Vilniaus Barboros Vilniaus Barboros RadvilaitRadvilaitės pagrindinė ės pagrindinė

mokyklamokykla

Šviesos spektrasDarbą atliko:

Amanda S. Arsabaitė 7 d

Darbo vadovė M. Petrauskienė

Turinys1. Šviesos suskilimas prizmėje2. 7 spalvos3. Baltos šviesos lūžimas prizmėje4. Spektro spalvų animacija5. Daiktų spalvos6. Šviesos filtrai7. Spalvų rūšys ir maišymas8. Pagrindinės spalvos9. Pagrindinių spalvų maišymas10.Spalvų ratas11.Vaivorykštė12.Renė Dekartas13.Vaivorikštės susidarymas14.Antrinė vaivorykštė15.Informacijos šaltiniaipalvų rūšys ir maišymas

Šviesos suskilimas prizmėjeŠviesos suskilimas prizmėje

I. Niutonas 1666 m. atliko šviesos

bandymus užtemdytame kambaryje pro

skylutę užuolaidoje praleidęs šviesos

pluoštelį. Pluoštelio kelyje buvo

pastatytas trikampis stiklas- prizmė. Už

prizmės pastatytame ekrane

buvo stebimos septynios spalvos.

Balta šviesa yra sudėtinė. Ją Balta šviesa yra sudėtinė. Ją sudaro 7 spalvos:sudaro 7 spalvos:

VioletinėVioletinė

RaudonaRaudona

OranžinėOranžinė

GeltonaGeltona

ŽaliaŽalia

ŽydraŽydra

MėlynaMėlyna

Mažiausiai nuo pirminio kelio

nukrypsta raudonieji spinduliai, daugiausia –

violetiniai.

Kiekvienas šviesos pluoštas, eidamas per

prizmę, lūžta nevienodai.

Įsiminti spektro spalvų eilės tvarką gali padėti

filmukas →

Daiktų spalvosDaiktų spalvos

Spalva – tai regėjimo pojūtis

Neskaidrūs kūnai yra tokios spalvos, kokios spalvos spindulius jie atspindi.

Žmogaus akis saulės šviesos spektre gali išskirti iki 160 įvairių atspalvių.

Gyvenime dažnai naudojami Gyvenime dažnai naudojami šviesos filtrai. Jie praleidžia tik šviesos filtrai. Jie praleidžia tik tam tikros spalvos spindulius tam tikros spalvos spindulius

Balta šviesa

Šviesos Šviesos filtraifiltraiBalta šviesa

Gelfonas filtras

Šviesos Šviesos filtraifiltraiBalta šviesa

Gelfonas filtras

Spalvų rūšys ir maišymas

Spalvų

rūšys ir

maišymas

Pagrindinės spalvos:Pagrindinės spalvos:

Maišydami pagrindinių spalvų šviesos spindulius tarpusavyje, galime gauti bet kokios kitos

spalvos šviesą

Spalvų ratasSpalvų ratasŠitas dvylikos spalvų ratas parodo pagrindinius spalvų maišymo principus

Pagrindinės spalvosSpalvų ratas formuojamas iš 3 pagrindinių spalvų, sudarančių lygiakraštį trikampį: raudona, geltona ir mėlyna. Kitas žingsnis – antrinės spalvos. Jos taip pat vaizduojamos trikampiais, esančiais šalia pirminių spalvų trikampio. Toks spalvų grupavimas vadinamas absorbciniu, kadangi gaunamas rezultatas – antrinė spalva sugeria daugiau šviesos nei pagrindinė.

Antrinės spalvosKuomet viena pirminių spalvų yra sumaišoma su kita, gaunama antrinė spalva: žalia, oranžinė, violetinė.Jų gali būti trys: oranžinė (gaunama sumaišius raudoną ir geltoną spalvas), žalia (geltona + mėlyna), violetinė (mėlyna + raudona).

Trečiosios spalvosŠios spalvos sukuriamos sumaišius vieną antrinę ir vieną pirminę spalvą, taigi iš viso tris (kadangi antrinę spalvą sudaro dvi pirminės), pavyzdžiui – mėlyna + violetinė.Spalvų rate kiekviena ši trečioji spalva bus greta esančių spalvų kombinacija.Trečiosios spalvos yra šešios: geltona-oranžinė, raudona-oranžinė, raudona-violetinė, mėlyna-violetinė, mėlyna-žalia, geltona-žalia.

Spalvų seka šiame rate yra ta pati, kaip ir vaivorykštėje. Naudojantis ja, galima surasti visas įmanomas spalvų kombinacijas.

VaivorykštėVaivorykštė

Vaivorykštė ko gero yra pats

įspūdingiausias ir

spalvingiausias optinis atmosferos reiškinys.

XVII amžiuje šio reiškinio susidarymą beveik visiškai pilnai ir teisingai

paaiškino Renė Dekartas

Renė Dekartas (pranc. René Descartes, 1596 m. kovo 31 d. – 1650 m. vasario 11 d.) – prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku.

Žymiausias Renė Dekarto posakis – Cogito ergo sum („Mąstau, vadinasi, esu“).

Vaivorikštės susidarymasVaivorikštės susidarymas

Vaivorykštės lanko spindulys ir yra jau minėtieji 42 laipsniai, o centras sutampa su priešingu Saulei tašku, kuris dieną visada būna žemiau horizonto linijos. Būtent todėl beveik visada matome tik mažiau nei pusę vaivorykštės lanko (kitą dalį užstoja horizontas), o jei Saulė aukščiau nei 42 laipsniai - spektro danguje išvis nepavyks pamatyti. Tai, žinoma, negalioja aukštai virš žemės paviršiaus esantiems stebėtojams (ant aukšto kalno ar lėktuve), kurie, idealiu atveju, gali matyti net ir visą vaivorykštės apskritimą.Tik palyginti nedidelė dalis lietaus lašų atlenkia šviesos spindulius anksčiau minėtais kampais ir formuoja vaivorykštę. Dauguma kitų atlenkiami didesniais kampais. Jie taip pat lūžta ir yra išsklaidomi į spalvas, tačiau spalvotųjų spindulių kryptys susimaišo, tad žemiau vaivorykštės lanko matome tik pašviesėjusį dangų. Kita vertus, spinduliai negali būti atlenkiami mažesniu kampu, todėl susidaro tamsesnė dangaus sritis esanti virš vaivorykštės, vadinamoji Aleksandro juosta, kurios plotis apie 9 laipsnius.

Norint perprasti vaivorykštės susidarymą, pakanka panagrinėti šviesos sklidimą viename vandens laše. Lygiagrečių saulės šviesos spindulių pluoštelis, kirsdamas priekinę lašo sienelę lūžta ir yra išsklaidomas į spalvotų spindulių spektrą. Kiekvienos spalvos spindulys sklinda šiek tiek skirtingu kampu, atsispindi nuo galinės lašo sienelės ir išeidamas iš lašo vėl lūžta. Taip maža vandens sfera veikia visai kaip stiklinė Niutono prizmė. Kiekvienai iš lašo išėjusių spindulių spalvai egzistuoja savitas mažiausio nuokrypio nuo pradinės sklidimo krypties kampas - nuo 42 laipsnių raudonai šviesai, iki 40 violetinei. Visų kitų spalvų spindulių atlenkimo kampai patenka į šį intervalą, kuris ir lemia regimąjį vaivorykštės lanko plotį, tai yra atstumą tarp violetinio ir raudonojo kraštų.

Antrinė vaivorykštė Virš tamsiosios juostos kartais galima pamatyti antrinę vaivorykštę. Ji susidaro šviesos spinduliui atsispindėjus vandens lašo viduje du kartus. Dėl papildomo antrojo atspindžio, spalvos antrinėje vaivorykštėje apsiverčia - nuo raudonos lanko viduje iki violetinės išorėje. Šios vaivorykštės lankas didesnis (spindulys apie 51 laispnį) ir platesnis, tačiau ne toks ryškus - kiekvieno atspindžio vandens laše metu prarandama dalis šviesos intensyvumo. Labai retai gali būti matoma ir trečioji vaivorykštė, o keletas stebėtojų pranešė matę net ir ketvirtosios eilės juostą. Šios vaivorykštės turėtų susidaryti dėl trijų ar daugiau atspindžių vandens lašo viduje ir būti matomos Saulės pusėje. Deja, jų šviesumas dažniausiai būna per menkas ir pastebėti jas akinančioje Saulės šviesoje beveik neįmanoma. Laboratorijose naudojant šiuolaikinius lazerinius šviesos šaltinius, galima stebėti ne tik trečiosios, bet ir kur kas aukštesnių eilių vaivorykštes (net tiki 200-tosios eilės).

Vaivorykštė gali atsirasti ir mėnulio šviesoje, nors šio dangaus kūno atspindima šviesa ir yra daug kartų silpnesnė nei Saulės. Tokią vaivorykštę

lengviausia pamatyti pilnaties metu (tada Mėnulis šviesiausias), priešingoje mėnuliui pusėje.

• Video nuorodos:

• http://www.youtube.com/watch?v=tRNy2i75tCc&feature=related• http://www.youtube.com/watch?v=xzmXrC-Yzfc&feature=related

• Paveiksliukai:

• http://google/image• www.google.com• www.google.lt• http://en.wikipedia.org/wiki/File:Prism-rainbow.svg• http://www.steves-digicams.com/knowledge-center/test-prints-getting-the-a-grade.html• http://kids.britannica.com/comptons/art-15458/English-physicist-and-mathematician-Sir-Isaac-Newton-disperses-sunlight-through• http://www.school-for-champions.com/science/light_dispersion.htm• http://en.wikipedia.org/wiki/File:Prism.png• http://startswithabang.com/?p=1759• http://www.artfromthesoul.com/MoonbowEnlarged.html• http://www.vivaboo.com/a-double-rainbow-and-luck-is-on-its-way/• http://desktopwallpaper-s.com/23-Windows-7/-/Rainbow_Magic_Images/• http://en.wikipedia.org/wiki/Prism_%28optics%29• http://wowearytya.blogas.lt/vaivorykste-ir-seni-pamirsti-stebuklai-53.html• http://www.natures-desktop.com/cloud-wallpapers/rainbow-blue-sky.php

• Tekstinės uorodos:

• V. Valentinavičius. Fizika 7. Kaunas: „Šviesa“, 2003

• http://proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=9&VIEW_KL=0&VIEW_ATS=1&VIEW_NATS=1&KL_KODAS=93• http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaivoryk%C5%A1t%C4%97• http://olimpiados.lt.server.it-projektai.eu/fiz/fizikiena/1013.html• http://www.grzegorzmilos.com/blog/• http://tamsoje.lt/?p=546• http://lt.wikipedia.org/wiki/Ren%C3%A9_Descartes

Informacijos šaltiniai