,

i

I

I

I

I

!

i

I

I

v' .

~,19f2..

F. Dostojevskio kurybos vertimai

F. Dostojevskio kuryba pradeta versti ilietuviu kalba, praejus septyniasdešimt šeše-riems metams po pirmosios rašytojo publika-cijos knygoje "Peterburgo rinkinys" (1846).F. . Dostojevskio . amžininku (L. Tolstojaus,I. Turgenevo, M. Saltykovo-Scedrino) ir jau-nesniu už ji rašytoju (V. Garšino, A. Cecho-vo) kuriniu vertimai buvo paskelbti dauganksciau.

Pirmasis F. Dostojevskio vertejas (teisinin-kas ir istorikas) A. Janulaitis 1922 m. paren-gia ir atskira knygele išleidžia F. Dostojevskioromano "Broliai Karamazovai" ištrauka "Vy-riausias inkvizitorius" 33. Visas romanas bur-žuazineje Lietuvoje nebuvo išverstas.

Po septyneriu metu pradetas leisti romano"Nusikaltimas ir bausme" vertimas (vert. bur- t

33 Sios Iterptines noveles leidimas atskira knygele.{yra budingas lr kitu šaliu versti nei literaturai, pvz., Suo';-mijoje ji išleista dar 1917 m.- Zr. kn.: Kapxy 3. r. Aoc-TOE!BClQIii JI «PRHCKIUl J\HTepaT}'Pa.- neTpo3aBOACK, 1976. .-j

64

i

jJ}

t

žuazinis rašytojas J. Balciunas-Svaistas). Ziu-rint iš šiu dienu, vertimas nera tikslus, jameapstu sulietuvintu vardu, archaines leksikos,neatidžiai perteiktu F. Dostojevskio stiliaussubti1ybiu. Tarybiniais metais, naujai leidžiantšio romano vertima (1947), reikejo ji daugredaguoti.

Žymesnis lietuviu verstines literaturos ivy-kis buvo romano "Idiotas" vertimas (1939).Tais paciais metais pasirode ir K. Augulio iš-verstas romanas "Lošejas".

Pirmasis "Idioto" vertejas P. povilaitis(1900-1957) buvo, A. Žirgulio žodžiais, "vie-nas pirmuju verteju profesionalu, vertes žy-miuju rašytoju prozos knygas, jau prieš karajis keltas pavyzdžiu k.itiems" 34.Ji, kaip .gabes-ni verteja, kadaise buvo pastebejes J. JablOllls-kis. P. poviIaicio vertimu kraitis labai didelis:tai rusu klasikos pavyzdžiai (F. Dostojevskis,L. Tolstojus, A. Gercenas, M. Gorkis, M. So-lochovas), prancuzu, italu, švedu literaturuatstovai (V. Hugo, A. Moravija, A. Miunte) irkt. Be to, P. povilaitis buvo aktyvus ir reik-Ius verstiniu knygu recenzentas. Pavyzdžiui,jis aptare spaudoje pirma tarybini "Nusikalti-mo ir bausmes" leidima - redaktoriaus ir fak-tiškai antrojo knygos vertejo D. Urbo darba,pažymedamas vaizdinga lietuviškojo teksto

34Zlrgu1ys A. Didelis inašas i v.erstine literatura.-Kn.: Meninio vertimo problemos. V., 1980, p. 461.

:;. B. Masloniene65

kalba, gerai perteikta originalo nuotaika 35.At-rodo, "Idiotas" buvo pirmasis P. Povilaiciovertimas iš rusu kalbos. Jis gražiai išsiskiriatarp anuometiniu, ne itin gausiu F. Dostojevs-kio ir apskritai rusu prozos vertimu pagarbaoriginalo semantikai bei stilistikai, vertimokultura. Velesni "Idioto" leidimai (1961, 1911)yra šiek tiek redaguotas ankstesnis P. Povi-laicio vertimas.

Pirmasis lietuviškasis "Baltuju naktu"-ankstyvosios F. Dostojevskio apysakos - ver-timas (1938, verte V. Linge) šiandien atrodogana patenkinamas darbas. Tarybiniais metaisprie kurinio vertimo daugiausia dirbo 1. Zu-rauskas (1949, 1962 metu leidimai), dar iš-vertes romanus "Pažemintieji it nuskriaustie-ji" (1951; kiti leidimai - 1968 ir 1919 m.) ir,,Jaunuolis" (pradžioje kartu su A. Lagunavi-cium-1950, paskui vienas -1965). A. Suba-ciute, recenzuodama "Pažemintuosius ir nu-skriaustuosius" (Pergale, 1951, Nr 8), pabre-že, kad vertimas geras, tiktai "vietomis. pasi-gendame ryškesniu spalvu perteikti <... >originale ryškiau individualizuotu heroju (pvz.,Maslobojevo) kalbai". 1. Zurauskas sakes, jogsu F. Dostojevskio kuryba nesiskirias "pusegyvenimo", kad versti ji reikia atidžiai, nesku-bant. "Jeigu per diena išverciu puslapi, tai

35Povllaltls P. "Nusikaltimas ir bausme",- Literaturair menas, 1941,spalio 21.

jau man didele švente. Ne nuovargis kaltas,o lab:rl sunku" 36. Kitaip apie F. Dostojevskiokurybos išverciamuma mane M. Miškinis, pir-masis romano ".Broliai Karamazovai" verte-jas i lietuviu kalba - romanas pasirode Lie-tuvoje 1960 metais (II leidimas - 1916). "Vers-ti Dostojevski <...> daug lengviau negu Go-goli,- raše M. Miškinis (jis - pirmasis N. Go-golio "Mirusiu sielu" vertejas Lietuvoje-B. M.).- Tokios patetingos vietos kaip "Le-genda" arba iš dalies prokuroro ir gynejo kal-bos teisme yra nelyginant muša ritmingai at-slenkanciu bangu, kurios skaitytoja (ir verte-ja) nešte neša ant savo keteru". Pasak ver-tejo, "Broliuose Karamazovuose" yra vietu,kur autorius "kalba užuolankomis, grižta prienutrukusios minties, pasikartoja", todel "ten-ka <.. .>taisyti ir dailinti originalo stiliu" irvertimas "dažnai tampa atpasakojimu" 37. Ne-žymiu "taisymu" ar.ba originalo teksto aiškini-mu iš tiesu esama. Pavyzdžiui: orig. «tITO SIM-IUDK,TaK Y}KHHKOMyB Aopore: He AaTb, AaBB,AeCKan, x eAyh>38ir lietuviškai - "Jei vežika.s,tai jau niekam nenori duoti kelio, sumindžio-siu, girdi, visus sukite i sali, aš važiuoju I (iš-

36Jur!e B. Dostojevskio vertejas.- Literatura ir me-nas, 1974, spalio 26.

37MI!klnls M. Kai kurios patyrimo detales.- litera-tura ir menas, 1969,rugpjucio 16. .

38 AocroescKUi! iP. M. nOABoe co6paHHe CO'lHHemmB 30-m TOMaX.-J\., 1976, T. 14, c. 371.

67

skirta aiškinanti F. Dostojevskio teksta fraze-B. M.J; orig. «C BaMHrOBopHT6AaropoA-

m.m tIeAOBeK <.. .>, tIeAOBeK, HaAeAaBIIIHH6e3AHy nOAA.OCTeH,HO BcerAa 6LIBIIIHHH OCTa-BaB:UnmCH 6AarOpOAHeHmHM c~eCTBoM, KaK~eCTBo, BHyrpH, B fAy6HHe, Hy oAHHMCAO-BOM,SI He yMeIO BLlpa3HTl>CR.. .» 41.Sujaudinta,karšt1igiška Dmitrijaus Karamazovo kalba tardy-tojo akivaizdoje lietuviškai perduota truputipaprasciau: "Su jumis kalba taurus žmogus<.. .>, žmogus, pridares aibe niekšybiu, betniekuomet neprarades taurumo, kaip žmogus,širdyje, savo sielos gilumoje, na, vienu žodžiu,aš nemoku pasakyti... II (išskirti neatitikimai- B. M.) 39. Be abejones, tai nedideli semanti-niai . minusai, taciau originalo stilistikos. aiš-kinamasis perteikimas vis delto šiek tiek ja su-prastino:

"Kas gerai pažista "Broliu Karamazovu"originala, negales nepastebeti, kad ju vertejasi lietuviu kalba kaip reikiant neperteike Smer-diakovo kalbos",- raše M. Miškinis, pažyme-damas, kad šis personažas kalba beveik kaipIvanas Karamazovas ir "jo galvosena vertimenetenka savo spalvingumo". M. Miškinis, bu-damas kritiškas savo darbui, dave rakta jovertimu tyrinetojams. . .

Smerdiakovo vaidmuo romane, regis, yratrejopas. Jis - dvasios liokajus, menko inte-

. 89 AOC2'OeBcKui! 0. M. nOABoe co6paBBe C01JHBeBHHB 30-m TOMaX,C. 416.

68

#

r

lekto žmogus, nesugebantis kurti ideju, betsugebantis jas pasisavinti - yra intelektualiojoIvano antipodas. Jis yra tarytum Ivano nihi-1izmo primityvus ikunijimas praktikoje, šiuoatžvilgiu, jis - Ivano antrininkas; ir, trecia,Smerdiakovas - tikrasis tevo žudikas - darlabiau itempia ir islaptina juridines paslaptiessiu1us. Originale Smerdiakovo kalba manierin-ga, pretenzinga - tai pabrežia priebalsio s pri-dejimas prie veiksmažodžiu, daiktavardžiu arkitu kalbos daliu (noauBalOT-e, nOAO}KeHUe-e,TaK-e; HeT-e. Tokias vietas adekvaciai išverstii lietuviu kalba neimanoma, todel supanašejaSmerdiakovo ir Ivano kalbesena. Yra ir kitustilistiniu niuansu, kurie lietuviškame teksteSmerdiakovo kalba tarytum sunormina, nuva-10 individualesnius ypatumus, pavyzdžiui,Smerdiakovas sako Ivanui:

06a COBCeM 6.11aJKe.lU>le-c, AOIIIhH go caMoro Ma.lloro

pe6szaecTBa-c <.. .>. .SI DpO Bamero poguTe.llSl JI DPOBamero 6paTqa-c .AMuTpBJI cI>E!AOPOBH'la. BOT OHU BCTaByTTenep&, cI>eAop IlaBAOBH'I, JI aaTJByT ceJiqac DpJlCTaBa'1'l>KO MIle K~yJO MHByry <...>. A KO.llb ArpacI1eBaMeKcaBAPOBHa Be DpBAeT (nOTOMy 'lTO ORe, lIO:IKaAyH,COBCeM JI Be BaMepem.l BOBce mm:orAA npui!TU-C), TO aa-

KJUIYTCS.IBa MeBJI <.. .>. C APyroH CTOpoH&I, TaKaSI CTa-T&JI-C, KaK TOA&KOceiiqac ,CMepltBeTCJI, AA JI paH&me TOro,

6paTeI{ Bam c 0pY'Jl:lreM B pyxax JlBHTCJIlIO coceACTBY.. .40

Abudu visiškai apkvai!o tiesiog, galima sakyti, pik-cia~ mažu vaiku <.. .>. Aš kalbu apie jusu letu!l ir

40AocToeBcKuii 0. M. nO:Mtoe c06paHHe C01JHBemmB 30-m TOMax,C.246.

69

jusu brolJukq, Dmitriju Fiodoroviciu. Stai Jis, FiodorasPavlovicius, tuoj pabus ir tuojau kal. minute kamantinesmane <.. .>. 0 Jeigu Agrafena Aleksandrovna neateis(nes JI galbut niekuomet ne neketina ateltl), tai vel ry-toj iš ryto užsipuls mane <.. .>. Iš kitos puses, dar to-kios .tokeles išeina, kad kai tik dabar sutems, 0 kartaisir anksciau, tai jusu broliukas su ginklu rankoje ir ateinapas kaimyna..." (išskirti neatitikmenys - B. M.J41.

Smerdiakovo kalbos manieringumo, išorinespagarbos kalbamam asmeniui, išreikštos dau-giskaitiniu ivardžiu onu vietoje on, ana-logišku veiksmažodžiu BCTanYT,. 0 kartuprasciokiškumo žodelio KOAb arba gramati-nes formos ne npuugeT nepavyko perteikti.lietuviškai. Ypac tai matyti tose teksto vieto-se, kur. Smerdiakovas užuolankom užsimena,kas gali atsitikti su Fiodoro Karamazovu irpaciu Smerdiakovu, Ivanui išvažiavus i Cer-mašnia:

ECAH 6L1 SI N1'Ke 3T}' CIWYIO IIJYTKY II Mor-c, TOeCTh 'n'otiLl IIpllT.BOpHThCSl-C, II TaK KaK ee cAeJ\.aTh COB-ceM BeTpyAilO OJIL1TBoMY "IeJ\.oBeKY, '00 JI TYT SI B IIOJ\.BOMIIpaBe MoeM STO cpeACTBO ynOTpe6HTh AJ\.Sl CIJacemm ;)K113-

BH .MOeH .OT CMepTHj 1160 KOrAa JI n 60esHH J\.Ernty, TOXOTJI tiw ArpalIJeaa MeKCaBAP<>BRa IIpHJIIJ\.a K. BXReM}'POp,RTel\.IO, Be MOryT OBR TOrAa C 60J\LBoro "IeAOBeKaCIIpOCHTIo.. .42

Jei aš ir iš tikruju galeciau tai padaryti, tai yra ap-simesti, nes prityrusiam žmogui tai padaryti visai ne-

41Dosto/evskls F. Broliai Karamazowi, t. 1, p. 448-449.

42 AOC2'OeBCKua C1>.M. nOJ\.Boe c06paBHe cO"IHRemmB 30-m TOMax, C. 246.

'10

..

I,

sunku, tai ir tada aš turiu pilna teise panaudoti šita prie-mone savo gyvybei nuo mirties išgelbeti, nes kai ašbusiU ligonis ir gulesiu, tai tegu ir ateitu pas jo tetušiAgrafena Aleksandrovna, jis negaietu tada reikalauti išsergancio žmogaus.. .43

Pastebimas ne vien leksinis kai kuriu vertimožodžiu neadekvatumas, bet ir sintakses bei in-tonacijos keitimas: originale vyrauja inversinefrazes sandara, lemianti intonacija, vertime-iprastas žodžiu sudeliojimas. Analogišku pa-vyzdžiu daug. Zinoma, jie menikina gero ver-timo privalumus ir vercia abejoti vertejo .isi-tikinimu, kad "versti Dostojevski <...> dauglengviau negu GogoIi". N. Gogolis buvo my-limiausias M. Miškinio autorius, jo raštus jisverte nuolat, žavejosi N. Gogolio plastI}{.a,ta-pybiškais vaizdais (cia N. Gogolis nepalygina-mas su "grafiškuoju" Dostojevskiu), todeldesninga, kad F. Dostojevski, kitokios meninesmanieros atstova, laike "lengvesniu" . .. PatsaiM. Miškinis, pripažindamas, kad veikeju kalba(analizuojam1J atveju - Ivano ir Smerdiakovo)neteko "spalvingumo", mane, jog "labiau pri-arteti prie originalo galima buvo tik turintdaugiau laiko" 44. Tai kita, subjektyvioji, klau-simo puse. M. Miškiniui nepriekaištingai pa-vyko atkurti visus aprašymus (pvz., portreta).

43Dostojevskis T. Broliai Karamazovai, t. 1. p. 450.44MI§klnls F. Kai kurios patyrimo detales.- litera-

tura ir menas, 1969, rugpjucio 16.

71

Prie' "Broliu Karamazovu" vertimo sustotatodel, kad šis kurinys yra F. Dostojevskio ku-rybos finalas, ankstesniu motyvu sinteze. Ciaryškus subrendusio rašytojo meistriškumas,atida žodžiui, jo niuansams bei skambesiui.Matyt, neatsitiktinai buržuazineje Lietuvojeniekas nesieme versti viso romano (buvo iš-versii ir paskelbti keli fragmentai) - kurinioapimtis,. jo stilistine vienybe bei Ivairove rei-kalauja gilaus. rašytojo pažinimo (M. Miškinisne vien buvo rusu kalbos mokovas, bet ir ke-liu straipsniu apie F. DostojevskI autorius),nuodugnaus ro~ano studijavimo. Antrajamevertimo leidime (1976) tekstas buvo tobulin-tas. Gal cia deretu prisiminti nuomone, jogvertimas "negali raidiškai pakartoti meno reiš-kinio, kuris tuo juk ir patrauklus, kad yra ne-pakartojamas, individualus, susijes su auto-riaus asmenybe..." 45. Negali pakartoti vientodel, kad vertimas rašomas kita kalba. Tai,regis, svarbiausia nepakartojamumo priežas-tis.

Tarybiniais metais F. Dostojevskio kurybadar verte patyres vertejas D. Urbas. Jis išver-te romana "Lošejas" (1963) ir "Užrašus iš Mi-rusiuju namu" (1964), kuriame raiškiai pavaiz-duotas carines Rusijos katorgininku gyveni-mas, iškelta asmenybes ir liaudies suartejimo

problema, pagaliau formuluojama sudetingažmogaus koncepcija, asmens valios ir saviva-les, la~sves ir nelaisves susipynimas. D. Urbovertimas labai artimas originalui, gana tikslus.

Tarybu Lietuvoje atliktas svarbus ir stam-bus darbas - F. Dostojevskio kuriniu (ne vienromanu, pvz., yra išverstos svarbiausios apy-sakos) serijos leidimas, dalyvaujant geriau-siems ir labiausiai patyrusiems vertejams.

. 45JudelevJcius D. Meno ir mokslo sankryžoje.- U-teratura ir menas, 1969, kovo 29.

12