Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

-

---

---

Augintojai kol kas nesigun-do augintas daržoves palikti lau-

kuose. Anot jų, širdį skaudėtų, jei tektų užarti. Be to, ir už nenuimtą derlių skiriama parama toli gra-žu nepadengtų auginimo sąnau-dų. Realesnis sprendimas, kaip sumažinti prekinės produkcijos pertek lių rinkoje, – labdara.

Pasvalio rajono ūkininkas Algimantas Morkūnas jau su-ruošė 20 tonų morkų parti-

ją labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ ir pateikė pa-raišką Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos regu-liavimo agentūrai.

„Morkų jau prifasavome ir lau-kiame tikrintojų iš Agentūros. Jei jie dėl ko nors neprisikabins, pirmą partiją vešime į „Mais-to banko“ sandėlį sostinėje. Ne taip greitai viskas juda, be to, dar daug kas neaišku. Bet bandyti rei-kia. Dabar rinkoje didelis daržo-vių perteklius, lenkai muša kainas, todėl tenka parduoti už savikai-ną“, – situaciją rinkoje apibūdino daržovių augintojas.

2 p.

p.

2 Nr. 85 (9413)

Atkelta iš 1 p.

Jei A.Morkūnui pavyks sutarti ir su ES paramą administruojan-

čia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agen-tūra, ir su „Maisto banku“, sklan-džiai išvežti pirmas morkų tonas labdarai, jo pavyzdžiu gali pasekti ir kiti daržovių augintojai.

Apie trečdalį savo išaugintų morkų į Rusiją eksportuodavęs Kėdainių rajono daržininkas Vid-mantas Kvedaras labdarai galėtų tiekti apie 1 000 tonų morkų. „Nu-matyta europinė parama maža, bet vis geriau negu nieko. Visoje Eu-ropoje morkų perteklius, palyginti su praėjusiais metais, jų kaina krito perpus“, – sakė ūkininkas.

Už 100 kg labdarai atiduotų morkų EK nustatyta maksimali parama – 44,23 Lt (12,81 euro). Jei toks kiekis būtų paliktas lau-ke, augintojas gautų 14,74 Lt (4,27 euro).

„Prekybininkai dabar morkų kainą numušė beveik iki savikai-nos. Tad verta tiekti didesnius kie-kius labdarai. Kad ir kokia kaina dabar būtų, augintojai nepaliks derliaus laukuose, ypač tie, kurie turi modernias saugyklas“, – pa-brėžė Šiaulių rajono daržininkas Linas Šateika.

Nemažai savo išaugintų daržo-vių šiaulietis ir anksčiau išdalydavo labdarai. Ūkininkas sakė, kad kol kas nesidomėjo galimybe už ne-mokamai išdalytas daržoves gauti vienkartinę europinę paramą.

„Nebuvo laiko pagalvoti: da-bar pats derliaus nuėmimas, be

to, baigiame pastatyti modernias saugyk las, kuriose tilps 3,5 tūkst. tonų daržovių. Tad anksčiau įreng-tose ir naujose saugyklose galėsi-me saugoti didelę dalį derliaus – apie 8 tūkst. tonų. Šiuo metu jas ir pildome, o parduodame kur kas mažiau nei ankstesniais metais“, – pasakojo L.Šateika.

Parama už derliaus pašalini-mą iš rinkos numatyta ir kopūs-tų augintojams, tačiau mūsų ūki-ninkams ji atrodo per maža. Už 100 kg labdarai atiduotų kopūs-tų galima gauti 20,06 Lt, arba 5,81 euro, o juos kompostavus – 6,69 Lt, arba 1,94 euro.

„Tokia parama net nekompen-suotų savikainos. Tad ar verta der-lių nuimti, vežioti, laikyti saugyk-lose? Išlaidos degalams, elektrai auga, padidėjo ir atlyginimai. O

tiems, kurie gavo europinę paramą, pasiskolino iš bankų ir investavo į įrangą, techniką, visai striuka“, – neišvengiamus sunkumus daržinin-kams numatė stambiausias Lietu-voje kopūstų augintojas Vidmantas Girdzijauskas.

Ūkininkas į Rusiją išveždavo iki 2 tūkst. tonų kopūstų, dabar jie lie-ka vietos rinkoje. „Stumdysimės ir mušime kainas. Gerai, jei atsipirks gamybos išlaidos. O jei ne, bus liūd na“, – aršesnę konkurenciją vi-daus rinkoje prognozavo ūkininkas.

Kelis tūkstančius tonų daržovių labdarai išdalyti pasiruošę jų augin-tojai abejoja, ar „Maisto bankas“ bus pajėgus priimti visą produk-cijos kiekį, už kurį gali būti skirta europinė parama. „Mažesnius kie-

kius gal ir išdalys, bet jei suvešime tūkstančius tonų, iškils ir sandėlia-vimo, ir kitų problemų“, – įsitikinęs A.Morkūnas.

Ūkininkai išaugintas gėrybes ga-lėtų vežti ir į vaikų, senelių namus ar kitas labdarą priimančias įstai-gas. Tačiau tokiu atveju už labdarai tiekiamą produkciją jiems tektų su-mokėti pridėtinės vertės mokestį. Jo mokėti nereikia, jei labdara tiekiama „Maisto bankui“.

„Tad kokia čia labdara ir para-ma, jei ūkininkai bus priversti mo-kėti mokesčius valstybei. Nustatyta parama už produkciją, pašalinamą iš rinkos, nepadengia savikainos. O jei dar nuskaičiuos mokesčius, liks juokingai maža kompensacija. Kam tyčiotis iš daržovių augintojų?“ – piktinosi V.Girdzijauskas.

Rinkas praradę prekinės produk-cijos gamintojai piktinasi, kad jie, kaip ir kiti šalies verslininkai, tapo politinių kautynių aukomis. „Ga-mybininkai dirba, o politikieriai kalba ir prisikalba. Tačiau kenčia ne jie, o tie, kurie dirba, moka mo-kesčius ir juos išlaiko. Dabar sun-kumų patiriame ne tik mes, daržo-vių augintojai, bet ir mėsos, pieno sektoriaus atstovai, vežėjai. Verslui blogai, o politikai, kaip matome, labiausiai susirūpinę savo atlygini-mais“, – tautos išrinktuosius kriti-kavo V.Girdzijauskas.

Pasak L.Šateikos, ūkininkai ne-turėtų pamiršti, kad yra priklausomi ne tik nuo gamtos sąlygų, prie ku-rių tenka taikytis, bet ir nuo politi-nių sprendimų. „Situacija, kurioje atsidūrėme, nuo mūsų nepriklauso. Esame politikos įkaitai“, – apgailes-tavo ūkininkas.

L.Šateika ne vienus metus sėk-mingai bendradarbiavo su Mask vos, Sankt Peterburgo prekybos centrais. Jiems tiko jo morkų, kurios mažiau tręšiamos sintetinėmis trąšomis ir mažiau apdorojamos augalų apsau-gos priemonėmis, todėl turi išskirti-nės kokybės ženklą, kokybė ir pre-kinė išvaizda. Anot ūkininkų, rusų reikalavimai dėl nitratų ir chemi-kalų likučių daržovėse dvigubai griežtesni nei ES, todėl jie noriai

pirko išskirtinės kokybės lietuviš-kas morkas.

Prekinių daržininkystės ūkių sa-vininkai daug investavo į šiuolaikiš-ką daržovių auginimo, priežiūros techniką ir technologijas, pažangią sandėliavimo ir prekinio paruošimo įrangą, tad jiems neparankus prara-dimas rinkų, į kurias buvo pramin-ti takai. O rasti naujų rinkų, juolab įsitvirtinti jose, užtrunka nemažai laiko.

V.Kvedaras pripažino, kad anks-čiau nebuvo deramai stengtasi ieš-koti alternatyvių rinkų, todėl da-bar augintojai ir gamintojai lieka ant ledo: „Žemės ūkio ministerijos specialistai planuoja vizitą į Azer-baidžaną, galima dairytis Skandi-navijos šalių rinkose. Gaila, kad

pavėlavome užsiregistruoti ir da-lyvauti kitų metų vasarį Berlyne vyksiančioje tarptautinėje vaisių ir daržovių parodoje „Fruit Logisti-ca“. Dėl naujų rinkų reikia padir-bėti visiems.“

„Kol kas apie naujas rinkas nėra ko kalbėti. Apskritai iki metų pa-baigos daržovės paprastai nebu-vo eksportuojamos. Ir Rusijos rinka iki Naujųjų metų anksčiau buvo nepasiekiama. Tik pastarai-siais metais mes su kolega Vir-gilijumi Kuprevičiumi anksčiau „pramušėme“ eksportą ir der-liaus dorojimo metu jau krovėme morkas vežti į kaimyninę šalį“, – sakė Šiaulių rajono daržovių augin-tojas.

Dabar į modernias saugyklas derlių kraunantys daržovių auginto-jai nuogąstauja, kad netektų jų vež-ti atgal į laukus. „Jei nerasime naujų pirkėjų ar neatsidarys Rusijos rin-ka, gali būti, kad dalį daržovių būsi-me priversti pavasarį vežti lauk. Bet kol kas nereikia panikuoti“, – slogias mintis į šalį vijo A.Morkūnas.

Sunkumų patiriantys ūkininkai neatmeta tikimybės, kad kitąmet kai kurių daržovių plotai gali sumažėti, o jų vietą gali užimti javai. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lie-tuvoje išauginama apie 550 tūkst. t bulvių ir 300 tūkst. t kitų daržo-vių. Į Rusiją buvo eksportuojama 26 tūkst. t bulvių ir 27 tūkst. t kitų daržovių (daugiausia morkų). Bul-vių augintojams ES kompensacijos nenumatytos.

Aktualijos

Šiandien lynos vakariniuose ir pietiniuose šalies regionuose. Neigiama tempera-

-

-

orai.lt, VL inf.

18.08.

RytojŠiandien Poryt

+1 +6o -5 0o

0 +5o+2 +7o

-6 -1o

0 +5o

-

nemokamai tiekti ne tik „Mais---

--

---

-

laikinasis direktorius

-

----

--

--

---

-

-

-

--

-tojai piktinasi, kad jie, kaip ir kiti šalies versli-

3Nr. 85 (9413)

Atkelta iš 1 p.

Antanas Butkus

--

-

-

Prieš Vilniaus miesto 1-ąjį apy-linkės teismą šio mėnesio viduryje stos buvęs policijos generalinio ko-misaro pavaduotojas Visvaldas Rač-kauskas, buvęs Marijampolės apskri-ties vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Tomas Ulpis, šiuo metu Lietuvos kriminalinės policijos biure (LKPB) tebedirbantys skyriaus vir-šininkas Emilis Damukaitis, opera-tyviniai darbuotojai Dariušas Sinke-vičius ir Vitalijus Vitkovskis.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. lapkričio 4 d. Kauno rajono apylinkės prokuratūroje ir netrukus perduotas Generalinei prokuratūrai (GP). Tyrimą atliko iš GP Baudžia-mojo persekiojimo departamento prokurorų, Policijos departamento (PD) Imuniteto valdybos ir Specia-liųjų tyrimų tarnybos tyrėjų sudaryta grupė. Ikiteisminiam tyrimui vadova-vęs prokuroras Žydrūnas Radišauskas anksčiau yra minėjęs, kad įtariamai-siais nesėkmingai bandyta padary-ti LKPB tuometį viršininką Algirdą Matonį, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, ir Vilniaus apy-gardos prokuratūros vyriausiąjį pro-kurorą Ramutį Jancevičių.

Skandalas kilo, kai policijos gene-ralinio komisaro pavaduotojo Algirdo Stončaičio giminaitis dukart teistas M.Žalimas viešai pareiškė esąs slaptas policijos informatorius, iš anksto pra-nešęs apie D.Kedžio planuojamas žu-dynes Kaune. Tačiau pareigūnai, anot M.Žalimo, į jo perspėjimus nereaga-vo. Liudytojas taip pat apkaltino pa-reigūnus galbūt pradanginus 70 tūkst. dolerių, kuriuos D.Kedys esą ketino panaudoti slapstydamasis. Kauno apy-gardos teismo teisėjas Jonas Furmana-vičius ir Violeta Naruševičienė buvo nušauti 2009-ųjų spalio 5 d.

Ar tikrai policijos pareigūnai ži-nojo, kaip, kada ir ką į pagalbą pasi-telkęs D.Kedys žudys savo aukas, ir šią informaciją nuslėpė nuo proku-rorų? O gal prokurorai neatliko savo pareigų? Kiek galima tikėti pagrindi-nio liudytojo, kurio parodymais, ra-šydami kaltinamąjį aktą, rėmėsi pro-kurorai, teiginiais? Į šiuos klausimus atsakymai išgirsti nagrinėjant bylą.

2009 m. rugsėjo 16-ąją M.Ža limas apsilankė PD ir kreipėsi į savo dėdę A.Stončaitį. Šis teigė supratęs, kad kalbama apie galimą kriminalinį nu-sikaltimą, ir apie interesantą infor-mavęs V.Račkauską. Pastarasis taip pat M.Žalimo neišklausė, tai padaryti nurodė tuomečiam LKPB viršininko pavaduotojui T.Ulpiui. T.Ulpis, bylos duomenimis, su M.Žalimu bendra-vo 10–15 minučių. „Jis neturėjo pa-

kankamai informacijos, kad rengia-masi nužudyti žmones, tiesiog buvo minimi pedofilijos byloje esantys as-menys – Laimutė Stankūnaitė, An-drius Ūsas, asmuo vardu Aidas, tei-sėjas“, – tyrėjams aiškino T.Ulpis. Ar buvo įvardyta teisėjo pavardė, jis tei-gė neprisimenantis, tačiau suprato, apie kurį teisėją konkrečiai kalbama, nes tai buvo girdėjęs viešojoje erdvė-je. Be to, M.Žalimas esą pasakė, kad visa tai žino iš savo pažįstamo Rai-mundo Ivanausko, kuris galbūt buvo D.Kedžio bendrininkas.

M.Žalimas neslėpė, kad „šiek tiek“ pažįsta ir L.Stankūnaitę, to-dėl nenori būti įtrauktas į jos ir D.Kedžio konfliktą. „Iš M.Žalimo supratau, kad jis D.Kedį pažinojo, ta-čiau jo telefono numerio nežinojo ir artimo kontakto su juo nepalaikė“, – tyrėjams sakė T.Ulpis, prisiminda-mas pirmą susitikimą su M.Žalimu. T.Ulpio teigimu, tai buvo vienintelis jų susitikimas, apie kurį jis informavo ne tik PD vadovybę, bet ir Vilniaus apygardos prokurorus.

M.Žalimas apie šį apsilankymą teigė ką kita: girdi, jis pareigūnams ne tik žodžiu, bet ir raštu ant kelių lapų išdėstė, kaip ir ką D.Kedys ke-tina žudyti, o šiuos parodymus pa-siėmė A.Stončaitis. Taip pat teigė, kad po susitikimo su A.Stončaičiu su juo bendravo keturi PD parei-gūnai. Abu šie faktai buvo paneigti.

Kitą dieną po M.Žalimo apsi-lankymo T.Ulpis kartu su pavaldi-niu E.Damukaičiu nuėjo į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir pranešė, kad kalba suksis apie D.Kedžio dukters galimo tvirkinimo ir seksualinio iš-naudojimo bylą. Į kabinetą buvo iš-kviestas šią bylą tada tyręs prokuroras Nerijus Bieliauskas. T.Ulpis pareiš-kė turįs informacijos, kad D.Kedys rengiasi įsigyti šaunamąjį ginklą. PD pareigūnams buvo pasakyta visa

tai išdėstyti raštu. Nors prokuroras N.Bieliauskas iš pradžių nenorėjo su-tikti, kad būtų klausomasi D.Kedžio telefoninių pokalbių, visgi buvo nu-tarta dėl to kreiptis į teismą. Teismas leido klausytis D.Kedžio telefoninių pokalbių, nors vadinamojoje pedo-filijos byloje jis turėjo nukentėjusio-jo statusą.

Šiandien teisiamieji kaltinami nu-slėpę M.Žalimą, kaip galimą pirmi-nį ir pagrindinį informacijos apie bū-simas žmogžudystes šaltinį. Tačiau teisme pats M.Žalimas prisipažino, kad slapta bendradarbiavo su policija. O tokį bendradarbiavimą reglamen-tuoja specialūs įstatymai bei įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai: policijos informatorių tapatybė ir informacija apie jų suteiktus faktus gali būti pavie-šinta tik po 75 metų. Taigi ir proku-rorams įstatymas draudžia smalsauti apie slaptus policijos bendradarbius.

Prokuratūros įstatyme teigiama, kad „prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį ty-rimą, jam vadovauja, kontroliuoja iki-teisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą“. Taigi įstatyme aiškiai nusaky-ta, kas priklauso prokurorui, kas – iki-teisminio tyrimo, šiuo atveju – polici-jos, pareigūnams. Vis dėlto po T.Ulpio apsilankymo Vilniaus apygardos pro-kuratūroje prokuroras N.Bieliauskas jokių konkrečių veiksmų, išskyrus krei-

pimąsi į teismą, neatliko. Teismo metu paaiškėjo, jog dabar jau buvusiam pro-kurorui (savo noru atsisakė pareigų, – aut. past.) buvo artimos „pedofiliją“ propagavusio D.Kedžio mintys.

Teismo metu paaiškėjo dar vie-na aplinkybė, kai prokuratūra ban-do balinti savo mundurą. Pasiro-do, dar iki M.Žalimo apsilankymo PD L.Stankūnaitė kartu su seserimi V.Naruševičiene lankėsi pas tuometį generalinį prokurorą Algimantą Valan-tiną ir informavo, kad D.Kedys grasina su jomis susidoroti. Pasikėsinimas nu-žudyti – sunkus nusikaltimas, tad po seserų apsilankymo prokurorai priva-lėjo iškart pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tai nebuvo padaryta. „Nebuvo reikalo“, – viename iš teismo posėdžių prisipažino dabar jau buvęs Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pa-vaduotojas Brunonas Maciulevičius.

Šioje byloje bene įdomiausia – da-tos. M.Žalimas buvo įtariamas 2010 m. lapkritį galimai sunkai sužalojęs Baltarusijos pilietį. „Duomenų, kad M.Žalimas sužalojo V.Revinskį, by-loje buvo surinkta pakankamai, todėl 2011 m. spalio 25 d. priėmiau nuta-rimą įtarimus dalyje dėl Remigijaus Murausko veiksmų pagal Baudžia-

mojo kodekso 135 straipsnio 1 da-lies nuostatas nutraukti“, – teigė Vil-niaus miesto apylinkės prokurorė Irena Pavliukevič ir pripažino, kad M.Žalimui grėsė teismas.

Būtent tądien, kai prokurorė priėmė tokį nutarimą, M.Žalimas ir kreipėsi į žurnalistus – papasakojo, kad būtent jis iš anksto informavo policijos pareigū-nus apie D.Kedžio planuojamas žmog-žudystes. M.Žalimo pasakojimas buvo paremtas detalia informacija – kaip jis susipažino su D.Kedžiu, kaip šis ruo-šėsi nusikaltimui, kas jam padėjo, kur ketino slapstytis.

Tačiau panašų pasakojimą galėjo suregzti ir kitas asmuo. Mat prieš pu-santrų metų, 2010-ųjų gegužės pa-baigoje, tuometis GP departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka spaudos konferencijoje iš-dėstė, ką ir kada iki tragiškų žudynių veikė D.Kedys, – kada įsigijo nusi-kaltimui naudotus automobilius, kada pirko šovinius. „Rugsėjo 27 d., apie 11 val., D.Kedys Kazlų Rūdoje už 2 300 litų nusipirko baltą mikroau-tobusą „VW Transporter“, – nusta-tė tyrėjai. O pagal M.Žalimo versiją rugsėjo 16 d. apsilankęs PD apie šį automobilį jis informavo pareigūnus.

Dar vienas keistas neatitikimas. M.Žalimo teigimu, D.Kedys rug-pjūčio 23 d. – rugsėjo 10 d. išbandė nelegaliai įsigytą ir perdirbtą šaudyti kovinėmis kulkomis pistoletą. Tačiau tyrėjai nustatė, kad šoviniai, nuo ku-rių kulkų žuvo kauniečiai, buvo pirkti rugsėjo 21 d. Tada su D.Kedžiu ben-dravęs M.Žalimas teigė pastebėjęs, kad kaunietis už juosmens buvo užsi-kišęs ir megztiniu pridengęs pistoletą „Bereta“. Kaip jis nustatė, jog slepia-ma būtent „Bereta“? Pagrindinio bylos liudytojo teigimu, „pagal kontūrus“.

Manyti, kad M.Žalimas arba pats mintinai išmoko duoti parodymus, arba kas nors paskatino jį taip elg-tis, verčia ir dar viena aplinkybė. Jau po žudynių pareigūnai užfiksavo, kad R.Ivanauskas savo pašnekovui teigė, neva D.Kedys turėjęs ir sprogmenų, ir šachidės diržą, mat nežadėjo gyvas pasiduoti. Netrukus ši ikiteisminio tyrimo paslaptis tapo pusiau vieša: per vieną iš papildomų apklausų apie šį faktą prakalbo M.Žalimas. Kyla klausimas, kodėl tokios pikantiškos detalės jis neatskleidė anksčiau?

Teisme buvo apklausiamas ir po-ligrafo specialistas Vitas Saldžiūnas. Mat tyrėjai buvo paprašę M.Žalimą patikrinti poligrafu, ar jis neme-luoja. „Nenuosekli asmenybė buvo M.Žalimas. Turėjo norą trukdyti mums, pareiškė, kad yra jogas. Ne-nuoseklus savo parodymuose, gal iš-sigandęs poligrafo, ėmė ieškoti naujos versijos. Mano subjektyvia nuomo-ne, iš dalies jis – patologinis me-lagis. Tai yra melo rūšis – tauškėji-mas, jis neatsakingai šneka, paskui neatsimena, ką sakė. Paskui painio-jasi. Labai įdomi asmenybė, įdo-mus žmogus, įdomus egzemplio-rius, turbūt jūs suprantate, kad į policiją dirbti jo nepriimtumėte“, – teismui sakė V.Saldžiūnas.

M.Žalimas yra teigęs, kad dar išvakarėse, spalio 4 d., jis informavo T.Ulpį, kad rytojaus dieną D.Kedys žudys. Tačiau dėl šio epizodo bu-vusiam policijos pareigūnui ne tik nepareikšti kaltinimai, – jis net ne-buvo apklaustas, ką tądien veikė. Prokurorai žinojo, kad tokio susi-tikimo nebuvo?

Aktualijos

fotodiena.lt nuotrauka

-

-fotodiena.lt nuotrauka

-

VL archyvo nuotrauka

Vilkų išpuoliai nesiliauja

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Pelningai parduoti nebus lengva

Moters pasaulis

15 psl.

Rudenį vilkai ieško grobio, todėl vis dažniau užsuka į ganyklas ir kiemus. Nors nuo spalio 15 d. jau prasidėjo vilkų medžioklės sezonas, ūkininkai turi saugoti gyvulius nuo jų.

Jolita Žurauskienė

Istorijos vingiai Užsienyje

Netrukus prasidės vėly-vųjų kopūstų derliaus nu-ėmimo darbai. Ūkininkai mano, kad užaugintų dar-žovių nepavyks iš karto realizuoti.

Jolita Žurauskienė

Jei plieno keliai prabiltų

16 psl.

Mesijas ar nevykėlis?

7 psl.7 psl.

13 psl.

Juventa Mudėnienė: „Lipti kitų nugaromis – ne man“

Virė, virė košę, visi atsilošę

6 psl.

„Dabar esu labai laiminga,“ – sako buvusi žurnalistė, televizijos laidų vedėja ir Seimo pirminin-ko patarėja Juventa Mudėnienė. Per septynerius metus, kuriuos iš televizoriaus ekrano ši moteris mums nebetaria „Labas“, ji pasi-nėrė į kūrybos ir pasakų pasau-lį, kuriame patiria daug daugiau gėrio ir meilės, nei patyrė lipda-ma karjeros laiptais.

Aušrinė Šėmienė

Pripažinkime, Lietuvo-je košė nelaikoma pra-bangiu maistu. Be reika-lo, nes kruopos – vienas maistingiausių produk-tų. Jose gausu vitaminų ir mikroelementų, nau-dingųjų angliavandenių, maistinių skaidulų.

Šie metai Lietuvos geležinkeliams ypatingi – prieš 95 metus, 1919-aisiais, kaizerinė Vokietija Lietuvai perdavė šalies geležinkelių tinklą.

Viktorija Mitkutė

Spalį atliktos apklausos duomenimis, tik 40 proc. amerikiečių yra patenkinti JAV prezidento Baracko Obamos darbu. Kas nutiko šiai Amerikos legendai?

Arvydas Praninskas