KultasKulto rys Kulto hierarchijaLiturgikaLMTA Choro dirigavimo katedrosBanyios choro vadovo specializacijos studentams

Kultaskltas [lot. cultus garbinimas]:

1. rel. veiksmai (maldos, auk aukojimas, ukeikimai, giesms), kuriais siekiama antgamtini jg, dievybs palankumo;

2. perdtas ko nors garbinimas, idealizavimas (asmenybs kultas, daikt kultas, groio kultas).

KultasKultas, kaip garbinimo sinonimas, vartojamas apibdinti religijos apeigoms, susijusioms su garbinamu objektu.Tai pagrindinis kiekvienos religijos elementas, priklausantis jos esmei.Tai mogaus atsakymas Dievo tikrov, o kartu ir mogaus asmens kilniausia saviraika, nes jo prigimiai priklauso ir religija (tikjimas).

Katalik kulto rysVidinis ir iorinisIkilmingas ir paprastasVieasis ir privatus

Vidinis ir iorinis kultasVidinis kultas garbinimas, nusiteikimas, stebjimas, dkojimas, atsipraymas, praymas. Tai kulto siela.Iorinis kultas maldos, vents, aukos, religiniai enklai (egnojimasis, laiminimas ir pan.), religins apeigos (v. Miios, sakramentai, procesijos, adoracijos.Pagrindas vidinis kultas, taiau iorinis kultas reikalingas mogui, kaip Dievo vaikui tiesianiam rankas bendr tikinij eim.

Ikilmingas ir paprastas kultasKrikioni liturgija i pat pradi buvo ikilmingas kultas, kur skubta papuoti vairiomis apeigomis, maldomis, ventais indais ir rbais, todl jai buvo skirta ir sava kalba. Ikilms, vents, minjimai, eilin diena.Banyios liturginiuose metuose vents yra susietos arba su savaits, arba su mnesio dienomis, todl susidaro du tarpusavyje persipyn veni ciklai: liturgini laik ciklas ir veni ciklas.Liturgins dienos gali bti sekmadieniai, eilins savaits dienos, vigilijos (veni ivakars), oktavos (dideli veni minjimas per atuonias dienas) bei vents. Visos ios dienos dar skirstomos keturias ikilmingumo klases, taip pat yra kai kuri veni minjimai.

Vieasis ir privatus kultasVieasis arba liturginis kultas tai toks, kuris patvirtintas Banyios (Apatal Sosto) ir yra liturginse knygose (Miios, sakramentai ir t. t.).Privatus arba neliturginis kultas dar vadinamas maldingumo praktikomis. ios neliturgins pamaldumo praktikos gali bti ir vieos (roanius, kryiaus keliai, devyndieniai).

Vieasis kultasVieasis kultas vykdomas Banyios vardu, jos teisint asmen ir pagal Banyios nuostatus.Liturgijai vadovauja Banyios valdia Apatal Sostas.Vyskupas vadovauja savo vyskupijos ribose pagal Liturgins konstitucijos normas ir dvasi bei Apatal Sosto dekretus.

KultasKiti venti veiksmai atliekami banyioje ir kitur, esant kunigui ar j pavaduojaniam, vadinami pamaldomis.

KultasPilnutinio kulto apraikos pasireikia ir tuo, kad traukiama visa mogikoji kultra: muzika, giedojimas, poezija ir odio kultra, architektra, dail ir plastika.Jei kultas praktikai neveikia mogaus gyvenimo, jis tampa tik paproiu, tautosakos dalimi.

Kultas ir apeigosNesvarbu, kokios bt apeigos, - tobulos ar netobulos, senas ar atnaujintos, - visada jose veikia Kristaus Banyia, tikintieji: visada jos yra enklai, visada jos pareigoja ir ventina ventina laik, daiktus ir mones.

Kulto hierarchijaLatrija [gr. latreia tarnyba] Dievui rodoma pagarba, Dievo garbinimas, Dievo kultas. Dievo praoma pasigailti ms.Hiperdulija - (hiper + gr. duleia tarnyba), katalikybs teorijoje ir praktikoje Kristaus motinos Marijos kultas.Dulija arba ventj kultas (garbinimas). ventj praome melstis u mus.

Kankini kultasBanyia nuo pai ankstyviausi laik skiria skirtingus garbinimo laipsnius. Esama garbinimo, kuris teikiamas vien Dievui. Tai vadinamasis latria garbinimas. ventiesiems teikiamas kito laipsnio garbinimas, arba gerbimas, dulia. Mergel Marija tarp ventj garbinama aukiausiu hyperdulia bdu. Relikvijoms teikiama pagarba vardijama kaip santykinis dulia gerbimas. Taigi nei ventj relikvijos, nei patys ventieji nra gerbiami vien dl j pai, bet nukreipiant vis pagarb Diev. Relikvijos gerbinamos tik dl j santykio su ventuoju; tuo tarpu ventasis gerbiamas dl jo vienybs su Kristumi, kuris vienintelis paventina mog. Taip venta pagarba, teikiama ventiesiems ir j relikvijoms, neklaidioja, bet tarsi pakopomis (relikvijos ventasis Kristus Tvas) kryptingai teka Diev. Tai pabr jau ankstyvieji krikionys. Antai v. Jeronimas teigia: mes negarbiname relikvij, bijodami, kad nesilenktume prie krin, taiau gerbiame kankini relikvijas, kad geriau garbintume T, kurio kankiniai jie yra, Krist.

Lietuvos ventieji globjaiventasis Kazimieras ventasis Jurgis ventasis Brunonas Bonifacas i Kverfurto ventasis Mikalojus ventasis Jonas Kriktytojas ventasis Juozapas veniausioji Nekaltai Pradtoji Mergel Marija ventasis Justinas ventasis Antanas Paduvietis

Meninis filmas:http://www.youtube.com/watch?v=VZkTXFE-SsI

Dkoju u dmes!Doc. Rolandas AidukasLietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius, 2012 m.