tarmių išlaikymo vertingumas miestiečių akimis

Tarmių išlaikymo vertingumas

miestiečių akimis

Regina Kliukienė

(Vilniaus universitetas)

Tyrimo metodas ir respondentai

Respondentai atrinkti pagal daugiapakopę atsitiktinę atranką.

Analizuojami Vilniaus ir Klaipėdos miestų apklausos kiekybiniai duomenys.

Imtis – 1219 respondentų vyrų ir moterų nuo 15 iki 74 metų amžiaus, kurie daugiau mažiau atpažįsta, kokia tarme žmogus kalba.

Tyrimo medžiaga Šiai analizei iš visų anketoje pateiktų klausimų buvo pasirinktas

vienas mus dominantis klausimas – ,,Tarmių išlaikymo vertingumas/nauda“, kuris išskaidytas į tokius tarpinius teiginius:

1. Tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti; 2.Reikia skatinti, kad vaikai ir jaunimas kalbėtų tarmiškai; 3. Tarmes verta išlaikyti, kad jos turtintų bendrinę kalbą; 4. Tarmės trukdo gerai išmokti bendrinę kalbą; 5. Tarmių vartojimas labiau tinka kaimo, o ne miesto žmonėms; 6. Tarmių vartojimas yra nesuderinamas su moderniu, šiuolaikišku

gyvenimu, todėl nebeverta jų vartoti.

Rezultatų aptarimas

1. Tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti

Iš visų respondentų (vyrų ir moterų), vyresnių nei 50 metų, apie 40% sutinka su šiuo teiginiu, jam prieštarauja kiek didesnis procentas - 47% apklaustųjų.

Panašiu santykiu atsakė ir labiau išsilavinę žmonės: apie 50% tokių respondentų pareiškė visiškai nesutinką, o 55% sutinką, kad tarmes reikia išlaikyti ir vartoti.

Rezultatų aptarimas (I)

Vilniaus ir Klaipėdos gyventojų nuomonė šiuo klausimu beveik vienoda: 41% vilniečių ir 47% klaipėdiečių tarmes laiko turtu.

Be nuomonės praktiškai buvo 8% vilniečių ir 3 % klaipėdiečių (turimi galvoje atsakymai ,,nei, taip, nei ne“; ,,nežinau, ką pasakyti“).

Rezultatų aptarimas (II)

Šitokie atsakymai skirtingų tautybių respondentų:

55% lenkų tautybės respondentų vertina tarmes, ir tik apie 15% arba nežino, ką pasakyti, arba atsako ,,nei, taip, nei ne“;

Lietuvių respondentų nuomonė gana aiški ir tvirta: 48% nelinkę sutikti, o 43% tvirtina, kad tarmes reikia išlaikyti.

Rezultatų aptarimas (III)

Tėvų tautybė iš esmės yra lemianti reiškiant nuomonę apie tarmes:

jei bent vienas iš tėvų lietuvis, teigiamai į klausimą atsakė 49% tokių respondentų;

žmonės, kurių abu tėvai nelietuviai, dažniausiai nesutinka arba nežino, ką atsakyti, bet ir iš jų nemaža dalis (47%) yra nusiteikę laikyti tarmes ir vertingomis, ir naudingomis;

palankiausiai tarmes vertina dvikalbiai respondentai – net 59% iš jų teigiamai atsakė į šį klausimą.

Rezultatų aptarimas (IV)

Atsakymai dar vienos respondentų grupės – žmonių, save tapatinančių su kokia nors vietove:

tik 36% miestiečių, tapatinančių save su etniniu regionu, sutinka, o net 57% visiškai nesutinka, kad tarmės yra mūsų turtas;

gerai tarmę vertina tie, kurie save tapatina su visu pasauliu (net 55% respondentų).

2. Reikia skatinti, kad vaikai ir jaunimas kalbėtų tarmiškai

Savo vaikus ir apskritai jaunimą skatintų kalbėti tarmiškai 42% penkiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių.

Jaunuoliai nuo 15 iki 29 metų arba abejoja tuo (33% ), arba nesutinka (18%).

Tik apie 2-7 procentus jaunų žmonių visiškai nesutinka arba išvis nežino, ką pasakyti.


Mišrios tautinės sudėties šeimose apklaustieji tvirtos nuomonės šiuo klausimu nepareiškė: 33% jų atsakė ,,nei, taip, nei ne“.

Lietuvių šeimose vyrauja teigiamas požiūris į tarmes: iš viso 47% visų atsakiusiųjų.

nelietuvių šeimose tokią nuomonę turi perpus mažiau respondentų – tik 20% .


Lyginant Klaipėdą su Vilniumi atsakymai pasiskirsto taip:

sutinka su pateiktu teiginiu 45% klaipėdiečių ir 32% vilniečių;

nesutinka 19% klaipėdiečių ir 11% vilniečių; Palankiau tarmių atžvilgiu nusiteikę

senbuviai klaipėdiečiai - 46%.


Itin svarbią reikšmę tokiam nusiteikimui turi paties respondento tautybė ir tapatybė:

iš visų lietuvių 42% sutinka su aptariamuoju teiginiu;

tik 18% visiškai tam prieštarauja; nelietuvių grupėse dalis respondentų (apie 25%)

linkusi teikti svarbą tarminiam kalbėjimui; likusieji vis dėlto nežino, abejoja arba išvis

nesutinka su šia nuostata.


Net 22% respondentų, tapatinančių save su etniniu regionu, kuriame gimė ir užaugo, mano kad nereikią jaunimo mokyti tarmiškai.

Kaip atsvara tokiai nuostatai yra dvigubai daugiau respondentų (43%).

,,Neapsisprendėlių“ nėra itin daug: vos 1%, 5% ir 6% respondentų arba nežino, arba nesutinka, o 23% tiesiog atsako ,,nei taip, nei ne“.

3. Tarmes verta išlaikyti, kad jos turtintų bendrinę kalbą

Koks yra tarmių ir bendrinės kalbos ryšys miestiečių akimis?

Ar jie taip pat linkę manyti, kad tarmes būtina saugoti ir dėl bendrinės kalbos?

Šis teiginys abejonių nekėlė apie 50% apklaustųjų.

Nemaža dalis jų (30%) mano kaip tik visiškai priešingai.

Kiti neturi aiškios nuomonės.


Nei lyties, nei amžiaus, nei išsimokslinimo, nei kiti faktoriai nelemia nusiteikimo dėl tarmių kaip bendrinės kalbos turtinimo šaltinio.

Net tautiniu pagrindu nevienalyčiai respondentai į šį teiginį atsako vienodai teigiamai:

48% lietuvių ir 50% mišrios tautybės žmonių sutinka, kad tarmės turtina bendrinę kalbą.

Nelietuvių šeimose kiek mažesnis procentas (36%) taip pat linkę su tuo sutikti.


Iš pačių respondentų lietuvių (tautybės požiūriu) net 52% atsakė teigiamai.

Tokie pat atsakymai rusų tautybės miestiečių - 39%, lenkų - 43%, kitų tautybių - 44%.


62% apklaustųjų, turinčių dvi gimtąsias kalbas, tvirtina, kad tarmes verta išlaikyti.

Viena gimtąja kalba kalbančių respondentų, irgi taip pat manančių, būta šiek tiek mažėliau:

lietuvių kalbos atstovų - 51%, rusų - 38%, lenkų - 42%, kitą kurią kalbą turinčių - 36%.


Nė kiek neišsiskyrė atsakymai tų, kurie tapatina save su etniniu regionu:

47% atsakė apie tarmių reikalingumą. Tų, kurie tapatina save su Europa (58%) ar

su visu pasauliu (55%) nuomone, tarmės būtinos tam, kad išlaikytume bendrinę kalbą.

4. Tarmės trukdo gerai išmokti bendrinę kalbą

Su šiuo teiginiu nesutinka didelė dalis respondentų:

amžiaus grupėse dominuoja vyresni nei 50 metų vyrai ir moterys;

išsilavinimas čia taip pat svarbus - 42% baigę aukštąjį mokslą.


Vienatautėse šeimose (kur visi lietuviai) 45% mano, kad tarmės netrukdo bendrinei kalbai.

Nelietuvių šeimose tokią nuomonę turi 30% respondentų.

Respondentų tautybė lemia teigiamą požiūrį į tarmes:

lietuvių - 42%; rusų, lenkų ir kitų tautybių (kartu paėmus) -

27%.


Tėvų tautybė iš esmės turi reikšmės nuomonei apie tarmes susidaryti:

tarmės netrukdo 43% respondentų, kurių abu tėvai lietuviai;

40% taip mano apklaustieji, kurių vienas iš tėvų lietuvis;

24% žmonių, kurių abu tėvai nelietuviai, tarmės taip pat netrukdo gerai išmokti bendrinę kalbą.


Vilniečiai ir klaipėdiečiai vienodai vertina tarmes kaip padedančias išmokti bendrinę kalbą.

Taip mano po 42% abiejų miestų gyventojų.


Nesutinka, kad tarmės trukdo išmokti bendrinę kalbą:

tapatinantys save su visu pasauliu - 55%; su Europa - 52%; su etniniu regionu - 52% su Lietuva - 44%;

5. Tarmių vartojimas labiau tinka kaimo, o ne miesto žmonėms

Su šiuo teiginiu nesutinka tiek vyrai, tiek moterys.

Panašiai mano ir jauni, ir vyresni respondentai.

Nepritaria taip pat išsilavinę žmonės (36%).


Lietuvių šeimose vyraujanti nuomonė ta, kad tarmių vartojimas neuždeda antspaudo, skiriančio kaimo žmogų nuo miesto žmogaus (38%).

Nelietuvių šeimose tokią nuomonę turi tik 11% respondentų.


Tautybės požiūriu skirtingi respondentai skirtingai ir net prieštaringai vertina tarmių tinkamumą:

35% lietuvių nemato jokio skirtumo tarp kaimo ir miesto žmonių, vartojančių tarmę;

nelietuviai atsargesni: jų tik 18% nemano, kad tarmiškumas rodo kaimietiškumą.


Tėvų tautybė taip pat turi tam tikros įtakos tokiam nusiteikimui:

35% nemano, kad tarmės vartojimas yra kaimietiškumo požymis;

16% taip pat nusiteikusių yra nelietuvių tautybės tėvų vaikai.


Klaipėdos ir Vilniaus duomenimis, šiuo klausimu skirtumo nėra.

Nors šešiais procentais daugiau klaipėdiečių nei vilniečių neturi aiškios pozicijos (atsako ,,nei taip, ne ne”).

Rezultatų aptarimas (V)

Savęs tapatinimas su kuria nors vietove ar etniniu regionu, kuriame gimė ir užaugo, siejamas su nuostata, kad neišprusėlio (tokia reikšme gali būti suprantamas kaimietiškumas) etiketė čia visai netinka.

Kaip tik priešingai: miestietis, išsaugojęs tarmę, vertas pagarbos.

6. Tarmių vartojimas yra nesuderinamas su moderniu, šiuolaikišku gyvenimu

Nelinkę su tuo sutikti 45% vyrų ir moterų. Amžiaus skirtumai lemiamos reikšmės tokiam

apsisprendimui neturi. Išsilavinę respondentai linkę labiau vertinti

tarmes: 70% jų nesutinka, kad tarmės nesuderinamos su šiuolaikiškumu.


Atitinkamos žmonių grupės pagal šeimos sudėtį mano gana skirtingai:

74% lietuvių šeimų ir 43% nelietuvių vyrauja nuomonė, kad tarmės netrukdo būti moderniam;

Nelietuvių šeimų dažnas nežino, ką pasakyti arba išvis neturi pozicijos šiuo klausimu (67%).


Skirtingų tautybių respondentai mano maždaug vienodai:

51% lietuvių tarmės visiškai suderinamos su šiuolaikiškumu;

kad tarmės nėra jokia atgyvena mano 33% nelietuvių respondentų;

nežinančių arba abejojančių dėl šio teiginio yra 56% rusų ir 43% lenkų.


Nuo šalies, kurioje gimė respondentas ir jo tėvai taip pat priklauso nusiteikimas dėl tarmių:

tie, kurie patys gimę užsienyje, o jų tėvai arba vienas iš tėvų gimę Lietuvoje labiau vertina tarmes, linkę jas vartoti ir nė kiek nesigėdyti (po 55% ir 56% tokių grupių atstovų).


Respondentų, kuriuos vienija ir vienoda lietuvių tautybė bei tapatybė, ir viena gimtoji kalba, atsakymai parodė požiūrį į tarmių vartojimą kaip suderinamą ir su šiuolaikiškumu, ir su modernumu (didžioji pusė apklaustųjų).

Rezultatų aptarimas (V)

Vilniečių ir klaipėdiečių atsakymai išvis panašūs:

71% tiek vienų, tiek kitų miestiečių lietuvių nesutinka, kad tarmių nereikėtų vartoti jau vien dėl to, kad jos nesuderinamos su šiuolaikiniu gyvenimu.

Rezultatų aptarimas (VI)

Atrodytų visai panašūs atsakymai žmonių, save tapatinančių su kuria nors vietove, bet ir čia pastebėtas toks dėsningumas:

didžiausias procentas miestiečių, tapatinančių save su etniniu Lietuvos regionu (75%) ir su visu pasauliu (68%), paneigia teiginį, kad tarmės nesuderinamos su šiuolaikiškumu.

Išvados

Miestiečiai teigiamai vertina tarmes Toks jų požiūris nulemtas kelių faktorių: respondentų tautybės tautinės šeimos sudėties išsimokslinimo tapatinimosi su etniniu regionu.

Ačiū už dėmesį

tarmių išlaikymo vertingumas miestiečių akimis

Documents