vii-a paskaita - stebėjimas ir interviurzukausk.home.mruni.eu/wp-content/uploads/vii-a... ·...
TRANSCRIPT
1
PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA
VII-a paskaita
2
Aprašomasis tyrimas
Aprašomojo tyrimo tikslas - surinktiinformaciją apie esama situaciją. Tokstyrimas paprastai kelia tokius klausimus:
Kas? Kada? Kaip? Kur? Kiek?….
Pvz., nustatoma, kiek laiko vaikas galiišlaikyti dėmesį, kokie asmenybės bruožaiasmeniu būdingiausi ir t.t.
2
Aprašomieji tyrimai
Aprašomojo tyrimo (angl. descriptive studies)tikslas - gauti empirinius duomenis, suteikiančiusišsamesnį tiriamų reiškinių, jų struktūriniųelementų vaizdą.
Atliekant aprašomuosius tyrimus siekiama neįvertinti ryšį tarp atskirų veiksnių ar savybių, bettiesiog įvertinti situaciją dominančių požymiųatžvilgiu.
Aprašomieji tyrimai tinka nustatant hipotezesanalitiniams tyrimams – koreliaciniams,eksperimentiniams.
Aprašomieji tyrimai
Aprašomuosiuose tyrimuose negalima įrodytijokių priežastinių ryšių tarp kintamųjų.
Todėl tokio tipo tyrimuose gali būti keliamoshipotezės apie priežastinius ryšius tarpkintamųjų tik remiantis tuo, ką pavykopastebėti.
Aprašomieji tyrimai dažniausiai naudojamipradedant tyrinėti naują fenomeną, reiškinį,kad susidarytų įspūdis, kokie kintamieji galibūti svarbūs.
Aprašomieji tyrimai Kontroliuojamuose ir natūraliuose eksperimentuose yra
nepriklausomi kintamieji, bet tokių kintamųjųaprašomuosiuose tyrimuose nėra.
Abiejų formų eksperimentuose nepriklausomas kintamasisturi vienokią ar kitokią iš anksto parinktą reikšmę, irstebima, kaip jis įtakoja priklausomą kintamąjį, kai tuo tarpuaprašomuosiuose tyrimuose vyksta sistematiniai stebėjimaivisų svarbių kintamųjų.
Kontroliuojamuose eksperimentuose galima rastipriežastinius ryšius. Natūraliuose eksperimentuosevienomis ar kitomis priemonėmis galima sustiprinti tikimybę,kad buvo gauti funkciniai ryšiai.
3
Aprašomųjų tyrimų rūšys
Stebėjimas
Nestruktūrizuotas interviu
Kokybiniai interviu
Vieno atvejo tyrimas
STEBĖJIMO METODAS
Stebėjimas kaip technika
Stebėjimas gali būti naudojamas kaiptechnika per tradicinį eksperimentą.
Pavyzdžiui: Banduros eksperimentaihttp://www.youtube.com/watch?v=vdh7MngntnI
Robinowic tyrimai
Pavyzdžiui: Hurnik, Johnson (1997) tyrimenaudotas stebėjimo metodas tam, kad būtųišmatuotas priklausomas kintamasis.
4
Stebėjimo metodas
Stebėjimas – tai tyrimas, kai, specialiainemanipuliuojant kintamaisiais,užrašomos ar kaip nors kitaipfiksuojamos visos dominančių kintamųjųreikšmės
Stebėjimo metodas dažnai taikomas, kaireikia preliminariai patikrinti kokios norsneseniai iškeltos teorijos teiginius.
Mokslinis stebėjimas
Stebėjimas - tai kryptingai organizuotas aplinkosdaiktų ir reiškinių suvokimas.
Jis glaudžiai susijęs su jutiminiu pažinimu, nes bet kokssuvokimo procesas siejasi su informacija, kurią pažinimosubjektas jutimo organais gauna iš savo aplinkos.
Stebint galima suvokti ir savo pačių išgyvenimus,jausmus, psichines būsenas arba visa tai galima fiksuotistebint kitus asmenis. Toks savistabos būdas neretaiapibūdinamas terminu introspekcija (lot. — žiūrėjimas įvidų).
Reikalavimai moksliniamstebėjimui Stebėjimas turi turėti konkretų tikslą (kuo siauresnis ir
konkretesnis tikslas, tuo lengviau registruoti stebimusreiškinius)
Stebimų požymių skaičius turėtų būti minimalus ir tiksliaiapibrėžtas; aiškūs turėtų būti ir vertinimo kriterijai
Stebėjimas turi vykti pagal iš anksto sudarytą planą, ką irkaip stebėti
Duomenis, gautus stebėjimo metu, turi būti įmanomapalyginti, todėl čia turėtų būti taikomi vienodi kriterijai(pavyzdžiui, mokinių žinias reikia vertinti vienoda balųsistema)
5
Klasifikacijospagrindas
Klasifikacija ir charakteristika
Pagal stebėtojopozicijas
Įtrauktas (respondentai neįtaria, kad juos stebi);
Neįtrauktas (stebėtojas matomas);
Savęs stebėjimas.
Pagal procedūrosstandartizacijos lygį
Formalizuotas arba standartizuotas;
Nestandartizuotas (laisvas);
Iš dalies standartizuotas.
Pagal vietą Lauko (natūralios sąlygos);
Laboratorijos (eksperimentinės sąlygos);
Laboratoriniai – lauko.
Pagalreglamentacijos lygįlaiko atžvilgiu
Sisteminiai (ilgai trunkantys);
Epizodiniai (su tam tikru periodiškumu);
Atsitiktiniai.
Pagal techninioaprūpinimo lygį
Stebėjimas naudojant duomenų registravimopriemones;
Stebėjimas nenaudojant tokių priemonių.
Mokslinio stebėjimo metodoprivalumai:
stebima tiesiogiai;
yra galimybė analizuoti grupės elgesį;
elgesį galima įvertinti tiksliau, nei tai padarytųpats asmuo;
stebėjimas nepriklauso nuo tiriamojo nuostatos;
galimybė vienu metu aprėpti daugiau savybiųstebimų reiškinių;
stebėti reiškinius galima ne tik natūralioje jųvyksmo aplinkoje, bet ir ją dirbtinai sukuriantbei darant įtaką stebimiems procesams;
Mokslinio stebėjimo metodotrūkumai:
Stebėtojo daroma įtaka, kuri gali pasireikšti bet kokiaisstebėtojo veiksmais, turinčiais neigiamą poveikį renkamųduomenų reprezentatyvumui arba patikimumui.
Norimo rezultato tendencija. Tai arba formuoja išankstinętyrėjo nuomonę pagal kokią nors hipotezę, arba jeigutiriamieji žino apie stebėjimą, nulemia nenatūralų jų elgesįir įtakoja gaunamus rezultatus;
Stebėtojo šališkumas, kurį nulemia jo asmeniniai bruožai
Galimos įvairios klaidos, susijusios su tiriamųjų elgesiovertinimu.
6
STEBĖJIMO METODAS
Dalyvaujantis stebėjimas
Tyrėjas atlieka stebėjimą būdamasstebimos grupės viduje:
Pilnas dalyvavimas (full participant)
Dalyvis kaip stebėtojas (participant asobserver)
Stebėtojas kaip dalyvis (observer asparticipant)
Pilnas stebėtojas (full observer)
Dalyvaujantis stebėjimas
Užmaskuotasdalyvaujantisstebėjimas (dalyviainežino, kad yra stebimi)
Apgaulės problema
Neužmaskuotasdalyvaujantisstebėjimas (dalyviaižino, kad yra stebimi)
7
Dalyvaujančio stebėjimostipriosios vietos Lankstumas
„ Aš sužinojau atsakymus į klausimus, kuriųnet nebūčiau sugalvojęs klausti, jei būčiauatlikęs tyrimą tik interviu metodu“ (Whyte)
Santykis su stebima grupe
Kidder (1981) teigia, kad kuo ilgiau laikodalyvaujantis stebėtojas praleidžia tyrimoaplinkoje tarp grupės narių, kuriems yraatskleisti tikslai ir ketinimai, tuo mažesnėgalimybė, kad stebėtojo buvimas įtakos ariškraipys stebimų žmonių elgesį
Dalyvaujančio stebėjimosunkumai
Stebėtojo buvimas grupėje galipakeisti dalyvių elgesį
Neigiama įtaka objektyviomsišvadoms
Negalėjimas užsirašinėti stebėjimorezultatų stebėjimo metu
Netiesioginis stebėjimas
Naudojami archyvų duomenys.
Iš esmės tai galima būtų pavadintistatistinių duomenų apžvalga.
8
STEBĖJIMO METODAS
Nedalyvaujamieji stebėjimai:
Struktūrizuoti
Kontroliuojami
Struktūruoti stebėjimai
Elgesio kategorijos, kurios busstebimos, turi būti nustatytos priešpagrindines stebėjimo sesijas.
Elgesys turi būti tiriamas nuosekliaipasitelkiant vieną iš modelių.
Stebėtojai turi būti apmokyti naudotiskodavimo sistema ir tarpusavyje sutartisiekiant išlaikyti duomenų patikimumą.
9
Stebint slapta naudojamibūdai Filmavimas paslėpta televizijos ar kino
kamera.
Stebėjimas iš kambario pro langą,praleidžiantį šviesą tik į vieną pusę.
Savo dalyvavimo paaiškinimas kitanatūralia priežastimi.
Stebėjimas dalyvaujant grupės veikloje.
Duomenų rinkimo priemonės
Vaizdo įrašai;
Garso įrašai;
Ranka rašyti užrašai,įvertinimai
Kodavimas
(iš anksto reikia apgalvoti,koks elgesys busstebimas, ir tada tikžymimas pasireiškimas)
Duomenų rinkimo būdai
Stebėtojai dažnai naudojasi specialiomislentelėmis, kuriose nurodomos elgesiokategorijos, jų pasirodymo laikas,trukmė, kontekstas
10
Struktūruoti stebėjimai
Kritika Stebėjimas nelankstus
Kas yra smulkiausias, mažiausias duomuo?
Duomenys gali būti patikimi, bet neišsamūs
Holistų, fenomenologų kritika
Stebėjimo patikimumas
Priklauso nuo to, kiek skirtingų stebėtojųduomenys tarpusavyje sutampa.Skaitinė šio sutapimo išraiška yrakoreliacija.
Galimos klaidos ir tam tikri elgesioaspektai nepastebimi.
Problemos su skalėmis – neaiškumas irdviprasmiškumas.
Stebėjimo technikųpatikimumas Reiškinio, stebimo kelių tyrėjų,
vertinimas yra patikimas.
Tyrėjų grupė turi būti nuosekli.
Tyrėjo šališkumas kenkia tyrimui.
Stebėjimas su intervencija gali vyktilaboratorijoje, tačiau tai sukuria dirbtinę,varžančią atmosferą.
Jei tiriamieji žino, kad yra stebimi, galielgtis nenatūraliai. Tai iškreipia tyrimoduomenis.
11
Kontroliuojami stebėjimai
Kontrolė galima ne tik struktūrizuojant, betir kontroliuojant aplinką.
Tai įmanoma atliekant stebėjimąlaboratorijoje.
Kritika – laboratorija sukuria dirbtinę arvaržančią aplinką.
Natūralistiniai stebėjimai – atliekaminamuose, darželyje ar darbo vietoje.
Dalyvių reaktyvumas – pašalinamas, kaityrėjas tampa pažįstama aplinkos dalimi.
STEBĖJIMAS
32
Vaidmenų atlikimas stebint
Tyrimas gali pareikalauti aktyvausvaidmens atlikimo.
Dalyviai gali atlikti specifinę rolę.Pavyzdžiui, būti grupės, priimančiusrizikingus sprendimus, pirmininku.
Elgesys gali būti filmuojamas tam, kadvėliau būtų atlikta detali analizė.
12
Neaktyvus vaidmuo
Dalyvių gali būti prašoma pažiūrėtisituacijas, kuriose paskirstyti vaidmenys,bei apibūdinti savo jausmus, reakcijas,pasiūlymus, kaip vaizduojama scenagalėtų pasibaigti.
Iš esmės tai yra klausimų uždavimometodas.
Vaidmenų atlikimo minusai:
Vaidmens atlikimas gali būti nespontaniškas arba pasyvus.
Žmonės gali elgtis kitaip nei realiamegyvenime.
Žmonės gali atlikti pageidaujamussocialinėje aplinkoje veiksmus.
STEBĖJIMO METODAS
13
Stebėjimo modeliai:
Laiko modelis (Time sampling).
Vieno individo stebėjimas atliekamas perkelis trumpus periodus.
Tikslo modelis (Point sampling).
Susitelkiama ties vienu individu grupėje tiek,kad būtų galima užfiksuoti jo elgesį.
Įvykio modelis (Event sampling).
Atliekami stebėjimai tam tikro įvykiokiekvieną kartą kai jis pasireiškia.
Atvaizdavimo būdai
Atvaizduoja, aprašo stebėjimo metodugautą informaciją.
G. Fassnachtas skiria 4 Stebėjimometodu gautos informacijosatvaizdavimo būdus:
Verbaliniai
Nominaliniai
Dimensiniai
Struktūriniai
Verbaliniai atvaizdavimobūdai Dienoraščiai yra seniausias duomenų rinkimo ir
pateikimo būdas, priklausąs verbalinėms sistemoms.
Šia forma dažniausiai pateikiami ilgai trunkančių,longitudinių tyrimų duomenys.
Reikia skirti kitų asmenų stebėjimo dienoraščius nuoautobiografinio pobūdžio užrašų.
Pavyzdžių užrašai – visas tiriamojo elgesys kuriuo norslaikotarpiu arba iš anksto numatytas stebėtojądominantis jo aspektas yra labai išsamiai aprašomas
Kritinių epizodų aprašymo technika – kai kurie įvykiaiaprašomi kasdiene kalba pagal numatytą planą.
14
Nominaliniai atvaizdavimobūdai Duomenų atvaizdavimo kalbos ženklais
forma, tačiau, užuot duomenisnuodugniai aprašius, jie pateikiamipožymių arba kategorijų sistemomis.
Skirstomos į skiriamųjų požymių beikategorijų sistemas.
Netiesioginis stebėjimas:
Naudojami archyvų duomenys.
Iš esmės tai galima būtų pavadinti tam tikrasocialinių duomenų apžvalga
Dimensinis būdas
Duomenys pateikiami kiekybine forma.
Skiriami keturi stebėjimo objektųdimensinio nusakymo būdai:
dažnio,
trukmės,
intensyvumo,
visybinės charakteristikos
Struktūriniai atvaizdavimobūdai:
Medžio pavidalo diagramos
Šį būdą galima taikyti, jei žinoma,kurioms elgesio klasėms priklauso vieniar kiti elgesio aktai.
15
Stebėjimo klaidos
Centrinės tendencijos klaida – vertinant stimulų seriją,įvertinimai turi tendenciją pasislinkti serijos vidurio link. Mažistimulai – pervertinami, dideli – įvertinami nepakankamai.
Atlaidumo klaida – tendencija per daug palankiai vertintistebimojo objekto ypatybes.
Pirmo įspūdžio klaida – pasireiškia iškreipiamąja pirmojoįspūdžio jėga vėliau renkamiems duomenims.
Nimbo efektas – stebėtojas, vertindamas tam tikrą asmenybėsbruožą, negali išsilaisvinti iš bendro įspūdžio.
Kontrasto klaida – tendencija pabrėžti priešingas savybes.