programos rengimas

Lietuvos Respublikosšvietimo ir mokslo ministerija

Mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo, atitinkančio rinkos poreikius

(MTP +)Programa

Arūnas Plikšnys Bendrojo ugdymo departamento direktorius

2007 08 24, Vilnius


PROGRAMOS RENGIMAS• Remiantis:• ŠMM 2007 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. ISAK-198 „Dėl

darbo grupių programų projektams parengti sudarymo“,• Lietuvos 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų

programos, patvirtintos 2007 metų liepos 30 dieną Europos Bendrijų Komisijos sprendimu Nr. CCI2007LTPO001, 2 prioritetu „Paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“

• Programos projektą rengia UAB “Eurointegraciniai projektai”, laimėjusi atvirą konkursą (kovo mėn. sutartimi).

• Rengime dalyvauja ŠMM, ŠPC, ŠITC,ŠAC,SPPC,PPRC, MKC, NMVA, LVJC, NEC specialistai, 28 darbo grupės.


Programos struktūra• Bendros nuostatos ir sąvokos• Esamos būklės ir tendencijų analizė• Programos tikslai ir uždaviniai• Programos įgyvendinimo galimybių vertinimas• Programos plėtros planas• Programos įgyvendinimo modelis• Stebėsena ir laukiami rezultatai• Programos projektų atrankos kriterijai• Baigiamosios nuostatos• 40 priedų: 28 komponentai, 11 konkursinių

projektų ir valdymo schema – projektinis lygmuo*Komponentas – valstybinės atrankos projektas


Programos paskirtis:

suplanuoti ir padėti efektyviai įsisavinti 2007-2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių

fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas bendrajam ugdymui.


Bendrojo ugdymo SSGG analizė:

pagrindinės bendrojo ugdymo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (toliau vadinama – SSGG)

skirstomos pagal Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje numatytas švietimo plėtotės kryptis – valdymo, infrastruktūros, paramos, turinio ir personalo

tobulinimas


Bendrojo ugdymo valdymo SSGG analizės išvados:Šalies bendrojo ugdymo valdymas aktyviai transformuojamas: siekiama perimti ilgametę užsienio šalių patirtį, diegti naujus pažangius valdymo instrumentus. Instrumentų plėtrą stabdo nepakankamas jų svarbos suvokimas, švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacija bei specifinės kompiuterinės ir programinės įrangos trūkumas. Pagrindinės vystytinos bendrojo ugdymo valdymo kryptys yra: mokyklų įsivertinimo ir išorės vertinimo sistema, švietimo valdymo informacinė sistema, mokinių pasiekimų tyrimų sistema bei egzaminų sistema. Tobulinant minėtas sistemas, pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos reikalingiems tyrimams atlikti, švietimo sistemos darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui bei aprūpinimui specifine

įranga.


Bendrojo ugdymo infrastruktūros SSGG analizės išvados:Šalies švietimo įstaigų išdėstymas yra pakankamai geras, taip pat yra steigiami nauji pažangūs švietimo sistemos vienetai – universalūs daugiafunkciniai centrai. Šiuo metu gerėja švietimo įstaigų aprūpinimas IKT įranga, didėja jos naudojimas ugdymo procese. Tačiau šalies bendrojo ugdymo įstaigos dar nepakankamai aprūpintos specifinėmis mokymo priemonėmis (gamtos ir technologijų mokslų bei meninio ugdymo įranga, specialiųjų poreikių mokiniams reikalinga įranga, bibliotekų įranga ir pan.). Mokyklose neįrengtos modernios darbo vietos mokytojams, psichologams, socialiniams pedagogams, dar neužtikrinamas švietimo paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Tobulinant egzaminų sistemą susiduriama su įrangos problemomis. Probleminės ir investicijų reikalaujančios bendrojo ugdymo infrastruktūros sritys yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos ir jų bibliotekos, specialiosios ir jaunimo mokyklos, egzaminų infrastruktūra, universalūs daugiafunkciniai centrai. Pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos įstaigų patalpų modernizavimui, aprūpinimui mokymo priemonėmis, IKT įranga, kita įranga, baldais.


Bendrojo ugdymo paramos SSGG analizės išvados:Nepaisant sukurtos teisinės bazės ir papildomo specialiųjų poreikių asmenų ugdymo proceso finansavimo, Lietuvos mokyklos techniškai, materialiai ir moraliai nėra pasirengusios ugdyti specialiųjų poreikių vaikų. Trūksta ne tik kvalifikuotų specialistų, specialiųjų mokymo priemonių, pritaikytos mokymosi aplinkos, bet ir teigiamo požiūrio į specialiųjų poreikių asmenų integraciją. Pagrindinės investicijos turi būti nukreiptos į pedagoginių psichologinių tarnybų plėtrą, naujų ugdymo formų diegimą, gabių vaikų atpažinimo ir pagalbos jiems metodikų kūrimą, specialiųjų mokymo priemonių rengimą ir sklaidą.


Bendrojo ugdymo turinio SSGG analizės išvados:

Vykdomos Lietuvos švietimo sistemos reformos teigiamai įtakoja ugdymo turinio tobulinimo procesą, tai sudaro prielaidas bendrojo ugdymo kokybės gerinimui, tačiau pats ugdymo turinys tampa labiau koncentruotas į mokinių akademinių gebėjimų ugdymą ir žinių pateikimą. Siekiant ugdyti esmines mokinių kompetencijas, pagrindinės investicijos turi būti skiriamos ugdymo turinio atnaujinimui, bendrojo ugdymo įstaigų bei švietimo konsultantų bendradarbiavimui plėtoti.


Bendrojo ugdymo personalo SSGG analizės išvados:Personalas sudaro pagrindą visai Lietuvos švietimo sistemai funkcionuoti. Nuo švietimo srities personalo kvalifikacijos (rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos) ypatingai priklauso švietimo sistemos modernizavimas: švietimo turinio sąsaja su pasaulio realijomis, atitikimas žinių visuomenės nuostatoms, švietimo sistemos veiksmingumo didinimas ir kt. Dėl lėšų, kryptingų pokyčių valdymo stokos, nepakankamai spartaus politinių pokyčių valdymo ir kitų veiksnių švietimo personalo kvalifikacija kai kuriose srityse lieka nepakankama. Taip mažėja švietimo veiksmingumas, pažeidžiamas švietimo racionalumo principas, todėl nukenčia paslaugų vartotojai, t.y. visi Lietuvos gyventojai. Švietimo reformos įgyvendinimas pirmiausiai siejamas su personalo ir jo kvalifikacijos tobulinimu. Didžiausią dėmesį reiktų skirti visapusiškam švietimo personalo kvalifikacijos tobulinimui plečiant personalo rengimo sistemą ir sukuriant būtiną metodinę medžiagą. Tobulinant bendrojo ugdymo personalą, pagrindinės investicijos turėtų būti nukreipiamos reikalingiems tyrimams atlikti, švietimo sistemos personalo mokymams bei aprūpinimui metodine medžiaga.


Bendrasis Programos tikslas (remiantis SSGG

analizės išvadomis)

užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią asmens, gyvenančio atviroje pilietinėje visuomenėje ir

rinkos ūkyje, poreikius


Specifiniai Programos tikslai (1)

1 tikslas: plėtoti švietimo valdymo sistemą, užtikrinančią švietimo specialistų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius.

Šis tikslas atitinka Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2.1 uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą

institucinę sistemą“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „valdymo tobulinimas“.



2 tikslas: atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje

poreikius, susieti ugdymo turinį. Šis tikslas atitinka Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2.2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų

kokybę“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą

prioritetinę kryptį „turinio tobulinimas“.



3 tikslas: įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką,

organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei

vertinimo sistemą. Šis tikslas atitinka Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2.2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų

kokybę“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą

prioritetinę kryptį „personalo tobulinimas“.


Specifiniai Programos tikslai (4) 4 tikslas: plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą. Šis tikslas atitinka Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“, taip pat Sanglaudos plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 2 uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytas prioritetines kryptis „paramos tobulinimas“ ir „infrastruktūros tobulinimas“.


Programos uždaviniai

Programos tikslų bus siekiama įgyvendinant 39 uždavinius (komponentus), iš kurių:1. 28 valstybinės projektų atrankos komponentai (505,85 mln. Lt.) 2. 11 konkursinių komponentų 75,14 mln. Lt.


Valstybinės projektų atrankos komponentai (1)

Įgyvendintojai:1. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra2. Švietimo informacinių technologijų centras 3. Švietimo plėtotės centras 4. Pedagogų profesinės raidos centras 5. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras 6. Nacionalinis egzaminų centras 7. Švietimo aprūpinimo centras



Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra:1. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas (5 mln. Lt.);2. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas (2 mln. Lt.). Viso įstaigai: 7 mln. Lt.



Švietimo informacinių technologijų centras :1. Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų (ŠVIS) plėtra ir ŠVIS bei Švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas (5 mln. Lt.);2. eAplanko taikymas mokytojų kompiuterinio raštingumo vertinime (3 mln. Lt.);3. Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas (3 mln. Lt.);4. Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones (3 mln. Lt.).Viso įstaigai: 14 mln. Lt.



Švietimo plėtotės centras:1. Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui (10 mln. Lt.);2. Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas (6 mln. Lt.);3. Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas (17 mln. Lt.);4. Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių pagrindinių kompetencijų ugdymas (10 mln. Lt.).Viso įstaigai: 43 mln. Lt.



Pedagogų profesinės raidos centras:1. Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis (12 mln. Lt.).Viso įstaigai: 12 mln. Lt.



Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras:

1. Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas (10 mln. Lt.);2. Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra (9 mln. Lt.);3.Specialiųjų mokymo priemonių rengimas (10 mln. Lt.);4.Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra (10 mln. Lt.).Viso įstaigai: 39 mln. Lt.



Nacionalinis egzaminų centras:

1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas (7 mln. Lt.);2. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra (4 mln. Lt.).

Viso įstaigai: 11 mln. Lt.



Švietimo aprūpinimo centras (1):

1. Besimokančių mokyklų tinklai (7 mln. Lt.);2. Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje (10 mln. Lt.);3. Lyderių laikas (20 mln. Lt.);4. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra (30 mln. Lt.);5. Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas (98,14 mln. Lt.);6. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas (22,44 mln. Lt.);7. Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas (20 mln. Lt.);



Švietimo aprūpinimo centras (2):

8. Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių spec. pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas (25,91 mln. Lt.);9. Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas (23,37 mln. Lt.);10. Technologijų, gamtos mokslų bei menų mokymo infrastruktūra (88,79 mln. Lt.);11. Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas (34,20 mln. Lt.).Viso įstaigai: 379,85 mln. Lt.


Konkursiniai komponentai (1)

Įgyvendintojai:valstybinės, viešosios ir privačios įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios patirtį švietimo srityje ir kurių teikiami projektai geriausiai atitiks bendruosius, specifinius ir prioritetinius projektų atrankos kriterijus.


Konkursiniai komponentai (2)

Remtinos veiklos (1) :1. Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas (28,04 mln. Lt.); 2. Užsienio kalbos ir dalyko integruoto mokymo“ bendrojo lavinimo mokyklose plėtra (5 mln. Lt.);3. Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones (1 mln. Lt.);4. Aplinkos ankstyvajam užsienio kalbos mokymui sukūrimas (6 mln. Lt.);5. Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas (3 mln. Lt.);6. Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas (4 mln. Lt.);


Konkursiniai komponentai (2)Remtinos veiklos (2) :7. Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas (5 mln. Lt.);8. Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų teisinės ir techninės dokumentacijos parengimas (11 mln. Lt.)9. Neformalaus vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas (7 mln. Lt.);10. Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas (4 mln. Lt.);11.Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas (1,1 mln. Lt.).Iš viso konkursiniams komponentams: 75,14 mln. Lt.


Programos lėšos:1. Struktūrinė parama:1.1 ERPF – 288,20 mln. Lt.1.2 ESF – 200,69 mln. Lt.2. LR bendrafinansavimo lėšos – 87,15 mln. Lt.3. Projektų vykdytojų lėšos – 4,95 mln. LtViso: 580,99 mln. Lt.


Programos plėtros Planas (1)

Komponentas

Atsakingas vykdytojas Viso

lėšų, mln. lt

Išmokėtos lėšos, mln. lt

2007 2008 2009 20102011-2013

Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas NMVA 5,0 - 0,2 0,8 2,0 2,0

Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas

NMVA 2,0 - 0,3 0,4 0,375 0,925

Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų (ŠVIS) plėtra ir ŠVIS bei Švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas

ŠITC 5,0 - 1,0 0,5 1,5 2,0

ePortfolio taikymas mokytojų kompiuterinio raštingumo vertinime ITC 3,0 - 1,0 0,9 0,3 0,8

Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas

ITC 3,0 - 0,2 0,4 1,0 1,4

Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones

ITC 3,0 - 0,2 0,4 0,9 1,5

Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui

ŠPC 10,0 - 1,0 2,0 2,0 5,0

Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas

ŠPC 6,0 - 0,8 1,4 1,5 2,3

Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas

ŠPC 17,0 - 2,0 5,0 5,0 5,0


Programos plėtros planas (2)Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis PPRC 12,0 - 2,0 2,0 2,0 6,0

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra PPRC 30,0 - 4,0 4,0 10,0 12,0

Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas SPPC 10,0 - 0,5 1,0 2,5 6,0

Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra SPPC 9,0 - 0,5 1,5 2,5 4,5

Specialiųjų mokymo priemonių rengimas SPPC 10,0 - 0,5 1,5 2,5 5,5

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtraSPPC 10,0 - 1,0 1,5 2,5 5,0

Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių pagrindinių kompetencijų ugdymas ŠPC 10,0 - 0,4 0,1 4,0 5,5

Pagrindinio ugdymo pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas NEC 7,0 - 0,1 1,2 1,5 4,2

Besimokančių mokyklų tinklai ŠAC 7,0 - 1,0 2,0 3,0 1,0

Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje SPPC 10,0 - 1,0 3,3 3,7 2,0

Lyderių laikas ŠAC 20,0 - ? ? ? ?

Iš viso

189,0 0,0


Programos plėtros planas (3)

Komponentas

Atsakingas vykdytoj

asLėšos,

mln. lt


2007 2008 2009 20102011-

2013

Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas ŠAC 98,14 - ? ? ? ?

Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas ŠAC 11,22 - 0,3 1,41 3,9 5,61

Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimasŠAC 20,0 - 0,1 6,6 3,3 15,0

Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių spec. pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas

ŠAC 25,91 - 0,1 6,45 6,45 12,91

Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymasŠAC 23,37 - 0,1 5,82 5,82 11,63

Technologijų, gamtos mokslų bei menų mokymo infrastruktūra ŠMM, ŠAC 88,79 - 10,0 14,0 20,0 44,79

Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimasŠAC 45,42 - 7,57 7,57 7,57 22,71

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra NEC 4,0 - 1,0 1,0 1,0 1,0

Iš viso306,85 0,0


Programos plėtros planas (4)Veikla Fondas

Fondo lėšos, mln.lt

Pareiškėjų lėšos, mln.lt

Veiklos biudžetas

mln.lt


2007 2008 2009 2010 2011-2013

Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas ERPF 30,0

Užsienio kalbos ir dalyko integruoto mokymo“ bendrojo lavinimo mokyklose plėtra

ESF 5,0

Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones ESF 1,0

Aplinkos ankstyvajam užsienio kalbos mokymui sukūrimas ESF 6,0

Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas ESF 3,0

Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas ESF 4,0

Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas ESF 5,0

Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų teisinės ir techninės dokumentacijos parengimas

ESF 11,0

Neformalaus vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas ESF 5

Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas ESF 4,0


VADOVAS, Arūnas Plikšnys

KOORDINATORĖ, Vitalija Jackūnaitė

STEBĖSENOS KOMITETAS

ITC NECNMVA PPRC SPPC ŠAC

VALDYMO KOMITETAS (16 asm.)(Arūnas Plikšnys, Loreta Žadeikaitė, Regina Klepačienė, Regina Labinienė, Gražina Šeibokienė, Algis Šimaitis, Ričardas Ališauskas,

Vaino Brazdeikis, Danutė Šukienė, Gražvydas Kazakevičius, Gintautas Rudzinskas, Tautvydas Salys, Rasa Šnipienė, Pranas Gudynas, Irma Čižienė, Vitalija Jackūnaitė)

4.

eApl

anko

ta

ikym

as

peda

gogų

ko

mpe

ten

cijo

s pl

ėtoj

im

e,

nagr

inė

jant

jo

taik

ymo pe

dago

gini

ame ko

mpi

ute

rinia

me

rašt

ing

ume

atve

jį 3m

ln.

Lt.5.

N

uot

olin

io m

okym

o ku

rat

orių

(k

aim

o vi

eto

vėse

) kom

pete

ncijo

s tobu

lin

imas

3m

ln

. L

t.

1.

Mok

yklų

įs

ive

rtin

im

o in

str

ume

ntų

kūri

mas

ir di

egi

mas

5m

ln

. L

t.

17.

Pag

rin

din

io

ugdy

mo

pasi

ekim

ų patik

rinim

ų ir

bran

dos

egza

min

ų si

ste

mos

to

bul

inim

as

7ml

n.

Lt.

10.

Ugd

ymo

turin

io na

ujov

ių

skla

ido

s m

odel

is

12m

ln.

Lt12 . Iš kr

itu si ų iš

m ok yk lo s m ok in

ių gr ąž in

im as

10 m ln . L

t.

13.

Pag

albo

s mok

ini

ui

efek

tyv

um

o ir

koky

bės

plėt

ra 9m

ln

. L

t.

14.

Spe

cial

iųj

ų m

okym

o pr

iem

oni

ų reng

im

as

10m

ln.

Lt.

15.

Spe

cial

iųj

ų po

rei

kių

asm

enų

ugdy

mo(

si) fo

rmų pl

ėtr

a 10m

ln.

Lt.

11.

Ikim

okyk

linio

ir pr

ieš

mok

yklin

io

ugdy

mo

plėt

ra 30

mln

. L

t.19 . Al

te rn at yv us

ug dy m as

šv iet

im o si st e m oj e 10 m ln . Lt

20.

Uni

ver

sal

ių

daug

iafu

nkc

ini

ų cent

rų st

eig

imas

ir pl

ėtr

a 98,1

4ml

n.

Lt.

21.

Ben

droj

o la

vin

imo

mok

yklų

bi

bli

otek

ų mod

erni

zav

imas

22

,44m

ln

. L

t

22.

Spe

cial

iųj

ų m

okyk

lų

pert

var

ka,

met

odi

nių

cent

rų st

eig

imas

20

mln

. L

t.

24.

Jaun

imo

mok

yklų

ap

linko

s pr

itai

kym

as

23,3

7 mln

.L

t.

25.

Tec

hno

logi

jų,

men

ų ir

gam

tos

m

oksl

ų m

okym

o in

fra

stru

ktū

ra

88,7

9ml

n.

Lt.

26.

Ben

droj

o la

vin

imo

mok

yklų

m

oder

niz

avim

as

34,2

0ml

n.

Lt.

ŠPC

8.

Sta

nda

rtiz

uotų

m

okin

ių pa

siek

im

ų ve

rtin

im

o ir

įsiv

erti

nim

o įra

nkių

be

ndro

jo la

vini

mo m

okyk

lom

s kū

rima

s 6mln

. L

t.

9.

Pra

dini

ų kl

asių

m

okyt

ojų

ir spec

ialio

jo

ugdy

mo

peda

gogų

ko

mpe

ten

cijų

tai

kyti

IKT

ir

inov

atyv

ius m

okym

o m

etod

us

tobu

linim

o m

odel

io

išba

ndym

as ir

di

egim

as

17m

ln.

Lt.16

. P

agr

indi

nio

ug

dym

o pi

rmoj

o ko

ncen

tro

(5-

8kl.)

m

oki

nių

esm

ini

ų ko

mpe

tenc

ijų

ugdy

mas

10

mln

. L

t.

7.

Mok

ymos

i kr

yptie

s pa

sirin

kim

o ga

limyb

ių

didi

nim

as

14-1

9 m

etų

mok

inia

ms,

II

etap

as:

gile

snis

m

okym

osi

dife

renc

ijav

imas

ir

indi

vidu

aliz

avim

as,

siek

iant

ug

dym

o ko

kybė

s,

reik

alin

gos

šiuo

laik

inia

m d

arbo

pa

saul

iui

10m

ln. L

t.

PRIEŽIŪROS KOMITETASDainius Numgaudis

SUTARTYS SU 60 SAVIVALDYBIŲ IR 10 APSKRIČIŲ ADMINISTRACIJOMIS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

28 . Ly de rių

lai

ka s 20 m ln . Lt

.18 . B es im ok an či ų m ok yk lų

tin kl ai

7 m ln . Lt

.

29.

Inte

gru

oto da

lyko

ir

užsi

enio

ka

lbos

m

okym

o pl

ėtr

a ugdy

mo

proc

ese

5ml

n.

Lt.

30.

Suk

urti,

įd

ieg

ti ir

tobu

lin

ti ve

rsl

umo

ugdy

mo

prie

mon

es 1

m

ln.

Lt.

31.

Apl

inko

s an

ksty

vaj

am

užsi

enio

ka

lbos

m

okym

ui

sukū

rima

s 6ml

n.

Lt.

32.

Psi

cho

logi

nės pa

galb

os

prie

ina

mum

o di

din

imas

3m

ln

. L

t.

33.

Užs

ien

ieči

ų va

ikų Li

etu

voje

ir lie

tuvi

ų va

ikų už

sien

yje ug

dym

o or

gani

zavi

ma

s 4ml

n.

Lt.

34.

Gab

ių va

ikų

ir ja

unuo

lių

ugdy

mo

koky

bės

gerin

imas

5m

ln

. L

t.

35.

Inve

stic

ijos

į ik

imok

yklin

io

ugdy

mo

įsta

iga

s 28

,04m

ln

.Lt.

36.

Inkl

iuz

ijos te

chno

logi

jų

teik

im

o pa

slau

gų

sist

em

os

sukū

rima

s 11m

ln.

Lt.

37.

Nef

orm

ali

ojo

vaik

ų švie

tim

o ko

ncep

cij

os

įgyv

endi

nim

as 7m

ln

.Lt.

38.

Gam

tos

mok

slų

mok

ytoj

ų ko

mpe

tenc

ijų

ugdy

mas

4m

ln

. L

t.

39.

Vai

kų

ir jaun

im

o so

cial

izac

ijos

ce

ntr

uose

di

rba

nčių

m

oky

tojų

ir

paga

lbo

s sp

eci

alis

tų

kom

pet

enc

ijų

ugdy

mas

1,1

ml

n

11,1

mln

. L

t

ESPKS

6.

Mok

yklo

s bibl

iot

ekų da

rbuo

toj

ų kom

pete

ncijo

s tobu

lin

imas

, ta

ika

nt

šiuo

lai

kin

es

prie

mon

es

3ml

n.

Lt.

27.

Pag

rindi

nio

ugdy

mo pa

siek

im

ų pa

tikrin

imo

ir br

ando

s egza

mi

nų

vert

ini

mo

sist

emos

in

fras

truk

tūro

s pl

ėtra

4m

ln.

Lt.

3.

Reg

ion

inių

šv

ietim

o vald

ymo in

form

aci

nių

sist

emų (Š

VIS

) pl

ėtra

ir

ŠV

IS

bei

švie

timo po

litik

os an

aliz

ės sp

ecia

list

ų ko

mpe

ten

cijo

s to

bulin

im

as

5mln

. L

t.2.

Aps

krit

ies

ir savi

vald

ybių

šv

iet

imo

pada

linių

sp

ecia

list

ų eksp

ertin

ių ge

bėjim

ų st

ipri

nim

as 2m

ln

. L

t.

Komponentai finansuojami iš ESFKomponentai finansuojami iš ERPFKomponentai finansuojami iš ERPFir atrenkami regionų lygiu

23.

Ped

agog

inių

ps

icho

logi

nių

tarn

ybų

infr

astr

uktū

ros

, šv

ietim

o įs

taig

ose

dirb

anči

ų sp

ecia

liųjų

pe

dago

gų,

soci

alin

ių

peda

gogų

, ps

icho

logų

, lo

gope

dų

darb

o ap

linko

s m

oder

niza

vim

as

25,9

1mln

. L

t.

BUD PROGRAMOS “MOKYMO IR MOKYMOSI VEIKSMINGUMO DIDINIMAS, ATITINKANTIS RINKOS POREIKIUS“ ĮGYVENDINIMO VALDYMO SCHEMA


25 komponentas


Rodikliai (1)Veiksmų programa

Žmogiškųjų išteklių plėtros

Prioritetas Mokymasis visą gyvenimą

Uždavinys Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą

Rodiklio tipas Rodiklis (vertinimo vienetas) Pradinė situacija

Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 m

Informacijos šaltinis

Rezultato Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) -* 90 Projektų ataskaitos

Produkto Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius ? ? Projektų ataskaitos

Uždavinys Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę

Rezultato Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) -* 90 Projektų ataskaitos

Produkto Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: - mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)

? ? Projektų ataskaitos


Rodikliai (2)

Rodiklis

Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.

Informacijos šaltinis

Metai Reikšmė

Rezultato rodikliai:

Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius 1000-iui pedagoginių darbuotojų). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai.

2006 -* ?Projektų

ataskaitos

Įrengta arba modernizuota pedagoginių darbo vietų (skaičius 1000-iui pedagoginių darbuotojų) 2006 -* ?

Projektų ataskaitos

Įrengta arba modernizuota mokymosi darbo vietų (skaičius 1000-iui pedagoginių darbuotojų) 2006 -* ?

Projektų ataskaitos

Produkto rodikliai:

Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų.

- - ?Projektų

ataskaitos


Ypatingai svarbu, kad Programa ypač prisideda prie Valstybinės

švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo, kompleksiškai tobulinant bendrojo ugdymo valdymą, infrastruktūrą, turinį, personalą ir paramą mokiniui. Programos įgyvendinimo priemonių visuma užtikrina, kad 2015 metais:

• šalies švietimo valdymas keisis diegiant pažangius valdymo metodus ir visapusiškai panaudojant informacinių komunikacinių technologijų galimybes;

• atnaujintas ugdymo turinys bus orientuotas į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, didelis dėmesys bus kreipiamas į ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimą;

• taikydamiesi prie darbo rinkos pokyčių šalies bendrojo ugdymo švietimo specialistai patobulins savo kvalifikacijas ir pasirengs diegti naujas ir pažangias ugdymo formas;

• specialiųjų poreikių mokiniams bus užtikrintos lygios mokymosi galimybės bei socialinis teisingumas;

• bus užtikrintas kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumas socialinės atskirties grupėms, o bendrojo ugdymo dalyviai (mokiniai ir švietimo specialistai) mokysis ir dirbs laikmečio reikalavimus atitinkančioje aplinkoje.


Ačiū už dėmesį!

programos rengimas

Documents