sportas nr6 (2015m)

4 p.

6 p.

12 p.

20 p.

POKALBIS

AIDYNS

TEMA

TALENTAS

Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Emilis Vaitkaitis: Svarbiausia nebekartoti klaid olimpin sezon.

Los Andele specialiosios olimpiados aidynes pagerb rykiausios vaigds. Lietuviai diaugiasi dmesiu ir namuose.

Legendinis krepininkas Rimas Kurtinaitis: Vyr rinktin pajgi laimti Europos empionato medalius, gal net auks.

Ieva Adomaviit JAV puikiai sugeba derinti sport ir studijas. Tai rod jos triumfas pasaulio jaunimo empionate.

ATGAIVA PO SAUSROSEimantas Stanionis dar nebuvo gims, kai

boksininkas Vitalijus Karpaiauskas 1993 m. ikovojo pirmj per nepriklausomos Lietuvos istorij Europos empionato auks. Prabgus

22 metams, vaikinukas i Kauno tapo antruoju ms Europos bokso empionu. E. Stanionio

stipryb ringe efektyvios kontratakos ir sunkiai pramuama gynyba: Vis laik

stengiuosi spausti ir kankinti varov. 3 p.

2015 Nr. 6 (995)

VEIK SUNKUMUS

Lengvaatlet Egl Staiinait sportuoti pradjo Lietuvoje, taiau vliau su tvais persikl JAV. I pradi buvo labai sunku, prisipasta sportinink, i met pasaulio empionate ikovojusi kelialap Rio de aneir. 9 p.

www.sportas.info

Bangomis pasikink aitvarus.

14 p.

2015 Nr. 6 (((99999999999999999999999999999999999999999999999995)55)5)55555555)5)5)55555555555555555555)5555)))))))))))))))))))

SU S

Lengvaatlet Egl Staiinait sportuoti pradjo Litvais persikl JAV. I pradi buvo labai sunku

g g p p j

i met pasaulio empionate ikovojusi kelialap tvais persikl JAV. I pradi buvo labai sunkup p

VEIKUNKUMUS

2 LIETUVOS SPORTO LAIKRATIS Nr. 6 (995)

LEIDJAV Sporto leidini grupmons kodas 300093445Olimpiei g. 17, LT-09237 VilniusTel. 8 5 275 2791Faks. 8 5 278 4349El. p. [email protected]

DirektoriusArtras GimauskasTel. 8 698 82 421

Vyr. redaktoriusMarius GrinbergasTel. 8 655 59 270

REDAKCIJAMaryt [email protected]

Ingvaras [email protected]

REKLAMATel. 8 655 59 270Faks. 8 5 278 4349El. p. [email protected]

BUHALTERIJAFinansininkOna RatkeviienTel. 8 5 273 [email protected]

Tiraas

ISSN 1392-9259Indeksas 5214

Spausdino UAB Lietuvos ryto spaustuv

U reklamos turin ir joje pasitaikanias vairaus pobdio klaidas redakcijaneatsako.

4 000

ATGARSIAI 200Lietuvoje pirm kart vyko audymo lauko taikinius pasaulio empionatas. Jame dalyvavo daugiau nei 200 sportinink i 28 ali. Lietuviai ikovojo vis spalv medali.LAURA ASADAUSKAIT-ZADNEPROVSKIEN Europos empionate lemiamoje rungtyje tras ibgo 11-ta, net 59 sekundmis atsilikusi nuo lyders E. Clouvel, bet sugebjo j aplenkti ir tapti empione.

I Lietuvos rinktins stovyklos Kanad trumpam ivyks 23 met Jonas Valaninas su NBA klubu Toronto Raptors pasira ketveri met 64 milijon JAV doleri verts sutart. Tai didiausias kontraktas Lietuvos krepinio istorijoje.

Don

ato

Bili

aus

(Lie

tuvo

s ry

tas

) pie

inys

empionatasi 28

Manau, pusantros minuts bt ta riba, u kurios pagauti varovi nebepavykt. Tai ino ir konkurents, manau, ta pati Elodie Clouvel bgdama galvojo apie mane. Maiau, kad ji bgo i vis jg, nes suprato, jog a artsiu. Ai Dievui, kad likus 200 metr isiveriau priek. Buvo tikrai nelengva.

PENKIAKOVININKS

ACHMATININKAI

IRKLUOTOJAI

LIETUVOS KREPININKAI

NETEKTIS

Lina Batuleviit ir Emilija Serapinait ikovojo bronzos medalius Didiojoje Britanijoje vykusio Europos iuolaikins penkiakovs empionato moter estafei varybose. Jas pranoko tik vokiets ir russ.

Kaune vyko Europos mgj achmat empionatas. Lietuviams jis buvo labai skmingas. Jie laimjo net 6 i 12 vis pirmenybse idalyt medali. Varybose dalyvavo 12 ali achmatininkai.

Baidarininkas Ignas Navakauskas ir kanojininkas Henrikas ustautas parsive olimpinius kelialapius i Italijoje, Milane, vykusio baidari ir kanoj Europos irklavimo empionato. Medali lietuviai neikovojo.

Europos jaunui (iki 16 m.) empionate Kaune sidabro medalius ikovojo Gedimino Petrausko treniruojami Lietuvos krepininkai. Finale jie 83:85 nusileido Bosnijos ir Hercegovinos komandai.

Rugpjio 17 d. anapilin ikeliavo ilgametis Lietuvos iuolaikins penkiakovs federacijos prezidentas Viktoras Majauskas. 1954 m. gims vilnietis federacijai vadovavo beveik 10 met, iki 2012-j pabaigos.

3LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)NrNr. . 6 6 (9(9959555))

VILGSNISBoksinink medaliai treneriui VIDUI BRUUI kainavo plaukus, o masauotojui ALEKSANDRUI TROFIMOVUI sus.

Lina [email protected]

Eimantas Stanionis dar nebuvo gims, kai boksininkas Vitalijus Karpaiauskas 1993 m. ikovojo pirmj per nepriklausomos Lietuvos istorij Europos empionato auks. Prabgus 22 metams, vaikinukas i Kauno tapo antruoju ms Europos bokso empionu. Auksu jis pasipuo 21-ojo gimtadienio ivakarse.

Ant garbs pakylos Bulgarijoje kop ir dar vienas lietuvis olimpins bronzos savininkas Evaldas Petrauskas Europos empionate ikovojo taip pat bronz (iki 64 kg). Pastarj kart Lietuvos boksininkai i Europos empionato su medaliais gro prie 11 met 2004-aisiais. Europos pirmenybi prizininkais tapo Rolandas Jaseviius ir Jaroslavas Jakto. O 1998-ieji Lietuvos bokso istorij rayti sidabrinmis raidmis tkart sidabr laimjo Ivanas Stapoviius.Europos empionate Bulgarijoje dalyvavo Edgaras Skurdelis (svorio kategorija iki 60 kg), Tomas Pivorunas (iki 75 kg), Tadas Tamaauskas (iki 91 kg) ir Mantas Valaviius (daugiau nei 91 kg). Taiau jiems toli nuengti nepavyko.

Mgavosi saldiu revanuBulgarijoje dauguma varov E. Stanioniui buvo inomi i anksiau. Tik ankstesnse akistatose pergal vsdavo ne jis, o oponentai, tad i met empionate jis mgavosi saldiu revanu. Kopdamas lovs olimp,

kaunietis veik ir 2010 m. Europos empion vengr Imr Balasz Bacsk, ir eiminink atstov Simeon Chamov. Finale E. Stanionis susitiko su gerai pastamu baltarusiu, 2013 m. Europos empionato prizininku Pavelu Kastraminu. Mano gynyba buvo gera, o jo ne. Vis pagaudavau jo kair rank, pats skmingai atakavau kaire ir tai garantavo pergal. Pamaiau, kad po pirmo raundo varovui trko antakis, stengiausi vis stipriau atlikti kairj onin smg, kad jam trkt antakis visikai. Antrame raunde baltarusis stipriai kraujavo. inojau, kad jeigu dar pataikysiu kelis kartus t pai viet treiame raunde, jam nebeleis kovoti gydytojai antakis buvo stipriai sueistas.Nors i anksto lietuviai baiminosi neobjektyvaus teisjavimo empionate, kart j darbu liko patenkinti. Maniau, kad kovojant su bulgaru teisjai palaikys varov. Du arbitrai neinau u k jam skyr tak viename raunde, bet treiajame ijau susikaups ir galvojau arba dabar, arba niekada. Jeigu bt vykusi lygi kova, pergal tikrai bt skyr bulgarui. Turjau padaryti taip, kad nekilt klausim, kas stipresnis, ketvirtfi nalio kov prisimin empionas.

Nusiskuto plaukus ir susBeje, medalis E. Stanionio treneriui Vidui Bruui kainavo plaukus, o masauotojui Aleksandrui Trofi movui sus. Juos nusiskusti iedu vyrai pasiadjo vienas kitam, jeigu kuris nors i Lietuvos rinktins nari empionate ikovos medal.

Apie susitarim neinojau. Kai usitikrinau medal, nujome pusryiauti, o treneris parjo kambar. Nariau internete, kai man vienas i koleg para, kad pasiiriau savo trener. Nujau ir pamaiau, kad jis nusiskuts plikai, linksm istorij pasakoja Europos empionas, taiau naujoji trenerio ukuosena jo nesuavjo. Papras, kad treneris daugiau taip nesielgt, plikai galvai pridengti aukltinis jam dargi paskolino savo kepur.E. Petrauskui keli fi nal utvr Didiosios Britanijos empionas Patas McCormackas.Teko labai neparankus varovas. Jis daug auktesnis u mane, visikai neleido kovoti artimoje kovoje ikart kabindavosi u rank ir neleido man dirbti arba, vengdamas artimos kovos, daug lakst po ring. Bandiau spausti ir daryti tai, k moku geriausia, bet kart nepavyko ikovoti pergals. Lidna, kad nepatekau fi nal, bet tuo karjera nesibaigia. Ant kaklo kaba bronzos medalis, vir kilo Lietuvos trispalv, todl su treneriu esame labai patenkinti ikovotu medaliu. Diaugiuosi, kad Europos empionatuose medalius ikovojau visose amiaus grupse jaunui, jauni, jaunimo ir suaugusij, diaugsi 23 met ilutikis. Evaldas atidav visas jgas, joki priekait jam nra ir negali bti. Varovas buvo labai neparankus. Labai diaugiams, kad Lietuva susigrino buvusias pozicijas ir Europos empionate ikovojo du medalius, kalbjo Lietuvos olimpins rinktins treneris Vladimiras Bajevas.

Kovos dl olimpini kelialapiingsniuodami Europos empionato medali link ir E. Stanionis, ir E. Petrauskas prakait liejo ne tik treniruotse. Nekainojamos patirties jie gijo Tarptautins bokso asociacijos (AIBA) profesionalaus bokso lygoje (APB). Dvideimtmetis E. Stanionis buvo jauniausias absoliuiai tarp vis sportinink, dalyvavusi lygos varybose, o dauguma jo varov buvo jau 28-eri: Treniruots sunkesns, kovos ilgesns, reikia daugiau itverms tris raundus mgj varybose gali pakentti, o lygoje atuoni. Reikjo ir psichologins itverms. Buvo labai sunku, bet patirties dav daug. E. Stanionis ant Europos empiono laur usnsti neada jaunas vaikinas supranta, kad norint eiti pergali keliu, prakaito teks ilieti daug. Juolab kad bokso pirtines ji mvi ne taip seniai sportin keli pradjo nuo karat usimim, bet pamats, kad rankomis sekasi kovoti geriau, trylikametis eng bokso ring: Visi tok lyg pasiek boksininkai bna sportav po 1315 met, tad tobulti yra kur reikia su nugara dirbti, daugiau lankstytis, tiksliau smgiuoti, atlikti vairesni smgi, reikia geresns koordinacijos. E. Stanionio stipryb efektyvios kontratakos ir sunkiai pramuama gynyba: Vis laik stengiuosi spausti ir kankinti varov.Europos empionato medaliai atvr E. Stanioniui ir E. Petrauskui keli Katare spal vyksiant pasaulio empionat, kur bus dalijami kelialapiai olimpines aidynes.

upkm

pp2222

Po tiek met pertraukos

Lietuvos atstovas tapo

Europos bokso

empionu.

PO ILGOS SAUSROS ATGAIVA

Gr gimtin boksininkai pagerbti Kno kultros ir sporto departamente. Lietuvos bokso federacijos (LBF) viceprezidentas P. Zabielskas, LBF generalinis sekretorius A. Arka, V. Bruas, KKSD generalinis

direktorius E. Urbanaviius, E. Petrauskas, E. Stanionis, V. Bajevas, LBF prezidentas D. aluga.

Net deimt met lietuviai i Europos bokso empionato grdavo tuiomis. O met parsive auks ir bronz


POKALBIS Pasaulio empionate Kazanje RTA MEILUTYT ikovojo sidabro medal, o estafets komanda kelialap olimpines aidynes.

Lina Dauglait [email protected]

Svarbiausi i met plaukik start pasaulio empionat Kazanje (Rusija) Lietuva sek su dideliu susidomjimu. Ir Lietuvos plaukikai emocij padovanojo su kaupu.

Rta Meilutyt gyn 100 m krtine rungties empions vard. tamp kurst tai, kad baseino takel po 16 mnesi diskvalifi kacijos u dopingo vartojim gro jos principin varov rus Julija Jefi mova, dar gerokai iki empionato pradios kaitinusi aistras garsiais pareikimais. Ir nors Rtai priklaus geriausias sezono rezultatas pasaulyje, J. Jefi mova fi nale lietuv paliko u nugaros ir savo irov akivaizdoje mgavosi saldia pergale. Perpus trumpesns rungties fi nalas susiklost taip, kaip nesitikjo niekas: pasaulio rekordo autor R. Meilutyt liko tik ketvirta. Daug kas susidjo. Jaudulys, labai didelis noras laimti, adrenalinas. Su visu tuo man nepavyko susidoroti taip, kaip norjau, nurimus aistroms po empionato kalbjo 18-met plaukik. Beje, J. Jefi mova, gynusi pasaulio empions vard, kart liko treia.Giedriui Titeniui empionatas buvo rekordinis jis pagerino du Lietuvos rekordus 50 m ir 100 m krtine. Plaukdamas 200 m nuotol, anyktnas tris ketvirtadalius nuotolio lenk

pasaulio rekordo grafi k. Bet paskutiniuose metruose jam pritrko jg ir 26-eri met sportininkas liko ne tik be rekordo, pasaulio ar Lietuvos, bet ir be fi nalo.Vis dlto pagrindin udavin Lietuvos plaukikai Kazanje vykd kombinuota vyr estafet ikovojo biliet olimpin Rio de aneir. Tam reikjo patekti tarp dvylikos geriausij. Lietuvos ketvertas ir buvo dvyliktas.Kitiems Lietuvos plaukikams sublizgti nepavyko trukd traumos, nukrit akinukai ir prieastys, kurios laukia rimtesns specialist analizs. Lietuvos plaukik startus pasaulio empionate prisiminme kartu su Lietuvos plaukimo federacijos generaliniu sekretoriumi Emiliu Vaitkaiiu.

Pasaulio empionatas paskutinis rimtas startas prie kitmet vyksianias olimpines aidynes. K atskleid pirmenybs Kazanje?Ruden Vykdomasis komitetas aptars trkumus, k galima pagerinti, kad kitais metais bt geriau pasirengta. Pagrindinis tikslas prie empionat buvo tas, kad vyr kombinuota estafet patekt dvyliktuk ir olimpines aidynes. is tikslas gyvendintas. O individualius rezultatus ne visi sportininkai pasiek tokius, kokius planavo.

Pagrindinis tikslas prie empionat buvo tas, kad vyr kombinuota estafet patekt dvyliktuk ir olimpines aidynes. is tikslas gyvendintas. O individualius rezultatus ne visi sportininkai pasiek tokius, kokius planavo.

krtine, kita vertus, jei 100 m rekordas bt pasiektas fi nale, i empionato jis bt grs su medaliu?Vertinti reikia teigiamai. Giedrius ir sau, ir mums parod, kad gali kovoti dl medali, taip pat ir olimpinse aidynse. Bet kad ikovotum medal, reikia trij ingsni: parengiamasis plaukimas, pusfi nalis ir fi nalas. Giedriaus tie trys ingsniai nebuvo ideals plaukiant 100 m krtine pritrko paskutiniojo. Bet jo rezultatas labai auktas jeigu neklystu, tik keturi mons pasaulyje per vis istorij yra iplauk i 59 sekundi. Jeigu tai pavyks Giedriui pakartoti kitais metais Rio de aneire, manau, jis bus realus pretendentas bronzos medal.

Spariausiai pastaruoju metu progresuojaniu vadinamas Danas Rapys pasaulio empionate nenustebino rezultatais. Ar takos turjo prie empionat patirta trauma? Vienareikmikai. Dar ir iandien jis nra iki galo nuo jos isivadavs. Niekas iki galo neinojo, kas jam yra. Dabar atliekami vairs tyrimai, nes visi suprantame, kad neisigydius traumos padarini, toliau eiti bus labai sunku. Trauma pasirod prie pat varybas ir Danas kelias dienas buvo ivis be treniruoi. Tai jam kainavo viso sezono dirb. Diaugiams, kad uteko Dano pastang estafetje.

Alfredo Pliadio nuotr.LIETUVOS PLAUKIMO FEDERACIJOS GENERALINIS SEKRETORIUS EMILIS VAITKAITIS

SVARBIAUSIA NEBEKARTOTI KLAIDVienintelis sidabro medalis tai tikrai ne tokie rezultatai, kuri tikjosi bent jau plaukimo ir R. Meilutyts gerbjai?Medalius sunku prognozuoti, bet tiek Rta, tiek treneris Jonas Ruddas tikrai tikjosi geresnio rezultato. Rtos rezultatas dviem sekundmis prastesnis nei jos asmeninis rekordas. Bet vertinant reikia turti vis vaizd pasirengim, kas trukd gal traumos, gal psichologija. Reikia visk ianalizuoti ir kit, pat svarbiausi sezon, t klaid nebekartoti.

R. Meilutyts rezultatai geriausi buvo atrankoje, prasiausi fi nale, varovi rezultatai fi nalo link gerjo. Kaip paaikintumte toki tendencij? Treneris turt ianalizuoti ir pateikti savo pamstym. Rta, plaukdama ir parengiamuosius plaukimus, ir pusfi nalius, paskutinius metrus plauk ne visa jga, kontroliuodama greit. Kai kurie ekspertai sako, kad btent tai buvo klaida organizmas tai ra kaip program ir atkartojo fi nale, kur ji 90 metr plauk greitai, o paskutinius deimt metr liau, taip, kaip buvo plaukusi atrankoje ir pusfi nalyje. Bet tai tik viena versija geriausiai gali pasakyti visk ianalizavs treneris.

Kaip reikt vertinti G. Titenio pasirodym? Jis pagerino du Lietuvos rekordus 50 m ir 100 m

Po pasaulio empionato Kazanje. I kairs:

treneris . Ovsiukas, gydytojas D. Barkauskas,

M. Sadauskas, S. Bilis, R. Meilutyt, D. Rapys, T. Dukinas, G. Titenis ir

P. Strazdas. Alfredo Pliadio nuotr.

5LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)

Los Andele specialiosios olimpiados aidynes pagerb rykiausios sporto ir meno vaigds. Lietuviai diaugiasi dmesiu ir namuose. 6p.p.

Lyderiai plauk fi naluose, gerino Lietuvos rekordus. Kaip vertinate JAV besitreniruojani Tado Dukino ir Simono Bilio, kurie nepereng atrankos, pasirodym ir j progres apskritai?T. Dukino start sunku vertinti, nes plaukiant 100 m petelike jam nukrito akinukai, tad jis negaljo pademonstruoti savo pasirengimo. Estafetje plauk tikrai gerai. S. Bilio progresas akivaizdus taip, Kazanje jis nepagerino savo rezultato 50 m laisvu stiliumi rungtyje, bet jam iki olimpinio A normatyvo trksta tik 0,03 sekunds. Tikims, kad normatyv jis vykdys ir jam nereiks bti atsarginiu estafets mogumi.

Trener pakeit ir Mindaugas Sadauskas, kuris pastaruoju metu kaip ir R. Meilutyt treniruojasi Plimute. Kodl jam vis dar nepavyksta atsiskleisti?Mindaugo rezultatas 100 m laisvu stiliumi buvo antras geriausias

po 2009 m., kai visi plauk su stebuklingais kostiumais. Mindaugas yra estafets karys ir negalime sakyti, kad atsiskleisti nepavyko. Norime, kad plaukt greiiau nei per 49 sek., bet ko pritrko treneri kompetencija.

Ar plaukikai dirba su psichologais? Jeigu tokios praktikos nra, gal tai bt reikalinga? ie plaukikai sistemikai su psichologais nedirba. Jeigu turdavo kuris problem, asmenikai su psichologu pasikonsultuodavo. Kita vertus, n vienas i pasaulio empionate dalyvavusi nebuvo naujokas ir Rta, ir Giedrius, ir kiti turi varyb patirties, ino, kaip kovoti su savimi, kaip atsiriboti nuo paalini trukdi. irsime, ar reiks psichologo pagalbos ateity. Buvs plaukikas ir vienas geriausi Lietuvos sporto psicholog Tomas Lagnaviius vasar pradjo dirbti su

ms jaunaisiais plaukikais, stovyklavusiais Alytuje. Manau, tsime su juo darb.

Rio tursime vyr kombinuot estafet. Ko galime tiktis i jos?Ms estafets rezultatas buvo dvyliktas pasaulyje, bet D. Rapys plauk ne visa jga ir T. Dukinas, manau, turi rezervo. Olimpinse aidynse dalyvaus 16 komand. Palankiai susiklosius aplinkybms, galima kalbti apie fi nal, o realiai pasiekiamas deimtukas.

Estafet leidia veti olimpiad ir du atsarginius plaukikus. Ar i to yra nauda, jei jie i viso nestartuos? Vieno mogaus trauma, nepalanki situacija kainuoja labai daug visiems keturiems monms, o atsarginiai t rizik maina. Be to, neinome, kuris t dien bus stipresnis S. Bilis ar M. Sadauskas, Povilas Strazdas ar T. Dukinas. Tai lygiaveriai mons. Tad treneriui atsarginiai leidia jaustis truput

E. Vaitkaitis.

saugiau, be to, vidin konkurencija sportinink neumigdo ant laur reikia rodinti, kad esi vertas, ir tobulti toliau. Be to, dar yra Deividas Margeviius, kurio rezultatas artimas T. Dukino ir P. Strazdo tad ir jam yra galimyb patekti estafet.

Netrukus po pasaulio empionato treneriai ilvinas Ovsiukas ir J. Ruddas, plaukikai G. Titenis, R. Meilutyt, D. Rapys ivyko Arub. Kokie ios kelions tikslai?Stovykl organizavo Lietuvos olimpinis sporto centras. Tikslas apirti sporto bazes ir vertinti, ar galima ten bus ruotis olimpinms aidynms.

Olimpinius A normatyvus vykd R. Meilutyt, G. Titenis ir D. Rapys. Kas dar gali okti olimpin traukin? Ar aidynes vaiuos ir tie, kam pakluso B normatyvas? Trys mons vykd A lygio normatyvus, garantuojanius

dalyvavim aidynse, taip pat turime estafet. S. Biliui iki A normatyvo trksta 0,03 sekunds. Tikime, j pajgus vykdyti ir Andrius idlauskas, iki jo jam trksta 0,49 sekunds.aidynse dalyvauja 900 plaukik. Pirmiausia patenka tie, kas vykdo A normatyv, po to dalijamos aliosios kortos treiosioms alims asmeniniai kvietimai, kad sporto aka vystytsi, tada estafets ir likusias vietas dar gali patekti B normatyvus vykd sportininkai.

Kokie startai ms plaukik dar laukia iemet?Europos empionatas trumpame baseine, Lietuvos empionatas ir Lietuvos federacijos taur. Kas vyks empionat Izraelyje, tvirtinsime ruden. inau, kad Rtos planuose Europos empionatas yra. Ar dalyvaus ms amerikieiai, sunku pasakyti treneris sprs. Manau, kad dauguma stipriausij dalyvaus.

LIETUVI REZULTATAI KAZANJELRta Meilutyt: 50 m krtine 4 vieta (30,14 sek.), 100 m krtine 2 vieta (1 min. 6,36 sek.).Giedrius Titenis: 50 m krtine 5 vieta (27,23 sek., pusfi nalyje pagerino Lietuvos rekord 27,20 sek.), 100 m krtine 6 vieta (59,56 sek., pusfi nalyje pagerino Lietuvos rekord 58,96 sek.), 200 m krtine 11 vieta (2 min. 10,45 sek.).Simonas Bilis: 50 m laisvuoju stiliumi 20 vieta (22,51 sek.).Tadas Dukinas: 50 m petelike 20 vieta (23,85 sek.), 100 m petelike 49 vieta (54,76 sek.).Mindaugas Sadauskas: 100 m laisvuoju stiliumi 27 vieta (49,49 sek.).Povilas Strazdas: 200 m kompleksiniu bdu 28 vieta (2 min. 3,67 sek.), 200 m laisvuoju stiliumi 39 vieta (1 min. 49,91 sek.).Danas Rapys: 100 m nugara 28 vieta (54,86 sek.), 200 m nugara 19 vieta (1 min. 59,00 sek.).Raminta Dvarikyt: 200 m krtine 32 vieta (2 min. 31,74 sek.).Kombinuota estafet 4x100 m (D. Rapys, G. Titenis, T. Dukinas, M. Sadauskas): 12 vieta (3 min. 35,3 sek., Lietuvos rekordas, teis startuoti Rio de aneiro olimpinse aidynse).Estafet 4x100 m laisvuoju stiliumi (S. Bilis, M. Sadauskas, P. Strazdas, T. Dukinas): 19 vieta (3 min. 20,15 sek.).


Dabar mes tikrai galime pasakyti, kad valstyb rimtai velgia negalij sport. Kitaip nei ms kaimynai estai ir latviai, mes jau esame sukr moni su specialiaisiais poreikiais sporto sistem. ZENONAS MISINAS

AIDYNS Lietuvos atletai Los Andele ikovojo net 17 medali, 9 i j aukso.


Apie juos iniasklaida kalba ne taip danai, kaip apie kitus sportininkus. Daugiausia tokiomis progomis kaip i: kai i specialij olimpini aidyni Los Andele (JAV) Lietuvos rinktin parsive ne tik krv spdi, bet ir medali.

Susidomjimas mumis buvo jau 2013 m., kai grome i Piet Korjos iemos olimpini aidyni. Bet dabar jis didesnis, kalbjo ms alies delegacijos vadovas, Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas Zenonas Misinas.Specialiosiose olimpinse aidynse varosi atletai, turintys intelekto sutrikim. Lietuvi Los Andele startavo trylika. ie trylika sportinink ikovojo net 17 medali, 9 i j aukso.Tai buvo skmingiausios Lietuvai specialiosios olimpins aidyns.

Atidaryme M. ObamaLos Andele varsi 6 500 atlet i 165 valstybi. Jie, kaip visada, buvo suskirstyti stipresni ir silpnesni lygmenis. Lietuva savo atstov turjo abiejose kategorijose. Atidarymo ikilmse aidyni pradi paskelb JAV pirmoji ponia Michelle Obama, koncertavo muzikos supervaigds Stevie Wonderis, Avril Lavigne, dalyvavo garss aktoriai, sportininkai, tarp

kuri buvo plaukikas Michaelis Phelpsas, krepininkas Yao Mingas.Specialiosios aidyns buvo steigtos JAV prezidento Johno Kennedy sesers Eunice Kennedy Shriver iniciatyva, kad intelekto sutrikim turini moni gyvenimas gyt daugiau spalv.Pirmosios specialiosios olimpins aidyns buvo surengtos 1968 m. ikagoje.

J. Valanin apibr klausimais Lietuvos atletus kvp ir susitikimas su alies rinktins ir NBA klubo Toronto Raptors krepininku Jonu Valaninu.Jonas Los Andele treniravosi ir pas mus atvaiavo po treniruots, kalbjo Z. Misinas.Geriausius krepininkus Lietuvoje ino visi. Ne iimtis ir specialieji olimpieiai. Juo labiau kad nemaa dalis Lietuvos rinktins yra utenikiai.Utenikis Z. Misinas sako, kad pasirodius J. Valaninui gimtajame mieste, jam apie tai tuoj pranea aukltiniai: Mes treniruojams naujame Sauls gimnazijos stadione. Prie pat stadiono gyvena J. Valanino mama. Ir danai igirstu: Direktoriau, matme J. Valanin.Taiau labiau nei utenikiai J. Valaninu susidomjs buvo jgos trikovs aukso medalio laimtojas Justinas Bladika. Krepinink jis tiesiog apipyl klausimais. inojo ir kad

ILDO PERGALS IR DMESYSLos Andele specialij olimpiad pagerb rykiausios vaigds. Lietuviai diaugiasi dmesiu ir namuose

J. Valanin treneriai NBA aikt ileidia per trumpai, ir kad jis priaugo svorio.Gal Jonas i pradi buvo kiek sitemps, bet ms atletai t jo bsen greitai isklaid ir vyko betarpikas bendravimas. Ms atletai parod savo inventori, ipasakojo, kiek jis kainuoja, pasakojo Z. Misinas.

Treneris tampa viskuoSportininkai inventoriaus ir aprangos patys neperka viskuo aprpina tos organizacijos, kuriose jie sportuoja. Mums padeda Kno kultros ir sporto departamentas. Per jo programas gauname l, tarp j ir skirt dalyvavimui specialiojoje olimpiadoje. Nuperka aprang, padengia kelions ilaidas, i dalies papildo ms rang, jeigu jos reikia. O vietoje viskuo pasirpina Tarptautinis specialusis olimpinis komitetas. Mums nereikia mokti nei u viebuius, nei u maitinim, paaikino Z. Misinas Treniruojasi specialij poreiki turintys atletai taip pat danai, kaip ir sveikieji sportininkai. Gal net daniau jiems kartoti pratimus reikia daugiau kart, kad imokt visk kone automatikai.Ms sportas sujungia alies specialisias mokyklas, socialins globos namus, specialiosios olimpiados klubus. ia dirba treneriai profesionalai. Pats esu buvs slidininkas, profesionalus slidinjimo treneris, su specialij

poreiki monmis dirbu jau 20 met. Treneris turi bti kvalifi kuotas, bet kas treniruoti atlet negali. Procesas yra visikai toks pat, kaip dirbant su sveikaisiais sportininkais. Tik yra niuans. Mums reikia daugiau kantrybs, daugiau kartojim, aikinim. Ir kit dien gali tekti vl visk i naujo daryti. O po mnesio absoliuiai visk reikia daryti i naujo. Norint pasiekti rezultat su iais atletais, reikia pasiekti, kad bt dirbama automatikai, kalbjo Z. Misinas.Specialij poreiki turintys atletai danai bna ir gana permainingos nuotaikos. Treneriams kartais tenka kalbti sportinink treniruotis.Metod yra vairi. Kai dirbi tiek met, puikiai inai, kada ko reikia. Vien kart graiuoju, kit kart mgini tikinimu, dar kit kart dar k nors sugalvoji. Prie varybas rengiame stovyklas. iem ivaiuojame Maduon Latvijoje, Otep Estijoje, vedij. Tokius dalykus jie mgsta. J niekas neblako ir jiems labai gerai. inoma, iais sportininkais reikia rpintis, visada bti alia. Treneris bna ne tik treneris, bet ir tvas, motina, gydytojas, psichologas ir viskas, kas manoma. Kartais sportininkai pavargsta, nebenori sportuoti. Jiems per sunku ilg laik ilaikyti dmes, tamp, apie trenerio darbo specifi k kalbjo Z. Misinas. Ir stovyklose, ir gyvenant

Los Andele Lietuvos delegacij aplank

krepininkas J. Valaninas.

7LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)NrNr. . 6 6 (9(99595))55))

Pasaulio empionate Pekine EGL STAIINAIT pasiek asmenin rekord ir vykd olimpin normatyv. 9p.p.

LIETUVI REZULTATAI LOS ANDELELLengvoji atletikaRimvydas Kriauzlys (Kazl Rdos specialioji mokykla) 400 m auksas, 800 m auksas, estafet 4 po 400 m auksas.Raimondas Vaicekauskas (eduvos specialiosios olimpiados klubas) 200 m 4 vieta, 400 m 8 vieta, estafet 4 po 400 m auksas.Rta Tuskenyt (Utenos specialioji mokykla daugiafunkcis centras) 1 500 m auksas, 3 000 m sidabras, estafet 4 po 400 m auksas.Aurimas Jasiulionis (Utenos specialioji mokykla daugiafunkcis centras) 1 500 m 6 vieta, 5 000 m sidabras, estafet 4 po 400 m auksas.PlaukimasJulius Rksnys (Vilniaus specialiosios olimpiados plaukimo klubas) 25 m krtine auksas, 50 m krtine auksas.August erpytyt (Vilniaus specialiosios olimpiados plaukimo klubas) 25 m laisvuoju stiliumi auksas, 50 m laisvuoju stiliumi 8 vieta.Kristupas Von Gravrock-Goes (Kauno Jono Lauiko specialioji mokykla) 25 m nugara 4 vieta, 50 m nugara bronza, 50 m krtine sidabras.BoiaAlfredas imas (Kauno specialiosios olimpiados klubas) asmeninse varybose bronza, dvejet varybose 5 vieta.Julija Vanagait (Kauno specialiosios olimpiados klubas) asmeninse varybose sidabras, dvejet varybose 5 vieta.Stalo tenisasSolventa Kapaiauskait (Jasiuliki socialins globos namai) asmeninse varybose sidabras, dvejet varybose 4 vieta.Algirdas Uscila (Jasiuliki socialins globos namai) asmeninse varybose sidabras, dvejet varybose 4 vieta.Jgos trikovJustinas Bladika (Radvilikio profesinio rengimo centras) bendroje skaitoje auksas (atskirose rungtyse 2 aukso ir 1 sidabro medaliai).Kristina Kirilesku (Radvilikio profesinio rengimo centras) bendroje skaitoje auksas (atskirose rungtyse 3 aukso medaliai).

Los Andele, treneriai savo sportinink stengsi vien toliau nepaleisti. Atletai vaikioja arba su treneriu, arba su grupe.Bna ir toki dalyk, kad sportininkas susijaudina, tada jis gali stovti visikai alia sporto objekto ir neinoti, kaip j ueiti, arba i susijaudinimo nepamatyti bgimo tako ir j perokti. Jei teisjai mato, kad tai padaryta nepiktybikai, jie tokius nusiengimus toleruoja. Jeigu sportininkas neteisingai lenkia varov, tai laikoma ne jo, bet trenerio klaida, kalbjo ilgus metus specialij poreiki mones treniruojantis utenikis.

Svarbios ir premijosGalimyb i sporto usidirbti pinig motyvuoja ne tik sveikuosius, bet ir specialij poreiki turinius sportininkus. KKSD skiria atletams premijas u ikovotus olimpinius medalius.Supraskite, ir jiems materials dalykai yra svarbs, savo sskaitose jie nori turti pinig. Ms mons jiems padeda apsipirkti, jie turi savo kompiuterius, televizorius, grotuvus, fotoaparatus, kalbjo Z. Misinas.Specialiojoje olimpiadoje vyksta 23 sporto ak varybos. Lietuvoje j yra maiau, taiau,

anot Z. Misino, pasirinkimas pakankamas.Individualios sporto akos, futbolas, krepinis, tinklinis, boia. iem turime slidinjim, sniegbridi sport. Ms krepininkai ir futbolininkai yra gana pajgs. Tik neveme komand ias olimpines aidynes, kadangi kelion buvo labai tolima. Neturime tiek pinig, kad nuvetume tiek daug moni, todl labiau orientavoms individualias sporto akas. Tad iemet tik penki sporto ak varybose ir dalyvavome, aikino Specialiosios olimpiados komiteto prezidentas.

Poiris keiiasi geraLos Andele specialiosiose olimpinse aidynse apsilank per 200 tkst. irov. plaukimo basein pabendrauti su olimpieiais usuko ir daugiausia olimpini aidyni medali savo kolekcijoje turintis plaukikas M. Phelpsas. JAV visuomen labai palaiko intelekto problem turinius, taiau sporto auktum siekti pasiryusius mones.Lietuvoje tokiems atletams kas nors dar vis isako koki nepagarbi replik. Bet labai retai. Poiris specialiuosius ms alyje greitai keiiasi gerj pus.

Mes t poir patys padedame keisti. Pasiekme tok lyg, kad mus varybas ilydi ir po j kvieiasi KKSD vadovai, mus kartu su sveikais sportininkais priima Prezidentroje, miestuose sutinka merai. Be to, kai kuriose sporto akose mes net sudarome konkurencij sveikiesiems. Mes Utenoje laimime prizines vietas bendrojo lavinimo mokykl varybose. Ir kai sveikieji gauna kaulus, j poiris mus keiiasi. Fizikai ms mons yra stiprs. Tik turintys intelekto problem. Jie bga 200 metr per 2223 sekundes, 400 m iki minuts. Viena ms sportinink 3 km nubga per 1011 minui, kalbjo Z. Misinas.Danai lietuvi sporto vadovai mgsta kaltinti valstybines institucijas, kad sportui skiriamas per maas dmesys. Z. Misinas kalba atvirkiai. Jis didiuojasi, kad Lietuva rpinasi specialij poreiki turini moni sportavimu.Dabar mes tikrai galime pasakyti, kad valstyb rimtai velgia negalij sport. Kitaip nei ms kaimynai estai ir latviai, mes jau esame sukr moni su specialiaisiais poreikiais sporto sistem, sak Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto vadovas.

Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto atstov vienag Kno kultros ir sporto departamente.

aidyni pradi paskelb JAV pirmoji ponia

M. Obama.


Gaila, kad Lietuvoje nra stipri barjerinio bgimo atstovi, taiau domu rungtyniauti svetur. Ten visada bna stipri varovi ir labiausiai irykja, kur man reikia pasitempti.

Maryt Marcinkeviit [email protected]

Pastarj ketveri met Lietuvos 400 m barjerinio bgimo empion Egl Staiinait jau 13 met gyvena Amerikoje. Ten ivyko, tvams laimjus alij kort. eima sikr Ilinojaus valstijoje, netoli ikagos. I ia ji vyko ir 2012 m. Londono olimpines aidynes, bet ten um 34-j viet.

Nors u Atlanto gyvena jau daugiau nei deimtmet, E. Staiinait be jokio akcento kalba lietuvikai, nes gimtja kalba kasdien bendrauja su tvais, biiuliais. I Lietuvos kils ir jos irdies draugas. alies empions mama dirba masauotoja ir prireikus labai daug padeda Eglei, o tvas santechnikas. Amerikoje tai gana paklausios specialybs, paaikina bgik. Jos tvai jaunystje irgi mgjikai sportavo, todl puikiai supranta dukros siekius.

Neinomyb dl PekinoIlgai nebuvo aiku, ar E. Staiinait dalyvaus i met pasaulio empionate Pekine. Ta neinomyb j iek tiek slg. Tad, kai Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vadovyb pagaliau patvirtino, kad ji pateko rinktin, sportinink netvr diaugsmu. Pasaulio empionatuose ji dar nebuvo dalyvavusi. Jgas band dvejose Europos pirmenybse Suomijoje (2012 m.) ir veicarijoje (2014 m.), Londono olimpinse aidynse bei unversiadoje (2013 m.). Iki i met pasaulio empionato normatyvo jai pritrko vos 0,16 sekunds. iemet bgik pasiek savo asmenin rekord (56,36 sek.), o normatyvas 56,2 sekunds. Sportinink savo tiksl band pasiekti per Lietuvos empionat Palangoje, kur normatyvo siek ir ukrainiet Ana Rykova, 2013-aisiais per pasaulio empionat umusi etj viet. Vili turjau nemaai, stipri buvo varov, bet... apgailestauja E. Staiinait. Abiem sportininkms normatyvo mediokl buvo neskminga: be konkurencijos dalyvavusi ukrainiet nuotol veik per 56,24 sek., o lietuv per 58,01 sekunds. Ms alies sportinink pripaino, kad kartas oras jai netrukd bgti greitai, prie tokio ji pripratusi Amerikoje. Taiau, kodl normatyvas jai nepakluso, negaljo paaikinti. Kadangi per pasaulio empionat 400 m barjerinio bgimo rungtyje varysis 40 sportininki, ji vylsi Pekin patekti pagal geriausi rezultat reiting. Nuojauta nenuvyl. O Pekine lietuv vienu viu nuov tris zuikius pasiek asmenin rekord

(56,17 sek.), vykd olimpin normatyv ir pateko pusfi nal.

Pradia KlaipdojeSportin keli lengvaatlet pradjo Klaipdoje, kur j treniravo Donatas Senkus. Kaip ir visi pradedantieji, E. Staiinait band visas rungtis, kol pagaliau atrado savj barjerin bgim. I pradi bgiojo 60 m ir 100 m per barjerus. Klaipdiet prisimena, kaip ji pirm syk dalyvavo 100 m barjerinio bgimo rungtyje ir pagerino Lietuvos trylikmei rekord. Buvo kakas nepakartojama. Pamaniau, kad toje rungtyje tobulinsiuosi toliau ir gerinsiu rekordus, juokiasi E. Staiinait. Taiau svajonms nebuvo lemta isipildyti. Talentinga sportinink su tvais ir broliu ivyko gyventi Amerik. Sportas atsidr antrajame plane. I pradi buvo labai sunku, visk turjau pati susirasti. Tik atvaiavusi nesportavau, praleidau beveik metus. Perpratau nauj sistem, atsirado nauj paini. Treniruotis pradjau lankydama mokykl, prisimena E. Staiinait. Vliau ji penkerius metus Viskonsino valstijos universitete Madisone studijavo psichologij ir kineziologij, aktyviai sportavo, pradjo varytis 400 m barjerinio bgimo rungtyje.Man buvo 18 met, kai pradjau specializuotis ioje rungtyje. Savo komandoje buvau stipriausia. Atstovavau universitetui Amerikos student

bgioja ir su vaikinais. Per savait ji tris kartus treniruojasi po 34 valandas. Kitos dienos arba laisvos, arba lengvos pratybos. Per savo sportin karjer mergina turjo penkis trenerius.Barjer veikimo technik sisavinau dar Klaipdoje, jos jau daug nekoreguosiu. Lavinu greiio itverm, stiprinu ingsn. Treniruoi metodika Amerikoje ir Lietuvoje skiriasi, taiau viskas priklauso nuo trenerio. Gaila, kad Lietuvoje nra stipri barjerinio bgimo atstovi, taiau domu rungtyniauti svetur. Ten visada bna stipri varovi ir labiausiai irykja, kur man reikia pasitempti, teigia Lietuvos sportinink.

Kelsis Finiksiemet i Amerikos E. Staiinait sugro liepos 20 d. ir po pasaulio empionato dar savait ilssis namie, o paskui gr atgal. Dabar jos planai jau kiti. Ji keiia savo gyvenamj viet: i ikagos kraustosi prieingoje emyno pusje esani Arizonos valstij, Finikso miest, kur yra labai gera sporto baz. Ten ji aktyviai treniruosis visus metus ir rengsis Rio de aneiro olimpinms aidynms. Sportui tikrai esu atsidavusi, esu motyvuota. Londone man nepasisek, umiau 34-j viet, nuotol veikiau per 57,97 sekunds. Ar liksiu toliau Finikse ir norsiu toliau sportuoti, priklausys nuo pasirodymo olimpinse aidynse. Juk man rugsjo 30-j sukaks 27-eri, reikia ir apie eim galvoti, svarsto E. Staiinait.

NAMAI JAV, RINKTIN LIETUVOSAmerikoje gyvenanti bgik Egl Staiinait u Atlanto ne tik treniruojasi, bet ir treniruoja kitus

empionatuose, taiau fi nal niekada nepavyko prasimuti. Aukiausia mano vieta turbt 18-oji, neslepia E. Staiinait.

Treniruojasi su vaikinaisDabar ikagoje ji ne tik sportuoja, bet ir usidirba sau duon. Dirba mokykloje, kuri baig, ir klube asmenine trenere. Bet lieka laiko ir paiai pasportuoti. Vis dlto E. Staiinait pasigenda varyb, nes jos daugiausia rengiamos studentams. Tose varybose galiu dalyvauti be konkurencijos, kartais susigundau, atvirauja sportinink. Lietuv ji sugrta tik vasar. iemet pasitikrino savo jgas, atstovaudama gimtinei komandiniame Europos empionate Graikijoje, lenktyniavo Latvijos prezidento taurs varybose Valmieroje, per Lietuvos empionat. E. Staiinait jau seniai 400 m barjerin nuotol nori veikti per 55 sekundes. Apie Anai Ambrazienei priklausant Lietuvos rekord (54,02 sek.), pasiekt prie 32 metus, ji dar negalvoja. Neinau, ar man apskritai pavyks taip gretai bgti. Juk kadaise tai buvo pasaulio rekordas, sako E. Staiinait. Lietuvos empion pripasta, kad 400 barjerinis bgimas labai sunki rungtis ir priduria: Ne tu rungt pasirenki, o rungtis tave. Trumpesnio (100 m) nuotolio barjerinio bgimo rungtyje trko greiio, o keturiskart ilgesnis nuotolis jai pats tas. E. Staiinait JAV treniruojasi gana stiprioje grupje, kartais

Alfr

edo

Plia

dio

nuo

tr.

VEIDASNrNr. . 6 6 (9(9999595))

Pasaulio empionate Pekine EGL STAIINAIT pasiek asmenin rekord, vykd olimpin normatyv ir pateko pusfinal.



Upernai treias, pernai antras, iemet pirmas. Deimtmet laiptelis po laiptelio krepinio arbitras Jurgis Laurinaviius geriausi teisj reitinge kop virns link. O j pasieks dairosi naujos bti geriausiu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pasaulyje. Prastas jreivis, nenorintis tapti kapitonu. A puikiai inau savo tikslus ir j siekiu. Kai pradjau teisjauti, pasakiau sau: Noriu bti geriausias Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Troktu teisjauti geriausiose rungtynse Eurolygoje, Eurolygos fi nalinio ketverto rungtynse, pasaulio empionatuose ir, inoma, olimpinse aidynse, tikino 39 met arbitras. Geriausias Lietuvos teisjas vilpia Eurolygoje, FIBA varybose, o ruden isirengs jau treij savo Europos vyr krepinio empionat.

Geriausi sezono teisjai paaikjo Lietuvos krepinio federacijos teisj asociacijai atlikus kasmetin apklaus. Joje dalyvavo vis vienuolikos LKL komand treneriai, penkiolika LKL komisar ir penki inspektoriai. Antrj viet um Tomas Jaseviius, treij Gintaras Vitkauskas.

Kruopiai rengiasi mauiGeriausias Lietuvos krepinio arbitras savo mokytojais vadina teisjo karjer baigusius LKL generalin direktori Romuald Brazausk ir Krepinio teisj asociacijos prezident Kstut Pilipausk. Kadangi, kaip ir K. Pilipauskas, esu kaunietis, daugiau bendravau ir mokiausi i jo, pridr J. Laurinaviius. Lietuvoje sezon sau lygi neturjs teisjas sitikins, kad geram arbitrui, be savaime suprantamo puikaus taisykli mokjimo, gero fi zinio pasirengimo, vienas svarbiausi dalyk psichologija: Tai pasiekiama su patirtimi. Labai svarbu mokti bendrauti, vertinti ne tik aidimo, bet ir emocin situacij aiktelje. altais nervais, pasitelkus psichologij, priimami geresni sprendimai. Tad rengdamasis artjanioms naujoms varyboms J. Laurinaviius asmenikai dirba ir su psichologu. Pradjau su juo bendrauti ir darb tsiu, tik kol kas dl laiko stokos negaliu to daryti tiek, kiek reikia, dar kart psichologinio pasirengimo svarb pabria arbitras. Prie konkreias rungtynes teisjai, kaip ir treneriai, studijuoja komand aidimo vaizdo raus: Darbo daug. Jeigu rengiesi teisjauti komandoms, kuri nepasti, btinai stengiesi gauti

rungtyni vaizdo ra, studijuoji, kaip jos aidia, gynyb, puolim, kokie aidjai ir pan.

Sirgaliai ir utrauktukasRungtynes labiausiai atsimenu pagal gerai atlikt darb arba atvirkiai nepasisekus, tvirtina teisjas. Apgalvodamas rungtynes, kuriose jam iemet teko teisjauti, J. Laurinaviius kaip simintiniausias iskiria sezono pradioje Utenoje vykus Lietuvos ryto ir Juventus susitikim. Tada j netiktai upuol aikt bgs aistruolis. Tos rungtyns suteik nemaai psichologins patirties. Patyrus toki incident reikia kuo greiiau sugrti ves, nes negali ieiti aiktel nenusiramins, pamok prisimena panekovas. sezon nevaldom aistruoli pykt lietuviui teko pajusti ir teisjaujant Europos taurs rungtynse Juodkalnijoje, Podgoricoje, tarp vietos Budunost ir turk Bandirmos Banvit komand. Tada aikt sivers Juodkalnijos klubo gerbjas stumteljo Turkijos ekipos aidj. Kai pasitaiko toki ipuoli, nemalonu, nelengva. Abu incidentai ir Utenoje, ir Juodkalnijoje kilo i niekur. I kur mons turi tiek pykio? Mes Lietuvoje gyvename kaip Dievo ausyje. tai Graikija, Serbija iose temperamentingose alyse kitaip. Bet noriau ten, ne lengvesnes, o tokias rungtynes, kurios suteikt nekainojamos patirties, rinktsi geriausias Lietuvos arbitras.

ir ofi cialiai dentelmenikiausio krepininko titul pelnius Lietuvos ryto gynj Mindaug Lukausk. vien gret su juo arbitras stato ir Laimon Kisieli, Rashaun Broadus. Teisjams tenka atlaikyti ir treneri darom spaudim. Pasak arbitro, treneri spaudimas aidimo dalis, pasirinkta taktika: Mokti daryti spaudim nra blogai taip siekiama naudos komandai. Ms reikalas mokti susitvarkyti su tuo spaudimu. Kaip labiausiai mokant pirti savo taktik teisjams i Lietuvoje dirbusi strateg J. Laurinaviius iskiria buvus Neptno vyr. trener Kaz Maksvyt. arnas Jasikeviius buvo tarptautins klass aidjas, aiktelje mstantis krepininkas, lygiai toks pat jis ir treneris trenerio darbas ne tik pasakyti, kur, kaip ir k daryti, bet ir bendrauti su teisjais, mokti paspausti, inoti, dl ko galima daryti spaudim, krepinio ukulisius praskleidia arbitras.

Atlygis ir ipstas burbulasTemids tarn darbas krepinio aiktelje vertinamas nevienodai. tai atlygis u teisjavim vieneriose reguliariojo sezono rungtynse Eurolygoje, Sporto duomenimis, solidus 1 100 eur. Palyginimui: Europos taurs rungtynse teisjas udirba 600 eur, FIBA vasaros turnyruose, empionatuose mokoma ne u rungtynes, o u teisjavim visame empionate. Pavyzdiui, Kaune vykstanio U-16 empionato teisjai gaus po 650 eur.

Palyginus su tarptautinmis rungtynmis, LKL teisj pinigin plona u reguliariojo sezono rungtynes teisjas gauna 87 eurus. Tad nenuostabu, kad dauguma LKL teisj krepinio aikt engia sugr i pagrindini darb.Sulauks pripainimo Lietuvoje ir Europoje, geriausias ms alies arbitras gali sau leisti atsidti krepinio teisjo karjerai. Taiau jis nepuola smerkti koleg, kuriems darbas krepinio aiktelje antraeilis usimimas. J. Laurinaviius apskaiiavo, kad vidutinikai LKL dirbantis arbitras per metus udirba apie 4348 eurus, t. y. 464 eurus per mnes. U tok atlyginim gyventi ir ilaikyti eim nerealu: Daug kalbama apie tai, ar trukdo kitas darbas teisjauti, ar ne. Bet u kiekvien darb turi bti mokama. Jeigu norisi, kad teisjai dirbt labai gerai, reikia pagalvoti ir apie pador, or atlyginim u darb. Be to, teisjai dirba pagal individualios veiklos paym, mokesius moka patys, o jeigu, pavyzdiui, patiri rimt traum, ikrinti pusei met ir lieki be jokio pajam altinio, teisj gyvenimo aktualijomis dalijasi J. Laurinaviius. inoma, menkas atlyginimas neatleidia aikt engiani teisj nuo pareigos siningai atlikti savo darb: Teisjui reikia tuo gyventi, tai turt bti jo siekis. Galbt yra moni, kurie mano: ateisiu, pateisjausiu, usidirbsiu. Bet reikia turti iek tiek daugiau. Usispyrimo ir, svarbiausia, noro.

I ARTI NrNr. . 6 6 (9(9999595))

Rengdamasis artjanioms naujoms varyboms JURGIS LAURINAVIIUS asmenikai dirba ir su psichologu.

Vyras nebijo prisipainti, kad klaid teisjaudamas daro ir jis: Toki, kurios nulemt rungtyni baigt ir vis laik graut, nepadariau. Bet yra dalyk, kuriuos noriau pakeisti.Nutinka teisjams ir linksm istorij. J. Laurinaviius ypsosi prisimins, kaip prie vienas rungtynes iiro kelni utrauktukas: Teisjai turi nerayt taisykl visada su savimi pasiima ma siuvimo reikmen rinkinl. Greitai nubgau rbin ir ten utrauktuk prisiuvau. Tik per pristatym komisaras pasigedo treio teisjo. Paskui viskas klostsi gerai.

Dentelmenai ir spaudimasVienas sunkiausi dalyk dirbant arbitro darb nustatyti, ar krepininkas pasitelkia vaidyb. Prajus sezon u vaidyb J. Laurinaviius i viso atseikjo 45 technines praangas. Arbitras sitikins, kad teisingai vertinti krepinink gebjimus vaidinti sunki uduotis teisjams, todl tai j meistrikumo ibandymas: Labai svarbu patirtis ir kaip teisjas jauia kontakt. iuo klausimu diskutavome ir su treneriais. Pavyzdiui, NBA tuo teisjai neusiima u vaidyb skiriamos pinigins baudos. Mums sunkiau, bet tai reikia suvaldyti. Kuo daugiau nevaraus aidimo, tuo sunkiau teisjams ir kitiems krepininkams, sirgaliams. aidimas turi bti siningas.Kaip aikts dentelmen Lietuvoje J. Laurinaviius vardija

RUNGTYNS LYG EGZAMINASGeriausias Lietuvos krepinio arbitras Jurgis Laurinaviius: Teisj meistrikum patikrina krepinink vaidyba

Labai svarbu mokti bendrauti, vertinti ne tik aidimo, bet ir emocin situacij aiktelje. altais nervais, pasitelkus psichologij, priimami geresni sprendimai.

Alfr

edo

Plia

dio

nuo

tr.


TEMA emyno pirmenybse bus kovojama ne tik dl medali, bet ir dl kelialapi Rio de aneiro olimpines aidynes.

Saulius [email protected]

Neabejoju, kad ms vyrai solidiai pasirodys Europos empionate. Nors ir negals aisti visi pajgiausi krepininkai, Lietuvos komandos sudtis yra stipri. Be to, turime labai patyrus trener Jon Kazlausk, laikraiui Sportas teig ilgametis alies rinktins aidjas ir buvs vienas jos strateg Rimas Kurtinaitis, dabar dirbantis su Chimki ekipa.

Beje, R. Kurtinaitis minimas kaip pagrindinis kandidatas treniruoti rinktin, kai i jos pasitrauks J. Kazlauskas. Su R. Kurtinaiiu kalbjoms apie nacionalins komandos stiprybes ir trkumus.

Ar Jonas Valaninas taps lyderiu?Rugsjo 520 d. vyksianios emyno pirmenybs bus ypatingos tuo, kad jose bus kovojama ne tik dl medali, bet ir dl kelialapi Rio de aneiro olimpines aidynes. empionato fi nalininkai ikart pateks olimpiad, o 37 vietas umusios komandos varysis atrankos turnyre.Dauguma specialist kaip pagrindin Lietuvos ekipos kozir vardija J. Valanin. Jis turt bti aikus rinktins

lyderis. Prajus sezon Toronto Raptors vidurio puoljas patobulino aidim nugara krep, gynyb, tapo mobilesnis, iek tiek pagerino metim i vidutinio nuotolio. Utenikis jau ne pirmus metus atstovauja nacionalinei komandai, todl jam neturt kilti keblum prisitaikyti prie europietiko krepinio. velgiu tik vien probleml. Jonas i pirm septyneri draugik rungtyni dalyvavo tik vienose, taiau i to nereikia daryti tragedijos. Labai palankus rinktins tvarkaratis Europos empionate. Grupje aisime su gana silpnais varovais, todl J. Valaninui bus laiko priprasti prie komandos draug. Visiems ms krepininkams tai bus gera galimyb vis gerinti sportin form ir jos virn pasiekti svarbiausiu momentu, samprotavo R. Kurtinaitis.Lietuvos rinktin pirmajame etape Rygoje imgins jgas su latviais, estais, ukrainieiais, belgais ir ekais.

J. Kazlauskas duoda daugiau laisvsKitas didelis rinktins pliusas J. Kazlauskas. Nors jo vadovaujama komanda patyr skaudias neskmes 1997, 1999 ir 2001 m. Europos empionatuose, is vairininkas

Jonas labai geras treneris, jis ino, k daro. Sirgaliai, kai kurie specialistai kartais kritikuoja J. Kazlausk, bet jie ivadas daro tik stebdami rungtynes, bet nemato rinktins treniruoi. O tai yra labai svarbu. Per jas irykja aidj ir pranaumai, ir trkumai. Tik jis geriausiai ino, kurie krepininkai tinka jo schemoms, o kurie ne.

dabar jau kur kas auktesnio lygio treneris. Tai rodo ir ikovotas sidabras prajusiose emyno pirmenybse bei pernai pasiektas pasaulio empionato pusfinalis. Daugelis krepinio ekspert pripasta, kad J. Kazlausko didiausias pranaumas sugebjimas itin darniai sustyguoti komandin gynyb. Per kontrolines dvikovas prie i met empionat krito akis, kad strategas puolant suteikia savo aukltiniams kur kas daugiau laisvs nei anksiau, nebereikalauja i aidj tbt aisti pagal

RIMAS KURTINAITIS: RINKTIN PAJGI Legendinis krepininkas ir Chimki klubo treneris neabejoja, kad atjaunjusi patyrusio ir sumanaus stratego Jono

derinius, leidia improvizuoti, padaugjo greit kontratak, palyginti su prajusiomis Europos ir pasaulio pirmenybmis.Jonas labai geras treneris, jis ino, k daro. Sirgaliai, kai kurie specialistai kartais kritikuoja J. Kazlausk, bet jie ivadas daro tik stebdami rungtynes, bet nemato rinktins treniruoi. O tai yra labai svarbu. Per jas irykja aidj ir pranaumai, ir trkumai. Tik jis geriausiai ino, kurie krepininkai tinka jo schemoms, o kurie ne, kalbjo R. Kurtinaitis.

R. Kurtinaitis nestokoja

optimizmo.

Lietuvos rinktins krepininkams

netrksta motyvacijos.

Alfredo Pliadio nuotr.


aidj nereikia uvedintiPanekovas mano, kad Lietuvos rinktins stipryb ta, jog krepinink nereikia uvedinti: Jie su didiuliu noru atstovauja savo aliai, kai kurie aidjai meistrikumo spragas kompensuoja tryktania energija. Tuo pasidiaug ir pats J. Kazlauskas, saks, kad jo aukltiniai motyvacijos turi su kaupu. Kai kurios komandos, ypa tos, kuriose rungtyniauja natralizuoti usienieiai, tuo pasigirti negali.Ms alies ekipa turi gana ilg atsargini aidj suolel, atskirose pozicijose aidia skirtingo stiliaus krepininkai. Jei nesiseks Mantui Kalnieiui, j efektyviai gali pakeisti kaip ant mieli tobuljantis jaunas, bet psichologikai tvirtas ir itin vikrus Lukas Lekaviius. Jeigu, tarkim, varovai taikys

aikts gynyb, Renald Seibut pavaduosiantis Artras Milaknis gali priaudyti tritaki.Juoda diena bus Jonui Maiuliui? Nieko baisaus. Yra Mindaugas Kuzminskas. Pavargs Paulius Janknas? Turime jaunj deimaniuk Domant Sabon. Prisirinks praang J. Valaninas? Galvos skausmo prieininkams gali sukelti Antanas Kavaliauskas ar Robertas Javtokas.

Stringa M. Kalnietis ir M. KuzminskasNors R. Kurtinaitis prie empionat nusiteiks itin optimistikai, kain ar verta jau dabar kelti rinktin padanges. Juolab nuskambjo pavojaus signalas, kai ms komanda kontroliniame mae beviltikai nusileido kroatams.

Jgos aitvarais gali plaukioti ir vaikai nuo septyneri met, ir 70-meiai senjorai. O adrenalino doz ia pasirenki pats. 14p.p.

EUROPOS EMPIONATO GRUPSEA grup (Monpelj, Pranczija). Rusija, Bosnija ir Hercegovina, Pranczija, Suomija, Lenkija, Izraelis.

B grup (Berlynas, Vokietija). Islandija, Turkija, Ispanija, Serbija, Italija, Vokietija.

C grup (Zagrebas, Kroatija). Olandija, Graikija, Kroatija, Slovnija, Makedonija, Gruzija.

D grup (Ryga, Latvija). Estija, Latvija, Lietuva, Ukraina, Belgija, ekija.

LIETUVOS RINKTINS SUDTISLaidjas Amius gis Klubas kit sezonDeividas Gailius 27 200 Lietuvos rytasArtras Gudaitis 21 208 Lietuvos rytasygimantas Janaviius 26 192 Lietuvos rytasPaulius Janknas 31 205 algirisRobertas Javtokas 35 211 algirisAdas Jukeviius 26 194 Lietuvos rytasAntanas Kavaliauskas 30 208 Lietuvos rytasMantas Kalnietis 28 196 algirisMindaugas Kuzminskas 25 205 UnicajaLukas Lekaviius 21 180 algirisJonas Maiulis 30 198 RealArtras Milaknis 28 195 UniksDomantas Sabonis 19 208 Gonzagos universitetasRenaldas Seibutis 29 196 DarussafakaJonas Valaninas 23 213 Toronto Raptors

Vis dlto ta neskm, mano manymu, vyrams buvo naudinga. Tai lyg altas duas, irykins problemas. Kiek neramu, kad ilgai neaids Mantas Kalnietis vis dar neatrodo kaip savo geriausiais laikais. Daugiau tikjausi i Mindaugo Kuzminsko, sak Chimki strategas. R. Kurtinaitis mano, kad kai kuriems krepininkams stinga universalumo. Adas Jukeviius geras metikas, bet silpnai ginasi vienas prie vien. ygimantas Janaviius stiprus gindamasis, bet prastai atakuoja i toli. Deividas Gailius kaip uvis vandenyje jauiasi tada, kai gauna daug laisvs, bet komandinis aidimas jam stringa. M. Kuzminskas oklus, koordinuotas, pagerino metim, bet kartais neatsikrato tampos, jam sunku gintis prie

fizikai stipresnius oponentus. R. Javtokas nuostabus komandins gynybos narys, bet tutokas puldamas. A. Kavaliauskas atvirkiai.

Aistros dl sunkiojo puoljoi vasar dalis itikimiausi rinktins aistruoli ne juokais sunerimo, kai paaikjo, kad emyno pirmenybse nedalyvaus Donatas Motiejnas, Linas Kleiza, Darjuas Lavrinoviius, Martynas Pocius. Pastarojo atakuojaniojo gynjo netektis nra labai didel. Jo pozicijoje yra A. Milaknis, vadinamuoju antruoju numeriu gali skmingai aisti ir A. Jukeviius. Jei bt sveiki, be abejons, rinktinei praverst L. Kleiza, D. Lavrinoviius, o ypa NBA prajus sezon ibjs D. Motiejnas. Visi jie sugeba efektyviai rungtyniauti

sunkiaisiais puoljais. Apie Achilo kuln ioje pozicijoje kalbos netilo ilg laik. Tiesa, pastaruoju metu nerimas atslgo, nes kontrolinse dvikovose maloniai stebino D. Sabonis.Nemanau, kad dl sunkij krato puolj empionate ikilt rimt problem. ioje pozicijoje skmingai gali aisti J. Maiulis, nors jis yra lengvasis puoljas. Jonas, kitaip nei M. Kuzminskas, sugeba solidiai stumdytis su varovais, turi stipr kn, gerai ginasi, gali pataikyti i toli. iuolaikiniame krepinyje su lengvu greitu penketu galima nuveikti labai daug. Aukti lti auktagiai neretai tampa nata komandai. Tikiu, kad ms vyrai Europos empionate laims medalius, gal net ir aukso, ypteljo R. Kurtinaitis. Jo odiai tegul skrieja dievui aus.

LAIMTI MEDALIUS, GAL NET AUKSKazlausko kariauna Europos empionate meistrikumu ir kovingumu kompensuos kai kuri garsi aidj netektis

J. Kazlauskui prie Europos empionat

teko sprsti ne vien galvosk.


BANGOMIS PASIKINK AITVARUS

SPORTUOJAM Sezonas ms alyje paprastai trunka nuo balandio iki spalio pabaigos, bet yra ir toki, kurie plaukioja iem.


Jgos aitvarai, pasak Jono Krisino, per deimtmet nuo atsiradimo Lietuvoje smarkiai ipopuliarjo: Dabar didelio augimo nra, kaip buvo prie kelerius metus, bet vieni nustoja aitvaruoti, juos keiia kiti. Ir ateinanij yra daugiau nei t, kurie ieina. Jgos aitvarai auganti kultra. Palyginti su Latvija ir Estija, jgos aitvar mgj bendruomen turime didesn, mes nuo sen laik iame sporte esame stipresni.

J. Krisinas ne vienus metus i eils skyn laurus Baltijos ali jgos aitvar varybose, buvo nepralenkiamas ir Lietuvoje. Paint su vandens sportu vienas pajgiausi ms alies aitvaruotoj pradjo dar vaikystje, o prie deimtmet, kai Lietuvoje pradjo rastis pirmieji jgos aitvarai, visa galva pasinr sport, al padjs burlent, ant kurios tuo metu stodavosi. Man tai pasirod domiau, naujovikiau ir netgi ekstremaliau. I tako A tak B plaukti burlente galima imokti greiiau, bet vliau yra gerokai didesn paanga plaukiant jgos aitvarais. Lietuvos oro slyg jgos aitvar sportui pakanka

labai gerai lavina vis kn. Jeigu a nepaplaukioju kelias dienas, pradedu jaustis nesmagiai taip, kaip mogus, prats lankytis sporto klube ir praleids kelias treniruotes. Jgos aitvarai geras sportas, kuriuo gali usiimti be jokio fi zinio pasirengimo. Patyrs jgos aitvar sporto atstovas pradiamokslius spja nepasikliauti draug mokymu ir ragina kreiptis specializuot jgos aitvar mokykl. Specialistai pamokys, iaikins pavojus ir nurodys, kaip elgtis j atveju. Pavoj yra, bet kai esi baigs mokykl, jautiesi utikrintai. Pavyzdiui, mans tai negsdina. Bet jeigu esi visikai alias, gero nesitikk tai tikrai pavojinga, perspja ekstremalaus sporto mgjas. Jgos aitvarus jis lygina su vaiavimu automobiliu: Jeigu ivaiuosi miest neturdamas supratimo apie vairavim, toli nenuvaiuosi su aitvaru lygiai tas pats.Pasak jo pasaulyje, ypa Vokietijoje, mokymas plaukioti jgos aitvarais utrunka ilgokai apie savait, pradiamoksliai iklauso ir teorijos kurs. Bet mes nebtume lietuviai, ypsosi patyrs sportininkas. Lietuvoje kursas sutrumpintas, nes lietuviai labai imls. Yra moni, kurie su aitvaru ant vandens neatsistoja ir per savait, bet yra toki, kurie per kelet dien labai

gerai susiorientuoja ir tampa nepriklausomi. Ar greitai pavyksta prisijaukinti jgos aitvar, lemia vairs niuansai, tokie kaip fi zinis pasirengimas, ankstesn praktika usiimant ekstremaliomis sporto akomis ir pan. Bet koks ankstesnis sportas yra pranaumas. Vis dlto anksiau ar vliau plaukioti imoksta visi: ir vaikai, ir pensininkai, utikrina vyras.

Patikimiausia nauja ranga Norint pasibelsti jgos aitvar mokyklos duris, kienje btina turti apie 500 eur. Kurs kaina priklausys nuo to, kiek valand individualiai dirbsite su instruktoriumi, kokios bus oro slygos, kur js mokysits: galbt labai sudtingoje vietoje ar usienyje. Lietuvoje pati populiariausia mokymo plaukioti vieta Svencel. Ten slygos mokytis tobulos, tad, manau, dauguma 500 eur telpa, teigia jgos aitvar sporto inovas.rang J. Krisinas rekomenduoja sigyti nauj, nesvarbu, ar esi pradedantysis, ar jau paengs ioje srityje. Prieastis labai paprasta nauja ranga nenuvilia, nes nra susidvjusi. Be to, naujesni modeliai bna itobulinti. is sportas nra senas, daiktai keiiasi gana greitai, atsiranda nauj mad. Tad naujokams

burlentei reikia labai stipraus vjo, o aitvarui utenka vos 5 m/sek. vjo stiprumo ir jau gali pasiokindamas plaukioti, kodl burlent ikeit aitvarus, dsto jaunas vyras, ibands ir ledo ritul. Tiesa, pastaruoju metu J. Kriinas ieko nauj adrenalino form ir griasi dar vien naujov ms alyje vandenlent: Aitvar imu, kai tam bna tinkamos slygos, o tai tokiu oru kaip dabar, kai karta ir ramu, leidiu laik ant vandenlents su trosais specialiuose parkuose. ios sporto akos panaios, viena kit papildo, bet kartu ir labai skiriasi.

jr su instruktoriumiJgos aitvarais, pasak panekovo, galima pradti plaukioti madaug nuo septyneri met. Virutins amiaus ribos nra. J. Krisinas turi pavyzdi, kai plaukioja septyniasdeimtmeiai ir vyresni mons.Jgos aitvarams specialaus fi zinio pasirengimo nereikia. vairias ekstremali sporto ak paslaugas nuo rangos pardavimo iki mokymo teikianios mons BoardSports atstovo teigimu, danai mons, pradedantys usiimti ia sporto aka, bna visikai nesportiki: Bet, pradjs plaukioti jgos aitvaru, pasidarai fi zikai stiprus. Jgos aitvarai

Lietuvoje kursas sutrumpintas, nes lietuviai labai imls. Yra moni, kurie su aitvaru ant vandens neatsistoja ir per savait, bet yra toki, kurie per kelet dien labai gerai susiorientuoja ir tampa nepriklausomi.

Jgos aitvarais gali plaukioti ir vaikai nuo septyneri met, ir 70-meiai senjorai. O adrenalino doz ia pasirenki pats

Jgos aitvar mgj rojumi J. Krisinas vadina

Piet Afrikos Respublik.

15LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)NrNr. . 6 6 (9(9999595))

visada rekomenduoju rinktis nauj rang, inoma, jeigu kien tai leidia, aikina jgos aitvar mgjas. U nauj rang gali tekti pakloti ir 24 tkst. eur.

Rojus PAR Jgos aitvarai ekstremalus sportas, bet, koki doz adrenalino gausi, pasak J. Krisino, priklauso tik nuo tavs: Tai 100 proc. kontroliuoji pats. Vl palyginsiu su automobiliu: gali vaiuoti neskubdamas, atsargiai spausdamas greiio pedal, bet gali lkti greitai, daryti staigius poskius ir pan. Aitvaruojant taip pat viskas tavo rankose: jeigu nenori ekstremalumo, tu jo negausi, jeigu nori gausi su kaupu. Sezonas ms alyje paprastai trunka nuo balandio iki spalio pabaigos, bet yra ir toki, kurie rytasi bangas skrosti iem: Jra neula, tad galima plaukti ir gruod. Bet tai jau didelio ekstremalumo slygos. Jeigu turi ger aprang, ger patirt ir labai nori, gali tai daryti. Pats bangas su aitvaru skrods ir Piet Amerikoje, ir Europoje, ir Afrikoje, jgos aitvar mgj rojumi J. Krisinas vadina Piet Afrikos Respublik: Saus ir vasar ten labai stiprus vjas, didiuls bangos. Jeigu nori ger bang, reikia vaiuoti

PAR arba Mauricij, Havajus ir kitas tolimas salas. Vasar iuo sportu galima mgautis ariau: Koso, Rodo, Sicilijos salose.

Pamgo SvencelLietuvoje vienu metu didiausi jgos aitvar mgj susibrim galima ivysti Klaipdos rajone esanioje Svencelje ant Kuri mari kranto. Ten, pasak J. Krisino, kiek akys umato, danguje aitvarai. Bet, vjuot dien ingsniuodami pajriu, io sporto entuziast sutiksite nuo Nidos iki ventosios. Aitvaravimas Lietuvoje labai populiarus, jgos aitvar sporto atstovai savarankiki, ino pavojus. Nuo Nidos iki ventosios pajris pilnas aitvar, tikina panekovas. Eeruose ia sporto aka J. Krisinas usiimti nerekomenduoja. Pirmiausia todl, kad Lietuvoje nra dideli eer, jie negils, be to, apaug mediais: Yra keletas tinkam eer, pavyzdiui, Rkyvos, Dusios eerai, prie Marijampols esantis Paeeri eeras, Elektrn marios. Plaukti eere silau tuo atveju, jeigu esate tikrai patyr ir galite vertinti situacij, pavojus. Bet i principo eeruose aitvaravimas kitoks, eere nra malonumo plaukti ir, mano akimis irint, tai nra tikrasis jgos aitvar sportas.

Per ilals 482-j gimtadien atidarytas pirmas apskrityje Sporto ir laisvalaikio centras su plaukimo baseinu. 16p.p.


BAZS Projekto vert apie 3 mln. 591 tkst. eur, i j 2,6 mln. eur Valstybs investicij programos los, kita dalis ilals savivaldybs naas.

Maryt [email protected]

Nedidelis ilals rajonas, turintis 26 tkstanius gyventoj, sporto padangje yra ities gerai matomas. Rykiausiai iba pasaulio ir Europos irklavimo empion Donata Vitartait bei dviratininkas kvdarnikis Ramnas Navardauskas, savo galingais fi niais per prestiines Tour de France ir Giro dItalia daugiadienes lenktynes atkreips viso pasaulio sporto mgj dmes.

Miest puoia ir moderns sporto objektai. Prajusiais metais buvo ikilmingai atidarytas naujas stadionas, iemet rengti nauji 2,5 km ilgio dvirai takai prie puyno. Juose nuolat pilna dvirai ir riedui entuziast. Rugpjio 14-j ilalje duris atvr Sporto ir laisvalaikio centras su plaukimo baseinu.is projektas yra tstinis, centro laukia antrasis etapas: universali sporto sal, kuri bus galima transformuoti krepinio, tinklinio, kitas sporto aikteles, taip pat bus treniruokli ir aerobikos sals, kgli (boulingo) klubas. Tikimasi, kad centras taps puikia laisvalaikio leidimo erdve visai eimai.Projekto vert apie 3 mln. 591 tkst. eur, i j 2,6 mln. eur Valstybs investicij programos los, kita dalis ilals savivaldybs naas. Centro administravimo funkcijos

patiktos ilals sporto mokyklai. Toks centras su baseinu pirmas Taurags apskrityje.

Upild sprag emaitijoje Lietuvos plaukimo federacijos viceprezident Ilona Zuozien teigia, kad ilals baseinas upildys sprag emaitijoje, nes iame ir aplinkiniuose rajonuose iki iol nebuvo n vieno plaukimo baseino. Pasak jos, pagaliau pajuds plaukimo pltra, ilalje ir aplinkiniuose rajonuose bus galima imokyti plaukti daugiau vaik. Naujasis baseinas pastatytas per pustrei met. Plaukikams skirti 25 m ilgio keturi takai. rengtas piri kompleksas, skurin vonia, atskiras masao baseinas, vandens pramog zona su kriokliu. Lankytoj paslaugoms ir baseinlis vaikams, mobilus negalij keltuvas, persirengimo kabinos, kavin. Bendras bazs plotas daugiau kaip 3 tkst. kvadratini metr, renginys veiks visas septynias dienas per savait.Tai ambicingas, geras, reikalingas projektas. Manau, kad ilals bendruomens laisvalaikis taps vairesnis, nereiks keliauti iki iluts mari ar Baltijos jros. Viskas vyks ia, iame baseine, sak atidarymo ikilmse dalyvavs iluts rajono meras Vytautas Laurinaitis.Slavsko (Kaliningrado sr.) miesto meras Sergejus Lavrikaitis akcentavo, kad iuos du

susigiminiavusius miestus skiria Nemunas, o du plaukimo baseinai juos sujungs ir dabar juose varysis bei vieni pas kitus vains Slavsko ir ilals vaikai.

Sveikino ir premjerasSimbolika, kad Sporto ir laisvalaikio centras duris atvr per miesto gimtadien, kai visa ilal gyveno ventine nuotaika. Netrko ir garbing svei: atvyko ministras pirmininkas Algirdas Butkeviius su savo vardinmis padkomis jauniesiems ilalikiams, puikiai pasirodiusiems per Lietuvos olimpin mokini festival.Naujuoju baseinu turjo prog pasidiaugti europarlamentaras Zigmantas Balytis, Seimo narys Artras Skardius, septyni rajon merai, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezident Daina Gudzineviit, Kno kultros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanaviius, Lietuvos asociacijos Sportas visiems ir draugijos algiris prezidentas Algis Vasiliauskas, Lietuvos plaukimo federacijos viceprezident I. Zuozien,

Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius Edvinas Eimontas.Baseinas visikai atitinka ito regiono poreikius, teig premjeras ir pridr, kad galbt jau kitmet bus baigtas ir Varnos plaukimo baseinas, be to, baseinas statomas ir Radvilikyje, kur jau leista kapsul, savo rangov turi Kretinga. iemet tikimasi baigti Druskinink olimpinio sporto centro statyb, kuriame bus ir plaukimo baseinas. Vilniuje naujam baseinui jau rengiamos konkurso slygos ir ruden turt bti paskelbtas konkursas projektavimo darbams. Kitais metais bus galima tiktis ir darb pradios. ilals plaukimo baseino svei knygoje premjeras paliko ir savo ra: Su nuoirdiausiais sveikinimais ir linkjimais visiems ilals krato monms bei savivaldybs merui bei jo darbuotojams, dirbant io karto monms ir sprendiant j problemas. Su pagarba Ministras pirmininkas Algirdas Butkeviius, 2015 m. rugpjio 14 d.

Be galo nortume, kad pas mus atvaiuot ir Rta Meilutyt. Ar ji plauks, ar neplauks, bet susitikimas su vaikais ir pirmj grybni parodymas jiems tikrai fantastika. Tai bt ms plaukimo baseino pagerbimas ir vertinimas. JONAS GUDAUSKAS

VERT MATUOJAMA NE TIK PINIGAISPer ilals 482-j gimtadien atidarytas pirmas apskrityje Sporto ir laisvalaikio centras su plaukimo baseinu

Atidarymo ikilmse juostel perkirpo (i kairs): J. Gudauskas, A. Butkeviius, D. Gudzineviit, E. Urbanaviius ir I. Zuozien.


E. Urbanaviius atkreip dmes tai, kad nemaai kompleksini sporto objekt, kurie bus statomi alyje, turs ir baseinus. Jeigu i Valstybs investicij programos dal pastatyti 28 sporto objektus gyvendintume, praktikai basein klausimas bt isprstas, sak KKSD vadovas.

Didelis mero diaugsmas Bene laimingiausias i vis t rugpjio 14-j buvo ilals rajono meras Jonas Gudauskas. Taip, a esu laimingas, laimingiausias i vis. Baseinas kainavo 3,5 mln. eur. Tai Valstybs investicij programos ir savivaldybs biudeto los. Taiau, kaip mgstu sakyti, ne visada viskas pinigais matuojama. Jeigu nemokdamas plaukti vaikas nuskst ar eima prarast tt ar mam, kiek mes tada galsime kainoti? Tai nekainojama. Ypating dmes adame skirti mokinuk mokymo plaukti programoms. Rugsj planuojame pasirayti sutart su Lietuvos plaukimo federacija, numatyti pinigai biudete, skirti antrok mokymo plaukti programai, teig meras.

Baseinas keturi takeli. Ar nebuvo galimybs j rengti daugiau?Ikilt fi nansavimo problema, kaip ir statant 50 m ilgio basein, toks skiriamas daugiau profesionalams. Ms baseinas mgjikas, skirtas vaikams, senjorams, negaliesiems, eimoms. Visai bendruomenei. Ms plaukimo baseine vietos turt utekti ir ilals, ir aplinkini rajon monms.

Kam teks pagrindinis krvis ilaikant modern sporto rengin?Baseinas bus mokamas, vaikams kaina bus maesn. gyvendinsime mokymo plaukti ir kitas programas, vyks kno kultros pamokos, kur nieko nereiks mokti. Jeigu vien kart per metus kiekvienas ilals krato gyventojas

apsilankys iame baseine, o dar atvaiuos tiek pat kaimyn, tai baseinas dirbs rentabiliai ir dar tursime pelno. Mes labiau orientuosims laisvalaikio leidim. Gerai inau: plaukimo baseinas bus nemaas ikis, reiks visk ilaikyti ir suirti.

Ar baseine rengsite didesnio masto varybas ir pasikviesite geriausius plaukikus, tarp j ir Rt Meilutyt?Tokie sportininkai kaip Rta ms simbolis ir pasididiavimas. Kai ji plaukia, mes sergame ir igyvename. Be galo nortume, kad pas mus atvaiuot ir Rta. Ar ji plauks, ar neplauks, bet susitikimas su vaikais ir pirmj grybni parodymas jiems tikrai fantastika. Tai bt ms plaukimo baseino pagerbimas ir vertinimas.

Kokie sporto objektai dar laukia ilaliki?Su savivaldybs tarybos nariais kalbdami, kuo ilalikius nudiuginsime kitmet per miesto gimtadien, sutarme: tegu tai bna maa paslaptis. Ne paslaptis tik tai, kad iemet atidarysime dar tris naujus stadionus prie gimnazij Laukuvoje, Kvdarnoje ir Kaltinnuose.

Kada prasids Sporto ir laisvalaikio centro antrojo etapo darbai?Gal ne iais ir ne kitais metais. Viskas priklausys nuo fi nansavimo. Kalbdami su premjeru, pateikme praym, kad objektas bt fi nansuojamas. Visk suinosime netrukus.

ilals sporto baz tampa viena geriausi Lietuvoje, ar ne per didel prabanga tokiam maam miesteliui?Kuo ilal blogesn u kitus pasaulio miestelius? Kol kas viskas koncentruojasi didiuosius miestus, bet ir ilalje gyvena tokie pat mons, kaip ir Vilniuje ar Kaune. Maieji miesteliai nori taip pat graiai ir sveikai gyventi.

Net 515 rungtyni algirio gretose suaids legendinis gynjas Kstutis Latoa labiausiai avisi atakuojamuoju futbolu. 18p.p.

A. Vasiliauskas ir kiti sveiai baseino atidarym atvyko ne tuiomis atve dovan naujajam centrui.

D. Gudzineviit teik J. Gudauskui

simbolin rakt.

Baseine keturi 25 m ilgio takeliai.

Greta pagrindinio baseino piri zona, skurin vonia,

vandens pramogos.

ilals sporto ir laisvalaikio centras.


SUKAKTYS KSTUTIS LATOA Vilniaus algirio pagrindinje komandoje debiutavo bdamas 18 met.


Futbolas Kstuio Latoos gyvenime atsirado savaime. Jo tvas Vytautas atstovavo tada dar Spartaku vadintai reprezentacinei Lietuvos komandai, eima Vilniuje buvo sikrusi netoli stadiono.

Ms name gyveno Petraii, Paberi eimos, j tvai taip pat buvo futbolininkai. Futbol, matyt, miau aisti tada, kai pradjau vaikioti. Su visais kaimyn berniukais. jome algirio stadion stebti, kaip aidia ms tvai. Tai buvo didiulis magnetas visiems. Kaip ir visi vaikai, avjoms t laik futbolo vaigdmis ir stengms atkartoti j apgaulingus judesius, smgius vartus. Kart sutikome trener Jon Muliuol. Ties sakant, jis inojo, kieno ia vaikai. Ir pakviet mus su Gediminu Paberiu. Tiesa, ne i karto aisti futbolo, nes buvo iema. Tada futbolininkai iemomis aisdavo ledo ritul. Mums jis taip pat labai patiko. Taip, pradj nuo ledo ritulio, patekome tikr futbolo komand. Nors esu taps ir Lietuvos jauni ledo ritulio empionu, vaikyst prisimin K. Latoa. Jam rugpjio 2 d. sukako 65-eri.

spdingas rekordasBendraygiai ir sirgaliai K. Lato ino ir kaip Kaizer. i pravard jam prilipo, nes vilnietis idealizavo Kaizeriu gimtinje vadint legendin Vokietijos rinktins vidurio gynj Franz Beckenbauer. i aidimo pozicij K. Latoa um daugiausia laiko.Bdamas 18 met K. Latoa suaid pirmsias savo rungtynes pagrindins algirio komandos gretose. Vilniaus klubas tuo metu buvo neofi ciali Lietuvos rinktin, j buvo surenkami geriausi alies aidjai.Mao ivakarse treneris Zenonas Ganusauskas liep ruotis aisti startinje komandoje. Kit dien aikt jau su vaigdmis, buvau jauniausias, pasakojo K. Latoa. Garsiojo klubo futbolininku jis buvo 15 met. Btent gynjui priklauso rekordas 515 oficiali rungtyni, suaist algirio gretose.Kai aidiau algirio dubleri komandoje, pasikeit daug partneri pradedant Stasiu Rameliu, Algirdu ilinsku, baigiant Arminu Narbekovu, Valdu Ivanausku. Per t laik komandoje aid madaug du imtai aidj, prisimin K. Latoa.

Posk lm skausmaiRekordas galjo bti ir dar spdingesnis. Taiau sutrukd sveikatos problemos. 1983 m. algiris po ilgos pertraukos vl pateko aukiausij SSRS lyg. Bet tais metais K. Latoa suaid tik vienerias, paskutines, savo rungtynes pagrindinje komandoje Kutaisyje su vietos Torpedo.1982-aisiais, kai brovms aukiausij SSRS lyg, buvau komandos kapitonas. O jau 1983-iaisiais dl didesnio krvio imdavo skaudti pilv. Tada su Vytautu Gedgaudu jau buvome dubleri treneriai. Vis dar aidiau u dublerius, tikjausi, kad tie skausmai praeis, ir a atsigausiu, bet palaipsniui teko galutinai pereiti prie trenerio darbo, teig K. Latoa.Jau pirmus trenerio darbo metus K. Latoa ikovojo rimt laimjim su algirio dubleri komanda laimjo SSRS taut spartakiad. Vliau K. Latoai teko treniruoti Vilniaus Paangos komand. Tuomet pradjo dirbti Vilniaus futbolo mokykloje, kartu su Algimantu Liubinsku sportinink rengimo centre.Buvome pasikviet gabiausius to meto jaunus futbolininkus:

FUTBOL PER LEDO RITULMs name gyveno Petraii, Paberi eimos, j tvai taip pat buvo futbolininkai. Futbol, matyt, miau aisti tada, kai pradjau vaikioti. Su visais kaimyn berniukais. jome algirio stadion stebti, kaip aidia ms tvai. Tai buvo didiulis magnetas visiems. Kaip ir visi vaikai, avjoms t laik futbolo vaigdmis ir stengms atkartoti j apgaulingus judesius, smgius vartus.

Net 515 rungtyni algirio gretose suaids gynjas Kstutis Latoa labiausiai avisi atakuojamuoju futbolu

abu ie rezultatai buvo pasiekti Vilniuje. Taiau puiki pergal 4:2 prie Bosnij ir Hercegovin ikovojo ta pati K. Latoos vadovaujama rinktin.Baigs darb rinktinje K. Latoa ivyko usien Farer salas treniruoti vietos Vagar komandos. Grs vyras kelerius metus dirbo Vilniaus algirio, vliau Vilniaus klubuose. Pastarajame iki pat jo lugimo 2008-aisiais. Nuo tada Kaizeris vl treniruoja Vilniaus futbolo mokyklos vaikus: Galima sakyti, po vis audr grau t pai futbolo mokykl, i kurios pats ijau futbol. Ratas apsisuko.

Kampinis tarsi 11 m baudinysDaug kart galva vartininkus nuginklavusiam legendiniam futbolininkui priskiriamas lakus posakis, kad jo laik algiriui kampinis buvo tokia pat proga muti vart, kaip 11 m baudinys.Tiesa, pats K. Latoa savo autoryst neigia: Ne a tai sugalvojau. Taip yra sak Vilniuje viejusi varov komand aidjai. Sunku jiems bdavo gintis. Ir pats esu mus pasitaikius kampiniui, ir nemaai kit neblogai galva aidusi aidj. Todl jei ne

vienas, tai kitas mudavo. Ir paduoti mokdavome stipriai, tiksliai. Neinojo varovai, k daryti. Prikabina por aidj prie pavojingesnio, palieka kit, o tas, pasirodo, ne maiau pavojingas.K. Latoa buvo ir vienas etatini algirio baudini muj. Todl aisdamas gynju per ofi cialius maus Kaizeris yra mus net 50 vari.Tiesa, apie K. Latoos, kaip trenerio, pastangas stiprinti savo treniruojam komand gynyb taip pat sklinda legendos. Taiau pats Kaizeris nesutinka su tuo: Tiesiog man tokia etiket prilipo baigus treniruoti rinktin. Varovai tada mus danai priversdavo uimti gynybines pozicijas. Bet juk ir iandien jie lietuvius priveria gintis didelmis pajgomis. O a, irdamas komandos Barcelona arba Madrido Real rungtynes, j puolim, visada varvinu seil. Mes niekada neturjome toki aidj, kurie galt skirti daug laiko varov vart puolimui, futbolo terminais sakant, aisti pirmuoju numeriu. Mano svajon sulaukti toki laik, kai Lietuvos rinktin ar klubai per tarptautines rungtynes ais btent taip.

K. Latoai Lietuvos futbolo federacijos sveikinimas 65-meio proga.LFF.lt nuotr.

Rimant vingil, Dari Maciulevii, Daini uliausk, Arn Pukelevii, Donat Vencevii, Vid Danenk ir kitus. Ta komanda aid pirmojoje lygoje, sak legendinis gynjas.Tuo metu K. Latoa gavo kvietim Vilniaus Lokomotyv. Jis buvo suformuotas i Vilniaus futbolo mokykl baigusi aidj, kuriems nepavyko patekti algir, prie jo buvo prisijung i Vokietijos sugr legendinio algirio futbolininkai Robertas Tautkus ir Vladimiras Buzmakovas. Taiau Lokomotyvas i Lietuvos futbolo emlapio inyko, kai j atsisak finansuoti Lietuvos geleinkeliai.

I rinktins FarerusDar treniruodamas Lokomotyv K. Latoa gavo pasilym tapti Lietuvos rinktins treneriu. Tam reikjo ypatingos atsakomybs, bet tokio darbo joks treneris neatsisakyt.Negalima sakyti, kad rinktinje viskas klojosi skmingai. Futbolo mgjams labiausiai strigo rinktins pralaimjimas (1:2) estams ir lygiosios (0:0) su Farer salomis. Juolab kad


BRENDO KAR TU SU AUKLTINIAISKanoj irklavimo treneriui Egidijui Gustui teko patirti ir saldi akimirk, ir skaudi igyvenim


2015 m. rugpjio 23 d. 60-met atvents Lietuvos baidari ir kanoj irklavimo federacijos Treneri tarybos pirmininkas kaunietis Egidijus Gustas nesivaizduoja savs be mgstamos sporto akos. Su irklavimu jis buvo tik trumpam isiskyrs ir t laikotarp ypa igyveno.

Atuonerius metus dirbau SSRS rinktins treneriu: pradjau nuo jauni rinktins, vliau buvau jaunimo ir pagaliau suaugusij rinktins treneris. Artjant ms nepriklausomybei, 1990-aisiais grau Kaun, bet neradau darbo vietos. Teko paragauti valdininko duonos, bet ji man nebuvo skalsi. Dabartinio Lietuvos baidari ir kanoj irklavimo federacijos prezidento Aleksandro Alekrinskio ir Kno kultros ir sporto skyriaus vedjo pavaduotojo Alberto Palaimos pakalbintas, 2001 m. vl pradjau dirbti treneriu Kauno irklavimo mokykloje, prisimena jubiliatas. E. Gustas ir pats neblogai irklavo: tapo Lietuvos kanoj irklavimo empionu, peln sporto meistro vard. Taiau savo rezultat jis nesureikmina ir sako, kad, palyginti su dabartiniais ms kanojinink laimjimais, jis buvo eilinis irkluotojas.

kanoj apgauleDabartinis Lietuvos kanoj irklavimo rinktins vyr. treneris E. Gustas gim ilutje, taiau ia gyveno vos septynis mnesius. Vliau augo pas moiut Kdaini rajone, o vidurin mokykl baig Panevyje, kur paskyrim dirbti gavo jo mama. Btent Panevyje, lankant septint klas, ir vyko jo pirmoji paintis su baidari ir kanoj irklavimu. Pateko pas puik, dabar jau viesaus atminimo trener Juoz umbak. pratybas atsived klass draugai, irklav baidares. A irgi norjau ssti baidar, taiau treneris mane apgavo, sakydamas, kad baidari jau nebra tik kanojos. Su draugu j ir pradjome irkluoti Nevyje, kur sporto baz buvo sikrusi sename vagonlyje. Visi inojome, kur padtas raktas, kas kada norjo, tas atjo ir galjo irkluoti, ypsosi Egidijus. Kanoja jaunuoliui i karto patiko. Nors, kaip ir kiti, i ios valties daug kart ikrisdavo, pagaliau j sutramd. Netrukus pasiek ir savo pirmsias pergales: per Lietuvos jauni sporto aidynes dukart ikovojo antrj viet, irkluodamas dviviet kanoj.

Turjo puiki treneriBaigs vidurin mokykl, E. Gustas stojo studijuoti autotransporto tuomet Vilniaus

Slivinsk, kuris Seule tapo olimpiniu viceempionu, Lietuvos rinktinje Londono olimpin viceempion Jevgenij uklin. Prie to olimpinio aukso du kartus buvau kone prisiliets, bet taip ir nepavyko jo paimti, gailisi panekovas. Jis dirbo SSRS, Rusijos rinktinse. Su aukltiniais dalyvavo pasaulio empionatuose Lenkijoje, Vokietijoje, Kuboje, vedijoje, Italijoje.Jei kuo nors domisi, treneris auga, o jeigu usidaro, tampa amatininku. Dirbant SSRS rinktinje, suvaiuodavo daug vairi srii specialist: mokslinink, biochemik. Lygis buvo labai auktas. Treneriui niekuo kitu, iskyrus treniravim, nereikdavo rpintis, kiekvienas buvo atsakingas u savo darbo srit. Dabar Lietuvos rinktins treneriui daug k paiam tenka sprsti, nors labai daug padeda Lietuvos olimpinis sporto centras, teigia E. Gustas.

Problema jauni treneriai 2005 m. E. Gustas tapo Lietuvos kanoj rinktins vyr. treneriu. Jam vadovaujant, augo Tomo Gadeikio ir Raimondo Labucko meistrikumas: jie eis kartus tapo Europos ir tris kartus pasaulio empionais, irkluodami dviviet kanoj neolimpiniame nuotolyje, dalyvavo Pekino olimpinse aidynse, kur liko deimti. Vliau prie grups prisijung ir J. uklinas, su kuriuo buvo

ininerin statybos institut. Taiau jam nesisek moksl derinti su sportu, todl studijas met. Buvo paauktas atlikti karins tarnybos Vilniuje, Dinamo sporto draugijos dalinyje. Daug treniravosi, vadovaujant treneriui Zbignevui Survutui. Tikrai turjau puikius trenerius, vienu metu mane ugd ir su didiuoju sportu atsisveikins Vladas esinas. Manau, kad tai geriausias vis laik Lietuvos kanojininkas, Miuncheno olimpinis empionas. Kol kas niekas Vlado rezultato nepakartojo, aplenkti jo jau nemanoma, tik pakartoti. I olimpinio empiono gavau ger pamok. Treneris Z. Survutas per treniruoi stovyklas man leisdavo padirbti su jaunaisiais irkluotojais. Usidirbdavau pinig, darbas labai patiko, pasakoja E. Gustas. Kai jis baig sportuoti, Dinamo draugijos pirmininko pavaduotojas Stasys aparnis jaunam treneriui pasil dirbti Kaune, nes ten paioje irklavimo bazje aniuose buvo aprpintas nemokamu bendrabuiu. Dirbti seksi gerai. Vienas pirmj jo mokini buvo talentingas SSRS jauni empionas Giedrius Daiola, irklavs dviviet kanoj su Dariumi Survutu.

Netoli olimpinio aukso Su iais irkluotojais ir a uaugau kaip treneris, sako E. Gustas. SSRS rinktinje jis treniravo ir 17-met Michail

Vienu metu mane ugd ir su didiuoju sportu atsisveikins Vladas esinas. Manau, kad tai geriausias vis laik Lietuvos kanojininkas, Miuncheno olimpinis empionas. Kol kas niekas Vlado rezultato nepakartojo, aplenkti jo jau nemanoma, tik pakartoti.

dirbama per rinktins treniruoi stovyklas. Kai prajusi met ruden olimpinis viceempionas pradjo iekoti nauj metodik, jaun treneri, E. Gustas neprietaravo tokiam jo sprendimui. Dabar jie abu palaiko gerus santykius. Be didelio meistrikumo irkluotoj, E. Gustas dirba ir su rezervu, treniruoja studentus. iemet pasaulio empionate Milane dalyvaus jo aukltin kanojinink Rta Dagyt, grupje treniruojasi ir talentingi antrakursiai Osvaldas Murza ir Jevgenijus Kuraionokas, irkluojantys dviviet kanoj ir iemet per pasaulio jaunimo empionat um atunt viet.Jubiliatas, be rinktins trenerio pareig, dar yra ir Lietuvos baidari ir kanoj irklavimo federacijos Treneri tarybos pirmininkas. Jis diaugiasi, kad irkluotojus ugdo ir puiki iuolaikini treneri karta: vilnietis Kazimieras Rksnys, visaginietis Dmitrijus Michailovas.Lietuvoje trksta jaun specialist. Tarkime, Kaune irkluotojus ugdo ei treneriai, jauniausiam j 55-eri. Man irgi jau 60 met. Jaunimo netraukia trenerio darbas, nes mai atlyginimai. I ko jaunam mogui gyventi, kaip stotis ant koj? svarsto E. Gustas. O kiek met jis pats dar ada dirbti treneriu? Panekovas atsako ypsodamasis: mogus planuoja, o Dievas juokiasi...

NrNr. . 6 6 (9(9999595))

IEVA ADOMAVIIT JAV puikiai sugeba derinti sport ir studijas. Tai ji rod triumfavusi pasaulio jaunimo empionate. 20p.p.

E. Gustas nebetreniruoja J. uklino, bet su juo puikiai

sutaria.

Mar

yts

Mar

cink

evi

it

s nu

otr.


Anksti keliuosi: ant koj jau bnu 4.50 val. ryto, o namus grtu tik 99.30 val. vakaro. Gal tik por kart esu numigusi dien. Turiu branginti kiekvien minut. Prie tokio reimo jau pripratau. Kai rengiausi iam sezonui, nuo Naujj met treniravausi dukart per dien ir tik savaitgaliais po vien.

TALENTAS Vaingtono valstybiniame universitete IEVA ADOMAVIIT studijuoda verslo vadyb ir irkluoja atuonviet.


Kai prie kelerius metus Ieva Adomaviit staiga nutar persikelti anapus Atlanto, daugeliui is sprendimas buvo netiktas. Auktag irkluotoja kartu su Milda Valiukaite tuo metu jau buvo tapusi dukart pasaulio (2011 ir 2012 m.) ir Europos (2011 ir 2012 m.) jauni empione.

Norjosi ko nors daugiau, ne vien sporto. Todl nuo 2012-j gruodio ivykau Amerik ir Vaingtono valstybiniame universitete studijuoju verslo vadyb. Viskas sekasi gerai, studijos patinka. Liko mokytis dar pusantr met ir bsiu diplomuota specialist. Studijuodama gaunu sportininko stipendij (1 300 JAV doleri). I jos galiu pragyventi ir susimokti u but ir visas paslaugas. Pagalbos rank man visada pasireng itiesti tveliai, taiau stengiuosi bti savarankika, pasakojo I. Adomaviit. Sportininkei, pasirinkusiai tok gyvenimo posk, teko isiskirti su porininke M. Valiukaite. i sdo vien valt su Donata Vitartaite ir ikovojo daugyb titul suaugusij varybose. O I. Adomaviitei Amerikoje buvo patikta vieta universiteto atuonvietje. Grusi gimtin, ji sda vienviet. ia valtimi 20-met iemet ikovojo dar vien spding pergal.Birelio 3 d. grusi atostog gimtin irkluotoja laik leido Trakuose, ten rengsi pasaulio jaunimo (iki 23 met) empionatui Bulgarijoje. Svarbiausias met startas Ievai buvo skmingas. Vienviei varyb fi nale ji toli u nugaros paliko savo varoves ir peln aukso medal.

Visus stebini universalumu: gerai irklavai porin dviviet su M. Valiukaite, tapai pasaulio iki 23 met empione vienviei varybose, o Amerikoje irkluoji atuonviet. Kaip vertini tok savo talent?Nepasakyiau, kad pergali pasiekiau dl talento, labai daug treniruojuosi. Amerikoje pasikeit mano treniruoi programa. Por met per JAV universitet irklavimo empionatus umme 14-j viet, vis nepavykdavo patekti deimtuk. Tai padaryti itin sunku, didiul konkurencija. iemet pagaliau buvome atuntos. Kiekvien kart per treniruotes nuirkluodavome vis daugiau kilometr, krviai vis didjo. Amerikoje turiu puik trener Joshua Adam. Su juo puikiai sutariu, jis mato mano talent ir yra sitikins, kad galiu pasiekti dar daugiau.

Kaip jautiesi atuonvietje?Galiu nuoirdiai pasakyti, kad man vienviet patinka labiau. Prie atvykdama Amerik, buvau pripratusi irkluoti arba su M. Valiukaite, arba viena. Gana sunku prisitaikyti prie atuonviets komandos, kuri sudaro atuonios skirting charakteri irkluotojos. Irkluojant vienviet visa atsakomyb tenka paiai: k padarysi, t ir tursi. Amerikos student empionat programoje tik atuonviei ir pavieni keturviei su vairininku varybos. Per visus metus, kol studijuoju Amerikoje, vienviet irklavau vos tris kartus.

Bulgarijoje tau puikiai seksi. 2012 m. ia pirm kart tapai pasaulio jauni empione, o dabar neturjai rimt konkureni per sportininki iki 23 met empionat. Tau dar tik 20 met, vadinasi, ioje grupje varysiesi dar por met? Taip, Bulgarija man skms alis. Kai patekau fi nal, inojau, kad uimsiu pirmj viet. Jgas

Ten viskas labai suderinta. Anksti keliuosi: ant koj jau bnu 4.50 val. ryto, o namus grtu tik 99.30 val. vakaro. Gal tik por kart esu numigusi dien. Turiu branginti kiekvien minut. Prie tokio reimo jau pripratau. Kai rengiausi iam sezonui, nuo Naujj met treniravausi dukart per dien ir tik savaitgaliais po vien. Amerikoje pirmosios irklavimo varybos rengiamos kovo pabaigoje ir vyksta kiekvien savaitgal iki birelio pradios.

Gerai irkluoja ir tavo brolis Aurimas Adomaviius, 2013 m. per pasaulio jaunimo iki 23 met empionat taip pat laimjs aukso medal. Kuris kur atvedte irklavimo baz? Rengiausi lankyti tinklinio treniruotes. Taiau treneris Antanas Lavickas pakviet mane irkluoti. Prisimenu, tada atsakiau jam: Kad vienai nebt lidna, ateisiu su savo broliu Aurimu. Taip abu ir irkluojame iki i dien. Vaikystje jis buvo labai emas, u mane gerokai emesnis, o dabar daugiau nei dviej metr (204 cm). Irklavimas man i karto patiko. Grai gamta, vanduo. Irklavimo srityje didel sporto ak vairov. Reikia ir bgioti, tang kilnoti, slidinti. Por met treniravausi pas A. Lavick, paskui perjau pas Vytaut Valiausk. Jis man daugiausia padjo, bet dabar mans nebetreniruoja.

Kas iuo metu yra tavo treneris?Jo kaip ir neturiu. iek tiek rinktinje paddavo treneris Mykolas Masilionis. Taiau iemetin pasaulio empionat vaiavau be trenerio. Visk dariau savo jgomis ir galva. Tad u pergal turiau bti dkinga sau ir Lietuvos irklavimo federacijai, nuveusiai mane empionat.

Esi viena aukiausi Lietuvos irkluotoj (195 cm). Ar gis moterims irkluotojoms didelis pranaumas?Labai didelis. Didesnis yris, gali daugiau pasistumti priek. Taiau yra ir iimi. Tarkime, D. Vitartait nra aukta, o kaip gerai irkluoja.

Lietuvoje galt bti suburta puiki moter porin keturviet: M. Valiukait, D. Vitartait, L. altyt, I. Adomaviit. Per Rio de aneiro olimpines aidynes, ko gero, btumte rimtos pretendents laimti medalius?inoma, bt smagu ssti keturviet, mes visos to labai norime, apie tai kalbjoms. Bet i treneri igirdome atsakym, kad nra valties: visos didels, vyrikos. Kadangi keturviets nepavyksta rasti, mes irkluojame kitas valtis.

IRKLUOTOJAI BRANGI KIEKVIENA MINUTIeva Adomaviit JAV puikiai sugeba derinti sport ir studijas. Tai ji rod triumfavusi pasaulio jaunimo empionate

band 15 vienvietininki. ioje amiaus grupje dar galsiu rungtyniauti ir kitmet.

Ar nesigaili, kad ivykai studijuoti Amerik? Juk iiro tavo porin dviviet su M. Valiukaite, galjai tapti pasaulio ir Europos suaugusij empione, olimpiete.Tikrai nesigailiu, labai diaugiuosi, kad pamaiau nauj al, daug ko imokau. Jeigu biau neivykusi, gal taip gerai neirkluoiau. Tapau universalesn, galiu prie visko prisitaikyti. Su Milda isiskyrme graiuoju, mes ir dabar puikiai sutariame.

Ar Amerika tavo svajoni alis, su ja susiesi tolesn gyvenim?Ne, Lietuva mane labai traukia, pasiilgstu jos, kol kas tikrai neketinu gyventi Amerikoje. irsiu, kaip seksis irkluoti kit sezon. Jeigu gerai, reiks ibandyti k nors rimiau. Jeigu ne, teks iekotis darbo.

Kam pagrindin dmes skiri Amerikoje: irklavimui ar mokslui?

I. Adomaviits triumfas pasaulio jaunimo empionate.


Anksiau nordavau, kad ms futbolininkai visada laimt. Taiau tos pergals ateina ir praeina. Man svarbiausia, kad mons pamgt futbol, tapt ne tik gerais aidjais, bet ir monmis, rast savo viet gyvenime, treniruotes atvest savo vaikus. KSTUTIS PAKNYS


Vilniaus futbolo mokykla, prajusiais metais minjusi 55-sias savo gyvavimo metines (1959 m. ji buvo kurta prie Vilniaus Spartako meistr komandos), ugdo jaunuosius futbolininkus nuo 6 iki 19 met.

iuo metu pratybas lanko daugiau kaip 500 aidj, juos tobulina 20 treneri. Mokykloje sportin keli pradjo inomi Lietuvos futbolininkai: 1987 m. universiados empionas ir SSRS empionato bronzos medalininkas, 1988 m. Europos viceempionas Viaeslavas Sukristovas, 2003 m.

sportas nr6 (2015m)

Documents