Vokalinė muzika - . muzikos istorija ė muzika Ţodis „vokalas“ kilo iš lotynų k. ţodţio vocalis – balsinis. Vokalinė muzika – tai muzika, atliekama ţmogaus balsu

Download Vokalinė muzika -  . muzikos istorija  ė muzika Ţodis „vokalas“ kilo iš lotynų k. ţodţio vocalis – balsinis. Vokalinė muzika – tai muzika, atliekama ţmogaus balsu

Post on 14-Feb-2018

226 views

Category:

Documents

5 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

<ul><li><p>Vokalin muzika </p><p>odis vokalas kilo i lotyn k. odio vocalis balsinis. Vokalin muzika tai muzika, atliekama </p><p>mogaus balsu. </p><p>mogaus bals, kaip ir muzikos instrument garsus, sudaro oro virpesiai. Diafragma ir kiti </p><p>raumenys valdo mogaus kvpavim, reguliuoja plauiuose esanio oro patekim gerkl. Oras </p><p>skverbiasi pro balso stygas, kurios bna nevienodo ilgio ir nevienodai temptos (vyr 18-25 mm, </p><p>moter 12-20 mm ilgio). Virpanios stygos sukelt gars rezonuoja galvoje esanios tutumos </p><p>(gerkls, nosies, burnos). Susidarant garsui, balso stygos priartja viena prie kitos. Nuo styg </p><p>formos, nuo susidariusio tarpo tarp j priklauso balso tembras, stiprumas. </p><p>Muzikoje girdime solin, ansamblin ir chorin dainavim. Dainuojanio mogaus balso apimtis </p><p>nuo vienos iki dviej oktav. Pasitaiko ir dar platesnio diapazono bals. Daininink balsai </p><p>skirstomi: </p><p> moter balsai sopranas, mecosopranas, altas; </p><p> vyr balsai tenoras, baritonas, bosas. </p><p> Vienas dainininkas vadinamas solistu, keleto dainink grup vokaliniu ansambliu. Daininink </p><p>kolektyvas, kuriam vadovauja dirigentas, vadinamas choru. </p><p>Chorai bna lygi bals ir mirs. Lygi bals - tai moter choras, vyr, choras, vaik choras. </p><p>Mir chor sudaro moter ir vyr balsai arba berniuk ir vyr balsai. Choro dainavim danai </p><p>palydi instrumentinis pritarimas. Choras be instrumentinio pritarimo vadinamas choru a cappella </p><p>(ital k. kaip koplyioje). </p><p>Vokalins muzikos vystymosi istorija </p><p>Senovs Graikija (1000 m. pr. Kr. 500 m. po Kr.) </p><p>Muzika senovs Graikijoje buvo labai tampriai susijusi su odiu, okiu, gestu. Po al klajojo </p><p>liaudies dainiai rapsodai. Profesionals dainininkai aoidai, akompanuodami sau lyra, dainuodavo </p><p>epines dainas (dainas apie istorinius vykius) ir daugum j patys improvizuodavo. Diev garbei </p><p>buvo atliekamos kultins dainos - himnas, pajana, ditirambas. Visos ios dainos daniausiai buvo </p><p>atliekamos su choru. Graik muzika buvo monodin (vienbals). </p><p>VIII VII a. pr. Kr. Lesbo saloje veik muzik poet mokykla. ia dainininkai buvo mokomi </p><p>skambiai, lygiai deklamuoti, groti lyra, kitara. Lesbo mokykloje atsirado graik lyrika, apimanti </p><p>gausyb vairi anr (graik k. lyrikos giesm su lyros pritarimu). Lesbo mokyklos lyrika buvo </p><p>monodin, atliekama solo su lyros pritarimu, ir chorin lyrika. </p><p>Apie V a. pr. Kr. pagrindiniu graik muzikos anru tapo tragedija. Ji rmsi chorine lyrika arba </p><p>ditirambais. ymiausi tragedij krjai buvo Eschilas, Sofoklis ir Euripidas. Seniausi ilik graik </p><p>muzikos pavyzdiai yra chor fragmentai i Euripido tragedij Orestas ir Ifigenija Aulidje. </p></li><li><p>Choras, kur sudar 12-15 daininik, tragedijoje dalyvavo kaip veikjas. Chorai buvo neatskiriami </p><p>nuo oki (graik k. choros oki aiktel). Daugelis aktori savo monologus (monologas - vieno </p><p>veikjo kalba) dainavo, kaip ir choras. </p><p>iuo laiku susiformavo savita graik meno ris muzike (mz menas), kur muzika ir poezija </p><p>buvo nedaloma vienov. Graikai muzikantus ir poetus laik dievo dovan turiniais pranaais, tuo </p><p>tarpu vaizduojamasis menas skulptra ir tapyba teprilygo amatui. Ilgainiui muzikos, poezijos ir </p><p>okio ryys nutrko. Muzika tapo savarankika meno rimi. </p><p>I vlyvojo senovs graik kultros laikotarpio inoma kelios deimtys muzikini pavyzdi. </p><p>Reikmingiausi pavyzdiai yra du himnai Apolono garbei i Delf (II a. pr. Kr.) ir ustals daina, </p><p>rayta kakokio Seikilo antkapyje (I a. pr. Kr.). </p><p>Viduramiai (V XIV a.) </p><p>Vokalins muzikos vystymasis labai susijs su krikionybs atsiradimu Palestinoje ir laipsniku </p><p>sitvirtinimu visoje Europoje. Pirmieji krikionikosios muzikos anrai buvo psalms, himnai ir </p><p>dvasins giesms. Psalmes ir himnus krikionys perm i yd ir graik kultr. Banytin </p><p>giesm buvo liaudiko stiliaus, savotika muzikin malda. Ankstyvosiose krikionikose </p><p>parapijose giedojo visi besimeldiantieji. Tik apie IV a. pirmenyb pradta teikti mokytiems </p><p>chorams. Ilg laik bendra krikioni bendruomeni kalba buvo graik kalba, taiau nemaai buvo </p><p>giedama ir tautinmis kalbomis. </p><p>Grigalikasis choralas </p><p>VI a. popieius Grigalius I asis (Didysis) suvienodino ir atnaujino liturginius tekstus (liturginis </p><p>naudojamas apeig metu), tapusius Vakar banytinio giedojimo pagrindu. Pasak legendos, </p><p>Grigalius I atnaujino banytin giedojim, todl paveiksluose danai vaizduojamas urainjantis </p><p>giesmes, kurias jam aus nabda balandis - ventoji Dvasia. VII VIII a. susiformavs banytinis </p><p>giedojimas io popieiaus garbei buvo pavadintas grigalikuoju choralu. Tai katalik vienbals </p><p>liturgin giesm be pritarimo. Giedoti gali vienas dainininkas, giesminink grup ar visas choras, </p><p>danai dalijamas dvi grupes. Grigalikojo choralo muzika ir tekstas betarpikai susij (panaiai </p><p>kaip graik lyrikoje). Daniausiai giedama lotyn kalba. Tekstas lemia grigalikojo choralo ritmines </p><p>savybes - ritmas laisvai kintantis. </p><p>Grigalikj choral vyst ir puoseljo VI a. sikrs vienuoli benediktin ordinas. Vienuolyn </p><p>kantoriai (lotyn k. cantor giedotojas) tapdavo muzikinio lavinimo vadovais, vienuolynuose buvo </p><p>urainjami ir saugomi liturginiai tekstai ir giesms, o didesni vienuolynai virsdavo tarsi giedojimo </p><p>mokyklomis. ymiai vliau, XIX-XX a. benediktin pastangomis per ilg laik sunyks </p><p>grigalikasis giedojimas buvo vl atgaivintas. </p><p>Paprasiausias grigalikojo choralo atlikimo bdas yra reitavimas, kai ilgi proziniai tekstai </p><p>giedami vienu tonu, nuo jo nukrypstant tik frazs pradioje ir pabaigoje. Nuo reitavimo nedaug </p><p>skiriasi psalmodija psalmi tekst giedojimas. Vienas danesni giedojimo tip yra antifonos. </p><p>Tai pasikartojantis, psalms reitavimui atitariantis giedojimas (graik k. antiphonos atitariantis). </p><p>Ilgainiui antifonos pasidar savarankikesns, atsiskyr nuo psalmi. Himnai giesms eiliuotu </p><p>tekstu, strofins formos. Eiliuotu tekstu paremta ir sekvencija viduramiais viena labiausiai </p></li><li><p>paplitusi dvasins poezijos form, sudaryta liaudies oki ir dain pavyzdiu. Daugelis sekvencij </p><p>buvo skiriamos banyi ar miest globojaniam ventajam. Itin daug sekvencij buvo sukurta </p><p>antrojo tkstantmeio pradioje. Vidurami pabaigoje buvo vartojama per 5000 sekvencij. </p><p>Labiausiai igarsjo 20 strof geduling mii (rekviem) sekvencija Dies irae. Vliau, sekvencijos </p><p>banytins valdios buvo sukritikuotos kaip pernelyg pasaulietins ir dauguma j udraustos. </p><p>Grigalikojo choralo derms ir notacija </p><p>Grigalikasis choralas skambjo 8 dermse. Derms buvo skirstomos pagrindines (autentines) ir </p><p>alutines (plagalines). Kiekviena j turjo du atraminius tonus. Tarp i dermi nra natralaus </p><p>maoro ir minoro. Maoras ir minoras susiformavo tik renesanso epochoje ir sitvirtino muzikos </p><p>teorijoje XVI amiuje. </p><p>Ilg laik grigalikojo choralo giesms buvo perduodamos odins tradicijos bdu. Tik VIII a. </p><p>atsirado poreikis turti notacij gars uraymo sistem, kadangi giesmi buvo giedama vis </p><p>daugiau ir tapo nemanoma visas jas atsiminti. Pirmosios natos vadinamos neumomis. Jos ymjo </p><p>ne atskir gars, bet 1-4 gars melodijos element, o daugiausia ritminius atlikimo niuansus. </p><p>X a. buvo ibandyti vairs bdai tikslesniam gars aukiui ymti, vestos linijos, kuri galjo </p><p>bti nuo dviej iki deimties. Pagaliau XI a. pradioje vienas ymiausi vidurami muzikos </p><p>teoretik, ital vienuolis Gvidas i Areco (Arecietis) ved linij sistem, naudojam iki iol: garso </p><p>aukt ia ymi ir linijos, ir tarpai tarp j. Grigalikajam choralui urayti uteko 4 linij, prireikus </p><p>buvo galima naudoti pagalbines linijas. Gvidas i Areco taip pat sugalvojo, kaip palengvinti nat </p><p>skaitym. Pagrindiniam garsaeiliui pavadinti jis panaudojo banytinio himno ventam Jonui </p><p>kiekvienos eiluts pirmj skiemen: UT, R, MI, FA, SOL, LA. Vliau UT buvo pakeistas DO ir </p><p>pridtas septintas skiemuo SI. </p><p>Vidurami pasaulietin daina </p><p>Pasaulietins dainos buvo platinamos odine tradicija ymiai ilgiau nei banytins giesms. Pirmieji </p><p>pasaulietines dainas pradjo urainti klajojantys studentai galjardai, madaug XIII a. pradioje. </p><p>Daugiausia iki i laik iliko vidurami rm aplinkos riteri dain. Jos atsirado XI a. Provanse, </p><p>paangiausioje Piet Pranczijos provincijoje. Prancz k. trouver reikia rasti, atrasti. iuo </p><p>odiu bdavo apibdinamas kiekvienas, k nors kuriantis ar raantis. Nuo io odio kilo ir </p><p>dainuojanio riterio pavadinimas trubadras arba truveras. Pranczai visais atvilgiais buvo </p><p>pavyzdys Vokietijos riteriams, todl ten XII a. atsirado riteri daini minezingeri menas </p><p>(vokiei k. Minnesinger meils dainius). </p><p>Riteri dainiai buvo daugiausia i auktuomens karaliai, hercogai, grafai, auktieji dvasininkai. </p><p>Vliau j tarpe atsirado ir emesnio luomo talenting moni. Tarp riteri dain vyrauja meils ir </p><p>didvyri dainos. Garsiausias XII a. trubadras buvo Bernardas Ventadornietis, ilgus metus </p><p>tarnavs aristokratei Eleonorai Akvitanietei ir sukrs jai daugyb meils dain. ymiausias </p><p>minezingeris buvo Valteris fon der Fogelveid. I jo sukurt dain iliko tik viena melodija, 1228 </p><p>m. kryiaus ygio proga sukurta Palestinos daina. </p></li><li><p>Vidurami daugiabals muzika </p><p>Pirmojo tkstantmeio pabaigoje Vakar Europos muzikinje kultroje vyko lis dviem </p><p>aspektais: 1) muzika pasikeit i odins raytin, 2) vienbals muzik pakeit daugiabals </p><p>muzika. </p><p>Pirmieji daugiabalsio giedojimo pavyzdiai pasirod X a. Tai organumas, grigalikojo choralo </p><p>palydinij bals giedojimas. X - XII a. organumas buvo vienintelis daugiabalsis anras. </p><p>Pirmuosiuose organumuose emiau grigalikojo choralo melodijos buvo pridedamas antras balsas, </p><p>kuris judjo lygiagreiai su ja kvintos ar kvartos atstumu. XI amiuje vyko esminis pasikeitimas: </p><p>pagrindin melodija ir j palydintis balsas pasikeit vietomis, atitariantis balsas tapo virutiniu ir vis </p><p>geriau girdimu. Taigi, grigalikojo choralo melodija liko krinio pagrindu, tuo tarpu vir jos esantis </p><p>dekoras darsi vis svarbesnis ir puonesnis. </p><p>Organumas labiausiai suklestjo XII XIII a. Paryiuje, kur banytinis giedojimas buvo glaudiai </p><p>susijs su Dievo Motinos (Notre Dame) katedros mokykla bei universitetu, tuo metu didiausiu ir </p><p>garsiausiu Europoje. ia dirbo ir kr pirmieji inomi kompozitoriai Leoninas ir Perotinas. </p><p>Leoninas (1160 1180) kr dvibalsius organumus. J virutinis, atitariantis, balsas yra labai </p><p>judrus, tuo tarpu apatinis pagrindinis balsas lieka visikame elyje. </p><p>Perotinas, gyvens ir krs XII a. pabaigoje XIII a. pradioje, ra tribalsius ir keturbalsius </p><p>organumus. Grigalikojo choralo melodija dar labiau sultjo, prarado natral ritm i jos liko tik </p><p>atramins natos. Kartu nuolat didjo atitariamj bals dekoro reikm. Daugiabalsiuose Perotino </p><p>organumuose nemanoma vieno nuo kito atskirti ritmikai mantri ir nuolat besikryiuojani </p><p>bals. </p><p> XIII a. muzikoje greta organumo atsirado nemaai nauj daugiabalsikumo form, i kuri </p><p>reikmingiausias buvo motetas. Pavadinimas kilo i prancz k. odio mot odis. Moteto </p><p>pagrindas taip pat yra skolinta melodija, taiau nebtinai grigalikojo choralo. Vir pagrindins </p><p>melodijos pridedami virutiniai balsai su naujais tekstais. Taigi XIII a. motetas yra ne tik </p><p>daugiabalsis, bet ir daugiatekstis. Pradioje jame skambjo banytiniai tekstai lotyn kalba. Vliau </p><p>virutiniams balsams imta naudoti ir pranczik, daugiausi pasaulietin poezij. Gotikin motet </p><p>(gotika vlyvj vidurami Europos dails ir architektros stilius) sudar trys balsai: </p><p>o apatinis, tenoras (lot. k. tenere laikyti) teksto labai maai, j galima atlikti ir instrumentu, o antrasis duplum (lot. k. antras) lotyniku banytiniu tekstu, o treiasis triplum (lot. k. treias) giedamas pranczikas pasaulietinis, danai meils </p><p>dainos tekstas. </p><p>Dl kompozicijos sudtingumo moteto tekstas tapo sunkiai suprantamas klausytojui. Todl XIII a. </p><p>pabaigoje banyioje moteto anras palaipsniui buvo udraustas. Nuo to laiko motetas ilgam tapo </p><p>dvasinink ir inteligent bendruomens daina, kol XV a. vl sugro banyi. </p></li><li><p>Renesanso vokalin muzika </p><p>Ars nova </p><p>Renesanso epochos vaizduojamasis menas vis pirma siejamas su Italija. Taiau Europos muzikos </p><p>renesanso stilius formavosi XIV a. prancz bei ital pasaulietinse dainose bei XV a. pirmos </p><p>puss Nyderland muzikoje. Muzikinio renesanso didiausio klestjimo laikai buvo XV a. pabaiga </p><p>ir XVI a. pirmoji pus. </p><p>Ars nova (lot. k. naujasis menas) vadinamas muzikos stilius, viepatavs Pranczijoje 1320 </p><p>1380 m. laikotarpiu. pavadinim vartojo keli to meto muzikos teoretikai, priepastatydami savo </p><p>kartos muzik ankstesnei, kuri vadino ars antiqua (senasis menas). Ars nova laikotarpiu vyko </p><p>esminiai pokyiai muzikins krybos anruose: </p><p> banytinje muzikoje pradtos kurti mii dalys Kyrie (Viepatie), Gloria (lov), Credo (Tikiu), Sanctus (ventas), Agnus Dei (Dievo avinli). Dali pavadinimai atitiko </p><p>katalikik mii svarbiausias dalis. Vienas ymiausi t laik krinys yra pirmasis mii </p><p>ciklas, kurio autorius Gijomas de Mao; </p><p> pagrindiniu XIV a. muzikos anru tapo motetas. Tai domiausi ir sudtingiausi io laikotarpio kompozicins technikos pavyzdiai; </p><p> alia banytins muzikos ir moteto atsirado daugiabals pasaulietin daina, sudaranti didij kompozitori krybos dal. Pagrindins dain formos atitiko svarbiausias to meto </p><p>poezijos formas: balad, rondo, virel. </p><p>Ikiliausias Ars nova kompozitorius ir poetas buvo Gijomas de Mao (1300 1377). Jis laikomas </p><p>vienu didiausi novatori muzikos istorijoje. Sudtingiausi yra Mao sukurti motetai, kuri iliko </p><p>23. Daugiausia tai jausmingos ir poetikos meils dainos pagal pranczikus tekstus. Joms </p><p>bdinga izoritmika ( ilgesni pasikartojani ritmini sek kartojimas daniausiai tenore). Mao </p><p>kr ir pasaulietines dainas balades, rondo ir vireles. ymiausias jo krinys veniausiosios </p><p>Mergels Marijos miios - yra svarbiausias XIV a. banytins muzikos krinys. Miias sudaro 6 </p><p>dalys, kur prast cikl papildo trumpa baigiamoji mii giesm Ite, missa est (Eikite, miios </p><p>baigsi). </p><p>Ankstesni inomi mii ciklai yra tarsi sulipdyti i atskir dali ir nesudaro vientiso muzikos </p><p>krinio. Mao mii dalyse randame daug bendr bruo ir panai muzikini vaizdini, todl jas </p><p>galime laikyti pirmuoju vientisu stambiu cikliniu kriniu Vakar Europos muzikos istorijoje. </p><p>Treentas Italijoje </p><p>Treento terminas ymi XIV a. kultr Italijoje. Tai stipri miest valstybi ir ekonominio pakilimo </p><p>amius, ital humanizmo atsiradimo metas. iuo laikotarpiu gyveno ir kr ital ankstyvojo </p><p>renesanso raytojai Franeskas Petrarka ir Dovanis Bokaas. Muzikos istorijoje treentas ymi </p><p>savit daugiabals ital muzikin kultr nuo 1330 m. iki XV a. pradios. Treento muzika yra </p><p>pasaulietinis aristoktatijos nam menas. Banytin muzika atsiduria tolimesniame plane. </p><p>Svarbiausios XIV a. ital dain formos buvo madrigalas ir kaa. Madrigalai dvibalss, o vliau </p><p>ir tribalss dainos, kuri tekstai pasakoja apie piemenlius ir meil. Kaa sudtingesn ir </p></li><li><p>mantresn, daniausiai tribals. Vir ramaus apatinio balso du virutiniai balsai gyvai judjo ir </p><p>imitavo viens kit kanono bdu. </p><p>ymiausias treento kompozitorius buvo aklas muzikantas, poetas, muzikos teoretikas Franeskas </p><p>Landinas, gyvenimo pabaigoje dirbs Florencijos katedros vargonininku. Didij jo krybos dal </p><p>sudaro daugiabalss balatos. Balata daina su refrenu, panai pranczik virel, buvo to meto </p><p>naujov. Brandiausiose Landino balatose jau girdimi sskambiai, primenantys renesanso </p><p>klestjimo laikus. Kaip ir dauguma treento muzik, Landinas nesukr n vieno moteto ar </p><p>banytinio krinio. </p><p>Nyderland muzika XV XVI a. </p><p>XV XVI a. Nyderlandai apm dabartins Belgijos, iaurs Pranczijos i...</p></li></ul>