1

Vilniaus universitetas

Teisės fakultetas

Viešosios teisės katedra

Patvirtinta 2017 m. balandžio 4 d.

Viešosios teisės katedros posėdyje

Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės

baigiamojo egzamino programa

2

Ši Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės (TEST) baigiamojo egzamino programa yra skirta Vilniaus

universiteto Teisės fakulteto Teisės studijų programos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės šakos

studentams. Egzamino programoje nurodyta TEST baigiamojo egzamino struktūra, laikymo ir

vertinimo tvarka, svarbiausi studijų šaltiniai ir pagrindinės temos (konkretūs egzamino klausimai,

studijų šaltiniai nurodomi ir studentai konsultuojami pasirengimui egzaminui skirtų konsultacijų

metu).

TEST baigiamojo egzamino struktūra ir laikymo tvarka

TEST baigiamąjį egzaminą sudaro trys dalys: (1) Tarptautinė viešoji teisė, (2) Europos Sąjungos teisė

ir (3) Tarptautinė privatinė teisė. Kiekvienos dalies trukmė yra viena valanda, tarp egzamino dalių

daromos 10-15 min. pertraukos. Egzaminas yra laikomas raštu.

TEST baigiamojo egzamino Tarptautinės viešosios teisės dalį sudaro vienas dalyko teorijos

klausimas, kurį kiekvienas studentas ištraukia iš egzamino komisijos pateiktų klausimų; Europos

Sąjungos teisės dalį sudaro vienas dalyko teorijos klausimas, kurį kiekvienas studentas ištraukia iš

egzamino komisijos pateiktų klausimų; Tarptautinės privatinės teisės dalį sudaro vienos praktinės

užduoties (situacijos) sprendimas.

Egzamino pirmų dviejų (teorinių) dalių (Tarptautinė viešoji teisė, Europos Sąjungos teisė) metu

studentai negali naudoti jokios papildomos literatūros, įskaitant ir norminės medžiagos. Studentai,

pasibaigus kiekvienos egzamino dalies laikui, privalo atiduoti egzamino komisijos nariams atsakymų

lapus, tada daroma pertrauka. Egzamino trečiosios (praktinės) dalies – Tarptautinė privatinė teisė –

metu leidžiama naudotis visais informacijos šaltiniais, tiek spausdintais, tiek elektroniniais (t.y.

sutartimis, kodeksais, įstatymais ir kita normine medžiaga, vadovėliais, kita specialiąją literatūra ir

kt.).

TEST baigiamojo egzamino vertinimo tvarka

Egzamino rašto darbus vertina baigiamojo egzamino komisija. Iš pradžių kiekviena iš trijų egzamino

dalių yra įvertinama atskirai, o visas studento egzamino darbas įvertinamas vienu galutiniu pažymiu,

kurį sudaro trijų dalių pažymių vidurkis. Egzamino įvertinimas gali būti teigiamas arba neigiamas.

Jeigu egzamino įvertinimas yra teigiamas, komisija įvertina atsakymą nuo 5 iki 10 balų. Jeigu

egzamino įvertinimas yra neigiamas, tai reiškia, kad egzaminas neišlaikytas, egzamino balas yra 4

arba mažiau, atitinkamai pagal Studijų rezultatų vertinimo tvarkos nuostatas. Vertinant egzamino

darbą inter alia yra atsižvelgiama į dalyko išmanymą (teorijos žinias), rėmimąsi teismų praktika ir

praktikos pavyzdžiais, gebėjimą aiškinti ir taikyti tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės

teisės normas ir principus, atsakymų išsamumą, gebėjimą tiksliai, argumentuotai ir sklandžiai dėstyti

mintis.

3

TEST baigiamojo egzamino struktūrinės dalys: temos ir studijų šaltiniai

I. Tarptautinė viešoji teisė

Temos

1. Tarptautinės (viešosios) teisės samprata, šaltiniai ir subjektai. Tarptautinės teisės raida, santykis

su tarptautine privatine teise, Europos Sąjungos teise, nacionaline teise, tarptautinės teisės ypatybės.

Tarptautinės teisės ir nacionalinės teisės santykis. Tarptautinės teisės šaltiniai. Tarptautinės teisės

subjektai ir jų subjektiškumo klausimai (pvz., valstybės, valstybių teisių perėmimas, tarptautinės

organizacijos, jų klasifikacija ir kt.).

2. Tarptautinės teisės principai. Tarptautinės teisės principų samprata, klasifikacija, turinys,

palyginimas, aiškinimas, įgyvendinimas. Jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo, valstybių teritorinio

vientisumo, sienų neliečiamumo, valstybių suverenios lygybės, nesikišimo į valstybės vidaus

reikalus, tautų laisvo apsisprendimo, taikaus ginčų sprendimo, žmogaus teisių apsaugos ir kiti

principai. Tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo mechanizmas (Jungtinių Tautų vaidmuo,

Saugumo Tarybos, Generalinės Asamblėjos funkcijos, savigyna, humanitarinė intervencija ir kt.).

3. Ginčų sprendimas ir valstybių atsakomybė. Valstybių ginčų sprendimo priemonės ir būdai

tarptautinėje teisėje. Tarptautinis Teisingumo Teismas, kiti tarptautiniai teismai ir arbitražai.

Valstybių atsakomybė ir jos įgyvendinimo būdai.

4. Lietuvos valstybingumo klausimai tarptautinės teisės kontekste. SSRS veiksmų prieš Lietuvos

Respubliką teisinis vertinimas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pilietybės ir kiti klausimai.

5. Diplomatinė ir konsulinė teisė. Diplomatinės privilegijos ir imunitetai, diplomatinė atstovybė,

diplomatinių atstovų skyrimo tvarka. Konsulinės įstaigos ir jų vadovai, konsulinės funkcijos.

Diplomatinė gynyba.

6. Žmogaus teisės. Tarptautinė žmogaus teisių chartija, žmogaus teisių apsaugos ir gynimo

mechanizmai tarptautinėje teisėje, žmogaus teisių ribojimo pagrindai. JT žmogaus teisių komitetas,

Europos Žmogaus Teisių Teismas.

7. Tarptautinė sutarčių teisė. Tarptautinės sutarties samprata ir atribojimas nuo panašių susitarimų,

tarptautinės sutarties sudarymas, negaliojimo ir veikimo stabdymo, nutraukimo pagrindai.

8. Tarptautinė jūrų teisė. Atskirų jūros erdvių (teritorinė jūra, išskirtinė ekonominė zona,

kontinentinis šelfas, atviroji jūra) režimo pagrindai; taikus plaukimas, persekiojimas karštais

pėdsakais, jurisdikcijos jūroje įgyvendinimas, atviros jūros laisvės ir kt.

9. Tarptautinė humanitarinė teisė. Kombatantai, civilių apsauga, neutralitetas, okupacija ir kt.

Studijų šaltiniai

Specialioji literatūra

1. Akehurst, M., Malanczuk, P. Šiuolaikinis tarptautinės teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2000.

2. Alston, P., Macdonald, E. (eds.). Human Rights, Intervention and the Use of Force. Oxford,

2008.

4

3. Brownlie, I. Principles of Public International Law. Oxford: Clarendon Press, 2003.

4. Cancado Trindade, A.A. International Law for Humankind: Towards a New Ius Gentium. The

Hague: Martinus Nijhoff Publishers, 2008 (2013).

5. Cassese, A. International Law. Oxford: Oxford University Press, 2001.

6. Gray, C. International Law and the Use of Force. Oxford: Oxford University Press, 2008.

7. Katuoka, S. Tarptautinės teisės šaltiniai. Vilnius: Registrų centras, 2013.

8. Malcolm, E. International Law. Oxford: Oxford University Press, 2003.

9. Petrauskas, Z., Žalimas, D., Žalimienė, S. Diplomatinė teisė. Vilnius: TIC, 2003.

10. Petrauskas, Z.. Konsulinė teisė. Vilnius: TIC, 2007.

11. Satkauskas, R. Tarptautinis teisingumas ir Lietuva: Lietuvos bylos Nuolatiniame tarptautinio

teisingumo teisme. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2008.

12. Shaw, M. N. International Law. Cambridge: Cambridge University Press, 1997.

Žalimas, D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai

teisiniai pagrindai ir pasekmės. Vilnius: Demokratinės politikos institutas, 2005.

13. Vadapalas, V. Tarptautinė teisė. Vilnius: Eugrimas, 2006.

14. Vadapalas, V. Tarptautinė teisė: bendroji dalis. Vilnius: Eugrimas, 1998.

15. Vadapalas, V. Tarptautinė teisė: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius: Eugrimas,

2003.

16. Žalimas, D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais teisiniai pagrindai.

Vilnius: Žaltvykslė, 2008.

17. Žalimas, D., Žalimienė, S., Petrauskas, Z., Saladžius, J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius:

Justitia, 2001.

Teisės aktai

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai (Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai

įstatymas, Tarptautinių sutarčių įstatymas, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir kiti): https://www.e-

tar.lt/portal/index.html

Tarptautinės sutartys (Jungtinių Tautų Chartija, Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės,

Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, Žmogaus

teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas ir

kitos): https://www.e-tar.lt/portal/index.html; https://treaties.un.org/;

https://www.urm.lt/default/lt/uzsienio-politika/tarptautines-sutartys/konvencijos/jungtines-tautos

Teismų praktika

International Court of Justice: http://www.icj-cij.org/homepage/index.php

European Court of Human Rights: http://www.echr.coe.int/Pages/home.aspx?p=home

International Criminal Court: https://www.icc-cpi.int/about?ln=en

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (dėl nacionalinės ir tarptautinės teisės santykio

aspektų ir kt.): http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135

Kiti šaltiniai

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijos:

http://www.un.org/en/sc/documents/resolutions/; http://www.un.org/en/ga/67/resolutions.shtml

Jungtinių Tautų tarptautinės teisės komisijos darbai: http://legal.un.org/ilc/

5

II. Europos Sąjungos teisė

Temos

1. Europos integracijos proceso tikslai ir raida. Istorinės prielaidos, sąlygojančios EAPB, EB, EAEB

susikūrimą. EB ir EAEB tarptautinis teisinis subjektiškumas. Pagrindiniai Europos Bendrijų plėtros

etapai, pagrindiniai plėtros etapų tikslai. Europos Sąjungos sukūrimas, tikslai, tarptautinis teisinis

subjektiškumas. EB ir Europos Sąjungos tarptautinis teisinis subjektiškumas. Esminiai Lisabonos

sutarties pakeitimai.

2. Europos Sąjungos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai. Suteiktų galių principas.

Nuostatos dėl kompetencijos atribojimo ir numanomų galių principas. Subsidiarumo bei

proporcingumo principai. Institucinė pusiausvyra.

3. Santykis tarp ES institucijų ir ES valstybių narių. Narystės ES konstituciniai teisiniai pagrindai.

Europos Sąjungos konstitucinės teisinės ribos. Europos Sąjungos teisės ir valstybių narių nacionalinės

teisės santykis. Kompetencijos pasidalijimas tarp ES ir ES valstybių narių. Kompetencijos rūšys.

4. Europos Sąjungos institucijų sistema. Europos Sąjungos institucijų sistema, jų pagrindiniai

bruožai, kaita, ribotų įgaliojimų doktrina. Europos Sąjungos Taryba. Sudėtis, struktūra, kompetencija.

Veiklos formos. Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER). Balsavimo procedūra. Pirmininkavimo

tvarka. Komisija. Jos sudėtis, narių skyrimo tvarka ir darbo organizavimas. Generaliniai Direktoratai.

Kompetencija - sutarčių laikymosi priežiūra, dalyvavimas, priimant teisės aktus, vykdomosios

funkcijos. Europos Parlamentas. Rinkimų tvarka. Kompetencija. Darbo organizavimas.

Administracinis aparatas. Parlamento dalyvavimas priimant teisės aktus. Parlamentinės kontrolės

vykdymo būdai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Bendrasis teismas. Teisėjų skyrimo tvarka,

reikalavimai teisėjams. Generaliniai advokatai. Teismo procesas. Europos Sąjungos teisminių

institucijų kompetencija ir jurisdikcija. Europos Vadovų Taryba. Sudėtis, kompetencija, veiklos

formos, reikšmė ES politikos formavimui. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Regionų

komitetas. Sudėtis ir sudarymas, kompetencija. sudėtis ir sudarymas, kompetencija. Europos

Investicijų bankas. Europos centrinis bankas ir Europos centrinių bankų sistema.

5. ES teisės šaltiniai, jų ypatumai; ES teisės sąvybės ir santykis su nacionaline teise. Europos

Sąjungos teisės teisinė prigimtis. Europos Sąjungos pirminė ir antrinė teisė: pagrindiniai bruožai,

galiojimas laike, erdvėje ir asmenų atžvilgiu. ES paprotinė teisė. Bendrieji teisės principai kaip ES

teisės šaltinis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai kaip ES teisės šaltinis, precedento

problema. Europos Sąjungos tarptautinės sutartys su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis

organizacijomis. ES antrinės teisės aktai antrajame ir trečiajame ramstyje iki Lisabonos sutarties

įsigaliojimo. Reglamentų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ypatumai. Direktyvų įgyvendinimo

nacionalinėje teisėje ypatumai. Sprendimų poveikio nacionalinei teisei ir įgyvendinimo ypatumai.

Įstatymo galią turintys teisės aktai ir įstatymo galios neturintys teisės aktai pagal Lisabonos sutartį.

ES teisės ir tarptautinės teisės santykis.

6. ES teisės aktų priėmimo procedūros. Įprastinė teisėkūros procedūra ir speciali teisėkūros

procedūra pagal Lisabonos sutartį. Deleguotoji teisėkūra.

7. Europos Sąjungos teismų jurisdikcija ir kompetencija. Kompetencijos padalinimas tarp Europos

Sąjungos teisminių institucijų. Sutarties pažeidimo procedūra. Ieškiniai dėl įsipareigojimų

nevykdymo. Ieškiniai dėl teisės aktų panaikinimo. Ieškiniai dėl neveikimo. Ieškiniai dėl žalos

atlyginimo. Prejudicinio sprendimo procedūra. Nacionalinio teismo teisė ir pareiga kreiptis dėl

prejudicinio sprendimo.Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimų įgyvendinimas, sankcijų

taikymas.

8. Europos Sąjungos teisės laikymosi užtikrinimas valstybėse narėse. Nediskriminavimo ir

veiksmingumo principas. Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas (įgyvendinimo rūšys,

veiksmingumas, darnusis aiškinimas). ES institucijų tiesioginis Europos Sąjungos teisės vykdymas.

Valstybių narių Europos Sąjungos teisės vykdymas. Nacionalinių teismų vaidmuo įgyvendinant ir

6

taikant Europos Bendrijų teisę (veiksmingumo principas, laikinoji teisių gynyba, nacionalinės teisės

darnusis aiškinimas). Europos Sąjungos teisei prieštaraujančio nacionalinio teisės akto netaikymas.

Žalos atlyginimas asmenims už Europos Sąjungos valstybių narių Europos Sąjungos teisės

pažeidimus. Komisija – institucija, prižiūrinti, kaip valstybės narės laikosi Europos Sąjungos teisės.

Pažeidimo procedūra. Ieškinys dėl įsipareigojimų nevykdymo.

9. Bendrieji ES teisės principai. Pagrindinių teisių apsauga. ES pilietybės institutas. Bendrieji teisės

principai kaip Europos Sąjungos teisės šaltinis. Proporcingumo principas. Teisinio tikrumo ir teisėtų

lūkesčių principai. Lygybės (nediskriminavimo) principas. Atgalinio teisės normų veikimo

draudimas. Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Sąjungos teisminių instancijų santykis. 1950

m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos vieta ES teisės sistemoje. ETT

nuomonė. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija ir jos teisinė poveikis. Europos Sąjungos

pilietybė ir iš jos išplaukiančios teisės ir pareigos.

ES vidaus rinkos laisvės

10. Laisvas prekių judėjimas. Cassis formulė ir SESV 36 straipsnio nuostatos. Keck formulės esmė

ir jos santykis su Dassonville ir Cassis formule, SESV 34 straipsnis, 35 straipsnis. ESTT praktikos

tendencijos šiais klausimais.

11. Muitai ir lygiaverčio poveikio priemonės. Lygiaverčio poveikio importo ir eksporto muitams

privalomųjų mokėjimų samprata pagal SESV 28-29 straipsnius, tiesioginis ir netiesioginis

apmokestinimas vidaus mokesčiais, SESV 110 straipsnis. ESTT praktikos tendencijos šiais

klausimais.

12. Laisvas kapitalo judėjimas. Laisvo kapitalo judėjimo sąvoka; skirtumai tarp kapitalo ir mokėjimų

judėjimo; pagrindai, pateisinantys kapitalo judėjimo laisvės ribojimus. ESTT praktikos tendencijos

šiais klausimais.

13. Įsisteigimo laisvė. Įsisteigimo laisvės teisinis turinys: diskriminacinio ir nediskriminacinio

pobūdžio apribojimai, kriterijai, ribojimų pateisinimas. Gebhard formulės esmė. ESTT praktikos

tendencijos šiais klausimais.

14. Paslaugų teikimo laisvė. Paslaugų teikimo laisvės teisinis turinys: diskriminacinio ir

nediskriminacinio pobūdžio apribojimai. Kilmės valstybės principas laisvame paslaugų judėjime.

ESTT praktikos tendencijos šiais klausimais.

15. Laisvas asmenų judėjimas. Paslėptoji diskriminacija laisvame asmenų judėjime: kriterijai,

pavyzdžiai. Priimančiosios valstybės piliečių diskriminavimas (atvirkštinė diskriminacija).

Profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas pagal Europos Sąjungos teisę, įskaitant ESTT

jurisprudenciją. Teisininkų įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisvė ES. ESTT praktikos tendencijos

šiais klausimais.

16. Diskriminavimo draudimas. Bendrasis diskriminavimo draudimo principas pagal SESV 18

straipsnį. Trečiųjų valstybių piliečių teisės pagal Europos Sąjungos teisę. ESTT praktikos tendencijos

šiais klausimais.

Studijų šaltiniai

Specialioji literatūra

1. BARNARD, Catherine. Europos Sąjungos materialinė teisė: keturios laisvės, t. 1, 2. Vilnius:

Eugrimas, 2005, 2006.

2. CAIRNS, W. Europos Sąjungos teisės įvadas, 1999, Vilnius: Eugrimas.

3. CHALMERS, D., DAVIES, G., MONTI, G. European Union Law: Cases and Materials. 3rd ed.

Cambridge: Cambridge University Press, 2014.

4. CHALMERS, Damian, TOMKINS, Adam. European Union Law: Text and Materials.

Cambridge: Cambridge University Press, 2007.

7

5. CRAIG, P.; DE BÚRCA, G. EU Law: Text, Cases, and Materials. 5th ed. Oxford: Oxford

University Press, 2011.

6. GORMLEY, Laurence W. EU Law of Free Movement of Goods and Customs Union, Oxford:

Oxford University Press, 2009.

7. LENAERTS, Koen; NUFFEL, Piet Van. European Union Law. 3rd ed. London: Sweet &

Maxwell/Thomson Reuters, 2011.

8. STEINER, J.; WOODS, L. Textbook on EC Law. 8th ed. Oxford: Oxford University Press, 2003.

9. TATHAM, A. Europos Sąjungos teisė, Vilnius: Eugrimas, 1999.

10. VADAPALAS, V. (moksl. red.), et al. Europos Sąjungos teisė ir Lietuva. Vilnius: Justitia, 2002.

11. JARUKAITIS I. Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: konstituciniai narystės pagrindai.

Vilnius, Justitia, 2011

12. VĖGĖLĖ, Ignas. ES teisė. Vidaus rinkos laisvės, konkurencija ir teisės derinimas, Vilnius: VĮ

Registrų centras, 2011.

13. WEATHERILL, S. Cases and Materials on EU Law. 7th ed. Oxford: Oxford University Press,

2008.

14. Principles of European Constitutional Law (red. Von Bogdandy A., Bast. J.). Hart Publishing,

Oxford, 2011.

15. ŽALTAUSKAITĖ-ŽALIMIENĖ, S. Europos Sąjunga. Iš ŽALIMAS, D., et al. Tarptautinės

organizacijos. Vilnius: Justitia, 2001.

16. Europos Sąjungos teisė ir Lietuva. – Vilnius: Justitia, 2002. – P. 290-316.

17. ŽALTAUSKAITĖ-ŽALIMIENĖ, S. Naujausios paslaugų teikimo laisvės tendencijos Europos

Sąjungoje. Jurisprudencija (Pirmieji Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metai: teisinės

aktualijos). Mokslo darbai. 2005, Nr. 72(64). – P. 20-30.

18. ŽALTAUSKAITĖ-ŽALIMIENĖ, S. Naujausios įsisteigimo laisvės tendencijos ES. Teisė

besikeičiančioje Europoje, Liber amicorus Pranas Kūris. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas,

2008. – P. 885-915.

19. JARUKAITIS I. Europos Sąjungos ekonominė konstitucija kaip papildoma Lietuvos

Respublikos Konstitucijos dimensija: tyrimų kontūrai. Teisės problemos, 2014, Nr. 2(84).

20. JARUKAITIS I. Europos Sąjungos ekonominė Konstitucija kaip papildoma Lietuvos

Respublikos Konstitucijos dimensija: tyrimų kontūrai. Teisės problemos, 2014, Nr. 2 (84).

21. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai (red. G. Švedas, V. Nekrošius,

J. Machovenko). Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas, 2014.

22. ŽALTAUSKAITĖ-ŽALIMIENĖ, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos turinio

paieškos. Teisė. Vilnius, 2015. P. 57-72.

Teisės aktai

Europos Sąjungos sutartys (Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir

kitos; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija) http://eur-

lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt

Teismų praktika

Court of Justice of the European Union: http://curia.europa.eu/jcms/jcms/j_6/

Pavyzdinis bylų sąrašas:

1. Case C-1/58, Stork v High Authority, (1959) ECR, 17.

2. Cases 36-40/59, Geitling (1960) ECR, 423.

3. Case 29/69, Stauder (1969) ECR, 419;

4. Case C-26/62, NV Algemene Transport-en Expeditie Onderneming van Gend & Loos v

Netherlands Inland Revenue Administration, (1963), ECR, 1.

5. Case C-90-91/63, Commission v Belgium & Luxembourg, (1964) ECR, 625.

8

6. Case C-6/64, Costa v Enel, (1964) ECR, 585.

7. Case C-11/70, Internationale Handelsgesellschaft mbH v Einfuhr-und Vorratsstelle für Getreide

und Futtermittel, (1970) ECR, 1125.

8. Case C-4/73, Nold, Kohlen – und Baustoffgrosshandlung v Commission, (1974) ECR 491.

9. Case C-34/73, Fratelli Variola S.p.A. v Administration des finances Italienne, (1973) ECR, 0981.

10. Case C-106/77 Amministrazione dele Finanze dello Stato v Simmenthal Spa, (1978) ECR, 0629.

11. Case C-145/79, SA Roquette Frères v French State – Customs Administration, (1980) ECR,

2917.

12. Case C-283/81, Srl CILFIT and Lanificiodi Gavardo Spa v. Ministry of Health (1982), ECR,

3415.

13. Case C-14/83, Von Colson and Kamann v Land Nordrhein-Westfalen, (1984) ECR, 1891.

14. Case C – 294/83, Parti écologiste "Les Verts" v European Parliament, (1986) ECR, 01339.

15. Case C-33/84, Spa Fragd v Amministrazione delle Finanze dello Stato, (1985) ECR 1605.

16. Case C-44/84, Hurd v Jones, (1986) ECR, 29.

17. Case C-152/84, Marshall v Southampton and South-West Hampshire Area Health Authority,

(1986) ECR, 723.

18. Case Firma Foto-Frost prieš Hauptzollamt Lübeck-Ost (C-314/85, ECR, 1987, p. 4199);

19. Case C-103/88, Fratelli Costanzo SpA v Comune di Milano, (1989) ECR, 01839.

20. Case C-106/89, Marlaesing SA v La Comercial Internacional de Alimentacion SA. (1990), ECR,

4135.

21. Case C-184/89, Nimz v City of Hamburg, (1991) ECR, I-297.

22. Case C-213/89, The Queen v Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd and

others, (1990) ECR, I-2433.

23. Case C-348/89, Mecanarte, (1991) ECR, I-3277.

24. Case C-159/90, The Society for the Protection of Unborn Children Ireland Ltd. v Stephen Grogan

and others, (1991) ECR, I-4685.

25. Case C-479/93, Andrea Francovich v Italian Republic, (1995), ECR, I-03843.

26. Case C-194/94, CIA Security International SA v Signalson SA and Securitel SPRL, (ECR) 1996,

I-2201.

27. Opinion, 2/94, Accession by the Community to the European Convention for the Protection of

Human Rights, (1996) ECR, I-01759.

28. Case C-194/94, CIA Security International SA v Signalson SA and Securitel SPRL, (1996) ECR,

I-2201.

29. Case C-376/98, Germany v European Parliament and Council (tabako reklama), (2000) ECR, I-

8419 (kompetencijos padalijimas);

30. Case C-285/98, Tanja Kreil v Federal Republic of Germany;

31. Case C-144/04, Mangold (2005) ECR, I-09981;

32. Case C-105/03, Pupino (2005) ECR, I-05285;

33. Joined cases C-39/05 P and C-52/05 P, Sweden v the EU Council;

34. Case C-207/08, Babanov ;

35. Case C-85/96, Martinez Sala (1998) ECR, I-02691;

36. Case C-184/00, Rudy Grzelczyk (2001) ECR, I-06193;

37. Case C-200/02, Kunqian Catherine Zhu and Man Lavette Chen (2004) ECR, I-09925;

38. Case C-406/04, Gérald De Cuyper (2006) ECR, I-06947;

39. Case C-192/05, Tas Hagen (2006) ECR, I-10451;

40. Case C-76/05, Schwarz;

41. Cases C-11/06 and C-12/06, Morgan.

42. 2009 m. vasario 10 d. sprendimas Airija prieš ES Tarybą ir Europos Parlamentą (C-301/06)

(kompetencijos padalijimas);

43. 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Ispanija prieš Tarybą (C-310/04);

9

44. 2010 m. birželio 8 d. sprendimas Vodafone ir kiti (C-58/08);

45. 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Sayn-Wittgenstein (C-208/09);

46. 2010 m. sausio 19 d. sprendimas Kucuckdeveci (C-555/07);

47. 2003 m. birželio 12 d. sprendimas Schmidberger (C-112/00, Rink., 2003, p. I-5659);

48. 2004 m. spalio 14 d. sprendimas Omega Spielhallen-und Automatenaufstellungs-GmbH prieš

Oberbürgermeisterin der Bundesstadt Bonn (C-36/02, Rink., 2004, p. I-9609);

49. 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas Thomas Pringle prieš Airijos Vyriausybę, Airiją ir Generalinį

Advokatą (C-370/12, rinkinyje dar neskelbtas);

50. 2013 m. vasario 26 d. sprendimas Melloni (C-399/11);

51. 2014 m. balandžio 8 d. sprendimas Digital Rights Ireland Ltd (C-293/12).

52. 2014 m. gruodžio 18 d. ESTT išvada dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus

teisių konvencijos;

53. 2015 m. birželio 16 d. sprendimas Peter Gauweiler ir kiti prieš Deutscher Bundestag (C-62/14,

rinkinyje dar neskelbtas).

Kiekybiniai apribojimai laisvam prekių judėjimui ir lygiaverčio poveikio priemonės:

54. Keck C-267 and Mithuard C-268/91, Commission v. Ireland (“Buy Irish”) 249/81 – Theme:

Principles of Free Movement of Goods;

55. Tasca 65/75, Levy 212/ 88, Conforama C-312/89 - Theme: Restrictions on free Movement of

Goods; Commission v. Ireland (“Irish Souvenirs”) 113/80, Jenever 182/84, Deserbais 286/86 -

Theme: Immanent Restrictions on Free Movement of Goods; Theme: Exceptions. Thompson 7/78 –

public order, Campus Oil 72/83 – interests of security, Conegate 121/85 – moral norms. C-158/04 ir

C-159/04Alfa Vita Vassilopoulos AE - prekyba užšaldytais duonos gaminiais; C-366/04 Georg

Schwarz - lygiaverčio poveikio priemonės; C-434/04 Jan-Erik Anders Ahokainen - nacionalinės

teisės aktai, draudžiantys be išankstinio leidimo importuoti nedenatūruotą etilo alkoholį, kurio tūrinė

alkoholio koncentracija didesnė kaip 80 %; A-Punkt Schmuckhandels Gmbh, Case C-441/04.

56. Apribojimai laisvam prekių judėjimui diskriminacinių mokesčių pagalba:Lornoy C-17/91, Just

68/79, Whisky and Cognac.

Laisvas darbuotojų judėjimas:

57. Watson und Belmann 118/75 – Theme: Principle of Free Movement of Workers, Right of

Residence; Levin 53/81 – Theme: Concept of Workers, partial work; Walrave und Koch 36/74 –

Theme: Third Effect of the Right of Free Movement, non-governmental entities; Royer 48/75 –

Theme: Rights of Workers and their Family Members: Arrival, Residence and Duration of Residence;

Sagulo 8/77 – Theme: Declarative Permission for Residence. Europos Bendrijų Komisija prieš Italiją

C-371/04 - darbas valstybės tarnyboje.

Įsisteigimas:

58. Reyners 2/74, Thieffry 71/76- Theme: Principle and Legal Content of the Freedom of

Establishment; Klopp 107/83, Gullung 292/86 – Theme: Freedom of Establishment as Prohibition of

Restrictions, double establishment; Daily Mail 81/87 – Theme: Freedom of Establishment of Legal

Persons; Theme: Restrictions to the Freedom of Establishment: a) measures, preventing or impeding

economic activities – Klopp 107/83; b) discriminative measures - ; c) measures that are result of

differences between legal systems of Member States - Newman C-104/91, Kemmler C-53/95, Guiot

C-272/94; d) measures that in general or neutrally impede accession to market - Thieffry 71/76.

Raffaele Talotta C-383/05 - savarankiška veikla užsiimantis mokesčių mokėtojas nerezidentas.

Laisvas paslaugų teikimas:

59. van Binsbergen 33/74 – Theme: Differences between Right of Establishment and Freedom to

Provide Services; Gouvernantenklausel 427/85, Schindler C-275/92 – Theme: Freedom to Provide

Services as Prohibition of Restrictions. Massimiliano Placanica ir k t. C-338/04, C-359/04 ir

10

C-360/04, C-433/04 Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę, C-452/04 Fidium Finanz

AG prieš Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht, C-290/04 FKP Scorpio

Konzertproduktionen GmbH prieš Finanzamt Hamburg-Eimsbüttel; Komisija prieš Vokietijos

Federacinę Resp. C-244/04 (įmonė, įdarbinanti darbuotojus iš trečiųjų šalių); Komisija prieš Ispanijos

Karalystę C-514/03 (privačios saugos įmonės paslaugos); Yvonne Wats C-372/ 04 (valstybės

finansuojama nac. sveikatos priežiūros sist.), Laval un Partneri Ltd byloje C–341/05 (nacionalinės

teisės aktai ir praktika, leidžiantys profsąjungoms rengti blokados formos streiką, siekiant priversti

laikinai veiklą vykdantį užsienio paslaugų teikėją pasirašyti kolektyvinę sutartį).

Kapitalo judėjimo laisvė

60. Judgment of the Court of 30 May 1989. Commission of the European Communities v Hellenic

Republic. Case 305/87.

61. Judgment of the Court of 1 June 1999. Klaus Konle v Republik Österreich.

Case C-302/97.

62. Judgment of the Court (Fifth Chamber) of 7 September 1999. Landesgrundverkehrsreferent der

Tiroler Landesregierung v Beck Liegenschaftsverwaltungsgesellschaft mbH and Bergdorf Wohnbau

GmbH, in liquidation. Case C-355/97.

63. Judgment of the Court of 6 June 2000. Staatssecretaris van Financiën v B.G.M. Verkooijen. Case

C-35/98.

64. Judgment of the Court of 26 September 2000. Commission of the European Communities v

Kingdom of Belgium. Case C-478/98.

65. Judgment of the Court of 14 March 2000. Association Eglise de scientologie de Paris and

Scientology International Reserves Trust v The Prime Minister.

Case C-54/99.

66. Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę C-282/04 ir C-283/04 - golden shares.

67. C-213/04 Ewald Burtscher - žemės sklypo, skirto statybai įsigijimo deklaravimo procedūra.

68. M. E. A. van Hilten-van der Heijden paveldėtojai C-513/03 - EB sutarties 73b straipsnio 1 dalis.

Diplomų ir kitų profesinių pažymėjimų pripažinimas valstybėse narėse:

69. Vlassopoulou C-340/89, Heylens 222/86, Borell C-104/91; Michail Peros C-141/04.

Kiti sprendimai dėl ES vidaus rinkos aspektų

70. 2008 m. vasario 14 d. sprendimas, C-244/06, Dynamic Medien.

71. 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, C-141/07 Komisija prieš Vokietiją.

72. 2009 m. vasario 10 d. sprendimas, C-110/05 Komisija prieš Italiją.

73. 2009 m. birželio 4 d. sprendimas, C-142/05 Mickelsson ir Roos.

74. 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, C-28/09 Komisija prieš Austriją.

75. 2013 m. liepos 4 d. sprendimas, T‑301/12, Laboratoires CTRS prieš Komisiją.

76. 2008 m. balandžio 3 d., C-346/06, Rüffert.

77. C–341/05, Laval.

78. 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas, C-171/07 ir C-172/07.

79. 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimas C-438/05, Viking Line ABP.

80. 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimas C-193/05, Komisija prieš Liuksemburgą.

81. 2008 m. spalio 23 d. sprendimas C-274/05.

82. 2009 m. spalio 1 d. sprendimas Byloje C-567/07, Woningstichting Sint Servatius.

83. 2013 m. spalio 22 d. sprendimas C‑105/12– C‑107/12.

III. Tarptautinė privatinė teisė

11

Temos

1. Bendrieji klausimai. Tarptautinės privatinės teisės, kaip savarankiškos teisės šakos, vieta teisės

sistemoje. Tarptautinės privatinės teisės apimtis (reguliavimo dalykas) ir reguliavimo metodai.

Tarptautinės privatinės teisės ir tarptautinės viešosios teisės santykis.

2. Taikytiną teisę ir jurisdikcijų kolizijas reglamentuojantys šaltiniai ir jų vienodinimas. Tarptautinės

sutartys. Doktrina ir papročiai. Lex mercatoria. Vienodinimo samprata, formos, privalumai ir

trūkumai. Europos Sąjungos kompetencija tarptautinės privatinės teisės srityje ir tarptautinės

privatinės teisės vienodinimas Europos Sąjungoje.

3. Užsienio teisė. Užsienio teisės samprata. Užsienio teisės turinio nustatymas. Atsisakymas taikyti

užsienio teisę.

4. Kolizinės normos, jų aiškinimas ir taikymas. Teisės normų kolizijų priežastys ir samprata.

Kolizinės normos samprata ir struktūra. Kolizinių normų rūšys. Kolizijų sprendimo principai.

Kolizinių normų aiškinimo ir taikymo ypatumų bendra charakteristika. Kvalifikavimas. Šalutinė

problema. Išskaidymas (dépeçage). Grąžinimas (renvoi).

5. Asmenų teisinis statusas tarptautinėje privatinėje teisėje. Fiziniai asmenys (klausimai, sprendžiami

pagal fizinių asmenų teisiniam statusui taikytiną teisę; nuolatinės gyvenamosios vietos ir

gyvenamosios vietos samprata; užsieniečių ir asmenų be pilietybės teisinio statuso ypatumai).

Juridiniai asmenys (juridinių asmenų nacionalinės priklausomybės nustatymo kriterijai; klausimai,

sprendžiami pagal juridinių asmenų (ir kitų organizacijų) teisiniam statusui taikytiną teisę; užsienio

juridinių asmenų (ir kitų organizacijų) atstovybėms ir filialams taikytina teisė; juridinių asmenų (ir

kitų organizacijų) atstovams ir jų civilinei atsakomybei taikytina teisė). Valstybė (valstybės, kaip

tarptautinės privatinės teisės subjekto, teisinis statusas; imuniteto institutas tarptautinėje privatinėje

teisėje; valstybės imuniteto samprata ir rūšys).

6. Tarptautinė teismų jurisdikcija. Europos Sąjungos teisės aktai jurisdikcijų kolizijų srityje, jų

taikymo sritis ir pagrindiniai jurisdikcijos nustatymo principai. Sutartinės jurisdikcijos ypatumai

tarptautiniame civiliniame procese. Prorogaciniai ir derogaciniai susitarimai. Forum non conveniens

ir lis pendens principai.

7. Sutartinėms prievolėms taikytina teisė. Šalių valios autonomijos principo samprata, turinys ir ribos.

Šalių valios autonomijos principo įtvirtinimas Civiliniame kodekse, Europos Sąjungos teisės aktuose

ir tarptautinėse sutartyse. 1980 m. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės

bendra charakteristika. Roma I reglamento priėmimą sąlygoję veiksniai. Roma I reglamento taikymo

sritis ir apimtis, santykis su kitais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis. Roma

I reglamente įtvirtintų teisės normų, nustatančių sutartinėms prievolėms taikytiną teisę, bendra

charakteristika. Teisė, taikytina sutartims, nesant šalių susitarimo dėl taikytinos teisės. Sandorio

formai taikytina teisė. Atskiriems sandoriams taikytina teisė: vartojimo sutartims, dovanojimo

sutartims, įgaliojimams, arbitražiniams susitarimams.

8. Nesutartinėms prievolėms taikytina teisė. Deliktinėms prievolėms taikytina teisė pagal Civilinio

kodekso nuostatas. Deliktinėms prievolėms taikytina teisė pagal Lietuvos Respublikos dvišales

teisinės pagalbos sutartis. Roma II reglamento taikymo sritis ir apimtis, santykis su kitais Europos

Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis. Roma II reglamento normos, nustatančios

12

deliktinėms prievolėms taikytiną teisę. Roma II reglamento normos, nustatančios taikytiną teisę

kitoms nesutartinėms prievolėms.

9. Jungtinių Tautų 1980 m. Konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių.

Konvencijos taikymo sritis. Išlygos. Konvencijos aiškinimas.

10. Daiktinėms teisėms taikytina teisė. Teisė, taikytina nuosavybės teisei ir kitoms daiktinėms teisėms

į nekilnojamąjį daiktą. Teisė, taikytina kilnojamiesiems daiktams.

11. Šeimos teisiniams santykiams taikytina teisė. Santuokos sudarymui, galiojimui ir nutraukimui

taikytina teisė. Sutuoktinių asmeniniams neturtiniams ir turtiniams tarpusavio santykiams taikytina

teisė. Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams taikytina teisė. Įvaikinimui, globai ir rūpybai taikytina

teisė. Šeimos teisiniams santykiams taikytinos teisės vienodinimas Europos Sąjungoje.

12. Paveldėjimo santykiams taikytina teisė. Veiksnumas pagal testamentą ir testamento formai

taikytina teisė. Kolizinės normos, taikomos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėjimui.

Paveldėjimo santykiams taikytinos teisės vienodinimas Europos Sąjungoje.

Studijų šaltiniai

Specialioji literatūra

1. DRAZDAUSKAS, S. Bendrosios Europos pirkimo-pardavimo teisės autonominio taikymo

Lietuvoje problematika. Teisė, 2013, 88 t.

2. GOLDAMMER, Y.; JURČYS, P. Romos I reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos

teisės projektas: kita to paties medalio pusė? Justitia, 2008, Nr. 1(67).

3. KRAMER, X.; DE ROOIJ, M.; LAZIĆ, V.; BLAUWHOFF, R.; FROHN, L. European

Framework for Private International Law: Current Gaps and Future Perspectives. 2012 (Europos

Parlemento Vidaus politikos generalinis direktorato studija, ieškoti internete

www.europarl.europa.eu).

4. LAUŽIKAS, E.; MIKELĖNAS, V.; NEKROŠIUS, V. Civilinio proceso teisė. II tomas. Vilnius:

Justitia, 2005.

5. LIUBERTAITĖ, L. Europos Sąjungos kompetencija tarptautinės privatinės teisės srityje: ribų

beieškant. Teisė, 2011, 79 t.

6. LIUBERTAITĖ, L. Nacionalinė pilietybė kaip taikytinos teisės nustatymo kriterijus. Teisė, 2011,

80 t.

7. MIKELĖNAS, V. Bendrieji tarptautinės privatinės teisės klausimai. Iš VILEITA, A., et. al.

Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Moksl. red. V. Mizaras. Vilnius: Justitia, 2009, p. 151-

184.

8. MIKELĖNAS, V. Privatinės teisės vienodinimas Europos Sąjungoje: laimėjimai ir perspektyvos.

Justitia, 2004, Nr. 6(54).

9. MIKELĖNAS, V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009, p. 110-117.

10. MIKELĖNAS, V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001.

11. MIZARAS, V. Tarptautinės privatinės teisės vienodinimo Europos Sąjungoje rezultatai:

reglamentai Roma I ir Roma II. Justitia, 2008, Nr. 4(70), p. 2-24; 2009, Nr. 1(71), p. 2-18.

12. NEKROŠIUS, V. Europos Sąjungos civilinio proceso teisė. Vilnius: Justitia, 2009.

13. VĖGĖLĖ, I. Įmonėms taikytina teisė ir pirminis steigimasis Europos Bendrijos teisėje. Vilnius:

Eugrimas, 2002, p. 37-50.

14. ZALESKIS, J. Lietuvos teismų požiūris į tarptautinę valstybės imuniteto teisę. Teisė, 2014, 93 t.

Teisės aktai

13

1. Civilinis kodeksas.

2. Civilinio proceso kodeksas.

3. Įstatymas dėl Konvencijos dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos,

Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos,

Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie

Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19

d. Romoje, ir prie Pirmojo ir Antrojo protokolų dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo

įgaliojimų aiškinti šią konvenciją ratifikavimo. Valstybės žinios, 2006, Nr.75-2847.

4. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos

Respublikos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1980 m. balandžio 11 d.

konvencijos dėl tarptautinio prekių-pirkimo pardavimo sutarčių“ 1 punkto pakeitimo. Valstybės

žinios, 2013, Nr. 46-2252.

5. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Jungtinių

Tautų Organizacijos 1980 m. balandžio 11 d. konvencijos dėl tarptautinio prekių-pirkimo

pardavimo sutarčių. Valstybės žinios, 1993, Nr. 4-79.

6. Lietuvos Respublikos dvišalės teisinės pagalbos sutartys.

7. Konvencija dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos

Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos

Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos

dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje,

ir prie Pirmojo ir Antrojo protokolų dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti

šią konvenciją. Valstybės žinios, 2006, Nr. 75-2849.

8. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių-pirkimo pardavimo sutarčių. Valstybės žinios,

1995, Nr. 102-2283.

9. 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės. Oficialusis leidinys L

266, 1980-10-09, p. 1-19.

10. Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d. reglamentas Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos,

taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei

autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos

paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. Oficialusis leidinys L 201, 2012-07-27, p. 107-134.

11. Tarybos 2010 m. gruodžio 20 d. reglamentas Nr. 1259/2010 kuriuo įgyvendinamas glaudesnis

bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje.

Oficialusis leidinys L 343, 2010-12-29, p. 10-16.

12. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas Nr. 662/2009 kuriuo nustatoma

derybų dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų dėl tam tikrų klausimų, susijusių su

sutartinėms ir nesutartinėms prievolėms taikytina teise bei tokių susitarimų sudarymo procedūra.

Oficialusis leidinys, L 200, 2009-07-31, p.25-30.

13. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 17 d. reglamentas Nr. 593/2008 dėl sutartinėms

prievolėms taikytinos teisės (Roma I). Oficialusis leidinys L177, 2008-07-04, p. 6-16.

14. Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. liepos 11 d. reglamentas Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms

prievolėms taikytinos teisės (Roma II). Oficialusis leidinys L199, 2007-07-31, p. 40-49.

15. Tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų,

susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinantis Reglamentą Nr.

1347/2000. Oficialusis leidinys, L 338, 2003-12-23, p. 1-29.

16. Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų

pripažinimo ir vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose. Oficialusis leidinys, L12, 2001-01-16,

p. 1-23.

Teismų praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: www.lat.lt

14

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika: http://curia.europa.eu/

Papildomas šaltinis – UNICTRAL Digest of Case Law on the CISG (2012 edition) (ieškoti

internete: http://www.uncitral.org/pdf/english/clout/CISG-digest-2012-e.pdf).