svintanti ausra 26-29 skyriai

8/14/2019 Svintanti ausra 26-29 skyriai

1/21


2/21

Skyrius 26

vytinti

Ieidamas, jau viena koja perengs slenkst, arlis pradjo muistytis ir pasak:- Neinau, kiek i viso ito reikt papasakoti Ren.

Jis apsisuko ir pas j suurzg pilve.A linkteljau.

- inau. Nenoriu jos jaudinti. Geriau bus apsaugoti Ren nuo viso ito. Tai ne monms su silpnais nervJis lidnai surauk lpas, tarsi band ypsotis.

- A irgi pabandyiau apginti tave, jei tik inoiau kaip. Nemanau, kad tave kada nors buvo galima pris prie baigij kategorijos ar ne?A nusiypsojau atsakydama, traukdama savo kart kvpavim pro savo sukstus dantis.

- K nors sugalvosiu. Juk mes turime laiko, kad aptarti tai, tiesa?- Tiesa, - paadjau a.Dl kai ko i diena bus ities ilga, bet kartu ir tokia trumpa. arlis vlavo piet Sju gamino jam ir Bi

Tai bus nejaukus vakaras, bet jis bent jau normaliai pavalgys, a buvau laiminga, kad bent kakas inojo, arlio kulinarini gabum nebuvim, stengsi igelbti j nuo alkio.

Vis dien dl patiriamos tampos slinko be galo ltai; arlis taip ir neatpalaidavo sitempusi pei pairjo du klinius jis buvo pilnai pasinrs savo mintis, kad net nekreip dmesio Emeto juokekurie buvo kur kas atresns ir maiau susijusios su futbolu ir komentarai po rungtyni ir po to naujienonejudjo i vietos, kol Setas neprimin jam apie laik.

arli, juk tu nenori, kad mano mama ir Bilis usilaukt ms? Vaiuojam. Bela ir Nes bus ia ir rytoj. jau vaiuojam namo, vaiuojam, k?

I arlio aki buvo aiku, kad jis netiki tuo k sako Setas, bet leido jam eiti priekyje. Jo abejons ninedingo ir jis umir tarpduryje. Galbt prie tai kai prie pradedant temti dar kart pasirodys saul.

- Deikas pasak, kad js vaikai ruoiats ivaiuoti ir palikti mane, - prabambjo jis.

- A nenoriau to daryti jei bt kokia kita galimyb. Todl mes vis dar ia.- Jis pasak, kad js galtumte likti kuriam tai laikui bet jei tik a ilaikysiu ir laikysiu lpas suiaup- Taip... bet tti, a negaliu paadti, kad mes niekados i ia neivaiuosime. Visa tai pakankamai sun- A noriu inoti, - primin jis man.- Tikrai.- Juk js ueisite pas mane, jei jums reiks ivaiuoti?- A paadu tti. Dabar, kai tu tiek inai, a manau kad tai suveiks. A laikysiuos netoliese, taip arti kai

pats to norsi.Jis pus sekunds pakramt lp, po to ltai pasilenk link mans, atsargiai iskts rankas. A perd

Renesm kuri jau snaud kairij rank, sukandau dantis, ulaikiau kvpavim ir labai lengvai apkab j per minkt ir ilta liemen deinija ranka.

- Laikykis labai arti Bela, - murmjo jis. Visai alia.- Myliu tave tti, - pranibdjau a pro sukstus dantis.Jis sudrebjo ir atsitrauk nuo mans. A nuleidau rank.

- A irgi tave myliu, vaikeli. Nepaisant vis pasikeitim, tu likai tokia pati. ir vienu pirtu prisilietRenesms skruosto. Ji tikrai panai tave.A neparodiau savo veiksm, mano veido iraika nepasikeit.

- A manau, kad labiau Edvard.Abejodama a pridjau:

- Pas j tavo garbanos.arlis jau norjo sakyti, bet tik suniurnjo.

- Cha. Turbt taip ir yra. Ha. Senelis. jis abejodamas palingavo galva. Man kada nors bus leist palaikyti?

A okiruota sumirksjau ir po to bandiau susiimti. Po trump apmastym ir vilgteljus Renesm atrod jau visikai umigo, - a pasiryau jei rizikuoti tai rizikuoti juk iandien viskas klostsi taip gera

- tai, - pasakiau a, pratiesdama j arliui.


3/21

Jis automatikai reikiamai sudjo rankas, kad paimt vaik ir a djau Renesm improvizuot jo lopoda nebuvo tokia pat karta kaip jos, bet nuo jo ilumos man kuteno gerkl, a jauiau kaip kartis sklindmano kn. Vietose, kur mano balta oda prisileisdavo prie jo odos, pas ji paiurpdavo oda. A nebusitikinus dl ko taip nutiko, ar tai vyko dl mano naujos kno temperatros ar tai buvo dl psichologdalyk.

arlis tyliai krenkteljo kai pajuto jos vis svor.- Ji ... stipri.

A susiraukiau. Man ji atrod nesunkesn nei plunksnel. Gal a tiesiog nejauiau jokio svorio.

- Stipri tai gerai, - pasak arlis, apstebjs mano veido iraik.Po to jis sumurmjo sau panosei:- Ji turi bti stipri, kai aplink j visas is iprotjs namas.

Jis trupuiuk pasupo j ant rank i vieno ono kit.- Pats graiausias vaikas i vis, kok tik teko man matyti, skaitant ir tave, vaikeli. Atleisk, bet tai ties- A inau, taip ir yra.- Grauol, - pakartojo jis.A maiau tai jo veide a stebjau kaip ji augo. arlis buvo toks pats bejgis prie jos stebuklus ka

mes visi. Dvi sekundes pas j ant rank ir jis jau priklaus jai.- Galima a ateisiu rytoj?- inoma tti. inoma. Mes bsime ia.- Js turite bti, -rimtai itar jis, bet jo veidas buvo velnus, jis vis dar dmiai irjo Renesm. rytojau Nese.- Nepradk dar ir tu.- Ko?- Jos vardas Renesm. Kaip Ren ir Esm kartu. Joki kit variant.

A i vis jg stengiausi nusiraminti, kart be gilaus kvpavimo.- Nori suinoti jos antr vard?- inoma.- Karli. Raosi per K. Kaip Karlailas ir arlis kartu.

arlio veido nuviet plati ypsena:- Ai Bela.-Ai tau tti. Taip greitai daug kas pasikeit. Mano galva vis dar sukasi. Jei a dabar neturiau tav

neinau kaip vis tai ilaikyiau ... realybje.A ruoiausi pasakyti pavirtusi tai, kuo esu dabar. Greiiausiai to bt per daug.

arlio skrandis suurzg.- Eik pavalgyti tti. Mes bsime ia.A prisiminiau t pojt, t pirmj nevykusi pasinrim fantazijas kai man atrod, jog viskas pas

apvietus sauls spinduliais. Visi jie buvo ten, iskyrus Deikob, kuris pagal sklindanius garsus i virt buvo upuols aldytuv. Dasperas padjo galv ant Alisos keli, kuri sdjo ant paskutinio laiptelio, Kar buvo pasinrs didiuli knyg, kak dainavo sau po nosim, Rozali ir Emetas stat nam i kortu, sitaislaiptais, Edvardas sdjo prie savo fortepijono ir kak tyliai sau grojo. Niekas nebylojo, kad jau atjo vakkad reikia valgyti ar ruotis miegui. Kakas nepaiuopiamo pasikeit visoje kambario atmosferoje. Kalenaimomentu ne taip pasinr aid apsimesdami monmis, kaip prastai mogika maskuot buvo iekmaesn, bet buvo pakankamai arliui, kad jis pajust skirtum.

Jis krpteljo, palingavo galva ir atsiduso.- Iki rytojaus Bela, - jis susirauk, o po to pridjo- A noriu pasakyti, kad neatrodai visai blogai. A pr

priprasiu.- Ai tti.arlis linkteljo ir susimasts nujo link savo automobilio. A irjau kaip jis nuvaiuoja, tuomet ka

igirdau, kad jo ratai jau rieda autostrada, a supratau kad padariau tai. A itvriau vis dien ir nepakenarliui. Visikai savarankika. A tikrai turjo turti nepaprast sugebjim.

Visa tai atrod per gerai, kad bt tiesa. Nejau a i ties galiu turti savo nauj eim ir a galsiu isau

dalel savo praeities? O a galvojau, kad vakar buvo nuostabu.- Nieko sau, - pranibdjau a. A sumirksjau ir pajutau kaip inyko treia pora kontaktini li.Skambanio fortepijono garsas nutilo ir Edvardas apsivijo aplink mano liemen, jo smakras buvo apd

ant mano peties.- Tu pavogei mano odius.


4/21

- Edvardai, man pavyko.- Tau pavyko. Tu elgeisi tiesiog netiktinai. Tiek pergyvenim, kad tu k tik paversta vampyre ir staig

per vis tai tiesiog lengvai perengi, - jis tyliai nusijuok.- A i vis netikiu, kad ji yra vampyre, jau nekalbant apie tai, kad nesenai paversta i po laipt pasig

Emeto balsas. Ji per daug prijaukinta.Visi komentarai ir pastebjimai, kuriuos jis itar prie mano tvo vl skambjo mano ausyse ir turbt g

kad tuo metu pas mane ant rank buvo Renesm. Uslpti savo reakcij a negaljau ir tyliai suurzgiau.- Ooo, kaltas, kaltas. juoksi Emetas.

A sunypiau ir Renesm blaksi mano rankose. Ji kelet kart mirkteljo, po to isigandusi apsidairto suniurnjo ir prisiliet prie mano veido.- arlis gr rytoj, - patikinau a j.- Nuostabu, - pasak Emetas. kart Rozali juoksi kartu su juo.- Nieko tokio, Emetai- nepatenkintas pastebjo Edvardas, tiesdamas rankas, kad paimt i mans Rene

Jis mirkteljo man, kai a muisiausi ir atidaviau jam vaik.- K tu nori pasakyti? pareikalavo atsakymo Emetas.- Ar tu negalvoji, kad maumle kvaila erzinti ir pyktis su stipriausiu vampyru name?

Emetas atlenk galva ir suniurnjo:- A tavs maldauju.- Bela, - Edvardas pratar man tuo metu kai Emetas klaussi, - pameni, kai prie kelis mnesius

papraiau, kad tu padarytum man paslaug, po to kai bsi nemirtinga?ie odiai kak migloto primin man. A bandiau prisiminti nerilius monikus pokalbius.akimirkos a prisiminiau ir ikvpiau:

- O.Alisa ikart pradjo kvatoti. Deikobas ikio nos i u kampo, su pilna burna maisto.

- Kas? praurzg Emetas.- Teisyb? paklausiau a Edvardo.- Patikk manim, - atsak jis.

A giliai atsidusau.- Emetai, k tu pasakytum nedideles varytuves?

Jis ikart paoko ant koj.- Puiku. Pradk.

A sekundei prikandau lpas. Jis buvo toks didelis.- Nebent tu per daug bijai.. ? pasil Emetas.

A itiesinau peius.- Tu. A. Rank lenkimas. Piet stalas. Tuoj pat.

Emeto veide atsirado paaipi ypsenl.- Eee, Bela, - staiga mane kreipsi Alisa, - Manau, kad Esm myli stal. Kaip ne kaip, bet antikvar- Ai, - padkojo Esm.- Joki problem, - vytintis pasak Emetas. Tiesiai ten, eime Bela.A sekiau paskui j gara; a girdjau kaip likusieji sek paskui mus. Ten buvo didelis granito luitas

atsirado ia po to kai griuvo kaln griuvenos alia ups, greiiausiai tai ir buvo Emeto tikslas. Nors didakmuo buvo iek tiek suapvalintas ir nelygus, bet jis kuo puikiausiai tiko ms varytuvms.

Emetas padjo savo rank ant granito luito ir mosteljo man.A vl pradjau nervinti, nes pamaiau didiulius Emeto raumenis, bet mano veidas neidav emoc

Edvardas adjo, kad kai kur laik a bsiu stipresn u visus. Jis atrod tuo buvo sitikins ir a jauiau stipria. Bet kokia stipri? Klausiau a savs, irdama Emeto biceps. Man net nebuvo dviej dien pavirtimo, bet tai vis tiek turjo kak reikti. Turint omeny, kad pas mane viskas buvo ne taip. Galbnebuvau tokia stipri kaip bna prastai stiprs k tik paversti vampyrai. Galbt dl to man buvo taip lengvakontroliuoti.

A stengiausi atrodyti taip, tarsi mans niekas nejaudint, kai padjau savo rank ant akmens.- Gerai Emetai. Jei laimsiu a tu niekad niekam nesakysi ir neaptarinsi mano seksualinio gyvenimo n

Rouz. Joki uuomin, joki juokeli absoliuiai nieko.Jo akys susiaurjo.- Tinka. A laimsiu ir viskas taps kur kas blogiau.Jis pastebjo, kad man um kvpavim ir piktai nusijuok. Nebuvo jokios uuominos jo akyse, ka

blefuoja.


5/21

- Sesute, tu taip lengvai pasiduodi? tyiojosi Emetas. Ne tokia jau ir laukin kaip atrodai ar ne tiGaliu kirsti layb, kad js name nra ne menkiausio brimo, - nusijuok jis. Edvardas pasakojo tau a su Rouz sunaikinom nam?

A sugrieiau dantimis ir stvriau jo rank.- Vienas, du..- Trys, - jis suurzg ir ugul ant mano rankos.

Nieko nevyko.A jauiau jo spaudimo jg ir daugiau nieko. Mano naujasis protas buvo nuostabus visame kame, a g

teigti, kad jei jis nesistengt prieintis, jo ranka be joki klii sirusi akmen. Spaudimas padidjo,svarsiau ar sunkveimis pilnai pakrautas cementu ir lekiantis keturiasdeimties myli per valanda grei beileidiantis nuo kalno turi toki jg. Penkiasdeimt myli per valand? Greiiausiai daugiau.

Bet to buvo nepakankama, kad bent pajudint mane. Jo ranka usigul mano rank, su griaunania jgatai nesuteik man jokio diskomforto. Tam tikru bdu tai buvo malonus pojtis. A buvau tokia atsargi nukarto, kai prabudau paskutin kart ir stengiausi nieko nesulauyti. Buvo keistas palengvjimas naudoti raumenis. Leisti jgai tekti nei stengtis i vis jg tramdyti j.

Emetas suurzg, jo kakt ivagojo raukls ir visas jo knas sitemp ir susikoncentravo ties viena klitties mano nepajudinama ranka. A priveriau j paprakaituoti vaizdiai isireikiant tam tikr laiklaik kai a mgavausi savo jga tekani mano ranka. Uteko dar keli sekundi ir man net pabodosusikoncentravau, Emetas prarado kelis centimetrus.

A pradjau juoktis. Emetas tik suurzg pro sukstus dantis.- Tiesiog laikyk burn uiaupt, - priminiau a jam ir po to nulauiau jo rank. Kurtinantis garsas pasktarp medi. Akmuo sudrebjo ir viena dalis, tarsi paymta, nuskilo ir nukrito ant ems. Gabalas nukEmetui ant kojos ir a sukikenau. A girdjau tarsi pritildyta Edvardo ir Deikobo juok.

Emetas nuspyr atskil gabal link ups. Akmeninis gabalas skriedamas numu kelm prie pataikyda egl, kuri pasibavo ir nuvirot ant kito medio.

- Revanas, rytoj.- Tai taip greitai nepraeina, - pasakiau a jam. Galbt tau geriau palaukti mnesio.

Emetas urzg pro sukstus dantis.- Rytoj.- Ei, didysis brolau, viskas ko tik panorsi, kad tik tu btum laimingas.Pasisukus, kad nueiiau, Emetas trenk kumiu akmen, granitas subyrjo skald. Tai buvo pada

vaikikai, bet labai atsargiai.Suavta tuo, kad buvau stipresn u man inom stipriausi vampyr a padjau rank ant akmens pla

praplsdama pirtus. Tuomet a ltai smeigiau pirtus akmen, trupindama j, bet ne skaldydama, akmkonsistencija primin man sr. A itraukia rank, saujoje laikydama susmulkint granit.

- Kietai, - pramurmjau a.Mano veide isitemp ypsena, a pasisukau link akmens ir kaip kokia karatiste vienu smgiu perki

akmen. Akmuo tarsi suvirpjo ir sustenjo, o po to su dideliu garsu suskilo ir nukrito ant ems.A nusijuokiau.A nekreipiau dmesio kylanius juokelius u mano nugaros, tuo metu kai a bandiau kumiu sutru

likusius akmens likuius. Nenustodama kvatoti a ir toliau smulkinau akmen. Tuomet kai a igirdau n juok, skamb varpel, tik tuomet atsitraukiau nuo savo kvailo aidimo.

- Ji k juoksi?Visi spoksojo Renesm su ta paia nustebinta veido iraika, kuri turbt buvo ir mano veide.

- Taip, - pasak Edvardas.- O kas nesijuok? pratar Deikas, uverts akis.- Tik nesakyk unie, kad tu nesitraukei aidim, kai pirm kart skriejai bdamas vilku, - erzino Edva

be jokio pykio balse.- Tai visai kas kita, - pasak Deikobas ir a nustebusi stebjau, kaip jis draugiki kumteljo Edvard

pet. Bela turi bti suaugusi. Itekjusi moteris, mama ir visa kita panaaus. Ar ji neturt bti gere pavyzdiu?

Renesm susirauk ir paliet Edvardo veid.- Ko ji nori?- paklausiau a.- Kad nebtum pavyzdiu, - pasak Edvardas su ypsniu. Ji taip pat kaip ir a su dideliu malonu

stebjo kaip tu diaugiesi savo nauja jga.


6/21

- A linksma? paklausiau a Renesms, atsitraukusi atgal ir tiesdama jai rank tuo paiu metu kaipties rank man. A pamiau j i Edvardo rank ir pasiliau jai likus akmenuk mano rankoje.

- Nori pabandyti?Ji nusiypsojo man savo akinania ypsena ir pam akmenuk abi rankas. Ji suspaud ir kadan

susikaup, tarp jos antaki atsirado raukls.Pasigirdo tylus skylanio akmens garsas ir pasirod iek tiek dulki. Ji susirauk ir padav likuius man- Aiku, - pasakiau a, paversdama akmens likuius dulkes.

Ji pradjo ploti ir nusijuok; nuostabus jos juokas privert mus visu prisijungti.

Staiga i po debesies pasirod paskutiniai sauls spinduliai ir apviet mus ilgais rubininiais ir auksinspinduliais ir a pasimeiau savo paios odos groyje apvietus besileidianiai saulei. A buvau sukrstanuostabiu reginiu.

Renesm paglost lygia vytinia od ir padjo savo rank alia mano. Jos oda vos vos viet, ta v buvo paslaptinga ir dingstanti. Nieko ypatingo, kas priverst j saulta dien sdti namie, ne taip kaip makinantis vytjimas. Ji paliet mano veid, galvodama apie skirtumus ir jausdama nepasitenkinim.

- Tu pati graiausia, - patikinau a.- Neesu tikras, kad su tuo sutiksiu, - pasak Edvardas, ir kuomet a atsisukau, kad atsakyiau jam, sa

viesa atsispindinti nuo jo veido apakino mane taip stipriai, kad a net praradau kalbos dovan.Deikobas prideng veid rank, kad apsaugot akis nuo rykios viesos.

- Keista Bela, - prakomentavo jis.- Kas per keistas ji padaras, - pramurmjo Edvardas, beveik sutikdamas su juo, tarsi Deikobo komen buvo komplimentas. Jis vienu metu buvo nuostabus pats ir apakintas mano groiu.Tai buvo keistas jausmas ne nustebimas, a numaniau, kad dabar man viskas atrodo keista tai kak

bdu buvo natrali bsena. Kaip mogus, a niekur nebuvau pakankamai gera. A neblogai tvarkiausi su R bet greiiausiai daugyb kit moni susitvarkyt kur kas geriau, Filas tvarksi visai neblogai. A buvaumokin, bet niekad nebuvau geriausia klasje.

Savaime aiku mane buvo galima ibraukti i sportini pasiekim srao. A nepieiau, ne muzikavau, jiskirtini talent, kuriais bt galima pasigirti. Niekas niekad nedav apdovanojim u knyg skaitymatuoniolikos met vidutinybs gyvenimo a buvau pratusi tokia ir likti. A tik dabar supratau, kad kravis pastang bt rykia. A tik djau pastangas ten kur turjau reikal ir niekada nepritapau savo pasau

Tokiu bdu viskas buvo kitaip. Dabar a buvau stebinanti jiems ir paiai sau inoma. Tarsi a bugimusi, kad tapiau vampyre. Pati mintis privert mane juoktis, bet dar usimaniau padainuoti. A radau tikrj viet pasaulyje, vieta kur a tikau, vieta kur a vytjau.

Skyrius 27

Kelioni planai Nuo to laiko, kai a tapau vampyre, mano poiris mitologija pasidar kur kas rimtesnis. Danai, k

susigalvodavau apie pirmuosius tris nemirtingumo mnesius, a sivaizdavau kaip tuomet atrod manoAteities audinyje, na tuo atveju jei toks yra. A buvau sitikinusi, kad mano gija pakeit spalv. A maniau pradioje ji buvo viesiai kremin, kas nors savaime suprantamo ir neisiskirianio, puikiai tinkanti tuomea. Dabar mano gija turjo bti prisodrintos tamsiai rykios raudona spalvos arba persiliejanios aukso spal

Gobelenas i mano draug ir eimos gij, apipint aplink mane, buvo tiesiog nuostabus, pilna nuostderani banali spalv. A buvau nustebinta tomis gijomis, kurias reikjo pinti mano gyvenim. Vilkolasu j stipriomis emikomis spalvomis, buvo ne tai ko a tikjausi; Deikobas ir Setas, inoma, na ir manodraugai, Kvilas ir Embri tapo gobeleno dalimi, prisijungdami prie Deikobo gaujos, netgi Semas ir Emilikur kas diuginantis. Santykiai tarp ms eim tapo paprastesni, dl to reikjo dkoti Renesmei j blengva mylti.

Sju ir Lja Kvilvoteriai taip pat tapo ms gyvenimo dalimi ir net labiau nei a galjau tiktis. Sju prisimvis rpest besirpinant arliu, stengdamasi jam pagelbti apsiprantant su iuo netiktinu pasauliu. Ji ateikartu su arliu pas Kalenus pakankamai danai, bet jai niekad nebuvo pas juo pakankamai patogu, nepakaip patogiai ten jautsi jos snus ir didioji dalis Deikobo gaujos nari. Ji beveik nekalbjo, ji tiesiog ste bti alia arlio, globodama j. Ji visad bdavo pirmas mogus, kur jis pavelgdavo kai Renesm krsdavnors netiktino, o tai nutikdavo pakankamai danai. Atsakydama, ji daugiareikmiu vilgsniu irdavo tarsi sakydama Taip, papasakok man apie tai.


7/21

Ljai buvo dar kur kas maiau komfortika nei Sju, ji buvo vienintel i ms naujos eimos nari, buvo prieikai nusiteikusi prie susijungim. Bet ji su Deikobu turjo nauj susitarim, kuris laik j A danai klausindavau Deikobo apie tai, bet nerytingai, todl kad nenorjo tik smalsauti, bet j santlabai skyrsi nuo prie tai prast, kad tai mane sudomino. Jis kilsteljo peiais ir pasak, kad tai gareikalas. Dabar ji buvo antra pagal svarbum gaujoje.

- A supratau, kad jei a tikrai tapau gaujos vadu, - paaikino man Deikobas, - Tai reikjo suderinti vformalumus.

Nauja atsakomyb privert Lj danai susitikinti su Deikobu, kad atsiskaityt, kadangi jis vis l

leido su Renesm. Ljai nesuteik diaugsmo, kad tekdavo bti alia ms, bet ji buvo iimtis.Mano santykiai su Dasperu buvo tokie glauds, apie kuriuos buvo net sunku pagalvoti. Tai buvo didmano gyvenimo gobeleno dalis. Nors pradioje dl to jauiau tamp.

- Dieeeevee, - pasiskundiau a vien vakar Edvardui, kai mes paguldme Renesm miegoti jos kauslovyt, - Jei a nenuudiau arlio ir Sju iki dabar, tai to tiksliai niekad nenutiks. A biau laimingaDasperas nustot sukti ratus aplink mane.

- Niekas tuo neabejoja Bela, - patikino jis mane, - Tu juk inai Dasper, jis negali atsispirti kai jauia maloni atmosfer. O tu tokia laiming vis laik, tad jis stengiasi bti ariau tavs net nesusimstydaapie tai.

O po to Edvardas stipriai apkabino mane, nes niekas daugiau nediugino jo, nei mano neapsakomvytjimas besidiaugiant mano nauju gyvenimu. Ir a pagrindin laiko dal buvau euforijoje, todl kad dman neutekdavo laiko, kad pilnai atsidiaugiau savo dukterimi, o nakt - neutekdavo valand, patenkiniau savo poreik bti su Edvardu.

Bet visas is diaugsmas turjo ir kit pus. Jei apversti ms gyvenimo audekl, man atrod, kad visa pieinys i kitos pusis bus supintas i tamsiu sil, kurie reik baimes ir nepasitikjim, abejones. Reneitar savo pirmj od, kai jai buvo vos viena savait. Tas odis buvo Mama, kuris nuviet vis mdien, jei a nebiau taip igsdinta jos progresu, kad man teko savo ustingus veid priversti ypsatsakant jos ypsen. Man nepasidar lengviau nuo to, kad jos pirmas odis pavirto pirmj teigin.

- Mama, kur senelis? pasak ji variu stipriu sopranu, sitempdama tik dl to, kad jai reikjo garkalbti, kadangi a buvau kitoje kambario pusje nutolusi nuo jos. Ji jau udav klausim Rozali naudodsavo normal ir mums jau prast bendravimo bd. Rozali neinojo atsakymo ir Renesm kreipsi mane

Kai ji eng savo pirmuosius ingsniu po trij dien viskas buvo lygiai taip pat. Ji tiesiog ilgai irAlis, dmiai apirinjo kaip jos teta merkia gli puoktes vazas po to statydamas jas po kambarius ir okdama nusileido laiptais su glmis rankose. Renesm atsistojo ant koj, n kartelio nesusibavo ir pe pirm aukt beveik taip pat gracingai. Deikobas pradjo nirtingai ploti, kadangi btent tokios reaktikjosi Renesm. Tai, kaip jis buvo susijs su ja, visad jo paio reakcij nustumdavo antr plan, jo pirrefleksas buvo duoti jai tai, ko ji tuomet norjo. Bet ms akys susitiko ir mano panika atsispindjo jo akA irgi pradjau ploti, stengdamasi nuo jos nuslpti savo baim. Edvardas tyliai plojo alia kartu su manimums nereikjo garsiai apsikeisti savo mintimis, kad inoiau jog jos sutampa.

Edvardas ir Karlailas nirtingai usim tyrinjimais, kad gaut bent kokius atsakymus tai ko lauktirado visai ne daug ir nieko nebuvo manoma patikrinti.

Alisa ir Rozali kiekvien dien praddavo mad demonstravimu. Renesm niekad neapsirengdavo t pdrabui dukart, daniausiai iaugdavo savo drabuius tuoj pat, tad Rozali ir Alisa stengsi padaryti vaikfoto album. Jos dar tkstanius nuotrauk, fiksuodamos kiekvien jos pagreitintos vaikysts akimBdama trij mnesi ji buvo panaai arba met sulaukusi vaik arba dar labai maai dvimet mergaitnebuvo panai vaik, kuris tik pradjo vaikioti, ji buvo plonesn ir kur gracingesn, jos kno propor buvo panaesns suaugusio mogaus proporcijas. Jos garbanos siek jos liemen ir a negaljau j nukirpt jei ir Alisa bt leidusi. Ji kalbjo nepriekaitingai tiek i gramatins tieks i gestikuliacins puss, pakankamai retai tuo naudojosi, nes jai buvo kur kas paprasiau parodyti prisilietimai ko ji nori. Ji galjo nvaikioti, bet ir bgioti ar okti. Ji galjo net skaityti.

Vien vakar a jai skaiiau Tenison, todl kad jo eils taip raminaniai skambjo (man labai skubiai breikalinga nauja mediaga, Renesm skirtingai nei kiti vaikai, nemgo kai jai kartodavo tas paias istorijas nedomino knyguts su paveikslliais). Ji tiessi link mano skruosto, savo galvoje piedama mus, tik t

paveiksle ji laik knyg. A atidaviau jai knyga besiypsodama.- Yra muzika, - perskait ji be menkiausios klaidos,- Kurios skambesys krenta lengviau nei atydjuros iedlapiai, nei ro kai ji vyti riedant aaroms ant jos; velnesn nei krenta ant ems....Mano balsas buvo be jokios intonacijos, kai a pamiau i jos knyg.

- Jei tu skaitysi, tai kaip gi tu umigsi? paklausiau a, stengdamasi, kad mano balsas nedrebt.


8/21

Pagal Karlailo paskaiiavimu jos gis nuolat ltjo, bet jos smegenys gavo nauj pagreit. Jei augilaikysis tuo paiu tempu kaip dabar, ji taps suaugusi ne vliau kaip savo ketvirtam gimtadieniui. Keturi mPenkiolikos met ji jau bus pagyvenusi moteris. Tik penkiolika gyvenimo met.

Bet ji buvo tokia sveika. Gyva, ryki ir vytinti i laims. akis krintanti jos gera savijauta suteikdavo didel malonum bendraujant su ja dabar ir leido negalvoti apie ateit. Karlailas ir Edvardas tyliai svarst,t svarstym stengiausi negirdti, nes jie buvo susij su tolimesniais ms veiksmais. Jie niekad nneatarindavo kai netoliese bdavo Deikobas, buvo viena galimyb sustabdyti jos augim, bet abejoju ka patikt Deikobui. Man irgi nepatiko. Per daug pavojinga. auk mano instinktai. Deikobas ir Rene

tarpusavyje buvo tokie panas, abu buvo dvilypiai, du dalykai viename. Ir visos legendos apie vilkolatvirtino, kad vampyr nuodai jiems greiiau nuodai, o ne galimyb gyti nemirtingum...Karlailas ir Edvardas ism visas galimybes tyrinti per atstum ir dabar mes ruoms sekti paskui s

legendas link j altini. Mes ruoms pradti nuo Brazilijos. Tikinus gentis turjo legendas apie vaikus tokaip Renesm...Jei aiku kada nors buvo tokie vaikai, tai galbt dar iliko pasakojimai apie pusiau mirtvaik gyvenimus. Buvo vienintelis neisprstas klausimas, kaip mes keliausime.

A vis delsiau. I dalies dl to, kad nenorjau ivaiuoti i Forkso iki pasibaigiant ventms, kad ar bt ramiau. Bet greiiausiai dar ir dl to, kad a turjau vykti vien itin svarbi kelion, tai buvo prioritBe to vaiuoti reikjo vienai.

Tai buvo vieninteli ms su Edvardu gin objektu nuo to laiko kai a tapau vampyre. Pagrinde ginai bdl to, kad a ruoiausi vaiuoti viena. Bet esm tame, kad vienintelis mano planas turjo racional pagrA ruoiausi aplankyti Voltrus ir ruoiausi tai padaryti visikai viena. Net ir senieji mano sapnai man nel pamirti Voltr. Be to ir jie nepalikt ms ramybje.

Iki tol kol negavau Aro dovanos a net neinojau, kad Alisa nusiunt jiems pakvietimus ms vestuMes tuomet buvome toli, Esms saloje, kai Alisa savo vizijoje mat Voltr karius Dein ir Alek, dvyniusavo baisija jga, kurie buvo pranaesni u visus klane. Kajus ketino sisti valgybin grup sitikinti ar adar esu mogus nepaisant j paliepim (kadangi a inojau apie vampyr egzistavim, tai a turjau tapti vi j arba nutilti ... amiams.). Tad Alisa nusiunt jiems pakvietim, kad jie surast uslptus ketinimus. Betiek jie kada nors ateis. Tai buvo akivaizdu.

Pati dovana nekl grsms. Ekstravagantika taip, beveik gsdinanti savo ekstravagancija. Grsm bAro sveikinimo atviruts viduje, kuri buvo urayta jo paties juodu raalu kvadrate lygaus balto popieriaus

A labai tikiuosi asmenin susitikima su jumis mis Kalen.Dovana buvo teikta senoje medinje dutje su nuostabiais raiiniais, ji buvo pieta auksu ir perlamut

inkrustuota vairiais brangiais akmenimis. Alisa sak, kad pati dut kaip nevertinama brangenyb, utemdyt vis kit, na iskyrus tai kas guljo dutje.

- Man visad buvo smalsu kur pradingo karalikos brangenybs, kaip angl Donas (Beemis karal jaunesnysis Riardo Litairdio brolis) ustat jas tryliktame amiuje, - pasak Karlailas, - Manau, kadnereikia stebtis, kad prie to rankas prikio Voltrai.

Vrinys buvo paprastas auksas, pintas plonytmis gijomis tarsi i nareli ir primin gyvats oapglbiantis kakl ir su vienu pakabuku, kur sudar vienas akmuo, deimantas su lyg golfo kamuoliuku dyd

Neuslpta uuomina Aro ratelyje mane domino kur kas labiau nei vrinys. Voltrai norjo matyti mkaip nemirtinga, kad Kalenai seks j paliepimui ir jie norjo mane pamatyti kuo greiiau. Nebuvo galima lkad jie pasirodyt netoli Forkso. Tai buvo tik vienintel galimyb ilaikyti saug gyvenim ia.

- Tu nevaiuosi viena, - reikalavo Edvardas pro sukstus dantis, spausdamas pirtus kumt.- Jie nepalies mans, - kalbjau a kiek manoma ramiau, stengdamasi priversti skambti mano b

tikinamai, - Jie neturi tam prieasi. A vampyre. Reikalas pabaigtas.- Ne. Ne u k.- Edvardai, tai vienintelis bdas apginti j.

Su tuo jis negaljo ginytis. Mano logika buvo nesugriaunama. Net per t trump laik, per kur man teko bendrauti su Aro, a supratau, kad jis kolekcionierius ir ku

vertingesni jo kolekcijoje buvo gyvi eksponatai. Jo susidomjimas groiu, talentais ir jo nemirtingumo sav jam buvo kur kas svarbesns nei brangenybs, uslptos jo palpse. Pakako ir to, kad jis buvo susidomEdvardu ir Alisa ir a nenorjau suteikti jam galimybs siekti Kalen eimos. Renesm buvo grai, apdova

ir unikali viena vienintel tokia. Jis neturi jos pamatyti, net per kieno nors mintis.Ir a buvau vienintel kieno mini jis negaljo skaityti. inoma, a ruoiausi vaiuoti viena. Alisa nem joki klii mano kelionje, bet j jaudino tai, kad jos regjimuose nebuvo visiko tikslumo. Ji sak, kadmiglotai bna tuomet, kai sprendimai i alies, kurie dar nra konkrets, gali takoti. Dl to abejojaEdvardas tapdavo kategorikai prie mano ivykim. Jis ruosi lydti mane iki Londono, bet a nenor


9/21


10/21

Galbt prieastis visk taip dmiai stebti ir buvo mano neapsakomi sugebjimai pajuto kakok jud prie jam vykstant. Kol mano vilgsnis slydo laitu tokio pilkai ydro lyginant su tamsiai aliu miku, sidatspindys gal aukso? patrauk mano dmes.

Mano vilgsnis susikoncentravo ties ta spalva, kuri niekaip negaljo ten bti. Ar bandiau siirtatsakydama pairjo mane. Tai, kad ji buvo vampyre buvo akivaizdu. Jos oda buvo iblykusi, milijon lygesn nei mogaus. Net neirint debesis jos oda persiliedavo vytdama. Jei jos neiduot oda, tai j idavs nepajudinamas stovjimas. Tik vampyrai ir statulos gali bti tokie nepajudinami.

Jos plaukai buvo viesus, pelen spalvos beveik sidabriniai. Tai ir buvo tas blyksnis, kur pagavo m

akys. Jie guljo visikai lygiai, siekdami smakr. Ji buvo man nepastama. A buvau absoliuiai sitikinusiniekad anksiau nemaiau jos, net kaip mogaus. Nei vienas i veid mano miglotoje atmintyje nebuvo pan . Bet a painau j ikart i jos tamsiai auksini aki. Po visko kas nutiko, Irina vis dl to nusprend atVien akimirk mes stovjome ir irjome viena kit. A stengiausi suprasti, ar ji nutuok ikart kas a tA kilsteljau rank, nordama pamojuoti, bet jos lpos susispaud plonyt linij, jos veidas ikart pasi prieikas.

A igirdau pergalingus Renesms ksnius sklindanius i miko, igirdusi Deikobo kaukimo aid pamaiau, kaip Irinos veidas refleksikai pasisuko ksni pus, kurie pasek j po keli sekundivilgsnis nuslydo iek tiek deiniau ir a inojau k ji pamat. Didiul rud vilk, galbt t pat, kuris nu jos brangj Loren. Kai ilgai ji stebjo mus? A buvau sitikinusi, kad pakankamai ilgai, kad pamatyt mvelni bendravimo iki dabar.

Jos veid perkreip skausmas.Instinktyviai a iskiau rankas, tarsi apgailestaudama. Ji pasisuko mane, jos lpos suvirp parodydamos dantis. Pravrus burn j suurzg.

Kai mane pasiek is garsas, ji jau buvo apsisuki ir pradingusi mike.- Ot das, - istenjau a.A roviau mik sekdama Deikobo ir Renesms pdsakus, nenordama paleisti j i akiraio.

neinojau, kur pasileido Irina ir kokia siutusi ji buvo dabar. Kertas vampyrams buvo viena i kyri minviena i t, su kuria buvo sunku susitvarkyti. Man bgant didiausiu greiiu prireik tik keli sekundisurasiau juos.

- Mano didesnis, - igirdau a, kai prietaravo Renesm, kai a siroviau pro besibadanius krmus matvir aiktel, kur jie buvo.

Deikobas uspaud ausis, kai pamat mano veido iraik, jis pasileido priek, rodydamas dantis visas snukis buvo iteptas krauju. Jo akys lakst po mik. A girdjau kaip jo gerklje atsiranda urzgimas.

Renesm sunerimo taip pat kaip ir Deikobas. Ignoruodama mirus elni prie jos koj, ji oko mano g priglausdama savo delnus prie mano skruost.

- A persijaudinau, - greitai patikinau juos, - Manau, viskas gerai. Palaukite.A pamiau mobil ir paspaudiau greito rinkimo mygtuk. Edvardas atsak ikart po pirmo sign

Deikobas ir Renesm dmiai klaus mans kol a kalbjau su Edvardu.- Ateik, paimk Karlail, - itariau a visk taip greitai ir a neinojau a Deikobas supranta k a saka

A maiau Irin, ji mat mane, o po to Deikob ir kaip man pasirod pabgo nirusi. ia ji nepasirod kol kas ji atrod i ties nulidusi, tad jei ji nepasirodys, tai tau su Karlailu reikia eiti paskui ir surasti jklaikiai jauiausi.

Deikobas sumurmjo.- Mes bsime u puss minuts, - patikino mane Edvardas ir a igirdau vjo vilpim nuo jo greiio.Mes grome atgal pievel ir tyldami laukme, kol a su Deikobu bandme siklausyti bet kok g

kuris nebuvo mums pastamas. Kai pasigirdo nauji garsai, jie mums buvo pastami. Ir tuoj pat Edvaatsistojo alia mans. Po keltos akimirk pasirod ir Karlailas. A buvau nustebusi, kai igirdau bildes dileten, sekani u Karlailo. Nors nebuvo ko ia ir stebtis. Suprantama, kad menkiausias pavojus Renes privert Deikobas paaukti pagalbos.

- Ji buvo ten ant laito, - pasakiau a ir parodiau jiems link laito.Jei Irina jau pabgo tai ji buvo pakankamai toli. Ar pasiliks ji, kad iklausyt Karlailo? Sprendiant i

veido iraikos atsakymas buvo ne.

- Gal paskambinam Emetui ir Dasperui, kad jie eit su tavimi. Ji atrod...labai nulidusi. Ji urzgmans.- K? paklaus Edvardas nirs.

Karlailas udjo rank jam ant peties.- Ji labai pergyvena. A eisiu paskui j.


11/21

- A su tavimi, - reikalavo Edvardas.Jie ilgai irjo vienas kit, gal Karlailas lygino Edvardo nir ant Irinos ir jo sugebjim skaityti m

Gal gale Karlailas linkteljo ir jie nujo iekot pdsak dviese, nepakviet Emeto ir Daspero.Deikobas nekantriai uostinjo ir baksteljo nosimi man nugar. Jis norjo grinti Renesm namo

viso pikto. A sutikau su juo ir mes nuskubjome namo, Setas ir Lja bgo i on.Renesm sdjo pas mane ant rank; jos ranka buvo udta man ant veido. Kadangi ms mediokl b

nutraukta, ji ir vl gers donor krauj. Jos mintyse buvo ioks toks pasitenkinimas.

Skyrius 28

AteitisKarlailui ir Edvardui nepavyko pavyti Irinos iki tol, kol jos pdsakai inyko miko triukme. Jie s

paskui j iki kito kranto, bet nebuvo ne menkiausio pdsako, kad ji bt kitoje rytinio kranto pusje. Vis buvo mano kalt, kaip ir mat Alisa ji atvyko, kad susitaikyt su Kalenai ir buvo nemaloniai nustebinta mnuoirdios ir artimos draugysts su Deikobu. Man taip norjosi pajusti jos bvima iki tol, kol ji neigDeiko, man taip norjosi, kad mes t dien btumme medioj kitoje vietoje.

Daug kas buvo prarasta. Karlailas paskambino Taniai, kad pranet jai lidnas naujienas. Tania ir Knemat Irinos nuo tos dienos, kai jie nusprend ateiti ms vestuves, jos vos neiprotjo, kad ji taip nutolotoli ir dar negro atgal. Sunkiausia joms buvo ne netekti sesers, bet isiskyrimas, kuris neturjo bti jau tosunkus. A maniau, kad tai privert jas prisiminti apie t laik, kai jos neteko savo mamos prie daug dami.

Alisa band pamatyti artimiausi Irinos ateit, bet taip ir nepamat nieko aikaus. Bet kiek galjo pasaAlisa, Irina nesiruo grti atgal pas Denalius. Irinos ateitis buvo miglota ir iplaukianti. Viskas k ga pamatyti Alisa buvo tai, kad Irina buvo labai nusiminusi. Ji brido per snieg (iaurje? Rytuose?) su neteiraika veide. Nebuvo joki ini apie tai kur ji susiruo jos kelias dar neturjo konkretaus tikslo.

Slinko dienos...A nieko nepamirau, Irinos bsena ir skausmas jos veide nepalikdavo mano mini. Bir visai kas kita, ne k maiau svarbs dalykai, apie kuriuos reikjo gerai apmstyti. A ruoiausi vykti I

per kelias ateinanias dienas. K po to kai tik a griu mes turjome ivykti Piet Amerik.Kiekviena ios kelions detal buvo jau aptarta imtus kart. Mes pradsime nuo Tikunos, iekodamanalizuodami visas legendas. Dabar buvo nusprsta, kad Deikobas vyks su mumis kartu. Jis aikiai domims planuose maai tiktina, kad su mumis kalbs mons, kurie netiki vampyr egzistavimu. Jei Tinepasiseks, tai vyktumme panaias alia esanias vietas, kur buvo likusios legendos. Karlailas turjo ksen draug Amazons ups slnyje; jei mums pavyks juos rasti, tai galbt mums pavyks surasti dar kokiinformacij. Niekas neinojo kiek laiko utruks paiekos informacijos.

A kol kas dar nieko apie artjanias ilgas keliones nieko nesakiau arliui. A ilgai galvojau apie tai, jam visk paaikinti, kol Karlailas ir Edvardas svarst visas kelioni smulkmenas. Kaip teisingausia jamvis tai pateikti?

Kol mes kalbjome apie tai, a stebjau Renesm. Ji susiriet kamuoliuk ant sofos, jos kvpavimas btolygus ir vienodas, ji miegojo. Garbanos deng jos veiduk. prastai mes su Edvardu pasiimdavom j kakoted, kad paguldytumme lovyt, bet vakar mes usibuvome su eima aptardami ms planus.

Emetas ir Dasperas aptarinjo savo bsimos mediokls galimybes Amazons gyvnija itin skyrsiprastins ia, kur mes gyvenome. Jaguarai ir panteros pavyzdiui. Emetui kilo noras susikauti su didAnakonda. Esme ir Rozali sudar plan k joms reikt pasiimti su savimi. Deikobas visikai atsiskyrSemo gaujos, pasiteisindamas nuolatiniu uimtumu ir nebuvimu kartu.

Alisa judjo daug liau nei prasta ji slydo kambariu tvarkydama kambarius taip abejingai pataisydEsmes ikabintas girliandas. Dabar ji band perstatyti Esms vazas. A galjau matyti jos veido irai pasikeitimus susikaupusi ir susimsiusi, po to tuia, be jokios iraikos ji stengsi pamatyti ateit bandiau sivaizduoti, kad per trukdius, Renesm ir Deikob, ji band pamatyti ko mums tiktis i mkeliones Piet Amerik. Tai trko iki tol, kol Dasperas nepasak:

- Palik tai, Alisa. Tai ne ms rpestis.Kambar apgaub visikas susikaupimas ir mirtina tyla. Galbt Alisa vl susijaudino dl to, kad vl pam

Irin.


12/21

Ji parod jam lieuv ir pakl vaz, kurioje buvo baltos ir raudonos ros, ir ruosi eiti virtuv. vienas iedas i vis kurie buvo pamerkti vaz buvo iek tiek apvyts, bet greiiausiai Alisa nuspre paalinti visus netobulumus kaip ir stengsi paalinti visus trukdius jos vizijose.

Tik akimirkai nusisukau Renesm ir nepamaiau kaip i Alisos rank islydo vaza. A igirdaukrentanios vazos gars, o kai a pakliau akis, pamaiau, kad vaza suduo tkstanius uki, kurios padmarmurines grindis virtuvje. Mes matme kaip vytjo tkstaniai uki, bet akimirksniu visi vilgnukrypo Alis.

Pradioje a pamaniau, kad ji bando poktauti. Nes Alisa niekaip negaljo imesti vazos dl nerangumo

juk perskrieiau per kambar, kad pagauiau vaz, jei nebiau sitikinusi tuo, kad Alisa pagaus j pati. Bedl to kaip jis islydo i jos rank? I jos, visad utikrint savo judesiais mikli rank...A niekad nemaiau, kad vampyras k nors imest netyia. Niekados. Ir tai kai Alisa pasisuko, j

padar taip greitai kaip negalt niekas kitas.Jos akys mtsi alis. Viena dalimi savo matym ji stebjo ateit, o kita dalimi kas vyksta kambaryj

irjo mus tarsi i kapo. A buvau isigandusi, nusivylusi, agonijoje nuo tokio jos vilgsnio.A maiau, kad Edvardas vos galjo kvpuoti, a girdjau jo trkiojant kvpavim.- Kas? praurzg Dasperas paokdamas prie jos vazos uks po jo kojomis pavirto dulkes. Jis pam

u pei ir staigiai j papurt. Mirtina tyla tarsi pakibo kambaryje. Kas nutiko, Alisa?Emetas atsistojo taip, kad jo knas bt nukreiptas lango pus. Jis kilsteljo lpas, kad pasirodyt dan

Esme, Karlailas ir Rozali vis dar buvo tylus. Kaip ir a.Dasperas papurt Alis dar kart.- Kas, Alisa?- Jie ateina ms, - vienu kartu pranabdjo Edvardas ir Alisa. Kiekvienas i j.Tyla.A akimirka visk supratau, nes Alisos regjimas buvo tas pats mano miglotas monikas regjimas.

buvo miglotas prisiminimas i sapno tamsios figros su paltais, judantys link ms pro rk, apsupantysratu. Migloti prisiminimai i mano mogaus komar. A negaljau matyti ugnies liepsnojanios j akysea inojau apie j. Labiau nei prisiminimuose, atsirado noras apginti visus, kas buvo alia mans. A nor paimti Renesm, prispausti j prie savs ginant j nuo vis. A jauiausi tarsi ledo luitas. Pirm kart nuokai a pavirtau vampyre, a pajutau alt.

Ir tai a igirdau savo baimi patvirtinim. Viso to nereikjo, a ir taip visk inojau.- Voltrai, - vos neinkdama itar Alisa.- Visi jie, - vienu metu su ja ikvp Edvardas.- Kodl... pranibdjo Alisa kreipdamasi save. Kaip?- Kada? pranabdjo Edvardas.- Kodl? pratar Esm atsikartodama kaip aidas.- Kada? pakartojo Dasperas. Jo balsas buvo tarsi sukaustytas ledu.Alisos akys nemirksjo, tarsi pelenai bt padengi jas; jos tarsi buvo aptrauktos rko. Alisos burna b

pravira i baims.- Neilgai, - pasak jie vienu metu.Po to kalbjo tik Alisa.- Ten sniegas mike. Laukti liko maiau nei mnuo.- Kodl? paklaus Karlailas.

Esme atsak:- Jie turi turti tam prieast. Gal jie nori pamatyti...-Ne, ne dl Belos, - pasak Alisa balsu be joki emocij. Visi jie eina, - Aro, Kajus, Markusas, kiekvi

apsaugos narys, netgi monos.-monos niekad nepalieka tvirtovs, - nusistebjo Dasperas Nei Piet karo metu, nei Romos siver

metu. Netgi tuomet, kai Voltrai mediojo nemirtingus vaikus, monos neieidavo i tvirtovs. Niekas.- Jie jau pakeliui, - pranibdjo Edvardas.-Bet kodl? vl paklaus Karlailas.- Juk mes nieko blogo nepadarme. O jei ir padarme kas ga

priversti juos visus atvykti.

- Ms per daug, - itar Edvardas. Jie nori sitikinti, kad...Jis nepabaig sakinio.- Bet tai neduoda atsakymo pagrindin klausim. Kodl?


13/21

A pajutau, kad inau atsakym j klausim. Viso to prieastimi buvo Renesm, a tuo buvau sitikinA nuo pat pradi inojau, kad jie ateis jos. Mano pasmon perspjo mane prie man pastojant. Tarsi vinojau, kad Voltrai ateis ir atims i mans pat brangiausi. Bet tai neatsak klausim.

- Grk ten, Alisa, - papra Dasperas. Pasistenk rasti prieast. Tai kas dav pradi.- Tai prasidjo dl nieko Dasperai. A nesekiau j, ar kurio nors i j. A sekiau tik Irin. Ji nebuvo

kur a tikjausi j pamatyti..Alisa nutilo ir jos akys vl buvo visikai tuios. Staiga ji pakl galv. Edvardas ulaik kvpavim.- Ji nusprend eiti pas juos, - pasak Alisa. Irina nusprend eiti pas Voltrus. Ir jie nusprend... Tars

jau buvo prim sprendim ir laukia jos....Kambaryje buvo mirtina tyla. K gi tokio pasak Irina, kas dav pagrind tokiam regjimui, Alisa?- Mes galime j sustabdyti? paklaus Dasperas.- Joki galimybi. Ji beveik jau vietoje.- K jie daro? paklaus Karlailas, bet a jau nekreipiau dmesio j diskusijas. Visas mano dmesys b

sukoncentruotas vaizd, kuris buvo mano galvoje.A maiau Irin, kuri stovjo ant kalvos ir stebjo juos. K gi ji mat? Vampyr ir vilkoalk, kurie b

geriausi draugai. A susikoncentravau ties tuo kad suprasiau jos reakcij. Tai buvo ne viskas k ji mat.Ji mat vaik balto sniego fone. Kur kas daugiau nei tik paprast mogaus vaik..Irina...nalaits seserys.. Karlailas pasakojo, kad netekus j motinos Voltr surengtame teisme jos b

nuolankios j statymo laikytojos. Tik prie pus minuts Dasperas itar Netgi tuomet, kai Voltrai mednemirtingus vaikus... Nemirtingi vaikai tai pagrindinis nusikaltimas, svarbiausias tabu iame pasaulyje.inant Irinos praeit buvo nesunku suprasti k ji pamat ir kaip tai suprato? Juk ji nebuvo pakankamaikad igirst Renesms irdies plakim, kad pajust ilum, kuri sklido nuo jos kno. O rausvi Renesskruostai dl visko k ji inojo, ji galjo pamatyti, kad tai gudravimai i ms puss. Be viso to, Kalenaapsijung su vilkolakiais. I Irinos puss viskas galjo atrodyti taip, tarsi mes perengme visas ribas....

Irina spaud kumius ne dl lidesio kilusio dl uvusio Lorano, o dl to, kad ji privalo praneti aKalenus ir suvok kas su jais nutiks, jei ji padarys tai. Suprantama, kad jos sin pam vir nepaisanimtamets draugysts. O Voltr atsakymas buvo automatikai parinktas, viskas jau buvo nusprsta.

A atsisukau ir usidengiau miegania Renesme, udengdama j savo plaukais, slpdama savo veidgarbanose.

-Pagalvok apie tai, k ji pamat t dien, - pertraukdama Emet tyliai pasakiau a, a nekreipiau dmetai k jis norjo pasakyti, - Tam, kas neteko savo motinos dl nemirtingo vaiko, kaip jam atrodys Renesm?Aplink buvo absoliuti tyla, kol visi band suvokti k a jau inojau.

- Nemirtingas vaikas, - pranibdjo Karlailas.A pajauiau kaip Edvardas atsiklaup ir apkabino mus abi.

- Bet ji klysta, - tsiau a, - Renesm ne tokia kaip tie kiti vaikai. J vystimasis sustojo, o ji taip greitai kiekvien dien. J nemanoma kontroliuoti, o ji niekad nesuteik skausmo arliui ar Sju, ji net nerod jto, kas galjo juos nulidinti. Ji gali save kontroliuoti. Ji jau protingesn nei dauguma suaugusi. Nra j prieasi...

A toliau bambjau tikdamasi, kad kas nors atsidus su palengvjimu, tikdamasi kad nukris kausttampa kambaryje, kai tik jie supras, kad a teisi. Bet pasirod, kad kambaryje pasidar dar aliau. Palaipmano tylus balsas itirpo tyloje.

Ilg laik visi tyljo.Po to Edvardas man pranibdjo aus.

- Tai ne tas nusikaltimas, dl kurios jie surengt toki akistat, - pasak jis tyliai, - Aro pamat rodyIrinos galvoje. Jie ateis sunaikinti nesigilindami faktus.

- Bet jie klysta, - usispyriau a.- Jie nelauks, kol mes tai rodysime.Jo balsas vis dar buvo tylus ir raminantis.. bet jame taip pat jautsi skausmas. Jo balsas buvo toks ka

Alisos vilgsnis tarsi i kapo.- K gi mums daryti? paklausiau a.Ramiai mieganti Renesm mano rankose buvo tokia ilta ir ideali. A taip jaudinausi dl per greit

vystimosi ir augimo, kad ji turi vos deimt gyvenimo met... is komaras dabar atrod juokingas.Vos daugiau nei mnuo... Nejau tai buvo riba? A buvau tokia laimingai, kokiu negaljo bti joks mogus. Nejau buvo kakok

statymas pasaulyje, kuris skirst vienodas dalis laims ir nelaimi pasaulyje? Nejau mano laim paei balans? Nejau keturi mnesiai tai viskas, k a galjau turti?


14/21

Emetas atsak mano retorin klausim.- Mes kovosime, - ramiai pasak jis.- Mes j nenugalsim, - praurzg Dasperas.

A galjau sivaizduoti kaip atrod jo veidas, kai jis gindamas apglbia Alis.- Na k gi mes juk negalime pabgti. Kai jie turi Demetrij, - pasak Emetas su pasilyktjimu ir a i

supratau, kad j erzina ne Voltr persekiojimas, o mintis apie pergal, - Ir a nepasakyiau, kad mes negalaimti , - pridjo jis. Mes neturime kovoti vieni.

A kilsteljau galv.

- O mes ir nesiruoiame sisti Kvileutus miriai, Emetai.- Ramiai Bela, - jo veido iraika nesiskyr nuo to, kai jis apmst kov su anakonda. Netgi visisunaikinimo grsm negaljo pakeisti Emeto nusiteikimo, jo noras kovoti. A neturjau omenyje gaujnejau tu galvoji, kad Deikobas ar Semas ignoruos tok siverim? Net jei tai neliest Renesms? Nekal jau apie tai, kad Irinos dka, Aro ino apie ms susitarim su vilkolakiais. A galvojau apie kitus mdraugus.

Karlailas kartojo man panibdomis- Kit ms draug mes taip pat nekviesime mirti.- Ei, lai jie patys sprendia, - patikino Emetas. A juk nesakau, kad jie privalo kautis su mumis.

A pamaiau kaip jo akyse gimsta planas.- Jiems tik reikia bti su mumis pakankamai ilgai, kad Voltrai pradt abejoti. Gal gale Bela teisi. Jei

sugebsime sulaikyti juos ir priversti iklausyti, tai gali paalinti visas prieastis, kurios pads ivengti kovoDabar Emeto veide buvo kakas panaaus ypsen. Keista, kad niekas dar jam netrenk. A norjau.- Taip, - susimsiusi pasak Esm,- Tai turi prasm Emetai. Tai ko mums reikia, tai kuriam lai

sustabdyti Voltrus. Taip ilgai, kad jie spt iklausyti ms.- Mums prireiks visos eils liudinink, - staigiai pasak Rozali, jos balsas skambjo kaip dtantis stik

Esme linkteljo sutikdama, tarsi nebti igirdusi sarkazmo Rozali balse.- Daugiau i draug mes negalime prayti. Tik bti liudininkais.- Mes dl j padarytumme t pat, - pasak Emetas.- Mes turime kreiptis juos tuoj pat, - pramurmjo Alisa. Jos akys vl buvo pripildytos neperregi

tutumos.- Jiems reikia j parodyti labai atsargiai.- Rodyti? paklaus Dasperas.

Alisa ir Edvardas pairjo Renesm. Alisos akys vl patapo stiklinmis.- Tanios eima, - pasak ji, - Siobano ir Amunos grups. Kai kas i kovotoj Garetas ir Meri, tiks

Galbt Alismeras.- Kaip dl Piterio ir arlots? tarsi bijodamas paklaus Dasperas, tarsi tikdamasis neigiamo atsakym

kad jo brolis ivengs i baisi skerdyni.- Galbt.- Amazons? paklaus Karlailas, - Kaira, Safrina ir Sena?Atrod, kad Alisa buvo giliai pasinrusi savo regjimus, kad ikart duot atsakym, pagaliau ji krpte

sumirksjo ir gro realyb. Jos akys susitiko su Karlailo vilgsniu ir ji nuleido galv.- A nematau.- Kas tai buvo?- paklaus Edvardas, jo nabdesys buvo nekantrus. Ta dalis apie diungles. M

ruoiams j iekoti?- A nematau, - pakartojo Alisa, vengdama jo vilgsnio.

Akimirk sumiimas atsispindjo Edvardo veide.- Mes turime isiskirstyti ir negaiti laiko, reikia suspti iki tol, kol pasnigs. Reikia surasti visus, k

sugebsime ir atvesti ionai, kad parodyti j.Jis vl band skanuoti ateit.- Paklauskite Elizaro. Esm ne tik nemirtingame vaike.Kambaryje vl ilgam buvo mirtina tyla kol Alisa buvo transe. Kai regjimas dingo, ji ltai mirkteljo

akys vis dar buvo tarsi rke, nepaisant to, kad ji jau gro realyb.

- Taip daug visko. Mums reikia skubti, - pranibdjo ji.- Alisa? paklaus Edvardas, - Tai buvo viskas per greitai, a nesupratau. Kas ten ...?- A nematau, - Alisa suurzg jam, - Deikobas beveik ia.

Rozali eng link dur.- A isiaikinsiu su....


15/21


16/21

Naujas nerimas sudau ipulius jo ramybs kauk. Jo veido bruoai atgijo, jo aki vyzdiai prasipltnaujos baims, neapsakomos panikos. Karlailai ar tu negalvojai apie tam tikr pranaum? Ar Alisa tulaiko, kad pamatyt ar jie pasiunt k nors?

Pusiau permatomas Aro veidas iplauk mano galvoje. Aro, kuris mat visas Alisos mini kerteles, kinojo visk, kam ji buvo gabi..

Emetas nusikeik pakankamai garsiai, nuo to Deikobas paoko ir suurzg. Lauke jo gauja atsak urzgim kaukdami. Mano eima pradjo veikti, tarsi pavirsdama iplaukiani dm.

- Lik su Renesme, - beveik suurzgiau a Deikobui tuo metu kai dingau pro duris.

A vis dar buvau stipresn i j vis ir a pasinaudosiu ia jga, kad isiveriau priek. A aplenkiau Evos po keli uoli, o po to ir Rozali po keltos dideli ingsni. A lkiau pro tank mik, kol neatsiradaEdvardo ir Karlailo.

- Nejau jie gali utikti j nepasirengusi? paklaus Karlailas, jo balsas buvo toks tarsi jis stovnejuddamas, o ne bgt didiuliu greiiu.

- Nesivaizduoju kaip taip gali nutikti, - atsak Edvardas. Bet Aro ino j geriau, nei kas kitas. Geriaua.

- Tai spstai? praauk Emetas u ms.- Galbt, - pasak Edvardas. Nra joki kit kvap, iskyrus Alisos ir Daspero. Kur gi jie nujo?Alisos ir Daspero pdsakai buvo sudtingai imtyti: jie drieksi nuo vakarins namo puss, bet ved l

iaur, kit ups pus, o po to po keltos myliu atgal vakarus. Mes perjome up visi eiese, okdamivienas kito per kelias sekundes. Edvardas bgo priekyje, visikai susikaups.- Js neuuodte io kvapo? suuko mums Esm po keltos akimirk, kai mes perokome up antr k

Ji buvo u vis ms. Ji rod pietvakarius.- Laikykis esminio pdsako mes beveik ties Kvileut teritorijos riba, - trumpai dav nurodymus Edva

Laikykims kartu. Pairkim, ar nusuko jie pieiau ar iauriau.A nebuvau pakankamai apviesta apie ms teritorij, kaip visi kiti, bet a galjau pajusti uuomina v

kvap sklindaniame vjelyje. Edvardas ir Karlailas maumle stabteljo i proio, a pastebjau kaip dairosi tikdamiesi, kad pdsakai pakeis krypt.

Po to vilk kvapas netiktai sustiprjo ir Edvardo galva staigiai pasisuko. Jis netiktai sustojo. Mes visiumirme.

- Semai? paklaus Edvardas bejausmiu balsu. Kas tai?Semas ijo i u medi, greitai eidamas link ms pasiverts mogumi, bet alia jo jo du vilkai Po

Deradas. Semui prireik laiko, kad pavyt mus, jo lti mogiki ingsniai ved mane i kantrybs. nesinorjo galvoti apie tai kas vyko. A norjau judti, k nors daryti. A norjau apglbti Alis rankotiksliai inoti, kad ji saugi.

A maiau kaip Edvardo veidas pasidar visikai baltas, kai jis perskait Semo mintis. Semas praigno j, tiesiai irdamas Karlail, tuo metu kai jis sustojo ir pradjo kalbti.

- Ikart po vidurnakio Alisa ir Dasperas atjo i viet ir papra leidimo kirsti ms emes, pasiekt vandenyn. A leidau jiems tai padaryti ir pats palydjau juos. Jie t pai akimirk jo vandenebegro. Kol mes jome, Alisa pasak man, kad didel reikm turi tai, kad a nesakyiau Deikobui,maiau ir kalbjau su ja, kol nesusitiksiu su jumis. A laukiau, kad js ateisite ia jos iekoti, kad po to j perduoiau ratel. Ji pasak man, kad a jos paklausyiau, ir kad ms gyvybs priklauso nuo to,

Semo veidas buvo nirus, kai jis ties sulankstyt popieriaus lap, kuris visas buvo imargintas juraalu. Tai buvo puslapis i knygos. Mano atrus vilgsnis perskait ispausdintus odius tuo metuKarlailas lankst ratel, kad perskaityt kas urayt ant kitos puss. Ta pus, kuri buvo matyti man, b puslapis i knygos Venecijos pirklys. Nuo jo sklido mano paios kvapas, kai Karlailas papurt lap, kitiesint. A supratau, kad is puslapis buvo ipltas i mano knygos. A atsineiau koted kelet daikarlio namo: keli komplektai normali drabui, visus laikus gautos i mano mamos ir savo mgiaknygas. Mano sudriskusi ekspyro knyg kolekcija vakar stovjo ant lentynles kotede...

- Alisa nusprend palikti mus, - pranibdjo Karlailas.- K? suuko Rozali.

Karlailas atsuko puslap, kad visi mes galtumme perskaityti ratel.

Neiekokite ms. Negalima gaiti laiko. Prisiminkite: Tani, Sioban, Amun, Alister, visus klajokkuries galsite surasti. Mes keliaudami surasime Piter ir arlot. Mums labai gaila, kad teko jus taip palik joki atsipraym ir atsisveikinim. Bet tai vienintel ieitis mums. Mes jus mylime.

Mes vl umirme, buvo absoliuti tyla, neskaitant vilk irdies plakimo, j kvpavimo. Greiiausiai mintys buvo garsios. Edvardas pirmas vl sujudjo, atsakydamas tai k igirdo Semo galvoje.


17/21

- Taip, viskas labai rimta.- Tiek, kad js metate savo eim? garsiai paklaus Semas, atrod tarsi ji teis mus.Buvo akivaizdu, kad jis neskait ratelio iki tol, kai perdav j Karlailui. Dabar jis buvo nusimins, atr

tarsi jis gailjosi, kad paklaus Alisos.Edvardo veido iraika buvo iauri Galbt, Semui atrod , kad jis per daug pasipts , bet a steng

irti skausm jo rimtame veide.- Mes neinome, k ji pamat, - pasak Edvardas. Alisa ne beird, jos niekaip negalima pavadinti b

Tiesiog ji ino kur kas daugiau nei mes.

- Mes tai ne... pradjo Semas.- Js suriti ne taip kaip mes, - staigiai nutrauk Edvardas. Kiekvienas i ms vis dar turi pasirinkteis.Semo smakras gro atgal viet, o akys staigia patamsjo.

- Bet js turite vertinti pavoj, - ts Edvardas. Tai yra visai ne tai, k js nortumte bti sipainJs vis dar galite ivengti ito, ivengti to k pamat Alisa.

Semas niriai nusiypsojo.- Mes nepabgsime. Polas suniurnjo, tarsi jam pritardamas.- Neleis ti savo eimai dl ididumo. ramiai siterp Karlailas.

Semas pairjo Karlail kur kas ramesn veido iraika.- Kaip pastebjo Edvardas, mes neesame tokie laisvi, kaip js. Renesm dabar tokia pati ms eimos

kaip ir jums. Deikobas negali palikti jos, o mes negalime palikti jo.Jis nusuko akis Alisos ratel ir jos lpos sitemp.- Tu neinai jos, - pasak Edvardas.- O tu? staigiai paklaus Semas.

Karlailas padjo rank Edvardui ant peties.- Mes daug k padarme, snau. K mums neliepia Alisa, mes bsime kvailiai jei to nedarysime. Grk

namo ir usiimkime reikalais.Edvardas linkteljo, bet jo veidas vis dar buvo sustings ir ikreiptas skausmo. A galjau girdti

Esms verkim be aar. A neinojau kaip verkti naujame kne: a negaljau nieko padaryti, tik irti.nebuvo ir kit jausm. Viskas atrod netikra, tarsi a vl miegojau kelis mnesius. Ir regjau komarus.

- Ai Semai, - pasak Karlailas.- A apgailestauju, - atsakydamas pasak Semas, - Mes neturjome j ileisti.- Js pasielgte teisingai. pasak jam Karlailas. Alisa gali daryti k tik nori. A nenoriu atimti i jos

laisvs.A visad galvojau apie Kalenus kaip vieninga jg. Staiga a prisiminiau, kad taip buvo ne visada. Karl

sukr Edvard, Esm, Rozal ir Emet, Edvardas sukr mane. Mes buvo fizikai susieti krauju ir nuodainiekad negalvojau apie Alisa ir Dasper, kaip apie iimt, priimtus eim. Bet i ties Alisa primKarlailus. Ji atsirado su savo praeitimi atsivesdama kartu ir Dasper su jo praeitimi, ir prisijung prie eikuri jau buvo. Ji kartu su Dasperu inojo apie gyvenim u ios eimos rib. Ne jau ji pasirinko ngyvenimo bd po to, kai pamat, kad su Kalenu eima viskas baigta?

O be to mes buvome pasmerkti, ne taip? Nebuvo juokios vilties. Nei vieno spindullio, nei vie provaists, kuri galjo pamatyti Alisa, kad ji turi galimyb igyventi likdama su mumis.

varus rytinis oras pasirod kur kas tirtesnis, kur kas tamsesnis, tarsi apsiniauk nuo mano nevilties.- A nepasiduosiu be kovos, - praurzg Emetas, - Alisa pasak mums k daryti. Tai taip ir padarome.Visi linkteljo su kur kas labiau pasitikiniai veidais ir a suvokiau, kad jie tiki galimybe, kuri mums d

Alisa, koks bebt bet tai buvo ansas. Jie nesiruo pasiduoti neviliai ir nestovs laukdami mirties.Taip, mes visi kovosime. O kas mums dar belieka? Ir greiiausiai tai mes trauksime kitus, todl kad

pasak Alisa iki tol, kai mus paliko. Kaip mes galjome nesekti paskutiniai Alisos nurodymais? Vilkai taipkovos su mumis dl Renesms. Mes kovosime, jie kovos ir mes visi mirsime.

A nejauia to utikrintumo, kur jaut kiti. Alisa inojo apie nevienodas galimybes. Ji suteik m paskutin galimyb, kuri sugebjo pamatyti, bet galimyb buvo per daug menka, kad mes galtum pasikliauti ja.

A jauiausi bejg, kai atsukau Semui nugar, kuris spinduliavo nepasitenkinimu ir sekiau paskui Karnamo. Dabar mes bgome vorel, ne taip kaip pradioje skubdami. Kai mes artjome prie ups Esm pagalv.

- ia buvo tas kitas pdsakas. Jis buvo vieias.Ji parod priek, toje paioje vietoje kur prie tai rod Edvardui. Tuomet kai mes lkme gelbti Alisos.


18/21

- Tai buvo diena anksiau. Buvo tik Alisa be Daspero, - pasak Edvardas.Esm susirauk ir linkteljo.

A truputli pristabdiau. A buvau sitikinusi, kad Edvardas yra teisus, bet dl viso pikto... Bet koAlisos ratelis buvo uraytas ant puslapio i vienos mano knyg?

- Bela? - paklaus Edvardas bejausmiu balsu, pastebjs, kad a sultinau bgim.- A noriu pasekti pdsakus, - pasakiau a jam, pagaudama lengv Alisos kvap, kuris ved nuo pagrind

kelio tolliau. Tai buvo nauja man, bet kvapas buvo toks pat, na iskyrus Daspero kvapo nebuvim.Auksinse Edvardo akyse ibjo tutuma.

- Greiiausiai jis paprasiau veda kitu keliu link namo.- Na tuomet susitiksime ten.Pradioj a pagalvojau, kad jis paleis mane vien, bet kai a engiau kelis ingsnius priek jo akys suliepsn

- A eisiu su tavimi, - ramiai pasak jis. Pasimatysime namie, Karlailai.Karlailas linkteljo ir visi likusieji nujo. A laukiau kol jie inyks i akiraio, o po to pavelgiau Edvard

- A negaljau leisit tau eiti be mans, - tyliai paaikino jis. Skaudu net sivaizduoti tai.Man viskas buvo aiku ir be joki paaikinim. Uteko man bent pabandyti sivaizduoti isiskyrim su

ir a suvokiau, kad patiriau t pat skausm ir neturjo reikms koks trumpas buvo isiskyrimas.Mes turjome ne tiek daug laiko, kad pabtumme dviese. A itiesiau jam savo rank ir jis pam u jo- Paskubkim, - pasak jis. Renesm prabus.A linkteljau ir mes vl bgome. Gal ir buvo kvaila gaiti laik ne Renesmei, o tiesiog paprast

smalsumui. Bet tas ratelis sujaudino mane. Alisa galjo iraiyti ratel ant akmens ar medio kamieno, j bt reikj. Ji galjo pavogti bloknot i bet kurio namo palei autostrad. Kodl mano knyga? Kada ji susi jos iplti lap?

Tikrai kelias ved link kotedo apeinant Kalen nam. Edvardas susirauk, kai jis suprato kur v pdsakai. Jis stengsi perkalbti mane.

- Tu ities manai, kad ji paliko Dasper laukti jos ia ir pasileido ionai?Dabar mes pasiekme koted ir mane pam nerimas. A buvau laiminga, kad laikiau Edvard u ran

bet a taip pat pajutau, kad man vertjo ia ateiti vienai. Iplti lap ir atneti j Dasperui, tai taip keisAlisos puss. Bet tai buvo maino knyga, tad greiiausiai inut buvo man. Jei ji nort, kad Edvardas k suinot, ji iplt lap i vienos i jo knyg..?

- Duok man minutl, - pasakiau a, ilaisvindama savo rank, kai mes prijome prie dur.Ant jo kaktos atsirado raukls.

- Bela?- Praau. Trisdeimt sekundi.A laukiau jo atsakymo. A pasileidau link dur ir udariau jas u paskos. A jau tiesiai link kn

lentynos. Alisos kvapas buvo visikai vieias, jis buvo vienos dienos senumo. Ugnis, kurios a neiebiaudar ruseno, nuo jos vis dar sklido iluma. A pamiau i lentynos Venecijos pirkl ir atvrus atveriau tit puslap.

Ten alia atpjauto kairiojo ono po odiais Venecijos pirklys. V.ekspyras. buvo urayta. Sunaiktai.

Po tuo buvo paraytas vardas ir adresas Sietle. Po to kai po trisdeimties sekundi pro duris jo Edvaa stebjau plekani knyg.

- Kas vyksta Bela?- Ji buvo ia. Ji ipl puslap i mano knygos, kad parayt ratel.- Kodl?- Neinau- Kodl tu j sudeginai?- A.... A.. a susiraukiau, leisdama visai susikaupusiai baimei ir neviliai atsispindti mano veide

neinojau, kad Alisa norjo man pasakyti, bet a tiksliai inojau, kad jis lepia smulkmenas nuo vis iskmane. Vienintels, kurios mini Edvardas negaljo skaityti. Tad gaunas, kad ji norjo palikti j neinomyir tam turbt buvo labai svari prieastis. Taip reikia.

- Mes neinome, k ji sugalvojo, - tyliai pasak jis.

A irjau ugn. A buvau vienintel pasaulyje, kas galjo apgauti Edvard. Ar to i mans norjo ATai jos paskutinis praymas?- Kai mes buvo lektuve, skrendaniame Italij, - pranibdjau a Igelbti tavs.. ji pamel

Dasperui, tad jis nevaiavo paskui mus. Ji inojo, kad jei jis susituks su Voltrais, jis mirs. Ji buvo pasirennumirti pati, nei stumti j pavoj. Leisti numirti man, leisti numirti tau.


19/21

Edvardas neatsak.- Ji turi savo prioritetus, - pasakiau a.Mano begars irdis suskaudo nuo to, kad mano paaikinimai jokiu bdu nebuvo melas,- A netikiu tuo, - pasak Edvardas. Jis itar tai taip, tarsi ginytsi su manimi, - Galbt, tiesiog Dasp

yra pavojuje. Jos planas suveiks mums visiems, bet jis us jei pasiliks. Galbt.....- Ji galjo tai pasakyti mums. Sisdama j pas mus...- Bet ar Dasperas plikt j vien? Galbt, ji vl pamelavo jam?- Galbt, - a pasakiau taip taip, tarsi su juo sutikiau. Mums reikia eiti namo, nra laiko.

Edvardas pam u rankos ir mes pasileidome bgti.Alisos ratelis nesuteik mums vilties. Jei bt bent menkiausia galimyb ivengti kraujo praliejimo, A bt pasilikusi. A nemaiu kitos ieities. Be to buvo dar kai kas, k ji patikjo man. Bet tai nebuvo kvedantis link pergals. Bet ko dar jos manymu a galjau norti? Galbt galimyb kak igelbti? Ar buvkas nors k a galjau igelbti?

Kol ms dar nebuvo Karlailas nesdjo sudjs rank. Mes prasilenkme su juo tik penkioms minutm jie jau ruosi ieiti. Deikobas vl buvo apsiverts mogumi ir sdjo su Renesme ant keli kampe ir jieiplstomis akimis irjo mane.

Rojali persireng savo ilkin suknel kur kas patogesn aprang pora dins, sportbaiai ir marksu sagutmis, kurie buvo i tvirtos mediagos, kuri keliautojai neioja ilgose kelionse. Esm buvo apsiretaip pat. Ant kavos staliuko stovjo gaublys, bet jie apirinjo j tiesiog laukdami ms.

Dabar atmosfera kambaryje buvo kur kas pozityvesn nei anksiau, jiems patiko bti uimtais. Jie visas viltis Alisos paliepimus.A pavelgiau gaubl ir man pasidar smalsu kur mes i pradi vyksime.- Mes liekame ia? paklaus Edvardas irdamas Karlail. Jis atrod nepatenkintas.- Alisa pasak, kad mums vertt parodyti Renesm monms ir mes tuo pasirpinsime, - pasak Karla

Mes atsisime ia pas jus bet kur sutikt. Edvardai tu geriausiai i vis susidorosi su neprastu ir pavojsusitikimu.

Edvardas greitai linkteljo, bet vis tiek atrod nepatenkintas.- Didel atstum jums teks veikti.- Mes isiskirstysime. atsak Emetas. Rouz ir a iekome keliautoj.- Tu papluk ia, - pasak Karlailas. Tanios eima bus ia ryte ir jie neturi n menkiausio supratimo

ia vyksta. Vis pirma tu turi juos tikinti i pradi nereaguoti taip kaip Irina. Vis antra tu paiekosi taturjo omenyje Alisa, sakydama apie Elizar. Po viso ito ar jie stos ms pus. Viskas prasids i naujoatvyks kiti, inoma jei pradiai mes sugebsime nors vien tikinti, - atsiduso Karlailas. Tavo dargreiiausiai bus pats sunkiausias. Mes grime, kad padtume taip greitai kaip tik galsime.

Karlailas akimirkai udjo savo rank Edvardui ant peties, o po to pabuiavo mane kakt. Esm apkastipriai mus abu, o Emetas kumteljo mums, o Rojali su vos ispausta ypsena nusiypsojo Edvardsisdama buin Renesmei, o po to surauk veid pavelgusi Deikob.

- Skms, - pasak jiems Edvardas.- Tau irgi, - pasak Karlailas Jos mums visiems prireiks.A irjau kaip jie ieina, nordama pajausti t pai vilt, kuria jie visi taip tikjo ir likdama viena kel

sekundms a greitai prisdau prie kompiuterio. A stengiausi suprasti kas buvo tas D. Denksas ir kodl Agriebsi toki priemoni, kad tai bt aiku tik man.

Renesm spurdjo Deikobo rankose, kad galt prisiliesti prie jo skruost.- A inau. Ar ateisi Karlailo draugai. A tikiuosi. Dabar mes turjome ok tok pranaum, - prabam

Deikobas Renesmei.Ir taip, ji visk inojo. Renesm be abejons suprato kas ia vyksta. Visame procese vilkola

pasiymjimas savo objektui duoda visk, ko jis tik panors, spariai gavo pagreit. Ar jos apsauga nesvarbesn nei atsakymai jos klausimus?

A susirpinusi pairjau jai veid. Ji neatrod isigandusi, tik sunerimusi ir labai susikaupusi,kalbjo su Deikobu savo prisilietimais.

- Ne, mes negalime padti, mes liksime ia, - ts jis.

- mons ateis pairti tave, o ne peiza.Renesm susirauk.- Ne, a niekur neisiu, - pasak jis jai. Po to jis pavelg Edvard, ir jo veide pasirod sukrtimas, ka

suprato, kad gali klysti. Ar taip?Edvardas mtsi.


20/21

-Na sakyk, - pasak Deikobas, jo balsas skambjo grubiai nuo tampos. Tai buvo jo uvirimo takas kamums.

- Vampyrai, kurie atvyks padti mums, ne tokie kaip mes, - pasak Edvardas. Tanios eima vienintekuri gerbia moni gyvenimus ir netgi iek tiek vertina vilkolakius. A manau, kad bus saugiau...

- A galiu pats dl savs pasijaudinti, - pasak Deikobas.- Renesmei bus, - ts Edvardas. Jei sprendimas apie tai ar palaikyti mus ar ne nepalies ms santyki

vilkolakiais.- Tai js draugai. Jie k gali pakeisti savo nuomon apie jus tik dl to kas pas tave dabar gyvena?

- A manau, kad jie bt kur kas kantresni bdami prastoje aplinkoje. Bet tau reikia suprasti: jiems vis bus nelengva priimti Renesm. Tai kodl visk reikia apsunkinti?Karlailas praeit nakt paaikino nemirting vaik statym ir jo pasekmes Deikobui.-Nemirtingi vaikai ities buvo tokie blogi? paklaus jis.- Tu negali net sivaizduoti, kok didel rand jie paliko vampyr dvasinje bendruomenje.- Edvardai...- Buvo neprasta girdti kai Deikobas vadino Edvard vardu be jokio pykio.- A inau Deikai. A inau kaip sunku bti toli nuo jos. Mes priimsime sprendim atsivelgdam

situacij pairsime kaip jie atreaguos j. Bet kuriuo atveju Nesei teks kelias dienas tai slpti. Jei relikti kotede iki tol kol neateis laikas, kad mes galtumme j pristatyti. O kol kas tu laikysies per saatstum nuo namo.

- Na manau a galiu tai padaryti. Kompanija susirinks rytoj ryte, tiesa?- Taip. Patys artimiausi ms draugai. iuo atveju turbt bus geriau, kad mes juo apviesime taip grkaip tai manoma. Tu gali likti ia. Tania ino apie tave. Ji net matsi su Semu.- Tiksliai.- Tau dert Semui paaikinti visk kas ia vyksta. Greitai mike gali pasirodyti paaliniai.- Gerai. Bet a jam skolingas iek tiek ramybs po vakarykts nakties.- prastai verta paklausyti k sako Alisa.Deikobo dantys sugirgdjo ir a supratau, kad jo nuomon apie Alisos ir Daspero poelg tokia pati k

Semo.Kol jie kalbjo, a msiau stovdama prie galinio lango, stengdamasi atrodyti susijaudinusia

pasimetusia. Tai nebuvo sunku padaryti. A atsirmiau galva stikl, alia kurio buvo kompiuteris. A perb pirtais per klaviatr, tuo metu kai irjau mik, stengdamasi, kad tai atrodyt kaip nevalingi judesiadar k nors vampyrai nevalingai? Nemanau, kad kas nors ypatingai kreip mane dmes, bet a neatsisukad tuo sitikiniau. Monitorius viet sijungs. A vl perbgau pirtais per klaviatr. Po to a pir pastuksenau per medin stal, tarsi tai atrodyt visai nevalingai. Vl perbgau per klaviatr.

A irjau ekran nairuodama. D.Denkso nebuvo, bet utat buvo Deksonas Denksas. Advokataslengvai prisilieiau prie klaviatros, stengdamasi laikytis ritmo, tarsi glostyiau katin pas save ant keli,kur a buvau visikai pamirusi. Deksonas Denksas turjo savo puslap, kuris buvo skirtas jo moneiadresas pagrindiniame lape buvo neteisingas. Sietle, bet buvo nurodytas kitas pato indeksas. A usiratelefono numer, o po to stuksenau klaviai tarsi pagal takt. Bet kart a iekojau adreso, bet nieko neratarsi jis visai neegzistavo. A norjau pairti emlap, bet nusprendiau kad bandau savo likim. Dar vspusteljimas, kad panaikiniau vis narymo istorij.

A toliau velgiau pro lang, por kartu perbraukdamas per medien. A igirdau lengvus ingsn judanius link mans, a atsisukau tikdamasi, kad pas mane buvo tinkama veido iraika. Renesm prijomans ir iskiau rankas. Ji atsidr mano glbyje, bet a jauiau stipr vilkolakio kvap sklindant nuo j prispaud savo galv prie mano skruosto.

A neinojau ar sugebsiu tai itverti. Tai, kaip a bijojau u savo gyvenim, u Edvardo, u likusius einarius, bet tai buvo ne ta baim, kuri ivert mane kit pus tai buvo baim dl mano dukros. Turjo galimyb igelbti j, net jei tai bus vienintelis dalykas, kur a sugebsiu padaryti.

Staiga a supratau, kad tai buvo btent ko a ir norjau. A iksiu visk k tik reiks, kad tik nepraras jos. Tik ne tai. Ji buvo vienintel kuri a turjau igelbti. Ar inojo Alisa k a pajusiu?

Renesms ranka lengva prisiliet prie mano kaklo. Ji parod mano paios veid, Edvardo, Deikobo, REsms, Karlailo, Alisos, Daspero veidus, tarsi bgo per visus eimos narius vis greiiau ir greiiau. Set

Lja. arlis, Sju ir Bilis. Daug kart pakartodama. Ji jaudinos taip pat kaip ir mes visi. Nors ji tik nerimDeikas nuslp nuo jos daug baisybi, kurias a galiau jai papasakoti. Pavyzdiui tai, kad mums ne jokios vilties, kad mes visi mirsime ateinant mnes.

Ji sustojo ties Alisos veidu, su dideliu usidegimu ir nepasitenkinimu. Kur gi Alisa?- A neinau. pranibdjau a. - Bet ji juk Alisa.Ji kaip visad elgiasi teisingai.


21/21

svintanti ausra 26-29 skyriai

Documents