tinka visiems - comenius-elbohio.org · ariel.chris@hotm ail.com 5. kosta kyuchukov 17 ♂ trakiq...
TRANSCRIPT
TINKA VISIEMS
Daugiašalės partnerystės projektinis susitikimas „EL Bohio“, Cartagena, Murcia, Ispanija
2009 lapkričio 11d. – lapkričio 22d.
1
Rumunija Bulgarija Lietuva Lenkija Prancūzija Ispanija
VARDAS ADRESAS TELEFONAS E-PAŠTAS 1. Miruna Epifanov Denisse
16 ♀
RUMUNIJA Namų: 0040 339105096 Mamos: 0040 740029144 Grupės vadovo: 0040 746243227
1. Carmen and Mª Luz López Morales (seserys) (4º B, ESO) (2º B, Bachillerato)
15 ♀ 17 ♀
Calle Santa Florentina nº 8 La Aljorra, C.P. 30390 Cartagena Murcia Spain
Namų: 0034 968558411 Tėčio: 0034 650965218 Mamos: 0034 660738078 Carmen: 0034 649683054 Mª Luz: 0034 63014366
[email protected] [email protected]
2. Anca Ioana Hanu
16 ♀
RUMANIA Namų: 0040 339402063 Mamos: 0040 765118193 Grupės vadovo: 0040 751800427
2. Olaia Frauca Fragoaga (4º B, ESO)
15♀ Paseo Sorrento nº 7, 3º B Polígono de Santa Ana C.P. 30319 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 868097278 Tėčio: 0034 692788600 Mamos: 0034 664772150 Grupės vadovo: 0034 646738118
3. Cristian Marin Constantin
16 ♂
RUMANIA Namų: 0040 239613137 Tėčio: 0040 753029234 Mamos: 0040 744758289 Grupės vadovo: 0040 752208689
3 Juan Soler Navarro (4º B, ESO)
15♂ Calle Maracaibo nº 17 Barriada Hispanoamérica C.P. 30310 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968531939 Tėčio: 0034 678349964 Grupės vadovo: 0034 678349964
2
4 Georgiana
Almăjan Adriana
17 ♀
RUMANIA Tėčio: 0040 741270702 Grupės vadovo: 0040 745346006
4. Sandra Ortíz Caparrós (1º A, Bachillerato)
16 ♀
Calle Tarazona nº 8 Los Barreros C.P. 30310 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 868095441 Mamos: 0034 687442502 Grupės vadovo: 0034 677524456
5. Kosta Kyuchukov
17 ♂
Trakiq 21 Plovdiv BULGARIA
Tėčio: 0035 9878263083 Grupės vadovo: 0035 9877550266
[email protected] [email protected]
5. Isabel Martí Nadal (2º B, Bachillerato)
17 ♀
Avenida Venecia nº 19, Portal 1, 2ºA Polígono de Santa Ana C.P. 30319 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968315986 Tėčio: 0034 629649993 Mamos: 0034 650569740 Grupės vadovo: 0034 660788510
6. Petko Petkov 17 ♂
G. Nikolov11 Sopot 4330 BULGARIA
Tėčio: 0035 9887357463 Grupės vadovo: 0035 9885038208
6. Jose Manuel Navarro Pozo (1º A, Bachillerato)
15 ♂
Calle de la Hoz nº 13 Santa Ana C.P. 30319 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968169932 Tėčio: 0034 609619960 Mamos: 0034 609677030 Grupės vadovo: 0034 676828070
7. Greta Šiaučiūnaitė Allergies: To eggs and cats
18 ♀
LITHUANIA Tėčio: 0037 069849119 Mamos: 0037 069806868 Grupės vadovo: 0037062233130
7. Marina Bermudez de Castro Rubio (2º B, Bachillerato)
17 ♀
Calle Brescia nº 39 Polígono de Santa Ana C.P. 30319 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968314471 Tėčio: 0034 661252660 Mamos: 0034 607987142 Grupės vadovo: 0034 653708043
3
8. Laurynas Butrimas
16 ♂
LITHUANIA Namų: 0037 045 577346 Tėčio: 0037 061120110 Mamos: 0037 061144634 Grupės vadovo: 0037062137067
8. Victor Francisco Belchí Martínez. (4º B, ESO)
15 ♂
Calle Trieste nº2 Polígono de Santa Ana. C.P. 30319 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968533928 Tėčio: 0034 669857144 Mamos: 0034 619887370 Grupės vadovo: 0034 622573806
9. Rafal Mikolaj Derentowicz Asthma, and allergies to dust, cats, dogs and birds. Medicines: Claritine, Flixonase, Pulmicort, Oxis
17 ♂
POLAND Namų: 0048 227575439 Tėvų: 0048 605520001 Grupės vadovo: 0048603378133
9. Iñaki de Goiri Alvarez (1º B, Bachillerato)
16 ♂
Calle Piacenza nº13 Polígono de Santa Ana C.P. 30319 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968513210 0034 616918768 Mamos: 0034 664596697 Grupės vadovo: 0034 618902904
10. Krzysztof Kwiatkowski Medicines: ENARENAL, 2x5mg (high blood preasure)
17 ♂
POLAND Namų: 0048 227501517 Tėčio: 0048 696182085 Mamos: 0048 663290352 Grupės vadovo: 0048 506 777 657
10. Pedro Saura Zaplana (1º B, Bachillerato)
16 ♂
Calle Altamirano nº20 Miranda C.P. 30319 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968169160 Tėčio: 0034 669404272 Mamos: 0034 968550323 Grupės vadovo: 0034 686313836
4
11. Julian Przybylski Allergies to dust, mould
17 ♂
POLAND Namų: 0048 399001055 Tėvų: 0048 609106897 Grupės vadovo: 0048 693707668
11. Juan Miguel Sánchez Martínez (4º B, ESO)
15 ♂
Calle General Alonso Vega nº 15 El Albujón C.P. 30300 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968160167 Mamos: 0034 651820598 Grupės vadovo: 0034 651532848
12. Ewelina Kęciek 15 ♀
POLAND Namų: 0048 224282840 Tėvų: 0048 668463865 Grupės vadovo: 0048 602468578
12. Celia Barcelona Izquierdo (4º C, ESO)
15♀ Calle Fernándes Capalleja nº6 Santa Ana C.P. 30319 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968169055 Tėčio: 0034 609592094 Mamos: 0034 620984830 Grupės vadovo: 0034 650393544
13. Mickael Saro 15 ♂
FRANCE Namų: 0033 0494416943 Tėvų: 0033 0663084569 Grupės vadovo: 0033 0659024608
13. Jesus Vilar Cánovas (4º B, ESO)
15♂ Calle Floridablanca nº 13, 2ºB Los Dolores C.P. 30310 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 868094551 Tėčio: 0034 608056669 Mamos: 0034 618139174 Grupės vadovo: 0034 629204407
14. Typhanie Montes
15 ♀
FRANCE Namų: 0033 0494321337 Tėčio: 0033 0603275814 Mamos: 0033 06147372 13 Grupės vadovo: 0033 0626717743
5
14. Raquel Dato Torregrosa (4º B, ESO)
15♀ Calle Catania nº 4 Poligono de Santa Ana 30319 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968312402 Tėčio: 0034 628890264 Mamos: 0034 660810020 Grupės vadovo: 0034 608807802
15. Manon Menotti 15 ♀
FRANCE Namų: 0033 0442086270 Tėčio: 0033 0667 399366 Mamos: 0033 0620503853 Grupės vadovo: 0033 0607638430
15. José Tomás Hernández (1º D, Bachillerato)
16 ♂
Calle Paraguay nº 54 Los Dolores C.P. 30310 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 868093973 Mamos: 0034 626873318 Grupės vadovo: 0034 616498758
16. Célia Pagano 15 ♀
FRANCE Namų: 0033 0494265813 Tėvų: 0033 0685975055 Grupės vadovo: 0033 0626953145
16. Mirian Gonzalez Ramirez (4º B, ESO)
15♀ Calle Potenza nº4 Polígono de Santa Ana 30319 Cartagena, Murcia. Spain
Namų: 0034 968312941 Tėčio: 0034 649891840 Mamos: 0034 639642098 Grupės vadovo: 0034 660624229
Prisiminkite kurioje klasėje mokosi jūsų draugas, pas kurį jūs gyvenate !!! Mokyklos adresas: Bda. San Cristobal, s/n 30310 Cartagena Tel. 0034 968 519 753 e-paštas: [email protected]
6
Programa:
Šeštadienis – lapkričio 14d.
• 3.00 – išvykstame iš gimnazijos • 6.50 – skrydis iš Rygos į Oslą (reisas BT151) • 7.25 – nusileidžiame Osle • 14.20 – skrydis iš Oslo į Murcia • 18.30 – nusileidžiame Murcijos oro uoste • 19.00 – išvykstame į Cartageną • Apsigyvenimas: mokiniai nurodytose ispanų šeimose, mokytojai
- Cartagonovos viešbutyje (tel. 0034 968504200) • 20.30 – sutikimo vakarienė Barrio de San Roque
Sekmadienis – lapkričio 15d.
• 9.40 – susitikimo vieta : Cartagenos miesto Savivaldybės aikštė • Mokytojai ir mokiniai vyksta į kelionę laiveliais po Cartagenos
uostą ir aplanko “Kalėdinį fortą” ir Romėnų Amfiteatrą. • Atkreipkite dėmesį, kurioje grupėje jūs esate! • Mokiniai grįžta namo • Laisvas laikas
o 13.30 – priešpiečiai mokytojams: Mare Nostrum restorane o 16.00 – Mokytojai aplanko Torres parką, senamiestį,
pasikelia panoraminiu keltuvu.
Pirmadienis – lapkričio 16 d.
• 8.00 – mokiniai atvyksta į mokyklą ir eina į vieną pamoką • 8.50 – į mokyklą atvyksta mokytojai
7
• 9.00 – susitikimas su mokyklos direktoriumi, ekskursija po mokyklą
• 10.00 – mokytojai ir mokiniai išvyksta iš mokyklos į Cartageną • 10.30 – susitikimas su Cartagenos meru Consistorijos rūmuose • 14.00 – grįžimas atgal: mokiniams laisvas laikas, mokytojai grįžta
į mokyklą o 14.30 – mokytojams priešpiečiai mokykloje o 16.00 – mokytojų projektinis pasitarimas o 20.30 – vakarienė La Taperijos restorane
Antradienis – lapkričio 17d.
• 8.10 – mokiniai ir ispanų mokytojai išvyksta autobusu į ekskursiją • 8.30 – mokytojai renkasi viešbučio, kuriame gyvena, vestibiulyje • Ekskursija į La Union: Kalnakasių Musiejus, Turgaus aikštė,
šachta, ”Agrupa Viventa” Atkreipkite dėmesį, kuriai grupei jūs esate priskirti! • Portman – senas kalnakasių miestelis, kuriame labai nuniokota
aplinka • Cabo de Palos y La Manga • Priešpiečiai Cabo de Palos • 18.00 – grįžtame į Cartageną • laisvas laikas
Trečiadienis – lapkričio 18d.
• 8.00 – mokiniai atvyksta į mokyklą ir eina į vieną pamoką • 9.00 – mokykloje renkasi mokytojai • 10.20 – mokyklų pristatymai „Mano šalis, regionas, miestas,
mokykla ir švietimo sistema“ • 14.15 – mokiniams laisvas laikas, mokytojams – priešpiečiai • 16.30 – mokytojų projektinis pasitarimas • 17.00 – ekskursija į Archeologijos muziejų (2 grupės)
8
• 19.30 – laisvas laikas • 21.00 – vakarienė
Ketvirtadienis – lapkričio 19d.
• 8.10 – mokiniai su ispanų mokytojais išvyksta į Cartageną • 8.50 – prie Parlamento rūmų prisijungia mokytojai • 9.00 – Parlamento rūmai • 10.00 – mokinių taryba • 11.30 – miesto rotušė – Consistorijos rūmai • 12.30 – Povandeninių laivų archeologojos muziejus ARQUA • 14.10 – mokiniai grįžta į mokyklą, jiems laisvas laikas • 14.00 – mokytojams priešpiečiai Universitete • 16.00 – mokytojų projektinis pasitarimas • 19. 30 – mokytojai vyksta į Murcia • vakarienė Los Ventanales
Penktadienis – lapkričio 20d.
• 8.00 – mokiniai atvyksta į mokyklą ir stebi kelias pamokas • 12.00 – į mokyklą atvyksta mokytojai • 12.30 – mokinių ir mokytojų projektinis pasitarimas – susitikimo
vertinimas • 14.15 – mokiniai išvyksta į namus, o mokytojams priešpiečiai La
Posada de Jamaica • 16.30 – mokytojams ekskursija į Modernaus meno muziejų
„Muram“. Ekspozicija „Rodeno era“. • 17.30 – laisvas laikas • 21.00 - mokinių ir mokytojų atsisveikinimo vakarienė Portonovo
restorane
9
Šeštadienis – lapkričio 21d.
• 8.00 – išvykstame į Alicante • 11.25 – išskrendame iš Alicantes į Barseloną (Spainair JK 6715) • 12.30 – nusileidžiame Barselonoje • 13.00 – atvykstame į Condestable viešbutį Adresas: Ronda Universitat, 1 Barcelona, 08007 telefonas Ispanijoje: +34933186268
• 14.00 – priešpiečiai • 15.00 – ekskursija po Barseloną:
de La Sagrada Familia (Šventos Šeimynos bažnyčia) Güell parkas Las Ramblas Kristupo Columbo statula Barselonos cátedra Nacionaliniai Rūmai Jei spėsime – Casa Mila
Sekmadienis – lapkričio 22d.
• 8.00 – pusryčiai viešbutyje • 8.30 – 10.30 – laisvas laikas • 11.00 – išsiregistruojame iš viešbučio • 13.45 – išskrendame iš Barselonos į Rygą (Air Baltic BT 682) • 18.25 – nusileidimas Rygoje • 18.45 – išvykstame iš Rygos į Panevėžį • 20.45 – atvykstame į gimnaziją
10
Ruošdamiesi nepamirškite pasiimti: • paso, identifikacijos kortelės ir jo kopijos (atiduokite pav. Laimai); • vieno iš tėvų sutikimo išvykti (atiduokite pav. Laimai); • mokinio pažymėjimą; • turėkite apie100 eurų asmeninėms išlaidoms; • Europos sveikatos draudimo kortelę. Kiti svarbūs dalykai: • lauktuvės šeimai, kurioje gyvensite; • asmeninės higienos reikmenys (dantų šepetėlis, pasta, šampūnas,
muilas, servetėlės, paketai); • siūlai, adatos, žirklutės (jas pakuokite į lagaminą); • telefono kroviklis, jei imate telefoną; • fotoaparatas ir baterijos/kroviklis; • laikrodis; • maistas kelionei, bet neimkite į lėktuvą gėrimų; • skėtis, nes ten dažnai lyja; • jūsų lagamino svoris neturi viršyti 20 kg; • galite pasiimti rankinį bagažą (8kg) • maudymosi kostiumėlis; • vaistai (nuo temperatūros, skausmo, viduriavimo, nevirškinimo,
pleistrai ar jūsų gydytojo paskirti vaistai); • užsirašykite šeimos, kurioje gyvensite adresą; • jei pasiėmėte banko kortelę, pasistenkite nepamiršti jos kodo; • 2 poros patogios avalynės, šlepetės; • akiniai nuo saulės; • išvykdami iš ispanų šeimos, kurioje gyvensite nepamirškite
padėkoti už svetingumą. Kontaktiniai telefonai: Laima Dyburienė – +370 698 24407 Loreta Jusienė – +370 618 73041 Rita Miknevičienė - +370 686 03972 Violeta Tunkūnienė - +370 616 25450
11
Didžiausias miestas; sostinė - Madridas Valstybės vadovas - karalius Chuanas Karlosas I Plotas 504 782 km² - vandens 1,04 % Gyventojų 2009 metais - 46 661 950 Valiuta Euras Laiko juosta UTC +1 - Vasaros laikas UTC +2
Senovės graikai šį savitą ir įdomų kraštą vadino Vakarų žvaigždės šalimi - Hesperija, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispanija. Iš to ir kilo Ispanijos (Espana) pavadinimas. Vieninga Ispanijos valstybė susikūrė gerokai vėliau – 1479 metais. Ispanija – “Koridos ir flamenko šalis“. Keletas įdomesnių faktų apie Ispaniją: - Ispanija yra trečia šalis ES pagal dydį ir penkta pagal gyventojų skaičių. - Joje didžiausias procentas žmonių, dirbančių prekybos, restoranų ir viešbučių sektoriuje (apie 22,7 proc. darbo jėgos). - Užaugina daugiausiai apelsinų ES ir pasaulyje. - Daugiausiai iškasama mineralinių medžiagų. - Trumpiausios atostogos – 7,5 dienos per metus. - Ispanija – viena kalnuočiausių valstybių Europoje (pirmoje vietoje yra Šveicarija). Vidutinis aukštis 600 metrų virš jūros lygio. Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90 proc. jos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias europoje Mesetos (liet. - stalas) plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800 – 1000 m. Jį sudaro kristalinis granitų ir greinų pamatas. Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę – Senoji Kastilja, o į pietus – Naujoji Kastilja. Plokščiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje – Kantabrijos, šiaurės rytuose – Iberijos, pietuose – Siera Morenos. Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai. Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma. Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma. Iš viso lygumos sudaro tik apie 11 proc. krašto ploto. Krašto pietuose Siera Nevados kalnų viršūnė - Mulasenas (3478 m) – yra aukščiausias Ispanijos taškas. - Ispanijos pietryčiuose ir jos apylinkėse iškrinta mažiausiai Europoje kritulių – tik 200 – 300 mm/m2 . - Madridas – vienintelė sostinė Europoje, įkurta ne prie upės. Šalyje – 99 proc. katalikų. - Ispanijos politinė santvarka yra konstitucinė monarchija, monarcho titulas paveldimas. Veikia dvejų rūmų (Cortes) parlamentas. 1978 m. konstitucijoje įtvirtinta pagarba vieningos Ispanijos kalbų ir kultūrų įvairovei. Ispanija yra suskirstyta į 50 provincijų, kurios sugrupuotos į 17 autonominių regionų ir 2 autonominius miestus. 17 autonominių bendruomenių (regionų) tiesiogiai renka savo valdžios institucijas.
12
- Katalonijoje, Baskijoje ir Galisijoje regioninės kalbos turi oficialios kalbos statusą, kaip ir valstybinė ispanų kalba, dar vadinama castellano (kastiliečių).
- Ispanijos gyventojų tankumas yra 91 žm./km² - mažesnis nei daugelio vakarų Europos valstybių. Gyventojai po šalies teritoriją yra pasiskirstę labai netolygiai: išskyrus šalies sostinę Madridą ir jį supantį regioną, daugelis tankiai apgyvendintų teritorijų yra išsidėsčiusios palei krantą.
Trumpa Ispanijos istorija.
Tikrieji Pirėnų pusiasalio gyventojai sudarė daugybe atskirų genčių, ir galbūt vieninteliai, čia gyvenę dar prieš pasirodant keltams ir išlikę iki šių dienų kaip atskira etninė grupė yra baskai. IX- to a. pr. m. e. pradžioje keltų gentys persikelė per Pirėnų kalnus ir paplito po visą pusiasalį, tapdami Pirėnų keltais.
Viduržemio jūros pakrantėse finikiečių jūreiviai, taip pat graikai ir kartaginiečiai buvo įkūrę ne vieną prekybinę koloniją. Maždaug 1100 m. pr. m. e. finikiečiai buvo įkūrę Gadiro (dabar tai Cadiz) prekybos koloniją šalia Tartessos. VIII a. pr. m. e. Pirmosios graikų kolonijos, tokios kaip Emporion (dabar tai Empúries), buvo įkurtos Viduržemio jūro s pakrantėse pusiasalio rytuose, pietines pusiasalio pakrantes paliekant finikiečiams. VI a. pr. m. e. prasidėjo kovos tarp graikų ir kartaginiečių dėl dominavimo Viduržemio jūros vakarinėse pakrantėse.
III - II a. pr. m. e. kartaginiečiai įsikūrė beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje ir III a. pr. m. pabaigoje didesnė pusiasalio teritorija pakliuvo į Kartaginos valdžią. 209 m. pr. m. e. metais, po antrojo Pūnų karo pusiasalis atiteko Romos imperijai. I a. pr. m. e. pabaigoje visa Pirėnų pusiasalio teritorija buvo užimta romėnų.
409 m. į Pirėnus įsiveržė svebų, vandalų ir alanų gentys, 411 m. atvykėliai pasidalino pusiasalį. 429 m. vandalai Pirėnus apleido, išsikraustė į Afriką. 456 m. pusiasalį nukariavo vestgotai (visigodai, vakariniai gudai) ir prijungė jį prie savo karalystės, išskyrus svebų kraštą vakaruose (suevus, maždaug dab. Portugaliją)[2]. 711 metais maurai, persikėlę per Gibraltarą, užgrobė didesniąją Pirėnų pusiasalio dalį. Ten susiformavo musulmoniškas regionas Al-Andalusija, kuris išsilaikė iki pat XV a.
Šiaurėje, tuo tarpu, nuo VIII a. suklestėjo keletas krikščioniškų karalysčių, tokių, kaip Astūrija, Leonas, Kastilija, Aragonas. Jos lėtai plėtė savo teritorijas į pietus, vykdydamos rekonkistą, arba Pirėnų pusiasalio krikščionizaciją. Procesas užtruko ilgai, bet XIII a. viduryje krikščioniškos karalystės valdė didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, išskyrus Andalūziją, kur buvo įsitvirtinęs musulmoniškas Granados emyratas.
Krikščioniškoji Ispanija susivienijo valdant karaliui Ferdinandui II Aragoniečiui ir karalienei Izabelei I. 1492 metais pasidavė Granados emyratas, paskutinė maurų citadelė. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po Kristupo Kolumbo atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. XV a. pagal popiežiaus nurodymą sukurta Inkvizicija, kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau - prieš protestantus. Ji gyvavo iki XIX a.
XVI a., daugiausia dėl užkariavimų Amerikoje, susikūrė Ispanijos kolonijinė imperija. Nuo XVI a. vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. “Nenugalimosios armados” žūtis mūšyje
13
su Anglija reiškė, kad Ispanijos viešpatavimas jūrose baigėsi. XVII a. dėl didelio skaičiaus karų, Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo, ji pradėjo prarasti savo teritorijas - Portugaliją 1640 metais, Nyderlandus 1648 metais. 1659 metais užleido Prancūzijai Artua ir Rusijono provincijas.
XVIII a. Ispanijos karūna perėjo Burbonų dinastijai, įsiplieskė kova tarp Europos dinastijų dėl Ispanų karūnos. Ispanija ir toliau praradinėjo savo teritorijas. Napoleonas, įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną 1808 metais atidavė savo broliui Žozefui. Prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris tęsėsi iki 1814 metų.
Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijų pasiskelbimu nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su JAV 1898 metais Ispanija prarado savo paskutines užjūrio kolonijas - Kubą ir Filipinus.
Pirmojo pasaulinio karo metu Ispanija laikėsi neutraliteto.1936-1939 metų laikotarpiu vyko Ispanijos pilietinis karas, kurį laimėjo fašistinis generolo Francisko Franko režimas bet Antrojo pasaulinio karo metu Ispanija vėl laikėsi oficialaus neutraliteto. Francisko Franko diktatūra truko beveik 40 metų, iki 1974. Nuo tada Ispanija pradėjo demokratinės raidos etapą.
1982 m. įstojo į NATO, 1986 m. tapo Europos Sąjungos nare.
Ispanijos gyventojų tankumas yra 91 žm./km² - mažesnis nei daugelio vakarų Europos valstybių. Gyventojai po šalies teritoriją yra pasiskirstę labai netolygiai: išskyrus šalies sostinę Madridą ir jį supantį regioną, daugelis tankiai apgyvendintų teritorijų yra išsidėsčiusios palei krantą.
Mursija – vienas mažiausių Ispanijos autonominių regionų. Tankiausiai gyvenama regiono pakrantė, kurioje įsikūrę ne tik istoriniai miestai Valensija, Alicante ir Cartagena, bet ir šiuolaikiniai kurortai, tokie kaip Benidormas ir La Manga del Mar Menor. Toliau nuo pakrantės, kur turizmas silpnai išvystytas, stūkso kalnų grandinės, įsiterpusios tarp pakrantės ir centrinės Ispanijos plokščiakalnio Mesetos. Kraštovaizdis čia skirtingas – nuo dailių į šiaurę nuo Castellono esančių Maestrato slėnių ir kalvų iki pusdykumių prie Lorcos pietų Mursijoje. Krašto klimatas šiltas, todėl lauke verda gyvenimas, vyksta džiaugsmingos fiestos. Garsiausios jų – Valensijos Las Fallas, Alcoi teatralizuoti mūšiai tarp maurų ir krikščionių ir prašmatnios Velykų procesijos Mursijoje ir Lorcoje. Cartagena
Pirmąją gyvenvietę čia 227 m. Pr. Kr. Įkūrė kartaginiečiai, pavadinę ją Quart Hadas (Naujuoju miestu). 209 m. pr. Kr. Miestą užkariavę romėnai pavadino jį Carthago Nova (Naująja Kartagina). Šis miestas yra vienas seniausių miestų
14
pasaulyje, o viduramžiais ir vienas turtingiausių. Nors viduramžiais miesto svarba sumažėjo, XVIII a. Cartagenai tapus jūrų laivyno baze, jos prestižas išaugo. Šiuo metu jame yra apie 180 000 gyventojų. Ilgą laiką šis miestas buvo svarbus uostas ir tik paskutiniu metu pradėjo vystyti turizmo pramonę. Vienas iš įdomiausių miesto vaizdų yra labai judrus uostas. Labai įdomu stebėti sudžiautus neaprėpiamai didelius žvejų tinklus, įvairiausias žvejų valtis ir be abejo žvejų laimikį, kurį jie parplukdo iš jūros. Tada lengva suprasti, kodėl Cartagenoje tokia gausybė žuvų restoranų. Miestą supa penki kalnai, kurių dėka jį buvo nesunku apginti. Dar ir dabar mieste yra apstu fortų, pilių ir ginklų, kurie buvo skirti miesto gynybai. Puiki miesto panorama atsiveria iš Castillo de la Concepcion, Cartagenos pilies griuvėsius supančio parko. Žemiau esančioje prieplaukoje galima pamatyti 1888 m. Isaaco Peralio sukurtą povandeninio laivo prototipą.
Priešais, Calle Mayor gatvės, kurioje apstu dailių pastatų su balkonais, gale, stovi rotušė. Be kitų senovės liekanų, mieste yra romėniška gatvė ir Muralla Bizantina (bizantinė siena), pastatyta 589 – 590 m. Museo Nacional de Arquelogia Maritima eksponuojama įdomi senovinių romėnų ir graikų ąsočių kolekcija. Nors Cartagenos Romėnų laikų istorija jau toli praeityje, šį istorijos tarpsnį liudija statiniai, tokie kaip Romėnų Amfiteatras, pastatytas 1 šimtmetyje prieš Kristų, imperatoriaus Augusto laikais, kai Cartagena buvo Romėnų kolonija. Šis statinys buvo atsitiktinai atrastas 1987 metais ir Archeologijos muziejuje galima matyti daug radinių iš šio pastato kasinėjimų.
15
La Unión Tai nedidelis senas kalnakasių miestelis. 86 metrų aukštyje virš jūros lygio. Jame šiuo metu gyvena apie 16.180 gyventojų ir jo plotas apie 24,6 km2. Sakoma, kad saulė čia šviečia 320 dienų per metus. Vasarą oro temperatūra pakyla gerokai virš 300 laipsnių, o žiemą svyruoja apie 180. Jis taip pavadintas po to, kai 1850 metais keturi mažesni miesteliai suaugo į vieną miestą. Kalnakasyba - viena pagrindinių miestelio žmonių darbo sritis iki šiol. Žemėje čia slypi dideli švino, sidabro, cinko ir geležies rūdų klodai. Miestelis buvo ne vieną kartą okupuotas finikiečių,
romėnų, gotų ir maurų pirmiausia dėl žemėse slypinčių rūdų klodų. Romėnų laikais šachtose dirbo šimtai vergų. Romėnų šlovės viršūnę mena ir Romėnų vila Portmane, vadinama Portus Magnus. Miestelio meistrų dirbiniai garsėjo išskirtine kokybe ir dizainu. Juos veždavo į Cartageną, o iš čia keliaudavo toliau į daugumą europos šalių. Bėgant amžiams, pasibaigus Romėnų užkariavimui, kalnakasybos pramonė nyko ir beveik visai nustojo funkcionavusi. 1840 kalnakasybos karštinė vėl prasidėjo. Mineralinių iškasenų gavyba atgaivino metalurgijos pramonę, ypač liejyklas. Gyventojų skaičius išaugo, privažiavo daug imigrantų iš Almerijos. Tuomet ir susijungę keturi miesteliai: Garbanzal, Herrerías, Portman ir Roche suaugo į vieną
miestą, pavadintą La Union. Iškasenų kainos buvo labai nepastovios ir labai priklausė nuo Londono biržos. Ne vieną kartą miestelį krėtė finansinės krizės ir miestelio žmonės nesijautė saugūs. „Aukso amžius“ La Union atėjo 19 amžiaus pabaigoje – 20 a. pirmaisiais metais. 1908 metais gyventojų skaičius siekė net 38.000. La Union buvo ketvirtas miestas Murcijos regione. Tuo metu buvo pastatyta daug dar ir dabar išlikusių pastatų: turgus, Pinjon ir Rosario namai.
16
Didelę krizę minerologijos sektoriui atnešė Pirmasis pasaulinis karas ir tos problemos, kurias sukėlė Ispanijos Pilietinis karas. 1950 metais čia teliko apie 10.000 gyventojų, ir nors kalnakasybos pramonė buvo modernizuojama, 1991 metais, po dviejų tūkstantmečių klestėjimo, šachtos buvo uždarytos. Čia įkurtas Kalnakasybos muziejus ir eksponuojami įdomūs kristalai ir pusiau brangūs akmenys. Be garsių kasyklų miestelio žmonės dar vertėsi ir žvejyba.
Tik prisiminimai, seni istoriniai statiniai ir muziejus primena milžinišką kalnakasybos pramonę, kuri garsino La Union. Bėgant dešimtmečiams šie pastatai iro ir griuvo. Miestelio valdžia deda daug pastangų, kad sugrąžintų jo buvusią šlovę. Rugpjūčio mėnesį čia vyksta garsieji Flamenko ir Kalnakasių festivaliai.
Murcia Regiono sostinė ir universitetinis miestas ant Segoros upės kranto. 825 m. miestą įkūrė maurai.
Mieste 406,8 tūkst. gyventojų (2007). Išsidėsčiusi derlingoje lygumoje, apylinkėse auginami citrusiniai, grūdai, alyvuogės, pipirai, išgaunama alavas. Išvystyta maisto, alaus, tekstilės, chemijos, baldų, statybų, šilko pramonė.
Vilniaus miesto partneris.
Senamiesčiui būdingos siauros gatvelės. Ermita de Jesús (XVII a.), yra meno muziejus. Stovi Šv. Marijos katedra (XIV a.), universitetas (1915 m.), provincijos muziejus.
Šiuolaikinio miesto centre yra XVIII a.
17
aikštė La Glorieta. Centrinė miesto gatvė – pėsčiųjų alėja Calle de la Traperia, jungianti katedrą ir buvusią turgavietę, dabar Plaza Santo Domingo aikštę, kurioje yra 1847 m. įkurtas džentelmenų klubas „Casino“. Į klubą patenkama pro arabiškojo stiliaus vidinį kiemą. 1394 m. ant Mursijos didžiosios mečetės pamatų buvo pradėta statyti miesto katedra, kuri pašventinta 1467 m. Didelis bokštas pristatytas daug vėliau, XVI-XVIIIa., o pagrindinis baroko stiliaus fasadas buvo pastatytas 1739- 1754 metais. Gražiausios katedroje – dvi itin puošnios šoninės koplyčios. Pirmoji, vėlyvosios gotikos stiliaus Capilla de los Velez, buvo pastatyta 1490- 1507 metais,
antroji – XVI a. pradžioje pastatyta renesanso stiliaus Capilla del Junteron. Katedros muziejuje eksponuojami didingi gotikiniai altoriai, romėniško sarkofago frizas ir trečia pagal dydį monstracija Ispanijoje. Mursijoje gimė Francisco Salzillo (1707-1783) vienas didžiausių Ispanijos skulptorių. Iglesia de Jesus (Jezaus bažnyčios) muziejuje eksponuojamos devynios jo sukurtos pasos - skulptūros ant platformų. Didžiojo penktadienio rytą jos nešamos miesto gatvėmis. Šios skulptūros itin tikroviškos.
Barselona – Katalonijos sostinė
Tai miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijos regiono sostinė ir provincijos centras. 1,58 mln. gyventojų (2007). Tai didelis jūrų uostas, tarptautinis oro uostas, vienas iš svarbiausių visos Ispanijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, tekstilės, chemijos, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonė.
Po miestu nutiestas patogus metropolitenas. Barselonoje yra 3 universitetai, čia rengiamos prekybinės mugės ir renginiai.
Barselona – labai judrus, šiuolaikiškas, antras pagal dydį Ispanijos miestas, vienas iš didžiausių Viduržemio jūros uostų. Barselona laikoma vienu didžiausių Europos kultūros centrų.
Sunku ir išvardyti visus miesto, turinčio 50 muziejų, daug teatrų, koncertų salių, svarbiausius
18
objektus. Barselonos senamiestis vadinamas gotikiniu kvartalu (Barri Gotic). Tai viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi.
Centrinė Barselonos katedra – vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Ji dar vadinama kankinės Eulalijos vardu. Ją puošia du fasado bokštai ir du aštuoniakampiai bokštai, viduryje esantį bokštą vainikuoja šv. Eulalijos skulptūra. Viduje po altoriumi yra šv. Eulalijos kripta, kur marmuriniame karste saugomi šios IV a. kankinės palaikai. Šalia altoriaus – Barselonos grafų, pradėjusių statyti šią katedrą, sarkofagai. Senamiestyje rasite ir garsiąją Katalonijos aikštę, aplink kurią stovi daugybė viešbučių, bankų, parduotuvių. Čia išliko Romos laikų ir viduramžių miesto sienų liekanos. Architektų sąjungos pastato fasadą puošia Pablo Pikaso kūrinių motyvai.
Barselonos perlas – įžymiojo architekto Antonio Gaudžio nebaigta Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia). Ji žavi
savo didingumu. Tai neabejotinai tobuliausias garsiojo ispanų architekto darbas. Gaudis yra palaidotas vienoje šios bažnyčios koplyčioje. Įdomu bus pasivaikščioti po Montžuiko kalną, kur įrengtas milžiniškas stadionas ir rūmai, kur 1992 m. vyko Olimpinės žaidynės.
Pajūrio bulvaro ir populiariosios pėsčiųjų gatvės sankryžoje stovi paminklas Kristupui Kolumbui. Netoli jo – Jūrų muziejus su didžiausiu Europoje akvariumu. Citadelės parke esančioje Trijų Drakonų pilyje įsikūręs zoologijos sodas. Pablo Pikaso muziejus – vienas
lankomiausių Katalonijos meno muziejų. Garsusis dailininkas Barselonoje gyveno nuo 14 iki 24 metų. Gražiausia miesto gatve laikomas pėsčiųjų bulvaras Ramblo, besitęsiantis nuo Kolumbo paminklo iki Katalonijos aikštės. Šiame bulvare
19
įsikūręs vaškinių figūrų muziejus su 3000 eksponatų. Barselona taip pat garsėja nuostabiais dainuojančiais fontanais, kuriuos 1929 m. pasaulinei parodai sukūrė katalonų inžinierius Karlosas Buigas. 1992 m., rengiantis olimpinėms žaidynėms, fontanai buvo atnaujinti. Tai fantastiškas vandens, spalvų ir muzikos šou, susiliejantis į pasakišką dermę. Daugiau nei 7 mlrd. įvairiausių formų ir spalvų kombinacijų, skambant populiariai klasikinei muzikai, suteikia labai daug teigiamų emocijų.
Kaip ir kiekviename Ispanijos mieste, čia vyksta daug švenčių. Jose turistai gali
susipažinti su miesto kultūrinio gyvenimo temperamentu. Pavyzdžiui, balandžio 23 d. mieste džiugiai švenčiama Katalonijos globėjo šv. Jurgio šventė (Sant Jordi), birželio 24 d. – Joninės (Sant Joan), rugsėjo 24 d. – Barselonos globėjos šv. Mersės (Merce) šventė, o birželį–rugpjūtį vyksta daug Barselonos festivalių.
20
Trumpas Lietuvių – Ispanų kalbos žodynėlis taip sí [si] ne no [no] labas hola [ólia] Labas rytas! Buenos días! [buénos díjas] Laba diena! Buenas tardes! [buénas tárdes] Labanakt! Buenas noches! [buénas nóčes] Sveiki atvykę! Bienvenidos! [bjenvenídos] malonu susipažinti mucho gusto [múčo gústo] kaip gyvuojate? cómo está? [kómo está] sudie adiós [adjós] iki pasimatymo hasta la vista [ásta la vísta] prašau por favor [porfavór] ačiū gracias [gráθjas] kodėl? Por qué? [por kė] kas? (apie žmogų) Quién? [kjėn] kas? (apie daiktus) Qué? [kė] kada? Cuándo? [kuándo] nesuprantu No entiendo [no entiéndo] padėkite! Ayúdame! [ajúdame] į sveikatą! Salud! [saliút] vienas uno, un [úno], [ún] du dos [dos] trys tres [trés] keturi cuatro [kuátro] penki cinco [θínko] šeši seis [séjs] septyni siete [síete] aštuoni ocho [óčo] devyni nueve [nuéve] dešimt diez [díeθ] šimtas ciento, cien [θíento], [θíen] tūkstantis mil [mil] alus cerveza [cervéza] vynas vino [vinó] aš tave myliu Te amo [te amo]
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Iki pasimatymo!
Hasta la vista! [ásta la vísta]