servico bustoprieziurosknyga atnaujinta mazas

of 8 /8
PASTATŲ PRIEŽIŪRA Būsto priežiūros atmintinė Bene pagrindinis valstybės ir jos piliečių turtas yra jiems priklausantys statiniai. Juo geriau jie prižiūrimi – juo ilgiau tarnauja ir išlaiko savo materialinę bei estetinę vertę. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai nurodo būtinybę ir reikalavimus tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, juose esamas patalpas, įrenginius ir įrangą. Gyvenamojo namo priežiūra yra nuolatinis namo būklės stebėjimas, jo ir jame esančių patalpų pagrindinių konstrukcijų (pamatų, sienų, stogo, perdangų, langų, grindų ir kt.) patvarumo palaikymas bei tinkamas inžinerinių sistemų patvarumo naudojimas, energetinių sąnaudų tausojimas, gaisrinės saugos ir estetinės aplinkos palaikymas, smulkių defektų šalinimas ir kt. Ši atmintinė yra skirta gyvenamųjų namų, butų ir bendrabučių patalpų savininkams. Tikimės, kad ji padės perprasti namų, butų ir patalpų eksploatacijos bei priežiūros reikalavimus.

Author: others

Post on 17-Nov-2021

3 views

Category:

Documents


0 download

Embed Size (px)

TRANSCRIPT

Servico_bustoprieziurosknyga_atnaujinta_mazasPASTAT PRIEIRA
Bsto prieiros atmintin Bene pagrindinis valstybs ir jos piliei turtas yra jiems priklausantys statiniai. Juo geriau jie priirimi – juo ilgiau tarnauja ir išlaiko savo materialin bei estetin vert.
Lietuvos Respublikos statybos statymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti statymai ir postatyminiai aktai nurodo btinyb ir reikalavimus tinkamai eksploatuoti ir priirti gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, juose esamas patalpas, renginius ir rang.
Gyvenamojo namo prieira yra nuolatinis namo bkls stebjimas, jo ir jame esani patalp pagrindini konstrukcij (pamat, sien, stogo, perdang, lang, grind ir kt.) patvarumo palaikymas bei tinkamas ininerini sistem patvarumo naudojimas, energetini snaud tausojimas, gaisrins saugos ir estetins aplinkos palaikymas, smulki defekt šalinimas ir kt.
Ši atmintin yra skirta gyvenamj nam, but ir bendrabui patalp savininkams. Tikims, kad ji pads perprasti nam, but ir patalp eksploatacijos bei prieiros reikalavimus.
Stogo konstrukcijos paskirtis – apsaugoti namo erdv nuo atmosferini krituli, sauls radiacijos, vjo ir staigi temperatros pokyi. Stogai pagal konstrukcin sandar skirstomi plokšiuosius ir šlaitinius. J rengimui naudoja- mos vairios rulonins, lakštins, gabalins, liejamos natralios ir dirbtins mediagos.
Dl negerai rengt ar netvarkingai eksploatuojam stog ir teras gali suirti šalia ar emiau esanios konstrukcijos. Danai eksploatuojamo stogo konstrukcija paeidiama, neatsakingai ant jos rengiant papildomus taisus – televizijos ar radijo anten laikiklius, aptvarus, stovus ar kitokius renginius, kai pragriama stogo izoliacija, išardo- ma apsaugin jo konstrukcija. Jei per paeist viet ima skverbtis vanduo, vilgydamas drgmei maai atsparias mediagas, jis chemiškai ar fiziškai paeidia konstrukcij. Vliau j ardo vanduo, vjas, sauls radiacija ir šaltis. Dau- giabuiuose namuose dl prastai eksploatuojamj stog ir teras ypa nukenia po jais esanios patalpos.
PASTAT PRIE IRA
Stogai Draudiama ant/virš stog savavališkai rengti antenas, papildomas ventiliacines angas, kaminus, išlipimo angas, vdinimo ir šaldymo agregatus ir kt.
Pertvara yra atitverianioji vidaus erdvs konstrukcija, padalijanti patalpas kambarius pagal buities poreikius. Higienos normomis yra nustatyti tam tikri šilumos ir garso pralaidumo rodikliai. Pastaius ar rekonstravus gyvenamu- osius namus, atitvaros pagal toki rodikli reikšmes klasifi- kuojamos. Jei nauji bsto šeimininkai pradeda jo pertvar- kym – ardo ir perstatinja pertvaras, griauna sienas, bendr patalpos erdv jungdami balkonus, sienose tarp but rengdami nišas, jie ne tik susilpnina namo konstrukci- jas, pablogina patalp akustines bei kitas fizines savybes, bet ir kenkia kaimynams. Pavyzdiui, rengus sienoje, ribojanioje to paties aukšto kaimynines patalpas, 12 cm gylio niš, jos akustin vara sumainama iki 20 proc. Pasi- taiko atvej, kada savivals bsto rekonstrukcijos metu paeidiamos nam laikanios, arba jo pastovum utikri- nanios konstrukcijos.
© UAB „Servico“. Robertas Grigalis, Julius Jauniškis. Bsto prieiros atmintin Teiss saugomos. Cituojant nuoroda autorius ir mon btina
PASTAT PRIE IRA
Lang plokštumos šilumos izoliavimo rodikliai yra emesni nei sien. Todl šaltuoju met laiku btina sitikinti, ar gerai sureguliuoti lang udarymo ir atidarymo prietaisai, vdini- mo grotels ir ar pakankama pašildyto oro apykaita visame lango paviršiuje. Oro apykaitai sutrikus, ant stiklo vidinio paviršiaus kaupiasi drgm (gar kondensatas), o lango pakrašiai – ypa j apaia – šerkšnija ir ledija. Pastebjus tokius reiškinius, patartina kreiptis specialistus, kad sureguli- uot lang varstymo mechanizmus ir oro šildymo agrega- tus. Patartina iem nuo palangi pašalinti gli vazonlius ar kitokius daiktus, trukdanius oro srautams, ”skalaujanti- ems” stiklint pavirši, antraip besikaupianti drgm slinks emyn ant rm, palangs, o kartais ušals. iemos šali metu kai kuriuose languose rengtos ventiliacins grotels apšerkšnija. Bandant udaryti ušalusias orlaids groteles, jos gali lti, tuomet reikia keisti vis stiklo paket arba orlaid. Kad taip nenutikt, jomis pasirpinti reikt pusjus rudeniui, nelaukiant kol ušals. Rekomenduojama vis lang groteles, išskyrus virtuvs langus, udaryti. Lang gamintojai naudoja perimetrinius varstymo apkaus- tus, leidianius vairiai reguliuoti varias: udaryti ir atidaryti, vartyti, (atversti) ventiliuoti, silpnai ventiliuoti. Kad langai lengvai varstytsi, btina sistem tinkamai sureguliuoti. Tai atlieka langus montavusios mons specialistai. Bsto eksp- loatavimo metu langus reikia priirti, sutepti j varstymo mechanizmus. Kiekvien ruden reikia patikrinti ne tik lang varstymo mechanizm veikimo, bet ir tarpini kokyb bei sitikinti, ar neuakusios lango apatinje dalyje rengtos drenains angos, ar ant apatins staktos nra susikaupusi dulki bei šiukšli, o jas radus – pašalinti.
Higienos normos rekomenduoja, kad gyve- namj patalp oro temperatra šaltuoju met laiku bt tarp 18 ir 22°C, santykin oro drgm 35-60 proc., oro judjimo greitis 0,05-0,15 m/s, šiltuoju met laiku bt tarp 18 ir 28°C, santykin oro drgm 35-65 proc., oro judjimo greitis 0,15-0,25 m/s. Tokiomis slygomis vyksta normali oro apykaita tarp lauko ir udaros patalpos erdvs. Oro apykaitai sutrikus, ant sien ar pertvar pavirši gali atsirasti drgms dmi, o vliau – ir pelsi. Norint nuo j apsisaugoti, btina inoti, jog pagrindin sien rasojimo ir pelijimo prieastis yra didesn, nei 60 proc. iem ir nei 65 proc. vasar patalp oro drgm, palanki pelsiui vystytis temper- atra ir prastas vdinimas.
Naujai pastatytuose namuose drgms daugiau, nei jau eksploatuojamose pastatu- ose. Tyrimais nustatyta, jog naujai pastatyt nam konstrukcijose drgms perteklius išsilaiko apie 1-2 metus, todl sikrus naujame bste, btina intensyviai vdinti patalpas, ypa tas, kuriose gali išsiskirti daug vandens gar: vaik, vonios, virtuvs kambarius, šlapi ar sudrkusi daikt ar inventoriaus sandlius.
Langai
Reikia prisiminti, kad daniausiai drgm kaupiasi ir pelsi atsiranda patalp kampuose ties lubomis ir grindimis, baldais ugriozdintuose ar buities rakandais ukrautose patalpose, kur sutrikdoma normali oro apykaita. Sienos drksta ir pelija, jei virtuvse neteisingai ar neapskaiiuotai rengiami gartraukiai, uaklinamos ventiliacins angos, neatidaromi langai.
PASTAT PRIE IRA
Elektros paskirstymo skydelis montuoja- mas nuošalesnje, taiau gerai prieinamo- je vietoje (pvz. koridoriuje). j suvedami viso buto elektros linij laidai. ia sumontu- oti automatiniai elektros srovs saugikliai, apsaugantys sistem nuo koki nors gedim, sukeliani trumpuosius sujungi- mus. Taigi, jei namuose dingsta elektros srov, prietaisus reikia pradti tikrinti nuo elektros paskirstymo duts. Ant duts dangtelio vidins puss yra parodyta elektros atšak ir jungikli schema.
Aukštos tampos ir silpnj srovi ininerins sistemos
Oro srovi apykaita
Naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose rengiama natrali arba mišri ventiliavimo sistema. Natraliai vdina- mose patalpose oras iš lauko patalpas patenka per atidaro- mus langus, lang orlaides, duris, o pasišalina per specialius vdinimo kanalus. Lauko oro temperatra daniausiai yra emesn, nei vidaus patalpos, todl jis per ortakius iš patalpos „išstumia“ šiltesn or.
Jei virtuvse rengti gartraukiai udaro bendrai patalpos oro apykaitai skirtas angas, oras cirkuliuoja tik veikiant gartraukio ventiliatoriui, o j išjungus, procesas sustoja. Šaltuoju met laiku lauko oras patalpas gali vertis per ventiliacines angas. Šalto oro problem gali išsprsti atbuliniai votuvai, kurie sumontuojami rengiant apdail. Šie votuvai leidia orui išeiti, taiau neleidia patekti.
Patalpas vdinti reikia tam tikru danumu – 5 kartus per dien po 5 minutes. Taupantiems šilum btina inoti, kad prieš vdinant patalp, rekomenduojama usukti šilum, kad tuo metu, kai patalpose keiiasi oro mass, nebt prarasta šiluma. Bute, kuriame sumontuota rekuperacin sistema, t.y. vdinimas, naudojant šilumokait, ne tik utikrinamas švieias oras, bet ir neleidiama išeiti šilumai, susidaryti pelsiui ar rasoti langams. Tokios sistemos veikl utikrina speciali automatizuota oro apykaitos valdymo sistema, kuri reikia specialiai priirti ir periodiškai keisti oro filtrus. Prieš praded- ant eksploatuoti toki sistem, patartina perskaityti vis agre- gat eksploatacijos taisykles/vartotojo instrukcijas.
Dalis naujakuri, turini rekuperacin sistem, jos nenaudoja arba naudoja retai, tokiu bdu stengdamiesi sutaupyti. Tokiu atveju didja rizika, jog j bute kaupsis drgm. Rekuperacin sistema diegiama tam, kad nereikt atidaryti lang ir nebt prarandama šiluma, todl taupant elektros energij rekuper- atoriaus veikimui, išleidiama šilum, o vliau išnaudojama daugiau snaud šildymui.
Svarbu sidmti, jog prieš griant sien ar kalant joje ir grindyse vinis, btina sitikinti, kad toje vietoje nra elektros laid. T galima padaryti pasiirjus elektros instaliacijos išpildomj schem.
Vdinimas
PASTAT PRIE IRA
Š Šildymas Patarimai eksploatuojant kolektorin šildymo sistem:
But apdail rengiantys ar butus remontuojantys asme- nys privalo nepaeisti po grind paruošiamuoju sluoksniu sumontuot vamzdi ir vamzdyno atšak.
Verta sidmti, kuri vamzdi poros atšaka kolektorinje spintoje priklauso savininko butui. Ant vado atšak yra sumontuotos sklends, kurios leidia udaryti ir atidaryti vandens patekim buto šildymo sistem. Norint visiškai udaryti vandens srov vamzdiuose, btina udaryti abi (paduodamojo ir grtamojo vandens) sklendes.
Btina prieš ir po šildymo sezono vizualiai patikrinti, ar kolektorius nepraleidia vandens, sitikinti, kaip veikia oro išleidimo (nuorinimo) prietaisai. Kolektorinje dutje negalima laikyti pašalini daikt.
Siekiant utikrinti oro apykait šildomoje patalpoje, radia- tori zonos negalima ustatyti baldais, gli vazonais ar kitokiais rakandais, vengti ant j diovinti drgnus drabui- us ar kitus daiktus.
Btina inoti, kad oro temperatra js bute priklauso ir nuo kaimyn. iem išjungus buto šildymo sistem, kaimyn butai gali smarkiai atšalti, todl, išvaiuojant ilgesniam laikui, negalima visiškai išjungti šildymo siste- mos, o tik sumainti oro temperatr, reguliuojam termo- statu palaikant bent minimalias Higienos normas.
JEIGU NEŠYLA RADIATORIAI:
Patikrinti kolektorinje spintoje laiptinje ir bute ar pilnai atidaryti js buto šildymo vamzdyn ventiliai (negalima sukinti balansinio ventilio, nes tai išbalansuos pastato šildymo sistem).
Patikrinti ar pilnai atidaryti ventiliai prie radiatori (tam veiksmui atlikti gali prireikti specialaus rakto).
Nuorinti radiatorius (radiatoriaus termoreguliatori nustatyti ant maksimalios reikšms).
Patikrinti ar neustrigs radiatoriaus reguliuojamas ventilis (ant jo sumontuotas termoreguliatorius). Jis turi judti pirmyn atgal 2-3 mm.
Jeigu atlikus mintus veiksmus radiatoriai vis tiek nešyla, reikia kreiptis administratori.
© UAB „Servico“. Robertas Grigalis, Julius Jauniškis. Bsto prieiros atmintin Teiss saugomos. Cituojant nuoroda autorius ir mon btina
PASTAT PRIE IRA
Vandentiekio prieirai ypating reikalavim nra. Svarbi- ausia – sekti, kad vamzdynai nebt paeisti mechaniškai, plieninius vamzdius apsaugoti nuo rdi, o iem – nuo ušalimo. Kart per ketvirt verta apirti ventilius, iaupus ir kitus valdymo prietaisus, o sugedusius – pakeisti.
Pastatuose magistraliniai vamzdynai atskirais atvejais bna rengiami su elektriniu šildymu – apsauga nuo ušali- mo. Šaltuoju periodu elektrinio šildymo kabelius draudia- ma atjungti, kadangi tai gali sukelti rimt pasekmi, jeigu ušalt vanduo juose.
Daugiau dmesio reikia skirti nuotek vamzdynams, nes jie usiteršia mechaninmis, cheminmis ir organinmis mediagomis. Daniausiai usikemša virtuvi vamzdyn nuotekyn, išvadai, ir trapai. Todl juos periodiškai btina išvalyti mechaniniu bdu arba cheminiais valikliais. Buto apdailos ar remonto metu nuotek sistemas grietai draudiama pilti da ar skyst cemento ir kalki mišini, nes jie ukemša vamzdyn.
Nuotek vamzdyn valymui naudojamasi specialiai tokiems tikslams rengtomis valymo angomis – revizijos ar pravalos angomis. Tai yra atidaromos angos nuotek vamzdyne, kurios rengiamos ant stov arba rindyse. Pravalos turi bti laisvai prieinamos, todl jas utaisyti – draudiama.
Gaisrins signalizacijos davikliai gyvenam- ose patalpose rengiami palubse. Garsiniai davikliai pradeda veikti nuo dm arba gaisro sukeltos šilumos poveikio.
Davikliai bna dviej tip – autonominiai arba prijungti prie bendros pastato gaisri- ns signalizacijos. Autonominiai davikliai veikia nuo baterijos, kuri reikia periodiškai keisti (apytiksliai kart per metus). Apie nusilpusi baterij daviklis praneša pulsuojaniu garsiniu signalu.
PATARIMAI PALEIDIANT IR EKSPLOATUOJANT VANDENTIEKIO VAMZDYN IR NUOTEKAS
Prieš paleidiant vanden but privalu sitikinti, kad vamzdiai ir prietaisai sandars, nuotek vamzdynas tinkamai prijungtas prie prietais ir vanduo per j gerai nuteka.
Remontuojant vamzdius ar keiiant prietaisus, btina udaryti sklendes ties stovu.
Jei grindyse rengtas trapas, btina patikrinti, ar jame yra vandens, blokuojanio kvap sklidim aplink.
Jei vyksta vandentiekio avarija, reikia skubiai udaryti sklendes, esanias prie stovo laiptins nišoje. Sklend yra rengta šalia stovo ir vandens apskaitos prietaiso – skaitiklio.
Daviklius bent vien kart per metus reikia pravalyti nuo dulki.
Bute atliekant remonto darbus daviklius reikia udengti nuo dulki tam, kad nebt klaidingo suveikimo.
Jeigu davikliai prijungti prie bendros pastato signalizacijos, j demontuoti grietai negalima, taip pat negalima paeisti arba nutraukti kabelius, nes tai sugadins bendr pastato gaisro aptikimo sistem. Apie numatomus darbus, tako- janius gaisro signalizacijos sistem bute btina informuoti administratori.
Vandentiekis ir nuotekos
PASTAT PRIE IRA
Visos kainos nurodytos su PVM.
Maiausia usakymo trukm 1 valanda. Nuo antros valandos apvalinama 0,5 val. tikslumu.
8 700 500 55
Norite inoti kiek Jums kainuos ms paslauga atliekant tam tikr darb? Atsiskite nuotraukas su aprašymu ir mes pateiksime Jums preliminari kain.
Meistras namus
PASTAT PRIE IRA
Visos kainos nurodytos su PVM.
Maiausia usakymo trukm 1 valanda. Nuo antros valandos apvalinama 0,5 val. tikslumu.
8 700 500 55
Norite inoti kiek Jums kainuos ms paslauga atliekant tam tikr darb? Atsiskite nuotraukas su aprašymu ir mes pateiksime Jums preliminari kain.
Papildomos paslaugos
Paslaugos kaina:
Teritorijos prieiros paslaugos* Vejos pjovimas, glyn prieira, laistymo darbai, vairi lauko dang prieira, mechanizuotas lauko teritorijos valymas nuo sniego.
VAMZDYN IR ORTAKI
Vamzdyn ir ortaki diagnostika - j apira iš vidaus darant nuotraukas arba vaizdo raš, zondins kameros pagalba. Tokiu bdu vertinama vamzdyno rengimo kokyb, susidvjimo laipsnis, sandr bkls vertinimas, nustatomi defektai, j pobdis ir vieta.
Termovizija - fizini kn skleidiam infraraudonj spinduli intensyvumo fiksavimas per atstum. Reikalinga norint nustatyti šalio tiltelius, kondensato paeidiamas ar jau paeistas vietas, drgms kaupimosi vietas, rasos taško zonas, tinkamai apšiltintas ir neapšiltintas pastato dalis, konstrukcijas, ventliacijos ang konstrukcijos tak js pastatui, apšiltinto pastato ar jo dali darb kokyb, pavojingiausias šilumos nuostoli vietas, kurios galbt jau gadina pastato konstrukcijas, lang statymo kokyb, lang ir lauko dur tarpini bkl, atitvar (lauko sien), stog, lang, vitrin, lauko dur šilumin laidum ar šilumin var, trkusio grindinio šildymo viet.
*kainiai derinami atskiru susitartimu.