VYRŲ CHORUI AIDAS 60 METŲ

Prezidentūroje

įteikti

apdovanojimai

1

Iškilmingai paminė-

tas Lietuvos valsty-

bingumo atkūrimas

Doc. dr. A. Zybartas

1,2

Gražus šiemet

vasario 16-osios

rytas išaušo...

V. Gapševičiūtė

2,3

Aš ir muzika

V. Petkevičius

3,4

Padėka 4

Atsiliepimas 4

ŠIAME NUMERYJE

Doc. dr. Algimantas

Zybartas

2015 m. vasario 13 dieną

Vilniaus įgulos karininkų

ramovėje buvo paminėtos

Lietuvos valstybės atkūri-

mo 97-osios metinės. Mi-

nėjime dalyvavo Nevy-

riausybinių organizacijų,

padedančių stiprinti Lie-

tuvos valstybės gynybi-

nius pajėgumus, atstovai

(toliau – NVO). 26 visuo-

meninės organizacijos yra

susibūrę į koordinacinę

tarybą (NOKT), padedan-

čią vieningai atstovauti

viešąjį interesą ir siekti

pilietinių, patriotinių, tau-

tinių bei krašto apsaugą

visapusiškai remiančių

tikslų.

Renginį vedė l. e. Vilniaus

įgulos karininkų ramovės

viršininko pareigas Gau-

dentas Aukštikalnis. Savo

įžanginėje kalboje rengi-

nio vedėjas pažymėjo, kad

valstybės gimtadienis, tai

visos Lietuvos šventė.

Buvo priminta, kad 1918

metų vasario 16 d. Lietu-

vos Taryba Vilniuje pa-

skelbė atkurianti nepri-

klausomą demokratiniais

pamatais sutvarkytą Lie-

tuvos valstybę su sostine

Vilniuje. Renginio vedėjas

Prezidentūroje įteikti apdovanojimai

2015 m. vasario 28 d. Nr. 3 (25)

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro AIDAS laikraštis

Ordino „Už nuopelnus

Lietuvai” medalis

Iškilmingai paminėtas Lietuvos

valstybingumo atkūrimas

Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos var-

do garsinimą pasaulyje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ apdo-

vanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medaliu Audronę STEPONAVIČIŪTĘ

ZUPKAUSKIENĘ – Vilniaus kultūros centro moterų choro „Liepos” vadovę; Vilniaus

chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės” jaunių choro vadovę, mokytoją ekspertę, choro

meno ir chorinio dainavimo tradicijų puoselėtoją ir Tadą ŠUMSKĄ – Lietuvos kariuo-

menės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas” meno vadovą ir dirigentą;

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių; aktyvų chorinio dainavimo tradicijų

puoselėtoją. Informacijos šaltinis: Tinklapis Lietuvos Respublikos Prezidentė

akcentavo, kad turime išreikšti dė-

kingumą visiems tiems žmonėms,

kurie atkūrė mūsų valstybę ir įtvirti-

no mūsų laisvę.

Renginio pradžioje Vilniaus įgulos

karininkų ramovės vyrų choro

„Aidas" kamerinė grupė, vadovauja-

ma chormeisterio Viliaus Grušniaus,

iškilmingai, kartu su renginio daly-

viais, sugiedojo Lietuvos valstybės

himną.

Sveikinimo žodį tarė NOKT pirmi-

ninkas dimisijos kapitonas Jeroni-

mas Kraulys. Susirinkusieji gausiais

plojimais sveikino žvalų ir energingą

savo 90-ties metų slenkstį peržengu-

sį bendražygį. Sveikinimo kalboje J.

Kraulys prisiminė savo jaunystės

dienas, kai, būdamas gimnazistas,

tuometinėje Lietuvoje, gavo pirmuo-

sius patriotizmo pradus. Toliau kal-

bėtojas trumpai apžvelgė

sudėtingą, ilgą, sunkių

išbandymų kelią, kurį

nuėjo Lietuva (okupacija,

karas, valstybės atkūri-

mas). Buvo paminėtos

kovos, vykusios nuo 1945

iki 1953 metų. Jų metu

parodyta, kad turėsime

valstybę, kurios laisvės

sieksime, už kurią kovosi-

me. Baigdamas savo svei-

kinimą J. Kraulys pažy-

mėjo, kad Vasario16-oji

yra ta diena, kai visa Lie-

tuva turi švęsti ir džiaug-

tis, kad turime tokią šven-

tę, kad visada turėsime

prisiminti tuos, kurie ko-

vojo už Lietuvos laisvę.

Atsargos karininkų sąjun-

gos pirmininkas dimisijos

pulkininkas Algimantas

Vyšniauskas savo pranešimą pradėjo

poeto Justino Marcinkevičiaus eilė-

mis, kuriose skambėjo nenumaldo-

mas tautos ryžtas gyventi laisvai ir

savarankiškai. Pranešime buvo ak-

centuojama Vasario 16-osios signata-

rų drąsa priimant svarbius sprendi-

mus bei vėliu įgyvendinant nepri-

klausomos Lietuvos atkūrimo dar-

bus. Buvo pabrėžta, kad 1918 metais

Lietuva pakilo į nepriklausomos Lie-

tuvos kūrimo žygį, padėjo tvirtus

lietuvybės įtvirtinimo pamatus. Pra-

nešėjas priminė, kad švęsdami 97-

ąsias valstybės atkūrimo metines,

turime pagerbti visus nepriklauso-

mybės kūrėjus, kurie kovojo, ir dau-

gelis iš jų paaukojo savo gyvybes už

nepriklausomą Lietuvą. Pranešėjas

ragino semtis patirties iš praeities,

ir, dabartiniu sudėtingu laikotarpiu,

būti pasiryžusiems toliau saugoti

šalies laisvę ir nepriklausomybę.

Po pranešimo pasižymėjusiems už

aktyvią veiklą asmenims buvo įtekti

NVO apdovanojimai.

Minėjimas buvo užbaigtas šventiniu

koncertu, kurio metu vyrų choro

„Aidas" kamerinė grupė atliko keletą

patriotinių dainų. Vakaro renginį

apvainikavo choristų ir visų dalyvių

sudainuotos valstybingumo idėjas

pabrėžiančios K. Vasiliausko patrio-

tinės dainos eilės:

Geltona spalva – tai saulė,

Žalia – tai laukų spalva,

Raudona spalva tai kraujas.

Kartu jos – tai LIETUVA.

Iškilmingai paminėtas Lietuvos valstybingumo atkūrimas

Puslapis 2 AIDAS VYRŲ CHORUI AIDAS 60 METŲ

Pranešimą skaito Atsargos karininkų sąjungos

pirmininkas dimisijos pulkininkas A. Vyšniauskas

V. V. Geštauto nuotrauka

Gražus šiemet vasario 16-osios rytas išaušo...

Viktorija Gapševičiūtė

Gražus šiemet Vasario 16-osios rytas

išaušo... Rodos ir saulė atbudo, savo

vaiskiais spinduliais nušvietusi šią

svarbią Lietuvai ir kiekvienam lietu-

viui dieną. O ir vyrų choras „Aidas“

tądien be savo dainų būti negalėjo.

Šiais metais choras savo tautiškumo

dvasia su visais dalinosi Senosios

Varėnos Šv. arkangelo Mykolo baž-

nyčioje. Džiugu buvo žiūrėti, kaip

nešini trispalvėmis į mišias skubėjo

ir jauniausieji, ir garbiausi varėniš-

kiai.

Skambant chormeisterio ir vargoni-

Renginio vedėjas G. Aukštikalnis

A. Vyšniausko nuotrauka

Klebonas P. Čivilis

spaudžia ranką

aidiečiui

G. Andrišėnui

Puslapis 3 AIDAS VYRŲ CHORUI AIDAS 60 METŲ

ninko Viliaus Grušniaus valdomiem

vargonams, bei giedant chorui, galė-

jai pajausti tą didingą, pagarbiai

džiaugsmingą šventės džiugesį. O

mišias vainikavus Lietuvos himnui,

nė vienas negalėjo likti abejingas –

tas vienybės, pasididžiavimo savo

šalimi ir kad esi lietuvis jausmas,

nuvilnijo lyg didžiulė banga kiekvie-

no mintyse ir širdyse.

Po šv. Mišių sekė gražus ir nuošir-

dus patriotiškumo prisotintas kon-

certas. Smagu buvo matyti tautišku-

mo dvasią kiekvieno akyse. Širdis

džiūgavo matant, kai suskambus K.

Vasiliausko „Brangiausios spalvos“

pagarbiai nuo suolų pirmasis pakilo

jaunimas, kurio iniciatyvos vedami,

stojosi ir su choru dainavo visi tą-

dien buvę bažnyčioje. O klausantis

„Paimkim Lietuvą visi ant ran-

kų“ (žodžiai ir muzika A. Laukų žo-

lės, aranžuotė Tado Šumsko) niekas

sėdėti jau ir nebenorėjo.

Atliktais kūriniais pamaloninti varė-

niškiai neliko abejingi. Pasibaigus

mišioms ir koncertui, kiekvienas

norėjo prieiti ir nuoširdžiai padėkoti

už suteiktą šventę, už tai, kad turėjo

galimybę pabūti vieningi, kad galėjo

pasidalinti savo džiaugsmu.

Gražių ir prasmingų prisiminimų

liko ir kiekvieno choristo atmintyje –

šiltas Senosios Varėnos Šv. arkange-

lo Mykolo parapijos bažnyčios klebo-

no Pranciškaus Čivilio rankos pa-

spaudimas ir nuoširdus, svetingas

LR Seimo nario Gedimino Jakavonio

priėmimas, įteikti atminimo ir padė-

kos raštai.

Ši LR Seimo nario Gedimino Jakavo-

nio, klebono P. Čivilio iniciatyva,

suteikė ne tik galimybę vyrų chorui

„Aidas“ pasidalinti savo dainomis,

bet ir leido pajusti tikrą dzūkišką

dvasią, tikrą bendruomenės stipry-

bę, tikros šventės jausmą.

Gražus šiemet vasario 16-osios rytas

išaušo... 2015 m. vasario 19 d.

Gražus šiemet vasario 16-osios rytas išaušo...

Aidiečiai ir parapijos klebonas P. Čivilis prie Nepriklausomybės paminklo

Senojoje Varėnoje. V. Gapševičiūtės nuotraukos

Aš ir muzika

Vaclovas Petkevičius

Muzikos garsai mane lydi nuo kūdi-

kystės. Mama turėjo puikų balsą,

man kasdien dainuodavo lopšines.

Kiek prisimenu šeimos, giminės su-

siėjimuose visada skambėdavo dai-

nos. Po šiai dienai menu keliones į

kaimą ir laukuose skambančias mo-

terų dainas, kitam kaimo gale šie-

naujančių vyrų balsus. Man, vaikui,

gamtos kvapai ir grožis, muzikos

garsai darė labai stiprų įspūdį. Mūsų

kaimynai rusai irgi dainuodavo. Jie

dažnai užsukdavo į mūsų namus ir

kartu su tėvais dainuodavo karo,

liaudies dainas. Jau vaikystėje paju-

tau dainos grožį, muzikinės kultūros

žavesį, atskiros tautos muzikos spe-

cifiką. Taip muzika, daina nejučio-

mis tapo mano gyvenimo leitmotyvu.

Grojau akordeonu, gitara. Grodavau

visose šeimos ir giminės šventėse:

vardynose, vestuvėse. Gitara grojau

ansamblyje tuometinio Gelžbetonio

konstrukcijų gamyklos šokių salėje,

įvairiuose vakarėliuose. Dar lankiau

liaudies šokių kolektyvą, su kuriuo

repetuodavome Baldų kombinato

salėje.

Man augant, meilė muzikai, noras

muzikuoti ne menko, o vis stiprėjo.

Įstodamas į J. Tallat-Kelpšos aukš-

tesniąją muzikos mokyklą, patrau-

kiau profesionalios muzikos keliu.

Čia pasijutau kitame pasaulyje: visai

kiti žmonės, kitokio mąstymo, atro-

do, kito kvėpavimo. Pasijutau tarp

savų arba vienas iš jų. Čia nauji mu-

zikavimo patyrimai, pirmosios gast-

rolės į užsienį, naujas patyrimas

apie skirtingų šalių muzikavimo

ypatumus.

Baigęs J. Tallat-Kelpšos aukštesnią-

ją muzikos mokyklą dainavau Lietu-

vos radijo ir televizijos chore (vad. L.

Abarius). Su juo daug koncertuota,

dalyvauta daugybėje renginių, pa-

daryta gausybė audio ir video įrašų...

Paraleliai dainavau Lietuvos radijo

ir televizijos vyrų oktete (vad. P.

Vaičekonis).

Vėliau nutariau stoti į Lietuvos vals-

tybinę konservatoriją (dabar Lietu-

vos muzikos ir teatro akademija),

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas”. Laikraštis „Aidas” Nr. 3 (25)

REDAKCIJA: Povilas Šimkavičius, doc. dr. Algimantas Zybartas, Arnoldas Kulikauskas

El. p.: aidietis.leidinys@gmail.com

Laikraštį skaitykite internete: www.kam.lt (Ramovės → Vilniaus įgulos karininkų ramovė → Vyrų choras „Aidas”)

rinkausi neakivaizdines studijas,

tačiau prof. A. Jozėnas mane greitai

suorientavo sakydamas „Jei nori

mokytis, tai tik stacionaras“. Profe-

soriaus pasakyta – ir šventa. O stu-

dijos konservatorijoje ypatingos, ki-

tokios nei bet kurioje kitoje aukštojo-

je mokykloje, su kiekvienu studentu

čia dirba trys dėstytojai: du pianistai

ir chorvedys (prof. Alg. Lopas). Labai

įsiminė, kai studijų metais buvo pa-

rengtos J. S. Bacho Didžiosios mišios

h-moll. Tuo metu atvyko muzikolo-

gai iš įvairių socialistinių šalių pa-

žiūrėti šio reto įvykio. Kitas neišdil-

domas įvykis kai kartu su Konserva-

torijos kameriniu choru (vadovai: A.

Krogertas ir T. Šumskas) atstovavo-

me Tarybų Sąjungai Panamoje ir

buvome įvertinti aukščiausiu apdo-

vanojimu.

Vėliau kurį laiką dainavau Muzikų

draugijos chore (vad. P. Gilys), įstri-

go tuo metu užsimezgusi ir ilgai tru-

kusi draugystė su vokiečiais. Paskui

buvau įkalbėtas dainuoti Lietuvos

operos ir baleto teatro chore. Ir tas

„pabandymas“ truko beveik 20 metų.

Dirbdamas visai kitus darbus dieną,

vakarais ir savaitgaliais lėkdavau į

teatrą. Dalyvavau visuose pastaty-

muose, spektakliuose, gastrolėse.

Man visi spektakliai vienodai reikš-

mingi, visi vienodai įdomūs. Dar

šiandien jaučiu specifinį Teatro kva-

pą, ant prožektorių svylančias dul-

kes... Gal dar būčiau dainavęs, ta-

čiau gimus mažajai dukrytei, norėjo-

si vakarus leisti su ja. Darėsi nera-

mu, kai palieku ją miegančią, o grį-

žęs namo randu jau miegančią...

Tačiau po kelių metų, žmona, maty-

dama, kad nerimstu be dainavimo,

privertė mane paskambinti Tadui

Šumskui. Ir štai aš „Aide“. Man pa-

tinka kaip dirba mūsų maestro Ta-

das Šumskas. Įdomus jo darbas su

partitūra, kūrinių interpretavimas,

bendravimas su kolektyvu ir t. t.

Ir dabar, kai tik nesikerta tiesioginis

darbas su vyrų choro „Aidas“ repeti-

cijomis, aš – Ramovėje. Man patinka

šis vyriškas kolektyvas. Gera vyriš-

koje kompanijoje. Čia ir juokai, ir

humoras kitoks. Šiems vyrams muzi-

ka – atgaiva sielai. O mano darbas –

pedagoginis. Mokau jaunąją kartą

pajausti muzikinį garsą ir suprasti

muzikos svarbą gyvenime. Karštai

tikiu V. Šekspyro žodžiais „visas

blogis kyla iš to, kai žmoguje nes-

kamba muzika“.

2014 m. spalio 16 d.

P. Šimkavičiaus nuotrauka

Padėka

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščio-

nių demokratų Varėnos rajono skyrius

Nuoširdžiai dėkojame visiems atėjusiems į

Vasario 16-osios minėjimą Senojoje Varėno-

je! Nors ir saulėtas, bet žvarbokas oras ne-

sutrukdė mums sutikti Lietuvos gimtadienį gera nuotaika,

žvaliai ir jaukiai! Dėkojame Lietuvos kariuomenės Vil-

niaus įgulos karininkų ramovės vyrų chorui „Aidas“ už

dainas ir už „Ąžuolus Lietuvoj"! Ir žinoma – sveikiname

savo jaunuosius bendražygius – Jaunųjų konservatorių

lyga Varėnos skyrius – pašventinus vėliavą! Kartu – MES

JĖGA!

Informacijos šaltinis:

TS-LKD Varėnos rajono skyriaus Facebook

Atsiliepimas

Leta VITKIENĖ

Perskaičiau antrąjį „Aido" numerį.

Ačiū buvo labai įdomu. Jeigu ne tie

pozityvūs laikraštėliai apie Lietuvos

šviesuolius, atrodytų, kad Lietuvoje

viskas taip blogai, nes per žinias ar

spaudą pranešama apie tai, kas krau-

pu, žiauru ir liūdina, o paskaičius

„Aidą" pamatai, kad yra ir kita meda-

lio pusė, daug gražesnė ir spalvinges-

nė. Tikiuosi, kad ir jaunajai kartai tai

yra įdomu. Sėkmės kūryboje.

2015 m. vasario 01 d.

Šiauliai

SVEIKINAME

gražaus jubiliejaus proga

Algirdą BERNOTĄ, antrąjį tenorą

Dainuoti pradėjo Utenos gimnazijoje. Buvo

Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų

choro „Elektronika” nariu.

Vyrų chore „Aidas” dainuoja nuo 2012 metų.

Taip pat yra folkloro ansamblio „Vilniaus

Gija” (vadovė Loreta Šarkaitė) narys.

Aš ir muzika