vilniaus miesto ĮvaizdŽio tobulinimo studija3erdve.lt/media/public/mokymai/poveikio_tyrimai... ·...

POVEIKIO VERTINIMAS

Mokymų medžiaga

2014 m.

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” Dr. Agnė Tonkūnaitė-Thiemann

Tikslas

Išmokti vertinti savo bibliotekos poveikį bendruomenei

2

Mokymų temos

3

Bibliotekos vertė: nauda ir poveikis visuomenei

Poveikio matavimas: ekonominio ir socialinio poveikio matavimo metodai

Klausimynų/ pokalbio gairių sudarymo specifika

Poveikio vertinimo tyrimų organizavimo specifika

Poveikio vertinimo tyrimų rezultatų panaudojimas

Darbotvarkė

1 diena

10:00-11:30 Mokymai

11:30 – 11:45 Kava

11:45 – 13:15 Mokymai

13:15 – 14:15 Pietūs

14:15-15:45 Mokymai

15:45 – 16:00 Kava

16:00 - 17:30 Mokymai

18:00-18:45 Vakarienė

2 diena

9:00 – 10:30 Mokymai

10:30 – 10:45 Kava

10:45 – 12:15 Mokymai

12:15 – 13:15 Pietūs

13:15 – 14:45 Mokymai

14:45 – 15:00 Kava

15:00- 16:30 Mokymai

4

Kas yra poveikis ir poveikio vertinimas?

5

Poveikio samprata

• Poveikis → kažkieno įtaka kažkam; stiprus padarinys; įtaka; nauda – tai, kas gaunama vertinga, reikalinga, pelninga.

6

Šaltinis: Rutkauskienė, Ugnė: Viešųjų bibliotekų socialinis ekonominis poveikis vartotojams. Daktaro disertacija, Vilniaus Universitetas, 2009

Pasiekimai (išdavos) – produktai ar paslaugos,

tiesiogiai sukuriami veiklos įgyvendinimo ar paslaugos

naudojimo metu

Rezultatai – kiekybiškai išmatuojama nauda,

tiesiogiai gaunama išsyk įgyvendinus veiklą ar

pasinaudojus paslauga

Poveikis – bendresnė socialinė bei ekonominė nauda, pasireiškusi dėl veiklos įgyvendinimo/

paslaugos naudojimo ir stebima ilguoju laikotarpiu

Pokyčiai individų lygmenyje

Poveikis gebėjimams: įgytos naujos žinios, pagerėję įgūdžiai, pasikeitęs požiūris ir pan.

Poveikis elgsenai: pakitęs individo veiklos pobūdis, veiklos turinys, jo elgsena, priimami sprendimai ir pan.

Poveikis rezultatams: dėl veiklos ar paslaugos pakitusios išdavos, kurias žmogus geba kurti

7

Vertinimas: kas tai?

• Vertinimo procesas lietuvių kalboje nusakomas žodžiu vertinimas, tačiau yra daugiau šios sąvokos aspektų:

8

Assessment

(į)vertinimas; atestavimas; apmokestinimas; mokesčių

dydis

Evaluation

(į)vertinimas; (kokybės, kiekybės, tinkamumo ir

pan.) nustatymas; analizė

Appraisal

įvertinimas, įkainojimas

Estimation

(į)vertinimas, manymas, nuomonė; (apytikris)

apskaičiavimas, nustatymas; įvertinimas

Poveikio vertinimas

• Poveikio vertinimas → veiklos sukeliamų teigiamų ar neigiamų efektų atskleidimas, pasitelkiant efektų matavimo procedūrų ir metodų visumą

• Poveikio vertinimas→ įrankis išvengti, sumažinti ar valdyti poveikį, kurį gali patirti individai ir bendruomenės

9

Poveikio vertinimas – vienas iš veiklos vertinimo aspektų

10

Šaltinis: Rutkauskienė, Ugnė: Viešųjų bibliotekų socialinis ekonominis poveikis vartotojams. Daktaro disertacija, Vilniaus Universitetas, 2009

Bibliotekos vertė: nauda ir poveikis visuomenei

11

Vertė – nefiksuota ir kintanti

• Priklauso nuo aplinkybių – asmeninių, švietimo, profesinių

• Kinta metams bėgant: bibliotekos vaidmuo 2014 m. nebėra toks, kaip 1945 m.

• Priklauso nuo pokyčių visuomenėje

12

Pagrindiniai šiuolaikinės bibliotekos iššūkiai

Visuomenės pokyčiai –

skaitmeninis, “interneto amžius”

Ekonomikos pokyčiai – mažėjantis

finansavimas

...

13

BP2: Poveikis, kurio tikimasi

Geresnis bibliotekų paslaugų naudos

suvokimas visuomenėje ir

didesnis poreikis joms

Padidėjęs alternatyvus

finansavimas ir kita parama bibliotekoms

14

BP2: Numatomas Ilgalaikis poveikis

• Poveikis atskiroms bibliotekoms – Gebės vystyti naujas partnerystes, geriau valdyti projektus, kurti

kokybiškas, patikimas, tęstines paslaugas orientuotas į bendruomenių poreikius. Vertins savo veiklą.

• Poveikis bibliotekų bendruomenei – Dėl bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų patirties projekto

metu, tikimasi didesnio dalinimosi ištekliais ir bendradarbiavimo ateity.

• Poveikis vietos bendruomenėms – Didesnės galimybės į kokybišką gyvenimą, dėl aktualių bibliotekų

paslaugų.

15

Vertės samprata bibliotekos kontekste

• Vertė gali būti apibrėžiama įvairiais būdais ir iš įvairių perspektyvų kaip:

16

Šaltinis: Association of College and Research Libraries. Value of Academic Libraries: A

Comprehensive Research Review and Report. Researched by Megan Oakleaf. Chicago:

Association of College and Research Libraries, 2010.

Vidinis požiūris

• naudojimasis

• investicinė grąža

• viešosios gėrybės (prekės) kūrimas

Išorinis požiūris

• poveikis

• alternatyvų palyginimas (konkurencija)

Bibliotekos vertė: vidinis požiūris

Vertė kaip... Tai... BET:

Naudojimas, pabrėžiant paslaugos efektyvumą

Knygų apyvarta Informacinių sesijų skaičius

Sprendimų priėmėjams, partneriams – nieko nesakantis, nereikšmingas skaičius. Nebent sietinas su institucijos rezultatais (pavyzdžiui, studentų mokymuisi ir fakulteto produktyvumu)

Investicijų grąža (pinigų vertė)

Bibliotekos vertė = suvokiama nauda / suvokiamos išlaidos (kaina, laikas, pastangos) T.y.: kiek vartotojas nori (yra pasirengęs) mokėti už bibliotekos paslaugas ir resursus pinigais

-Pasirengimas mokėti, priklauso nuo to, kiek gali mokėti; - Svetimais pinigais mokėtų daugiau, nei savais; - Nematerialinės gėrybės, lyginant su materialiosiomis, yra paprastai nuvertinamos; - Neapima individų, kurie nepirktų savo informacinių poreikių; - Sunku finansiškai įvertinti paslaugas, kurioms nėra atitikties rinkoje.

Gėrybės (prekės) sukūrimas

Vertė = sukurtų prekių kiekis x vieneto kaina

17

Bibliotekos vertė: išorinis požiūris

Vertė kaip... Tai... BET:

Poveikis vartotojams

Ką biblioteka stengiasi pasiekti? Kokią įtaką biblioteka nori daryti? Stebėjimas, ką vartotojai veikia ir kokį rezultatą jie kuria

-Tai nėra lengva, kadangi tyrimo objektas – besikeičianti aplinka, kurioje nuolat vystosi žmonės, paslaugos, poreikiai. - “Momentinė nuotrauka” negalima: joks tyrimas neatskleis konkrečios situacijos tam tikru laiku; - Sunku įrodyti, kad bibliotekos veiksmai turėjo poveikį mokymui(si), tyrimui, integracijai ir t.t.; - Sunku apčiuopti specifinį indėlį į tam tikrą pokytį. TAČIAU: -Tai perspektyvus tyrimas, kurio rezultatus galima sieti su organizacijos tikslais; -Prisideda prie organizacijos veiklos kokybės gerinimo.

Alternatyvų konkurencija (trokštama vertė)

Ryšių kūrimas su vartotojais ir pagalba jiems siekiant tikslų taip, kad jie suvoktų, kad biblioteka yra geriau nei konkurentas (pvz., Google)

18

Bibliotekų požiūris į savo vertę kaip poveikį vartotojams

Naujas supratimas apie vartotojų tikslus: ko vartotojas nori iš

bibliotekos? Koks bibliotekos vaidmuo?

Vartotojų sąveikos su biblioteka rezultatai: ko vartotojas tikisi gauti

naudodamasis jos paslaugomis?

19

Kokiems veiksmams biblioteka įgalina savo

lankytojus?

Ką bibliotekos vartotojai veikia joje ir kaip

biblioteka gali prisidėti prie jų siekių?

Bibliotekos vertė siejama su paslaugomis

(bibliotekos paslaugų aspektai, bibliotekininko

kompetencija), ne su produktais

Bibliotekos vertė: nuo produktų link paslaugų teikimo

20

Nuo knygų rinkinių link

patirties

Nuo resursų link socialinio poveikio

Nuo prieigos link prasmės

suteikimo

Nuo tarpininkavimo link įgalinimo

“Mažiau dėmesio bibliotekai kaip institucijai ir daugiau žmonėms, kurie jose dirba... Mažiau bibliotekai ir daugiau bibliotekininkui”

(Webster ir Flowers, 2009)

Kokia Jūsų bibliotekos patirtis?

Bibliotekininko (-ės) kompetencija vertės kūrimo procese

• Vien tik gera bibliotekos darbuotojo patirtis, kompetencija neatskleidžia bibliotekos vertės

• Bibliotekininko patirtis ir kompetencija turi atsispindėti paslaugoje, teikiančioje vertę vartotojui

• Rezultatų vertė – kaip bibliotekos paslaugos tam tikru būdu padeda žmonėms keistis

21

Ką bibliotekos vartotojas gavo iš bibliotekos

paslaugų?

Ką bibliotekos vartotojas įvykdė/patobulino, t.y.,

koks bibliotekos paslaugos rezultatas vartotojui?

Bibliotekos poveikio sritys

• Įtaka skaitymui

• Prieiga prie informacinių technologijų

• Prieiga prie galutiniams vartotojams skirtų paslaugų (end-users)

• Bendruomenės projektai

Poveikis viešųjų bibliotekų veiklos

aspektams

• Socialiai atskirtieji, rizikos grupės asmenys

• Vaikai

• Jaunimas

• Pagyvenę asmenys

• Asmenys su negalia

• Kalbantys užsienio kalbomis

Poveikis specifinėms grupėms

22

Bibliotekų vertės tyrimai: ekonominis ir socialinis poveikis

• Ekonominiu požiūriu vertė sukuriama tada, kai gaunamos didesnės pajamos (nauda), nei buvo sunaudoti ekonominiai kaštai šioms pajamoms gauti

• Finansinė išraiška, atskleidžianti bibliotekos paslaugų svarbą individams bendruomenėje (Library Council of New South Wales, 2009)

Ekonominis poveikis

• Bibliotekos paslaugos poveikis individui arba grupei (Evaluation on Public Library (2002)

Socialinis poveikis

23

Ekonominis poveikis

• Bibliotekos neskirtos ekonominei veiklai kurti, todėl jų ekonominė nauda gali būti pamatuota bibliotekų indėliu, neskaitant mainų už prekes ir paslaugas

• Vertė, kurią žmonės gauna iš bibliotekos, nepaisant to, ar naudojasi jos paslaugomis, ar ne

• Vertinant naudą ne-klientams, apimama pasitenkinimo, kad bibliotekos egzistuoja ir galimybę naudotis ateityje vertė

24

Kaip viešosios bibliotekos prisideda prie ekonominės plėtros (atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip užimtumas, sveikata, žemės ūkis ir t. t.)?

• Gyventojai → nemokama ir lengvai prieinama galimybė gauti informacijos ir lavinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, padedančius susirasti reikalingą su sveikata susijusią informaciją, pasinaudoti internetinėmis valstybinių tarnybų paslaugomis arba įsidarbinti.

• Verslas →naudingų išteklių smulkiajam verslui: JAV – viešųjų bibliotekų ištekliai kaip papildoma verslo vykdymo priemonė; Rumunijoje – paraiškų dėl subsidijų žemės ūkiui pildymas.

• Ekonomika → atneša didelę investicinę grąžą. Latvijoje – sugeneravo beveik 2 JAV dolerių dydžio investicinę grąžą nuo kiekvieno investuoto dolerio; jei nebūtų Didžiosios Britanijos nacionalinės bibliotekos, JK ekonomika per metus prarastų daugiau kaip 400 milijonus JAV dolerių.

Šaltinis: http://3erdve.lt/naujienos/bibliotekos-uzsienyje/113-viesuju-biblioteku-ekonomine-nauda-ir-investicine-graza

25

Socialinis poveikis

Socialinė vertė

Informuoti piliečiai Bendruome

nės įtraukimas

Socialinė įtrauktis

Socialinis, žmogiškasis

ir intelektualus kapitalas

Pagerėjęs savęs

vertinimas

Įgalinimas Didesnės galimybės gyvenime

Įsidarbinimo galimybės

Socialiniai tinklai

Skatinamos pilietinės vertybės

Vietovės prasmė

26

Du socialinio poveikio sampratos aspektai: - Poveikis, patirtys, skirtumai naudojantis bibliotekos paslaugomis (objektyvus socialinis poveikis) - Pozityvus poveikis: socialinė nauda, socialinė vertė

Poveikio matavimas: tyrimo metodai

27

Ekonominio poveikio (vertės) matavimas

28

Ekonominės vertės (poveikio) matavimo metodai

Individualus požiūris

• Vartotojo perteklius

• Kontingentinis vertinimas

• Alternatyvų kaštai

• Investicija į prieigą

• Keliariopas poveikis

Sudėtinės priemonės

• Investicijų grąža

• Išlaidų/ naudos analizė

29

Vartotojo perteklius (angl. Consumer surplus)

30

Nauda, kurią gauna vartotojas, pasiryžęs už pageidaujamą prekę ar

paslaugą mokėti daugiau, nei ji kainuoja rinkoje. Tai yra skirtumas tarp kainos,

kurią vartotojas sutiktų mokėti už pageidaujamą

prekę, ir realiai sumokėtos rinkos kainos

Tai vertė, kurią bibliotekos paslaugų vartotojas suteikia

prekei ar paslaugai, už kurios naudojimąsi

mokėtų

Kontingentinis vertinimas (1)

Kontingentinis vertinimas yra

apklausa grindžiamas metodas, skirtas

rinkoje nedalyvaujantiems

ištekliams vertinti. Šie ištekliai teikia

žmonėms naudą ir neturi rinkos kainos,

nes jie tiesiogiai neparduodami

Vartotojai apklausiami, pateikiant vieną iš

dviejų klausimų: kiek esate pasirengęs

mokėti už aukštesnį gerovės lygį arba kokio dydžio kompensaciją

sutiktumėte priimti už gerovės suprastėjimą?

Pagal apklausų duomenis nustatoma vidutinė resurso vertė vienam apklaustajam ir ji ekstrapoliuojama

visiems tiesiogiai susijusiems

gyventojams

31

Kontingentinis vertinimas (2)

32

Kiek vartotojai mokėtų už bibliotekos paslaugas arba kiek jie sutaupytų mokesčių, jei bibliotekos paslaugos būtų panaikintos

Kiek vartotojai sutiktų mokėti už bibliotekos paslaugas, jei reikėtų (Willingness to pay)

Kokio dydžio kompensacijos vartotojai norėtų, jeigu

reikėtų atsisakyti bibliotekos paslaugų (Willingnes to

accept)

WTP <WTA, nes žmonės yra apriboti

savo biudžeto

WTA dažnai yra išpūstas: nes

praradimai vertinami labiau, nei tai, ką gauna

Kontingentinio vertinimo privalumai ir trūkumai

Privalumai

• Dėmesys vartotojams: galima vertinti pasitelkiant tiek esamus bibliotekos lankytojus, tiek nesinaudojančius bibliotekos paslaugomis

• Vertę galima parodyti pinigine išraiška

Trūkumai

• Tendencingas, iškraipantis informaciją (linkę atsakyti “taip” arba perdėti, atsisako vertinti, nesugeba pateikti vertinimų, nes nežino bibliotekos paslaugų

• WTP – neatitinkantis tikrovės, hipotetiškas, WTA - išpūstas

• Detalus tyrimas, reikalaujantis daug laiko ir finansinių išteklių

• Gaunama informacija - spekuliatyvi

33

Alternatyvų išlaidos

• Alternatyvių paslaugų bibliotekos paslaugoms išlaidų vertinimas

• Iš aktualių alternatyvių paslaugų kainų apskaičiuojama bendra bibliotekos paslaugų vertė. Pavyzdžiui, įvertinamos regione egzistuojančios kainos:

– Knygų, laikraščių, žurnalų kainos;

– Filmų, audio knygų kainos;

– Konferencijų, seminarų patalpų nuomos kainos;

– Lankytų programų, naudojimosi kompiuteriu kainos;

– ...

34

Pavyzdys. Bibliotekos paslaugų vertinimo

kalkuliatorius (1)

35

Šaltinis: http://www.maine.gov/msl/services/calculator.htm

http://www.maine.gov/msl/services/calculator.htm

Pavyzdys. Bibliotekos paslaugų vertinimo kalkuliatorius (2)

36

Alternatyvų išlaidų metodo privalumai ir trūkumai

Privalumai

• Atskleidžia didelį kiekį pajamų, kurias biblioteka sutaupo ir pateikia vartotojams ir suinteresuotoms šalims

Trūkumai

• Ne visi suinteresuotieji vienodai supranta vertę (value) ir vertingumą (worth)

• Paslaugos, produktai yra įvertinti, bet nebūtinai atitinka ekonomikos realijas (pvz., renginių, programų kainos)

• Neapskaičiuojamas “ne-vartojimas”

• Rezultatai linkę būti konservatyvūs

37

Investicijos į prieigą (angl. user investment, investment in access) • Šis metodas remiasi idėja, kad bibliotekos taupo savo vartotojų finansinius

išteklius, nes jiems nereikia kurti jau esamos informacijos, duomenų, taupomas darbo laikas (darbas neatliekamas dvigubai), nešvaistomas;

• Užduodami klausimai, susiję su sugaišto laiko ir transporto išlaidomis, kurias patiria naudodamiesi paslaugomis. Pavyzdžiui, nuolatiniams lankytojams užduodami klausimai, kiek laiko jie praleido bibliotekoje, kiek laiko užtruko ieškodami informacijos.

• Nuolatiniai lankytojai bibliotekoje nepraleistų valandos, jei negautų mažiausiai bent tiek naudos, kiek jie gauna valandą dirbdami savo darbo vietoje.

Pavyzdžiai:

- Britų bibliotekos: Vidutinis metinis viešosios bibliotekos vertinimas sudaro 263 svarus/vartotojui

- Florida (JAV): vartotojų teigimu, sutaupytos 57,6 mln. valandos, kurios sudaro 1,3 mlrd. dolerių

38

Keliariopas poveikis (angl. multiplier effect) (1)

• Atskleidžia bibliotekos įtaką užimtumui bei vietos, regioninei ir nacionalinei ekonomikai

• Šis poveikis gali apimti bibliotekos darbuotojų atlyginimus, bibliotekos perkamas prekes, kurių pirkimas teikia naudą jų pardavėjams, jų atlyginimams ir t.t.

• Šis poveikis taip pat apima pritrauktus lankytojus ir naujus gyventojus/įmones į vietovę. Pavyzdžiui, bibliotekos egzistavimas gali pritraukti daugiau turistų arba skatinti apsigyventi, pradėti verslą toje vietovėje, kur yra biblioteka

• Viešosios bibliotekos lankytojai apsilankymą bibliotekoje derina su kitomis veiklomis, kurios susijusios su pinigų leidimu: “halo efektas”. Pvz., tyrimai rodo, kad 75 proc. bibliotekos lankytojų lankymąsi bibliotekoje derino su apsipirkimu, paslaugų naudojimu vietovėje, ir tai kasmet sudaro 500-600 $/asmeniui (Surrey Public Library Administration, 1994)

39

Keliariopas poveikis (angl. multiplier effect) (2)

• Keliariopas poveikis gali būti išreikštas tokiais rodikliais kaip: sukurtomis (išsaugotomis) darbo vietomis, sugeneruotomis išlaidomis ekonomikoje, gyventojo namų ūkio pajamomis ir vietos ir valstybės biudžeto pajamomis, BVP.

• Šis metodas padeda įvertinti anksčiau neįvertintas naudas ir apibrėžti ekonominę bibliotekos naudą iš jos teikiamų paslaugų ir programų, tačiau naudojamas tik vienas yra ribotas.

40

Investicijų grąža (angl. return on investment)

• Investicijų grąža yra finansinis rodiklis, kuris parodo iš investicijos gautą naudą, tai yra, siekiama gauti didžiausią materialinę finansinę naudą iš projekto, lyginant su programos įgyvendinimui reikalingomis išlaidomis.

41

Naudos ir sąnaudų santykis (angl. Benefit/ Cost ratio) (1)

• Naudos ir sąnaudų analizė apima tiek materialias ir nematerialias išlaidas ir naudas

• Tikslas – apibrėžti santykį tarp viešosios bibliotekos teikiamos naudos ir mokesčių mokėtojų išlaidų

• Dažniausiai išreiškiama pinigine išraiška ir siekia atskleisti, ar investicijų nauda nusveria patiriamas išlaidas.

42

Naudos ir sąnaudų santykis (angl. Benefit/ Cost ratio) (2)

• Atskleidžia, kiek kartų projekto sukuriama nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas sąnaudas.

Pavyzdys:

• Apskaičiuojamas dalijant suminės ekonominės naudos grynąją dabartinę vertę (N eilutės reikšmių grynoji dabartinė vertė) iš suminės ekonominių sąnaudų grynosios dabartinės vertės (L eilutės reikšmių grynoji dabartinė vertė). Naudos ir sąnaudų santykis visais atvejais privalo būti didesnis už 1.

43

Ekonominio poveikio vertinimas: apibendrinimas

• Nors šie metodiniai požiūriai skiriasi, tačiau praktikoje jie derinami: tiek investicijų grąžos ir kaštų/naudos santykis, tiek kaštų/naudos santykis, kontingentinis vertinimas, vartotojo perteklius ir keliariopas poveikis.

Tyrimų rezultatai rodo, kad “kiekvienas mokesčių mokėtojų doleris, investuotas į viešąsias bibliotekas, vidutiniškai piliečiui

suteikia 4-5 kartus daugiau naudos.

(Libraries and Return on Investment, 2009)

44

...yra ir kitų duomenų surinkimo metodų, vertinant ekonominį poveikį:

• Informacija (analizės) apie darbuotojų skaičių, jų laiko sąnaudas, skirtas suteikti įvairias bibliotekos paslaugas;

• Bibliotekos sistemos duomenys apie konkrečių rinkinių naudojimą;

• Atvejų analizės, individualūs vertinimai, ataskaitos;

• Bibliotekos lankytojų apklausos, naudojimosi biblioteka statistika;

• Tikslinių grupių (gyventojų, lankytojų, nesinaudojančių bibliotekos paslaugomis) fokusuotos diskusijų grupės;

• Pagrindinio informanto interviu, atskleidžiant bibliotekos vertę jo atstovaujamai tikslinei grupei;

• ...

45

Ekonominio poveikio vertinimo principai

• Metodologija, sukurta vertinimui

Paprastumas

• Neišpūsti institucijos svarbos

• Netraukti abejotinų netiesioginių naudų

Patikimumas

• Konkrečios, orientuotos į tikslines auditorijas

• Padedančios strateginio planavimo procese

Detalumas

46

Socialinio poveikio matavimas

47

Socialinio poveikio matavimas

Dėmesio vertų rodiklių raportavimas (Outputs)

• Rodikliai nėra socialinio poveikio įrodymas, bet patinka suinteresuotosioms šalims

• Pavyzdžiui: knygų apyvarta, bibliotekos programų lankomumas

• 2,8 mln. kartų kas mėnesį verslo atstovai ir darbuotojai naudojasi bibliotekos paslaugomis, siekdami vystyti SVV

Rezultatų matavimas (Outcomes)

• Kultūriškai reikšmingi, labiau efektyvūs, platesnė socialinio poveikio visuomenei reikšmė

• Atskleidžia, kaip naudojami ir vertinami bibliotekos resursai bibliotekos lankytojų tikslų pasiekimui

48

Praktikoje Outputs dažnai painiojami su Outcomes: Kiek žmonių lankosi naujai sukurtame karjeros centre (output), kiek jų rado darbą (outcome), koks tai procentas nuo visų miesto bedarbių (outcome), kaip šį resursą naudoja ir vertina ieškantys darbo ir dirbantieji (outcomes)

Koks socialinis poveikis tiriamas?

• Abipusė pagarba ir komunikacija tarp grupių ir individų, kuomet kiekvienas turi vienodą prieigą prie galimybių

• Siekiama sukurti aplinka ir paslaugos, skirtos socialiai atskirtiems ir mažiau galimybių turintiems asmenims (jaunimui, bedarbiams, benamiams)

Socialinė įtrauktis

• Aukštesnis pasitikėjimo lygis kaimynais ir kaimynyste, didesnis bendruomenės įtraukimas ir padidėjęs pilietinis aktyvumas

Socialinis kapitalas

• Atviros erdvės mokymuisi suteikimas, saugi, nediskriminuojanti, nemokama ir prieinama vieta, partnerystė su kitomis bendruomenės organizacijomis, skatinimas pasitikėjimas savimi, pagalba žmonėms patiems įgyvendinti t.t. dalykus

Bendruomenės kūrimas

• Pagalba vystant ar įgaunant įgūdžius, kompetencijas, įrankius, procesus ir resursus, reikalingus stiprinti kaimynystę, bendruomenės procesus tam, kad patys žmonės būtų savo gyvenimo šeimininkais

• Raštingumo, informacinės kompetencijos, mokymasis visą gyvenimą, skaitymo kultūra

Bendruomenės gebėjimų

stiprinimas

49

Trumpalaikis ir ilgalaikis socialinis poveikis

Trumpalaikis poveikis

• Padidėjusios įsidarbinimo galimybės

• Padidėjusi gyvenimo kokybė

Ilgalaikis poveikis

• Didesnis užimtumo lygis visuomenėje (→ daugiau surenkamų mokesčių į valstybės biudžetą)

• Išaugęs dalyvavimas demokratiniuose procesuose

• Augantis bendruomenės narių gebėjimas dalintis resursais ir vystyti bendrumo jausmą

50

Socialinių tyrimų metodai

51

52

Kiekybiniai tyrimo metodai

Kokybiniai tyrimo metodai

Kiekybinis ir kokybinis tyrimas Kiekybinis tyrimas Kokybinis tyrimas

Tai struktūrizuotas tyrimas, taikomi matematiniai analizės metodai tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti. Tyrimo duomenys – skaitmeniniai.

Sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje, siekiant suprasti tiriamus reiškinius bei pateikti interpretacinį, holistinį ("išgyventą patirtį”) iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą.

Tyrimu siekiama statistiškai pagrįsti objekto esminius požymius, reiškinių priežastinius ryšius, jo funkcionavimo veiksnius.

Tyrimo išvados – kaip hipotetiniai teiginiai, kuriuos reikia tikrinti.

Pagrindinis kiekybinio tyrimo klausimas: Kas vyksta? Koks problemos mastas/ kokia situacija? Kokios alternatyvos įmanomos ar reikalingos?

Kokybiniai metodai nagrinėja tekstą, žodžius, paveikslus ir įsivaizduojamus (subjektyvius) dalykus.

Kiekybinis tyrimas skirstomas į daug tipų, pavyzdžiui: - Tiriamasis (pavyzdžiui, daug žmonių atsisako naudotis tam tikra paslauga, norime rasti tikrąsias tokio elgesio priežastis). - Aprašomasis – siekiama aprašyti situaciją, įvykį ar reiškinį; ieškoma atsakymo į klausimus: kas, koks, kaip? Galime aprašyti klientus: pagal amžių; lytį; paslaugų poreikį ir t.t. -Aiškinamasis – siekiama surasti ryšius tarp reiškinio atskirų dalių.

Duomenys – dažniausiai prasminiai (ką žmonės sako; piešiniai; istorijų, dainų, mitų turinys; nekategorizuoti, neredaguoti elgesio aprašymai)

Kiekybinių tyrimų metodai

Tiesioginė apklausa (interviu)

Telefoninė apklausa

Apklausa paštu Apklausa internetu

Kiekybiniai tyrimo metodai (1)

Metodas Privalumai Trūkumai

Tiesioginė apklausa (interviu)

•Lankstumas, galimybė paaiškinti klausimus •Žemas atsisakymo dalyvauti tyrime lygis •Mažesnė paklaida •Galimybė gauti daugiau informacijos, atsakymai į viso klausimyno klausimus •Vaizdinių priemonių panaudojimo galimybė

•Pakankamai brangus tyrimo būdas •Interviuotojo įtaka atsakymams

Telefoninė apklausa

•Maži tyrimo kaštai •Operatyvus apklausos būdas, galimybė greitai gauti tyrimo rezultatus.

•Ne pilno klausimyno užpildymo grėsmė •Ne visų vartotojų pasiekiamumas •Nereprezentuojama visuma (neturint pilno telefonų sąrašo)

Kiekybiniai tyrimo metodai (2)


Apklausa paštu •Maži kaštai •Mažas grįžtamasis ryšys •Ne pilno klausimyno užpildymo grėsmė •Tam tikrų gyventojų grupių aktyvesnis dalyvavimas (pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonės) •Iškreipta atranka

Apklausa internetu •Labai maži tyrimo kaštai •Galimybė greitai gauti tyrimo rezultatus

•Ne visų vartotojų pasiekiamumas

Kokybinių tyrimų metodai

Giluminiai interviu Fokusuotos

diskusijų grupės

Stebėjimas dalyvaujant

(„slaptas vartotojas“)

Istorijų rinkimas

Kokybiniai tyrimo metodai (1)


Giluminiai interviu Išsami ir detali informacija apie teikiamas paslaugas, vartotojo požiūrį ir lūkesčius Specifinė informacija

Pakankamai brangus tyrimo metodas Tiriamas atvejis, situacija, rezultatų negalima apibendrinti

Fokusuotos diskusijų grupės

T.t. specifinės grupės nuomonė, požiūris, vertinimas Galimybė gauti rekomendacijas paslaugų bei aptarnavimo kokybei gerinti, veiklos efektyvumui didinti

Gauta informacija negali būti iš karto taikytina visai populiacijai, todėl būtini papildomi tyrimai (kiekybiniai)

Kokybiniai tyrimo metodai (2)


Stebėjimas dalyvaujant („slaptas vartotojas“)

Lengvai ištiriama paslaugų teikėjų fizinė aplinka Ištiriamos paslaugų teikimo aplinkybės ir klientų aptarnavimo sąlygos (paslaugų teikėjų elgesys ir jų profesionalumas). Tai leidžia apibendrinti bei prognozuoti vartotojų pasitenkinimą, jų vertinimą apie paslaugas Greitesnis tyrimo metodas nei apklausa

Pakankamai brangus ir laikui imlus tyrimo būdas („slaptų vartotojų“ parengimas, jų apmokymai, organizavimas) Sudėtingas tyrimo būdas, kadangi reikia sukurti autentiškus scenarijus ir pateikti tikrus vartotojų duomenis (adresus, telefonus ar pan.) Remiamasi subjektyviais vertinimais

Istorijų rinkimo metodas poveikio vertinimo tyrimuose (1) • Atliekant poveikio tyrimus, reikia žinoti: kodėl renkame istorijas ir kokias istorijas

• Paslaugų teikėjų istorijos: pilna istorija, ne tik “geros naujienos”

• Griežtų taisyklių nėra, bet du istorijų rinkimui naudingi aspektai:

- kai žmonės susirenka kitu tikslu (“taurei vyno” po susirinkimo) arba

- pasibaigus t.t. paslaugos teikimo etapui atliekamas kritinis interviu (ang. critical incident interviewing) – struktūruotais klausimais grįstas istorijos pasakojimas.

• Struktūra:

– etnografinis požiūris – leisti žmonėms savu būdu pasakoti istorijas (naudojant žargoną), pasitelkiant aktyvų klausymąsi;

– Žmonių, besinaudojančių paslaugomis, įamžinimas nuotraukose. Tai stimulas istorijos pasakojimui, pasitelkiant atvirus klausimus pokalbio pradžiai.

• Neapgaudinėti savęs, kad pasakojimas – “gryna tiesa”, o bandyti istoriją “suorganizuoti” taip, ką pasakotojas bando pasakyti

60

Istorijų rinkimo metodas poveikio vertinimo tyrimuose (2) • Istorijos kaip įrodymo parinkimas, jos detalumas: leisti nuspręsti bendruomenei,

patiems (paslaugų teikėjams), išorės ekspertai

• Sisteminis požiūris renkant istorijas: atskleisti tiek sėkmės, tiek nesėkmės aspektus, pateikiant jų įrodymus; sudarant reprezentatyvų vaizdą

• Istorijos reprezentatyvumas – kaip unikali istorija gali atspindėti bendruomenės patirtį? Kiek istorija reprezentatyvi, o kiek – įdomi, vizualizuojanti?

– Istorijų kontekstualizavimas, siekiant pateikti bendrą reprezentatyvų vaizdą,

– bet ne istorijų prezentacija, pateikiant aprašymą.

• Istorijų apdorojimo strategija (kokybinių duomenų analizė, frazių atrinkimas, tipinių “pasakojimų” sudarymas, statistinė duomenų analizė..) – priklauso nuo tyrimo tikslo: sėkmės istorijos – kaip propaganda, pabrėžiant tinkamą žinutę; ar – istorijų naudojimas siekiant vystyti paslaugas (teigiamos, neigiamos, nesėkmingos istorijos)

61

Imties nustatymas socialiniuose tyrimuose

62

Kiek tirti: imties dydžio nustatymas kiekybiniuose tyrimuose

• Imties sudarymo principai: atsitiktinis; tikimybinis (paprastas atsitiktinis, sisteminis, sluoksniuotas, “puokštės” principas) ir netikimybinis (atsitiktinis, kvotinis, tikslinis, “sniego gniūžtės)

• Imties dydžio kalkuliatorius, pavyzdžiui:

http://www.surveysystem.com/sscalc.htm

63

http://www.surveysystem.com/sscalc.htm

Kiek tirti: imtis kokybiniuose tyrimuose

• Atranka netikimybinė, tikslinė

• Nėra aiškių imties dydžio nustatymo taisyklių. Imties dydis priklauso nuo reiškinio tyrimo detalumo, tyrimo strategijos, duomenų rinkimo metodo, renkamų duomenų informatyvumo

• Svarbu – duomenų “prisotinimas”

64

Patogioji atranka: iš lengviausiai tyrėjui prieinamų vienetų

“Sniego gniūžtės” atranka: iš žmonių, kurie pažįsta kitus,

vertus įtraukti į tyrimą

Kriterinė atranka (pagal tyrėjo

nustatytus kriterijus)

Išskirtinių atvejų atranka (pavyzdžiui,

išskirtinė sėkmė)

Maksimaliai įvairių atvejų atranka (kuo įvairesni tiriamojo reiškinio atvejai)

Homogeninių atvejų atranka (kuo vienodesni)

Tipinių atvejų atranka (“normalūs,

vidutiniški” atvejai) ...

Tyrimo metodo pasirinkimas

• Kokių įrodymų mums reikia? Ko siekiame tyrimu?

• Kokie metodai labiausiai tiktų tikslinei grupei, siekiant gauti norimus įrodymus?

65

Tyrimo metodų derinimas

66


• Socialiniuose moksluose naudojamos tyrimų strategijos skirstomos į tris pagrindines grupes:

- strategijos, asocijuojamos su kiekybine socialinių tyrimų prieiga (pvz., eksperimentas, viešosios nuomonės tyrimai);

- strategijos, asocijuojamos su kokybine prieiga (pvz., fenomenologinis tyrimas, etnografija, atvejo studija, grindžiamoji teorija, naratyvinis tyrimas);

- strategijos, siejamos su mišrių metodų perspektyva.

• Socialiniuose moksluose stebima tendencija, kuomet atliekant tyrimus naudojami ir kiekybiniai ir kokybiniai metodai, itin dažnai taikoma metodų trianguliacija, atsiranda mišrių metodų strategijos.

67

Pavyzdys. Vartotojų tyrimų paskirtis ir metodų derinimas

Kiekybinių ir kokybinių tyrimų derinimas vartotojų tyrimuose

Tyrimų metodų įvairovės nauda poveikio matavime

Padeda užtikrinti išsamius, įvairiapusius ir patikimus tyrimo rezultatus.

Gaunami tikslesni paslaugų vertinimą atspindintys duomenys.

Įvairių metodų taikymas ir nuoseklūs, kartotiniai tyrimų metu gauti rezultatai įgalina nuosekliau ir giliau įvertinti joje vykstančius procesus, stebėti teikiamų paslaugų poveikį vartotojui, suteikia galimybę išsiaiškinti silpnąsias organizacijos darbo su vartotojais sritis ir numatyti tobulinimo veiksmus.

Kiek tirti: imtis kokybiniuose tyrimuose

• Atranka netikimybinė, tikslinė

• Nėra aiškių imties dydžio nustatymo taisyklių. Imties dydis priklauso nuo reiškinio tyrimo detalumo, tyrimo strategijos, duomenų rinkimo metodo, renkamų duomenų informatyvumo

• Svarbu – duomenų “prisotinimas”

71

Patogioji atranka: iš lengviausiai tyrėjui prieinamų vienetų

“Sniego gniūžtės” atranka: iš žmonių, kurie pažįsta kitus,

vertus įtraukti į tyrimą

Kriterinė atranka (pagal tyrėjo

nustatytus kriterijus)

Išskirtinių atvejų atranka (pavyzdžiui,

išskirtinė sėkmė)

Maksimaliai įvairių atvejų atranka (kuo įvairesni tiriamojo reiškinio atvejai)

Homogeninių atvejų atranka (kuo vienodesni)

Tipinių atvejų atranka (“normalūs,

vidutiniški” atvejai) ...

Tyrimo metodo pasirinkimas

• Kokių įrodymų mums reikia? Ko siekiame tyrimu?

• Kokie metodai labiausiai tiktų tikslinei grupei, siekiant gauti norimus įrodymus?

72


73


• Socialiniuose moksluose naudojamos tyrimų strategijos skirstomos į tris pagrindines grupes:

- strategijos, asocijuojamos su kiekybine socialinių tyrimų prieiga (pvz., eksperimentas, viešosios nuomonės tyrimai);

- strategijos, asocijuojamos su kokybine prieiga (pvz., fenomenologinis tyrimas, etnografija, atvejo studija, grindžiamoji teorija, naratyvinis tyrimas);

- strategijos, siejamos su mišrių metodų perspektyva.

• Socialiniuose moksluose stebima tendencija, kuomet atliekant tyrimus naudojami ir kiekybiniai ir kokybiniai metodai, itin dažnai taikoma metodų trianguliacija, atsiranda mišrių metodų strategijos.

74

Pavyzdys. Vartotojų tyrimų paskirtis ir metodų derinimas

Kiekybinių ir kokybinių tyrimų derinimas vartotojų tyrimuose

Tyrimų metodų įvairovės nauda poveikio matavime

Padeda užtikrinti išsamius, įvairiapusius ir patikimus tyrimo rezultatus.

Gaunami tikslesni paslaugų vertinimą atspindintys duomenys.

Įvairių metodų taikymas ir nuoseklūs, kartotiniai tyrimų metu gauti rezultatai įgalina nuosekliau ir giliau įvertinti joje vykstančius procesus, stebėti teikiamų paslaugų poveikį vartotojui, suteikia galimybę išsiaiškinti silpnąsias organizacijos darbo su vartotojais sritis ir numatyti tobulinimo veiksmus.

Klausimynų/ pokalbio gairių sudarymo specifika

78

Anketos/ interviu gairių sudarymo nuoseklumas

Nustatyti, kokia informacija yra reikalinga

Pasirinkti tyrimo būdą

Sumažinti respondento/informanto negebėjimą/ nenorą atsakyti į klausimus

Įvertinti klausimo esmę

Parinkti klausimo struktūrą

Parinkti tinkamus žodžius

Išdėstyti klausimus tyrimo įrankyje (anketoje, pokalbio gairėse)

Nustatyti tyrimo įrankio formą

Patikrinti tyrimo įrankį (anketą, gaires)

79

Šaltinis: V.Dikčius, Anketos sudarymo principai, 2011

Anketa/gairės: informacijos reikalingumas

• Tyrimo problemos suformulavimas, jos tikslinimas

• Tyrimo problemos sudedamųjų dalių peržiūra, tyrimo klausimų, hipotezių apsibrėžimas

• Svarbiausių temų, kurios turi būti įtrauktos į tyrimo klausimyną, nustatymas:

– kurios iš temų yra svarbiausios, kritinės, sprendžiant tam tikrą problemą?

– Kokia reikalinga informacija apie patį respondentą?

• Tikslinės auditorijos (grupės) nustatymas: kas yra respondentas/ informantas? → nuo to priklauso, kokius žodžius vartosime klausimyne

80



Pasirinkti tyrimo būdą





Išdėstyti klausimus (anketoje, pokalbio gairėse)

Nustatyti tyrimo įrankio (anketos, gairių) formą

Patikrinti tyrimo įrankį (anketą, gaires)

81


Atsisakymas dalyvauti tyrime

• Atsisakymo laipsnis skiriasi priklausomai nuo naudojamo apklausos būdo:

– 3–5% - trumpa asmeninė apklausa gatvėje;

– iki 30–35% - ilgos asmeninės apklausos, apklausos telefonu;

– 80 % - paštu.

• Problema, kai atsisako daug (iškraipomos demografinės charakteristikos, nuomonių grupės)

82

Kaip sumažinti atsisakymą dalyvauti tyrime?

• Išankstinis bendravimas su potencialiu respondentu, prašant sudalyvauti apklausoje paštu, el. paštu, internetu;

• Tinkamas anketos ilgis (bet ne supaprastinti), pavyzdžiui, atsakymas į paštu siunčiamos anketos klausimus turėti užimti ne daugiau nei 20–30 minučių;

• Lydimasis laiškas (informacija apie tyrimą), atgalinis vokas su pašto ženklu (jei apklausa vykdoma paštu);

• Suasmenintas adresas, kreipimasis (jei žinomas konkretus respendentas);

• Tinkamų žodžių parinkimas;

• Apdovanojimai (pavyzdžiui, piniginiai, loterija, kuponai, kvietimas į renginį, ekskursiją ir pan.).

83



Pasirinkti tyrimo (apklausos) būdą





Išdėstyti klausimus tyrimo įrankyje (anketoje, pokalbio gairėse)

Nustatyti tyrimo įrankio formą

Patikrinti tyrimo įrankį (anketą, pokalbio gaires)

84


Tinkamų žodžių parinkimas sudarant klausimus (1)

• Klausimo konkretumas (aiškumas): kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip. Pavyzdžiui:

– Ar jūs lankotės bibliotekoje? → Ar per pastaruosius 6 mėn. lankėtės bibliotekoje?

– Ar jūs skaitote? → Ar per pastarąją savaitę skaitėte knygą?

• Paprastų žodžių vartojimas: nerodyti savo erudicijos prieš respondentus, klausti respondentams suprantama kalba → orientacija apie “vidutinį respondentą”, išsilavinimą ir t.t. Tačiau nevartoti žargono!

• Dviprasmybių vengimas (retai, dažnai, kartais; daug vidutiniškai, dažnai). Pavyzdžiui:

Kaip dažnai lankotės bibliotekoje?

a) bent kartą per savaitę;

b) kartą per mėnesį;

c) 2 ir daugiau kartų per mėnesį;

85


• Numatomų alternatyvų vengimas. Pavyzdžiui, ar X bibliotekoje vykdoma kompiuterinio raštingumo lavinimo programa palengvintų jums susirasti darbą?

→ darbą padėtų susirasti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, žmogaus aktyvumas, patirtis, turimi ryšiai, kitose organizacijose vykdomos užimtumo programos, kuriose respondentas dar dalyvauja...

→ konkretinti klausimą!

• Numatomų prielaidų vengimas. Klausimai turi būti sudaryti taip, kad atsakymas į klausimą nepriklausytų nuo numatomų pasekmių ar galimų veiksmų, pavyzdžiui:

„Ar Jūs pritariate, kad Lietuva turėtų kaip galima greičiau įsivesti EUR‘ą?“

„Ar Jūs pritariate, kad Lietuva turėtų kaip galima greičiau įsivesti EUR‘ą, jei tam reikėtų mažinti socialines išmokas?“

→ atsakymai gali skirtis dėl respondentų neinformuotumo.

86


• Apibendrinimų ir įvertinimų vengimas. Pavyzdžiui:

Kokia pinigų suma, skirta knygoms įsigyti, tenka jūsų šeimos nariui per metus? →

Kokią pinigų sumą šeima išleido knygoms per pastarąjį mėnesį?

Koks šeimos narių skaičius?

• Dvigubų klausimų vengimas. Kartais vienu klausimu bandoma įvertinti du skirtingus objektus. Respondentui yra sunku atsakyti į tokį klausimą, nes jis nežino, kuri klausimo dalis yra svarbesnė. Pavyzdžiui:

„Kuriame mieste gimė jūsų tėvai?“

„Kaip Jūs vertinate kultūros organizacijų veiklą?“

a) Labai gerai b) Gerai c) Neutraliai d) Blogai e) Labai blogai

87


• Neaiškumų, neapibrėžtumo vengimas. Pavyzdžiui:

„Kokios yra Jūsų pajamos?“ → Prašau nurodykite, kuris atsakymo variantas geriausiai atspindi jūsų asmenines pajamas, gaunamas per mėnesį, atskaičius mokesčius: ....

Rekomenduojama klausimą sudaryti taip, jog respondentui reikėtų pasakyti atsakymo variantą, o ne konkrečią pajamų sumą. Klausimas apie pajamas yra itin jautrus, todėl rekomenduotina kalbėti tik apie pajamų kategoriją.

• Emocinių ir prestižą nusakančių žodžių vengimas. Žodžiai kaip „prezidentas“, „ekspertas“ susieja respondentą su tam tikru statusu ir todėl respondentas gali tendencingai suprasti klausimą ar norės atsakyti klausimą ne natūraliai, o reaguodamas į tam tikrą statusą. Pavyzdžiui:

Dauguma ekspertų teigia, kad tiesioginių mokesčių mažinimas lemia geresnį mokesčių surenkamumą. Ar Jūs pritariate tiesioginių mokesčių mažinimui?

Respondentas, perskaitęs šį klausimą, pasitikės ekspertais ir norės tapti vienu iš jų. Tokių ekspertų paminėjimas gali lemti klaidingą respondento atsakymą.

88


• Nurodančių, nukreipiančių žodžių vengimas. Žodžiai kaip „juk taip“, „ar ne“ nurodo respondentui kaip gali būti atsakyta į tam tikrą klausimą.

Jūsų bibliotekos lankytojai nėra asmenys iš socialiai pažeidžiamų šeimų, juk taip?

Antra klausimo dalis kreipia respondentą link atsakymo, kad tokių klientų biblioteka neturi.

• Pasikartojančių atsakymų vengimas (tai lemia dideles tyrimo klaidas). Pavyzdžiui:

„Kiek laiko jūs įprastai skaitote vieną laikraščio numerį?“

- iki 5 minučių

- 5-15 minučių

- 15-30 minučių

- 30-60 minučių

- Daugiau nei 60 minučių

89


• Klausimo ilgis. Vieno tyrimo metu buvo lyginami atsakymai į tą patį klausimą, tik pateiktą skirtingu būdu.

Kokių sveikatos problemų jūs turėjote per pastaruosius metus? →

Kitu klausimu jūsų teiraujamasi apie sveikatos problemas per pastaruosius metus. To mes klausiame kiekvieno žmogaus šio tyrimo metu. Kokių sveikatos problemų jūs turėjote per pastaruosius metus?

- ilgi klausimai geriau paaiškina respondentų ko yra tikimasi iš respondentų;

- ilgi klausimai suteikia laiko respondetui pamastymui ir geresniam atsakymo suformulavimui;

- ilgesni klausimai gali nurodyti tyrimo ir klausimo rimtumą, tuo pačiu motyvuoja respondentą atsakingiau pasižiūrėti į tyrimą.

90








Išdėstyti klausimus anketoje

Nustatyti anketos formą

Patikrinti anketą

91


Klausimų išdėstymas anketoje/ pokalbio gairėse: pristatymas

Prieš išdėstant klausimus anketoje/ gairėse, pirmiausia reikia pateikti trumpą pristatymą:

Apie ką čia kalbama?

Kas tai nori žinoti?

Kodėl jiems to reikia?

Ar tai yra svarbu?

Kodėl aš buvau pasirinktas tyrimui?

Ar tai bus labai sunku?

Kiek laiko tai užsims?

Ar tai man kainuos?

Ar aš būsiu identifikuotas, ar galiu atsakyti anonimiškai?

Kokiais tikslais tai bus panaudota?

Kokia man bus iš to nauda?

Kada ir per kiek laiko aš tai turiu?

92

Klausimų išdėstymas anketoje/ pokalbio gairėse (1)

• Pagrindinė informacija → tiesiogiai susijusi su tyrimo problema

• Klasifikavimo informacija → socialinės ir ekonominės bei demografinės charakteristikos

• Identifikavimo informacija → pavardės/ pavadinimai, adresai ir telefono numeriai

93


• Bet kuri tema turi prasidėti nuo filtruojamųjų klausimų. Jie yra vartojami, siekiant nustatyti, ar respondentas gali atsakyti į vėlesnius klausimus. Pavyzdžiui:

– Ar per pastarąjį mėnesį lankėtės X bibliotekoje?

– Ar esate Kretingos rajono nuolatinis gyventojas?

• Klausimų grupavimas pagal temas. Grupė klausimų susiejama taip, kad respondentas tam tikrą laiką gebėtų išlaikyti dėmesį ties tam tikra tema.

• Piltuvėlio principas – pradžioje bendro pobūdžio klausimai, o vėliau pereinama prie kur kas konkretesnių. Pirmiausia pateikiant bendrus klausimus, galima sumažinti tikimybę, kad atsakymai į vėlesnius klausimus bus paveikti ankstesnių klausimų ir atsakymų į juos.

• Su konkrečios programos/paslaugos/produkto vertinimu susijusius klausimus – pateikti kiek galima vėliau. Taip galima atitolinti momentą, kada respondentas supranta tyrimo tikslą (užsakovą) ir sąmoningai ar nesąmoningai gali pateikti atsakymus į klausimus, susijusius su tos paslaugos naudojimu, palankumu.

94


• Klausimai „jautrią“ informaciją – kiek galima vėliau. Jautri informacija: informacija apie socialiai nepriimtiną elgseną, seksualinius įpročius, lankymąsi pas gydytojus, informacija susijusi su pinigų gavimu ar klausimai susiję su religinėmis temomis.

Pavyzdžiui:

Prašome Jūsų nurodyti savo sutikimą ar nesutikimą žemiau patektu klausimu.

Aš manau, kad žmogus, išgeriantis daugiau nei 2 litrus alaus per savaitę, yra potencialus alkoholikas:

a) Visiškai sutinku b) Sutinku c) Nei sutinku, nei nesutinku d) Nesutinku e) Visiškai nesutinku

Prašome nurodyti kiek litrų alaus jūs išgeriate įprastą savaitę:

a) iki 1 litro b) 1-2 litrus c) 2.01 – 4 litrus d) 4.01 – 6 litrus e) daugiau nei 6 litrus

• Padėka už bendradarbiavimą anketos/pokalbio pabaigoje („dėkojame už atsakymus“, „dėkojame už dalyvavimą tyrime“, „ačiū“)

95

Klausimų tipai

96

Klausimų tipai (1)

Filtruojantys ir nenumatyti klausimai yra specialūs uždaro tipo klausimai, skirti vienai kuriai respondentų daliai (subgrupei). Pavyzdžiui:

Ar Jūs nuolat gyvenate Vilniuje ar esate atvykęs/-usi ... (esate Vilniaus m. svečias)?

– Nuolatinis gyventojas TĘSTI

– Atvykęs/ -usi (svečias) BAIGTI

“Ar per pastaruosius 12 mėn. lankėtės Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje?”

– Taip TĘSTI

– Ne BAIGTI

Tokiu būdu “atsijojami” nereikalingi respondentai (pavyzdžiui, miesto svečiai, jei tyrimo objektas – gyventojai).

Respondentams, atsakiusiems “taip”, pateikiamas nenumatytas klausimas “kokiomis bibliotekos paslaugomis naudojotės? Tokiu būdu patikrinamas respondentų atsakymų relevantiškumas.

Klausimų tipai (2)

Uždaro tipo klausimo formuluotėje glūdi galimi atsakymų variantai, respondentui siūloma pasirinkti vieną, labiausiai atitinkantį jo situaciją/ požiūrį (taip/ne; pateikiami atsakymų variantai, vertinimas skalėje).

Pavyzdžiai:

Jeigu per pastaruosius 12 mėnesių Jūs arba Jūsų šeimos nariai davėte kyšį, tai paskutinis duotas kyšis buvo skirtas:

– Pagreitinti teikiamą paslaugą,

– Siekiant išvengti nemalonumų su kompetentingomis institucijomis,

– Siekiant gauti Jums priklausančią paslaugą

– Per pastaruosius 12 mėn. nedaviau kyšio

– Neatsimenu

Kaip bendrai vertinate aktyvaus laisvalaikio/sporto paslaugas (pavyzdžiui, skverai, stadionai,

pasivaikščiojimo ir dviračių takai, sporto renginiai) ... savivaldybės teritorijoje (skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 – labai nepatenkintas, 10 – labai patenkintas):

Labai nepatenkintas Labai patenkintas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Klausimų tipai (3)

Atviro tipo klausimai yra tokie, kai atsakymo nereglamentuoja jokios ribos ir respondentas gali atsakyti, ką nori.

- Visiškai nestruktūruoti klausimai:

Pavyzdys:

Kaip manote, kas lemia, kad Jūsų organizacijoje egzistuoja į vartotoją orientuotas požiūris?

....................................................

Žodžių asociacijos. Pateikiamas žodžių sąrašas ir prašoma pažymėti žodį, kuris, responento pirmu įspūdžiu, labiausiai atitinka reiškinį.

Pavyzdys:

Su kuo Jums asocijuojasi “kokybiškas aptarnavimas”? Pažymėkite labiausiai Jūsų įsivaizdavimą atitinkančią frazę: malonus darbuotojo elgesys; greita reakcija;, ir t.t.

užbaigimas. Respondentui duodama užbaigti pradėtą sakinį. Pavyzdžiui, “Svarbiausias veiksnys, lemiantis į vartotoją orientuotą požiūrį organzicijoje yra ...”

Kiti metodai: pasakojimo, paveikslėlio užbaigimas, tematinis pasakojimas (pagal pateiktą paveikslą).

http://en.wikipedia.org/wiki/Open_ended_question

Klausimų tipai (4)

Matricos klausimai – kai identiškos atsakymų kategorijos sugrupuotos sudėtiniams klausimams. Šie klausimai pateikiami vienas po kito, sudarant matricą. Toks klausimų išdėstymas leidžia sutaupyti respondento laiką bei anketos dydį.

Pavyzdys:

Kokiu būdu kreipėtės į Vilniaus m. savivaldybę dėl jos teikiamų paslaugų?

Nr. Kreipimosi būdas KREIPIAUSI NESIKREIPIAU

1. Asmeniškai (ėjote į instituciją/ įstaigą) 1 2

2. Telefonu 1 2

3. El.paštu/ per užklausą internetu 1 2

4. Kita (įrašykite): ....................... 1 2

Klausimų formulavimo galimybės sudarant interviu gaires

101

Klausimų tipai (1)

102

• „taip“, „ne“, „nežinau“

Uždari

• Kur? Kada? Kas? Kuris?

• Kodėl? Pusiau uždari

• Kaip tai atsitiko?

• Ką jūs galvojate apie..?

• Kas paskatino ...

• Kokios yra priežastys..

Atviri

Klausimų tipai (2)

Zonduojantys/ Aiškinamieji

Reflektyvūs Tiesioginiai

Hipotetiniai Veiksmingi ...

103

Papasakok man apie tai daugiau.. Kas atsitiko toliau? Ką tu darei toliau? Kaip tai atsitiko? Ar gali pasakyti kodėl? Ką tu turi omenyje? Kas dar buvo įtrauktas? Kur buvai tu tuo momentu? Nepatenkintas? Kas nepatinka tau tavo darbe?

Zonduojantys/ Aiškinamieji klausimai

104

Reflektyvūs klausimai/ teiginiai – tai komentarai, pateikiami prieš kito tipo klausimus, siekiant sušvelninti būsimą klausimą ir parodyti pašnekovui, kad jo klausomasi. Tai trumpa santrauka arba perfrazavimas to, ką žmogus pasakė.

Reflektyvūs klausimai

105

Tiesioginiai klausimai gali būti tiek atviri, tiek uždari. Užduodant tiesioginį klausimą, kreipiamasi vardu į asmenį; Klausimas keliamas tarsi instrukcija kažką daryti. Tiesioginiai klausimai yra naudingi, kai reikia atkreipti dėmesį ir gauti specifinę informaciją. Pavyzdžiui, Regina, prašau man pasakyk...

Tiesioginiai klausimai

106

Hipotetiniais klausimais siekiama paraginti reflektuoti tam tikrus dalykus, galvojant apie anksčiau neapgalvotas alternatyvas. Dažnai naudojami interviu metu, siekiant patikrinti kūrybiškumą ir proto žvalumą. Į kokius kitus aspektus atsižvelgtumėte, jei klientas būtų vyresnis? Jei turėtumėte papildomą finansavimą jūsų įstaigai, kaip patobulintumėte organizacijos veiklą?

Hipotetiniai klausimai

107

Nukreipia mintis nuo problemos prie sprendimo, jie gali padėti žmogui pasijusti tvirtesniam ir dalykiškesniam tam tikroje situacijoje. Jie padeda būti kūrybiškiems ir padeda apsispręsti. Gali padėti suprasti problemą kaip iššūkį ar palankią progą, jie skatina judėti į priekį, t.y., jie veda nuo problemos link sprendimo ar veiksmo.

Veiksmingi klausimai

108

Teiginys Veiksmingas klausimas „Aš pakeičiau darbą, namus, o dabar neturiu draugų ir jokio socialinio gyvenimo – dabar viskas atrodo kažkaip beprasmiška“.

„Ką galėtumėte padaryti, kad pasijustumėte tvirčiau įsikūręs ir susipažintumėte su naujais draugais?“

„Aš visada nerimauju dėl pinigų, nerimauju nepriklausomai nuo to, kiek jų turiu“

„Ko jums reikėtų imtis, kad nebesirūpintumėte dėl pinigų?“

„Norėčiau lankyti vakarinę mokyklą, tačiau nerandu tinkamo žmogaus vaikams prižiūrėti. Taigi tai tiesiog neįmanoma“

„Kaip galėtumėte surasti tinkamą žmogų prižiūrėti vaikus, kol būsite vakarinėje mokykloje?“

Veiksmingi klausimai yra sudaryti taip, kad įvardytų problemą ir išprovokuotų atsakymą.

Klausimų tipai: apibendrinimas

Atviri Daugiau informacijos

Uždari Specifinei informacijai; taip/ne

Zonduojantys/ Aiškinamieji Papildomoms detalėms

Reflektyvūs Grąžinti prie minties, pokalbio temos

Hipotetiniai Siekiant, kad galvotų/ reflektuotų

Tiesioginiai Instrukcija, dėmesio atkreipimui

Veiksmingi Problemos įvardinimui ir atsakymo provokavimui

109










Patikrinti anketą

110


Anketos forma

• Jei apklausa vykdoma paštu/ internetu – labai ilga anketa negalima. Reikia kiek įmanoma labiau sumažinti puslapių skaičių, nepalikti didelių tarpų tarp klausimų.

• Klausimai turi būti sunumeruoti, nes tai palengvina anketų suvokimą. Gali būti teminiai klausimų skyriai; būtinos nuorodos, jei turi t.t. klausimus praleisti;

• Klausimas ir atsakymo alternatyvos turi tilpti į vieną puslapį, o ne pasidalyti dviejuose.

• Anketos išvaizda priklauso ir nuo to kaip ji atspausdinama. Pavyzdžiui, jei anketa sudaro daugiau nei vieną A4 formato puslapį, galima naudoti sulenktą didesnio formato lapą (A3). Didesnio formato lapo naudojimas užtikrina, kad dalis anketos nebus pamesta.

• Anketos kopija turi būti švari, išspausdinta kokybiškame popieriuje.

111










Patikrinti anketą

112


Anketos tikrinimas

• Kolegos, draugai, pažįstami;

• Pasirinkti respondentai, nedarant įtakos;

• Anketos tobulinimas, tikrinimas, tobulinimas.

Gerai sudaryta anketa mažina tyrimo klaidų tikimybę!

113

Tyrimo etikos principai

Sutikimas Atvirumas ir

sąžiningumas Teisė nedalyvauti

Apsauga nuo žalos Konfidencialumas Anonimiškumas

Privatumas Teisiniai principai

114

Apibendrinimas: pagrindiniai klausimų sudarymo principai

Kiekvienas klausimas turi turėti tikslą. Informacija neturėtų būti renkama, jeigu ji nebus panaudota tyrime.

Vartoti aiškias, lengvai suprantamas ir nedviprasmiškas sąvokas. Klausimai turi būti trumpi ir aiškūs.

Klausimai turi būti logiški, sekti vienas iš kito.

Vengti tendencingų klausimų ir klausimų, kurių atsakymus sufleruotų ankstesni klausimai.

Neturi būti dvigubų klausimų (pavyzdžiui, ar jūs mėgstate kavą ir saldainius?)

Pradėti nuo bendresnių klausimų, vėliau – įtraukti specifinius.

Pradėti nuo mažiau jautrių klausimų.

Reikėtų pradėti nuo faktinių ir elgesio klausimų, toliau – požiūrių (nuostatų) ir nuomonių klausimai.

Laikytis “sumuštinio” (trijų etapų) taisyklės: pirmieji klausimai turi būti atrankiniai ir nusakantys ryšį. Antrame etape klausiama specifinių klausimų, o paskutinėje dalyje – demografiniai klausimai.

Anketą patikrinti ir laikytis tyrimo etikos.

Poveikio vertinimo tyrimų organizavimo ypatumai

Sprendimų priėmimas

Veiklos planavimas

Poveikio vertinimas organizacijos veiklos kontekste

Vykdymas

Faktinės informacijos registravimas

Kontrolė ir analizė

117

Poveikio sričių, kriterijų/ rodiklių nustatymas

Tarpinis poveikio vertinimas Poveikio

vertinimas

Poveikio vertinimo matavimo cikliškumas

Poveikio vertinimo tyrimo etapai

• Nusistatomi konkretūs tyrimo tikslai,

• Apsibrėžiamos metodinės gairės / tikslinė grupė/ tyrimo metodai

• Organizuojamas tyrimo atlikimas

Planavimas

• Vykdomi poveikio vertinimo tyrimai Įgyvendinimas

• Analizuojami gauti rezultatai,

• Lyginama su kitų viešųjų bibliotekų tyrimo metu gautais rezultatais. Rezultatų analizė

•Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus ir išsikeltus tyrimo tikslus, turi būti imamasi veiksmų – rezultatai viešinami (viduje/išorėje), organizuojami darbuotojų mokymai, diegiami kokybės standartai, procesų valdymo sistemos ir kt.

Išvados / tobulinimo veiksmai

Poveikio vertinimo tyrimo organizaciniai etapai (1)

I etapas. PLANAVIMAS IR SITUACIJOS ĮVERTINIMAS

Atsakingo už tyrimų įgyvendinimą padalinio institucijoje/įstaigoje paskyrimas

Tyrimo metodika (tyrimo tikslai, tyrimo metodai)

Pagrindinių temų/sričių, kurių poveikis bus tiriamas, identifikavimas

Tikslinės grupės parinkimas

II etapas. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

Organizacijos resursų atlikti tyrimą, įvertinimas/

Tyrimą vykdysiančios sociologinių tyrimų kompanijos parinkimas

Tyrimo instrumento parengimas (Klausimyno/ gairių suformulavimas)

Tyrimo vykdymas

Poveikio vertinimo tyrimo organizaciniai etapai (2)

III etapas. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ

Apibendrintų ir išanalizuotų tyrimo rezultatų pateikimas

Susipažinimas su gautais tyrimo rezultatais, jų analizė

IV etapas. TYRIMO REZULTATŲ SKLAIDA

Suinteresuotų grupių/kolegų įtraukimas į procesą

Efektyvaus komunikacijos plano išvystymas

V etapas. TOBULINIMO VEIKSMŲ ĮGYVENDINIMAS

Parengtos išvados, pasiūlymai veiklos tobulinimui

Priimti sprendimai dėl pasiūlymų veiklos tobulinimui

Bendra tyrimo trukmė gali apimti nuo 3 iki 5 mėnesių

Poveikio tyrimų rezultatų panaudojimas

122

Poveikio vertinimo svarba

• Poreikis vertinti projekto rezultatus ir jų poveikį atsiranda dėl to, kad svarbu turėti įrodymus apie konkrečius pasiekimus ir jų socialinę ir (ar) ekonominę naudą:

• Kiekvienas projektas turi tenkinti keliamus reikalavimus, o projekto sąrangoje vykdomos veiklos turi derėti prie projekto tikslų ir uždavinių juos įgyvendinant per konkretų numatytą laikotarpį

• Turint konkrečius įrodymus apie projekto rezultatus ir jų poveikį, galima įrodyti sukurtą socialinį indėlį ir (ar) ekonominę naudą

• Poveikio vertinimo rezultatai reikalingi siekiant tobulinti ir gerinti vykdomas organizacijos veiklas, leidžia laiku imtis atitinkamų veiksmų (jei kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų), padeda pažinti aplinką (pavyzdžiui, bendruomenės poreikius) ir prie jos prisitaikyti (pavyzdžiui, kurti bendruomenei reikalingas paslaugas)

123

Poveikio tyrimo rezultatų pritaikymo galimybės

Organizacijos veiklos tobulinime

Aptarnavimo gerinime Paslaugų tobulinime

Atstovavimo veikloje: rinkodaros, finansų paieškos, partnerių paieškos veiklose

Vartotojų poreikiams nustatyti

...

124

Apibendrinimas: poveikio vertinimo tyrimo koncepcijos kūrimas

125

Poreikio tyrimas : ką bibliotekos lankytojai veikia bibliotekoje? Kaip biblioteka gali prisidėti prie jų siekių?

Poveikio sričių nustatymas: tikslų formulavimas ir jų pasiekimo įvertinimas

Tyrimo tikslinės grupės nustatymas, tyrimo metodų parinkimas

Teminių poveikio sričių identifikavimas

Tyrimo įrankio kūrimas

Ačiū už dėmesį

Dr. Agnė Tonkūnaitė-Thiemann

Vyr. konsultantė

Tel.: (+370 5) 252 6229

GSM: (+370) 6155 9429

El. paštas: [email protected]

mailto:[email protected]



vilniaus miesto ĮvaizdŽio tobulinimo studija3erdve.lt/media/public/mokymai/poveikio_tyrimai... ·...

Documents