suvestinė redakcija neoficialus tekstas) nuo 2020-05-19...2017 m. lapkričio 18 d. nr. a1-558...

Suvestinė redakcija (neoficialus tekstas) nuo 2020-05-19

VALSTYBINĖS AUGALININKYSTĖS TARNYBOS

PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO BULVIŲ VIRUSAMS IR BULVIŲ GUMBŲ VERPSTIŠKUMO

VIROIDUI SĖKLINĖSE BULVĖSE NUSTATYTI METODIKOS

PATVIRTINIMO

2017 m. lapkričio 18 d. Nr. A1-558

Vilnius

Vadovaudamasis Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 215 „Dėl Rinkai

tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ir siekdamas užtikrinti

tinkamą sėklinių bulvių gumbų, motininių augalų ar atrinktųjų augalų mėginių paėmimą ir virusais

bei bulvių gumbų verpstiškumo viroidu užkrėstų bulvių gumbų ar augalų kiekio sėklinėse bulvėse

įvertinimą:

1. T v i r t i n u Mėginių ėmimo bulvių virusams ir bulvių gumbų verpstiškumo viroidui

sėklinėse bulvėse nustatyti metodiką (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2017 m. lapkričio 10 d.

3. Į p a r e i g o j u Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotoją,

atsakingą už šio įsakymo registravimą, supažindinti su šiuo įsakymu Valstybinės augalininkystės

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojus, Valstybinės augalininkystės

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiąjį specialistą (patarėją), Augalų dauginamosios

medžiagos skyriaus, Fitosanitarijos skyriaus, Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) ir

regioninių skyrių vedėjus.

Direktorius Sergejus Fedotovas

PATVIRTINTA

Valstybinės augalininkystės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus

2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A1- 558

MĖGINIŲ ĖMIMO BULVIŲ VIRUSAMS IR BULVIŲ GUMBŲ VERPSTIŠKUMO

VIROIDUI SĖKLINĖSE BULVĖSE NUSTATYTI METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mėginių ėmimo bulvių virusams ir bulvių gumbų verpstiškumo viroidui sėklinėse bulvėse

nustatyti metodika (toliau – metodika) nustato mėginių ėmimo iš sėklinių bulvių gumbų ar lapų,

motininių augalų ar atrinktųjų augalų tvarką.

2. Metodika parengta vadovaujantis Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų

reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 215 „Dėl Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“

(toliau – Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų reikalavimų aprašas).

3. Metodikos tikslas – užtikrinti, kad laboratoriniams tyrimams būtų paimti reikiamo dydžio

ir sudėties mėginiai iš sėklinių bulvių gumbų ar lapų, motininių augalų ar atrinktųjų augalų, siekiant

nustatyti sėklinių bulvių užsikrėtimą virusais (toliau – bulvių virusai) ir bulvių gumbų verpstiškumo

viroidu.

4. Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų

reikalavimų apraše, Etiketės, Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio

tikrinimo išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A1-187 „Dėl Etiketės, Tarpinio tyrimų

protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

(toliau – Etiketės, Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo

išdavimo tvarkos aprašas) ir kituose teisės aktuose.

5. Mėginių ėmimą pagal šią metodiką atlieka Valstybinės augalininkystės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos regioninių skyrių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Telšių, Šiaulių,

Panevėžio, Utenos, Marijampolės ir Vilniaus regioniniai skyriai) valstybės tarnautojai ir darbuotojai,

dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – specialistai).

6. Mėginiai imami dalyvaujant sėklinių bulvių savininkui arba jo įgaliotam asmeniui.

II SKYRIUS

MEDŽIAGOS IR ĮRANKIAI MĖGINIAMS IMTI

7. Mėginiams imti reikalingi įrankiai:

7.1. šakės, kastuvėliai;

7.2. žirklės, peilis, sandarus sterilus indas;

7.3. vienkartinės pirštinės, chalatai, dezinfekuoti tinkanti avalynė ar vienkartinis apavas;

7.4. 70 proc. etilo alkoholis, benzalkonium chlorido tirpalas ar kita dezinfekavimo priemonė,

skystis avalynei dezinfekuoti;

7.5. vienkartiniai polietileno ir polipropileno maišai;

7.6. filtrinis popierius arba vienkartinis popierinis rankšluostis ir indas su vandeniu popieriui

sudrėkinti;

7.7. plombos.

III SKYRIUS

MĖGINIO ĖMIMAS IŠ BULVIŲ ATRINKTOJO AUGALO

8. Mėginio ėmimas iš vienos veislės ir kategorijos atrinktojo augalo meristeminio dauginimo

laboratorijoje:

8.1. iš dezinfekuoto atrinktojo augalo (bulvės gumbo) steriliu peiliu atpjaunama trečdalis

bulvės gumbo;

8.2. atpjauta stiebagumbio dalis dedama į sandarų sterilų indą;

8.3. mėginio ėmimo vietoje kiekvienam mėginiui pildomas Mėginio kenksmingiesiems

organizmams nustatyti paėmimo aktas, kurio forma patvirtinta Valstybinės augalininkystės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-194 „Dėl

dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti

paėmimo aktas). Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo aktas pildomas trimis

egzemplioriais: vienas paliekamas savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, antras lieka regioninio

skyriaus specialistui, o trečias – be savininko arba jo įgalioto asmens rekvizitų – supakuojamas kartu

su paimtu mėginiu ir užplombuojamas;

8.4. Fitosanitarinėje informacinėje sistemoje užpildoma mėginio Etiketė pagal Etiketės,

Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo tvarkos

aprašą, atspausdinta Etiketė pasirašoma ir įdedama į polietileninį maišelį, kuris pritvirtinamas prie

(ant) užplombuotos mėginio pakuotės;

8.5. paženklintas mėginys kartu su Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti

paėmimo aktu ir Etikete siunčiamas į Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją (skyrių) (toliau – FTLS).

IV SKYRIUS

MĖGINIO ĖMIMAS IŠ BULVIŲ MOTININIŲ AUGALŲ

9. Mėginio ėmimas iš vienos veislės motininių augalų, išaugintų in vitro meristeminio

dauginimo laboratorijoje:

9.1. motininis augalas, išaugintas in vitro būdu, steriliu peiliu padalijamas į 4 dalis

meristeminio dauginimo laboratorijoje. Tyrimams atlikti pasirenkamas motininis augalas,

regeneravęs iš apatinės sukarpyto bulvių motininio augalo dalies, o kiti trys regeneravę motininiai

augalai toliau dauginami vegetatyviniu būdu tik gavus atsakymą iš FTLS, jog virusinės infekcijos

nėra;

9.2. motininis augalas verpstiškumo viroido tyrimams atlikti turi būti 4–6 savaičių amžiaus

ir bent 5 cm aukščio;

9.3. motininis augalas suvyniojamas į filtrinį popierių ar vienkartinį popierinį rankšluostį,

sudrėkinamas, dedamas į polietileno maišelį;

9.4. kiekvienam mėginiui mėginio ėmimo vietoje pildomas Mėginio kenksmingiesiems

organizmams nustatyti paėmimo aktas. Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo

aktas pildomas trimis egzemplioriais: vienas paliekamas savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, antras

lieka regioninio skyriaus specialistui, o trečias – be savininko arba jo įgalioto asmens rekvizitų –

supakuojamas kartu su paimtu mėginiu ir užplombuojamas;






paėmimo aktu ir Etikete siunčiamas į FTLS.

V SKYRIUS

LAPŲ MĖGINIO ĖMIMAS IŠ SĖKLINIŲ BULVIŲ PASĖLIO

10. Lapų mėginys imamas iš vienos bulvių veislės, kategorijos / klasės / kartos:

10.1. 110 lapų mėginys imamas iš pasėlio iki 3 ha. Imant mėginį svarbu, kad jis kiek

įmanoma geriau reprezentuotų atitinkamą pasėlį. Vienam mėginiui sudaryti lapai turi būti paimti iš

įvairių pasėlio vietų. Iš kiekvienos vietos turi būti imama po 1 lapą. Sėklinių bulvių pasėlio tikrinimo

schemos pateikiamos metodikos 1 priede;

10.2. jei plotas yra didesnis negu 3 ha, papildomas 110 lapų mėginys imamas iš kiekvieno

papildomo 3 ha ploto;

10.3. renkami žali, visiškai išsivystę jauni lapai, be senėjimo požymių, esantys netoli augalo

viršūnės, po vieną nuo augalo. Bulvių virusų sukeliamų ligų požymių aprašymas ir nuotraukos

pateikti metodikos 2 priede;

10.4. prieš kerpant kiekvieną atskirą lapą, žirklės dezinfekuojamos 70 proc. etilo alkoholio

tirpalu. Dėvimos vienkartinės pirštinės;

10.5. nukirpti lapai suvyniojami į filtrinį popierių ar vienkartinį popierinį rankšluostį,

sudrėkinami, sudedami į polietileno maišelį;

10.6. mėginio ėmimo vietoje kiekvienam mėginiui, kurį gali sudaryti ir papildomi mėginiai,

pildomas vienas Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo aktas. Mėginio

kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo aktas pildomas trimis egzemplioriais: vienas

paliekamas savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, antras lieka regioninio skyriaus specialistui, o

trečias – be savininko arba jo įgalioto asmens rekvizitų – supakuojamas kartu su paimtu mėginiu ir

užplombuojamas;




(ant) užplombuotos mėginio pakuotės. Etiketėje nurodoma augalo rūšis ir data;



VI SKYRIUS

MĖGINIO ĖMIMAS IŠ SĖKLINIŲ BULVIŲ PASĖLIO, SANDĖLIO AR SĖKLINIŲ BULVIŲ

SIUNTOS Pakeitimai:

2020 m. gegužės 19 d., Nr. A1-256

11. Sėklinių bulvių gumbų mėginys iš pasėlio, sandėlio ar sėklinių bulvių siuntos imamas

taip:

Pakeitimai:

2020 m. gegužės 19 d., Nr. A1-256

11.1. mėginys imamas iš vienos bulvių veislės, kategorijos / klasės / kartos;

11.2. iš bulvių pasėlio iki 3 ha imamas vienas 110 bulvių gumbų mėginys po bulvienojų

pašalinimo. Imant mėginį svarbu, kad jis kiek įmanoma geriau reprezentuotų atitinkamą pasėlį. Pasėlį

vizualiai padalyti į 22 vienodus plotelius, kiekviename plotelyje pasirinkti sustojimo vietą, kurioje

paimami 5 gumbai, po vieną iš skirtingų bulvių kerų. Mėginys gali būti imamas ranka ar naudojant

įrankius (šakes, kastuvėlius), svarbu mechaniškai nepažeisti gumbų. Sėklinių bulvių pasėlio tikrinimo

schemos pateikiamos metodikos 1 priede. Bulvių virusų sukeliamų ligų požymių aprašymas ir

nuotraukos pateikti metodikos 2 priede; jei plotas yra didesnis negu 3 ha, papildomas 110 bulvių

gumbų mėginys yra imamas iš kiekvieno papildomo 3 ha ploto;

11.3. iš sandėlių, aruodų ar konteinerių imamas vienas 110 gumbų mėginys, iš 3 ha ploto

nukasto sėklinių bulvių derliaus atsitiktine tvarka po 5 gumbus iš skirtingų vietų. Jei nukastų sėklinių

bulvių plotas didesnis negu 3 ha, tai iš kiekvieno papildomo 3 ha ploto nukasto derliaus imamas

papildomas 110 bulvių gumbų mėginys;

11.3.1 atrenkant bulvių gumbų mėginį iš sėklinių bulvių siuntos rinkos kontrolės metu

imamas 110 gumbų mėginys iš 25 t sėklinių bulvių imant po 10 stiebagumbių iš skirtingų vietų. Jei

sėklinių bulvių siuntos kiekis didesnis negu 25 t, tai iš kiekvieno papildomo 25 t kiekio imamas

papildomas 110 bulvių gumbų mėginys;

Pakeitimai:

2020 m. gegužės 19 d., Nr. A1-256

11.4. tyrimams surinkti bulvių gumbai sudedami į naują, švarų maišą, maišas užrišamas ir

užplombuojamas;

11.5. mėginio ėmimo vietoje kiekvienam mėginiui, kurį gali sudaryti keli papildomi

mėginiai, pildomas vienas Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo aktas.

Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo aktas pildomas trimis egzemplioriais:

vienas paliekamas savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, antras lieka regioninio skyriaus specialistui,

o trečias – be savininko arba jo įgalioto asmens rekvizitų – supakuojamas kartu su paimtu mėginiu ir

užplombuojamas;





11.7. paženklintas mėginys, kartu su Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti


__________________________

Mėginių ėmimo bulvių virusams

ir bulvių gumbų verpstiškumo

viroidui sėklinėse bulvėse

nustatyti metodikos

1 priedas

SĖKLINIŲ BULVIŲ PASĖLIO TIKRINIMO SCHEMOS

Šios schemos naudojamos bulvių lapų ir gumbų mėginių paėmimui iš lauko.

Sisteminė lauko apžiūra:

Atsitiktinė lauko apžiūra:

_____________________

Mėginių ėmimo bulvių virusams

ir bulvių gumbų verpstiškumo

viroidui sėklinėse bulvėse

nustatyti metodikos

2 priedas

BULVIŲ VIRUSŲ SUKELIAMŲ LIGŲ POŽYMIŲ APRAŠYMAS IR NUOTRAUKOS

I SKYRIUS

BULVIŲ Y VIRUSO (PVY) POŽYMIAI BULVĖSE

1. Bulvių Y viruso (PVY) požymiai bulvėse priklauso nuo viruso štamo, bulvių veislės

atsparumo šiam virusui bei oro sąlygų ir gali kisti nuo silpnos lapų mozaikos iki stiprios lapų nekrozės

ir net augalo žūties. Pradinės infekcijos (virusui tik patekus į augalą) požymiai gali skirtis nuo antrinės

infekcijos (augalui išaugus iš virusu užkrėsto gumbo) požymių. Bulvių Y viruso (PVY) požymiai

bulvių augaluose ir gumbuose pateikti 1–13 pav.

2. Bulvių Y viruso štamai ir jų požymiai:

2.1. Štamas PVYN.

Be požymių arba silpna lapų mozaika.

2.2. Štamai PVYC ir PVYO.

Pradinės infekcijos požymiai: jauniausi lapai gali būti dėmėti ar deformuoti, žemesnių lapų

lapkočiai gali pasidaryti trapūs ir lapai gali nukristi ar pakibti ant gijos. Plikas stiebas su kuokštu lapų

viršūnėje gali būti panašus į palmę.

Antrinės infekcijos požymiai: lapai gali būti maži, garbanoti, dėmėti ir susisukę. Augalai

maži, silpni, gulantys ant žemės.

2.3. Štamas PVYNTN.

Pradinės infekcijos požymiai: silpna lapų mozaika, chlorotinė lapija, gumburiuoti lapai. Ant

bulvės gumbo paviršiaus gali susidaryti nekrotiniai žiedai. Jie gali būti atskiri arba susilieti ir padengti

visą paviršių. Bulves ilgiau laikant, nekrozė stiprėja ir žiedai gali įdubti, kas gali paspartinti puvimo

pradžią.

Antrinės infekcijos požymiai: ryški lapų mozaika, stipri stiebų ir gyslų nekrozė, dėl to lapai

gali nukristi.

3. Bulvių Y virusas plinta mechaninio kontakto būdu, tačiau daug efektyviau jį platina

sparnuotieji amarai ne persistentiniu būdu, t. y. virusas amaruose nesidaugina ir išnyksta juose per

kelias valandas. Taigi amarai gali pernešti virusą tik mažais atstumais (iki 100 metrų). Dažniausiai

virusą platina šie amarai: persikinis (Myzus persicae), pupinis (Aphis fabae), bulvinis didysis

(Macrosiphum euphorbiae), šunobelinis (Aphis nasturtii), bulvinis (Aulacorthum solinio). Tolimais

atstumais virusas plinta per užkrėstus bulvių gumbus, skirtus sodinimui. Bulvių derlių gali sumažinti

14–90 %.

1 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti chlorotinės dėmės, lapai

gumburiuoti

Nuotrauka: Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) (toliau – FTLS) vyriausiosios specialistės

E. Jackevičienės

2 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti gumburiuoti lapai

Nuotrauka: FTLS vyriausiosios specialistės E. Jackevičienės

3 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti chlorotinės dėmės ant lapų

Nuotrauka iš: http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-

kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy

4 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti chlorotinės dėmės ant lapų



http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy

5 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti chlorotinė lapija, augalas

mažesnis, silpnesnis



6 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti nekrotinės dėmelės ant lapų




9 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti nekrotinės dėmės ant lapų,

nekrotizuotos gyslos



10 pav. Nekrotiniai žiedai ant bulvės gumbo, užkrėsto bulvių Y virusu, paviršiaus





Nuotrauka: Sutton Bridge CSR


Nuotrauka iš: https://www.agric.wa.gov.au/potatoes/potato-virus-y-potato-crops

https://www.agric.wa.gov.au/potatoes/potato-virus-y-potato-crops


Nuotrauka: Chrisvis1 - Own work, CC BY-SA 3.0,

https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=6052877

https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=6052877

II SKYRIUS

BULVIŲ LAPŲ SUSISUKIMO VIRUSO (POTATO LEAF ROLL POLEROVIRUS, PLRV)

POŽYMIAI BULVĖSE

4. Bulvių lapų susisukimo viruso (Potato leaf roll polerovirus, PLRV) pradinės infekcijos

(virusui tik patekus į augalą) požymiai gali skirtis nuo antrinės infekcijos (augalui išaugus iš virusu

užkrėsto gumbo) požymių. Bulvių lapų susisukimo viruso požymiai bulvių augaluose ir gumbuose

pateikti 14–22 pav.

5. Pradinės infekcijos požymiai paprastai būna silpni ir gali būti nepastebėti. Viršutiniai lapai

gali būti šiek tiek susisukę ir turėti gelsvą, rausvą ar oranžinį atspalvį.

6. Antrinės infekcijos požymiai gali būti įvairūs. Apatiniai lapai gali būti susisukę, sausi,

trapūs, liečiant panašūs į popierių. Augalai gali gelsti, jų viršutiniai lapai gali būti apversti. Augalų

augimas gali būti šiek tiek sulėtėjęs arba žymiai lėtesnis, priklausomai nuo bulvių veislės ir aplinkos

sąlygų. Viršūniniai lapai gali būti chlorotiški (gelsvai išblyškę) ir statūs, o apatiniai – su nekrotiškais

dryželiais pakraščiuose ir susisukę į viršų. Bulvių gumbuose gali pasireikšti nekrozė. Lapų

susisukimas, sukeltas juodosios kojelės, baltosios kojelės ar bulvių šašų, paprastai turi papildomų

požymių ant augalo stiebo.

7. Virusas gali būti perduodamas kitiems bulvių augalams mechaniškai. Taip pat jį platina

amarai persistentiniu būdu, t. y. vieną kartą užsikrėtęs virusu amaras išlieka užsikrėtęs juo visą savo

gyvenimą. Pagrindinis viruso platintojas – persikinis amaras (Myzus persicae), tačiau gali būti

platinamas ir kitų amarų (Macrosiphum euphorbiae, M. ascalonicus, M. ornatus). Virusas neplinta

su sėkla arba žiedadulkėmis. Bulvių derlių gali sumažinti 20–90 proc.

14 pav. Susisukę bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, lapai

Nuotrauka: Sutton Bridge CSR

15 pav. Užsirietę į viršų bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, viršūniniai

lapai

Nuotrauka iš: https://www.agric.wa.gov.au/potato-leafroll-virus-potato-crops

16 pav. Užsirietę į viršų bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, viršūniniai

lapai. Augalas sumažėjęs

Nuotrauka iš: https://www.agric.wa.gov.au/potato-leafroll-virus-potato-crops

https://www.agric.wa.gov.au/potato-leafroll-virus-potato-cropshttps://www.agric.wa.gov.au/potato-leafroll-virus-potato-crops

17 pav. Susisukę bulvių, užsikrėtusių bulvių lapų susisukimo virusu, lapai. Šalia – sveikos

bulvės

Nuotrauka: SPIRE D., INRA

18 pav. Susisukę ir pageltę bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, lapai


19 pav. Susisukę ir pageltę bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, lapai


20 pav. Labai ryškūs užsikrėtimo bulvių lapų susisukimo virusu požymiai – smarkiai

susisukę, geltoni lapai.

Nuotrauka iš: https://extension.umaine.edu/publications/2492e/

21 pav. Susisukę bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, lapai. Dešinėje –

sveika bulvė

Nuotrauka iš Viskonsino Universiteto Madisone tyrimų nuotraukų kolekcijos.

Fotografuota: Amy Charkowski

22 pav. Bulvių gumbų nekrozė, sukelta bulvių lapų susisukimo viruso

Nuotraukos: Cornell University, Ithaca, NY

____________________________

Pakeitimai:

1. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr.

A1-256 „Dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d.

įsakymo Nr. A1-558 „Dėl Mėginių ėmimo bulvių virusams ir bulvių gumbų verpstiškumo viroidui sėklinėse bulvėse

nustatyti metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“.

suvestinė redakcija neoficialus tekstas) nuo 2020-05-19...2017 m. lapkričio 18 d. nr. a1-558...

Documents