nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti atkuriama, perduodama ar įkeliama į...

MOKSLOenciklopedija

© 2015 Usborne Publishing Ltd. Pirmą kartą išleista 2000 metais anglų kalba Jungtinėje Karalystėje pavadinimu

The Usborne Science Encyclopedia. Išleista susitarus su Usborne Publishing Limited, Londonas, Jungtinė Karalystė

Visos teisės saugomos. Nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti atkuriama, perduodama ar įkeliama į informacijos paieškos sistemas jokia forma ir jokiais būdais – nei grafinėmis, nei elektroninėmis ar

mechaninėmis priemonėmis. Ji negali būti kopijuojama ar įrašoma be raštiško leidėjo sutikimo.© Vertimas į lietuvių kalbą, Šarūnas Šavėla, Rasa Graužinienė, Valdas Kalvis, Tomas Einoris, 2018

© Leidykla „Nieko rimto“, 2018

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Versta iš:Kirsteen Robson, Phillip Clarke, Laura Howell, Alastair Smith, Corinne Henderson THE USBORNE SCIENCE ENCYCLOPEDIA Usborne Publishing Ltd., England, 2015

ISBN 978-609-441-530-2

Usborne Publishing neprisiima atsakomybės ir įsipareigojimų dėl kitų nei savo pačių interneto svetainių turinio, susidūrimo su žalinga, įžeidžiančia ar neteisinga informacija, kurią skaitytojas gali aptikti internete. Usborne Publishing neprisiima

atsakomybės už žalą ar nuostolius, patirtus dėl susidūrimo su kompiuteriniais virusais siunčiantis failus iš rekomenduojamų internetinių svetainių.

Parsisiųsti prieinami Usborne paveikslėliai yra saugomi Usborn Publishing Ltd. autorių ir gretutinių teisių ir negali būti platinami nei spausdintu, nei elektroniniu

pavidalu jokiais komerciniais ar pelno tikslais.Visas šioje knygoje aprašytas internetines svetaines galima pasiekti apsilankius

http://www.usborne.com/quicklinks ir įvedus reikšminį žodį „science“.

MOKSLOenciklopedija

Dizainą kūrė Ruth Russell, Karen Tomlins, Chloe Rafferty, Candice Whatmore, Jane Rigby, Verinder Bhachu, Joanne Kirkby

Vyr. dizainerė Ruth Russell Konsultavo Dr. Margaret Rostron, Dr. John Rostron, Dr. Tom Petersen,

Elaine Wilson, Dr. Roger Trend, Stuart Atkinson, Mark BeardVyr. redaktorė Judy Tatchell

Redaktorė asistentė Valerie Modd Tyrėja Jacqueline Clark

Iš anglų kalbos vertė Šarūnas Šavėla, Rasa Graužinienė, Valdas Kalvis, Tomas Einoris

Vilnius 2018

KIRSTEEN ROBSON, PHILLIP CLARKE, LAURA HOWELL, ALASTAIR SMITH, CORINNE HENDERSON

4

Cover design: Tom LalondeConsultants: Dr Margaret Rostron, Dr John Rostron, Dr Tom Petersen,

Elaine Wilson, Dr Roger Trend, Stuart Atkinson, Mark BeardInternet researcher: Jacqueline Clark

Editorial assistant: Valerie ModdSenior designer: Ruth Russell Managing editor: Judy Tatchell

Šioje knygoje susidursite su QR kodais – tokiais, kaip pavaizduota apačioje. Tai nuorodos, jos jus nukels tiesiai į internetines svetaines su vaizdo įrašais ar kitokiu multimedijos turiniu. Peržiūrėti visa tai galėsite išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu.

INTERNETINĖS NUORODOS

USBORNE QUICKLINKSUsborne Quicklinks internetinėje svetainėje rasite nuorodų, o ant jų paspaudę galėsite aplankyti daugiau nei 1 000 rekomenduojamų svetainių, taip pat parsisiųsti šios knygos paveikslėlių. Visus pažymėtus paveikslėlius galima parsisiųsti namų ar mokyklos reikmėms, tačiau ne komerciniam naudojimui.Quicklinks nuorodas pasieksite apsilankę svetainėje http://www.usborne.com/quicklinks ir paieškos laukelyje suvedę reikšminį žodį „science“.

SEKANT QR NUORODOMISQR nuorodoms atverti reikalingas išmanusis telefonas arba planšetinis kompiuteris, taip pat programėlė „QR reader“ – ją galima parsisiųsti iš programėlių parduotuvės. Tiesiog nukreipk prietaiso kamerą į QR kodą ir sek „QR reader“ instrukcijas – nuskaitęs kodą pakliūsi į reikiamą interneto svetainę. Daugumoje jų esama vaizdo įrašų ir multimedijos, todėl rekomenduojame naudotis belaidžiu ryšiu (WiFi).

Nesijaudinkite, jei neturite išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio – visas rekomenduojamas internetines svetaines galima peržiūrėti asmeniniame kompiuteryje, apsilankius Usborne Quicklinks internetinėje svetainėje.

NUORODOS Į IŠORINES SVETAINESUsborne internetinės nuorodos rūpestingai atrinktos Usborne redaktorių, kad knygoms suteiktų daugiau informatyvumo. Usborne Publishing neprisiima atsakomybės ir įsipareigojimų dėl išorinių internetinių svetainių turinio ar prieinamumo. Rekomenduojamas svetaines reguliariai peržiūrime, nuorodas atnaujiname, todėl geriausias atrinktas svetaines visada rasi apsilankęs Usborne Quicklinks.

KĄ GALI NUVEIKTIŠtai keletas dalykų, ką galima nuveikti rekomenduojamose internetinėse svetainėse:•Internete susikurk traukinuką, daugiau sužinok apie jį veikiančias jėgas.•Marsaeigiu pažink Marso paviršių.•Atrask neįprastus jūros gelmių gyvūnus.•Žiūrėdamas vaizdo įrašus ir atlikdamas užduotis tyrinėk šiltnamio efektą ir klimato kaitą.•Peržiūrėk vaizdo įrašą apie mažiausios dalelės – bozono – atradimą CERN Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve.

INTERNETINIS SAUGUMASNaudodamasis internetu įsitikink, kad laikaisi trijų pagrindinių taisyklių:•Prieš naudodamasis internetu visada gauk suaugusiojo leidimą.•Niekada neišduok asmeninės informacijos, tokios kaip vardas, pavardė, adresas, mokyklos pavadinimas ar telefono numeris.•Jei internetinėje svetainėje prašoma įvesti vardą ar el. paštą, prieš tai pasitark su suaugusiuoju.

PAGALBA IR PATARIMAIDaugiau naudojimosi internetu ir QR kodų nuskaitymo patarimų rasite apsilankę Usborne Quicklinks internetinėje svetainėje, pasirinkę skiltį „Help and advice“.

Kad išnaudotum knygos galimybes, visai nebūtina turėti išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Visas rekomenduojamas nuorodas galima pasiekti Usborne Quicklinks internetinėje svetainėje. Tiesiog apsilankykite http://www.usborne.com/quicklinks ir suveskite reikšminį žodį „science“.

Internetinės nuorodos•Nuskaitykite kodą ir apsilankykite lėktuvo pilotų kabinoje, apžiūrėkite valdymo įtaisus.•Daugiau nuorodų, leisiančių panagrinėti veikiančias jėgas, sužinoti, kaip valdomi ir skraidinami lėktuvai, rasite apsilankę http://www.usborne.com/quicklinks

5

INTERNETINĖS NUORODOSMEDŽIAGOS

Atominė sandara Molekulės Kietoji, skystoji ir dujinė būsenos Skirtingos būsenos Skysčių elgsena Dujų elgsena Elementai Elementai žemėje Periodinė elementų lentelė Metalai Metalų grupės Lydiniai Geležis ir plienas Pagrindiniai metalai ir lydiniai Korozija Metalų atradimas Metalų perdirbimas Vandenilis Halogenai Anglis Siera Fosforas

MIŠINIAI IR JUNGINIAI

Mišiniai Mišinių atskyrimas Oras Junginiai Jungtys Vanduo Cheminės reakcijos Oksidacijos ir redukcijos reakcijos Elektrolizė Rūgštys ir bazės Druskos

Kristalai Organinė chemija Alkanai ir alkenai Nafta100 Polimerai ir plastikas102 Plastiko panaudojimas

ENERGIJA, JėGOS IR JUDėJIMAS

106 Energija110 Šiluma112 Šilumos perdavimas114 Radioaktyvumas116 Branduolinė energija118 Jėgos 122 Dinamika124 Trintis126 Judėjimas130 Gravitacija132 Slėgis134 Paprastieji mechanizmai137 Darbas ir galia138 Kūnų plūduriavimas140 Laivai ir valtys142 Skrydis144 Orlaivių konstrukcija146 Varikliai150 Automobiliai ir motociklai

ŽEMė IR KOSMOSAS

154 Visata156 Galaktikos158 Žvaigždės162 Saulė164 Vidinės planetos166 Žemė ir Mėnulis

TURINyS10141618202224262830323436384042444648505455

5860626668727680828488

90929698

6

168 Išorinės planetos172 Kosminės nuolaužos174 Kosmoso tyrinėjimas178 Ankstyvoji žemė180 Žemės sandara184 Atmosfera186 Gyvybė žemėje188 Jūros ir vandenynai190 Upės192 Orai194 Klimatas 196 Pasaulio gyventojai198 Žemės ištekliai

ŠVIESA, GARSAS IR ELEKTRA

202 Bangos204 Bangų pakitimai206 Garsas208 Muzikos instrumentai210 Garso atkūrimas212 Elektromagnetinės bangos214 Šviesa ir šešėlis216 Spalva218 Šviesos savybės220 Lęšiai ir veidrodžiai222 Optiniai prietaisai224 Fotoaparatai226 Televizija ir radijas228 Elektra232 Magnetizmas236 Elektronika238 Skaitmeninė elektronika240 Kompiuteriai244 Telekomunikacijos246 Internetas

AUGALAI IR GRYBAI

250 Augalinės ląstelės252 Kamienai ir šaknys254 Augalinis audinys256 Senesnių augalų vidus258 Lapai260 Lapų struktūra262 Skysčių judėjimas264 Augalų maistas268 Augalų jautrumas270 Žydintys augalai274 Sėklos ir vaisiai278 Nauji augalai iš senų280 Vandeniniai augalai281 Dumbliai282 Bežiedžiai augalai284 Grybai286 Kova už būvį288 Augalų gyvenimo būdai290 Augalai ir žmonės292 Gamtos ciklai294 Augalų klasifikacija

GYVūNIJOS PASAULIS

298 Gyvūnų ląstelės300 Kūno sandara302 Kūno dangalai304 Judėjimas vandenyje306 Skraidymas ir sklandymas308 Judėjimas sausumoje310 Valgymas312 Dantys ir virškinimo sistema314 Kvėpavimas316 Pastovi būsena

7

318 Bendravimas320 Gyvūno jutimo organai324 Naujos gyvybės kūrimas328 Gyvenimo ciklas330 Ekologija332 Mityba ir energija334 Pusiausvyra gamtoje336 Gamtosauga338 Evoliucija340 Klasifikacija

ŽMOGAUS KūNAS

346 Skeletas348 Raumenys350 Kraujotakos sistema352 Dantys354 Virškinimas356 Maistas ir dieta358 Kvėpavimo sistema360 Gyvenimo energija362 Balansavimas364 Nervų sistema366 Smegenys 368 Oda, nagai ir plaukai370 Akys372 Ausys374 Nosis ir liežuvis376 Dauginimasis378 Augimas ir pokyčiai380 Genetika382 Genų technologija386 Kova su ligomis388 Medicina

MOKSLINIAI FAKTAI IR SĄRAŠAI

394 Internetinis tyrimas396 Kartojimo klausimai404 Matavimo vienetai406 Matuojame gamtą408 Geometrinės figūros409 Dėsniai ir simboliai410 Faktai apie Žemę ir kosmosą412 Mokslininkai ir išradėjai 416 Svarbiausios mokslo datos418 Moksliniai terminai nuo A iki Z434 Rodyklė445 Įsitikinkite patys – atsakymai

MEDŽIAGOS

10

ATOMINė SANDARA

Atomo branduolys iš protonų ir neutronų.

Atomai yra mažytės dalelės, iš kurių sudaryta viskas. Atomo dydį sunku įsivaizduoti. Vieną šalia kito sudėjus šimtą milijonų atomų, eilės ilgis būtų vos 1 cm. O popieriaus lapas, pavyzdžiui, šios knygos, ko gero, yra milijono atomų storio.

Atomo viduryje yra branduolys. Jį sudaro protonai (pavaizduoti rožine spalva) ir neutronai (pavaizduoti violetine spalva).

Didžiąją atomo dalį sudaro tuščia erdvė tarp dalelių.

Mokslininkai mano, kad protonus sudaro dar mažesnės subatominės dalelės, vadinamos kvarkais.

Trečiosios rūšies subatominės dalelės – elektronai – skrieja aplink branduolį. Elektronai aplink branduolį pasiskirstę netolygiai ir sudaro vadinamuosius sluoksnius. Kiekviename sluoksnyje gali būti tik tam tikras elektronų skaičius. Pasiekus šį skaičių, pradedamas formuoti naujas sluoksnis.

Protonas

Neutronas

Šioje diagramoje spalvoti rutuliukai simbolizuoja atomo dalis ir jų ryšius.

Atomus sudaro dar mažesnės dalelės, vadinamos subatominėmis. Kiekvieno atomo viduryje yra branduolys. Branduolį sudaro subatominės dalelės protonai ir neutronai.

SUBATOMINėS DALELėS

Elektronų sluoksnis

Neutronas

Elektronas

Protonas

11

Elektronas: neigiamas elektros krūvis.

Protonas: teigiamas elektros krūvis.

Neutronas: jokioelektros krūvio.

Elektronus traukia branduolyje esantys protonai. Elektronai skrieja aplink branduolį sudarydami kelis sluoksnius.

Debesyje elektronai bet kuriuo metu gali būti bet kurioje vietoje.Kartais jie net išlekia iš debesies.

Jis turi keturis protonus.

Šis atomas yra elektriškai neutralus.

Keturis elektronus.

Ir tris neutronus, kurie neturi krūvio.

Elektronas

Elektronų debesies modelisŽalia spalva pavaizduoti elektronai skrieja pirmame šio atomo sluoksnyje, mėlyna – antrame.

Atomą sudarančios subatominės dalelės traukia viena kitą dėl skirtingų elektros krūvių.

Protonai turi teigiamą krūvį, elektronai – neigiamą. Neutronai yra neutralūs – neturi elektros krūvio.

ELEKTROS KRūVIAI

Nors atomai neretai atvaizduojami kuriant tokias diagramas, kokią matote šiame puslapyje, dabar mokslininkai mano, kad elektronai susitelkę savotiškuose debesyse aplink branduolį, kaip parodyta toliau esančiame elektronų debesies modelyje.

ATOMŲ ATVAIZDAVIMAS

ELEKTRONŲ TANKUMAS

Paprastai atome neigiamą krūvį turinčių elektronų ir teigiamą krūvį turinčių protonų skaičius yra vienodas. Taigi atomo krūvis yra elektriškai neutralus.

Toliau esančiame paveikslėlyje skirtingomis spalvomis pavaizduotas skirtingas atomų grupės elektronų tankumas. Žalsvai melsvos spalvos srityse elektronų skaičius yra didžiausias. Tokį vaizdą galiteišvysti žiūrėdamiper labai galingą mikroskopą.

Internetinės nuorodos

•Nuskaitykitekodąirpažiūrėkite,kokie maži yra atomai ir iš ko jie sudaryti.

•Daugiaunuorodųapieatomusirdaleles rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

12

Branduolyje yra 6 protonai ir 6 neutronai, taigi jo masės skaičius yra 12.

Protonas

Neutronas

Anglies atomo branduolį sudaro 6 protonai, taigi jo atominis skaičius yra 6.

Fosforo branduolį sudaro 15 protonų, taigi jo atominis skaičius yra 15.

ATOMO SANDARA

Branduolyje yra 15 protonų ir

16 neutronų, taigi jo masės

skaičius yra 31.

Skirtingų medžiagų atomų branduoliuose yra skirtingas protonų skaičius. Branduolyje esančių protonų skaičius vadinamas atominiu skaičiumi.

Iš atominio skaičiaus galima nustatyti medžiagos rūšį.

Paprastai atomas turi vienodą protonų ir elektronų skaičių, todėl atominis skaičius taip pat parodo, kiek jame yra elektronų.

Kuo daugiau atomas turi protonų ir neutronų, tuo didesnė jo masė (medžiagos kiekis atome). Protonų ir neutronų suma vadinama masės skaičiumi.

Elektronai neįskaičiuojami, nes jie sudaro labai nedidelę atomo masės dalį.

Prietaisą, vadinamą masių spektrometru, galima naudoti atomams nustatyti pagal jų masę.

Ši mašina vadinama ciklotronu. Mokslininkai ją naudoja atomams skaidyti. Ciklotronas padėjo jiems išsamiau tyrinėti atomus ir jų sandarą.

Ciklotronai naudojami keliose pramonės šakose. Gamintojai naudoja ciklotronus tam tikrų rūšių plastikui gaminti. Ligoninėse šie prietaisai naudojami radioaktyviesiems izotopams, kuriais gydomi vėžiu sergantys pacientai, gauti.

ATOMINIS SKAIČIUS MASėS SKAIČIUS

MASėS SKAIČIUS

13

Senovės graikų filosofo Aristotelio teorijos padarė ilgalaikę įtaką atomų mokslui.

Siera

Izotopai pasižymi skirtingomis fizikinėmis, tačiau vienodomis cheminėmis savybėmis. Daugelis elementų (medžiagos, kurias sudaro tik vienos rūšies atomai) atomų yra vienos rūšies izotopai (kitokių izotopų yra nedaug).

Anglis-12 turi šešis neutronus ir šešis protonus.

Neutronas

ProtonasČia pavaizduotitrys angliesizotopai.

Anglis-13 turi šešis protonus ir septynis neutronus.

Anglis-14 turi šešis protonus ir aštuonis neutronus.

Aristotelis (384–322 pr. Kr.)

Dž. Daltono simbolių pavyzdžiai

Šis atomo modelis (didesnę versiją rasitep. 10–11) paremtas E. Rezerfordo irDž. Čadviko darbais.

Daugelis atomų būna įvairių atmainų, vadinamų izotopais. Kiekviena atmaina turi tokį patį elektronų ir protonų, bet skirtingą neutronų skaičių. Taigi visų atomo izotopų atominis skaičius yra vienodas, tačiau masės skaičius skiriasi.Elektronai neįskaičiuojami, nes jie sudaro labai nedidelę atomo masės dalį.

Atomo izotopo masės skaičius užrašomas prie jo pavadinimo. Pavyzdžiui, anglis-12 turi šešis protonus ir šešis neutronus.

Idėja, kad viskas Visatoje sudaryta iš atomų, nėra nauja. Prieš 2 500 metų senovės graikų filosofai manė, kad medžiaga sudaryta iš dalelių, kurių neįmanoma padalyti į smulkesnes. Žodis „atomas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio atomos, reiškiančio „nedalomas“.

XX a. pradžioje mokslininkai pradėjo kurti atomomodelius.

Ernestas Rezerfordas (1871–1937) savo modelyje pavaizdavo neigiamą krūvį turinčius elektronus, skriejančius aplink teigiamą krūvį turintį branduolį.

Nilsas Boras (1885–1962) pateikė modelį, kuriame elektronai skrieja specifinėmis orbitomis. 1932 m. Džeimsas Čadvikas pristatė savo modelį – branduolį, sudarytą iš dalelių, pavadintų neutronais ir protonais.

Terminą „atomas“ pirmą kartą pavartojo anglų chemikas Džonas Daltonas, 1807 m. pristatęs savo atomo teoriją.

Dž. Daltonas teigė, kad visi cheminiai elementai sudaryti iš labai mažų dalelių – atomų, kurie neskyla cheminėms medžiagoms reaguojant. Jis manė, jog kiekviena cheminė reakcija yra susijungiančių ir atsiskiriančių atomų rezultatas. Dž. Daltono atomo teorija padėjo pagrindus šiuolaikiniam mokslui.

Dž. Daltonas kiekvieno elemento ar medžiagos atomus žymėjo simboliais.

Džonas Daltonas

(1766–1844)

12 6 c

13 6

146

c

cInternetinės nuorodos

•Nuskaitykitekodąirsužinositeapie didžiausią pasaulyje ciklotroną.

IZOTOPAI SENOVINėS IDėJOS ANKSTYVIEJI MODELIAI

ATOMO TEORIJA

E. Rezerfordo modelis

Cinkas Gyvsidabris

14

Atomai retai kada aptinkami pavieniui. Paprastai jie sulimpa (susijungia) ir sudaro molekules arba dideles gardeles. Molekulė yra susijungusių atomų grupė, mažiausia medžiagos dalelė. Molekulės yra per mažos įžiūrėti plika akimi.

*Elektronai, 10.

MOLEKULėS

SLUOKSNIAI IR JUNGIMASISDaugelis atomų turi kelis elektronų* sluoksnius. Pirmame sluoksnyje gali būti ne daugiau kaip du elektronai. Antrame ir trečiame – 8, nors kai kuriuose atomuose telpa ir 18. Sluoksniui užsipildžius, pradedamas naujas. Atomas yra itin stabilus, kai jo trečias sluoksnis užpildytas elektronais.

Atomai jungiasi tarpusavyje, kad taptų stabilūs. Jie tai daro dalydamiesi elektronais, t. y. atiduodami ar prisijungdami kito atomo elektronus, kad trečias sluoksnis būtų pilnesnis (pilnas). Pavyzdžiui, du vandenilio atomai susijungia ir sudaro vandenilio molekulę. Jie pasidalija elektronais, kad abiejų atomų trečiasis sluoksnis būtų pilnas. (Daugiau informacijos apie jungimąsi rasite p. 68–71.)

Natrio atomas yra nestabilus. Trečiame sluoksnyje yra tik vienas atomas.

Argono atomas turi tris elektronų pilnus sluoksnius. Tai stabilus atomas.

Du vandenilio atomai

Elektronai

Vandenilio molekulė

Kiekvienas atomas turi pilną trečią sluoksnį, todėl yra stabilus.

15

Anglies atomas

Trys vandenilio atomai

Nė vienas modelis nepanašus į tikrą molekulę. Tai tėra paprasti būdai pavaizduoti molekulę sudarančius atomus.

Metano molekulė (CH4)

Metano moleaulė (CH4)

Deguonies atomas

Tūriniuose modeliuose atomai vaizduojami sulipę.

Anglies atomas

Anglies atomas

Vandenilio atomas

Vandenilio atomas

Vandenilio atomas

Cheminė formulė parodo atomus, iš kurių sudaryta medžiaga, ir jų kiekį. Pavyzdžiui, kiekvieną anglies dioksido molekulę sudaro vienas anglies atomas ir du deguonies atomai, taigi anglies dioksido formulė atrodo taip: CO2. Skaičius 2 parodo deguonies atomų skaičių molekulėje.

Deguonies simbolis (iš lotyniško žodžio oxygenium)

Aukso simbolis (iš lotyniško žodžio aurum)

Geležies simbolis (iš lotyniško žodžio ferrum)

Kalio simbolis (iš vokiško žodžio kalium)

VANDENS MOLEKULėVandens molekulę sudaro du skirtingi elementai: vandenilis ir deguonis. Du vandenilio atomai pasidalija elektronais su deguonies atomu, kad kiekvieno atomo trečias sluoksnis būtų pilnas. Deguonies atomas pasiima du elektronus (po vieną iš kiekvieno vandenilio atomo), ir visi atomai tampa stabilūs.

MOLEKULIŲ MODELIAITyrinėdami molekules, mokslininkai dažnai naudoja molekulių modelius. Yra dvi pagrindinės modelių rūšys: rutuliukų-strypelių ir tūriniai.

Rutuliukų-strypelių modeliuose atomų ryšiai pavaizduoti strypeliais.

CHEMINė FORMULėAtomo pavadinimą galima užrašyti simboliu (cheminiu simboliu). Dažniausiai tai pirmoji ar pirmosios dvi cheminio elemento lotyniško, angliško ar vokiško pavadinimo raidės.

O

Au

Fe

K

Anglies dioksido molekulė (CO2)

Deguonies atomas

Amoniakomolekulė(NH2) Azoto

atomas

Vandens molekulė (H2O)

Vandens molekulė (H2O)

Kiekvienas vandenilio atomas turi po vieną elektroną. Kad taptų stabilūs, jiems reikia prisijungti po vieną elektroną.

Deguonies atomas trečiame sluoksnyje turi šešis elektronus. Jam reikia dviejų elektronų, kad trečias sluoksnis būtų užpildytas ir atomas taptų stabilus.

Vandenilio atomas

Deguonies atomas

Deguonies atomas

Čia pavaizduotas DNR – sudėtingo cheminio junginio, esančio visų gyvybės formų ląstelėse, molekulės modelis.


•Nuskaitykitekodą ir pamatysite, kaip modeliuojami atomai ir molekulės.

380

Vos tik spermatozoidas ir kiaušialąstė susijungia ir suformuoja naują ląstelę, toje ląstelėje jau yra visa

informacija, reikalinga sukurti unikalią žmogišką būtybę. Instrukcijos, kūnui nurodančios, kaip vystytis, vadinamos genais, o genų tyrimai vadinami genetika. Genai yra atkarpos cheminės medžiagos, vadinamos DNR (deoksiribonukleino rūgštimi), kuri sugrupuota į rinkinukus, vadinamus chromosomomis,

ir yra valdančio branduolio viduje. Žmogaus ląstelėse būna 46 chromosomos. Jas paveldime iš savo tėvų.

Chromosomų paveldėjimasSpermatozoidas iš tėčio

Kiaušialąstė iš motinos

Apvaisinimas Zigota* Ląstelių dalijimasis mitozės būdu

Embrionas*

*Embrionas, apvaisinimas, zigota, 377; mitozė, 378.

Šios chromosomos rodomos padidintos daugiau nei24 000 kartų.

PORAVIMAS46 chromosomas galima suskirstyti į poras, vadinamas homologinėmis chromosomomis. Jose yra poriniai genai. Kiekvienas genas arba genų grupė vienoje chromosomoje turi partnerį porinėje chromosomoje (žr. kitame puslapyje).Prieš ląstelėms dalijantis (augimo arba atkūrimo tikslais, mitoziškai*), visos chromosomos pagamina savo kopijas, kad kiekvienoje naujoje ląstelėje jų būtų 46. Tačiau lytinės ląstelės (kiaušialąstės ir spermatozoidai) susidaro per ypatingą ląstelių dalijimąsi, vadinamą mejoze. Kai tai įvyksta, porinės chromosomos atsiskiria, o kiekvienoje lytinėje ląstelėje lieka tik po 23 chromosomas. Jos yra pasiruošusios apvaisinimo* metu susiporuoti su naujomis partnerėmis.

Prieš chromosomoms atsiskiriant ir suformuojant lytines ląsteles, įvyksta šiek tiek apsikeitimo genų porose. Tai reiškia, kad kiekvienas spermatozoidas skiriasi nuo kiekvieno kito to paties vyro kūno pagaminto spermatozoido, o kiekviena kiaušialąstė skiriasi nuo kiekvienos kitos tos pačios moters kūno pagamintos kiaušialąstės. Taigi kiekvienas naujas tų pačių tėvų vaikas bus kitoks ir turės kitokius genus.

MERGAITė AR BERNIUKASDvi chromosomos, vadinamos lytinėmis chromosomomis, nulemia, ar kūdikis vystysis kaip vyras, ar kaip moteris. Šios chromosomos vadinamos X ir Y chromosomomis. Kiaušialąstė ir spermatozoidas turi po vieną lytinę chromosomą. Visos kiaušialąstės turi X chromosomas. Pusė spermatozoidų turi X, o pusė – Y chromosomą. Jei su kiaušialąste susijungs spermatozoidas, turintis X chromosomą, kūdikis bus mergaitė. Jei su kiaušialąste susijungs spermatozoidas, turintis Y chromosomą, kūdikis bus berniukas.

+ =

46

4646

46 46

46

46

+ XX

46

YX

= MergaitėXX

BerniukasXY

2323

4646 46

23

23

GENETIKA

381

KAIP VEIKIA GENAIJūs turite 23 homologines chromosomų poras. Kiekvienas tose

chromosomose esantis genas arba genų grupė turi instrukcijas, kaip sukurti ar valdyti vieną iš jūsų bruožų.

Tam tikras savybes, pavyzdžiui, akių ar plaukų spalvą, kraujo grupę, lemiantys genai turi įvairių formų, vadinamų

aleliais. Todėl genų porą gali sudaryti vienodas arba skirtingas instrukcijas.

Vienas alelis gali nurodyti žalias akis, o kitas, pavyzdžiui, mėlynas. Tokiais atvejais vienas alelis arba bus dominuojantis, nusveriantis kitą – recesyvinį – geną, arba jie abu turės poveikio, tokiu atveju jie bus vadinami kodominuojančiais aleliais. Pavyzdžiui, žalios akių spalvos alelis dominuoja prieš mėlynos, todėl, jei turėsite po vieną tokį alelį, akys bus žalios. Kad būtumėte mėlynomis akimis, turite turėti du mėlynos spalvos alelius.

Žemiau pateikta diagrama rodo, kaip skirtingos kraujo grupių alelių poros nulemia skirtingas kraujo grupes, priklausomai nuo to, kuris alelis dominuoja.

SU LYTIMI SUSIJĘ GENAIKai kurie bruožai, pavyzdžiui, daltonizmas, dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Taip yra todėl, kad juos nulemia recesyviniai aleliai, esantys X chromosomoje, kurie neturi partnerių Y chromosomoje, kad pašalintų jų poveikį. Sakoma, kad tokius bruožus valdo su lytimi sukibę genai.

Genetikoje aleliai žymimi raidėmis. Didžioji raidė rodo, kad alelis dominuojantis, o mažąja žymimi recesyviniai aleliai. Žemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kas gali nutikti, jei recesyvinio daltonizmo alelio (c) nešiotoja moteris susilauks vaikų su vyru, turinčiu dominuojantį normalios regos alelį (C).

Jei porą sudarantys aleliai yra identiški, kaip AA asmens atveju, asmuo yra homozigotiškas pagal tą bruožą, šiuo atveju – kraujo grupę. Jei aleliai skirtingi, asmuo yra heterozigotiškas.

Kai kurias ligas, pavyzdžiui, cistinę fibrozę, kuri paveikia plaučius, nulemia recesyviniai aleliai. Asmuo, turintis tokių alelių porą, susirgs tokia liga. Asmuo, turintis tik vieną tokį alelį, suporuotą su normaliu (dominuojančiu) aleliu, nesirgs, tačiau bus vadinamas nešiotoju. Jo recesyvinis alelis gali būti perduotas jo vaikams.

Mergaitė su normalia rega

Nešiotoja mergaitė

Berniukas su normalia rega

Berniukas daltonikas

X chromosoma Y chromosoma

Motina Tėvas

C

cC

C c

c CC C

A kraujo grupės alelis yra dominuojantis, o O grupės – recesyvinis. Dešinėje parodyti

du žmonės turi A kraujo grupę.

B kraujo grupės alelis yra dominuojantis, o O grupės – recesyvinis. Dešinėje parodyti du žmonės turi B kraujo grupę.

Šis asmuo turi du recesyvinius O alelius, todėl jo kraujo grupė yra O.

A ir B yra kodominuojantys aleliai, todėl šio asmens kraujo grupė yra AB.


oA

B

AA

A B

B B

oo

o

•Nuskaitykitekodąirperžiūrėkitevaizdo įrašą apie ląstelių dalijimosi procesą, vadinamą mejoze.

•Daugiaunuorodų,kaipveikiagenai,rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

382

GENŲ TECHNOLOGIJA

GENOMO TYRIMAIVisa organizme esanti DNR vadinama jo genomu. Surikiuotas visų genomo bazių sąrašas vadinamas žemėlapiu. Pirmasis buvo sudarytas mielės ląstelės genomas.

Svarbus genų tyrimų etapas buvo pasiektas 2003 metų balandžio mėn., kai mokslininkai paskelbė, kad jiems pavyko sudaryti visą 3 milijonų bazių porų, sudarančių žmogaus genomą, seką. Šis užbaigtas žemėlapis bus daug kur panaudotas. Pavyzdžiui, mokslininkai galbūt galės jį panaudoti bandydami daugiau sužinoti apie genų ir tam tikrų ligų ryšius ir sukurti naujus tų ligų gydymo būdus ar netgi užkirsti joms kelią.

Genetiniai tyrimai žengė didelį žingsnį į priekį praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje, kai Džeimsas Votsonas ir Francis Krikas išsiaiškino DNR* struktūrą. Nuo to laiko šios žinios padėjo mokslininkams daug daugiau suprasti apie genus ir tai, kaip jie veikia gyvas būtybes. Genetikos tyrimai atskleidžia vis naujus ypatumus ir jie įvairiai pritaikomi – keletą pavyzdžių pateikiame čia.

*DNR, 380.

DNR STRUKTūRAKiekviena DNR molekulė atrodo kaip persuktos virvinės kopėčios. Ši spiralinė forma vadinama dvivije spirale. Kopėčių laiptelius sudaro keturios poromis susietos cheminės medžiagos – adeninas ir timinas, guaninas ir citozinas. Šios cheminės medžiagos vadinamos bazėmis ir paprastai žinomos pagal savo pirmąsias raides A, T, C ir G.

Kopėčių šonus pakaitomis sudaro cukraus, vadinamo deoksiriboze, ir cheminių medžiagų grupių, vadinamų fosfatų grupėmis, gijos. Po vieną iš jų, kartu su baze, sudaro vienetą, vadinamą nukleotidu. Genas yra maždaug 250 nukleotidų porų seka. Vidutinėje DNR molekulėje yra maždaug 1 000 genų.

Bazė G visada sudaro porą su baze C.

Bazė A visada sudaro porą su baze T.

Čia parodyta DNR molekulės dalis. Jos spiralinė forma vadinama dvivije spirale.

Deoksiribozė

Fosfatų grupė

Citozinas

GuaninasTiminas

AdeninasBazės

DNR diagramos raktas

Vienas nukleotidas

Du atskiri nukleotidai sudaro porą.

Bazių seka gene suformuoja cheminį kodą. Kiekvienas genas turi skirtingą kodą ir prisideda nulemiant

skirtingus bruožus.

Bazė visada jungiasi prie

deoksiribozės gijos.

Dž. Votsonas ir F. Krikas su savo DNR modeliu

383

GENETINIAI ATSPAUDAI

Mokslininkas, žiūrintis į DNR sekas. Juostos priklauso nuo bazių tvarkos. Jei dviejų mėginių juostų modeliai visiškai sutampa, jie veikiausiai gauti iš to paties asmens arba identiškų dvynių.

Iš giminingų žmonių paimti DNR mėginiai turi daugiau sutampančių genų nei iš negiminingų. Mokslininkai gali palyginti DNR mėginius ir norėdami nustatyti, ar žmonės giminingi.

Po 1917 m. revoliucijos Rusijoje caras Nikolajus II, jo žmona ir trys jų vaikai buvo nužudyti ir palaidoti nepažymėtame kape. 1991 metais rasti, kaip manyta, jų kūnai. Carą pavyko identifikuoti lyginant jo DNR su brolio. Jo žmonos tapatybė įrodyta paėmus DNR mėginį iš princo Filipo, Edinburgo kunigaikščio, kuris buvo tolimas giminaitis.

*Bakterijos, 386.

GENŲ INŽINERIJAMokslininkai nustatė, kaip gauti genus ir juos įvairiai panaudoti, pavyzdžiui, medicinoje, žemės ūkyje ir pramonėje. Tokia manipuliacija genais vadinama genų inžinerija arba genų modifikavimu. Pagrindinė naudojama technika yra genų splaisingas (sukirpimas).

Genų splaisingas

1. Reikalingas genas (vadinamas taikinio DNR) paimamas iš ląstelės branduolio.

2. Taikinio DNR sujungiamas su plazmide, specialia iš bakterijos gauta DNR dalimi.

3. Rekombinantinė DNR tada perkeliama į greitai besidauginančią priimančiąją bakteriją.

4. Tokia bakterija daug kartų pasidaugina ir sukuria daug identiškų kopijų, kurių kiekvienoje yra taikinio DNR (pageidaujamas genas).

Daug identiškų bakterijų

Rekombinantinė DNR Kita

DNA

Priimančioji bakterijaTaikinio DNR

Plazmidė

Ląstelė

Jei neturite identiško dvynio, tiksli jūsų DNR bazių tvarka skiriasi nuo kitų žmonių. Todėl procesą, vadinamą DNR profiliavimu arba genetinių atspaudų tyrimu, galima panaudoti norint palyginti DNR pavyzdžius. Jei DNR pavyzdžiai identiški, jie veikiausiai gauti iš to paties asmens arba identiškų dvynių.

DNR profiliavimas naudojamas įvairiai. Policijos ekspertai, pavyzdžiui, gali paimti DNR iš nusikaltimo vietoje palikto vieno plauko ar kraujo lašo. Tada jį galima panaudoti siekiant nustatyti kaltąjį asmenį.

Cheminės medžiagos, vadinamos restrikcijos fermentais, naudojamos konkretiems genams iš DNR iškirpti. Kiti fermentai, vadinami ligazėmis, naudojami sujungti genus su DNR, paimta iš tinkamo organizmo. Tada tokia modifikuota DNR, vadinama rekombinantine DNR (rDNR), gali būti įvairiai naudojama.

Pavyzdžiui, ji gali būti įterpta į greitai besidauginančias bakterijas*. Tada vyksta labai greitas dauginimasis ir pasigamina daug bakterijų, iš kurių kiekviena turi konkretaus geno rDNR. Tokias bakterijas galima naudoti norint susintetinti (pagaminti) didelius svarbių baltymų, pavyzdžiui, insulino ar kitų hormonų, kiekius.

384

VEISIMASNuo seniausių laikų ūkininkai rinkosi geriausius gyvūnus ir augalus, kuriuos norėjo veisti. Tai žinoma kaip selektyvus veisimas arba dirbtinis dauginimas. Kai kurie iš tokių gyvūnų ar augalų atžalų paveldi geras savo tėvų savybes.

Veisimas iš dviejų tos pačios rūšies augalų ar gyvūnų vadinamas grynuoju veisimu. Skirtingų rūšių augalų ar gyvūnų naudojimas vadinamas kryžminimu. Palikuonis tada yra naujos, mišrios veislės, vadinamos F1 (pirmos kartos), hibridas arba mišrūnas, kaip parodyta pavyzdyje žemiau.

GENŲ TECHNOLOGIJA

GENŲ MODIFIKAVIMASNeseniai mokslininkai rado būdų sukurti augalus ir gyvūnus, pasižyminčius tam tikrais bruožais, kokiu nors būdu keisdami jų genus.

Tradicinis selektyvus veisimas įmanomas tik su tomis veislėmis, kurios priklauso tai pačiai rūšiai. Tačiau naudodami genetikos technikas, mokslininkai gali perkelti genus tarp skirtingų rūšių.

Organizmai, turintys genų iš kito šaltinio, vadinami genetiškai modifikuotais.

Kryžminimas(Pasviruoju šriftu įvardytos kiaulių veislės.)

Line 63 Synthetic kuilys. Labai didelis, geros liesos mėsos.

Išvesti paršiukai greitai auga, yra liesi, stiprūs ir sveiki, turi visas gerąsias savybes.

Large White kiaulė. Greitai auga.

Duroc kuilys. Stipri, užgrūdinta, lauke auginama veislė.

Landrace kiaulė. Atsiveda gausiai paršiukų ir puikiai jais rūpinasi.

Mokslininkai tyrinėja, kaip pakeičiant augalų genus sukurti javus, kurie būtų atsparesni ligoms, orams ir cheminėms medžiagoms, naudojamoms naikinti kenkėjus ar piktžoles.

Žemiau parodytas sėjinukas auginamas ant stiklinės Petri lėkštelės ir per pipetę maitinamas maistingu skysčiu. Naujos genetiškai modifikuotų augalų rūšys auginamos ir tiriamos laboratorijose prieš jas auginant lauke.

Pavyzdžiui, Australijoje vilnamedžio pasėlius dažnai suėda konkrečios rūšies vikšrai. Mokslininkai, naudodami genų inžineriją, sukūrė vilnamedį, kuris gamina medžiagą, nuodingą vikšrams ar bet kokiems kitiems vabzdžiams, kurie bandytų juos ėsti.

Pickboar hibridas kuilys. Didelis ir greitai auga. Ideali kiaulė mėsai.

Camborough 12 hibridė kiaulė. Atsiveda gausiai stiprių, užgrūdintų paršiukų ir puikiai jais rūpinasi.

Tokie kaip šis vilnamedis gali būti genetiškai modifikuoti, kad būtų atsparesni kenkėjams.

385

NAUDOJIMAS VAISTŲ GAMYBAI

Pasitelkus genų inžineriją pavyko augalus ir gyvūnus

naudoti medicinai naudingų baltymų gamybai. Ši

technologija vadinama naudojimu vaistų gamybai

„pharming“. Pavyzdžiui, avis buvo genetiškai modifikuota,

kad gamintų pieną, kuriame yra voro (nusileidimo) šilko. Šią medžiagą galima naudoti gaminant lengvesnes, stipresnes neperšaunamas liemenes, plonesnį audinį chirurginėms operacijoms ir nesunaikinamus drabužius.

Genetiškai modifikuotus gyvūnus galima panaudoti ir kitiems medicininiams tikslams. Pavyzdžiui, įterpus tam tikrų žmonių genų į kai kurių kiaulių DNR, gali būti įmanoma veisti kiaules, kurių organai būtų tinkami transplantuoti žmonėms.

Širdies transplantacija naudojant kiaulės širdį tuomet būtų įmanoma, jei nepavyktų rasti tinkamo donoro žmogaus. Po operacijos pacientui reikėtų vartoti vaistus, neleidžiančius leukocitams pulti naujojo organo taip pat, kaip jie puola į organizmą patekusias bakterijas (žr. puslapį 387).

GYVūNŲ KLONAVIMASGamtoje gyvūnai gimsta dėl dauginimosi ir paveldi abiejų tėvų genus. Genetikos tyrimai suteikė galimybę sukurti klonus – gyvūnus, kurie genetiškai identiški su vienu tėvu.

1996 metais Edinburgo Roslino instituto mokslininkai paėmė avies kiaušialąstę*, iš jos pašalino branduolį* (su visu jos DNR). Jie sujungė kiaušialąstę su kitos avies ląstele. Po savaitės augimo laboratorijoje besidauginančių ląstelių kamuoliukas buvo perkeltas į trečiosios avies gimdą. Praėjus penkiems mėnesiams gimė klonuota avis, vardu Doli.

GENETIKA NAUJIENOSEGenų inžinerija dažnai skelbiama kaip sensacinė naujiena. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas maiste kelia nerimą daugybei žmonių, nes dar nežinomos ilgalaikės pasekmės. Be to, kai kuriems žmonėms nepatinka mintis valgyti „nenatūralų“ maistą.

Kita vertus, yra maisto gamintojų, kurie GMO mato kaip būdą pagaminti daugiau maisto už mažesnę kainą. Daugiau apie genetinį maisto modifikavimą galite paskaityti puslapyje 291.

Kaip buvo klonuota avelė Doli

Ląstelė paimta iš donorės avies tešmens.

Kiaušialąstė paimta iš kitos avies ir pašalintas jos branduolys (su DNR).

Kiaušialąstė be branduolio

Įsitikinkite patys

*Embrionas, 377; kiaušialąstė, 376; branduolys, 380.

Sujungtos ląstelės elgiasi kaip zigota (pirmoji naujos gyvybės ląstelė).

Ląstelės dalijasi laboratorijoje.

Embrionas* perkeliamas į trečiosios avies gimdą. Ji pagimdo Doli.

Doli genai identiški donorės avies genams.


Genų technologija yra sparčiai auganti mokslo sritis. Paklausykite apie genetiką per televizijos ir radijo žinias, paskaitykite laikraščius. Taip pat galite paieškoti naujausios informacijos apie genus internete (žr. lauke puslapio apačioje). Kiti genų technologijų panaudojimai gali būti:

•Genų terapija – tam tikrų genetinių ligų gydymas naudojant sveikus genus.

•Genetinis tyrimas – asmens DNR vykdoma paieška tokių genų, kurie galėtų sukelti ligas jiems arba jų vaikams.

•Nuskaitykitekodąirperžiūrėkitevaizdo įrašą apie klonavimą.

•Daugiaunuorodųapieklonavimąirgenų modifikavimą rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

386

Virusai yra DNR* atkarpos apsauginiame sluoksnyje. Jie negali išlikti savarankiškai, bet įsibrauna į jūsų kūno ląsteles ir naudoja jas kaip gamyklas daugiau virusų pagaminti. Galiausiai tai nužudo ląstelę. Tarp virusų sukeltų ligų yra peršalimai, gripas ir AIDS.

Kokai yra sferiniai. Jie dažniausiai sukelia gerklės infekcijas.

*DNR, genai, 380–385.

Bet kas, kas neleidžia tinkamai veikti jūsų kūnui ar jo daliai, vadinama liga. Kai kurias ligas sukelia žalingi mikroskopiniai organizmai, vadinami mikrobais. Kitas gali sukelti mityba, mankštos trūkumas, klaidingi genai*, senyvas amžius arba nuodingos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, cigaretėse esantis nikotinas.

BAKTERIJOSMokslinis mikrobų pavadinimas yra patogenai. Už daugybės žmonių ligas atsakingi dviejų rūšių patogenai – bakterijos ir virusai.

Bakterijos yra mikroskopiniai, visur esantys organizmai. Žalingos gali gaminti nuodingas chemines medžiagas, vadinamas toksinais, kurios gali sukelti ligas. Skirtingos bakterijos sukelia skirtingas ligas.

Virusas

KūNO APSAUGAMikrobai yra užkrečiami, tai reiškia, kad jie gali būti perduodami iš vienos gyvos būtybės kitai. Jie gali sklisti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per orą ir per vandenį ar prisilietus. Juos taip pat gali pernešti kiti gyvūnai.

DNR atkarpos

Kūnas turi daug būdų, kaip apsisaugoti nuo mikrobų. Visų pirma, oda stengiasi juos sulaikyti. Bet jei jie patenka, kūnas turi keletą būdų, kaip kovoti. Pagrindiniai pateikti lentelėje dešinėje.

Leukocitai, tokie kaip šis, padeda apsaugoti kūną nuo užkrato.

Išauga, vadinama pseudopodija („netikra koja“), apgaubs mikrobus ir juos įkalins.

KOVA SU LIGOMIS

Pagrindinės bakterijų rūšys

Mikrobai prilimpa prie musės kojyčių ir plaukuoto kūnelio, kai ji maitinasi mėšlu ar puvėsiais. Tada tie mikrobai gali patekti ant maisto, kur nutūps musė.

Apsauginis sluoksnis

Bacilos yra strypo formos. Jos sukelia tuberkuliozę ir vidurių šiltinę.

Vibrionai yra lenkto strypo formos. Jie sukelia tokias ligas kaip cholera.

Spirilos yra spiralės formos. Jos sukelia tokias ligas kaip žiurkių platinama karštligė.

Kūno apsauga

Oda

Ausys

Akių vokai

Ašaros

Tonzilės ir adenoidai

Leukocitai

Blužnis

Skrandis

Nosis

Suformuoja mikrobų nepraleidžiantį barjerą.

Ausų siera įkalina mikrobus.

Neleidžia mikrobams patekti į akis.

Išplauna akis.

Sunaikina gerklėn patekusius mikrobus.

Naikina jūsų kūne esančius mikrobus.

Turi leukocitų, kurie kovoja su užkratu.

Vandenilio chlorido rūgštis sunaikina maiste esančius mikrobus.

Plaukai ir gleivės įkalina mikrobus ir purvą, kad jie negautų oro.

387

LIMFINė SISTEMALimfinė sistema ir leukocitai yra su ligomis kovojantys partneriai. Limfinę sistemą sudaro vamzdelių ir susijusių organų tinklas. Vamzdeliuose yra limfos, perteklinio skysčio, išsiurbto iš audinių*, ir leukocitų.

Kenkėjiškų mikrobų būrelį tuoj apgaubs leukocitas (ankstyvoji fagocitozės fazė – žr. dešinėje).

Limfocitas

Mikrobai

Antikūnai

Limfagyslės po kūną nešioja limfą.

Limfa atgal į kraują patenka per dvi netoli kaklo esančias venas ir iš naujo naudoja leukocitus, kad vėl pradėtų valymo ciklą (žr. dešinėje). Limfmazgiai yra maži organai, grupėmis esantys sistemoje (kakle, pažastyse ir kirkšnyje). Dauguma leukocitų pagaminami limfmazgiuose, ten pat įkalinami ir sunaikinami dauguma mikrobų.

LEUKOCITAILeukocitai keliauja iš kraujo* (per kapiliarų* sieneles) į audinių skystį* ir limfą ir kovoja su ligomis. Yra penkios pagrindinės jų rūšys: monocitai, neutrofilai, eozinofilai, bazofilai ir limfocitai. Monocitai ir neutrofilai apsupa mikrobus ir juos suvirškina. Šis procesas vadinamas fagocitoze.

IMUNITETASJei kartą pasigaminote antikūną, skirtą tam tikram mikrobo antigenui, galite jį ir vėl itin greitai pasigaminti, jei toks pats mikrobas pateks į jūsų kūną. Tai vadinama aktyviu imunitetu tai ligai ir daro mus atsparesnius.

Taip pat imunitetą ligoms, tokioms kaip tymai, galima įgyti suleidus vakcinos. Tai yra tokia mikrobų dozė, kuri per maža, kad sukeltų ligą, bet turi pakankamai antigenų, kad paskatintų gaminti antikūnus. Jie jus apsaugos nuo būsimų mikrobų puolimų. Šis procesas vadinamas skiepijimu (vakcinavimu).

Antikūnų suleidimas jau ligai išsivysčius suteiks pasyvų imunitetą. Žalingi mikrobai sunaikinami, tačiau imunitetas neišlieka.

Skiepijimo metodai

Vėlyvoji fagocitozės stadija

Monocitas

*Kraujas, 350-351; audinių skystis, kapiliarai, 351; virškinimo sultys, 354.

Mikrobai beveik visiškai apgaubti.


Kai kuriose valstybėse vakcinos lašai nuo poliomielito duodami su cukraus gabaliukais.

Dauguma vakcinų suleidžiamos. Tai leidžia išvengti tikimybės, kad jas sunaikins virškinimo sultys*.

Eozinofilai puola didesnius patogenus. Bazofilai ir monocitai taip pat migruoja į audinius. Ten monocitai tampa makrofagais. Keliaujantys makrofagai nuolat juda, o nejudrūs makrofagai įsitvirtina viename konkrečiame organe ir kovoja su ten patenkančiais mikrobais.Limfocitai daugiausia gaminami limfmazgiuose. Jie mikrobus naikina naudodami chemines medžiagas, vadinamas antikūnais. Kiekvienas antikūno tipas specialiai pagamintas pulti konkrečią cheminę medžiagą, arba antigeną, kurį atneša įsibrovęs mikrobas.

•Nuskaitykitekodąirperžiūrėkitevaizdo įrašą apie kovą su ligomis.

•Daugiaunuorodų,kaipatrodobakterijos, virusai ir leukocitai, rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

388

MEDICINAJūsų kūno apsauga dažniausiai gana stipri, kad pasveiktumėte be gydytojo pagalbos. Vis dėlto, jei prireiktų pagalbos, yra ištisa mokslo sritis, besispecializuojanti, kaip gydyti ligas ir kaip išlaikyti kūną geros formos ir sveiką. Tai vadinama medicina. Dideli medicinos proveržiai pailgino daugybės žmonių gyvenimus.

DIAGNOZėKai susergate ir apsilankote pas gydytoją, jis užduoda klausimų ir apžiūri, kad išsiaiškintų, kas negerai. Tai vadinama diagnozavimu. Jei gydytojui reikia daugiau informacijos, yra daugybė tyrimų, kuriuos galima atlikti. Kai kurie yra paprastučiai, kitiems reikalinga brangi sudėtinga įranga.

Įvairūs medicininio vizualizavimo metodai leidžia gydytojams pažvelgti į paciento kūną jo neprapjovus. Pavyzdžiui, nematomi energijos spinduliai, vadinami rentgeno spinduliais, gali pereiti per minkštuosius audinius, bet ne per tankesnes struktūras, tokias kaip kaulai. Rentgeno spinduliai ypač naudingi norint išsiaiškinti, ar lūžo kaulai.

Minkštas sritis, pavyzdžiui, virškinimo traktą*, galima apžiūrėti pripildant jas radijo bangoms nelaidaus skysčio. Jis neleidžia pereiti rentgeno spinduliams, todėl galima aiškiai matyti bet kokias užkardas ar įprastinės formos pokyčius.

KT (kompiuterinės tomografijos) aparatai yra specialios rentgeno spindulių kameros, detaliai fotografuojančios kietuosius ir minkštuosius audinius. Kūnas skenuojamas dalimis, o nuotraukos perduodamos į kompiuterį. Gydytojai žiūrinėja nuotraukas bandydami aptikti, ar yra kokių nors neįprastų šešėlių ar formos pokyčių, kurie galėtų parodyti problemas, pavyzdžiui, anomalius auglius, vadinamus navikais.Magnetinio rezonanso tomografai (MRT) taip pat gali nuskaityti kūno dalis, bet jie naudoja radijo bangas stipraus magneto poveikio zonoje. Kompiuteris renka nuotraukas ir formuoja trimatį vaizdą. MRT skenavimas daugiausia naudojamas ieškant nervų sistemos, įskaitant smegenis, ligų.

Rentgeno nuotraukospaprastai būna baltos juodame fone: šiai pridėta papildoma spalva.

Rentgeno spinduliai perėjo kiaurai šią ranką ir ant fotografinės plokštelės suformavo nuotrauką.

Paėmus kraujo iš piršto galima nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.

*Virškinimo traktas, 354.

Šioje MRT nuotraukoje parodyta galvos dalis. Graikinio riešuto formos dalis yra smegenys, o rožiniai rutuliukai – akių obuoliai.

Cheminė kūno skysčių, pavyzdžiui, kraujo ar šlapimo, analizė gali pateikti svarbių užuominų. Pavyzdžiui, didelis gliukozės kiekis kraujyje gali būti diabeto ženklas. Jį galima išmatuoti užlašinant lašelį kraujo ant bandymo juostelės, kurią nuskaito elektroninis gliukomatis.

389

GYDYMASGydymo būdai įvairūs – nuo poilsio, mankštos ar mitybos pokyčių iki kitų, sudėtingesnių. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, gydytojai gali operuoti, prapjaudami kūną, kad sutaisytų ar pašalintų nesveiką kūno dalį.

CHIRURGIJAVisos operacijos yra medicinos srities, vadinamos chirurgija, dalis. Paprastai jas ligoninėse atlieka specialiai apmokyti gydytojai, vadinami chirurgais. Yra gausybė skirtingų chirurgijos sričių, kiekviena turi savo specializuotas technologijas.

Lazerinėje chirurgijoje naudojami stiprūs šviesos spinduliai, vadinami lazerio spinduliais, kad būtų galima atlikti aiškius, tikslius pjūvius ir itin didelio kruopštumo reikalaujančias operacijas, pavyzdžiui, akių. Jei paciento tinklainė* atšoka, kartais lazeriu ją galima privirinti atgal, tepaliekant mažą randelį nuo karščio. Iš pradžių lazeriai buvo naudojami ne medicininiais tikslais, o pramoniniais – pjauti, suvirinti.

VAISTAICheminės medžiagos, vadinamos vaistais, naudojamos įvairiausioms ligoms gydyti ir užkirsti joms kelią. Dauguma vaistų gaminami laboratorijose. Daugelis iš jų paremti augalinėmis medžiagomis, pasižyminčiomis gydomosiomis savybėmis.

Rusmenės lapuose yra medžiagos, vadinamos digitalinu. Jis dabar gaminamas dirbtiniu būdu ir naudojamas gydant širdies ligas.

Vaistai, vadinami antibiotikais, naudojami daugybei bakterijų* sukeltų ligų gydyti. Jie arba nebeleidžia bakterijoms daugintis, arba išvis jas sunaikina. Antibiotikai visiškai netinka virusų* sukeltoms ligoms, pavyzdžiui, peršalimui ir gripui, gydyti.

Visi vaistai yra pavojingi ir nederėtų jų vartoti nepasitarus su gydytoju ar vaistininku. Netinkamas vaistų vartojimas gali stipriai susargdinti ar net tapti mirties priežastimi.

Ši gauruota žalia augmenija yra pelėsis, vadinamas Penicilium. 1928 metais škotų mokslininkas Aleksandras Flemingas išsiaiškino, kad šis pelėsis gali naikinti bakterijas. Jis pelėsį panaudojo penicilinui, pirmajam antibiotiniam vaistui, sukurti.

Akies obuolysTinklainė

Lazerio spindulys pakeičia beatšokančią tinklainę.

Lazeriai dažnai naudojami su vamzdeliu, vadinamu endoskopu, kuris įstumiamas į paciento kūną, dažnai per gerklę. Endoskopai naudojami siekiant pamatyti ir pašalinti dalykus, pavyzdžiui, auglius, esančius kūne.

Daugumoje endoskopų yra šviesolaidiniai laidai. Juos sudaro plaukus primenančios stiklo gijos, vadinamos optinėmis skaidulomis, kuriomis gali keliauti šviesa ir lazerio spinduliai. Kitokie laidai turi kitas užduotis, pavyzdžiui, išsiurbti mėginius analizei.

„Rakto skylutės“ operacija vykdoma per labai mažą angą kūne, dažnai – naudojant endoskopą. Ji mažiau skausminga už atvirą operaciją ir pacientai paprastai greičiau atsigauna. Šį metodą galima naudoti įvairiausioms būklėms tirti ir gydyti (pavyzdžiui, kai kuriems virškinimo sistemos sutrikimams), tam tikriems organams šalinti ir pažeistiems audiniams atkurti.

* Bakterija, virusai, 386; tinklianė, 370.

Šviesolaidinio laido optinės skaidulos

Internetinės nuorodos•Nuskaitykitekodąirpažiūrėkite,kas vyksta, kai jus skenuoja magnetiniu tomografu.

•Daugiaunuorodųapienaujausiusligų gydymo metodus rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

390

SĄNARIŲ MANIPULIACIJOSOsteopatija ir chiropraktika yra fizinių problemų gydymas manipuliuojant sąnariais, ypač stuburu ir kaukole. Gydymas dažnai naudojamas stuburo problemoms gydyti, bet osteopatai ir chiropraktikai tiki, kad jų metodais galima gydyti ir kitas ligas, pavyzdžiui, galvos

skausmą, išbėrimą ar virškinimo sutrikimus.

Homeopatija paremta idėja, kad medžiaga,

sveikam žmogui sukelianti tam

tikrus simptomus, gali būti praskiesta

ir naudojama gydyti tuos pačius simptomus

sergantiesiems. Jos šalininkai teigia, kad homeopatija stimuliuoja natūralią kūno apsaugą (žr. puslapius 386–387).

MEDICINA

JOGA IR PILATESASKai kurie žmonės joga ar pilatesu užsiima norėdami pagerinti bendrą psichinę ir fizinę sveikatą bei sustiprinti kūną arba palengvinti skausmus ir maudimus. Jogoje derinami specialūs judesiai ir padėtys, vadinamos pozomis, su kvėpavimo ir susitelkimo technikomis, vadinamomis meditacija. Pilatesas yra mankštos sistema, kai daugiausia dėmesio skiriama tempimui ir kvėpavimui. Taip stiprinami raumenys, kūnas atgauna pusiausvyrą ir tampa lankstus.

Ši padėtis paremta jogos poza. Jogos praktika gali padėti padaryti kūną lankstesnį.

Meridianai parodyti raudona spalva. Mažyčiai taškeliai yra poveikio taškai.

KITI GYDYMO BūDAIYra nemažai gydymo būdų, vadinamų alternatyviuoju gydymu, kurio gydytojai paprastai nenaudoja. Kai kurie jų dabar žinomi kaip netradiciniai gydymo būdai. Jie dar vadinami netradicine medicina. Netradicinius gydymo būdus daugybė žmonių naudoja kaip sveiko gyvenimo būdo dalį.

Daug mokslininkų mano, kad sėkmingiausias alternatyvusis gydymo būdas veikia tik dėl placebo efekto. Placebas yra gydymas medžiagomis, kuriose nėra jokių vaistų. Placebas geriausiai veikia, kai tam tikromis aplinkybėmis itin ryškus psichologinis aspektas, pavyzdžiui, esant nestipriai depresijai ar skausmui. Placebas taip pat veiksmingesnis, kai vaistus duoda kas nors, kuo pacientas pasitiki, pavyzdžiui, gydytojas arba žolininkas.

AROMATERAPIJAAromaterapija – eterinių aliejų, pagamintų iš itin stipraus kvapo medžiagų, esančių tam tikrose gėlėse, šaknyse, lapuose, šakose ar augalų žievelėse, terapija. Aliejaus, pavyzdžiui, levandų arba imbierų, galima įpilti į vonią maudantis, įkvėpti arba praskiesti skvarbiais aliejais ir įtrinti į odą. Žmonės aromaterapiją naudoja siekdami palengvinti stresą, nerimą, depresiją, negebėjimą užmigti ir skausmą.

ŽOLINIAI PREPARATAIŽoliniai preparatai gaminami iš augalų arba grybų, o žmonės juos vartoja siekdami gydyti įvairiausius simptomus ir ligas.

Akupunktūros specialistas į šiuos taškus įbeda itin plonas adatas ir taip paveikia juos. Akupunktūra naudojama dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, skausmui ir stresui sumažinti.

AKUPUNKTūRAAkupunktūra yra senovinis kinų gydymas, paremtas idėja, kad visuose daiktuose yra energijos, vadinamos či. Či, anot jų, teka nematomais kūno kanalais, vadinamais meridianais. Šiuose kanaluose yra šimtai nematomų taškų, vadinamų poveikio taškais.

391

PREVENCINė MEDICINAUžkirsti ligai kelią ne mažiau svarbu, nei ją gydyti. Gydytojai, medicinos mokslininkai ir sveikatos apsaugos darbuotojai praleidžia daug laiko ieškodami, kaip valdyti ligų plitimą ir jų išvengti. Tai vadinama prevencine medicina.

Vienas iš svarbių būdų, kaip užkirsti ligoms kelią – vakcinavimas (taip pat žr. p. 387). Kūdikiams ir vaikams paprastai duodamos vakcinos, padedančios apsisaugoti nuo tokių ligų kaip poliomielitas ir tymai. Jei vyksite į užsienį, jums gali prireikti pasiskiepyti nuo ligų, kurių nėra jūsų šalyje.

Mokyklose ir poliklinikose reguliariai atliekamos medicininės apžiūros ir ieškoma ankstyvų ligos požymių. Tai vadinama patikrinimu ir padeda, nes gydytojai gali ligą pastebėti ir išgydyti prieš jai išsivystant.

PATARIMAI DėL SVEIKATOSKad žmonės išliktų sveiki, gydytojai jiems paaiškina apie reguliarios mankštos ir subalansuotos mitybos naudą. Jie taip pat suteikia informacijos apie rūkymo, per didelio alkoholio vartojimo ir narkotikų žalą kūnui.

Per didelis bet kokios veikliosios medžiagos, legalios ar ne, kiekis gali padaryti ilgalaikės žalos ar netgi tapti mirties priežastimi. Daugelis veikliųjų medžiagų formuoja įpročius, todėl žmonės mano, kad jiems reikia jas vartoti. Prie kai kurių medžiagų priprantama, tai reiškia, kad kūnas prie jų pripranta ir be jų jaučiasi nenormaliai. Žemiau pateiktas kai kurių narkotikų poveikio sąrašas.

Atsipalaidavimas, pasitikėjimas arba depresija. Prasta judesių koordinacija, sunku priimti sprendimus, todėl išgėrus vairuoti labai pavojinga. Priprantama. Tarp ilgalaikių besaikio gėrimo pasekmių yra didelė žala kepenims.

Skaidrus skystis, kurio yra aluje, sidre, vyne, spirite ir alkoholiniuose kokteiliuose.

Alkoholis

Atsipalaidavimas. Nuovargio, svaigulio arba blogumo jausmas ir pagreitėjęs širdies plakimas. Galimas ilgalaikis poveikis – atminties praradimas. Jei rūkoma, prisideda ir nikotino poveikis.

Dažnai džiovinti lapai arba ruda kieta masė. Paprastai maišoma su tabaku ir rūkoma.

Kanapės

Palaimos jausmas, paskui – depresija. Labai priprantama. Kūnui reikia vis didesnių dozių, antraip patiriami siaubingi skausmai. Mirtis perdozavus – įprastas dalykas.

Pilkai rudi milteliai, dažnai parduodami sumaišyti su balikliu arba talku. Rūkomi, uostomi arba leidžiami.

Heroinas

Budrumo, susijaudinimo arba agresyvumo pojūčiai. Naikina nosies ertmes ir daro žalą plaučiams. Labai lengva priprasti.

Smulkūs balti milteliai. Paprastai uostomi. Kokaino forma. Maži gniužulėliai. Rūkomi.

Kokainas

Krekas

Garai sukelia palaimos ir svaigulio jausmą. Daro žalą nosies ir plaučių dangai. Rizika uždusti. Dažnai priprantama.

Tarp jų yra žiebtuvėlių skystis, klijai, dažai ir lakas. Paprastai uostomi.

Įkvepiamosios medžiagos

Perkelia vartotoją į keistą, kartais siaubingą pasaulį, vadinamą kelione. Sukelia psichikos problemų ir kenkia smegenims.

Baltos tabletės arba medžiagos tirpalo pėdsakai ant mažų popieriaus skiautelių. Paprastai ryjama.

LSD

Pasimėgavimas arba blogumas. Priprantama. Daro žalą plaučiams ir blakstienėlėms*. Sukelia širdies ligas ir krūtinės infekcijas. Galima susirgti plaučių vėžiu.

Tabake, pavyzdžiui, cigaretėse.

Nikotinas

Energijos ir pasitikėjimo arba blogumo ir nerimo pojūčiai. Daro žalą kepenims ir inkstams. Gali būti mirtina.

Tabletės arba kapsulės. Ryjamos.

Ekstazis

INFORMACIJA APIE VEIKLIĄSIAS MEDŽIAGASVeiklioji medžiaga yra bet kokia medžiaga, paveikianti tai, kaip veikia kūnas. Skirtingos medžiagos turi skirtingą poveikį. Vaistai, alkoholis ir nikotinas yra veikliosios medžiagos. Jos legaliai prieinamos, nors jų vartojimas reguliuojamas, pavyzdžiui, receptais arba amžiaus ribojimu. Kitos veikliosios medžiagos, tokios kaip heroinas, prieinamos tik nelegaliai.

*Blakstienėlės, 358.

Medžiaga Aprašas Poveikis kūnui


•Nuskaitykitekodąirpažiūrėkite,kaipbuvosukurtavakcina nuo raupų.

•Daugiaunuorodų,kuriosegalėtumėtepatyrinėtiskiepų, vaistų ir kitų ligų prevencijos priemonių naudą, rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

Moksliniai faktai ir sąrašai

394

INTERNETINIS TYRIMAS

SAUGUMAS INTERNETENaudodamiesi internetu įsitikinkite, kad laikotės trijų pagrindinių taisyklių:

•Priešnaudodamiesiinternetuvisada atsiklauskite suaugusiojo.

•Niekadanenurodykitejokiosasmeninės informacijos: vardo, adreso, mokyklos pavadinimo ar telefono numerio.

•Jeiguinternetosvetainėjeprašoma nurodyti vardą ar elektroninio pašto adresą, atsiklauskite suaugusiojo.

Internetas tapo tokia vieta, į kurią ieškodami kuo įvairiausios informacijos pirmiausia užsuka dauguma žmonių. Deja, informaciją surasti kartais gali būti keblu. Žemiau pateikti patarimai padės jums pasirinkti svetaines, kuriomis galite pasikliauti. INTERNETINė PAIEŠKAUsborne Quicklinks svetainėje rekomenduojami tinklalapiai buvo peržiūrėti Usborne redaktorių, tačiau vis tiek verta informaciją pasitikrinti patiems. Štai keli patarimai, galintys jums praversti:

•Patikrinkitetinklalapio,kuriame lankotės, pavadinimą ir universalųjį adresą (URL). Jei tai gerai žinoma organizacija, muziejus ar nuoroda, informacija tikriausiai (nors nebūtinai) bus patikima.

•Ieškokiteženklų,rodančių,kad tinklalapis neseniai buvo atnaujintas. Jeigu pastebite senų naujienų ar datų, trūkstamų paveikslėlių, neveikiančių nuorodų ar rašybos klaidų, tai gali reikšti, kad tinklalapis nebeprižiūrimas ir informacija jame gali būti pasenusi.

•Jeiguužklystateįinternetosvetainę, kurioje anksčiau nesilankėte, ieškokite skilties „Apie mus“: iš čia daugiau sužinosite apie žmones ar organizaciją, atsakingus už tinklalapį. Tai padės nuspręsti, ar skelbiama informacija yra patikima.

•Ieškodamiinformacijosvisada apsilankykite keliose interneto svetainėse. Taip galėsite palyginti skirtingų šaltinių medžiagą, patikrinti, ar visi jose skelbiami faktai sutampa.

NAUDINGOS NUORODOSKiekvienai iš pateiktų temų atrinkome po keletą jūsų tyrimui praversiančių interneto svetainių. Norėdami apsilankyti šiuose tinklalapiuose, užsukite į Usborne Quicklinks internetinį puslapį adresu www.usborne.com/quicklinks, įveskite reikšminį žodį „science“ ir pasirinkite puslapius 394–395. Kaip jau minėta kairiau, nepamirškite įsitikinti, kad informacija aktuali ir nepasenusi.

Žurnalai internete

Dauguma mokslinių žurnalų prieinami ir internete – jie skelbia naujausią informaciją. Apsilankę www.usborne.com/quicklinks rasite populiarių mokslo žurnalų rinkinį.

Bendroji informacija

Vienos geriausių mokslo svetainių – muziejų, viešųjų ir mokslo įstaigų tinklalapiai. Užsiėmimų gali būti įvairių: nuo interaktyvių vadovų ir vaizdo įrašų iki internetinių eksperimentų, tinklaraščių ar užduočių, skirtų atsispausdinti ir spręsti namuose. Dauguma svetainių turi savo paieškos sistemas, padedančias rasti tai, kas jums įdomu.

Eksperimentai

Galite peržiūrėti eksperimentų vaizdo įrašus, išbandyti virtualius eksperimentus internete ar rasti daugybę tinklalapių su nurodymais, kaip eksperimentuoti namuose: nuo aiškinančių, kaip užsiauginti savo kristalą, iki baterijos, pagamintos iš citrinos. Pasikvieskite į pagalbą suaugusįjį, kad šis padėtų su įranga, kurios įprastai nenaudojate.

INFORMACIJOS PANAUDOJIMASJeigu norite naudoti tinklalapyje pateiktą informaciją, nekopijuokite jos žodis į žodį. Geriau pabandykite tas pačias idėjas perteikti savais žodžiais. Darbo pabaigoje pateikite naudotų šaltinių sąrašą su pavadinimais ir visų naudotų puslapių nuorodomis. Dauguma interneto svetainių leidžia mokykloms ar moksleiviams naudoti jose skelbiamą informaciją ir paveikslėlius mokomaisiais tikslais. Vis dėlto prieš parsisiųsdami bet kurį paveikslėlį perskaitykite tinklalapio skiltį „Naudojimo sąlygos“ ir įsitikinkite, kad paveikslėlius naudoti leidžiama. Paveikslėlius, kuriuos galima parsisiųsti iš Usborne Quicklinks, galite naudoti mokomaisiais ar asmeniniais tikslais, tačiau jie ir toliau saugomi Usborne Publishing autorių teisių.

Internetinėse paveikslėlių galerijose gausu įvairiausių vaizdų – juos naudinga pasitelkti mokyklos projektams.

Aplinkosauga

Pasaulio laukinės gamtos fondui ir organizacijai „Greenpeace“ svarbūs viso pasaulio aplinkosaugos klausimai, jie skelbia naujienas apie nykstančias gyvūnų rūšis ir jų arealus. Taip pat galite sužinoti, kaip prisidėti prie gamtos išsaugojimo, užduoti jums rūpimus klausimus apie aplinkosaugą. Šias, taip pat daugiau internetinių svetainių rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks.

Technologijos

Internetas – puiki vieta sužinoti apie naujausias technologijas, mat kiekvieną dieną čia įdedama naujos informacijos. Tokios kompanijos kaip NASA ar CERN (Europos branduolinių tyrimų organizacija) internetinėse svetainėse skelbia informaciją apie naujausius savo atradimus.

Paveikslėlių galerijos

Internete galite rasti ir tūkstančius nuostabių paveikslėlių. Dauguma įstaigų leidžia mokiniams ir mokslo įstaigoms parsisiųsti paveikslėlius mokyklos užduotims ar projektams, tačiau prieš siųsdamiesi perskaitykite svetainės nuostatas ir tuo įsitikinkite.

YouTube

Šioje svetainėje – nesuskaičiuojama galybė informacijos. Daugybė didelių organizacijų, tokių kaip „National Geographic“, Karališkoji Didžiosios Britanijos institucija ar JAV nacionalinis mokslo fondas savo YouTube kanaluose skelbia vaizdo įrašus – tai puiki erdvė pradėti paieškas. Taip pat YouTube paieškos lange galite ieškoti ir kitų organizacijų kanalų.

Vis dėlto nepamirškite – vaizdo įrašus kelti gali kiekvienas, tad svarbu ieškoti patikimų šaltinių.

Žinynai

Internetinės enciklopedijos, žodynai ir kiti žinynai naudingi ieškant pagrindinės informacijos apie kokį nors dalyką, taip pat norint išsiaiškinti, ką reiškia mokslinis terminas ar idėja, su kuria dar nebuvote susidūrę. Nuorodų sąrašą rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks internetinėje svetainėje.

Namų darbai ir kartojimas

Sukurta daugybė svetainių, padedančių mokiniams su namų darbais, rašiniais, projektais, praverčiančių ruošiantis egzaminams. Jose galite rasti vaizdo įrašų, internetinio mokymosi programų, užduočių, kartojimo medžiagos, testų ir kt. Mokyklų pasaulyje yra daugybė, jų mokymo programos skiriasi, todėl geriausia lankytis tokiose svetainėse, kurios atitinka jūsų regioną.

Internetinės nuorodos•Nuskaitykitekodąirperžiūrėkitevaizdo įrašą apie Pasaulio laukinės gamtos fondą.•Daugiaunuorodų,praversiančiųjūsų tyrimams, projektams ir namų darbams, rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

396

MEDŽIAGOS1. Elektronai būdingi:a) tik skysčiams arba kietiesiems kūnams;b) tik elektros laidininkams;c) visiems medžiagų pavidalams. (p. 10)

2. Dažniausiai atome yra po lygiai:a) neutronų ir elektronų;b) elektronų ir protonų;c) protonų ir neutronų. (p. 11)

3. Elemento atomo masės skaičius nurodo:a) protonų ir neutronų skaičių;b) protonų skaičių;c) protonų ir neutronų skaičių. (p. 12)

4. Atomai, turintys po tiek pat protonų ir elektronų, tačiau nevienodai neutronų, vadinami:a) izomerais;b) izotopais;c) alotropais. (p. 13)

5. Geležies cheminis simbolis yra:a) F;b) I;c) Fe. (p. 15)

6. Aukso cheminis simbolis yra:a) Go;b) Au;c) Ag. (p. 15)

7. Kinetinė teorija aiškina:a) energijos virsmus;b) judančius kūnus;c) kietųjų kūnų, skysčių ir dujų savybes. (p. 16)

8. Sublimacija vyksta, kai:a) kietieji kūnai virsta dujomis;b) kietieji kūnai virsta skysčiais;c) skysčiai virsta dujomis. (p. 18)

9. Kondensacija vyksta, kai:a) dujos virsta skysčiais;b) dujos virsta kietaisiais kūnais;c) skysčiai virsta dujomis. (p. 19)

Pasitikrinti, ko išmokote, galite pagal puslapiuose 396–403 pateiktus klausimus. Kiekvienam enciklopedijos skyriui skirtas puslapis klausimų. Jo apačioje rasite ir atsakymus.

10. Medžiagos klasifikuojamos kaip kietosios, skystosios arba dujinės pagal jų agregatinę būseną:a) 0 °C temperatūroje;b) 20 °C temperatūroje;c) 100 °C temperatūroje. (p. 22)

11. Dujos:a) turi apibrėžtą tūrį ir formą;b) neturi apibrėžto tūrio ir formos;c) turi apibrėžtą tūrį, nors forma gali kisti. (p. 22)

12. Kiek yra cheminių elementų?a) apie 20;b) apie 50;c) daugiau kaip 100. (p. 24)

13. Beveik visi nemetalai yra:a) skysti kambario temperatūroje;b) prasti izoliatoriai;c) prasti laidininkai. (p. 25)

14. Labiausiai Žemės plutoje paplitęs elementas yra:a) aliuminis;b) deguonis;c) silicis. (p. 26)

15. Periodinėje lentelėje periodais grupuojami elementai išrikiuoti:a) stulpeliais;b) eilutėmis;c) rinkiniais. (p. 28)

16. Periodinėje lentelėje taip pat yra grupės, išrikiuotos:a) stulpeliais;b) eilutėmis;c) rinkiniais. (p. 28)

17. Metalai yra tamprūs, todėl gali būti:a) suplojami lakštais;b) ištempiami gaminant laidus;c) šlifuojami. (p. 30)

18. Per liepsnos testą kalis dega:a) raudona liepsna;b) oranžine liepsna;c) alyvine liepsna. (p. 31)

19. Su vandeniu šarminiai metalai sudaro:a) rūgštinius tirpalus;b) šarminius tirpalus;c) neutralius tirpalus. (p. 32)

20. Taurieji metalai:a) visada randami mišiniuose;b) itin aktyvūs;c) itin neaktyvūs. (p. 32)

21. Žalvaris – tai lydinys iš:a) vario ir cinko;b) vario ir alavo;c) vario ir aukso. (p. 35)

22. Bronza – tai lydinys iš:a) vario ir cinko;b) vario ir alavo;c) vario ir aukso. (p. 35)

23. Kurios dujos reikalingos korozijai vykti?a) sieros dioksidas;b) anglies dioksidas;c) deguonis. (p. 40)

24. Vienas seniausių mums žinomų metalų yra:a) aliuminis;b) auksas;c) cinkas. (p. 42)

25. Kurio elemento Visatoje daugiausia?a) aliuminio;b) vandenilio;c) deguonies. (p. 46)

26. Kuris iš elementų nėra halogenas?a) chloras;b) jodas;c) fosforas. (p. 48–49, 55)

27. Elementai, kurių dalelės susijungusios skirtingai, vadinami:a) lydiniais;b) alotropais;c) izotopais. (p. 50)

28. Kuri medžiaga nėra anglies atmaina?a) deimantas;b) siera;c) grafitas. (p. 50–51, 54)

29. Bene dažniausiai siera naudojama:a) sieros dioksidui gaminti;b) maistui saugoti;c) sieros rūgščiai gaminti. (p. 54)

30. Kokia fosforo atmaina neegzistuoja?a) geltonasis fosforas;b) raudonasis fosforas;c) baltasis fosforas. (p. 55)

Medžiagos – atsakymai 1.C, 2.B, 3.A, 4.B, 5.C, 6.B, 7.C, 8.A, 9.A, 10.B, 11.B, 12.C, 13.C, 14.B, 15.B, 16.A, 17.B, 18.C, 19.B, 20.C, 21.A, 22.B, 23.C, 24.B, 25.B, 26.C, 27.B, 28.B, 29.C, 30.A.

KARTOJIMO KLAUSIMAI

397

1. Kuriuo variantu įvardytas ne mišinys?A) oras;b) jūros vanduo;c) anglies dioksidas. (p. 58)

2. Dažus galima atskirti:a) distiliuojant;b) filtruojant;c) chromatografija. (p. 60–61)

3. Netirpi kietoji medžiaga nuo skysčio atskiriama:a) garinant;b) filtruojant;c) chromatografija. (p. 60)

4. Tirpi kietoji medžiaga nuo skysčio atskiriama:a) garinant;b) filtruojant;c) chromatografija. (p. 61)

5. Atmosferoje daugiausia:a) anglies dioksido;b) azoto;c) deguonies. (p. 62)

6. Kokios medžiagos atmaina yra ozonas?a) azoto;b) deguonies;c) argono. (p. 65)

7. Kurių dujų sankaupa sukelia šiltnamio efektą?a) anglies dioksido;b) deguonies;c) argono. (p. 65)

8. Kas susidaro susijungus skirtingų elementų atomams?a) naujas elementas;b) junginys;c) mišinys. (p. 66)

9. Kuris variantas nepriskirtinas prie junginių?a) citrinos rūgštis;b) kalcio karbonatas;c) anglis. (p. 67)

10. Atomus tarpusavyje jungiančios jėgos tarp jų sukuria ryšius. Kuriuo variantu įvardyta ne ryšių rūšis?a) kovalentinės;b) valentinės;c) joninės. (p. 69–71)

MIŠINIAI IR JUNGINIAI 11. Antrajame elektronų apvalkalo sluoksnyje telpa iki:a) dviejų elektronų;b) aštuoniolikos elektronų;c) aštuonių elektronų. (p. 68)

12. Dauguma kovalentinių medžiagų:a) tirpios vandenyje;b) laidžios elektrai;c) kambario temperatūroje yra skystos arba dujinės. (p. 69)

13. Elektronų praradęs atomas vadinamas:a) anijonu;b) katijonu;c) jonine gardele. (p. 70)

14. Kuris teiginys neteisingas?a) cheminis vandens pavadinimas – vandenilio oksidas;b) yra 3 vandens būsenos: dujinė, skystoji ir kietoji;c) ledas už vandenį tankesnis. (p. 72)

15. Reakcijos, per kurias į aplinką išskiriama šiluma, vadinamos:a) egzoterminėmis;b) endoterminėmis;c) terminėmis. (p. 76)

16. Katalizatoriai:a) pakeičia reakcijos greitį ir yra sunaudojami vykstant reakcijai;b) pakeičia reakcijos greitį, tačiau per reakciją nesunaudojami;c) tai reakciją slopinančios medžiagos. (p. 79)

17. Degimo reakcijoms reikalingas:a) anglies monoksidas;b) anglies dioksidas;c) deguonis. (p. 80)

18. Per redukciją medžiaga praranda:a) deguonies;b) vandenilio;c) elektronų. (p. 81)

19. Kuris metalas elektrolize išgaunamas iš boksito?a) aliuminis;b) varis;c) geležis. (p. 83)

20. Kuriuo variantu įvardyta ne bazė?a) dantų pasta;b) pomidorų sultys;c) vapsvos įgėlimas. (p. 84–85)

21. Kuris teiginys neteisingas?Rūgštys yra:a) vandenilio turintys junginiai;b) korozinės;c) kaustinės. (p. 84–85)

22. Bet kurios rūgštinės medžiagos pH yra:a) mažiau kaip 7;b) 7;c) daugiau kaip 7. (p. 86)

23. Prie druskų priskirtini:a) tik metalai;b) metalai ir nemetalai;c) tik nemetalai. (p. 88)

24. Visuose organiniuose junginiuose yra:a) silicio;b) deguonies;c) anglies. (p. 92)

25. Sočiuosius organinius junginius jungia:a) viengubasis ryšys;b) dvigubasis ryšys;c) trigubasis ryšys. (p. 93)

26. Svarbiausias fermentacijos reakcijos produktas yra:a) alkanas;b) alkenas;c) alkoholis. (p. 94)

27. Margarinas gaminamas prijungiant vandenilį prie:a) alkano molekulių;b) alkeno molekulių;c) esterio molekulių. (p. 97)

28. Cheminis procesas, per kurį stambios naftos molekulės suskaidomos į mažesnes, vadinamas:a) frakcine distiliacija;b) hidrinimu;c) skaidymu. (p. 97–99)

29. Kokia organinių junginių rūšis kondensuojasi 180 °C temperatūroje?a) nuosėdų junginiai;b) benzino junginiai;c) žibalo junginiai. (p. 99)

30. Kuris teiginys apie termoplastiką yra teisingas?a) termoplastiką lengva perdirbti;b) termoplastiką galima suformuoti tik kartą;c) termoplastikas atsparus karščiui. (p. 101)

Mišiniai ir junginiai – atsakymai 1.C, 2.C, 3.B, 4.A, 5.B, 6.B, 7.A, 8.B, 9.C, 10.B, 11.C, 12.C, 13.B, 14.C, 15.A, 16.B, 17.C, 18.A, 19.A, 20.B, 21.C, 22.A, 23.B, 24.C, 25.A, 26.C, 27.B, 28.C, 29.C, 30.A.

446

PADėKA

Buvo dedamos visos pastangos knygoje panaudotos medžiagos autorystei nustatyti. Jei kas buvo praleista, leidėjai siūlo šią klaidą ištaisyti pranešdami apie tai vėlesniuose leidimuose. Už bendradarbiavimą ir leidimą atgaminti medžiagą leidėjai dėkingi toliau išvardytoms organizacijoms ir asmenims. Ubuntu yra „Canonical Ltd.“ registruotas prekės ženklas. Microsoft Windows – „Microsoft Corporation“ registruotas prekės ženklas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse. Apple ir Mac OS – „Apple Inc.“ registruotas prekės ženklas. Raspberry Pi – „Raspberry Pi Foundation“ registruotas prekės ženklas. Dacron, Kevlar, Mylar, Nomex ir Kapton yra „DuPont“ registruoti prekės ženklai.

NUOTRAUKŲ AUTORYSTė (v = viršus, vid. = vidurys, a = apačia, k = kairė, d = dešinė, pagr. – pagrindinis)Corbis: 8-9 Gary Braasch; 12 (ak) Jim Sugar Photography; 14-15 Digital Art; 16-17 W. Perry Conway; 18 (vk) Fukuhara Inc; 19 (vid.) Keren Su; 22-23 Roger-Ressmeyer; 24 (ak) Jim Zuckerman; 26-27 Ric Ergenbright; 30-31 Buddy Mays; 32 (vd) Phil Schermeister; 34 Dan Guravich; 36-37 Dean Conger; 40-41 Roger-Ressmeyer; 42-43 Charles E. Rotkin; 43 (vd) Roger Ressmeyer; 45 (vd) James L. Amos; 48-49 Charles O’Rear; 52-53 Charles O’Rear; 55 (pagr.) Owen Franken; 62-63 Jonathan Blair; 64-65 (pagr.) Ted Spiegal; 72-73 (a) Peter Johnson; 74-75 (a) Wolfgang Kaehler; 76-77 Randy Faris; 85 (pagr.) Robert Pickett; 87 (a) Jonathan Blair; 89 (vd) Science Pictures Limited; 95 (pagr.) Michael Freeman; 98 (vd) Science Pictures Limited; 102 (a) Tecmap Corporation/Eric Curry, Eric Curry; 108-109 Sean Aidan, Eye Ubiquitous; 112-113 Gary Braasch; 115 (a) Owen Franken; 116-117 Bettmann; 119 (pagr.) Robert Landau; 147 (pagr.) Richard Hamilton Smith; 166 (vid.d) NASA/Roger-Ressmeyer; 174-175 (a) Roger Ressmeyer; 184-185 (pagr.) Galen-Rowell; 192 -193 (v) L. Clarke; 196-197 Hans Georg Roth; 198-199 (a) Roger Ressmeyer; 204-205 (a) Peter Johnson; 206-207 (a) George Hall; 214-215 (v) Stuart-Westmorland; 216-217 (v) Joseph Sohm, ChromoSohm Inc; 218-219 (a) Steve Austin, Papilio; 220 (vd) Charles E. Rotkin; 222-(ak) Jamie Harron, Papilio; 228-229 Kennan Ward; 230-231 (a) Peter Hardholdt; 232 (v) The Purcell Team; 234-235 (a) Lowell Georgia; 237 (ad) Charles O’Rear; 250-251 (a) Science Pictures Limited; 251 (vid.) Lester V. Bergman; 252 Richard Hamilton Smith; 254-255 Richard Hamilton Smith; 257 (vid. k) Bill Varie; 258 (v) Paul A. Souders; 259 (a) Scott T. Smith; 260-261 (v) Paul A. Souders; 266 (k) Kevin Schafer; 268-269 (a) Ron Watts; 270-271 (a) Ralph-A.-Clevenger; 271 (ad) Lee Snider; 272 (v) Darrell Gulin; 273 (a) Philip Marazzi, Papilio; 274 (v) Marko Modic; 275 (a) Australian Picture Library; 276 (d) Kevin Schafer; 278 (ak) Marlen Raabe; 278-279 (v) Richard Hamilton Smith; 279 (ak) Ed Young; 281 (ak) Don Paulson/Superstock; 283 (vd) Raymond Gehman; 284 (v) Sally Morgan, Ecoscene, (a) Buddy Mays; 285 (vd) Kevin R. Morris; 286-287 Joseph Sohm/ChromoSohm Inc; 287 (k) Richard Cummins; 288-289 (v) W. Wayne Lockwood M.D.; (a) Joseph Sohm, ChromoSohm Inc; 290-291 Galen Rowell; 291 (k) Hulton-Deutsch Collection; 292-293 (a) Raymond Gehman; 304-305 (v) Stephen Frink; 306-307 David A. Northcott; 308-309 (a) Tom Brakefield; 312 (v) Michael Lewis; 314-315 (v) Amos Nachoum; 316-317 W. Perry Conway; 318 (ak) Jim Zuckerman; 321 (d) W. Perry Conway; 322 (ak) Stuart Westmorland; 324 (ak) Robert Yin; 325 (pagr.) Robert-Pickett; 328-329 (pagr.) Yann Arthus-

Bertrand; 330-331 (a) Kennan Ward; 332 Peter Johnson; 335 (a) Jim Sugar Photography; 336-337 Annie Griffiths Belt; 338 (v) James L. Amos; 372 (a) Hulton-Deutsch Collection; 374 (v) Michael Freeman; 377 (ad) Jenny Woodcock, Reflections Photo Library; 378 (vd) Bettmann, (vid.d) Bettmann, (ad) Corbis; 384 (vd) Richard Hamilton Smith; 388 (vid. k) doc-stock; 389 (ad) Science Pictures Ltd; 390-391 Bill Ross. ©Digital Vision: 19 (v vid.), (a); 20 (k); 22 (vd); 24-25; 25 (vid.); 32 (ad); 33; 35 (vid. k); 37 (vid.d); 38 (vd); 38-39; 41 (vd), (vid.), (vid.d); 44 (a vid.); 44-45; 46 (v), (a); 48 (k); 52 (ak); 53 (vk); 56-57; 58-59; 59 (vid. k); 64 (vk); 65 (v); 72 (vd); 75 (vd); 78(a); 80 (ad); 81 (d); 82 (v), (ad); 85 (vk); 87 (k); 96 (a); 98-99; 99 (vk); 101 (vid.); 102 (vd); 103 (ad); 104-105; 106 (v), (a); 107 (ak); 110 (k); 112 (k), (a vid.); 113 (vd); 117 (vid. k); 118 (vd); 120; 123 (v vid.), (vd); 124; 126 (v), (ad); 128 (v), (a); 132 (vd), (ak); 138-139 (v); 140-141; 152-153; 154 (ak); 156 (vd); 158 (k); 162 (a); 163 (v); 164 (vd); 165 (v vid.); 166 (vd), (vid. k), (vid.), (a); 167 (v); 170-171 (v); 173 (k); 175 (vd); 176 (ad); 177 (vid.d), (ak); 178 (vd); 179 (vid. k); 180-181; 182-183; 185 (v), (vid.), (vid. k); 187 (vid.d); 188-189; 188 (vd); 190-191; 192 (a); 193 (k), (vid.); 194 (vid.), (a vid.); 194-195 (a); 196 (vd), (vid. k); 197 (vid.); 199 (vid.); 202-203; 204 (vd); 207 (vd); 208 (vd), (vid.d), (ak); 214 (vid. k); 216 (vid.); 225 (vid.d); 233 (vd); 238 (vd); 240 (vid.d); 242 (a); 244 (vd); 245 (vd); 248-249; 271 (vd); 284 (vd); 286 (ak); 289 (vid.), (d); 294 (vd); 296-297; 303 (vk); 309 (vk); 323 (vid. k); 335 (k); 336 (k); 337 (k); 343 (vid.); 360-361.NASA: 51 (a vid.); 125 (k); 161 (vk), (ak); 164-165 (a); 170 (ak), (ad); 171 (ak); 175 (vid.); 176-177 (v); 177 (vid. k), (a vid.); 178 (a); 185 (vid. k); 246 (ak), (a vid.), (ad); 395 (ad). NASA Ames/SETI/JPL Caltech: 175 (a vid.); NASA/CXC/MIT/F.K. Baganoff et al: 161 (vid.d); NASA/Dan Burbank: 172 (vd); NASA/ESA/AURA/Caltech: 156 (vid. k); NASA, ESA, G. Illingworth, D. Magee, & P. Oesch (UCSC), R. Bouwens (Leiden Uni.) & the HUDF09 Team: 175 (ak); NASA/ESA/Hubble Heritage Team (STScI/AURA)-ESA/Hubble Collaboration, Ack: D. Gouliermis (MPIA, Heidelberg): 155 (v); NASA/Hubble Heritage Team (STScI/AURA): 156 (ak); NASA/JPL-Caltech: 156 (ad), 165 (vid.d); NASA/JPL-Caltech/R. Hurt/ESA/N. Risinger/M. Olley: 157 (v); NASA/SDO & the AIA, EVE & HMI Science Teams: 162 (vd); NASA/WMAP Science Team: 155 (vid. k).Science Photo Library: Cover Omikron, Sciepro; 1-3 Phil Jude; 50 (ad) Lawrence Lawry; 58 (vid. k) Tek Image; 60-61 Geoff Tompkinson; 61 (d) Tek Image; 71 (ad) Ken Eward; 93 (ad) Steve-Horrell; 101 (ad) Eye of Science; 130 (a) SPL; 133 (vd) Will & Deni McIntyre; 135 (pagr.) Jeremy Walker; 212 (vd) Hugh Turvey; 280-281 (v) Jan-Hinsch; 298-299 (v) Dr Yorgos Nikas; 304 (vid.) John Walsh; 324 (vd) David Wrobel, Visuals Unlimited; 341 (a) UDSA; 344-345 Mehau Kulyk; 346-347 Manfred Kage; 348 (d) John Daugherty; 350-351 (v)

447

National Cancer Institute; 358-359 (v) Alfred Pasieka; 362 (a) Biophoto Associates; 364-365 CNRI; 366 Mehau Kulyk; 368-369 (a) Prof. P. Motta, Dept of Anatomy, Sapienza University of Rome; 370-371 (a) David Parker; 376 (v) Dr G. Moscoso; 380-381 Biophoto Associates; 382 (vd) A. Barrington-Brown; 383 (v vid.) Simon Fraser; 384-385 Tek Image; 386-387 (v) Juergen Berger (MPI Tuebingen); 388 (v) Mehau Kulyk, (a) Hugh Turvey; 390 (ak) BSIP Boucharlat.© AIRBUS/ i3m 242 (vk); Alamy 50 (vd) Karin Duthie, 140-141 (vid.), 326 (vd) imageBROKER; Allsport UK Ltd 227 (vd); American Government 207 (vid. k); Arriflex 255 (ak); AVM GmbH 245 (vk); Superstock 276-277 (pagr.); British Telecom 247 (vd); Britstock-IFA 262-263 (v), 268 (v); Dreamstime.com: 352-353 (v) Trevor Buchanan, 80-81 ©Stephan Pietzko; išskirtinė padėka © Roger Cannegieter 143 (pagr.); Bruce Coleman 311 (v) John Cancalosi; Canon EOS 500D 224 (a); Phil Clarke 243 (vk); Dell Inspiron 23 7000 AIO atvaizdas panaudotas mielai sutikus Dell Inc. 240 (ak); Diamond Multimedia 242 (vd); Epson Perfection 610 Scanner 243 (k); Ford Motor Co Ltd 125 (vd), 134 (d), 147 (vid. k), 148 (vid.), 150-151; Goodyear GB Ltd 124 (k); Frank Greenaway/Dorling Kindersley/Getty Images 320 (vd); Guillemot 243 (vid. k); Honda JK 152 (vd); Intel Corporation 239 (vd), (vid. k), 241 (vid. k), (vid.); Karrimor International Ltd 101 (vid. k); Shutterstock/Cathy Keifer 267 (pagr.); © Štěpán Koval www.bryo.cz 282 (a); Lawson Mardon Star Ltd, Bridgnorth 24 (a vid.); 41 (k); Jef Meul/Minden Pictures/FLPA 322-323; 240 (vid.d) (Windows® 8 atvaizdas panaudotas Microsoft leidimu), 242 (ak) (Paint® spalvų pasirinkimo juostos atvaizdas panaudotas Microsoft leidimu); Londono gamtos istorijos muziejaus atstovai 339; NHPA 312 (a); Nikita Rogul/123RF 218-219 (v); Northern Lites 132 (vid.); Mike Olley 227 (vk), 236 (vid.); Opera-North/Richard Moran 359 (vid.d) Roderick Williams vaidina Figaro „Opera North“ režisuotoje operoje „Sevilijos kirpėjas“; Richard Packwood/Oxford Scientific/Getty Images 256-257; Panasonic 225 (a vid.); Philips TV image provided by TPVision 227 (vd), (vid.); Porsche Cars Great Britain 127 (a vid.); Pure 226 (ad); Red Digital Cinema Camera Company 225 (ak); Robert M. Reed 27 (a vid.); Daniel Reiner 215 (ad); Salomon Quest 4D GTX žygių batai 124 (ad); Samsung Electronics Galaxy Note II 102 (vid.); Still-Pictures 260 (ak) Klein/Hubert, 316 (a) John Cancalosi; Telegraph Colour Library 267 (vd), 303 (a), 326 (a); The Royal Festival Hall Gamelan Programme, Londonas 208 (ak); The Stock Market 264, 280 (ak); Charlotte Tomlins 207 (vid.d); Two Way TV 227 (vd); Ullstein Bilderdienst/Max Machon 47 (a vid.); Undersea Research Programme (NURP) 281 (vid.d), 300-301 (v); Vision Engineering Ltd 222 (vid.); Volkswagen 41 (vid.d); Wheelworks Handcrafted Wheels (Naujoji Zelandija) 235 (vd); Wilfried Schmidt Maschinenbau 235 (vid.d); www.trekbikes.com 52 (vid.); Yamaha-Kemble Music (JK) Ltd 209 (ak); 3Com 245 (vid. k).

ILIUSTRATORIAI Simone Abel, Graham Allen, Sophie Allington, Rex Archer, David Ashby, Iain Ashman, Craig Austin (The Garden Studio), Graham Austin, Alan Baker, Bob Bampton (The Garden Studio), Jeremy Banks, John Barker, David Baxter, Andrew Beckett, Joyce Bee, Stephen Bennett, Mark Bergin, Roland Berry, Andrzej Bielecki, Gary Bines, Derick-Bown, Isabel

Bowring, Trevor Boyer, Wendy Bramall (Artist Partners), John Brettoner, Paul Brooks, Gerry Browne, Peter Bull, Derek Bunce, Mark Burgess, Hilary-Burn, Andy Burton, Terry Burton, Liz Butler, Terry Callcut, Martin Camm, Sue Camm, Lynn Chadwick, Kuo Kang Chen, Peter Chesterton, Jeane Colville, Stephen-Conlin, Dan Courtney, Frankie Coventry, Patrick Cox, Steve Cross, Lindy Dark, Christine Darter, Gordon Davies, Kate Davies, Sarah De Ath (Linden Artists), Kevin-Dean, Peter Dennis, Richard Draper, Brin Edwards, Michelle Emblem, Malcolm English, Sandra Fernandez, Denise Finney, Don Forrest, John Fox, Sarah Fox-Davies, John Francis, Mark Franklin, Nigel Frey, Judy Friedlander, Sheila Galbraith, Stephen Gardiner, Peter Geissler, Nick Gibbard, Peter Gibson, Tony Gibson, William Giles, Victoria Goaman, Jayne Goin, David Goldston, Peter Goodwin, Victoria Gordon, Teri Gower, Phil Green, Coral Guppy (John Martin Artists), Terry Hadler, Alan Harris, Brenda Haw, Tim Hayward, Bob Hersey, Nicholas Hewetson, Philip Hood, Chris Howell-Jones, Christine Howes, Carol Hughes (John Martin Artists), David Hurrell, Gillian-Hurry, John Hutchinson, Ian Jackson, Frank Kennard, Roger Kent, Aziz Khan, Colin King, Deborah King, Stephen Kirk, Kim Lane, Jonathon Langley, Richard Levington, Jason Lewis, Mick Loates (The Garden Studio), Rachel Lockwood, Mark Logworth, Kevin Lyles, Chris Lyon, Kevin Maddison, Alan Male, Janos Marffy, Andy-Martin, Josephine Martin, Lucia Mattioli (Inklink at Firenze), Nick May, Rob McCaig, Joseph McEwan, David McGrail, Malcolm McGregor, Doreen McGuiness, Christina McInerney, Caroline McLean, Dee McLean, Annabel Milne, David More, Dee Morgan, Robert Morton, David Mostyn, Paddy Mounter, Patricia Mynott, David-Nash, Susan Neale, Jan Nesbitt, Tricia Newell, Martin Newton, Barbara Nicholson, Louise Nixon, David Nockels (The Garden Studio), Mike Olley, Richard Orr, David Palmer, Patti Pearce, Justine Peek, Jack Pelling, Liz Pepperell, Francesco Petracchi (Inklink at Firenze), Roger Phillips, Julie Piper, Gill Platt, Maurice Pledger, Mick Posen, Cynthia-Pow (Middletons), Isaac Quaye, David Quinn, Charles Raymond, Kim Raymond, Barry Raynor, Luis Rey, Phillip Richardson, Jim Robins, Allan Robinson, Andrew-Robinson, Bernard Robinson, Eric Robson, Michael Roffe, Michelle Ross, Simon Roulstone, Graham Round, John Russell, Evie Safarewicz, Michael Saunders, Philip-Schramm, John Scorey, Coral Sealey, John Shackell, Chris Shields, John Sibbick, Sara Silcock, Penny Simon, Gwen Simpson, Gabrielle Smith, Tony Smith, Annabel-Spenceley, Peter Stebbing, Ian Stephen, Roger Stewart, Sue Stitt, Ralph Stobart, Rod Sutterby, Alan Suttie, Treve Tamblin, Myke Taylor, George Thompson, Joan-Thompson, Sam Thompson, Stuart Trotter, Joyce Tuhill, Sally Voke, Ian Wallace, Sue Walliker, Robert Walster, Peter Warner, David Watson, Ross Watton, Phil Weare, David Webb, Hans Wiborg-Jenssen, Sean Wilkinson, Adrian Williams, Adam Willis, Roy Wiltshire, Ann Winterbottom, Gerald Wood, James Woods, Zöe Wray, David Wright, John Yates.

Dėkojame dr. Keith Taber, dr. Patricia Fara, Simon Barnett, Simon Tudhope, Sam Smith, Sarah Khan, Nayera Everall, Keith Furnival, Mike Olley, Emma

Danes and Kate Rignell.

Redaktorė Edita BirulienėKorektorės Goda Baranauskaitė-Dangovienė, Rūta Malūkaitė, Martyna Bražiūnaitė, Vaiva Markevičiūtė

Specialusis korektorius Norvydas Birulis Maketavo Lina Lukšaitė

Tiražas 3000 egz.Išleido leidykla „Nieko rimto“Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius

www.niekorimto.ltSpausdino UAB BALTO print

Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

Knygą „Didžioji mokslo enciklopedija“ sudaro pagrindinės gamtos, technologijų, gyvybės mokslų temos: fizika, chemija, biologija, informacinės technologijos, astro-nomija, genų inžinerija, telekomunikacijos, nanotechnologijos ir t. t. Knygoje temos apžvelgiamos jas gausiai iliustruojant, taip pat pateikiant eksperimentų, kuriuos patys moksleiviai gali lengvai atlikti. Interaktyvios nuorodos prie tekstų praturtina bei palengvina mokymosi ir žinių įsisavinimo procesą.

nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti atkuriama, perduodama ar įkeliama į...

Documents