Turinys

1. Įvadas..................................................................................................................................................2

2. Kam reikalingos individų gerovės studijos?.........................................................................................3

3. Kaip apskaičiuojama „laimingumo lygį“ lemiančių veiksnių įtaka?....................................................5

4. Individų gerovės tyrimas Italijoje........................................................................................................6

5. Bendra situacija pasaulyje...................................................................................................................7

6. Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos atlikti tyrimai......................................8

JAV...........................................................................................................................................................8

Didžioji Britanija.......................................................................................................................................9

Vokietija.................................................................................................................................................11

7. Išvados...............................................................................................................................................14

8. Literatūros sąrašas:............................................................................................................................15

1

1. Įvadas

Laimės indeksas yra suvokiamas kaip šalies gyventojų gerovę atspindintis rodiklis. Jis priklauso

nuo individams sudaromų ekonominių bei socialinių sąlygų. Mūsų darbe išvardinami

pagrindiniai veiksniai, kuriuos paprastai nagrinėja mokslininkai ar kitos suinteresuotos

institucijos:

Amžiaus grupė;

Lytis;

Šeimyninė padėtis;

Gyvenamoji vieta;

Išsilavinimas;

Gaunamos pajamos;

Galimybė laisvai disponuoti savo pajamomis;

Padėtis visuomenėje.

Skirtingas šių veiksnių derinys gali skirtingai paveikti žmonių laimingumą, ką mes ir bandysime

savo darbe išsiaiškinti, tai yra kaip kiekvienas iš jų prisideda prie laimės indekso kūrimo.

Mūsų darbo tikslas yra išsiaiškinti kaip šie išvardinti veiksniai veikia žmonių gerovė, išanalizuoti

turimus duomenis pagal atliktus tyrimus, išnagrinėti pateiktą straipsnį šia tema „An Empirical

Study of Happiness in Italy”, palyginti skirtingų šalių rodiklius, apžvelgti bendrą situaciją

pasaulyje bei įsigilinti į laimės, kaip žmonių gerovės sampratą.

2

2. Kam reikalingos individų gerovės studijos?Laimės siekimas yra dažnai įvardijamas kaip vienas pagrindinių gyvenimo tikslų, ko

gero kiekvienas sąmoningas asmuo trokšta būti laimingas. JAV Nepriklausomybės deklaracijoje,

išleistoje 1776 metais, „laimės siekimas“ netgi įvardijamas kaip viena iš nenuginčijamų žmogaus

teisių palyginama su gyvybe ir laisve.

Ilgą laiką laimės studijos buvo priskiriamos psichologijos mokslui ir tik visai neseniai

psicholginiai tyrimai buvo susieti su ekonomika. Taigi, kaip tokie faktoriai kaip ekonominis

augimas, nedarbas ir infliacija ar vyriausybė bei socialinis kapitalas paveikia individo gerovę? Ir

kam tokios studijos reikalingos?

Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl ekonomistai turi atsižvelgti į individų gerovės

studijas“

1. Ekonominė politika. Bendruoju lygmeniu, ekonominė politika nuolat

susiduria su kompromisų ieškojimu, ypač tarp nedarbo ir infliacijos. Naudojantis laimės

tyrimu atliktu dvylikoje Europos valstybių (Rafael Di Tella, Robert MacCulloch, and

Andrew Oswald 2001) 1975-1991 metų laikotarpiu buvo apskačiuota, kad per vieną

procentinį punktą pakilęs nedarbo lygis kompensavosi 1,7 proc. infliacijos sumažėjimu.

Toks rezultatas nukrypsta nuo „paslaptingojo indekso“ (mystery index), kuris dėl

informacijos trūkumo buvo apibrėžiamas kaip procentinio nedarbo lygio ir metinio

infliacijos lygio suma. Kaip kitas ekonominės politikos randamas kompromisas gali būti

įvardijama kompensuojančioji variacija tarp buvimo bedarbiu ir laikymosi darbe. Žmonės

į nedarbą nepankiai reaguoja ne tik dėl pajamų sumažėjimo, stiprus yra ir psichologinis

faktorius. Individų gerovės tyrimas gali sėkmingai lemti ekonominės politikos

sprendimus atsižvelgiant į tai, kad bedarbiai pajunta didelius neturtinius kaštus.

2. Valstybinių institucijų poveikis visuomene(žmonių požiūris į valstybines

institucijas ir jų turimas socialinis kapitalas). 49 valstybėse 1980-1990 metais atlikto

tyrimo duomenimis, individų suvokiamos gerovės lygio padidėjimui nemažą teigiamą

įtaką daro pagerėjusi vyriausybės atskaitomybė, darbo efektyvumas ir stabilumas bei

korupcijos kontrolė. Minėti duomenys parodo, kad valstybinių institucijų lygio ir gero

3

vardo išaugimas tiesiogiai veikia suvokiamos gerovės lygį, žymiai labiau negu

produktyvumo ir ekonominis augimas (John Helliwell 2001).

3. Subjektyvios gerovės suvokimas. Individo gerovės tyrimai priverčia nauju

kampu pažvelgti į kai kurias klaiskines ekonomikos teorijas. Pavyzdžiui, ar žmonės gali

patys sėkmingai numatyti savo ateities naudą (GeorgeLoewenstein, Ted O’Donoghue,

and Matthew Rabin 2000) arba ar individualus savęs vertinimas pagal nuspėtą ir

momentinį naudingumą yra nuoseklus (Daniel Kahneman, Peter Wakker, and Rakesh

Sarin 1997). Taip pat jie gali padėti išspręsti empirinius galvosūkius, kurių klasikinės

ekonominės teorijos negali deramai išaiįkinti. Vienas iš tokių paradoksų, kuriam reikia

paaiškinimo yra, pavyzdžiui, tai, kad kelete šalių po Antrojo pasaulinio karo grynosios

pajamos smarkiai išaugo, tačiau suvokiamas asmeninės gerovės lygis nepadidėjo arba net

sumažėjo. Štai JAV tarp 1946 ir 1991 metų vidutinės grynosios pajamos per metus išaugo

maždaug nuo 11,000 iki 27,000 US $, tačiau tuo pačiu laikotarpiu laimės lygis išliko tas

pats. Dar vienas paradoksas, kurį reikia paminėti. Yra tai, kad nuo senų laikų darbas yra

laikomas našta individams, tačiau empirinė individų gerovės analizė parodo, kad

bedarbiai, netgi gaudami tokį patį finansinį naudingumą tarsi dirbdami, save laiko žymiai

nelaimingesniais negu turėdami darbą.

Taigi, dauguma individų gerovės studijų išvadų prideda naujų aspektų prie to

kas jau yra žinoma ir laikoma standartinėmis, etaloninėmis ekonomikos mokslo tiesomis.

Dauguma nefinansinių kintamųjų daro didelę įtaką suvokiamam laimės lygiui. Tai

nereiškia, kad ekonominiai faktoriai, tokie kaip pajamos, nedarbas, kainų stabilumas, yra

nereikšmingi. Tačiau tyrimai parodo, kad tokie klausimai kaip vyriausybinės institucijos,

jų vaidmuo ir geras vardas visuomenėje ar socialinis individų kapitalas yra ne mažiau

reikšmingi suvokiamam individo gerovės lygiui.

Tokių studijų atradimai taip pat praplečia požiūrį į diskriminaciją, susijusią su

lytimi, etninėmis šaknimis, rase bei amžiumi, tačiau apie tai plačiau šiame darbe nebus

kalbama.

4

3. Kaip apskaičiuojama „laimingumo lygį“ lemiančių veiksnių įtaka?

Norėdami nustatyti laimės indikatorių, Italijos bankas atlieka gyventojų apklausą (apklausia apie

8,000 namų ūkių) periodiškai, kas du metus. Ji vadinama SHIW (Survey of Household Income

and Wealth). Surenkama detali informacija charakterizuojanti kiekviena namų ūkio asmenį:

amžius, lytis, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, gyvenamasis regionas, darbo patirtis, gaunamas

atlyginimas ir t.t.

Klausimai apie savo laimingumo vertinimą sudaro atskirą SHIW dalį, kuriama respondento

klausiama, kaip laimingas jis jaučiasi atsižvelgiant į visus gyvenimo aspektus. Atsakymai gali

varijuoti skalėje nuo 1 (labai nepatenkintas) iki 10 (labai patenkintas).

Šis grafikas rodo, jog Italijoje daugiausiai respondentų savo laimingumą įvertino 7 balais, 76,35

% individų įvertino tarp 5 ir 8 ir tik nedidelis procentas (10,38 %) mato save žemiau 5 balų

ribos.

5

4. Individų gerovės tyrimas Italijoje

„An Empirical Study of Happiness in Italy“, parašytas Vincenzo Scoppa ir Michela Ponzo buvo

išleistas „The B.E. Journal of Economic Analysis & Policy” žurnale. Šis straipsnis skirtas

išnagrinėti veiksnius, darančius įtaką žmonių gerovei. Pasirinkta straipsnio tema jau seniai buvo

gvildenama įvairių mokslininkų, tačiau tik neseniai ekonomistai pradėjo gilintis į laimės kaip

žmonių gerovės indikatorių, priklausantį nuo tokių veiksnių, kaip jų susirūpinimas gaunamomis

pajamos. Visame straipsnyje yra nagrinėjami Italijoje darytų tyrimų bei apklausų duomenys.

Tačiau tie patys rodikliai yra pritaikomi ir kitose pasaulio šalyse.

Straipsnyje aptariami socialiniai veiksniai, tokie kaip vedybos, amžius, gyvenamoji vieta ar

išsilavinimas. Vedę žmonės pasisakė esą laimingesni, nei išsiskyrę, našliai ar dar nė karto

nevedę. Taip pat amžiaus laimės grafikas yra U formos, kas parodo, kad 40-45 metų asmenys

parodė mažiausio laimingumo rodiklius, tuo tarpu į pensiją išėję vis didėjančius (ne Italijos

atveju, visose kitose šalyse matoma tendencija, kad ši žmonių grupė aukščiausiai vertina savo

pasitenkinimą ekonominėje ir socialinėje srityje).

Dar vienas nagrinėjamas faktas, jog žmonių laimės rodiklį sudaro ir jų gyvenamoji vieta.

Žmonės, gyvenantys dideliuose miestuose, sostinėse yra mažiau laimingi, nei mažesnių

gyvenviečių, miestelių atstovai (iki 40 tūkstančių gyventojų), kur didesnis socialinis gyvenimas,

glaudesnis bendravimas su aplinkiniais. Taip žmonės jaučiasi priklausą socialinei grupei, taip pat

šį faktorių lemia miestų užterštumas, kelių problemos, nusikalstamumas. Išsilavinimo ženkliai

pakelia žmonių laimingumą, nes vėliau jie gali laisviau kontroliuoti savo pajamas ,“ This

positive effect also emerges in the other specifications where we control for income and

employment status, implying that the effect of education on happiness is not simply determined

by education being a proxy for earnings.”.

Vienu didžiausiu laimės indikatorių tyrimų rezultatu straipsnio autoriai laiko tai, kad didesnius

atlyginimus gaunantys asmenys yra laimingesni, tačiau pamažu ilgame laikotarpyje padidėjantys

vidutiniai atlyginimai nesukelia beveik jokių laimingumo pokyčių (pasak Blanchflower ir

Oswald (2004)). Šias išvadas pagrindžia faktas, jog žmonės labiausiai rūpinasi savo užimama

padėtimi visuomenėje ir gaunamomis pajamomis lyginant su kitų. Tai gan kvestionuoja su kitu 6

tyrimo rezultatu, nes žmonės bus patenkinti tik tuomet, kai jų pajamų lygis pasieks jų norimą,

tačiau augant pajamoms, didėja ir jų lūkesčiai, siekti dar aukštesnes pajamas gaunančių asmenų

lygį.

Straipsnio autoriai išskiria dar vieną svarbų veiksnį- bedarbystę. Mokslininkai ištyrė, jog tai

vienas iš veiksnių labiausiai didinantis nepasitenkinimą. Britai Clark ir Oswald (1994)

reziumavo,kad “joblessness depresses well-being more than any other single characteristic,

including important negative ones such as divorce and separation”. Kadangi ši problema Italijoje

labai paplitusi tarp jaunų žmonių, tai tampa didele problema. Neturėdami darbo individai ne tik

negali disponuoti savo turimomis lėšomis kaip nori, bet ir jaučia menkesnę savivertę, tai daro

įtaką jų laimės sampratai, dažnai gali privesti net iki depresijos.

5. Bendra situacija pasaulyjeBendras pasaulio gyventojų gerovės rodiklis per laikotarpį nuo 2011 m. vidurio iki 2012 m.

vidurio sumažėjo 5,2 proc. (12,3 trln. JAV dolerių) - iki 223 trln. dolerių. Daugiausia įtakos tam

turėjo euro zoną užgriuvę ekonominiai sunkumai, teigiama "Global Wealth Report" ataskaitoje,

kurią parengė " Credit Suisse". Indeksas sumažėjo pirmą kartą nuo 2007-2008 m.

Daugiausia ši tendencija juntama Europoje, jos gyventojų gerovė per metus smuko 10,9 trln.

dolerių. Azijos-Ramiojo vandenyno regione smukimas siekė 1,4 trln. dolerių, tuo tarpu Šiaurės

Amerikoje užfiksuotas augimas - 882 mlrd. dolerių). Nors bendros pasaulio turto apimtys per

praėjusius metus sumažėjo, nuo 2000 metų visos Žemės gyventojų gerovė išaugo 38 procentais.

"Credit Suisse" duomenimis, pasaulio lyderėmis pagal turtą, tenkantį vienam gyventojui,

laikomos Šveicarija (468,186 tūkst. dolerių), Australija (354,986 tūkst.) ir Norvegija (325,989

tūkst.).

Žmonių, kurių turtas viršija 50 mln. JAV dolerių, pasaulyje priskaičiuojama apie 84.5 tūkst., tuo

tarpu 29,3 tūkst. žmonių turtas viršija 100 mln. dolerių, 2,7 tūkst. žmonių turtas viršija 500 mln.

Dolerių. Daugiausia žmonių, kurių turtas viršija 50 mln. dolerių, gyvena Šiaurės Amerikoje - 40

tūkst. (47 proc.), Europoje - 22 tūkst. (26 proc.), Azijos-Ramiojo vandenyno regione, išskyrus

Kiniją ir Indiją, - 12,8 tūkst. (15 proc.).

7

BRICS šalyse žmonių, turinčių per 50 mln. dolerių vertės turto, skaičius sparčiai auga; Rusijoje

jis sudaro 1,95 tūkst., Indijoje - 1,55 tūkst., Brazilijoje - 1,5 tūkst. žmonių.

Viso pasaulio gyventojų gerovė per artimiausius penkerius metus išaugs beveik 50 proc. - iki 330

trln. dolerių, prognozuoja "Credit Suisse" ekonomistai.

Nagrinėjant veiksnius, vienaip ar kitaip darančius įtaką žmonių gerovei, išskirtinai paminėsime ir

keletą kitų šalių, kuriose buvo atlikti panašūs tyrimai, kaip ir Italijoje. Savo šalies laimės

rodiklius taip pat ištyrė ir aprašė Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Vokietija bei

Šveicarija.

6. Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos atlikti tyrimai

JAVDuomenų apie amerikiečius sugretinimas su duomenimis, gautais atliekant analogiškus tyrimus

įvairiose šalyse, parodo, kad amerikiečiai ypač didelę reikšmę teikia pinigams ir finansinei

gerovei. Dauguma jų tiki, kad pinigai padarys juos laimingesnius.

Pagrindiniai žmogaus poreikiai yra turėti maisto, pastogę, jaustis saugiam. Juos patenkinti

lengviau pasiturintiems. Bet kai tik žmonės įstengia užsitikrinti šiuos pirmojo būtinumo dalykus,

jie ima ieškoti prabangos. Turtas, panašėja į sveikatą: jos nebuvimas gali sukelti kančias, tačiau

jei žmogus sveikas, tai nereiškia, kad jis jau laimingas.

Žurnalas „Forbes“, apklausęs turtingiausių amerikiečių grupės atstovus, konstatavo, kad šie

jaučiasi tik truputį laimingesni nei kiti jų tėvynainiai. Vadinamasis laimės indekso pasiskirstymas

šioje šalyje per daugiau nei du dešimtmečius beveik nepasikeitė: 1975 metais labai laimingais

save laikė 32 proc. amerikiečių, o 1996 m. – 31 proc. Šiuo metu labai laimingais save vadina

maždaug trečdalis amerikiečių. Nors per tuos metus JAV gyventojų gerovė, vertinant pagal

pajamas, labai išaugo, taip pat kelis kartus padidėjo ir milijonierių skaičius.

8

1 pav.

1 pav. parodo kaip kinta Jungtinių Amerikos Valstijų žmonių gerovės indeksas 2009-2011

metais, kiekvieno mėnesio duomenimis. Šiuo metu pastebimas mažėjimas.

Didžioji BritanijaSkirtingai nei JAV, šios šalies laimes indikatoriai kasmet išlieka gan pastovūs. Kaip ir Italijoje,

labai ryškus veiksnys šeimos atžvilgiu- žmonės linkę tuoktis, taip apsaugodami save nuo galimos

depresijos; nedarbas ir rasės skirtumai ir čia sukelia nemenkus laimės indikatoriaus pokyčius.

Nacionalinės statistikos biuras apklausė 80 tūkst. 16 metų ir vyresnių žmonių, ir paskelbė gautus

reziltatus:

„Kiek laimingas buvote vakar?“ atsakymų vidurkis buvo 7,3 balo, vertinant pagal

dešimties balų sistemą.

Laimingiausios buvo 16–19 metų ir vyresnių nei 65 metų žmonių grupės.

Juodaodžiai ir mišrios rasės britai jaučiasi esantys kiek mažiau laimingi negu šalies

vidurkis.

Šiaurės Airija buvo pripažinta laimingiausia vieta Jungtinėje Karalystėje, tačiau jos

persvara buvo nedidelė.

9

Šie rezultatai gauti išanalizavus duomenis, surinktus nuo 2011 metų balandžio iki spalio.

2 pav.

Šioje (2 pav.) diagramoje vaizdžiai parodoma žmonių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje,

atskirų regionų, savo gerovės vertinimas, 2011 metų rezultatais.

3 pav.

3 paveiksle parodoma žmonių pasitenkinimas gaunamomis pajamomis skirtinguose regionuose.

Iš gautų rezultatų galima spręsti, kad daugiau nei pusė (vidurkis visuose regionuose bendrai ~57

% ) yra patenkinti savo pajamomis.

10

Bendri atlikto tyrimo JAV ir UK rezultatai:

1. Moterys ne visada patenkintos užimamomis pareigomis, jaučia diskriminaciją įvairiose

srityse.

2. Esant vienodom sąlygom, juodaodžiai jaučiasi nelaimingesni nei baltaodžiai.

3. Pabandžius įvertinti galimas kompensacijas pinigine išraiška už būvimą nepakankamai

laimingais, gautos sumos: apie $60,000 per metus bedarbiams, kompensacija

juodaodžiams $30,000. Ilgai trunkanti santuoka įvertinta $100,000 per metus.

4. Didesnės pajamos žmonėms asocijuojasi su laimingumu.

5. Laimingiausi pasirodė: moterys, susituokę žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir tie,

kurių tėvai neišsiskyrę. Nelaimingiausi-bedarbiai, antroje santuokoje gyvenantys

asmenys.

6. Laimės ir amžiaus grafikas U formos. Minimumas pasiekiamas apie 40 metų.

Vokietija2008 metais Vokiertijos bankas (Deutsche Bank) atliko Vokietijos gyventojų gerovės

tyrimą. Šis tyrimas atliktas kitokiu požiuriu negu Italijojos banko. Čia nėra skaičiuojama ir

nagrinėjama veiksnių darančių poveikį individų gerovei įtaka. Tiesiog respondentų suvokiamas

asmeninės gerovės lygis yra lyginamas su tokiais

socialiniais, demografiniais ir ekonominiais veiksniais

kaip asmeninės pajamos, pasitikėjimas visuomene,

gyvenamasis regionas, nedarbas, gimstamumo lygis.

Kitaip tariant, tyrėjai nesiaiškino, kas, kaip ir

kodėl įtakoja Vokietijos gyventojų asmeninės gerovės

suvokiamą lygį, jie tiesiog nustatė tam tikras

tendencijas lyginant laimingumą su kitais gyvenimo

lygį identifikuojančiais veiksniais.

11

Pasak DB tyrimo, didesnis pasitenkinimo gyvenimu lygis teigiamai atsileipia kone

visoms kitoms gyvenimo sritims. Panagrinėkime plačiau ryškiausias tyrimo metu išryškėjusias

tendencijas.

Ryškus skirtumas tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos.

Žemėlapyje aiškiai pastebimas pasidalijimas tarp valstybės rytinės ir vakarinės dalies.

Šviesiausiai pažymėti regionai, kurių respondentai pasižymi mažiausiu laimingumo lygiu,

visi yra susitelkę šiaurės rytų šalies plote. Pasirodo, negalima teigti, kad visoje Vokietijoje

žmonės gyvena vienodai gerai, nes akivaizdu, kad šiuose plotuose daugiau gyvenimu

nepatenkintųjų.

Laimingi žmonės labiau pasitiki

visuomene.

Ši tendencija yra artima anksčiau aprašytai

situacijai Italijoje. Tame tyrime buvo

nustatyta, kad didesnis socialinis kapitalas

ženkliai prisideda prie suvokiamos

individualios gerovės padidėjimo.

Regionuose, kuriuose gyvena daugiau

laimingais save identifikuojančiųjų asmenų,

yra didesnis gimstamumas.

12

Didesnes pajamas gaunantys yra laimingesni (dar kartą sutampa anksčiau minėto tyrimo

Italijoje rezultatai).

Laimingų žmonių geresnė sveikata.

Regionai, kuriuose vidutinis gyventojų tankumas yra mažesnis, pasižymi didesniu

laimingų žmonių skaičiumi.

Vidinės migracijos srautai pasižymi judėjimu į laimingesnius regionus.

Kuo aukštesnis nedarbo lygis, tuo laimingų žmonių procentas regione mažesnis.

Tyrimo išvados ir rekomendacijos

Kad regionas galėtų pakilti DB sudarytame laimingiausių regionų reitinge į

aukštesnę vietą, reikalingas išsamus požiūris: Didelis gimstamumo lygis nėra tikėtinas šalia

didelio nedarbo. Taip pat aišku, kad aukštas gerovės tam tikruose regionuose gali būti

skatinamas. Tačiau dideli skirtumai pačios Vokietijos teritorinių administracinių vienetų

atžvilgiu leidžia daryti prielaidą, kad skatinamoji veikla turėtų kilti ne iš šalie, o vietiniu

lygmeniu.

Vietinės iniciatyvos galėtų smarkiai prisidėti prie gerovės lygio kėlimo palaikant jau

susiformavusias socialines struktūras. Tokios kooperacijos pavyzdžiai būtų glaudesni ryšiai

tarp įdarbinimo centrų ir verslo ar rajono administracijos ir sporto bei sveikatingumo klubų.

Piliečiai turėtų aktyviai įsitaruoti sprendžiant švietimo ir sveikatos apsaugos klausimus.

Apibendrinant, gerovės lygio procesas turėtų būti natūralus, tęsiant jau ir taip

vystomas iniciatyvas, galimybės yra neribotos.

13

7. IšvadosVis plačiau plintantys individų gerovės tyrimai arba žmogaus laimės studijos yra vis dar

nauja tyrimų sritis, taigi nemažai su ja susijusių klausimų yra neatsakyta. Nepaisant to, šie

tyrimai suteikia gausybę papildomos informacijos apie tai kaip ekonominės sąlygos paveikia

individų gerovę ir yra neatsiejami nuo pajamų didžiu pagrįstu gerovės matavimų. Dažnai yra

aišku ar yra tikslinis ryšys tarp kiekvienos koreliacijos.

Dauguma individų gerovės studijų išvadų prideda naujų aspektų prie to kas jau yra

žinoma ir laikoma standartinėmis, etaloninėmis ekonomikos mokslo tiesomis. Nemažai

nefinansinių kintamųjų daro didelę įtaką suvokiamam laimės lygiui. Tai nereiškia, kad

ekonominiai faktoriai, tokie kaip pajamos, nedarbas, kainų stabilumas, yra nereikšmingi. Tačiau

tyrimai parodo, kad tokie klausimai kaip vyriausybinės institucijos, jų vaidmuo ir geras vardas

visuomenėje ar socialinis individų kapitalas yra ne mažiau reikšmingi suvokiamam individo

gerovės lygiui.

Vis dėl to ekonomistai neturėtų būti pernelyg kritiški žvelgdmi į trūkumus tų rodiklių,

kuriuos jie įprastai naudoja kaip individualios ar suminės gerovės indikatorius.

Būtina paminėti pora rekomendacijų, skirtų ekonominei politikai, kurias sugalvoti

padėjo būtent veiksnių lemiančių individų gerovę tyrimai.

Pavyzdžiui, kadangi nedarbas yra siejamas sustipriais psichologiniais/emociniais kaštais

ir patiriamas individų neigiamas poveikis yra žymiai stipresnis negu tas, kuris siejamas su

pajamų šaltinio netekimu, vyriausybės turėtų padėti individamas rasti darbą.

Taip pat politikai turėtų atsižvelgti į asmenų, gaunančių įvairias pašalpas, suvokiamos

savivertės sumenkėjimą.

Pabaigai paskaysime, kad individų gerovės tyrimai nėra bergždžias ar ekscentriškas

užsiėmimas, nes jie pateikia aktualias bei naujas įžvalgas ir gali pasitarnauti ne tik kaip ateities

ekonomikos tyrimų objektas, bet ir kaip raktas įsisenėjusių ekonomikos mokslo paradoksų

sprendimui

\

14

8. Literatūros sąrašas: Stefan Bergheim, Deautsche Bank Research, „Well-Being in Germany. Its happy regions

have much in common“; Jauary 7, 2008; www.dbresearch.com

Bruno S. Frey and Alois Stutzer, „WHAT CAN ECONOMISTS LEARN FROM

HAPPINESS RESEARCH?“, October 2001, Journal of Economic Literature

Lasse Steiner, Lisa Leinert, Bruno S. Frey, „Economics, Religion and Happiness“, 2010

1/11, zfwu Zeitschrift für Wirtschafts- und Unternehmensethik.

Sanghag Kim, „Sociological studies on happiness in cross-national contexts: effects of

economic inequality and marriage“, 2011, University of Iowa

Vincenzo Scoppa, Michela Ponzo, „An Empirical Study of Happiness in Italy“, 2008,

The B.E. Journal of Economic Analysis & Policy, Volume 8, Issue 1, Article 15

Andrew J. Oswald, David G. Blanchflower “Well-Being Over Time in Britain and the

USA”, 2000,

Daniel Kahneman,Alan B. Krueger, David Schkade, Norbert Schwarz, Arthur A. Stone

“Would You Be Happier If You Were Richer? “2006

http://verslas.delfi.lt/verslas/credit-suisse-gyventoju-gerove-smuko-pirma-karta-nuo-

2007-uju.d?id=59731525

http://www.aidas.lt/lt/sveikata/article/1283-04-20-laimes-ekonomika-naujas-poziuris-i-

visuomenes-tikslus

15