turto vertinimas

Lietuvos turto ir verslo vertinimo sistema – aktualijų analizė, kritinės

pastabos, įvertinimas

Kęstutis Kristinaitis2016 m. gegužės 6 d.

L IE T U V O S T U R TĄ ir VE R S L Ą V E R TIN A N Č IŲĮM O N IŲ A S O C IA C IJA

1. Planinis laikotarpis iki 1990 m. kovo 11 d.

“Administraciniais aktais buvo nustatytas fiksuotas kainų lygis, kartelė, kurios negalima peršokti atliekant bet kokią operaciją turtu.

Administruojant turto kainą pagal galiojančius įstatymus, vertintojų darbas tapo labiau techninio pobūdžio.”

“Turto vertinimo menas virto administracinės kainos nustatymo mokslu.”.

L IE TU V O S T U R TĄ ir VE R S LĄ V E R TIN A N Č IŲĮM O N IŲ A S O C IA C IJA

2. Laikotarpis 1991 – 1995 m.2.1. Čekinė privatizacija ir nuosavybės grąžinimas;2.2. Nekilnojamojo turto rinkos formavimosi pradžia;2.3. Turto ir verslo vertinimo veiklos pradžia;2.4. Lietuvos turto vertintojų asociacijos (toliau - LTVA) įsteigimas 1994 m.;2.5. Laikinųjų turto ir verslo vertinimo metodologinių nurodymų LTVA nariams

patvirtinimas 1994 m.;2.6. Lietuvos bankų krizė – 1995 m.;2.7. Priimtas 1995 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 440 “Dėl

turto vertės nustatymo.”2.8. 1995 m. sudaryta ir prie LR Finansų ministerijos patvirtinta Atestacinė turto vertintojų

komisija;2.9. 1995 m. LTVA savo nariams patvirtino “Turto ir verslo vertintojo profesinės etikos

kodeksą”;2.10. 1995 m. LTVA tapo TEGoVA (Europos turo vertintojų asociacijų grupė), tuomet buvo

TEGOVOFA ir IVSC (Tarptautinio vertinimo standartų komiteto) narėmis.


“Privatizacija – laukinis kapitalizmas – nekilnojamojo turto rinkos startas – turto vertinimo veiklos ir metodologijos, kvalifikacinių reikalavimų, etikos principų startas ir spartus kūrimas už turto vertintojų bendruomenės intelekto bei komercinių bankų ir turtą ir verslą vertinančių įmonių paaukotas lėšas, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.”Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir bankų aktyvumą bendradarbiauti nulėmė Lietuvos bankų krizė.Kiek indėlininkų prarado lėšų?


3. Laikotarpis 1996 – 2000 m.3.1. 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 244 “Turto

vertinimo metodika”;3.2. 1997 m. LTVA tampa IVS nare.3.3. 1998 m. Rusijos finansų krizė;3.4. 1999 m. Lietuvos Respublikos Seime patvirtintas “Lietuvos Respublikos

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas”.3.5. 2000 m. įkuriama VšĮ Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas.

Nuosaikus turto vertintojų bendruomenės bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kitomis institucijomis (LR Teisingumo ministerija, LR Finansų ministerija) laikotarpis.Optimalus turto vertintojų kvalifikacijos kėlimas savomis ir įmonių lėšomis.Lietuvos Respublikos Vyriausybės išlaidos dėl įstatymo ir metodikos siekia apie 15000 litų (4350 eurų).


4. Laikotarpis 2001 – 2010 metai4.1. 2001 m. įkuriama Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacija

(toliau LTVVĮA);4.2. 2003 m. VĮ Registrų centras atlieka pirmąjį masinį žemės vertinimą

atsižvelgiant į rinkos kainas;4.3. 2004 m. LTVA ir LTVVĮA patvirtina “Nacionalinius turto ir verslo

vertinimo standartus”;4.4. 2006 m. įvyksta pirmasis pastatų ir statinių masinis įvertinimas

atsižvelgiant į rinkos kainas;4.5. VšĮ Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas 2001 – 2010 m. vykdo

formalią priežiūrą, praktiškai nesirūpindama metodologija ir kokybe. Vyksta masinis turto vertintojų kvalifikacinių pažymėjimų dalinimas (2003 m. – 1142 vertintojai, iš jų – 877 asistentai, 265 vertintojai.)

4.6. 2008 m. Globali finansų krizė.


“Stagnacijos laikotarpis. VšĮ Audito, apskaitos ir turtovertinimo instituto turto vertinimo veiklos priežiūra ir turto vertintojų kepimas valstybei dėl instituto išlaikymo kainuoja apie 10 mln. litų (2,9 mln. eurų).LTVVĮA ir LTVA narių intelekto ir lėšų pastangomis paruošti, patvirtinti ir išleisti Nacionaliniai turto ir verslo vertinimo standartai, nepripažįstami LR Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir VšĮ Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto.Valstybė per Butų paskolų draudimo fondą praranda 120 mln. litų (35 mln. eurų). Komerciniai bankai praranda apie 4 mlrd. litų (1,16 mlrd. eurų). Bendri nuostoliai 1,315 mlrd. eurų.Kokie nuostoliai ir žala dėl metodologinių ir LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nesilaikymo ir manipuliavimo perduodant, apjungiant, susigrąžinant bei vykdant apskaitas ir tvirtinant metines pelno (nuostolio) ataskaitas valstybės įmonėse, ypač energetikos sektoriuje, niekas nežino.”


5. 2011 – 2016 metų laikotarpis

5.1. 2011 m. priimamas naujos redakcijos LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas;

5.2. 2012 m. VšĮ Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas virsta į BĮ “Turto vertinimo priežiūros tarnybą” (vietoj 10 etatų su 0,232 mln. eurų lėšų į 26 etatų su 0,348 mln. eurų lėšų).

5.3. 2013 m. VĮ Registrų centras nutraukia turtą vertinančioms įmonėms nekilnojamojo turto rinkos sandorių pusmetinių ir metinių duomenų paketų teikimą;

5.4. 2013 – 2015 metais įvyksta 571 skundo (0,38 proc. nuo bendro ataskaitų skaičiaus, nagrinėjamos ir iškeliamos 165 bylos Turto arba verslo vertintojų garbės teisme, iš kurių priimamo 126 drausminės nuobaudos (49 proc. pastabos – menkaverčiai pažeidimai;

5.5. 2013 – 2014 m. Ūkio banko, Snoro banko ir keleto kredito unijų bankrotai.


“Turto vertintojų ir turtą ir verslą vertinančių įmonių represijų laikotarpis, eliminuojant reikiamos apimties ir kokybės nekilnojamojo turto rinkos duomenų paketų gavimo galimybėmis iš VĮ Registrų centro, nesirūpinant metodologijos, LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo išryškėjusiomis pakeitimų galimybėmis. Praktiškai nutrauktas LR Finansų ministerijos bendradarbiavimas su turto ir verslo vertintojų bendruomenę atstovaujančiomis visuomeninėmis organizacijomis.Pasekmės valstybės biudžetui (priežiūra - 1,740 mln. eurų + indėlių draudimas – 1,5 mlrd. eurų, fizinių ir juridinių asmenų indėliai - ?). Bendri nuostoliai – apie 2 mlrd. eurų.”


PASIŪLYMAI1. LR Finansų ministerijai užtikrinti turtą vertinančioms įmonėms ir turto

vertintojams būtiną reikiamos apimties prieigą prie VĮ Registrų centro saugomų nekilnojamojo turto rinkos sandorių duomenų paketų;

2. LR Finansų ministerija ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos, kartu su LTVVĮA ir LTVA valdybomis iš esmės peržiūrėtų valstybinės, turto vertintojų ir vertinančių įmonių priežiūros ir metodologinio vadovavimo koncepciją;

3. LR Finansų ministerijai kartu su LTVVĮA ir LTVA valdybomis išdiskutuoti esminius, skubiai būtinus LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimus;

4. Valstybinės priežiūros institucijų specialistams, kartu su tarptautiniais ir vietos vertinimo standartų rengimo ekspertais, atsižvelgus į tarptautinę politiką, galutinai išdiskutuoti privalomo ataskaitos turinio atskirų dalių optimalios apimties standartą ir tai detalizuoti LR Finansų ministerijos patvirtintoje Turto vertinimo metodologijoje.


turto vertinimas

Investor Relations