune D. E. Stability of transverse expansion in the mandibular arch. Am J Orthod Dentofacial Orthop 2003;124:288-93.

    10. Alling CC , Catone GA. Management of impacted teeth. J Oral Maxillofac Surg 1993; 51 (Suppl 1):3–6.

    11. Bishara Samir E. Third molars: A dilemma! Or is it ?. Am J Ort-hod Dentofacial Orthop 1999;115:628-33.

    12. Lindauer Steven J., Laskin Daniel M, Tufecki Eser, Taylor Rus-sell S., Cushing Bryce J. Orthodontists’ and surgeons’opinions on the role of third molars as a cause of dental crowding. Am J Orthod Dentofacial Orthop 2007;132:43.

    13. Shepherd JP, Brickley M. Surgical removal of third molars. BMJ 1994;309:620-1.

    14. Chrcanovic Bruno Ramos. Considerations of mandibular angle fractures during and after surgery for removal of third molars: a review of

  • 200

    the literature. Oral Maxillofac Surg 2010; 14:71–80.15. Hill C.M, Walker R.V. Concervative, non-surgical management

    of patients presenting with impacted lower third molars: A 5 year study. British Journal of Oral and Maxillofacial Surgery 2006;44: 347-350.

    16. Ladeinde A.L, Ogunlewe M.O, Adeyemo W.L, Bamgbose B.O. Appropriateness Of Removal Of Impacted Lower Third Molars: A 2-Year Audit At The Lagos University Teaching Hospital. Nig. Ot J Hosp. 2003;13:1-2.

    17. Mercier P and Precious D. Risks and benefits of removal of im-pacted third molars. J Oral Maxillofac Surg 1992; 21:17-27.

    18. Bramante MA. Controversies in orthodontics. Dental Clinics of North America 1990; 34(1):91-102.

    19. Peterson LJ. Rationale for removing impacted teeth: when to ex-tract or not to extract. J Am Dent Assoc 1992; 123:198-204.

    20. Nitzan D, Keren T, Marmary Y. Does an impacted tooth cause root resorption of the adjacent one? Oral Surg 1981;51:221–4.

    21. Eliasson S, Heimdahl A, Nordenram A. Pathological changes re-lated to long-term impaction of third molars: A radiographic study. Int J Oral Maxillofac Surg. 1989;18(4):210-212.

    22. Liedholm R, Knutsson K, Lysell L, Rohlin M. Mandibular third molars: oral surgeons’ assessment of the indication for removal. Br J Oral Maxillofac Surg 1999:37:440-443.

    23. Werkmeister Richard, Filles Thomas, Joos Ulrich, Smolka Koord. Relationship between lower wisdom tooth position and cyst development, deep abscess formation and mandibular angle fracture. Journal of Cranio-Maxillofacial Surgery 2005;33, 164–168.

    24. Sencimen M, Altug A. H, Varol A, Gülses A. Extraction of a dee-ply impacted lower third molar by sagittal split osteotomy. Int J Oral Ma-xillofac Surg. 2009; 108:36-38.

    25. Knights EM, Brokaw WC, Kessler HP. The incidence of dentige-rous cysts associated with a random sampling of unerupted third molars. General Dentistry. 1991;39(2):96-98.

    26. Peterson LJ. Principles of management of impacted teeth. In. Contemporary oral and maxillofacial surgery. 2003; 4:184–213.

    27. Bui Chi H, Seldin Edward B, Dodson Thomas B. Types, Frequen-cies, and Risk Factors for Complications After Third Molar Extraction. J Oral Maxillofac Surg 2003;61:1379-1389.

    28. Leung Mike Y, Cheung Lim K. New Approach in Extraction of Impacted Wisdom Teeth. The Hong Kong Medical Diary. 2010;15.

    29. The university of York. Prophylactic removal of impacted third molars: is it justified ? 1998; 3.

    30. Bataineh Anwar B. Sensory Nerve Impairment Following Man-dibular Third Molar Surgery. J Oral Maxillofac Surg 2001;59:1012-1017.

    31. Hounsfield GN: Computerized transverse axial scanning (tomo-graphy). Description of system.Br J Radiol 1973;46:1016.

    32. Bruce RA, Frederickson GC, Small GS. Age of patients and morbidity associated with mandibular third molar surgery. JADA. 1980;101:240-5.

    33. Bin Zhang Qing, Ouyang Kexiong1, Zhang Zhao-Qiang1, He Jin-Quan, Piao Zheng-Guo. Iatrogenic mandibular fracture associated with third molar removal—A casereport and preventive measures recommen-ded. Asian J Oral Maxillof Surg 2011;10.1016.

    34. Figueiredo R, Castellón E. V, Formoso-Senande M. F. Delayed-onset infections after impacted lower third molar extraction: involved bacteria and sensitivity profiles to commonly used antibiotics. Oral Surg. 2012.

    35. Méndez L. L, Freitas M. D, Rivera C. S, Pesqueira G. S, Rey J. M, García A. G. Postoperative recovery after removal of a lower third molar: role of trait and dental anxiety. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Ra-diol Endod 2009;108:855-860.

    RETENTION OF THIRD MANDIBULAR MOLARS: ETIOLOGY AND SURGICAL TREATMENT

    Rūta Stanaitytė, Andrius Pajėda, Rokas Kuprys, Albinas Gervickas, Giedrė Trakinienė

    SummaryIntroduction. The mandibular third molar is the most commonly im-

    pacted tooth. It also presents the greatest surgical challenge and invites the greatest controversy when indications for removal are considered.

    The aim of the study was to analyze the etiology of third mandibular molar impaction, pros and cons of surgical treatment.

    Methods and materials. We used “Pubmed” and “Sciencedirect” da-tabase with key words: wisdom teeth, third molar impaction, lower third molar removal to get articles published from 1980 to 2011 years.

    Results. 478 articles were found. We analyzed 21 article which cor-responded to our research data.

    Conclusions. Disorders of tooth development and eruption, lack of dental arch space and irregular tooth position determine the retention of lower third molars. Lower third molars retention prevalence ranges from 34% to 35.9% [38,39]. Before each surgery removal of lower third molars need to justify the benefits against the potential risks, evaluate the physical patient condition and general diseases. According to the statis-tics found that complications are more frequent of the lower jaw 4,3% compared with the upper jaw 1,2%. Also the frequency of complications depends on age: 11,8% ( in 12 – 29 years group ) and 21,5% ( in 25 – 81 years group ). Alveolitis, jaw fractures, bleeding and parasthesia – the most common postoperative complications.

    Correspondence to: [email protected]

    Gauta 2012-06-11

  • 201

    Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Robertas Kirlys, el. p. [email protected]

    INFORMACIJA. APŽVALGA

    ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI2012, Volume 22, Number 5, p. 201-209

    Raktažodžiai: antrinė adentija, medialiai, distaliai pasi-slinkęs, išilgėjęs dantis, gydymo taktika.

    SantraukaNėra moksliškai pagrįsto protokolo, kuriuo remian-tis būtų galima sėkmingai atstatyti antrinės aden-tijos sritis su medialiai ir/ar distaliai pasislinku-siais arba išilgėjusiais antagonistiniais dantimis ir pasiekti geriausią atstatymo rezultatą bei nesukelti neigiamų pasekmių gretimiems dantims ir jų perio-donto audiniams, todėl tyrimo tikslas buvo surasti ir išnagrinėti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią ribo-tus dantų eilių defektus, atkurtus fiksuotos konstruk-cijos protezais ar ortodontiškai perstumiant dantis į netekto danties vietą.Mokslinės literatūros paieška atlikta lietuvių ir an-glų kalbomis iš elektroninių duomenų bazių Pub-Med ir Google scholar. Išrinkta ir išanalizuota 17 straipsnių, nagrinėjančių tarpo, atsiradusio po ka-plio ar krūminio danties netekimo, atvėrimo ir/ar uždarymo būdus ir bedantę sritį ribojančių gretimų krūminių dantų ir kaplių sveikatą. Išvados. Riboto dalinio dantų eilių defekto uždary-mas suaugusiems pacientams nerekomenduojamas dėl nepageidautinų alveolinio kaulo, dantų šaknų rezorbcijų ir/ar galimos dantenų recesijos. Dalinio riboto dantų eilių defekto atkūrimas fiksuota prote-zine konstrukcija (tiltine ar fiksuota ant implanto) po defektą ribojančių dantų padėties korekcijos yra ilgaamžiškesnis gydymo metodas, nei defekto už-darymas ortodontinėmis priemonėmis perstumiant distaliau esančius dantis į netekto danties vietą. Ka-plių ir krūminių dantų dalinį ribotą defektą, esant stabiliems okliuziniams kontaktams, koreguoti ne-būtina, nes galimi minimalūs danties padėties po-kyčiai medialine – distaline kryptimi link netekto danties.

    ĮVADASDidėjant visuomenės susidomėjimui dantų sveikata bei

    estetine dantų išvaizda, vis daugiau suaugusių gydosi orto-dontiškai.

    Viena iš dažniausių kasdienių problemų gydant suau-gusį pacientą yra ribotos dalinės antrinės adentijos, ypač su medialiai ir/ar distaliai pasislinkusiais arba išilgėjusiais antagonistiniais dantimis. Nėra moksliškai pagrįsto proto-kolo, kuriuo remiantis būtų galima sėkmingai atstatyti an-trinės adentijos sritis, pasiekti geriausią atstatymo rezultatą ir nesukelti neigiamų pasekmių tiek gretimiems dantims, tiek periodonto audiniams (1).

    Vertinant bedantę zoną pirmiausia reikia atkreipti dė-mesį į trūkstamų dantų kiekį, ar defektas yra uždaras/atvi-ras. Uždaro defekto atveju reikia įvertinti, ar gana vietos atstatyti taisyklingos anatominės formos trūkstamus dantis. Atviro defekto atveju žiūrima, ar yra pakankamai vietos norimai restauracijai. Svarbu įvertinti dantų, ribojančių adentijos sritį, būklę (dantų pavirtimo medialiai/distaliai laipsnį, dantų, kaip atramų protezui, būklę, jų periodonto būklę) ir alveolės kaulo atrofijos lygį.

    Gydant suaugusį pacientą su antrine daline adentija, atviro defekto atveju, pirmiausia siūloma bedantės srities reabilitacija fiksuotu protezu ant dantų implantų (2, 3). Pro-tezavimas daliniu išimamu protezu turėtų būti svarstomas tik kaip laikinas defekto atkūrimas (4).

    Turint uždaro tipo bedantę sritį, be alveolės kaulo ir gretimų dantų pokyčių, galimi du atstatymo būdai: im-plantuoti ir apkrauti dantų implantą fiksuotu protezu arba daliniu fiksuotu tiltiniu protezu. Pasirinkus tiltinį protezą, svarbu laikytis Haberio ir Ante dėsnių (5).

    • Haberio dėsnis – sveikas dantis sveikame kaule turi rezervinių pajėgumų papildomam krūviui atlaikyti. Jeigu atstatomų dantų teorinė apkrova neviršija atraminių dantų galimo rezervo, tai tikėtina, kad tiltas funkcionuos.

    • Ante dėsnis – jeigu kaulas apie atraminį dantį nutirpo iki pusės jo šaknies ilgio – dantis rezervinių jėgų šoninei apkrovai nebeturi.

    Esant uždaro tipo bedantei sričiai, su alveolės kaulo rezorbcija ir pavirtusiais medialiai/distaliai gretimais dan-timis, atkuriant defektą dažnai trūksta vietos dantų anato-minės formos atstatymui.

    KAPLIŲ IR KRŪMINIŲ DANTŲ RIBOTO DEFEKTO ATSTATYMAS: ORTODONTINIS GYDYMAS AR

    PROTEZAVIMAS ROBERTAS KIRLYS, JULIUS VAITELIS, GAILUTĖ GRIGAITĖ

    Vilniaus universiteto Odontologijos institutas

  • 202

    Darbo tikslas – kaip pasiekti geriausius ilgalaikius gydymo rezul-tatus, atkuriant ribotą dantų eilių de-fektą fiksuotos konstrukcijos protezu (tiltiniu arba ant implanto) ar orto-dontiškai perstumiant dantis į netekto danties vietą.

    MEDŽIAGA IR METODAIMokslinės literatūros paieška at-

    likta lietuvių ir anglų kalbomis Pub-Med ir Google scholar mokslinių darbų paieškų sistemose šiomis te-momis: tarpo, atsiradusio po kaplio ar krūminio danties netekimo, atvėrimo ir/ar uždarymo būdai; bedantę sritį ribojančių gretimų krūminių dantų ir kaplių sveikata.

    Paieška buvo orientuota į vyres-nius nei 19 metų amžiaus tiriamuo-sius, kuriems buvo pasibaigęs veido žandikaulių augimo ir vystymosi peri-odas. Į paiešką nebuvo trauktos įgim-tos hipodontijos ir studijos, kuriose buvo aprašoma kaplių šalinimas orto-dontinio gydymo tikslais bei trečiųjų krūminių dantų šalinimas. Mokslinės literatūros šaltinių paieškai naudoti raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos pateiktos 1-oje ir 2-oje lentelėse.

    Atrinkta dviejų nepriklausomų ty-rėjų 17 tinkamų publikacijų.

    REZULTATAIGretimų dantų pavirtimo papli-

    timas po kaplių ir krūminių dantų netekimo. Norint išsiaiškinti bedan-tės srities defektą ribojančių dantų pa-dėties pokyčius medialine – distaline kryptimi, buvo atrinkti trys straips-niai, nagrinėję kaplių ir krūminių dan-tų medialinius – distalinius padėties poslinkius (3 lentelė) (6-8)ir vienas straipsnis, nagrinėjęs kaplių ir krū-minių dantų padėties pokyčius (9) (4 lentelė).

    Tik H. L. Craddock ir kt. 2007 metų savo tyrime nagrinėjo kaplių ir krūminių dantų pavirtimo į bedantę sritį kampus ir rotacijas (pasisuki-

    Raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos RezultataiSuaugęs (angl. k. adult OR aged) 5387232Ortodontinis tarpo uždarymas (angl. k. orthodontic space closure) 523Suaugęs IR Ortodontinis tarpo uždarymas (angl. k. adult OR aged AND orthodontic space closure) 200Iltis AR kandis (angl. k.cuspid OR incisor) 24625(Suaugęs IR ortodontinis tarpo uždarymas) NE (Iltis AR kandis) (angl. k.((adult OR aged) AND orthodontic space closure) NOT (canine OR incisor))

    108

    (Suaugęs IR ortodontinis tarpo uždarymas) NE (Iltis AR kandis) (angl. k.((adult OR aged) AND orthodontic space closure*) NOT (canine OR incisor))

    81

    (Suaugęs IR ortodontinis tarpo uždarymas) NE (Iltis* AR kandis*) (angl. k.((adult OR aged) AND orthodontic space closure*) NOT (canine* OR incisor*)

    72

    Raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos Rezultatai(Suaugęs IR Danties poslinkis) NE (iltis* ar kandis*) (angl.k. ((adult OR aged) AND Tooth Movement) NOT (canine* OR incisor*)

    1592

    (Suaugęs IR Danties poslinkis IR (dantų akmenys AR danties pulpos ligos AR hypercementozė AR danties rezorbcija AR dantų nudilimas AR danties skausmas)) NE (iltis* AR kandis*) (angl. k. (adult OR aged) AND (Tooth Movement AND (Dental Deposits OR Dental Pulp Diseases OR Hypercementosis OR Tooth Resorption OR Tooth Wear OR Toothache)) NOT (canine* OR incisor*)

    206

    (Suaugęs IR (Danties migracija IR (dantų akmenys AR danties pulpos ligos AR hypercementozė AR danties rezorbcija AR dantų nudilimas AR danties skausmas)) NE (iltis* AR kandis*) (angl. k. (adult OR aged) AND (Tooth Migration AND (Dental Deposits OR Dental Pulp Diseases OR Hypercementosis OR Tooth Resorption OR Tooth Wear OR Toothache)) NOT (canine* OR incisor*))

    43

    (Suaugęs IR (Danties migracija IR (Periodonto ligos AR dantų akmenys AR danties pulpos ligos AR hypercementozė AR danties rezorbcija AR dantų nudilimas AR danties skausmas)) NE (iltis* AR kandis*) (angl. k. (adult OR aged) AND (Tooth Migration AND (Periodontal Diseases OR Dental Deposits OR Dental Pulp Diseases OR Hypercementosis OR Tooth Resorption OR Tooth Wear OR Toothache)) NOT (canine* OR incisor*))

    258

    (Suaugęs IR (Danties migracija IR (Dantenų ligos AR periodontitas AR danties paslankumas AR periapikaliniai pokyčiai AR periodonto audinių atrofija AR dantų akmenys AR danties pulpos ligos AR hypercementozė AR danties rezorbcija AR danties nudilimas AR danties skausmas)) NE (iltis* AR kandis*) (angl.k.(adult OR aged) AND (Tooth Migration AND (Gingival Diseases OR Periodontitis OR Tooth Mobility OR Periapical Diseases OR Periodontal Atrophy OR Dental Deposits OR Dental Pulp Diseases OR Hypercementosis OR Tooth Resorption OR Tooth Wear OR Toothache)) NOT (canine* OR incisor*))

    103

    A u t o r i u s , metai

    Šalis n Metodas Stebėjimo trukmė

    Medialinis – distalinis poslinkis (mm, proc.)

    D. A. Shugars ir kt., 2000

    JAV 111 Skaitmeninėse rentgeno nuotraukose matuotas atstumas tarp gumburų

    6.9 metų ≤ 1 mm 99> 1 mm 1

    P. Christou ir kt., 2007

    Švedija 36 (22) tiria-mieji* ir14kont-rolė**)

    3D modelių skanavimas 127 ± 16 mėn.

    -0,6 ± 0,55 mm

    Tiriamieji

    0,35 ± 0,2 mm

    Kontrolė

    K. L. Gragg ir kt., 2001

    JAV 116 Rentgeno nuotraukos 6 m. 5 mėn ≥ 1 mm 87> 2 mm 13

    1 lentelė. Tarpo, atsiradusio po kaplio ar krūminio danties netekimo, atvėrimo ir/ar uždarymo būdai

    2 lentelė. Bedantę sritį ribojančių gretimų krūminių dantų ir kaplių sveikata

    3 lentelė. Bedantę sritį ribojančių kaplių ir krūminių dantų poslinkis medialine – distaline kryptimi

    *Tiriamieji – neturintys antagonistinių dantų**Kontrolė – turintys antagonistinius dantis

    mus), kurių dydžius lygino su antagonistinių dantų neturinčia grupe (tiriamoji) ir antagonistinius dantis turinčia grupe (kontrolė) (9) (4 lentelė).

    D. A. Shugars ir kt. (2000), P. Christou ir kt. (2007), K. L. Gragg ir kt. (2001), H. L. Craddock ir kt. (2007) (6-9) tyrimų duomenys parodė, kad ka-plių ir krūminių dantų srityje dalinį dantų defektą ribojančių dantų poslinkis

  • 203

    priklauso nuo okliuzinės integracijos ir santykio su antagonistiniais danti-mis, apsaugančio defektą ribojančius dantis nuo pasisukimo ir medialinių – distalinių poslinkių.

    Kaplių ir krūminių dantų bedan-tės srities gretimų dantų sveikata. Kaplių ir krūminių dantų bedantę sri-tį ribojančių dantų sveikata, lyginant pavirtusius ir atstatytus į fiziologinę padėtį dantis, dažniausiai nagrinėja-ma tiriant periodonto audinių poky-čius. Buvo atrinkti keturi straipsniai, nagrinėję pavirtusių ir nepavirtusių ar į fiziologinę padėtį atstatytų dantų pe-riodonto audinių pokyčius (6, 10-12) (5 lentelė).

    Wehrbein ir Diedrich (1992), Wehrbein H D. P. ( 2001) ir N. P. Lang (1977) (10, 12, 13) tyrimų iš-vados apie apnašų kaupimą, dantenų kraujavimą po zondavimo ir perio-donto kišenių zondavimą nesutam-pa su D. Lundgren ir kt. (1992) (11) tyrimo išvadomis, neigiančiomis šių požymių skirtingumą. Wehrbein ir Diedrich (1992)(13) tyrimo histolo-giniai duomenys, nagrinėję uždegimi-nes jungiamojo audinio ląsteles (12), yra objektyvesni vertinimui, pasak P. H. de Souza ir kt. (2003) (14), nei kli-nikinių apžvalginių tyrimų matavimai (pvz.: apnašų indeksas, dantenų krau-javimas po zondavimo ir kt.).

    Tarpo atvėrimo ir/ar uždary-mo būdai po kaplio ar krūminio danties netekimo. Atlikus sisteminę literatūros paiešką tarpo užvėrimo ir/ar atvėrimo tema, buvo atrinkti šeši moksliniai straipsniai, nagrinėję dan-tų poslinkius ir su danties poslinkiais susijusius periodonto audinių bei al-veolinės ataugos pokyčius (15-20). Šios paieškos rezultatai pateikiami 6 lentelėje. Nebuvo nagrinėtas įgimtų adentijų atkūrimas.

    Pagal paieškoje naudotus rak-tinius žodžius buvo rastos keturios mokslinės studijos, nagrinėjusios tar-po atvėrimo/uždarymo, kaip metodo,

    Dantis prie bedantės srities

    Judesio tipas Vidutinis polinkio kampas, °

    Standartinė paklaida, °

    Polinkio kampo ribos, °

    Medialinis defekto dantis

    Danties pavirtimas Tiriamieji* 0,25 8,7 -19,4 - 21,6Kontrolė** 2,73 4,75 -6,16 – 23,6

    Danties pasisukimas Tiriamieji* 15,59 11,53 0,01 – 48,5Kontrolė** 7,97 9,07 0,17 – 47,47

    Distalinis defekto dantis

    Danties pavirtimas Tiriamieji* 18,45 9,98 0 – 43Kontrolė** 2,77 2,68 -2,3 – 12,81

    Danties pasisukimas Tiriamieji* 10,91 12,03 -30,2 – 50,3Kontrolė** 4,78 3,94 -11,92 – 19,43

    Autorius T i r i a m o s grupės

    Tirti požymiai Išvados

    N. P. Lang 1977

    Pavirtę dantys Apnašų indeksas Tirti požymiai po danties padėties korekcijos pagerėjoDantenų kraujavimas po

    zondavimo

    Atstatyti į fiziologinę padėtį dantys

    Periodonto zondavimasWehrbein ir Diedrich,1992

    Pavirtę dantys Apnašų indeksas Tirti požymiai buvo palankesni nepavirtusių dantų grupeiDantenų kraujavimas po

    zondavimoPeriodonto zondavimas

    Atstatyti į fiziologinę padėtį dantys

    Viršdanteniniai ir podanteniniai konkrementai

    Pavirtę dantys pasižymėjo didesniu viršdanteninių ir podanteninių akmenų kiekiu lyginant su nepavirtusiais dantimis

    Atstumas nuo cemento emalio jungties iki kraštinio kaulo

    Nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pavirtusių (vidutinis atstumas 978 μm) ir nepavirtusių (vidutinis atstumas 1222 μm) dantų

    Uždegiminių ląstelių kiekis periodonto jungiamajame audinyje (šalia epitelinės jungties) medialiai pavirtusio ir nepavirtusio danties medialinio paviršiaus

    Padidėjęs bendras uždegiminių ląstelių ir limfocitų kiekis jungiamajame audinyje, šalia epitelinės jungties medialiai pavirtusių dantų paviršiuose (P< 0,05).

    D. Lundgren ir kt.,1992

    • Pavirtę dantys (≥30° į okliuzinę plokštumą)• Atstatyti į fiziologinę padėtį dantys

    1. Apnašų kaupimas;2. Gingivitas;3. Dantenų kišenės

    ≥4 mm.

    Nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo matuotų požymių tarp pavirtusių ir atstatytų į fiziologinę padėtį dantų.

    K. L. Gragg ir kt.,2001

    Danties distalinio paviršiaus medialinio defekto ir danties medialinio paviršiaus periodonto kišenės matavimai.

    Medialinio 4,5 (±0,08) mmDistalinio 5,3 (±0,12) mm

    * - dantys neturintys antagonistinių dantų** - dantys turintys antagonistinius dantis

    4 lentelė. Kaplių ir krūminių dantų padėties pokyčiai pagal H. L. Craddock tyrimą.

    5 lentelė. Bedantę sritį ribojančių kaplių ir krūminių dantų sveikata

    tinkamumą. Šie tyrimai buvo atmesti dėl objektyvių matavimo kriterijų nebu-vimo, negalėjimo palyginti duomenis, nes metodas buvo vertinamas tik pagal gydymo rezultatų sėkmę (21-23).

  • 204

    Autorius Metodas Atrama danties poslinkiui

    Uždaromo/atveriamo

    tarpo plotis, mm

    Rizikos veiksniai

    M. L. Stepovich, 1979

    Až pirmo krūminio danties vietos uždarymas antruoju krūminiu dantimi

    Dentalinė ≥ 10 Suaugę pacientaiSiauresnis alveolinės ataugos plotis skruostine–liežuvine kryptimiAlveolės kaulo aukščio sumažėjimasKrūminių dantų šaknų rezorbcijaUždaryto tarpo dantų padėties išlaikymo problema

    B. M. Hom ir kt., 1984

    Až modeliai prieš ir po tarpo uždarymo

    Dentalinė Vidutiniškai 6,2 (ribos 2,7 – 11,5 )

    Alveolės kaulo aukščio netekimas medialiniame antro krūminio danties paviršiuje (vidutiniškai 1,3 mm).Tik 5 atvejais šioje srityje buvo rastas alveolės kaulo kiekio padidėjimas.

    Medialinis antro krūminio danties paslinkimas padidino alveolės kaulo plotį (vidutiniškai 1,2 mm).

    K. Nagaraj ir kt., 2008

    Až pirmų krūminių dantų vietos uždarymas antraisiais krūminiais dantimis (klinikinis atvejis)

    Skeletinė >8 Alveolinės ataugos pločio padidėjimas skruostine-liežuvine kryptimi: dešinėje –1,5 mm, kairėje – 2 mm.

    Alveolės kaulo vertikalus aukštis medialiniame danties paviršiuje dešinėje pusėje nepakito, kairėje – padidėjo.Abiejų perstumtų dantų šaknų rezorbcija buvo minimali

    W. E. Roberts ir kt. 1990

    Až kairės pusės antro krūminio danties perstūmi-mas į pirmo krūminio danties vietą (klinikinis atvejis)

    Skeletinė Apie 10 Antrojo ir trečiojo krūminių dantų šaknų rezorbcijos

    Perstumto antrojo krūminio danties endodontinis gydymas praėjus metams po ortodontinio gydymo, dėl buvusių arba atsiradusių, susijusių su danties protezavmu ar ortodontiniu gydymu, pažeidimu. Ties medialine antrojo krūminio danties šaknimi susiformavo kaulinis defektas, kuris atsistatė po 12 mėn.

    B. Lindskog – Srokland ir kt., 2011

    Kaplio perstūmi-mas į distalinę bedantę sritį

    Dentalinė 3,9 – 6,8 Spaudimo zonoje periodonto kišenės gylis vidutiniškai padidėjo 0,6 mm (po metų sumažėjo 0,3 mm), o tempimo zonoje padidėjo – 0,4 mm (pokyčiai po metų buvo minimalūs)Vidutinė kraštinių dantenų recesija spaudimo zonoje buvo 0,4 mm, o tempimo zonoje – 1,2 mm. Po metų stebėtas recesijos padidėjimas. Vidutiniškai 0,8 – 1,1 mm Rentgenologiškai atstumas nuo cemento – emalio ribos iki kraštinio kaulo vidutiniškai padidėjo spaudimo zonoje 0,7 mm ir tempimo zonoje – 0,4 mmŠaknies viršūnės rezorbcija, neviršijanti 2 mm buvo stebima keturiems iš dešimties judintų dantųŠaknies paviršiaus rezorbcija buvo stebima visiems stumdytiems dantims (0,7 – 7,4 mm šaknies ilgio ir 0,2 – 1,4 mm šaknies gylio. Kraštinės rezorbcijos sumažėjimas po metų buvo stebimas šešiems iš dešimties (vidutiniškai iki 0,5 mm šaknies ilgio ir 0,1 mm šaknies gylio) Dehiscenciniai kauliniai pažeidimai buvo stebėti šešiems dantims iki 2 mm ir keturiems – iki 5 mmKaulo pločio padidėjimas skruostine-liežuvine kryptimi po danties perstūmimo naujoje danties pozicijoje buvo vidutiniškai 1,6 mm (0 – 2,6 mm), buvusioje danties vietoje buvo stebimas sumažėjimas – vidutiniškai 0,9 mm (0,5 – 1,2 mm)

    S. G. Arsian ir kt., 2006

    Až dešinės pusės antro kaplio distalizavimas (klinikinis atvejis)

    Dentalinė 7 Atrofuotoje vietoje buvo stebimas kaulinio audinio atsistatymasVidutinis periodonto kišenių zondavimo gylis buvo 1,2 mm

    6 lentelė. Kaplio ar krūminio danties poslinkis į bedantę sritį ir su tuo susiję danties(-ų) ir apie dantį esančių audinių pokyčiai

    - Až– apatinis žandikaulis

    M. L. Stepovich (1979), B. M. Hom ir kt. (1984) (15, 16) tyrimuose buvo išmatuotas ver-tikalus alveolinio kaulo neteki-mas, o K. Nagaraj ir kt.(2008) (17) tyrime nebuvo stebėta alve-olinės ataugos vertikalių pokyčių po danties perstūmimo į netekto danties vietą. B. M. Hom ir kt. (1984), K. Nagaraj ir kt. (2008), B. Lindskog – Sroklandir kt. (2011) (16, 17, 19), tyrimuose danties perstūmimas sukėlė al-veolinės ataugos pločio atsistaty-mą liežuvine – skruostine kryp-timi. B. Lindskog – Srokland ir kt.(2011)(19) studijoje buvo stebėti dehiscenciniai kauliniai pažeidimai.

    M.L. Stepovich (1979), B. M. Hom ir kt. (1984), K. Naga-raj ir kt. (2008), W. E.Roberts ir kt. (1990), B. Lindskog – Sro-kland ir kt. (2001) (15-18) tyri-muose po danties perstūmimo rentgenologiškai buvo stebimos šaknies viršūnės rezorbcijos. B. Lindskog – Srokland ir kt. (2011) (19) tyrime po danties perstūmi-mo į netekto danties vietą buvo stebima dantenų recesija.

    REZULTATŲ APTARIMASNagrinėjant ortodontinio

    gydymo reikmes vyresniame amžiuje dažniausiai epidemio-loginiai tyrimai remiasi IOTN (ortodontinio gydymo reikmių) indeksu, kuris tik iš dalies atspin-di gydymo poreikį dėl danties netekimo - hipodontija >1 danties kiekviename kvadrante. Pagal OIG indeksą (OIG – Orthodontic indication groups angl.k), ortodontinio gydymo reikmių dėl neišdygusių ir/ar netektų dantų buvo 12,6 proc. (24). Ortodontinio gydymo poreikis didėja su amžiumi (25-27), tačiau suaugę pacientai ortodontiniam gydymui dažniausiai ryžtasi tik dėl estetinių problemų (24, 28), nors pagal estetinį vertinimo kriterijų IOTN indekse tik 3 proc. tiriamųjų ortodontinio gydymo reikalingumas buvo būtinas (24).

    Netekus kaplio ar krūminio danties, iškyla klausimas,

    kada atkurti defektą ir ar išvis jį pradėti gydyti. Dažniausia odontologinio gydymo motyvacija yra estetiniai poreikiai (25-27). Netekus danties gali įvykti gretimų dantų padė-ties pasikeitimas, sąlygotas ne ortodontinio gydymo: dantų migracija, pavirtimas, danties išaugimas (pailgėjimas) ir danties išaugimas kartu su segmentiniu alveolinės ataugos augimu. Šie poslinkiai daugiausia priklauso nuo paciento bendros sveikatos, burnos sveikatos, dantų priežiūros, pe-riodonto sveikatos, žalingų įpročių, dantų griežimo naktį ar streso metu, gretimų dantų būklės, antagonistinių dan-

  • 205

    tų buvimo ar nebuvimo (4, 6-8, 29, 30). Pacientui sergant sunkiu periodontitu ir griežiant dantimis, įvyksta didžiausi ir mažiausiai prognozuojami dantų padėties pokyčiai (29).

    Po vieno danties netekimo kaplių ir krūminių dantų srityje, siekiant išvengti dantų padėties pasikeitimo dantų lanke, dėl atsiradusios laisvos vietos (4, 6), rekomenduo-jama defektą atkurti protezuojant (4) fiksuotu tiltinės kons-trukcijos protezu, išimamu protezu ar fiksuotu protezu ant implanto. Aquilino SA (2001) ir N. P. Lang (1977) (4, 10) savo tyrimo išvadose rekomendavo pakrypusį dantį, kuris bus naudojamas atkuriant kaplių ar krūminių dantų srities ribotą dantų defektą, pirmiausia atstatyti į normalią padėtį. Taip būtų užtikrintas danties ilgaamžiškumas protezinėje konstrukcijoje.

    Nagrinėjant dantų poslinkį medialine–distaline krypti-mi paaiškėjo, kad defektą ribojantys dantys migruoja iki stabilaus kontakto su gretimu dantimi arba stabilaus okliu-zinio kontakto su antagonistiniu dantimi. Didesni pokyčiai įvyksta, kai migruojatys dantys neturi antagonistinių dantų (6-8). Po antro kaplio ar pirmo krūminio danties netekimo, atkūrus ribotą dantų eilių defektą fiksuotu tiltinės konstruk-cijos protezu po 10 metų sekimo periodo, defektą ribojan-čių dantų išlikimas burnoje buvo 92 proc. Neatkurto riboto dantų eilių defekto po antro kaplio ar pirmo krūminio dan-ties netekimo ribojančių defektą dantų išlikimas burnoje – 81 proc. Nebuvo statistiškai reikšmingo dantų išlikimo skirtumo tarp atstatytų ir neatstatytų defektų grupių. Daž-niausiai (56 proc.atvejų) defektą ribojančių dantų neteki-mas įvykdavo defektą atkūrus išimamu daliniu protezu (per 10 metų buvo 13 atvejų). Tyrimo trūkumas – maža imtis. Stebėtas statistiškai reikšmingas defektą ribojančių dantų išgyvenamumo skirtumas tarp fiksuotoje tiltinėje prote-zinėje konstrukcijoje panaudotų endodontiškai gydytų ir negydytų dantų. Nebuvo statistiškai reikšmingo defektą ri-bojančių dantų išgyvenamumo skirtumo tarp fiksuotoje til-tinėje protezinėje konstrukcijoje panaudotų dantų, kuriems buvo atliktas ir nebuvo atliktas periodontinis gydymas (4).

    Nagrinėjant skirtumus tarp pakrypusių ir nepakrypusių arba atstatytų į fiziologinę padėtį defektą ribojančių dantų yra kontraversiškų duomenų, pagrindžiančių ir neigiančių periodonto būklės blogėjimą. Pasak Geiger ir Wassweman (1980) ir Diedrich (1986) studijų, rentgeno nuotraukose stebimas smailus kampas tarp alveolinės ataugos ir media-linio medialiai pavirtusio danties paviršiaus negali viena-reikšmiškai būti įvardijamas kaip kaulinė periodonto kiše-nė, bet gali būti tik kaulo adaptacijos išraiška dėl mediali-nio danties pavirtimo (31, 32). Vertinant distalinio defekto danties medialinio paviršiaus dantenų sveikatą, remtis vien šia kaulo adaptacijos išraiška yra gan sudėtinga, nes M. A. Ong (1998) tyrimo duomenimis, kraštinės dantenos, ties

    pavirtusio danties medialiniu paviršiumi, dažniausiai yra suspaustos ir dėl apnašų sukelto uždegimo hipertrofuoja,. Tai ir gali sąlygoti periodonto ligos progresavimą (33). M. A. Ong (1998) tyrimo išvadas pagrindžia Wehrbein ir Die-drich 1992 (13) metų studija, kurioje periodonto jungiama-jame audinyje šalia pasvirusio danties epitelinės jungties buvo skaičiuotos uždegiminės ląstelės (12). Neištirti ilga-laikiai periodonto audinių pokyčiai, susiję su atkurtais ir neatkurtais ribotais dantų eilių defektais.

    Tarpų uždarymas po pirmojo pastovaus krūminio dan-ties pašalinimo buvo detaliai studijuojamas, o gydymo re-komendacijos sudarytos vaikams ir paaugliams. Kaplių ir krūminių dantų bedantės srities atstatymas ortodontinėmis priemonėmis, į netekto danties vietą pritraukiant distaliau stovintį dantį, nėra plačiai taikomas suaugusiems, kurių veido skeletinės dalies vystymasis yra pasibaigęs, nes tai susiję su danties šaknies rezorbcijos ir vertikalaus alveolės kaulo aukščio netekimo rizika (15-19, 34). Prieš uždarant ar atveriant tarpą, susiformavusį netekus danties, B. Thi-lander (2008) (1) rekomenduoja atsižvelgti į paciento pa-geidavimus, amžių, trūkstamo danties vietą, sąkandžio tipą pagal Angle klasifikaciją, o vaikams – ir į pieninių dantų būklę. Svarbu įvertinti viršutinio žandikaulio ančių dugno aukštį (1), alveolinės ataugos atrofijos, išsivysčiusios dėl adentijos, lygį (16, 22, 33).

    Pagal B. M. Hom ir kt. (1984), idealios bedantės al-veolinės ataugos dimencijos sėkmingam tarpo uždarymui tarp dantų medialine–distaline kryptimi yra ne mažiau kaip 6 mm, o skruostine-liežuvine kryptimi – 7 mm (16). Esant palankioms sąlygoms, galima uždaryti dvigubai di-desnį tarpą, nei pastoviojo antro krūminio danties vainiko medialinis-distalinis ilgis (33). Tačiau po tarpo tarp dantų uždarymo ortodontinėmis priemonėmis medialiai ties antru nuolatiniu krūminiu dantimi, dažniausiai stebima alveolės ataugos rezorbcija, vertikalūs alveolinės ataugos defektai su lydinčia dantenų recesija (15-19, 34). Tarpo tarp dantų uždarymui gali trukdyti alveolinės ataugos plotis skruosti-ne-liežuvine kryptimi. Esant mažesniam alveolinės ataugos pločiui, tarpo tarp dantų uždarymas be danties pakrypimo medialine kryptimi neįmanomas. Todėl šiuo atveju prieš tarpo tarp dantų uždarymą rekomenduojama kaulo au-gmentacija, didinanti alveolės plotį skruostine-liežuvine kryptimi (22). Norint tą pačią bedantę sritį atkurti fiksuotu protezu ant implanto, reikalinga vertikali ar/ir skruostinės alveolinės ataugos augmentacija (15-19, 34).

    Būtina įvertinti periodonto būklę, nes esant periodonto patologijai sumažėja danties, kaip ortodontinės atramos, panaudojimo galimybės, todėl rekomenduojama naudoti skeletinę atramą – ortodontinius mini arba dantų implantus (35, 36). Skeletinė atrama pagal S. Baumgaertel (2009) ir

  • 206

    M. A. Ong (1998) (21, 33) naudojama, kai: nepakanka or-todontinei atramai dantų dantų lanke; palanki, ortodontinei atramai naudojamų dantų padėtis dantų lanke; nepakanka-mas dantų atraminio aparato pajėgumas dėl dantų perio-donto pažaidos atlaikyti jėgas, reikalingas norimam dantų poslinkiui.

    Ortodontinėmis priemonėmis uždarinėjant tarpą tarp dantų, nenaudojant skeletinės atramos, gali pasislinkti or-todontinei atramai naudojami dantys. Dažniausiai nukenčia iltys ir kandžiai, kurie distalizuojasi, pasikeičia minkštųjų audinių pozicija. Atliekant vienpusį tarpo uždarymą, stebi-mas centro linijos tarp priekinių dantų pasislinkimas į už-daromo tarpo tarp dantų pusę (36). Sraigtinių kilpų naudo-jimas dantų perstūmimui į atrofinės alveolės vietą yra tin-kamas būdas, nes dantis(-ys) nepraranda atraminio aparato ir išlieka stabilus (-ūs) viso ortodontinio gydymo metu, kai sveiki periodonto audiniai (34, 37). Turintiems periodonto audinių pažeidimą ir dantų migracijas, ortodontinis gydy-mas turėtų būti pirmo pasirinkimo gydymo būdas (35).

    Tarpų uždarymas ar atvėrimas viršutiniame žandikau-lyje yra viena iš sunkiausių problemų dėl žemos viršuti-nio žandikaulio ančio dugno padėties. Buvo manoma, kad žemas viršutinio žandikaulio ančio dugnas yra kontrain-dikacija netektų dantų tarpo uždarymui, nes kortikalinis kaulas neleidžia danties paslinkti korpusu – dantis virsta (38). Didesnė tikimybė, kad dantis turės korpusinį poslin-kį per viršutinio žandikaulio antį yra ir esant plokščiam ir horizontaliam viršutinio žandikaulio ančio dugnui. Jei an-čio dugnas turi didesnių vertikalių pokyčių, dantis pavirs daugiau (39). Esant skeletinei atramai, dantį sėkmingai galima judinti visu korpusu, naudojant mažas ortodontines jėgas (50g/mm) ir 0,017x0,025 TMA lankus su T formos kilpomis, išlaikant atraminį aparatą ir sveikus periodonto audinius (40).

    Sėkmingą viršutinių kaplių poslinkį į viršutinio žandi-kaulio antį nurodo H. D. P. Wehrbein (1992) studija (13). Viršutinių krūminių dantų korpusinis poslinkis per viršuti-nio žandikaulio ančio dugną neįmanomas (40). Histologi-nės studijos parodė, kad atliekant ortodontinį dantų poslin-kį per viršutinio žandikaulio antį, atsiranda alveolės kaulo rezorbcija kompresijos srityje. Histologiškai nustatomų alveolės kaulo dehiscencijų ir fenestracijų neįmanoma dia-gnozuoti pasitelkus tik rentgenogramas (41, 42).

    Araujo ir kt. (2001) savo studijoje su gyvūnais, naudo-dami skeletinę atramą, tyrė kaplių ir krūminių dantų po-slinkį per viršutinio žandikaulio antį po atliktos alveolės kaulo augmentacijos Bio-Oss medžiaga. Nustyta, kad dan-ties poslinkis įmanomas per Bio-Oss biomedžiagą, tačiau tempimo zonoje Bio-Oss pilnai rezorbuojasi, kompresijos zonoje – rezorbuojasi dalinai. Ortodontinio gydymo neįta-

    kotoje zonoje osteoplastinės medžiagos kiekis išlieka ne-pakitęs (43).

    R. W. Witral ir kt. (2009) pateikia kitokį klinikinį atvejį. Pacientei buvo atlikta viršutinio žandikaulio ančio dugno augmentacija. Po 6 mėnesių, naudojant skeletinę atramą, ortodontiškai distalizuotas antras kaplys. Atlikus kompiu-terinę tomografiją, nebuvo stebėta neigiamų pokyčių apie distalizuotą dantį (44).

    S. Kuroda ir kt. (2012) tyrė pelių pirmus krūminius dantis stumiamus į gomurio pusę per viršutinio žandikaulio antį, naudojant elastiškus nikelio-titano lankus. Kaulo re-modeliacija tirta histomorfometriniais ir imunodetekciniais būdais. Tyrimo rezultatai parodė, kad iškart po ortodonti-nės jėgos panaudojimo įvyksta danties pavirtimas ir susi-formuoja spaudimo zona. Aktyvuojami osteoblastai iš an-čio dugno pusės ir osteoklastai iš periodonto raiščio pusės. Kaulo storis išlieka stabilus viso ortodontinės jėgos naudo-jimo laikotarpiu ir neatsiranda dantų šaknų rezorbcijų (45).

    Mokslinėje literatūroje galima rasti ir skeletinės atra-mos tyrimų, kai ortodontiniam gydymui po osteointegra-cijos panaudojamas(-i) dantų implantas (-ai), kurie po ortodontinio gydymo apkraunami protezu (46-51). Re-miantis tyrimų duomenimis, implantacija galima esant pa-kankamam kaulo kiekiui ir medialiniam-distalinam tarpui tarp dantų. Baigtinis ortodontinis gydymas nėra būtinas implantacijos atlikimui (52). Klasikinės moksliškai įrody-tos rekomendacijos implantacijai – po 1,5 mm tarpai nuo implanto iki danties šaknies paviršiaus ir po 1,0 mm nuo implanto iki skruostinės/ liežuvinės/ gomurinės sienelės. Kai trūksta vietos implantacijai, pirmiausia turi būti atlikta pirminė dantų padėties korekcija, po to implantacija (53). Dantų padėties keitimui gali būti naudojami ortodontiniai implantai ar titaninės plokštelės, fiksuotos prie alveolinės ataugos monokortikaliniais varžtais (54). Praėjus 4 mėne-siams, implantus galima apkrauti ortodontine jėga (48-51, 55). Naudojant osteintegruotus implantus galimas dantų poslinkio intervalas yra 0,6 – 18,7 mm. Net po danties poslinkio osteointegruotas implantas išlieka stabilus ir gali būti panaudotas fiksuotam protezui tvirtinti (47, 56). Saugia (iki 200 g/mm) ortodontine jėga implantą apkrau-ti galima iškart po implantacijos. Vienmomentė implanto apkrova taikytina esant ne mažesniai 40 N jėgai įsriegimo metu. Dviejų metų stebėjimo rezultatai parodė 90,9 proc.sėkmę apkrovus implantus iškart po implantacijos ir 88,9 proc. – praėjus 4 mėnesiams po implantacijos (apatinio žandikaulio pirmo krūminio danties srityje) (4).

    M Degidi ir kt. (2005) po 7 metų įvairiose žandikaulių srityse įsriegtų vienmomentiškai apkrautų implantų stebėji-mų pabrėžė, kad sėkmingiausia vieta yra apatini