59Trumpa he rn io log i j o s i s to r i j a

ISSN 1392–0995LIETUVOS CHIRURGIJALithuanian Surgery2004, 2(1), p. 59–65

Graikiðkai hernios reiðkia atðakà, pumpurà. Dar senovësegiptieèiø papirusuose (2500 m. pr. Kr., Ankh-ma Horkapo; 1552 m. pr. Kr. Eberso) apraðyta iðvarþos klinikair simptomatika. Faraono Merneptah mumijoje (1224–1214 pr. Kr.) rasta didelë þaizda kirkðnyje ir atskirai ið-preparuotas scrotum. Remiantis ðiais radiniais manoma,kad jam buvo atlikta kirkðnies iðvarþos operacija. Ram-zio V (1156–1151 pr. Kr.) mumijoje rasta neabejotinakirkðnies iðvarþa. Manoma, kad faraonas turëjo fekalinæfistulæ scrotum srityje. Èia esama ir chirurginiø veiksmøpoþymiø. Aleksandrijoje iðvarþoms gydyti naudotas tvir-tas bandaþas. Graikai, tarp jø ir Hipokratas, skyrë iðvar-þas nuo hidrocelës. Kornelijus Celsijus, gyvenæs Romo-je, þinojo Hipokrato bei Aleksandrijos gydytojø darbusgydant iðvarþas. Jis pirmasis plaèiau apraðë iðvarþø gydy-mà. Tais laikais pagrindinis ðios patologijos gydymo bû-das buvo bandaþas.

Trumpa herniologijos istorijaA short history of the herniology

Juozas Stanaitis

Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos centras, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinë ligoninë,Ðiltnamiø g. 29, LT-2043 VilniusEl. paðtas: juozas.stanaitis@mf.vu.lt

Santrauka

Trumpai apþvelgiama iðvarþø gydymo istorija pasaulinëje praktikoje ir Lietuvoje. Apþvelgiamas aloplastiniø medþiagøatsiradimas ir naudojimas herniologijoje. Trumpai pristatoma laparoskopinës hernioplastikos istorija.

Abstract

Short historical review about surgical hernia treatment in the world and in the Lithuania. History about most popularaloplastic materials in surgical treatment of groin hernia. Short history of a start in laparoscopic hernia treatment.

Kornelijus Celsijus

Istorija

60 J. Stanaitis

Iðvarþas operuodavo iðimtinai tik jauniems asmenims irtik esant nuolatiniams skausmams arba ástrigus nedide-lei iðvarþai. Darydavo pjûvá scrotum srityje truputá þe-miau mons pubis. Pirðtu iðpreparuodavo iðvarþos maiðàir já nupjaudavo. Sëklinis virþelis likdavo nepaliestas.Þaizdos nesiûdavo, palikdavo gyti antriniu bûdu. Jeiguiðvarþos vartai bûdavo dideli, audinius pridegindavo, kadgreièiau formuotøsi randas. Galenas manë, kad iðvarþosatsiranda plyðus pilvaplëvei ir iðsitempus virð jos esan-èioms fascijoms bei raumenims. Paulius ið Eginos(700 m.) skyrë dalinæ kirkðnies iðvarþà (bubonocelæ) nuovisiðkos (skrotalinës) iðvarþos. Vëliau jis pasiûlë kartu per-riðti ir iðvarþos maiðà, ir sëkliná virþelá (funiculus sperma-ticus). Operacijos metu kartu ðalindavo iðvarþos maiðà irsëklidæ. Pauliaus ið Eginos darbai buvo gráþimas atgal irnukrypimas blogàja prasme nuo klasikinës Aleksandri-jos bei graikø chirurgijos principø. Jo teiginiai ir darbai,susijæ su iðvarþø chirurgija, iðliko populiarûs viduram-þiais. Ir tik praëjus 13 amþiø po Celsijaus darbø Willia-mas ið Saliceto (1210–1277 m.) pareiðkë, kad operuo-jant iðvarþas nereikia ðalinti sëklidës. 1363 metais Guyde Chauliac savo darbe „Chirurgia Magna“ skyrë kirkð-nies iðvarþà nuo ðlaunies iðvarþos. Jis pasiûlë savità ástri-gusiø iðvarþø operavimo bûdà ligoniui esant Trendelen-burgo padëtyje. Ið literatûros þinome, kad iki Renesansoepochos iðvarþø chirurgija buvo primityvi ir nesaugi. Rei-kalai pajudëjo á prieká tik 1507 m., kai patologoanato-mo Antonio Benivieni darbus iðspausdino jo draugas Ro-

sati veikale „De Abditis Morborum Causis“. Èia pirmàkartà detaliai ir tiksliai buvo apraðytos visø tipø iðvarþos.Ambroise Pare savo knygoje „The Apologie and Treati-se“ paskyrë visà skyriø apraðyti iðvarþø gydymà. Jis labaidetaliai apibûdino iðvarþø operacijos eigà. Iðsamiai aiðki-no, kada ir kaip reikia sugràþinti á pilvo ertmæ iðvarþosturiná ir kaip susiûti pilvaplëvæ. Iðimtiniais atvejais, kaibûdavo sunku susiûti ir gràþinti turiná á pilvo ertmæ dël„blogo ir plyðusio peritoneum“, siûlë naudoti auksinæ li-gatûrà, arba punctus aureus, auksiniu siûlu susiûti ir uþ-riðti pilvaplëvës defektà. Sukûrë ir apraðë chirurginiusinstrumentus ðiai operacijai daryti. Grieþtai kritikavo chi-rurgus kastruotojus, kurie operuodami dar laikësi Pau-liaus ið Eginos chirurgijos principø. 1556 metais keliau-jantis Ðveicarijos chirurgas-barzdaskutys Pierre Francoiðvarþø gydymui pasiûlë specialø lenktà su grioveliu di-sektoriø, kuriuo buvo galima lengvai iðpreparuoti iðvar-þos maiðà, nesuþalojant ástrigusiø þarnø. Jis rekomenda-vo iðvarþos maiðo turiná gràþinti á pilvo ertmæ ir pilvosienos defektà susiûti lino siûlais. 1559 metais KasparasStromayras iðleido knygà „Practica Copiosa“. Joje pir-mà kartà apraðyti ástriþosios bei tiesiosios iðvarþø skirtu-mai. Ðalinti sëklidæ buvo leidþiama tik operuojant ástri-þàsias iðvarþas. Operuojant kitø tipø iðvarþas ðis veiks-mas buvo jau grieþtai draudþiamas. Operacijos metu siûlëðalinti iðvarþos maiðà iki vidinio þiedo. Renesanso epo-choje autopsijos ir anatominis audiniø preparavimas leidogeriau suvokti iðvarþø prigimtá ir pasirinkti tinkamà chi-rurginá gydymà. 1700 metais praneðta apie Mekelio di-vertikulà iðvarþos maiðe, o 1731 m. de Garengeot apraðëpanaðià situacijà, tik iðvarþos maiðe rado kirmëlinæ atau-

Ambroise Pare

Iðvarþø gydymas bandaþu

61Trumpa he rn io log i j o s i s to r i j a

gà. Seras Percivalis Pottas 1757 m. apraðë ástrigimo(stranguliacijos) patofiziologijà ir rekomendavo já gydy-ti chirurginiu bûdu. 1785 metais Richteris apraðë dalinæenterocelæ, o 1814 metais Scarpa – ðliauþianèiàjà iðvarþà(en glissade). Londono profesorius anatomas seras AstleyCooperis 1804 m. apraðë specifiná kirkðnies raiðtá, kurisvëliau buvo pavadintas jo vardu, apibrëþë, kas yra fasciatransversalis, aiðkino, kad tai – skirtinga struktûra negupilvaplëvë ir kad ði struktûra yra pagrindinis barjeras,apsaugantis nuo iðvarþø formavimosi. A. Cooperis smul-kiai apraðë visus kirkðnies kanalo anatominius elemen-tus, taip pat patologinæ iðvarþø anatomijà ið vidaus. Co-operio preparatorius Collesas 1811 m. apraðë kirkðniesraiðtá – lig.inguinale, o 1814 metais Heselbachas – krikð-nies srities anatominá trikampá, kuris buvo pavadintasjo vardu, taip pat tractus iliopubicus. Nors anatominiøþiniø padaugëjo, iðvarþø chirurgija maþai pasistûmëjo áprieká. Bet koks kirkðnies kanalo atvërimas sukeldavopûliniø komplikacijø, sepsá arba iðvarþos recidyvà.

Iðradus ðvirkðtà, kai kurie chirurgai iðvarþas bandë gy-dyti sklerozantais. Antai 1837 m. Velpeau ðvirkðdavo jo-do á iðvarþos maiðà, o 1847 m. Pancoastas vartojo kanta-ridinà (minkðtavabaliø veikliàjà medþiaga). Deja, tokiogydymo rezultatai buvo blogi. 1888 metais Erichsenaspareiðkë, kad tokie gydymo bûdai yra pavojingi, sukeliainfekcijà, todël jø reikia atsisakyti. Jis pats ástrigusias ið-varþas gydydavo tik operacija. Erichsenas pirmasis pa-siûlë gangrenavusias þarnas iðvarþos maiðe rezekuoti irsuformuoti pirminæ anastomozæ. Didþiausios to metochirurgijos, kartu ir herniologijos, problemos buvo sep-sis ir skausmas. Tik 1846 m. Mortonui panaudojus ete-rá nuskausminimui ir plëtojantis anesteziologijai, iðvar-þø chirurgija ëmë tobulëti.

Ðiuolaikinë chirurgija prasidëjo 1867 m. J. Listeriuiádiegus antiseptikà, o 1890 m. Bergmanui – aseptikà.Listerio mokinys Marcy 1871 m. jau operavo iðvarþasnaudodamas visas antiseptikos priemones. Iðvarþos maiðoneatverdavo, bet já iðpreparuodavo nuo sëklinio virþelioir kuo giliau já persiûdavo. Czerny 1876 m. Vokietijojeiðtraukdavo iðvarþos maiðà, já iðpreparuodavo ir nupjau-davo. Kultá ákiðdavo á vidiná þiedà. Taigi Marcy pirmasispasaulyje panaudojo tris pagrindinius moderniosioschirurgijos principus: iðvarþø antiseptikà/aseptikà,iðvarþos maiðo kaklelio kuo aukðtesná perriðimà (angl.high ligation of the sac) ir vidinio iðvarþos þiedo susiu-

vimà. 1887 metais E. Bassini paskelbë apie savo iðrastàiðvarþø gydymo bûdà.

Jis ilgai ieðkojo bûdø, kaip operuoti iðvarþas iðven-giant recidyvø, o jø tais laikais bûdavo iki 100%. E. Bas-sini nusprendë, kad operacijos metu bûtina atverti ið-varþos kanalà, iðpreparuoti maiðà, perriðti já ir rekonst-ruoti bei sutvirtinti pilvo sienelæ prisiuvant fascia trans-versalis prie lig. inguinale.

Siuvimui naudojo pavienes ðilko siûles. Retai naudo-jo drenus. Svarbu, kad E. Bassini ne tik operavo pagalsavo metodikà, bet ir pateikë vëlyvuosius chirurginio gy-dymo rezultatus (komplikacijas, mirðtamumà, recidy-vus), kurie buvo patys geriausi, palyginti su kitø to meto

E. Bassini

Áþymioji E. Bassini knyga apie iðvarþø operavimo bûdà

62 J. Stanaitis

chirurgø rezultatais. Jis propagavo ankstyvà pooperaci-ná ambulatoriná gydymà.

Tuo paèiu laiku kaip Bassini Europoje WilliamasS. Halstedas JAV pasiûlë labai panaðø kirkðnies iðvarþøchirurginio gydymo bûdà. Þinoma, buvo kai kuriø tech-niniø ðios operacijos (Halsted I) skirtumø: iðpreparavæsiðvarþos maiðà sëkliná virþelá perkeldavo ant m. abdomi-nis externus obliqus aponeurozës, perriðdavo venas ap-link virþelá, kad bûtø daugiau vietos, be to, kartais ápjau-davo m. abdominis obliqus internus skaidulas. Ir Bassini,ir Halstedas ádiegë ketvirtàjá iðvarþø operavimo principà– uþpakalinës kirkðnies kanalo sienelës rekonstrukcijà.Amerikoje Bassini operacijos niekas neþinojo. Tik1950 m. Kanados Shouldice klinika (Shouldice, Obney,Ryan) legalizavo ðá bûdà ir ðiek kiek já patobulino.

Todël ir dabar amerikieèiai operuoja bei propaguojaShouldice modifikacijà, o Bassini operavimo bûdà þinolabai retas jø chirurgas.

Diskutuodamas apie efektyviausius iðvarþø gydymobûdus Bassini pareiðkë, kad „...jeigu galëtume paga-minti dirbtiná audiná, kuris savo tankumu ir atsparu-mu prilygtø fascijoms ir sausgyslëms, tai radikalaus ið-varþø gydymo paslaptis bûtø atskleista ...“ Pirmasis chi-rurgas, kuris pradëjo naudoti herniologijoje aloplasti-nes medþiagas, buvo Marcy. 1887 metais pilvo siene-lës sutvirtinimui jis panaudojo kengûros sausgyslæ, taippat eksperimentavo su buliaus, banginio ir elnio saus-gyslëmis.

1901 m. McArthuras kirkðnies iðvarþos siuvimui pa-naudojo m. obliqus abdominis externus aponeurozës lopàant kojytës. Kadangi ðis bûdas nelabai pasiteisino, tokápatá lopà, tik ið fascia lata pradëjo naudoti Kirschneris.1930–1940 metais pasirodë labai daug literatûros apieávairius natûralius protezus herniologijoje, bet ilgainiuivisø ðiø operavimo bûdø buvo atsisakyta. Pastebëta, kadpraëjus tam tikram laikotarpiui visos ðios medþiagos su-yra dël fagocitozës (angl. complete phagocytic degenera-tion). Buvo siûlomas odos lopas, sidabrinis lopas, tanta-lo juosta, plieninë viela, sidabro siûlas ir pan. XX a. pra-dþioje labai þavëtasi naujomis galimybëmis, taèiau vë-liau jomis nusivilta: stebint vëlyvuosius rezultatus, diag-nozuota metalø fragmentacija, abscesø formavimasis, au-diniø erozijos, ir svarbiausia – didelis recidyvø skaièius.Corotherui 1935 m. iðradus sintetinius polimerus, Me-lickas pritaikë nailonà (poliamidà) hernioplastikoje. Jisiðoperavo 25 ligonius naudodamas nailoninius siûlus.Audiniø reakcija buvo minimali ir visos þaizdos sugijopirminiu bûdu. Tolesnë herniologijos raida susijusi suidealaus protezo ieðkojimais. 1950 metais Cumberlandassuformulavo aðtuonis pagrindinius implantuojamos me-dþiagos reikalavimus: ilgà laikà veikiama organizmo skys-èiø, ji neturi pakisti; privalo bûti chemiðkai inertiðka;neturi sukelti uþdegiminës reakcijos; turi bûti nekance-rogeninë; neturi sukelti alergijos; turi bûti atspari me-chaniniam poveikiui; lengvai adaptuojama kûne pagalbet kokià reikiamà formà; lengvai sterilizuojama. Ðiuosreikalavimus atitiko trys medþiagos: poliesterio tinkle-lis; polipropileno tinklelis ir e-PTFE lopas.

Poliesterio polimeras pagamintas 1939 m. ið etilen-glikolio ir tereftalio rûgðties. Ði medþiaga, iðausta Ethi-cono fabrike (JAV), buvo pavadinta dakronu, o tinklelis– mersilenu. Dakrono arba mersileno tinklelis – sinoni-miðkai vertojami þodþiai. Paþymëtina, kad tai yra pir-masis nemetalinis tinklelis, sëkmingai naudotas iðvarþøchirurgijoje. Vëliau jis uþleido vietà polipropileno tin-kleliui, kuris yra atsparesnis infekcijai, lankstesnis, elas-tiðkesnis.

Ði medþiaga, pavadinta marleksu, pirmà kartà panau-dota 1959 metais. Vëliau gamintojai jà vadino ávairiai:marleksu, prolenu, surgipru. Ðiuo metu tai populiariau-sia implantuojama medþiaga herniologijoje. Nemaþas po-lipropileno tinklelio trûkumas yra þarnyno uzûracija. Taigiðio tinklelio negalima dëti tiesiai ant þarnø, kadangi susi-

Schouldice

63Trumpa he rn io log i j o s i s to r i j a

formuoja fistulës. Tinklelis netgi gali migruoti á þarnosspindá. Nuo pilvo ertmës organø já turi skirti pilvaplëvë.Jeigu tinklelis ádëtas audiniuose, fibrininis eksudatas per24 val. padengia þaizdà, o per 7–10 parø granuliacinis au-dinys perauga tinklelio akutes. Po 14–21 dienos toks au-dinys visiðkai atsparus iðoriniam poveikiui.

1938 metais Plunkettas (Osaka, Japonija) netikëtaiatrado politetrafluoretilenà (PTFE). Tyrinëjimus su ðiamedþiaga atliko ir W. L. Gore. Ði medþiaga buvo pritai-kyta iðvarþø chirurgijoje ir pavadinta Gore–Tex. PTFEmedþiaga stipresnë negu marleksas, prolenas arba mer-silenas. Klinikoje pirmà kartà panaudota 1983 m. kaipaudiniø protezas uþdengti pilvaplëvës defektà. Ðios me-dþiagos trûkumas tas, kad ji nepraleidþia skysèiø ir yralabai brangi.

Taigi ðiuolaikinës medþaigos padëjo pasiekti iðvarþøchirurgijai dideliø laimëjimø: sumaþëjo recidyvø, ope-racijos atliekamos be audiniø tempimo, uþdengiami di-deli audiniø defektai. Vienas ið pirmøjø pasaulyje, kas-dien operuodamas vietinës nejautros sàlygomis kirkðniesiðvarþas, sëkmingai ðias medþiagas ambulatorinëje vie-nos dienos chirurgijoje naudojo Irvingas Lichtensteinas.1989 metais jis pateikë 1000 kirkðnies operacijø,naudojant marlekso tinklelá, rezultatus. Stebëdamas ðiuosligonius nuo 1 iki 5 metø, jis nediagnozavo në vienoiðvarþos recidyvo, në viena þaizda nesupûliavo. Ði tech-niðkai lengvai ir greitai atliekama operacija aplenkë la-paroskopinæ hernioplastikà ir Schouldice bûdà. Lichtens-teinas ádiegë penktà iðvarþø operavimo principà: siuvi-

mà be tempimo (tensionless repair). Tinkleliai labai pa-plito ir pooperaciniø iðvarþø chirurgijoje. Femoralinesiðvarþas Lichtensteinas siûlë operuoti á kanalà ákiðant mar-lekso tinklelá, susuktà kaip cigaretë. Virð ðio protezo ke-liomis pavienëmis siûlëmis susiuvami audiniai ir tuo ope-racija baigiama. 1987 metais Bendavidas panaudojo skë-èio formos marlekso tinklelá, kurá ákiðdavo á femoralinákanalà, á preperitoniná tarpà. Jis iðoperavo 81 ligoná, irnepasitaikë në vieno recidyvo. 1989 metais jis jau nau-dojo polipropileno kamðtelá. 1989 metais Rutkowas irRobbinsas naudojo ranka padarytus lietsargio formoskamðtelius, kurie vëliau pradëti gaminti serijiniu bûduið marlekso (PerFix).

Vëliau jie pasiûlë dvigubus tinklelius (Hernia SystemMesch), kuriø pirmàjà dalá ákiðdavo á iðvarþos angà, okita dalis bûdavo virð fascia lata. Tokio tinklelio nerei-kia fiksuoti, prisiûti, todël labai sutrumpëja operacijoslaikas.

Proleno (A) ir Vypro II (B) tinkleliø mikroskopinë struktûra Rutkowo ir Robbinso polipropileno tinkleliai, naudojamioperuojant kirkðnies ir ðlaunies iðvarþas

Dvigubas tinklelis – Hernia System Mesch (HSM)

64 J. Stanaitis

Kai kurie chirurgai nepritaria aloplastiniø medþiagønaudojimui operuojant iðvarþas. Kol kas neþinomi vëly-vieji ðiø operacijø rezultatai. Kokie pakitimai organizmebus implantato vietoje po 10, 20 ar 30 metø? V. Schum-pelickas teigia, kad po keliø metø marlekso tinkleliai su-sitraukia iki 75%. Tada yra tikimybë atsirasti iðvarþosrecidyvui.

Laparoskopinë hernioplastika nusiþengë kai kuriemsatviros hernioplastikos principams, kadangi ðios opera-cijos metu neðalinamas iðvarþos maiðas. Laparoskopiðkai1979 m. P. Fletcheris Vakarø Indijos universitete pir-mà kartà perriðo iðvarþos maiðà ties kakleliu.

1982 metais Geras pirmà kartà uþsiuvo iðvarþos mai-ðo kaklelá naudodamas Miðelio kabutes, taip pat jomisuþsiuvo ir vidiná iðvarþos þiedà. Rezultatai nebuvo geri,kadangi jis neatliko pilvo sienos plastikos (taip operavopirmuosius 12 ligoniø). 1989 metais Bogojavlensky gy-dë kirkðnies ir ðlaunies iðvarþas laparoskopu, ákiðdamastinklelá preperitonealiai á iðvarþos angà. Jo metodas ne-paplito, kadangi techniðkai buvo sunkiai atliekamas.1990 metais pasirodë daug straipsniø, apraðanèiø iðvar-þø operacijas laparoskopu.

Fitzgibbonsas (USA) bandë laparoskopu operuoti ið-varþas fiksuodamas tinklelá ið pilvo ertmës vidaus tiesiaiant pilvaplëvës („onlay“ technika). Tinklelis migruoda-vo ir bûdavo labai daug recidyvø. 1990 metais Schultzasir Corbittas pateikë 20 ligoniø operavimo rezultatus. Jielaparoskopiðkai atverdavo pilvaplëvæ ir á vidiná þiedà ákið-davo polipropileno tinklelá (angl. transperitoneal appro-ach – TAPP). Po to pilvaplëvæ sukabindavo titano ka-butëmis, o tinklelio nesusiûdavo. Po tokios operacijosanksti iðraðydavo ið ligoninës (po 3,3 dienos), ligoniaigreitai tapdavo darbingi (po 3,9 dienos). Panaðiai ope-ruoti pradëjo Philipsas ir Dulucqas Prancûzijoje. Tokiubûdu operuojant iðvarþas, 25% atvejø atsirasdavo iðvar-þos recidyvas. Ðiø recidyvø prieþastis – per maþas tinkle-lis. Tik vëliau suprasta, kad bûtina já fiksuoti prie Kupe-rio raiðèio. Klaida dëti tinklelá tik iðvarþos angos dydþiomatmenø. Tais paèiais metais Geras, operuodamas la-paroskopu iðvarþà, pirmà kartà tinklelá fiksavo ir pilvap-lëvæ susiuvo endoskopiniu siuvimo aparatu (stapler).1992 metais Ferzli operavo iðvarþà neákiðdamas laparos-kopo á pilvo ertmæ. Specialiu keturakiu balionu padaro-ma preperitoninë ertmë videokamerai, ir atliekama her-

nioplastika uþdengiant iðvarþos vartus tinkleliu (angl. totalextra-peritoneal approach – TEP).

Lietuvoje pirmàjà disertacijà apie iðvarþas 1812 m. Vil-niaus universitete apgynë M. T. Kryþanovskis („De Bu-bunocele“). Joje daugiausia raðoma apie iðvarþø gràþini-mà, o apie chirurginá gydymà neuþsimenama. Þinome,kad 1818 m. V. Pelikanas pirmasis Lietuvoje atliko ið-varþos operacijà. Jau 1820 m. V. Èerminskis apgina di-sertacijà apie ágimtø ástrigusiø kirkðnies iðvarþø gydymà(„De hernia inguinali congenita“). Kai kuriais atvejaisjis siûlo ir chirurginá gydymà. Na, o 1823 m. pirmasischirurginio iðvarþø gydymo rezultatus savo disertacijoje„De Herniotomia“ aptaria M. Pieciulevièius. Vilniuje1842 m. J. Korþenevskis pirmasis atliko planinæ radika-lià kirkðnies iðvarþos operacijà, o 1893 m. O. Dembov-skis pirmasis iðvarþà operavo Bassini bûdu.

Pokariu Lietuvoje iðvarþø chirurgijoje daug nuveikëJ. Ðoðas (1964 m. apgynë disertacijà apie aloplastiniø me-dþiagø naudojimà herniologijoje) ir V. Vaðkelis (1971 m.apgynë daktaro disertacijà apie ástrigusias pilvo sienosiðvarþas). 1960 m. J. Ðoðas pirmasis pradëjo operuoti ið-varþas naudodamas kaprono tinklelá. 2000 metais R. Rû-kas ádiegë Lichtensteino metodikà (apgynë daktaro di-sertacijà apie kirkðnies iðvarþø chirurginá gydymà nau-dojant aloplastines medþiagas). 1993 metais Marijam-polës ligoninëje Maskelis atliko pirmàjà laparoskopinæhernioplastikà Mejerio metodu. 1993 metais ðio straips-nio autorius pirmasis operavo iðvarþas laparoskopu TAPPir TEP metodais Vilniaus greitosios pagalbos univer-sitetinëje ligoninëje.

Preperitoninë hernioplastika

65Trumpa he rn io log i j o s i s to r i j a

LITERATÛRA

Gauta: 2003 12 30

Priimta spaudai: 2004 01 30

1. Gurunluoglu R, Gurunluoglu A. Paul of Aegina: Landmarkin Surgical Progress. World J Surg 2003; 27: 18–25.

2. Lyons AS and Petrucelli RJ. Medicine: An Illustrated His-tory. New York: Harry N. Abrams, Inc., Publishers, 1987.

3. Meðkauskas J. Lietuvos medicinos istorija. Chicago, 1987;p. 814.

4. Schumpelick V. Hernien. Stuttgart; New York, 2000.

5. Ðoðas J. Kai kurie iðvarþø aloplastikos duomenys. Sveikatosapsauga 1961; 12: 16–20.

6. Torwald J. Stulecie chirurgów. Kraków, 1989.7. Vaðkelis V. Urgentinës herniologijos vystymasis Lietuvoje.

In: Lietuvos chirurgijos istorija: Respublikinës chirurgø konfe-rencijos praneðimø medþiaga. Kaunas, 1991; p. 19–21.