Proceso gerinimas

Pagrindiniai proceso gerinimo žingsniai

1. Poreikių ir tikslų identifikavimas (Examine Organization’s Needs)

2. Proceso gerinimo inicijavimas (Initiate Process Improvement)

3. Proceso vertinimas (Perform Process Assessment)

4. Vertinimo rezultatų analizė ir veiksmų plano sudarymas (Analyze Results and Derive Action Plan)

5. Gerinimo veiksmų įgyvendinimas (Implement Improvement Actions)

6. Proceso pakeitimų analizė (Confirm the Improvement)

7. Pagerinto proceso įtvirtinimas (Sustain Improvement Gain)

8. Proceso vykdymo stebėjimas (Monitor Performance)

Poreikių ir tikslų identifikavimasorganizacijos poreikių ir verslo tikslų analizė

identifikavimas proceso gerinimo poreikio ir ko bus siekiama

galimos proceso gerinimo priežastys:- užsakovų nepasitenkinimas dėl projektų vėlavimo- kokybės problemos dėl defektų pateiktuose projektuose- per dideli kaštai- noras pagerinti resursų naudojimąir kt.

šis žingsnis kiekvienoje gerinimo ciklo iteracijoje nebūtinas, bet organizacijos poreikiai ir verslo tikslai gali keistis, todėl laikas nuo laiko jie turėtų būti peržiūrėti ir prireikus atnaujinti

Proceso gerinimo inicijavimasatskiras projektas, kurio tikslas yra atlikti proceso gerinimo ciklo iteraciją; projekto įgyvendinimui būtina:- paskirti reikalingus resursus- sudaryti projekto planąatliekant proceso gerinimą pirmą kartą: • susipažinimas su naudojamu proceso modeliu; • pradinis einamojo organizacijos proceso apibrėžimas – tipinių organizacijos projektų gyvavimo ciklo modelis, nurodant: - vykdomus procesus, jų bazines praktikas, - naudojamus ir sukuriamus darbo produktus bei jų charakteristikas (aprašymus)

Proceso vertinimasVertinimo apimties nustatymas:

- kam bus taikoma (visai organizacijai, padaliniui)

- kokie procesai ir iki kurio gebėjimo lygio bus vertinami

Lietuvoje yra aktualu visų pirma gerinti programinės įrangos gyvavimo ciklo pagrindinius (inžinerinius) procesus.

Kad programinės įrangos kūrimo inžineriniai procesai galėtų pasiekti antrą gebėjimo lygį, yra būtina, kad jų atlikimą paremtų organizacinių procesų ir pagalbinių procesų kategorijų procesai.

Minimalus „bendras” vertinamų procesų rinkinys

Kategorija Grupė ID Procesas

Pagrindiniai gyvavimo ciklo procesai Inžineriniai procesai ENG.1. Reikalavimų išsiaiškinimas

ENG.4. Reikalavimų programinei įrangai analizė

ENG.5. Programinės įrangos projektavimas

ENG.6. Programinės įrangos konstravimas

ENG.7. Programinės įrangos integravimas

ENG.8. Programinės įrangos testavimas

ENG.11. Programinės įrangos instaliavimas

ENG.12. Programinės įrangos priežiūra

Pagalbiniai gyvavimo ciklo procesai Konfigūracijos valdymo procesai SUP.8 Konfigūracijos valdymas

SUP.9 Problemų sprendimas

Kokybės užtikrinimo procesai SUP.1. Kokybės užtikrinimas

Organizaciniai gyvavimo ciklo procesai Valdymo procesai MAN.3. Projekto valdymas

Neįtraukti inžineriniai procesai: ENG.2 Sistemos reikalavimų analizė ENG.3 Sistemos architektūros projektavimas ENG.9 Sistemos integravimas ENG.10 Sistemos testavimas

Naudojama vertinimo modelio gebėjimo dimensija

Proceso gebėjimo lygis

Gebėjimo lygio pavadinimas

ID Atributas

Lygis 1 Vykdomas procesas PA 1.1. Proceso atlikimo atributas

Lygis 2 Valdomas procesas PA 2.1. Proceso atlikimo valdymo atributas

PA 2.2. Darbo produktų valdymo atributas

Daugumos Lietuvos IT įmonių tiksliniu procesų gebėjimo profiliu artimiausių 2-3 metų laikotarpiui yra: inžinerinių procesų antras gebėjimo lygis ir pagalbinių bei organizacinių procesų pirmas gebėjimo lygis.

Procesai susiję su antro lygio CMMI proceso sritimis

ID Procesas ID Procesas

ENG.1 Reikalavimų išsiaiškinimas SUP.1 Kokybės užtikrinimas

ENG.4 Programinės įrangos reikalavimų analizė SUP.2 Verifikavimas

ENG.5 Programinės įrangos projektavimas SUP.3 Validavimas

ENG.6 Programinės įrangos projekto realizavimas SUP.4 Jungtinės peržiūros

ENG.7 Programinės įrangos integravimas SUP.5 Auditas

ENG.8 Programinės įrangos testavimas SUP.7 Dokumentavimas

ENG.11 Programinės įrangos instaliavimas SUP.8 Konfigūracijos valdymas

ENG.12 Programinės įrangos ir sistemos priežiūra SUP.9 Problemų sprendimo valdymas

MAN.3 Projekto valdymas SUP.10 Keitimų poreikio valdymas

MAN.4 Kokybės valdymas

MAN.5 Rizikos valdymas

MAN.6 Matavimai

Vertinimo rezultatų analizė ir veiksmų plano sudarymas

Vertinimo rezultatas – procesų gebėjimo profilis.

Pagal organizacijos poreikius ir verslo tikslus bei faktinį procesų gebėjimo profilį sudaromas tikslinis procesų gebėjimo profilis, nurodant reikiamus procesus ir siekiamas jų gebėjimo atributų reikšmes.

Veiksmų plano sudarymo pagrindiniai principai: - siekiant proceso 1-o gebėjimo lygio, remiamasi proceso modelyje šiam procesui apibrėžtomis bazinėmis praktikomis ir darbo produktais - siekiant 2-o ir aukštesnio gebėjimo lygio, remiamasi proceso modelyje su siekiamo gebėjimo lygio atributais asocijuotais procesais

Veiksmų plane nurodoma ne tik gerinimo veiksmų seka, bet ir apibrėžiamos proceso efektyvumo metrikos nustatytų gerinimo tikslų pasiekimui matuoti bei siekiami atitinkamų metrikų įvertinimai.

Gerinimo veiksmų įgyvendinimas

vadovybės pritarimas veiksmų plano įgyvendinimuipakeitimai turi būti palaipsniniai, evoliuciniaigali būti inicijuoti keli lygiagretūs proceso gerinimo projektaitaikymas ne kritiniuose projektuosepakeisto proceso efektyvumo matavimai

turi būti „renkamos” kylančios problemos

vykdymas kaip „normalaus” projekto (pagal planą)

Proceso pakeitimų analizė

Pakeisto programų kūrimo proceso efektyvumo analizė.

Analizės metu nustatoma, ar proceso gerinimo iteracijos tikslai pasiekti (t.y. ar atitinkami efektyvumo metrikų įvertinimai atitinka veiksmų plane nustatytus tų metrikų įvertinimus), įvertintas pašalinis poveikis.

Jei gerinimo tikslai pasiekti nebuvo, tai analizuojamos priežastys, atliekamas proceso vertinimas, nustatomi nauji, gal būt mažesni (ne tokie ambicingi) gerinimo tikslai, ir sudaromas naujas veiksmų planas, tiems tikslams pasiekti.

Pagerinto proceso įtvirtinimas

Jei gerinimo veiksmai buvo sėkmingai įdiegti ir nustatyti gerinimo tikslai pasiekti, tai turi būti atliekamos įdiegtų gerinimo veiksmų įtvirtinimo veiklos, kurios užtikrintų jog pasiektas proceso lygis nebūtų prarastas ir gerinimo veiksmai „prigis” organizacijoje:

naujo proceso institucionalizavimas.

Proceso vykdymo stebėjimas

Programų kūrimo proceso vykdymas turi būti nuolat stebimas, jo efektyvumas matuojamas, keliami nauji gerinimo tikslai ir inicijuojami nauji proceso gerinimo projektai.

Turi būti surinkta patirtis iš proceso gerinimo projekto dalyvių ir asmenų, kuriuos palietė proceso pakeitimai.