Vilnius, 2007

Teisės studijų krypties specialistų rengimo tobulinimo galimybės

DARBO IR SOCIALINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS

Pasiūlymai (1)

1. Tyrimas parodė, kad šiuo metu rengiamų teisės specialistų skaičius, iš esmės, atitinka šalies ūkio poreikius. Šių specialistų poreikis, tyrimo duomenimis, neturėtų mažėti ir ateityje. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog planuojant rengiamų teisės specialistų skaičių, tikslinga išlaikyti šiuo metu esantį teisės specialistų rengimo lygį. Tačiau reikėtų pabrėžti, jog Lietuvos ūkyje labiau jaučiamas universitetines magistro studijas baigusių specialistų trūkumas.

2. Tyrimo metu pastebėtas tam tikrų specializacijų teisės specialistų trūkumas. Ypač akcentuotas civilinės teisės, komercinės verslo teisės bei ES teisės specialistų trūkumas šalies darbo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patobulinti teisės specialistų rengimo kokybę, daugiau dėmesio skiriant būtent šių specializacijų specialistų rengimui (pvz., į studijų programas įtraukti daugiau su minėtomis teisės sritimis susijusių mokymo dalykų).

Pasiūlymai (2)

3. Plėtojant universitetines studijas daugiau dėmesio tikslinga skirti studentų praktinių specialybės įgūdžių formavimui (gebėjimui dirbti su teisiniais dokumentais, pritaikyti žinias praktikoje, atstovauti teisminiuose procesuose ir pan.). Be to, tikslinga sustiprinti psichologijos, finansinių dalykų bei užsienio kalbų mokymą ir daugiau dėmesio skirti bendrųjų kompetencijų formavimui (gebėjimui spręsti problemas, analizuoti ir apibendrinti informaciją, priimti sprendimus ir pan.).

4. Plėtojant neuniversitetines studijas, reikėtų žymiai sustiprinti profesinį teorinį teisės specialistų parengimą, suteikiant daugiau specialybės (teisinių), vadybos ir verslo administravimo, psichologijos žinių, taip pat daugiau dėmesio skirti užsienio kalbų mokymui bei bendrųjų ir ypač specialiųjų kompetencijų formavimui (gebėjimams analizuoti ir įvertinti teisnius santykius, rasti tinkamą teisinę informaciją, betarpiškai dirbti su klientais ir kt.).

Pasiūlymai (3)

5. Tyrimas parodė, jog tiek universitetų, tiek kolegijų absolventams reikalinga tobulinti kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, aukštosiose mokyklose galėtų būti organizuojama daugiau kvalifikacijos tobulinimo kursų teisės specialistams. Tai ne tik sudarytų aukštosioms mokykloms papildomą pajamų šaltinį, bet ir užtikrintų didesnį studijų patrauklumą bei parengtų specialistų atitinkamą šalies ūkio poreikiams.

6. Tyrimo duomenimis, didžiajai daliai darbdavių (78,2 proc.) yra reikalinga/ iš dalies reikalinga informacija apie aukštosiose mokyklose rengiamus specialistus. Ypač ši informacija domintų visuomeninio sektoriaus įmones/organizacijas (45,5 proc.) (mažiau – privačiame sektoriuje veikiančias įmones). Atsižvelgiant į tai, tikslinga visuomeniniame sektoriuje veikiančias įmones plačiau informuoti apie rengiamų specialistų pasiūlą bei aktyviau bendradarbiauti, nukreipiant studentus į praktiką.

Pasiūlymai (4)

7. Tyrimas parodė, kad darbdaviai norėtų turėti galimybę aukštąsias mokyklas informuoti apie specialistų poreikį jų įmonėse, todėl tikslinga aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse sukurti darbdavių portalą, kuriame specialistų ieškantys darbdaviai galėtų informuoti aukštąsias mokyklas apie esamą specialistų poreikį ar planuojamą poreikį ateityje. Šį portalą on-line režime galėtų prižiūrėti patys studentai savo atstovybėse/ karjeros centruose.

8. Tyrimas atskleidė nepakankamą bendradarbiavimą tarp aukštųjų mokyklų ir darbdavių. Tikslinga labiau kryptingai plėtoti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su teisininkų asociacija, sudarant bendradarbiavimo metinius planus ir bendrai vertinant studijų rezultatus. Tikslinga numatyti finansinius mechanizmus, skatinančius darbdavius priimti aukštųjų mokyklų studentus į praktiką (pavyzdžiui, taikyti mokestines lengvatas arba numatyti papildomas lėšas praktikų organizavimui, kurios būtų skiriamos darbdavių atstovams konsultuojantiems ir prižiūrintiems studentų darbą ir pan.) (ypač verslo įmonėse, NVO, savivaldybėse, kt.).

Pasiūlymai (5)

9. Atsižvelgiant į tai, kad 19 proc. tyrime dalyvavusių absolventų teisės studijos buvo ne pirma specialybė, 25 proc. tyrime dalyvavusių absolventų, jei galėtų iš naujo studijuoti, nebesirinktų teisės specialybės arba dėl to abejoja, o to viena iš priežasčių – specialybė neatitinka asmeninių polinkių (30 proc.), būtina stiprinti Lietuvoje steigiamų profesinio orientavimo centrų pajėgumus, siekiant to, kad būsima studijų kryptis ir profesija būtų renkamasi sąmoningai remiantis polinkiais ir sugebėjimais, o ne būtų lemiama vien šalies ar vietinės ūkio struktūros, profesijų prestižiškumo, tėvų, draugų nuomonės ir pan.

10. Atsižvelgiant į tai, kad teisės studijų krypties tiek universitetų, tiek kolegijų absolventų įsidarbinimui didžiausią įtaką turėjo tokios asmeninės savybės kaip komunikabilumas, savarankiškumas, aktyvumas, būtina didinti participatyvių, diskusinių, grupinių, pagrįstų partnerystės santykiais ir pan. studijų (dėstymo/ studijavimo) metodų taikomumą, reikalaujančių studijuojančiųjų gebėjimo dirbti komandoje, kūrybiškumo, savarankiškumo, atsakin-gumo, savikritiškumo, pasitikėjimo ir pan., nes universitetų/kolegijų absolventų profesinė veikla ypač reikalauja atitinkamų kompetencijų, kaip turimo sugebėjimo savarankiškai, kokybiškai ir kūrybiškai, t.y. kompetentingai veikti tam tikroje srityje ar profesijoje.