2

1. TURINYS

1. TURINYS ............................................................................................................................................................ 2

2. SANTRAUKA .................................................................................................................................................... 3

3. SUMMARY ........................................................................................................................................................ 4

5. BIOETIKOS CENTRO PRITARIMAS TYRIMUI ............................................................................................ 6

6. SANTRUMPOS .................................................................................................................................................. 7

7. ĮVADAS .............................................................................................................................................................. 8

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .............................................................................................................. 10

9. LITERATŪROS APŽVALGA ......................................................................................................................... 11

9.1 Likvoro takus šuntuojančių sistemų panaudojimas. .................................................................................... 11

9.2.Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcijos šaltinis. .............................................................................. 11

9.3. Likvoro takus šuntuojančių sistemų komplikacijų rizika ir dažnis. .......................................................... 12

9.4. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų simptomų pasireiškimas. ........................... 12

9.5. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų diagnostika. ............................................... 13

9.6. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų gydymas. ................................................... 13

10. TYRIMO METODIKA ................................................................................................................................... 15

11. REZULTATAI ................................................................................................................................................ 16

2. REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................................... 28

12. 1. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų dažnio, jų atsiradimo laiko, sukėlėjų

nustatymas. ........................................................................................................................................................ 28

12. 2. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų rizikos veiksnių nustatymas ir įvertinimas.

........................................................................................................................................................................... 29

12. 3. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų gydymo trukmės ir efektyvumo

įvertinimas. ........................................................................................................................................................ 30

13. IŠVADOS ........................................................................................................................................................ 31

14. LITERATŪRA ................................................................................................................................................ 32

3

2. SANTRAUKA

E.V. Misiūnaitė. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinės komplikacijos: jų rizika ir dažnis, bei

gydymo efektyvumas LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje 2010- 2015m Medicinos magistro

baigiamasis darbas.// Mokslinis vadovas doc. dr. Algimantas Matukevičius, Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas.-2016.-p 32.

Darbo tikslas: įvertinti likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcines komplikacijas: jų riziką ir dažnį,

bei gydymo efektyvumą LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje 2010-2015 metais.

Uždaviniai: 1) Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų dažnio, jų atsiradimo laiko,

sukėlėjų nustatymas; 2) Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų rizikos veiksnių

nustatymas ir įvertinimas; 3) Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų gydymo

trukmės ir efektyvumo įvertinimas.

Tyrimo metodika. LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje retrospektyviai išanalizuotos 445 pacientų

ligos istorijos, kuriems nuo 2010m sausio 1d. iki 2015m gruodžio 1d. LSMUL KK buvo atlikta likvoro

takų šuntavimo operacija dėl hidrocefalijos.Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS

19.0 for Windows“ ir MS Excel programas.

Rezultatai. Per 6 metus buvo 35 LTŠS infekcijos, komplikacijų dažnis 7,86proc., Didžiąjai daliai

pacientų 40,0 proc., pirmasis infekcijos epizodas atsirado per pirmą mėnesį po operacijos. Nustatyti

pagrindiniai sukėlėjai: plazmos nekoguliuojantis stafilokokas sukėlė 49 proc., S. Aureus 11,8 proc.,

Acinetobacter spp. 5,9 proc. visų LTŠS infekcijų. 5 likvoro pasėliuose niekas neišaugo. Gram teigiami

patogenai buvo sukėlė 66,7 proc. infekcijų, gram neigiami - 19,6 proc. Pagal lytį pacientai pasiskirstė

sekančiai: 54,3 proc. vyrai ir 45,7 proc. moterys. Pagrindinė indikacija šuntavimo operacijai - įgimta

hidrocefalija buvo 45,7 proc. pacientų. Gretutinis rizikos veiksnys – išorinis drenažas ar rezervuaras,

VPŠ ar LPŠ, kurį turėjo 54,4 proc. pacientų. Pagrindinė komplikacija sergant VPŠ infekcija yra

kvėpavimo takų infekcija, pasireiškė 20,0 proc. pacientų. Vidutinė pacientų gulėjimo trukmė ligoninėje

buvo 61,86 ± 33,67 dienos. Pirmo infekcijos epizodo metu 37,1 proc. pacientų AB gydyti daugiau nei 4

savaites. Per visus šešis metus, nestebėta mirties dėl LTŠS infekcinių komplikacijų. Po pirmojo

infekcijos pasveiko 77,1 proc. pacientų. LTŠS infekcinės komplikacijos kartojosi 22,9 proc. (n=8). Iš

pastarųjų 8 pasveiko 50,0 proc. (n=4), o 50,0 proc. (n=4) infekcija kartojosi trečią kartą. Keturi infekcijos

epizodai buvo vienam pacientui. Tyrimo metu, 4 pacientams, esant LTŠS infekcijai, buvo taikytas tik

gydymas antibiotikais be VPŠ šalinimo, iš jų 75,0 proc. (n=3) pacientų ligoninėje praleido nuo 31 iki 60

lovadienių. Visiems likusiems buvo šalinamas VPŠ ir kartu taikyta AB terapija, iš jų, 25,8 proc.

ligoninėje praleido iki 30d., 25,8 proc. praleido 31 - 60d., 22,6 proc. praleido 61 – 90d.

Išvados. LTŠS infekcinių komplikacijų dažnis 7,87 proc. Pirmas LTŠS infekcijos epizodas atsorado per

mėnesį po pirmos VPŠ operacijos. Antras infekcijos epizodas pasiereiškė per 1 savaitę po paskutinės

operacijos, trečias ir ketvirtas infekcijos epizodai pasireiškė per 1 savaitę. Nustatyti pagrindiniai

sukėlėjai: plazmos nekoguluojantis stafilokokas, S. Aureus ir Acinetobacter spp. Amžius nuo 1 mėnesio

iki 1 metų yra statistiškai reikšmingas veiksnys LTŠS vystytis. Lytis nėra statistiškai reikšmingas rizikos

veiksnys LTŠS infekcinėms komplikacijoms atsirasti. Pagrindiniai rizikos veiksniai: išorinis drenažas

ar rezervuaras, VPŠ ar LPŠ ir buvusi pilvo ar kita chirurgija. Pirmojo infekcijos epizodo metu, 31,4

proc. pacientų stacionare praleido daugiau nei 90 dienų. Visi 35 pacientai, gydęsi LSMUL KK

Neurochirurgijos klinikoje, dėl LTŠS infekcinių komplikacijų pasveiko. Pirmo infekcijos epizodo metu

trečdalis pacientų AB terapija buvo gydyti daugiau nei 4 savaites, antro infekcijos epizodo metu 50,0

proc. AB terapiją 2 savaites. Trečiojo infekcijos epizodo metu AB terapijos naudojimo laikas ir pacientų

skaičius pasiskirstė vienodai: 25,0 proc. paciento gavo AB terapiją 1 savaitę, 25,0 proc. pacientų 2

savaites, 25,0 proc. pacientų naudojo 3 savaites ir 25,0 proc. pacientų gavo AB terapiją 4 savaites.

Ketvirtojo infekcijos epizodo AB terapija buvo 2 savaites. Pacientai kuriems buvo šalintas VPŠ ir

taikyta AB terapija pasveiko greičiau, nei gydyti tik su AB.

Raktažodžiai: šunto infekcija, rizikos veiksniai, ventrikuloperitonis šuntas, VPŠ, šunto infekcijos

sukėlėjai, šunto infekcijos gydymas

4

3. SUMMARY

E. V. Misiūnaitė. Infectious complications of cerebrospinal fluid shunting systems: risk and frequency

and efficeincy of the treatment in LHSU KC Neurosurgery clinic during 2010 – 2015 year. Thesis of

Masters of Medicine. // Thesis supervisor DM Algimantas Matukevičius, Lithuanian university of

Health Science, Academy of Medicine, Faculty of Medice, Kaunas – 2016. –p.32.

Objective: Evaluation of the cerebrospinal fluid infectious complications:risk and frequency and the

effectiveness of the treatment in LHSU KC Neurosurgery clinic during 2010 – 2015 year.

Goals:

1. Frequency, time of occurrence and determination of pathogens of infectious complications of

cerebrospinal fluid shunting systems‘; 2. Risk factors‘ identification and evaluation of infectious

complications of cerebrospinal fluid shunting systems‘; 3. Time and evaluation of the treatment of

infectious complications of cerebrospinal fluid shunting systems‘.

Research methodology. In LHSU KC Neurosurgery clinic the retroperspective analyzis of 445

clinical cases of patients who had cerebrospinal fluid shunting system insertion operation, causes of

hydrocephalus between 2010 January 1 and 2015 December 31. Data was analyzed using ,,SPSS 19.0

for Windows“ and MS Excel.

Results. In period of 6 years 35 infectious complications of cerebrospinal fluid shunting systems‘

(ICCSS) occured. Frecuency of ICCSS was 7,86 proc. The first episode of infection for 40,0 %. of

pacients occured in the first month after surgery. The main pathogens were identified: NCS caused 49

%., S.Auerus 11,8 %., Acinetobacter spp. 5,9 %. of all infections. 5 crops were negative. Gram

positive pathogens caused 66,7 %. and gram negative caused 19,6 %. of all infections. By sex, patiens

separated: 54,3 %. were male and 45,7 %. were female. The main bypass for cerebrospinal fluid

shunting system operation was congenital hydrocephalus. Another main risk factor wad external

drenage or rezervuar, VPS or LPS, that had 54,4 %. pacients. The main complication of ICCSS was

respiratory track infection, it accured to 20 %. of patients. The average duration of patient‘s time spend

in hospital was 61,86 ± 33,67 days. During 6 years, death due to ICCSS infection did‘t accured. 37,1

%. patients in first episode of infection were treatead with AB more than 4 weeks. Second infection

accured to 22,9 %. pacient after first infection episode. Third infection episode accured to 4 pacients

and only one patient had four episodes of infection. During the investigation only 4 patients were

treated with just AB therapy, without VPS extraction, 75 %. of them spend from 31 to 60 days in

hospital. The remaining group of 31 patients had AB therapy and VPS was extracted, 25,8 %. of these

patien s spent up to 30 days, 25,8 spent 31 to 60, 22,6 %. spent 61 to 90, and 22,6 %. of patiens spent

more then 90 days in hospital.

Results. Cerebrospinal fluid shunting systems‘ infectious complications during the work frequency....

The main pathogens were found: NCS, S.Auerus, Acinetobacter spp. Sex is not a statistically

significant risk factor for occuring infectious complications of CSF shunting systems The main bypass

for cerebrospinal fluid shunting system operation was congenital hydrocephalus. Another main risk

factor wad external drenage or rezervuar, VPS or LPS, that had 54,4 pct. pacients. The main

complication of ICCSS was respiratory track infection, it accured to 20 pct. of patients. The average

duration of patient laying in the hospital was the 33.67 day 61.86. During the investigation, 4 patients

(11.4 %.), with infection were treated with just AB therapy, without VPS extraction, 75 %. of them

spend from 31 to 60 days in hospital. For all other (88,6 %., n = 31), shunt system was evacuated and

AB therapy was included.

Keywords: shunt infection, risk factors, ventriculoperitoneal shunt, VPS, shunt system infection,

treatment of shunt infection.

5

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Magistrinio darbo autoriui interesų konfliktų nebuvo.

6

5. BIOETIKOS CENTRO PRITARIMAS TYRIMUI

7

6. SANTRUMPOS

Antibiotikai (AB)

Diena (d)

Dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV)

Hidrocefalija (HC)

Likvoro takus šuntuojančios sistemos (LTŠS)

Mėnuo (mėn)

Metai (m)

Plazmos nekoguliuojantis stafilokokas (PNS)

Procentai (proc)

Savaitė (sav)

Šunto infekcija (ŠI)

Ventrikuloatrialinis šuntas (VAŠ)

Ventrikuloperitoninis šuntas (VPŠ)

8

7. ĮVADAS

Likvoro takus šuntuojančios sistemos (LTŠS) yra dažniausiai ir plačiausiai naudojamas,

auksiniu standartu laikomas, ilgalaikis smegenų vandenės chirurginis gydymo būdas [20, 21]. Šis

neurochirurginis gydymas saugus visų amžiaus grupių pacientams ir naudingas visų priežaščių,

sukėlusių hidrocefaliją, korekcijai [22]. Pagrindinis LTŠS privalumas yra, kad pasitelkus šias sistemas

likvoro perteklius yra nukreipiamas į kitą paciento kūno ertmę, kur gali būti rezorbuotas. Dažniausiai

likvoras, LTŠS pagalba yra nukreipiamas į pilvaplevės ertmę [23, 21]. Šiuo metu kūdikių su hidrocefaliją

mirtingumas yra 2-5 proc. [19,31].

Net taikant pažangiausias šuntavo sistemas, likvoro takus šuntuojančių sistemų komplikacijos

yra dažnos. Vien JAV, taikant LTŠS, per metus atliekama per 30 tūkstančių, smegenų vandenę

koreguojančių operacijų. Tačiau naudojant LTŠS susiduriama su daugeliu komplikacijų, kurios

dažniausiai atsiranda dėl sutrikusio šunto veikimo [11]. Jei šunto veikla sutrinka ir hidrocefaliją (HC)

sukeliantis mechanizmas yra aktyvus, pasikartoja HC simptomai ir yra reikalinga atlikti LTŠS reviziją

arba kitą likvoro drenavimo procedūrą [24]. Šunto veikla sutrinka dėl infekijos, likvoro hiperdrenažo,

likvoro blokavimosi, šunto dalių mechaninio atsijungimo ar plyšimo [6]. Šunto disfunkcija po vienerių

metų pasitaiko 25-35 proc. pacientų, o 70-80 proc. pacientų per visą gyvenimą reikalinga viena ar

daugiau pakartotinių šunto revizinių operacijų [1].

Praktikoje naudojami kelių tipų LTŠS : ventrikuloatrialinis (VAŠ), ventrikulopleuralinis

(VPLŠ), lumboperitoninis (LPŠ) šuntai, jie naudojami - retai. Dažniausiai yra naudojamas

ventrikuloperitoninis šuntas (VPŠ) [20]. VPŠ tapo populiariausias dėl trumpesnio operacijos laiko, bei

mažesnio revizijų dažnio, nei naudojant kitas LTŠS [1]. LTŠS sudaro 4 dalys: 1) Proksimalinis kateteris

(yra įvedamas į smegenų skilvelį); 2) Distalinis kateteris (dažniausiai įvedamas į peritoninę ertmę); 3)

Vožtuvas (kuris gali būti fiksuoto praleidžiamojo slėgio arba reguliuojamo); 4) rezervuaras [25].

Kaikuriais atvejais į vožtuvą gali būti integruotas antisifonas [26]. VPŠ naudojamas dėl potencialiai

mažesnės rimtų komplikacijų rizikos, nei naudojant VAŠ. Taikant VAŠ galima distalinio kateterio galo

migracija į viršutinę tuščiąją veną, pneumotoroksas, endokarditas, širdies ritmo sutrikimai, plaučių

embolijos [20].

Nepaisant VPŠ operacijos pranašumų, neretai išsivysto minėtos LTŠS komplikacijos. LTŠS

infekcija yra viena iš svarbiausių VPŠ implantavimo komplikacijų, nes yra susijusi su didesniu LTŠS

revizijų dažniu, pasikartojančiomis infekcijomis, ventrikulitu, meningitu, enceflitu, bei didesniu

mirštamumo dažniu [16, 27, 6]. Šunto infekcija yra antra pagal dažnumą komplikacija, taikant LTŠS,

kuri pasitaiko nuo 3 proc. ik 12 proc. atliktų operacijų [8]. Lietuvoje, 2015 metais išleistoje

publikacijoje, kurioje retrospektyviai analizuotos 214 VPŠ operacijos, o pakartotinai 46, dėl infekcijos

atliktos 9 (19,57 proc.) pakartotinės operacijos. Taigi infekcija pasireiškė 4,2 proc. pacientų [28].

9

Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcijos gali sukelti ilgalaikes pasekmes susijusias su

padidėjusiu sergamumu, sutirkusiuomis kognityvinėmis funkcijomis ar/ir neurologiniu deficitu, bei

padidėjusiu mirtingimumu [2]. Mirtingumo dažnis įvairių studijų tyrimuose svyruoja nuo 10-13 proc.

pediatrinų pacientų populiacijose. Moksliniuose tyrimuose skiriamas didelis dėmesys ir atliekami tyrima

ieškant infekciją provokuojančių veiksnių ir būdų išvengti atsirandančios LTŠS infekcijos. Tiriami

veiksiai kaip hidrocefalijos etiologija, paciento amžius operacijos metu, gretutinės ligos galinčio turėti

ryšį su atsirandančia LTŠS infeckija. Šiuo retrospektyviniu tyrimu išanalizuoti likvoro takus

šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų rizikos veiksniai ir dažnis, jų gydymo efektyvumas

LSMUL Neurochirurgijos klinikoje, per paskutinius šešis metus.

10

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo objektas:

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos pacientai,

kuriems buvo taikytas chirurginis hidrocefalijos gydymas.

Darbo tikslas:

Nustatyti likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcines komplikacijas: jų riziką ir dažnį, bei gydymo

efektyvumą LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje 2010-2015 metais.

Uždaviniai:

1) Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų dažnio, jų atsiradimo laiko, sukėlėjų

nustatymas;

2) Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų rizikos veiksnių nustatymas ir

įvertinimas;

3) Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų gydymo trukmės ir efektyvumo

įvertinimas.

11

9. LITERATŪROS APŽVALGA

9.1 Likvoro takus šuntuojančių sistemų panaudojimas.

Hidrocefalija tai smegenų skysčio kaupimasis smegenų skilveliuose ir/arba konveksitaliniuose

subarachnoidiniuose plyšiuose bei vagose ir bazalinėse cisternose. Hidrocefalija pasireiškia, kai

atsiranda likvoro gaminimo ir sugėrimo disbalansas. To priežastimi gali būti: likvoro rezorbcijos

sutrikimas, likvoro takų obstrukcija, likvoro hipersekrecija. Veikiant šiems veiksniams plečiasi galvos

smegenų skilveliai, vyksta ventrikulinės sistemos dilatacija ir didėja intrakranijis slėgis, dėl to plonėja

ir tempiasi smegenų parenchima, trikdoma kraujotaka, atrofuojasi ir žūsta neuronai bei glija, seklėja

žievės vingiai. Hidrocefalijos klinikos pradžia gali būti ūmi, atsirasti per kelias valandas ar dienas, bei

chroninė, pasireiškianti per keletą mėnesių ar metų. Hidrocefalija gali būti savarankiška liga arba būti

susijusi su daugelių kitų, neurologinių būklių bei ligų. Hidrocefalija skirstoma susisiekiančiąją ir

obstrukcinę, įgimta ir įgytą. Įgimta smegenų vandenė atsiranda dėl įgimtų likvoro rezorbcijos sutrikimų,

esant įgimtai Silvijaus vandentekio stenozei, Arnold-Chiari, Dandy-Walker sindromams ir dėl įgimtos

arterioveninės smegenų malformacijos. Įgyta hidrocefalija gali būti pohemoraginė, použdegiminė, dėl

naviko, kito darinio ar hematomos sukeliamos likvoro ar veninių takų blokavimosi [1]. Dėl to, likvoro

takus šuntuojančios sistemos yra plačiai naudojamos visiems šiems, hidrocefaliją sukeliantiems

veiksniams koreguoti. LTŠS taip pat naudojamos skysčiui iš arachnoidinių cistų, subduralinio tarpo,

išsiplėtusio centrinio kanalo, nugaros smegenų vamzdinio maišo ar iš kitų galvos ar nugaros smegenyse

esančių darinių užpildytų skysčiu, drenuoti [2].

9.2.Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcijos šaltinis.

Šunto infekcija yra apibūdinama kaip patogeno identifikacija gavus teigiamą likvoro pasėlį,

kartu su padidėjusia likvoro citoze, karščiavimu, neurologiniais, bei šunto veiklos sutrikimo simptomais

[16]. Yra keturi pagrindiniai infekcijos plitimo mechanizmai, kurie paaiškina, infekcijos įšsivystymą po

atliktos likvoro šuntavimo operacijos: 1) peritoninio kateterio retrogradinė kolonizacija nuo jo distalinio

galo; 2) patogeno įskverbimasis per odą ar chirurginę žaizdą; 3) patogeno patekimas krauju; 4) kateterio

kontaminacija atliekant operaciją [1]. Dažniausiai CNS infekciją sukelia odos flora, patekusi per

proksimalinį kateterio galą, negu galimi patogenai iš pilvo ertmės [10]. Laikas, per kurį pasireiškia

LTŠS infekcija, yra susijęs su specifine šunto vamzdelį kolonizuojančią mikroflora. Infekcijas galime

skirstyti pagal laiką į ankstyvas bei vėlyvas, bei pagal infekciją sukėlusį patogeną. Ankstyvos infekcijos,

pasireiškia per kelias savaites nuo šunto operacijos ar revizijos, ir dažniausiai atsiranda dėl

kontaminacijos odos flora [10]. Pagrindiniai LTŠS infekcijų sukėlėjai, yra plazmos nekoguliuojantys

stafilokokai (PNS) ir Staphilococcus Aureus. Šunto sistemos infekciją šie patogenai sukelia 83 proc.

12

visų likvoro takus šuntuojančių sistemų atvejų [14]. Vėlyvos likvoro takus šuntuojančių sistemų

infekcijos, pasireiškia praėjus keletai mėnesių, po LTŠS implantavimo operacijos ar šunto revizijos.

Dažniausiai jas sukelia streptokokai Streptococcus spp., gram neigiami patogenai, kaip Pseudomonas

Aeruginosa. Kiti reti patogenai, susiję su vėlyva infekcija yra Candida albicans, Corynebacterium

jeikeium [10]. LTŠS infekcijų mikroflora priklauso nuo specifinio šalies klimato, ligoninės dydžio,

taikomo antibakterinio gydymo.

9.3. Likvoro takus šuntuojančių sistemų komplikacijų rizika ir dažnis.

2012 metais paskelbtoje Reddy K. ir bendraautorių publikacijoje, pateikti pagrindiniai LTŠS

infekcijos rizikos veiksniai. 1224 šunto revizijos operacijų buvo atlika 1015 tirtų pacientų. Iš 1224 šunto

revizijos operacijų, 162 buvo atliktos dėl infekcijos, kuri išsivystė 107 pacientams. Vienas infekcijos

epizodas pasireiškė 67 pacientams (6,6 proc.), o pakartotinė infekcija 40 pacientų (3,9 proc.). Bendras

infekcijos dažnis buvo 7,2 proc. vienai LTŠS revizijos operacijai ir 10,5 proc. suaugusiam pacientui.

Studijos rezultatai parodė, kad daugiau kaip 50 proc. infekcijų komplikacijų įvyko per pirmuosius šešis

mėnesius po pirmosios VPS [6]. Infekcijos dažnis pediatriniams pacientams buvo 9,5 proc., o

suaugusiems paciento 5,1 proc. LTŠS revizijos metu. Vyriškoji lytis, jaunas amžius pirmosios VPŠ

metu, įgimta HC, obstrukcinė HC - tyrimo metu nustatyti su LTŠS infekcija koreliuojantys rizikos

veiksniai. Pediatriniams pacientai, lyginant su suaugusiais, turėjo trumpesnį išgyvenamumo be šunto

infekcijos periodą (79.9 proc. prieš. 94.4 proc., P < 0.01) [6]. Vaikai labiau linkę į LTŠS infekcijas nei

suaugusieji, matyt, dėl ilgesio hospitalizavimo laiko, didesnio odos užterštumo bakterijomis, bei

nesubrendusios imuninės sistemos [3]. 2009 metais JAV atliktoje studijoje, į kurią buvo įtraukti 7071

pacientai, pateikiama, kad LTŠS infekcijos dažnis priklauso nuo chirurgo veiksmų ir ligoninės dydžio

[54]. Norvegų atliktoje studijoje, buvo nustatyta, kad yra didesnė infekcijos rizika po pirmosios LTSŠ

operacijos, nei po šunto revizijos [9].

9.4. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų simptomų pasireiškimas.

Simptomų pasireiškimas yra variabilus ir priklauso nuo infekcijos mechanizmo, bakterijos

virulentiškumo, LTŠS tipo ir lokalizacijos [1]. Šunto infekcijos įtarimas prasideda nuo paciento ligos

anamnezės nagrinėjimo. Svarbu sužinoti paskutinės atliktos šunto revizinės ar kitokios operacijos laiką,

vertinti skirtingus, tačiau šunto infekcijai yra būdingi ir nespecifiniai simptomai [10]. Klasikiniai

infekcijos simptomai kaip karščiavimas ir skausmas, pasireiškia nevisada. Šunto infekcija dažnai

manifestuoja tais pačiais simptomais, kaip ir šunto obstrukcija. Tai yra pykinimas, vėmimas, bendras

silpnumas ir karščiavimas. 2014m Pakistane atliktoje retrospektyvinėje studijoje, kurioje buvo

13

analizuoti 227 pacientai, šunto infekcijos pradiniai simptomai pasiskirstė: 44.5 proc. skundėsi galvos

skausmu, 30.4 proc. pykinimu ir vėmimu, bendru silnumu - 22.9 proc., 11.0 proc. pacientų karščiavo,

mieguisti jautėsi 40.1 proc. [11]. Tačiau skirtingų studijų duomenimis, šunto infekcija karščiavimu

manifestuoja 14 – 90 proc. pacientų. Bendrai šunto infekcija pradžioje gali pasireikšti kaip proksimalinė,

susijusi su skilvelio kateteriu, arba distalinė, susijusi su į pilvaplevės ertmę įvestu kateteriu. Skausmas

yra dažnesnis simptomas, kai ŠI lokalizacija yra distaliniame šunto gale, pasireiškianti peritonitu ar

pleuritu, priklausomai nuo to, kur įvesti kateteriai, arba yra žaizdos infekcija. Šunto infekcijai

pasireiškiant pilvo ertmėje, galimas pilvo skausmas, pilvaplevės dirginimo reiškiniai [10]. Jei infekcija

prasideda proksimaliniame kateterio gale, simptomai būna ūmūs ir lengvai pastebimi, bet gali sukelti

gyvybei pavojingą būklę. Ventrikulinė sistema ir ventrikulinė šunto dalis yra imunologiškai atskirta nuo

likusio organizmo, todėl bendras organizmo atsakas į infekciją ne visada greitai pasireiškia. Kitaip nei

galima tikėtis, meninginiai simptomai gali būti silpnai išreikšti daugeliu atvejų [1, 19].

9.5. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų diagnostika.

LTŠS infekcijai diagnozuoti yra būtinas didelis neurochirurgo įžvalgumas ir įdirbis, žinant, kad

ŠI galima diferencijuotu su sutrikusia šunto veikla. Be to, kai kurioms pacientų grupėms gali kilti

sunkumų atliekant ir vertinant klinikinį ištyrimą. Pacientai esantys intensyvios priežiūros skyriuose, gali

turėti kontaktą su supančiais patogenais, ypač jei turi tracheostomą, gastrostomą ar yra taikomas DPV.

Pagrindinė ŠI diagnostikos priemonė yra likvoro pasėlis iš LTŠS. Jeigu šuntas yra ventrikuloatrialinis,

diagnostikai reikalingas ir kraujo pasėlis. Leukocitų ir neutrofilų kiekio tyrimas turi ribotas diagnostines

galimybes, nes daugiau nei 25 proc. ŠI metu šie rodikliai būna normos ribose [1]. Kitų tyrėjų domenimis,

bendras kraujo tyrimas yra indikuotinas atlikti įtariant ŠI, nes atsakymas yra greitai gaunamas ir

padidina tikimybę aptiki šunto infekciją iki 73 proc. visų atvejų, Tuo tarpu, nepaisant likvoro pasėlio

diagnostinės vertės, pastarojo atsakymą galima tikėtis gauti greičiausiai per 4 paras [10]. Esant VAŠ,

kraujo pasėlis 90 proc. parodo esamą infekciją, tokio tipo LTŠS infekcijos diagnostikai, kaip alternatyva

gali būti taikomas specifiniu angtigenų prieš S. Epiderminis serologinis testas [11]. Taikant kitus tyrimus

iš karto gaunami tokie duomenys, kaip ląstelių skaičius, jų pobūdis, baltymo kiekis, jie naudojami

preliminariai diagnozei nustatyti [10].

9.6. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų gydymas.

Pagrindiniai tikslai, gydant bet kokią vidinę ar išorinę infekciją, susijusią su LTŠS, yra: 1)

komplikacijų, susijusių su mirtingumu bei sergamumu, mažinimas; 2) būtina šunto priežiūra 3)

infekcijos gydymas [1]. Nustatant LTŠS infekcijos diagnozę, nėra visuotiškai priimto standarto apie

antibiotikų naudojimo trukmę ir nėra auksinio standarto, reglamentuojančio šunto infekcijos gydymą

14

[10]. Ankstyvas kontaminuoto šunto sistemos pašalinimas, bei skubus intraveninės antibiotiko terapijos

taikymas - šiuo metu yra pats veiksmingiausias ir stipriai rekomenduojamas infekcijos kontrolės būdas

[1, 17, 18]. Dėl LTŠS infekcijos dažniausiai yra pašalinamas šuntas, suformuojamas išorinis

ventrikulinis drenažas, kuris apsaugo nuo intrakranijinės hipertenzijos, taip pat yra skiriama intraveninė

antibiotiko terapija 1-2 savaitėms. Šuntas iš naujo implantuojamas sanavus likvorą. Kai kuriais atvejais,

taikant tik intraveninę antibiotikų terapiją, galima išvengti šunto sistemos šalinimo. Kai likvoras yra

sterilus, šuntas įstatomas į naują vietą, o senas šuntas yra pašalinamas [19].

15

10. TYRIMO METODIKA

Šiame darbe buvo siekama nustatyti likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių

komplikacijų riziką ir dažnį, bei gydymo efektyvumą, žinant, kad šiuo metu Lietuvoje nebuvo atliktas

tokio pobūdžio tyrimas ir tokių duomenų nėra. LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje. Retrospektyviai

išanalizuotos 445 pacientų ligos istorijos, kuriems nuo 2010m sausio 1d. iki 2015m gruodžio 31d.

LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje atlikta likvoro takų šuntavimo operacija dėl hidrocefalijos,

pasibaigusi infekcinėmis komplikacijomis. Tiriamą grupę sudarė pacientai iš Vaikų neurochirurgijos,

Galvos smegenų traumų ir Galvos smegenų chirurgijos skyrių. LTŠS infekcinių komplikacijų diagnozė

buvo patvirtinta, bent vienu iš šių kriterijų: 1) teigiamas vienas ar keli likvoro pasėliai; 2) pradiniai bendri

infekcijos požymiai; 3) leukocitozė likvore ir kraujyje.

Pacientai su LTŠS buvo analizuoti pagal : lytį, amžių, hidrocefalijos etiologiją, operacijų kiekį,

infekcijos lokalizacijos pradžią, klinikininį infekcijos pasireiškimą, pradinę simptomatiką, ligos eigą ir

neurologinius požymius. Pacientams atliktų biocheminių ir mikrobiologinių tyrimų duomenys buvo

surinkti iš ligos istorijų: citozė, baltymo kiekis likvore, C-reaktyvinis baltymas, leukocitų kiekis

kraujyje, likvoro pasėlio rezultatai. Rinkti duomenys, susiję su infekcijos pasireiškimo laiku: amžius,

kada atlikta pirma šuntavimo operacija, kada operacija komplikavosi infekcija, laikas, nuo infekcijos

pasireiškimo iki infekcijos pradžios, laikas, nuo paskutinės operacijos iki infekcijos pradžios, amžius,

kada pasireiškė pirma infekcija.

Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 19.0 for Windows“ ir „MS Excel“

programas. Kokybinių duomenų statistiniai ryšiai ir skirtumai įvertinti naudojant T-test kriterijų, chi

kvadratą. Ryšiai ar skirtumai statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

,

16

11. REZULTATAI

LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje nuo 2010m sausio 1d. iki 2015m gruodžio 31d. buvo

atliktos 445 LTŠS operacijos, 35 iš jų komplikavosi infekcija. Infekcinių komplikacijų dažnis 7,87 proc.

35 pacientams per 5 metus buvo 48 infekcijų epizodai, 1,37 infekcijos vienam pacientui. Pirmą

kartą infekcinių komplikacijų po likvoro takų šuntavimo operacijos, turėjo 35 pacientai, antras

infekcijos epizodas pasireiškė 8 pacientams, trys infekcijos epizodai 4 pacientams, keturi infekcijos

epizodai per penkis metus pasireiškė 1 pacientui (1 lentelė).

1 lentelė. Pacientų skaičiaus pasiskirstymas pagal infekcijos epizodą.

Infekcijos epizodas I II III IV

Pacientų skaičius 35 8 4 1

Laikas nuo pirmosios infekcijos iki antrojo infekcijos epizodo buvo: iki 1 savaitės 3 pacientams

(37,50 proc.), iki mėnesio 3 pacientams (37,50 proc.), 3 mėnesių periode - 1 pacientui (12,50 proc.), 6

mėnesių periode - 1 pacientui (12,50 proc.). Nuo antrojo iki trečiojo infekcijos epizodo praėjęs laikas

buvo: per 1 savaitę kartotinai susirgo 1 pacientas (25,00 proc.), per 1 mėnesį - pacientas (25,00 proc.),

per 3 mėnesius- 1 pacientas (25,00 proc.), per 6 mėnesius 1 pacientas (25,00 proc.). 1 pacientui (100

proc.), kuris turėjo 4 infekcijos epizodus, nuo trečios iki ketvirtos infekcijos praėjo 1 savaitė (2 lentelė).

2 lentelė. Infekcijos atsiradimo laikas nuo paskutinės infekcijos.

Infekcijos epizodas

II III IV

Atvejų

skaičius

proc. Atvejų

skaičius

proc. Atvejų

skaičius

proc.

Iki 1 sav. 3 37,50 1 25,00 1 100

Iki 1 mėn. 3 37,50 1 25,00 - -

Iki 3 mėn. 1 12,50 1 25,00 - -

Iki 6 mėn. 1 12,50 1 25,00 - -

> Nei 6 mėn. - - - - - -

Iš viso 8 100 4 100 1 100

Infekcijos atsiradimo laikas po paskutinės LTŠS operacijos pasiskirstė sekančiai: pirmoji

infekcija 10 pacientų (28,57 proc.), prasidėjo iki savaitės nuo paskutinės operacijos, 14 pacientų (40,00

proc.) 1 mėnesio bėgyje, 7 pacientams (20,00 proc.) prasidėjo 3 mėnesių laikotarpyje, 1 pacientui (2,86

proc.) 6 mėnesių periode ir 3 pacientams (8,57 proc.) vėliau nei per 6 mėnesius. Antroji LTŠS infecija

buvo 8 pacientams: 6 (75,00 proc.) ji pasireiškė per pirmąją savaitę, nuo paskutinės operacijos, vienam

17

pacientui (12,50 proc.) - per 1 mėnesį ir 1 pacientui (12,50 proc.)- šešių mėnesių laikotarpije. Trečioji

infekcija 2 pacientams (50,00 proc.) prasidėjo per savaitę, 1 pacientui (25,00 proc.)- per mėnesį ir 1

pacientui (25,00 proc.) per tris mėnesius. Keturias infekcijas turėjo 1 pacientas (100 proc.), jam infekcija

pasireiškė per vieną savaitę po paskutinės operacijos ( 3 lentelė).

3 lentelė. Infekcijos atsiradimo laikas nuo paskutinės operacijos.

Laikas po

paskutinės

operacijos.

Infekcijos epizodas

I II III IV

Atvejų

skaičius

proc. Atvejų

skaičius

proc. Atvejų

skaičius

proc. Atvejų

skaičius

proc.

iki 1 sav 10 28,57 6 75,00 2 50,00 1 100

iki 1 mėn 14 40,00 1 12,50 1 25,00 - -

iki 3 mėn 7 20,00 - - 1 25,00 - -

iki 6 mėn 1 2,86 1 12,50 - - - -

> nei 6 mėn 3 8,57 - - - - - -

Iš viso 35 100 8 100 4 100 1 100

Amžius, kada pasireiškė pirmoji LTŠS infekcinė komplikacija. 57,1 proc. (n=20) kūdikiams iki

1metų, naujagimiams iki 1 mėnesio 2,9 proc. (n=1), pacientams nuo 1 iki 5 metų sudarė 8,6 proc. (n=3),

6 – 10 metų 11,4 proc. (n=4), 10 – 14 metų 11,4 proc. (n=4), 15-18 metų 2,9 proc. (n=1), 18 – 30 metų

amžiaus grupėjė, infekcijos nebuvo 0 proc. (n=0), pacientai 30 metų ir daugiau sudarė 5,7 proc. (n=2).

Jauniausiam pacientui buvo 1 mėn., vyriausiam 56m, amžiaus vidurkis 5,5 ±11 (1 paveikslas).

1 paveikslas. Amžius, kada pasireiškė pirmoji LTŠS infekcija.

2,9%

57,1%

8,6%

11,4%

11,4%

2,9% 0%

5,7%

Naujagimis iki 1 mėnesio

Kūdikis iki 1 metų

1-5m

6 -10m

10 -14m

15-18m

18-30m

30-50 ir >

18

Vertinant pirmojo likvoro pasėlio rezultatą, gauta, kad 51,43 proc. pasėlių (n=18) buvo

teigiami, 8,57 proc. (n=3) buvo aiškūs iš karto, 5,71 proc. (n=2) rezultatas gautas tik iš gausinimo, 22,86

proc. (n=8) pasėliai buvo neigiami, o 11,43 proc. (n=4) atvejo, visi pasėliai buvo neigiami ( 2

paveikslas).

2 paveikslas. Pirmojo pasėlio rezultatas.

Nustatyti pagrindiniai likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcines komplikacijas lemiantys

sukėlėjai. Pirmojo infekcijos epizodo metu, 4 pacientams iš 35, likvoro pasėlyje patogenas neišaugo, tai

sudarė 10 proc. visų atvejų. Plazmos nekoguluojantis stafilokokas (PNS) sukėlė beveik pusę visų

infekcijų 47,5 proc., S. Aureus, sukėlė 12,82 proc. visų infekcijų. 3 pacientams, pirmosios LTŠS

infekcijos metu, livoro pasėlyje išaugo po 2 patogenus (PNS ir Enterococcus, PNS ir Moraxela, PNS ir

Acinetobacter spp.).Vienam pacientui – 3 patogenai: PNS, E.Coli, P.Aeruginosa. 8 (22,85 proc.)

pacientams iš 35, infekcija pasikartojo dar kartą po pirmojo infekcijos epizodo. 6 pacientams pakartotinę

infekciją sukėlė 1 patogenas, 1 pacientui 2 patogenai ir 1 pacientui 3 patogenai. Antros infekcijos metu

pasėlyje išaugo PNS 50,00 proc. atvejų, Acinetobacter spp. 16,67 proc., Enterobacter spp. 16,67 proc.,

Pseudomona aeruginosa 16,67 proc. ir Influaenzae meningitis 16,67 proc. Trys infekcijos epizodai buvo

4 pacientams. 2 (50 proc.) pacientams, trečią kartą turintiems LTŠS infekciją, sukėlėjęs buvo PNS, 25

proc. (n=1) S. Aureus ir 25 proc. (n=1) niekas iš likvoro neišaugo. Vienas pacientas, turėjo 4 LTŠS

infekcines komplikacijas, ketvirtą kartą pasikartojancios infekcijos sukėlėjęs PNS (100 proc.) (3

paveikslas).

18

32

8

5

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Teigiamas Aiškūs iš karto Tik iš gausinimo Neigiamas Visi pasėliai neigiami

19

51 patogenų sukėlė 48 infecijų epizodus, 5 likvoro pasėliuose niekas neaugo. Gram teigiami

patogenai buvo 34 (66,66 proc.) infekcijų sukėlėjai, gram neigiami buvo sukėlę 10 (19,6 proc.)

infekcijas.

3 paveikslas. Infeckijų sukėlėjų pasiskirstymas pagal epizodą.

Patogenai pagal amžiaus grupes pasiskirstė sekančiai: PNS visose amžiaus grupėse figuravo.

LTŠS infekcijas kūdikiams iki 1m sukėle 53,6 proc. infekcijų, 1 – 5m grupėje 50 proc., 6 - 10m - 57,1

proc., 10 – 14m - 50 proc., 30 ir daugiau amžiaus grupėje – 50 proc, kitose amžiaus grupėse PNS

nepasitaikė. S. Aureus kūdikiams iki 1m sukėlė 14,3 proc. infekcijų, 1 – 5m grupėje 16,7 proc., 10 –

14m - 50 proc., kitose amžiaus grupėse S. Aureus nepasitaikė. Acinetobacter spp. kūdikiams iki 1m

sukėlė 7,1 proc. infekcijų, 1 – 5m grupėje 16,7 proc. kitose amžiaus grupėse Acinetobacter spp.

nepasitaikė. Streptoccocus spp. tik 15 – 18m grupėje sukėlė 25 proc. infekcijų. Molaxela spp. tik 15 –

18m grupėje sukėlė 25 proc. infekcijų. Klebsiela spp. tik kūdikiams iki 1m sukėlė 3,6 proc. infekcijų.

Hemolizinis streptokokas B tik 6 - 10m grupėje sukėlė 14,3 proc. Enteroccocus spp. tik kūdikiams iki

1m sukėlė 3,6 proc. infekcijų. Enterobacter spp. tik kūdikiams iki 1m sukėlė 3,6 proc. infekcijų. E.

Coli tik kūdikiams iki 1m sukėlė 3,6 proc. infekcijų. P. Aeruginosa tik kūdikiams iki 1m sukėlė 3,6

proc. infekcijų. N. Meningitis tik 15 – 18m grupėje sukėlė 25 proc. infekcijų. Kiti sukėlėjai tik 15 –

18m grupėje sukėlė 25 proc. infekcijų (4 lentelė).

47,5

50

50

100

12,8

25

10

25

5

16,7

2,5

2,5

2,5

2,5

2,5

2,5

16,7

2,5

2,5

16,7

5

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

I

II

III

IV

Sukėlėjo dažnis %

Infe

kcijo

s ep

izo

das

PNS S. Aureus Niekas neišaugo Acinetobacter spp.

Streptoccocus spp. Molaxela spp. Klebsiela spp. Hemolizinis streptokokas B

Enterococcus Enterobacter spp. E. Coli P. aeruginosa

N. meningitidis Kita

20

4 lentelė. Infekcijos sukėlėjai pagal amžiaus grupes.

Amžiaus grupė

Sukėlėjas

Na

uja

gim

iai

iki

1 m

ėn.

Kū

dik

iai

iki

1 m

1-5

m

6-1

0m

10

-14

m

15

-18

m

18

-30

m

30

ir

>m

Iš v

iso

:

Ab

soli

utu

s sk

ači

us

Pro

c.

Ab

soli

utu

s sk

ači

us

Pro

c.

Ab

soli

utu

s sk

ači

us

Pro

c.

Ab

soli

utu

s sk

ači

us

Pro

c.

Ab

soli

utu

s sk

ači

us

Pro

c.

Ab

soli

utu

s sk

ači

us

Pro

c.

Ab

soli

utu

s sk

ači

us

Pro

c.

PNS - 15 53,6 3 50 4 57,1 1 50 - - - 2 50 25 49

S. Aureus - 4 14,3 1 16,7 - - 1 50 - - - - - 6 11,8

Niekas neišaugo - - - 1 16,7 2 28,6 - - 1 25 - 1 25 5 9,8

Acinetobacter spp. - 2 7,1 1 16,7 - - - - - - - - - 3 5,9

Streptoccocus spp. - - - - - - - - - 1 25 - - - 1 2

Molaxela spp. - - - - - - - - - 1 25 - - - 1 2

Klebsiela spp. - 1 3,6 - - - - - - - - - - - 1 2

Hemolizinis

streptokokas B

- - - - - 1 14,3 - - - - - - - 1 2

Enteroccocus spp. - 1 3,6 - - - - - - - - - - - 1 2

Enterobacter spp. - 1 3,6 - - - - - - - - - 1 25 2 3,9

E. Coli - 1 3,6 - - - - - - - - - - - 1 2

P. Aeruginosa - 1 3,6 - - - - - - - - - - - 1 2

N. Meningitis - - - - - - - - -- 1 25 - - - 1 2

Kita - 2 7,1 - - - - - - - - - - - 2 3,9

Iš viso - 28 100 6 100 7 100 2 100 4 100 - 4 100 51 100

Retrospektyvinio tyrimo metu buvo nustyti 35 LTŠS infekcijų atvejai 2010-2015 metais,

besigydę LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje. Pagal lytį: 19 pacientų (54,3 proc.) buvo vyrai ir 16

(45,7 proc.) moterys (4 paveikslas) p=0,257.

4 paveikslas. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį.

54,3%

45,7% Vyrai

Moterys

21

Pacientai pagal amžių buvo suskirstyti į 8 grupes: Naujagimis iki 1mėn, Kūdikis iki 1metų, nuo

1 iki 5 metų, nuo 6 iki 10 metų, nuo 10 iki 14 metų, nuo 15 iki 18 metų, nuo 18 iki 30 metų, nuo 30 iki

50 ir daugiau. Kūdikiai iki 1 metų 60 proc. (n=21), naujagimiai iki 1 mėnesio 0proc. (n=0), pacientai

nuo 1 iki 5 metų sudarė 8,6proc. (n=3), 6 – 10 metų 14,3proc. (n=5), 10 – 14 metų 5,7proc. (n=2), 15-

18 metų 5,7proc. (n=2), 18 – 30 metų pacientai sudarė 0proc. (n=0), pacientai 30 metų ir daugiau sudarė

5,7 proc. (n=2) (5 paveikslas) p=0,001.

5 paveikslas. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių.

Pirmoji LTŠS operacija atlikta 20 pacientų (57,14 proc.) kai jie buvo nuo 1 mėnesio iki 1 metų

amžiaus, 2 pacientams (5,71 proc.) nuo 1 iki 5 metų, 5 pacientams (14,29 proc.) 6 – 10 gyvenimo metais,

trims (8,57 proc.) 10 – 14 metų pacientams, dviem (5,71 proc.) 15 – 18 metų pacientams 2 (5,71 proc.),

2 pacienams(5,71 proc.) pirmoji operacija atlikta esant 30 ar vyresniems, nebuvo pacientų, kuriems

operacija būtų atlikta esant 18-30 metų (6 paveikslas) p=0,001.

6 paveikslas . Pacientų pasiskirstymas pagal amžių, kada atlikta pirmoji LTŠS operacija

pasibaigusi infekcinėmis komplikacijomis.

0%

60%8,6%

14,3%

5,7%

5,7%0% 5,7%

Naujagimis iki 1 mėn.

Kūdikis iki 1 m.

1-5 m.

6 -10 m.

10 -14 m.

15-18 m.

18-30 m.

30 m. ir daugiau

5,71%

57,14%5,71%

14,29%

8,57%

2,86%0% 5,71%

Naujagimis iki 1 mėnesio

Kūdikis iki 1 metų

1-5m

6 -10m

10 -14m

15-18m

18-30m

30-50 ir >

22

Indikacijos ventrikuloperitoniniam šuntavimui pasiskirstė: įgimta hidrocefalija 45,7 proc. ( n

= 16), po hemoragijos 11,4 proc. ( n = 4 ), po uždegiminio proceso 11,4 proc. ( n = 4 ), dėl navikinio

proceso 8,6 proc. ( n = 3 ), Dandy – Walker malformacija 8,6 proc. ( n = 3 ), esant skilvelių stenozei

2,9 proc. ( n = 1 ), dėl kitų priežasčių 11,4 proc. ( n = 4 ) (7 paveikslas) p=0,022.

7 paveikslas. Indikacija šuntavimui.

Tyrimo metu buvo nustatyta infekcijos pradžios lokalizacija. 60 proc. (n=21) pradinės

infekcijos lokalizacijos sudarė pacientai su ventrikulitu, 11 proc. (n=4) atvejų buvo ventrikulito ir

peritonito klinika, 9 proc. (n=3) tik peritonitas su arba be pseudocistų, 6 proc. (n=2) poodinis

supūliavimas apie šunto vietą, 3 proc. (n=1) operacinio pjūvio supūliavimas ir 11 proc.(n=4) pradžios

lokalizacija buvo kita ( 8 paveikslas).

8 paveikslas. Infekcijos pradžios lokalizacija

Nustatyti pagrindiniai, likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcijas įtakojantys rizikos

veiksniai: išorinį drenažą ar rezervuarą, VPŠ ar LPŠ turėjo 54,4 proc. (n = 19 ) pacientų, meningocelė

8,6%

8,6%

45,7%

11,4%

2,9%

Dandy Walker

Dėl naviko

Įgimta hidrocefalija

kita

Po hemoragijos

Po uždegimo

Skilvelių stenozė

60%9%

11%

6%

3%

11%

Ventrikulitas Peritonitas (su/ be pseudocitų) Ventrikulitas ir peritonitas

Poodinis supūliavimas apie šuntą Operaconio pjūvio supūliavimas Kita

23

ar operacija prieš ar po jos plastikos 22,9 proc. (n=8) pacientai, sepsis 8,6 proc. (n=3), uždegiminės ligos,

žaizdos, pragulos 31,4 proc. (n=11) pacientų, buvusi pilvo ar kita chirurgija 40,0 proc. (n=14) pacientų,

likvorėja 11,4 proc. (n=4) pacientų, kominė ar vegetacinė būklė, tracheostoma, gastrostoma 5,7 proc.

(n=2) pacientai, pakartotinė operacija nesugijus pjūviui 2,9 proc. (n=1), kitą riziką turėjo 14,3 proc.

(n=5) (9 paveikslas).

9 paveikslas. Rizikos veiksniai.

Pradinė simptomatika: galvos skausmu skundėsi 3,75 proc. pacientų (n=3), pykinimu,vėmimu

8,75 proc. pacientų (n=7), vangumu, mieguistumu 13,75 proc. pacientų (n=11), karščiavimu 26,25 proc.

pacientų (n=21), poodiniu paraudimu apie šuntą 5,00 proc. pacientų (n=4), pūliniu pjūvio srityje 1,25

proc. pacientų ( n=1), 13,75 proc. pacientų (n=11), neramumu dirglumu 16,25 proc. pacientų (n=13),

6,25 proc. pacientų (n=5), skundėsi kitais simptomais (10 paveikslas).

10 paveikslas. Pradinė simptomatika.

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

išorinis drenažas ar rezervuaras, VPŠ ar LPŠ

meningocelė ar operacija prieš ar po jos plastikos

sepsis

uždegiminės ligos, žaizdos, pragulos

buvusi pilvo ar kita chirurgija

likvorėja

kominė ar vegetacinė būklė, tracheostoma, gastrostoma

pakartotinė operacija nesugijus pjūviui

kita

7

11

12

21

4

1

3

13

5

0 5 10 15 20 25

Pykinimas, vėmimas

Vangumas, mieguistumas

Pilvo skausmai, pūtimas

Karščiavimas

Poodinis paraudimas apie šuntą

Pūlinys pjūvio srityje

Viduriavimas

Neramumas, dirglumas

Kita

24

Gretutinės ligos, sergant LTŠS infekcinėmis komplikacijomis buvo nustatyti: kvėpavimo takų

infekcija sirgo 8 pacientai (20,0 proc.) , šlapimo takų infekcija 6 pacientai (15,0 proc.), odos pūliniai ir

pragulos stebėtos 3 pacientams (7,5 proc.), sepsis pasireiškė 2 pacientams (5,0 proc.) ir anemija buvo 2

pacientams (5,0 proc.), epilepsija ar jos priepuolis buvo 4 pacientams (10,0 proc.), bei 15 pacientų (37,0

proc.) turėjo kitų gretutinių ligų (11 paveikslas).

11 paveikslas. Gretutinės ligos.

94,3 proc. (n=33) visų LTŠS infekcijų atvejų, buvo pacientai iš LSMUL KK Vaikų

neurochirurgijos skyriaus, o Galvos smegenų traumų skyriuje buvo 5,7proc (n=2). Retrospektyviai

nagrinėjant duomenis, LTŠS infekcijos galvos smegenų chirurgijos skyriuje nefiksuota.

Pacientų gulėjimo trukmė LSMUL KK Neurochirugijos klinikoje, infekcijos gydymo metu

svyravo nuo 11 iki 143 dienų. Vidutinė pacientų gulėjimo trukmė ligoninėje buvo 61,86 ± 33,67 dienos.

Iki 30d. stacionare praleido 8 pacientai (22,9 proc.), 31 – 60 d. praleido 8 pacientai pacientai (22,9

proc.), 61 – 90d. stacionare praleido 8 pacientai (22,9 proc.), daugiau nei 90 d. praleido 11 pacientų

(31,4 proc.) (12 paveikslas ).

12 paveikslas. Pacientų pasisikirstymas pagal lovadienius.

20%

15%

7%

5%5%

10%

38%

Kvėpavimo takų infekcija

Šlapimo takų infekcija

Odos pūliniai ir pragūlos

Sepsis

Anemija

Epilepsija

Kita

23%

31%23%

23%iki 30 d.

31 - 60 d.

61 - 90 d.

>90 d.

25

Po pirmo infekcijos epizodo, kuris buvo 35 pacientams, LTŠS infekcinės komplikacijos

kartojosi 8 (22,9 proc.) pacientams. Trys infekcijos epizodai buvo 4 pacientams (11,42 proc.). 1

pacientas (2,86 proc.), per 2010 -2015 m 4 kartus sirgo LTŠS infekcinėmis komplikacijomis (13

paveikslas ).

13 paveikslas. Infecijų dinamika.

Antibakterinio gydymo laikas buvo suskirstytas į 5 grupes. Pirmo infekcijos epizodo metu 8,6

proc. paciento gavo AB terapiją 1 savaitę, 20,0 proc. pacientų 2 savaites, 28,6 proc. pacientų naudojo 3

savaites, 5,7 proc. pacientų 4 savaites ir 37,1 proc. pacientų daugiau nei 4 savaites. Antro infekcijos

epizodo metu 16,7 proc. paciento gavo AB terapiją 1 savaitę, 50,0 proc. pacientų 2 savaites, 33,3 proc.

pacientų naudojo 3 savaites. Trečiojo infekcijos epizodo metu 25,0 proc. paciento gavo AB terapiją 1

savaitę, 25,0 proc. pacientų 2 savaites, 25,0 proc. pacientų naudojo 3 savaites, ir taip pat 25,0 proc.

pacientų gavo AB terapiją 4 savaites. Ketvirtojo infekcijos epizodo metu buvo 1 pacientas ir jis 2 savaites

naudojo AB terapiją. (14 paveikslas).

14 paveikslas. Antibiotikų terapijos taikymas atskiruose infekcijos epizoduose.

8

4

1

27

4

3

0 5 10 15 20 25 30

po I

po II

po III

Atvejų skaičius

Infe

kcijo

s d

inam

ika

Neiskartojo

Karotojosi

8,7

16,7

25

20

50

25

100

28,7

33,3

25

5,6

25

37,1

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

I

II

III

IV

Antibakterinio gydymo laikas savaitėmis

Infe

kcijo

s ep

izo

dai

1 2 3 4 Dauiau nei 4

26

Pirmos infekcijos gydymo būdai: 4 pacientai (11,4 proc.) buvo gydyti tik antibiotiko terapija, o

VPŠ nešalintas, 9 pacientams (25,7 proc.) buvo atliekamas VPŠ šalinimas, drenažas ir kartu taikyta AB

terapija, 16 pacientams (45,7 proc.) buvo atliekamas VPŠ šalinimas, rezervuaras ir kartu taikyta AB

terapija, bei 6 pacientams (17,1 proc.) taikytas VPŠ šalinimas, rezervuaras, drenažas ir kartu taikyta AB

terapija (15 paveikslas).

15 paveikslas. Pirmos infekcijos gydymo būdas

Gydymo būdas sanavus infekciją: naujas ventrikuloperitoninis šuntas taikytas 91,4 proc.

pacientų (n=32), šuntavimo operacijos neprireikė 8,6 proc. pacientų (n=3). 53,1 proc. ( n = 17) naujų

šuntų buvo su antibakteriniais kateteriais (16 paveikslas).

16 paveikslas. Pirmos infekcijos gydymo būdas sanavus infekciją.

Tyrimo metu, 4 pacientams, esant LTŠS infekcijai, buvo taikytas tik antibiotikoterapinis

gydymas, be VPŠ šalinimo. 3 pacientai (75,0 proc.) ligoninėje praleido nuo 31 iki 60 lovadienių, o 25,0

proc. (n=1) praleido nuo 61 iki 90 dienų. Kitai grupei pacientų (n=31), buvo šalinamas VPŠ ir kartu

11,4

25,7

45,7

17,1

VPŠ nešalintas/ AB

VPŠ šalinimas/drenažas/AB

VPŠ šalinimas/rezervuaras/AB

VPŠ šalinimas/rezervuaras/drenažas/AB

17 15

3Š U N T A V I M O N E P R I R E I K Ė

N A U J A S V P Š

VPŠ su AB kateteriais Paprastas VPŠ

27

taikyta AB terapija. Šioje grupėje pacientų lovadienių skaičius pasiskistė panašiai: 8 (25,8 proc.)

pacientai ligoninėje praleido iki 30d., 8 (25,8 proc.) pacientai praleido 31 - 60d., 7 pacientai (22,6 proc.

) praleido 61 – 90d. ir 7 pacientai (22,6 proc.)ligoninėje praleido daugiau 7d. Dėl mažos tyrimo imties

statistiško patikimumo nėra (8 lentelė).

8 Lentelė . Gydymo efektyvumo vetinimas pagal infekcijos gydymo būdą.

Lovadienių skaičius

(dienomis)

AB gydymas be VPŠ

šalinimo

VPŠ šalinimas su AB

terapija

Viso

Atvejų

skaičius

proc. Atvejų

skaičius

proc. Atvejų

skaičius

proc.

Iki 30 - - 8 25,8 8 22,9

31 – 60 3 75,0 8 25,8 11 31,3

61- 90 1 25,0 7 22,6 8 22,9

> 90 - - 8 25,8 8 22,9

Viso: 4 100,0 31 100,0 35

.

Pirmosios infekcijos metu iš viso buvo 27 Gram teigiami patogenai, 6 Gram neigiami

patogenai, bei 7 likvoro pasėliuose nieko neišaugo, arba išaugo kitas sukėlėjęs. Gram neigiami sukėlėjai

lėmė pagrindinį lovadienių skaičių nuo 31 iki 90 d. (9 lentelė).

9 Lentelė. Gydymo laiko priklausomybė nuo sukėlėjo tipo.

Lovadienių skaičius

(dienomis)

Sukėlėjo tipas

Gram

teigiamas

proc.

Gram

neigiamas

proc.

Nebuvo

augimo/ kita

proc.

Viso

Iki 30 7 25,9 1 16,7 2 28,6 10

31 – 60 7 25,9 2 33,3 2 28,6 11

61- 90 7 25,9 2 33,3 1 14,2 10

> 90 6 22,3 1 16,7 2 28,6 9

Viso: 27 100 6 100 7 100 40

28

2. REZULTATŲ APTARIMAS

12. 1. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų dažnio, jų atsiradimo laiko,

sukėlėjų nustatymas.

Dažnis. Nustatytas LSMUL KK Neurochirurgijos klinikos VPŠ infekcinių komplikacijų dažnis

7,87 proc. : iš viso atliktos 445 VPŠ operacijos, 35 komplikavosi infekcija. 2015m, dr. Xing Wu ir kolegų

atliktoje penkių metų retrospekyvinėje studijoje rasta, kad iš 384 VPŠ operacijų, 28 operacijos komplikavosi

infekcija. Bendras infekcijų dažnis 7.3 proc. [29]. Lyginant LSMUL atlikto darbo ir kitos studijos duomenis,

matoma, kad infekcijų dažnis yra panašus

Atsiradimo laikas. Pagal išanalizuotus duomenis, didžiąjai daliai pacientų 40,00 proc. (n=14),

pirmasis infekcijos epizodas atsirado per pirmą mėnesį po operacijos, 28,57 proc. (n=10) pasireiškė 1

savaitės po operecijos periode. Antrasis infekcijos epizodas 75,00 proc. pacientų (n=6) pasireiškė per

1 savaitę po operacijos. Trečias infekcijos epizodas 50,00 proc. (n=2) pasireiškė taip pat per 1 savaitę

po LTŠS operacijos. Ketvirtas epizodas 100,00 proc. (n=1) pacientų, per vieną savaitę, po operacijos.

2015m Xing Wu ir kolegų atliktoje studijoje rasta, kad daugiau nei du trečdaliai ( 85 proc.) visų VPŠ

infekcijų atsirado per pirmąsias 30 dienų po pirmosios operacijos ar šunto revizijos operacijos [29].

W.S.Paiva ir kitų atliktoje studijoje nurodoma,kad 90 proc. infekcijų yra diagnuozuojama per 6 mėnesius

po VPŠ operacijos [32]. Darbo duomenys buvo panašūs su kitos studijos duomenimis, didžiąjai daliai

pacientų infekcija pasireiškė per pirmąjį mėnesį po operacijos.

Sukėlėjai. Likvoro pasėliuose išaugo daugiau nei 13 skirtingų patogenų. Nustatyti

pagrindiniai infekcijų sukėlėjai: plazmos nekoguliuojantis stafilokokas, S. Aureus, Acinetobacter spp.

PNS iš viso sukėlė 49 proc. visų infekcijų atvejų. Pirmo epizodo metu PNS sudarė 47,5 proc., antro -

50,0 proc., trečio - 50,0 proc., atvejų, ketvirto infekcijos epizodo 100,0 proc. atvejų. PNS likvoro

pasėliuose išaugo 25 kartus. 2006m, dr. Suzan S. studijoje, S. epidermidis sudarė 15 proc. visų LTŠS

infekcijų patogenų [7]. Nustatyta, kad S. Aureus sudarė 11,8 proc. visų infekcijų sukėlėjų. Pirmo

infekcijos epizodo metu S.Aureaus figuravo 12,8 proc. infekcijų, trečio epizodo metu pastarasis sukėlė

25,0 proc. Pamukkale universitete atliktoje retrospektyvinėje studijoje rasta, kad S. Aureus sudarė 30

proc. visų infekcijų sukėlėjų [7]. Acinetobacter spp. buvo rasta 5,9 proc. visų LTŠS infekcijų pasėliuose

ir lėmė 5,0 proc. pirmo epizodo infekcijų ir 16,7 proc. antro epizodo infekcijų. 2006m, dr. Suzan S.

studijoje Acinetobacter spp. sudarė 20 proc. infekcijų. [7]. 5 likvoro pasėliuose niekas neaugo. Gram

teigiami patogenai buvo 34 (66,7 proc.) infekcijų sukėlėjai, gram neigiami sukėlė 10 (19,6 proc.)

infekcijų. Iš viso, 85,5 proc. visų infekcijų atvejų, likvoro pasėliuose išaugo po vieną patogeną, o 14,5

proc. keli patogenai. 2 patogenai išaugo 14,28 proc. pacientų (n=5), trys patogenai 5,71 proc. (n=2)

pacientų. 2006m P. Sarguna atliktos studijos metu, atliktas pediatrinių pacientų VPŠ infekcinių

29

komplikacijų retrospektyvinė analizė, joje 79 proc. infekcijų sukėlė vienas patogenas, o 21 proc. mišri

mikrflora [31]. Šio darbo ir kitų studijų duomenys apie patogenus yra panašūs.

12. 2. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų rizikos veiksnių nustatymas ir

įvertinimas.

Rizika ir lytis. Pacientai pasiskirstė pagal lytį sekančiai: 54,3 proc. (n=19) buvo vyrai ir 45,7

proc. (n=16) moterys. Ryšys su LTŠS infekcinėmis komplikacijomis nėra statistiškai reikšmingas

(p=0,257). Toks rezultatas galimas dėl mažo atvejų skaičiaus. Floridoje atliktoje studijoje, LTŠS

infekcija sergantieji pagal lytį pasiskirtė: 49 proc. moterys ir 51 proc. vyrai (p=0,53) [30].

Rizika ir amžius. Tyrime rasta, kad kūdikiai iki 1 metų sudarė 60 proc. visų pacientų. Amžius

statistiškai reikšmingas veiksnys LTŠS atsirasti (p=0,001).Vaikai nuo 1 iki 6 mėn. amžiaus yra linkę į

įvairios kilmės infekcijas, dėl nepilnai susiformavusios imuninės sistemos [15]. Atlikto tyrimo ir kitos

studijos duomenys yra panašūs.

Rizika ir hidrocefalijos etiologija. Pagrindinė indikacija šuntavimo operacijai buvo įgimta

hidrocefalija 45,7 proc. (n = 16), 11,4 proc. (n = 4) uždegiminis procesas, 11,4 proc. (n = 4) hemoragija

ir 11,4 proc. (n = 4) kitas procesas navikinis procesas 8,6 proc. (n = 3), Dandy – Walker malformacija

8,6 proc. (n = 3), skilvelių stenozė 2,9 proc. (n = 1). Hidrocefalija statistiškai reikišmingas veiksnys

LTŠS infecijai atsirasi p=0,022. 2005m Dr. S. Sacar atliktoje studijoje rasta, kad pagrindinės indikacijos

šuntavimui buvo: įgimta hidrocefalija 32 proc.,buvęs uždegiminis procesas 23 proc., hemoragija 9 proc.

ir trauma 9 proc. [7]. Atlikto darbo ir pateiktos studijos hidrocefalijos etiologijų santykis panašus.

Kiti rizikos veiksniai. Pagrindinį rizikos veiksnį – išorinį drenažą ar rezervuarą, VPŠ ar LPŠ

anamnezėje turėjo 54,4 proc. (n = 19) pacientų, pilvo ar kita chirurginė operacija buvo 40,0 proc. (n=14)

pacientų, uždegiminės ligos, žaizdos, pragulos pasitaikė 31,4 proc. (n=11) pacientų, meningocelė

(operuota ar neoperuota) buvo 22,9 proc. (n=8) pacientų, likvorėja 11,4 proc. (n=4) pacientų, kominė ar

vegetacinė būklė, tracheostoma, gastrostoma buvo 5,7 proc. (n=2) pacientai, pakartotinė operacija, dar

nesugijus pjūviui 2,9 proc. (n=1), kitą riziką turėjo 14,3 proc. (n=5), sepsį 8,6 proc. (n=3). Joshuo M

Becker ir kitų atliktoje studijoje stebėti rizikos veiksniai: 34 proc. pacientų buvo atlikta įvairi chirurginė

intervencija, tracheostomą turėjo 1 proc. pacientų ir 16 proc. pacientų turėjo gastrostomą [30].

Galimos komplikacijos po LTŠS infekcijų. Sergant LTŠS infekcinėmis komplikacijomis

nustatytos pagrindinės gretutinės ligos: 37,0 proc. pacientų (n=15), skundėsi įvairiomis kitomis

gretutinėmis ligomis, 20,0 proc. (n=8) - kvėpavimo takų infekcija, 15,0 proc. pacientų (n=6) - šlapimo

takų infekcija, epilepsija ar jos priepuolis - 10 proc. pacientų (n=4) (10,0 proc.), odos pūliniai ir pragulos

stebėtos 7,5 proc. pacientų (n=3), sepsis 5,0 proc. pacientų (n=2) ir anemija 5,0 proc. pacientų (n=2).

Fudan universitete 2015m atliktoje studijoje gretutinės ligos pasiskirstė sekančiai: kvėpavimo takų

infekcija pasireiškė 39 proc. pacientų (n=11), šlapimo takų infekcija 14 proc. pacientų (n=4),

intraabdominalinė infekcija 18 proc. pacientų (n=5) [29].

30

12. 3. Likvoro takus šuntuojančių sistemų infekcinių komplikacijų gydymo trukmės ir efektyvumo

įvertinimas.

Gydymo trukmės vertinimas pagal lovadienių skaičių. Pirmojo infekcijos epizodo metu,

didžioji dalis 11 pacientų (31,4 proc.) stacionare praleido daugiau nei 90 dienų. Infekcijos gydymo

laikas svyravo nuo 11 iki 143 dienų. Vidutinė pacientų gulėjimo trukmė ligoninėje buvo 61,86 ± 33,67

dienos. Kitos studijos duomenimis, vidutinis suaugusių pacientų lovadienių skaičius, esant LTŠS

infekcijai, buvo 13.6 ± 1.1 dienos [11]. Rezultatai ženkliai skiriasi, dėl studijų apimties ir trukmės. Šioje

studijoje didžioji dalis buvo pediatriniai pacientai, todėl lovadienių skaičius yra didesnis.

Gydymo trukmės vertinimas pagal antibiotiko terapijos taikymą. Pirmo infekcijos epizodo

metu 37,1 proc. pacientų AB gydyti daugiau nei 4 savaites AB, 28,6 proc. pacientų gydyti 3 savaites.

Antro infekcijos epizodo metu 50,0 proc. pacientų gavo AB terapiją 2 savaites ir 33,3 proc. pacientų

gydyti 3 savaites. Trečiojo infekcijos epizodo metu 25,0 proc. pacientų gydyti AB terapiją 1 savaitę,

25,0 proc. pacientų - 2 savaites, 25,0 proc. pacientų - 3 savaites, 25,0 proc. pacientų - 4 savaites.

Ketvirtojo infekcijos epizodo metu vienintelis pacientas AB terapiją gydytas 2 savaites. 2007 m Arnell

K ir kitų atliktoje studijoje, vidutinė AB gydymo trukmė buvo 10 dienų (svyravo tarp 4–45 d.) [14].

Efektyvumo vertinimas, pagal infekcijos išeitis. Per visus šešis metus, nestebėta mirties dėl

LTŠS infekcinių komplikacijų. Po pirmojo infekcijos epizodo, kuris buvo nustatytas 35 pacientams,

pasveiko 77,1 proc.(n=27), LTŠS infekcinės komplikacijos kartojosi 22,9 proc. (n=8) pacientams. Iš

pastarųjų 8 antrąkart infekcija turinčių pacientų, pasveiko 50,0 proc. (n=4) ir 50,0 proc. (n=4) infekcija

kartojosi trečią kartą. Keturi infekcijos epizodai buvo vienam pacientui.

Pirmo infekcijos epizodo gydymo efektyvumo vertinimas pagal infekcijos gydymo būdą.

Tyrimo metu, 4 pacientams, esant LTŠS infekcijai, buvo taikytas tik gydymas antibiotikais be VPŠ

šalinimo. 75,0 proc. (n=3) pacientų ligoninėje praleido nuo 31 iki 60 lovadienių, o 25,0 proc. (n=1)

praleido nuo 61 iki 90 dienų. Visiems likusiems buvo šalinamas VPŠ ir kartu taikyta AB terapija. Šioje

grupėje pacientų lovadienių skaičius pasiskirstė daug maž vienodai: 25,8 proc. pacientų (n=8) ligoninėje

praleido iki 30d.,25,8 proc. pacientų (n=8) ligoninėje praleido 31 - 60d., 22,6 proc. (n=7) praleido 61 –

90d. Ir 25,8 proc. pacientų (n=7) ligoninėje praleido daugiau 7d. Kuo ilgesnis paciento lovadienių

skaičius, tuo didesnės gydymo išlaidos. 2011m S. L. Parker, atliktoje studijoje nurodoma, kad viena

LTŠS infekcija ligoninei kainuoja nuo 17 300$ iki 48 454$ [33].

Gydymo efektyvumo vertinimas pagal sukėlėjo tipą.

Pirmą infekcijos epizodą lėmė 27 gram teigiami ir 6 gram neigiami patogenai, 7 likvoro pasėliuose

nieko neišaugo, arba išaugo kitas sukėlėjęs. Didžioji grupė pacientų, pas kuriuos vienas iš infekcijos

sukėlėjų buvo gram neigiamas, lovadienių skaičius svyravo nuo 31 iki 90 d.

31

13. IŠVADOS

1. LTŠS infekcinių komplikacijų dažnis 7,87 proc.

2. Pirmas LTŠS infekcijos epizodas atsirado per mėnesį po pirmos VPŠ operacijos. Antras infekcijos

epizodas pasireiškė per 1 savaitę po paskutinės operacijos, trečias ir ketvirtas infekcijos epizodai

pasireiškė per 1 savaitę.

3. Nustatyti pagrindiniai sukėlėjai: plazmos nekoguluojantis stafilokokas, S. Aureus ir Acinetobacter

spp.

4. Amžius nuo 1 mėnesio iki 1 metų yra statistiškai reikšmingas veiksnys LTŠS vystytis (p=0,001).

5. Lytis nėra statistiškai reikšmingas rizikos veiksnys LTŠS infekcinėms komplikacijoms atsirasti.

6. Pagrindiniai rizikos veiksniai: išorinis drenažas ar rezervuaras, VPŠ ar LPŠ ir buvusi pilvo ar kita

chirurgija.

7. Pirmojo infekcijos epizodo metu, 31,4 proc. pacientų stacionare praleido daugiau nei 90 dienų.

8. Visi 35 pacientai, gydęsi LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje, dėl LTŠS infekcinių komplikacijų

pasveiko.

9. Pirmo infekcijos epizodo metu trečdalis pacientų AB terapija buvo gydyti daugiau nei 4 savaites,

antro infekcijos epizodo metu 50,0 proc. AB terapiją 2 savaites. Trečiojo infekcijos epizodo metu AB

terapijos naudojimo laikas ir pacientų skaičius pasiskirstė vienodai: 25,0 proc. paciento gavo AB terapiją

1 savaitę, 25,0 proc. pacientų 2 savaites, 25,0 proc. pacientų naudojo 3 savaites ir 25,0 proc. pacientų

gavo AB terapiją 4 savaites. Ketvirtojo infekcijos epizodo AB terapija buvo 2

10. Pacientai kuriems buvo šalintas VPŠ ir taikyta AB terapija pasveiko greičiau, nei gydyti tik su AB.

32

14. LITERATŪRA

1. R. Gutiérrez-González. G. R. Boto, Á. Pérez-Zamarrón. Cerebrospinal fluid diversion devices and infection. A

comprehensive review. Eur J Clin Microbiol Infect Dis (2012) 31:889–897.

2. Ann-Chirstine Duhaime. Evaluation and management of shut infections in children with hydrocephalus. Clin Pediatr. 2006;

45:706-713.

3. Barton SE, Campbell JW, Piatt JH Jr. Quality measures for the management of hydrocephalus: concepts, simulations, and

preliminary field-testing. Journal of neurosurgery Pediatrics. 2013; 11(no. 4):392–397. [pubmed: 23373623]

4. Diana L. Wells, John M Allen. Ventriculoperitoneal Shunt Infections in Adult Patients. AACN Advanced Critical Care.

Volume 24, Number 1, 2013 pp.6–12.

5. Hydrocephalus Association. Fact Sheet: Cerebrospinal Fluid Shunt Systems for the Management of Hydrocephalus.

www.hydroassoc.org. 2016.

6. Reddy K, Bollam P, Caldito G. Ventriculoperitoneal shunt surgery and the risk of shunt infections in patients with

hydrocephalus: long-term single institution experience. World Neurosurg 2012. 78: 155-163.

7. Suzan S, Huseyin T, Semra T. A retrospective study of central nervous system shunt infections diagnosed in a university

hospital during a 4-year period. BMC Infectious Diseases 2006, 6:43.

8. Judith M. Wong, John E. Ziew, Allen L. Patterns in neurosurgical adverse events: cerebrospinal fluid shunt surgery.

Neurosurg Focus 33 (5):E13, 2012.

9. P. Enger, F. Svendsen, K. Wester. CSF shunt infections in children: experiences from a population-based study. Acta

Neurochir (2003) 145: 243–248 .

10. Martin U. Schuhmann, Kimberly R. Ostrowski, Emily J. Draper. The value of C-reactive protein in the management of

shunt infections. J Neurosurg (Pediatrics 3) 103:223–230, 2005.

11. Farid Khan, Abdul Rehman, Muhammad S. Shamim. Factors affecting ventriculoperitoneal shunt survival in adult

patients. Surg Neurol Int. 2015; 6: 25. \12. Moisés Heleno Vieira Braga, Gervásio Teles C. de Carvalho, Rafael Augusto

Castro Santiago Brandão ir kiti. Early shunt complications in 46 children with hydrocephalus. Arq Neuropsiquiatr 2009

;67(2-A):273-277.

13. Lenfestey Rw, Smith Pb, Moody Ma et al (2007) Predictive value of cerebrospinal fluid parameters in neonates with

intraventricular drainage devices. J Neurosurg 107 (3 Suppl):209–212.

14. Arnell K, Enblad P, Wester T et al (2007) Treatment of cerebrospinal fluid shunt infections in children using systemic

and intraventricular antibiotic therapy in combination with externalization of the ventricular catheter: efficacy in 34

consecutively treated infections. J Neurosurg 107(3 Suppl):213–219.

15. Bayston R, Rodgers J (1994) Role of serological tests in the diagnosis of immune complex disease in infection of

ventriculoatrial shunts for hydrocephalus. Eur J Clin Microbiol Infect Dis 13:417–420.

16. Yenis Gutierrez-Murgas and Jessica N. Snowden. Ventricular shunt infections: Immunopathogenesis and clinical

management. J Neuroimmunol. 2014 November 15; 276(0): 1–8. Doi:10.1016/j.jneuroim.2014.08.006.

17. John R. W. Kestle, M.D., Hugh J. L. Garton. Management of shunt infections: a multicenter pilot study. J Neurosurg (3

Suppl Pediatrics) 105:177–181, 2006.

18. Kai Arnell, Per Enblad, Tomas Wester. Treatment of cerebrospinal fluid shunt infections in children using systemic and

intraventricular antibiotic therapy in combination with externalization of the ventricular catheter: efficacy in 34 consecutively

treated infections. J Neurosurg (3 Suppl Pediatrics) 107:213–219, 2007.

19. Frank E. Johnson, Katherine S. Virgo. The Bionic Human. 2006.

20. C.C. Cartwright, D.C. Wallace, Nursing Care of the Pediatric Neurosurgery Patient. Hydrocephalus. p.37-84. 2008

33

21. Rui Zhao, Wei Shi, Jianzhong Yu, Xiaofeng Gao ir kt. Complete Intestinal Obstruction and Necrosis as a Complication

of a Ventriculoperitoneal Shunt in Children. Medicine. Volume 94, Number 34, August 2015.

22. P. Mattei, Fundamentals of Pediatric Surgery. Ventricular Shunts for Hydrocephalus. Chapter 113.

23. Soheila Raysi Dehcordi, Claudio De Tommasi, Alessandro Ricci ir kt. Laparoscopy-assisted ventriculoperitoneal shunt

surgery: personal experience and review of the literature. Neurosurg Rev (2011) 34:363–371.

24.http://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/contents/infections-of-central-nervous-system-shunts-and-

other-devices?source=search_result&search=vp+shunt+infection&selectedTitle=1~35

25. Dominic Thompson. Hydrocephlaus and Shunts. Neurosurgery. 2005.

26. Lennox K. Archibald, Ronald G. Quisling. Central Nervous System Infections 2.

27. Braxton, ErnestE, Jr; Ehrlich, GD.; Hall-Stoodley, L. ir kiti. Role of biofilms in neurosurgical device-related infections.

Neurosurgical review. 2005; 28(no. 4):249–255.

28. Gytis Šustickas, Justė Rimšienė. Hidrocefalijos revizinių operacijų priežastys. LIETUVOS CHIRURGIJA 2015, 14 (4),

p. 262–269.

29. Xing Wu, Qin Liu, Xiaofei Jiang ir kiti. Prevention options for ventriculoperitoneal shunt infections: a retrospective

analysis during a five-year period. Int J Clin Exp Med 2015;8(10):19775-19780.

30. Joshua M. Beckman, Ernest K. Amankwah, Lisa L. Tetreault ir kiti.Reduction in CSF shunt infection over a 10-year

period associated with the application of concentrated topical antibiotic powder directly to surgical wounds prior to closure.

J Neurosurg Pediatr 16:648–661, 2015.

31. P. Sarguna, V. Lakshmi Ventriculoperitoneal shunt infections indian journal of medical microbiology, (2006) 24 (1):52-

4.

32. Wellingson Silva Paiva, Matheus Schmidt Soares, Robson Luis Oliveira Amorim ir kiti. Management of the

ventriculoperitoneal shut infections. Rev Panam Infectol 2010;12(3):43-47.

33. Scott L. Parker, S. Harrison Farber, Owoicho Adogwa. Comparison of Hospital Cost and Resource Use Associated With

Antibiotic-Impregnated Versus Standard Shunt Catheters. Clinical Neurosurgery Volume 58, 2011. Capther 16.