vietovės „punios šilas“ eb svarbos gyvūnų rūšys ir jų...

Vietovės „Punios šilas“ EB svarbos gyvūnų rūšys ir jų apsauga

Remigijus Karpuška

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos

Metodinis-analitinis centras

Vietovėje „Punios šilas“ apsaugos tikslai nustatomi 7 į Buveinių direktyvos II priedą įrašytoms gyvūnų rūšims:

2

• Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus);

• Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina);

• Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimi);

• Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita/barnabita);

• Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri);

• Purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus);

• Europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus).

Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus)

3

Ypatybės

Skiauterėtajam tritonui reikalingi tiek seklūs vandens

telkiniai, tiek aplink juos ar netoli esantys brandūs

lapuočių miškai. Gali migruoti iki 1300 m atstumu nuo

nerštaviečių, tad ne tik veisiasi, bet ir sėkmingai

žiemoja Punios šile. Populiacija gyvybinga.

Grėsmės

Vandens telkinių užpavėsinimas, saugių žiemojimo

vietų trūkumas.

Ž. Sinkevičiaus nuotr.

4

Skiauterėtojo tritono apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai

• Išsaugoti palankioje apsaugos būklėje

skiauterėtajam tritonui tinkamas

buveines ne mažesniame kaip 9 ha

plote, kuriame būtų reguliariai

aptinkami skiauterėtojo tritono

individai.

Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina)

5

Ypatybės

Raudonpilvės kūmutės renkasi vandens telkinius, kurių

užpavėsinimas yra ne didesnis negu 50 proc., tačiau

miškas yra ne toliau negu 50 metrų atstumu, o kiti

vandens telkiniai – 100–200 metrų atstumu.

Grėsmės

Vandens telkinių užpavėsinimas, išdžiūvimas.

I. Maciulevičienės nuotr.

6

Raudonpilvės kūmutės apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai


raudonpilvei kūmutei tinkamas



aptinkami raudonpilvės kūmutės

individai.

Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimi)

7

Ypatybės

Rūšies buveinei apibrėžtas vienas sklypas, tačiau gali

būti, kad rūšis gali gyventi visame šilo masyve.

Tvarkymas

Rūšies retumo priežastys ir specifiniai poreikiai nėra

žinomi. Reikalinga išlaikyti esamas miško sklypo

ekologines sąlygas.

D. Baužio nuotr.

8

Manerheimo grybinuko apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai


manerheimo grybinukui tinkamą

buveinę ne mažesniame kaip 10 ha


aptinkami manerheimo grybinuko

individai.

Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita/barnabita)

9

Ypatybės

Buveinių plotai nustatyti pagal prieš keletą metų darytus tyrimus

feromoninėmis gaudyklėmis bei pagal medynų sudėties duomenis.

Dauguma plotų patenka į rezervatą arba kertines miško buveines (KMB),

todėl būklė gana gera. Išskirtos tik geros ir potencialios būklės buveinės.

Dėl didelio senų ąžuolų ir kitų plačialapių medžių skaičiaus ir priemaišos

įvairiuose medynuose, įskaitant ir visai jaunus, realus esamų ir potencialių

buveinių plotas yra gerokai didesnis.

Tvarkymas

Nevykdyti senų plačialapių medžių kirtimų ir negyvos medienos paėmimo visoje rūšies apsaugai

išskirtoje teritorijoje. Reikalingos gamtotvarkos priemonės palankių sąlygų palaikymui aplink senus

drevėtus lapuočius medžius.

R. Karpuškos nuotr.

Grėsmės

Rūšies buveinių būklę blogina nudžiūvusių ar džiūstančių ąžuolų iškirtimas

(yra daug stambių kelmų), vabalams tinkamų medžių užpavėsinimas dėl

savaiminio apaugimo ir įveistų polajinių eglių kultūrų

10

Niūriaspalvio auksavabalio apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai

• Pasiekti niūriaspalviui auksavabaliui

tinkamų buveinių susiformavimą ne

mažesniame kaip 60 ha plote, kuriame

būtų reguliariai aptinkami niūriaspalvio

auksavabalio individai.


niūriaspalviui auksavabaliui tinkamas



aptinkami niūriaspalvio auksavabalio

individai.

Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri)

11

Ypatybės

Tai rūšis, kurios paplitimas ir gausumas tiesiogiai priklauso nuo

šviesiuose spygliuočių miško masyvuose esančios negyvos

medienos kiekio. Vabalų lervos gyvena po nudžiūvusių pušų,

rečiau - eglių, žieve. Ūksmingesniuose sklypuose palankios

sąlygos susidaro gamtos stichijų paveiktuose židiniuose, kai

atsiranda žuvusių medžių, pagerėja apšvietimo sąlygos.

Tvarkymas

Buveinėse palikti pušies ir eglės sausuolius. Ugdant jaunus pušynus nederlingose augavietėse, reikalingos

gamtotvarkos priemonės tinkamų rūšiai buveinių suformavimui.

R. Ferencos nuotr.

Grėsmės

Negyvos medienos, ypač pušies sausuolių, trūkumas dėl jų

pašalinimo vykdant sanitarinius miško kirtimus. Išnyksta

pušynuose kur užauga tankesnis eglių pomiškis.

12

Šneiderio kirmvabalio apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai

• Pasiekti šneiderio kirmvabaliui


mažesniame kaip 100 ha plote,

kuriame būtų reguliariai aptinkami

šneiderio kirmvabalio individai.

• Atkurti palankią apsaugos būklę

šneiderio kirmvabaliui tinkamoms

buveinėms ne mažesniame kaip 250 ha


aptinkami šneiderio kirmvabalio

individai.

Purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus)

13

Ypatybės

Rūšis, kurios individai plačiai paplitę Punios šile. Šios

rūšies vabalai minta po žieve besivystančių vabzdžių

kiaušinėliais ir lervomis, todėl jiems būtinas pakankamas

neseniai nudžiūvusių lapuočių medžių (išskyrus beržus) –

sausuolių ir virtuolių su žieve - kiekis.

Tvarkymas

Nešalinti sausuolių ir virtuolių lapuočių medžių rūšies

apsaugai išskirtuose plotuose.

R. Ferencos nuotr.

Grėsmės

Negyvos medienos trūkumas.

14

Purpurinio plokščiavabalio apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai

• Atkurti palankią apsaugos būklę

purpuriniam plokščiavabaliui

tinkamoms buveinėms ne mažesniame

kaip 200 ha plote, kuriame būtų

reguliariai aptinkami purpurinio

plokščiavabalio individai.


purpuriniam plokščiavabaliui tinkamas



aptinkami purpurinio plokščiavabalio

individai.

• Pasiekti purpuriniam plokščiavabaliui


mažesniame kaip 240 ha plote, kuriame

būtų reguliariai aptinkami purpurinio

plokščiavabalio individai.

Europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus)

15

Ypatybės

Europiniam plačiaausiui tinkamos buveinės susideda iš

maitinimosi ir dienojimo vietų, todėl palanki apsaugos

būklė priklauso nuo EB svarbos miško buveinių

įvairovės ir dienojimo vietų – maitinimosi vietose ir ne

daugiau kaip 7 km atstumu nuo jų nutolusių medžių su

uoksais, drevėmis, išlūžusiomis stambiomis šakomis ir

sausuolių bei stuobrių su atsiknojusia žieve, gausos.

Apie šikšnosparnius Punios šile bendrai

Punios šilas yra visų Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių apsaugai svarbi teritorija. 2019 m.

vykdant apskaitas su ultragarso detektoriumi skirtingose šilo vietose buvo fiksuota 13 iš 14 oficialiai

Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių, o Vietovės būklės vertinimo metu 3 (4) rūšių šikšnosparniai

buvo aptikti po sausuolių žieve. Tai patvirtina, kad išsaugojus europinio plačiaausio buveinių būklę bus

palankus poveikis ir kitų šikšnosparnių rūšių buveinių apsaugai.

N. Vėlavičienės nuotr.

Grėsmės

Dar su žieve esančių sausuolių ir stuobrių šalinimas.

16

Europinio plačiaausio apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai


europiniam plačiaausiui tinkamas



aptinkami europinio plačiaausio

individai.

Dėkoju už dėmesį

VSTT metodinio-analitinio centrogamtosaugos ekspertasRemigijus Karpuškael. paštas: [email protected].: +370 684 63709

mailto:[email protected]

vietovės „punios šilas“ eb svarbos gyvūnų rūšys ir jų...

Documents