1

Žvilgnis iš arčiau Literatūros istorija

I dalis

2012 m. gegužės mėn. 3d.

Literatūra ne tik apibūdina realybę, tačiau ir šį tą prie

jos prideda. Ji pagerina ţinias ir sugebėjimus, kurių

mums reikia ir kuriuos įgyjame kasdien. Ji sudrėkina

dykumas, kuriomis tapo mūsų gyvenimas.

C.S. Lewis

1

Turinys

Antikos literatūra............................2 psl.

Viduramžių literatūra......................5 psl.

Renesanso literatūra......................8 psl.

Mieli skaitytojai,

šio mėnesio žurnalus paskyrėme pasaulio literatūros istori-

jai apžvelgti. Jūsų rankose pirmasis iš keturių, trumpai pasa-

kojantis apie Antikos, Viduramžių ir Renesanso literatūrą,

garsiausius autorius ir kūrinius, jų indėlį į literatūros raidą.

Tikimės, jog jus sudomins ši tema ir nesigailėsite perskaitę

trumpai ir įdomiai pateiktus faktus, kurie padės jums susi-

daryti bendrą literatūros raidos vaizdą ir, jei nepaskatins jū-

sų domėtis toliau, tai gal bent šiek tiek padės literatūros ar

istorijos pamokose.

Nuoširdžiai Jūsų — žurnalo

“Žvilgnis iš arčiau”

redaktorė

1

1

Antikos literatūra

1

Homeras – pirma-

sis Europos poetas, ―Iliados‖ ir ―

Odisėjos‖ - svarbių senovės grai-

kų mitologijos šaltinių auto-

rius. XVIII a. suabejota poemų

vieningumu ir net poeto egzistavi-

mu, tačiau XX a. pab. tyrinėtojai

įsitikino, jog abi poemos sukurtos

ir uţrašytos to paties autoriaus

Jokių ţinių apie jo gyvenimą neiš-

liko.

Aischilas – vienas ţy-

miausių grai-

kų tragedijų autorių.

Trylika kartų laimėjo

tragikų varţybas. Su-

kūrė apie devyniasde-

šimt dramos kūrinių,

tačiau išliko tik septy-

nios dramos

(„Prikaltasis Prometė-

jas―, „Vyno aukotojai―

ir kt.).

Antikos literatūra – senovės graikų ir romėnų literatūra, kur-

ta VIII a. Pr. m. e.—V a.

Antikos literatūrai būdingi harmonijos ir tobulumo idealai,

protėvių ir dievų apdainavimas, dėmesys kūno ir daik-

tų estetikai. Didelę įtaką Antikos literatūrai darė mitologija:

greta ţmonių veikia dievai ir deivės, atsakingi uţ visas gy-

venimo sritis. Šios epochos rašytojai ir poetai suformavo pa-

grindinius epikos, lyrikos ir dramos ţanrus.

3

1

Ovidijus – vienas iš trijų

kanoninių romėnų poetų,

susipaţinęs su graikų ir

romėnų literatūra, akylai

stebėjęs gyvenimą, kūręs

grakščius eilėraščius, to-

dėl anksti išgarsėjęs. Ovi-

dijaus poezija turėjo mil-

žinišką įtaką Europos dai-

lei ir literatūrai.

Sofoklis – ţymiausias graikų tragikas, sukūręs apie

120 tragedijų (išliko 7). Nuo mažens buvo moko-

mas muzikos ir poezijos, o jo dramaturgo karjera prasidėjo

pergale prieš Aishilą dramaturgų varţybose

Medţiaga ir siuţetai tragedijoms imti iš mitų, tačiau veikėjai

nebe dievai, o ţmonės. Teatruose Sofoklis įvedė keletą nau-

jovių: pirmasis pakvietė vaidinti trečiąjį aktorių, pilnai iš-

vystė dialogą, padidino

chorą.

Ezopas – graikų filosofas, pasakėčios ţanro pradininkas, su-

kūręs alegorišką pasakojimo formą — Ezopinę kalbą.

Vergilijus – ţymiausias romė-

nų rašytojas, rašęs lėtai, apgal-

vodamas kiekvieną eilutę ir

palikęs tik 3 kūrinius, iš kurių

svarbiausias yra herojinis epas

„Eneida”, kurioje autorius

pranašavo būsi-

mą Romos didybę. Visą gyve-

nimą jis domėjosi grai-

kų filosofų teorijomis ir svajo-

jo atsidėti filosofijai.

4

1

Viduramžių literatūra

1

Viduramţių literatūros raidą ypač veikė krikščionybė,

antikos (daugiausia romėnų) kultūrinis palikimas ir

liaudies kūrybos palikimas (keltų, germanų mitologi-

ja). Viduramţių menui, literatūrai būdingi simboliai, pa-

saulis buvo aiškinamas alegorijomis. Stebuklai, burtai,

mistika, raganų ar net gyvūnų teismai, įvairūs ritualai ,

simboliai – visa tai viduramţių pasaulėvaizdţio ţenklai.

Ryškiausias Viduramţių literatūroje — religinis atspal-

vis. Ją veikė, formavo Biblijos siuţetai ir personaţai.

Dauguma autorių galutinai uţsidarė teologijos klausi-

muose, atitrūko nuo gyvenimo, nesidomėjo gamta ir ap-

linkine tikrove. Tolimesnis gamtos ir antikinės kultūros

studijavimas merdėjo. Susikūrė ištisa baţnytinė literatū-

ra: šventųjų gyvenimo aprašymai, himnai, giesmės,

"regėjimai", arba kelionės į pomirtinę karalystę, religi-

niai vaidinimai ir kt. Joje daugiausia buvo vaizduojami

šventieji, dėl tikėjimo kenčia asketai, atsiskyrėliai. Baţ-

nytinė literatūra skiepijo liaudţiai paklusnumą, susitai-

kymą su esama padėtimi, nuolankumą, viltį po mirties

sulaukti geresnio gyvenimo.

6

1

Vertingiausi šio laikotarpio liaudies kūrybos paminklai —

herojinės poemos, apdainuojančios karţygių didvyriškumą

bei drąsą. Herojinis epas kūrėsi susiformavusio feodalizmo

laikotarpiu, todėl jame atsispindėjo liaudies papročiai ir

buitis, feodalinės visuomenės ir krikščioniškosios pasaulė-

žiūros bruožai: ištikimybė valdovui, dvaro gyvenimo pa-

pročiai, krikščionių kovos su musulmonais ir kt. Dauguma

herojinių poemų susikūrė XII—XIII a. Ţymiausios jų—

prancūzų — „Rolando giesmė", vokiečių — „Nibelungų

giesmė". Iš jų išsivystė ir kita Viduramţių literatūros ša-

ka—riterinė literatūra – romanai, aprašantys fantastiškus ri-

terių nuotykius, jų meilę „širdies damai". Svarbią vietą rite-

rinėje literatūroje uţėmė lyrika, kurios autoriai Prancūzijoje

buvo vadinami trubadūrais, o Vokietijoje minezingeriais.

Apdainuodama ţemiškus idealus, daug dėmesio skirdama

meilei, ji griovė asketizmo idėjas, skatino domėjimąsi ţmo-

gumi, jo gausmų ir pergyvenimų pasauliu. Vienas ţymiau-

sių riterinės literatūros kūrinių—„Tristanas ir Izolda".

Sustiprėjus miestams, auga miestelėnų literatūra. Joje dau-

giausia vaizduojama kasdieninė miestelėnų buitis, išryškėja

satyros pradai. Pajuoka daugiausia nukreipta prieš feodalus

ir dvasininkus. Svarbiausias miestelėnų literatūros kūri-

nys—„Lapės romanas", kuriame buvo pašiepiami įvairūs

viduramţių gyvenimo trūkumai.

7

1

Renesanso literatūra

1

Renesanso pasaulėţiūra ga-

vo humanizmo vardą. Hu-

manistinės pasaulėţiūros

centre —ţmogaus didingu-

mas, vidinio pasaulio turtin-

gumas, išorinis groţis. Viena

svarbiausių humanizmo idė-

jų - ţmogus priklauso ne

nuo aukštesnės valios, o pats

yra savo likimo šeimininkas,

todėl humanistų idealas bu-

vo protinga, veikli, tvirta as-

menybė, priešinga viduram-

žių asketiškajam idealui.

Humanistai gynė ţmogaus

asmenybės savarankiškumą,

jausmų laisvę, kovojo su

luominėmis tradicijomis bei

prietarais.

Daug vietos šio laikotarpio li-

teratūroje skirta ţmogaus san-

tykiams su gamta pavaizduoti.

Renesanso literatūra glaudţiai

siejosi su liaudies kūryba. Ra-

šytojai plačiai panaudojo folk-

lorą. Renesanso literatūra rea-

listiškai vaizdavo tikrovę ir

siekė teisingai ir visapusiškai

pavaizduoti ţmogų, minėdami

ir teigiamus, ir neigiamus jų

bruoţus. Humanizmo literatū-

ros herojus — gilių jausmų ir

stiprios dvasios asmenybė, iš-

siskirianti iš aplinkos. Ši epo-

cha davė pradţią daugeliui

naujųjų laikų literatūros ţan-

rų: dramai, novelei, romanui.

Renesansas - XV—XVI a. visuomeninio gyvenimo pasikeiti-

mų laikotarpis, mokslo, meno ir literatūros suklestėjimo epo-

cha. Renesanso judėjimas nukreiptas prieš viduramţių tamsu-

mą, ţmogaus asmenybės, įsitikinimų varţymą.

Renesanso epochoje buvo labai domimasi antikine kultūra: ty-

rinėta antikinių autorių kūrybą, perrašyta nemaţai senovės ra-

šytojų rankraščių. Nemaţa kūrinių sukurta, panaudojant anti-

kinės mitologijos ir istorijos medţiagą.

Renesanso rašytojams buvo artimas antikos mene vaizduoja-

mas tobulas ţmogaus groţis, laisvės ir meilės idėjos.

9

1

Viljamas Šekspyras – anglų rašytojas, poetas ir dramatur-

gas. Išlikusios 38 pjesės, 154 sonetai, 2 eiliuoti epai ir kele-

tas eilėraščių. Jis iki šiol yra dramaturgas, pagal kurio pjeses

pastatoma daugiausia spektaklių. Šekspyro kūryba pasiţymi

gyvenimo meile, filosofiniu susimąstymu, sudėtingais cha-

rakteriais, didele dramine įtampa. Pirmuoju kūrybos dešimt-

mečiu Šekspyras rašė daugiausia dramines kronikas

(„Henrikas VI“,„Ričardas III“) ir komedijas („Vasarvidžio

nakties sapnas―, „Dvyliktoji naktis―). Po 1600 m. Šekspyro

kūryboje atsispindėjo humanizmo idealų krizė, tragiškas gy-

venimo suvokimas. Tuo laikotarpiu sukurti ţymiausi auto-

riaus kūriniai (―Hamletas‖, ―Otelas‖).

Frančeskas Petrarka— ţymiau-

sias Renesanso poetas, tyrinėjęs

senovės rankraščius, pakreipęs

italų poeziją nuo mistiškumo ir

abstraktumo. Jo kūryboje pirmą

kartą meilės lyrika ėmė tarnauti

žemiškos aistros išaukštinimui,

todėl padėjo stiprinti humanisti-

nę pasaulėţiūrą. Petrarkos su-

kurtas individualistinis stilius ta-

po lyrinės poezijos kanonu. Gar-

siausi kūriniai: „Afrika―, „Mano

Italija―.

Dţiovanis Bokačas –

italų poetas, humanis-

tas. Kurį laiką artimai

draugavo su Petrar-

ka.1358 m. Svarbiau-

sias darbas– Dekamero-

nas, kurį rašė net dešimt

metų. Dekamerone su-

dera klasikinė ir roman-

tinė tendencijos. Šis kū-

rinys padarė įtaką dau-

geliui vėlesnių kūrėjų

visoje Europoje.

10

1

Dantė Aligjeris –

Florencijos poetas.

Jo ţymiausias kūri-

nys „Dieviškoji ko-

medija― yra laikomas

geriausiu Europos

Viduram-

žių literatūriniu kūri-

niu. Jame pasakoja-

ma apie Dantės ke-

lionę per pragarą ir

skaistyklą į rojų pas

mylimąją Beatričę.

Migelis de Servantesas – ispanų rašytojas. Kare su turkais

neteko kairiosios rankos. Plaukdamas atgal į tėvynę, pa-

kliuvo į jūros plėšikų rankas ir 5 metus išbuvo nelaisvė-

je Alţyre.

Rašytojas sukūrė poetinių ir draminių kūrinių, roma-

ną „Galatėja‖, novelių rinkinį „Pamokomosios nove-

lės‖, satyrinę poemą „Kelionė į Parnosą‖. Labiausiai jį iš-

garsino romanas „Don Kichotas iš La Manšo‖.

Fransua Rablė – prancūzų rašytojas, an-tikinės literatūros bei kalbų žinovas, me-

dicinos daktaras. Žymiausias jo kūri-

nys – fantastinis romanas

„Gargantiua ir Pantagriuelis”. Tai

pasakojimas apie milţino Gargan-

tiua ir jo sūnaus Pantagriuelio gy-

venimą, darbus, kalbas. Tai ne vien

groţinės literatūros kūrinys, bet ir

teisės, filosofijos, medicinos trakta-

tas. Čia randame ţinių iš botanikos,

senovės istorijos, mitologijos. Jame

daug įvairiausių ţanrų: mito, pasa-

kėčios, humoristinio pamokslo, dis-

puto.

11

1

1. Vardas Anne Hathaway dabar daugumai siejasi su populiaria

JAV aktore, tačiau tokį pat vardą turėjo ir vieno garsaus Re-

nesnso rašytojo ţmona. Kas tas rašytojas?

2. Utopija reiškia idealios, neįgyvendinamos santvarkos pro-

jektą. Koks britų humanistas ir politikas savo veikale pirmą-

kart paminėjo šį ţodį?

3. Prometėjui pavogus ugnį, Dzeusas iš molio nulipdė pirmąją

moterį kaip dalį bausmės ţmonijai. Išvertus jos vardas reiš-

kia ―graţioji bėda‖. Kuo vardu buvo ta moteris?

4. Kaip vadinama Viduramţių mokslo ir filosofijos kryptis Va-

karų Europoje ir Bizantijoje, kur remiamasi tik krikščioniš-

kosiomis tiesomis?

5. Dantės ―Dieviškoji komedija‖ sudaryta iš 100 dalių: po 33

Pragare, Skaistykloje ir Rojuje (iš viso 99). Kaip vadinama

šimtoji?

6. Daugumą savo dievų ir didvyrių romėnai pasiskolino iš

graikų ir juos pervadino. Kokį vardą romėnai davė Herak-

liui?

7. Servanteso romane „Don Kichotas" vaizduojamos herojės

vardas ironizuojant vartojamas kaip ţodţio mylimoji sino-

nimas. Kuo vardu buvo toji Don Kichoto širdies dama?

Kryţiaţodis

12

1

Kitame numeryje...

Klasicizmo, Apšvietos ir Romantizmo

charakteristika

interviu su literatūrologe

A. Rimgaudiene

kryţiaţodis

Praėjusios savaitės kryţiaţodţio atsakymus galite rasti adresu

www.zvilgsnis_is_arciau.lt. Ten skelbiami ir nugalėtojai, kiekvieną sa-

vaitę apdovanovami knygomis ir ţurnalo prenumerata.