vokalinė muzika - . muzikos istorija ė muzika Ţodis „vokalas“ kilo iš lotynų k. ţodţio...

Download Vokalinė muzika - . muzikos istorija ė muzika Ţodis „vokalas“ kilo iš lotynų k. ţodţio vocalis – balsinis. Vokalinė muzika – tai muzika, atliekama ţmogaus balsu

Post on 14-Feb-2018

237 views

Category:

Documents

5 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

  • Vokalin muzika

    odis vokalas kilo i lotyn k. odio vocalis balsinis. Vokalin muzika tai muzika, atliekama

    mogaus balsu.

    mogaus bals, kaip ir muzikos instrument garsus, sudaro oro virpesiai. Diafragma ir kiti

    raumenys valdo mogaus kvpavim, reguliuoja plauiuose esanio oro patekim gerkl. Oras

    skverbiasi pro balso stygas, kurios bna nevienodo ilgio ir nevienodai temptos (vyr 18-25 mm,

    moter 12-20 mm ilgio). Virpanios stygos sukelt gars rezonuoja galvoje esanios tutumos

    (gerkls, nosies, burnos). Susidarant garsui, balso stygos priartja viena prie kitos. Nuo styg

    formos, nuo susidariusio tarpo tarp j priklauso balso tembras, stiprumas.

    Muzikoje girdime solin, ansamblin ir chorin dainavim. Dainuojanio mogaus balso apimtis

    nuo vienos iki dviej oktav. Pasitaiko ir dar platesnio diapazono bals. Daininink balsai

    skirstomi:

    moter balsai sopranas, mecosopranas, altas;

    vyr balsai tenoras, baritonas, bosas.

    Vienas dainininkas vadinamas solistu, keleto dainink grup vokaliniu ansambliu. Daininink

    kolektyvas, kuriam vadovauja dirigentas, vadinamas choru.

    Chorai bna lygi bals ir mirs. Lygi bals - tai moter choras, vyr, choras, vaik choras.

    Mir chor sudaro moter ir vyr balsai arba berniuk ir vyr balsai. Choro dainavim danai

    palydi instrumentinis pritarimas. Choras be instrumentinio pritarimo vadinamas choru a cappella

    (ital k. kaip koplyioje).

    Vokalins muzikos vystymosi istorija

    Senovs Graikija (1000 m. pr. Kr. 500 m. po Kr.)

    Muzika senovs Graikijoje buvo labai tampriai susijusi su odiu, okiu, gestu. Po al klajojo

    liaudies dainiai rapsodai. Profesionals dainininkai aoidai, akompanuodami sau lyra, dainuodavo

    epines dainas (dainas apie istorinius vykius) ir daugum j patys improvizuodavo. Diev garbei

    buvo atliekamos kultins dainos - himnas, pajana, ditirambas. Visos ios dainos daniausiai buvo

    atliekamos su choru. Graik muzika buvo monodin (vienbals).

    VIII VII a. pr. Kr. Lesbo saloje veik muzik poet mokykla. ia dainininkai buvo mokomi

    skambiai, lygiai deklamuoti, groti lyra, kitara. Lesbo mokykloje atsirado graik lyrika, apimanti

    gausyb vairi anr (graik k. lyrikos giesm su lyros pritarimu). Lesbo mokyklos lyrika buvo

    monodin, atliekama solo su lyros pritarimu, ir chorin lyrika.

    Apie V a. pr. Kr. pagrindiniu graik muzikos anru tapo tragedija. Ji rmsi chorine lyrika arba

    ditirambais. ymiausi tragedij krjai buvo Eschilas, Sofoklis ir Euripidas. Seniausi ilik graik

    muzikos pavyzdiai yra chor fragmentai i Euripido tragedij Orestas ir Ifigenija Aulidje.

  • Choras, kur sudar 12-15 daininik, tragedijoje dalyvavo kaip veikjas. Chorai buvo neatskiriami

    nuo oki (graik k. choros oki aiktel). Daugelis aktori savo monologus (monologas - vieno

    veikjo kalba) dainavo, kaip ir choras.

    iuo laiku susiformavo savita graik meno ris muzike (mz menas), kur muzika ir poezija

    buvo nedaloma vienov. Graikai muzikantus ir poetus laik dievo dovan turiniais pranaais, tuo

    tarpu vaizduojamasis menas skulptra ir tapyba teprilygo amatui. Ilgainiui muzikos, poezijos ir

    okio ryys nutrko. Muzika tapo savarankika meno rimi.

    I vlyvojo senovs graik kultros laikotarpio inoma kelios deimtys muzikini pavyzdi.

    Reikmingiausi pavyzdiai yra du himnai Apolono garbei i Delf (II a. pr. Kr.) ir ustals daina,

    rayta kakokio Seikilo antkapyje (I a. pr. Kr.).

    Viduramiai (V XIV a.)

    Vokalins muzikos vystymasis labai susijs su krikionybs atsiradimu Palestinoje ir laipsniku

    sitvirtinimu visoje Europoje. Pirmieji krikionikosios muzikos anrai buvo psalms, himnai ir

    dvasins giesms. Psalmes ir himnus krikionys perm i yd ir graik kultr. Banytin

    giesm buvo liaudiko stiliaus, savotika muzikin malda. Ankstyvosiose krikionikose

    parapijose giedojo visi besimeldiantieji. Tik apie IV a. pirmenyb pradta teikti mokytiems

    chorams. Ilg laik bendra krikioni bendruomeni kalba buvo graik kalba, taiau nemaai buvo

    giedama ir tautinmis kalbomis.

    Grigalikasis choralas

    VI a. popieius Grigalius I asis (Didysis) suvienodino ir atnaujino liturginius tekstus (liturginis

    naudojamas apeig metu), tapusius Vakar banytinio giedojimo pagrindu. Pasak legendos,

    Grigalius I atnaujino banytin giedojim, todl paveiksluose danai vaizduojamas urainjantis

    giesmes, kurias jam aus nabda balandis - ventoji Dvasia. VII VIII a. susiformavs banytinis

    giedojimas io popieiaus garbei buvo pavadintas grigalikuoju choralu. Tai katalik vienbals

    liturgin giesm be pritarimo. Giedoti gali vienas dainininkas, giesminink grup ar visas choras,

    danai dalijamas dvi grupes. Grigalikojo choralo muzika ir tekstas betarpikai susij (panaiai

    kaip graik lyrikoje). Daniausiai giedama lotyn kalba. Tekstas lemia grigalikojo choralo ritmines

    savybes - ritmas laisvai kintantis.

    Grigalikj choral vyst ir puoseljo VI a. sikrs vienuoli benediktin ordinas. Vienuolyn

    kantoriai (lotyn k. cantor giedotojas) tapdavo muzikinio lavinimo vadovais, vienuolynuose buvo

    urainjami ir saugomi liturginiai tekstai ir giesms, o didesni vienuolynai virsdavo tarsi giedojimo

    mokyklomis. ymiai vliau, XIX-XX a. benediktin pastangomis per ilg laik sunyks

    grigalikasis giedojimas buvo vl atgaivintas.

    Paprasiausias grigalikojo choralo atlikimo bdas yra reitavimas, kai ilgi proziniai tekstai

    giedami vienu tonu, nuo jo nukrypstant tik frazs pradioje ir pabaigoje. Nuo reitavimo nedaug

    skiriasi psalmodija psalmi tekst giedojimas. Vienas danesni giedojimo tip yra antifonos.

    Tai pasikartojantis, psalms reitavimui atitariantis giedojimas (graik k. antiphonos atitariantis).

    Ilgainiui antifonos pasidar savarankikesns, atsiskyr nuo psalmi. Himnai giesms eiliuotu

    tekstu, strofins formos. Eiliuotu tekstu paremta ir sekvencija viduramiais viena labiausiai

  • paplitusi dvasins poezijos form, sudaryta liaudies oki ir dain pavyzdiu. Daugelis sekvencij

    buvo skiriamos banyi ar miest globojaniam ventajam. Itin daug sekvencij buvo sukurta

    antrojo tkstantmeio pradioje. Vidurami pabaigoje buvo vartojama per 5000 sekvencij.

    Labiausiai igarsjo 20 strof geduling mii (rekviem) sekvencija Dies irae. Vliau, sekvencijos

    banytins valdios buvo sukritikuotos kaip pernelyg pasaulietins ir dauguma j udraustos.

    Grigalikojo choralo derms ir notacija

    Grigalikasis choralas skambjo 8 dermse. Derms buvo skirstomos pagrindines (autentines) ir

    alutines (plagalines). Kiekviena j turjo du atraminius tonus. Tarp i dermi nra natralaus

    maoro ir minoro. Maoras ir minoras susiformavo tik renesanso epochoje ir sitvirtino muzikos

    teorijoje XVI amiuje.

    Ilg laik grigalikojo choralo giesms buvo perduodamos odins tradicijos bdu. Tik VIII a.

    atsirado poreikis turti notacij gars uraymo sistem, kadangi giesmi buvo giedama vis

    daugiau ir tapo nemanoma visas jas atsiminti. Pirmosios natos vadinamos neumomis. Jos ymjo

    ne atskir gars, bet 1-4 gars melodijos element, o daugiausia ritminius atlikimo niuansus.

    X a. buvo ibandyti vairs bdai tikslesniam gars aukiui ymti, vestos linijos, kuri galjo

    bti nuo dviej iki deimties. Pagaliau XI a. pradioje vienas ymiausi vidurami muzikos

    teoretik, ital vienuolis Gvidas i Areco (Arecietis) ved linij sistem, naudojam iki iol: garso

    aukt ia ymi ir linijos, ir tarpai tarp j. Grigalikajam choralui urayti uteko 4 linij, prireikus

    buvo galima naudoti pagalbines linijas. Gvidas i Areco taip pat sugalvojo, kaip palengvinti nat

    skaitym. Pagrindiniam garsaeiliui pavadinti jis panaudojo banytinio himno ventam Jonui

    kiekvienos eiluts pirmj skiemen: UT, R, MI, FA, SOL, LA. Vliau UT buvo pakeistas DO ir

    pridtas septintas skiemuo SI.

    Vidurami pasaulietin daina

    Pasaulietins dainos buvo platinamos odine tradicija ymiai ilgiau nei banytins giesms. Pirmieji

    pasaulietines dainas pradjo urainti klajojantys studentai galjardai, madaug XIII a. pradioje.

    Daugiausia iki i laik iliko vidurami rm aplinkos riteri dain. Jos atsirado XI a. Provanse,

    paangiausioje Piet Pranczijos provincijoje. Prancz k. trouver reikia rasti, atrasti. iuo

    odiu bdavo apibdinamas kiekvienas, k nors kuriantis ar raantis. Nuo io odio kilo ir

    dainuojanio riterio pavadinimas trubadras arba truveras. Pranczai visais atvilgiais buvo

    pavyzdys Vokietijos riteriams, todl ten XII a. atsirado riteri daini minezingeri menas

    (vokiei k. Minnesinger meils dainius).

    Riteri dainiai buvo daugiausia i auktuomens karaliai, hercogai, grafai, auktieji dvasininkai.

    Vliau j tarpe atsirado ir emesnio luomo talenting moni. Tarp riteri dain vyrauja meils ir

    didvyri dainos. Garsiausias XII a. trubadras buvo Bernardas Ventadornietis, ilgus metus

    tarnavs aristokratei Eleonorai Akvitanietei ir sukrs jai daugyb meils dain. ymiausias

    minezingeris buvo Valteris fon der Fogelveid. I jo sukurt dain iliko tik viena melodija, 1228

    m. kryiaus ygio proga sukurta Palestinos daina.

  • Vidurami daugiabals muzika

    Pirmojo tkstantmeio pabaigoje Vakar Europos muzikinje kultroje vyko lis dviem

    aspektais: 1) muzika pasikeit i odins raytin, 2) vienbals muzik pakeit daugiabals

    muzika.

    Pirmieji daugiabalsio giedojimo pavyzdiai pasirod X a. Tai organumas, grigalikojo choralo

    palydinij bals giedojimas. X - XII a. organumas buvo vienintelis daugiabalsis anras.

    Pirmuosiuose organumuose emiau grigalikojo choralo melodijos buvo pridedamas antras balsas,

    kuris judjo lygiagreiai su ja kvintos ar kvartos atstumu. XI amiuje vyko esminis pasik