vilniaus universitetas 1854377/1854377.pdfآ  humanitariniai mokslai, istorija (05 h) vilnius, 2009

Download VILNIAUS UNIVERSITETAS 1854377/1854377.pdfآ  Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Vilnius, 2009

Post on 07-Feb-2020

0 views

Category:

Documents

0 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

  • VILNIAUS UNIVERSITETAS

    Valdemaras Klumbys

    LIETUVOS KULTŪRINIO ELITO ELGSENOS MODELIAI

    SOVIETMEČIU

    Daktaro disertacija

    Humanitariniai mokslai, istorija (05 H)

    Vilnius, 2009

  • 2

    Disertacija rengta 2004–2009 metais Vilniaus universitete

    Mokslinis vadovas:

    doc. dr. Algirdas Jakubčionis (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai,

    istorija – 05 H)

  • 3

    Turinys

    Įvadas .............................................................................................................................4

    1. Kultūrinio elito elgsenų sovietmečiu teoriniai modeliai ......................................29

    1.1. Prisitaikymo sovietmečiu teorinis modelis ...................................................29

    1.2. Opozicijos ir pasipriešinimo elgesio modelių koncepcijos ...........................56

    1.3. Prisitaikymo, opozicijos ir pasipriešinimo elgsenų santykiai kultūrinio elito elgsenoje ..................................................................................................................73

    2. Visuomeninės erdvės sovietinėje Lietuvoje teorinis modelis ..............................82

    3. Lyginamoji kovinio ir konservacinio diskursų sovietinėje Lietuvoje analizė ...109

    3.1. Bendrieji diskursų bruoţai ..............................................................................109

    3.2. Katalikybės svarba diskursuose ..................................................................115

    3.3. Politiškumo ir aktyvumo skirtumai ginties būklėje ....................................120

    3.4. Materializmas ir miesčioniškumas koviniame bei konservaciniame diskursuose ............................................................................................................132

    3.5. Vertybių ir veiksmų santykis diskursuose ..................................................139

    4. Kultūrinis elitas tarp viešumos ir visuomeninės erdvės ....................................144

    4.1. Kultūrinis elitas tarp ideologijų ir veiksmų ....................................................144

    4.2. Nuostata: prisitaikymas kaip pasipriešinimas bei pasipriešinimas kaip

    prisitaikymas ..........................................................................................................153

    Išvados .......................................................................................................................160

    Schemų sąrašas ..........................................................................................................163

    Šaltiniai ir literatūra ...................................................................................................164

  • 4

    Įvadas

    Sovietmečio Lietuvos visuomenės moksliniai tyrimai dar tik įsibėgėja.

    Kol kas didţiausias dėmesys skiriamas sovietinio reţimo politikos Lietuvoje

    įvairiose srityse analizei. Neištyrus politinių sprendimų poveikio visuomenei

    tokia analizė lieka vienpusė, nes epocha parodoma tarsi per sovietinių

    valdininkų „akinius“, kai matomas daugiau susiklosčiusios padėties formalusis,

    oficialusis lygmuo.

    Tiriant sovietinę visuomenę labai svarbu įsigilinti į visuomenėje

    vykusius sudėtingus giluminius procesus, kurie ne visada buvo nulemti

    valdţiusiųjų, o kartais ir jų nepastebėti. Šie procesai įtakojo ne tik visuomenės

    narių elgesį, santykius su sovietine sistema, bet ir pačio reţimo pobūdį bei

    politiką įvairiose srityse.

    Sovietinės Lietuvos visuomenėje ypatingą vietą uţėmė kultūrinis elitas.

    Akivaizdus jo dvilypis poveikis sovietinės Lietuvos visuomenei; savo kūryba ir

    elgsena jis veikė visuomenę, o dėl autoriteto bei atliktos svarbios sovietmečiu

    ideologijos palaikytojų funkcijos jis buvo reikalingas Lietuvos administracijai

    – politiniam elitui. Kultūrinis elitas ne tik aptarnavo sovietinę ideologinę

    mašiną, bet ir saugojo, puoselėjo tautiškumą bei lietuvių kultūrą. Dėl

    išskirtinės padėties visuomenėje jo nariai buvo ir labiau suvarţyti nei dauguma

    paprastų visuomenės narių, ir tuo pačiu metu turėjo laisvių, kurios daugumai

    buvo sunkiai prieinamos.

    Šios prieţastys lėmė, kad kultūrino elito elgesio modelių tyrimai gali

    tiek atskleisti Lietuvos iki šiol gajas visuomenės raidos sovietmečiu

    tendencijas, tiek paaiškinti reţimo politikos Lietuvoje ypat umus, tiek suteikti

    informacijos apie kultūrinius, socialinius, politinius tuomet vykusius procesus.

    Jo elgsenos tyrimas leidţia susidaryti gilesnį ir įvairiapusiškesnį sovietinio

    laikotarpio Lietuvos visuomenėje vykusių sociokultūrinių bei politinių procesų

    vaizdą. Kartu jis suteikia galimybę pakoreguoti ar pakeisti visuomenėje

    įsigalėjusius sovietmečio stereotipus, klaidingus sovietinės visuomenės ir joje

    vykusių procesų vertinimus.

    Kultūrinio elito elgsenos analizė atskleistų tiek bendras sovietinio blo ko

    visuomenių raidos tendencijas, tiek ir Lietuvos visuomenės skirtumus nuo kitų

    sovietinių visuomenių. Tyrimas leistų Lietuvos kultūrinį elitą bei jo elgsenas

    palyginti su kitų sovietinių bei nesovietinių šalių kultūriniais elitais ir jų

    elgsenomis, patikslintų sovietologiniuose bei istoriniuose tyrimuose pateiktus

    kultūrino elito elgsenos ir vaidmens reţime bei visuomenėje interpretacijas.

    Sovietmečio intelektualų vaidmuo sovietmečiu tiek istoriografijoje, tiek

    viešojoje erdvėje aptariamas gana daţnai. Neretai diskusijos šiuo klausimu

    virsta itin karštomis polemikomis. Tai rodo, kad vertinant sovietmečio patirtį,

  • 5

    kuriant šio laikotarpio vaizdinį, kultūrinio elito elgsenos sovietmečiu

    problemos, – ypač santykių su ideologija ir valdţiusiuoju sluoksniu, –

    dabartinei visuomenei lieka svarbios.

    Tokiose diskusijose, o daţnai ir moksliniuose tyrimuose vyraujantis

    normatyvinis elgesio sovietmečiu vertinimas, daţnai gana kategoriškas, liudija

    apie tebevyraujantį norą išsiaiškinti, koks elgesys tuomet buvo teisingas ar bent

    pateisinamas, o koks – blogas ir smerktinas. Jei tokio normatyvumo apraiškos

    publicistikoje gali būti suprantamos kaip teisingų elgesio modelių paieškos

    kritikuojant neteisinguosius, tai moksliniuose darbuose toks poţiūrio taškas

    siaurina regos lauką. Normatyvinio poţiūrio į praeityje egzistavusias elgsenas

    atsisakymas leidţia į elgsenas sovietmečiu paţvelgti nauju rakursu, giliau ištirti

    jos prieţastis bei pasekmes.

    Visuomenės gilumoje vykusių procesų ir diskursų analizė leidţia teigti,

    jog tas vyraujantis vertinamasis poţiūris taip pat yra sovietmečio produktas. Ši

    išvada įgalina visai kitaip vertinti tiek dabartinę sovietmečio inteligentijos

    kritiką, tiek ir sovietmečiu vykusius procesus bei viešojoje erdvėje sklidusius

    diskursus. Toks poţiūris leidţia nustatyti visuomenės poveikį elgsenai bei

    oficialiai skelbtiems tekstams, taip pat – ir konkretiems reţimo sprendimams,

    jo politikai įvairiose srityse. Tai sudaro prielaidas tikslesnei ir gilesnei

    sovietmečio analizei, uţpildo kai kurias istoriografijos „baltąsias dėmes“.

    Sovietmečio tyrimuose iki šiol maţai dėmesio skiriama

    neoficialiosioms, neformalizuotoms elgsenoms. Tuomet jos įgijo didelę

    reikšmę, todėl jų tyrimas leidţia ne tik pamatyti daugelio sovietmečiu vykusių

    procesų šaknis, bet ir atrasti naujų, svarbių tuometiniam visuomeniniam

    gyvenimui, procesų. Būtent kultūrinio elito pavyzdys ryškiausiai atspindi

    sovietmečio dvilypumą tarp oficialaus elgesio viešumoje ir neoficialaus –

    neviešumoje. Fundamentalus oficialaus ir neoficialaus elgesio dvilypumas

    išlieka būdingas ir posovietinei Lietuvos visuomenei, daugelis tuomet

    susiformavusių neformalių elgsenų yra paplitusios iki šiol, todėl šio dvilypumo

    kilmės bei veikimo analizė gali pasitarnauti ne tik sovietinės okupacijos, bet ir

    dabartinės visuomenės paţinimui.

    Tyrimo objektas ir darbe vartojamos sąvokos. Tyrimo objektas –

    Lietuvos kultūrinis elitas ir jo elgsenos modeliai 5 deš. vid. – 9 deš. pab.,

    tiriami remiantis kompleksine šaltinių analize. Tokios chronologinės ribos

    pasirinktos dėl keleto prieţasčių. 1940–1941 m. sovietinė okupacija truko labai

    trumpai, o jos sąlygos gerokai skyrėsi nuo tų, kurios susidarė po reokupacijos,

    kai Lietuvoje liko labai maţai kultūrinio elito atstovų. Skyrėsi ir daugelio

    kultūrinio elito narių elgsenos pirmaisiais okupacijos metais ir po reokupacijos,

    neretai sunku įţvelgti ir elgsenos modelių perimamų tarp šių laikotarpių.

    Tyrimo pabaigos riba pasirinktas Sąjūdţio susiformavimas, kai greitai ir

  • 6

    radikaliai pasikeitė visos visuomenės, taip pat ir kultūrinio elito, elgsena.

    Naujieji elgesio modeliai ir jų sąsajos su ankstesniais modeliais reikalauja

    atskiro tyrimo.

    Tyrinėjamu laikotarpiu išskirtini du lūţiniai momentai. P

Recommended

View more >