valstybës ámonë oro navigacija metinË...

Valstybës ámonë ORO NAVIGACIJA

METINË ATASKAITA 2005

• Uþtikrinti aukðtà skrydþiø saugos ir aviacijos saugumo lygá

• Teikti kokybiðkas, Europos Sàjungos ir tarptautiniø civilinës aviacijos organizacijø standartus

atitinkanèias oro eismo paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvës naudotojams

• Tarptautinë civilinës aviacijos organizacija ICAO (nuo 1992-02-07)

• Europos civilinës aviacijos konferencija ECAC (nuo 1992-07-02)

• Jungtinë aviacijos administracija JAA (nuo 2004-03-16)

• Europos aviacijos saugos agentûra EASA (nuo 2004-05-01)

MISIJA

• Oro eismo paslaugø teikimas

• Oro eismo árangos prieþiûra

• Oro eismo dokumentø rengimas

• Orlaiviø paieðkos ir gelbëjimo darbø koordinavimas

• Tarptautiniø civilinës aviacijos organizacijø programø ágyvendinimas

• Vykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinius ásipareigojimus oro navigacijos paslaugø teikimo srityje

• Nuolat gerinti teikiamø oro eismo paslaugø kokybæ

• Tobulinti Lietuvos Respublikos oro erdvës struktûrà

• Operatyviai atsiliepti á oro erdvës naudotojø pasiûlymus

• Nuolat kelti ámonës specialistø kvalifikacijà

• Plësti oro eismo paslaugø rinkà

• Laiku reaguoti á rinkos pokyèius ir uþtikrinti nuolatiná ryðiø, stebëjimo, skrydþiø valdymo ir

informacijos perdavimo sistemø modernizavimà

• Racionaliai naudoti ámonës finansinius, ekonominius ir þmogiðkuosius iðteklius

VEIKLOS KRYPTYS

TIKSLAI

LIETUVOS NARYSTË TARPTAUTINËSE

AVIACIJOS ORGANIZACIJOSE

1VÁ „Oro navigacija“ METINË ATASKAITA 2005

2 VÁ „Oro navigacija“ METINË ATASKAITA 2005

Nors atlikome ið tikrøjø áspûdingas technines reformas, mes laikomës

nuostatos, jog didþiausia investicija yra specialistai, kuriø kvalifikacija ir

nuoðirdus darbas pelno ámonei vis didesná aviakompanijø pasitikëjimà.

Neabejoju, kad spræsti esminius klausimus padës neseniai susisiekimo

ministro paskirta VÁ „Oro navigacija“ valdyba, o ataskaitiniais metais

pradëti ir dabar tæsiami ámonës struktûros pertvarkymai leis mums

efektyviau panaudoti turimus þmogiðkuosius iðteklius pagrindiniams

ámonës tikslams siekti.

Neatsitiktinai personalo ugdymo procesas nuolat – mûsø dëmesio

lauke.

Dþiugu, kad Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare atsirado galimybë

pasinaudoti ir Europos socialinio fondo (ESF) parama projektui „VÁ „Oro

navigacija“ darbuotojø kompetencijos ir bendrøjø gebëjimø ugdymas“

ágyvendinti.

Leidinys, kurá laikote rankose, Jus plaèiau supaþindins su VÁ „Oro

navigacija“ veikla. Jo puslapiuose Jûs rasite informacijos apie

diegiamà oro navigacijos technikà ir mûsø dalyvavimà tarptautiniuose

projektuose, skrydþiø srautus ir finansus, ámonës darbuotojus ir Lietuvos

oro erdvëje daugiausiai skraidanèias aviakompanijas.

Atsakingai vertindami mûsø ðalies narystæ Europos Sàjungoje, mes

dþiaugiamës atsiverianèiomis galimybëmis dar sëkmingiau pasirengti

darbui ágyvendinus Bendro Europos dangaus koncepcijà.

Eidami europinës integracijos keliu, esame iðtikimi pagrindiniam mûsø

veiklos principui – kokybiðkos oro navigacijos paslaugos ir aukðtas

skrydþiø saugos lygis.

Mes su viltimi ir pasitikëjimu þvelgiame á ateitá.

Algimantas Raðèius

Generalinis direktorius

METØ AKCENTAS – KOKYBË

Man malonu pabrëþti, kad 2005 metai valstybës ámonei „Oro

navigacija“ buvo sëkmingi ne tik dël ágyvendinto siekio uþtikrinti aukðtà

skrydþiø saugos lygá ir iðaugusiø kiekybiniø rodikliø. Mes taip pat

dþiaugiamës, kad padarytas kokybinis ámonës veiklos ðuolis – praëjusiø

metø rudená buvo atidarytas modernizuotas Vilniaus regiono skrydþiø

valdymo centras ir visiðkai atnaujinta Vilniaus aerodromo skrydþiø

valdymo centro áranga. Abiejuose centruose ádiegta moderni skrydþiø

valdymo áranga EUROCAT X.

Ðiuolaikiðkà skrydþiø valdymo filosofijà atitinkanèiai technikai ávaldyti

prireikë atkaklaus ámonës specialistø darbo. Dþiugu konstatuoti,

kad VÁ „Oro navigacija“ skrydþiø vadovai bei inþinieriai sëkmingai

ásisavino ðià dideliø galimybiø, dràsiausias ðiandieninio mokslo idëjas

ákûnijanèià árangà. Uþ pastangas ir nepriekaiðtingà darbà esu dëkingas

visam ámonës kolektyvui. Noriu taip pat paþymëti vaisingà VÁ „Oro

navigacija“ bendradarbiavimà su aukðtos klasës technikà kurianèiomis ir

diegianèiomis ávairiø ðaliø firmomis.

Metø pabaigoje prasidëjæs pereinamasis naujosios technikos naudojimo

laikotarpis greitai atskleidë praktinius modernios sistemos privalumus.

Prie pultø dirbantys skrydþiø vadovai dabar disponuoja kur kas platesne

oro navigacijos informacija, didesnëmis ryðiø su kaimyniniais skrydþiø

valdymo centrais galimybëmis ir visa tai leidþia siekti dar aukðtesnës

skrydþiø saugos garantijø.

Itin aukðtai vertindami gerus santykius su Lietuvos oro erdvës

naudotojais, dþiaugiamës, kad pereinamasis laikotarpis nesukëlë

aviakompanijoms jokiø netikëtumø.

Á Europos erdvæ mes ásiliejame jau dabar teikdami oro navigacijos

paslaugas gerokai daugiau kaip ðimto tûkstanèiø per metus virð Lietuvos

praskrendanèiø bei mûsø ðalies oro uostuose nusileidþianèiø ir ið jø

pakylanèiø orlaiviø águloms. Ðis skaièius pastaraisiais metais auga labai

pastebimai. Tikimës, jog artëjanti visateisë narystë Europos saugios oro

navigacijos organizacijoje (EUROKONTROLË) suteiks mums galimybæ

Lietuvos oro erdvëje svetingai pasitikti dar didesnius laineriø srautus.

ALGIMANTAS RAÐÈIUS

Gimë 1954 m. Diplomuotas inþinierius. 1979 m. baigë Kirovogrado aviacijos mokyklà (Ukraina), 1987 m. – Leningrado civilinës aviacijos akademijà (Rusija). Dirbo skrydþiø vadovu, pamainos virðininku, Vilniaus regiono skrydþiø valdymo centro vadovu, VGTU Antano Gustaièio aviacijos instituto direktoriaus pavaduotoju. Profesines þinias gilino Didþiojoje Britanijoje, Ðvedijoje, Liuksemburge.

VÁ „Oro navigacija“ vadovauja nuo 2001 m.


ORO EISMO PASLAUGOS IR INTEGRACINIAI PROCESAI

Atsigræþus á 2005-uosius, pirmiausiai kyla mintis, kad tai buvo sëkmingo

mûsø ásitvirtinimo Europos bei pasaulio erdvëje metai. Vilniaus regiono

ir aerodromo skrydþiø valdymo centruose ádiegæ naujà modernià árangà

EUROCAT X, galime konstatuoti, kad oro navigacijos paslaugos, kurias

mûsø ámonë teikia Lietuvos Respublikos oro erdvëje skrendantiems

orlaiviams, tapo dar kokybiðkesnës.

Nors skrydþiø skaièius per metus pastebimai iðaugo, be to, skrydþiø

vadovø darbas tapo sudëtingesnis ir dël kasdienio NATO orlaiviø

patruliavimo, mûsø specialistai sugebëjo uþtikrinti nepriekaiðtingà

skrydþiø saugà.

Daug dëmesio 2005 metais skyrëme integraciniams procesams.

Kaip numatyta Europos oro eismo vadybos strategijoje (ATM

2000+Strategija) bei Europos konvergavimo ir diegimo plane (ECIP),

toliau sëkmingai vykdëme Europos oro eismo vadybos programos

(EATMP) uþduotis.

Dar metø pradþioje baigëme rengti Lietuvos vietinio konvergavimo ir

diegimo plano (LCIP) 2005–2009 m. redakcijà. Vasarà pradëjome dirbti

prie naujos Lietuvos CIP 2006–2010 m. redakcijos. Be tokiø aspektø,

kaip oro eismo paslaugø procedûrø suvienodinimas, visiðkas skrydþiø

saugos bei aviacijos saugumo uþtikrinimas, aukðtos kvalifikacijos skrydþiø

vadovø bei techninio personalo rengimas, joje, atsiþvelgiant á Europos

Parlamento bei Komisijos priimtos Bendro Europos dangaus koncepcijos

reikalavimus, pirmà kartà átraukti efektyvûs iðlaidø panaudojimo klausi-

mai. Metø pabaigoje ði redakcija buvo baigta rengti bei suderinta.

Susitikimuose su kaimyniniø ðaliø atstovais bei dalyvaudami atitinkamø

ICAO, ECAC darbo grupiø veikloje siekëme plësti ir tobulinti oro keliø

Lietuvos oro erdvëje tinklà. Balandþio mënesá triðalio susitikimo Vilniuje

metu kartu su Lenkijos bei Vokietijos kolegomis susitarëme dël labai

svarbaus oro kelio UN858 SIE–GRU–SUW–VABER–LAVAR dualizavimo.


Pagal ðá susitarimà nuo 2005 m. rugsëjo 29 d. orlaiviø skrydþiai nuo

Berlyno per Varðuvos FIR iki rytinës Vilniaus FIR sienos vykdomi tik

viena kryptimi. Tai paprastina skrydþiø valdymà, uþtikrina dar didesnes

jø saugos garantijas ir daro oro erdvæ patrauklesnæ jos naudotojams.

Mes siûlëme Baltarusijos atstovams pratæsti ðio oro kelio dualizacijà

jø ðalies oro erdvëje, bet kol kas to ágyvendinti nepavyko. Tæsiame

pradëtà darbà, siekdami ádiegti perspektyvius oro kelius: Kaliningradas–

Belozerskas, Ronne–Kaliningradas–Minskas–Terbuny bei LAVAR–

Vologda.

2005 metais nuosekliai dirbome, kad tinkamai pasirengtume ádiegti

Bendro Europos dangaus reglamentø bei kitø teisës aktø reikalavimus.

Dalyvavome ávairiø Europos Komisijos bei Eurokontrolës grupiø veikloje,

rinkome ir analizavome medþiagà, modeliavome galimus scenarijus.

Reikia pasakyti, kad kol kas sunku prognozuoti, kaip ðios koncepcijos

ádiegimas atsilieps ámonës veiklai, nes rezultatas priklausys ne tik nuo

Lietuvos institucijø pozicijos bei sprendimø, bet ir nuo kaimyniniø

Europos Sàjungos valstybiø ir Europos Komisijos nuostatø.

2005 metø pabaigoje Europos Komisija priëmë reglamentà, nustatantá

bendruosius oro navigacijos paslaugø teikimo reikalavimus. Pagal

ðiuos reikalavimus iki 2006-øjø gruodþio pabaigos ámonë privalës gauti

Europos Sàjungos pripaþástamà sertifikatà visoms teikiamoms oro

navigacijos paslaugoms.

Pradëjæ ðiam iððûkiui rengtis dar 2005-aisiais, sukaupëme ávairiapusës

patirties ir tikime, jog ámonës kolektyvas sëkmingai susidoros su naujais

reikalavimais ir padarys viskà, kad VÁ „Oro navigacija“ teikiamos oro

navigacijos paslaugos bûtø dar patrauklesnës.

Kazimieras Jakas

Plëtros direktorius

KAZIMIERAS JAKAS

Gimë 1954 m. Diplomuotas inþinierius. 1972 m. baigë Kirovogrado aviacijos mokyklà (Ukraina), 1981 m. – Leningrado civilinës aviacijos akademijà (Rusija). Profesinæ karjerà pradëjo skrydþiø vadovu, vëliau dirbo pamainos virðininku, Vilniaus regiono skrydþiø valdymo centro virðininku. Staþavosi Liuksemburge, Ðvedijoje, Didþiojoje Britanijoje.

2001 m. paskirtas VÁ „Oro navigacija“ oro eismo vadybos direktoriumi. Nuo 2006 m. – strateginës plëtros direktorius.

Skrydþiø intensyvumas

Lietuvos oro erdvëje

visi skrydþiai

tranzitiniai skrydþiai

100

75

25

02003 2004 2005

50

86 805

108 875

122 176

59 770

76 06483 070


RYÐIAI, NAVIGACIJA, STEBËJIMAS

Kokie mûsø ámonei buvo 2005 metai? Uþ ðio klausimo slypi ne vien

skaièiai, kad ir kokie áspûdingi jie bûtø. Ataskaitinius metus þymi

didelës permainos ir paþanga, pasiekta modernizavus Vilniaus regiono

ir aerodromo skrydþiø valdymo centrus ir atnaujinus Mokymo centro

skrydþiø valdymo treniruoklá.

2005-ieji – tai sudëtingas skrydþiø vadovø bei kitø specialistø mokymo,

naujos árangos naujose patalpose ádiegimo bei bandymø procesas, kurá

vainikavo modernizuoto Vilniaus regiono skrydþiø valdymo atidarymas.

Tai istoriniai metai ir todël, kad Tarptautiniame Vilniaus oro uoste vienu

ið tûpimo kursø (KTT 020) pradëjo veikti aukðtesnës kategorijos tûpimo

pagal prietaisus sistema.

Þvelgiant á praëjusius metus malonu konstatuoti faktà, kad, ámonei

ágyvendinant labai sudëtingus projektus, atsiskleidë mûsø specialistø,

negailëjusiø nei jëgø, nei laiko, sugebëjimai, kûrybiðkumas ir

profesionalumas.

Per ataskaitiná laikotarpá atnaujinome metrologinës árangos parkà.

Dabar visi padaliniai aprûpinti ðiuolaikinëmis matavimo priemonëmis.

Laiku ir kokybiðkai atlikome visus ryðiø, navigacijos bei stebëjimo

árangos techninës prieþiûros darbus, reglamentuotus ðiø árenginiø

naudojimo ir prieþiûros taisyklëse. Kvalifikuota antþeminë parametrø

patikra ir skrydþiø bandymai leido mums deramai parengti árangà

pavasario–vasaros bei rudens–þiemos sezonams. Áranga atitinka

techninius reikalavimus ir gali bûti eksploatuojama be apribojimø.

Atsiþvelgiant á tai, kad dirbome sudëtingomis sàlygomis (vyko statybos,

buvo modernizuojamas Vilniaus regiono skrydþiø valdymo centras ir

kt.), juolab malonu, kad dël teikiamø paslaugø kokybës ið oro erdvës

naudotojø sulaukëme tik gerø atsiliepimø.

Genadijus Matulaitis

Technikos direktorius


PAGRINDINIAI VEIKLOS AKCENTAI

Sausis Ámonës administracija ir techninis personalas pradëjo

rengtis ESARR 5 (Eurokontrolës saugos prieþiûros

reikalavimai) ágyvendinimui.

Vasaris Pasiraðëme radijo ryðio sistemos, skirtos naujajam skrydþiø

valdymo centrui, pirkimo sutartá.

Kovas Ádiegta skaitmeninë tiesioginio duomenø perdavimo

sistema, sujungusi Vilniaus ir Minsko skrydþiø valdymo

centrus. Paþangi technologija leis sutaupyti lëðø, skiriamø

tarptautiniø kanalø nuomai, ir padidins ryðiø patikimumà.

Balandis Árengtas naujas siøstuvø centras Karmëlavos (Kauno oro

uostas) aerodromo teritorijoje. Atlikti skrydþiø bandymai ir

pasiraðytas priëmimo naudoti aktas.

Baigtas statyti naujas antenø bokðtas ir konteineris

siøstuvø árangai. Karmëlavos skrydþiø valdymo centre

modernizuota nepriklausoma elektros energijos tiekimo

sistema.

Geguþë Pradëjome rengti techninius reikalavimus Vilniaus

aerodromo radiolokatoriaus modernizavimo darbø

konkursui.

Birþelis Uþbaigëme pagrindinio ámonës administracinio ir

gamybinio pastato Vilniuje elektros energijos maitinimo

sistemos rekonstrukcijà.

GENADIJUS MATULAITIS

Gimë 1954 m. Diplomuotas inþinierius. 1975 m. baigë Rygos aviacijos mokyklà (Latvija), 1985 m. – Kijevo aviacijos institutà (Ukraina). Dirbo techniku, pamainos inþinieriumi, skrydþiø valdymo techninio centro virðininku. Staþavosi Prancûzijoje, Liuksemburge, Ðvedijoje.

Nuo 2001 m. – VÁ „Oro navigacija“ technikos direktorius.

Liepa Ámonës inþinieriai, dirbdami kartu su vieno ið Lietuvos

konstravimo biurø specialistais, aktyviai dalyvavo Vilniaus

regiono skrydþiø valdymo centro konsoliø dizaino, gamybos

ir montavimo darbø procese. Ðiose konsolëse sumontuota

skrydþiø valdymo, ryðiø ir pagalbinë áranga.

Rugpjûtis Atlikti naujos Vilniaus regiono ir aerodromo centrø skrydþiø

valdymo árangos „EUROCAT X“ bandymai. Pasiraðytas

priëmimo naudoti aktas.

Pasiraðëme sutartá dël tûpimo pagal prietaisus sistemos (ILS)

atnaujinimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (KTT 020).

Rugsëjis Atlikti naujos radijo ryðio sistemos gamykliniai bandymai.

Spalis Pradëti senos tûpimo pagal prietaisus sistemos (ILS)

demontavimo ir naujos sistemos montavimo darbai (KTT

020).

Lapkritis Vilniaus regiono skrydþiø valdymo centre pradëta

eksploatuoti naujoji radijo ryðio sistema. Atidarytas

modernizuotas Vilniaus regiono skrydþiø valdymo centras.

Gruodis Gautas civilinës aviacijos administracijos paþymëjimas

dël skrydþiø valdymo árangos „EUROCAT X“ tinkamumo

naudoti.

Sëkmingai uþbaigti naujos tûpimo pagal prietaisus sistemos

(ILS) montavimo darbai.

Antþeminio patikrinimo ir skrydþiø bandymai parodë, kad

sistemà galima naudoti be apribojimø. Gautas atitinkamas

CAA paþymëjimas.


VALSTYBËS ÁMONËS „ORO NAVIGACIJA“ STRUKTÛRA

2005 m. parengta nauja VÁ „Oro navigacija“ struktûra.

Vidaus audito tarnyba

Finansø skyrius

Saugumo skyrius

OEV saugos ir kokybës

vadybos skyrius

Infrastruktûros ir iðtekliø

tarnybos virðininkas

Personalo skyrius

Transporto grupë

Dokumentø valdymo

skyrius

Eksploatacijos ir

aprûpinimo grupë

TECHNIKOS DIREKTORIUS

Ryðiø skyrius

Navigacijos skyrius

Radiolokacijos skyrius

Skrydþiø informacijos

skyrius

Informaciniø

technologijø skyrius

ORO EISMO VADYBOS

DIREKTORIUS

Regiono skrydþiø

valdymo centras

Vilniaus aerodromo

skrydþiø valdymo centras

Aeronautikos gelbëjimo

koordinacinis centras

Kauno SVC

Palangos SVC

Ðiauliø SVC

Oro eismo vadybos skyrius

Oro navigacijos

informacijos skyrius

GENERALINIS DIREKTORIUS

STRATEGINËS PLËTROS

DIREKTORIUS

Strateginës plëtros skyrius

Mokymo centras

Gen. direktoriaus padëjëja Sekretorë Vyresnioji teisininkë Teisininkë Ryðiø su visuomene atstovas

Ekonomikos skyrius

Darbuotojø saugos ir

sveikatos tarnyba

Skrydþiø srautø planavimo ir

duomenø dorojimo skyrius

Energetikos skyrius

DIDÞIAUSIA VERTYBË – ÞMONËS

VÁ „Oro navigacija“ – tai 342 skirtingo amþiaus, ávairiø tautybiø ir

profesijø þmonës.

Vieni jø dirba tiesiogiai prie skrydþiø valdymo pultø ir tik jø profesinio

meistriðkumo dëka oro erdvëje niekada nesutrinka grieþtai

reglamentuota tvarka.

Kitø specialistø rûpestis – technika, moderni skrydþiø valdymo bei radijo

lokacinë áranga, kuri 24 valandas per parà privalo nepriekaiðtingai veikti.

Dar viena darbuotojø grupë – tarnybos ir skyriai, uþtikrinantys

administraciná, teisiná, finansiná ámonës, kaip ûkio subjekto,

funkcionavimà.

Natûralu, kad tokioje þmogaus veiklos sferoje, kaip skrydþiø valdymas,

darbuotojams keliami itin aukðti iðsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai.

Tai – visuotinë, Tarptautinës civilinës aviacijos organizacijos (ICAO)

ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos (EUROKONTROLË)

rekomenduojama praktika, ir jos mes laikomës, nuolat stiprindami

ámonës intelektiná bei profesinës parengties potencialà.


Oro eismo vadybos padaliniai 106 30%

Navigacijos, ryðiø ir stebëjimo padaliniai 74 22%

Kiti skyriai ir tarnybos 57 17%

Oro navigacijos informacijos skyrius 17 5%

Saugos ir saugumo skyrius 11 3%

VÁ „Oro navigacija“ darbuotojai 2005 m.

Kauno skrydþiø valdymo centras 41 12%

Palangos skrydþiø valdymo centras 36 11%

Ásisavindami naujàjà technikà skrydþiø vadovai

prie pultø Mokymo centre ið viso praleido

4520 valandø.


Ámonës darbuotojø

kvalifikacijos tobulinimo kursø

dalyviø skaièius 2005 m.

400

100

0

200

300

Ámonës Mokymo

centre

422

Kitose institucijose

Lietuvoje

Uþsienyje

61

170

Skrydþiø vadovai – kolektyvas, kuriame á darnià visumà susilieja

deðimtmeèiais kaupta vyresniøjø patirtis ir jaunimo troðkimas priimti

naujausiø technologijø keliamus iððûkius. Pastaraisiais metais,

vykstant kartø kaitai, skrydþiø vadovø kontingentas jaunëja ir dabar

ðiø specialistø amþiaus vidurkis jau nevirðija 40 metø. Tarp 86 skrydþiø

vadovø – 12 merginø, kurios ðiam, atrodytø, iðskirtinai vyriðkos

profesijos kolektyvui suteikia tik moteriai duoto dvasingumo.

Praëjusiais metais ágyvendintas skrydþiø valdymo árangos atnaujinimo

projektas itin daug pastangø pareikalavo ið skrydþiø vadovø bei

inþinieriø. Naujoji áranga – tai perversmas ne tik technikoje, bet

ir þmoniø màstyme, todël skrydþiø vadovø bei kitø specialistø

pratybos ámonës Mokymo centro treniruoklyje ir auditorijose yra

neatskiriama mûsø veiklos dalis.

Ásisavindami naujàjà technikà skrydþiø vadovai prie pultø

Mokymo centre ið viso praleido 4520 valandø.

Skrydþiø valdymo áranga ir technologijos nuolat atveria

naujus ðiuolaikinio mokslo klodus, todël studijø, ágûdþiø

lavinimo procesas niekada nesustoja.

Ávairiuose kursuose ir seminaruose savo kvalifikacijà

tobulino 217 ámonës darbuotojø. Kai kurie projektai, kaip,

pavyzdþiui, anglø kalbos studijø, buvo ið dalies finansuojami

Europos Sàjungos socialinio fondo lëðomis. Daugiausia

mokymø surengta ámonës Mokymo centre. 50 ámonës specialistø

profesinius ágûdþius lavino uþsienio mokymo centruose. Personalo

mokymui, áskaitant ES paramà, iðleista 843.000 Lt.

Ámonëje, be tradicinës profesinës sàjungos, aktyviai veikia Skrydþiø vadovø asociacija. Socialinëms bei kultûrinëms

darbuotojø reikmëms 2005 metais administracija skyrë 500 tûkst. Lt. Ðios lëðos panaudotos sanatoriniam gydymui,

aktyvaus poilsio renginiams, vidurvasario ir Naujøjø metø ðventëms.

„Oro navigacija“ pelnytai didþiuojasi tarptautiniuose turnyruose dalyvaujanèiomis ámonës futbolo bei krepðinio

klubø komandomis. Deðimtis ávairiø profesijø specialistø vienija pomëgis þûklauti. Jie – klubo „Vokë“ nariai.

Jaukø mikroklimatà ámonëje kuria moterø klubas „Suoma“. Moterys propaguoja sveikà gyvenimo bûdà, rengia

iðkylas á Lietuvos kurortus bei áspûdingas keliones á uþsienio ðalis. Taèiau ne tik

tai. Moterø klubas atlieka kilnià misijà rûpintis onkologinëmis ligomis

serganèiais vaikais ir remti sunkiai gyvenanèias ðeimas.

Susisiekimo ministerija pritarë numatytam tolesniam VÁ „Oro

navigacija“ darbuotojø atlyginimø didinimui 2006–2007 metais.

Svarstoma galimybë ið ámonës lëðø, skirtø papildomam

pensiniam draudimui, mokëti ne maþesnæ kaip pusës

atlyginimo rentà 25 metus dirbusiems skrydþiø vadovams,

kurie sulaukæ 55 metø amþiaus negavo medikø leidimo

dirbti toliau.


Kvalifikacijà tobulinusiø

darbuotojø skaièius

100

02001 2002

256

2003

253

2004

249

2005

217

200

300

186

Iðlaidos darbuotojø ugdymui

(tûkst. Lt) *

* su Europos struktûriniø fondø parama

250

02001

280,8

2002

445,5

2003

613,9

2004

375,8

2005

843,0 *

500

750

2005 metø lapkrièio 30 dienà

atidarytas modernizuotas Vilniaus

regiono skrydþiø valdymo centras.

Nauja áranga ádiegta ir Vilniaus

aerodromo skrydþiø valdymo centre.

Skrydþiø vadovai greitai perprato

jos privalumus.

Lietuvos oro erdvë tvyro virð ðalies sausumos ir dalies Baltijos jûros. Bendras plotas – 76 126 kvadratiniai kilometrai.

Daugiausiai skrydþiø mûsø ðalies

oro erdvëje praëjusiais metais

atliko ðios aviakompanijos:

Deutsche Lufthansa A.G.

Air Baltic Corporation SIA

Lietuvos avialinijos

Finnair O/Y

Aeroflot–Russian

Czech Airlines A.S.

Air France

Lot–Polskie Linie Lotnicze

Air Enterprise Pulkovo

Austrian Airlines (AUA)

Air Lithuania

Scandinavian Airlines

Kaliningradavia, OJSC

Estonian Air

Korean Air Lines Co., LTD

Lietuvos oro erdvëje yra 27 tranzitiniai marðrutai. Bendras trasø ilgis – 5561 km.

12 315

10 998

1 421

1 474

2 365

2 585

2 822

3 668

3 896

4 014

4 239

4 603

8 833

9 225

10 625

13METINË ATASKAITA 2005

SAUGA IR KOKYBË

Kokybës vadybos sistemos (KVS) prieþiûros

auditas patvirtino aukðtà ámonës KVS rezultatyvumà

ir jos atitiktá LST EN ISO 9001:2001 reikalavimams.

Remiantis audito iðvadomis buvo pratæstas 2004 metais

ámonei suteikto kokybës sertifikato galiojimas.

Atlikta metø oro eismo vadybos (OEV) saugos bûklës apþvalga. Per ataskaitiná laikotarpá ámonei

nebuvo pareikðta aviakompanijø, Civilinës aviacijos administracijos bei kitø institucijø pastabø

dël VÁ „Oro navigacija“ specialistø arba technikos darbo kokybës, nebuvo paþeisti ir aviacijos

saugumo reikalavimai.

Atitinkama ataskaita áteikta Civilinës aviacijos administracijai bei Eurokontrolei.

Parengti vidaus praneðimø apie oro eismo vadybos saugos ávykius ir jø tyrimø, vertinimo

tvarkos bei oro eismo vadybos saugos rizikos vertinimo ir maþinimo proceso valdymo

procedûros projektai.


2005 metais buvo nuosekliai ágyvendinama oro eismo paslaugø saugos vadybos sistema pagal Eurokontrolës saugos prieþiûros reikalavimus ESARR.

AVIACIJOS SAUGUMAS

Siekiant uþtikrinti oro transporto saugumà, ámonëje buvo nuosekliai

vykdomi ICAO bei Europos Sàjungos institucijø dokumentuose keliami

reikalavimai. Tai patvirtino Europos Sàjungos Komisijos auditas, kurio

iðvadose – palankus VÁ „Oro navigacija“ taikomø aviacijos saugumo

standartø ir taisykliø vertinimas.

2005 metais pradëtas diegti ISO/IEC 17799 standartas, sudarysiantis

sàlygas dar patikimiau apsaugoti ámonës informacijà ir teikti oro eismo

paslaugas.

Visi vadovaujantys darbuotojai yra baigæ kursus, kuriuos pagal

ICAO mokymo programas „Aviacijos saugumo vadyba“ (AVSEC

Management) ir „Kriziø valdymas“ (AVSEC Crisis Management)

pravedë vieno ið ICAO mokymo centrø instruktoriai.



SKRYDÞIØ VALDYMO CENTRAI PERIFERIJOJE

KAUNO (KARMËLAVOS) SKRYDÞIØ VALDYMO CENTREdirba 11 skrydþiø vadovø ir 21 inþinierius. Aerodrome sumontuota

THOMSON automatizuota skrydþiø valdymo sistema, veikia

radiolokatorius Ekran.

PALANGOS SKRYDÞIØ VALDYMO CENTRASteikia oro navigacijos paslaugas vakarinëje LR oro erdvës dalyje.

Palanga – pajûrio kurortas, todël skrydþiø vadovø darbo intensyvumas

ypaè aukðtas vasaros sezono metu. Èia dirba 12 skrydþiø vadovø ir

17 radijo inþinieriø. Pastaraisiais metais Palangos SVC atnaujintos visos

radijo techninës priemonës.


ÐIAULIØ SKRYDÞIØ VALDYMO CENTREdirba 7 skrydþiø vadovai. Ðio SVC darbo specifikà lemia

bendro naudojimo aerodromas, kuriame tupia tiek civiliniai,

tiek kariniai (Lietuvos kariniø oro pajëgø ir oro policijos

funkcijas atliekantys NATO) orlaiviai. Aerodromas turi du

KTT. Civiliniams orlaiviams naudojamas 3500 m ilgumo

pagrindinis kilimo ir tûpimo takas.

40

30

20

10

0Kaune Palangoje

41

36

11

Ðiauliuose

Darbuotojø

pasiskirstymas

periferijos skrydþiø

valdymo centruose

visi darbuotojai

skrydþiø vadovai

9 97

AERONAUTIKOS GELBËJIMO KOORDINACINIS CENTRAS

Sëkmingai 2005 metais dirbo ámonës Aeronautikos gelbëjimo

koordinacinis centras (AGKC). Vykdydamas jam priskirtas funkcijas,

Centras koordinavo operacijas aviacijos technikos gedimø atvejais,

taip pat gelbëjant þvejus bei evakuojant þmones ið laivo.

AGKC kryptingai pleèia tarptautinius ryðius. Centro atstovai dalyvavo

tarptautinëse konferencijose ir ádëjo daug pastangø rengdami

tarpvalstybines sutartis (su Lenkija ir Rusija) dël bendradarbiavimo

aviacijos paieðkos ir gelbëjimo srityse bei operatyviniø veiksmø

susitarimus tarp valstybiø institucijø, atsakingø uþ jûrø ir aviacijos

paieðkà bei gelbëjimo darbus.

Analogiðkos sutartys ir susitarimai jau pasiraðyti su Latvija ir Ðvedija.


FINANSAI

Pagrindines VÁ „Oro navigacija“ pajamas sudaro rinkliavos uþ orlaiviams teikiamas oro navigacijos paslaugas

Lietuvos oro erdvëje ir tarptautiniuose oro uostuose. Praëjusiais metais jos sudarë 98 procentus bendros

ámonës gaunamø pajamø sumos.

2005 metais ámonë gavo 63 374 319 Lt pajamø. Ið jø pajamos ið pagrindinës veiklos – 62 262 000 Lt.

Didþiausià ðiø pajamø dalá sudaro rinkliavos ið uþsienio aviakompanijø – 53 563 400 Lt arba

86,03 procento visø pagrindinës veiklos pajamø. Ið Lietuvos oro bendroviø gauta 8 698 600 Lt arba

13,97 procento nuo pagrindinës veiklos pajamø sumos.

Kitos veiklos pajamos sudarë 479 747 Lt, finansinës veiklos pajamos – 633 087 Lt. Palyginti su praëjusiais

metais bendra pajamø suma padidëjo 8 278 366 Lt arba 15 procentø. Pajamos ið pagrindinës veiklos iðaugo

7 866 000 Lt arba 13 procentø. Kitos veiklos pajamos padidëjo 60 874 Lt arba 14 procentø, finansinës veiklos –

352 281 Lt.

Sànaudos sudarë ið viso 45 970 965 Lt. Sànaudos, tiesiogiai susijusios su oro navigacijos paslaugø teikimu,

siekë 28 257 000 Lt.

Bendrosios ir administracinës sànaudos sudarë 14 881 477 Lt. Kitos veiklos sànaudos – 317 930 Lt.

Finansinës veiklos sànaudos – 2 514 104 Lt.

Jolanta Verikaitë

Vyriausioji finansininkë

Pajamos uþ suteiktas oro

navigacijos paslaugas (tûkst. Lt)

ið uþsienio bendroviø

ið Lietuvos bendroviø

20

36 191,0

6 276,3

10

02003 2004

45 631,3

8 258,1

2005

53 563,4

8 698,6

Kitos veiklos 318 1%

Finansinës veiklos 2514 5%

Bendrosios ir administracinës 14881 32%

Susijusios su oro navigacijos 28257 62%paslaugø teikimu

Sànaudø struktûra 2005 m. (tûkst. Lt)

Ið viso 45971

Kitos veiklos 479 1%

Finansinës veiklos 633 1%

Ið Lietuvos aviakompanijø 8698,6 14%

Ið uþsienio aviakompanijø 53563,4 84%

Pajamø struktûra 2005 m. (tûkst. Lt)

Ið viso 63374

20

Pelno (nuostoliø) ataskaita (Lt)

2005 2004

I. Pardavimo pajamos 62261485 54396274

II. Pardavimo savikaina 28257454 26362306

III. Bendrasis pelnas (nuostoliai) 34004031 28033968

IV. Veiklos sànaudos 14881477 12212686IV.1 Pardavimo

IV.2 Bendrosios ir administracinës 14881477 12212686

V. Tipinës veiklos pelnas (nuostoliai) 19122554 15821282

VI. Kita veikla 161817 164909VI.1. Pajamos 479747 418873

VI.2. Sànaudos 317930 253964

VII. Finansinë ir investicinë veikla (1881017) (14502)VII.1. Pajamos 633087 280806

VII.2. Sànaudos 2514104 295308

VIII. Áprastinës veiklos pelnas (nuostoliai) 17403354 15971689

IX. Pagautë

X. Netekimai

XI. Pelnas (nuostoliai) prieð apmokestinimà 17403354 15971689

XII. Pelno mokestis

XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai) 17403354 15971689

21

Balansas (Lt)

ILGALAIKIS IR TRUMPALAIKIS TURTAS 2005 2004

A. Ilgalaikis turtas 85258130 68871837

I. Nematerialusis turtas 14765064 164442I.1. Patentai, licencijos 103653 32078

I.2. Programinë áranga 14542410 122840

I.3. Kitas nematerialusis turtas 119001 9524

II. Materialusis turtas 64124913 68697901II.1. Pastatai ir statiniai 33699008 28917922

II.2. Transporto priemonës 1699961 465250

II.3. Kita áranga, prietaisai, árankiai ir árenginiai 23650102 24605039

II.4. Nebaigta statyba 3796137

II.5. Kitas materialusis turtas 969293 115957

II.6. Iðankstiniai apmokëjimai 4106549 10797596

III. Finansinis turtas 6368153 9494III.1. Po vieneriø metø gautinos sumos 8153 9494

III.2. Kitas finansinis turtas 6360000

B. Trumpalaikis turtas 58077683 56444020

I. Atsargos, iðankstiniai apmokëjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 9116443 10582351I.1. Atsargos 2756801 1408421

I.2. Iðankstiniai apmokëjimai 2009215 1025322

I.3. Nebaigtos vykdyti sutartys 4350427 8148608

II. Per vienerius metus gautinos sumos 19071331 24257135II.1. Pirkëjø ásiskolinimas 11840595 23757099

II.2. Kitos gautinos sumos 7230736 500036

III. Terminuoti indëliai 10358400IV. Pinigai ir pinigø ekvivalentai 29889909 11246134

Turto ið viso: 143335813 125315857

22

NUOSAVAS KAPITALAS IR ÁSIPAREIGOJIMAI 2005 2004

C. Nuosavas kapitalas 121887235 105643820

I. Ámonës savininko kapitalas 77804432 77804432II. Rezervai 19815449 20975388II.1. Privalomasis 7867584 7867584

II.2. Kiti rezervai 11947865 13107804

III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 24267354 6864000III.1. Ataskaitiniø metø pelnas (nuostoliai) 17403354 6864000

III.2. Ankstesniø metø pelnas (nuostoliai) 6864000

D. Dotacijos, subsidijos 2114 4290

E. Mokëtinos sumos ir ásipareigojimai 21446464 19667747

I. Po vieneriø metø mokëtinos sumos ir ilgalaikiai ásipareigojimai 9698622II. Per vienerius metus mokëtinos sumos ir trumpalaikiai 21446464 9969125 ásipareigojimaiII.1. Ilgalaikiø skolø einamøjø metø dalis 4350428 8148608

II.2. Finansinës skolos 15810078 65933

II.3. Skolos tiekëjams 330653 1193204

II.4. Su darbo santykiais susijæ ásipareigojimai 887596 458308

II.5. Kitos mokëtinos sumos ir trumpalaikiai ásipareigojimai 67709 103072

Nuosavo kapitalo ir ásipareigojimø ið viso: 143335813 125315857

23

KONTAKTAI

Generalinis direktorius Algimantas Raðèius (8 5) 273 9102 [email protected]

Oro eismo vadybos direktorius Sergej Smirnov (8 5) 273 9117 [email protected]

Strateginës plëtros direktorius Kazimieras Jakas (8 5) 2739117 [email protected]

Technikos direktorius Genadijus Matulaitis (8 5) 273 9186 [email protected]

Kauno skrydþiø valdymo centro direktorius Kæstutis Jurkënas (8 37) 39 9188 [email protected]

Palangos skrydþiø valdymo centro direktorius Albinas Balèiûnas (8 460) 48 810 [email protected]

Ðiauliø skrydþiø valdymo centro direktorius Algirdas Ðileika (8 41) 398128 [email protected]

VÁ „ORO NAVIGACIJA“

Rodûnios kelias 2

LT-02188 Vilnius

Tel. (8 5) 273 9102

Faks. (8 5) 273 9161

El. p. [email protected]

www.ans.lt


Leidinyje panaudotos E. Bulavo, S. Èivilio ir L. Jonio nuotraukos

valstybës ámonë oro navigacija metinË...

Documents