tik ateinantys žodžiai maketai/ausra...rudens dangumi... skirta tik el. skaitymui. draudžiama...

Tik ateinantys žodžiai

Aušra Raugaitė

Skirta tik el. skaitymui. Draudžiama platinti!

Vilnius, 2018


Aušra Raugaitė

e i l ė ra š č i a i


ISSN 2351-535XISBN 978-609-8161-30-4


7

Tie paveikslaisu paukščiais:kur ant snaposkalbinius džiausto,kur užvertęs galvelę į dangų žiūri,kur gieda,kopėčiom kopiaar prasižiojęs laukiaobuolio kokio –tie paveikslaiapie mane.


8

Mėlynas mėlynas

Koks mėlynas mėlynasmėlynas mėlynassniegas,stogai ir gatvelėsnurimę,aplink – žiburiai,drugelis nustebęs, gal snaigė,gal žiedas obelsneužmiega –priglunda prie langotrumpam ir – vėlsavo keliais.


10

Balta

Žiema žiemuže,balta sesiula,kur būni vasarą žalią?Lelijos žiedevidur ežero,motulės prijuostėlėj.

Žiema žiemuže,balta sesiula,kur tūnai rudenį geltą?Aukštam klevely,mėnulio laivėj sidabriniais irklaliais.

Žiema žiemuže, balta sesiula,kurgi pavasarėlį?Pavasarėlį –beržo viršūnėjtošim baltomčiulbuoju.


11

Užgavėjo

Apstulbę nuo savo baltumostovi tylūs beržaipasipuošę...Kokią šventę žiema sumanė?

Blynų ratais riebiais nudardėjoUžgavėnių kaukėti vežimai,bet pavasario dar negirdėti,gal jau kelio sugrįžtnebežino?


12

Atodrėkis

Kalnų kaktos jau juoduoja –saulė jas dažniau bučiuoja.Skrenda kovas – juodas paukštis,kreivos pusnys ima šiauštis,

bet varvekliams krenta ūpas,ant stogų liūdnai jau supas,už apykaklės tik kapt!Tau saldu? Ir man taip pat!


14

* * *

Puodelyje verbos viršūnė atsispindi, –saulėti pusryčiai,artėja kovas.


15

* * *

Gal žiema, gal pavasaris...Zylėsbunda, čirškia visi pašaliai,žiūri saulėn žolelėsnuvytę,greitai pašalas jau atsileisir pražys žiburiukais pašlaitės,ir vaikai klyksbasom tekini,o skaisčiau sužaliavęeglaitėsvėl pasaulįnauja viltimiapsvaigins,ir pakilsi kaip rūkas,palytėtas saulužės romios,ir kvepės mėnesienoje mėtos –lauksi sieloje auštantgiedros.


16

* * *

Noriu stovėtipo žydinčia kriaušetegu pilni plaukai prikrenta baltų žiedlapiųjau žemė baltao jie vis dar sklendžia


18

* * *

Jau bitė geria medų iš gėlės,jau saulė klevo pumpurąkutena,miške išmintas takas skruzdėlės,upelis skruostu akmeniosruvena.Šlaitai vėl mėlynais rūbeliais apsitaisė,o beržas gurkšnio negaili sulos.Už ežero šauks gervėsšokyje apkvaitę,kol kaimas tolimu balsusulos.


19

* * *

Žalias beržų siūbavimas,baltas slyvų saldumas,ir saulė veidu skaisčiuateina manęspasitikti.

* * *

Bitė kabo kaip uogair supasiant raugerškio kekės geltonos,nešu saujoj baltų pakalnučių,žydi žemuogių balzganas plotas...Tarp dilgynių nustebęssnaputis violetines kelia šakas,bitė kabo kaip uogair supasi,tolumoj geltonuoja kažkas...


20

* * *

Ačiū Tau už paukščius,kurie atneša rytąprie manolango,už žydrai baltą dienąir saulės nutviekstusblizgančiusmedžių kamienus,už negarsųbalandžių trepsėjimąant palangėsvidudienį,kai po pietųsuguldau vaikus,ačiū už vakaroraudonus atspindžiusatsisukusiųį saulėlydį namųveiduose.


21


22

Vakaras

Jau saulutė skaisti ir raudonapalengva po mieguistą dirvonąridinėja galvelę pavargus,kol pabaigia visus savo darbus –kol vėdryną ir pienę geltoną,ir ramunę balčiausia suknia,ir siauru sijonėliu bajoręužliūliuoja sena lopšine.

O virš krūmų pajuodusių rūkassuplevena, pakilęs nuo upės,ir svajingom miglom susisupęatlinguoja naktelės šaukliai,pasikinkę lakštingalą pilką.


23

Ir nulinksta sugrudusi smilga,ašarėlę delnuos slėpdama,o naktis – rūpestinga mama,mėnuliu ant galvos nešina,pasilenkusi kalną bučiuoja.


24

Mėnulis šypsosi

Gęsta diena.Žara vakarinė dangų nudažoraudonom varsom.Temsta. Vakaras.Paukščiai sumigę –negirdėti giesmės jų darnios.Bet staiga išgirstu lakštingalos trelę:„Čirr, Jurguti, kinkyk!“Sieloj darosi linksma, malonu,tarsi giesmė išgirsta pirmąsyk.


25

Sutema nusileido.Nusagstytas žvaigždėmskliautas virš mano galvos.Žvaigždės žėri danguj,spindi ir ežere,mirkčioja vienos kitom.Begalinė naktis.Pats vidurnaktis jau,lyg vaiduokliai kėpso kelmai.O ten už šakos – geltona akis –tai mėnulis spokso kvailai.


26

* * *

Tokia tiršta žalumapro languslietuje pečialindacieksilengva kvėpuoti


28

Tiltas per Merkį

Kyla rūkas.Vasara kvepia vėsa,įsibridęs Merkintiltas kruopščiaimazgojasi kojas,ant kalnelio arkliaiuodegom plaka naktį,o čiavabalėlis apsnūdęs per smilgą ropoja.Vandeny pilnatisraibuliuosauksu spindintį atvaizdą savo suranda.


29


30

Žiogas

Koks vienišas žiogas!Rausvam vakareant smilgos groti pamiršo.

Taip tuščia,tik vėjas tyliam ežere dar kartais sujaũkia paviršių.

Bangelės žvaigždutę visplukdo krantan –mėnulio neklusnią dukrelę.

Žiogaskranteant smilgos paliko smuikelį.


31

Pilnatis

Rožiniam dangujpajuodo medžiai,kupina čirškimoplūsteli vėsa,varva pilnatis medumper stogo kraštą,ant šakos sustingo varna vieniša.


32

* * *

Vandens lelijos žiedas skleidžiasi baltai,kumšteliais akutesnustebęs vos užgimęs Dievastrina.


34

Rugiagėlė

Vakaras. Saulėlydis pasklidotirpstančios dienosšiltam rūke,paukštis prieš užmigdamaspragydo,vieniša truputį...O laukedraugiškai siūbuojavarposšvelniai supdamosiir petys petingena tyliai į palaukęrugiagėlę mėlynom akim.


35

Rugpjūtis

Koks tu pasipuošęs, rugpjūti,oranžiniu grikių lauku,ten, kur žalio pušyno skarojjau marguoja geltoniberžų lopiniai,o dangus nuo kaitrosprisimerkęs...Tu šypsaisi išblukusiomsavo ražienomir švytruoji man prieš akisraudondryžiuniekieno nesėtų rūgštyniųšvarku.


36

* * *

Kaip žiogo čirpimas vasaros vakarą,kaip nepažįstamos gėlėsšvelnus aromatas,kaip vėjas keleivis,pirštais plonaisliečiantis mano plaukus,ir kaip tolimas tolimasdangus vakaruos,blykštant spalvoms.


37

Prieš aušrą Suvieke

Ant ežero ir pievų –rūkas,pabunda builio krūmas pakelėj,arklys ramiai kramsnojadebesio kraščiuką.


38

* * *

Ar turi prie ko prisiglausti,medi vienišaslauko vidurynaktį audrotą?

Tik prie vėjo, vaikeli,tik prie vėjo.


39

Sekmadienis

Tylu ir iškilminga.Aušta.Alyvos ir beržai šakasbaltai papuošę,virpulį nerimastingąsutramdę laukia –tuoj įsidienos.Ogi klevai, paraudęiš drovumoir iš džiaugsmo,kad saulė juospirmiausia pastebėjo,iškėlę galvasdairosi po kaimą –tarp kaminų, stogųir murzinų keliukų,


40

tvorų, gėlių darželiųir darbųčionai gyvena taikūs ir laimingi žmonės,seniai supratę savo paprastustikslus.

Sekmadienis.Baltutis rytas.Aušta.


41

* * *

prie pusryčių stalotylūs apsikabinimaiir maldarūkas pušų viršūnėse


42

Rugsėjis

Mažakalbis ir lėtaslietau, tavo pilkas virveliųdrabužistyliai braukiaper lapą obels.Oras kvepia, nešalta, rugsėjis –

mažakalbis gyvybėsnešėjau...


43

Žiūrint į Nerį pro troleibuso langą

Po marmurinį upės veidą sutemos vaikšto.Tylu širdy.


44

* * *

Aš vis ieškau irieškautavęssapnuose,rudeniniame gatviųšnarėjime,veiduose,nedrąsiam virš geltonų klevųdebesų rausvume saulei tekant,dainoseir tarp knygų.Ir pavasario paukščių čiulbėjime.Vakarais.Ir sekmadieniui brėkštantprie lango prieš lietų.


46

Dar ne

Sakai, kad rudenį turėtume liūdėti?Tik pažiūrėk, kiek meilės ir spalvų.Pailsus žemėatrakina savo klėtį,dalija uogų, grybų, obuolių.

Geroji saulėglosto pirštais spindulingaisširdy ramybę sėdama,jurgino žiedąpabučiuoja palei langą,neatsisveikina,dar ne.


47

Ūkanos

Palijo pienuir migla pakilovirš miško baltu šydupalengva.Dangus rytuosparaudo,nuolankiai nusvirožemyn saulėgrąžosapsunkusi galva.

Žolelės, skurdų rūbąrasoje sušlapę,nenoriai keliasidienužės pasitikt –nei paukščio,nei vilties,tik rūkas stebisi ir dangų klausia:brolau, kodėl toks liūdnas, pasakyk?


48

Paskui saulę

Ruduo. Klevai geltonai pasišiaušę.Vėjukas braido baloje.Lietuskelintą dienąžemę prausia –visai išblukinogėlių spalvas.

Saulužė iškeliaujatolimon kelionėn,žvilgsniu dar atsisveikinasu medžiaisir laukais,nepasiduoda paukščiairudenio vilionėmsir traukia paskui saulę girgsinčiais kampais.


49

Nieko naujo

Ruduo visai neliūdnas,tik ramus.Maloniai atsisveikindamašypso saulė,nuo beržo vėjas nuplėšiakelis lapusir nuteškia į balą –nieko naujo.


50

* * *

Nebūk per gilus,liūdesy,kad galėčiau perbristi,neužtrauk juodu debesiumano dangaus,o mokyk suprasti,kaip medžiai augaį dangųir iš kur šakojetiek jėgosbaltu žiedu išsprogti?


51

* * *

O, kalnai!Pasiilgau gyvenimo skonio –ten vilkdalgių mėlynos pievosir adonio laukai geltonuoja,ten drąsiai plaka širdis ir kalbamės žvilgsniais,ten ryto vėsa ir rūkai virš žolynų,ten siela ištrūkusi šokaant balto ledyno,ir debesys lyg paslaptingos šventovės.O, kalnai!Pasiilgau gyvenimoskonio...


52

* * *

...už degantį klevą,už tylą,už tai, kad jautidaug daugiau,nei gali pasakyti,už didelį džiaugsmąir nerimą šiltąkrūtinėj,už gervių traukimąvirš miškorudens dangumi...


53

* * *

Tyliai nukrenta baltas rožės žiedlapis.Šventė praėjo.


54

* * *

Taip švelniai ir tyliai gyvenam,kaip žolės pievoj,taip kalbam ir tylim,kaip upė ir akmenys,taip žiūrim vienas į kitą ir mylim,taip šypsomės, tarsi žinodami,kas ateity.


56


Argi tai eilėraščiai?Tai tik kalbėjimas vėjysu paukščiaisir gėlėmten ant kalnopaežerėj, dulkiant lietui.Argi tai eilėraščiai?Tai tik tylus buvimasir ilgesys,tik lietus,tik šnarantirudenio lapuosvienatvė.


57

Vietoj epilogo

Dega kaštonų žvakės aikštėje, ties fontanu,šviečia purienų akys paupy, kur aš gyvenu.Na, kas, kas tau pasakė,kad ten – po šalpusnio lapustovi mažytis namelisvarpelio melsvu stogeliu?

Ten, ožkabarzdžių giraitėj,tarp visokiausių gėliųgyvenu aš lyg pasakaitėj ir žydras svajones kuriu.Skrenda tos mano svajonės –neužmirštuolių žiedai,svajos tos mano klajoklėsdangų nudažo žydrai.


58

O jeigu dienų dienas lyja,išblukus drobelė dangaus,vadinasi, aš nusivylus, vadinasi, aš pavargau...Bet bus dar dangus žydras žydras,nes ten – po šalpusnio lapu,nykštuko namely mažyčiamaš naują svajonę mezgu.


60

Turinys

Tie paveikslai... / 7

Mėlynas mėlynas / 8

Balta / 10

Užgavėjo / 11

Atodrėkis / 12

Puodelyje... / 14

Gal žiema, gal pavasaris... / 15

Noriu stovėti... / 16

Jau bitė geria medų... / 18

Žalias beržų siūbavimas... / 19

Bitė kabo kaip uoga... / 19

Ačiū Tau... / 20

Vakaras / 22

Mėnulis šypsosi / 24

Tokia tiršta žaluma... / 26

Tiltas per Merkį / 28

Žiogas / 30

Pilnatis / 31

Vandens lelijos... / 32

Rugiagėlė / 34

Rugpjūtis / 35

Kaip žiogo... / 36


61

Prieš aušrą Suvieke / 37

Ar turi prie ko prisiglausti... / 38

Sekmadienis / 39

prie pusryčių stalo... / 41

Rugsėjis / 42

Žiūrint į Nerį pro troleibuso langą / 43

Aš vis ieškau ir... / 44

Dar ne / 46

Ūkanos / 47

Paskui saulę / 48

Nieko naujo / 49

Nebūk per gilus... / 50

O, kalnai!.. / 51

...už degantį klevą... / 52

Tyliai nukrenta... / 53

Taip švelniai ir tyliai... / 54

Tik ateinantys žodžiai / 56

Vietoj epilogo / 57


Aušra RaugaitėTik aTeinanTys žodžiai

Dailininkė Jurga ŠulskytėRedaktorė Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė

Meninė redaktorė Deimantė RybakovienėSpecialusis redaktorius Liudvikas Jakimavičius

Maketavo Ramunė Girniukaitienė

Tiražas 15 000 egz.Išleido labdaros ir paramos fondas

„Švieskime vaikus“Konstitucijos pr. 9-124, Vilnius

www.svieskimevaikus.ltSpausdino UAB Agentūra

„Jungtinės spaudos paslaugos“Mokslininkų g. 39, LT-12187 Vilnius

www.ajsp.lt


tik ateinantys žodžiai maketai/ausra...rudens dangumi... skirta tik el. skaitymui. draudžiama...

Documents