kurklt.ltkurklt.lt/.../2016/10/esamos-situacijos-analizė-10-28.docx · web viewnuteistojo...
TRANSCRIPT
JPP KURK LIETUVAI
Nuteistųjų resocializacija ir integracija į visuomenę (Esamos socialinės reabilitacijos vykdymo analizė)
Sandra Galdikaitė Anita Kiričenko2016 m. spalio 7 d.
Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol kas
vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo
programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems profesionalams savo
žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.
1
TurinysĮvadas..............................................................................................................................................................................3
Nuteistųjų socialinės reabilitacijos vieta Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje.............................................................3
Teisinė socialinės reabilitacijos bazė...........................................................................................................................4
Socialinės reabilitacijos apibrėžimas bei jos istorinis atsiradimas Lietuvoje............................................................4
Socialinės reabilitacijos teisinis organizavimas, tikslai ir formos.............................................................................5
Praktinė socialinės reabilitacijos vykdymo apžvalga....................................................................................................7
Tyrimo metodai:......................................................................................................................................................7
Praktinės apžvalgos rezultatai.................................................................................................................................7
Literatūra.......................................................................................................................................................................12
2
ĮvadasBausmių vykdymo sistema yra viena iš jautriausių valstybės aparato sudedamųjų dalių, apie kurias vengiama šnekėti,
bandoma ją paslėpti bei nepastebėti. Visgi, jos sėkmingas valdymas yra būtinas norint užtikrinti visuomenės
saugumą, efektyvų išteklių valdymą bei elementarias žmonių teises.
Anot Jungtinių Tautų Narkotikų ir Nusikalstamumo biuro, baudžiamos sistemos sėkmingas veikimas nėra
įsivaizduojamas be žemo pakartotinio nusikalstamumo lygio. Vienas iš svarbiausių faktorių lemiančių aukšto
pakartotinio nusikalstamumo nebuvimą yra nuteistųjų socialinės reabilitacija. Socialinės reabilitacijos įtraukimas į
pamatinius kriminalinės sistemos principus siekia nusikaltusių nebausti, bet paruošti gyventi visuomenėje. Sėkmingas
socialinės reabilitacijos vykdymas neapsiriboja vien įkalinimo įstaigomis, bet stipriai paliečia plačią visuomenę. Noras,
kad nuteistieji įsitvirtintų visuomenėje, reikalauja ne tik darbo kalėjimo viduje, bet ir visuomenės palankumo bei
elementarios infrastruktūros.
Nuteistųjų socialinės reabilitacijos vieta Lietuvos bausmių vykdymo sistemojePagal LR bausmių vykdymo kodeksą (BVK) 111 straipsnį socialinė reabilitacija yra nustatyta kaip viena iš nuteistųjų
pataisos priemonių, kuriems buvo paskirtas laisvės atėmimas.
3
Teisinė socialinės reabilitacijos bazėNorint ištirti socialinės reabilitacijos efektyvumą būtina ją apibrėžti, įvertinti jos istorinį atsiradimą, besiremiantį tam
tikru idėjiniu pagrindu bei teisinį reglamentavimą.
Socialinės reabilitacijos apibrėžimas bei jos istorinis atsiradimas Lietuvoje2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui (BVK) pataisos priemonės, kurios
yra skirtos nuteistiesiems, įtraukė naują procesą – socialinę reabilitaciją (Dermontas, 2004, p.108).
„Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų
darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas.“ (111 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems
paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės)
Kyla klausimas, ką reiškia nuteistųjų socialinė reabilitacija? Socialinė reabilitacija yra labai platus reiškinys, apimantis
daug veikėjų, procesų bei institucijų. Socialinę reabilitaciją galima būtų apibrėžti taip – socialinių, psichologinių,
pedagoginių bei teisinių priemonių taikymas asmenims, kuriems trūksta elementarių asmeninių įgūdžių, yra silpnos
fizinės ir psichinės sveikatos bei yra praradę socialinį ir dorovinį statusą tam, kad galėtų grįžti gyventi visuomenėje
nedarydami kitų nusikaltimų. Trumpai tariant, socialinės reabilitacijos tikslas yra nuteistojo pasikeitimas, jo
pasiruošimas bei grįžimas į visuomenę. Sėkminga socialinė reabilitacija priklauso nuo visuomenės kultūros, pataisos
įstaigų darbuotojų, valstybės ir savivaldos institucijų, bei kitų fizinių ir juridinių asmenų ir nuteistųjų konstruktyvios
sąveikos. Nuteistojo sėkminga integracija atgal į visuomenę yra neįmanoma, jeigu konstruktyvi sąveika tarp skirtingų
šalių yra silpna. Pavyzdžiui, puikus pataisos įstaigų darbuotojų darbas neturės stipraus poveikio, jeigu visuomenės
požiūris yra priešiškas buvusių nuteistųjų atžvilgiu (Dermontas, 2003, p. 110; 2005, p. 224).
Nuteistųjų socialinės reabilitacijos atsiradimas BVK yra skirtingų įvykių, principų bei tikslų padarinys. Vienas iš
svarbiausių veiksnių, turėjusių įtakos socialinės reabilitacijos atsiradimui yra Lietuvos teisinė bei kultūrinė
transformacija. Autoritarinio komandinio ugdymo, vienpusio aktyvumo bei laisvės slopinimo keitimas į laisvą
demokratinį valdymą, iniciatyvumą bei kūrybiškumą reikalavo peržiūrėti bausmės vykdymo principus bei pataisos
įstaigų darbo pobūdį (Dermontas, 2004, 109). Pradėta tikėti, jog dauguma nusikaltimų yra padaryti dėl aplinkos
neigiamo poveikio, tad nuteistuosius reikia ne vien bausti, bet suteikti jiems galimybių bei sąlygų pasikeisti.
Antra alternatyvios bausmės atlikimo atsiradimo priežastis glaudžiai siejasi su tarptautiniais įsipareigojimais. Lietuvai
tapus Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO), Europos Sąjungos (ES) bei kitų tarptautinių organizacijų nare atsirado
reikalavimas laikytis pasirašytų teisės aktų. JTO patvirtintuose Tipinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse
reikalaujama, kad būtų imtasi visų priemonių tam, kad kalinys būtų laipsniškai grąžintas į visuomenę. Analogiškos
socialinės reabilitacijos taisykles yra pateikiamos Europos kalinimo įstaigų taisyklėse – 70-a taisyklė: „Kiek galima
greičiau po priėmimo į kalinimo įstaigą reikėtų pradėti kalinių rengimą išeiti į laisvę“. Anot tarptautinių aktų,
prižiūrint kalinius reikia pabrėžti ne jų išskyrimą iš visuomenės, bet tai, kad jie yra tos visuomenės dalis (Dermontas,
2005, p. 225).
4
Trečias motyvas grindžiamas socialinės reabilitacijos efektyvumu didinant visuomenės saugumą. Norvegijoje yra ne
tik labai žemas nusikalstamumo lygis, bet ir vienas iš žemiausių recidyvizmo rodiklių, vos siekiančių 20 %. Norvegijos
bausmių vykdymo pagrindinis principas yra nuteistųjų socialinė reabilitacija vietoj bausmės kaip tokios. Jų bausmių
filosofija yra paprasta – tradicinės bei griežtos įkalinimo įstaigų sistemos neveikia. Kuomet humaniškas elgesys su
nuteistaisiais atneša žymiai daugiau naudos (Deady, 2014, p. 3).
Taigi, apibendrinant, socialinė reabilitacija apima nuteistojo pasikeitimą, pasiruošimą bei grįžimą į visuomenę per
humaniškų priemonių taikymą ir yra vykdoma skirtingų šalių sąveikos. Jos atsiradimas BVK buvo nulemtas trijų
veiksnių – Lietuvos teisinės bei kultūrinės transformacijos, tarptautinių įsipareigojimų bei šios priemonės
efektyvumo.
Socialinės reabilitacijos teisinis organizavimas, tikslai ir formos.BVK trečiasis skirsnis nustato socialinės reabilitacijos organizavimą, pagrindinius socialinės reabilitacijos tikslus ir
formas.
Pagal 136 BVK straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos
įstaigų administracija. Šią priemonę taikyti turi teisę valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės
organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Apibendrinant,
įstatymas neiškelia įkalinimo įstaigų darbuotojų kaip vieningo veikėjo socialinei reabilitacijai vykdyti, bet įtraukdamas
skirtingas šalis atspindi ir idėjinį socialinės reabilitacijos principą, jog jos sėkmė priklauso nuo konstruktyvios visų
šalių sąveikos.
5
Tikslai
Vykdant nuteistųjų socialinę reabilitacija, siekiama:
mažinti nusikalstamumo elgesio riziką
motyvuoti nuteistuosius, ugdyti jų gebėjimus bei skatinti juos siekti gyvenimo tikslų teisėtai bei sąžiningai
užtikrinti nuteistojo padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą.
Veiksmai
Norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, pasitelkiami šie veiksmai:
nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas
kriminogeninių veiksnių nustatymas
priemonių, kuriomis šalinami šie veiksniai, nustatymas ir taikymas
o siekiant pašalinti kintamuosius kriminogeninius veiksnius, socialinės reabilitacijos metu
įgyvendinamos Kalėjimo departamento (KD) direktoriaus elgesio programos, taikomos nuteistųjų
socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems
sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar
grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos
priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.
Planavimas
Nuo 2015 metų buvo pakeistas 137 straipsnis bei įvestas individualaus socialinės reabilitacijos plano reikalavimas.
Pagal naujus reikalavimus, socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės
reabilitacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis. Parengiant individualų socialinės
reabilitacijos planą gali būti įtraukiamos šio Kodekso 136 straipsnyje nurodytos organizacijos ir asmenys.
Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo asmeninius ypatumus.
Individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo
nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą.
Socialinė reabilitacija yra teisiškai įtvirtinta kaip viena iš būtinų nuteistųjų pataisos priemonių. BVK nustato ne tik jos
tikslus, bet ir organizavimą, veiksmus bei planavimą. Visgi, tai nėra vienintelis įstatymas reglamentuojantis socialinės
reabilitacijos vykdymą. Vykdant socialinę reabilitaciją vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis
sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko
potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau
6
vadinama – Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais (pareigybių aprašais) ir pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, I skyrius, 9 straipsnis, Nr. 1R-238).
Praktinė socialinės reabilitacijos vykdymo apžvalgaNorint išnagrinėti socialinės reabilitacijos efektyvumą, neužtenka vien teisinio socialinės reabilitacijos pristatymo.
Socialinės reabilitacijos vykdymas stipriai paveikiamas visuomenės kultūros, politinio konteksto, įstaigų principų bei
struktūrų, jų papročių ir bendradarbiavimo su kitomis socialinėje reabilitacijoje dalyvaujančiomis šalimis.
Tyrimo metodai:Tad tam, kad gautume pilnavertiškesnį socialinės reabilitacijos vykdymo vaizdą, pateikiame bendras įžvalgas, kurios
susidarė aplankius šešias Lietuvos kalinimo įstaigas, Vilniaus Apygardos Probacijos Tarnybą (PT), nevyriausybinę
organizaciją (NVO) “Caritas”, Nuteistųjų Konsultavimo Centrą (NKC) bei vietos savivaldas. Savo analizei taikėme
kokybinę metodologiją: apklausas bei stebėseną.
Mes aplankėme didžiąją dalį įkalinimo įstaigų -Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (LTI-K), Vilniaus pataisos namus
(VPN), Alytaus pataisos namus (APN), Marijampolės pataisos namus (MPN), Pravieniškių pataisos namus-atvirą
koloniją (PPN-AK), kurioje praleidome visą savaitę, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (KNTI-
PN) bei Alytaus pusiaukelės namus (APN). Mes daugiausia laiko praleidome su socialinės reabilitacijos skyriaus
darbuotojais – buvo apklausti 29 būrio viršininkai, socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkai bei, apskritai, stebima
kaip dirbama įstaigų viduje. Taip pat apklausėme įkalinimo įstaigų direktorius, PT direktorę, NVO bei NKC
darbuotojus.
Praktinės apžvalgos rezultataiĮkalinimo įstaigų struktūros trumpa apžvalga:Šiuo metu Lietuvoje apytiksliai įkalinta 7100 nuteistųjų (pagal 2016 m. vidurkį). Nuteistųjų skaičius nuolatos kinta,
vieni išvyksta pasibaigus bausmės atlikimo laikui, kiti pakeičia jų vietą. Lukiškių kalėjimas yra vienintelis kalėjimas
Lietuvoje, pasižymintis griežtesnė tvarka negu pataisos namai. Visi nuteistieji gyvena kamerose, jiems draudžiama
vaikščioti be priežiūros, kalbėtis su kitais nuteistaisiais išskyrus tuos, su kuriais leidžiama pagal esamas taisykles,
turėti ilgus pasimatymus. Pataisos namai yra bendrabučio tipo įkalinimo įstaigos, kur nuteistieji dalinasi gyvenamąja
erdve, gali patys išeiti į jiems priskirtą aptvertą teritoriją bei bendrauti su kitais nuteistaisiais. Svarbu pažymėti ir tai,
jog laisvės atėmimo režimas skiriasi pataisos įstaigų viduje priklausomai nuo nusikaltimo, teismo nuosprendžio bei
nuteistųjų elgesio. Laisvės atėmimo metu nusikaltę nuteistieji dažnai perkeliami į kamerinio tipo patalpas.
Pusiaukelės namai yra grandis tarp įkalinimo įstaigų ir laisvės, kur išsiunčiami gerai besielgiantys nuteistieji. Jie rodo
norą grįžti į visuomenę, nėra padarę sunkių nusikaltimų bei jau prieš atvykstant į Pusiaukelės namus suplanavę
mokytis arba dirbti.
7
Svarbu pastebėti, jog esamas nuteistųjų skaičius nėra vien rodiklis, leidžiantis išanalizuoti socialinės reabilitacijos
efektyvumą, bet ir įrankis, reikalingas suvokti, kiek išleidžiama valstybės pinigų nuteistiesiems išlaikyti. Nuteistojo
išlaikymas reikalauja daug valstybinių lėšų. Nors tiesiogiai nuteistasis pinigų negauna, kalėjimo įstaiga yra kaip atskira
valstybė, kurioje reikia mokėti darbo užmokestį, dengti elektros, maisto ir kitų būtinų dalykų išlaidas.
Socialinės reabilitacijos vykdymo įkalinimo įstaigose stebėsena:Nepaisant to, jog laisvės atėmimo vykdymo tvarka skiriasi priklausomai nuo įkalinimo įstaigos pobūdžio, socialinės
reabilitacijos vykdymo tvarka yra ganėtinai panaši. Anot BVK įtvirtintos socialinės reabilitacijos organizavimo tvarkos,
jos vykdymas priklauso nuo konstruktyvios skirtingų šalių sąveikos. Visgi, daugiausia atsakomybės priskiriama
įkalinimo įstaigų socialinės reabilitacijos skyriui, kuris atskaitingas direktoriaus pavaduotojui. Tiesiogiai su
nuteistaisiais dirba bei socialinę reabilitaciją vykdo taip vadinami būrio viršininkai. Būrio viršininkas prižiūri vieną ar
daugiau būrių, kuriems priklauso nuteistieji. Nuteistieji, atvykdami į įkalinimo įstaigą, yra įvertinami pagal byloje
esančius duomenis, darbuotojų pateikiamas apklausas bei vedamus individualius pokalbius, supažindinami su
bausmės atlikimo taisyklėmis ir atsižvelgiant į nuteistojo pageidavimus priskirstomi prie būrių. Jiems suteikiama
būtinoji pagalba bei parama.
Teisiškai nustatyto bei visiems būrio viršininkams priskiriamo prižiūrimų nuteistųjų skaičiaus nėra. Tas skaičius
priklauso nuo esamo būrio viršininkų skaičiaus, pačių nuteistųjų skaičiaus bei išorinių veiksnių (rekonstrukcijos,
renovacijos, naujų projektų įgyvendinimo). Visgi, apėjusios skirtingas įkalinimo įstaigas bei apklausiusios būrio 8
viršininkus mes pastebėjome, kad dažniausiai būrio viršininkas atsakingas už maždaug 80 nuteistųjų. VPN
apsilankymo metu (rugsėjo viduryje) vienam būrio viršininkui priklausė maždaug 80 žmonių, panaši situacija yra APN
bei Marijampolėje (rugsėjo pabaiga).
Pravieniškėse bausmę atlieka žymiai didesnis nuteistųjų skaičius, kurie nuvežami, pirma, į sektorius ir jau tuose
sektoriuose skirstomi į būrius. Dėl einamųjų rekonstrukcijų III-jame sektoriuje, kuriame daugiausia gyvena dirbantys
nuteistieji, dalis buvo perkelta į kitas vietas, tad būrio viršininkai prižiūri mažesnį nuteistųjų skaičių. Pravieniškių
pataisos namai išsiskiria ir tuo, jog pirmieji įgyvendino pilotinį projektą bei pastatė naują reabilitacijos centrą. Tai yra
kamerinio tipo pastatas, kuriame nėra atskiro apsaugos darbuotojo, bet dauguma funkcijų atlieka būrio viršininkas.
Tiesa, jis prižiūri tik 30 nuteistųjų. Lukiškių kalėjime vienas būrio viršininkas gali būti atsakingas net už 70 nuteistųjų
(kalėjime šis skaičius reiškia daugiau sunkumų, nes nuteistieji tiesiogiai pas būrio viršininką ateiti negali, jie yra
uždaryti kamerose, kuomet pataisos namuose būrio viršininkai turi savo kabinetą, kur priima nuteistuosius).
Tai ką gi daro būrio viršininku pavadintas socialinei reabilitacijai priklausantis darbuotojas? Nuteistųjų priežiūra,
dokumentų pildymas, tarp jų ir individualaus socialinio plano parengimas, prašymai bei skundai yra tik maža būrio
viršininko kasdienių darbų dalis. Papildomai būrio viršininkai vykdo pinigų pavedimus, šluotų išdavimą, budėjimą
valgykloje, užrašymą pas daktarą bei bausmės taikymą. Nors būrio viršininkų pareigybės turėtų būti panašios visose
įstaigose, jas tvirtina direktorius, tad analizuodami būrio viršininkų darbo pobūdį pastebėjome jų funkcijų skirtumus
vienose įstaigose lyginant su kitomis (pavyzdžiui, kai kur būrio viršininkai net turi prižiūrėti nuteistųjų daromą
gyvenamų patalpų remontą).
Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus, papildomai priskirtų funkcijų, kurios yra labai svarbios nuteistiesiems, bet būrio
viršininkui tikrai nepriklauso, sunku vykdyti BVK reglamentuotą socialinę reabilitaciją. Be to, būrio viršininko darbo
krūvis nėra diferencijuojamas pagal nuteistųjų specifiką (yra žymiai lengviau prižiūrėti 100 dirbančių nuteistųjų negu
ir 100 nuteistųjų įkalintų iki gyvos galvos).
Viena diena iš vieno būrio viršininko kasdienybės (aišku, tai nėra standartinė diena, egzistuoja daugybė faktorių,
paveikiančių jo darbotvarkę):
Po rytinio nuteistųjų apėjimo, būrio viršininkas eina į savo kabinetą nešinas prašymų, skundų bei papildomų
dokumentų. Kažkur nuo pusės devynių iki pat pietų , jo kabineto durys neužsidaro. Pirmas mano matytas nuteistasis
nori padengti antstolius, su kitu kalbama apie galimą užimtumą. Po kurio laiko, būrio viršininkas išėjo pakviesti
nuteistąjį, nes reikėjo peržiūrėti bei papildyti OASys (teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką). Šio dokumento tikslas
9
1 būrio viršininkas80 nuteistųjų
išnagrinėti galimo pakartotino nusikalstamumo riziką. Deja, jų pokalbis buvo nuolat pertraukiamas nesibaigiančių
prašymų.
Po pietų pertraukos būrio viršininkas išėjo iškeisti nuteistojo pinigus, nes jis padavė prašymą, kuriame reikalauja, kad
kronos būtų pakeistos į eurus. Ši užduotis labai užtruko. Tuo pat metu, būrio viršininkas užbėgo į administracinį
pastatą išspręsti nuteistojo skundo. Sutvarkęs pinigų klausimą bei skundą, būrio viršininkas nuėjo patikrinti kamerinio
tipo patalpas bei jam priklausančių nuteistųjų gerovę. Buvo surinkti prašymai dėl apsilankymo pas gydytoją,
draudžiamų daiktų bei pinigų. Kilo klausimas, kodėl prašymus negalėjo surinkti apsaugos ir priežiūros darbuotojas,
prižiūrintis kamerinio tipo patalpas. Apie ketvirtą valandą buvo grįžta į kabinetą, patikrintos gyvenamosios patalpos
bei diena pasibaigė pildantis statistiką.
Atskirai reikėtų įvertinti esamų dokumentų pildymą. Šiuo metu būrio viršininkai privalo pildyti individualią knygelę,
jau minėtą planą, OASys bei socialinių tyrimų išvadas. Kai kurie iš dokumentų nėra visiškai pritaikyti mūsų
nuteistiesiems (vėlgi, diferenciacijos nebuvimas), dažnai pasikartoja turinio prasme bei reikalauja labai daug laiko,
norint juos tikslingai užpildyti. Deja, bet individualaus socialinio plano reikalavimus, kurie yra minimi BVK kartais
neišeina įgyvendinti dėl ką tik įvardintų darbo krūvių bei funkcijų.
Norint parengti socialinės reabilitacijos planą, kad jis atitiktų nuteistojo asmeninius ypatumus reikia laiko bei tinkamų
įgūdžių. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas bei priemonių, padedančių
pašalinti šiuos veiksmus, pritaikymas yra labai kruopštus, atsakingas bei sudėtingas darbas.
Paprastai naujai atvykęs į įkalinimo įstaigą asmuo patiria didesnį ar mažesnį stresą, galintį nulemti neadekvačias
reakcijas į susidarančias naujas, dažnai nepažįstamas ir bauginančias, situacijas. Pirmą kartą atvykusiems
nuteistiesiems būdingas nerimo, baimės, beviltiškumo jausmas. Nuteistųjų nerimas, baimė, įtarumas – tai reakcija į
bausmę, į gresiančius pavojus atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistieji nepažįsta ir bijo vienas kito. Informacijos
stoka apie kitus nuteistuosius – kas jie, už ką atlieka bausmę – didina vidinę įtampą, konfliktus, stresą. Nerimą didina
niūri kalėjimų ir pataisos įstaigų aplinka, grėsmė socialiniam statusui, šeimos iširimui, prestižo visuomenėje
praradimui ir iškilsiančių apribojimų dėl teistumo baimė. Nepasitikėjimo jausmą kelia ir nepalanki socialinė aplinka,
nes dažnai nuteistojo asmenybę pataisos įstaigose veikia nusikaltėlių pasaulio subkultūra, neformalios grupuotės, kiti
asmenys, nuteisti net už labai sunkius nusikaltimus (Tipinės naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos
programa ir tipinės nuteistųjų integracijos į visuomenę programa, 2004). Dėl to, išsamią nuteistojo analizę ir
įvertinimą per 10 dienų būrio viršininkui padaryti sunku, prižiūrint labai daug nuteistųjų, atliekant daug papildomų
funkcijų bei neturint stipriai išsivysčiusių santykių su kitais skyriais.
Nepaisant to, labai sveikintinas būrio viršininkų noras ir motyvacija padėti nuteistiesiems, bandymai suprasti bei
palaikyti juos. Buvo be galo džiugu apsilankyti reabilitacijos centre ir pamatyti naujas sąlygas bei visiškai kitą
nuteistųjų elgesį. Tvirtai tikimasi, jog šiems pokyčiams apėmus didžiąją dalį įkalinimo įstaigų, socialinės reabilitacijos
efektyvumo rodiklis gerės.
Išorinė socialinė reabilitacijaSocialinė reabilitacija yra tęstinis veiksmas, kuris privalo vykti ne tik įkalinimo įstaigų viduje, bet ir padėti nuteistajam
integruotis į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, jog išorinė integracija yra neįmanoma be NVO, PT ir miesto savivaldybės,
aktyviai dalyvavome apvalaus stalo diskusijose su PT , NKC, KD ir Vilniaus m. savivaldybe. Supratome, jog poreikis
10
bendradarbiauti bei kurti elementarią infrastruktūra, padėsiančią nuteistiesiems integruotis atgal į visuomenę buvo
pastebėtas iš visų suinteresuotų šalių. Vėlai išmokamos vienkartinės socialinės išmokos (38eurų) nuteistajam išėjus iš
įkalinimo įstaigos turi netiesioginę įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui kaip ir neegzistuojanti galimybė
naudotis viešuoju transportu, kuri užkerta kelią reguliariai lankytis NKC arba PT, norint gauti konsultaciją, pagalbą ar
paprasčiausiai atlikti savo pareigą lankytis PT, jeigu nuteistasis yra paleistas lygtinai buvo įvardytos kaip didelį nerimą
keliantys iššūkiai. Šios problemos privalo būti išspręstos pagreitinant vienkartinės socialinės išmokos išdavimą bei
suteikiant teisę naudotis viešuoju transporto su lengvatomis. Tai būtų pirminiai žingsniai, padėsiantys nuteistiesiems
pradėti kurti naują gyvenimą bei mažinsiantys pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Savaime suprantama, jog sparti rinkos kaita, visuomenės pasipriešinimas, informacijos trūkumas bei stereotipai
sulėtina integracijos procesą. Visgi, gerų pavyzdžių viešinimas, švietimo priemonių taikymas bei bendruomeniškumo
puoselėjimas turėtų būti tie įrankiai, kurie kartu su minėtomis priemonėmis efektyvins socialinę nuteistųjų
integraciją.
11
LiteratūraDeady C. W. Incarceration and Recidivism: Lessons from Abroad, International Center for Prison Studies, World
Prison Brief, 2013
Dermontas J. Nuteistųjų alternatyva laisvės atėmimo bausme reabilitacija, Acta Paedagogica Vilnensia, 2005
Dermontas J. Nuteistųjų Socialinė Reabilitacija, Jurisprudencija, 2004, t.51 (43)
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Valstybės Žinios, 2002, Nr. 73-3084 (Galiojanti suvestinė redakcija
2016-04-01 - 2016-12-31)
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Valstybės žinios, 2003-08-01, Nr. 76-3498 (Galiojanti suvestinė redakcija
2016-07-05 - 2017-02-28)
Sakalauskas G. Įkalinimo tikslų labirintuose, Bausmių vykdymo sistemos teisinis reguliavimas ir perspektyvos LR,
Vilnius 2010
Tipinės naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa ir tipinės nuteistųjų integracijos į
visuomenę programa, Situacijos apibūdinimas, 2004 m. gegužės 24 d. Nr. 4/07-132
12
13