viskas, kà jums reikia þinoti bet ko niekas...

Viskas, kà jums reikia þinoti bet ko niekas nepasakojo.,

Virusai ir kitos grësmës . Viskas, kà jums reikia þinoti bet ko niekas nepasakojo.internete , 2

http://www.pandasoftware.lt/

© Panda Software 2004. Visos tesës saugomos.

Panda Software ir Panda logotipas yra registruoti prekës þenklai, priklausantys Panda Software. Kitifirminiai vardai ir logotipai gali bûti atitinkamø savininkø registruoti prekës þenklai.

Ið anglø kalbos vertë Eglë Bridikienë, redagavo Reda Asakavièiûtë.

Iðleista Europos Komisijos, UAB "Bitë GSM" ir Ðvietimo ir mokslo ministerijos projekto"Saugesnis internetas" lëðomis.

http://www.draugiskasinternetas.lt/

2006 m.



1 DALIS. KOMPIUTERINIAI VIRUSAI

1 skyrius. Kaip visa tai prasidëjo

2 skyrius. Kà jums reikia þinoti

3 skyrius. Virusø tipai

4 skyrius. Kà daro virusai?

5 skyrius. Þymiausi virusai

6 skyrius. Apgaulingi pokðtai

7 skyrius. Kokiu keliu patenka virusai?

1. Kas sukûrë virusus ir kodël?2. Kodël jie vadinami virusais?3. Pirmieji virusai4. Kokie jie buvo paprasti!5. Linksmoji dalis6. Uþduotys

1. Tai ne stebuklai, tai...2. Programø karalius3. Tinklai4. Internetas, arba pasaulinis tinklas5. Uþduotys

1. Virusai, kirminai, Trojos arkliai ir ...2. Dviguba problema3. Uþduotys

1. Áspûdingi pasirodymai!2. Miesto mitai3. Uþduotys

1. Penktadienis 13... tai ne filmas!2. Saugokis Mikelandþelo3. Klastingoji Melisa4. CIH, naikintojas5. Burbulinis berniukas6. Uþkrësta meilë7. Nuodingasis neûþauga8. Raudonasis pavojus!9. Jis vis veikia ir veikia, ir veikia...10. Virusas, kuris uþkodavo internetà11. Blastermanija12. Virusø Ðumacheris13. Uþduotys

1. Netikëk në vienu þodþiu...2. Kodël þmonës kuria tokius pokðtus?3. Kà man daryti su ðiais apgaulingais pokðtais?4. Gelbëkime lokius!5. Kaip juos atpaþinti?6. Uþduotys

1. Visi keliai veda á... jûsø kompiuterá2. Netgi á jûsø þaidimø kompiuterá...3. Negali pasikliauti netgi geriausiu draugu



4. Narðykite po tinklus, bet... saugokitës rykliø!5. Saugokitës mulo!6. O kaip dël mobiliøjø telefonø?7. Uþduotys

1. Lengviau uþkirsti kelià, nei iðgydyti2. Visada atnaujinta3. Naujos antivirusinës programos4. Jei neþinai, klausk!5. Uþduotys

8 skyrius. Geriausias ginklas prieð virusus



2 DALIS. KITOS GRËSMËS INTERNETE

1 skyrius. Pagrindai

2 skyrius. Tiek daug laiðkø…

3 skyrius. Numeriø perrinkimo programos: kas apmokës sàskaità?

4 skyrius. Kaþkas jus stebi: ðnipinëjimo programinë áranga

5. Saugokitës kompiuteriø piratø!

6 skyrius. “Padaryk pats” pavojai. Ásibrovimo árankiai

7 skyrius. Plepëk, bet bûk atsargus

8 skyrius. Praktiniai juokeliai

9 skyrius. Skylës kompiuteryje? Deja!

1. Kenksminga programinë áranga: kas tai yra?2. Kitos grësmës internete3. Nesudekite: naudokite ugniasienæ4. Uþduotys

1. Kas yra paðto ðiukðlës?2. Tai tik paðtas, bet…3. Kiekvienas laiðkas4. Netgi elektroninis paðtas gali bûti kenksmingas5. Uþduotys

1. Labai brangi grësmë2. Kaip galime juos sustabdyti3. Uþduotys

1. Protinga ir pavojinga2. Niekam neprasitarkite3. Uþduotys

1. Kas yra kompiuteriø piratas?2. Nebûk nevykëliu ásilauþëliu!3. Kas juokiasi paskutinis...4. Uþduotys

1. Atsargus, bet veiksmingas2. Kodël man?3. Iðvenkite bëdos...4. Uþduotys

1. Ne viskas internete yra gëris2. Karas pokalbiø svetainëje3. Sustiprink apsaugà4. Niekada nesusitikite su nepaþástamaisiais5. Nepriimkite dovanø ið nepaþástamø þmoniø6. Uþduotys

1. Jie nëra tokie juokingi, kaip atrodo...2. Geriau juokas, nei aðaros...3. Uþduotys

1. Uþdaryk duris!2. Paprasta, bet veiksminga3. Uþduotys



10 skyrius. Atsargiai vertinkite tai, kà randate internete

Terminø paaiðkinimai



1 DALIS. KOMPIUTERINIAI VIRUSAI

1 skyrius. Kaip visa tai prasidëjo

1. Kas sukûrë virusus ir kodël?

2. Kodël jie vadinami virusais?

3. Pirmieji virusai

4. Kokie jie buvo paprasti!

Pirmieji virusai nebuvo sukurti tam, kad kenktø- prieðingai! Pirmieji virusai buvo sukurti kaip þaidimai.

Prieð daugelá metø keletas inþinieriø sukûrë nedideles programas, galinèias pasidauginti. Þaidimo idëja buvo pasiøstiðias programas draugams ir paþiûrëti, kuri ið jø iðplis labiau. Laimëdavo tas þaidëjas, kuris pirmasis ásibraudavo á kituskompiuterius.

Virusai panaðûs á tuos maþus darinius, kurie sukelia ligas. Pavyzdþiui, jei susirgote gripu, reiðkia, kad virusas bandodaugintis ir todël jam reikalingas jûsø kûnas. Tai verèia jus èiaudëti ir karðèiuoti.

Na, kompiuteriniai virusai veikia taip pat. Kad galëtø plisti, jiems reikia uþkrësti kompiuterius ir kartu jiems pakenkti.Todël jie ir vadinami virusais.

Pirmieji virusai buvo gana skirtingi. Vieni ið jø buvo labai pavojingi, nes galëjo sunaikinti visà kompiuteryje esanèiàinformacijà, bet tokie buvo ne visi.

Pavyzdþiui, vienas ið jø, atsiradæs 1999 m. pradþioje, paþeisto kompiuterio ekrane tik iððaudavo fejerverkus, todël buvopavadintas Laiminguoju 99.

Prieð keletà metø kompiuteriai nebuvo panaðûs á ðiuolaikinius. Jie neturëjo Windows arba Linux operaciniø sistemø, irnetgi jø ekranai nebuvo spalvoti! Tai buvo daug paprastesni árenginiai nei dabartiniai kompiuteriai ir veikë tik su tamtikromis jiems sukurtomis programomis. Internetas ir elektroninis paðtas neegzistavo.

Kompiuteriniai virusai taip pat buvo labai paprasti, nes jiems visiðkai nereikëjo bûti sudëtingiems, kad veiktø.



5. Linksmoji dalis

6. Uþduotys

Nors virusai visada turi kenksmingà poveiká, kai kurie ið jø smagiai prasideda. Pavyzdþiui, vienas ið jø rodo greitosiospagalbos automobilá, vaþinëjantá ið vienos kompiuterio ekrano pusës á kità.

Kitas “apgaulingas” virusas yra tiesiog elektroninio laiðko tekstas. Ðis virusas tvirtina esàs nevisavertis, nesugebantispadaryti jokios þalos. Jis jûsø praðo iðtrinti keletà bylø, sugadinti dalá techninës árangos ar netgi padegti nuosavàkompiuterá.

1. Kiek kompiuteriniø ir biologiniø virusø pavadinimø þinai?2. Surask internete nuorodà apie 5 ¼ coliø diskà (tai pirmoji sistema, padëjusi plisti virusams).3. Aptark su mokytoju ir klasës draugais: ar kompiuteriniai virusai- pramoga?



2 skyrius. Kà jums reikia þinoti

1. Tai ne stebuklai, tai...

2. Programø karalius

3. Tinklai

4. Internetas, arba pasaulinis tinklas

5. Uþduotys

Kompiuteriniai virusai kuriami ne magijos dëka. Kaip ir Windows operacinæ sistemà ar þaidimus jûsø kompiuteriuose,virusus kuria þmonës. Tam jie pasitelkia keistas þenklø sekas ir þodþius, taip vadinamàjà programavimo kalbà. Taigiðiems kenksmingiems virusams sukurti vartojama ta pati kalba, kaip ir kuriant paskutinës kartos SIM þaidimo versijà.

Kad kompiuteriai galëtø veikti, jiems reikalingos smegenys. Be jø kompiuteriai bûtø tik elektroniniø daliø rinkiniai irneþinotø kà daryti! Taigi kompiuteriø smegenimis yra vadinama juose esanti operacinë sistema. Jø yra ávairiausiø tipø, opati populiariausia vadinama Windows. Windows operacinë sistema vadinama “Programø karaliumi”, nes ji ádiegtamilijonuose pasaulio kompiuteriø.

Taèiau dël ðios prieþasties dauguma virusø sukurti veikti Windows sistemoje. Tai reiðkia, kad jie galës pakenktimilijonams kompiuteriø.

Kartais sakome, kad virusas paþeidë tinklà. Tinklas- tai kompiuteriø rinkinys, kurie sujungti tarpusavyje tam, kad jøvartotojai galëtø bendrauti vienas su kitu, naudotis bendromis programomis ar ávairia áranga, pavyzdþiui, spausdintuvu.

Kai kurie virusai yra sukurti, kad paþeistø tinklus. Tad jei paþeidþiamas vienas kompiuteris, tai ir visi kiti kompiuteriai,priklausantys tam tinklui, bus paþeisti.

Jau þinote, kas yra tinklas. Dabar visame pasaulyje pabandykite ásivaizduoti daugybæ tinklø, sujungtø tarpusavyje. Tai iryra internetas, arba kitaip dar vadinamas pasauliniu tinklu.

Interneto dëka kompiuteryje mes galime pamatyti dalykus ið kito pasaulio kraðto.

1. Paieðkok ávairiø diskø ir paþiûrëk, kurie ið jø turi operacines sistemas.2. Patikrink, ar gali nustatyti ir atpaþinti skirtingas matomas operacinës sistemos sudedamàsias dalis.3. Aptark klasëje: kaip internetas kiekvienà dienà veikia mûsø gyvenimà?



3 skyrius. Virusø tipai

1. Virusai, kirminai ir Trojos arkliai

-Viskas prasidëjo nuo virusø

-Besirangantys kirminai

-Trojos arkliai

-Palaukite..., yra daugiau

Nors visi virusai vadinami vienu vardu, ið tikrøjø jie nëra vienodi ir ne visi kompiuteriui daro vienodà poveiká. Yra trysvirusø tipai. Aptarkime juos.

Virusai atsirado pirmieji. Jie yra sukurti tam, kad, uþkrësdami kompiuterius, kopijuotø save ir plistø. Tokiu bûdu jiegadina bylas, esanèias kompiuteryje.

Kompiuteriniai kirminai dideliu greièiau plinta ið vieno kompiuterio á kità.Kadangi jie labai skuba, paprastai nieko kito kompiuteriui nedaro. Jiemsnereikia nieko sunaikinti, kad galëtø daugintis (ne taip kaip virusams). Taèiaukartais jie veisiasi taip greitai, kad kompiuteryje uþima per daug vietos, irþmonës praranda galimybæ naudotis kompiuteriu ar tinklu.

Ar þinote istorijà apie Trojos arklá? Prieð daugelá metø graikai ir trojieèiai kariavo tarpusavyje. Vienas protingas graikassugalvojo puikià idëjà, kaip ásibrauti á aukðtomis sienomis apjuostà Trojos miestà. Jie pastatë milþiniðkà mediná arklá irapsimetë, kad paliko já kaip dovanà, o patys iðkeliavo namo. Trojieèiai ásitempë arklá á miestà ir pradëjo ðvæsti savopergalæ. Tuo metu keletas graikø kariø, kurie buvo pasislëpæ arklio viduje, iðlindo ir atidarë miesto vartus slaptagráþusiems saviðkiams.

Taigi yra keletas virusø, kurie kompiuteriams iðkreèia panaðø pokðtà. Kartais jie slepiasi kitose programose. Trojosarkliai, arba Trojanai, nëra sukurti tam, kad save kopijuotø ar naikintø bylas, taèiau jie gali daryti kitus dalykus. Vienas iðtokiø- pavogti slaptaþodþius, kuriuos vartojate savo mëgstamuose interneto puslapiuose.

Virusai nëra vienintelës programos, kurios gali pakenkti kompiuteriams. Yra dar kai kas keistais pavadinimais, t. y.loginës bombos. Jos gali bûti tokios pat kenksmingos, o gal net dar kenksmingesnës nei virusai.



2. Dviguba problema

3. Uþduotys

Neseniai þmonës, kuriantys virusus, suprato, kad galima sujungti du ar daugiau virusø tipø á vienà, kad kompiuteriuibûtø padaryta dar daugiau þalos. Tai reiðkia, kad ðiuo metu kompiuteriui yra þalingø dalykø, plintanèiø greitai kaipkirminai ir veikianèiø kaip Trojanai.

1. Kiek virusø tipø egzistuoja?2. Surask panaðumø tarp kompiuteriniø ir biologiniø virusø.3. Aptark klasëje: ar tinkami virusø pavadinimai kirminai ir Trojos arkliai? Kodël?



4 skyrius. Kà daro virusai?

1. Áspûdingi pasirodymai!

2. Miesto mitai

3. Uþduotys

Kai kurie virusai kompiuteriams nepakenkia, tiesiog ekrane parodo þinutæ ar paveiksliukà.

Taèiau yra virusø, kurie labai pavojingi. Kai kurie ið jø netgi gali iðtrinti visà jûsø kompiuterio standþiojo disko turiná, kitijums gali sutrukdyti prisijungti prie interneto ar þaisti mëgstamus þaidimus.

Labai svarbu, kad jûs ne tik suprastumëte, koká poveiká virusai gali turëti jûsø kompiuteriui, bet ir þinotumëte, ko jienegali padaryti. Tikriausiai girdëjote daug istorijø apie virusus, kokiø baisiø dalykø jie gali prikrësti, bet daþnai tai bûnanetiesa.

· Kompiuteriniai virusai negali uþkrësti þmoniø ar sukelti ligø.

· Virusai negali pakenkti daiktams. Blogiausia, kà jie gali padaryti, tai sunaikinti informacijà, esanèiàkompiuteryje, bet jie nesulauþo paties kompiuterio.

· Virusus ið kompiuterio visada galima paðalinti.

· Visus virusus sukuria þmonës.

1. Kaip bandytum sugadinti monitoriø, nurodymus perduodamas klaviatûros dëka?2. Kokiø bylø, esanèiø tavo kompiuteryje, labiausiai nenorëtum prarasti? Kodël?3. Aptark klasëje: kodël þmonës iðgalvoja tokias istorijas, pavyzdþiui, kad kompiuteriniai virusai gali þudyti

þmones?



5 skyrius. Þymiausi virusai

1. Penktadienis 13... tai ne filmas!

2. Saugokis Mikelandþelo

3. Klastingoji Melisa

4. CIH, naikintojas

5. Burbulinis berniukas

6. Uþkrësta meilë

Tai vienas ið paèiø pavojingiausiø virusø, kokie kada nors egzistavo. Jis pavadintas Penktadieniu 13, nes iðtrina daugybækompiuteryje esanèiø bylø bûtent ðià dienà. Bet jums nereikia jaudintis, jis pakenkia tik MS-DOS operacinei sistemai irnieko negali padaryti Windows.

Mikelandþelas yra vienas ið seniausiø ir labiausiai þinomø virusø. Jis pradeda veikti kovo 6 d., t. y. didþiojo menininko,skulptoriaus ir architekto gimimo dienà. Vienu metu buvo baiminamasi, kad jis pakenks daug daugiau kompiuteriø, neiið tikrøjø pakenkë. Buvo baimintasi be reikalo.

Ðis labai pavojingas virusas buvo pavadintas jo kûrëjo draugës vardu- Melisa. Tai pirmasis virusas / kirminas, iðplitæselektroniniu paðtu ir daugelio vartotojø priimtas kaip staigmena.

Ðis virusas, dar þinomas Èernobilio vardu, ið tikrøjø yra pavojingas. Jis plaèiai iðplito ir iðtrynë dalá kompiuterinësatminties, vadinamos BIOS, taip padarydamas kompiuterá nenaudojamà. Taèiau jis paðalina tik dalelæ atminties, o josvisos nesunaikina. Tad jei ði dalelë vël iðsaugoma atmintyje, kompiuteris ir toliau dirbs puikiai.

Iki pasirodant Burbuliniam berniukui, visi buvo ásitikinæ, kad prieð pradëdami veikti virusai turi bûti aktyvuoti. Ðis virusasið karto galëjo iðtrinti standøjá diskà, kai vargðas vartotojas atsidarydavo paðto dëþutæ. Virusas pradëdavo veiktiakimirksniu, be jokio mygtuko ar nuorodos paspaudimo.

Liûdnai pagarsëjæs virusas Meilës laiðkas turi savo vietà kompiuteriniø virusø istorijoje. 2000 m. geguþæ ðis virusasiðplito milijonuose viso pasaulio kompiuteriø, apsimetæs meilës laiðku. Kad ðis virusas dar labiau pakenktø, atsiradobegalë ðio viruso variantø.



7. Nuodingasis neûþauga

8. Raudonasis pavojus!

9. Jis vis veikia ir veikia, ir veikia...

10. Virusas, kuris uþkodavo internetà

11. Blastermanija

12. Virusø Ðumacheris

13. Uþduotys

Ákvëpus tigrui Ðarchanui ið “Dþiungliø knygos”, buvo sukurtas virusas SirCam, kuris sparèiai iðplito elektroniniu paðtu. Jeijis nebuvo tinkamai iðvalytas, jo aukos negalëjo dirbti: negalëjo prisijungti prie interneto, atidaryti programø, nuskaitytistandþiojo disko su antivirusine programa... nieko!

Nors áprastai virusai puola vartotojø kompiuterius, Raudonasis Kodas buvo sukurtas tam, kad bûtø paþeisti pagrindiniaikompanijø kompiuteriai- serveriai. Atsikratyti ðio viruso yra gana sudëtinga, nes jei pagrindiniai kompiuteriai nustojaveikti, kompanijos darbuotojai tam tikrà laikà negali dirbti.

Virusai turi tam tikrà gyvenimo ciklà. Kai jie paþeidþia kompiuterá, tuomet yra aptinkami ir gana greitai nustoja plitæ.Nepaisant to, yra toks uþsispyrëlis, t. y. Klez I, kuris tiesiog negali neuþkrësti kompiuteriø vël ir vël. Nuo to laiko, kai prieðkeletà metø jis buvo atrastas, praëjus kiek laiko jis vis atsirasdavo kompiuteriuose. Kaip tie kiðkiai garsioje baterijøreklamoje- vis eina ir eina, ir eina...

SQL kalëjimas- kitas istorinis virusas. Kaip ir Raudonasis Kodas, jis buvo sukurtas paveikti ámoniø, o ne paprastøvartotojø asmeninius kompiuterius. Ðis virusas plito neátikëtinu tempu (tik per keletà valandø jis iðplito visamepasaulyje), ir nedaug trûko, kad bûtø kaþkuriam laikui sustabdæs interneto veiklà.

Kai beveik visi þmonës atostogavo, atsirado keistas Blaster virusas. Vartotojams nereikëjo nieko daryti, kad jis iðplistø.Jie tik prisijungdavo prie interneto, ir þala bûdavo padaryta. Blaster pasinaudoja kai kuriø operaciniø sistemø trûkumu,kad patektø á kompiuterá jums net neþinant. Tada, þinoma, jis iðplinta ir á kitus kompiuterius.

Jei vyktø virusø lenktynës, virusas Mydoom tikriausiai laimëtø. Per kelias akimirkas jis sugebëjo paþeisti milijonuskompiuteriø. Ir tai dar ne viskas. Mydoom paþeidë internetiná puslapá www.sco.com, ir ðis keletui dienø nustojo veikti.

1. Ar þinai kitø virusø, kurie nepaminëti ðiame skyrelyje?2. Sujunk virusø pavadinimus su kompiuterio tipais, kuriems ðie virusai yra pavojingi:

CodeRedBlaster

Kompanijos serveriai SQLSlammer Asmeniniai kompiuteriaiLoveletterMelissa

3. Aptark klasëje: ar þmonës apie viruso kûrëjà susidarys geresnæ nuomonæ, jei jo sukurtas virusas iðgarsës?



6 skyrius. Apgaulingi pokðtai

1. Netikëk në vienu þodþiu...

2. Kodël þmonës kuria tokius pokðtus?

3. Kà man daryti su ðiais apgaulingais pokðtais?

4. Gelbëkime lokius!

5. Kaip juos atpaþinti?

Be abejonës, ne vienas ið jûsø matëte elektroniná praneðimà, perspëjantá apie pavojingà virusà, kuris gali sukelti rimtøproblemø. Ðios þinutës yra visiðkas melas. Jei jose bûtø pavojingi virusai, apie juos bûtumëte iðgirdæ per televizijà.

Ðios þinutës vadinamos pokðtais. Tai reiðkia, kad jos melagingos.

Kartais jose praðoma iðtrinti visas bylas, esanèias jûsø kompiuteryje. Á tai nekreipkite jokio dëmesio, nes jei taippadarysite, jûsø kompiuteris tinkamai nedirbs.

Taigi saugokitës ir nepakliûkite á melo pinkles.

Kai kurie þmonës naudoja tokius melagingus laiðkus tam, kad gautø daugybæ internetiniø adresø, kuriais galëtø siøstireklamines þinutes.

Kiti tiesiog nori papokðtauti ar tuo pokðtu áskaudinti þmones.

Jei gavote tokià apgaulingà þinutæ, jà iðtrinkite ir pamirðkite. Niekam jos nesiøskite, netgi jei galvojate, kad ji juokinga.Taip jûs sustabdysite jos iðplitimà kitø þmoniø kompiuteriuose.

Vienas ið ðiø pokðtø pavyzdþiø yra Maþojo lokio virusas. Jis praneða, kad yra labai pavojingas virusas, kuris paþeidëdaugybæ kompiuteriø be jø savininkø þinios. Taip pat sakoma, kad ðis virusas buvo byloje, kuri turi maþo lokiuko simbolá.Viskas, kà jums reikia padaryti, kad paðalintumëte ðá virusà, iðtrinti bylà su ðiuo simboliu.

Esmë ta, kad ði byla visai ne virusas. Ir jei jûs jà iðtrinsite, Windows operacinë sistema negalës tinkamai veikti.

Atpaþinti ðiuos melagingus laiðkus yra daug lengviau, nei gali atrodyti. Atkreipk dëmesá á toliau pateiktas uþuominas iriðvengsi ðiø pokðtø.



· Kai ðiuose laiðkuose kalbama apie virusus, visada minima visi blogi dalykai, kuriuos virusai gali padaryti. Irvisada praneðama, kad tai pats baisiausias virusas, koks kada nors galëjo bûti.

· Laiðkuose daþnai raðoma, kad pasiuntusieji ðià þinutæ dirba gerai þinomose kompanijose, pavyzdþiui, Microsoft.

· Kartais raðoma, jei daug kartø iðsiøsite ðià þinutæ, jûs laimësite prizà.

· Kai kurie laiðkuose apsimeta, kad siûlo paprastas verslo galimybes uþsidirbti daug pinigø.

1. Kuris ið pateiktø tekstø yra tipiðkas melagingas laiðkas:

a. Saugokis, virusas!

Vakar IBM kompanija praneðë apie sparèiai plintantá virusà. Jei gavote praneðimà, pavadintà “Labas”, já iðtrinkitenedelsdami, nes jis gali sugadinti jûsø kompiuterá. Ðià þinutæ persiøskite visiems þmonëms, kuriø adresai yra jûsø adresøknygelëje!

b. Viruso pavojus

Ðio mënesio 23 d. Panda Software kompanija aptiko virusà, kuris gali sutrukdyti pagrindiniø sistemos kompiuteriødarbà. Visà informacijà apie ðá virusà rasite Panda Software kompanijos internetiniame puslapyje(www.pandasoftware.com).

c. Saugokis!

Jei savo kompiuteryje radote bylà, pavadintà cmd.exe ar command.com, tuojau pat jà iðtrinkite, nes tai yra pavojingasvirusas ir prieð já nëra atitinkamo prieðnuodþio.

2. Apþvalga: kokià labiausiai neátikëtinà istorijà esate girdëjæ?3. Aptark klasëje: kam naudingos ðios melagingos þinutës?

6. Uþduotys



7 skyrius. Kokiu keliu patenka virusai?

1. Visi keliai veda á... jûsø kompiuterá

2. Netgi á jûsø þaidimø kompiuterá...

3. Negali pasikliauti netgi geriausiu draugu

4. Narðykite po tinklus, bet... saugokitës rykliø!

5. Saugokitës mulo!

Ið pradþiø, kai dar nebuvo interneto ir elektroninio paðto, virusø galimybës patekti á kompiuterius buvo ribotos. Plisti iðvienos sistemos á kità jie galëjo per kompiuterio lankstøjá diskà.

Atsiradus internetui, virusø plitimo galimybës stipriai padidëjo. Vienas ið pagrindiniø keliø yra elektroninis paðtas. Ganapavojingi gali bûti filmø, muzikos ar þaidimø perkëlimai ið kitø sistemø. Kadangi pats internetas yra kompiuteriø tinklas,kiti þmonës gali pasinaudoti juo, kad patektø á jûsø kompiuterá.

Tikroji problema yra ta, kad þmonës, norintys ásibrauti á jûsø kompiuterius, ketina pavogti ar tiesiog sunaikinti jûsøsukauptà informacijà. Tam jie kartais naudoja Trojos arklius. Ðiuo virusu jie gali pasinaudoti kada tik panorëjæ.

Kompiuteriniai þaidimai, DVD diskai ar netgi þaidimø valdymo pultas gali turëti virusø. Todël visada ásitikinkite, kad jûsøprogramos yra gaunamos ið patikimo ðaltinio.

Na gerai, gal per smarkiai pasakyta, bet... Ásivaizduokite, kad kaþkas jûsø draugei davë fantastiðkà þaidimà ir jis jai taippatiko, kad ji atsiuntë já jums. Bûkite atsargûs. Visai ámanoma, kad ðis þaidimas instaliuos virusà jûsø kompiuteryje. Taipir jûsø, ir draugës kompiuteriai bus uþkrësti.

Ir visø svarbiausia- niekada nepasitikëkite draugais, kuriuos sutikote pokalbiø svetainëse. Niekada nepriimkite jøsiunèiamø bylø, nesvarbu, kokie jie ádomûs bebûtø. Kaip galite þinoti, kad tai ne kompiuteriø piratas, bandantis patekti ájûsø kompiuterá?

Kaip minëjome anksèiau, duomenø siuntimai ið interneto yra vienas ið populiariausiø bûdø, padedanèiø virusamspatekti á jûsø kompiuterá. Nesvarbu, kad siunèiatës gerai þinomà programà, bet svarbu, ið kokios vietos jûs jà imate.Ásivaizduokite, kad norite atsisiøsti filmà “Þiedø valdovas”. Asmuo, atsisiuntæs ðá filmà prieð jus, prie jo prikabino Trojosarklá ir vël ádëjo á tinklà, kad ðis virusas iðplistø kitur. Jûs galësite pasiþiûrëti filmà, bet kartu instaliuosite Trojanà!

Be abejonës, jûs paþástate kà nors, kas naudojasi P2P programomis, kad ið interneto galëtø parsisiøsti bylas su muzika,



vaizdu ar þaidimais. Jø yra daugybë: eMule, KaZa, WinMX...

Bûtø geriausia ðiø programø vengti, nes jos tampa dar vienu populiariu bûdu iðplatinant virusus á kompiuterius.Dauguma virusø yra uþprogramuoti plisti naudojant ðias programas. Jie slepiasi po klastingais populiariø filmø, dainø arþaidimø pavadinimais. Taigi kai jûs parsisiunèiate juos á savo kompiuterá, vietoje savo mëgstamos dainos instaliuojatevirusà .

Atrodo, kad þmonës, kuriantys virusus, susidomëjo ir mobiliaisiais telefonais, ypaè tais, kurie yra panaðûs á minikompiuterius.

Nors ðis domëjimasis prasidëjo paprastais testais, tikrinant, ar ámanoma ásibrauti á mobiløjá telefonà, vis daugiau irdaugiau virusø atrandama ðiam tikslui ágyvendinti. Galbût neuþilgo iðgirsime apie virusà, kuris tûkstanèiams þmoniøsutrukdë naudotis mobiliaisiais telefonais. Nepaisant to, labai nesijaudinkite. Kol tai atsitiks, jau bus sukurtos tam tikrosantivirusinës priemonës, apsauganèios jûsø telefonà.

1. Kokiais bûdais virusai patenka á kompiuterá?2. Kaip be jûsø þinios gali bûti instaliuotas Trojos arklys?3. Aptark klasëje: ar verta rizikuoti parsisiunèiant medþiagà ið neþinomø interneto tinklo puslapiø?

6. O kaip dël mobiliøjø telefonø?

7. Uþduotys



8 skyrius. Geriausias ginklas prieð virusus

1. Lengviau uþkirsti kelià, nei iðgydyti

2. Visada atnaujinta

3. Naujos antivirusinës programos

Jûs jau suþinojote, kas yra virusai, kaip jie veikia ir kà jie gali bei ko negali padaryti.

Taèiau jûs turite atsiminti, kad nebûtina laukti, kol virusai jus uþpuls. Jûs galite imtis tam tikrø atsargumo priemoniø. Yraþmoniø, kurie kuria virusus, bet taip pat yra þmoniø, kurie aukodami savo laikà kovoja prieð virusus ir uþtikrina, kadvirusø kûrëjai nepasiektø savo tikslo.

Todël yra kuriamos antivirusinës programos. Jos aptinka ir sunaikina virusus, dar prieð jiems pakenkiant. Taigi jeikirminas, pasislëpæs elektroninëje þinutëje, mëgina patekti á jûsø kompiuterá, antivirusinë programa tuojau pat já suseksir sunaikins. Jûs galite bûti tikri, kad jûsø gaunamas paðtas nëra uþkrëstas.

Jau mokate apsiginti nuo virusø, bet bûkite budrûs! Tik antivirusinës programos instaliavimas jûsø kompiuteryjenegarantuos, kad visi virusai bus iðaiðkinti. Jums reikës kasdien jà atnaujinti. Kodël? Tai paprasta. Daugybë þmoniøkasdien sukuria vis kitus virusus. Tad antivirusinë programa turi bûti atnaujinama, kad atpaþintø naujai atsiradusiusvirusus.

Kompanijose, kuriose kuriamos antivirusinës programos, dirba daug atsidavusiø þmoniø, kurie studijuoja virusus irkuria prieðnuodþius kiekvienam kasdien atsiradusiam naujam virusui. Kai tik ðie prieðnuodþiai sukuriami, jie turi atsirastijûsø kompiuterio antivirusinëje programoje, kad galëtø atpaþinti naujausius virusus. Dël ðios prieþasties jûsøantivirusinë programa turi bûti nuolat atnaujinama.

Kai kurie virusai yra tokie greiti, kad vartotojai nesuspëja apsiginti prieð uþkreèiant milijonus kompiuteriø. Kad sugebëtøblokuoti ar sunaikinti virusà, antivirusinës programos pirma turi já atpaþinti. Tai reiðkia, kad antivirusiniø programøsukurtos vakcinos turi bûti instaliuotos kompiuteriuose. Jei kasdien to nepadarysite, bet kuris naujas virusas gali sukeltisumaiðtá.

Ypaè greitø virusø kûrëjai stengiasi pasinaudoti laiko, skirto antivirusinei programai atnaujinti jûsø kompiuteryje,pranaðumu. Todël keletas kompanijø sukûrë naujas protingas technologijas, kurios gali atpaþinti virusus ið jø elgesio.Tai reiðkia, kad joms nereikia atsinaujinti, kad kompiuteris bûtø apsaugotas nuo paèiø naujausiø virusø puolimø. Jei jûsøantivirusinë programa turi tokio tipo technologijà, jûsø kompiuteris yra apsaugotas labiau.



4. Jei neþinai, klausk!

5. Uþduotys

Nepaisant to, jums vis tiek reikia saugotis. Ásivaizduokite, jei dël kokios nors prieþasties jûsø antivirusinë programanebus atnaujinta arba jûs bûsite vienas ið pirmøjø þmoniø, gavæs naujà virusà. Kada bepastebëtumët kà nors neáprastasavo kompiuteryje ar ið nepaþástamo asmens gautumëte elektroniná laiðkà (ar netgi jei þinotumëte, kas já atsiuntë), kurisatrodo kaþkaip keistai, nieko nedarykite. Susiraskite kà nors, kas galëtø padëti ir patikrinti. Taip iðvengsite bet kokiøpiktø staigmenø.

Aptark klasëje: ar ðie teiginiai yra teisingi, ar klaidingi:

1. Bûsite pakankamai apsisaugojæ nuo virusø, savo kompiuteryje instaliavæ antivirusinæ programà.2. Nauji virusai atsiranda kiekvienà dienà.3. Radæ keistà laiðkà savo paðto dëþutëje, turëtumëte já atidaryti ir paþiûrëti, kas jame raðoma.



2 DALIS. KITOS GRËSMËS INTERNETE

1 skyrius. Pagrindai

1. Kenksminga programinë áranga: kas tai yra?

2. Kitos grësmës internete

3. Nesudekite: naudokite ugniasienæ

Ið antros knygelës dalies suþinosite, kad internete virusai nëra vieninteliai pavojingi dariniai. Deja, pasaulyje gyvenadaug þmoniø, kuriems patinka pridaryti þalos kitiems. Jie nuolat sugalvoja naujø bûdø, kaip pakenkti.

Tiesà sakant, egzistuoja be galo daug þalà daranèiø programø, o joms apibûdinti buvo sukurtas naujas pavadinimas.Taigi terminu programinë áranga apibûdinamos visos kompiuteryje naudojamos programos, o terminas kenksmingaprograminë áranga vartojamas kalbant apie programas, galinèias pakenkti jûsø kompiuteriui.

Vienà kenksmingos programinës árangos tipà jau þinote- tai virusai. Taèiau yra nemaþai kitø tipø, kurie taip pat paþeidþiakompiuterius.

Pagrindiniai tipai yra:

-Sekimo programinë áranga: programos, kurios ðnipinëja, kà jûs darote, ir perduoda tai þmonëms, turintiems blogøketinimø.

-Pokðtai: programos, kreèianèios piktus pokðtus.

-Paðto ðiukðlës: tai visos nusibodusios reklaminës þinutës, kurias gaunate, nors niekada neuþsisakëte.

-Numeriø perrinkimo programos: ðios gali prijungti jûsø modemà prie interneto, naudodamos labai brangiustelefoninius skambuèius.

-Programinës árangos silpnosios vietos: jos leidþia kompiuteriø piratams ásibrauti á jûsø kompiuterá ir daryti, kàpanorëjus.

-Piratavimo árankiai: programos, kurios kompiuteriø piratams padeda patekti á kompiuterius.

Kad patektø á kompiuterá, virusai ir piratai kartais naudojasi susisiekimo jungtimis. Jos panaðûs á maþas dureles, kuriomiskompiuteriai jungiasi prie interneto, gaunant ir siunèiant paðtà ar parsisiunèiant bylas. Jei nesiimsite reikiamø apsaugospriemoniø, virusas ar piratas jungtimis lengvai pasinaudos ir sugadins kompiuterá.



Norint sustabdyti toká ásiverþimà, geriausia naudotis ugniasiene. Ugniasienë- tai priemonë patikrinanti, ar susisiekimojungtimis nebando ásibrauti koks nors niekdarys, galintis sukelti rûpesèiø. Taigi jei kompiuteriø piratas mëgina patekti ákompiuterá, norëdamas kà nors pavogti, jûsø ugniasienë neleis, kad taip atsitiktø, uþdarys jungtá ir praneð jums.

1. Ar pakanka tik antivirusinës programos, kad kompiuteris bûtø saugus?2. Kiek þinai kenksmingos programinës árangos tipø?3. Aptark klasëje: ar kada nors gavai kenksmingos programinës árangos? Ar ji tave vargino?

4. Uþduotys



2 skyrius. Tiek daug laiðkø…

1. Kas yra paðto ðiukðlës?

2. Tai tik paðtas, bet…

3. Kiekvienas laiðkas

4. Netgi elektroninis paðtas gali bûti kenksmingas

Paðto ðiukðlës (angl. k.- spam)- tai elektroniniai praneðimai su skelbimais, kurie kiekvienà dienà gausiai uþplûsta jûsøelektroniná paðtà, nors jø niekas nepraðë.

Manoma, kad pavadinimas spam kilo ið vienos senos komedijos scenos, kur vienintelis meniu patiekalas buvokonservuota kiauliena (angl. k.- spam), ir grupë vikingø áþengë á scenà skanduodami: „Spam, spam, spam".

Teigiama, kad bûtent dël to visas ðis reklaminis paðtas yra vadinamas spam, lietuviðkai- paðto ðiukðlëmis.

Galbût atrodo, kad paðto ðiukðlës yra tik varginantis dalykas ir nieko daugiau, bet jos gali bûti ir labai kenksmingos.Kiekvienà dienà þmonës elektroniniais laiðkais iðsiunèia milijonus ðiukðliø. Pagalvokite, kiek laiko pasaulyje iððvaistomatik jiems iðtrinti, jau neminint skaitymo.

Ðios paðto ðiukðlës gali platinti virusus bei kitas kenksmingas programas, kai pasinaudojama panaðaus tipo laiðkais, kadjos iðplistø.

Galbût jûs gaunate tik keletà paðto ðiukðliø per dienà, ir jums tai nesukelia dideliø problemø. Bet pagalvokite apie didelæorganizacijà, kurioje dirba 3 000 þmoniø. Tada padauginkite 4 ar 5 laiðkus ið 3 000. Ið viso 15 000 nereikalingø þinuèiøkasdien. Didelei organizacijai tai nemaþa problema, kuri gali sutrukdyti tinkamai dirbti.

Kad tai bûtø iðspræsta, þmonës, kurie yra atsakingi uþ organizacijos tinklo apsaugà, paprastai naudojasi tam tikrasistema, vadinama „filtravimu". Viskas daug paprasèiau, nei gali pasirodyti: jiems telieka pasakyti sistemai, kad vengtøvisø panaðiø laiðkø su tipiniais reklaminiais þodþiais.

Paðto ðiukðlës yra ne tik ákyrios, jos taip pat gali bûti pavojingos. Pasaulyje yra þmoniø, turinèiø blogø ketinimø. Jei jieturës jûsø elektroninio paðto adresà, jie gali atsiøsti jums ávairiø dalykø: nuotraukø, kuriø jums nederëtø matyti,áþeidimø ir netgi grasinimø jums ir jûsø ðeimai. Jei jûs kada nors gausite panaðø laiðkà, á já neatsakykite ir tuètuojaupasakykite apie tai tëvams ar mokytojams. Jie þinos, kà daryti, kad ðie þmonës jums nebetrukdytø.



5. Uþduotys

1. Ar kada nors gavai reklaminiø laiðkø? kiek?2. Kà turëtum daryti, gavæs paðto ðiukðliø?3. Aptark su mokytojais ir klasës draugais: kaip gali uþdirbti þmonës, siøsdami paðto ðiukðles?



3 skyrius. Numeriø perrinkimo programos: kas apmokës sàskaità?

1. Labai brangi grësmë

2. Kaip galime juos sustabdyti

3. Uþduotys

Numeriø perrinkimo programos yra labai pavojingos, kadangi jø padaroma þala kenkia ne tik kompiuteriui, jos galiatsiøsti dideles telefono sàskaitas!

Bet prieð iðsiaiðkinant, kas yra tie perrinkëjai, jums reikia suprasti dar kai kà. Prisijungdami prie interneto per telefonolinijà, ið tikrøjø jûs surenkate telefono numerá, kuris jus sujungia su pagrindiniu kompiuteriu, o ðis jus sujungia suinternetu.

Tokie pagrindiniai kompiuteriai turi specialius telefono numerius. Kai prisijungiate, jums daugiau niekas nekainuoja,prieðingai nei skambinant draugui.

Na, numeriø perrinkëjai taip pat prisijungia prie interneto, bet jie naudojasi kitais telefono numeriais, kurie kainuojadaug brangiau nei tie, kuriais naudojasi áprasti serveriai. Problema iðkyla tuomet, kai ásibrovëliai pakeièia jûsøprisijungimo prie interneto numerá vienu ið tø specialiø, brangiø numeriø.

Tai reiðkia, kad kai tik prisijungsite prie interneto, jums tai kainuos didelius pinigus. Ir jûs privalësite juos sumokëti, netgijei neþinosite, kas atsitiko.

Kadangi tai labai rimta problema, buvo sukurtas specialus metodas tam sustabdyti. Tai yra programa, kuri pasiþyminumerá, kuriuo áprastai prisijungiate prie interneto. Tuo atveju, kai ásilauþëlis bando pakeisti jûsø prijungimà, rinkdamaskità numerá, ði programa já iðkart aptiks ir praneð jums. Ji parodys numerá, kuris bando prisiskambinti ir paklaus, ar noritesujungti ar ne. Jei pamatysite panaðià þinutæ ir neþinosite, kà daryti, nieko nelieskite, bet pakvieskite kà nors á pagalbà.

1. Patikrinkite numerá, kurá jûsø modemas naudoja prisijungti prie interneto.2. Ar kada nors instaliavote numeriø perrinkimo programà á savo kompiuterá? Koká numerá ji rinko?3. Aptark klasëje: ar verta mokëti dideles telefono sàskaitas tik todël, kad neatsargiai elgëtës, parsisiøsdami

programas internetu?



4 skyrius. Kaþkas jus stebi: ðnipinëjimo programinë áranga

1. Protinga ir pavojinga

2. Niekam neprasitarkite

3. Uþduotys

Ðnipinëjimo programinë áranga- viena ið labiausiai paplitusiø pavojingos programinës árangos tipø. Ðios programossukurtos ðnipinëti jûsø kompiuteriuose ypaè tada, kai esate prisijungæ prie interneto. Jos renka informacijà apie jûsølankomus internetinius puslapius, kiek kartø prisijungëte prie interneto arba kokio tipo kompiuteriu naudojatës.

Tuomet ðios sekimo programos surinktà informacijà siunèia kitiems þmonëms, jums apie tai në neþinant. O pastariejijums gali atsiøsti paðto ðiukðliø ar netgi ásibrauti á jûsø kompiuterá.

Kad ðios programos bûtø instaliuotos kompiuteriuose, jos paslepiamos kitose programose, pavyzdþiui, kaip þaidimødemonstracinës versijos. Taip instaliuodami toká þaidimà, tuo pat metu instaliuosite ir sekimo programà.

Ið tikrøjø nuo jø nëra sunku apsisaugoti, nes yra sukurtos specialios programos, kurios aptinka ir sunaikina ðnipinëjimoprogramas. Instaliuokite tokià programà savo kompiuteryje, ir niekas negalës jûsø sekti!

1. Kokius veiksmus gali sekti ðnipinëjimo programos?2. Kaip ðnipø programos patenka á jûsø kompiuterius?3. Aptark klasëje: ar gerai ðnipinëti interneto vartotojus reklamos tikslais?



5. Saugokitës kompiuteriø piratø!

1. Kas yra kompiuteriø piratas?

2. Nebûk nevykëliu ásilauþëliu!

3. Kas juokiasi paskutinis...

Kompiuteriø piratas (angl. k.- hacker) tai asmuo, susiþavëjæs kompiuteriais ir praleidþiantis be galo daug laikotyrinëdamas jø apsaugà. Nelaimei, jie taip pat mëgsta ðniukðtinëti kitø þmoniø kompiuteriuose. Jie randa bûdà, kaipásibrauti á jûsø kompiuterá, o kai patenka vidun, apþiûri, kà nors sugadina ar dar kaip nors pakenkia.

Jie save vadina ávairiai: yra taip vadinamieji kompiuteriø aistruoliai (angl. k.- hackers), kurie, jø paèiø teigimu, yra“geruoliai”, nes nieko negadina. Tie, kurie gadina, vadinami ásilauþëliais (angl. k.- crackers). Taip pat yra taip vadinamiejinevykëliai ásilauþëliai (angl. k.- lammers). Jie þino nedaug, jie tik seka kompiuteriø aistruoliø nurodymus, kad pasiektø tàpatá tikslà: kà nors sugadintø ar pavogtø informacijà.

Taip pat yra nepatyræ ásilauþëliai (angl. k.- script kiddies), kurie ðiek tiek panaðûs á nevykëlius, tik ðie kuria virusus. Jiepaima viruso kodà, su juo ðiek tiek paþaidþia ir ásivaizduoja, kad sukûrë kaþkà nauja. Ðie ásilauþëliai nedaug iðmano apieprogramavimà, bet vis tiek priverèia antivirusiniø programø gamintojus gaminti naujas dezinfekcines sistemas.

Nors aplinkui yra þmoniø, kurie þavisi kompiuteriø piratais, nemëginkite jø mëgdþioti. Jei bandysite pasinaudoti jønurodymais, galiausiai ákliûsite á didelæ bëdà. Perskaièius kompiuteriø piratø apraðymus apie tai, kà jie daro, galipasirodyti, kad tai padaryti yra labai nesunku. Bet jie niekada jums nepasakys, kokias gudrybes naudoja, kad paslëptøsavo pëdsakus.

Visø pasaulio ðaliø policija labai rimtai ir atidþiai stebi daugelá piratø veiksmø. Taigi turbût þinote, kà turite daryti, kadiðvengtumëte bëdos...

Geriausia, kà galite padaryti, tai pamirðti kompiuteriø piratus, bet turite bûti gerai apsisaugojæ nuo jø. Jûsø kompiuteris,net jei jis neatrodo ypatingas, gali bûti vertingu árankiu kompiuteriø piratø rankose. Todël jûs turite uþsitikrinti, kad jienegali jûsø uþpulti.

Kaip? Jums tereikia instaliuoti antivirusinæ programà, kuri iðaiðkina Trojos arklius ir kitus piratø naudojamus árankius, beinaudoti ugniasienæ, kuri neleidþia jiems patekti á jûsø kompiuterio sistemà.



4. Uþduotys

1. Patikrink savo kompiuterio apsaugos nuo kompiuteriø ásilauþëliø duomenis.2. Surask savo kompiuteryje bylas, kurios apibûdina kompiuterio veiklà. Ðios bylos vadinamos ávykiø þurnalais. Jei

negali rasti pats, papraðyk mokytojo, kad padëtø.3. Aptark klasëje: ar verta þavëtis kompiuteriø ásilauþëliais?



6 skyrius. “Padaryk pats” pavojai. Ásibrovimo árankiai

1. Atsargus, bet veiksmingas

2. Kodël man?

3. Iðvenkite bëdos...

4. Uþduotys

Kompiuteriø ásibrovëliai naudoja daugybæ programø, kuriø dëka vykdo savo kenksmingà veiklà. Ðios programosvadinamos ásibrovimo árankiais, nes tik pasinaudodami ðiomis programomis kompiuteriø piratai sugeba patekti ir veiktikitø þmoniø kompiuteriuose.

Apskritai ðios programos nëra plaèiai paplitusios, nes jei jos taptø gerai þinomos, vartotojai bûtø budrûs. Nepaisant to,geriausia antivirusinë programa gali jas aptikti ir áspëti jus, kada ásibrovëlis bando jas naudoti jûsø kompiuteryje.

Kompiuteriø piratai naudojasi ðiomis programomis, kad patektø á jûsø kompiuterá ir pavogtø informacijà. Net jei jûsgalvojate, kad jûsø turima informacija nëra svarbi, ásibrovëliams gali praversti jûsø elektroninio paðto slaptaþodþiai arnetgi serijiniai þaidimø numeriai.

Arba dar blogiau, jie gali pasinaudoti jûsø kompiuteriu, kad galëtø ásibrauti á kitus kompiuterius ar pavogtø informacijà.Taip net nenutuokdami galite tapti nusikaltëliu.

Ásibrovimo priemonës daþnai atrodo labai smagios. Jos panaðios á programas, kuriø dëka galime pasijuokti, ðnipinëdamidraugø kompiuterius ar judindami jø pelës rodyklæ.

Bet gali bûti, kad jos naudojamos be jûsø þinios. Neláskite prie ðiø programø ir iðvengsite nemalonumø.

1. Savo kompiuteryje surask ðeðias programas, kurios galëtø bûti panaudotos kaip árankiai kaþkà padaryti.2. Iðsiaiðkink þodþio hacker (liet. k.- ásibrovëlis) reikðmæ. Kà galvoji apie þmones, vadinamus kompiuteriø

ásibrovëliais?3. Aptark klasëje: ar kompiuteriø ásibrovëliai yra geri þmonës?



7 skyrius. Plepëk, bet bûk atsargus

1. Ne viskas internete yra gëris

2. Karas pokalbiø svetainëje

3. Sustiprink apsaugà

4. Niekada nesusitikite su nepaþástamaisiais

Vienas didþiausiø interneto pranaðumà yra tai, kad èia galima labai smagiai praleisti laikà. Galite su draugais keistislaiðkais, þaisti su þmonëmis ið kito pasaulio kraðto ir kalbëtis su daugybe jø tuo paèiu metu.

Taèiau nepamirðkite, kad negalite matyti þmoniø, su kuriais bendraujate. Kartais paðnekovai gali uþsinorëti ko norsdaugiau, nei paplepëti. Egzistuoja daug vagiø, sukèiø ir kitø nusikaltëliø, kurie naudojasi pokalbiø svetainëmis irapsimeta panaðiais á jus. Jie bandys iðgauti jûsø asmeninæ informacijà: kur jûs gyvenate, jûsø telefono numerá armokyklos adresà. NIEKADA niekam neduokite jokios informacijos apie save, iðskyrus savo vardà. Netgi pavardësneminëkite. O jeigu kas nors kada nors praðys tokiø dalykø, dël ko jûs pasijusite nejaukiai ar jums nepatiks, TUÈTUOJAUpasakykite kam nors ið artimøjø arba kuo greièiau uþbaikite pokalbá.

Kai prisijungiate prie interneto pokalbiø svetainës, aplink jus atsiranda þmoniø, kurie nori jus suerzinti, pasinaudodamidaugeliu bûdø. Vienas ið tokiø bûdø- apsimesti jumis ir serveriui nusiøsti begalæ nereikalingø duomenø. Jus gali paðalintiið svetainës uþ trukdymà ir ákyrumà. Tai vadinama branduoline ataka.

Turite sustiprinti savo apsaugà, kad pokalbiø metu tokie þmonës jums netrukdytø. Yra tam tikros priemonës, kuriossukuria barjerà tarp jûsø kompiuterio ir interneto, kad niekas negalëtø áeiti á jûsø kompiuterá be jûsø leidimo. Taivadinama ugniasiene.

Geriausia turëti asmeninæ ugniasienæ, t. y. tokià, kuri pritaikyta specialiai jûsø kompiuteriui. Bendrovës taip pat turiugniasienes, tik ten jos daug sudëtingesnës ir kompiuteriuose uþima labai daug vietos. Jei turëtumëte tokià namuose,tai bûtø panaðu á rieðuto skaldymà kûju.

Jei turite instaliuotà ir veikianèià ugniasienæ, jûs bûsite daug saugesni.

Be abejonës, jûs susiradote daug draugø internete, ypaè pokalbiø svetainëse. Tai nëra blogai, bet jûs turite bûti labaiatsargûs. Egzistuoja þmonës, kurie ypatingai domisi vaikais ir jaunais þmonëmis, tokiais kaip jûs, bet ne taip kaip jûsøtëvai. Kai kurie suaugusieji pokalbiø svetainëse apsimeta esà jûsø amþiaus ir galbût turintys tuos paèius pomëgius. Taipjie gali pamëginti susitikti su jumis, norëdami jums pakenkti ar pateikti nepadorø pasiûlymà. Jie bandys suþinoti apie juskuo daugiau, kad galëtø lengvai surasti.



Dël ðios prieþasties jûs niekada neturëtumëte pasakoti apie save internete, netgi jei jau esate kalbëjæ su tuoasmeniu anksèiau. Savaime aiðku, niekada neturëtumëte susitikti su bet kuo kà sutikote pokalbiø svetainëje. Visadaapie tai pasakykite savo tëvams ar mokytojams, kad jie suþinotø kas tai per asmuo ir kokie jo ketinimai.

Niekada nesidrovëkite pasakyti apie tai kas jus neramina. Jûs viskà darote gerai.

Be abejonës, ne vienas ið jûsø naudojate ar bent jau þinote apie pokalbiø svetaines, vadinamas skubiuoju paðtu. Taiprogramos MSN Messenger, Yahoo, Messenger arba AOL Messenger. Jos skiriasi tuo, kad yra uþdaros, ir paprastaipokalbiai vyksta tarp dviejø þmoniø. Kartu su þinutëmis galima siøsti bylas.

Kartais ðia sistema naudojasi þmonës, turintys blogø ketinimø. Jie gali atsiøsti bylas su virusais ar kitais pavojais, kad ðiegalëtø bûti instaliuoti jûsø kompiuteryje, kai tik tas bylas atidarysite. Todël jûs turite bûti labai atsargûs ir atmesti visasbylas, kurias gaunate ið nepaþástamø þmoniø. Jie gali bandyti jus apgauti.

1. Sujunk duotas programas su jø atliekamu vaidmeniu internete:

mIRC antivirusinë programa ir ugniasienëMessenger skubus paðtasEudora interneto narðyklëNetscape pokalbiø svetainëInternet Explorer elektroninis paðtasPlatinum Internet Security

2. Kaip suprasite, kad kaþkas mëgina jus apiplëðti ar nuskriausti?3. Aptark klasëje: kà reikia daryti, jei kas nors neduoda jums ramybës arba jei kaþkam pokalbiø svetainëje

perdavëte informacijà, kurios nereikëtø duoti nepaþástamiems?

5. Nepriimkite dovanø ið nepaþástamø þmoniø

6. Uþduotys



8 skyrius. Praktiniai juokeliai

1. Jie nëra tokie juokingi, kaip atrodo...

2. Geriau juokas, nei aðaros...

3. Uþduotys

Internete galite rasti begalæ dalykø, netgi pokðtø, kuriuos galite nusiøsti draugams. Jø yra labai daug ir ávairø rûðiø. Ið jøjûs ir jûsø draugai tikrai galite pasijuokti.

Taèiau kai kurie ið tø pokðtø gali baigtis ne visai juokingai. Kai kurie pokðtai gali apsimesti virusais ir priversti jus galvoti,kad jie trina jûsø informacijà, pertvarko diskà ar panaðiai. O jei jûs nesupratote, kad tai pokðtas? Ásivaizduokite, kaipsupanikuojate. Ir kai reiks savo informatikos mokytojui papasakoti, kad praradote visà savo darbà, bus nebejuokinga.

O kai suprasite, kad tai pokðtas... visø pirma pulsite á panikà, po to teks pasakyti mokytojui, ir galiausiai visi juoksis ið to,kaip jûs apsigavote. Kas per diena...

Jei turite tokiø gerø draugø, kurie jums gali atsiøsti panaðiø dalykø, geriau jø neatidarykite ir nesiøskite kitiems. Jûsdaugelá apsaugosite nuo tokiø nemalonumø.

Jeigu jau gavote kaþkà panaðaus, praneðkite kitiems þmonëms ir perduokite, kad niekam nesiøstø, nes nëra prasmës.

Aptark ðiuos klausimus klasëje:

1. Ar tokie internetiniai pokðtai jums atrodo juokingi?2. Ar jums bûtø linksma nusiøsti panaðø pokðtà draugui?



9 skyrius. Skylës kompiuteryje? Deja!

1. Uþdaryk duris!

2. Paprasta, bet veiksminga

3. Uþduotys

Operacinës sistemos ir kompiuterinës programos ne visada yra tobulai apsaugotos. Yra keletas bûdø, kai kaþkas galiásibrauti á jûsø kompiuterá jums neþinant. Tai panaðu á bûdà, kurá naudoja ðnipai, mëginantys ásigauti á pastatà, kadpavogtø slaptà informacijà, apeidami apsaugos sistemà.

Ðios maþos skylës sistemoje yra þinomos kaip „silpnosios vietos", arba „apsaugos skylës". Kartais jos bûna nesvarbios, irjums tereikia bûti atsargiems naudojantis kompiuteriu. Taèiau kartais jos sukelia rimtà pavojø apsaugai. Blaster virusasiðplito pasinaudojæs spraga Windows apsaugos sistemoje.

Yra bûdas sustabdyti apsaugos skyliø kenkimà jûsø kompiuteriui. Jûs turëtumëte nuolat sekti programinës árangosgamintojø iðleidþiamas apsaugos suvestines, kuriose vartotojams praneðama apie apsaugos atnaujinimus. Vis dëltoproblema iðlieka, nes neámanoma perskaityti visø praneðimø. Net jei ir perskaitytumëte, techninius apraðymusnelengva suprasti netgi tiems, kurie juos paraðë!

Jeigu norite ásitikinti, ar tikrai esate gerai apsisaugojæ, geriausia atsidaryti jûsø kompiuteryje instaliuotos programinësárangos gamintojø internetiná puslapá ir iðtaisyti bet kokias apsaugos skyles.Tai reiktø padaryti kas vienà ar dvi savaites, o tai laiko uþima visai nedaug!

1. Prisijunkite prie jûsø operacinës sistemos gamintojo internetinio puslapio ir jà atnaujinkite.2. Nueikite á jûsø mëgstamo þaidimo internetiná puslapá ir pasiþiûrëkite, ar nëra þaidimo patobulinimø, kuriais

galëtumëte papildyti savo versijà.3. Aptark klasëje: jei programoje aptinkama apsaugos skylë, ar geriau tuojau pat visiems praneðti, ar laukti, kol ji

bus pataisyta? Atminkite, kad kompiuteriø ásibrovëliai taip pat iðmoks pasinaudoti ðia problema ir vartotojai visøpirma turës apsisaugoti patys.



10 skyrius. Atsargiai vertinkite tai, kà randate internete

Be abejonës, jûs þinote, kad internete galite rasti begalæ ávairiausios informacijos. Taip pat turbût þinote, kad ten yradalykø, kuriø jums nereikëtø matyti. Egzistuoja internetiniai puslapiai, kuriuose patalpintos nuotraukos ar tekstas yralabai nemalonûs netgi suaugusiems, taigi jûs nieko neprarasite, jei jø nepamatysite.

Atsitinka taip, kad puslapiai su suaugusiøjø nuotraukomis atsidaro patys. Kartais áeinant á jûsø mëgstamo dainininkopuslapá, atsiranda kiti puslapiai, kuriø jûs në neketinote þiûrëti. Tokiu atveju ámanoma, kad jûsø kompiuteryje yraTrojanas ar reklaminë programa, kurie demonstruoja reklamas.

Geriausias dalykas, kurá galite padaryti, pasakyti savo tëvams ar mokytojams, kas nutiko. Galime laþintis, kad jie tikraijumis patikës!



Terminø paaiðkinimai

CHAT

DIALER

FIREWALL

FLOOD

HACKER

HACKING TOOL

HOAX

IR

MALWARE

NUKE

PROGRAMMING LANGUAGE

COMMUNICATION PORT

NETWORK

- internetiniai tekstiniai pokalbiai.

- numeriø perrinkimo programa, kuri daþnai naudojama kenksmingiems tikslams, nukreipiant internetiniusryðius kita linkme. Ji atjungia teisëtà telefoniná ryðá, naudojamà prisijungti prie interneto, ir perjungia per apmokamànumerá. Daþnai apie tai suprantama tik gaunant ypaè didelæ telefono sàskaità.

- ugniasienë. Tai tokia uþtvara, kuri saugo sistemos ar tinklo informacijà, kai yra prisijungta prie kito tinklo,pvz., interneto.

- srautas. Pakartotinai per praneðimo sistemas á kompiuterá siunèiamas ilgas laiðkas ar tekstas, kuris suþlugdo arperpildo sistemà.

- kompiuteriø piratas, fanatikas, kuris ásibrauna á kompiuterius neteisëtai.

- ásibrovimo árankis. Kompiuteriø pirato naudojama programa, kurios dëka sukeliama daug problemøuþkrësto kompiuterio savininkui. Ásibrovëlis gali kontroliuoti kompiuterá, vogti slaptà informacijà, nuskaityti susisiekimojungtis ir pan.

- melagingas pokðtas. Tai ne virusas, bet apgaulinga þinutë, perspëjanti apie neegzistuojantá virusà.

- internetinë raðytiniø pokalbiø programa. Kartu galima siøsti bylas.

- kenksminga programa. Ja vadinami visi dokumentai, programos ar þinutës, kurie gali pakenktiinformaciniø technologijø vartotojams.

- tyèia sukelta tinklo ryðio avarija ar jo netekimas. Kompiuteris, kenèiantis nuo branduolinio puolimo, gali bûtiblokuojamas.

- programavimo kalba. Instrukcijø, ásakymø, nurodymø ir taisykliø rinkinys, kuriantprogramas.

- susisiekimo jungtis. Vieta, per kurià kompiuteris perduoda arba priima informacijà TCP/IPprotokolu.

- tinklas. Kompanijø ar kitø informaciniø technologijø grupë, kurie tarpusavyje susijungæ kabelio,telefoninës linijos, elektromagnetiniø bangø dëka (palydovas, mikrobangos).



SERVER

SPAM

SPYWARE

TROJAN

VIRUS

VULNERABILITY

WORM

- informaciniø technologijø sistema (pagrindinis tinklo kompiuteris serveris), siûlanti tam tikras paslaugas iriðteklius (susisiekimas, pritaikymas, bylos, t. t.) kitiems kompiuteriams (klientams), kurie yra prie jo prijungti tinkle.

- paðto ðiukðlës, nepraðytas elektroninis paðtas daþniausiai su reklamine medþiaga. Ðie praneðimai, daþniausiaimasinës þinutës, gali bûti labai ákyrios ir tuðèiai ðvaisto laikà bei iðteklius.

- ðnipinëjimo programinë áranga. Ji siunèia informacijà ið kompiuterio be vartotojo þinios.

- Trojos arklys arba Trojanas. Tai ne virusas, nors daþnai tokiu laikomas. Tai programos, kurios ásibrauna ákompiuterá kaip nekenksmingos, instaliuojasi ir atlieka veiksmus, kurie paveikia vartotojo slaptumà. Pavadinta Trojosarkliu pagal antikos graikø legendà.

- virusas. Programos, kurios ávairiais bûdais patenka á kompiuterius ar IT sistemas, kenkdamos savo ákyrumuarba padarydamos labai þalingà ir nepataisomà poveiká.

- trûkumai, arba apsaugos skylës, programoje ar IT sistemoje. Tai vienas ið bûdø, naudojamøkompiuterá uþkrëstu virusu.

- kirminas. Panaðus á virusà, bet jis tik kopijuoja save (ar savo dalá) ir sparèiai plinta.

Virusai ir kitos grësmës . Viskas, kà jums reikia þinoti bet ko niekas nepasakojo.internete ,

2006 m. Vilnius


viskas, kà jums reikia þinoti bet ko niekas...

Documents