Darbo kodeksas 1

SOCIALINĖ PATNERYSTĖ. KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI IR GINČAI

Darbo kodeksas 2

SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ – TAI DARBUOTOJŲ IR DARBDAVIŲ ATSTOVŲ BEI JŲ ORGANIZACIJŲ, O TAM TIKRAIS ŠIO KODEKSO BEI KITŲ ĮSTATYMŲ NUSTATYTAIS ATVEJAIS IR VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ SISTEMA, KURIA SIEKIAMA SUDERINTI DARBO SANTYKIŲ SUBJEKTŲ INTERESUS

Darbo kodeksas 3

Principai:laisvų kolektyvinių derybų;

savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus;

galiojančios teisinės sistemos nepažeidžiamumo;

Darbo kodeksas 4

Principai:realaus įsipareigojimų vykdymo;

objektyvios informacijos suteikimo;

tarpusavio kontrolės ir atsakomybės;

šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems tarpusavio interesams.

Darbo kodeksas 5

Šalys:darbuotojų atstovai;

darbdavių atstovai bei jų organizacijos;

Vyriausybė bei savivaldybių institucijos.

Darbo kodeksas 6

Lygiai: nacionalinis; šakos (pagal gamybą, paslaugas,

profesiją); teritorinis (savivaldybės,

apskrities); įmonių, įstaigų ar organizacijų ir

jų struktūrinių padalinių.

Darbo kodeksas 7

Formos:trišalės ar dvišalės tarybos

(komisijos, komitetai);informavimo ir konsultavimo

procedūros;kolektyvinės derybos dėl

kolektyvinių sutarčių pasirašymo;darbuotojų dalyvavimas valdant

įmonę.

Darbo kodeksas 8

Informavimas ir konsultavimas• informacija apie įmonės veiklą,

ekonominę ir finansinę padėtį dabar ir perspektyvoje;

• informacija apie darbo santykių būklę, struktūrą ir galimus užimtumo pokyčius;

• informacija apie galimą darbuotojų skaičiaus mažinimą;

• kita informacija.

P r o c e d ū r a apsprendžiama KS

Darbo kodeksas 9

Kolektyvinė sutartis [ KS ]šalių rašytinis susitarimas;susitarimas dėl socialinio įsipareigojimų

spektro;susitarimo teisinės normos privalomos

visiems tos įmonės darbuotojams;įsigalioja pasirašius ir galiojimo trukmė

yra ribota šalių susitarimu.

Pacta sunt servanda

Darbo kodeksas 10

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

NACIONALINĖ

ŠAKOS

TERITORINĖ

ĮMONĖS

Darbo kodeksas 11

Rekomenduojamas KS turinys: viskas dėl darbo sutarčių; viskas dėl darbo apmokėjimo; viskas dėl darbo ir poilsio; viskas dėl saugaus darbo; viskas dėl mokymo (kvalifikacijos); dėl informavimo ir konsultavimo; kitos sąlygos.

Darbo kodeksas 12

IN FAVOREMNegalioja trišaliai susitarimai,

kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai.

Darbo kodeksas 13

DERYBOS

šalis prisistato kitai šaliai raštu;rašte nurodoma dėl ko deramasi;pateikiami aiškiai suformuluoti

reikalavimai;šalys sutaria dėl derybų pradžios;šalys sutaria dėl derybų tvarkos;jei šalys nesutaria – derybos turi būti

sušaukiamos per 2 savaites.

Darbo kodeksas 14

DERYBOS

vedamos sąžiningai ir nevilkinamos;bet kokia informacija dėl derybų yra

konfidenciali;vyksta intensyvus pozicijų derinimas

įvairiais lygmenimis;atsakymai į reikalavimus pateikiami

vieno mėnesio laikotarpiu.

Darbo kodeksas 15

DERYBOS

baigiamos sutarties pasirašymu;

baigiamos, kada pasirašomas nesutarimų protokolas;

baigiamos, kai viena šalis perduoda kitai šaliai pranešimą apie pasitraukimą iš derybų.

Darbo kodeksas 16

KOLEKTYVINIS DARBO GINČAS

• nesutarimas dėl socialinių reikmių derantis dėl KS;

• nesutarimas dėl pakeitimų derybų metu;

• nesutarimas vykdant KS;

• nesutarimas dėl iškeltų reikalavimų tenkinimo.

Darbo kodeksas 17

KOLEKTYVINIS DARBO GINČASŠalys:

1. Darbuotojus atstovaujanti įmonės profesinė sąjunga arba darbo taryba;

2. Darbdavys ( realiai – darbdavį atstovaujantis asmuo ).

Pradžia: kai darbuotojų atstovas, remdamasis darbdavio atsisakymu vykdyti iškeltus reikalavimus, pareikalauja sudaryti taikinimo komisiją.

Darbo kodeksas 18

KOLEKTYVINIS DARBO GINČAS

Stadijos:

I stadija – derybų stadija. Ši stadija nelaikytina kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo stadija – tai kompromiso paieška, siekiant pašalinti konflikto priežastį.

II stadija – ginčo stadija.

Darbo kodeksas 19

Reikalavimai:

• Institucijos lygmenyje reikalavimai turi būti įteikiami darbdavį atstovaujančiam asmeniui (įmonės, institucijos, organizacijos vadovui);

• Reikalavimai iškeliami vadovaujantis profesinių sąjungų ar jų organizacijų įstatais (statutais) – teisinis pagrindas.

Darbo kodeksas 20

Terminai:

Reikalavimus gavęs subjektas turi pareigą per septynias kalendorines dienas nuo tiksliai apibrėžtų, motyvuotų ir raštu išdėstytų reikalavimų gavimo dienos pranešti apie sprendimo priėmimą arba gali nepranešti.

Darbo kodeksas 21

Jei negautas sprendimas arba sprendimas dėl reikalavimų netenkina, kreipiamasi:

• į darbdavį inicijuoti susitarimą pasinaudoti tarpininko pareigomis (nereglamentuota);

• inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą ir perduoti jį nagrinėti DK nustatyta tvarka – spręsti taikinimo komisijoje, darbo arbitraže ar trečiųjų teisme (DK 71 str.).

Darbo kodeksas 22

Kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje yra privalomas – DK 73 str. 1 d. (komisija sudaroma DK 72 str. reglamentuota tvarka).

Darbo kodeksas 23

• Taikinimo komisija sudaroma per 7 dienas nuo atsisakymo spręsti kolektyvinį ginčą privaloma tvarka. Inicijuoja sudarymą darbuotojams atstovaujantis subjektas pateikdamas reikalavimą sudaryti taikinimo komisiją.

• Taikinimo komisija privalo išnagrinėti ginčą per 7 kalendorines dienas.

Darbo kodeksas 24

• Taikinimo komisija priima sprendimą bendru šalių susitarimu (balsavimas negalimas) ir toks susitarimas protokoluojamas.

• Taikinimo komisijos sprendimas privalomas.

• Nepavykus sudaryti taikinimo komisijos profesinė sąjunga

skelbia streiką.

Darbo kodeksas 25

STREIKAS

Galimas tik šiomis aplinkybėmis:• kai kolektyvinis ginčas neišspręstas

taikinimo komisijoje;• taikinimo komisijos sprendimas

nevykdomas – DK 76 str., ir kai visos kitos sutaikinimo priemonės išnaudotos arba nedavė teigiamų rezultatų.

Įspėjamasis – iki 2 valandų.

Tikrasis – terminai nenurodomi.

Darbo kodeksas 26

STREIKAS

INICIATORIUS – TIK PROFESINĖ SĄJUNGA ĮSTATUOSE NUSTATYTA TVARKA !

JEI NĖRA VEIKIANČIOS PROFSĄJUNGOS – DARBO TARYBA

Darbo kodeksas 27

STREIKAS

• Sąlyga – kai sprendimui skelbti streiką darbuotojų susirinkime slaptu balsavimu pritarė du trečdaliai įmonės darbuotojų (protokoluojama).

• Įspėjimas – apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėjamas raštu ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas pasiunčiant sprendimą (žiūrėti, kad būtų kvorumas).

Prieš tikrąjį streiką g.b. surengtas įspėjamasis iki 2 valandų streikas. Sąlyga ir įspėjimas analogiški.

Darbo kodeksas 28

Įspėjime darbdaviui nurodoma:

• profesinės sąjungos sprendimas streikuoti;

• streiko organizatorių keliami reikalavimai;

• streiko pobūdis (įspėjamasis ar tikrasis);

• streiko data;

• darbuotojų kvorumo paremtas pritarimas streikui.

Darbo kodeksas 29

Sprendime nurodoma:

• reikalavimai, dėl kurių skelbiamas streikas;

• streiko pradžia;

• streikui vadovaujantis organas.

Darbo kodeksas 30

Vadovavimas – kas vadovaus nustato profesinė sąjunga priimdama sprendimą. Variantai (turėtų būti kolegialus organas):

• profesinė sąjungos komitetas;

• specialus streiko komitetas.

VEIKSMŲ PLANAS!

Darbo kodeksas 31

Streikas pripažįstamas neteisėtu:• jo tikslai prieštarauja Konstitucijai ir

įstatymams;• paskelbtas nesurinkus darbuotojų

kvorumo ar buvo klastojamas balsavimas;• nesilaikyta darbdavio įspėjimo terminų;• ginčas nebuvo nagrinėtas taikinimo

komisijoje;• skelbiant streiką buvo pareikšti nauji

reikalavimai, nei suformuluoti taikinimo komisijai.

Darbo kodeksas 32

STREIKAS BAIGIAMAS:

patenkinus reikalavimus;

šalims susitarus nutraukti streiką tam tikromis sąlygomis;

streiko organizatoriui pripažinus, kad toliau streikuoti netikslinga.

Darbo kodeksas 33

SPRENDIMĄ NUTRAUKTI STREIKĄ PRIIMA PROFSĄJUNGA.

SPRENDIME NURODOMA DARBŲ ATNAUJINIMO PRADŽIA.

Darbo kodeksas 34

BANKROTAS• Įmonės kreditoriais įstatymas įvardija

įmonės darbuotojus – darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju (3 str. 1 d. 2 p.).

• Kreditoriai gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jei įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų (4 str. 1 d. 1 p.).

Darbo kodeksas 35

PRIEŠ KREIPIANTIS Į TEISMĄ BŪTINA VADOVAUTIS SEKANČIU:

• nuo darbo užmokesčio nemokėjimo arba reikalavimų pateikimo (jei terminas nenustatytas) praėjo 3 mėnesiai;

• kreditorius raštu pateikė reikalavimus išmokėti darbo užmokestį ir laukė 1 mėn.;

• kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą raštu pranešė įmonei;

• pareiškimo teismui galima atsisakyti tik iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.

Darbo kodeksas 36

Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas, kuris:

– priima nutartį iškelti bankroto bylą, kai įmonė daugiau kaip 3 mėn. vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus;

– paskiria įmonės administratorių ir uždeda turto areštą;

– uždraudžia vykdyti visas finansines prievoles;

– vykdo kitas procedūras, numatytas Bankroto įstatyme.

Darbo kodeksas 37

Į M O NĖ S A D M I N I S T R A T O R I U S:• pagal kreditorių pareikštus

reikalavimus sudaro visų kreditorių ir reikalavimų sąrašą bei teikia teismui jį tvirtinti;

• Pateikia Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo;

• Per 3 darbo dienas po nutarties įsiteisėjimo raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarčių nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo įspėjimo termino sutartis nutraukia.

Darbo kodeksas 38

Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais, o pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (Bankroto įstatymo 35 str.).

Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Darbo kodeksas 39

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) XXIII skyrius „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ numato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų) – CPK 431 str. 1 d., todėl galima kreiptis į teismą dėl bylos išnagrinėjimo dokumentinio proceso pagalba ir neinicijuojant bankroto procedūros. Pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovai (darbuotojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.