rima aidietė dekupazo magija - · pdf filerima aidietė istorija pagrindinės technikos...
TRANSCRIPT
r i m a a i d i e t ė
I s to r I j a P a g r I n d I n ė s t e c h n I ko s P a m o ko s
DEKUPAZOMAGIJA
DEK
UPA
ZO
MAG
IJ Ar
ima
aid
iet
ė
„kodėl mano dėžutė pabalo?“ „o kodėl padėklas nusėtas kažkokiomis pūslėmis?“ „kažkodėl tas dvikomponentis lakas nesutrūkinėjo!“ – vos ne kasdien sulaukdavau draugų, šiaip pažįstamų skambučių ir laiškų su panašiais klausimais ar pagal-bos šūksniais. supratusi, kad mano aiškinimai – tik tam kartui ir patarinėti tenka vis iš naujo, nusprendžiau, kad kiekvienas pradedantis ar tik retkarčiais dekoruojantis žmogus, neturintis pakankamai laiko naršyti po internetą ar plepėti forumuose, privalėtų po ranka turėti dekupažo pradžiamokslį, kuriame rastų ir teorinių dalykų, ir paprastų dekoravimo pamokėlių, ir net gabių meistrų dirbinių nuotraukų. juolab kad nesisukdama dekupažo versle galiu rašyti visai objektyviai.
taip „dekupažo magija“ ir radosi. dar labai norėjau, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę panirti į kūrybą, kurti grožį, patirti ir išgyventi kūrybos džiaugsmą.
rima aidietė
Tapkite Knygų klubo nariu!Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį Naujausios ir populiariausios knygos Ypatingi pasiūlymai Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštą
Informacijos teiraukitės nemokamu tel. 8 800 200 22www.knyguklubas.lt
5
TURINYS
Įžanga IstorijaDekupažo pagrindai Daiktai Popierinės priemonės Dažai, klijai, lakai Įrankiai Dekoravimo priedai Paviršiaus paruošimas Dažymo būdai Servetėlių klijavimas Paviršiaus sendinimas Atvirkštinis dekupažas Iškilusis dekupažas Šešėliai ir fonasPamokos: žingsnis po žingsnio Rėmeliai Gėlių lovelis Raktinė Raudona dovanų dėžutė Vyno butelio dėžutė Medinė pailga dėžutė Laiškų dėžutė Padėklas Pakabai Balta lentyna Vaikiška kėdutė Baro kėdė Pieno ąsotėlis Gėlių vazonas Keraminis laikrodis Laistytuvas Metalinė dėžutė Stiklinė lėkštė Prijuostė Porcelianinis puodelis Mielos smulkmenosDirbinių galerijaPadėkaNuotraukų šaltiniai
6 8
12 14 16 20 23 24 28 32 38 4448 52 56 60 64 66 70 74 78 82 86 90 92 94 98
100 104 106 110 114 118 122 124 126 136 136
6
6 7
L abai mėgstu dovanas. Dovanodama džiūgauju
net daugiau nei pati jas gaudama! Be to, man patinka gražūs
mažmožiai, originalūs baldai, saviti namai ir individualūs žmonės.
Keista, nors Lietuvoje parduotuvės dygsta kaip grybai po lietaus,
bet anksčiau ar vėliau ir prekių pasiūla, ir finansinės galimybės
išsisemia. Juk prekės visur tokios vienodos, o retesniais ir gra-
žesniais daiktais prekiaujančių parduotuvių kainos tikrai ne vi-
siems įkandamos. Taigi mūsų globalizacijos amžiuje sunku išlikti
originaliam, bet…
Štai taip vos prieš kelerius metus susipažinau su dekoravimo
technika – man į rankas pateko nuostabi, niekur nematyta sen-
dinta papuošalų dėžutė ir man buvo paaiškinta – dekupažas. Šis
daiktas man paliko ne tik neišdildomą įspūdį, bet ir norą pačiai
Labai megstu
dovanas...
ką nors sukurti. Ėmiau ieškoti informacijos, užsirašiau į kursus.
Kai internete aptikau amerikietės Penny Walker žodžius, supra-
tau – jie tarsi apie mane. Ši moteris rašė: „Nuoširdžiai prisipa-
žinsiu – neturiu menininkės talento. Net mano rašysena negraži.
Laimė, net tokiems stokojantiems talento kaip mes yra puikus
būdas apsimesti menininku – dekupažas.“
Taip viskas ir prasidėjo: pirmieji kūriniai, pirmosios klaidos, su-
sižavėjusių draugų vertinimai ir prašymai pamokyti. Juk tereikia
popieriaus, klijų, dažų, fantazijos ir kruopštumo, kad sukurtum
šiltą, gražų, vienetinį daiktą. Ir visai nesvarbu, ar jis bus skirtas
dovanai, ar namų interjerui, o gal net eksterjerui papuošti. Jokių
griežtų taisyklių, jokių didelių nuostolių – juk visada galite viską
nuplauti! Čia viskas gražu: ir kreivi raštai, ir apsilaupę dažai, ir
nelygūs kampai. Be to, kiekvienas gali susikurti savo metodiką,
atrasti mėgstamiausias medžiagas, ką jau kalbėti apie stilių.
dekupažas Į Ž A N G A
.
8
8 9
Tad kur glūdi priežastis, kam eikvojamas toks vertin-
gas laisvas laikas ir kuriami meniški daiktai, kurių galima būtų
įsigyti ir dovanų ar meno dirbinių parduotuvėse? Atsakymas
gana paprastas: veikiausiai tai mūsų noras paversti visai įprastus
kasdienius daiktus į labai asmeniškus, gyvybine energija kun-
kuliuojančius kūrinius, tai mūsų poreikis tokiu būdu atskleisti
pasauliui savo jausmus.
Šios tikrą audrą mūsų padangėje sukėlusios rankdarbių rū-
šies egzotiškas pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio dé-
coupage, lietuviškai – iškarpymas (paveikslėlių). Trumpai tariant,
dekupažas – tai dekoravimas iš popieriaus iškirptomis aplikacijo-
mis siekiant imituoti tapybą. Nors Lietuvoje dekupažas išpopulia-
rėjo visai neseniai, šis menas gyvuoja jau keliolika amžių. Kada
jis užgimė? Tikslių žinių nėra. Vieni teigia, kad dekupažas atsi-
rado Kinijoje: mat ten buvo išrasta pagrindinė dekupažo prie-
monė – šiuolaikinis popierius. Popieriaus išradėju laikomas Cai
Lunas, kuris apie 105 mūsų eros metus iš medžio žievės, kana-
pių, skudurų ir žvejybos tinklų išrado popieriaus gamybos būdą.
Vėliau, apie 11 mūsų eros amžių, Kinijoje Bi Shengas sugalvo-
jo, kaip spausdinti – šis atradimas dekupažui buvo nemažiau
svarbus. Dar 12 a. kinų valstiečiai iš popieriaus iškarpytais pa-
veikslėliais puošdavo langus, žibintus, dovanų dėželes ir kitokius
daiktus. Kiti tvirtina, kad kinai tokį dekoravimo būdą nusižiūrėjo
nuo Rytų Sibiro klajoklių, kurie dar
prieš Kristų karpiniais dekoruoda-
vo kapavietes. Bet visi sutinka, kad
dekupažo pakilimas prasidėjo 17 a.
pabaigoje, kai Europoje, konkrečiai
Venecijoje, tapo madingi rytietiški iš
Kinijos ir Japonijos atgabenti laku
dengti dekoruoti baldai, o turtingų-
jų namų lubas ir sienas savo tapy-
ba ėmė puošti garsūs dailininkai. Ne
visi galėjo sau leisti įsigyti originalių
juodų lakuotų baldų, todėl greitai
paplito į mūsų dienų dekupažą
panašus amatas: buvo karpomi to
meto dailininkų darbų estampai,
spalvinami ir klijuojami ant baldų.
Paskui toks priklijuotas paveikslė-
lis buvo dengiamas daugybe lako
sluoksnių, kad niekuo nesiskirtų nuo
tikros tapybos. Tais laikais šiam de-
koravimo būdui prilipo pavadinimas
l’arte del povero, išvertus iš italų kal-
bos – neturtėlių menas.
18 ir 19 a. Europoje – dekupažo
suklestėjimo laikas. Šis amatas pasie-
kė ir karalių rūmus: štai Liudviko XV
dvare damos žirklėmis sukarpė ne
vieną garsų to laikmečio dailininkų
kūrinį. 18 a. prancūzų dekupažui
būdingos to meto meno tendenci-
jos: jame gausu mezginių, įmantrių,
sudėtingų detalių, gėlių, drugelių,
angeliukų. Reikia pripažinti, kai kurie
dekupažo darbai buvo atlikti taip
meistriškai, kad ilgą laiką buvo ma-
noma, jog tai originalūs tapybos ar
net medžio drožybos pavyzdžiai!
Neaplenkė dekupažas ir Anglijos:
čia buvo labai rimtai užsiimta lakuo-
tų dirbinių gamyba. Šis amatas pa-
vadintas japanning. Ypač buvo ma-
dingi paveikslėliai ant tamsaus, dažniausiai juodo fono su įvairiais
paauksavimais. O kur dar marmuro imitacija!
Verta paminėti ir tokią žavią ponią Mary Delany: garsi 18 a.
anglų tapytoja, rašytoja, aktyvi visuomenės veikėja, artima kara-
liaus Jurgio III draugė, sulaukusi 71 metų, susižavėjo dekupažu ir
taip kruopščiai, botaniškai tiksliai piešė, spalvino, o paskui karpė
gėles iš plono ryžinio popieriaus, kad jos darbai iki šių dienų
kabo Britų muziejuje. Nuo tada dekupažas tapo vidurinės klasės
britų pomėgiu.
Mūsų dienomis dekupažas atgimė ir suklestėjo daugelyje pa-
saulio šalių greičiausiai dėl to, kad jo meistrystės labai nesunku
išmokti: jis tikrai prieinamas kiekvienam. Tačiau ši rankdarbių
rūšis – beje, kaip ir kiti amatai – gali būti pakylėta ir iki meni-
nių aukštumų: kai kuriose šalyse įsikūrė net dekupažo meistrų
dekupažas I S TO R I J A dekupažas I S TO R I J A
Istorija
„Liūtas medžioja elnią“. 16–17 a., Otomanų Turkija. (Iš Britų muziejaus ekspozicijos)
Mary Delany. „Ceiloninis krinas, citrininė pasiflora, dumplūnė”. (Iš Britų muziejaus ekspozicijos)
Elaine Teague (Australija). Dėžutė.
gildijos, kaip antai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Bri-
tanijoje, Australijoje, Japonijoje ir kitur.
Dekupažo meistrai kuria tikrai nuostabą keliančius darbus.
Jau keli dešimtmečiai kasmet balandžio mėnesį iš viso pasaulio
renkasi tikrai rimti šios srities menininkai, susibūrę į gildiją ir save
vadinantys dekuperiais: jie skleidžia dekupažo idėjas, skatina vi-
sus siekti meninių aukštumų, dalijasi kūrybiniais sumanymais ir
naujomis technikomis.
10
10 11
tose rankdarbių parduotuvėse tikrai didelė dekoruoti paruoštų
daiktų pasiūla.
Tikra tiesa – su jais dirbti daug lengviau ir paprasčiau: jie
nauji, jų nereikia nei šlifuoti,
nei gremžti, nei kitaip tvarky-
ti, tačiau tik namie rastas koks
nors užsimetęs senas rakandas
ar močiutės skrynia, sendaikčių
parduotuvėje ar blusų turguje
nupirkta seniena, įdėjus fanta-
zijos ir darbo, ne tik prikels jį
antram gyvenimui, bet ir taps
puikiu vienetiniu kūriniu.
Ko reikia dekupažui? Pasa-
kysiu visai atvirai: jeigu deko-
ruosite namie jau esančius daik-
tus, jeigu pasitenkinsite pačiu
paprasčiausiu sendinimo būdu,
reikės tikrai nedaug: kokio nors
daikto, popieriaus, žirklių, dažų,
klijų, lako ir darbo bei fantazijos. Bet jeigu nersite į kūrybą,
norėsite išgauti vis subtilesnius atspalvius ir įdomesnį paviršių,
dekoruojami daiktai ir
paviršiai, medžiagos, skir-
tingos sendinimo technikos.
Pamokėlių pabaigoje rasite nuo-
traukų: tai įkvepiantys jau patyrusių dekupažo meistrų darbai.
Gal jums trūksta idėjų, gal stokojate kompozicijos ar spalvinimo
įgūdžių? Šie pavyzdžiai tikrai turėtų jums padėti.
Prieš keletą metų dekupažas pasiekė ir mūsų šalį ir galiu
drąsiai teigti, kad išgyvena didžiulį pakilimą. Lietuvoje nuo seno
populiarūs rankdarbiai, bet keletą pastarųjų dešimtmečių jie
kažkodėl asocijavosi su provin-
cialumu, todėl nebuvo laikomi
prestižiniu užsiėmimu. Šiuo metu
padėtis tikrai pasikeitė: siuvinėji-
mas, skiautiniai, vilnos vėlimas,
karoliukai, keramika, kalvystė ir
daugybė kitokių pomėgių vėl
subūrė amatų entuziastus.
Dekupažas patrauklus ne
tik savo ilga istorija, bet ir tech-
nikų įvairove, prieinamumu:
dekoruoti galima mažne viską,
dekupažo darbai paįvairinami
tapyba, auksinimu, sendinimu,
džiovintomis gėlėmis ir kitokiais
efektais.
Kadangi dekupažas buvo lai-
komas neturtėlių menu, dekoravimo daiktų toli ieškoti nereikia:
tinka visokie namų apyvokos daiktai, baldai, nors specializuo-
dekupažas I S TO R I J A dekupažas I S TO R I J A
ieškosite vis retesnių daiktų, gražesnių pa-
veikslėlių, tada gali tekti investuoti ne vie-
ną šimtinę. Bet mainais už tai išgyvensite
kūrybinį džiaugsmą, pasitenkinimą, pamir-
šite visus rūpesčius, atsipalaiduosite – ir visi
grožėsis jūsų sumanumu ir sugebėjimais.
Pamėginti tikrai verta. Dekupažas – tai
ne tik terapija (beje, pastaruoju metu
dekupažo kursai siūlomi net kaip ko-
mandos būrimo priemonė!), bet
ir puikus būdas meniniams su-
gebėjimams, grožio sampratai
atsiskleisti. Senovės kinų filo-
sofas Konfucijus sakė: „Pasirink
mėgstamą darbą, ir tau gyve-
nime nereikės nė vienos dienos
dirbti.“ Atraskite pomėgį – ir
galėsite džiaugtis kiekviena gyve-
nimo akimirka!
Ši knyga sudaryta labai papras-
tai: pradžioje trumpai paaiškinami svarbiausi
dekupažo dalykai, o paskui pamokėlėse pa-
teikiamos detalios darbo instrukcijos: įvairūs
Jonė Tuleikytė. „Iš varnos gyvenimo“.
Judrė Nemeikštienė. Virtuvės rakandai.
Vaikams dekupažas – ne
tik įdomus ir įtraukiantis
užsiėmimas, bet ir puiki galimybė
susipažinti su įvairiomis dailės
technikomis, spalvų derinimo ir
kompozicijos pagrindais, ugdyti
kruopštumą ir pastabumą.
56
56 57dekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i odekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i o
Rėmeliai Bet kuri nuotrauka yra brangi, nes ji įamžina jau praeitimi tapusią mūsų gyvenimo
akimirką. net šiais skaitmeninės fotografijos laikais mielas mūsų širdžiai nuotraukas
gražiai įrėminame, laikome matomoje vietoje. Jeigu tokia nuotrauka stovės mūsų
rankomis sukurtuose rėmeliuose, ji taps dar mielesnė, dar retesnė.
darbui reikalingos priemonės: 1. mediniai rėmeliai.
2. akriliniai dažai.
3. Teptukai, kempinėlės.
4. servetėlės.
5. klijai.
6. sendinamasis vienkomponentis lakas,
arba aižiklis.
7. apsauginis lakas.
Šįkart dekoruosime naujus medinius
rėmelius, todėl paruošiamieji darbai
neužims daug laiko. Jeigu rėmeliai pa-
gaminti iš kitokios medžiagos, atidžiai
paskaitykite knygos pradžioje esančius
patarimus ir tik tada imkitės darbo.
Jeigu turite senus rėmelius, kuriuos
norėtume atgaivinti, nepamirškite jų
paviršiaus rūpestingai paruošti dar-
bui: nugremžkite ar cheminėmis prie-
monėmis pašalinkite senus dažus, laką,
nušlifuokite, o paskui nuo daikto nu-
valykite dulkes.
3. kai rėmeliai gerai išdžiūva, susikom-
ponuojame paveikslėlius ir pradedame
klijuoti: teptuku ar tiesiog pirštu švelniai
ir greitai nuo centro kraštų link tepame
klijus – klijuojame iš servetėlės iškirptus pa-
veikslėlius ant paviršiaus, išspaudžiame oro
pūsleles, gerai išlyginame. Tik nepersisten-
kite – sudrėkusi servetėlė lengvai plyšta!
4. paveikslėlių gana daug, todėl, kad nesu-
gadintume jau priklijuotų, pasirinkime to-
kią klijavimo kryptį, kad rankos dirbtų virš
dar nedekoruoto paviršiaus, arba tiesiog
padarykime trumpą pertraukėlę ir leiskime
klijams išdžiūti. Jeigu vis dėlto kurį nors
paveikslėlį sugadinome – servetėlė suplyšo,
drėgna kempinėle greitai nuvalykime su-
gadintą paveikslėlį, nušluostykime likusius
klijus ir vėl pradėkime darbą iš pradžių.
Juk negadina tik nedirbantys! 5. Štai ir priklijavome visus paveikslė-
lius. paliekame rėmelius džiūti. kai vis-
kas gerai išdžiūva, atidžiai apžiūrėkime
darbelį – gal reikia ką nors pataisyti,
priklijuoti ar pašlifuoti.
nekratykite dažų
skardinės, nes dažuose
atsiras oro burbuliukų,
kurie gadins jūsų
dirbinį.
1. Rūpestingai išmaišome dažus ir į
dažymo lovelį įpilame nedaug baltų
dažų – rėmelius dažysime baltai. Teptu-
ku ar kempinėle du kartus nudažome
rėmelius. paliekame džiūti.
2. kol dažai džiūva, iš servetėlės išker-
pame ar išplėšome paveikslėlius – šįkart
galime rinktis širdžiai mielesnį būdą,
nes servetėlės ir rėmelių pagrindas
vienodos spalvos.
58
58 59dekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i o
6. Viršutinį rėmelių kampą dar pa-
sendiname vienkomponenčiu laku,
arba aižikliu. Reikia, kad po laku būtų
kontrastingos spalvos dažų. Todėl tą
kampą padažome juodai ir paliekame
džiūti.
7. kai juodi dažai išdžius, ant jų tep-
sime sendinamojo lako. nepamirški-
te, kad įtrūkimų dydis, gylis ir raštas
priklauso ir nuo tepimo būdo, ir nuo
tepimo krypties, ir nuo užtepto lako
storio.
8. kai aižiklis išdžius, ant jo vėl užtepsime baltų dažų. Tą galime daryti teptuku ar
kempinėle – kaip labiau patinka. ir vėl laukiame, kol dažai išdžius ir po jais atsivers
įtrūkimai.
neužtepkite lako ant
baltų dažų, nes lakas
ims juos skaldyti – po
jais atsivers nedažytas
medinis paviršius.
nepamirškite, kad
antrą dažų sluoks-
nį reikia užtepti
vienu atsikvėpimu!
9. ir paskutinis mūsų dar-
bo etapas – rėmelius den-
giame apsauginio matinio
lako sluoksniais (mažiausiai
dviem!). Leidžiame lakui iš-
džiūti ir rėmeliai jau laukia
savo nuotraukos!
64
64 65dekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i odekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i o
1. Rankdarbių parduotuvėje gausus įvai-
raus dydžio raktinių pasirinkimas.
nusipirkę tinkamą mūsų poreikiams ir sko-
niui, imame dekoruoti. pirmiausia švitriniu
popieriumi kiek pašiaušiame paviršių –
geriau sukibs dažai – ir iš vidaus išsukame
raktų kabliukus, kad dažant neišsiteptų.
2. Šios dėžutės pagrindą dekoruosime
shabby chic – aptriušusios prabangos –
būdu: drėgnu skudurėliu patrinsime kai
kuriose vietose, kampuose, kad atsivertų
tamsesnės spalvos dažai. Todėl pirmiausia
dėžutę nudažome tamsiau – šiuo atveju
žaliais dažais. Į plastikinę lėkštutę įsipilame
kelių spalvų akrilinių dažų – bent dvi ža-
lios, ochros, geltonos ir dramblio kaulo.
3. Dabar drąsiais ir laisvais potėpiais
nudažome raktinę įvairiais žalios ir gels-
vos spalvos atspalviais.
4. kol dėžutė džiū-
va, pasiruošiame pa-
veikslėlius. kadangi
pasirinkta servetėlė
yra šviesaus pagrin-
do, paveikslėlį ga-
lime tiek karpyti,
tiek plėšyti – viskas
priklauso nuo jūsų
noro.
5. kai raktinė išdžiūva, tada langelį, į
kurį bus klijuojamas motyvas, nuda-
žome baltai – kad paveikslėlio spalvos
būtų ryškios. Raktinė ar visada lengvai randate atsarginius raktus? ar žinote, kur guli rūsio ir garažo rak-
tai? kiek laiko prarandate versdami stalčius, kraustydami kišenes. susitvarkyti raktus
ir visada juos lengvai rasti jums padės raktinė. o išdekoruota ji ne tik įves tvarką,
bet ir papuoš kurį nors namų kampelį.
darbui reikalingos priemonės: 1. Raktinė.
2. kelių spalvų akriliniai dažai.
3. Teptukai, kempinėlės.
4. servetėlės.
5. žirklės.
6. klijai.
7. apsauginis lakas.
6. Raktinę vėl džioviname. kai išdžiūva,
dažome antrą dažų sluoksnį – šįkart jau
šviesios spalvos.
kai šis dažų sluoksnis šiek tiek apdžiūva ir
nebelimpa, apsukame pirštą drėgnu sku-
durėliu arba tiesiog imame kempinėlę ir
šiek tiek patriname ten, kur norime „nu-
nešiotų“, patamsėjusių vietų.
7. kai raktinė visiškai išdžiū-
va, galime klijuoti paveikslėlį.
imame iš servetėlės iškirptą
paveikslėlį, dedame ten, kur
jo vieta, ir plokščiu, minkštu
teptuku tepame klijais nuo
paveikslėlio centro kraštų
link. atidžiai patikriname,
ar visi kampai gerai prilipo.
Drėgna kempinėle nuvalome klijų perteklių. kai priklijuotoji servetėlė gerai išdžiūva, aš-
triu rankdarbių peiliuku įpjauname servetėlę ten, kur ji užėjo ant durelių. Jeigu įpjautos
servetėlės pakraščiai apspurę, per dureles galima kelis kartus švelniai perbraukti švitriniu
popieriumi.
8. padekoruojame ir dėžutės
vidų: ant vidinės durelių pusės
taip pat priklijuojame iškirptą
motyvą, ant sienelės patamsina-
me kai kurias vietas.
Dabar belieka raktinę kelis kartus
nulakuoti matiniu laku ir susukti į
vietą kabliukus.
Štai darbas ir baigtas.
104
104 105dekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i odekupažas p a m o ko s : ž i n g s n i s p o ž i n g s n i o
Keraminis laikrodiskiekvienuose namuose yra laikrodžių – didelių ir mažų, elektroninių
ir mechaninių, modernių ir senoviškų. neįmanoma įsivaizduoti virtu-
vės be laikrodžio. Čia laikrodis gali ne tik skaičiuoti laiką, bet ir kuo
puikiausiai tapti gražiu virtuvės interjero akcentu.
darbui reikalingos priemonės: 1. keraminis keptuvės pavidalo
laikrodis.
2. Teptukai.
3. servetėlės.
4. žirklės.
5. mentelė ar peiliukas.
6. klijai.
7. iškiliojo dekupažo pasta.
8. Dažai.
9. purškiamasis akrilinis lakas.
jūsų įvaldytas. Tada rūpestingai išlygina-
me susidariusias raukšles, išstumdome oro
pūsleles ir paliekame džiūti.
6. kai butelis jau suformuotas, dedame ant
jo iškirptą antrą servetėlės motyvą ir ant
viršaus tepame klijų – atsargiai, rūpestin-
gai palygindami raukšles, nesugadindami
jau suformuotos, bet dar minkštos pastos
masės.
8. Taip iškeliame visus pasirinktus pa-
veikslėlio objektus. kurdami kitus iški-
liuosius paveikslėlius, vatos tamponu ar
dantų krapštuku atsargiai (galite šiuos
įrankius suvilgyti klijais, kad jie nesuga-
dintų dar drėgnos servetėlės) suformuo-
jame išlinkimus, raukšles ir panašiai –
pagal paveikslėlio temą.
1. Dekupažo reikmenų parduotuvėje įsi-
gyjame keraminį laikrodį. Jo paviršius jau
paruoštas darbui – niekuo nenudažytas,
pakankamai šiurkštus (tinginio svajonė!),
tad belieka pasirinkti dekoravimo būdą ir
imtis darbo.
2. ant šio keptuvės pavidalo keraminio
laikrodžio nusprendžiau sukurti iškiliuosius
paveikslėlius. Todėl pirmiausia ant pagrin-
do klijuojame pasirinktą iš servetėlės iškirp-
tą motyvą (čia tilpo mažne visa servetėlė).
kadangi servetėlė didelė, galime klijuoti
tiek sausuoju, tiek šlapiuoju būdu – tuo,
kuris atrodo priimtinausias ar geriausiai
3. kol klijai džiūva, iš antros servetėlės iš-
kerpame tuos motyvus, kuriuos norėsime
pakelti.
5. Tada ant klijų lipiname nedidelį pas-
tos lopinėlį ir iš jo formuojame vyno
butelį.
7. kai motyvas gerai pridengia iš pastos
suformuotą butelį, peiliu, mentele ar kokiu
nors kitu patogiu įrankiu gerai prispau-
džiame paveikslėlio kraštus prie pagrindo
ir nuvalome pastos perteklių. Štai butelis
jau pūpso!
9. Baigę formuoti, sudrėkintu vatos
tamponu ar skudurėliu rūpestingai
nuvalome pastos trupinėlius nuo pa-
grindo. paliekame daiktą gerai išdžiūti,
o tada apžiūrime, kur reikėtų užtapyti
baltuojančią pastą. pasirenkame tinka-
mos spalvos akrilinių dažų ir užtapome,
o jeigu reikia, dar paryškiname kai ku-
rias motyvų vietas.
4. kai laikrodis gerai išdžiūva, imamės lip-
dyti iškiliuosius paveikslėlius: pirmiausia kli-
jais patepame pasirinktą pagrindo vietą –
laikrodžio motyvą, kuris bus iškilus.
10. Dažams gerai išdžiūvus, dar kartą
pažiūrime, ar viskas pavyko, ar nieko
nereikia pataisyti, ir tik tada lakuoja-
me. iškiliojo dekupažo dirbinius geriau-
sia nupurkšti keliais purškiamojo lako
sluoksniais.
Štai ir viskas. Laikrodis baigtas!
keliami tie motyvai,
kuriuos norime op-
tiškai priartinti.
134
134 135dekupažas d i r b i n i ų g a l e r i j adekupažas d i r b i n i ų g a l e r i j a
„ARTmanija”. „Retro”. „ARTmanija”. Ikona.
Jelena Gerčikova. „Dama”.
Solveiga Malaškevičienė. „Vynas”.
Solveiga Malaškevičienė. „Rožė”.
Rima Aidietė. „Obuoliai”.„ARTmanija”. Herbier.
Jelena Gerčikova. „Kaimas”.
Jelena Gerčikova. „Rožės”.
Jelena Gerčikova. „Laukinės našlaitės”.
„ARTmanija”. „Arabika”.
„ARTmanija”. Dėžutė.