1

Politikoautobiografija

PasirinkimasE G I D I J U S B I È K A U S K A S

Vilnius, 2000

2

3

Esu laimingas: likimas lëmë, kad nuo pirmø Atgimimo, mûsø

�dainuojanèios revoliucijos� dienø man teko bûti svarbiausiø ávykiø epicentre.

Visai natûralu ir suprantama, jog kiekvienas ðiø audringø permainø

dalyvis turi savo poþiûrá. Suprantama, já turiu ir að - juk á daugelá ávykiø bei

reiðkiniø galëjau þvelgti ið arti, tiesiogiai dalyvauti juose, teko ir numatyti

ar net skubinti kai kuriuos ávykius bei sprendimus. Ðiandien, prabëgus

deðimtmeèiui nuo tø neuþmirðtamø dienø ir naktø, jau galime objektyviau

vertinti savo politinës veiklos pradþià, matyti, kas joje pozityvu ir klaidinga.

Mano kartos þmones á didþiàjà politikà neðë audringas permainø sûkurys.

Mus pasirinko Atgimimas, kuriam dirbome, uþ kurá kovojome - ðia prasme

mûsø atëjimas á politikà nebuvo atsitiktinis dalykas.

Nejaugi ðis nuostabus laikotarpis - jau istorija? Juk, rodos, tai

buvo, tai vyko tik vakar! Juk visi mes vis dar iðgyvename tø dienø þavesá ir

tragizmà, prisimename nenumaldomà troðkimà bûti visiems kartu, savo

ieðkojimus ir apmàstymus, klaidas ir abejones.

Taip, ðis laikas - jau istorija. Tebus leista ir man paþvelgti á sraunià

jos tëkmæ. Istorinë tiesa - kaip aukðèiausiasis istorinio tikslingumo idealas -

yra, buvo ir bus visada �teisi�. Istorijoje juk svarbu tik tai, kas buvo, kas

vyko, kodël bûtent tokia, o ne kita ávykiø seka bei logika, taigi ið ðiandienos

pozicijø þiûrint lyg nebesvarbu - kas dar galëjo bûti kitaip. Taèiau ir ðiø

dalykø, mano nuomone, nereikia apeiti - juk esame ávykiø liudininkai. Tenka

tik apgailestauti, jog kai kurie þmonës, atskleisdami, vaizduodami savo

vaidmená naujausiuose istorijos ávykiuose, ðiandien gerokai pervertina

asmenines pastangas. Dar blogiau - kai dedasi visa þinojæ ir numatæ. Ðiø

dienø interpretacijà ir vertinimus lemia nauja realybë, vienokia ar kitokia

politinë bei demokratinë asmenybës branda. Tiesiai pasakysiu: nemëgstu

�pranaðø� ir �aiðkiaregiø�. Deja, pastebima tendencija �perkurti istorijà�.

4

Galintiems liudyti, þinantiems autentiðkø ávykiø giluminius ryðius bei

pasekmes ðios interpretacijos sukelia ne tik ðypsenà.

Per deðimtá metø, kuriuos esu linkæs vadinti istorine epocha, viena

paèiø dramatiðkiausiø tautos ir valstybës istorijoje, mes visi labai pasikei-

tëme. Manau, pasikeièiau ir að. Jau þinau, jog politikui praþûtinga perver-

tinti savo vaidmená, kad politikoj - kaip ir bet kuriame kitame veiklos bare

- nevalia pamirðti atsakomybës, kad þodþiai èia neturi skirtis nuo darbø.

Iðmokau vertinti bièiulius ir bendraþygius, jø dràsà ir principingumà. Nors

politika daþnai pieðiama kaip niûri, klampi veidmainystës bei intrigø

mokykla, esu uþ politikø atsakomybæ ir garbingus etinius santykius, tylø,

kantrø, atkaklø darbà. Bet kuri politinë jëga, jos þmonës tëra visuomenës,

tautos dalis, todël praþûtingiausia bet kuriam politikui - átikëjimas savo

neklystamumu ar mesianizmu. Vienas lauke - ne karys: sena iðmintis tinka

ne tik karybai, bet ir politikai.

Ði knyga - apie tautos valià, kurios reiðkëjais laimingo atsitiktinumo

ir palankios asmeninës lemties dëka mums teko laimë bûti. Todël su

begaliniu dëkingumu ir pagarba að miniu Lietuvos þmones. Þemai lenkiuosi

ðventam atminimui tø, kurie nesulaukë Tëvynës laisvës, Nepriklausomybës,

paaukojo didþiausià þmogaus turtà - gyvybæ arba neseniai paliko mus.

Laimëjome visø jø susitelkimo ir ryþto dëka.

Tai ðie þmonës yra ir bus Lietuva, kuri po keleriø metø minës

savo tûkstantmetá.

5

P OU N I V E R S I T E T O

6

7

Nepasakyèiau, kad teisininko profesijà pasirinkau sàmoningai

ar kad jai kaip nors ypatingai bûèiau rengæsis. Kaip daþnai gyvenime bûna,

nulëmë atsitiktinumas. Mat augau mokytojø ðeimoje, kur vieðpatavo reikli

tvarka, buvo grieþtai diegiamas pareigos jausmas. Vaikystë prabëgo

vaizdingame Jiezno miestelyje, menanèiame graþiuosius barokinius Pacø

rûmus (jø rûsiuose þaisdavome), vëliau su tëvais atsikëlëme gyventi á Vilniø.

Vidurinëje mokykloje viskas vienodai gerai sekësi, todël neprisimenu, kad

bûèiau ypatingai gilinæsis á kurá nors dalykà ar jautæs potrauká vienai ar

kitai srièiai. Iðsiskyriau ið bendraamþiø nebent tuo, kad nelauþiau galvos

dël bûsimos profesijos. Dabar ðypsenà kelia mano perdëtas pasitikëjimas

savo jëgom. Juk dokumentus nuneðiau ten, kur buvo didþiausias konkursas

- á Vilniaus universiteto Teisës fakultetà. Abiturientams konkursas septy-

niasdeðimt treèiaisiais buvo itin didelis, kadangi jau galiojo taisyklë daryti

nuolaidà ið armijos sugráþusiems vyrams, kuriems pakakdavo tik iðlaikyti

stojamuosius egzaminus. Todël konkurencija á likusias vietas buvo labai

stipri. Ástojau, kadangi visus egzaminus iðlaikiau tik labai gerais paþymiais.

Að didþiuojuosi savo Alma Mater - senuoju Vilniaus universitetu,

tuomet vienintele aukðtàja mokykla, rengusia kvalifikuotus teisininkus.

Studijø metais fakulteto dekanas buvo profesorius Pranas Kûris. Mûsø

profesûra pagal susiklosèiusias tradicijas garsëjo aukðtu moksliniu akade-

miniu lygiu, gebëjimu puoselëti pagarbà teisiniams idealams. Daugelis mano

studijø kolegø ir bièiuliø ðiandien sëkmingai darbuojasi kurdami ástatymus,

teismuose, teisëtvarkoje, kituose valstybës ir visuomenës veiklos baruose,

privaèiose struktûrose. Ir dabar manau, kad mûsø profesinio parengimo

lygis buvo pakankamai geras. Þinoma, tai priklausë ne tik nuo profesûros,

bet ir nuo kiekvieno jos auklëtinio individualiø pastangø. Pagarba ne vien

ástatymo raidei, bet ir jo dvasiai, teisës kriterijams, neraðytoms, þmoniðkumo

ir ilgaamþio patyrimo padiktuotoms etinio profesijos kodekso taisyklëms,

nesitaikstymas su ástatymø paþeidëjais ir nusikalstamumu - principai, kurie

galioja ir ðiandien, tik juos taikyti mûsø dienø sàlygomis, stiprinant teisinæ

valstybæ, þymiai sudëtingiau. Esu dëkingas savo universitetui, savo profesûrai

uþ pamokas ir átakà, uþ visa tai, kas man brangu ir nepamirðtama.

8

Studentiðka jaunystë! Þinoma, tai buvo ne vien studijos� Rimti,

ðiandien garbûs teisininkai - visi mes mokëdavome bûti ir labai nerimti. Ir

ðiandien tai prisiminæ ne tik nusiðypsom, bet ir prisikvatojam - juk mums

nestigo fantazijos iðdaigoms auditorijose, bendrabuèiuose, stovyklose. Gabu-

mø kurti anekdotiðkas situacijas ir jose dalyvauti, matyt, pakako visiems.

Daug neuþmirðtamø jaunystës dienø prabëgo universiteto laiudies dainø ir

ðokiø ansamblyje, koncertuodavom Lietuvoje ir uþ jos ribø. Èia að sutikau

ir þmonà Jûratæ.

Dar studijø metais teko dirbti Teismo ekspertizës mokslinio tyrimo

institute, trasologiniø ir balistiniø ekspertiziø laboratorijoje. Gal ir tai lëmë,

kad septyniasdeðimt aðtuntaisiais pagal tuomet tvirtai galiojusià paskyrimø

sistemà likau Vilniuje. Ið pradþiø dirbau kriminogeniðkai sudëtingiausio

sostinëje Tarybø rajono prokuratûros staþuotoju, vëliau - miesto, o po dvejø

metø - ypatingai svarbiø bylø tardytoju Respublikos prokuratûroje. Susi-

tikdamas su daugybe ádomiø þmoniø, patekdamas á sudëtingiausias

situacijas, tyriau nuþudymus, korupcijà, kyðininkavimà ir kitus sunkius

kriminalinius nusikaltimus. Tai buvo didelë gyvenimo mokykla, kuri man

padëjo paþinti sovietinës sistemos tikrovæ, atsikratyti iliuzijø dël RTFSR

baudþiamojo kodekso principais leistø ástatymø (kitokiø bûti, aiðku,

negalëjo) �idealumo� - baudþiamosiose bylose ne visuomet triumfuodavo

teisingumas, realybëj daug kas bûdavo persipynæ, sunkiai iðaiðkinama, ávei-

kiama. Ið pradþiø miglotai, o paskui vis labiau ëmiau suvokti, kad totalitarinë

sistema iðgyvena gilià krizæ. Tokia krizë apëmë ir teisæ, nors ávairiuose jos

baruose dirbo daugybë puikiø, aukðèiausios kvalifikacijos, dorø teisininkø.

Daug kà suprasti man padëjo kunigo Alfonso Svarinsko byla.

Vëlesniais metais su disidentu, monsinjoru, kolega Aukðèiausiojoje Taryboje

teko ne kartà susitikti ir kalbëtis apie ðià nelemtà bylà, pasakoti apie save ir

jokiuose protokoluose neuþfiksuotus motyvus. Bet tai buvo vëliau.

O tada - neslëpsiu, tai prisiminti man ir dabar nelengva - prieð

jaunà tardytojà akis á aká atsidûrë Viduklës klebonas. Pagal galiojusià to

meto tvarkà tikrasis tos bylos ðeimininkas, tvarkytojas ir, aiðku, fabrikuo-

9

tojas buvo sovietinis saugumas. Respublikos prokuratûros vaidmuo buvo

antraeilis - saugumas, tariamai nedalyvaudamas teismo procese, ið tiesø lëmë

nuosprendá. Dabar lengva pasakyti: reikëjo atsisakyti ðios bylos! Taip kalba

ne tik politiniai oponentai, bet ir kai kurie kolegos, taip pat dirbæ prokura-

tûroje ar panaðiose struktûrose, dabar neigiantys savo vaidmená analogiðkose

bylose! Atsisakyti bylos buvo nepaprastai sudëtinga. Juk bûtø tekæ palikti

prokuratûrà (tokiu atveju, be abejo, bûèiau papraðytas iðeiti). Savo darbà að

mëgau ir galëjau dirbti - tuo metu buvau ápusëjæs ir keletà kitø bylø. Kita

vertus, negalëjau visko teisingai pasverti ir ávertinti. Man stigo informacijos

apie disidentø veiklos uþmojá ir kontekstà. Suprantama, dabar jau neturi

reikðmës, ar vyresnieji kolegos sàmoningai iðvengë A. Svarinsko bylos, ar ji

buvo tik spàstai man, jaunam teisininkui.

Apklausa buvo ypatinga jau vien tuo, kad man teko tardyti, ap-

klausti þmogø, ásitikinusá, jog teismas rengiamas okupuotoje Lietuvoje ir

dël to nesàs teisëtas, kaip neteisëti ir visi kiti panaðûs politiniø kaliniø ar

rezistentø teismai. Man prisiëjo girdëti tiesius, kategoriðkus atsakymus,

fiksuoti juos. Mano darbas buvo daugiau techninio pobûdþio, atlikau já

þinodamas, kad saugumas neatleistø bet kokio nukrypimo nuo sovietiðkai

inkriminuojamø kaltinimø ar mëginimo suðvelninti nuosprendá teisiamajam

kunigui. Visados mëgau tiesumà, todël tuomet intuityviai jutau pagarbà

þmogui, neatsisakanèiam savo ásitikinimø. Tikrasis ðios bylos poveikis man,

þinoma, atsirado vëliau - ir ne vien politikos peripetijose, nes bylà ir mano

vaidmená ne kartà mëginta politizuoti, o vienatvëj, su savo sàþine. Tada

daug kà þinojau vien ið nuogirdø - apie iðniekintus þuvusiø partizanø kûnus,

numestus miesteliø aikðtëse, þiaurius trëmimus, beje, uþgriuvusius ir mûsø

artimiausius gimines.

Dar studijø metais mes slapèiomis aptarinëdavom Romo Kalantos

susideginimà Kaune septyniasdeðimt antraisiais metais. Taèiau sovietinë

sistema daugybe uþraktø stengësi uþrakinti tikràjà tiesà apie Lietuvos

valstybingumà, okupacijà ir aneksijà. Man, kaip ir absoliuèiai mano kartos

daugumai, nebuvo þinomi svarbiausi istoriniai faktai, jie buvo kruopðèiai

10

slepiami ar falsifikuojami, mes neþinojome tikrosios tiesos apie disidentus,

jø kovà. Lemtingas mano apsisprendimas ávyko Atgimimo auðroje, kai atëjau

á Sàjûdá - tik tada suvokiau, kokia dramatiðka ir bauginanti mûsø neþinoji-

mo bedugnë, jog reikia padaryti viskà, kad iðtrûktume ið supuvusios ir amo-

ralios totalitarinës sistemos kalëjimo ir iðlaisvintume savo dvasià.

Apklausos metu pirmà kartà iðgirdau apie Ribentropo-Molotovo

slaptuosius protokolus, apie priverstinæ mûsø ðalies inkorporacijà. Tiek

kunigas Alfonsas Svarinskas, tiek liudytojai, taip pat daugiausia kunigai,

rëmësi ðiais faktais, neigë saugumo jiems inkriminuotus kaltinimus. Argi

galëjo penktà kartà teisiamas, á kalëjimà grûdamas þmogus, kuris iðkalëjo

iki Atgimimo pradþios ið viso apie dvideðimt metø, priimti pasiûlymà vieðai

pareikðti, jog atsisako �vykdyti antitarybinæ veiklà�? Netikëdamas tokio

pareiðkimo perspektyva, vis dëlto buvau priverstas, kaip reikalavo sovietinë

tardymo praktika, uþsiminti apie bûtinybæ iðsiþadëti idealø. Jau neabejojau

- ðioje byloje iðmokau gerbti kaltinamojo ásitikinimus - kad kunigas Alfonsas

Svarinskas nesutiks su absoliuèiai jokiu kompromisu, kad septyneri metai

lageryje ir treji tremtyje jo nebaugina. Taip ir ávyko.

Dalyvavimas ðioje byloje lig ðiol man primenamas. Jis tapo dau-

gybës prasimanymø ir spekuliacijø objektu. Ðis faktas dþiugina kai kuriuos

politinius varþovus, pernelyg daþnai juo naudojamasi drastiðkai ir uþgau-

liai. Visai nesistebësiu, jeigu tai truks dar ilgai. Dël to nieko nesmerkiu, jau

susitaikiau su tuo, kad bûsiu nuolatos kaltinamas. Ði byla buvo nepaprastai

reikðminga, gal net lemtinga mano vidinei evoliucijai, tikrosios tiesos ir

savojo kelio ieðkojimams. Apie tai ilgai màsèiau politiðkai apsispræsdamas,

ásiliedamas á Sàjûdá, ir vëliau. Gaila, kad ðià skaudþià istorijà mëginama

naudoti þmoniø suprieðinimui ar tendencingam nuteikinëjimui. Tarsi mes,

taip pat ir að, nebûtume árodæ savo iðtikimybës tautos Atgimimui, jos tikra-

jam siekiui - Nepriklausomybei. Arba turëtume kokiø kitø �këslø� valstybës

gyvenime. Man teko vëliau ne kartà kalbëtis su monsinjoru Alfonsu Sva-

rinsku. Nesakyèiau, kad tapome artimi bièiuliai ar bendraminèiai. Taèiau

jis suprato, kad ne jaunas tardytojas suvaidino fataliðkà vaidmená jo pas-

kutinëje byloje.

11

Kitos mano nagrinëtos bylos buvo kriminalinës. Didþiulá atgarsá

visuomenëje tais metais sukëlë vadinamoji �Universiteto byla�.

Universitetas graþiai atðventë savo keturiø ðimtø metø sukaktá.

Ðventës renginiai tapo didþiu Lietuvos gyvenimo ávykiu, këlë visos tautos

pasididþiavimà, budino jos sàmonæ. Tai buvo lyg artëjanèio Atgimimo

audronaða, galinga visos tautos manifestacija, pagerbiant seniausiàjà savo

Alma Mater, vienà garbingiausiø universitetø Rytø ir Vidurio Europoje.

Sukaktis buvo pretekstas parodyti svarbiausius Lietuvos istorijos ávykius,

atskleisti tautos dvasios galià, gimtosios kalbos groþá ir amþinumà, nacio-

nalinës kultûros iðtakas ir perspektyvà. Dël ðiø prieþasèiø ðventë, þinoma,

negalëjo patikti okupacinei sistemai. Taèiau ásiûbavo á savo sûkurá ne tik

universiteto profesûrà, studentus, bet ir visà Lietuvà, tapo savotiðka bûsimø

Sàjûdþio renginiø repeticija.

Neatsitiktinai pradedu nuo nuotaikø, kuriomis gyveno visuomenë.

Dvasinga. Pakilu. Intuityvus visuotinis noras atsispirti stagnacijai. Ir tuo

paèiu metu sistema desperatiðkai mëgina gelbëtis visokiausiais apriboji-

mais, draudimais, ideologinëmis melagystëmis, bando sukaustyti bent kiek

laisvesná þodá ar mintá. Gyvenime vis labiau ryðkëja krizës þenklai, valdan-

èiosios partokratijos iðsigimimas: ji grimzta á korupcijà, kyðininkavimà, cinið-

kai nepaiso ástatymø. Kol kas niekas lyg ir nepranaðauja artëjanèios impe-

rijos griûties, taèiau ore jau tvyro permainø nuojauta.

Ðtai tada man tenka narplioti, tirti painià kyðininkavimo bylà,

kur iðsisukinëjimai, nusikaltimo slëpimas, tuometinës teisësaugos klaidi-

nimai - kasdieniai dalykai ir, kas baisiausia, visos gijos veda á universitetà, á

mano taip gerbiamà Teisës fakultetà!

Atskira istorija, kodël prokuratûros vadovybë tirti ðià bylà pavedë

bûtent man. Svarbiausia, matyt, dël profesiniø savybiø ir dël to, kad strima-

galviais nerdavau á kiekvienà naujà bylà. Buvau jaunas ir karðtas, man bûdavo

sunku ið ðalies stebëti, ramiai laukti faktø iðaiðkinimo. Vyresnieji kolegos,

aiðku, buvo ir apdairesni, ir atsargesni.

12

Nujauèiau, kad kaltinamieji teisininkai gali puikiai iðsisukinëti,

taèiau gyvenime viskas vyko þymiai painiau ir sudëtingiau nei tikëjausi, o

tikrovë su kaupu pranoko lûkesèius. Visas mano - ypatingøjø bylø tardy-

tojo - darbas atsispindi trisdeðimt septyniuose storuose bylos tomuose. Jie

man kainavo daugybæ bemiegiø naktø. Apklausos, faktø aiðkinimai, akista-

tos ir t.t. leido á daugelá gyvenimo reiðkiniø paþvelgti plaèiau ir giliau. Gana

greitai að pradëjau intuityviai suvokti, kad ðioje byloje tarsi veidrodyje atsi-

spindi daugelis anuometinio gyvenimo blogybiø. Taèiau labai iðgyvenau,

kad tyrimo eiga skaudþiai uþgriûva Vilniaus universitetà, daro jam gëdà.

Nors apie tai, kad imperinës valstybës platybëse klesti kyðinin-

kavimas ir juo naudojantis lengviausiai ástojama á aukðtàsias mokyklas, per-

kami diplomai ir t.t., sklido legendos, taèiau mes ilgà laikà nedrásome net

pagalvoti, jog taip yra ir kai kuriuose mûsø garbingojo universiteto fakul-

tetuose. Deja, ði yda ir nelaimë pirmiausia uþklupo Teisës fakultetà, kur

stojimo konkursai visados buvo vieni didþiausiø ir sunkiausiø. Viskas

prasidëjo nuo skundo ið Lukiðkiø prokuratûrai apie vienà gruzinæ, kuri uþ

kyðá �kaþkokiam Vasiliauskui� esà átaisiusi savo dukrà studijuoti teisës. Skunde

buvo minimi ir dëstytojai, padëjæ merginai.

Neátardami, kad ið ðio signalo gali iðsirutulioti didelë ir paini byla,

mes patikrinome skundà ir tikrai atradome Teisës fakultete studijuojanèià

gruzinæ Sanajà. Nepasakosiu visø tyrimo pradþios peripetijø, svarbiausia ði,

lyg pasiskolinta ið detektyviniø romanø: milicijos operatyviniai darbuo-

tojai nuskrido á Suchumá apklausti studentës motinos G. Zaim-Ogly, bet

kolegos abchazai tokiomis paèiomis milicininkø uniformomis nedvipras-

miðkai patarë �nekiðti nagø�.

Neinformavæ Abchazijos, su dviem bendradarbiais susiruoðëme á

Suchumá atlikti ðios apklausos. Jei faktai pasitvirtintø, buvome sumanæ

surengti J. Vasiliausko bute kratà, kruopðèiai patikrinti visas universitete

studijuojanèiø gruzinø asmens bylas.

Suchumyje apsigyvenome viloje prie jûros kaip paprasti poil-

siautojai. Mat neabejojome, kad vietinë milicija neleis vykdyti operacijos.

13

Laikydamasis mûsø iðankstinio susitarimo - grieþtos konspiracijos, pirmiau-

sia vietinëje prokuratûroje ásitikinau, jog èia nieko nenutuokiama. Tik tada

papraðiau kratai automobilio.

Ankstø kitos dienos rytà kratos metu atradome svarbiø ákalèiø: J.

Vasiliausko paðto dëþutës Vilniaus centriniame paðte numerá, nuotraukà,

dviejø perlaidø po penkis tûkstanèius rubliø kvitus. Mûsø veiksmai, aiðku,

dabar vertintini kaip nesuderinami su ðiandien plaèiai taikomais teisinës

valstybës ar tarptautinës teisës principais. Mes rëmëmës paplitusia ano meto

sàlygomis praktika, nes turëjome formalø pagrindà sulaikyti apklausai

studentës motinà G. Zaim-Ogly. Bute buvæ giminaièiai nedelsiant praneðë

abchazø milicijai, ir mûsø nesulaikë prie uþtvaros pakeliui á Adlerio oro

uostà vien dël to, kad automobilá vairavo uniformuotas abchazas. Nakvo-

jome oro uosto vieðbutyje ir ðitaip iðvengëme suëmimo, o gráþæ suþinojome

apie grieþtus abchazø demarðus mûsø vadovybei. Juk veikëme �autonomi-

nëje respublikoje� be jos valdþios sutikimo!

Taip ëmë suktis tardymo maðina. Be manæs, byloje dirbo puikûs

teisininkai G. Norkûnas ir A. Astaðka. Tuojau pat paaiðkëjo, kad mûsø

sulaikytasis Teisës fakulteto dëstytojas J. Vasiliauskas yra bendrapavardis,

taigi visai ne tas asmuo, kurio derëjo ieðkoti. Paaiðkëjo, kad ieðkomasis -

taip pat teisininkas, nors su fakultetu tiesiogiai ir nesusijæs. Man buvo nuo-

ðirdþiai gaila tik jaunutës mergaitës, kaip per iðpaþintá su aðarom mums

papasakojusios, jog savo kraðte á universitetà jokiu bûdu nebûtø ástojusi dël

�aukðtos kainos�, nors mokyklà baigusi vienais penketais. Mes iðtesëjome

jai duotà paþadà - ji buvo ðalinama ið universiteto remiantis formuluote,

netrukdanèia studijuoti kitur.

Ið pradþiø svarbiausiasis kaltinamasis J. Vasiliauskas visaip iðsisu-

kinëjo, kaltas prisipaþino tik dël vieno epizodo, bet painiai suraizgytas ka-

muoliukas greitai pradëjo vyniotis. Smarkiai uþsimojæ, mes nesuvokëme,

kad stojame kaltinti fakultetà, kuris tuo metu rengë teisininkus visoms sfe-

roms, taip pat ir vyriausybinëms bei partinëms instancijoms. Todël tyrimo

rezonansas jau pradþioje buvo itin didelis. Byla iðkart atsidûrë ne tik visuo-

14

menës, bet ir ano meto valdþios virðûniø dëmesio centre. Valdþià iðgàsdino

galimas �telefoninës teisës� demaskavimas - tai galëjo iðklibinti ne vienà

këdæ.

Mes pradëjome jausti valdþios nemalonæ - juk visuomenëje sklido

gandai, iðkilo reali grësmë, kad lyg yla ið maiðo iðlás vieðumon skandalingi

korupcijos kitose aukðtosiose mokyklose faktai, besaikis nomenklatûros

naudojimasis tarnybine padëtimi, �konkursai�, kurie buvo taikomi dideliø

virðininkø atþaloms.

�Studentai�, priklausæ �turgaus pietieèio tipui�, árodymø prispirti

atvirai pasakojo, kad Vilniuje �teisës mokslai dar ákandami paprastai abchazø

ðeimai�. Beje, prieð kurá laikà Abchazijoj að buvau atsitiktinai nugirdæs pro-

kuroro ir senuko tëvo dialogà dël sûnaus, kuriam grësë kalëjimas. Buvo

deramasi kasdieniðkai, lyg turguj, në kiek nesidrovint paðaliniø - laisvë,

pasirodo, èia kainavo aðtuonis avinus! Nebrangiai, pamaniau sau. Nenuos-

tabu, jog ið ðio kalnø kraðto ir pas mane greitai atkako pasiuntiniai su

pasiûlymu - kad vienà �studentà neakivaizdininkà� palikèiau ramybëje uþ

penkiolika tûkstanèiø. Kyðá jie siûlë nebijodami, matyt, be kyðiø ðie þmonës

gyvenimo neásivaizdavo. Kai grûdau pro duris, ðià �filosofijà� jie ir iðklojo

tiesiai ðviesiai. Beje, tasai �neakivaizdininkas� buvo intelektualiausias, kitø

þinios - nepalyginamai, katastrofiðkai menkos, jie galëjo �ástoti� tik J.

Vasiliausko klastoèiø ir machinacijø dëka.

Kruopðèiai klastojama buvo viskas: egzaminai, registracija, darbo

Vilniuje paþymos ir t. t. Kai kà darë pats J. Vasiliauskas, bet daþniausiai jis

pasitelkdavo talkininkø. Mus prajuokino �aktoriai�, vienas net su aukðtojo

mokslo diplomu, kurie atlikdavo stojanèiøjø gruzinø vaidmenis ir, aiðku,

puikiausiai iðlaikydavo egzaminus.

Benarpliojant bylos mazgus mazgelius, mûsø liûdesiui, paaiðkëjo,

jog J. Vasiliauskui pavykæ ápainioti ir keletà dëstytojø. Beje, svarbiausiajam

kaltinamajam buvo galima jausti ir pagarbà: pasitelkæ solidþià profesûros

ekspertizæ, ásitikinome, kad ðis þmogus - iðsilavinæs ir be iðankstinio pasi-

15

rengimo pajëgus paraðyti visai neblogo lygio literatûrinius darbus. J. Vasi-

liauskas dirbo �Vaizdo� spaustuvës juriskonsultu ir krovësi uþ pietieèius

�studentus� tais laikais nemaþus pinigus. Ðiose aferose, deja, daugiausia

buvo ápainioti ir Teisës fakulteto dëstytojai - L. V. Papirtis, priëmimo

komisijos sekretorius (beje, vëliau, man dirbant Maskvoje laikinuoju reika-

lø patikëtiniu, trumpai buvæs uþsienio reikalø viceministru), bei docentas

J. Staðinskas, þinomas baudþiamosios teisës specialistas. Likimo ironija -

pastarasis buvo skaitæs paskaitas ir man!

Kaltinamieji slëpë ákalèius, mëtë pëdas, iðsisukinëjo, todël tardy-

mas tarpais vyko lëtai. J. Staðinsko bute buvo sunaikinta visa, kas galëjo já

kompromituoti, taèiau kaþkodël pamirðta sunaikinti ar paslëpti Gruzijos

þemëlapá - èia liko taðkeliais kruopðèiai suþymëti miestai, ið kur atvyko J.

Vasiliausko globotiniai.

Per devynetà bylos tyrimo mënesiø, dirbdami nuo ankstaus ryto

iki giliausios nakties, beveik be poilsio dienø, prisiþiûrëjome visko. Ypaè

daþnai bûdavo keièiami parodymai - mat tardëme tikrai aukðtos kvalifikacijos

teisininkus. Savo taktikà, kai kurias aplinkybes kartais bûdavom priversti

slëpti net nuo vadovybës, kuri - neásigilinusi ar �aukðtesniø instancijø�

paveikta - galëjo pakenkti tyrimui, net viskà apversti aukðtyn kojom.

Byloje ið viso buvo ásipainiojæ kelios deðimtys asmenø, taèiau bau-

dþiamojon atsakomybën patraukëme tiktai devynis. J. Staðinskas iðsiskyrë

ir amþiumi, ir solidumu, jis buvo jau ne vienerius metus dëstæs bûsimiesiems

teisëjams, advokatams ir prokurorams. Kokiø tik gudrybiø nesigriebë ðis

asmuo, siekdamas þûtbût paneigti ar sumenkinti savo kaltæ! Ið pradþiø

prisipaþinæs, vëliau ëmë viskà neigti.

Byla teisme buvo baigta nagrinëti aðtuoniasdeðimt treèiøjø vasa-

rà. Að sàmoningai neminiu visø nuteistøjø pavardþiø, juk daug vandens

nutekëjo, ir mano minimi asmenys yra seniai atlikæ bausmæ. Skirtingai

klostësi jø gyvenimas, likimai. Dabar galima net aiðkinti, kad kai kurie

nusikaltimà darë �trokðdami kenkti komunistinei sistemai, silpninti jà�.

16

Vëliau kai kurie teisti asmenys visai kitaip interpretavo aplinkybes, dël kuriø

atsidûrë teisiamøjø suole. Visa tai galima net suprasti, taèiau sveiku protu

nesuvokiama, kaip drástama aiðkø nusikaltimà dangstyti �patriotiniais

motyvais�!

Bylos peripetijos, teisiamøjø poelgiø psichologiniai motyvai ir

dabar ádomûs: juk juose atsiskleidþia daugelis anuometinio gyvenimo

kolizijø. Mes, grupelë kolegø (tarp jø noriu paminëti kapitonà Petrà Liu-

bertà, vëliau nepriklausomoje Lietuvoje tapusá policijos Generaliniu komi-

saru, dabartiná �Ekskomisarø biuro� prezidentà), jautëme, jog padarëme

tik nedidelæ pradþià, jog reikia skverbtis gilyn ir demaskuoti nepaprastai

paplitusá aukðtosiose mokyklose kyðininkavimà. Ketinome patyrinëti

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetà, kuriame taip pat aiðkiai bûta

piktnaudþiavimø stojamøjø egzaminø metu.

Vidurnaktis Vidaus reikalø ministerijoje. Tamsu ir tylu. Mes susi-

paþástame su gausia anuometinës korupcijos medþiaga, jos faktai stulbina.

Staiga garsus riktelëjimas: �Vstatj! Smirno!� - ir ðtai koridoriumi generolo

lampasais atðvytuojàs patsai ministras S. Lisauskas. Visi iðsitempia. Ministras

iðkart átûþæs uþsipuola savuosius darbuotojus (mûsø, prokurorø, kaltinti

nedrásta): �Kas jums leido iðsidirbinëti!� Akimoju sumetu, kur ðuo pakastas

- ministras demonstruoja aukðtesnës, be abejo, partinës, valdþios ðulø ne-

pasitenkinimà, reikalavimà, kad plataus masto korupcijos tyrimas bûtø ne-

delsiant nutrauktas. Niekas nebando aiðkinti, o generolui ir nerûpi aiðkini-

mai - jam svarbiausia aprëkti ir ábauginti.

Kone paryèiu mudu su Petru Liubertu iðeiname ið ministerijos.

Prieðauðrio tyloje slogiai kaukði mudviejø þingsniai, ir mano kolega nelinksmai

prabyla: �Rodos, tuojau tuojau atlëks juoda maðina ir, kaip italiðkuose

filmuose, suvarys á mudu serijà ið automato�.

Jis buvo teisus. Mano pradëta byla tuètuojau nutraukiama moty-

vuojant �árodymø stoka�, o Vidaus reikalø ministerijos skyrius kovai su

korupcija iðformuojamas. Ið jaunatviðko donkichotiðkumo, nesuvokdami,

17

kad partokratinë sistema þiauriai kerðija uþ bet koká mëginimà ieðkoti tiesos

ten, kur uþginta, mes juk rengëmës daryti kratas net kai kuriø Centro komi-

teto nariø butuose... Mes jau nemaþai þinojome, bûdami karðti ir atkaklûs

galëjome dar daugiau suþinoti, o tas valdþiai buvo staèiai peilis po kaklu.

Ði pamoka liko visam gyvenimui. Jà daþnai atmenu ir ðiandien,

kai susiduriame su rafinuota korupcija, su klastingiausiomis jos atmainomis.

Ar bereikia pasakoti, kodël að ir kartu minimoje byloje dirbæs

Kæstutis Oþiûnas po savaitëlës, klausydamiesi per radijà skambanèios dai-

nos �Ðiroka strana moja rodnaja�, jau dundëjome traukiniu per bekraðtes

taigos platybes á Tolimuosius Rytus. �Bûtinosios tarnybos sovietinëje armi-

joje atlikimas� tebuvo viso labo priedanga: �berniukus ið prokuratûros� bû-

tinai reikëjo pamokyti, kad, paragavæ kareiviðkos koðës, nekaiðiotø nosies

kur nereikia. Taigi du teisybës ieðkotojai �visai teisëtai� buvo aprengti kari-

nëm uniformom. Dar visa laimë, kad leido tarnauti pagal specialybæ, juk

galëjom marðiruoti kur nors tundroje baltoms meðkoms á akis þiûrint.

Ðitaip að tapau karinës prokuratûros tardytoju palei pat Kinijos

sienà, Blagoveðèenske prie Amûro, mieste, kurio didþioji gyventojø dalis -

kariðkiai. Atvykus atsitiktinai gatvëj sutikti þmonës ðaipësi þvelgdami á mano

beretæ - þiemà, kai ðalèiai èia siekia þemiau penkiasdeðimties, atrodþiau tikrai

egzotiðkai� Vadovybë iðkart suprato, kad bûsiu kaþkokiems galingiesiems

ant nuospaudø uþmynæs, mat maniðkis tardytojo staþas buvo solidþiausias,

bet nieko neklausinëjo.

Daugiau kaip dvejus metus tarnavau toli nuo Tëvynës, atskirtas

nuo namø, ðeimos, artimøjø, draugø. Apie tarnybà Belogorske mano þmona

Jûratë viename laiðke raðë: �Tikras pasaulio kraðtas. Tas miestas visai ne

baltas, o juodas ir purvinas�.

Daugelis tirtø kareiviø nusikaltimø buvo sàlygoti sovietinës ka-

riuomenës neigiamybiø - to kreivo imperijos gyvenimo veidrodþio. Daþnai

telikdavo uþjausti kareivius, ieðkoti motyvacijos bausmëms suðvelninti. Ka-

rinëje prokuratûroje dirbo neblogi teisininkai, ið jø nejauèiau jokio diskri-

18

minavimo. Mane net kalbino pasilikti tarnauti toliau, apdovanojo rankiniu

laikrodþiu, pagyrimo raðtu - bet að verþte verþiausi Tëvynën, buvau labai

iðsiilgæs namø, visø artimøjø. Nekantravau kuo greièiau iðvysti mylimus

þmones, bièiulius, kolegas.

Sovietinës santvarkos ydos, propagandos melas, aiðki krizë, kurios

neámanoma áveikti �kosmetinëmis reformomis�, nesutaikomas visuomenës

ir vieðpataujanèios komunistinës nomenklatûros konfliktas, tautø, prievarta

suvarytø á gigantiðkà kalëjimà, tikrieji siekiai - visi nesutaikomi imperijos

prieðtaravimai sovietinëje armijoje atsiskleidë itin ryðkiai, nors èia smar-

kiausiai ir buvo slopinami. Per tuos dvejus metus turëjau uþtektinai laiko

pagalvoti, kodël tokia nesëkminga buvo kova su korupcija ir kyðininkavimu,

kitomis blogybëmis ir nusikaltimais.

Gal ir paradoksaliai ðiandien skamba, bet Tolimuosius Rytus

M.Gorbaèiovo skelbta �perestroika� pasiekë anksèiau nei Lietuvà. Nieko

nepadarysi - tokie mano áspûdþiai. Aðtuoniasdeðimt ðeðtøjø pabaigoje, kai

sugráþau á iðsiilgtà Lietuvà, èia buvo ramu. Tai buvo tyla prieð audrà.

19

A U Ð T A N È I O SA T G I M I M O

A U Ð R O SP A Ð A U K T I

20

Aviacijos ðventëje su þmona Jûrate.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

21

Tuomet sunku buvo þodþiais apibûdinti bræstanèiø permainø

nuojautà. Kasdien vis stiprëjo nepasitenkinimas bolðevikinës sistemos stag-

naciniais panèiais, jos melagingumu. Dabar, ið laiko perspektyvos, - viskas

aiðku. Net tiems, kurie buvo amþiams susitaikæ su vieðpataujanèia tvarka.

Prisimindamas nelengvà Atgimimo pradþià, að galvoju apie apsisprendimà,

dilemà kiekvienai aktyviai, màstanèiai asmenybei. Ðis apsisprendimas nebuvo

lengvas. Absoliuti dauguma mûsø turëjome suvokti, jog bûtina atsisveikinti

su iliuzijomis, daug kà ið naujo apsvarstyti ir ávertinti.

M. Gorbaèiovo skelbiama �pertvarka�, imperinës ðalies demokra-

tizavimas, vieðumas - ið pradþiø teatrodë lozungai, kurie nepajëgs iðjudinti

sunkios totalitarizmo maðinos, nesutrupins sàstingio ledø. Taèiau jau po

metø Lietuvoje, kaip ir Estijoje, kurios visuomeniniu gyvenimu godþiai

tuomet domëjomës, virte uþverda diskusijos. Nuo pat pradþiø jos jau kertasi

su M. Gorbaèiovo deklaruojamais principais. Pakyla mokslinë, kûrybinë

inteligentija, ima maiðtauti ðviesiausi Lietuvos protai - visus jaudina ekono-

minio, socialinio, kultûrinio gyvenimo ateitis, vienija laisvës ir demokratijos

idealai, iðniekinti sovietinëje tikrovëje ir konstitucijoje, dorovinës nuostatos

ir orientyrai. Nors diskusijø poleminë mintis dar savinasi sovietinæ frazeologijà

ir sàvokas, taèiau vis daþniau ji áskelia pavojingas vieðpataujanèiai sistemai

kibirkðtis. Vis daþniau pasakoma tiesa, vis akivaizdþiau, koksai nepasotinamai

didelis jos alkis.

Gerai prisimenu mûsø susijaudinimà 1987 metø rugpjûèio 23

dienà, kai su kolegomis gyvai dalijomës áspûdþiais apie mitingà, ávykusá

prie Adomo Mickevièiaus paminklo. Tarsi griaustinis giedrà dienà nugriau-

dëjo pirmas vieðas þodis apie Stalino-Hitlerio suokalbá ir tragiðkas mûsø

kraðtui pasekmes - okupacijà ir aneksijà. Mes matëme, kokia sutrikusi valdþia,

kokia neadekvati situacijai buvo jos reakcija. Kai kurie prokuratûros kolegos,

dabar þinomi politikai, baimingai dairësi á duris. Tokios tat �demokratinës

aspiracijos�, kuriø kai kas nenori prisiminti. Bet uþ tai vieni ant kitø nepy-

kime - ribotumà ir iliuzijas dar reikëjo áveikti ir iðsklaidyti.

Tai buvo nuostabus metas: vienur karðtai diskutuojama dël respub-

22

likos ekonominio savarankiðkumo (iliuzinë idëja, bet tuo metu nepaprastai

reikalinga), kitur - aistringai ginèijamasi dël ekologinës padëties (deja, pasta-

roji diskusija turëjo ne tik pozityvios reikðmës - dël tariamo kai kuriø objektø

ekologinio kenksmingumo vëliau suþlugdytos programos, kurias galima buvo

ágyvendinti ir nepadaryti nepriklausomai Lietuvai þalos), dar kitur skambëjo

vis stiprëjantys reikalavimai - valstybinës lietuviø kalbos statuso, tautinës

(nacionalinës) mokyklos koncepcijos... Mes visi buvome apimti pakiliø

romantiðkø jausmø, ieðkojom tiesos, dþiaugëmës laime reikalauti, garsiai

reikðti reikalavimus, kai dar tik vakar menkiausia uþuomina ir kritika bet

kuriam þmogui bûtø uþtraukusi sankcijas, net baudþiamàjà atsakomybæ. O

visas tas auditorijas, ásisiûbuojanèià visuomenæ vienijo laisvës troðkimas.

Prasideda �dainuojanti revoliucija�, mûsø istorinis tapsmas ið

�lygiateisës respublikos� - ðalimi, ið �lygiateisës tarybinës tautos� - iðdidþia

tauta, garsiai pareiðkianèia pasauliui savo suverenià valià gyventi vël atkurtoje

nepriklausomoje demokratinëje valstybëje. Tegu ðie tikslai masiniuose

mitinguose, susirinkimuose, pasitarimuose, manifestacijose kartais dar

dangstomi �pertvarkos� ðtampais, tegu sovietinës valdþios anstatas - partinë

nomenklatûra dar stengiasi sudaryti regimybæ, jog �pertvarka� vykstanti

pagal Maskvos ir M. Gorbaèiovo planà, bet mes visi jau sukamës sraunioje

permainø tëkmëjë - ji neða mus visus á visø geidþiamà laisvës krantà.

KYLA JAU BALTIJA - didþiai prasmingi dainos þodþiai, apibûdinà

Lietuvos, Latvijos ir Estijos iðsilaisvinimo sieká, valstybiniø interesø ben-

drumà, broliðkà trijø tautø solidarumà. Liaudies frontø ir Sàjûdþio gimimas

tik ið paþiûros buvo spontaniðkas aktas - ðias iniciatyvias, ávairiausius visuo-

menës sluoksnius vienijanèias organizacijas maitino tos paèios istorinio liki-

mo, nacionalinës ir kultûrinës savasties, pamintos teisybës ir protesto versmës.

Mano atminty Atgimimo dienos ir naktys susilieja á vienà nuostabø

metà, kai visus vienijo tie patys ðventi, ið pradþiø ne visai aiðkiai nusakomi,

bet visiems brangûs tikslai, idealai, tiesos paieðkos. Istorikø reikalas aptari-

nëti ávykiø sekà, analizuoti ir interpretuoti juos, mes - dalyviai ir liudinin-

kai - tegalime atsiminti jø jaudinantá poveiká savo ðirdims ir protams. Atgi-

23

mimo stebuklà sunku racionaliai paaiðkinti, jis ir ðiandien man - paslaptis.

Tuomet susipaþinau su daugeliu Iniciatyvinës grupës nariø, su

þmonëmis ið visø Lietuvos kampeliø. Kaip ir visa visuomenë, taip ir doroji

respublikinës prokuratûros tarnautojø dalis aktyviai ásitraukë á diskusijas ir

akcijas, dþiaugësi savo kraðto þingsniais á realø suverenitetà. Greitai pajutome,

kad mûsø, teisininkø, kvalifikuota pagalba yra laukiama ir labai reikalinga.

Ryþtinga mano kolegø pozicija, juolab kvalifikuota teisinë motyvacija, net

juridinës technikos dalykai daug reiðkë ávykiø raidai. Mes, teisininkai, tikrai

daug nuveikëme kurdami svarbiausius Sàjûdþio dokumentus, pagrásdami,

argumentuodami vienus ar kitus pamatinius principus.

Gerai prisimenu, su kokiu ðirdies virpuliu þvelgëme á trispalvæ,

besiplaikstanèià Gedimino bokðte. Visuotinio pasipiktinimo banga nuðlavë

ið partijos vadovø R. Songailà ir Maskvos emisarà �generalgubernatoriø� N.

Mitkinà. Teisybës dëlei tenka pasakyti: kai kuriuos þmones mûsø ástaigoje

iðgàsdino ðie procesai, o ypaè Sàjûdþio iniciatyva LKP vadovu iðkelti

A.Brazauskà - kaip labiausiai priimtinà asmená ið anuometinës partokratinës

virðûnës. Kai kurie prokuratûros þmonës blaðkësi, juos gàsdino ávykiai ir

nuotaikos. Keistas dësningumas: ðiandien jie - þymûs patriotai, kiekviena

proga demaskuojantys, kaltinantys politinius oponentus� patriotizmo

stoka. Politika neásivaizduojama be konfliktiðko oponavimo. Su visais visada

reikia kalbëtis, ieðkoti sutarimo. Gerai tai atmindamas, vis dëlto negaliu

pateisinti elgsenos tø, kurie savo anø metø svyravimus kategoriðkai neigia,

stengiasi vaizduoti save kaip bebaimius kovotojus uþ Nepriklausomybæ nuo

pirmøjø Atgimimo dienø ar pabrëþtinai demonstruoja radikalumà.

Að negalëjau sutikti, kad kunigas A. Svarinskas toliau bûtø kali-

namas. Aðtuoniasdeðimt aðtuntøjø vasarà respublikos prokurorui L. Sabu-

èiui áteikiau raportà dël bylos prieð kunigà A. Svarinskà nepagrástumo ir

pareikalavau, kad ði byla bûtø perþiûrëta, o jis - nedelsiant iðteisintas. Deja,

ðiam raportui nebuvo pritarta, A. Svarinskas nebuvo reabilituotas. Taèiau

jis netrukus vis dëlto atgavo laisvæ ir iðvyko á uþsiená pas bièiulius pailsëti. Ði

mano pozicija tuomet buvo þinoma Sàjûdþio vadovybei.

24

Man teko kurti Sàjûdþio rëmimo grupæ LSSR prokuratûroje. Jos

vadovybë reagavo itin neigiamai: �Pasirink: arba darbas, arba Sàjûdis�.

Pasirinkau Sàjûdá, bet ir ið darbo neiðdráso atleisti. Dalyvavimà Lietuvos

Persitvarkymo Sàjûdþio Steigiamajame suvaþiavime ligðiol tebelaikau vienu

svarbiausiø savo gyvenimo ávykiø.

Sàjûdþio programos tikslas - Lietuvos savarankiðkumas kaþkokioje

miglotoje SSRS federacijoje - buvo neágyvendinama utopija. Teisinë analizë,

racionalûs argumentai ðá nerealumà tik dar labiau iðryðkindavo. Taèiau

tuometinëmis sàlygomis në kiek ne menkiau utopiðka bûtø buvæ vengti

ðios deklaracijos. Jà tekdavo skaityti jauèiant giluminæ potekstæ, kaip

skaitydavome pro budrià sovietinæ cenzûrà prasprûdusias uþuominas.

Profesinëse diskusijose mes, teisininkai, þinoma, kalbëdavomës

atvirai, be uþuolankø ir nutylëjimø. O uþ sovietinei oficialiai nuomonei

pageidautinos deklaracijos, staèiai joje - jau slypëjo numanomas (ir, aiðku,

Maskvai nepageidautinas) turinys! Aukðèiausi Atgimimo tikslai galëjo bûti

suformuluoti tik ðitokiu bûdu.

Prisimenu nuoðirdø pokalbá su vienu artimu þmogumi - jo pa-

klaustas apie svarbiausiàjá programiná Sàjûdþio tikslà, að atsakiau: �Atkurti

Lietuvos valstybës nepriklausomybæ�. Man rûpëjo teisiniai argumentai, tei-

sinis bûdas likviduoti keturiasdeðimtøjø metø aneksijos ir okupacijos

pasekmes - pasiremti lietuviø tautos laisvu apsisprendimu, tai yra principu,

kurio negali paneigti net sovietinë konstitucija. Buvau ásitikinæs, kad

absoliuti Lietuvos þmoniø dauguma tvirtai parems nepriklausomos demo-

kratinës Lietuvos valstybës atkûrimà.

Visø judëjimo dalyviø ir rëmëjø pareiga buvo stiprinti Sàjûdá

profesinëmis þiniomis ir kompetencija. Mano profesijos þmonëms iðkart

atsirado darbo. Per akis jo turëjau ir að.

Tai ir buvo didþiausia laimë.

25

A R T Û R OS A K A L A U S K O

G Y N I M A S

26

1985 m. Tolimieji rytai, Blagoveðèinskas. 30-metis armijos kapitonas.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

27

Lietuvà, mus visus sukrëtë vilnieèio kareivio Artûro Sakalausko

byla. 1987 metø birþelio mënesá jaunuolá paðaukë á sovietinæ armijà. 1988

metø vasario pirmàjà specialiame traukinio �Leningradas-Sverdlovskas�

vagone buvo veþami kaliniai, saugomi ginkluotos sargybos. Vyresni kareiviai

þiauriai tyèiojosi ið Artûro, kaip vëliau iðsiaiðkinome - degtukø liepsna svilino

kojø pëdas, muðë. Ant jo kûno ilgam pasiliko sumuðimø ir nudeginimø

þymës. Neatlaikydamas skaudþiø patyèiø, didþiulio psichinio sukrëtimo

iðtiktas, Artûras Sakalauskas nuðovë aðtuonis kareivius.

Tyèiojimasis ið þmogaus orumo, jaunesniø kareiviø kankinimas

plito tais metais sovietinëje armijoje kaip epidemija. Jaunuoliai ið Lietuvos

patirdavo vis baisesná smurtà ir paþeminimà, kai kurie gráþdavo fiziðkai

suluoðinti, moraliai palauþti. Baisiausia, kad nemaþa dalis jø þûdavo. Tais

metais daug karstø parkeliaudavo á Lietuvà ne tik ið Afganistano, tad supran-

tama, kodël ðis ávykis perpildë Lietuvos þmoniø kantrybës tauræ. Mûsø

neámanoma buvo átikinti pirmine oficialia versija dël kriminaliniø motyvø.

Sukaustytam antrankiais jaunuoliui Leningrado (dabar - Sankt

Peterburgo) águlos prokuratûra iðkëlë kaltinimà - dël tyèinio nuþudymo

sunkinanèiomis aplinkybëmis. Pagal ðá kaltinimà karinis tribunolas galëjo

nubausti Artûrà nuo 8 iki 15 metø arba mirties bausme. Að ið karto supratau,

kad jaunuoliui gresia mirtis. Kaip tik tuo metu kariniuose laikraðèiuose lyg

pagal komandà pasirodë raginimai pasmerkti jaunuolá mirti. Buvo iðspaus-

dinta ir straipsniø, kuriais siekta suklaidinti þuvusiøjø kareiviø tëvus ir

artimuosius. Buvo beatodairiðkai eskaluojama neapykanta Artûrui, visiðkai

nutylint tikràsias nusikaltimo prieþastis.

Á kovà uþ Artûrà Sakalauskà tuomet pakilo visa Lietuva. Að galiu

tai teigti, kadangi Sàjûdþio ápareigojimu man teko dalyvauti dramatiðkose

grumtyniø uþ jaunuolá peripetijose, matyti solidarumo jëgà ir pralaimëjimà

tø, kurie mëgino fabrikuoti kaltinimus.

Jau pirmosios tardymo dienos parodë, kad Artûras Sakalauskas

ëmë ðaudyti bûdamas psichologinio afekto bûsenos. Tai buvo patvirtinta

28

Maskvos V. Serbskio teismo ekspertizës moksliniame institute. Taèiau karinë

prokuratûra neatsiþvelgë á ðiuos motyvus ir kaltinimo nepakeitë. Tuo paèiu

traukiniu, kur ávyko tragedija, Artûras buvo gràþintas á Leningradà. Èia jau

buvo pastebëta jaunuolá uþklupusi nelaimë - sutrikusi psichika. Ir vis dëlto

karinis tribunolas pakartoja kaltinimà. Nuo tada Artûras laikomas grieþto

stebëjimo psichiatrinëje ligoninëje netoli Lietuvos - Ásrutyje (Èerniachovske).

Tai buvo tikras kalëjimas, ið kurio þmonës daþniausiai neiðeidavo, kur, kaip

mums paaiðkëjo, buvo kalinama nemaþa disidentø ar kitø opoziciðkai

nusiteikusiø valdanèiajai sistemai asmenø, tarp jø ir lietuviø.

Jaudindamiesi dël Artûrà ir jo tëvus uþgriuvusios nelaimës naðtos,

jausdami neteisybæ, trokðdami jà atitaisyti, stengëmës gelbëti jaunuolá.

Mums, teisininkams, tapo aiðku, kad jis susirgo bûtent dël ilgo teroro,

smurto, dël tragedijos traukinyje. Jaunuolio psichika negalëjo atlaikyti ir

nuoþmaus tardymo. Èia man labai pravertë priverstinë tarnyba karinëje

prokuratûroje; þinojau jos tvarkà, galëjau ið anksto numanyti kaltinimus,

pasirengti ir atremti juos. Svarbiausia buvo paneigti tuos melagingus

sovietinës karinës prokuratûros teiginius, kurie nekalto jaunuolio laikymà

grieþto reþimo ligoninëje - kalëjime teisino bûtinybe já pagydyti iki teismo.

Kariðkiai buvo aiðkiai nusiteikæ susidoroti su Artûru Sakalausku. Jie skubëjo.

O juk teisinis skubëjimas visados iðduoda kaltinimo melagingumà.

Skubëjimas byloje - prieðingas teisei dalykas.

Negaliu be susijaudinimo prisiminti visø, kurie tomis dramatið-

komis dienomis protestavo prieð degradacijos apimtà sovietinæ kariuomenæ,

reikalavo apsaugoti ðio pakrikimo ákaitais tapusius lietuviø jaunuolius.

Moraline pareiga laikëme paraðø rinkimà savo teisiðkai argumentuotam

laiðkui. Vien Vilniuje pasiraðë per 26 tûkstanèius þmoniø. Nors dramatiðka

lietuvio jaunuolio istorija sovietinës propagandos buvo juodþiausiai

iðkraipoma, net ir Leningrade buvo surinkta 37 tûkstanèiai paraðø. Sàjûdþio,

visuomenës pozicija nulëmë reikalavimà Maskvai, M. Gorbaèiovui - neleisti,

kad karinis tribunolas susidorotø su Artûru Sakalausku, pasiekti, kad jis

gráþtø á Tëvynæ ir galëtø gydytis.

29

Nemaþà vaidmená ðioje kovoje atliko dokumentinis filmas �Vëlia-

va ið plytø� - man teko bûti jo konsultantu. Autoriai nufilmavo Artûro,

þuvusiø kareiviø tëvus, karinæ ligoninæ Ásrutyje (Èerniachovske). Tomis

dienomis að ilgai kalbëjausi Leningrade su Artûro bylos tardytoju ir advokatu,

lankiausi Maskvoje, kariniø baudþiamøjø bylø kolegijoje, iðsamiai iðstu-

dijavau byloje sukauptus dokumentus. Ðie áspûdþiai padëjo stiprinti teisinæ

argumentacijà, nuðviesti jà televizijos laidose ir spaudoje. Nuolat bendravau

su Artûro Sakalausko tëvais, jauèiau, kokia svarbi jiems moralinë parama.

1989 metø sausio 3 dienà �Vakarinëse naujienose� iðspausdinau

kritiná komentarà pulkininko J. Durnevo begëdiðkai tendencingam straips-

niui �Tiesa apie suðaudytà sargybà�. Tai buvo atsakas á ciniðkà melà, esà

Artûras Sakalauskas, bûdamas sveikas, �dël savanaudiðkø asmeniniø paska-

tø ávykdæs sunkø tyèiná nusikaltimà�. Èia teisine kalba mëginau pagrásti

kaltinimø absurdiðkumà, atmesti prasimanymus ir insinuacijas.

Galiausiai Maskva pajuto, kad kova uþ savo jaunuolá Lietuvai yra

principinë, kad jokiø kompromisø èia nebus daroma. Tai liudijo Sàjûdþio,

ávairiø visuomeniniø organizacijø pareiðkimai, milþiniðkas telegramø srautas.

Ne kartà ðiuos reikalavimus, kiek man þinoma, M. Gorbaèiovui iðsakë A.

Brazauskas, Lietuvos moterø vardu - A. Klikûnienë.

Ir tiesa nugalëjo! Artëjant SSRS liaudies deputatø rinkimams, Artû-

ras gráþo gydytis á Lietuvà. Prisimenu susijaudinusio Adolfo Sakalausko,

Artûro tëvo, balsà telefono ragelyje - jis dalinosi dþiugia naujiena, dëkojo.

Að lengviau atsikvëpiau. Dar vienas mûðis laimëtas!

Vëliau mums teko ginti deðimtis, ðimtus Lietuvos jaunuoliø,

kasmet ðaukiamø á sovietinæ kariuomenæ. Jø padëtis buvo nepavydëtina.

Átarumà keldavo vien tautybë. Sovietinëje armijoje darësi madinga terori-

zuoti jaunuolius uþ tai, kad jie - ið �maiðtingos Lietuvos�.

Kova uþ Artûrà Sakalauskà buvo svarbi mums, visiems Lietuvos

þmonëms. Ji parodë, kokia galinga, kokia neáveikiama þmoniø solidarumo

jëga.

30

31

T E I S Ë SI D E A L A I

I RK O N S T I T U C I J A

32

33

O darbai nelaukë ir skubino. Man nepatiko tomis dienomis

M. Gorbaèiovo skatinama kampanija reikalauti teisinës profesijos þmoniø

�persitvarkymo�. Kaip, kokiu pagrindu? Ar �socialistinës teisës�, kurios

melagingas fasadas dangstë antiteisines normas ir praktikà? Tasai teisininkø

�persitvarkymas� Kremliaus buvo sumanytas siekiant uþslopinti màstymà,

kritikà, susidomëjimà teisinës valstybës idealais.

1988 m. kovo 5 d. interviu ðviesaus atminimo, tragiðko likimo

þurnalistui Vitui Lingiui pabrëþiau vienà svarbiausiøjø idealø ir nuostatø:

�Doras, sàþiningas teisininkas niekados neleis sau perþengti ástatymo ribø�.

Pamenu, tàsyk mudu nemaþa ðnekëjom apie spekuliacijas �persitvarkymo�

sàvoka visose sferose ir jø propaguotojus ið nomenklatûriniø sluoksniø, apie

tai, kad nieko gero negali duoti nuvalkiota, negyva frazeologija, analizavom

tardytojo, teisëjo, gynëjo, prokuroro padëtá ir etikos subtilybes.

Taèiau juk reikëjo màstyti ir apie anuometinës teisës pagrindus,

apie tai, kas atgyvenæ ir atmestina. Reikëjo studijuoti þymiausiø Lietuvos

teisininkø veikalus - anksèiau neigtus, bet dabar árodþiusius savo mokslinæ

ir praktinæ vertæ, pamokanèius, aktualius.

Klausimai dël teisës idealø ir kriterijø dabar mane labiausiai

jaudino. Be abejo, anuo metu tai buvo svarbiausias teisiniø profesiniø disku-

sijø objektas. Að suvokiau neigiamà bolðevikinës sistemos átakà, taèiau

maniau, kad ji nepajëgë sunaikinti mûsø teisinës sàmonës. Teorinë mintis

net sovietine frazeologija �uþkrëstose� normose ir tekstuose vis dëlto dvelkë

tikros teisës ilgesiu, skatino mûsø domëjimàsi istorine tradicija ir

demokratiniø ðaliø praktika. Ne veltui sakoma: uþgintas vaisius - saldus!

Kitas dalykas - kad mes savo teisinæ sàmonæ privalëjom turtinti ir

tobulinti. 1989 metø pradþioje ávykusiame Lietuvos teisininkø draugijos

steigiamajame suvaþiavime kalbëjau apie teisinës reformos bûtinybæ: �Mes,

teisininkai, ðiandien susirinkome tam, kad suvienytume savo jëgas naujos -

demokratinës Lietuvos kûrimui ir paþymëtume savo supratimà, jog mûsø

visø pastangos ypaè reikalingos naujai Lietuvai. Kartu laikau bûtina

34

konstatuoti, kad dalis mûsø, taigi ir að, privalome jausti didelæ skolà Lietuvai.

Juk ilgus metus paremdami represinius valdþios organus ið esmës buvome

stagnacijos garantai�. Jauèiau, kad privalau garsiai kalbëti apie negatyvø

teisininkø, vykdanèiø direktyvas �ið virðaus�, vaidmená, apie demokratijos

fikcijà, kuri sunkte persunkë visà teisëtvarkos sistemà melu ir amþinøjø

teisës idealø bei principø iðkraipymais.

Þinoma, kai kurie anø karðtø diskusijø argumentai ðiandien teturi

tik paþintinæ vertæ - tarkim, apie fiktyvumà partinës konferencijos ðûkio

�Visa valdþia sovietams!� Taèiau jie man buvo reikalingi, kad galëèiau kalbëti

apie esmæ - radikalø parlamentiná kraðto demokratizavimà, kad visa valdþia

galiausiai bûtø perduota demokratiðkai iðrinktam parlamentui. Tokios iðvados

Maskva bei jos valios vykdytojai Lietuvoje labiausiai ir bijojo!

Negalëjau nutylëti, kad teisinë reforma neásivaizduojama pir-

miausia be kvalifikuoto teisininkø þodþio apie 1939-1940 metø ávykius

Lietuvoje, apie jos okupacijà ir aneksijà. Tai buvo esminiai klausimai, be jø

neámanoma panaikinti antidemokratiniø nuostatø, átvirtintø baudþia-

majame kodekse, kurti naujà teisës bazæ ir teisëtvarkos organø sistemà.

Dþiugu, kad ðias mintis parëmë kolegos minëtame suvaþiavime. Ásiplieskë

karðta diskusija. Nuo ðio momento dël teisinës orientacijos - svarbaus tautos

ginklo - mes galëjom nuolat naudingai ir konstruktyviai diskutuoti savo

draugijos valdyboje.

Ðiandien, gyvendami atkûrusioje demokratijà ir Nepriklausomybæ

ðalyje, atviroje, pilietinës brandos siekianèioje visuomenëje, mes primirðtame,

�nuraðome� kai kuriuos ano meto ginèus. Manau, kad jø uþmirðti mes

neturime teisës. Taip, ðiandien mes turime Lietuvos Respublikos Kons-

titucijà, garantuojanèià ðalies, jos pilieèiø dabartá ir ateitá. Taip, mes turime

ástatymus, kuriuos tobuliname ir keièiame be galo, be kraðto... Ar ðito mes

siekëme kadaise savo karðtais ginèais? Matome, jauèiame, kokios bëdos kliudo

harmoningiems teisiniams santykiams. Argi tokiø �neveikianèiø�, painiø

ástatymø tikëjomës Atgimimo metais? Pasklaidykime nesenos savo istorijos

ðaltinius - kiek juose svarbiø dalykø! Kiek uþsidegimo, aistros ir vilties...

35

1989 metø vasario 28 dienà visuomenës svarstymui buvo pateik-

tas konstitucijos projektas. Að, kaip ir kiti mano kolegos teisininkai, ágijau

progà teisës aspektais lyginti ðá projektà su stagnacine 1978 metø SSRS

konstitucija. Savo kritikos taikiniu pasirinkau projekto 6-àjá straipsná, iðsau-

gantá prioritetiná komunistø partijos vaidmená. Antikonstitucinis ir antide-

mokratinis to straipsnio pobûdis man buvo akivaizdus. Ði kritika sulaukë

atgarsio visuomenëje. Kai kurie kolegos prokuratûroje manæs negyrë uþ tai.

Neëmiau á galvà.

Projektas deklaravo Lietuvos suverenumà. Þinoma, tai buvo suve-

renumo miraþas. Todël, mano nuomone, labai svarbu buvo teisinæ polemikà

orientuoti á absurdiðkus tarptautinës teisës poþiûriu suvereniteto apriboji-

mus. Tautos suvereni galia, amþina savo valios pareiðkimu, projekte sàmo-

ningai buvo keièiama �liaudimi�. Dël akiø tariamà suverenitetà pagraþinus,

siekta ðiek tiek keisti jo ribojimo formas, atrasti bent kiek patraukliau

juridiðkai skambanèias unitarinës valstybës �sàjungos� pateisinimo formu-

luotes. Projektas buvo kurtas taip, kad bûtø priimtinas Maskvai, jo potekstë

aiðki: tik tai yra �konstituciðka�, kà leidþia centras! Nesunku nuspëti, jog

unitarinës, imperinës, krauju ir prievarta sulipdytos valstybës centras negalëjo

leisti Lietuvai, kad ji iðplëstø savo suverenitetà! Greièiau atvirkðèiai!

Èia - esmë gausiø diskusijø, dramatiðkos ir permainingos konfron-

tacijos tarp Sàjûdþio ir sovietinës Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos, kuri

1988 metø lapkrièio 18 dienà atmetë Sàjûdþio inicijuotà ástatymà, numa-

tantá respublikos ástatymø virðenybæ SSRS ástatymø atþvilgiu. Sàjûdis pasi-

sakë uþ paramà Estijai, kur toks ástatymas jau buvo priimtas.

Gilindamasis á konstitucingumo problemas, teisës kalba analiza-

vau ir kitus riboto dokumento, pretenduojanèio á pagrindiná ástatymà,

straipsnius. Ypaè tuo metu aktualus klausimas - dël �sàjunginës nuosavybës�

Lietuvos teritorijoje, kur, þinoma, visa nuosavybë teisiniu poþiûriu buvo

mûsø. Konstitucijos projektas pirðo Lietuvai fiktyvià �teisæ� á nacionalinæ

karinæ formuotæ. Bet ir tai gàsdino projekto autorius: tariamà �respublikos

teisës� pobûdá ðioje sferoje buvo siekiama pagrásti slidþia formule �gali bûti�.

36

Praktiðkai, teigiau, ði formuluotë galëjo lengvai virsti prieðingybe - �gali ir

nebûti�.

Mums tuo metu nepaprastai rûpëjo, kad jaunuoliai nebûtø pa-

smerkti sovietinei karinei tarnybai uþ Lietuvos ribø. Oficialius sovietinës

valdþios sluoksnius erzino ir pilietybës problema - mûsø realiam suverenitetui

svarbi pasirinktoji nuostata, kad kitø SSRS respublikø pilieèiai neturëtø

Lietuvoje lygiø teisiø su jos tikraisiais pilieèiais. Ðià problemà susiejau su

�sàjungos lygiateisiais referendumais�, �rinkimais�, su uzurpuojama �teise�,

svetimøjø galimybe kiðtis á mûsø valstybës vidaus reikalus esminiø nacio-

naliniø interesø nenaudai, paþeidinëti jos ástatymus.

Didelá nerimà man këlë 80 str. 14 p. nuostata su þodþiais

�dalyvavimas uþtikrinant vieðosios tvarkos apsaugà� - juk ja galima buvo

pagrásti kokià nors centro direktyvà ávesti Lietuvoje �ypatingas valdymo

formas�, slopinti Atgimimà ir teisëtus tautos siekius.

Ir ðiandien að didþiuojuosi, kad mûsø - teisininkø, mano kolegø -

argumentai ir veikla padëjo apsispræsti Sàjûdþiui atmesti ðá dokumentà kaip

ribotà ir tolimà nuo mums gyvybiðkai reikalingo naujo ir radikalaus Pagrin-

dinio ástatymo, átvirtinanèio amþinàsias savo Tautos suverenës teises ir laisves.

37

P I R M I E J IDEMOKRATINIAI

R I N K I M A I

38

Centro judëjimo ákûrëjai (ið kairës): E. Bièkauskas, E. Petrovas, G. Ramonas, A Januðka,R. Ozolas, P. Vaitiekûnas, M. Laurinkus, K Motieka, S. Kaðauskas.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

39

Visos ðios diskusijos, daugelio mûsø asmeninë evoliucija lëmë ir

Sàjûdþio apsisprendimà dalyvauti SSRS liaudies deputatø rinkimuose. Pagal

tendencingà sàjunginá ástatymà Lietuvai buvo numatyti 58 atstovai: 42

nuo teritoriniø rinkiminiø apygardø ir 16 - nuo visuomeniniø organizacijø

ir judëjimø.

Sàjûdis tvirtai apsisprendë dalyvauti rinkimuose, nors bûta ir

abejoniø dël parodomosios demokratijos elementø, kuriø paskirtis - gelbëti

þlungantá reþimà, suteikti jam tariamai demokratiná pobûdá. Maniau, kad

Sàjûdþiui - kaip visos tautos judëjimui - negalima pasirinkti rinkimus

boikotuojanèiø veiklos formø, tarkim, tokiø, kokias deklaravo Lietuvos laisvës

lyga. Pastaroji kategoriðkai pasisakë prieð dalyvavimà rinkimuose. Savo

radikalumu ði organizacija man imponavo, taèiau jos taktika atrodë nelanksti

ir netoliaregiðka.

Atsisakymas dalyvauti pirmuose legaliuose rinkimuose bûtø

uþkirtæs kelià mums ásilieti á demokratinius procesus, atëmæs galimybæ mo-

kytis �demokratijos pradþiamokslio� - juk bûtent demokratijos mokykla

tapo ðie rinkimai ir mums, kandidatams á deputatus, ir rinkëjams. Strategijos

poþiûriu ðitaip mes Sàjûdyje bûtume padaræ didþiausià klaidà, neleisdami

Lietuvos þmonëms pirmà kartà pokario istorijoje demokratiniu bûdu

iðsirinkti savo tautos atstovus, kurie geriausiai iðreikðtø jos valià.

Reikëjo áveikti savo pasibjaurëjimà tuo, kad sistema pasilieka demo-

kratiniu bûdu nerenkamà rezervà, kuris turëjo vykdyti nomenklatûros valià

(kritikuodamas ðià nuostatà, að jà prilyginau faðistinës Ispanijos �rinkimø

ástatymams�). Reikëjo kompromiso - sutikti su rinkimø ástatymo ten-

dencingumu. Bûtinas kompromisas greitai su kaupu pasiteisino.

Nepamirðtamos dienos, kai spaudà, televizijà, rinkëjø susirinkimus

uþliejo politiniø diskusijø banga! Mes visi jautëme, kaip, ákvëpdami gaivaus

laisvës oro, tuo pojûèiu dalijamës su þmonëmis Tai buvo stebuklas, kurio

magijos neámanoma paaiðkinti! Mes visi alsavome VIENYBE, gyvenome

VIENYBËS vedami!

40

Iki ðiol esu be galo dëkingas mieliems, brangiems Ðilalës ir Ðilutës

rajonø þmonëms, kurie palaikë Sàjûdþio remiamà jauno teisininko kandi-

datûrà. Niekados nepamirðiu karðtø, entuziastingø susitikimø - nepaprasto

þmoniø susidomëjimo, esminiø permainø troðkulio, nuoðirdþiø linkëjimø.

Taèiau reþimo funkcionieriai siekë mane þûtbût diskredituoti. Vie-

tos spaudoje buvo remiamasi Juozo Gauduèio - tuometinio Respublikos

prokuratûros partinës organizacijos sekretoriaus - nuomone apie mane. Kai

kurie oponentai stengësi prieðiðkai nuteikti þmones ne tiktai prieð mane,

bet ir prieð gretimoje kaimyninëje Tauragës apygardoje besibalotiruojantá

Meèá Laurinkø. Apie mudu buvo kalbama ir raðoma kaip apie �kraðtutinës

pozicijos� þmones, siekianèius, kad �Lietuva iðstotø�, �gráþtø á 1939 metus�.

Aiðku, pasitaikë ir tiesos neatitinkanèiø atsiliepimø apie kunigo

A. Svarinsko bylà. Jauèiau, kad su þmonëmis turiu bûti atviras, todël privalau

pasakyti ir apie tuos, kurie neleido ágyvendinti mano raporto iðlaisvinti

neteisëtai kalinamà kunigà. Lazda, kaip þinia, visados turi du galus: nuo-

ðirdþiai tikintys, geru humoro jausmu pasiþymintys ðvëkðniðkiai susitikime

manæs klausë: �Ar kunigas Svarinskas jau tapo toks artimas valdþiai, kad ji

taip juo susirûpino?� Beje, vietos þmonës prisiminë mano darbà kunigo

Ðapokos þudikø byloje - jie buvo surasti ir nubausti. Daugelá piktino no-

menklatûriniø sluoksniø iðpuoliai, bandymai nuteikti þmones prasimany-

mais rajono spaudoje.

Prieð pat rinkimus, 1989 metø pradþioje, nutariau paskambinti

kunigui A. Svarinskui á Vokietijà. Buvau tvirtai nutaræs - tuo atveju, jeigu

jo nuomonë nebus man palanki, atsiimsiu savo kandidatûrà. Taèiau ávyko

prieðingai - að nepajutau prieðiðkumo. Ðià pozicijà kunigas A. Svarinskas

patvirtino ir po Kovo 11-osios - 1990 metø liepos mënesá interviu �Gimta-

jam kraðtui�. Jame jis pareiðkë: �Bièkauskas - garbingas þmogus. Að su juo

ðnekëjau. Jeigu jis dirbs Lietuvai, að visur já remsiu�.

Absoliuèia ðilutiðkiø ir dalies Ðilalës þmoniø balsø dauguma buvau

iðrinktas SSRS liaudies deputatu. Nelaikau rinkimø rezultatø ypatingais

41

sau - rinkimus laimëjo beveik visi Sàjûdþio iðkelti kandidatai. Kitaip ir bûti

negalëjo - pirmà kartà demokratiðkai tauta balsavo pasirinkdama tuos, ku-

rie tuo metu tinkamiausiai galëjo atstovauti jai sunkioje kovoje uþ Nepriklau-

somybæ.

Tarp visø iðrinktø deputatø aktyvia veikla tuo metu itin pasiþy-

mëjo neseniai mus palikæs ðviesaus atminimo Kazimieras Antanavièius,

Algirdas Brazauskas, Algimantas Èekuolis, Bronius Genzelis, Romas

Gudaitis, Stasys Kaðauskas, Egidijus Klumbys, Vytautas Landsbergis, Meèys

Laurinkus, Justinas Marcinkevièius, Kazimieras Motieka, Romualdas Ozolas,

Juozas Olekas, Kazimiera Prunskienë, Vytautas Statulevièius, Vitas Tomkus,

Eduardas Vilkas ir kt. Visi mes privalëjome pateisinti þmoniø lûkesèius.

Iðkart po rinkimø paraðiau laiðkà Lietuvos SSR Aukðèiausiojo

Teismo pirmininkui reikalaudamas reabilituoti kunigà A. Svarinskà. Tai ir

buvo padaryta.

42

43

I Ð Ð Û K I OI M P E R I J A I

D I E N O S

44

Pradëjome energingai rengtis pirmajam SSRS liaudies deputatø

suvaþiavimui. Prasidëjo polemika gyvybiðkiausiais Lietuvos ateities

klausimais. Jau pirmos mûsø diskusijos parodë, kad galimos dvi pozicijos -

nuosaikesnë ir radikali. Pirmoji buvo susijusi su Algirdo Brazausko taktika,

greitai pakrikðtyta �þingsnis po þingsnio�, antroji - su sparèiai tvirtëjanèiu

Sàjûdþio, jam atstovaujanèiø deputatø apsisprendimu grumtis dël tikrøjø

valstybës ir tautos teisiø, nesitaikstyti su M. Gorbaèiovo �pertvarka�,

siekianèia iðsaugoti kiek padailintà unitarinæ valstybæ.

Sàjûdþio pozicija audringai bûdavo svarstoma jo Seime. Èia

nelengvai mokytasi parlamentinio darbo �abëcëlës�, valstybiðkumo

pradmenø. Mëginta remtis statutiniais reglamento principais, kai kuriems

svarbiausiems dokumentams suteikti valstybës teisës aktø pavidalà. Tarp

ðiø dviejø tendencijø nuo pradþiø iðryðkëjo ir sàlyèio taðkai, tam tikras

bendrumas, ir takoskyra, principinës skirtybës.

Man tuo metu labiausiai rûpëjo istoriniai ir teisiniai valstybës,

Nepriklausomybës aspektai, tikroji 1939-1940 metø tiesa, kuri nuo

visuomenës buvo rûpestingai slepiama. Ðios studijos vëliau labai pravertë

parlamentiniame darbe. Ypaè pradiniu etapu, Maskvoje, kur reikëjo

populiariai aiðkinti tikruosius �Lietuvos savanoriðko prisijungimo� faktus.

Að ëmiau godþiai domëtis istorijos ðaltiniais ir dokumentais, gilintis á istorikø,

prieðtaraujanèiø oficialiai sovietinei 1940 metø versijai, argumentus.

Labiausiai mane sukrëtë Lietuvos uþsienio reikalø ministro J. Urbðio

atsiminimai, V. Molotovo ir I. Ribentropo 1939 metø rugpjûèio 23 dienos

ir rugsëjo 28 dienos slaptieji protokolai.

Kartu su istorikais V. Þaliu ir E. Meilumi 1989 metais �Vakariniø

naujienø� laikraðèiui paraðëme straipsná �Istorinë tiesa: apmàstymai ir

ieðkojimai�. Èia mes analizavome pseudoteisines gudrybes, kuriø griebësi

du didþiausi grobuonys - Hitleris ir Stalinas. Pirmojo sutikimas, jog SSRS

gali imtis �Lietuvos teritorijoje ypatingø priemoniø savo interesams

apsaugoti�, praktiðkai reiðkë Lietuvos okupacijà ir aneksijà. Straipsnyje mes

konstatavome, kad Raudonosios armijos águlø dislokavimas Baltijos ðalyse

45

panaikino jø, kaip neutraliø valstybiø, statusà ir sudarë prielaidas SSRS

pradëti antràjá �ypatingø priemoniø� etapà - tai yra jas paprasèiausiai

uþgrobti, inscenizuojant �tautos valios�, �savanoriðkumo� farsà. Nebuvo

taikoma dar 1926 metø SSRS ir Lietuvos Nepuolimo sutartimi numatyta

procedûra - iðkilusias valstybiø santykiø problemas aiðkintis �taikomosiose

komisijose�. Ávykdydama agresijà prieð Lietuvà, SSRS sulauþë visus savo

1920 metø liepos 12 dienos, 1928 metø rugsëjo 28 dienos ir 1939 metø

spalio 10 dienos sutartimis su Lietuva uþ fiksuotus ásipareigojimus.

Aktualu buvo iðgvildenti ir okupacijos pradþioj galiojusios Lietuvos

Respublikos Konstitucijos paþeidimus. Padarëme iðvadà: visa, kas mûsø

ðalyje buvo ávykdyta po okupacijos, yra neteisëta galiojusiø ástatymø ir

tarptautinës teisës poþiûriu. Toliau gilinantis á teisines skaudþiausiø,

dramatiðkiausiø ávykiø kolizijas, stulbino áþûlios Stalino ambicijos,

ásitikinimas savo nebaudþiamumu ir tuo, kad suokalbio su Hitleriu turinys

liks neþinomas, o lietuviø tauta, kaip ir kitos dvi Baltijos tautos, amþiams

atsidurs bolðevikinëje �laisvëje�.

Ramybës nedavë mintis, kaip, kokiu bûdu sovietinei propagandai

ilgus metus sekësi nuo valdomø tautø, vieðosios nuomonës nuslëpti tikràjà

istorinæ tiesà, taip pat ir pozicijà tø ðaliø, kurios niekados nepripaþino

Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksijos.

Istorinë ir teisinë problematika, jos analizë, ið anksto Sàjûdyje ir

visuomenëje vieðai apsvarstytø dokumentø argumentai - visa buvo �mûsø

namø darbai� rengiantis suvaþiavimui Maskvoje. Èia mes, demokratiðkai

iðrinkti lietuviø tautos atstovai, privalëjome pareikðti pasauliui tiesà apie

prievartiná Lietuvos inkorporavimà á SSRS sudëtá, iðreikðti tautos valià bei

siekius.

Tai nebuvo lengva ir paprasta padaryti, nors kai kam, þvelgiant ið

politinës ir demokratinës nûdienos realybës, atrodo prieðingai. Reikëjo ryþto

áveikti inercijà ir kompromisus, net susitaikymà su esama padëtimi.

Svarbiausia - reikëjo dràsos asmeniniam apsisprendimui ir individualiai

pozicijai.

46

Sutikimas bûti �pertvarkos� farvateryje, tai yra plaukimas pasroviui

Maskvos geidþiama tëkme, jauèiau, yra pati didþiausia kliûtis. Su tokia

�taktika� mes nesutikome, jai prieðinomës. Dël gyvybiðkø nacionaliniø

interesø apgynimo bûsimà suvaþiavimà Maskvoje derëjo vertinti kaip itin

svarbø forumà. Juk suvaþiavimas buvo pasaulio dëmesio centre. Reèiausia

proga prabilti apie kraðtà prie Baltijos jûros - ðalá ir tautà! Tegu pasaulis

suþino, kad Lietuva - ne �amþina sàjunginë respublika�! Ðitaip mûsø

dauguma suvokëme suvaþiavimo tribûnà. Taèiau strategijos ir taktikos

klausimais, mano nuomone, veikëme pernelyg spontaniðkai ir emocionaliai.

Ið dalies tai paaiðkintina mûsø konsultacijomis su latviais ir estais. Mes

nusistatëme veikti iðvien. Ir vis dëlto tam tikro blaðkymosi neiðvengëme.

Kita vertus, neturint elementariø parlamentinio ir politinio darbo ágûdþiø,

ar galëjo bûti kitaip?

Bûtent svarbiu pasirengimo Maskvos suvaþiavimui aspektu að

pirmiausia laikau 1989 metø geguþës 18 dienos konstitucijos 70 straipsnio

nuostatà, iðplëtojanèià Lietuvos suverenitetà. Sàjûdþio ir visuomenës

spaudþiama, ðià nuostatà priëmë sovietinë Aukðèiausioji Taryba. Iki tikrosios

Konstitucijos, tikrojo valstybës suvereniteto buvo dar labai toli, bet

straipsnis, priimtas mûsø pastangomis, buvo tikrai didelis þingsnis á prieká:

�Lietuvos SSR galioja tik jos Aukðèiausiosios Tarybos arba referendumu

priimti ástatymai. SSRS ástatymai ir SSRS valstybinës valdþios ir valdymo

organø teisiniai aktai Lietuvos SSR teritorijoje galioja tik Lietuvos SSR

Aukðèiausiajai Tarybai juos patvirtinus ir áregistravus nustatyta tvarka�. Su

savo bendraminèiais dþiaugiausi ðiuo tam metui nepaprastai bûtinu

iðkovojimu, taip pat Deklaracija apie Lietuvos valstybiná suverenitetà.

Pastarajame dokumente nurodyta, jog �santykiai su SSRS ir kitomis

valstybëmis turi bûti nustatomi tik tarpvalstybinëmis sutartimis�.

Nepamirðtamos palydos á Maskvà� Ovacijos, trispalvës vëliavos,

miniø minios palydinèiøjø� Ir tikëjimo, ateities lûkesèiø ðviesa þmoniø

akyse - taip Lietuva iðlydëjo mus. Lietuva nepamirðo, o mes privalëjome

atminti, kad ið to miesto keturiasdeðimtaisiais metais buvo parveþta �Stalino

saulë�.

47

V A L I O S I RR Y Þ T O

MANIFESTACIJA

48

Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio patarimai kaip Lietuvos atstovybë turi elgtisbegriûvanèioje Sovietø Sàjungoje.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

49

Taigi mes þinojome, kokiø tikslø vedami atvykstame. Þinoma,

M. Gorbaèiovas, kaip netrukome ásitikinti, net nenutuokë, kas atsitiks suva-

þiavime. Kad suvaþiavimas greitai taps imperinës valstybës griûties pradþia,

bolðevizmo diktatûros þûties preliudija.

Apie mûsø, latviø ir estø siekiø realizavimà bei taktikà - kiek vë-

liau. Tuo tarpu trumpai noriu apibûdinti suvaþiavimo atmosferà.

Rodos, visi gigantiðkos ðalies skauduliai ir prieðtaravimai, neið-

spræstos problemos ir sunkumai - visa uþtvindë Maskvà, Kremliø, kur tikroji

padëtis visados bûdavo dangstoma ir rûpestingai slepiama tiek nuo ðios

ðalies þmoniø, tiek nuo pasaulio vieðosios nuomonës. Mes turëjome savo

tiesà ir tikslus, taèiau negalëjome nekreipti dëmesio á nerimastingus krizës

poþymius, juolab nebuvo garantijø, kad jie nedarys átakos Lietuvai ir mûsø

interesams.

Piketai, protestai, pareiðkimai, paraðø rinkimas, mitingai - Maskvai

tai buvo nauja, partokratijos sluoksniø atstovams, be abejo, grësminga. Pra-

þûtingas karas Afganistane, kruvini ávykiai Kalnø Karabache ir Tbilisyje,

nuslëpta skaudi tiesa apie globalios Èernobylio katastrofos mastà bei pasek-

mes, ûkio, visø svarbiausiø ekonominio, socialinio gyvenimo sferø apverktina

bûklë, neiðsprendþiamos unitarinëje valstybëje nacionaliniø santykiø, tautø

tapatumo problemos - ðie ir deðimtys dar kitø dalykø kaitino ir taip ákaitintà

orà. O atmosfera þadëjo tik audrà. Tik globalius sukrëtimus.

Darësi aiðku, kad supervalstybë dûste dûsta, kad ji - ant katastrofos

slenksèio. M. Gorbaèiovo sumanyta �pertvarka� aiðkiai buvo bejëgë iðspræsti

skaudþiausias problemas. Suvaþiavimo iðvakarëse dar daug kas þvalgësi ir á

mus kaip á �sàjunginio parlamento� deputatus, kurie �vykdytø pertvarkà�.

Taèiau mûsø tikslai buvo kiti. Lietuvos delegacija buvo viena populiariausiø,

maskvieèiai ir ðio miesto sveèiai, taip pat atvykæ ið kitø ðaliø, neðykðtëjo

mums dëmesio.

Prisimenu, kaip nuo pirmø dienø karðtai mus stengtasi átraukti á

kitø tautø ir respublikø reikalus. Gruzinai - dël kareiviðkais kastuvëliais

50

nuþudytø þmoniø kraupià naktá Tbilisyje (gruzinø kino reþisieriø broliø

G. ir E. Ðengelajø nufilmuota dokumentinë medþiaga, parodyta vëlø vakarà

Kremliuje, mus sukrëtë, todël nusprendëme deleguoti á komisijà savo atstovà

- Vità Tomkø). Armënai ir azerbaidþanieèiai - dël istoriniø savo þemiø ir

seniausiø konfliktø. Pasiklausius, susipaþinus - ir vieni atrodë teisûs, ir kiti.

Teisininko T. Gdliano ðalininkai - dël korupcijos aukðèiausiuose nomen-

klatûros sluoksniuose ir Vidurinëje Azijoje, o ðiø respublikø deputatai - dël

T. Gdliano antiteisiniø veiksmø (á ðiuos reikalus buvo stengtasi átraukti ir

mane, taèiau að ið karto supratau, kad tai veda á ðalá nuo svarbiausio tikslo).

Ieðkojo mûsø uþtarimo sûnus, þuvusius Afganistane, apraudanèios motinos.

Savo peticijas, adresuotas suvaþiavimui, brukte bruko gagauzai, Krymo

totoriai, Pavolgio vokieèiai, demokratai aktyvistai. Þmonës pasakojo apie

susidorojimus su disidentais sovietinëse psichiatrijos ligoninëse...

Stalino ir Berijos palikimas, bukaprotiðkai nusikalstama politika,

ið carizmo paveldëtas imperinis totalitarinës valstybës pobûdis - kà èia dar

galima keisti, reformuoti, kada viskas jau skleidþia puvësiø tvaikà, yra atgy-

venæ, neturi jokios perspektyvos ðiuolaikiniame pasaulyje? Kaip? Kokiu

bûdu? Negi laukti katastrofos ðioje gigantiðkoje valstybëje? Ir kaip jauèiasi

nelaimingos tautos, ðiame katile likusios ar atsidûrusios po bolðevikø per-

versmo, jø atstovai, tikintys, kad suvaþiavimas iðgelbës, pakeis jø likimà,

kurá sumaitojo ir sutrypë �laiminguoju pasaulio ðeðtadaliu� besiskelbianti

valstybë ir partija - �liaudies avangardas�?

Regis, Maskvà tomis dienomis plûste uþplûdo viso pasaulio

þurnalistai. Kaip vyks suvaþiavimas? Ar pagal ið anksto parengtà scenarijø?

Niekas neabejojo, kad M. Gorbaèiovas turi já parengæs, kad gensekas,

ðmaikðèiai pramintas �mineraliniu sekretoriumi�, stengsis tvirtai laikyti va-

dþias - juk �pertvarkà pradëjusi partija�.

Suvaþiavimo iðvakarëse Lietuvos atstovybëje ávyko principinës

svarbos susitikimas su A. Sacharovu dël jo projekto ákurti tarpregioninæ

deputatø grupæ, taip pat dël Sovietø Sàjungos ateities - juk pasaulinio garso

mokslininkas buvo parengæs savo koncepcijà. Dël suprantamø prieþasèiø

51

negalëdami aktyviai dalyvauti realizuojant siûlomus projektus, mes dë-

mesingai klausëmës didþiojo mokslininko ir disidento balso.

Vidudienis. Tylu. Atrodo, girdi savo ðirdies plakimà. Nuo metø

naðtos sulinkæs þmogus stovi prieð mus, kalba lëtai, kiek grebluodamas...

Þmogus, pokario metais kûræs atominá ginklà, suprojektavæs baisiausià jo

atmainà - vandenilinæ bombà, o vëliau ëmæs kovoti su bolðevikine sistema,

vienas pirmøjø prognozavæs jos krachà, taktiðkai ir argumentuotai siûlo mums

bendradarbiauti. Jis mano, kad unitarinæ valstybæ turëtø pakeisti suvereniø

valstybiø sàjunga. Pamenu, tàsyk mes nepolemizavome, nors man ði kon-

cepcija këlë nemaþø abejoniø.

Vëliau teko ne kartà klausytis A. Sacharovo, asmeniðkai kalbëtis,

diskutuoti dël jo konstitucijos projekto, kuriame atsiskleidë troðkimas ið-

saugoti unitariniais saitais vienijamà Eurazijos erdvæ. Visi tø metø deputatø

susirinkimai iðkart pasikeisdavo, kai juose dalyvaudavo ðis senas þmogus,

hipnotizuojantis aplinkinius kaþkokiu ypatingu magnetizmu. Mane sukrë-

të jo mirtis nuo ðirdies smûgio. Kokia ðirdis, sakykite, galëjo iðlaikyti? Pri-

siminkim ujimà to paties suvaþiavimo metu, kai dël teisës á kiekvienà tiesos

þodá teko grumte grumtis. Tad ir prisiminimus apie pirmàjá mûsø susitikimà

lydi liûdesys - dabar, tarkim, man atrodo, kad A. Sacharovui, nepaisant jo

kai kuriø ginèytinø paþiûrø, turëjome, privalëjome bûti atidesni.

Tuomet visiems imponavo maiðtinga B. Jelcino laikysena. Pirmà

kartà pamaèiau já registracijos metu Kremliaus rûmuose - vieniðà ir iðdidø,

iðsiskiriantá aukðtu stotu, gaubiamà ypatingos aureolës - vienintelio

maiðtininko ið anuometinës komunistø virðûnës, iðdrásusio sviesti iððûká

sistemai. Netrukus teko susipaþinti asmeniðkai. Ne kartà ir ne du - ginèytis,

diskutuoti. Ði paþintis, kaip matysim, vëliau buvo naudinga ne tik man.

Reguliariai vyko konsultacijos su latviø ir estø kolegomis, rengtos

kolektyvine mûsø deputatø iniciatyva. Ji tikrai visiðkai pasiteisino. Èia mums

labai pravertë Sàjûdþio politiniai kontaktai su Estijos bei Latvijos liaudies

frontais, anksèiau priimti dokumentai, apibrëþiantys tikslø bendrumà. Mes

52

privalëjome veikti kartu. Juk trys Baltijos ðalys buvo uþgrobtos panaðiomis

aplinkybëmis. Mes anksti ásisàmoninome, jog iðsilaisvinimas neásivaiz-

duojamas be vienybës ir solidarumo, be aktyviø veiksmø.

Mus vienijo skaudi istorinë patirtis, be to buvo bûtina veikti iðvien

ir dël tam tikrø skirtybiø, atsiradusiø per okupacijos deðimtmeèius. Mes

suvokëme, jog broliðkø tautø padëtis yra kitokia dël demografiniø aplin-

kybiø, dël þymiai didesnës rusiðkai kalbanèiø þmoniø dalies.

Mûsø kaimynø pozicijose bûta ir kiek nuosaikesnio, atsargesnio

poþiûrio á svarbiausià, galutiná tikslà. Ðie pozicijø skirtumai buvo daugiau

taktinio pobûdþio. Juos mes aiðkinomës jau pirmose karðtose diskusijose

dël bendrø veiksmø programos suvaþiavime.

Abiejose delegacijose greitai að ásigijau nuoðirdþiø bièiuliø. Su kai

kuriais draugauju iki ðiol. Taèiau tebus leista pasakyti teisybës dëlei, kad

derindami pozicijas, dalyvaudami derybose, ieðkodami sprendimø ir iðeièiø

mes buvome kryptingesni ir radikalesni uþ savo kolegas. Ir, aiðku, ne vien

dël Estijos ir Latvijos nepriklausomybei prieðiðkø interfrontininkø kaltës,

kurie, beje, greitai tapo kurioziðkomis figûromis suvaþiavime. Mûsø broliai

latviai ir estai suvaþiavimui pasirengë prasèiau. Daugeliu principiniø

klausimø jie svyruodavo, blaðkydavosi. Arba ið vakaro pritaræ mums, kità

dienà pozicijà keisdavo.

Dabar, kada jau keleri metai reguliariai dirbu Baltijos asamblë-

joje, net esu jai pirmininkavæs, kai kurie Estijos ir Latvijos kolegø veiklos

bruoþai manæs nestebina. Taèiau tuomet, pamenu, gerokai iðmuðdavo ið

vëþiø sunkumai suderinti bendrà pozicijà.

Ir vis dëlto, nepaisydami minëtø ir kitokiø sunkumø, mes visados

jos siekdavome. Skirtybës neturëjo bûti þinomos - að visados pasisakydavau

uþ tai, kad taktikos subtilybës nebûtø þinomos mûsø tautoms ir pasaulio

vieðajai nuomonei. Mums neblogai pasisekdavo parodyti ne tik SSRS tautoms,

bet ir visam pasauliui Baltijos vienybæ. Ji turëjo tapti atgimstanèios mûsø

didþiosios politikos dominante. Lietuva neturëjo þinoti, jog mes ne visada

53

sutariame su savo broliais... Ðá paradoksalø dësningumà diktavo gyvenimas.

Mes nesuteikëme valdantiems Maskvos sluoksniams progø dþiûgauti.

Suvaþiavimas prasidëjo 1989 metø geguþës 25 dienà. Svarbiausia,

þinoma, buvo diskusija. Kiti klausimai buvo procedûrinio pobûdþio. Nereikia

pamirðti, kad mes apsisprendëme nedalyvauti renkant M.Gorbaèiovà SSRS

Aukðèiausiosios Tarybos pirmininku. Dauguma deputatø ðio susitarimo

laikësi - kaip árodymà archyve tebesaugau rinkimø biuletená su nebal-

savusiøjø kolegø autografais. Kitas procedûrinis klausimas buvo aptartas

dar Vilniuje, kur nutarëme sutikti su mûsø atstovø iðrinkimu á Sàjungos ir

Tautybiø tarybas.

Á Sàjungos Tarybà delegavome V. Antanaitá, A. Brazauskà, A.

Buraèà ir K. Prunskienæ, á Tautybiø Tarybà - E. Bièkauskà, B. Genzelá, R.

Gudaitá, S. Kudarauskà, J. Kupliauskienæ, N. Medvedevà, K. Motiekà, J.

Olekà, K. Uokà, E. Vilkà ir K. Zaleckà.

M. Gorbaèiovas siekë nukreipti suvaþiavimà sau palankia linkme

- plësti daliná demokratizavimà, pradëti kompromisinio pobûdþio refor-

mas, kuriø paskirtis ir esmë - iðsaugoti bei sustiprinti �sàjungà�, þûtbût

neigiant jos prievarta grástà istorijà. Unitarinë ir imperinë jos esmë buvo

nesuderinama su demokratijos principø plëtote bei taikymu.

Suvaþiavimo kuluaruose M. Gorbaèiovas dosniai dalino interviu

uþsienio þurnalistams, darë viskà, kad forumas bent iðoriðkai primintø

demokratinæ institucijà. Taèiau mes iðkart pamatëme, jog suvaþiavimas -

valdomas. Ið pradþiø M. Gorbaèiovui gana lengvai sekësi jo eigà kreipti sau

palankia linkme. Mëginta ir mûsø delegacijà átraukti á �suvaþiavimo darbà�,

taèiau visus ðiuos bandymus mes atmesdavome.

Toje mûsø pozicijoje be kompromisø simboliðkai brëþësi siena

tarp Lietuvos ir imperinës ðalies. Nesakau, kad visi kolegos paremdavo

besàlygiðkai. Pavyzdþiui, kai kurie svyruodavo ar pasiduodavo �Maskvos

gerumo� iliuzijai. Taèiau kasdien formavosi Nepriklausomybës atgavimo

vizija. Su ja tvirtesni darëmës ir mes.

54

Aiðku, savo svarbiausiojo tikslo - atkurti Nepriklausomybæ,

Lietuvos suverenitetà - suvaþiavimo pradþioje mes dar negalëjome atvirai

deklaruoti. Panaðiai elgësi ir latviø bei estø delegacijos. Taèiau jos skyrësi

nuo mûsø savo apdairumu.

Svarbiausia problematika siekiant ðio pagrindinio, tegu garsiai ir

neskelbiamo, tikslo buvo aktualiausi mûsø Nepriklausomybei istorinës pra-

eities dalykai, jø teisinës ir moralinës pasekmës. O svarbiausia mums, lietu-

viams, savaime aiðku, buvo pasiekti, kad 1939 metø Molotovo-Ribbentro-

po protokolai bûtø pripaþinti negaliojanèiais nuo pasiraðymo datos.

Oficialus sovietinis istorijos mokslas atkakliai neigë ðiø protokolø

egzistavimà. O kai neigti darësi vis kebliau, puolë á kità kraðtutinumà: ba-

dant akis dokumentais, kuriø istorinis autentiðkumas neabejotinas, ëmë

abejoti... originalø egzistavimu: esà jø neámanoma rasti nei SSRS, nei uþsienio

ðaliø archyvuose! Panaðiai kaip Karibø krizës metu, kada buvo neigiama

raketø buvimas Kuboje, iki paskutinio momento, net kai jø nuotraukos

buvo parodytos Jungtinëse tautose!

Versijos �ir nepripaþinti, ir neigti� atkakliai laikësi patsai M. Gor-

baèiovas, nors ir buvo aiðku kaip dukart du keturi, kad teks ne tik pripaþinti,

bet ir brangiai sumokëti uþ spyriojimàsi. Dël ðio pirmojo savo reikalavimo

nemanëme trauktis. Antra, mums svarbu buvo pasiekti, kad Lietuvos

gyvybiniø interesø negalëtø nulemti vien mechaniðka suvaþiavimo balsø

dauguma. Treèia, kaip þingsná á nacionaliná suverenitetà mes këlëme

respublikø ekonominio savarankiðkumo idëjà. Ketvirta, mes reikalavome,

kad galiojanèios sàjunginës konstitucijos 74 straipsnis pripaþintø sàjunginiø

respublikø teritorijoje ðiø respublikø ástatymø virðenybæ prieð sàjunginius

ástatymus.

Visais ðiais klausimais mûsø delegacija buvo bemaþ vieninga.

Posëdþiaudavom Lietuvos atstovybëje. Kartais iki vëlaus vakaro ir anksti

rytà. Èia daþniausiai tardavomës ir su Latvijos bei Estijos delegacijomis.

Tiek jø, tiek mûsø nomenklatûros sluoksniø aukðtus atstovus M. Gorbaèiovas

55

mëgino paveikti ávairiausiais bûdais. Ðios pastangos nebuvo sëkmingos - jie

nestojo prieð bendrà valià. Tai pasakytina apie A. Brazauskà, A. Gorbunovà,

A. Riuitelá - vadovus, kurie pagal sistemos taisykles privalëjo nesàlygiðkai

vykdyti Kremliaus ásakymus. Maskvos nuostabai, vadovai ëmë nepaklusti.

Taèiau Maskva neástengë suprasti, kad ðie vadovai darosi neklusnûs dël

galingø savo tautø judëjimø.

Suvaþiavimo pradþioje visiems jo dalyviams buvo iðdalintas mûsø

atsiveþtas dokumentas dël slaptøjø Molotovo-Ribbentropo protokolø - jame,

prisidengiant �Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos kreipimusi�, buvo

suformuluota þinoma Sàjûdþio pozicija.

Mus labiausiai jaudino tai, kad M. Gorbaèiovas pabrëþtinai

demonstratyviai nekreipë dëmesio á ðià problemà. Negi jà bus stengiamasi

�palaidoti� skaudþiø deklaracijø sraute - sunerimom. Juk suvaþiavime

nuskambëjo daugybë pareiðkimø ir peticijø, kur buvo reikalaujama atkurti

istorinæ tiesà - èeèënø, kalmukø, Krymo totoriø, Pavolgio vokieèiø ir kitø

stalinizmo represijas patyrusiø tautø nelaimës taip pat ðaukte ðaukësi

istorinio teisingumo.

Mûsø skaudþiausioji problema netilpo á ðá kontekstà, kadangi

Lietuvos padëtis buvo ypatinga. Pirmiausia mûsø negalima buvo sutapatinti:

ir okupuota Lietuva juk niekados nenustojo egzistavusi kaip visateisis

tarptautinës teisës objektas!

Falsifikavimø jûroje Molotovo-Ribbentropo protokolai buvo

ypatingos svarbos dokumentai, audrinantys ne tik mûsø, bet ir viso pasaulio

vaizduotæ. Todël privalëjome kryptingai siekti, kad jie bûtø nagrinëjami

atskirai, neliktø sraute klausimø, kuriuos M. Gorbaèiovas, manipuliuodamas

nesusivokianèiu procedûrose suvaþiavimu, á kairæ ir deðinæ ðvaistydamasis

�pertvarkos� frazeologija, paliktø tarp tariamai �dël laiko stokos� nesvarsty-

tøjø. Mes jau pamatëme, kaip blogiems tikslams pasitelkiami procedû-

riniai dalykai.

Tai buvo nepamirðtamas parlamentinio darbo, jo negatyviø

56

momentø �krikðtas�. Tie, kurie já patyrë, gerai þino, kad vingriose parla-

mentinëse gudrybëse nesunku palaidoti esmæ. Gerai, kad esu vienas tø pir-

møjø �pakrikðtytøjø�. Ir dabar atmesdamas statutinius, reglamentinius

dalykus stengiuosi áþvelgti esmæ: kodël vienas ar kitas dalykas siûlomas, kas

siûlo, kokia pozityvi siûlymo esmë ir vieta teisinëje sistemoje.

Geguþës 29 dienà delegacijos pavedimu að iðkëliau Molotovo-

Ribbentropo slaptøjø protokolø klausimà, kai deputatai aptarinëjo kandi-

datûrà A. Lukjanovo, pasiûlyto iðrinkti SSRS Aukðèiausios Tarybos pir-

mininko pavaduotoju. Tuometinis artimiausias M. Gorbaèiovo bendradarbis

turëjo atsakymu pademonstruoti, ar jo ðefas ið tikrøjø pasirengæs sutikti su

nenumaldoma istoriniø faktø logika - su trijø nepriklausomø Baltijos vals-

tybiø okupacija ir jos tragiðkomis pasekmëmis. Klausdamas uþsiminiau apie

�teisinæ valstybæ�, tuomet vienà svarbiausiø M. Gorbaèiovo lozungø, kuris

greit parodë savo iðvirkðèià pusæ. A. Lukjanovas neatsakë á ðá klausimà, ir tai

rodë, kad �pertvarkai� nereikalinga mûsø istorinë tiesa.

Sàjûdþio laikraðtyje �Atgimimas� (1989 metø birþelio 2 diena)

atsispindi mûsø delegacijos diskusija dël to mano pasisakymo. R. Ozolas

sakë, kad estai suabejojæ, ar tikslinga E. Bièkauskui kelti tokius aðtrius klau-

simus, nes esà tai gali uþkirsti kelià apginti ekonominio savarankiðkumo

projektà. V. Landsbergis teigë, kad kalba Molotovo-Ribentropo pakto

klausimu nebuvo per ankstyva. Ðiam poþiûriui pritarë ir R. Ozolas. Jis

pabrëþë, jog ðioje kalboje berods pirmà kartà vieðai pasisakyta apie Lietuvos

ir kitø dviejø Baltijos ðaliø okupacijà. Gerai, kad mes imamës iniciatyvos.

M. Gorbaèiovas vis þiûrëjo mûsø pusën - kà dar iðkrësime. K. Motieka

konstatavo, kad mûsiðkë, taip pat Estijos ir Latvijos delegacijos suvaþiavimui

yra pasirengusios þymiai geriau nei kitos.

Atmintyje iðsaugojau tos dienos nuotaikà - savo jaudinimàsi ir

audringà suvaþiavimo dalyviø susierzinimà. Kità dienà kalbëjæs M. Gorba-

èiovas net neuþsiminë apie mûsø klausimà.

Ðias nuotaikas vëliau perteikiau interviu laikraðèiui �Literaturnaja

57

gazieta� pasakydamas: �� að optimistas, esu tikras, kad galø gale Sovietø

Sàjunga pripaþins Lietuvos nepriklausomybæ�.

A. Brazausko kalboje atsispindëjo labiausiai Lietuvai rûpëjusios

problemos, tuo metu ið dalies artinusios mus prie svarbiausiojo tikslo: suve-

reniø teisiø iðplëtimas, santykiø su centrine valdþia grindimas sutartimis,

ekonominio savarankiðkumo bûtinybë. Jis paþymëjo, kad reikia pasmerkti

slaptus Molotovo-Ribentropo protokolus, jog reikalingas oficialus SSRS vy-

riausybës pareiðkimas apie nusikalstamus bolðevikinio ir faðistinio reþimø

sandërius.

Ðá aspektà vëliau iðplëtojo V. Landsbergis savo didelá atgarsá sukë-

lusioje kalboje, pasiûlydamas slaptus susitarimus paskelbti neteisëtais ir

negaliojanèiais nuo pasiraðymo momento. Ðis visiems mums skaudþios tiesos

sakymas jaudino, skatino vienyti pastangas, kad pateisintume mus rinkusiø

þmoniø lûkesèius.

Vëliau estø deputatas Endelis Lipmaa pasiûlë sudaryti specialià

komisijà, kuriai bûtø pavesta politiðkai ir teisiðkai ávertinti Sovietø Sàjungos

ir Vokietijos 1939 metø susitarimus. Interfrontininkø atstovai ið suvaþiavimo

tribûnos ánirtingai prieðinosi tokios komisijos sudarymui. Mus parëmë

þinomas disidentas istorikas R. Medvedevas.

Po audringos diskusijos M. Gorbaèiovas buvo priverstas pasisaky-

ti uþ komisijos sudarymà, taèiau pakartojo oficialø prasimanymà, jog slap-

tøjø protokolø originalø jokiuose archyvuose nesà. Ði netiesa iki galo buvo

nuvainikuota jau po SSRS þlugimo - 1992 m. spalio 30 d. Maskvos televizija

paskelbë, kad protokolai neseniai surasti buvusio SSKP archyve, o prie radi-

nio esanti paþyma, jog tie dokumentai �saugomi grieþto reþimo sàlygomis�.

Á A. Jakovlevo - vieno paþangiausiø tuometinëje Maskvos valdþio-

je þmoniø - vadovaujamos komisijos sudëtá mes nutarëme deleguoti V.

Landsbergá, Just. Marcinkevièiø, K. Motiekà ir Z. Ðlièytæ.

Að jau minëjau, kodël beveik visa mûsø delegacija nedalyvavo ren-

58

kant M. Gorbaèiovà SSRS Aukðèiausiosios Tarybos pirmininku. Svetimos

valstybës vadovo rinkimai - ne mûsø, o visø skæstanèiøjø reikalas� Ant

slapto balsavimo biuleteniø rinkom vieni kitø autografus. Ilgos procedûros

metu turëjom gerà progà susipaþinti su istoriniais Kremliaus paminklais,

su rûmais, menanèiais carus ir komunistinio reþimo vadovus - pastarøjø

�ðventà atminimà� lydëjo begalë anekdotø.

Renkant R. Niðanovà Tautybiø Tarybos pirmininku, pasakiau,

kad susilaikysiu, ir pasiûliau kandidatûrà kiekvienai delegacijai svarstyti

atskirai.

Karðtai reagavau á antidemokratines tendencijas suvaþiavime, më-

ginimus uþèiaupti burnà deputatams, siekiantiems pareikðti savo rinkëjø ir

savo tautø valià: �... að tikiu turás teisæ kalbëti apie galimybæ mano gimtajai

Lietuvai iðeiti ið Sovietø Socialistiniø Respublikø Sàjungos. Tai - konstitucinë

teisë. Ir jeigu (�) tai tæsis, að nenoriu, kad mano Lietuva bûtø tokioje

negeroje Sàjungoje�. Kai balsai ið salës ëmë ðaukti apie kaþkoká �Karabachà

Estijoje�, atsakiau, kad rusai, gyvenantys nacionalinëse respublikose, turi

savo Rusijà, o tautos, kurios gyvena savo þemëje, kitos þemës neturi.

Su pasididþiavimu prisimenu dienà, kai mûsø delegacija, palai-

koma dalies estø ir latviø, protestuodama paliko salæ. Konfliktas kilo dël

Konstitucinio teismo - tuo atveju, jei deleguotume savo nará, pareikalavome

veto teisës, nes ði antidemokratiðkai renkama institucija lengvai galëjo paþei-

dinëti suverenias Lietuvos teises, o mûsø ástatymus skelbti prieðtaraujan-

èiais sàjunginei konstitucijai. Negalima buvo leisti, kad su teisëtais mûsø

siekiais ir reikalavimais bûtø susidorojama prisidengus tariamo konsti-

tucingumo skraiste.

Mûsø pareiðkimas buvo sutiktas prieðiðkai. Tarsi bomba sprogo

Kremliaus suvaþiavimø rûmuose! Pirmà kartà Sovietø Sàjungos istorijoje

vieðai buvo pasiprieðinta �iðmintingosios komunistø partijos� valiai! Ir tai

vyko vieðai - konfliktà stebint milijonams þmoniø, taip pat, kaip netrukome

suþinoti, sukrëstai Lietuvai! M. Gorbaèiovui teko praryti karèià piliulæ, salë

59

ðëlo, mûsø iððûkiu piktinosi net deputatai, kurie netrukus tapo prisiekusiais

demokratais. �Pertvarkos� sumanytojas dar pamëgino mus nuraminti, uþ-

glaistyti konfliktà, taèiau pareiðkëme, kad toks svarstymas áþeidþia mus kaip

suverenios valstybës demokratiðkai rinktus atstovus. Gerai prisimenu

áþeidþianèius ðauksmus ir replikas mums iðeinant ið salës. Pasaulis iðvydo

didelá maþos tautos parlamentarø maiðtà. Nuo ðio momento Kremlius

negalëjo toliau teigti, kad Lietuvos, kitø Baltijos ðaliø problemos nëra!

Istorijai liko nuotraukos, uþfiksavusios mûsø iðëjimà, nufilmuoti kadrai,

kur geriausiai matomas þilas mûsø seniûnas akademikas V. Statulevièius,

bet tik mes galime autentiðkai paliudyti riksmus: �V Sibirj vas! Tam vaðe

mesto!�

Prisimenu uþsienio þurnalistø ir fotokorespondentø apgultá, kai

iðëjome ið rûmø á laukà. M. Gorbaèiovui teko padaryti nuolaidø, kad

sugráþtume á suvaþiavimà. Kità rytà, prieð posëdá, jis susitiko su mumis,

diplomatiðkai paþadëjo atsiþvelgti á mûsø pozicijà. Nors matëme, kad tai

tëra mûsø þvalgymas, nutarëme neboikotuoti suvaþiavimo. Ðá þingsná

ðiandien að vertinu kaip bûtinà ir tomis sàlygomis neiðvengiamà kompromisà.

Mûsø dalyvavimas suvaþiavime, mûsø kova buvo pirma demo-

kratijos, parlamentinio darbo mokykla. Jos reikðmës neturëtume pamirðti.

Be abejo, kai kurios idëjos (tarkim, ekonominio savarankiðkumo) greitai

prarado savo svarbà. Taèiau vis dëlto nepamirðkime aistringø neseniai mus

palikusio ðviesaus atminimo Kovo 11-osios Nepriklausomybës Akto signa-

taro profesoriaus Kazimiero Antanavièiaus, Kazimieros Prunskienës balsø -

juk ta mûsø ekonomistø polemika irgi buvo svarus argumentas, kad Lietuva

nesutinka su aklavietæ priëjusiu ekonomikos valdymu ið Maskvos.

Darbas suvaþiavime - mûsø politinë jaunystë. Að maèiau, kaip

greitai keièiasi kitoms tautoms atstovaujantys þmonës, kaip jø dalis pradeda

atsisveikinti su vieningos unitarinës valstybës idëja. Ëmiau suprasti, kad

sàjunga su jais, solidarumas - svarbûs veiksniai mûsø kovoje uþ Lietuvos

nepriklausomybæ.

60

Didelá áspûdá darë Gotlando pareiðkimas, deklaravæs nepriklau-

somos demokratinës valstybës atkûrimà ir politiniø jëgø vienybæ. Ðá pa-

reiðkimà paskelbë uþsienio ir Lietuvos politikos bei visuomenës veikëjai -

K.Bobelis, A. Buraèas, È. Kudaba, V. Landsbergis, I. Lukoðevièienë, K.

Motieka, J. V. Paleckis, A. Terleckas ir kt. , dalyvavæ Lietuviø studijø savaitëje

Ðvedijos Gotlando saloje 1989 m. liepos 30 - rugpjûèio 6 d.

Tuo metu galima buvo atsisakyti mûsø darbo Aukðèiausiojoje

Taryboje Maskvoje. Bûtent tokios nuomonës laikësi kai kurie radikalesni

Sàjûdþio þmonës. Taèiau ði pozicija nebuvo toliaregiðka - juk veikti be

tribûnos Maskvoje nepalyginamai sunkiau. Dþiaugiuosi, kad su kolegomis

man teko garbë toliau atstovauti Lietuvai, kad Sàjûdyje nugalëjo tendencija

remtis mûsø darbu. Mes ágijome parlamentinæ tribûnà, tik privalëjom ið-

mokti tinkamai ja pasinaudoti. Mes dirbome parlamentiniuose komitetuose,

E. Vilkas kurá laikà net vienam vadovavo. Mus kviesdavo á ávairias komisijas,

taèiau sutikdavome dirbti tiktai itin svarbiose. Tbilisio ávykius tirianèioje

komisijoje V. Tomkaus ágyta informacija labai pravertë vëliau, kai Lietuva

patyrë atvirà agresijà.

Kartu buvau kvieèiamas dalyvauti Vilniuje paskutinës sovietinës

Aukðèiausiosios Tarybos sesijose. Tuo metu buvo labai svarbu, kad A. Jakov-

levo komisijai bûtø pateiktas naujas dokumentas - iðvados apie 1939-1940

metø ávykius ir jø pasekmes. Man teko prisidëti prie darbo, kurá atliko

akademiko J. Poþelos vadovaujama komisija, konstatavusi, kad �siekimas

inkorporuoti Lietuvà á SSRS sudëtá buvo slepiamas nuo Lietuvos pilieèiø ir

ruoðiantis rinkimams, ir jø metu�, kad buvo pasinaudota paaðtrëjusia sunkia

þmoniø socialine padëtimi ir valdþios kritika, kad V. Molotovas, dar prieð

átvirtinant Lietuvos aneksijà, jau pareiðkë, esà Sovietø Sàjunga susigràþinanti

�seniai jai priklausanèias teritorijas�. Taèiau sovietinëje Aukðèiausiojoje Ta-

ryboje mums teko áveikti nemaþà probolðevikiðkai nusiteikusiø jëgø pasi-

prieðinimà.

O 1989 metø rugpjûèio 23 dienà visi stovëjome Baltijos kelyje.

Mûsø ðirdys plakë vienu vieninteliu troðkimu ir viena didþia viltimi, mûsø

61

rankos - su milijonais trijø Baltijos ðaliø þmoniø rankø susijungë á neregëtà

gyvà grandinæ. Ði precedento istorijoje neturinti manifestacija patvirtino,

ko labiausiai trokðta mûsø tauta, kitos dvi broliðkos tautos.

Taèiau kai kam ði valia vis dëlto këlë abejoniø. Kai bendromis

pastangomis iðanalizavusi istorinius faktus bei aplinkybes J. Poþëlos komisija

pateikë iðvadas sovietinei Aukðèiausiajai Tarybai ir reikëjo patvirtinti nuta-

rimà, atsirado balsø, reikalaujanèiø slapto balsavimo. Taèiau mes - SSRS

liaudies deputatai Z. Vaiðvila, V. Statulevièius, K. Motieka, B. Genzelis ir

að - pakvietëme balsuoti atvirai, parodant savo pozicijà rinkëjams.

Mums teko dalyvauti ir ginèe dël to, kad Lietuvos valstybingumo

klausimà tegalinti spræsti tiktai liaudis (tai yra tauta) pagal tuo metu galiojusá

referendumo ástatymà. Taèiau á ðià nuomonæ nebuvo atsiþvelgta. Poeto Jus-

tino Marcinkevièiaus siûlymu á nutarimà buvo áraðytas ir punktas, reikalau-

jantis, kad A. Jakovlevo komisija pagreitintø savo darbà.

Atgimimo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje idëjos, vis aiðkesnis ir

tvirtesnis tautø apsisprendimas atkurti nepriklausomas valstybes, atitaisyti

istorinæ skriaudà Maskvoje buvo sutiktas su ánirðiu. Ðiø jëgø inspiruotas

buvo bolðevikiniø virðûniø pareiðkimas �Dël padëties sovietinio Pabaltijo

respublikose�. Jis buvo kupinas istorijos falsifikacijø, tikrø faktø nutylëji-

mø ir iðkraipymø, áþûlaus melo - esà naudojama prievarta, kurstomos prie-

ðiðkos kitø tautø þmonëms nuotaikos. Mes privalëjome atsakyti á ðá melà -

spalio 2 dienà áteikëme M. Gorbaèiovui SSRS liaudies deputatø nuo Lietuvos

protestà, paþymëdami, kad mûsø ðalies, kaip ir dviejø kaimyniø, nepri-

klausomybës klausimas spræstinas taikiu, parlamentiniu bûdu, tiesioginiø

derybø, lygybës, tarptautiniø teisës normø laikymosi sàlygomis, atsisakant

jëgos naudojimo ar grasinimø. Pareiðkimà pasiraðë K. Antanavièius, G. Bara-

vykas, E. Bièkauskas, A. Buraèas, A. Èekuolis, S. Geda, B. Genzelis, R.

Gudaitis, S. Kaðauskas, E. Klumbys, V. Landsbergis, M. Laurinkus, V.

Lauruðas, Just. Marcinkevièius, M. Martinaitis, N. Medvedevas, K. Motieka,

J. Olekas, R. Ozolas, Z. Ðlièytë, Z. Vaiðvila, V. Velikonis, E. Vilkas ir kt.

Pradëjæs dirbti Maskvoje, að, kaip ir mano kolegos, stengiausi kas

62

savaitæ gráþti á Vilniø. Bûdavo atvejø, kai ten ir atgal tà paèià savaitæ skrai-

dydavom dukart.

Dþiugino ryþtingos visuomenës nuotaikos, menininkø, moks-

lininkø, teisininkø, kitø sferø þmoniø apsisprendimas savo organizacijose

tvarkytis savarankiðkai, nepaisyti ilgus metus funkcionavusiø sàjunginiø

struktûrø, Maskvos diktato. Ðis procesas tapo organiðka ir bûtina patriotinio

judëjimo dalis, jis buvo konstruktyvus ir nepaprastai reikalingas.

1989 metø gruodþio 12 dienà prasidëjusiame antrajame liaudies

deputatø suvaþiavime atmosfera dar labiau ákaito. Darësi vis aiðkiau, kad

�pertvarka�, suvaidinusi tam tikrà teigiamà vaidmená, nepajëgi reformuoti

Sàjungos, atsidûrusios prie prarajos. Sàjungos irimas tapo realiu politikos

faktoriumi. Gigantiðkame SSRS katile besikamuojanèioms tautoms lyg

gaivaus oro reikëjo tikros demokratijos plëtotës, realios nacijø apsisprendimo

teisës, tikrø þmogaus laisviø visose gyvenimo sferose.

Po pusmeèio laukimo, po mûsø ryþtingos kovos parlamentiniuose

debatuose ir kuluaruose Maskvoje, átemptø ginèø komisijos posëdþiuose,

nuomoniø ir diskusijø spaudoje A. Jakovlevas perskaitë suvaþiavimui

praneðimà apie politiná ir teisiná 1939 metø SSRS ir Vokietijos nepuolimo

sutarties ávertinimà. Tai buvo komisijos ataskaita, kurioje A. Jakovlevas

patvirtino tai, kas buvo þinoma ir árodyta, - kad 1939 metø rugpjûèio 23

dienà Molotovas su Ribentropu pasiraðë ne tik nepuolimo sutartá, bet ir

slaptàjá protokolà. Buvo konstatuota, kad negalima abejoti ðio dokumento

autentiðkumu.

Mane labiausiai domino teisiniai slaptojo protokolo vertinimo

aspektai - manau, jie galëjo bûti grieþtesni, iðsamesni. Ádomu buvo stebëti

suvaþiavimo reakcijà - dabar jau net ir didþiausieji Baltijos ðaliø nepriklau-

somybës prieðininkai buvo priversti klausytis ið Kremliaus tribûnos apie

antiteisiná suokalbio dokumentà. Atidûs, sukrësti daugelio deputatø veidai

- ir iðtásæ tø, kuriems ði tiesa aiðkiai ne prie ðirdies... Dabar mûsø siekiai

pasidarë daug aiðkesni rusø ir kitø tautø visuomenei.

63

Man ne kartà ávairiomis progomis teko susitikti su A. Jakovlevu.

Gerbiu ðá þmogø, sugebëjusá parodyti demokratines aspiracijas partokratijos

virðûnëms, màstantá, vëliau, kaip parodë gyvenimas, tapusá dideliu demo-

kratijos autoritetu ir teoretiku. Þmogø, nesusvyravusá didþiausio pavojaus

demokratijai momentais. Vis dëlto klausantis praneðimo karèiai nuvylë tai,

kad nutylimas rugsëjo 28 dienos slaptasis protokolas - tarptautinës teisës

poþiûriu në kiek ne menkiau niekinis dokumentas. Iðvengta tiesioginio pri-

paþinimo, kad abu ðie dokumentai visu savo turiniu buvo tarptautinio masto

nusikaltimas. Analizuojant ir vertinant istorinius ávykius, aiðkiai buvo sustota

pusiaukelëj - iðvengta kalbëti apie tai, jog minimi protokolai atvërë gali-

mybæ Sovietø Sàjungai ne tik okupuoti Baltijos respublikas, bet ir jas anek-

suoti.

Taèiau ir pateiktos iðvados bolðevikinës màstysenos þmonëms buvo

grësmingos - jos nuvainikavo prasimanymus apie slaptøjø protokolø

�falsifikavimà�. Juos baugino pasekmës - juk �Baltijos ðaliø nacionalistai� ið

esmës privertë Maskvà nusileisti. O tai jau buvo grësmë unitarinei valstybei,

kur �savanoriðkø prisijungimø�, �sàjungø su didþiàja rusø tauta� buvo ne-

maþa. Todël antrasis suvaþiavimas gana nenoriai priëmë nutarimà, kad slap-

tieji protokolai pripaþástami negaliojanèiais nuo jø pasiraðymo momento.

Neatsitiktinai nutarimà priiminëjant teko net tris kartus balsuoti.

Sàjûdis vienijo tautà, konsolidavo visas jëgas ir sluoksnius. Vëliau

susidûrëme (o kartais dar ir ðiandien susiduriame), su bandymais savintis

nuopelnus, absoliutizuoti tam tikras pastangas ar þingsnius, iðkelti á pade-

besius asmeninius kai kuriø þmoniø nuopelnus. Audringoje ávykiø tëkmëje,

kurioje sukomës apimti pasididþiavimo savo tauta ir jos ryþtu, visa vienodai

svarbu. �Kairës ir deðinës� prieðprieða, konfrontacija - nesveiki ir negatyvûs

procesai, ne kartà perþengæ sveiko proto ribas. Nepamirðkime, kad Maskva

sveikino ir skatino bet kokius susiskaldymo, nevieningumo pasireiðkimus.

Blaiviai, be emocijø reikia þvelgti á LKP XX suvaþiavimà, kuris

1989 metø gruodþio 20 dienà priëmë sprendimà dël partijos savarankið-

kumo. Tai buvo didelis demokratiniø jëgø partijoje laimëjimas, jëgø, kurios

64

pasiryþo þengti su tauta. Suvaþiavime susiformavo atskalûnø grupë, pasiva-

dinusi �LKP SSKP platforma�, kurià vëliau imta vadinti �naktine Buro-

kevièiaus partija�. Ji neslëpë savo kolaboracionistinio pobûdþio, tikëjo

imperine SSRS galybe, demonstravo dogmatiðkà poþiûrá á istorijos vyksmà

ir gyvenimo procesus. Maskvai ði grupë buvo naudinga - pasmerkus LKP

atsiskyrimà, reikëjo þmoniø, kuriais galima bûtø remtis. M. Gorbaèiovas

labai klydo manydamas, kad ðie þmonës buvo pajëgûs vykdyti jo politikà

Lietuvoje. Esu ásitikinæs, jog jis pervertino jø átakà dël klaidingos informacijos.

Suvaþiavime að kalbëjau apie bûtinybæ partijai atsiskirti nuo SSKP.

Maèiau, kad ir palaikanti ðià pozicijà partijos dauguma nëra vienalytë -

gyvenimas vëliau tai patvirtino. Taèiau suvaþiavimas pakirto Maskvos

partinës virðûnës galimybes valdyti, suardë organizacinius ryðius. Ryþtis

ðiam þingsniui reikëjo didelës dràsos. Ir tada maniau, ir dabar esu tos nuo-

monës, kad suvaþiavimas suvaidino teigiamà vaidmená atkuriant Lietuvos

nepriklausomybæ.

Ir kartu tomis dienomis supratau, jog negaliu likti partijoje, ku-

rioje buvau nuo 1983 metø ir kurios pavadinimas ir praeitis susijæ su krau-

piais stalinizmo nusikaltimais Lietuvai ir lietuviø tautai, todël gràþinau

partiná bilietà. Supratau tai anksèiau, bet buvimà partijoje iki suvaþiavimo

laikiau bûtinu taktikos dalyku.

Maskvoje, Aukðèiausiojoje Taryboje, ið arti teko stebëti M. Gor-

baèiovo sutrikimà ir blaðkymàsi dël ávykiø Lietuvoje. Bejëgis jis buvo mus

nuraminti, suvilioti paþadais. Partijos virðûniø spaudþiamas, nepajëgdamas

teisingai ávertinti padëties, vis dar manydamas, jog ávyks stebuklas ir nepa-

klusni tauta bus sutramdyta, M. Gorbaèiovas 1990 metø sausio mënesá

atvyko á Lietuvà. Vizitas, kaip ir reikëjo tikëtis, nebuvo rezultatyvus. Buvæs

M. Gorbaèiovo asmens sargybos virðininkas generolas V. Medvedevas savo

atsiminimuose uþraðë: �Uþ tai, kad Lietuvoje (Vilniuje - E. B.) darbininkas

jam á akis pasakë tiesà apie lietuviø tautos norà valstybës nepriklausomy-

bës, Gorbaèiovas áþeidë já nepasitikëjimu: gieda svetimu balsu�. Man taip

pat teko susitikti to vizito metu su SSRS prezidentu Lietuvoje, teko pasisakyti

65

ir kalbëtis. Pamenu, pirmà kartà iðvydæs në kiek nenustebo. Jo akyse buvau

pelnæs nepaklusnaus deputato reputacijà. Nors pavardæ ir vardà, kaip ir

Maskvoje, iðtardavo sunkiai, taèiau bendraudavo familiariai.

Maskvoje, parlamentarams ið kitø respublikø, turëjau progà ne

kartà aiðkinti, kodël neperspektyvi M. Gorbaèiovo politika Lietuvoje. Galiu

paliudyti vis stiprëjanèià rusø, kitø tautø demokratø paramà mûsø siekiams,

jø solidarumà, tikëjimà, kad mûsø kova greitai baigsis pergale. Ypaè ðios

nuotaikos ásigalëjo tarpregioninëje deputatø grupëje - èia mus aistringai

rëmë jos didysis lyderis akademikas A. Sacharovas. Svarbi buvo ir B. Jelcino

parama.

Mes þinojome, kodël esame pasiøsti á Maskvà, ko þmonës ið mûsø

tikisi ir laukia. Kas rytà lygiai deðimtà valandà, kaip netruko pastebëti mûsø

darbà nuðvieèiantys þurnalistai, savo vietoj Kremliaus rûmø salëj að pasta-

tydavau maþytæ trispalvæ. Ji mums buvo brangi. Ji nuolatos priminë mûsø

atsakomybæ. Ðio áproèio neatsisakiau iki paskutinës parlamentinio darbo

Maskvoje dienos.

Ádomiausia, kad niekas, iðskyrus vienà kità iðsiðokëlá ar kuriozinæ

figûrà, èia, SSRS Aukðèiausiojoje Taryboje, jau nebeprotestavo prieð ðá suve-

renumo ir nepriklausomybës simbolá. Tai irgi buvo pergalë mûsø Nepri-

klausomybës vainikui. Maþa, bet svarbi tarp gausybës pergaliø kelyje á didájá

ir ðventà tikslà. Smagu prisiminti, kad ðiame kelyje mes buvome vieningi.

Ir dël to ðio fenomenalaus dvasinio pakilimo negalime pamirðti iki ðiol.

Palaikydamas glaudø ryðá su bendraminèiais, galvojau apie tai,

kad istoriðkai ir teisiðkai pagrástu dokumentu turime apibûdinti ypatingà

Lietuvos situacijà. Mûsø diskusijos ir mintys panaudoti svarbias, bet dar

kompromisines A. Jakovlevo komisijos iðvadas padëjo suformuluoti LSSR

Aukðèiausios Tarybos 1990 m. vasario mënesio 7 dienos nutarimà �Dël

1939 metø Vokietijos ir SSRS sutarèiø ir jø pasekmiø Lietuvai likvidavimo�.

Taiklia teisine formuluote pasakëme viskà ir iki galo: Lietuvos liaudies seimo

1940 metø liepos 21 dienos Lietuvos ástojimo á SSRS �deklaracija, kaip

66

neiðreiðkianti lietuviø tautos valios, yra neteisëta ir negaliojanti�! Tad ir

SSRS 1940 m. rugpjûèio 3 dienos ástatymas �Dël LSSR priëmimo á SSRS�

yra �neteisëtas ir juridiðkai Lietuvos nesaisto�!

Ápratau prie átempto gyvenimo ritmo - daþni skraidymai ið Vil-

niaus á Maskvà, aibë posëdþiø, diskusijø, susitikimø. Prisimindamas doku-

mentø kûrimo istorijà, formuluotes, jø tikslinimà, atmenu karðtà kûry-

biðkumo, principiniø ginèø ugná. Mes mokëmës dirbti profesionaliai ir,

aiðku, daug kà dar darëme netinkamai, bet mane ir ðiandien þavi ta jaudinanti

atmosfera, svaigimas Nepriklausomybës idëjomis, darbø gausa.

To degimo pasigendu nûdienës demokratinës Lietuvos politi-

niame gyvenime. Manau, ne að vienas pasigendu.

67

K O V OVIENUOLIKTOJI :S T E B U K L A S I RD Ë S N I N G U M A S

68

69

Artëjo DIDÞIOJI DIENA, kada turëjome atkurti nepriklau-

somà valstybæ. Man nedavë ramybës teisinës atkûrimo kolizijos ir argumentai,

kaip ir daugeliui mano kolegø teisininkø. Visi mes ieðkojome bûdø priar-

tinti tà dienà. Manæs, artimesniø Sàjûdþio bendraminèiø negalëjo tenkinti

dar sovietinës AT vasario 7 dienos nutarimas - jame juk nebuvo tiesiogiai

konstatuota, kad, árodþius keturiasdeðimtøjø �konstitucinio� kamufliaþo

neteisëtumà, Lietuva teisiðkai iðlieka nepriklausoma demokratinë valstybë.

Tad mes vieningai manëme, kad valstybës atkûrimà pradëti, demo-

kratiná jos pobûdá nulemti turi tik teisëtai ir demokratiðkai iðrinkta Lietu-

vos Aukðèiausioji Taryba, kurios rinkimai jau buvo numatyti 1990 m. vasario

24 dienà. Tuometinëmis sàlygomis negalëjome jos vadinti Steigiamuoju ar

Atkuriamuoju Seimu. Taèiau diskutuodami jautëme, kad Aukðèiausioji Ta-

ryba - sàlygiðkas pavadinimas, tam tikras, esamomis sàlygomis bûtinas kom-

promisas, kuris neturi keisti darbo esmës - Lietuvos Respublikos atkûrimo.

Ið arti ir paèiomis ávairiausiomis progomis matydamas M. Gorba-

èiovo, kitø Maskvos vadovø, imperiniø jëgø neigiamà reakcijà dël ávykiø

raidos Lietuvoje, að daug galvojau apie Sàjûdþio, visø kraðto demokratiniø

jëgø strategijà ir taktinius uþdavinius. Mano nuomone, mûsø veiksmai ðvento

tikslo labui turëjo bûti ryþtingi ir kartu protingai subalansuoti.

Tomis dienomis didþiausià nerimà man këlë tai, jog imperinës

jëgos gali griebtis avantiûristinës politikos, netgi agresijos prieð Lietuvà. Á

Maskvà plaukte plaukë þinios ið kitø SSRS regionø, kur tautos kraujo ir

skaudþiø aukø kaina pajuto, kokia fikcija yra sovietinës konstitucijos

deklaruojama tautø apsisprendimo teisë. Að maèiau, kaip M. Gorbaèiovas

visà laikà neigia kà nors þinojæs apie kruvinus agresijos aktus, kaip jis iðsigina,

kaip vengia atsakomybës.

Visa ðirdimi nenorëjau tikëti, kad tokia nelaimë gali artimiausiu

metu uþgriûti ir Lietuvà. Ar ne mûsø, politikø ir parlamentarø, pareiga

siekti, kad iðvengtume nelaimës ir aukø - visados visur, o ypaè lemtingais

tautos ir valstybës gyvenimo lûþio momentais? Ar turime teisæ raminti save,

70

net Paskutinio teismo dienà, kad daug kas nuo mûsø nepriklauso ir nepri-

klausë? Klausimai klausimai... Ir dabar, prabëgus deðimtmeèiui, jie neduoda

ramybës tikriausiai ne man vienam... Ar galëjom iðgelbëti savo þmones nuo

kulkø ir tankø vikðrø? Jei ne - tai ar galëjom iðgelbëti bent vienà gyvybæ?

1990 metø vasario 24 dienos rinkimø metu Ðilutëje ir jos apylin-

këse atvirai kalbëjausi su þmonëmis. Dalindamasis savo viltimis, atvirai

pasakojau apie pavojus, kurie neiðvengiamai tyko mûsø pasirinktame kelyje.

Tikrai nepaprastai graþus buvo þmoniø pasiryþimas ágalioti mus bûsimajame,

naujai iðrinktame parlamente þengti lemiamà þingsná! Jaudino jø dëme-

singumas valstybës atkûrimo idëjoms, pasikliovimas vienybe, kuri tuo metu

buvo svarbiausioji jø ir visø mûsø jëga. Pritariu Justinui Marcinkevièiui,

vëliau sakiusiam, jog tie, kurie suardë vienybæ, sukirðino þmones, padarë

didelá, sunkiai beatitaisomà nusikaltimà. Dalyvavau ne vienuose rinkimuose

á parlamentà, taèiau pirmoji pergalë man ypatingai brangi. Uþ jà nuoðirdþiai

dëkoju visiems ðilutiðkiams. Su kai kuriais susibièiuliavau visam gyvenimui.

Ir ðiandien tarp ðilutiðkiø daug mano politiniø bendraminèiø, kuriø nuo-

monë man nepaprastai brangi.

Þengimo á Kovo 11-àjà negalima vaizduoti vien idiliðkai. Að galë-

èiau pasakoti apie nuostabià iðvakariø, tos dienos, vakaro, nakties nuotaikà,

kerinèià vienybës dvasià, apie mûsø visø ir Lietuvos þmoniø ðirdþiø plakimà.

Visa tai, þinoma, mûsø visø iðgyventa, pajausta. Taèiau man labiau rûpi

pasakoti apie dalykus, kurie tomis istorinëmis dienomis didþiajai visuomenës

daliai nebuvo þinomi.

Tuo metu jau buvau bendravæs Maskvoje su daugeliu Vakarø ðaliø

diplomatø. Jø pozicija buvo solidari, jie atsargiai rëmë mûsø siekius, taèiau

susidarë áspûdis, kad atsikûrusios nepriklausomos Lietuvos tarptautinis pripa-

þinimas nebus roþëm klotas. Kai kovo 8 dienà Sàjûdþio delegacija (E. Biè-

kauskas, B. Kuzmickas, V. Landsbergis, M. Laurinkus, R. Ozolas) susitiko

su JAV ambasadoriumi Dþ. Metloku, ðis tiesiai pasakë, kad �greito pripaþi-

nimo negalima laukti�.

71

Vakarai aiðkiai nuogàstavo dël santykiø su SSRS komplikacijø,

nenumatë greitos imperijos griûties. Dar daugiau - jie baiminosi þaibiðko

imperijos irimo ir jo sunkiai prognozuojamø padariniø tarptautinei bendrijai.

Ði iðvada dar ir ðiandien nepopuliari, nutylima, tad kà jau kalbëti apie mûsø

nuotaikà tada, kai iðgirdome, kad pripaþinimo greitai nesulauksime net ið

ðalies, kuri, regis, nuosekliausiai ir tvirèiausiai nepripaþino Lietuvos okupacijos

ir aneksijos! Ið kolegø suþinojau, kad Dþ. Metlokas mandagiai solidarus ir

be galo atsargus jau nebe pirmà kartà.

Ávairiomis formomis virte virë diskusija, ar pasirinktas tinkamas

metas skelbti nepriklausomos valstybës atkûrimà. Kovo 8 dienà Sàjûdþio

Seime nuskambëjo J. Urbðio nuomonë: �Girdëjau ið kandidatø á deputatus,

kurie dabar jau iðrinkti, kad susirinkæs parlamentas beveik pirmu savo þings-

niu turëtø paskelbti Lietuvos nepriklausomybës atstatymà. Að nemanyèiau,

kad taip reikia elgtis. Dël to, kad vieni pasiskelbæ nepriklausomais, mes dar

netapsime tokiais, kadangi esame suriðti su stipria, didele valstybe. Jokiø

priemoniø priversti tà valstybæ pripaþinti tai, kà mes paskelbsime, ir padaryti

iðvadas, mes neturime�. Todël neteisingas teiginys A. Lieveno knygoje

�Pabaltijo revoliucija�, kad neva niekas ið deputatø nedvejojo, nes esà �Va-

karai, niekuomet nepripaþinæ sovietø aneksijos, yra moraliai ásipareigojæ

pripaþinti nepriklausomybæ�. Tie, kurie tikëjo greitu pripaþinimo procesu,

greitai ásitikino, kokie atsargûs Vakarai, kad tà atsargumà pirmiausia sàlygoja

ir diktuoja jø interesai bei geopolitiniai motyvai.

Daugeliui þinomas tuo metu nuskambëjæs sarkastiðkas akademi-

ko E. Vilko pasakymas, kada tikslingiausia skelbti Nepriklausomybæ: �Tai

bûtø tolygu, kaip nuogam ðokti á dilgëles, juo labiau, kad nëra reikalo ðitaip

beatodairiðkai elgtis, o galima ramiai apsirengti ir þengti á dilgëles visai

nenusidilginant�.

Prisimenu, kai kovo deðimtosios vëlø vakarà po ilgø diskusijø iðë-

jau ið Aukðèiausiosios Tarybos rûmø, vis dar nebuvo apsispræsta, ar kovo 11

dienà tikslingiausia skelbti Nepriklausomybës Aktà. Ilgai kalbëjausi apie

tai telefonu su S. Lozoraièiu, kuris taip pat nebuvo tikras dël datos. Taèiau

72

apie treèià valandà nakties telefonu gavau praneðimà, kad po konsultacijø

su S. Lozoraièiu V. Landsbergis nutarë nedelsti ir skelbti nepriklausomos

Lietuvos valstybës atkûrimà de facto.

O dël datos að irgi abejojau. Maniau, kad pasirinktoji nëra pati

tinkamiausia, kad tikslinga dar keletà dienø palaukti. Tam turëjau savø

svariø motyvø.

Mat Aukðèiausioji Taryba susirinko ðiek tiek prieð laikà, dar

nepasibaigus pakartotiniams rinkimams ir neiðrinkus visø deputatø. O juk

uþdavinys buvo ne tik paskelbti istoriná dokumentà, bet ir deramai, ryþtingai

reaguoti á nepalankø mums SSRS treèiojo liaudies deputatø suvaþiavimo

sprendimà. Në kiek neabejojau, kad toks sprendimas tikrai bus. Að

nepalaikiau daugumos savo kolegø nuomonës þengti lemtingà þingsná prieð

prasidedant suvaþiavimui Maskvoje, kadangi puikiai paþinojau tenykðtá

�kontingentà�. Nepriklausomybæ mes galëjome skelbti ir kiek vëliau,

suvaþiavimui pasibaigus, kai deputatus ið naujo suðaukti bûtø sunku. Ið

pradþiø su ðia nuomone buvo sutikæs ir V. Landsbergis.

Sutinku, jog tokius dalykus bejëgë ávertinti ir istorija, kuriai daþ-

niausiai nesvarbios taktikos subtilybës. Todël dabar ir visados neginèijama

viena: buvo pasirinkta Kovo 11-oji, didi ir istorinë diena dabar ir amþiams.

Visos mano prognozës dël reakcijos Maskvoje, deja, pasitvirtino

su kaupu: suvaþiavimas jau kità dienà á mûsø Nepriklausomybës Aktà

reagavo su piktu ánirðiu. Mums, Kovo 11-osios Nepriklausomybës Akto

signatarams, buvo lemta ávykdyti tautos valià, vieningu balsavimu patvirtinti

valstybingumo atkûrimà pagrindþianèius dokumentus. Galime didþiuotis,

kad elgëmës garbingai, sugebëjome konsoliduotis, generuoti ir realizuoti

idëjas ðiems istoriniams ir teisiniams aktams. Neámanoma pamirðti Nepri-

klausomybës Akto sukelto dþiaugsmo, pakilios nuotaikos, milþiniðkos

reakcijos Lietuvoje ir uþsienyje.

Vëlø vakarà buvo pakeista simbolika - rûmuose nuo sienø nuimti

sovietiniai atributai. Ðios akimirkos buvo filmuojamos ir fotografuojamos�

73

Galvojau apie tai, kad valstybës atkûrimo darbas dar tik prasideda.

Ir kad sovietinë atributika - tik kevalas, kad sovietinis màstymas ilgai bus

gajus. Kaip ir kiti sovietizmo stereotipai bei þenklai. Kad vien deklaracija jø

nepanaikinsi. Kad reikia demokratinës valstybës atkûrimo strategijos.

Auðo rytas - mes privalëjome siekti Kovo 11-osios Nepriklau-

somybës Akto átvirtinimo. Jauèiau sunkumus, kurie mûsø laukia ðiame

kelyje, suvokiau, kad visiems bus nelengva.

Taèiau mes patys pasirinkome ðá kelià.

74

75

P I R M A S I SNEPRIKLAUSOMOS

L I E T U V O SA T S T O V A SM A S K V O J E

76

Pirmasis priëmimas Lietuvos atstovybëje Maskvoje.Ið kairës: atstovybës patarëjas R. Jurevièius, þmona Jûratë sveikinasisu JAV ambasadoriumi D. Metloku.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

77

Pradëjusi konstitucingumo ir demokratijos plëtotës procesà, Lie-

tuvos Aukðèiausioji Taryba ëmë rûpintis kraðto valdymu, vyriausybës

formavimu. Kreipimesi á M. Gorbaèiovà buvo suformuluoti abiejø ðaliø -

Lietuvos Respublikos ir Sovietø Sàjungos - santykiø principai: �Mes norime

palaikyti pastovius gerus politinius ir ekonominius santykius su SSR Sàjunga

ir tikimës Jûsø analogiðko poþiûrio bei palankumo�.

Ankstø 1990 metø kovo 12 dienos rytà su Kovo 11-osios doku-

mentais lëktuvu nuskubëjau á Maskvà, kad áteikèiau juos M. Gorbaèiovui.

Tà dienà pradëjusiame darbà suvaþiavime M. Gorbaèiovas ir kiti

Kremliaus vadovai vengë kalbëti apie Lietuvà, vaizduodami, jog neturi

informacijos. M. Gorbaèiovas tepasakë tik tiek, jog �poloþenije trevoþnoje�,

kad suvaþiavimo prezidiume Lietuvos atstovo nëra.

Dabar pasikeitë ir mûsø statusas: patys save vadinome jau ne

suvaþiavimo dalyviais, deputatais, o tik stebëtojais. Savaime suprantama,

áteikëme pareiðkimà, jog atsisakome dalyvauti kitos valstybës - Sovietø

Sàjungos prezidento rinkimuose. Sutarëme, kad profesorius V. Antanaitis

informuos suvaþiavimà apie Kovo 11-osios Nepriklausomybës Aktà bei kitus

mûsø parlamento þingsnius. Po ilgø vilkinimø jam vis dëlto buvo leista

kalbëti. Ramiu, oriu tonu V. Antanaitis praneðë apie nepriklausomos demo-

kratinës Lietuvos valstybës atkûrimà, apie mûsø troðkimà gyventi su kai-

myninëmis ðalimis taikoje ir santarvëje, pradëti derybas dël lygiateisiø san-

tykiø sureguliavimo.

Jam baigus kalbëti, priëjau prie M. Gorbaèiovo ir áteikiau jam á

rankas ið Vilniaus atskraidintus dokumentus. Jis reagavo apsimestinai sàmo-

jingai: �Tai kà, gal bûsi pas mane Lietuvos Respublikos ambasadoriumi�.

Ðventa mûsø tautos valia Maskvoje, visoje Sovietø Sàjungoje aidëjo

tarsi drebinantis þemæ griaustinis. Aukðtàjà nomenklatûrà iðtiko ðokas. O

suvaþiavime buvo nemaþa þmoniø, kurie karðtai mus sveikino, reiðkë nuo-

ðirdþiausius brolybës ir solidarumo jausmus lietuviø tautai. Pirmiausia mus,

aiðku, sveikino broliai latviai ir estai, taèiau prisimenu, kaip entuziastingai

78

spaudë rankas gruzinai, ukrainieèiai, moldavai. Jutome daugelio maskvieèiø

moralinæ paramà. Kai kurie atvirai apgailestavo, kad be mûsø, lietuviø,

tolesnis neiðvengiamas imperijos demontavimas vyksiàs sunkiau. �Tik pati

tauta þino, kà jai daryti�, - sakë R. Gamzatovas.

Kai profesoriui J. Afanasjevui papasakojau, jog mûsø parlamente

jo sveikinimas buvo sutiktas plojimais, ðis vienas tarpregioninës deputatø

grupës lyderiø pasakë: �Prievartinë imperija negali bûti amþina. Jai lemta

subyrëti, kad vëliau nusistovëtø normalûs tarpvalstybiniai santykiai�.

Taèiau suvaþiavime skambëjo ir prieðiðkai nusiteikusiø nomen-

klatûrininkø balsai. Ypaè keista buvo V. Ðevèenkos kalba - ði prisiekusi

stagnacijos ðalininkë ið Ukrainos siûlë su Lietuva prekiauti tik laisvai kon-

vertuojama valiuta.

Iðrinkus SSRS prezidentu M. Gorbaèiovà, Tautybiø Tarybos pir-

mininkas R. Niðanovas pateikë nutarimo projektà, kuriuo mûsø parlamen-

to nutarimai buvo skelbiami negaliojanèiais. Ðitokiu bûdu M. Gorbaèiovas

desperatiðkai bandë apginti �SSR Sàjungos valstybinius interesus Lietuvos

SSR teritorijoje�.

Prisimenu ne vienà savo susitikimà su M. Gorbaèiovu. Jis visados

átikinëdavo persigalvoti, teigdavo, kad mûsø veiksmai ir tikslai nereiðkià

tautos valios, kad lietuviø tauta esà visiems laikams apsisprendusi likti �tautø

ðeimoje�, þavëjosi mûsø darbðtumu ir pasiekimais. Pradëdamas �pertvarkà�,

M. Gorbaèiovas, þinoma, negalëjo ásivaizduoti, kad prievarta, tautø nelaisvës

kaina besilaikiusios valstybës neámanoma iðgelbëti dalinëmis reformomis.

Jis buvo kupinas iliuzijø, kad tautas galima numaldyti ir nuraminti. Deja,

ávykiø raida parodë, jog ðios iliuzijos tampa nusikalstama politika. M.

Gorbaèiovas - tragiðka ir þymi XX amþiaus figûra. Jei ne jo iliuzijos �pertvarka�

reformuoti SSRS, daugelis procesø bûtø vykæ kitaip ir, be abejo, lëèiau. Ir

ne tik Lietuvoje.

Bûdami suvaþiavime tik stebëtojai, nepraradome teisës aktyviai

protestuoti. Suvaþiavimas priëmë R. Niðanovo projektà, savaime aiðku,

79

skelbiantá mûsø parlamento nutarimus �neturinèius galios�, kol �ástatymas

nenustatys iðstojimo ið Sovietø Sàjungos sudëties tvarkos�. O toji �tvarka�

tuo metu - pamëgtas Maskvos arkliukas: juk buvo tikimasi jà nustatyti

tokià, kokia patenkintø tik centrà.

Supratau, kad apie moralæ ir teisæ su tokiø �aktø� autoriais nëra

ko net kalbëti. Taèiau diplomatinio kelio bei derybø galimybës negalima

buvo nesàlygiðkai atmesti.

Iki kovo 18 dienos ið Lietuvos reikalauta atsakymo á M. Gorbaèiovo

telegramà bei suvaþiavimo nutarimà. Beje, telegramoje nebuvo net uþuominos

apie derybas. Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis

visai teisingai jà ávertino kaip ultimatumà Lietuvai.

Ðie prieðiðki dokumentai mûsø parlamente buvo svarstomi kovo

16 dienà. Aukðèiausioji Taryba patvirtino valstybës atkûrimà bei uþdavinius

tiek ðalies viduje, tiek palaikant santykius su kitomis ðalimis. SSRS

Vyriausybë buvo vël pakviesta spræsti visus iðkilusius klausimus tarpvals-

tybinëmis derybomis. Kartu su V. Antanaièiu, A. Brazausku, J. Kupliaus-

kiene, N. Medvedevu, J. Oleku dalyvauti organizuojant ðias derybas buvau

ágaliotas ir að. Su V. Antanaièiu turëjome áteikti mûsø parlamento atsakymà

M. Gorbaèiovui.

Kovo 18 dienà savo kalboje SSRS Aukðèiausiojoje Taryboje dësèiau

apie Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos kovo 16 dienos nutari-

mo teisiná pagrástumà. Taip pat paþymëjau tarpvalstybiniø derybø bûtinybæ

ir tai, kad atvykau su V. Landsbergio laiðku M. Gorbaèiovui. Man trukdë

kalbëti, ið auditorijos provokuojanèiai klausë, kas að toks, kieno vardu kalbu.

Stengiausi ramiai paaiðkinti ir parodþiau ðvarko atlape ásegtà Lietuvos Res-

publikos Aukðèiausiosios Tarybos deputato þenklelá.

Ûþë didþiulë Kremliaus rûmø salë. Þinojau, kad kalbu èia tik-

riausiai paskutiná kartà. Jauèiau bièiuliø solidarumà Lietuvai, mûsø tautai

ir prieðiðkumà, net neapykantà tø, kurie negalëjo susitaikyti su Lietuvos

laisve, su prasidëjusiu nenumaldomu imperijos þlugimu.

80

Að papraðiau nedaryti skubotø iðvadø, priminiau, jog visai dar

neseniai ðioje salëje net nenorëta kalbëti apie Stalino ir Hitlerio suokalbá,

apie Lietuvos, Latvijos, Estijos okupacijà ir aneksijà. Ir jei prieð mus dabar

bûtø panaudota jëga, galëtume jà atremti tik savo pilietiniu nepaklusnumu.

SSRS buvo kuriama ginkluota jëga, prievarta, todël ir rengiamas ástatymas

dël iðstojimo ið unitarinës valstybës �sàjungos� negali bûti visiems vienodas.

Taèiau mes draugiðkai linkime kitoms respublikoms siekti suvereniteto,

realios nepriklausomybës. Nesusilaikiau nepriminæs A. Lukjanovo komentaro

SSRS konstitucijai - ðis aukðto rango teisininkas didþiavalstybiniø interesø

tarnyboje teigë, kad respublikos apsisprendimo atsiskirti nuo SSRS negali

saistyti nei Sàjunga, nei kitos respublikos. Mes puikiai suprantame, teigiau,

kad per pastaruosius de facto buvimo SSR Sàjungoje penkiasdeðimtá metø

ávyko dideliø pokyèiø. Atkûrus Lietuvai nepriklausomybæ, bûtinos derybos.

Mes kvieèiame SSRS vyriausybæ pradëti ðias derybas, iki jø pradþios palaikyti

ekonominius ryðius, vykdyti bendrus ásipareigojimus. Baigdamas paþymë-

jau, kad situacija Lietuvoje normali, kad ji vyriausybës kontroliuojama.

M. Gorbaèiovas mane ir V. Antanaitá priëmë kovo 19 dienà 18

valandà. Áteikëme mûsø parlamente aptartà ir V. Landsbergio pasiraðytà

atsakymà á jo telegramà. Kol jis pabrëþtinai ramiai net keletà kartø skaitë

dokumentà, galvojau apie tai, kaip nelengva byranèios supervalstybës

prezidentui susitaikyti su naujomis realijomis. M. Gorbaèiovas tàsyk stengësi

þûtbût pademonstruoti dalykiðkumà. Kadangi nieko naujo neiðgirdome,

buvau priverstas atkreipti dëmesá á M. Gorbaèiovo ir visos Sovietø Sàjungos

vadovybës poþiûrio nelankstumà. Lietuvos situacija ir interesai ypatingi,

taèiau Maskvoje tai netgi nebuvo mëginta prognozuoti. Nesugebëta suvok-

ti santykiø ir su kitomis respublikomis. Todël kandþiai uþsiminëme M.

Gorbaèiovui, kad jis turás ne kokius patarëjus nacionaliniø santykiø klau-

simais. Ir ði jam nemaloni uþuomina nebuvo paneigta.

Mûsø pokalbis su M. Gorbaèiovu truko apytikriai pusæ valandos.

Baigdamas pokalbá, M. Gorbaèiovas pasakë, kad ðis klausimas bus svarstomas

prezidento taryboje. Mes nedelsdami apie pokalbio turiná informavome V.

81

Landsbergá. Svarsèiau galimus Maskvos sprendimø bei veiksmø variantus.

Jauèiau, kad jie ir toliau bus nepalankûs, prieðiðki mums.

Spëju, kad sprendþiama buvo dar tà patá vakarà, kadangi jau kovo

21 dienà buvo paskelbtas prezidento ásakas �dël papildomø priemoniø�,

kurios ágalintø iðlaikyti Lietuvà SSRS sudëtyje. Ásakas buvo neágyvendinamas,

ir tai liudijo jo autoriø politiná neáþvalgumà bei ribotumà. Jis reikalavo

�uþtikrinti gyvenanèiø Lietuvoje sovietiniø pilieèiø teises ir interesus�,

�apsaugoti SSR sàjungos suverenumà Lietuvai�, konfiskuoti ginklus bei

uþdrausti jø pardavimà. Be to, buvo sustiprinama pasienio kariuomenë bei

kiti daliniai prie valstybës sienos. Ðtai tokia �pertvarkos dvasia�, ðtai toks

nesuvokimas, jog ðie veiksmai absoliuèiai nerealûs ir gali tik pabloginti

santykius su nepriklausoma Lietuvos valstybe!

Ásako tonu piktinosi demokratinë Maskvos visuomenë, kitø

respublikø atstovai, daugybë þmoniø, su kuriais tomis dienomis man teko

susitikti, pasakoti apie padëtá Lietuvoje, galimà mûsø reakcijà ir veiksmus.

Nerimavau, kad Maskva gali desperatiðkai ávesti prezidentiná valdymà. Ðis

nerimas, bloga nuojauta, pasirodo, turëjo visai realø pagrindà. Buvæs M.

Gorbaèiovo padëjëjas A. Èerniajevas savo atsiminimuose raðo: �... visi pritarë

generolo Varenikovo planui (nepaprastoji padëtis, prezidentinis valdymas,

trijø pulkø ávedimas, Vilniaus virðûnës izoliavimas, lietuviø marionetës

ðaukiasi Sovietø armijos ir t. t. )�. �... dël Lietuvos, - sakë M. Gorbaèiovas

tam paèiam A. Èerniajevui, - ásakas po ásako, vienas uþ kità grieþtesnis.

Nors lietuviø klausimo nepripaþásta mûsø vidaus reikalu nei JAV, nei Vakarø

Europa, nei tarptautinë visuomenë�.

Mes nujautëme ðios beprotiðkos politikos esmæ, todël parlamento

kovo 23 dienos pareiðkimu ávertinome SSRS veiksmus �kaip 1940 metø

agresijos prieð Lietuvà tæsiná�.

Gynybos ministro D. Jazovo dienoraðtyje kovo 23 dienà buvo

áraðyta: �... Numatoma?! Bûti pasirengus paimti telecentrà�. Kovo 26 die-

nà jo pavaduotojas armijos generolas V. Varenikovas raportavo: �Tikrai, á

82

Vilniø naktá áþygiavo desantininkø pulkas (...). Mes ávykdëme SSRS pre-

zidento ir vyriausybës pavedimà sustiprinti svarbiø valstybiniø objektø

apsaugà�.

Tomis dienomis mes tuojau pat suþinojome, kad desantininkai

ëmë saugoti partinæ mokyklà ir politinio ðvietimo namus.

Kovo 23 dienà á Lietuvos generalinæ prokuratûrà atvyko SSRS

prokuratûros grupë, vadovaujama generalinio prokuroro pavaduotojo Vasil-

jevo. Ðiame pokalbyje dalyvavau ir að. Vasiljevas paaiðkino, kad jie atvykæ

esà suteikti mûsø prokuratûrai teisinæ pagalbà. Respublikos prokuroras A.

Paulauskas pareiðkë, kad atvykimo tikslas yra kitas - priversti Lietuvos Res-

publikos prokuratûrà nevykdyti Lietuvos valstybës ástatymø. Að savo pasi-

sakymu parëmiau A. Paulauskà paþymëdamas, kad ðitaip galvoti mes turime

teisæ dël antiteisiniø SSRS vadovø pastangø priversti Lietuvos Aukðèiausiàjà

Tarybà atðaukti kovo 11 dienos nutarimus.

Nekviesti draugai �sveèiavosi� Lietuvoje visà savaitæ. Kovo 30 dienà

jie pamëgino nuðalinti Lietuvos prokuratûros vadovus. Pasitarime Vasiljevas

supaþindino su ásakymu, kad A. Paulauskas �uþ sovietø prokuratûros dis-

kreditavimà� ið pareigø atleidþiamas ir á jo vietà skiriamas Antanas Petrauskas,

ið Maskvos atgabentas statytinis ir kolaborantas, ëmë agituoti prokuratûros

darbuotojus �dirbti Lietuvos SSR prokuratûroje�.

Toks elgesys sukëlë daugelio mano buvusiø kolegø pasipiktinimà.

Að ásikiðau primindamas maskvieèiams, kad jø elgesys yra antiteisinis aktas.

Ir pareiðkiau: �Sveikinu Artûrà Paulauskà - jis nëra atleistas ið savo posto,

kadangi yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos prokuroras! Maskva,

atleisdama A. Paulauskà ið mitiniø �Lietuvos SSR prokuroro pareigø�, tuo

paèiu pripaþásta já kaip nepriklausomos Lietuvos prokurorà!�

Teko Vasiljevui paaiðkinti ir tai, kad jis su savo grupe yra dabar

suverenios valstybës teritorijoje, todël jo veiksmai svetimos valstybës vardu

yra grubus kiðimasis á mûsø ðalies vidaus reikalus. �Jûs galite, - sakiau ási-

karðèiavæs, - su desantininkais ir ðá pastatà uþgrobti, bet neabejokite rûsèiu

83

istorijos nuosprendþiu, pasipiktinimo audra, kurià toks neteisëtumas sukels

pasaulyje!� Uþvirë ánirtingas ginèas. Vasiljevas vaizdavo esàs ðeimininkas, já

palaikë A. Petrauskas - ginèijantis teko parodyti tikràjà jø vietà.

Dþiugino tvirtas daugumos kolegø apsisprendimas nepasiduoti,

tarnauti Lietuvos valstybei. Visados buvau diplomatiðkø þingsniø ðalinin-

kas, taèiau Maskvos ðeimininkavimas, mëginimas telkti pagalbon parankiniø

saujelæ buvo vertas paèios grieþèiausios reakcijos, ryþtingiausio atkirèio.

Ðá epizodà prisimenu vien dël to, jog man itin rûpëjo padëtis toje

ástaigoje, kur neseniai dirbau, o parlamento nario statusas ápareigojo puoselëti

visø atkurtos valstybës institucijø orumà ir savarankiðkumà.

Kai Vasiljevo grupë nieko nepeðusi iðvyko, okupaciniai padaliniai

uþëmë pastatà, kad ten ásivieðpatautø statytinis. A. Paulauskas su savo

bendradarbiais ásikûrë Vilniaus miesto prokuratûros patalpose. Að ir ðiandien

didþiuojuosi anuometinëmis mûsø vieningomis pastangomis apginti itin

svarbià suverenios valstybës institucijà.

Prasidëjo pastatø grobimai, kiti agresijos aktai. Visa tai vertë su

nerimu galvoti apie artëjanèià lemtingà kovà dël Lietuvos laisvës. Imperinës

jëgos aiðkiai rengësi smûgiui. Ði padëtis, itin komplikuoti santykiai su Sovietø

Sàjunga sunkino K. Prunskienës Vyriausybës uþdavinius.

Tuo metu buvau iðrinktas Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo,

sprendþianèio einamuosius reikalus, nariu. Ið pradþiø èia kolegialiai buvo

svarstomi ir svarbûs valstybës gyvenimo klausimai. Ne visuose posëdþiuose

suskubdavau dalyvauti, kadangi itin daþnai mûsø parlamento ir jo vadovybës

pavedimu vykdydavau svarbias misijas Maskvoje. Todël kartais savo nuomonæ

iðdëstydavau raðtu.

Matyt, ðios aplinkybës, taip pat mano kontaktai ir parlamentinio

darbo Maskvoje patirtis lëmë, kad, atleidus S. Jaruðevièiø ið Lietuvos atstovo

Maskvoje pareigø, jos buvo pasiûlytos man. Ilgai kalbëjausi su K. Prunskiene.

Nors ji mane vadino vardu, að, nepaisydamas santykiø draugiðkumo, jau

84

nebegalëjau familiariai kreiptis á Lietuvos Respublikos ministræ pirmininkæ.

Suvokdamas pareigø svarbà ir atsakomybæ, keletà dienø galvojau,

ar sugebësiu dirbti ðá darbà. Mums, jauniems Sàjûdþio dalyviams, darbas

atsikurianèiai valstybei tuomet atrodë ðventa pareiga. Að neturëjau patirties,

bet kas tuomet jos turëjo - visi privalëjome patyrimo semtis konkreèiame

darbo ar veiklos bare. Sàjûdþio ir ministrës pirmininkës K. Prunskienës

paskatintas, kovo 31 dienà að sutikau tapti nuolatiniu Lietuvos Vyriausybës

atstovu Maskvoje.

Tai ið tikrøjø reiðkë, kad esu pirmasis nepaprastasis ir ágaliotasis

ambasadorius, nors tokiø rangø ir neturëjau. Privalëjau atkurti Lietuvos

Respublikos diplomatinæ misijà Maskvoje, jos ambasadà. Tai buvo

nepaprastai svarbu tiek mûsø santykiams su Sovietø Sàjunga, tiek visam

tarptautiniam Lietuvos pripaþinimui, Lietuvos laisvës bylai.

Kiek kartø lig tol teko lankytis senojoje atstovybëje, buvusioje

tuo metu Vorovskio gatvëje, pastate, menanèiame Jurgá Baltruðaitá, paskutiná

prieðkario Lietuvos pasiuntiná Ladà Natkevièiø, kitus diplomatus, nebyliai

liudijanèiame Stalino ultimatumà Lietuvai! Negalëjau net pamanyti, kad

turësiu atgaivinti ðios atstovybës funkcijas ir dvasià naujame, netoliese

pastatytame komplekse, prie kurio durø iðdidþiai plaikstysis mûsø trispal-

vë vëliava!

Neturëjau laiko oriems ceremonialams ar diplomatiniams

protokolams. Balandþio 2 d. prisistaèiau darbuotojams, kurie mane jau paþi-

nojo ið daþno lankymosi atstovybëje, trumpai papasakojau apie save, susi-

paþinau su kiekvienu, padëkojau buvusiajam atstovui.

Kaip ir tikëjausi, prasidëjo ávairiausi ir gana keisti nesklandumai.

Dirbau atstovybës pastate esanèiame savo bute, nes mano kabinetas dar

buvo uþimtas buvusiojo atstovo. Galø gale teko jam priminti, kad ilgai

dvivaldystë negali tæstis. Staiga nutrûko ryðys - ëmë neatsakinëti në vienas

vyriausybinis telefonas. Ið savo pavaduotojo suþinojau, kad SSRS Ministrø

Tarybos reikalø valdytojas M. Ðkabardnia pasakë, jog �E. Bièkauskas

85

priimamas kaip LSSR atstovas�. Að nusijuokiau. Kitokios reakcijos ir negalima

buvo laukti!

Tuo metu Maskvoje, diplomatiniuose sluoksniuose, jau pasklido

þinia, kad Lietuva atsiuntusi savo ágaliotàjá atstovà. Visi smalsavo, kaip jam

pavyks ásikurti ðalyje, kuri ánirtingai prieðinosi Lietuvos pripaþinimui. O að

nutariau ramiai þiûrëti á ðià anaiptol ne tokià jau paprastà diplomatinæ

kolizijà. Maskva mëgins kliudyti man, taèiau galiausiai bus priversta sutikti

su Lietuvos diplomatine misija, uþtikrinti normalià atstovybës veiklà. Darësi

aiðku, jog kai kurie Maskvos veikëjai persistengë, komplikavo ir taip sunkià,

nedelikaèià Sovietø Sàjungos vyriausybës padëtá.

Prabëgo savaitë, o telefonai vis tylëjo. Tuo tarpu mes átemptai

rengëmës tarpvalstybinëms aukðèiausio lygio deryboms - susitikti su M.

Gorbaèiovu ketino K. Prunskienë, kiti Lietuvos vadovai.

Beje, patsai M. Gorbaèiovas ëmësi manæs ieðkoti. Pagaliau susi-

siekæs, lyg tarp kitko pasidomëjo, kodël tyli specialûs telefonai. Paaiðkinau,

kad jie iðjungti siekiant trukdyti Lietuvos Respublikos atstovui vykdyti jo

diplomatinæ misijà Maskvoje. Kità dienà vyriausybinis telefono ryðys ëmë

veikti.

Atstovybës þmonës mane nuoðirdþiai priëmë. Taèiau greitai nusi-

vyliau pamatæs, jog dauguma jø dar nesuvokia radikaliø pokyèiø - kad tar-

nauti privalo jau nebe LSSR, o atsikûrusiai nepriklausomai Lietuvos valsty-

bei. Jie privalëjo keisti savo laikysenà, darbo stiliø. Neabejojau, kad didþioji

dauguma pajëgs tai padaryti, bet negalëjau ilgai ir kantriai laukti.

Nustebau suþinojæs, kad atstovybës vieðbutis dirba nerentabiliai,

jog esama kitø trûkumø. Nusprendëme apgyvendinti vieðbutyje ne tik

atvykstanèius tëvynainius, bet uþ didesnæ kainà - ir uþsienieèius. Nykø áspûdá

man paliko ir senoji atstovybë (Vorovskio 24) - kiauromis lubomis, griûvan-

èiomis sienomis, spintose suverstomis knygomis. Pamatæs �spec. dalá� - pirtá

su �slaptu� iðëjimu tiesiai á gatvæ, pasakiau, kad nuo ðiol jokio slaptumo ir

privilegijø atstovybëje neturi likti, visi turime dirbti mums patikëtà darbà.

86

Ûkiniai ir finansiniai reikalai nebuvo man prie ðirdies, taèiau privalëjau ir

jais rûpintis.

Taèiau svarbiausioji mano priedermë buvo politinis ir diplomatinis

darbas tarptautinio Lietuvos pripaþinimo labui. Jau balandþio 3 dienà su-

rengiau atstovybëje savo pirmàjà spaudos konferencijà, kurioje sumaniau

papasakoti apie situacijà Lietuvoje, jos santykius su Sovietø Sàjunga ir,

þinoma, apie savo neatidëliotinus uþdavinius bei darbus. Maloni staigmena

buvo tai, jog á konferencijà suguþëjo 150 þurnalistø, jà filmavo 20 televizijos

kompanijø atstovø ið daugybës ðaliø ir Maskvos. Atstovybë ûþë kaip bièiø

avilys. Tai buvo nauja, nuostabu! Visa tai liudijo, jog pasaulis godþiai domisi

ávykiais Lietuvoje, solidarizuojasi su mumis, palaiko teisëtus mûsø siekius

bei interesus!

Papasakojau apie padëtá Lietuvoje, apie sunkumus, su kuriais dabar

susiduria nepriklausomybæ atkûrusi, laisvës iðtroðkusi lietuviø tauta. Kalbëjau

ir apie tai, kad atstovybës Maskvoje funkcijos radikaliai keièiasi, kad SSRS

oficialieji sluoksniai netrukus bus priversti pripaþinti realiai pakitusá Lietu-

vos atstovo statusà. Man jau neteks apsiriboti dëmesiu vien ekonominio

pobûdþio tarpininkavimui tarp Lietuvos ir SSRS þinybø, kaip buvo anksèiau.

Ðiuo metu, pabrëþiau, atsiveria kokybiðkai naujos perspektyvos. Taip pat

svarbus mano darbo baras ir uþdavinys - uþmegzti bei plëtoti diplomatinius

kontaktus, stiprinti ryðius su SSRS ir kitø ðaliø spauda, televizija, radiju,

panaudoti visus kanalus ir priemones, kad pasaulis kuo objektyviausiai suþi-

notø apie ávykusius esminius pokyèius Lietuvoje. Padëkojau uþ dëmesá ir

paramà - tai didelë ir gyvybiðkai bûtina mums tarptautinës bendrijos talka.

Buvau priverstas kalbëti ir apie nemalonius dalykus - tai, kad SSRS

masinës informacijos priemonës (ðitaip tuo laiku vadinome þiniasklaidà)

daþnai yra neobjektyvios, remiasi iðkreiptomis, melagingomis þiniomis,

stengiasi suklaidinti visuomenës nuomonæ. Citavau laiðkus ið Rusijos, kitø

respublikø - þmonës reikalauja laisvës Lietuvai, atsipraðo uþ tankus, dun-

danèius mûsø ðalies keliais, uþ pastatø grobimus, uþ praeity padarytas

skriaudas. Labai svarbus buvo baigiamasis spaudos konferencijos akcentas -

87

pareiðkimas, kad mes nuosekliai sieksime santykiø su SSRS sureguliavimo,

Lietuvos Respublikos juridinio pripaþinimo derybø keliu. Spaudos

konferencijoje rëmiausi Lietuvos vadovybës programinëmis nuostatomis bei

direktyvomis. Að ir mano kolegos dþiaugëmës, kad ji sukëlë toká didþiulá

atgarsá SSRS visuomenës ir valdþios bei Vakarø valstybiø diplomatiniø misijø

Maskvoje sferose.

Nors SSRS vyriausybë ir toliau ávairiais pretekstais vilkino Lietuvos

Respublikos pripaþinimà, mûsø atstovybë prieð Kremliaus valià realiai ëmë

atlikti ambasados funkcijas. Jauèiau, kad Lietuvos valstybës ir tautos valià

vykdau svetimos valstybës sostinës teritorijoje. Taigi visi mes privalëjome

ásisàmoninti, kad atstovybë yra Lietuvos valstybingumo sala ir tvirtovë. Mûsø

pilieèiai èia privalëjo atrasti paramà. O juk þmoniø srautas buvo gausus.

Kardinaliai keisti reikëjo ir èia dirbanèius þmones - numaèiau,

kad ið Lietuvos dvejiems trejiems darbo atstovybëje metams atvyktø kompe-

tentingi reikiamø srièiø specialistai. Tokiø jaunø þmoniø pavyko atrasti,

greitai susitelkë bûrelis darbuotojø, kuriais jau galëjau pasikliauti. Ádarbinau

spaudos atstovà, kuris rinktø, kauptø informacijà, teiktø jà Maskvos, Rusijos

ir pasaulio spaudai, radijui, televizijai, taip pat Lietuvos vadovybei bei mûsø

þiniasklaidai.

Nors buvæs atstovas perspëjo mane, kad, ágyvendinant Lietuvos

Vyriausybës rekomendacijas galima sulaukti blokados, netekti sàskaitos

banke, taèiau að, átvirtindamas naujà atstovybës statusà, nesutikau su kom-

promisais. Ið mûsø veiklos Sovietø Sàjungos vyriausybë negali tikëtis jokiø

nuolaidø. Bet koks svyravimas, pozicijos neaiðkumas mums bûtø praþûtingi

dalykai. Pakeitëme atstovybës pavadinimà, iðkëlëmë Lietuvos valstybinæ

vëliavà, o Vytis papuoðë iðkabà ir interjerà.

Nutariau pakeisti ir apsaugà: jà dabar vykdë ne Maskvos milicija,

o ið Vilniaus komandiruoti policijos pareigûnai. Jie atvyko ginkluoti.

Pamaèiau vyrus - uosèiusius parako, pasirengusius pavojaus valandà eiti á

ugná. Tai neliko nepastebëta ir neávertinta.

88

Sovietø Sàjungos, Maskvos valdþia nenorom buvo priversta pripa-

þinti naujàjá atstovybës statusà. O að apsisprendþiau: savo ruoþtu mes kas-

dien privalome stengtis aiðkinti Lietuvos situacijà, mûsø siekius, palaikyti

glaudþius ryðius su akredituotomis Maskvoje visø pasaulio valstybiø amba-

sadomis, su korespondentais, kuo energingiausiai juos veikti Lietuvos Res-

publikos interesais. Nors mus dar tebevadina atstovybe - mes jau ambasada!

Lietuva pasaulio akyse buvo neregëtai dràsi. Diplomatinë tarnyba

Sovietø Sàjungos sostinëje reikalavo ir ið kiekvieno mûsø dràsos, ryþto,

pasiðventimo. Pradëjau jausti, kad - prieð savo valià ir neoficialiai - Maskva

ima taikyti mums nelieèiamybës statusà, koks pagal þinomas tarptautines

konvencijas ir susitarimus áprastas uþsienio valstybiø ambasadoms. Dabar

mes jau galëjome normaliai bendrauti tiek su jomis, tiek ir su rusø, kitø

SSRS respublikø demokratiniais sluoksniais.

Pasikeitë ir poþiûris á mane - dabar Lietuvos Respublikos atstovà

SSRS vyriausybë ir M. Gorbaèiovas ëmë traktuoti kaip uþsienio ðalies amba-

sadoriø. Taigi SSRS prezidento �pranaðystë� iðsipildë. M. Gorbaèiovas vienos

karðtos diskusijos metu neteko kantrybës: �Teisingai buvo pasielgta, kad

atjungë jûsø atstovybës telefonus! Juk jûs - kita valstybë!�. Ið ðio pasakymo

su kolegomis gardþiai prisikvatojome, linksma naujiena tai buvo ir Vilniui,

o ðiaip - humoristinis, komiðkas ðtrichas. Ir juokas, linksmumas gali bûti

sàjungininkai, ypaè kai kova uþ mûsø valstybës tarptautiná pripaþinimà èia,

Maskvoje, buvo ágijusi grumtyniø pavidalà.

Visa tai negalëjo reikiamai atsispindëti to meto spaudoje ar doku-

mentuose. Savo uþraðuose, archyve iðsaugojau tik skubotai fiksuotø susi-

tikimø nuotrupas, fragmentus. Dabar labai gailiuosi - juk net dalykai, ku-

riems neteikiau reikðmës, dabar yra svarbûs. A. Lukjanovas - tuo metu antrasis

valstybës asmuo - buvo priverstas mane priimti, bet nuolatos kartodamas,

kad priima ne kaip atstovà, o �kaip SSRS liaudies deputatà�, tik dar labiau

susipainiojo dël pokalbio turinio ir formos. Graþu buvo pasiþiûrëti, kaip jis

klimpsta! O juk �konstituciniuose� SSRS suvaþiavimuose ir parlamente ðis

þmogus ne kartà veidmainingai neigë Lietuvos teises! Ir að, ir jis puikiai

89

supratome vienas kità - tai buvo þvalgyba M. Gorbaèiovo pavedimu.

Þvalgyba ieðkant silpnø vietø Lietuvos pozicijoje. Neatrado! Ir M. Gorba-

èiovas vis daþniau ëmë kviestis mane pokalbiams. Apie juos að nedelsiant

informuodavau mûsø Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës vadovus.

Talkino mums ir Maskvos, Rusijos spauda, kitos þiniasklaidos

priemonës, kurios áprato vadinti mane Lietuvos Respublikos atstovu, pa-

mirðdamos Burokevièiui ir saujelei kolaborantø brangià LSSR...

Taèiau Maskvos visuomenei stigo informacijos ðaltiniø. Todël

ëmëme platinti Lietuvoje leidþiamus laikraðèius rusø kalba, rengëme

reguliarø spaudos stendà. Talkinant �Memorialo� draugijai, pradëjome leisti

kasdiená informaciná biuletená. SSRS televizija, radijas, laikraðèiai

neðykðtëjo dëmesio man - kasdienis dalykas buvo interviu ar dalyvavimas

tiesioginëse televizijos laidose.

Labai svarbûs buvo taip pat kultûriniai kontaktai ir mainai, þinoma,

suteikiant jiems naujà pobûdá. Atstovybëje surengëme tautiniø maþumø

vakarà, Vilniaus rusø dramos teatro gastroliø Maskvoje aptarimà, lietuviø

poezijos ðventæ. Pastatà Vorovskio gatvëje ketinome paversti Lietuvos kultûros

ir Jurgio Baltruðaièio memorialiniu centru. Rusijos mokslininkai ir meni-

ninkai, inteligentija labai vertino þymiojo mano pirmtako ánaðà á savo ðalies

kultûriná palikimà. Atsirado já paþinojusiø þmoniø, tarëmës dël muziejaus

eksponatø. Tik átempta politinë situacija, kai kuriø Lietuvos institucijø

nerangumas neleido mums galutinai ágyvendinti sumanymø, kurie, esu

ásitikinæs, bûtø pasitarnavæ mûsø valstybës pripaþinimo politikai ir naujomis

realijomis pagrástiems valstybiø tarpusavio santykiams.

Mes buvome budrûs, bet atstovybës duris atvërëme visiems mûsø

ðalies ir tautos bièiuliams. Jie èia daþnai lankydavosi, kad pareikðtø savo

solidarumà su teisëtais mûsø tautos siekiais bei protestà SSRS vyriausybei,

kuri ir toliau vykdë sau praþûtingà politikà. Matëme, kad turime daugybæ

ðalininkø ir bièiuliø, kad jø vis gausëja. Tai dþiugino labiausiai. Sutikome

ir kitokiø þmoniø. Daugelis jø buvo suklaidinti prieðiðkos mums propa-

90

gandos. Prisimenu tik vienà aklos neapykantos kupinà anoniminá skambutá:

�Mes su jumis kalbësime ugnimi, peiliu, kalaviju ir krauju!�

Pirmasis diplomatinis limuzinas su Ðvedijos Karalystës vëliavële,

pirmasis oficialus susitikimas su ðios ðalies ambasadoriumi - mums visiems

buvo svarbus ávykis. Paskui tokiø susitikimø atstovybëje vis daugëjo, jie

tapo kasdienybe. Savo ruoþtu mane priëmë Vokietijos ir Prancûzijos amba-

sadoriai. Daug suþinojau, galëjau lyginti, daryti iðvadas, kas darytina, kad

praktiðkai nesiskirtume nuo Maskvoje oficialiai akredituotø ambasadø.

Kasdienis darbas buvo nepaprastai átemptas. Nors jau turëjau jaunø

energingø padëjëjø - Dalià Bankauskaitæ, Raimondà Jurevièiø, Linà Puèinskà,

Osvaldà Markevièiø, Lionginà Vasiliauskà - vis dëlto, vykdant daugelá pro-

tokoliniø ir politiniø priedermiø, jie, aiðku, negalëjo manæs pavaduoti.

Dirbdavau paromis, kartais numigdamas valandà kità. Net sekmadieniais

ar ðvenèiø dienomis negalëdavau stabtelti. Iðmokau vertinti atstovybës

þmoniø kompetencijà, pradëjau atsijoti tuos, kurie demonstruoja iðmanymà

absoliuèiai visais klausimais.

Reikëjo mokytis taip pat ir diplomatinio protokolo bei etiketo

dalykø. Kalbu ne tik apie oficialius susitikimus, derybas - ið pradþiø ne

visai jaukiai jausdavausi ávairiuose priëmimuose. Kaip apsirengti, kaip atsi-

sësti, kaip elgtis prie stalo, kà daryti, kai patiekia koká egzotiðkà patiekalà,

juokas bûtø, jei tai tebûtø mano asmeninis reikalas, taèiau juk puikiai

supratau, jog pagal mane ir mano elgesá vertins Lietuvà.

Taip að tapau diplomatu. Ir ðiandien jaudindamasis prisimenu

darbo atstovybëje pradþià - sutelktomis pastangomis, jausdami paramà ir

dëmesá, mes daug padarëme, kad Lietuva bûtø pripaþinta tarptautiniu

mastu.

91

B L O K A D A

92

93

Lietuvos Vyriausybës ágaliotas, net trejetà kartø kreipiausi á

Sovietø vyriausybæ dël neatidëliotinø derybø. Suvokdami jø sudëtingumà

bei galimas komplikacijas, ið pradþiø siûlëme susitarti tiktai dël pagrindi-

niø, svarbiausiø derybø dalykø bei dël statuso. Svarbiausia buvo pasiekti,

kad mus pradëtø traktuoti kaip lygiateisá partnerá ir derybø subjektà.

Ðie pasiûlymai, deja, ilgai liko be atsako. Sovietø Sàjungos vyriau-

sybë vis dar laikësi praþûtingo kurso mëgindama iðlaikyti Lietuvà savo su-

dëtyje. Siekiant ðio neágyvendinamo tikslo, buvo pasitelktas pseudoteisiniø

manipuliacijø kelias - imta teigti, esà kiekviena tauta turinti teisæ á apsi-

sprendimà �iðeiti ið Sovietø Sàjungos�, taèiau ðá þingsná siekta apipainioti

tokiomis taisyklëmis, jog tai taptø neámanomu dalyku. Kaip pasakose, kur

verpiamas ir nesuverpiamas pakulø kuodelis... Juokà këlë M. Gorbaèiovo

samprotavimai: taip, mûsø tautos turi teisæ atsiskirti, bet, girdi, �mes

neþinome, kaip tai padaryti�.

Bet koks ásivëlimas á tuðèià polemikà dël imperijos, vadinamos

sàjunga, kurioje atsidûrëme Stalinui pieðtuku subraukius Rytø Europos

þemëlapá, mums galëjo kelti daugybæ negatyviø pasekmiø. Nors ir buvome

provokuojami, á ðiuos ginèus nesileidome.

O M. Gorbaèiovas skubino ávykius ir 1990 metø balandþio 3

dienà pasiraðë ástatymà �Dël spræstinø klausimø tvarkos, sàjunginei res-

publikai iðstojant ið SSRS�. Nors ástatymas buvo kiek suðvelnintas (atsisa-

kyta reikalavimo gauti visø sàjunginiø respublikø ir Sovietø Sàjungos Vyriau-

sybës sutikimà), taèiau numatyta kitø vilkduobiø ir spàstø - kad tik galima

bûtø áþvelgti �ástatymo paþeidimus�, atidëti ar net atmesti paèià procedûrà.

Tikrø tikriausia �iðëjimo� fikcija!

Su kai kuriais pasiûlymø autoriais man teko polemizuoti teisës

kalba. Asmeniniø pokalbiø metu þodþiais jie pripaþindavo tikruosius pasiû-

lymø tikslus, bet tuo viskas ir pasibaigdavo.

Po lietuviø tautos valios pareiðkimo Kovo 11-osios Nepriklauso-

mybës Aktu polemika dël SSRS ateities mums jau neberûpëjo. Mes tega-

94

lëjome pareikðti solidarumà tautoms, kuriø padëtis buvo sunkesnë dël

keliamø sudëtingø �iðëjimo� sàlygø bei formalumø.

Daþnos derybos ir susitikimai su M. Gorbaèiovu rodë jo pozicijø

prieðtaringumà bei neperspektyvumà. Að maèiau SSRS prezidento pastangas

iðsaugoti unitarinæ valstybæ - ðiek tiek padailintu �demokratiniu� fasadu,

bet �socialistinæ� ir �nedalomà�. Vis seklesni, ribotesni argumentai, vis gilesnë

aklavietë, kurion M. Gorbaèiovas þengë. Puikiai supratau, kad jis praranda

unikalø ðansà - pripaþinti be jokiø sàlygø ir iðlygø Lietuvos, Latvijos ir

Estijos valstybingumà, iðpirkti kaltæ dël juodos dëmës savo ðalies istorijoje,

dël Stalino piktadarybës. Tai bûtø sustiprinæ pasitikëjimà juo ðalies viduje,

bûtø tapæ realiu tiltu á deklaruojamus �bendrus Europos namus�.

Ne kartà ávairiomis progomis iðsakiau ðá poþiûrá M. Gorbaèiovui

asmeniðkai. Prisimenu juokingà situacijà, kai jis net mëgino pasiremti Gelapo

instituto parengta Lietuvos þmoniø apklausa dël nepriklausomybës. O juk

tikrieji jos rezultatai buvo ne imperijos naudai. Pokalbiai virsdavo ginèais.

Kai kada jie ágydavo aðtriausias formas.

Atremdamas SSRS prezidento kaltinimus Lietuvai, visados atsa-

kydavau, jog nëra ir negali bûti alternatyvos lygiateisiðkumu pagrástiems

dviejø valstybiø santykiams. Tik pripaþinus ðá principà ðie santykiai ágyja

naujà kokybæ. Staèiai kvaila èia, Kremliuje, kalbantis su mumis daryti uþuo-

minas á valdovø ir vasalø santykius! Mûsø pokalbiø kulminacija paprastai

tapdavo susikirtimai, kai bûdavau priverstas jam tiesiai ðviesiai pasakyti,

koks praþûtingas paèiai Sovietø Sàjungai Lietuvos þmoniø neremiamø

kolaborantø telkimas, visi mëginimai ávesti dvivaldystæ ir destabilizuoti

padëtá. Sovietø Sàjungos visuomenë nesmerks Lietuvos - atvirkðèiai, ji vis

labiau domisi mûsø kraðtu ir stengiasi mus suprasti.

Vëlesnë ávykiø raida M. Gorbaèiovà dar labiau pastûmëjo á iliuzi-

jomis, netinkamu situacijos vertinimu pagrástà politikà. Tomis dienomis að

buvau vienas ið daugelio M. Gorbaèiovo kracho - politinio ir asmeninio -

liudininkø.

95

Tuo tarpu spaudimas Lietuvai buvo didinamas toliau. Buvau pri-

verstas perduoti savo Aukðèiausiajai Tarybai ir Vyriausybei M. Gorbaèiovo

ir N. Ryþkovo áspëjimà - ultimatumà. Mums buvo grasinama nutraukti

tiekimà produkcijos, �kuri realizuojama uþsienio rinkoje laisvai konver-

tuojama valiuta�.

Ðtai prieð mane pageltæs subraukytas stalo kalendorius. Atverèiu

já. 1990 metø balandþio 16 diena. Ekonominio karo prieð Lietuvà pradþia.

Aiðku, mes nepaklusome Maskvos diktatui. Jau pirmomis valan-

domis paaiðkëjo: prasideda blokada. Pirmiausia, kaip ir tikëjomës, buvo

nutrauktas naftos, metalo gaminiø, kitø þaliavø tiekimas.

Á atstovybæ plaukë neramios þinios apie kas valandà blogëjanèià

ekonominæ padëtá. Lietuvos reakcija turëjo bûti ryþtinga ir adekvati. Mes ið

karto ávertinome blokadà kaip ekonominæ agresijà. Toks vertinimas Mas-

kvai buvo itin neparankus, todël blokadà ji visokiausiais bûdais neigë. Visuo-

menæ stengtasi suklaidinti, jos dëmesá uþliûliuoti.

Mûsø Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës pozicija tuojau pat

tapo þinoma pasaulio bendrijai. Ðiam tikslui mes, atstovybës diplomatai,

negailëjome jëgø. Mes praðëme daryti poveiká Jungtiniø Tautø Saugumo

Tarybos nuolatinei narei - Sovietø sàjungai, kad ji nutrauktø antihumanið-

kus, prieðtaraujanèius tarptautinës teisës normoms veiksmus prieð nepri-

klausomos Lietuvos þmones. Atstovybë tapo kovos arena. Mes aiðkinome,

kokie tikrieji blokados Lietuvai tikslai uþsienio ðaliø ambasadoms, Maskvos,

visos Rusijos, kitø respublikø visuomenei.

Maskvà sudrebino balandþio 22 dienà Luþnikuose ávykæs mitingas,

kuriame teko kalbëti ir man. Itin jautriai atsiliepë ukrainieèiai - Kijeve tomis

dienomis ávykæs solidarumo su Lietuva mitingas buvo didþiausias Sovietø

Sàjungoje. Taigi parama buvo visuotinë.

Rûstaus pasipiktinimo fone neigti blokadà buvo absurdiðka - mes

tai kartojome visur, taèiau Maskva spyriojosi ir iðsisukinëjo. Blokados neigimu

96

buvo atsakoma ne tik á mano, bet ir á Vilniaus atsiøstos delegacijos (R.

Ozolas, R. Gudaitis, M. Laurinkus, N. Medvedevas) protestus. Kulminacija

- vieðas N. Ryþkovo melas.

Ambasadoriø Maskvoje pozicija leido ið anksto nuspëti kitø vals-

tybiø vyriausybiø reakcijà. Apie jà stengiausi operatyviai praneðti Vilniui,

kur ðiø þiniø buvo nekantriai laukiama. Vienos ðalys apsiribojo tik SSRS

vyriausybës pasmerkimu, kitos paskelbë apie ekonomines sankcijas.

Geguþës 1 dienà JAV Senatas nutarë sustabdyti prekybos lengvatas

Sovietø Sàjungai, kol nebus atðaukta blokada ir neprasidës derybos su Vil-

niumi. Baltieji rûmai, kaip skubiai informavo mane JAV ambasados atsto-

vai, priminë M. Gorbaèiovui, kad JAV ir SSRS prekybos sutartis bus ástrigusi

tol, kol Kremlius spaus Baltijos ðalis.

Man nekilo abejoniø, kad M. Gorbaèiovas bus priverstas ieðkoti

kompromiso. Taip ir ávyko - SSRS prezidentas paþadëjo pradëti tiesiogines

derybas su Lietuva, bet su sàlyga, kad jos parlamentas sustabdytø Nepri-

klausomybës Akto galiojimà. Prisimenu ir tai, koks didelis smûgis M. Gor-

baèiovui buvo JAV prezidento Dþordþo Buðo sutikimas priimti premjeræ

K. Prunskienæ.

Moratoriumà suvokiau kaip laikinà ir neiðvengiamà taktikos blo-

gybæ. Todël nepuoliau ginèytis parlamente su kolegomis ar protestuoti.

Didesná nerimà këlë blokados padariniai. Plaukë nerimastingos þinios. Ir

uþplûdæ atstovybæ þmonës ið Lietuvos negalëjo bûti dþiugiai nusiteikæ.

Blokada sudavë smûgá integruotiems ekonominiams ryðiams, kurie ir ðiaip

jau trûkinëjo.

Taèiau optimizmo prarasti mes, diplomatai, paprasèiausiai netu-

rëjome teisës. Dþiaugiausi, kad kolegos nenuleidþia rankø - dirbome áprastà

darbà. Dirbome þinodami, kad per Lietuvà þlega tankai, kad kariniuose

ðtabuose ir kolaborantø sueigose svarstomi antikonstituciniai planai, kad

jie derinami su Maskva.

97

Dël savo padëties turbût labiau nei kas kitas jauèiau, kaip visi ðie

planai koordinuojami. Susidarydavo áspûdis, jog M. Gorbaèiovui Lietuva -

svarbiausioji problema, nes Lietuvos laisvëjimas reiðkë imperijos þlugimà.

Toli graþu ne viskà tomis dienomis ir naktimis spëdavau uþraðyti

dienoraðty. Susitikimai, vizitai, pokalbiai, delegacijø priëmimai - lyg

kunkuliuojantis srautas. Prasidëjus blokadai, griûte uþgriuvo siûlymai ið

kai kuriø Rusijos srièiø tiekti anglá ir metalà mainais uþ lietuviðkas prekes.

Tai rodë, jog daugelyje vietø þmonës supranta, kokia antihumaniðka, eko-

nomiðkai ir politiðkai netoliaregiðka yra centrinës Maskvos valdþios politika.

Susitikimai, pusryèiai, pietûs su ávairiø ðaliø ambasadoriais, parei-

gûnais, visuomenës ir verslo, Jungtiniø Tautø atstovais. Ir vël - eina ir eina

rusai, kitø respublikø þmonës su pasiûlymais (beje, kartais net fantastiniais),

kaip áveikti blokadà. Mezgasi ryðiai tarp parlamentø - ypaè naudinga buvo

Maskvos tarybos deputatø grupës kelionë á Vilniø.

Taèiau, kaip sakoma, kartais mûsø kairë neþinodavo, kà daro

deðinë. Vëlø geguþës 7 dienos vakarà per radijà iðgirdau, jog Lietuvos

Vyriausybë nutarë deðimèia procentø sumaþinti mësos tiekimà Maskvai.

Ðitaip nuspræsta reaguoti á blokadà� O juk maskvieèiø negalima buvo

tapatinti su M. Gorbaèiovo pozicija - principas �akis uþ aká, dantis uþ dantá�

ðiuo atveju man pasirodë netinkamas. Nedelsdamas pasakiau tai telefonu

V. Landsbergiui. Jis buvo praradæs savitvardà. Nesistebëjau - juk padëtis

buvo rimta.

Geguþës 8 dienà mane aplankë JAV ambasados pirmasis sekreto-

rius Tomas Grechemas. Su ðiuo jaunu, kariðkai pasitempusiu, daug maèiusiu

ir patyrusiu diplomatu, kaþkuo komiðkai primenanèiu Dþeimsà Bondà,

susiklostë ypatingi dalykiðki ir asmeniniai santykiai bei kontaktai. Ir vëliau

daþni mudviejø susitikimai bûdavo nepaprastai svarbûs ir reikðmingi. Tomas

Grechemas tàsyk paminëjo, kad JAV administracija Dþordþo Buðo susitikimo

su K. Prunskiene iðvakarëse nurodë savo ambasadai Maskvoje susitikinëti

su Lietuvos parlamento atstovais.

98

Geguþës 16-20 dienomis Maskvoje turëjo vieðëti JAV valstybës

sekretorius Dþeimsas Beikeris. Að informavau Tomà Grechemà, kad mes

suinteresuoti su juo susitikti. Skubiai paskambinau V. Landsbergiui ir A.

Saudargui. Jie sutiko atvykti.

O situacija Lietuvoje toliau buvo gana nedþiuginanti - prieðiðkos

Lietuvos nepriklausomybei jëgos nesiliovë puolusios teisëtà valdþià, mëgino

rengti perversmà. Taèiau problemos ðalies viduje neturëjo kliudyti planams

ir iniciatyvoms dël Lietuvos tarptautinio pripaþinimo. Ðio svarbiausio jaunos

diplomatijos principo mes privalëjome nepamirðti. Tai nuolatos kartoda-

vau savo bendradarbiams.

Palaikiau itin gerus diplomatinius bei þmogiðkus kontaktus su

kolegomis Estijos ir Latvijos atstovais Jurijum Kachnu ir poetu Janiu Petersu.

Ypaè ðilti santykiai susiklostë su pastaruoju.

Didelë parama Lietuvai, mûsø diplomatinëms pastangoms buvo

tai, kad geguþës 4 dienà Latvija priëmë savo Nepriklausomybës Deklaracijà,

paskelbdama pereinamàjá laikotarpá jos ágyvendinimui, kad geguþës 9 dienà

analogiðkà þingsná þengë Estija. Ðios broliðkø kaimyniniø ðaliø pergalës tapo

didele mûsø ðvente. Jos dar labiau sustiprino politiná Baltijos ðaliø frontà.

Ðios dþiugios þinios niûriame blokados ir imperiniø jëgø agresijos

fone nuteikë optimistiðkai, skatino ieðkoti naujø taktikos formø. Asmenið-

kai ëmiau pasisakyti uþ kietesnæ pozicijà santykiuose su Maskva. Jau nebe-

tiko kai kurie ankstesni kompromisai: gana þemintis, nuolankiai praðant

derybø, jas mums turi, privalo siûlyti ir kita pusë! Ji turi pripaþinti mus

lygiateisiu partneriu!

A. Brazauskas, atvykæs tartis dël ekonominiø blokados padariniø,

man papasakojo, jog M. Gorbaèiovas atsisakë su juo kalbëtis. Ðis faktas

liudijo, kad joks Lietuvos Respublikos pareigûnas èia, Maskvoje, neturi bûti

praðytojas.

Savo iniciatyva susitikau su G. Popovu. Pasveikinau já tapus Mas-

99

kvos Tarybos pirmininku, faktiðkuoju meru, pasakiau, kad Lietuva ir atei-

tyje eksportuos á ðá miestà didelæ savo maisto produkcijos dalá. Ðis pokalbis

buvo ypatingai nuoðirdus ir draugiðkas. Sutarëme ne tik dël ekonominiø

klausimø, bet ir dël kultûriniø ryðiø bei mainø.

Mano dienoraðtiniuose uþraðuose pastabom, ðauktukais ir klaus-

tukais iðmarginta geguþës 13 diena - rytà oro uoste sutikau K. Prunskienæ,

gráþtanèià po konsultacijø Otavoje, Vaðingtone, Londone, Paryþiuje ir Bo-

noje. Jos susitikimai mums buvo nepaprastai svarbûs ir naudingi: Vakarai

tikrai parodë dëmesá suverenios valstybës Vyriausybës vadovei, ir tai buvo

pirmoji nemaþa mûsø pergalë tarptautinës politikos arenoje! Ásiaudrinusi,

tebegyvenanti patirtais áspûdþiais K. Prunskienë gyvai pasakojo apie

konsultacijø bendrà atmosferà ir turiná.

Ypatingà dëmesá premjerë skyrë pokalbiui Baltuosiuose rûmuose

su Dþordþu Buðu, kuris patvirtino ilgalaikæ ir nesikeièianèià JAV politikà,

nepripaþástanèià prievartinio Baltijos valstybiø inkorporavimo á Sovietø

sàjungà. Prisimenu, paklausiau apie ðios pozicijos tæsiná, prasidedantá þodeliu

�bet�. To nelemtojo �bet� nevengë net bièiulis Tomas Grechemas, kiti.

Ponia Kazimiera ið karto suprato, kad klausiu apie JAV atsargumà, kuris ið

daugybës diplomatiniø kontaktø man jau buvo gerai þinomas. Ministrë

pirmininkë patvirtino: JAV Vyriausybë laikinai susilaiko nuo oficialaus

Lietuvos Vyriausybës pripaþinimo bei garantijø. Vietoj to Dþordþas Buðas

tiktai kvietë �abiem pusëms pradëti dialogà gerø norø dvasia�.

Dël ðiø prieþasèiø mûsø dþiaugsmas buvo atmieðtas ir kartëlio -

juk JAV, kitos ðalys galëjo bûti tvirtesnës ir kategoriðkesnës! Tokia pozicija

mums bûtø labai padëjusi! Deja, to, kaip ir maniau, neávyko.

Mes privalëjome kantriai atsiþvelgti á geopolitinæ padëtá, á JAV ir

kitø ðaliø interesus, kurie dar buvo derinami su Sovietø Sàjungos egzistavimu.

O tà atmintinà dienà K. Prunskienë pasakodama vis gráþdavo á

susitikimus, tarsi ieðkodama juose detaliø savo optimizmui - juk tai buvo

pirmieji tarpvalstybiniai kontaktai aukðèiausiu lygiu! - ir mes spëliojome,

100

kokiø nuolaidø dël Lietuvos bus priverstas daryti M. Gorbaèiovas, geguþës

pabaigoje vyksiantis á Vaðingtonà. Teisingai nuspëjome, kad JAV apsiribos

áspëjimu - tai patvirtino 1995 metais patsai Dþordþas Buðas: �Að pasakiau

Michailui, jog jei Baltijos ðaliø atþvilgiu jis griebsis prievartos, tai labai

pakenks Amerikos ir Sovietø Sàjungos santykiams�.

Tokia laikysena buvo svarbi ir reikðminga. Deja, kaip parodë toles-

në ávykiø raida, jos buvo maþa. Imperinës jëgos vis dar tikëjosi laimëti laiko

ir þûtbût iðlaikyti Lietuvà �sudëtyje�. Oriai neskubri diplomatinë taktika

mums - ðaliai, kenèianèiai nuo blokados ir agresijos aktø - netiko.

Dël Vakarø pozicijos mûsø atstovybë reguliariai pateikinëjo

Lietuvos parlamentui ir Vyriausybei konfidencialià informacijà. Vieðai apie

tai dël nuspëjamø prieþasèiø buvo vengiama kalbëti.

Istorikas A. Senas savo knygoje �Gorbaèiovo nesëkmë Lietuvoje�

cituoja Dþordþo Buðo 1990 metø kovo 29 dienos pareiðkimà Kongresui:

�Sovietø lyderio valdþios iðlaikymas yra svarbesnis uþ Lietuvos nepriklau-

somybës ryþtà�.

Tuomet mes Maskvoje jautëme: Jungtinëms Valstijoms vis dar

tebëra svarbu remti Gorbaèiovà, palaikyti jo reformø mità ir regimybæ, vengti

bet kokio pareiðkimo, kuris komplikuotø santykiø su Sovietø Sàjunga pa-

þangà. Man ne vienà kartà teko ásitikinti: ðis poþiûris Maskvai puikiai þino-

mas. Vaðingtono rekomendacijos pradëti dialogà su Sovietø Sàjungos vy-

riausybe mums jau nebuvo pakankamai reikðmingos. Að tai gerai suvokiau.

Atvirai pasakius, ðie patarimai erzino. Jie man priminë galingesnio plekð-

nojimà per petá maþesniajam.

Po K. Prunskienës susitikimø su Margaret Teèer, Fransua

Miteranu ir Helmutu Koliu iðkilo ir naujos svarbios aplinkybës. Premjerë

manë, jog, siekiant pradëti derybas su Maskva, mums reikia pristabdyti kai

kuriuos ástatymus, sàlygotus Nepriklausomybës Akto realizavimo. Ði idëja

tai - H. Kolio ir F. Miterano rekomenduota formulë. Tai reiðkë, kad su-

stabdomi ástatymai, o ne patsai Nepriklausomybës Aktas, kaip reikalauja

101

M. Gorbaèiovas. Sutarëme su premjere, kad reikalingas jos susitikimas su

SSRS prezidentu.

Að supratau, kad formulë �sustabdyti Nepriklausomybës Akto

realizacijà� yra taktikos dalykas. Jis - laikinas, mes laisvai galim jo bet kuriuo

momentu atsisakyti.

Jauèiau, kad dël ðios idëjos Lietuvos parlamente bus karðtai gin-

èijamasi, kils nereikalingos aistros ir aþiotaþas. Kaip átikinti kai kuriuos ko-

legas ir, svarbiausia, lyderius ar jais bûti norinèius, jog politikoje, kaip ir

kare, be puolimø ir atakø galimi taip pat ir atsitraukimai, kitos taktikos

gudrybës, o lemia tikslas ir visø ámanomø priemoniø panaudojimas jam

pasiekti?

Dël taktikos geguþës 13 dienà að trejetà valandø átikinëjau V.

Landsbergá. Deja, jis neásiklausë á argumentus, jog laikinas atsitraukimas

netolina mûsø nuo galutinio ir svarbiausio tikslo - tarptautinio Lietuvos

pripaþinimo. Kità dienà perpasakojau pokalbio turiná K. Prunskienei. Kaip

man pasirodë, premjerë jau buvo praradusi ankstesná entuziazmà.

Nutariau negadinti jai nuotaikos. O juk jauèiau, kad vienam

þmogui jos kelionë ne visai patiks. V. Landsbergis Vilniuje sutiko premjeræ

su gëlëmis. Tolesniø nesutarimø ir konfliktø prieþasèiø daugybë, bet jø

pradþia - taip pat ir ðioje Lietuvai labai svarbioje ministrës pirmininkës

kelionëje, jos interpretacijose.

Diplomatiniø susitikimø ir kontaktø lygmeniu tuomet visados

pabrëþdavau, jog mums nepriimtina mintis atðaukti Kovo 11-osios Nepri-

klausomybës Aktà. Taèiau mes puikiai suprantame, kad Nepriklausomybë

neágyvendinama vienu istoriðkai nepaprastai reikðmingu aktu: tai - procesas,

kuriam reikia laiko. Kadangi ávykiø raidà SSRS sudëtinga prognozuoti,

mes nenorëtume turëti átakos negatyvioms tendencijoms. Santykiuose su

Sovietø Sàjunga privalome bûti kantrûs, siekti, kad kuo greièiau jos Vy-

riausybë nutrauktø ekonominæ blokadà. Sovietø Sàjunga privalo gerbti

lietuviø tautos apsisprendimà ir galimà tam tikrø kompromisø ribà, kurios

102

negalime perþengti. Reikia kantriai ieðkoti derybø formuliø. Jø gali bûti

daug ir ávairiø, taèiau svarbiausias derybø principas - ðaliø lygiateisiðku-

mas, besàlygiðka pagarba viena kitos interesams.

Ypaè ásiminë pokalbis su Norvegijos ambasadoriumi. Mes domi-

nome tuo metu visus diplomatinius sluoksnius Maskvoje, tad panaðûs

pokalbiai leido tikëtis palankaus Lietuvos problemos nuðvietimo ávairiø ðaliø

vyriausybëms. Tomis dienomis toliau intensyviai susitikinëjau ir su Sovietø

Sàjungos visuomenës, politiniø jëgø atstovais.

Geguþës 16 dienà atskridau á Vilniø, kad uþdarame Aukðèiausio-

sios Tarybos posëdyje paaiðkinèiau situacijà. Plaèiai motyvavau bûtinybæ

laikinai pristabdyti realizavimà ástatymø, iðplaukianèiø ið Nepriklausomybës

Akto paskelbimo.

Vyko polemika, taèiau teko tik apgailestauti, jog parlamente jo

vadovybë toleruoja ne racionaliø argumentø ir neginèijamø faktø jëgà, ne

diskusijø demokratizmà, o átarumà ir tarpusavio kaltinimus. Að taip pat

pastebëjau negerà polinká á politikieriavimà, perdëtà radikalumo ir

patriotizmo demonstravimà. Pasaulis mus laiko demokratiðkesniais, galvojau

su apmaudu klausydamasis debatø, nei ið tikrøjø esame!

Todël ir bendras Aukðèiausiosios Tarybos bei Vyriausybës nuta-

rimas dël mûsø formuluotës moratoriumo klausimu buvo priimtas gana

nervingai. Að kartu su dalimi deputatø pasisakiau uþ tai, kad dokumentà

M. Gorbaèiovui áteiktø K. Prunskienë, galinti á derybø kontekstà ákom-

ponuoti Vakarø motyvus. V. Landsbergis nesutiko, matyt, pats ketindamas

imtis ðios misijos. Mane nemaloniai nuteikë varþybos dël svarbiausio ðalies

lyderio vietos. Ne laikas joms, pamaniau. Aukðèiausiojoje Taryboje nesu-

laukiau kritikos, nutarimas buvo priimtas vienbalsiai, nors dar prieð mënesá

ði idëja buvo visiðkai atmetama.

Geguþës 17 dienà á Maskvà vël atvyko K. Prunskienë. Atstovybë

buvo apgulta þurnalistø - pasaulio þiniasklaida skubëjo informuoti apie bû-

simà virðûniø susitikimà. Mums bevakarieniaujant, á atstovybæ paskambi-

103

no M. Gorbaèiovas - pasveikino �keliautojà� (mes homeriðkai nusikvatojo-

me: ðitaip vadinti Lietuvos premjeræ Sovietø Sàjungos prezidentui reiðkë

juoktis prieð savo valià). Kaip jau buvome sutaræ, á Kremliø ji vyko viena, að

tik palydëjau.

K. Prunskienës pokalbis su M. Gorbaèiovu prasidëjo beveik pusæ

deðimtos vakaro. Jame dalyvavo ir N. Ryþkovas. Premjerës nuotaika po

pokalbio buvo prasta. M. Gorbaèiovas, kaip mes ir tikëjomës, norëjo iðgirsti

apie Nepriklausomybës Akto sustabdymà. SSRS vadovybës netenkino

moratoriumas. Taigi jos pozicijoje nebuvo nieko nauja. K. Prunskienë

nusivylë M. Gorbaèiovo pozicijos nelankstumu, jo aiðkiomis nuolaidomis

imperinëms jëgoms.

Man susidarë áspûdis, jog M. Gorbaèiovas þûtbût stengsis

pademonstruoti pasauliui prasidëjusá dialogà, kurio faktiðkai nebuvo ir dël

obstrukcionistinës Maskvos laikysenos negalëjo bûti. Taip ir atsitiko - tokià

pozicijà jis iðsakë vizito Vaðingtone metu.

Kità dienà K. Prunskienë, B. Kuzmickas, È. Stankevièius ir að

JAV ambasadoje susitikome su Dþeimsu Beikeriu. JAV valstybës sekretorius

ilgai dëstë mums M. Gorbaèiovo poþiûrá, o mes paaiðkinome, kodël ði pozicija

Lietuvai nëra priimtina. Dþeimsas Beikeris nurodë, jog Baltieji rûmai Lietuvos

problemà laiko tarptautiniu, o ne SSRS vidaus politikos klausimu. Tai jau

buvo ðioks toks naujas aspektas, nors mes laukëme realaus JAV þingsnio á

Lietuvos pripaþinimà.

Ið pokalbiø su Tomu Grechemu supratau, kad JAV vyriausybë

pritartø referendumui Lietuvoje. Apie tai að papasakojau geguþës 21 dienà

atvykusiam á Maskvà V. Landsbergiui. Mudu ilgai kalbëjomës naktá. Parla-

mento pirmininkas, man atrodë, buvo sutrikæs. Jis akivaizdþiai neþinojo, kà

daryti.

Po dviejø dienø Aukðèiausioji Taryba pakoregavo savo pozicijà:

nutarë pristabdyti oficialiø derybø laikotarpiui ið Kovo 11-osios Nepri-

klausomybës Akto kylanèius jo realizavimo sprendimus.

104

Vëlø geguþës 24 dienos vakarà M. Gorbaèiovas labai pavargusiu

balsu papraðë mane atvykti. Ðiame valandos susitikime taip pat dalyvavo V.

Antanaitis, R. Gudaitis ir N. Medvedevas.

M. Gorbaèiovas paþymëjo, kad mus priima tik ið mandagumo,

kad Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas jo netenkina. Jis jauèiàs

milþiniðkà spaudimà. Maskvos esà negalima parklupdyti. Ið principo jis

sutinkàs, kad Lietuva iðstotø ið SSRS. Ádomi jo frazë, manau, nemaþa jam

kainavusi: �Að suprantu jûsø norus, jûs veikiate garbingai, atvirai ir nuosek-

liai�. Susiþvalgëme su kolegomis ir iðgirdome vis tà paèià giesmelæ: pristab-

dyti Nepriklausomybës Aktà. Tokiu atveju derybas jis pasirengæs pradëti

nedelsiant ir esà nutrauksiàs blokadà bei padësiàs atkurti Lietuvos ekono-

mikà (koks èia paþadas, jei Sovietø Sàjungos ekonomika vis labiau grimzdo

á krizës duobæ!).

Mes pasakëme, jog Lietuvai nepriimtinas Maskvos siûlomas �iðëji-

mo ið SSRS mechanizmas�, jog mûsø tauta su tuo niekados nesutiks. M.

Gorbaèiovas dar uþsiminë apie referendumo galimybæ, Vilniaus kraðto auto-

nomijà, Baltarusijos teritorines pretenzijas ir kitus mitinius dalykus. �Jûs

pagalvokite apie tai, kà að kalbu. Blokada buvo ir bus, kol nepadarysite to,

kà siûlome. Jeigu viskas vyks gerai, tai per porà metø iðsiskirsime. Taèiau,

tiesà sakant, að pasisakau prieð iðëjimà, esu uþ suvereniø valstybiø sàjungà�.

Pokalbio metu buvo aptarti Lietuvoje gyvenanèiø rusø ir kitø tautybiø þmo-

niø interesai. Kà nauja mums galëjo pasakyti M. Gorbaèiovas, jeigu mûsø

atsikûrusios valstybës politika buvo pagrásta lietuviø tautos tolerancija ir

santarve su kitomis Lietuvoje gyvenanèiomis tautomis!

Ádomu, ar vykstant ðiam nerezultatyviam pokalbiui, M. Gorba-

èiovas jau nujautë, kad jo didþiausias politinis oponentas B. Jelcinas po

keturiø dienø bus iðrinktas Rusijos Federacijos parlamento pirmininku ir

kad didþiausia respublika irgi stos prieð imperijos, jos centro diktatà?

Ásiminë vëlus geguþës 29 dienos vakaras atstovybëje - pakeliui ið

Prahos á Vilniø apsistojæs V. Landsbergis, bendradarbiai, draugai ir bièiuliai

105

pasveikino mane gimimo dienos proga. Roþiø, roþiø! Tiek niekados nesu

turëjæs gyvenime!

Su V. Landsbergiu gyvai aptarinëjome Lietuvos problemas ir ak-

tualijas, taip pat pirmàsias derybas su naujuoju suverenios Rusijos vadovu.

Uþsimezgæ kontaktai buvo nauja aplinkybë, kuri ypaè këlë nerimà M. Gor-

baèiovui: juk ðioms deryboms Lietuva teikia didelæ svarbà!

Dviejø vadovø susitikimas, kuriame teko dalyvauti ir man, ávyko

birþelio 1 dienà. B. Jelcinas klausë, kodël mes visi nenorime referendumo.

V.Landsbergio ir mano atsakymas buvo aiðkus: Lietuvoje referendumas fak-

tiðkai vyko rinkimø á parlamentà metu, Kovo 11-osios Nepriklausomybës

Aktas iðreiðkia tautos valià. Ji amþina ir nekvestionuojama.

Savo ruoþtu B. Jelcinas papasakojo, kad Rusija savarankiðkai

sudarinës sutartis su kitomis ðalimis, taip pat sovietinëmis respublikomis.

Deklaracija dël suvereniteto, Rusijos ástatymø virðenybë SSRS ástatymams

- aktai, kurie silpnino M. Gorbaèiovo ir centro valdþià bei átakà.

Atviras ir principingas pokalbis patvirtino atstovybës prognozæ,

jog Rusijos vadovas pasisako uþ sutartá tarp Lietuvos ir Rusijos. Mums tai

bûtø logiðka 1920 metø sutarties tàsa. Pritarta ir tiesioginiø ryðiø su ávai-

riomis Rusijos sritimis plëtotei, kuri jau buvo pradëta.

Tomis dienomis ið viso pasaulio plaukë laiðkai, pareiðkimai,

telegramos dël Lietuvos - daug jø gaudavo atstovybë, nemaþa dalis bûdavo

adresuota Kremliui. Prisimenu, T. Grechemas parodë man vaikø ið JAV

laiðkø pluoðtà - vaikai raðtu ir pieðiniais árodinëjo M. Gorbaèiovui, jog Lie-

tuva, maþa ðalis prie Baltijos jûros, turinti bûti laisva. Ypaè SSRS prezidentui

neturëjo patikti nupieðti tankai su raudonom penkiakampëm ar mûsø tri-

spalvës vëliavos.

Birþelio 12 dienà Latvijos atstovybëje ávyko Baltijos ðaliø vadovø

V. Landsbergio, A. Gorbunovo, A. Riuitelio susitikimas. Ypaè neramino

sunki padëtis Latvijoje.

106

Po to ávyko trijø vadovø susitikimai su M. Gorbaèiovu, taèiau jø

metu nebuvo pasiekta bent kiek akivaizdesnës paþangos. Kità dienà K. Pruns-

kienei ir A. Brazauskui nepavyko sutarti su N. Ryþkovu dël ekonominiø

reikalø.

Bûta ávairiausiø pasiûlymø dël referendumo. Vienas jø - Anglijos

pilieèiø Petraièio, profesoriø ið Londono Baltu ir Lou. Detaliai svarstëme

ðiuos pasiûlymus. Nors kai kas atrodë ir utopiðka, rengëme analitines iðvadas.

Reikëjo ieðkoti preciziðkø teisiniø formuluoèiø, kurios neuþgautø mûsø

nacionalinio orumo, keltø tarptautinës bendrijos susidomëjimà ir, svarbiau-

sia, nekomplikuotø mûsø padëties.

Birþelio 14 dienà atskridau á Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo

posëdá. K. Prunskienë analizavo derybø Maskvoje rezultatus. Galvojau apie

bûtino kompromiso ribas, apie laikinà taktiná þingsná, kuris nereikðtø nusi-

leidimo Maskvai. Nemaþa dalis kolegø buvo kategoriðki, itin radikaliai nu-

siteikæ. B. Gajauskas kalbëjo: �Mane jaudina neaiðkios kalbos apie Kovo

11-osios Aktà. Mes smerkiame tuos, kurie pasisako uþ áðaldymà. Ar galima

atsitraukti? Tiek metø kovojome. Mes pasiryþæ ir toliau kentëti�. Morato-

riumo formuluotë po dviejø dienø priimama Vyriausybës posëdyje. Að

pritariau ðiai Vyriausybës iniciatyvai.

Birþelio 17 dienà moratoriumas svarstomas parlamento Prezidiu-

mo posëdyje. Atmosfera nykiai nekonstruktyvi: átarinëjimai, kad Vyriausybë,

pirmiausia premjerë K. Prunskienë ir A. Brazauskas esà nenori Lietuvos

Nepriklausomybës, moratoriumu siekia parklupdyti ðalá prieð Maskvà.

Kità dienà paraðiau laiðkà V. Landsbergiui. Nelengva sakyti ben-

draminèiui nemalonià tiesà, taèiau að bûèiau pradëjæs niekinti save nutylë-

damas tai, kas nedavë ramybës nei dienà, nei naktá. Laiðke raðiau: �Prezidiumo

posëdis paliko man gan slogø áspûdá. Ryþausi paraðyti ir todël, kad ið tikrøjø

noriu Lietuvos Nepriklausomybës. Ir man visai nesvarbu, kokios asmenybës

stovës prie valdþios vairo. Nors valdþia, kaip man rodos, kai kuriuos ið mûsø

pakeitë, padarë �neklystanèiais�, �visaþiniais� ir - o tai blogiausia - super-

átariais.

107

Kas antras pasisakiusiø sakinys buvo apie komunistø, A. Brazaus-

ko ir pagaliau Vyriausybës pinkles. Netgi jø iniciatyvos (geros ar ne) trak-

tuojamos kaip vienos ið tø pinkliø, nepagalvojant, kad galbût ðiø iniciatyvø

autoriai ne tik galëjome, bet ir turëjome bûti mes - Prezidiumas. Na, o

jeigu tokie netapome, tai, atmetus bet kokius átarumus, reikia objektyviai

tas iniciatyvas ávertinti. Nepritariu Vyriausybei, jeigu ji savo sprendimø ið

tikrøjø në kiek nederino su Jumis. Bet net jeigu ir buvo taip, Jûs turëtumëte

bûti aukðèiau kaþkokiø asmeniniø ambicijø. Juk galutinis tikslas - tai Lietuva,

o ne viena ar kita asmenybë.

Man baisiausia tai, jog mes, tikrai turëdami unikalià galimybæ

atkurti Nepriklausomà Lietuvà, galime per savo ambicijas ir politiná dile-

tantiðkumà savo rankomis jà palaidoti.

Gerbiamasis Pirmininke, að matau, kad Jums nëra lengva laviruoti

tarp ávairiø politiniø grupuoèiø. Gal dël to Jûs, kartais ir norëdami, iki galo

neiðreiðkiate savo nuomonës. Bet, manau, artëja tas metas, kai tikrai reikia

imtis ryþtingø priemoniø. Gal man ið ðalies geriau matyti, o gal að neteisus

(atlikime sociologines apklausas, kuriø rezultatø galëtume ir neskelbti).

Parlamento autoritetas visuomenës akyse smunka, ir tai, patikëkite, ne komu-

nistø intrigos, o paties parlamento darbo rezultatas. Tai ir kelia kai kuriø

parlamentarø vidiná átûþá. Þmonës pavargo. Mitingai juo toliau - tuo negau-

sesni. Bijau, kad tokia ávykiø eiga galø gale sukels vyriausybinæ ar parla-

mentinæ krizæ. Kas ateis á dabar esanèiø valdþioje vietà? Gerai, jei tik Bra-

zausko partijos veikëjai (nesu toks átarus kaip parlamento dauguma). Na, o

jeigu SSKP politikos ðalininkai? (...)�

Moratoriumo klausimas ypaè aðtriai ir karðtai buvo svarstomas

birþelio 25 dienà bendrame parlamento ir Vyriausybës posëdyje. Savo po-

zicijà að motyvavau tuo, jog moratoriumas nereiðkia, kad mes atsisakome

Kovo 11-osios Nepriklausomybës Akto. Tai tëra tik laikinas taktinis politi-

nis þingsnis, kuris bûtinas tiek suartëjimui su Vakarais, tiek izoliacijos ið

Rytø suðvelninimui. Taèiau ir ðio posëdþio metu nesutarta.

108

Birþelio 26 dienà Kremliuje ávyko susitikimas, kuriame ið SSRS

pusës dalyvavo M. Gorbaèiovas ir A. Lukjanovas. Lietuvai atstovavo V. Lands-

bergis, È. Stankevièius, privalu buvo dalyvauti ir man - kaip diplomatinës

misijos vadovui. Mano uþraðuose uþfiksuota susitikimo atmosfera, dra-

matiðkas ir komplikuotas derybø pobûdis.

M. Gorbaèiovas: �Kiek galima laukti? Man susidaro áspûdis, kad

niekaip nenorima iðeiti ið padëties. Mes priëmëme nuostatà - �suvereniø

valstybiø sàjunga�. Reikia gráþti á kovo 10 dienos padëtá. (�) Sàjungoje

atsiveria jums platûs horizontai. Nauja sàjunga bus geresnë�. V. Landsbergis:

�Kiekvienas mûsø paprastas þmogus sako, kad uþ naftà mes negalime atiduoti

laisvës�. M. Gorbaèiovas ir A. Lukjanovas kategoriðkai reikalavo morato-

riumo, kuris faktiðkai reikðtø Nepriklausomybes Akto sustabdymà, taigi

nepademonstravo noro paþvelgti á mûsø interesus bent kiek lanksèiau.

Neteikiau didelës svarbos derybø metu nuskambëjusiam M. Gor-

baèiovo pareiðkimui, kad jis niekados nesutiksiàs suteikti mums visiðkà

nepriklausomybæ. Pasaulis pasikeitë - Sovietø Sàjunga negali neatsiþvelgti á

tarptautinës bendrijos nuomonæ. O ji, ði nuomonë, palanki Lietuvai. Sovietø

Sàjungai jau nebeámanoma atsisakyti konsultacijø ir derybø su mumis.

Maskva juk priversta galvoti apie savo skolas galingiausioms pasaulio

valstybëms, apie jø ekonominæ pagalbà.

Skelbdami moratoriumà, mes iðkovojame politinæ iniciatyvà,

manevravimo erdvæ, pasirodome besà politikai realistai, ágyjame dar dau-

giau ðalininkø irstanèios Sovietø Sàjungos platybëse, demokratëjanèios Ru-

sijos ir kitø respublikø visuomenëje.

Ðiuos savo samprotavimus ávairiomis progomis dësèiau Maskvoje

ir gráþæs á Lietuvà. Bûdavo savaièiø ir dienø, kai atskridæs á Maskvà turëdavau

skubiai skristi atgal á Vilniø ir atvirkðèiai.

Ðiandien, ið tam tikro istorinio nuotolio, jau galima lengvai kriti-

kuoti moratoriumo idëjà. Galiu kritikuoti ir að. Ir vis dëlto manau, kad tuo

átemptu metu mûsø diplomatinë taktika pasiteisino. Ji padëjo áveikti blo-

109

kadà, sulaikë imperines jëgas nuo didesniø agresyviø veiksmø. Mums reikëjo

atokvëpio. Ir mes já iðkovojome.

Birþelio 29 dienà mûsø parlamentas paskelbë �l00 dienø mora-

toriumà 1990 metø kovo 11 d. Aktui nuo derybø su SSRS pradþios�. Man

ne kartà teko raminti karðtas galvas: moratoriumas Kovo 11-osios Nepri-

klausomybës Akto nepanaikino, jis tereiðkë ásipareigojimà derybø laikotar-

piu nepriiminëti ið jo kylanèiø naujø teisiniø nutarimø.

Kità dienà su palengvëjimu padëjau telefono su Vyèiu ragelá - ið

Kremliaus suþinojau: Lietuvos blokada nutraukiama. Vienas svarbus mûðis

buvo laimëtas, mûsø laukë kiti. Ramybës nedavë mintis: kad tik iðvengtume

kraujo, nekaltø aukø�

Að disponavau gausia informacija, kokiu siaubingu keliu gali pa-

sukti Maskva nesitaikstydama su tautø laisvës siekiu. Su ðia informacija

nedelsdamas supaþindindavau Lietuvos vadovus.

Mane vis labiau jaudino, kad romantiðkuosius laisvës idealus val-

dþioje ima keisti átarumas, noras matyti prieðus tarp savøjø, nesugebëjimas

konsoliduoti ir telkti Lietuvos þmones vienam svarbiausiam tikslui. Nega-

lëjau sutikti ir su tuo, kad varþybose, kuris didesnis patriotas, kuris labiau

myli Lietuvà, iðkyla abejotinø moraliniø savybiø þmonës, kupini egoizmo

ir asmeniniø iðskaièiavimø.

110

111

D E R Y B ØP E R I P E T I J O SA G R E S I J O SS À L Y G O M I S

112

Su Estijos parlamento pirmininku A. Riuiteliu.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

113

Buvau priverstas nuolatos praneðinëti Vilniui apie þlunganèias

viltis, jog tarp abiejø ðaliø galø gale prasidës normalios derybos. Mo-

ratoriumas suvaidino savo vaidmená, laikyti já ápareigojanèiu Lietuvà

dokumentu toliau buvo beprasmiðka. M. Gorbaèiovas sudarinëjo derybø

komisijas ir delegacijas, mes atsakinëjome tuo paèiu, taèiau girdëjome vien

pabodusià giesmelæ - �jungtis á naujà suvereniø valstybiø sàjungà�.

Mes jautëme prasidëjusá Sovietø Sàjungos þlugimo procesà, bet

nebuvome aiðkiaregiai, galintys pasakyti tikslias jo datas ir eigà. Man daþnai

sukelia juokà prasimanymai, kuriø autoriai dabar narsiai mojuoja kumðèiais

ir sakosi tà greità þlugimà numanæ. Netiesa! Klydome ne tik mes, net tie,

kurie disponavome nebloga informacija ið patikimø ðaltiniø, - klydo

galingiausiø pasaulio valstybiø vyriausybës, ðiø valstybiø institutai ir

visuomenë! Kas galëjo nuspëti, kad valstybë, kuri pretendavo lemti pasaulio

likimà, suirs þaibiðkai? Juk jos katastrofos baimintasi. Ir pagrástai - dël masinio

naikinimo ginklo, karinës galios, atominiø elektriniø. O juk procesus,

turëjusius átakos pasauliui, stebëjo ne vien ávairiø ðaliø spauda ar televizija,

- niekam ne paslaptis, mes Maskvoje tai gerai þinojome, kad SSRS ávykius,

konfliktus ir politikà atidþiai stebi, analizuoja galingiausiø ðaliø þvalgybos

ir analitiniai informacijos centrai.

Irstanti, ið vidaus neiðsprendþiamø nacionaliniø konfliktø, ydingos

centralizuotos ir nugyventos ekonomikos draskoma Sovietø sàjunga vis dar

tebeegzistavo, ir tai buvo karinës bei geopolitinës realybës faktas. Jos griûtis

pasauliui këlë nerimà dël globalaus masto pasekmiø.

Ðia tema esu kalbëjæsis su daugybe diplomatø, mokslininkø, meni-

ninkø, visuomenës veikëjø, þiniasklaidos atstovø. Visi vengdavo atvirai sakyti,

jog trokðta ðios valstybës iðnykimo ið pasaulio þemëlapio - juk niekas negalëjo

prognozuoti ar atsakyti á klausimà, kas nutiks, jei SSRS þlugs. Asociacijos

su þvërimi, mirtino pavojaus akivaizdoje, puolanèiu medþiotojà, - tik nekaltu-

të metafora. Siaubinga buvo vien pagalvojus, kad SSRS gali þlugti taip, kaip

sulipdyta - per kraujà ir pilietiná karà.

114

Gerai maèiau, kad Kremliui svarbus tik mûsø derybø pradþios

faktas, tuo tarpu mes buvome suinteresuoti pozityviais jø rezultatais. Pri-

mygtinai siûliau pasinaudoti stiprëjanèiais prieðtaravimais, nesutarimais tarp

M. Gorbaèiovo ir B. Jelcino. Taigi - derëtis paraleliai ir su SSRS, ir su

Rusijos Federacija.

Jau liepos 27 dienà Jûrmaloje V. Landsbergis, A. Riuitelis, A.

Gorbunovas susitarë su B. Jelcinu rengti dviðales Baltijos ðaliø ir Rusijos

sutartis. Rugpjûèio 3 dienà dalyvavau K. Prunskienës susitikime su Rusijos

Federacijos Ministrø Tarybos pirmininku I. Silajevu - èia buvo susitarta

dël ekonominiø ryðiø tarp abiejø ðaliø. Mano prognozë, kad susitikimas -

veikiau politinio moralinio pobûdþio, iðsipildë dar tà paèià dienà, kai

susitikome su N. Ryþkovu. Ðtai trumpas dialogas mano dienoraðtyje:

K. Prunskienë: Mûsø tikslas sudaryti sutartis, kà mes parduodame ir

kà perkame.

N. Ryþkovas: Jeigu Rusija su Silajevu mano kà nors pasiraðyti apeidami

centrà, tai ið to nieko nebus. (�) Nejaugi jûs nenorite centro?

Kita iðtrauka ið mano dienoraðèio - spalio 1 dienà Kremliuje susitiko

derybø delegacijos: V. Landsbergis, K. Prunskienë, A. Saudargas, È. Stan-

kevièius ir E. Bièkauskas; SSRS atstovauja N. Ryþkovas, J. Masliukovas, A.

Volskis, G. Janajevas (tas pats veikëjas ið sovietiniø profsàjungø ir komjau-

nimo, kuris, M. Gorbaèiovo iniciatyva tapæs Sovietø Sàjungos viceprezidentu,

vëliau iðdavë savo ðefà, ëmësi vadovauti puèistams ir drebanèiomis rankomis,

ið baisaus iðgàsèio lakstanèiom á ðonus akim lemeno visam pasauliui apie

puèo tikslus, ákûnijanèius jo bailios esybës ir þûtbût bandytos iðgelbëti

imperijos krachà):

�V. Landsbergis: Kokià terminologijà vartos Jûsø delegacija? Tokio

darinio �kaip Lietuvos SSR� nëra. Juridinis pagrindas - kovo 11 dienos

dokumentai. Ir rusø kalba - mums ne bendranacionalinë kalba. Mums rûpi

lygiateisiðkumas.

N. Ryþkovas: Rusø kalba - viena oficialiø tarptautinio bendravimo

115

kalbø. Mes gyvename vienoje ðalyje. Bet koks rusø kalbos ignoravimas, aiðku,

sukeltø reakcijà. Kai dël terminologijos - jûs vartokite savo, mes - savo. Að

nedaryèiau galutiniø iðvadø. Ateitis parodys. Ateityje terminologija gali keistis.

Sëdantis kalbëtis uþ stalo, nereikia jokiø iðankstiniø sàlygø, galutiniø taðkø.

V. Landsbergis. Bûtø gerai vesti derybas be iðankstiniø sàlygø, bet

mums ðios sàlygos primestos prieð 50 metø. Bûtø gerai, jei SSRS anuliuotø aktà

dël Lietuvos inkorporavimo á SSRS.

N. Ryþkovas. Mes turime ieðkoti bendrø sprendimø. Mes manome,

kad respublika atëjo á moratoriumà tam, kad pradëtø derybas be sàlygø. Kodël

jûs ið karto keliate klausimà dël �iðëjimo�? (�) Rengiama nauja sàjunginë

sutartis. Reikëtø dar gerokai pagalvoti. Gal Baltijos respublikoms bûtø suteiktas

visai kitas statusas.�

Kituose derybinio pobûdþio susitikimuose mes akcentavome 1920

metø sutarties svarbà ir reikðmæ. Kaip ne vienà kartà ið anksto buvau praneðæs

Vilniui, sovietø pusë ávairiausiais bûdais ir manipuliacijomis tebegeidë

árëminti mus á sovietiniø respublikø lygmená. Sovietø pusë ignoravo ir tai,

jog daugybei pasaulio valstybiø nepriklausoma Lietuvos Respublika egzistavo

de jure. Siekëme pozityviai pasinaudoti ir vis stiprëjanèia konfrontacija tarp

SSRS ir suverenios Rusijos Federacijos.

O atstovybë tvinte uþtvindyta informacijos apie realià bado grësmæ

didþiuosiuose SSRS miestuose ir regionuose, apie desperatiðkiausius konser-

vatyviø jëgø bandymus gelbëti imperijà.

Savo interviu ir pasisakymuose tuo metu neatsitiktinai pabrëþdavau

didelæ grësmæ mûsø Nepriklausomybei. Mano ásitikinimu, Lietuvai reikëjo

stiprinti savo ryðius bei sàveikà su demokratinëmis Rusijos jëgomis. Tota-

litarizmo, karinës diktatûros pavojus buvo grësmingas lygiai visiems! Kal-

bëdamas apie demokratinius procesus, rizikuodavau tapti nepopuliarus:

sakydavau, kad mums, politikos naujokams, reikia mokytis, nesiremti

mitinginëmis nuotaikomis, nes lengviau iðkovoti valdþià, nei iðlaikyti jà

savo rankose.

116

Pastebëjau aiðkià tendencijà - svetur Lietuvos demokratiniai pro-

cesai buvo pagraþinami, net idealizuojami. Lietuva buvo ágijusi didelá auto-

ritetà. Tad ir mes, savo kraðtui atstovaujantys, neturëjome teisës kalbëti

apie pirmus negatyvius reiðkinius. To að grieþtai reikalaudavau ið savo atsto-

vybës bendradarbiø.

O atstovybës padëtis vis dar komplikuota - mums, kaip ir kiekvie-

nos valstybës diplomatinei misijai, buvo svarbu, iðlaikant santûrumà, nepra-

rasti iniciatyvos, þinoma, stengiantis nesikiðti á kitos ðalies vidaus reikalus.

Bet ðitaip elgtis buvo tikrai nelengva.

Mûsø Uþsienio reikalø ministerija nesuvokë, jog didþioji Lietuvos

tarptautinio pripaþinimo reikalø dalis tenka ambasados funkcijas sëkmin-

gai vykdanèiai atstovybei. Á mano primygtinius praðymus dël etatø nebûdavo

atsiþvelgiama. Kiekvienam mûsø teko neþmoniðkas darbo krûvis.

Deðimtys susitikimø kasdien. Daugybë þmoniø. Reikëjo bûti

dëmesingiems, dëkoti uþ solidarumà, moralinæ paramà. Ir kartu nepamirðti

svarbiausios darbo krypties - teikti analitinæ informacijà Vilniui, rengtis

aktualioms deryboms.

Rugpjûèio 15 dienà lankiausi Jakutijoje, ten buvau nuoðirdþiai

sutiktas. Ðios respublikos valdþia deramai priëmë mane kaip suverenios Lie-

tuvos diplomatinës misijos vadovà. Lietuvos diplomatas Sibire! Dar visai

neseniai negalëjome në svajoti, kad su pagarba á mus þvelgs Sibire - mano

tëvynainiø, tûkstanèiø Lietuvos sûnø ir dukterø beribës kanèios ir praþûties

þemëje! Guodë tai, kad èia stengiamasi suprasti tos kanèios mastà, pasisakoma

uþ ekonominius ir kultûrinius ryðius su suverenia Lietuva. Mano kalba apie

Lietuvà, naujausià jos istorijà, mûsø tautos pasiryþimà atkurti laisvæ ir demo-

kratijà iðklausyta su tyliu dëmesiu. Vieðai iðgirsti tokià kalbà èia, Jakutijoje,

buvo aiðkiai neáprasta.

Keletas áraðø ið dienoraðèio. Dabar labai gailiuosi, kad neiðsaugojau

savo archyve visø uþraðø.

117

�Rugpjûèio 2 d. Po pietø buvo mane aplankæs Prancûzijos Menø

Akademijos viceprezidentas d�Odri. Þymus mûsø dailininkas K. Þoromskis nutarë

padovanoti Pompidu centrui vienà savo paveikslø. Baigiantis pokalbiui, að

áteikiau d�Odri lietuviðkà staltiesæ. Jis nuoðirdþiai padëkojo ir pakvietë mane su

þmona pavieðëti Paryþiuje. Netikiu, kad galëèiau pasinaudoti ðiuo pakvietimu.

Rugpjûèio 7 d. JAV lietuviø neoficialus atstovas Jungtinëse Tautose p.

Grigutis man raðo, kad èia á mus, deja, vis dar tebeþvelgiama Sovietø Sàjungos

kontekste, esame kaltinami derybø vilkinimu.

Raðytoja Ðeveliova gyrë mano interviu savaitraðtyje �Literaturnaja

gazieta�, atëjo su pasiûlymais dël anglø artistø koncerto atstovybëje.

Rugpjûèio 9 d. Aptariant su Èekoslovakijos ambasados pirmuoju

sekretoriumi p. Jozefu Maciðaku mûsø ðaliø bendradarbiavimo galimybes, jis

painformavo mane, kad esàs ágaliotas atstovauti Èekoslovakijai Lietuvoje.

Buvau pakviestas pietø pas Islandijos ambasadoriø p. Egilsonà. Pietûs

buvo surengti Ðiaurës tarybos pirmininko P. Petersono apsilankymo Sovietø

Sàjungoje proga. Pokalbyje dalyvavo SSRS Aukðèiausiosios Tarybos Sàjungos

rûmø pirmininkas I. Laptevas, Rusijos Aukðèiausiosios Tarybos pirmininko pava-

duotojas R. Chasbulatovas, keletas kitø Rusijos veikëjø. Pokalbio kontekste buvo

daþnai minima Lietuva, tad kalbëti teko ir man, jauèiau didelæ simpatijà mûsø

kraðtui. Reikia informuoti Vilniø, kad Ðiaurës taryba pasirengusi su mumis

bendradarbiauti.

Rugpjûèio 30 d. Kaip ir tikëjausi, visiðka aklavietë Estijos derybose su

SSR Sàjunga.

Rugsëjo 6 d. Oficialiai aplankiau JAV ambasadoriø Dþ. Metlokà jo

rezidencijoje ir áteikiau savo Vyriausybës pareiðkimà. O jame - nuoskauda, kad

Lietuva, siekdama tarptautinio pripaþinimo, nesulaukia veiksmingos JAV pagal-

bos. Pirmas kartas, kai ambasadorius neapsiriboja vien korektiðka pripaþinimo

frazeologija: jis pastebi, jog nepasitikëjimas áþeidþia JAV, negi esà mes nematà,

negirdá ir t. t. Taèiau mes ir toliau matom pozicijos atsargumà! Tai mus irgi

118

þeidþia (þinoma, diplomatinis etiketas neleidþia man to tiesiai ðviesiai iðdroþti á

akis - diplomatija nemëgsta akibrokðtø).

Rugsëjo 19 d. 12. 05 atvyksta Dþ. Metlokas. Kadangi prognozavau

diplomatiná JAV atsakà - savo pozicijos pateisinimà, gerai, kad pokalbiui atvyko

K. Prunskienë ir R. Ozolas. Trims - lengviau.

Dþ. Metlokas: Baltijos ðalys bus nepriklausomos, bet jis neþinàs, kada

tai ávyks, JAV pozicija nëra pakitusi, Baltijos ðalys turinèios teisæ apsipræsti ir t.

t. (Taigi - daug kartø girdëta atsargi pozicija!) Mes labai palaikome jûsø

pastangas. Jei �persistengsime� - tai tiesiog jums pakenksime. Naudoti tiesioginio

spaudimo negalima. Kol SSRS taikë sankcijas, ji negalëjo gauti ið JAV palankumo

reþimo prekyboje. Nesistengiame destabilizuoti SSRS ir nenorime daugybës maþø

valstybiø. Iðimtis - tik Baltijos ðalys.

Mes - mandagiai iðklausëme, taèiau atradome bûdà priminti ponui

ambasadoriui, jog tokia �nesikeièianti� JAV pozicija Lietuvos negali tenkinti�.

Verda kunkuliuoja aistros, ávykiø raida nepalanki sovietams, kas-

dien tai patvirtina naujos politinës aktualijos, o M. Gorbaèiovas vis bando

nusitverti uþ ðiaudelio, - skendimà mëgina dangstyti frazëmis apie �laisvà

iðëjimà�, �referendumà�, apie �Sàjungà, kuri bus laisvesnë� ir t.t.

O spalio 4 dienà að plakanèia ið susijaudinimo ðirdimi iðklausau

per radijà didþià naujienà apie pagaliau nugriautà Berlyno sienà ir Vokietijos

susivienijimà. Dabar mes galëjome tikëtis ið galingos demokratinës Vokietijos

dar didesnës paramos bei solidarumo!

Toliau tæsiau susitikimus bei kontaktus ir su ávairiø ðaliø diplo-

matais, ir su visuomenës, demokratiniø sluoksniø atstovais. Ið ðiø dienø

perspektyvos matau, kad neteisingà ar neobjektyvø poþiûrá á Lietuvà galë-

jome neutralizuoti dar sëkmingiau. Taèiau mûsø strategija pasiteisino, diplo-

matinës pastangos atliko pozityvø vaidmená Lietuvos laisvës, jos tarptautinio

pripaþinimo byloje.

Beje, mûsø diplomatinës þinybos dar tik formavosi, tad nuo tam

119

tikrø klaidø ar skubotumo nebuvom apdrausti. Rugsëjo 8 dienos interviu

�Lietuvos aidui� buvau priverstas pasakyti: �Maskvoje ðiuo metu sutelktos

geriausios pasaulio diplomatinës pajëgos. Glaudesniø ryðiø palaikymas su

ambasadomis, teikianèiomis informacijà savo vyriausybëms ir ið dalies for-

muojanèiomis jø politikà, daþnai bûtø naudingesnis daiktas nei mûsø parla-

mentarø ir pareigûnø uþsienio kelionës�.

Gerai apmàstæs mûsø santykius su vis dar tebeegzistuojanèia SSRS

ir mûsø tarptautinio pripaþinimo politikà, suformulavau sau keletà iðvadø.

Pirmoji. Lietuvos sugráþimas á Europos ir pasaulio valstybiø ðeimà

priklauso ne vien nuo mûsø deklaracijø apie teisius savo siekius, bet ir nuo

politinio lankstumo, gebëjimo atsiþvelgti á sparèiai kintanèius uþsienio poli-

tikos faktorius.

Antroji. Mums reikia siekti, kad SSRS pripaþintø savo veiksmø

1940 metais neteisëtumà, nemanyti, jog Maskvai jau viskas pasakyta ðiuo

klausimu.

Treèioji. Nors Kovo 11-osios Nepriklausomybës Aktas paremtas

tautos mandatu, vis dëlto ðiuo momentu negalima besàlygiðkai atmesti Vaka-

rø siûlomos referendumo idëjos - juk tai leidþia M. Gorbaèiovui teigti, esà

mes bijome neigiamø (!) referendumo rezultatø.

Laiðke Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumui ir Vyriausybei að pa-

siûliau surengti referendumà. Mano logika: ðis þingsnis - didelis smûgis M.

Gorbaèiovui, nes jam bei jo parankiniams sunkiau bûtø teisintis dël agresijos

ir prievartos aktø.

M. Gorbaèiovas gruodþio mënesá prasidedanèiame ketvirtajame

liaudies deputatø suvaþiavime tikëjosi forsuoti SSRS ástatymà dël referen-

dumo. Á mano pasiûlymà nebuvo atsiþvelgta. Taèiau prie ðios idëjos Lietuvos

parlamentas buvo priverstas gráþti - jau po kruvinø Sausio ávykiø surengtas

plebiscitas - visuotinë Lietuvos gyventojø apklausa. Prieþastys, dël kuriø

apklausa rengiama, mano galva, buvo aiðkinamos vienpusiðkai.

120

V. Landsbergis 1991 metø sausio 7 dienà nusiuntë telegramà M.

Gorbaèiovui dël neformalaus susitikimo derybø klausimu, taèiau atsakymo

negavo. Að informavau Lietuvos vadovybæ, kad SSRS vadovams derybos ne-

rûpi, kad aiðkiai rengiamasi ginkluotai agresijai prieð Lietuvà. Mano ðalti-

niai buvo patikimi, juk svarbios informacijos gaudavau ið asmenø, dirbanèiø

SSRS karinëse ir þvalgybinëse struktûrose. Ðie þmonës jautë, kad SSRS vir-

ðûniø politika anksèiau ar vëliau baigsis kraujo praliejimu. Màstantys kariðkiai

negalëjo sutikti su kariuomenës panaudojimu pilietiniuose ir nacionaliniuose

konfliktuose.

Nuojauta man ir atstovybës kolegoms sakë: èia, Maskvoje, mes

pradedame gyventi apsiausties sàlygomis. Juk bet kurià akimirkà galëjo ávykti

ir tai, kas nesuderinama su diplomatø nelieèiamybës statusu ar þinomø

tarptautiniø konvencijø bei sutarèiø garantijomis - eskaluojant agresijà Lie-

tuvoje, ðturmo nebûtø iðvengusi ir atstovybë.

121

R Û S È I O J OS A U S I O

G Ë L A I RT V I R T Y B Ë

122

Eilinë iðvyka á Maskvà su Lietuvos Ministre Pirmininke K. Prunskiene.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

123

Diplomatiniais kanalais, visomis ámanomomis priemonëmis bei

bûdais mes stengëmës informuoti pasaulio ðaliø vyriausybes ir demokratinæ

visuomenæ apie tebesitæsianèias sovietiniø kariniø daliniø provokacijas. Neri-

mà këlë áþûlûs pastatø uþiminëjimai, jaunuoliø gaudymas karinei tarnybai

- jie buvo verèiami tapti rekrutais. Grobuoniðka imperija demaskavo save.

Tuo metu ið patikimø ðaltiniø suþinojau, kad artimiausiomis die-

nomis ávyks SSRS kariðkiø akcijos Lietuvoje. Ði informacija këlë didelá neri-

mà. Marios kraujo, griuvësiai Baku, Abchazijoje, kitur - negi panaði nelaimë

atþengia á Lietuvà?

Man teko ávairiomis progomis ir ne kartà girdëti apie Vyriausybës

ketinimus pakelti kainas (Estijoje ir Latvijoje tai jau buvo padaryta). Taèiau

að labai nustebau, kad kainø ðuoliui pasirinkta sausio 5-oji. O dar labiau

stebino, kad Vyriausybë vengia plaèiau paaiðkinti þmonëms ðá nepopuliarø

þingsná ir jo pasekmes. Niekaip negalëjau suprasti, kodël aiðkiai klaidingam

datos pasirinkimui pritaria þinomi politikai, vicepremjerai A. Brazauskas ir

R. Ozolas. Vëliau raðytuose atsiminimuose pastebima tendencija vengti

atsakomybës, kaltinti �ieðmininkus� - tarkim, vien Ekonomikos ministerijà.

Ðie Vyriausybës ketinimai buvo þinomi taip pat ir V. Landsbergiui.

�Lûþyje� jis raðo: �Sausio 6-osios vëlø vakarà, sekmadiená, ir net jau po

vidurnakèio, savo darbo kabinete ilgai laukiau, nes buvo susitarta, ateinant

premjerës. Tikëjausi perkalbëti, kad ji savo telegrama atðauktø paskelbtà

kitai dienai kainø pakëlimà. Neatëjo�.

V. Landsbergis ir toliau, iki kainø ásigaliojimo sausio 7 dienà,

uþëmë pasyvià lûkuriavimo pozicijà. Padëtis komplikavosi kas valandà. Lietu-

vai tuo metu buvo neþinomi subjektyvûs faktoriai - átempti asmeniniai san-

tykiai tarp pirmøjø valstybës asmenø. Man teko ne kartà bûti principiniø

diskusijø liudininku ir Vilniuje, ir Maskvoje, todël gerai prisimenu Aukðèiau-

siosios Tarybos pirmininko ir Vyriausybës vadovës paþiûrø nesutapimà.

Tas nesutapimas nuodijo darbo atmosferà, ágaudavo aðtrias netoleruotinas

formas. Tada padëties rimtumas neleido átarinëti. Ðiandien að vis labiau ir

124

labiau linkæs manyti, kad kainø pakëlimas buvo dingstis ákaitinti politinæ

atmosferà ir keisti �nepaklusnià� Vyriausybæ.

1991 metø sausio 7 dienà buvau Vilniuje. Mieste siautëjo jedin-

stvininkai, Burokevièiaus �naktinës partijos� parankiniai, agresyviai ir iste-

riðkai buvo reikalaujama K. Prunskienës ir Vyriausybës atsistatydinimo,

Aukðèiausiosios Tarybos iðvaikymo jëga. K. Prunskienës atsistatydinimo

reikalavo ir Laisvës lyga. Nepasitenkinimas premjerës veiksmais parlamente

stiprëjo. Neabejojau, kad artimiausiame posëdyje bus keliamas klausimas

dël pasitikëjimo premjere.

Tomis dramatiðkomis valandomis á Lietuvà buvo ávedami papil-

domi sovietinës kariuomenës daliniai. Jø atramine baze ir ðtabu tapo Vil-

niaus karinis Ðiaurës miestelis. Èia atvyko kai kurie SSRS gynybos ministro

pavaduotojai, priguþëjo generolø ir saugumo pareigûnø ið Maskvos.

Kankino negera nuojauta - negalëjau pamirðti to, kà suþinojau

atstovybëje ar nujauèiau ið pokalbiø, praneðimø, detaliø. Visa ði generolø

ðutvë aiðkiai ketino koordinuoti agresijos aktus Lietuvoje, kitose Baltijos

ðalyse. Taèiau su kuo galëjau pasidalinti nerimu, kada visiems ir parlamente,

ir Vyriausybëje pirmiausia rûpëjo kainos ir kaltieji dël jø pakëlimo? Tas V.

Landsbergio �neþinojimas� apie kainø pakëlimà� Tas �neþinojimas� man

neatrodë graþus nei tada, nei dabar�

Að suvokiau, kad reikia skubaus, ryþtingo demarðo M. Gorbaèio-

vui ir kad tai turëtø padaryti premjerë susitikime su SSRS prezidentu, taèiau

nesutikau su jos kelione á Maskvà negavus Aukðèiausiosios Tarybos sutikimo.

Tà vakarà K. Prunskienës ir mano vykimas buvo svarstomas parlamento

Prezidiumo posëdyje, dalyvaujant Vyriausybës vadovams. Buvau vienintelis

prieðtaravæs iðvykai jau kità dienà, nes jauèiau, kad rytojaus dienà parlamente

neiðvengiamai bus svarstomas Vyriausybës sprendimas. Gerai prisimenu,

kad susitikimo su M. Gorbaèiovu idëjai pritarë ir V. Landsbergis. Galø gale

tame posëdyje buvo pritarta mano pasiûlytai alternatyvai: vykstame tik taip,

kad suspëtume á Aukðèiausiosios Tarybos sausio 8 dienos posëdá.

125

Á Maskvà atskridome ankstyvà rytà. Skambinau á Aukðèiausiàjà

Tarybà, sukrëtë þinia apie jedinstvininkø verþimàsi á parlamento rûmus.

Dabar esà jau ramu.

Bet man nebuvo ramu. Reikëjo veikti greitai ir ryþtingai, todël

skubiai susisiekiau su JAV ambasada. Politinio skyriaus pirmajai sekretorei

Dþiudi Mandel papasakojau apie papildomø SSRS kariuomenës daliniø

ávedimà, jø rengiamas akcijas, apie kolaborantø provokuojamà átampà.

M. Gorbaèiovas K. Prunskienæ ir mane priëmë vidurdiená pusæ

trijø. Tai buvo vienintelis atvejis ið susitikimø, kuriuose teko dalyvauti:

SSRS prezidentas kabinete buvo vienas. Tik pasisveikinus jis prabilo neleis-

damas mudviem ásiterpti: �Kazimiera, ðto tam u vas tvoritsa? Po naðym

danym nedovolnyje liudi vorvalys v parlament, Verchovnyj Soviet, tam vsio

razbili� ir t.t. Á ðià tiradà atsakiau, kad panaðûs ávykiai, deja, yra buvæ, taèiau

dabar, mûsø duomenimis, padëtis normalizavosi ir visiðkai kontroliuojama.

Tada M. Gorbaèiovas nuëjo á kità kabineto galà, ëmë skambinti. Su kuo jis

kalbëjo? Su V. Kriuèkovu, su D. Jazovu ar B. Pugo? Po to M. Gorbaèiovas

tepasakë, kad �ávykiai Lietuvoje� tæsiasi.

Að atsipraðæs iðëjau ir staèiai ið priimamojo susisiekiau su atstovybe.

Sugráþæs pasakiau M. Gorbaèiovui, kad jo informacija nëra tiksli, kad èia

jau nebe pirmas kartas, kada jam pateikiamos melagingos, klaidingos þinios

apie situacijà Lietuvoje.

K. Prunskienë ir að iðkëlëme M. Gorbaèiovui du klausimus.

1. Dël kariniø daliniø perdislokavimø, judëjimo, aiðkiai rengiamø

ginkluotø akcijø - M. Gorbaèiovas iðsisuko nuo tiesaus atsakymo tepaþadë-

damas, kad paves generalinio ðtabo virðininkui M. Mojsejevui informuoti

ágaliotà Lietuvos atstovà.

2. Dël derybø tarp SSRS ir Lietuvos Respublikos - prezidentas

paþadëjo atsakyti po SSRS Federacijos tarybos posëdþio.

Savo ruoþtu M. Gorbaèiovas uþsiminë apie referendumà �dël

126

Lietuvos iðstojimo ið Sovietø Sàjungos�, taèiau mes tolimesnës diskusijos

neplëtojome. Tuo pokalbis baigësi, jis nebuvo ilgas.

M. Gorbaèiovà, mano galva, nuvylë tai, jog Lietuvos valdþia nëra

�nuðluota pasipiktinusiø liaudies masiø�. O juk tas �pasipiktinimas� buvo

reikalingas, jis galëjo tapti pretekstu �reaguoti á liaudies nuotaikas�. M.

Gorbaèiovas negalëjo suprasti, kad esama aukðtesnës - Lietuvos tautos -

valios.

Demonstruojant diplomatiðkai korektiðkà pagarbà SSRS

prezidentui, neapleido nuojauta, jog jam puikiai þinomi kariðkiø planai ir

veiksmai. �Nieko neþinanèio� M. Gorbaèiovo mitu seniai netikëjau nes,

Maskvoje ið arti ir ávairiose situacijose stebëjau jo elgesá. Að troðkau, kad

tokiø iliuzijø atsisakytø ir Vakarai.

Lëktuve pakeliui á Vilniø K. Prunskienë pasakojo apie savo ryþtà

tæsti pradëtà Vyriausybës darbà, net neuþsiminë apie galimà atsistatydinimà.

Tylëdamas jos klausiausi ir nuogàstavau dël netrukus vyksianèiø debatø

parlamente. Në kiek neabejojau, kad ir ðis vykimas á Maskvà bus prieðta-

ringiausiai interpretuojamas, o radikaliai ir superpatriotiðkai nusiteikusiø-

jø - vertinamas kaip tikra iðdavystë.

Vaþiuodami á parlamento rûmus, suþinojome, kad èia daugelis

deputatø kategoriðkai reikalavo premjerës atsistatydinimo, o jos iðvyka á

Maskvà buvo apðaukta pabëgimu. Rûmuose premjerë nuëjo susitikti su

Vyriausybës nariais. Netrukus á plenariniø posëdþiø salæ áþengë K. Pruns-

kienë. Ji atrodë smarkiai prislëgta ir man pasakë ketinanti atsistatydinti.

Atsakiau, kad ðis sprendimas jos valioje, taèiau to daryti tikrai nereikia.

Deja, K. Prunskienë þengë ðá þingsná, o atsistatydinimas, mano nuomone,

veikiau priminë atstatydinimà.

Að negalëjau pritarti Vyriausybës keitimui, kuris buvo smûgis

Lietuvai tiek dël kraðto vidaus padëties, tiek ir dël uþsienio politikos motyvø.

Jokiu bûdu negalëjau sutikti, kad visa valdþia bûtø sukoncentruota V. Lands-

bergio ir jam artimø þmoniø rankose. Naujos Vyriausybës formavimas esant

127

tokiai átemptai situacijai - dovana imperinëms, prieðiðkoms Lietuvos nepri-

klausomybei jëgoms. Taip, kainø pakëlimui laikas pasirinktas netinkamas,

taèiau kokia vyriausybë iðvengs ðio bûtino laisvai rinkai sprendimo? Parla-

mente buvo þmoniø, suvokianèiø padëties rimtumà. Taèiau, deja, nemaþa

buvo ir tokiø, kurie radikaliais klykavimais, kaltinimais, prieðø rankiojimais

perdëtai komplikavo ir taip sunkiai besiklostanèià situacijà.

Neatmeèiau galimybës, kad su tyliu M. Gorbaèiovo pritarimu,

�jam neþinant�, Lietuvoje ketinama ávesti karinæ okupacinæ diktatûrà, kurià

ágyvendinti padëtø jedinstvininkai ir Burokevièiaus partija.

Sausio 9 dienà vakare iðskridau á Maskvà. Atstovybëje buvau gerai

informuojamas apie ávykius Lietuvoje, tad apie nenumaldomai artëjanèius

tragiðkus ávykius nuolatos aliarmavau visais ámanomais kanalais ir bûdais.

Atstovybë tuo metu buvo dëmesio centre - skambuèiai, telegramos, aibës

þmoniø, intuityvus ir sutelktas atstovybës bendradarbiø pasiryþimas dirbti

karinëmis, galbût net apgulties ir ginkluotos rezistencijos sàlygomis... Dienà

naktá atsakinëjau á svarbiausià, visus jaudinantá klausimà, ar �jie iðdrás

Lietuvoje�, kaip buvo iðdrásæ tankais traiðkyti þmones Budapeðto ir Prahos

gatvëse... Ir buvau priverstas pasakoti apie tankus ir ðarvuoèius Vilniaus

gatvëse, ðûvius prie Spaudos rûmø... Dar neþinojau apie �nacionalinio

gelbëjimo komitetà�, taèiau jauèiau, kad imperinës jëgos rezga tinklà kurio

jau laukia antikonstituciniu keliu pasirengæ eiti apsiðaukëliai... Svarbiausià

praneðimà sausio vienuoliktàjà parengiau Ostankino televizijai 23-24 valandà

Maskvos laiku. Deja, laida neávyko, ji buvo uþdrausta.

Sausio 12 d., antrà valandà nakties, ið Vilniaus gavome praneðimà,

kad uþimtas Kraðto apsaugos departamentas. Nedelsdamas atstovybëje áve-

dþiau ypatingà darbo reþimà. Netrukus suþinojome ir apie OMON�o maiðtà,

Policijos akademijos uþëmimà.

Tà paèià dienà stebëtojo teisëmis (kartu su I. Godmaniu, E. Savi-

saru) dalyvavau SSRS Federacijos Tarybos posëdyje. Kalbëta vien apie

Lietuvà.

128

Vidaus reikalø ministras B. Pugo - tas pats, kuris po puèo Maskvoje

gyvenimà baigs saviþudybe - priðnekëjo daugybæ tikrovës neatitinkanèiø

dalykø: Lietuvoje chaosas, vyriausybë atsistatydinusi, �separatistø ir nacio-

nalistø valdþios þlugimas yra valandø klausimas�, sudarytas �nacionalinio

gelbëjimo komitetas�, susidariusi dvivaldystë, kaltas Sàjûdis, Landsbergis,

prieðiðkos �tautø draugystei� jëgos ir t. t. Ðiam keistam monologui vienin-

telis atkirtá davë B. Jelcinas: dël to, kad uþsitæsë derybos su Vilniumi, kaltas

ir Gorbaèiovas, reikalingas taktiðkas þingsnis, o ne �velikoderþavnaja� poli-

tika. Itin grubus buvo armijos generolas V. Varenikovas (gynybos ministro

D. Jazovo pavaduotojas, mano þiniomis, vienas pagrindiniø agresijos prieð

Lietuvà organizatoriø, faktiðkasis kariniø provokacijø �vyriausiasis vadas�,

daþnai inspektavæs Vilniaus Ðiaurës miestelá). Jis su Sovietø Sàjungos did-

vyrio aukso þvaigþde ant krûtinës á mano protestà nemirktelëjæs pareiðkë:

�Uþimta Policijos akademija, kiti pastatai. Viskà ten daro jûsiðkiai, savi.

Todël tarp savæs ir iðsiaiðkinkite, o mes, SSRS kariðkiai, èia niekuo dëti�.

Teko sulauþyti stebëtojo statusui derantá tylëjimà - juk kaip galëjau

�korektiðkai elgtis�, kada Kremliaus salëje liete liejosi melas! Að pasakiau,

kad kategoriðkai nesutinku su daugelio kalbëjusiøjø pasisakymais, jø tenden-

cingumu, prieðiðkumu Lietuvos nepriklausomybei, padëkojau B. Jelcinui,

paneigiau B. Pugo insinuacijas, atsikirtau kitiems melagingiems tvirtini-

mams bei demagogijai.

Dël derybø su Lietuva palankus mums buvo Armënijos parlamento

vadovas L. Ter-Petrosianas, kuris pabrëþë politinio dialogo svarbà. Visi

posëdþio dalyviai, iðskyrus B. Pugo, V. Varenikovà ir D. Jazovà, pasisakë

prieð karinës jëgos naudojimà Lietuvoje. Reikëjo nemaþø dvasiniø pastangø

ramiai iðklausyti M. Gorbaèiovo kalbà, kurioje nenuskambëjo naujø gaidø:

situacija Lietuvoje aðtrëjanti nuo kovo 11 dienos, jis nevengæs dialogo, bet

kalta tik Lietuvos pusë, Landsbergis ir t. t. Baigdamas savo kalbà, M.

Gorbaèiovas paþadëjo: jëga Lietuvoje nebus panaudota.

Istorija jau ávertino nudilusiam graðiui prilygstantá veidmainingà

paþadà, pirmo ir paskutinio SSRS prezidento ásipareigojimus ir priesaikas!

129

Mums - istorija tapusiø ávykiø artimiausiems liudininkams ir dalyviams -

belieka teisë niekados nepamirðti kaltøjø dël tragiðkojo rûsèiojo Sausio, dël

pralieto kraujo, dël Lietuvos skausmo ir sielvarto. Man ir dabar ausyse,

rodos, skamba M. Gorbaèiovo paþadas, nuskambëjæs galbût tuo paèiu metu,

kai Vilniuje, kariniame Ðiaurës miestelyje, kitose karinëse águlose jau riaumojo

motorai, skambëjo komandos ðaudyti á beginklius þmones...

Posëdyje buvo nutarta pasiøsti á Vilniø deputatus N. Dementijø,

L.Ter-Petrosianà ir B. Oleinikà, kad jie susipaþintø su padëtimi Lietuvoje.

Du pastarieji po keliolikos valandø bus Vilniuje, juos praveð pro nuniokotus,

desantininkø uþimtus Radijo ir televizijos rûmus su liepsnojanèiais ðalty

lauþais ir ginkluotais kareiviais, paskui parodys televizijos bokðtà, ir èia minia,

pamaniusi, kad tai Burokevièius su parankiniais juodom �volgom� atvaþiavo

pasiþiûrëti naktinio kruvino darbo, vos neapvers jø automobiliø, paskui -

jiems bus sunku áeiti á Aukðèiausiàjà Tarybà, kurios rûmus supa pasiðiauðusios

armatûra barikados ir jûros þmoniø...

Pasibaigus posëdþiui, að priëjau prie M. Gorbaèiovo ir pasakiau,

kad armija Lietuvoje neiðspræs jokiø problemø, kad dabar, kol dar neðaudo

tankø pabûklai, reikia nedelsiant sësti prie derybø stalo. Taèiau jis nieko

neatsakë, numojo ranka ir iðëjo ið salës. Tas iðëjimas, ta atgræþta nugara irgi

buvo pozicija! Nobelio taikos premijos laureato, kurá Dþordþas Buðas vadi-

no Michailu, pozicija - �nieko neþinant� pasiøsti tankus!

Apie 14 valandà gráþau á atstovybæ. Netrukus jau þiûrëjau Norve-

gijos televizijos filmuotà medþiagà - Spaudos rûmai, desantininkø ðarvuoèiai,

suþeistas krauju plûstantis jaunuolis, kuriam karininkas perðauna skruostà...

15 val. 50min. paskambinau SSRS gynybos ministrui D. Jazovui

ir papraðiau paaiðkinti neteisëtus armijos veiksmus, prieðtaraujanèius M.

Gorbaèiovo pasiþadëjimui nenaudoti jëgos. Jis dëjosi labai nustebæs, mëgino

paneigti tankø ir ðarvuoèiø pasirodymà Vilniaus gatvëse, uþsiminë apie kaþ-

kokias mitines karines pratybas.

Á atstovybæ ëmë plûsti daugybë þmoniø, kuriuos sukrëtë ávykiai

130

Lietuvoje. Vakare, 19 valandà, Estijos atstovybëje ávyko Baltijos ðaliø atstovø

spaudos konferencija, kur nuðvieèiau grësmingà, kas valandà blogëjanèià

ávykiø raidà.

Gráþæs susirûpinau atstovybës saugumu. Policijos dalinio vyres-

niajam daviau nurodymà uþblokuoti visas duris, grieþtai tikrinti leidimus,

nepasiduoti jokioms provokacijoms. Pasakiau, kad nuo ðiol mûsø ypatinga

padëtis prilygsta karinei. Að gerai þinojau, kad ketvertas jaunø policininkø

mûsø negali apginti, taèiau neturëjau teisës elgtis kitaip nei visa kovojanti

uþ savo laisvæ Lietuva. Gerai iðmokytiems, ðauniems vyrams ilgai nereikëjo

aiðkinti - mes supratome vieni kitus ið pusës þodþio. Jauèiau, kad jø rankos

su ginklu nesudrebës didþiausio pavojaus akivaizdoje.

Pastebëjome, kad visà naktá mûsø atstovybës langai apðvieèiami

galingais proþektoriais ið kariniø maðinø. Ðmëþavo milicininkø patruliai,

nepaþástami jauni civiliai vyrai. Neabejojau, kad visokiais bûdais stengia-

masi iðsiaiðkinti, kaip saugomas pastatas.

Atëjo baisi, niûri sausio tryliktosios naktis. Tas scenarijus, kurá

prognozavau diskusijose ir ginèuose, tas, kurio ágyvendinimu iki paskutinës

akimirkos troðkau netikëti, tapo kruvina ir dramatiðka realybe, kupina siel-

varto dël nekaltø aukø ir ugningo þmoniø pasiryþimo þûtbût apginti laisvæ,

Nepriklausomybæ.

Mes neturëjome teisës galvoti, kad esame toli nuo Tëvynës, namø,

kad mûsø atstovybë gali bûti uþimta. Praneðti Maskvai ir pasauliui apie

agresijà prieð Lietuvà, nekaltai þuvusius þmones, televizijos bokðto, telestudijø

ir radijo uþgrobimà dabar buvo svarbiausioji mano pareiga. Telefonu

pasakiau V. Landsbergiui, kad visais kanalais stengsiuosi informuoti pasaulá

apie galimà Aukðèiausios Tarybos ir Vyriausybës rûmø ðturmà, apie tai,

kad karine jëga gali bûti nuversta teisëta valdþia.

Apie susidariusià grësmingà padëtá tuojau pat informavau uþsienio

ðaliø ambasadas. Nedelsdamas paskambinau á Vaðingtonà Stasiui Lozoraièiui

ir praneðiau jam apie SSRS kariniø daliniø ginkluotà akcijà Vilniuje bei

131

þuvusius þmones. Autoritetingiausias mûsø diplomatas kalbëjo pabrëþtinai

ramiai, taèiau jutau, kaip já sukrëtë ði þinia.

Smegenis lyg ugnyje ákaitintas virbas græþte græþë mintis: M. Gor-

baèiovas, kuris, mano ásitikinimu, þinojo apie planuojamà akcijà, bet ketino

kaip visados iðvengti atsakomybës, turi, privalo suþinoti apie kruvinà

piktadarybæ ne ið saviðkiø, o pirmiausia ið Lietuvos atstovo! Tuojau pat!

Nedelsiant! Jis privalo nutraukti susidorojimà su þmonëmis!

Taèiau visi mano bandymai �pabudinti� M. Gorbaèiovà buvo

nesëkmingi - jo sekretorius arba kiti pareigûnai atsakydavo, kad prezidentas

ilsisi. Kaskart praðydavau kalbanèiojo paþymëti þurnale valandà ir kad skam-

bino E. Bièkauskas: �SSRS kariuomenë uþgrobë Lietuvos televizijos bokðtà,

radijà, yra þmoniø aukø ir daugybë suþeistø. Prie parlamento susirinkæ

tûkstanèiai þmoniø. Jeigu armija priartës prie parlamento, þmoniø aukø

bus ne deðimtys, kaip yra dabar, o tûkstanèiai. SSRS prezidentas M. Gor-

baèiovas turi þinoti, kad jis atsakys uþ visas tragiðkas ðios agresijos prieð

beginklæ Lietuvà pasekmes!�

Neabejoju, kad ði informacija buvo perduota M. Gorbaèiovui - ji

buvo pernelyg svarbi, ávykiø rezonansas pasaulyje milþiniðkas, tad nutylëti

ar ignoruoti staèiai nebuvo ámanoma.

Tomis valandomis neabejojau M. Gorbaèiovo sankcija agresijai.

Neabejoju tuo ir dabar. Ðià versijà patvirtina buvæs jo apsaugos vadovas V.

Medvedevas savo atsiminimø knygoje �Þmogus uþ nugaros�: �Jis viskà þino-

jo. Ir apie ávykius prie Vilniaus telecentro taip pat, o pareiðkë uþuojautà dël

þuvusiø taikiø lietuviø tik po deðimties dienø (...) Koks èia prezidentas:

aplink já kraujo jûra, o jis kaip saloje - nieko neþino�.

Vël ne kartà skambinau D. Jazovui, taip pat V. Kriuèkovui, kurie

taip pat negalëjo neþinoti apie armijos bei saugumo veiksmus. Taèiau padë-

jëjai pasakydavo, kad jø nëra. Atsiliepë tik generalinio ðtabo virðininkas M.

Mojsejevas, kurá radau namuose. Neþinau, ar jis suvaidino, bet pasakë, kad

ðie ávykiai - jam nemaloni staigmena ir kad jis tuoj pat vykstàs á ðtabà.

132

Gal apie pusæ penkiø paskutiná kartà paskambinau M. Gorbaèio-

vui. �Prezidentas dabar miega�, - pasigirdo atsakymas. �Saldþiø jam sapnø,

taèiau praneðkite, kad Vilniuje jau þuvo trylika þmoniø�. Nepavyko tà naktá

pasikalbëti su �saldþiai ámigusiu� M. Gorbaèiovu ir V. Landsbergiui.

Nutariau susisiekti su M. Gorbaèiovo pasiøsta deputatø grupe.

Pakeliui á Vilniø ji kaþkodël stabtelëjo Minske. Að neklausiau N. Dementi-

jaus, kodël taip atsitiko. Man buvo svarbu, kad jie skubëtø á Vilniø. Trumpai

papasakojau apie tragiðkus nakties ávykius, perspëjau, kad juos gali klaidin-

ti mitinis �nacionalinio gelbëjimo� komitetas, vis dar tuðèiai mëginantis

uzurpuoti konstitucinæ valdþià. Tik vëliau ið þinomo baltarusiø politiko G.

Tarazevièiaus suþinojau, kad lëktuvo - esà dël oro sàlygø - nepriëmë Vilniaus

oro uostas. Juokingas aiðkinimas: juk mes jau seniai þinojome, kad oro uostà

stengiamasi paversti jedinstvininkø ir kitø kolaborantø baze.

Vakarø didþiøjø valstybiø ir Suomijos ambasadoriai sausio trylik-

tosios popietæ iðreiðkë savo nerimà SSRS uþsienio reikalø ministerijoje. Èia,

Maskvoje, mes su dideliu pasitenkinimu sutikome þinià, kad JAV valstybës

sekretorius Dþeimsas Beikeris, nepaisydamas artëjanèio karo su Iraku, pareið-

kë grieþtà protestà Kremliui.

Su didþia pagarba ir dëkingumu prisimenu deðimtis, ðimtus uþsie-

nio þurnalistø, kurie godþiai domëjosi Lietuva, tragiðkais ávykiais, stengësi

perteikti savo ðaliø ir sujaudinto pasaulio visuomenei objektyvià informacijà.

Mûsø sàjungininkai tomis liûdnomis, rûsèiomis dienomis buvo ir rusø

þurnalistai. Vieni pirmøjø nuoðirdþià uþuojautà mums pareiðkë populiarios

televizijos programos �Vzgliad� vedëjai V. Molèanovas ir T. Mitkova.

Tà paèià dienà mane aplankë SSRS deputatai J. Èernièenka, G.

Starovoitova, T. Gdlianas, J. Ðèekohèikas ir kt., kuriuos paþinojau kaip demo-

kratiniø aspiracijø þmones, solidarius su Lietuva ir kitomis Baltijos ðalimis.

Sujaudino broliø latviø ir estø ið ðiø valstybiø atstovybiø uþuojauta, kitø

ðaliø ambasadoriø ir diplomatø apsilankymai. Visiems demonstravome

filmuotà medþiagà apie sovietø kariuomenës þiaurumus Vilniuje,

133

nusikaltimus prie televizijos bokðto. Visus jaudino apgulto parlamento

vaizdai - lauþai, pradëtos statyti uþtvaros, tûkstanèiai þmoniø...

Ilgai kalbëjausi su G. Starovoitova, viena artimiausiø A. Sacharovo

bendraþygiø. Tà pokalbá, uþuojautà ir tikëjimà mûsø pergale ðios moters

akyse ir dabar matau ryðkiai, nors neseniai teko dalyvauti jos laidotuvëse,

pareikðti uþuojautà Rusijai dël skaudþios þymios demokratës netekties, o

paskui stebëtis mëginimais abejoti - ar verta buvo skristi lëktuvu á paskutiná

atsisveikinimà su Lietuvos bièiule ir kiek tas nuskridimas ið Vilniaus á Sankt

Peterburgà kainavæs...

Iðauðus tûkstanèiai þmoniø uþplûdo ir Pisemskio gatvæ prie mûsø

atstovybës. Að paþvelgiau pro langà, ir ðirdá sukaustë skausmas: iðvydau

moterá su nedidele mergaite, vaiko rankose - virpanti þvakutës liepsnelë, o

moteris laikë plakatëlá �Litva, prosti!�

Minios maskvieèiø uþtvindë Manieþo aikðtæ, kur ávyko mitingas,

iðsiliejæs á masinæ demonstracijà. Susikaupæ þmonës þengë neðini plakatais

�Lietuva, atleisk mums!�, �Neleisime okupuoti Lietuvos!�, �Lietuva, mes su

tavimi!�, �Ðalin rankas nuo Baltijos ðaliø!�

�Staraja ploðèadj� aikðtëje, prie centrinës komunistinës citadelës

pastato - marios þmoniø... Þinojau, kad ir èia M. Gorbaèiovas, kaip gene-

ralinis sekretorius, turi savo kabinetà. Kur dabar SSRS vadovas ir ko jis

atkakliai �neþino�?

Atstovybëje pagal diplomatiniø misijø tradicijà leidome pagerbti

tragiðkojo Sausio aukas. Ðimtai lankytojø ëjo su gëlëmis, uþdegdavo þvakutes,

pasiraðydavo uþuojautos knygoje, perþiûrëdavo filmuotà medþiagà, áteikdavo

Lietuvai skirtas aukas.

Brangiausia dovana tomis dienomis buvo medikamentai - pirmà

didelæ siuntà atgabeno Raudonasis Kryþius ir garsusis akiø mikrochirurgas

Sviatoslavas Fiodorovas, po to daugelio ðaliø ambasados. Visa mes kuo sku-

biausiai siuntëme á Vilniø.

134

Itin svarbi buvo Boriso Jelcino, Rusijos Vyriausybës politinë ir

moralinë parama. Átakingiausiuose Rusijos sluoksniuose að turëjau bièiuliø,

kurie teigë, jog B. Jelcinas kategoriðka forma pareikalavo ið M. Gorbaèiovo

nutraukti agresijà. Gana tiksliai �Laisvës byloje� B. Jelcinà cituoja V. Lands-

bergis: �... nutraukti tà bjaurastá�.

Sausio tryliktosios rytà skubiai praneðiau Vilniui, kad B. Jelcinas

iðskrenda á Talinà susitikti su Baltijos ðaliø vadovais. Ten jis kreipësi á karið-

kius, kad jie neitø prieð sàþinæ ir liaudá. Taline pasiraðytas Baltijos ðaliø ir

Rusijos pareiðkimas rodë, kokia svarbi vienybë ir solidarumas, siekiant apsi-

ginti nuo imperiniø uþmaèiø ir agresijos. Kita vertus, Rusija pademonstravo

savo pasiryþimà pripaþinti Baltijos ðaliø nepriklausomybæ, tuo suduodama

smûgá �centrui� su jo �nepriklausomø respublikø sàjunga�.

Rûsèiojo Sausio naktá ant laisvës aukuro uþgeso nekaltø þmoniø

gyvybës. Mes privalome visados atminti ðventà jø aukos prasmæ.

Tomis dienomis praregëjo ir nemaþa prieðiðkose Nepriklausomybei

SSRS struktûrose dirbusiø ar tarnavusiø þmoniø. Tada slaptai susitikau su

Romu Marcinkum - buvusiu aukðto rango þvalgybininku, generolu, pas-

kutiniu LSSR KGB pirmininku. Ilgà laikà ðis þmogus dirbo SSRS saugumo

þvalgyboje. V. Kriuèkovas já atsiuntë á Vilniø. Taèiau R. Marcinkus nepanoro

bûti paklusniu árankiu, kovoti prieð savo tautà. Nesutikdamas su aukðto

rango sovietiniø emisarø ir vietiniø pakalikø rekomendacijomis, jis atmetë

Maskvos planà panaudoti jëgà. Dël to Vilniaus kariniame Ðiaurës miestelyje

ávyko jo aðtrus konfliktas su kariðkiais ir kolaborantais. R. Marcinkus buvo

V. Kriuèkovo iððauktas á Maskvà, apgyvendintas saugumui priklausanèioje

viloje ir izoliuotas. Jo suteikta informacija mums buvo nepaprastai naudinga,

nors að ilgà laikà vengiau apie tai vieðai uþsiminti. Ðis þmogus lemtingu

metu atsisakë tarnauti Maskvai. Ar jo apsisprendimas - pilietiðkas poelgis,

ar ne? Manau, kad ir pilietiðkas, ir dràsus. Ar galima já kaltinti nebûtomis

nuodëmëmis, kaip tai padarë V. Landsbergis vienoje kalboje? Kai dabar

susiduriame su projektais �ástatymø�, kuriais mëginama apriboti visø buvusiø

KGB darbuotojø teises, nesigilinant á individualià kaltæ ar nekaltumà, að

135

galvoju apie tà jø dalá, kuri apsisprendë netalkinti SSRS virðûnëms, atsisakë

kovoti prieð savo tautà ir Lietuvos valstybæ. Man regis, eskaluojamas noras

apriboti ir ðiø þmoniø teises ribojasi su nemoralia politika. Tai sakydamas,

neneigiu bûtinybës teisiðkai ávertinti dalies KGB darbuotojø veiklà, taikyti

jiems tam tikrà liustracijos principà.

Po Sausio ávykiø Lietuva pasijuto ið tiesø nepriklausoma. Tuomet

tapo aiðku, kad Lietuvos nepajëgs pavergti imperija ir jos totalitarizmo besi-

ilginèios jëgos, kad didþiausia vertybë - tai mûsø nepriklausoma valstybë,

kurià reikia ginti. Ir tauta jà apgynë.

136

137

S O V I E T ØS À J U N G O S

A G O N I J A

138

Seimo vadovybë ir Prezidentas A. Brazauskas po 1992 m. rinkimø.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

139

Po Sausio ávykiø M. Gorbaèiovas buvo priverstas atsiþvelgti á

protestø visame pasaulyje bangà, bet mums Lietuvos tarptautinio pripaþi-

nimo byloje reikëjo þengti taktiná þingsná. Sausio 16 dienà Aukðèiausioji

Taryba priëmë nutarimà dël visuotinës apklausos - tai buvo kiek modifikuota

maniðkë referendumo idëja. Ádomu, kad jà dabar palaikë ir tie, kurie anksèiau

kategoriðkai nesutiko su mano argumentais.

Taèiau ne diskusijos dabar buvo svarbu. Visi jautëme gëlà ir siel-

vartà. Apklausa, suteikianti tautai galimybæ dar kartà pareikðti savo valià,

buvo rengiama po to, kai pralietas nekaltas Lietuvos laisvës gynëjø kraujas.

O aukðèiausioje SSRS valdþioje tebevieðpatavo veidmainystë ir ne-

teisingas agresyviø veiksmø prieð Lietuvà vertinimas. Vasario 1 dienà M.

Gorbaèiovas pakvietë mane á savo artimiausios aplinkos posëdá. R. Niðanovas

�sielojosi dël þuvusiø�, siûlë �priimti kreipimàsi á Pabaltijo tautas�. V. Kriuè-

kovas, kaip ir laukiau, pasakë, kad dël ávykiø kariðkiai ir saugumas niekuo

dëti - esà paþeidinëjamos þmogaus teisës, átampà kelia �lietuviðkos armijos

kûrimas�. V. Varenikovas ðnekëjo kaip �ávykiø liudytojas�: visa - �Lands-

bergio ir Aukðèiausiosios Tarybos darbo rezultatas�, be kariðkiø, neva �stovë-

jusiø tarp prieðiðkø pusiø� - �bûtø ávykusi tragedija�, �Lietuva - Vakarø

poligonas su dideliais JAV strateginiais ketinimais�, �reikia skelbti prezi-

dentiná valdymà�.

Dalyvaudamas pasitarime stebëtojo teisëmis (tai ypaè pabrëþiau),

maèiau bedugnæ tarp mûsø - Lietuvos ir Kremliaus virðûnës, paskendusios

mele ir iliuzijose. Galvoj ákyriai dilgsëjo viena mintis - atsikelti ir iðeiti,

trenkti durim, tai bûtø protestas... Taèiau juk stebëjimas - bûdas suþinoti

ketinimus...

Pagaliau apibendrinimø lyg skæstantis ðiaudo griebësi M. Gorba-

èiovas: �Mes gyvename vienoje ðalyje. Mes privalome pasakyti, kad centras

yra padaræs rimtø klaidø ir kad kai kas tuo pasinaudojo destrukcijai ir sepa-

ratizmui. Lietuvos Respublika ignoravo SSRS konstitucijà. Lietuvos vado-

vybë veikia taip, tarsi SSRS jau nebebûtø. Lietuva priëmë sprendimà dël

apklausos. Tai netelpa á jokius rëmus...�

140

Ðtai ðitaip! Dabar jau M. Gorbaèiovui buvo nenaudinga remti

referendumà, nors anksèiau ðià idëjà jis palaikë visuose aukðèiausiojo lygio

susitikimuose su kitø valstybiø vadovais! Prieþastis buvo aiðki: �pertvarkos

ðauklys� jautë, koks bus visuotinëje apklausoje Lietuvos tautos atsakas dël

Nepriklausomybës!

Privalëjau duoti atkirtá. Prisipaþinsiu, nelabai paisiau diplomatinio

protokolo, ne normos ir etiketas rûpëjo. Netiesa, kad sovietinës kariuomenës

agresija ámanoma be nurodymø ið aukðèiau, ið centro! Netiesa, kad tikslas

buvæs uþkirsti kelià susirëmimui tarp �jedinstvininkø� bei Burokevièiaus

ðalininkø ir laisvës gynëjø! Tiesa ðtai kokia: èia, Kremliuje, kariðkiams buvo

leista pulti beginklius þmones! Ásikarðèiavæs kaþkurià akimirkà pamaèiau

M. Gorbaèiovo veidà - mudviejø akys susitiko... Ðià akimirkà jutau, kaip

sklaidosi lyg miraþas paskutiniai atðeðëliai pagarbos, kurià privalu jausti

buvusios galingos, dabar akyse þlunganèios valstybës prezidentui...

Þinojusiam ir sankcionavusiam þudynes!.. Baigdamas tvirtai pasakiau, kad

Lietuva tikrai nesutiks su kompromisais, o apklausa tik patvirtins tautos

valia priimtà Kovo 11-osios Aktà.

1991 metø vasario 9 d. apklausoje 75 proc. rinkëjø pasisakë uþ

norà gyventi nepriklausomoje demokratinëje valstybëje.

Jau po dviejø dienø Lietuvos nepriklausomybæ pripaþino pirmoji

Vakarø valstybë - maþytë Islandija. Ðá mums nepaprastai reikðmingà faktà

Maskvoje stengiausi ypaè akcentuoti. Interviu laikraðèiui �Nezavisimaja gaze-

ta�, susitikimuose su diplomatais ir visuomenës veikëjais pabrëþdavau Islan-

dijos sprendimo istoriðkumà, tai, kad Lietuvos nepriklausomybës tarptautinis

pripaþinimas realiai jau prasideda.

Artëjo Vasario 16-oji. Praneðiau Vilniui, kad ðia proga ketinu su-

rengti atstovybëje didelá priëmimà, pirmà po pusæ amþiaus trukusios okupa-

cijos. Susidomëjau savo þymiojo pirmtako poeto ir diplomato Jurgio Baltru-

ðaièio rengtais priëmimais. Jis puikiai paþinojo Rusijos paproèius, rusø tautos

charakterá, sugebëjo deramai reprezentuoti valstybæ. Nors istorinës sàlygos

141

ir buvo kitos, vertingà tradicijà derëjo pratæsti. Nutariau pakviesti diplo-

matiná korpusà, Rusijos, kitø respublikø áþymius þmones, papraðiau tal-

kinti savo kolegø parlamentarø. Bet didþiausioji mano pagalbininkë buvo

þmona Jûratë. Pagal diplomatiná protokolà ji privalëjo bûti greta, tapti

svetinga vakaro ðeimininke. Man beliko dþiaugtis, kad su ðia atsakinga

uþduotimi ji puikiausiai susidorojo, padëdama sukurti malonià ir nuoðirdþià

priëmimo nuotaikà. Esu jai dëkingas, nes prisimenu ir tai, kaip nelengva jai

bûdavo, man dirbant toli nuo namø.

Taèiau èia, atstovybëje, dabar, Vasario 16-osios iðvakarëse, tviska

sietynai, Jûratë akinanèiai ðypsosi ðalia manæs, ir niekas nenujauèia, nièniekas

neturi þinoti, kad tai jai taip pat didelis iðmëginimas.

Savo atvykimu mus pagerbë JAV ambasadorius Dþ. Metlokas,

kitø ðaliø ambasadoriai, Europos parlamento atstovai, diplomatijos elitas.

Vëliau priskaièiavome apie pusantro ðimto garbingø sveèiø. Ypatingà dëmesá

að skyriau Islandijos ambasadoriui O. Egilsonui - pasakiau jam ir visiems

susirinkusiems, kokia svarbi didþiojoje politikoje maþø valstybiø misija, jø

diplomatinës iniciatyvos. Kai kurios valstybës, vengdamos diplomatiniø

santykiø su Maskva kolizijø, á priëmimà atsiuntë tik pirmuosius ambasadø

sekretorius ar politinius patarëjus. Dràsà demonstravo Lenkija ir ÈSFR -

priëmime dalyvavo ambasadoriai S. Èosekas ir J. Kubiðas.

Mums buvo malonu pasveikinti ir Rusijos politikus, meno, kul-

tûros, mokslo þmones, Maskvoje akredituotus uþsienio bei Lietuvos þur-

nalistus. Pabendravome su G. Javlinskiu, J. Afanasjevu, I. Zaslavskiu, B.

Okudþava, su daugybe kitø þmoniø.

Kità dienà, Vasario 16-àjà, atstovybëje susirinko Maskvos lietuviai.

Dalyvavo per 300 þmoniø. Visi klausëmës nedidelio koncerto, buvome Ðv.

Miðiose vienintelëje Maskvoje veikianèioje Ðv. Liudviko katalikø baþnyèioje.

Apie priëmimà ir kitus renginius, o svarbiausia - apie Lietuvos valstybës

ðventæ praneðë Maskvos televizija, raðë laikraðèiai.

Man buvo labiausiai neramu dël to, kad daugumos valstybiø pa-

142

reikðtas agresijos prieð Lietuvà pasmerkimas neágijo logiðko tæsinio, ryþtingø

diplomatiniø iniciatyvø pavidalo.

Rusija jau buvo nusiteikusi juridiðkai pripaþinti Lietuvos nepri-

klausomybæ. Tai dþiugino. Ir tuo paèiu metu man teko referuoti Lietuvos

vadovybei, kad JAV sustiprino finansinæ ir materialinæ pagalbà Sovietø

Sàjungai. Kaip èia neprisiminsi mësos konservø, kitø gërybiø, kuriomis

pagal lendlizà naudojosi gulaguose Lietuvos kankiniø budeliai ar ginkluotos

tremtiniø palydos! JAV administracija vis dëlto nepanaudojo Sausio ávykiø

veiksmingiems debatams Saugumo Taryboje, ir tai neliko nepastebëta Mask-

voje akredituotø diplomatø. Jau nekalbu apie SSRS URM, kurià tokia pozi-

cija aiðkiai dþiugino. Lietuvos nepriklausomybës problema Saugumo Tary-

boje tikrai galëjo sulaukti atgarsio, nepaisant Sovietø Sàjungos veto. Deja,

JAV labiau rûpëjo karas Persø álankoje nei maþutë Lietuva. Pravartu ir dabar

prisiminti ðá Lietuvos tarptautinio pripaþinimo, mûsø diplomatiniø pastangø

puslapá! Kai kas já norëtø pamirðti, iðtrinti!

Panaðiai elgësi ir Anglija, Vokietija, Prancûzija. Nuolatiniai mano

kontaktai su ðiø valstybiø diplomatais patvirtindavo nuoðirdþià moralinæ

paramà. Man keldavo didelæ nuostabà jø proteguojamas iliuzinis tikëjimas,

kad galima sulaukti �teigiamø rezultatø� ið Lietuvos derybø su Sovietø Sàjun-

gos vyriausybe. Ir tai tuomet, kada pastaroji negeidë rimtø derybø ir siekë

apdumti akis tiek pasaulio vieðajai nuomonei, tiek visø ðaliø vyriausybëms!

Oficialiosios Maskvos atsikalbinëjimus, klaidinimus, demagogijà

reikëjo demaskuoti. Visa laimë, kad ágijome neblogà sàjungininkà -

nepriklausomà Rusijos spaudà. Straipsnyje, kurá iðspausdinau laikraðtyje

�Moskovskije novosti�, aiðkinau ne tik Lietuvoje ávykusios apklausos reikðmæ,

bet ir nevykstanèiø dël SSRS kaltës derybø peripetijas, jø uþkulisius - tarkim,

uþsispyrusá Kremliaus nenorà, kad bûtø deramasi dviem oficialiom kalbom

- rusø ir lietuviø. Pabrëþiau ir rengiamos �sàjunginës sutarties� nepriimti-

numà: mums ji negalëjo bûti taikoma, taèiau jos neturëjo, mano nuomone,

pripaþinti ir kitos respublikos dël aiðkaus �centro� ir �pavaldþiø vasalø�

sindromo. Raðydamas apie Sausio ávykius, kuriuos lietuviø tauta galëjo

143

vertinti kaip rusø imperializmo pasireiðkimà, teigiamai atsiliepiau apie

didþiosios rusø tautos dalies solidarumà su Lietuva, uþuojautà dël nekaltø

aukø, pralieto kraujo, apie B. Jelcino iðvykà á Talinà. �Patiems lietuviams

dar teks priprasti prie savo naujos padëties: ið tautinës maþumos Sovietø

Sàjungoje mes tapome tautine dauguma suverenioje ir nepriklausomoje

valstybëje. Tai ið mûsø reikalauja didesnës atsakomybës gyvenant kartu su

kitomis tautomis�.

Tolerancijos tarp tautø principu, jo istorine raida savo valstybëje

nuo Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës laikø visados pagrástai didþiuoda-

vomës. Mûsø, diplomatø, pareiga buvo pabrëþti jo taikymà nûdienos

sàlygomis. Ne kartà ir ne du teko ásitikinti, jog istorija - tvirtas, neginèytinas

argumentas. Jis muðë Kremliaus kortà - iliuzijà, kad Lietuvoje pavyks

sukurstyti nesantaikà tarp tautø.

Siekdama derybø su SSRS, Vyriausybë ágaliojo mane susitikti su

V. Doguþijevu, vienu Sàjungos Vyriausybës vadovø. Pokalbis klostësi ne-

lengvai, centrinë valdþia savo atstovo lûpomis kartojo seniai nuvalkiotus

argumentus (�átikinti jus, kad Lietuva pasiliktø Sovietø Sàjungoje�, �siekiame

naujos sàjungos�, �jûs manote, kad Lietuva neástojo á SSRS, mes manome

kitaip� ir t.t.). Akcentuodamas bûtinybæ plësti prekybinius ryðius, að sakiau,

jog Lietuva nesutiks su kariniø águlø, baziø buvimu savo þemëje, su tuo,

kad svetima kariuomenë tebëra uþëmusi svarbius valstybinius objektus. V.

Doguþijevas �nebuvo pasirengæs� diskutuoti dël televizijos ir kitø pastatø

gràþinimo. Man këlë juokà ir atsakymas, jog jis neþinàs, kokie pastatai yra

uþimti. Sutarëme, kad pateiksiu uþimtø pastatø sàraðà ir kad pradësime

darbo grupiø konsultacijas.

Man labai rûpëjo, kad mûsø parlamentas ir Vyriausybë kuo grei-

èiau sudarytø aukðto lygio derybø delegacijà. Nieku gyvu nereikia sumenkinti

mûsø delegacijos autoriteto ryðiais su þemesnio lygio SSRS atstovais.

Maskvoje pastebëjau tam tikrà demonstratyvø SSRS vadovybës

�sudeðinëjimà�, taèiau, remdamasis nuolatine padëties analize, po trijø -

144

keturiø mënesiø prognozavau naujà SSRS smûgá Lietuvai. Ðiose prognozëse

bûta ir konfidencialiø momentø, taèiau derybø klausimus stengiausi atvirai

nuðviesti þiniasklaidoje.

Netrukus ávykdþiau tuðèià formalumà - áteikiau V. Doguþijevui

sovietinës kariuomenës uþimtø pastatø sàraðà.

1991 metø kovo 5 dienà, prasidëjus Didþiosios Britanijos ministro

pirmininko Dþono Meidþoro vizitui Maskvoje, oficialiø pusryèiø, á kuriuos

buvau pakviestas kartu su kolegomis Latvijos bei Estijos atstovais, metu

daugiausia kalbëjau að, kadangi aukðtàjá sveèià pirmiausia ir domino situacija

Lietuvoje. Dël derybø su SSRS teko paaiðkinti, jog mums nepriimtinos

derybos ðios ðalies konstitucingumo pagrindu. Tai, mano nuomone, nëra

priimtina ir Vakarø ðalims, politiðkai nepripaþástanèioms Baltijos ðaliø

okupacijos bei aneksijos. Kalbëjau ir apie tiesioginius agresyviø veiksmø

ákvëpëjus, papasakojau, kad kariðkiai ginkluota jëga ligi ðio momento nelei-

dþia á televizijà bei radijà þurnalistø, jog sovietinë kariuomenë tebeveikia

Lietuvoje kaip okupacinë jëga. Susitikimas buvo labai ðiltas. Taèiau að

nerimavau, ar pavyko Dþonà Meidþorà átikinti, kad Lietuvos interesai -

seniai nebe vien mûsø problema. Aktualiausias dalykas mums dabar - Lie-

tuvos problemos akcentai Europos ir pasaulio politikos kontekste.

M. Gorbaèiovas spaudos konferencijoje tà paèià dienà pamëgino

apdumti akis Didþiosios Britanijos ministrui pirmininkui, samprotaudamas

apie �konstituciná kelià�, kuriuo esà turinèios þengti �Baltijos respublikos�

(ne ðalys!). Dþonas Meidþoras, dideliam mano apmaudui, vis dëlto reikiamai

nesuvokë M. Gorbaèiovo samprotavimuose paspæstø þabangø. Tai liudijo

jo neatsargi frazë: �M. Gorbaèiovas ðiandien pokalbio metu neatmetë gali-

mybës, kad Baltijos valstybëms ilgainiui bus suteikta nepriklausomybë�.

Maskva - mums suteiks?! Nepriklausomybæ?!

Po keliø dienø JAV ambasadoje ávyko JAV valstybës sekretoriaus

Dþeimso Beikerio susitikimas su Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovais. Jame

taip pat dalyvavo Dþ. Metlokas ir Estijos Vyriausybës ministras be portfelio

145

E. Lipma. Dþeimsas Beikeris áþanginëje kalboje paminëjo Kremliaus poþiûrá

- esà Baltijos respublikos deryboms nëra pasirengusios. Kalbëdamas pir-

mas, paneigiau ðià dezinformacijà. JAV valstybës sekretoriø ypaè sudomino

þinia, jog kariðkiø Lietuvoje ne maþëja, o atvirkðèiai - daugëja. Stengiausi

kuo átikinamiau ir vaizdþiau papasakoti, kodël derybø pradþià komplikuoja

tebesitæsiantis sovietiniø kariðkiø savivaliavimas bei mûsø valstybei priklau-

sanèiø pastatø okupavimas. Valstybës sekretorius atsakë, jog pastatø okupacija

bus nutraukta, taèiau konkretûs terminai jam nebuvæ nurodyti. Svarbus ðio

susitikimo rezultatas, kurá skubëjau praneðti Vilniui, buvo pripaþinimas,

kad �Baltijos valstybës neástojo á SSRS ir todël neprivalo laikytis sovietinio

iðstojimo mechanizmo ástatymo�. Buvo sutarta dël medicinos pagalbos

teikimo Baltijos ðalims, dël informacijos centrø ákûrimo. Laiðke V.

Landsbergiui Dþeimsas Beikeris pozityviai ávertino mûsø susitikimà. Þavë-

jimasis Lietuvos þmoniø parodytu didvyriðkumu prieð smurtà, þinoma, buvo

vertas pagarbos ir dëkingumo, taèiau ðiø vertinimø mums jau buvo maþa.

Jungtinëms Valstijoms M. Gorbaèiovas dar buvo politinë realybë.

Ar ilgam mes turësime �didájá kaimynà�, ar tokia jau amþina Dievo valia?

Jaunystëj su kolegomis teisininkais, pamenu, karðtai svarstydavom

�Votergeito skandalà�, privertusá atsistatydinti JAV prezidentà Rièardà Nik-

sonà. Mus domino ne tiek demokratinës ðios bylos peripetijos, kiek jos

teisinë esmë - kontrastas sàlygoms, kuriomis buvome priversti gyventi. De-

mokratiðkai iðrinkto prezidento apkalta ir atsistatydinimas mums buvo feno-

menalûs ávykiai.

Ir ðtai - að lëktuve su ðiuo þymiu JAV valstybës veikëju. Lydþiu já

á Vilniø. Eksprezidentas kelionës metu godþiai domëjosi mûsø Atgimimu,

Nepriklausomybës atkûrimo procesais. Maloniai stebino tai, kad jis neblogai

buvo informuotas apie Lietuvà, mûsø tautos siekius.

Rièardo Niksono kelionë á Vilniø privertë M. Gorbaèiovà dar

labiau manevruoti, nevengti paþadø. Taèiau, iðmokæ skirti grûdus nuo pelø,

mes lengvai nuvainikuodavom ðiuos paþadus.

146

Balandþio 3 dienà atstovybëje ávyko darbo grupiø susitikimas.

Lietuvai atstovavo A. Abiðala, A. Butkevièius, V. Katkus, R. Ozolas, G.

Ðerkðnys. Aukðtesnio lygio delegacijai vadovavo Aukðèiausiosios Tarybos

pirmininko pavaduotojas È. Stankevièius, á jà taip pat áëjo A. Saudargas, E.

Zingeris, K. Glaveckas, P. Kûris, A. Butkevièius, R. Ozolas, E. Bièkauskas.

Mes buvome gerai pasirengæ deryboms. Kaip ir spëjome, V. Dogu-

þijevo delegacija atrodë apgailëtinai. Nedera kalbëti apie derybø konstruk-

tyvumà, jei imta þarstytis pasenusiomis realijomis ir suplëkusiais faktais

(�liaudies deputatø suvaþiavimo nutarimais�, �derybomis ne tarp dviejø

atskirø valstybiø, o tarp valstybës ir jos sudëtinës dalies� ir t.t.). Taigi buvo

stengiamasi nutempti mus aklavietën - to nematyti galëjo nebent aklas.

Stulbino akiplëðiðkas agresijos teisinimas. M. Gorbaèiovas, pama-

niau, bûtø jëgos panaudojimà teisinæs dar gudriau, rafinuoèiau, tuo tarpu

jo pavaldiniai be ceremonijø dráso tiesiai drëbti mums á akis �tiesà�: �...kas

pastaruoju metu Lietuvoje prieð separatizmà daroma - tai tik teisingumo

vykdymas�.

Mes reikalavome ið SSRS nedviprasmiðko ásipareigojimo, kad de-

rybø metu nebus naudojama jëga. Formuluotë �dël neteisëtø tarpusavio

poveikio formø nenaudojimo�, aiðku, negalëjo mûsø tenkinti. Nepavyko

susitarti ir dël pastatø gràþinimo bei prievartinio jaunuoliø gaudymo á SSRS

kariuomenæ. Vis dëlto kai kuriø teigiamø poslinkiø bûta: protokole jau

vartojama sàvoka �ðalys�, derybø tikslu jau vadinamas �santykiø tarp Lietuvos

Respublikos ir SSRS sureguliavimas�. Teigiamas dalykas buvo ir tai, jog

pagaliau uþfiksuotas derybø periodiðkumas.

Taèiau tolesnës derybos nevyko, nors mes, Lietuvos Respublikos

delegacijos nariai, joms átemptai rengëmës. Á klausimà, kodël taip elgiamasi,

atsakydavau: M. Gorbaèiovas nepatyrë tvirto Vakarø spaudimo, todël nesi-

varþydamas siekia iðsaugoti Lietuvà �reformuojamos sàjungos sudëtyje�. M.

Gorbaèiovà ið pusiausvyros gali iðvesti nebent Vakarø veiksmai, kurie jam

bûtø akibrokðtas.

147

Tokiam akibrokðtui ryþosi Danija - antroji po Islandijos valstybë,

pripaþinusi Lietuvos nepriklausomybæ.

Að ir mano kolegos atstovybëje nenuleidome rankø. Ypatingà

dëmesá Maskvoje skyrëme kontaktams su �didþiojo septyneto� (Italija, Pran-

cûzija, Didþioji Britanija, JAV, Kanada, Vokietija, Japonija) ambasadomis

ir jø diplomatais. Mums tai buvo aktyvios diplomatijos metas. Ne

kreipimaisi ir kartojanèios �lietuviø tautos teisumà� deklaracijos, o kasdienës,

kryptingos diplomatinës pastangos. Sunkus darbas? Taip, ðimteriopai

sunkus, ypaè kai dar tenka nuolatos klausytis mandagiø ir diplomatiðkø

paþadø, jog ambasados tikrai ims kurtis Vilniuje, bet tik po to, kada bus

pasiektas �nors menkiausias susitarimas su Maskva�! Kartais atrodydavo:

uþburtas ratas - neperþengiamas, su savo taisyklëm ir dësniais� Ir ar ateis,

ar bus toji diena, kada mes ið to rato iðsiverðime�

Dël darbo pobûdþio negalëjau leisti sau naudotis daþnais ir gausiais

kvietimais lankytis uþsienio ðalyse. Iðimtis - Prancûzija, kur oficialiai vieðëjau

ðios ðalies Uþsienio reikalø ministerijos Analizës ir prognozës instituto

kvietimu. Ði ástaiga apmokëjo ir mano kelionës iðlaidas. Nors apie savo vizità

informavau Vilniø, taèiau nesulaukiau atsakymo - deja, ðitaip prastai tuomet

buvo koordinuojamos daugelio mano kolegø uþsienio kelionës, ir tai nepuoðë

mûsø diplomatinës praktikos. Á Paryþiø ið Maskvos kartu su þmona Jûrate

iðskridome geguþës 29 dienà.

Vizito metu susitikau su þmonëmis, formuojanèiais ðios ðalies

uþsienio politikà - ministerijos generaliniu sekretoriumi, atsakingais dar-

buotojais, su ðalies prezidento ir premjero patarëjais uþsienio politikos

klausimais. Bûtent tada susipaþinau ir su p. Filipu de Siurmenu, vëliau

paskirtu Prancûzijos ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje, vaisingai èia

dirbusiu ir pamëgtu mûsø kraðto visuomenës. Ðie susitikimai, taip pat

paþintis su Europos Tarybos, prancûzø atstovø JT Þenevos bûstinëje darbo

specifika teikë peno apmàstymams apie diplomato darbà, jo naudingumo

koeficientà.

148

Nujauèiamas, ne itin maloniai nuteikiantis aspektas - tai, kad ir

èia pasitvirtino nuojauta: Vakarai vis dar nenori pakenkti savo santykiams

su SSRS. Politika dël Baltijos valstybiø - neblogai koordinuota, bet...

Oficialûs asmenys ëmësi iniciatyvos mums padëti bûsimajame

�septyneto� susitikime Londone, Berlyno konferencijoje - èia, beje, jie átraukë

mûsø atstovus á savo delegacijà ir uþkirto kelià SSRS prieðtaravimams.

�Septyneto� ekonominë pagalba sovietams neturëtø tapti dar viena palankia

imperijai aplinkybe spausti mus ekonomiðkai ir politiðkai - vizito metu

visados pabrëþdavau ðià Lietuvai aktualià nuostatà. Ar galëjome tuo metu jà

pabrëþti, tarkim, savo parlamento ar Vyriausybës pareiðkimais? Manau, ne.

Vakaruose tokia politinë retorika bûtø traktuojama kaip tam tikras diplo-

matinis diktatas ekonomiðkai galingiausioms pasaulio valstybëms. Jos þinojo

kà daro.

Eliziejaus laukø politikai leido suprasti, kad mûsø gráþimas á

Europà yra laipsniðkas procesas, kad ne ið karto mes galime tapti Europos

Tarybos nare. Pirmiausia, jø nuomone, mums reikia stoti á tokias tarptau-

tines, taip pat ir Jungtiniø Tautø, organizacijas, kuriose SSRS neturi veto

teisës. Susitikimas UNESCO pagal sumanymà turëjo bûti olimpiðkos rimties

kupinas, be politikos, taèiau ir èia neiðkenèiau tiesiai ðviesiai nepasakæs:

�Puiku, atmeskime politikà, kalbëkime vien apie kultûrà. Kiek þalos

Lietuvos kultûra patiria ðiandien, kada uþimti radijas, televizija, Spaudos

rûmai, uþgrobti vertingiausi archyvai!� Maèiau, kaip suglumo mano pa-

ðnekovai.

Pokalbiuose lengvai pavykdavo iðsklaidyti SSRS propagandos

teiginius apie �nacionalinæ nesantaikà Lietuvoje� - mano paðnekovams

naujiena buvo unitarinës valstybës ir jos ðalininkø klastingi mëginimai atei-

tyje paþeisti Lietuvos teritoriná vientisumà, o po galimo tarptautinio pripa-

þinimo - net pasisavinti Vilniaus kraðtà ir Klaipëdà. Bendraudamas su ávairaus

rango bei politiniø pakraipø politikais, stengiausi nuvainikuoti �gorboma-

nijà�. Ásitikinau, kad M. Gorbaèiovas daugeliui tëra paprasèiausiai �maþesnë

blogybë�.

149

Didelá sovietø nepasitenkinimà, be abejo, këlë vizito metu aptari-

nëti Lietuvos aukso ir ambasados Paryþiuje pastatø atgavimo klausimai.

Konkreèiai sutarëme dël kultûrinio bendradarbiavimo - knygø siuntø, leidëjø

apsilankymo Lietuvoje, M. K. Èiurlionio parodos Luvre, mûsø teatrø

spektakliø. Vëliau dþiaugiausi, kad ðie sutarimai buvo palaipsniui realizuoti,

kad nemaþa nuveikë mûsø ðaliø ambasados, visuomenë, abiejø ðaliø kultûros

ir mokslo veikëjai.

Mus labai sujaudino apsilankymas Lietuviø centro namuose Pary-

þiuje. Ilgai negalëjome pamirðti jaudinanèios ðio vakaro atmosferos. Man,

jaunam diplomatui, buvo didelë garbë ir likimo dovana susitikti, susipaþinti

su lietuviø diplomatijos ðefu p. S. A. Baèkiu. Vakare taip pat dalyvavo jo

þmona ponia Onutë, bûsimasis Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Baèkis,

jo brolis Rièardas, vëliau dirbæs mûsø ðalies ambasadoriumi Prancûzijoje.

***

M. Gorbaèiovas netesëjo paþado gràþinti uþimtus pastatus, jo

pareigûnai visaip atsikalbinëjo dël omonininkø siautëjimo. 1991 m. birþelio

26 d. 16 val. 25 min. OMON�as uþpuolë Vilniaus telegrafo ir telefono

stotá (dabartiná Telekomà), uþëmë patalpas, terorizavo darbuotojus. Per

keletà minuèiø ðalis prarado ryðá su pasauliu. Að ið karto tai ávertinau kaip

didþiausià provokacijà po Sausio ávykiø ir tiesioginá agresijos aktà. Mes

Maskvoje þaibiðkai pajutome situacijos pavojingumà. Mëginau su demarðu

kreiptis á SSRS VRM, taèiau buvo atsakyta, jog esà posëdþiaujanti kolegija.

16 val. 38 min. paskambinau M. Gorbaèiovui, taèiau sekretoriato budintis,

pasakæs, kad prezidentas priëmime, pradëjo gana nemandagiai man

priekaiðtauti dël �smulkmenø�, �trukdymo�.

Po dvylikos minuèiø informacijà apie agresijà perdavëme Maskvoje

akredituotiems uþsienio spaudos atstovams, o ðie - savo agentûroms. 17

valandà informavome visas ambasadas. Nuo 19 valandos á uþsienio ir SSRS

korespondentø klausimus iðsamiai atsakinëjau spaudos konferencijoje, kur

omonininkø provokacijà ávertinau kaip Maskvos ir prieðiðkø Lietuvos nepri-

klausomybei jos pakalikø siekimà destabilizuoti padëtá.

150

Nedelsdamas susisiekiau su vieðinèiu Paryþiuje V. Landsbergiu,

kuris apie ávyká netrukus informavo Prancûzijos ministræ pirmininkæ E.

Cresson. 20 val. 30 min. mane aplankë JAV ambasados Politinio skyriaus

pirmoji sekretorë Dþ. Mandel, kuri mano pateiktà informacijà apie padëtá

Vilniaus telefono ir telegrafo stotyje paþadëjo nedelsdama perduoti Valstybës

departamentui.

Telefonu tà vëlø vakarà atsakë tik vidaus reikalø ministro pava-

duotojas armijos generolas B. Gromovas - tas pats, kuris vadovavo �ribotam

kariniam kontingentui Afganistane� ir buvo priverstas já ið ðios ðalies teritori-

jos iðvesti. Generolà man teko matyti SSRS liaudies deputatø suvaþiavimuo-

se, kartà net esu ginèijæsis dël mums aktualios okupacinës kariuomenës

iðvedimo problemos. �Kiekvienas ávykis, kiekvienas ðûvis ið jûsø automatø

Vilniuje, - pasakiau B. Gromovui, - garsiai nuaidi Vaðingtone, Londone,

Paryþiuje, Stokholme ir diskredituoja SSRS prezidentà bei jo �taikingas�

iniciatyvas! Pastarasis - ypaè skandalingas!� B. Gromovas paþadëjo iðsiaið-

kinti. Jis buvo sutrikæs. Neþinau, ar jis jautë sovietiniø paþadø devalvacijà.

O að jauèiau, kad aukðèiausiø pareigûnø ir generaliteto þodþiai nieko verti.

Mes atstovybëje nesiliovëme spëliojæ - iðdrás ar ne?.. Juk provoka-

cija, aiðku, �M. Gorbaèiovui ir SSRS vyriausybei nieko neþinant�, bet kurià

akimirkà galëjo bûti tæsiama! Lengviau atsikvëpëme, kai Maskva gavo

Prancûzijos prezidento pareiðkimà ir JAV politiná demarðà.

Spëju, omonininkai tà patá vakarà ið Vilniaus telefono ir telegrafo

stoties pasitraukë generolo B. Gromovo ásakymu. Vidurnaktá, treèià valandà,

buvo atkurtas ryðys su visu pasauliu, ëmë slûgti átampa sostinëje ir visoje

Lietuvoje. Mes analizavome incidentà ir skleidëme þinias apie patirtus

nuostolius. Laimei, pasekmës nebuvo tragiðkos. Baisu pagalvoti, kas bûtø

atsitikæ su Ignalinos atomine elektrine, ilgam nemokðiðkai nutraukus jos

ryðá su Lietuva ir pasauliu. Sumaiðtis, kaip suþinojome, buvo kilusi net

sovietiniuose kariniuose daliniuose.

Didelio dþiaugsmo, kaip maèiau ið arti, M. Gorbaèiovui nesukëlë

liepos 10 dienà Kremliaus suvaþiavimø rûmuose ávykusi Rusijos prezidento

151

B. Jelcino inauguracija, kurioje man teko dalyvauti su ministru pirmininku

G. Vagnorium, kitais oficialiais asmenimis.

Taigi politiniame Olimpe atsirado tvirta alternatyvi M. Gorba-

èiovui figûra. Laviravimà tarp ðiø dviejø asmenybiø bei jø politikos turëjo

pakeisti realistinë pozicija, orientuota á Rusijos suverenumà bei jos tarptau-

tinius ásipareigojimus. Tuojau pat ëmëmës rengtis Lietuvos ir Rusijos tarp-

valstybinës sutarties pasiraðymui. Ið pradþiø jos tekstas buvo derinamas

Vilniuje, o paskui ir Maskvoje. Liepos 16 dienà ðis darbas jau buvo sëkmingai

baigtas.

1991 m. liepos 29 dienà Maskvoje susitiko Rusijos ir Lietuvos

vyriausybiø delegacijos. Lietuvai atstovavo V. Landsbergis, È. Stankevièius,

G. Vagnorius, A. Saudargas, E. Zingeris, V. Katkus, E. Bièkauskas. Virðum

Rusijos Federacijos rûmø, vëliau imtø vadinti �Baltaisiais rûmais�, plevësavo

abiejø ðaliø vëliavos. 16 val. iðkilmingoje aplinkoje �Sutartá tarp Lietuvos

Respublikos ir Rusijos Sovietø Federacinës Socialistinës Respublikos dël

tarpvalstybiniø santykiø pagrindø� pasiraðë V. Landsbergis ir B. Jelcinas.

Sutartis buvo pasiraðyta deðimèiai metø. Svarbiausia sutartyje buvo tai, kad

Rusija oficialiai juridiðkai pripaþino Lietuvos Respublikà. Tai buvo didelis

mûsø politinis laimëjimas. Premjerai G. Vagnorius ir I. Silajevas pasiraðë

kità sutartá dël bendradarbiavimo su Karaliauèiaus sritimi, o uþsienio reikalø

ministrai A. Saudargas ir V. Kozyrevas - protokolà dël ágaliotøjø atstovybiø

ásteigimo. Ta proga kolegos ir rusø diplomatai juokavo - juk að tapau

�dvigubu atstovu�: SSRS ir Rusijoje...

�Centro Maskva� susirûpino ne juokais: juk Rusija þengë á

tarptautinës bendrijos ðeimà kaip didþioji pasaulio valstybë! Lietuvos Res-

publikos pripaþinimas buvo vienas pirmøjø aktø, átvirtinanèiø naujà suve-

renios Rusijos padëtá. Ðis aktas niveliavo ir nuvertino SSRS, liudijo jos politiná

bankrotà.

Deja, mûsø dþiaugsmà aptemdë Medininkø tragedija. Apie jà

mes atstovybëje suþinojome liepos 31 dienà 9 val. ryto, praëjus keturioms

valandoms nuo akimirkos, kai pasienio poste rasti ðeði nuþudyti pareigûnai,

152

o du sunkiai suþeisti muitininkai nuveþti á ligoninæ (pagijo tik Tomas Ðernas).

Vëliavos su gedulo kaspinais, þuvusiøjø portretai, tramdomos aðaros, per

naktis dirbanti atstovybë, spaudos konferencijos, skaudus atgarsis visame

pasaulyje - visa kaip ðiurpiame sapne. Realus buvo tik vienas vienintelis

klausimas, nedavæs ramybës nei dienà, nei naktá - ar tai paskutinës aukos

mûsø laisvës kelyje? Kokiø provokacijø dar galime tikëtis ið nuoþmiø savo

Nepriklausomybës prieðø?

Tomis dienomis mes sukaupëme vertingos informacijos, kurià

tuojau pat perdavëme kompetentingoms Lietuvos institucijoms. Að palaikiau

nuolatiná ryðá su kolegomis teisininkais, kitais pareigûnais. Mëginome

uþsitikrinti Rusijos teisinæ paramà, siekiant patraukti atsakomybën kaltuosius

dël þudyniø Medininkuose. Þiauraus nusikaltimo ákvëpëjai aiðkûs, kai kurie

dabar jau miræ, taèiau að ir ðiandien neabejoju dël kaltës vykdytojø -

omonininkø, siekusiø ábauginti Lietuvos þmones.

Grieþtà mûsø diplomatiniø demarðø poveiká SSRS vadovai ðásyk

pajuto þaibiðkai. Tuo metu Maskvoje su oficialiu vizitu vieðëjo JAV prezi-

dentas Dþordþas Buðas. Að padariau viskà, kad informacija apie tragiðkà

incidentà bûtø pateikta JAV prezidentui objektyviai, be SSRS interpretacijø.

Dþiaugiuosi, kad bûtent ðitaip ir ávyko.

Tà paèià dienà surengtoje spaudos konferencijoje M. Gorbaèiovas

buvo priverstas pasisakyti uþ kruopðtø ávykio iðtyrimà ir kaltininkø nubau-

dimà. Nedviprasmiðkai grieþta buvo ir Dþordþo Buðo pozicija. Abu prezi-

dentai pareiðkë uþuojautà þuvusiøjø ðeimoms.

Man perdavë Dþordþo Buðo laiðkà, adresuotà ministrui pirmi-

ninkui G. Vagnoriui. Mums svarbiausia, kad sovietø kariuomenë besàlygiðkai

bûtø pradëta iðvedinëti ið Lietuvos, kad SSRS þengtø realø mûsø suvereniteto

pripaþinimo þingsná. Deja, Vaðingtonas ir toliau laikësi santûraus tono,

nesiimdamas spaudimo M. Gorbaèiovui dël okupacinës kariuomenës. Taèiau

laiðke bûta ir pozityviø momentø. Jaudino þodþiai dël Medininkø tragedijos.

Laiðke Dþordþas Buðas raðë: �...Buvau sunerimæs ir nuliûdæs dël

153

tokio beprasmiðko akto. Man buvo malonu suþinoti, kad JAV karo neuro-

chirurgas, kuris praëjusá savaitgalá lankësi Lietuvoje, galëjo padëti gelbstint

suþeistàjá pareigûnà.

Baltijos valstybëse buvo sudaryta situacija, gresianti jëgos panau-

dojimu, ir ði padëtis turi bûti iðtaisyta. Mes ir toliau reikalausime ið sovietø

vyriausybës kontroliuoti savo kariniø pajëgø veiksmus Baltijos valstybëse ir

aiðkiai sakysime, kad pati Maskva yra tiesiogiai atsakinga uþ jos pareigûnø

veiksmus.

Mes taip pat raginsime SSRS vyriausybæ be iðankstiniø sàlygø

pradëti geranoriðkà dialogà su trimis demokratiðkai iðrinktomis Baltijos

valstybiø vyriausybëmis. Pastarojo mano vizito Maskvoje metu að apie tai

kalbëjau prezidentui Gorbaèiovui ir kitiems SSRS vadovams. Að taip pat

aiðkiai pasakiau, kad JAV teikia didelæ svarbà Baltijos valstybiø þengimui á

laisvæ ir kad mes nuolat remsime Baltijos valstybiø þmones�.

Tikiu, kad mes dar sulauksime iðsamiø ir fundamentaliø veikalø,

kuriuose politologai, istorikai, tarptautinës teisës specialistai analizuos realius

ir þodinius, moralinius ir politinius JAV solidarumo su Lietuva aspektus.

Kaip ðá procesà ávairiais rakursais matæs ir galintis paliudyti asmuo - að

teigiu, kad strategiðka, olimpiðkai rami didþiausios ir galingiausios pasaulio

valstybës pozicija, savo interesø poþiûriu gal ir pagrásta, mums buvo rizikinga.

Aèiû Dievui, kad ji neiðprovokavo SSRS specialiøjø tarnybø ir kariuomenës

naujoms avantiûroms, didesniam kraujo praliejimui.

154

155

P U È A S :P E R G A L Ë S

D Þ I A U G S M A S

156

Pasibaigë dar vienos derybos. Rusijos ir Lietuvos vadovai - B. Jelcinas ir V. Landsbergis.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

157

Vis negaliu pamirðti ávairiomis progomis vykusiø savo pokalbiø,

ginèø su �tvirtaisiais� SSRS ðalininkais - D. Jazovu, B. Pugo, V. Achromejevu.

Su pirmuoju aðtriai susikirsdavau dël mûsø jaunuoliø ðaukimo, to barba-

riðkumo XX amþiuje prilygstanèio rekrutø gaudymui, kai po �Ðiaurës Vakarø

kraðtà� jodinëdavo kazokai ir jaunus vyrus ið dûminiø pirkiø iðsivarydavo

dvideðimt penkeriems metams. Atstovybëje surengiau net susitikimà su D.

Jazovo vadovaujamu generalitetu. Ta vakarà, rodos, net visa jauki atstovybë

prakvipo kareivinëm ir buku, militaristiniu uþsispyrimu. SSRS gynybos

ministras aiðkiai norëjo parodyti �lietuviø separatistams ir nacionalistams�,

kad jokiø nuolaidø nedarys. O pats vëliau baigë marðalo �karvedþio� karjerà

ant gultø kalëjime �Matroskaja tiðina�. B. Pugo, surusëjæs latvis pasiþymëjo

didesniu rusiðkuoju didþiavalstybiniu ðovinizmu, nei kiti gudriai uþsimas-

kavæ �didþiosios ir nedalomosios� ðalininkai. M. Laurinkus ir R. Gudaitis

man pasakojo, jog marðalas B. Achromejevas Kremliaus kuluaruose jiems

sakæs, kad niekas mums, lietuviams, neleis �griauti valstybës, kurià rusø

tauta kûrë tûkstantá metø�.

Vienas kalëjime gëdingai atsipraðinëjo kaulydamas laisvës, antras

paleido á save kulkà nelaukdamas, kol bus suimtas, treèias pasikorë...

Daugumai buvo lemta savo kailiu patirti, kaip þlugo jø dievinama SSRS...

Ávairûs buvo mano ðaltiniai, padëjæ kaupti informacijà apie galimà

ávykiø raidà, taip pat tokie, kuriø atskleisti ir dabar neturiu teisës. Anali-

zuojant ir apibendrinant faktus, ði raida buvo spëjama, hipotetiðkai mode-

liuojama, kuriant ávairius scenarijus, kaip klostysis ávykiai Sovietø Sàjungoje.

Visus domino nusilpusios centrinës valdþios konfliktas su B. Jelcinu

bei já supanèiais Rusijos demokratais, M. Gorbaèiovo ðansai iðlikti valdþioje.

Visokiausiø prognoziø bûta, o pesimistinis finalas totalitarinei valstybei,

aiðku, buvo numatomas kur kas daþniau nei optimistinis.

Man buvo neblogai þinomi Sovietø Sàjungos karinio - pramoninio

komplekso ir nomenklatûrinës partinës biurokratijos planai �gelbëti padëtá�,

iðmëginti jëgos panaudojimo variantus. Ávairus ðiuose scenarijuose bei

158

spëlionëse buvo M. Gorbaèiovo vaidmuo. Netikëjau, kad SSRS prezidentas

gali paminti sovietiná konstitucingumà, remtis reakcinëmis jëgomis, taèiau

nerimà këlë neryþtingumas, laviravimas, atsakomybës vengimas, �nieko

neþinojimas� - savybës, kurios nepuoðë �Kremliaus reformatoriaus�.

Karinio sàmokslo tikimybë visà laikà buvo didelë. Praneðinëjau

apie pavojø Vilniui, taèiau perversmas uþklupo mus netikëtai.

1991 metø rugpjûèio 19 dienà, 7 valandà ryto, po pirmojo Mas-

kvos radijo praneðimo, esà M. Gorbaèiovas dël sveikatos bûklës negalás

�kontroliuoti padëties ðalyje�, nusileidau ið buto á atstovybës patalpas. Visi

darbuotojai jau buvo sukilæ ir laukë nurodymø. Kabinete be perstojo ëmë

skambëti telefonai. Virte uþvirë ekstremaliø situacijø uþgrûdintos atstovybës

darbas.

Mums reikëjo pirmiausia iðsiaiðkinti ir referuoti Lietuvos Vyriau-

sybei, ar ið tikrøjø visa valdþia Sovietø Sàjungoje pereina viceprezidento G.

Janajevo vadovaujamai puèistø chuntai. Man buvo þinoma, koks nepopu-

liarus ðis veikëjas Maskvoje, kur daug kas manë, jog M. Gorbaèiovas já tik

dël pilko vidutiniðkumo bei konservatyvumo ir iðkëlë á aukðtà postà. Akyse

stovëjo kiti sàmokslo veikëjai - kai kurie buvo �sveèiavæsi� atstovybëje, su

kai kuriais teko polemizuoti, ginèytis ávairiausiomis progomis. Ir ðtai - iðdráso...

Pirmomis puèo valandomis nestigo fantastiðkø spëlioniø apie poil-

siavusio Kryme M. Gorbaèiovo likimà, buvo pasakojama net apie jo mirtá.

Taèiau mums reikëjo analizuoti ne gandus, o faktus. O faktai bylojo, kad

puèistai visoje Sovietø Sàjungos teritorijoje mëgina ðeðiems mënesiams ávesti

nepaprastàjà padëtá. Buvo aiðku, kad ðià nuostatà puèistai þût bût mëgins

taikyti ir Baltijos ðalims. Taigi - pirmiausia mums.

Ið pradþiø nebuvo aiðku, koks B. Jelcino likimas, - mes net gavome

praneðimø, kad Rusijos Federacijos prezidentas, þinomiausi ir átakingiausi

rusø demokratai yra puèistø internuoti. Laimei, netrukus mus pasiekë B.

Jelcino pareiðkimas, kuriame puèistø veiksmai buvo vertinami kaip

�antikonstitucinis valstybinis reakcinis perversmas�.

159

Maskvoje þlegant tankams buvo statomos barikados. Supratau,

kad tose barikadose bus nulemtas taip pat ir mûsø Nepriklausomybës liki-

mas. Puèistams negali, neturi pavykti! Maèiau realø ginkluotos konfron-

tacijos pavojø. Baisiausia, kad mes galëjome likti beginkliai. Apie tai sakiau

telefonu ir V. Landsbergiui. Vilnius iðkart nutarë reaguoti pareiðkimais ir

notomis. Politiniu poþiûriu toks mûsø aktyvumas buvo teisingas. Taèiau að

buvau priverstas galvoti ir apie kitokià ávykiø raidà, kai reagavimas pareiðki-

mais nieko nepakeis.

Ir - jokiø kontaktø su GKÈP! Taip veikë visa mûsø atstovybë.

Kartu sustiprinau apsaugà, ávedþiau papildomà budëjimà. Mes dirbome ir

gyvenome apsiausties sàlygomis. Stebëjau padëtá Maskvoje, palaikiau

nuolatiná ryðá su uþsienio ðaliø diplomatais ir Rusijos demokratiniø sluoksniø

atstovais. Pastariesiems mes, patyræ skaudþius Sausio ávykius, galëjome pa-

tarti. O patys laikëmës ramiai, stengëmës, kad atstovybës, visø jos padaliniø

ir darbuotojø darbas bûtø analitiðkas ir kryptingas. Apie padëtá kone kas

valandà informuodavau Vilniø ir Lietuvos þiniasklaidà. Tolesni ávykiai

atskleidë mano pirminës iðvados teisingumà - kad B. Jelcinas kontroliuoja

padëtá.

16 valandà suþinojome, kad sovietinë kariuomenë Kaune uþëmë

televizijos stotá, vël uþgrobë Vilniaus telefono ir telegrafo stotá.

Labai padaugëjo telefono skambuèiø, atstovybës darbuotojai vos

suspëjo atsakinëti. Jau pirmà puèo dienà telefonu ið JAV ambasados man

kartu su þmona, kuri buvo atvykusi prieð keletà dienø, pasiûlytas prieglobstis

ðioje ambasadoje, kad iðvengtume galimo susidorojimo. Siûlyta pakartotinai

ir vëliau, taèiau nei að, nei kiti diplomatai neketinome iðvykti ið atstovybës

- mes visi jautëme dirbà labai reikalingà ir nepaprastai atsakingà darbà.

Apie pavojø negalvojome.

Beje, þmona tomis dienomis turëjo iðvykti á uþsiená. Be þodþiø

supratome vienas kità. Jûratë pasiliko atstovybëje. Neabejoju, kad jos

iðvykimas nedraugø bûtø traktuotas kaip silpnumo apraiðka ar net pabëgimas.

160

Rugpjûèio 20 dienà nuvykau prie Rusijos Federacijos rûmø. Tomis

dienomis mes juos vadinome tik �Baltaisiais rûmais�, ðitaip jie Rusijoje

vadinami ir dabar. Tyvuliuojanti þmoniø jûra, pirmosios barikados, rûstûs,

kupini pergalës dþiaugsmo, vilties veidai, transparantai, sveikinantys B.

Jelcinà ir smerkiantys puèistus... Ovacijos kalbantiems - A. Sacharovo naðlei

Jelenai Boner, poetui J. Jevtuðenkai, B. Jelcinui, aktoriui G. Chazanovui...

Þmonës entuziastingai sveikina B. Jelcino pasiûlymà rengtis visuotiniam

politiniam streikui�

Mane stebino ir dþiugino tvirtas þmoniø apsisprendimas - neleisti

SSKP durtuvais iðsaugoti savo valdþià! Þmoniø, tautø solidarumo bûtinybë

pavojaus akivaizdoje - taip, èia aktualiai aidëjo ðûkis �Uþ mûsø ir jûsø laisvæ!�

Ðûkis, nuskambëjæs per 1863 metø sukilimà ir Sàjûdþio Steigiamojo

suvaþiavimo metu! Nuostabi tautø siekiø ir epochø sàveika, regis, ðiomis

akimirkomis pasiekusi savo logiðkà kulminacijà!

Vis labiau jauèiau, kad chunta ilgai neiðsilaikys. Á atstovybæ plaukë

vis naujos þinios apie B. Jelcinui ir Rusijai iðtikimus kariuomenës dalinius.

Didelis smûgis puèistams, kad jie negali pasikliauti vidaus kariuomene,

desantininkais, oro pajëgom. Drebantys G. Janajevo pirðtai - puèistø silpnu-

mo, panikos poþymis. Interviu Lietuvos spaudai sakiau: �Pakentëkim porà

dieneliø�.

Nors bendradarbiams, bièiuliams ði mano prognozë ir atrodë

pernelyg optimistinë, taèiau ji iðsipildë: jau rugpjûèio 20 dienos vakare

ëmë irti puèistø vadovybë - staiga susirgo ir atsigulë á ligoninæ SSRS ministras

pirmininkas V. Pavlovas. Maskvoje pasklido þinia, kad atsistatydinimo

pareiðkimà yra áteikæs ir gynybos ministras D. Jazovas, kuriam nepavyko

palenkti ginkluotøjø pajëgø á puèistø pusæ.

Þinoma, dar ne metas buvo dþiûgauti ir nusiraminti - puèistai vis

dar tebetæsë savo avantiûrà. Turëjome þiniø, kad jie ketina pulti demokratijos

þidinius Maskvoje, Sankt Peterburge, griebtis naujø agresijos aktø Baltijos

valstybiø sostinëse.

161

Rugpjûèio 20 dienos vakaras dël paaðtrëjusios padëties buvo

dramatiðkas. �Baltieji rûmai� rengësi artëjanèiam ðturmui. Ten iðvyko ir

pasiliko atstovybës spaudos atstovas L. Vasiliauskas, Eltos korespondentas,

ðviesaus atminimo B. Buèelis (garsios nuo Sausio ávykiø televizijos diktorës

Eglës Buèelytës tëvas), �Lietuvos ryto� korespondentë R. Sakalauskaitë. 21

valandà Maskvos miesto karo komendantas praneðë apie komendanto

valandos ásigaliojimà nuo 23 val. iki 5 val. ryto.

Mes atstovybëje në vienas nemiegojome. Prie telefono Vilniuje

budi Kovo 11-osios Nepriklausomybës Akto signataras J. Tamulis, mano

padëjëja L. Pilukaitë, O. Volungevièiûtë ir daugelis kitø.

Visà naktá girdëjome, kaip gatvëmis Rusijos parlamento link

þlegëdama ir griaudëdama slenka puèistø karinë technika. Tûkstanèiai be-

ginkliø maskvieèiø stojo ginti savo Aukðèiausiosios Tarybos, mûsø duo-

menimis jø buvo apie 50 tûkstanèiø. Parlamento gynëjai bloðkë ant tankø

brezento uþdangalus, o minia gatvëse statë barikadas. Novo Arbato ir Èai-

kovskio gatviø sankryþoje, pastojæ kelià puèistø tankams, þuvo trys jaunuoliai

V. Usovas, D. Komaris ir I. Krièevskis.

Ðiltai prisimenu lietuviø þurnalistus, kurie, rizikuodami gyvybe,

tà lemtingà naktá darë viskà, kad nuramintø Lietuvos þmones. Tà naktá

vaiðinau juos arbata su medum, bet, matyt, në vienas nejuto skonio. Paryèiu,

suþinojæs, kad rûmai nebus ðturmuojami, vargais negalais prikalbinau juos

ilsëtis, o pats likau kabinete. R. Sakalauskaitë �Lietuvos ryte� yra raðiusi,

esà juos �lyg viðèiukus suskaièiavæs�. Að ir dabar branginu ðá prisiminimà,

kuris simbolizuoja Lietuvos þurnalistø kovingumà, jø plunksnos jëgà laisvës,

demokratijos ir Nepriklausomybës idealø sargyboje.

Padaugëjo Rusijos srièiø, kurios ëmë remti B. Jelcinà. Labai svarbi

ir aktuali buvo Ukrainos parama. Visi atkreipë dëmesá á jautrø V. Lands-

bergio pareiðkimà: �Tada, sausio 13 d., Rusijos vadovybë, deputatai ir

Rusijos pilieèiai ryþtingai stojo Lietuvos þmoniø pusën. Jûsø solidarumas

padëjo mums lemtingà Lietuvai dienà. Ðiandien mes solidarizuojamës su

162

visomis Rusijos paþangiomis jëgomis ir tvirtai remiame jø civilines pasi-

prieðinimo akcijas, visas pastangas apginti pagrindines þmoniø teises ir

laisves�. Tuojau pat persiunèiau pareiðkimà B. Jelcinui, kartu nuo savæs

paþymëdamas, jog �Lietuva mintimis ir ðirdimi drauge su Rusijos parla-

mentu ir Rusija�.

Kaip ir ankstesniø sudëtingø situacijø metu telefonu kalbëjausi

su Stasiu Lozoraièiu. Papasakojau jam apie padëtá Maskvoje ir Lietuvoje.

Patyræs diplomatas santûriai ir áþvalgiai kalbëjo apie Vakarø reakcijà.

Dþiaugiausi, kad sutampa poþiûriai dël puèo baigties, dël neiðvengiamai

artëjanèios demokratiniø jëgø pergalës, kuri svarbi ir mûsø kraðtui. Að jau

ið savo ðaltiniø þinojau apie Dþordþo Buðo ir Dþono Meidþoro pareiðkimus,

kuriuose buvo smerkiami puèistø veiksmai, apie panaðià vieningà Europos

Sàjungos ðaliø pozicijà. Skubëjau referuoti Vilniui ðià svarbià Vakarø pozicijà,

patvirtintà ES uþsienio reikalø ministrø rugpjûèio 20 d. pareiðkimu.

Mûsø kaimynës ðiomis palankiomis aplinkybëmis paskelbë savo

valstybiø nepriklausomybës aktus: rugpjûèio 20 dienà Estija, rytojaus dienà

- Latvija. Mes Maskvoje plaèiai paskleidëme þinià, kad Lietuvos Respublika

pripaþásta savo kaimyniø nepriklausomybæ.

Puèo þlugimas prasidëjo rugpjûèio 21 dienos ankstø rytà. 5 val.

35 min. Rusijos parlamento radijas praneðë, kad puèistams nepavyko paimti

�Baltøjø rûmø� ir kad pasitraukë tankai. Apie 15 val. Rusijos valdþia pradëjo

kontroliuoti padëtá visoje ðalyje. Tà dienà automobiliu pervaþiavau Maskvà

ir ásitikinau, kad kariuomenës ir karinës technikos gatvëse jau nebëra.

Godþiai gaudyte gaudëme, rinkome þinias apie gëdingà puèistø

krachà ir tuojau pat perdavinëjome Vilniui. Ovacijas sukëlë B. Jelcino þodþiai:

�Chunta pralaimëjo. SSRS perversmo bandymas pagreitino mûsø þygá á

nepriklausomà valstybæ�.

Beribis buvo mûsø dþiaugsmas! Sveikindami vieni kitus ir Rusijos

demokratiniø sluoksniø atstovus, Vakarø diplomatus ir þurnalistus su per-

gale, puikiai supratome, kad ði pergalë priartina Lietuvos valstybës tarptau-

163

tiná pripaþinimà, paðalina agresijos grësmæ. Tà pergalës dienà mus apëmë

visuotinio triumfo, dþiugiø lûkesèiø kupina nuotaika.

O kità dienà á Maskvà gráþo M. Gorbaèiovas. Jis visiems sukëlë

palauþto, sugniuþdyto þmogaus áspûdá. Daug kas tuomet já uþjautë, taèiau

nemaþa dalis Rusijos ir kitø ðaliø visuomenës pamatë ðios asmenybës dvily-

pumà. Laviravimo pomëgis, atsakomybës vengimas, mano nuomone, anks-

èiau ar vëliau turëjo atvesti ðá politikos veikëjà á aklavietæ. Neabejojau, kad

jis mëgins kontroliuoti padëtá, taèiau tos pastangos bus bevaisës.

Èia að kalbu daugiausia apie negatyvias M. Gorbaèiovo asmenybës

ir jo veiklos puses. Taèiau esu ásitikinæs ir jo átaka dvideðimtojo amþiaus

istorijai. Átaka, kuri, nepaisant visø prieðtaringumø ir neigiamybiø vis dëlto

atvërë kelià mûsø laisvëjimui ir demokratijai.

Dabar mes galëjome ramiai konstatuoti, kad unitarinë valstybë -

SSRS - su jos buvusiom pretenzijom laikyti mus kartu su kitomis tautomis

ðarvuotame kumðtyje, melagingai vadinamame �buvimu SSRS sudëtyje�,

egzistuoja tik formaliai. Ir ið tikrøjø - tomis dienomis prasidëjo totali ðios

valstybës, jos buvusiø komunistiniø ideologiniø institutø, prievartinës

sistemos, kariniø struktûrø griûtis.

Tomis dienomis skatinau Lietuvos Vyriausybæ atsiimti ginkluota

jëga Vilniuje uþimtus pastatus - dar rugpjûèio 21 dienà ðia tema kalbëjau

su premjeru G. Vagnorium. Aplinkui Lietuvos parlamentà susirinkusiø þmo-

niø dþiaugsmas, jø dainos man tarsi ataidëdavo telefono pokalbiuose su V.

Landsbergiu.

Mûsø atstovybë tomis dienomis tikrai daug nuveikë, kad armijos

generolas M. Mojsejevas ásakytø kariuomenei trauktis ið uþimtø pastatø.

Ta proga visus atstovybës bendradarbius pakvieèiau taurei ðampano uþ

pergalæ, nuoðirdþiai padëkojau uþ sutelktà darbà, dràsà ir iniciatyvà. Sunkûs,

dramatiðki iðmëginimai padëjo ðiems þmonëms dvasiðkai atsitiesti, ágyti

profesionalumo, kurio dar vakar stokojome.

164

Nuoðirdþiai visus sveikindamas neabejojau, kad mes Maskvoje

bûsime pirmieji, kurie sulauks dþiugiø þiniø Lietuvai ir savo tautai. Ir ið

tiesø - tos geros þinios netruko mus ir Vilniø pasiekti.

Lietuva atgavo visà savo turtà, taip pat ir okupacinës armijos

uþvaldytus objektus. Tuoj pat buvo panaikinta nusikalstama KGB struktûra,

uþdrausta kaip nusikalstama organizacija LKP, likviduotas OMON�as.

Lietuva nuo ðiol galëjo pradëti realià savo sienø ir teritorijos kontrolæ.

Jûros þmoniø gedulo mitinge Manieþo aikðtëje rugpjûèio 24 dienà,

atsisveikinant su puèo metu þuvusiais demokratijos gynëjais. Ið tribûnos,

kur stovëjau ðalia B. Jelcino, M. Gorbaèiovo, J. Boner, naujojo JAV

ambasadoriaus R. Strauso (atmintin ástrigo tai, jog jis tik po ilgø pastangø

buvo ásileistas tribûnon), Rusijos vadovø, þymiø visuomenës veikëjø,

kreipdamasis á susirinkusius, sakiau: �Þuvusiøjø trejetas gynë ne tik Rusijos

parlamentà, bet ir Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos rûmus. Savo gyvybæ

Jûs paaukojote uþ mûsø ir savo Tëvynës laisvæ. Ðiomis tragiðkomis dienomis

kova vyko ne tik Rusijoje. Prisiminkime ir tragiðkus Sausio bei liepos ávykius

Vilniuje ir jø aukas. Nelaimingu sutapimu ir Lietuva ðiomis akimirkomis

atsisveikina su þuvusiu Respublikos parlamento gynëju Artûru Sakalausku.

Mes þinome: negali bûti laisvos Lietuvos be laisvos Rusijos. Mûsø tautø

didvyriai krito uþ bendrà didá tikslà�. Baigæs kalbëti, perdaviau G. Popovui

Antakalnio þemës þiupsnelá nuo þuvusiøjø Vilniuje kapø - ir suoðë milþiniðka

aikðtë. Tø dienø solidarumo jausmas tikrai neuþmirðtamas.

Mitingo metu gal paskutiná kartà ið arti maèiau realià valdþià

praradusá M. Gorbaèiovà - �pertvarkos, socialistinës demokratijos ir vieðumo�

Sovietø sàjungoje iniciatoriø, prieðtaringà asmenybæ, negalëjusià numatyti

totalitarinës valstybës þlugimo pasekmiø sau ir komunistinei sistemai - supu-

vusiai ir dël to pasmerktai þlugti.

Taèiau mes në akimirkà negalëjome pamirðti strateginio savo

uþdavinio - tarptautinio Lietuvos pripaþinimo reikalø. Jau rugpjûèio 24

dienà susitikime su JAV ambasadorium R. Strausu pabrëþiau ásitikinimà,

165

kad jo ðalis uþmegs su Lietuva normalius diplomatinius santykius. Susiti-

kimas JAV ambasadoj buvo ðiltas, jauèiau, kad savo svarbiausià tikslà

pasieksime greitai. Tà dienà Lietuvos nepriklausomybæ de jure pripaþino

Ðvedija. Taip pat tà paèià dienà aplankiau Vokietijos Federacinës Respublikos

ambasadoriø K. Blechà, kuris patvirtino savo ðalies teigiamà pritarimà mûsø

valstybës interesui. Be to, ambasadorius perdavë vicekanclerio ir uþsienio

reikalø ministro H. D. Genðerio kvietimà Lietuvos uþsienio reikalø ministrui,

su kolegomis Estijos ir Latvijos ministrais apsilankyti Bonoje. Nemaþa pana-

ðiø pokalbiø tomis dienomis ávyko ir su kitø valstybiø atstovais.

Kartu su Vilniumi, o kartais ir anksèiau, atstovybæ pasiekdavo

ávairiø pasaulio ðaliø ketinimai pripaþinti Lietuvà. Lûþis ávyko rugpjûèio

26 dienà. Tà dienà juridiná pripaþinimà Lietuvai suteikë Norvegijos

karalystë, Argentina, Austrija, Bulgarija, Kanada, Prancûzija, Vengrija,

Malta, Lenkija, Rumunija, Vatikanas, Vokietija, Portugalija, Belgija...

Lietuva - pilnateisë tarptautinës bendrijos narë!

Kartu su kolegomis ið kitø dviejø Baltijos ðaliø rûpestingai rengëmës

savo premjerø G. Vagnoriaus, I. Guodmanio ir E. Savisaro susitikimui su

Didþiosios Britanijos ministru pirmininku Dþonu Meidþoru 1991 m.

rugsëjo 1 dienà. Man teko dalyvauti tiek ðiame susitikime, tiek spaudos

konferencijoje, kurios metu ði ðalis pareiðkë pripaþástanti visas tris mûsø

valstybes nepriklausomomis.

O jau kità dienà oficialiai pripaþástàs mus savo ðalies vardu paskelbë

prezidentas Dþordþas Buðas. Kartu su kitais dþiaugdamasis, sielos gilumoj

kartojau sau: visa ávyko kitaip, nei pranaðavo didþiausiø pasaulio valstybiø

ir vyriausybiø vadovai! JAV tapo trisdeðimt septintàja mus pripaþinusia ðalimi

- ðtai tikrieji solidarios, bet nuosaikios ir atsargios politikos vaisiai!

�Valstybinæ iðmintá� ir �orumà� dar mëgino demonstruoti SSRS

prezidentas (aiðkiai - jau laikinas) M. Gorbaèiovas, savo pirmininkaujamos

Valstybës Tarybos posëdyje taip pat pripaþinæs tris Baltijos ðalis. Tai buvo

juokingas mëginimas pasivyti paðëlusiu greièiu á ateitá lekiantá traukiná.

166

M. Gorbaèiovas Kremliuje ir uþmiestyje turëjo uþleisti savo

apartamentus ir rezidencijas B. Jelcinui. Mums, ávairiø ðaliø diplomatams,

beliko stebëti, kaip akyse staèiai valandomis þlunga valstybë, kurios þaibiðko

katastrofiðko subyrëjimo negalëjo prognozuoti áþvalgiausi analitikai, politikos

futurologai! Prisipaþinsiu, kad þvilgsnis ið arti á þmogø, dar vargais negalais

mëginantá vaizduoti, kad nieko rimto neávyko(!), këlë ir gailestá. Taèiau

tuojau pat prisimindavau tragiðkus, skaudþius padarinius, kuriuos �SSRS

prezidento neþinojimas�, jo laviravimas, bandymas iðvengti atsakomybës ir

uþkrauti jà kitiems, këlë mano kraðtui ir tautai.

Man beliko sekti, kaip dezorganizuota sovietø pusë tæsi ásiparei-

gojimus ir paþadus. Rugsëjo 8 dienà devyniø ðarvuoèiø, tankø, keliolikos

sunkveþimiø virtinë ið Vilniaus Ðiaurës miestelio pro Kaunà demonstratyviai

patraukë á Karaliauèiø. Dabar jau mes privalëjom dar ryþtingiau, dar tvirèiau

spausti Maskvà, kad ji nuo uþuominø apie visos sovietinës armijos iðvedimà

pereitø prie realiø terminø ir etapø. Man buvo aiðku - ir gyvenimas tai

patvirtino - kad èia yra didelio darbo pradþia.

O rugsëjo 17 dienà man ir þmonai Jûratei teko surengti oficialø

priëmimà Lietuvos tarptautinio pripaþinimo proga: tà dienà Jungtiniø Tautø

Asamblëjos sesijoje mûsø ðalis buvo priimta visateise nare.

6 valandà vakaro tylioje Pisemskio gatvëje rikiavosi limuzinai. Iðkil-

mingai pasitikome prie apsaugos garbës sargybos mus pripaþinusiø ðaliø

ambasadorius, kitus aukðto rango atstovus su þmonom. Tarp Rusijos ir

Maskvos visuomenës veikëjø mums ypaè malonu buvo pasveikinti pertvarkos

architektà A. Jakovlevà, þymius mokslininkus, menininkus, raðytojus,

þurnalistus. Nuostabiai ðilta buvo to nepakartojamo vakaro atmosfera - mes

vaiðinome savo sveèius lietuviðkais valgiais, gërimais, pradedant Stakliðkiø

midum ir baigiant �Þalgiriu�, skelbdami tostus kalbëjome apie dþiugius

pokyèius, kurie laukia tautø, nusikraèiusiø imperijos jungo.

Mes iðgirdome daug prasmingø linkëjimø mûsø ðaliai, jos demo-

kratinei raidai. Akademikas A. Jakovlevas kreipësi á mus su tokiais linkëjimais:

167

�Lietuva ir Rusija turi kiek galima greièiau áveikti psichologinius slogios

praeities barjerus. Reikia bûti kilniadvasiams - neverta buvusiø skriaudø

naðtos temptis su savimi á ateitá. Að esu kartà pasakæs, kad laisvieji tampa

dvasiðkai artimesni vieni kitiems. Ði mintis tinka Lietuvos ir Rusijos

santykiams�.

O uþkalbintas Ðvedijos diplomatas B. Lysvalas priminë, kad Lie-

tuvos atstovybëje lankësi jau daugybæ sykiø. �Jûsø atstovybës vyrai, - paþy-

mëjo jis, - visus ðiuos metus tiesiog paðëlusiai dirbo - mes gerai paþástame

vieni kitus. Lietuvos vardas dabar gerai þinomas kiekvienoj ðvedø ðeimoj�.

Liete liejosi puikûs linkëjimai Lietuvai, solidarumo, nuoðirdaus,

þmogiðko bendravimo liudijimai. Susiþvalgydavom su Jûrate ásitikindami,

kad daugelis sveèiø jau iðmokæ tarti sunkià uþsienieèiui Lietuvos atstovo

pavardæ, mûsø vardus - ir tai taip pat dþiugiai nuteikë ne vien mudu.

Gyvenimas patvirtino, kad tolesnis daugelio ðaliø, iðtrûkusiø ið

priklausomybës imperijai, kelias nebuvo roþëm klotas, kad reformos jose

susidûrë su nemaþomis kliûtimis, net tokiomis, kokiø neámanoma buvo

nuspëti. Ir vis dëlto daþnai prisimenu ðviesià, giedrà, optimistinæ dienø ir

naktø po puèo nuotaikà Maskvoje. Tai galima apibûdinti vienu þodþiu -

VILTIS.

Spalio 9 dienà Lietuvos Respublikos ir SSRS uþsienio reikalø

ministrai A. Saudargas ir B. Pankinas URM senovinio stiliaus rezidencijoje

iðkilmingai pasikeitë notomis dël diplomatiniø santykiø tarp abiejø ðaliø

atnaujinimo. Kartu buvo susitarta, kad abiejø ðaliø atstovybës bus ambasadø

lygio (prieðkario metu buvo pasiuntinybës). Að tapau laikinuoju ir ágalio-

tuoju reikalø patikëtiniu Sovietø Sàjungoje (Charge D�Affairs). Ambasadorius

nebuvo skiriamas - manau, jog valdanèioji parlamento dauguma norëjo ðiame

poste matyti kità þmogø. Ne E. Bièkauskà, �su kuriuo bûta problemø�.

Nebuvau nusiteikæs gilintis, kodël ketinama rinktis ne mane, -

tiesiog nutariau toliau dirbti man áprastà darbà. Reorganizavau atstovybæ á

ambasadà, kuri nuo ðiol turëjo bûti labiau pavaldi Lietuvos URM. Apie tai

168

buvo informuotos visos diplomatinës misijos Maskvoje, taip pat SSRS ir

Rusijos vyriausybës. Suvokiau, kad, nors laikinai, bet man tenka atstovauti

Lietuvai ne pairusioje SSRS, o bûtent Rusijoje.

Mano kasdienë darbotvarkë ir toliau liko labai átempta - be diplo-

matinio lygio susitikimø ir derybø, teko aprëpti aibæ reikalø. Kone kas

savaitæ vykdavau á Vilniø dalyvauti Aukðèiausiosios Tarybos ir jos Prezidiumo

posëdþiuose, informuodavau V. Landsbergá ir A. Saudargà apie mûsø

ambasados veiklà.

169

SANTYKIAI SURYTØ KAIMYNEK O M U N I S T I N E I

SISTEMAIÞ L U G U S

170

171

Paðiepiant rusiðkàjá imperializmà, prisimenamas jo ðûkis: �Ðapkami

zakidajem!� Mums, lietuviams, nebûdinga savigyra - ðá nacionaliná bruoþà

stengdavomës pabrëþti labiausiai komplikuotais derybø momentais. Aiðku,

neprieðtaraudavom, kada rusai prisimindavo Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-

tystës galybæ ar Gediminaièius, su kuriais nuo seno jie linkæ sieti Romanovø

dinastijà, rusø aristokratijà ar net save ið jø kildinti (apie savo �lietuviðkà

kilmæ� Maskvoj ne vienas rusø inteligentas man yra lyg didþiausià paslaptá

sakæs). Ir kad mes, lietuviai, rusams, ukrainieèiams, baltarusiams �geri

okupantai� buvæ (gruzinai, jø tamados linksmose uþstalëse uþ tai mëgo

humoro pilnus tostus kelti). Prisimenu, kaþkuria proga ðitaip pajuokavau

net M. Gorbaèiovo akivaizdoj - atsikirsdamas, kada SSRS prezidentas niekaip

negalëjo suprasti, kodël Lietuvoj neplyksteli tautø nesantaikos liepsna. Ir

vos susilaikiau nepaklausæs, ar þino apie didájá Lietuvos kunigaikðtá Algirdà,

kuris skydu yra beldæs á Kremliaus vartus. Tokia replika, þinoma, bûèiau

nusiþengæs diplomatiniam etiketui...

Ðalys nesirenka savo kaimyniø, tautø ir valstybiø santykiai susi-

klosto palankiai arba prieðiðkai. Santykius tarp Lietuvos bei Rusijos valsty-

biø temdë imperijos mums padaryta þala. Deja, mes patyrëme ið galinges-

nës savo kaimynës þymiai daugiau skriaudø. Mûsø santykius aptemdë

Muravjovo koriko kruvini darbai, Kraþiø skerdynës, spaudos draudimas, o

dvideðimtajam amþiuj - Rainiai, Lietuvos þmoniø deportacijos, tûkstanèiai

kapø Sibire, pralietas ilgiausiai Rytø Europoje trukusio rezistencinio

pasiprieðinimo kovotojø kraujas.

Ir vis dëlto Lietuvai ir Rusijai amþinai lemta gyventi kaimynys-

tëje, todël turime siekti taikaus ir lygiateisio bendradarbiavimo - ðiuo funda-

mentaliu principu privalëjom grásti savo veiklà iðkart po Sovietø Sàjungos

subyrëjimo.

Po Beloveþo susitarimø, likvidavusiø SSRS, tapæs laikinuoju rei-

kalø patikëtiniu Rusijos Federacijoje, nejauèiau bûtinybës keisti svarbiausiø

strateginiø mûsø diplomatinës linijos nuostatø.

172

Man visados këlë nerimà galimi neigiami chaotiðkos ir nekon-

troliuojamos SSRS griûties padariniai. Mes pirmieji ið suverenios valstybës

pozicijø galëjome stebëti bei analizuoti neiðsprendþiamus prieðtaravimus

tarp centro ir respublikø, M. Gorbaèiovo primygtinai siûlomos ir nieko

gero neþadanèios �sàjunginës sutarties� peripetijas. Kartà kalbëdamasis su

bûsimuoju pirmu Armënijos prezidentu L. Ter-Petrosianu pasakiau, kad

dabar suverenios ðalys jau gali diktuoti savo sàlygas M. Gorbaèiovui. Taip

ir atsitiko. Ðá procesà ypaè paspartino Ukrainos apsisprendimas ir, aiðku,

minëti Beloveþo susitarimai.

Jau 1991 m. gruodþio 17 dienà M. Gorbaèiovas - dar karaliaujantis,

bet nevaldantis, praradæs paskutinius buvusios valdþios likuèius - pakluso

Beloveþo susitarimams ir gruodþio 25 dienà atsistatydino. Ðiuo formaliu

aktu baigësi Sovietø Sàjungos egzistavimas.

Negalëjau atsispirti pagundai pasiþiûrëti á Kremliø, buvusios SSRS

galybës simbolá, ir nuvykau á Raudonàjà aikðtæ. Èia jau buvo nuleista rau-

dona vëliava su kûju pjautuvu ir suplevësavo Rusijos trispalvë vëliava. Tomis

akimirkomis galvojau apie tai, kad ir mes, lietuviai, kovodami uþ savo Tëvynës

laisvæ, iðklibinom ne vienà akmená ið pamatø, ant kuriø puikavosi ir ketino

valdyti pasaulá iki dantø apsiginklavæs milþinas molinëm kojom...

Ðitaip palydëjome 1991-uosius metus. Ðiandien neturiu kà bepri-

durti prie savo minèiø, iðreikðtø tuomet populiariame �Maþosios Lietuvos�

laikraðtyje: �Ir tragiðki, ir dþiaugsmingi ávykiai parodë, kad Lietuvos þmonës

(be mums þinomø iðimèiø) jau nebegali savæs ásivaizduoti nuo kaþkurios

metropolijos priklausomos valstybës pilieèiais. Kartu ir að tapau dar tikresnis,

jog Lietuvos ateitis - tarp laisvø, demokratiðkø pasaulio tautø. Eisime ten

neiðvengiamai. Galbût skausmingai. Taèiau ðis kelias á geràjà pusæ keis visus

Lietuvos þmones, politikus. Manau, ir mane patá�.

Buvo galima tikëtis, kad po SSRS þlugimo, Rusijai perëmus savo

jurisdikcijon buvusios valstybës tarptautinius ásipareigojimus, teises ir karines

pajëgas, tarpvalstybiniø santykiø raida bus mums palanki.

173

1992 m. sausio 9 d., informuodamas Rusijos URM apie savo

statuso pasikeitimà, padariau demarðà dël Lietuvos teritorijoje dislokuotø

kariniø daliniø manevrø, kurie vykdomi be Lietuvos valdþios þinios - tokie

veiksmai nëra teisëti ir kelia mano Vyriausybës nepasitenkinimà. Netrukus

man praneðë, jog Gynybos ministerijos kuratorius, globojæs ðiuos dalinius,

gavo nuobaudà uþ aplaidumà.

Mûsø negalëjo tenkinti kai kuriø Rusijos gynybos ministerijos

atstovø nuostata armijà ið Lietuvos iðvesti tik po to, kai Rusijoje bus parengtos

dislokacijos vietos. Ir SSRS gynybos ministerijos informacijos valdybos

virðininkas V. Manilovas buvo pareiðkæs brifinge, kad Sovietinës armijos

iðvedimas ið Baltijos valstybiø prasidës ne anksèiau, kaip 1994 metø

pabaigoje.

Dabar Rusijos kariðkiai �ëmë ieðkoti argumentø�. Mano þiniomis

dislokavimo vietø ieðkojimai (ne Lietuvos problema!) atitolintø procesà ma-

þiausia dvejiems - trejiems metams. Ðià mintá gana kategoriðkai dësèiau

generolams. Keitësi jø uniformos ir antpeèiai, bet nesikeitë màstymas -

jiems samprotaujant, þiûrëk, ima ir iðlenda yla ið maiðo - vis mëginama

ginti �nenugalimàjà armijà�. Vis ásigudrinama nutolinti dienà, kai ji Lietu-

voje praras oro uostus, raketø bazes, placdarmus ir kareivines.

Ambasada privalëjo skirti daug dëmesio ekonominiø santykiø plë-

totei remiantis G. Vagnoriaus ir J. Gaidaro pasiraðyta sutartimi, taip pat

ryðiams su Karaliauèiaus sritimi.

Dabar daug laiko ir jëgø skyrëme Lietuvos ir Rusijos vadovø aukð-

èiausio lygio susitikimui - rinkome, analizavome informacijà, kuri padëtø

Lietuvos delegacijai ágyvendinti sprendimà dël armijos iðvedimo, remiantis

Baltijos Valstybiø Tarybos 1992 m. sausio 5 dienà Jûrmaloje priimtu krei-

pimusi á NVS vadovus dël buvusios Sovietø Sàjungos ginkluotøjø pajëgø

nedelsiamo ir visiðko iðvedimo ið Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Mûsø ambasados

darbuotojai intensyviai susitikinëjo su B. Jelcino atstovais. Mes aiðkinomës

ir nagrinëjome bûsimø derybø klausimus, pozicijø skirtingumà, galimus

sàlyèio taðkus.

174

V. Landsbergio vadovaujama delegacija susitikti su Rusijos Fede-

racijos prezidentu B. Jelcinu á Maskvà atvyko sausio 17 dienà. Pagal susi-

klosèiusià tradicijà bûti delegacijos nariu buvo pasiûlyta ir man. Rytà sveèio

teisëmis stebëjau, kaip Rusijos parlamentas svarsto Lietuvos ir Rusijos 1991

m. liepos 29 d. sutarties ratifikavimà - optimistiðkai nuteikë jau vien tai,

kad nebuvo prieðiðkos reakcijos. Todël sutikdamas delegacijà, papasakojau

kolegoms, kad Rusija ðiuo ratifikavimu rodo gerà valià.

Matyt, neatsitiktinai susitikimas ávyko imperatoriø laikø didybe

ir prabanga tviskanèioje Kremliaus Jekaterinos salëje - tuo norëta pabrëþti

jo svarbà abiems ðalims. Susitikimas prasidëjo 18 val. ir truko apie pustreèios

valandos.

Susitikimo metu B. Jelcinas ir V. Landsbergis pasisakë uþ geros

kaimynystës ir abipusio bedradarbiavimo santykius tarp abiejø ðaliø, jø

plëtojimà naujø susitarimø pagrindu, teisiø ir laisviø garantijas vienos ðalies

pilieèiams kitos susitarianèios ðalies teritorijoje, tautiniø maþumø teises,

lygiø galimybiø sukûrimà abiejø ðaliø iðeiviams.

Toliau perëjome prie sudëtingiausio klausimo - buvusios sovietinës

kariuomenës, dabar atsidûrusios Rusijos jurisdikcijoje, iðvedimo. Abi pusës

sutiko, kad per mënesá bûtø parengtas ir pasiraðytas susitarimas. Buvo pa-

tvirtinta, jog kariuomenës veiksmai negali paþeisti Lietuvos Respublikos

suvereniteto. Susitarta, kad darbo grupiø susitikimuose bus konkreèiai aptarti

kariuomenës iðvedimo terminai, datos, visas tvarkaraðtis; o uþtrunkanèiø

kariniø daliniø aprûpinimas bus paremtas tarpusavio atsiskaitymais; Lietuva

padës statyti butus karininkams Rusijoje. Beje, derybø metu vykusiame

karininkø suvaþiavime marðalas J. Ðapoðnikovas pareiðkë, kad pasitraukti ið

Pabaltijo artimiausiu metu nëra ámanoma...

Teko nagrinëti ir nesusipratimus dël naftos tiekimo, kitus ekono-

minio pobûdþio klausimus. Rusijos pusë paþadëjo paðalinti nesklandumus.

Mes pakvietëme B. Jelcinà apsilankyti ambasadoje, ir prezidentas

ðá kvietimà priëmë. Man teko atlaikyti þurnalistø atakas, aþiotaþas buvo

175

didelis, kadangi iki paskutinio momento nebuvo aiðku, ar B. Jelcinas atvyks.

Buvo pasklidæ gandø apie ultimatyvius ðachtininkø grasinimus streikais ir

prieðtaravimus bei nesutarimus Rusijos vyriausybëje.

Su V. Landsbergiu kopdamas laiptais á ambasados iðkilmiø salæ,

B. Jelcinas apþvelgë skoningà interjerà ir pastebëjo, kad lankosi èia pirmà

kartà. �Tai didelë garbë mûsø ðaliai�, - pasakë V. Landsbergis, áteikdamas

prezidentui Sausio 13-osios medalá ir padëkodamas lietuviø tautos vardu

uþ ryþtingà bei veiksmingà pagalbà lemtingomis jos laisvei dienomis.

Atsakydamas B. Jelcinas nuopelnus uþ tai, kad Vilniuje buvo sustabdyti

tankai, priskyrë lietuviø tautai. �Sausio ávykiai uþgrûdino mus, - paþymëjo

jis, - todël buvo lengviau iðtverti ir kovoti rugpjûèio perversmo metu�.

Po apdovanojimo B. Jelcinas dar valandà bendravo su mûsø dele-

gacija prie vaiðiø stalo. Èia turëjau progà pastebëti labai rusiðkus prezi-

dento charakterio bruoþus, vëliau atsiskleidusius visam pasauliui, sakysim,

iðvaikant neklusnø parlamentà ar silpstant valdþiai, - jo ryþtingà atvirumà,

tiesø, bekompromisiná bûdà ir aiðkø pomëgá �laistyti pergales�. O �laistymo

priemoniø�, lietuviðkø ir gerø, mes, tà jo norà nujausdami, su ambasados

darbuotojais parûpinome ið anksto - Rusijos prezidentas liko patenkintas...

Iðvykdamas ið ambasados, prisisegæs medalá, þvaliai kalbëjosi su þurnalistais.

Mes, delegacijos nariai, B. Jelcinui iðvykus, gyvai dalijomës dienos

ir vakaro áspûdþiais. Kaip ir daugelis kolegø, buvau nusiteikæs optimistiðkai.

Ir vis dëlto ramybës nedavë mintis, jog mûsø santykius dar gali aptemdyti

nepalankios aplinkybës ir prieþastys, visø pirma - ekonominës. Ir, þinoma,

rûpestingai slepiamas Rusijos noras kuo ilgiau uþvilkinti okupacinës kariuo-

menës iðvedimà ið Lietuvos teritorijos.

Po ðio aukðèiausio lygio Lietuvos ir Rusijos susitikimo interviu

�Lietuvos aidui� teigiau: �Noriu tikëti, kad Rusija taps demokratiðka, mums

draugiðka valstybë. Á tai nukreiptos ir Lietuvos vadovybës, na, ir ambasados

pastangos. Tuo paèiu metu mes neprivalome atsisakyti ir atsargumo. Poli-

tiniai procesai Rusijoje ir buvusioje jos erdvëje dar tik prasidëjæ. Kokia link-

176

me jie plëtosis, ypaè dabar, dël ekonominës, politinës situacijos neapi-

brëþtumo - sunku pasakyti�.

Þinoma, man nekëlë entuziazmo tai, kad Lietuvoje kaimyninës

ðalies situacija buvo vertinama gan tiesmukiðkai, nevengiant kaltinimø, net

per þiniasklaidà, jog prieð Lietuvà esà vël pradëta ekonominë blokada. Að

gerai maèiau, kad Rusija savo ásipareigojimø nevykdo ne vien ið piktos valios

- daþniausiai taip atsitinka dël sudëtingos ekonominës bûklës ir chaoso.

Sausio 29 dienà ávyko ministro pirmininko G. Vagnoriaus susiti-

kimas su Rusijos premjero pirmaisiais pavaduotojais G. Burbuliu ir J. Gai-

daru. Þinojau apie lietuviðkà G. Burbulio kilmæ (jo senelis buvo lietuvis, ne

ið gero gyvenimo atsidûræs Urale), taèiau nepastebëjau bent kiek didesnio

ðio þmogaus palankumo Lietuvai. Atvirkðèiai: G. Burbulis kietai gynë Rusijos

interesus, kartais demonstratyviai nedarë mums nuolaidø, taip patvirtin-

damas þinomà tiesà, kad savo naujàjà tëvynæ paprastai labiausiai brangina

nutautusiø svetimðaliø palikuonys. Mums vargais negalais pavyko pasiekti,

kad bûtø susitarta dël atsiskaitymø uþ prekes tvirta valiuta - maþdaug 2

mlrd. 600 mln. JAV doleriø. Rusija ásipareigojo tiekti naftos produktus,

dujas, atominio kuro kasetes Ignalinos atominei elektrinei. Lietuva - maisto

produktus, pramonës prekes.

Taèiau vykstant deryboms mums buvo akivaizdu, jog Lietuvai

teks ieðkoti ir kitø kuro bei þaliavø tiekimo ðaltiniø. Tuo metu gausiuose

interviu Rusijos spaudai nuolatos pabrëþdavau, kad ekonominë sutartis ne-

tenkina në vienos ið dviejø ðaliø, kad tai - tik bûtinas kompromisas, kurio

sàlygø Lietuva laikysis.

Deja, mano prognozë pasitvirtino - Rusija ëmë nesilaikyti sutarties

ásipareigojimø, nesuteikë mums ir didþiausio palankumo sàlygø savitarpio

prekyboje. Rusijos dujø tiekëjai pradëjo reikalauti, kad Lietuva uþ dujas

atsiskaitytø pasaulinëmis kainomis. Galiausiai mums teko pasekti estø ir

latviø pëdomis - mûsø kaimynai su ðiais reikalavimais sutiko anksèiau.

ambasadà pasiekë þinia, jog sutriko naftos tiekimas Maþeikiø �Naftai�.

177

D E R Y B O S D Ë LO K U P A C I N Ë S

K A R I U O M E N Ë SI Ð V E D I M O

178

Pasitarimas su JAV sekretoriumi D. Beikeriu. Ið deðinës sëdi Estijos Nepaprastasis ir ágaliotasisambasadorius J. Kachnas ir Latvijos Nepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius J. Petersas.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

179

Rengimasis ðioms deryboms ir buvusios sovietinës armijos

iðvedimas buvo itin svarbi Ambasados darbo kryptis. Mes ne tik vykdëme

Vyriausybës direktyvas, bet ir siekëme savo analitine informacija bei pasiû-

lymais veiksmingai prisidëti prie ðiø derybø strategijos ir taktikos visais jø

etapais.

Kraðto apsaugos ministerija buvo gavusi sàraðà daliniø, kuriuos

Rusija ketino dar vasario mënesá iðvesti, taèiau 107-osios divizijos, dislokuotos

Vilniuje, jame nebuvo. Tuo tarpu mums rûpëjo, kad Lietuvà ramybëje ði

divizija paliktø pirmiausia. Ðiaurës karinis miestelis mums buvo kaip krislas

akyje.

Rusija vilkino derybas, ekspertø susitikimai daþniausiai nepasiek-

davo reikiamø rezultatø. O kartais susidurdavome net ir su mëginimais

iðprovokuoti konfliktines situacijas.

Vienas toks ávykis galëjo turëti rimtesniø padariniø derybø eigai.

1992 m. vasario 28 d. vakare buvau skubiai pakviestas á Rusijos uþsienio

reikalø ministerijà. Einantis ministro pareigas G. Kunadzë pareiðkë, kad

Rusijos prezidento patarëjas G. Ðachrajus gavæs Ðiaurës Vakarø armijø gru-

puotës vado Mironovo informacijà - esà Lietuvos Vyriausybë reikalaujanti,

kad rusø kariðkiai pasitrauktø ið patalpø Panevëþyje ir Ðiauliuose, o jeigu

tai nebûsià padaryta �patalpos bûsianèios paimtos ðturmu�. Jei informacija

teisinga, pasakë man G. Kunadzë, tai gali neigiamai atsiliepti dviejø ðaliø

santykiams.

Að ið karto suabejojau ávykiø versija ir paþadëjau per valandà

iðsiaiðkinti, kas gi ið tikrøjø ávyko. Beje, man buvo siûloma skambinti á

Vilniø tiesiai ið Rusijos URM. Kategoriðkai atsisakiau.

Gráþæs á ambasadà, telefonu susisiekiau su Vyriausybe. Po valandos

paskambinau G. Kunadzei ir pareiðkiau, kad G. Ðachrajus buvo dezinfor-

muotas. Lietuvos Vyriausybë minëtoms águloms nëra pareiðkusi jokiø

ultimatumø. Ji elgiasi, kaip áprasta civilizuotama pasaulyje, ir siekia svetimos

kariuomenës iðvedimo ið savo teritorijos derybø keliu. G. Kunadzë atsakë,

180

kad dabar jau ir jø þinios atitinkanèios mano informacijà. Baigdami nemalonø

pokalbá sutarëme, jog abiems ðalims ateityje svarbu disponuoti kuo tikslesne

informacija. Tuo incidentas baigësi. Man jis kiek priminë naktinius iðkvie-

timus á Kremliø, kada Molotovas reikalaudavo pasiaiðkinimø ið Lietuvos

aukðèiausio lygio delegacijos ar mano pirmtako pasiuntinio Lado Natke-

vièiaus. Kaip galima protestuoti ir aliarmuoti nepatikrinus informacijos? Ir

dar taip nekorektiðkai, nesolidþiai?

Ambasada negalëjo pradþiuginti Vilniaus þiniomis apie kariuo-

menës iðvedimà. Buvo iðvestas tik prieðlëktuvinës gynybos 5-asis divizionas.

Mûsø teritorijà paliko 37 karinës technikos vienetai.

Derybos dël armijos iðvedimo darësi vis sunkesnës. Be áprastø

atsikalbinëjimø (kad Rusija neturinti sàlygø iðvedamai kariuomenei

dislokuoti savo teritorijoje), nemaloniai nuteikë atsisakymas praneðti amba-

sadai ir Lietuvos delegacijai, kiek tos armijos yra mûsø teritorijoje. Nerimà

këlë ir Lietuvon siunèiami be mûsø sutikimo naujokø bûriai.

Todël Vyriausybës pavedimu balandþio 30 d. áteikiau notà Rusijos

Federacijos URM. Joje tiesiai pareiðkiau:

�Derybos vyksta sunkiai. Skiriasi poþiûriai: mes kalbame apie

iðvedimo sàlygas, tuo tarpu Rusijos Federacija kelia klausimà dël buvimo

sàlygø.

Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos ðalims, ðiø derybø sëkmë - svarbus

patvirtinimas, ar ið tikrøjø Rusija gerbia jos suverenitetà. Pastaruoju metu

ryðkëja nerimà kelianti tendencija - Rusija nesirengia artimiausiu metu iðvesti

savo kariuomenës.

Mums kelia didelá nerimà tai, jog Rusijos oficialûs asmenys ir

aukðti kariðkiai vengia kalbëti apie konkreèius armijos iðvedimo terminus,

kariuomenës skaièiø ir ginkluotæ.

Mes puikiai suprantame sudëtingà Rusijos padëtá, taèiau esame

pasirengæ á jà atsiþvelgti tik tuo atveju, kuomet bus galima derybø kontekstà

181

pavadinti priimtinu. Kaip mes galime suprasti Rusijà, kuri prieð mûsø valià

gabena lëktuvais savo naujokus? Buvo teigiama, kad karininkams reikia dviejø

tûkstanèiø butø, dabar jau sakomi didesni skaièiai. Mes juk sudarëme sàlygas

karininkams butus privatizuoti, kad pardavæ - galëtø nusipirkti Rusijoje�.

Dël nedelsiamo ir besàlygiðko armijos iðvedimo balandþio 21 dienà

pareiðkimà paskelbë Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba. Ðis

svarbiausias ir aktualiausias mums klausimas visà laikà buvo derinamas su

bendra visø trijø Baltijos ðaliø pozicija. Jis galëjo bûti ágyvendintas tik

remiantis Vakarø ðaliø, jø vadovø poveikiu Rusijai.

Tomis dienomis Maskvoje ne kartà ávairiomis progomis teko

susitikti su aukðto rango rusø kariðkiais. Maèiau, kad dalis jø praregëjo,

atsikratë ankstesniø iliuzijø, sovietinës karinës galios idealizavimo, vis labiau

pasisakë uþ demokratijà Rusijoje ir kitose ðalyse, buvusiose sovietinëse

respublikose. Tarp jø buvo puikiø karybos specialistø, aukðtos kultûros,

plaèios erudicijos þmoniø, skleidþianèiø armijoje anksèiau slëptà tiesà apie

imperijos okupuotas ir aneksuotas ðalis. Taèiau tarp aukðtø karininkø ir

generolø dar nemaþa buvo ir tokiø þmoniø, kurie demokratines permainas

pripaþino tik þodþiais. Derybos dël armijos iðvedimo ið Lietuvos, kitø Baltijos

ðaliø ðiems þmonëms buvo sunki pareiga. Ðie psichologiniai ir pasaulëþiûros

aspektai daþnai nulemdavo derybø partneriø pozicijos neapibrëþtumà,

begalinius svyravimus, nenuoseklumus, iðsisukinëjimus, atsakomybës ven-

gimà.

Mes privalëjome bûti kantrûs ir atkaklûs. Kito kelio nebuvo.

Daugybæ kartø man teko raminti karðtesnius kolegas, atvykstanèius ið

Vilniaus, uþsimojusius maksimalistiðkai ir þaibiðkai, kone vienu atvykimu

iðspræsti daugybæ sudëtingø buvusios okupacinës armijos iðvedimo

problemø.

Visos mûsø daliai tekusios derybos buvo sunkios, ðios - ypaè. Ne

viskas priklausë ir nuo sparèiai demokratijos linkme evoliucionuojanèiø

Rusijos sluoksniø, besiformuojanèio valdþios elito. Pastebëjau, jog kariðkiai

182

ne vien mums daþnai pateikinëja tendencingà, net klaidinanèià informacijà.

Susitarus dël vienø ar kitø klausimø tekdavo vël gráþti prie jø svarstymo.

Juos iðsprendus - þiûrëk, vël naujas labirintas, kita aklavietë.

Man labai pravertë artimi ryðiai su þmonëmis ið B.Jelcino aplinkos,

su kitais demokratiniø aspiracijø valdanèiøjø sluoksniø atstovais. Pasinau-

dodavau ir man gerai þinomais prieðtaravimais tarp Rusijos Federacijos

prezidento tarnybos, Uþsienio reikalø ir Gynybos ministerijø. Ðiuos veiklos

metodus að patylom vadinau �Skaldyk ir valdyk... situacijà!�

Gerai maèiau Rusijos politikø svyravimus, jø baimæ komplikuoti

savo santykius su kariðkiais. Reforma armijoje þengë pirmuosius þingsnius,

todël èia buvo gajus sovietinis palikimas ir komunistinës ekspansijos reliktai.

Teko ne vienà kartà atremti argumentus tø politikø, kurie armijos

iðvedimà siejo vien su Lietuvos ir Rusijos santykiø blogëjimu. Tokiuose

vieðuose debatuose ir neoficialiuose pokalbiuose visados pabrëþdavau, kad

neiðvedus kariuomenës ið Baltijos ðaliø neámanoma iðsaugoti teigiamo

tarptautinio Rusijos ávaizdþio.

Man ne kartà buvo uþsiminta, kad Rusijos URM ir kariðkiø san-

tykiai átempti, kad mûsø ambasada turinti vengti oficialiø praneðimø apie

referendumo �Dël SSRS kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teri-

torijos� organizavimà. Að klausiausi ðiø �patarimø�, taèiau orientavau

bendradarbius plaèiai nuðviesti Rusijos ir pasaulio visuomenei bei þinia-

sklaidos priemonëms ðá referendumà. Reikalavimas atlyginti þalà, aiðku,

nebuvo ávykdomas, jo formulavimas atsirado greièiau dël noro pademons-

truoti pozicijos kategoriðkumà.

Aktualiausias dalykas tuo metu, mano poþiûriu, buvo iniciatyva

derybose. Rusija atsisako pateikti armijos iðvedimo grafikà - tada mes priva-

lom pateikti já patys, realiai árodydami, kad paskutinis Rusijos kareivis Lie-

tuvà gali palikti net iki 1992 metø gruodþio 31 dienos! Itin svarbu buvo

pasiekti, kad konkreèios datos bûtø fiksuojamos ir ávairiuose tarptautiniuose

forumuose bei susitikimuose. Man prieinamu diplomatiniu lygiu visados

183

akcentuodavau, kad Lietuvos netenkina bendro pobûdþio Vakarø pareiðki-

mai, kad mums reikia veiksmingesnës politinës paramos.

Netrukus mane pasiekë þinia, kad á ðiuos pasiûlymus Lietuvos

Vyriausybë atsiþvelgë: tai liudijo premjero G. Vagnoriaus laiðkas ðaliø -

Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos dalyviø - vyriausybëms.

Neabejojau, kad mûsø pastangø aktyvëjimas Maskvoje bus sutiktas

ir su dideliu atviru nepasitenkinimu. B. Jelcinas savo kalboje Rusijos gin-

kluotøjø pajëgø vadø pasitarime birþelio 10 d. pasakë, jog armija negali

bûti iðvesta �á plynà laukà�. Ði, anot jo, �techninë problema� bûsianti greièiau

sprendþiama, �jeigu kita pusë aktyviai prisidës prie jos ákurdinimo kitose

vietose problemos sprendimo�. Að praneðiau Vilniui, kad Rusijos prezidento

pareiðkimas - tai Rusijos reakcija á Lietuvos vyriausybës ryþtà, - ir patariau

panaðios taktikos laikytis artimiausioje ateityje.

O birþelio 14 dienos vëlø vakarà ambasada jau galëjo oficialiai

praneðti, kad uþ kariuomenës iðvedimà pasisakë 68,95 proc. á referendumo

sàraðus átrauktø Lietuvos pilieèiø.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Tarparla-

mentinë asamblëja 1992 m. birþelio 23 d. Briuselyje priëmë specialià

rezoliucijà, kad buvusi sovietinë kariuomenë kuo greièiau paliktø Lietuvos,

Latvijos ir Estijos teritorijà.

Birþelio 30 d. savo Vyriausybës pavedimu, oficialiai susitikau su

Rusijos derybø delegacijos vadovu ir perdaviau mûsø delegacijos siûlomà

kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos grafikà. Mes atsiþvelgëme á realias technines

galimybes, Lietuvos geleþinkelio pajëgumus ir laidumà. Iðvedimas

pradedamas nuo daliniø, esanèiø sostinëje, taip pat nuo oro desantininkø.

Grafike numatyta, kad Rusijos kariuomenë �turi bûti iðvesta ir kroviniai

iðveþti ðiemet�.

Artëjant ESBK aukðèiausiojo lygio susitikimui Helsinkyje, 1992

m. liepos 7 d. �didþiojo septyneto� ðalys (Italija, Prancûzija, Didþioji

184

Britanija, JAV, Kanada, Vokietija, Japonija) savo konferencijoje Miunchene

priëmë palankià rezoliucijà dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Baltijos

ðaliø.

Kaip ir tikëjausi, Rusijos pozicija suðvelnëjo - B. Jelcinas pareiðkë,

kad mûsø ðalyse esanti kariuomenë nebebus papildoma naujokais ðauktiniais

ir po dvejø metø ðioje kariuomenëje neliks �në vieno eilinio�. Tokiu atveju

buvusi sovietinë kariuomenë pasiliktø Lietuvoje iki 1994 metø.

Ið susitikimø su Rusijos atstovais susidariau áspûdá, kad Helsinkio

pasitarime Rusija bus priversta nusileisti. Maèiau, kad jos diplomatiniai ir

vyriausybiniai sluoksniai yra veikiami bûsimo pasitarimo atmosferos. Jau

pasitarimo iðvakarëse ið Vilniaus á Sankt Peterburgà iðsikraustë Prieðlëktuvinës

gynybos aukðtoji radijo elektronikos mokykla su visais kursantais, dëstytojais

ir pagalbinëmis tarnybomis.

1992 m. liepos 10 dienà Helsinkio konferencija priëmë Baigiamàjá

dokumentà - Politinæ deklaracijà, kurios 15-ajame paragrafe buvo aiðkiai

suformuluotas kvietimas suinteresuotoms valstybëms �nedelsiant sudaryti

atitinkamas dviðales sutartis, áskaitant tvarkaraðèius, kad bûtø greitai,

organizuotai ir visiðkai iðvesta uþsienio kariuomenë ið Baltijos valstybiø

teritorijos�.

Taèiau að jau buvau ásitikinæs, kad iki 1992 metø pabaigos svetimos

kariuomenës iðvesti tikrai nepavyks. Vis dëlto ryþtinga, be kompromisø

skubinanti Rusijà pozicija buvo naudinga - ji pasitarnavo kaip spaudimo

imperinëms Rusijos jëgoms priemonë.

Mûsø ambasados þiniomis, prezidentas B. Jelcinas jau buvo nusi-

teikæs aukðèiausiojo lygio susitikimams su Baltijos ðaliø vadovais. Rugpjû-

èio 6 dienà Rusijos iniciatyva Maskvoje ávyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos

uþsienio reikalø ministrø susitikimas su Rusijos Federacijos uþsienio reikalø

ministru A. Kozyrevu. Lietuvai atstovavo uþsienio reikalø ministras A.

Saudargas.

185

Rusijos poþiûriu, derybas dël armijos iðvedimo suintensyvintø

�garantuota visø etniniø rusø ir kitø tautybiø þmoniø lygybë�, �teritoriniø

pretenzijø atsisakymas� (kad ðie reikalavimai ið pirðto lauþti, kad jie absoliuèiai

neatitinka Lietuvos realijø, ne kartà atkreipiau Rusijos URM dëmesá). A.

Kozyrevas taip pat pasiûlë, kad Baltijos ðalys iðvedimo laikotarpiui iki 1994

metø laikinai leistø Rusijai naudotis strateginiais objektais, nereikalautø

kompensuoti þalos, padarytos 1940-1941 metais, dalyvautø gyvenamøjø

namø, skirtø kariuomenei, statyboje, garantuotø kariniø kroviniø tranzità

á Kaliningrado (Karaliauèiaus) sritá ir kt.

Teigiamai vertindami Rusijos pasirengimà deryboms aukðèiausiu

lygiu, mes buvome ðokiruoti kai kuriø pasiûlymø ultimatyvumo. Netenkino

ir ðios ðalies pateiktasis armijos iðvedimo grafikas. Mums, derybø delegacijos

nariams, beliko laikytis grieþtos, Rusijà spaudþianèios pozicijos, neleisti vil-

kinti ir iðsisukinëti.

Mûsø ambasada tuo metu aktyviai demaskavo Rusijos skleidþiamà

dezinformacijà dël neva vykstanèio kariuomenës iðvedimo - juk dislokacijos

vietose tebeliko gausi oro desantininkø kariuomenë, o taip pat nesenos

agresijos þidinys - Ðiaurës miestelis Vilniuje. Mums buvo lengva paneigti

Rusijos delegacijos vadovo V. Isakovo þodþius, kad Lietuvoje, kaip ir kitose

Baltijos ðalyse, �paþeidinëjamos rusakalbiø teisës�. Netrukus V. Isakovas

savo pretenzijø Lietuvai buvo priverstas atsisakyti.

Polemikoje dël armijos iðvedimo terminø mes buvome iniciatyvûs

ir iðradingi, darëme viskà, kad ðis procesas bûtø maksimaliai pagreitintas.

Jau þinojome tikslø buvusios sovietinës kariuomenës skaièiø Lietuvoje (20510

kareiviø ir karininkø). Kai kurie derybø partneriø pareiðkimai buvo adre-

suoti ne tiek mums, kiek �duoklë� Rusijoje kylanèiai nacionalpatriotinei

bangai. Gerai pamenu derybø peripetijas, tarkim, dël skirtingø þodþio

�greitai� interpretacijø. Nedelsdami ir grieþtai reaguodavom á iðsisukinëjimus

bei neapibrëþtumà. Að neabejojau, kad Rusija bus priversta pateikti naujà

armijos iðvedimo grafikà.

186

Mûsø laimei, sugebëjome iðlaikyti pozicijø vienybæ su Latvija ir

Estija visais lygiais, pradedant Baltijos Taryba, derybø delegacijomis ir

baigiant darniu ambasadø darbo koordinavimu. Rusijos priekaiðtai dël

rusakalbiø gyventojø tuo metu ir ilgà laikà buvo itin daþni, todël likome

solidarûs su broliðkomis kaimynëmis, kur demografinë situacija buvo itin

nepalanki, o santykiai tarp tautø turëjo savà specifikà.

Derybø metu ið sutelktai dirbanèiø jaunø ambasados kolegø

nuolat gaudavau naudingos analitinës informacijos. Lietuvos delegacijai

teikëme iðvadas, prognozes bei pasiûlymus, kaip, kokiu bûdu iðkovoti mums

bûtinas nuolaidas. Tenka apgailestauti, kad ne visi mûsø siûlymai bûdavo

priimami.

Að nelinkæs ðitø dalykø dramatizuoti - tiesiog jauna atsikûrusios

demokratinës Lietuvos diplomatija ieðkojo savo taktikos, keliø ir metodø,

tos paieðkos nebûdavo paprastos, lengvos, kaip ir daugelyje kitø srièiø. Ir

vis dëlto pasitaikydavo situacijø, kai að, kaip sakoma, amo netekdavau: kai

kurie mûsø delegacijos nariai ar ekspertai pasiskubindavo �iððokti ið krûmø�

- imdavo ir lepteldavo seniems, patyrusiems rusø derybininkams dalykus,

kuriuos verèiau nutylëti. Nors imk ir apsiverk! Tekdavo dëti nemaþa pastan-

gø, kad uþglaistytume prasitarimus, kad atrodytume solidþiau. Tikëjausi,

kad aukðèiausiojo lygio susitikimui parengsime susitarimo variantà, kuris

po átemptø derybø galiausiai bus aprobuotas. Að tariausi su V. Landsber-

giu dël numatomo susitikimo aukðèiausiuoju lygiu datos - 1992 m. rugsëjo

8 dienos.

Ambasadoje virte virë darbas. Didþiausià rûpestá këlë maksimalus

ðaliø pozicijø suartinimas. Kiauras dienas posëdþiaudavo abiejø delegacijø

darbo grupës, pluðo ekspertai. Prisimenu ánirtingus ginèus dël �okupacijos�

ir �aneksijos� - ðios sàvokos galop ið susitarimo projekto buvo iðbrauktos,

mat Rusijos pusë, nors pasiskelbusi �SSRS teisiø perëmëja�, vis dëlto netroðko

paveldëti �imperijos istorijos puoðmenø�. Rusø derybininkams abi sàvokos

buvo nemalonios (mums taip pat, bet kà jau èia padarysi - juk tie, kurie

okupavo, aneksavo, mûsø, lietuviø, valios neklausë, apsiribojo tik �laisvais

187

rinkimais�, �liaudies Seimu�), tai esà neatitinka ðiandieninës situacijos ir

t.t. Sutarëme palikti ðias problemas ateities tarpvalstybinëms deryboms.

Padarëme ðiokiø tokiø nuolaidø ir dël armijos iðvedimo terminø bei etapø.

Mûsø darbà vainikavo aukðèiausiojo lygio Lietuvos Respublikos

ir Rusijos Federacijos vadovø V. Landsbergio ir B. Jelcino susitikimas, kuris

vyko iki vëlyvos 1992 m. rugsëjo 7 d. nakties.

Visa mûsø delegacija susirinko dar ankstø kitos dienos rytà aptarti

derybø taktikos, taip pat kai kuriø niuansø. Vidudiená Maskvos laiku ávyko

Lietuvos kraðto apsaugos ministro A. Butkevièiaus ir Rusijos gynybos ministro

P. Graèiovo susitikimas. Abu ministrai aptarë praktiná kariuomenës iðvedimo

darbà, Lietuva ásipareigojo pastatyti Karaliauèiaus srityje 10 tûkst. butø ið

Lietuvos iðvykstantiems kariðkiams. Parengiamuoju derybø etapu mûsø

ambasada þvalgë aukðtø rusø kariðkiø ir vyriausybës sluoksniø reakcijà dël

ðio pasiûlymo - á já buvo þiûrima teigiamai, man leisdavo suprasti, kad

Rusija �neliks skolinga�. Taip ir atsitiko. Rusija sutiko perduoti keturis

karo laivus besikurianèiai Lietuvos karinei flotilei. Rusijos Baltijos laivyno

vadas admirolas V. Jegorovas pareiðkë, kad ðie laivai bus aprûpinti ginkluote

ir remonto dirbtuvëmis. Mes, ambasados diplomatai, buvome tarp tø, kurie

atliko milþiniðkos apimties derybø parengimo darbà, iðgyvenome dël sëkmiø

ir sudëtingø, nerimà kelianèiø problemø.

Ðiek tiek nukrypsiu nuo ðiø derybø. Dabar, kai raðau ðià knygà,

Audrius Butkevièius - Lietuvos Respublikos Seimo narys - po ilgo ir politi-

zuoto teismo proceso jau ákalintas. Daugybæ kartø ir ávairiomis progomis

esu akcentavæs Lietuvos teisësaugos institucijø neprofesionalumà ðioje byloje,

delsimà, kenksmingas ðios bylos pasekmes valstybei, visuomenës nuomonei,

pilietinei brandai: juk ilgà laikà be teismo buvo kalinamas demokratiðkai

iðrinktas parlamento narys. Esu ásitikinæs, kad ateitis atskleis kai kurias peri-

petijas, nenaudingas ðios bylos iniciatoriams, - pradedant apkaltos vengimu

ir baigiant nepagrástu suëmimu. Taèiau ðia proga noriu prisiminti Audriø

Butkevièiø, iðskirdamas já ið viso derybininkø bûrio - dël skvarbaus analitinio

proto, sugebëjimo teikti pasiûlymus, daryti neiðvengiamas nuolaidas, matyti

188

esminius armijos iðvedimo problematikoje dalykus, nesusikoncentruoti

ginèams dël smulkiø ar retorika dvelkianèiø klausimø. Prisimenu ir Audriaus

ryþtà Sausio dienomis, renkant savanorius, kuriant ginkluotas kraðto apsau-

gos struktûras. Dabar daug kas uþmirðo ðiuos pirmuosius þingsnius,

profesionaliø kariðkiø telkimà ir mokymà. Man regis, tai pravartu atsiminti

- juk Lietuva prieð agresijà galëjo likti beginklë, nes kai kam superpatriotizmas

ir kraðto apsaugos tarnavimas radikalais apsiskelbusiøjø politikø interesams

atrodë svarbiausias dalykas.

Apie derybas su P. Graèiovu, ðio sentimentus Lietuvai ir Kaunui,

kur kadaise nuo leitenanto prasidëjo jo karjera oro desanto kariuomenëje,

Audrius pasakojo gyvai ir su humoru.

Rugsëjo 8 d. 16 val. Didþiuosiuose Kremliaus rûmuose, Vladimiro

salëje, ávyko V. Landsbergio ir B. Jelcino bei jø vadovaujamø delegacijø

susitikimas. Lietuvai atstovavo È. Stankevièius, A. Saudargas, V. Katkus,

G. Ðerkðnys, A. Butkevièius, V. Jarmolenka, E. Jaraðiûnas, R. Ozolas, S.

Peèeliûnas ir E. Bièkauskas, Rusijai - J. Gaidaras, R. Chasbulatovas, G.

Burbulis, V. Èiurkinas, V. Isakovas, N. Obertyðevas ir J. Petrovas.

A. Butkevièius ir P. Graèiovas pasiraðë abiem pusëms priimtinà

Rusijos kariuomenës iðvedimo grafikà, A. Saudargas ir B. Èiurkinas -

konsulinæ konvencijà. Rusija ásipareigojo karinius dalinius iðvesti iki 1993

m. rugpjûèio 31 d. Ðtai kai kurios svarbios grafiko detalës: pirmieji ið mûsø

ðalies teritorijos 1992 m. spalio mënesá pasitraukia Marijampolëje dislokuoto

dalinio kariðkiai, o ið Vilniaus Ðiaurës miestelio - iki 1992 m. lapkrièio

pabaigos.

Tai buvo laimëjimas: po itin komplikuotø derybø mums pavyko

pasiekti, kad Rusija iðvestø kariuomenæ ðeðiolika mënesiø anksèiau! Mes

padarëme nuolaidà atsisakydami reikalavimo iðvesti kariuomenæ iki 1992

metø pabaigos, o Rusija pakeitë savo ketinimà uþbaigti ðá procesà tiktai

1994 metais. Taigi mes �iðsiderëjome� ðeðiolika mënesiø! Nesunku nuspëti,

kas bûtø atsitikæ, jei nebûtume iðmokæ sunkiose derybose matyti svarbiausiojo

tikslo.

189

Ir vis dëlto Rusija nesutiko pasiraðyti tarpvalstybinës sutarties dël

kariuomenës iðvedimo. Manau, ðitaip derybø partneriai nutarë pasielgti ið

atsargumo, o ne dël to, kad politinë sutartis, B. Jelcino þodþiais, �prastai

parengta�.

Taèiau ðioji aplinkybë nepakenkë kariuomenës iðvedimui. Prak-

tiðkai juk buvo vadovaujamasi A. Butkevièiaus ir P. Graèiovo pasiraðytu

grafiku. Já vykdant susidûrëme su nemaþais sunkumais. Mûsø ambasada

jautriai reaguodavo á faktus, liudijanèius, kad Rusija paþeidþia savo ásiparei-

gojimus.

Kai 1993 metø rugpjûèio 1 dienà buvusi sovietinë kariuomenë

paliko mûsø ðalá, jauèiau, jog prie ðio lietuviø tautos, nepriklausomos

Lietuvos valstybës laimëjimo prisidëjo ir visi derybininkai, taip pat mano

kolegos diplomatai ið ambasados Maskvoje.

Diplomatinë misija, ávairios derybos buvo svarbiausi mano veiklos

barai, taèiau prisimenu ir kitus darbus. Ðiandien Maskvoje þinoma lietuviø

gimnazija �Ðaltinëlis�. Gerai prisimenu, kaip mes prieðkario pasiuntinybës

namuose Vorovskio gatvëje ákûrëme pradinæ mokyklà ðiuo pavadinimu

dvideðimèiai pradþios klasiø mokinukø. Tuo dþiaugësi ir jie, ir tëvai -

ambasados darbuotojai, kiti Maskvoje gyvenantys lietuviai. Neseniai að

pasveikinau �Ðaltinëlá� deðimties metø sukakties proga.

Ambasada aktyviai talkino rengiant Lietuvos kultûros dienas

Maskvoje - paskutinis toks renginys man dirbant Maskvoje vyko 1992 m.

lapkrièio pabaigoje. Jose aktyviai dalyvavo populiarûs Rusijoje mûsø kino

ir teatro artistai R. Adomaitis ir J. Budraitis, kiti menininkai. Mûsø kultûra

ir menas buvo reprezentuojami tikrai deramai, sulaukëme nuoðirdaus

Lietuvos draugø ir bièiuliø dëmesio.

Aiðkinomës likimà savo pirmtakø, dirbusiø Lietuvos Respublikos

pasiuntinybëje Maskvoje iki okupacijos ir aneksijos. Jø lemtis buvo

dramatiðka, o kai kuriø, deja, tragiðka. Paskutinis Lietuvos pasiuntinys,

Stalino ir Hitlerio suokalbio, sovietinës keturiasdeðimtøjø metø agresijos

190

liudininkas Ladas Natkevièius su ðeima suskubo pasitraukti á Vakarus. 1940

m. rugpjûèio 26 d. (kitais duomenimis - rugsëjo 18 d.) suimtas pasiun-

tinybës patarëjas Leopoldas Bagdonas 1941 m. liepos 27 d. suðaudytas.

Tragiðkas likimas iðtiko ir pasiuntinybës reikalø vedëjà A. Valinèiø, suimtà

1941 m. birþelio 28 d. ir suðaudytà Saratove tø paèiø metø gruodþio 18 d.

Jo þmona Jadvyga Valinèienë, 1938-1940 metais dirbusi pasiuntinybës

kambarine, iðliko gyva, kadangi invazijos metu iðvyko á Kaunà gimdyti.

Prieð mirtá ji mums papasakojo apie Lietuvos pasiuntinybës paskutines die-

nas, patirtà persekiojimà pokario metais (ðiuos atsiminimus nusiunèiau

�Ðiaurës Atënams� - jie buvo iðspausdinti 1992 m. lapkrièio 20 d.). Mirë J.

Valinèienë 1991 metais, pagal iðgales stengëmës padëti jos sunkiai serganèiai

dukrai D. Valinèiûtei-Gudukienei.

191

N A U J OP O L I T I N Ë S

K O V O SE T A P O

P R A D Þ I A

192

1992 m. Kol kas ið centristø tik dviese - E. Bièkauskas ir R. Ozolas.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

193

Ir ðtai atëjo metas atsisveikinti su diplomatine tarnyba. Taip

turëjo bûti. Mano atðaukimà sàlygojo nauja politinë situacija Lietuvoje

artëjant Seimo rinkimams.

Tam tikroms visuomenës grupëms ir kai kuriems tuo metu

buvusiems valdþioje asmenims, matyt, nebuvo labai prie ðirdies mano

pozicija strateginiais atsikûrusios valstybës uþsienio ir vidaus politikos

klausimais. Ðios natûralios pozicijø takoskyros að nedramatizavau tuomet,

juolab neketinu to daryti dabar.

Ðioks toks �signalas� man �susimàstyti�, kaip dabar suprantu, buvo

tai, jog po beveik trejø diplomatinës tarnybos metø, ið tikrøjø vykdant

Nepaprastojo ir ágaliotojo ambasadoriaus funkcijas, diplomatinis rangas taip

ir nebuvo suteiktas (to moralinio pobûdþio akto dël man suprantamø

prieþasèiø vëliau iðvengë ir Prezidentas A. Brazauskas, ðiaipjau gan dosnus

buvæs rangø ir apdovanojimø - politika politika...).

Ne dël rangø ar apdovanojimø dirbau. Prisipaþinsiu, didþiausià

dvasiná pasitenkinimà këlë Lietuvos þmoniø domëjimasis mano darbu -

kasdien gaudavau nemaþa laiðkø, kuriuose buvo dëkojama ir siûloma gráþti.

Sugráþimà lëmë ir aðtrëjanti politinë situacija: aiðkiai brendo radi-

kaliøjø, superpatriotiniø, rëksmingai apsiskelbusiøjø kraðtutinëmis deðinio-

siomis politiniø jëgø pralaimëjimas artëjanèiuose Seimo rinkimuose.

Nuomonæ, kad ðios politinës linijos artimiausiu metu laukia fiasko,

pamenu, esu iðsakæs ir Vytautui Landsbergiui. Be uþuolankø, nesistengdamas

apeiti aðtriø kampø ir nemalonios valstybës vadovui tiesos. Nepatiko ta

mano nuomonë, kalbëkim tiesiai, buvusiam Sàjûdþio bendraþygiui. Tûks-

tanèiø, minios skandavimai prie Seimo rûmø Sausio dienomis, kai þmonës

imdavo tapatinti Nepriklausomybæ su jo pavarde, populiarumas tarptautiniu

mastu, beribis ðalininkø pataikavimas, nenoras paþvelgti á akis tiesai, jog

akivaizdþiai, katastrofiðkai auga plaèiausiø visuomenës sluoksniø nepasi-

tenkinimas vykdomø kraðte reformø eiga ir didëjanèiais piktnaudþiavimais,

nesugebëjimas áþvelgti, kad vien Nepriklausomybës idealø nepakanka

194

deramai tvarkytis kraðte, - ðios pastebimos ir kai kuriø mûsø nujauèiamos

prieþastys stûmë Aukðèiausiosios Tarybos pirmininkà vëliau apðaukti mitinge

kitaip nei jis mananèius �ðunauja�, o paskui begalæ kartø aiðkinti ir prisie-

kinëti, kad to jis tikrai nesakæs, kad já ne taip supratæ, kad jo þodþiai buvæ

iðkreipti... Lietuvos þmonës puikiai suprato! Jø didþiuma pradëjo nujausti,

kad á valdþios aukðtybes iðkelto politinio lyderio pozicija atëja prie pavojin-

giausiø autoritariniø tendencijø! Ar ne èia glûdi svarbiausioji prieþastis,

kodël V. Landsbergiui ið karto pradëjo kliudyti ryðkesnës asmenybës?

Man nepatiko ir �parlamentinë rezistencija� Aukðèiausiojoje

Taryboje. Ið pradþiø parlamentinës krizës poþymiai lyg ir nebuvo ryðkûs,

dël rimtø pavojø Nepriklausomybei jø nenorëdavau akcentuoti, net

pasisakydavau prieð atvirà ðiø blogybiø svarstymà parlamente: vis atrodë,

kad kolegialiai, sutarimo pagrindu áveiksime ðias blogybes. Taèiau to privalëjo

siekti parlamento vadovybë.

Greitai visuomenë pati ásitikino Aukðèiausiosios Tarybos darbo

trûkumais. Mane stulbino noras �atsikratyti nepaklusnaus parlamento�

tuomet, kada reikëjo ne deginti tiltus, o juos statyti, mëginant atkurti

konstruktyvø daugumos ir maþumos dialogà, vienybæ, santarvæ - juk

Aukðèiausiosios Tarybos didþiuma dar galëjo pozityviai darbuotis mûsø

vieningai atkurtosios nepriklausomos Lietuvos gyvenimo demokratizavimui

(uþbëgdami ávykiams uþ akiø, prisiminkime - ar potencialiai labiau

pasirengusius parlamentarus iðsirinkome kitame Seime, kur ryðkiai dominavo

ir netrukus aklavietën pateko LDDP?).

Kai matome ðiandien nuolatiná Seimo - aukðèiausiosios valstybëje

ástatymø leidybos institucijos - autoriteto smukimà, privalome atminti,

kad pirmieji akmenys parlamento pamatuose buvo iðklibinti skubant paleisti

Aukðèiausiàjà Tarybà. V. Landsbergis vëliau pirmasis jà pradëjo vadinti

Atkuriamuoju seimu, taèiau...

Man buvo skaudu matyti, jog pirmininkas, sugebëjæs valstybës

atkûrimo, jos apgynimo ir tarptautinio pripaþinimo metu suvaidinti istoriná

195

vaidmená, neástengë ir aiðkiai nenorëjo konsoliduoti parlamento, pasi-

duodamas iliuzijai: �naujas bus mano�. Jis negalëjo atleisti mano kolegoms

uþ prieðinimàsi Respublikos Prezidento institucijai. Mes sakëme, kad be

Konstitucijos forsuoti ávykiø negalima: tik jà priëmus tautos referendumu,

ámanomi tiesioginiai demokratiniai valstybës vadovo rinkimai. Aiðkiai

nepritarë ðioms skubotoms manipuliacijoms personifikuoti atitinkamus

ástatymus ir rinkëjø dauguma. Tai kas èia kaltas, kà reikëjo kaltinti?

Didþioji dalis mano kolegø - Kovo 11-osios Nepriklausomybës

Akto signatarø - palaipsniui ágijo vis didesnæ parlamentinio darbo patirtá.

Vaidai ir nesutarimai kenkë ne tik parlamentui, bet ir visiems besikurian-

tiems valstybës institutams, demokratijos dvasiai ir idealams.

Tolesnë ávykiø raida patvirtino pirmojo mûsø parlamento dis-

kreditavimo þalà. Triuðkinantá pralaimëjimà netrukus patyrë tie, kurie

sàmoningai siekë ðio diskreditavimo. Tai buvo didþiausias smûgis V. Lands-

bergiui jo politinëje biografijoje. Vëlesnës jo pergalës, net apgaulinga

trumpalaikë euforija ágijus konservatoriø daugumà ir valdþios mandatà 1996

metø Seimo rinkimuose (juose nedalyvavo nemaþa rinkëjø dalis), jau

paþymëtos pralaimëjimo þenklu. Prisipaþinsiu, man gaila, kad taip atsitiko:

ði neabejotinai talentinga, neeilinë asmenybë net ir nedalyvaudama politi-

koje galëjo tapti moraliniu autoritetu. Kas ðiandien abejoja, kad Jono Basana-

vièiaus vaidmuo atkuriant Lietuvos nepriklausomybæ buvo didesnis nei Anta-

no Smetonos ir daugelio prieðkario valstybininkø? Kodël mes - visuomenë

ir dar kartà atkurtoji valstybë - nenusipelnëme kitos panaðaus lygio ir

autoriteto asmenybës?

Mano gráþimà ið Maskvos nulëmë asmeninis apsisprendimas - laukë

neatidëliotini darbai Lietuvoje. Taèiau tam tikros átakos turëjo ir kitos aplin-

kybës. Matyt, kai kam ëmë nepatikti þmoniø susidomëjimas mano diplo-

matine veikla. Að dëkingas Lietuvos þmonëms uþ nuoðirdþià paramà -

didþiausià talkà ambasadai, ávairiausioms iniciatyvoms ir kasdieniams

darbams. Maèiau santykiø valdþios virðûnëse niuansus, apie kuriuos vengiau

kalbëti atvirai. Pamenu, net paðokau iðvydæs savo pavardæ juodu ant balto

196

reitinge, kuris mums dar buvo naujiena. �Lauk bëdos, Egidijau!� - tariau

sau. Ir pataikiau kaip pirðtu á aká. Tenka pasakyti, kad ta vieta reitinguose,

matyt, tam tikrai þmoniø grupei buvo lyg krislas aky. Apie tai stengiausi

negalvoti.

Visados iðgyvenau, kad V. Landsbergio ir radikaliomis

deðiniosiomis jëgomis apsiskelbusiøjø taktika pakenkë reformø pradþiai,

demokratizavimui bei moralinei atmosferai ðalyje. Ði taktika jau

nepriklausomoje valstybëje suskaldë Sàjûdá, kurio didþiausia jëga buvo

konstruktyviai subalansuota ávairiø pakraipø ir ásitikinimø þmoniø vienybë,

atstûmë nuo aktyvios politinës veiklos nemaþà dalá inteligentijos, pozityviai

veikusios nuo Atgimimo pradþios ar rengusios jam dirvà. Nustumti, nerei-

kalingi savo valstybei ëmë jaustis ir kiti dori þmonës, puikûs ávairiø srièiø

specialistai. Daugybæ tokiø þmoniø að paþinojau, tikëjau jø sàþiningumu ir

meile Tëvynei. Visa tai këlë nemaþà prieðprieðà bei átampà visuomenëje.

Ðiomis nuotaikomis skubëjo savanaudiðkai pasinaudoti ávairûs karjeristai

bei prisiplakëliai.

Nemalonia kasdienybe tapo rëksmingi kaltinimai mitinguose,

straipsniai á vienintelæ tiesà pretenduojanèiame �valstybës laikraðtyje� -

�Lietuvos aide�. Greitai jame pasipylë �KGB voratinklius� demaskuojantys

straipsniai. Su jø autoriais ir tikraisiais uþsakytojais pradëjo polemizuoti

atgimstanti laisvoji spauda. Daug autoriø patys netruko susipainioti

voratinkliuose, kuriuos jie rezgë kitiems.

Nuo Sàjûdþio pradþios gerbiau Virgilijø Èepaitá. Ir dabar tvirtai

spaudþiu jam rankà per valstybës ðventes, laikau já kolega - Nepriklausomybës

Akto signataru. Ar jis bûtø pakliuvæs á kitiems spæstas þabangas, jei ne

pretenzijos kurstyti isteriðkà þmoniø skirstymà á Lietuvos patriotus ir prieðus,

nematant, kad �patriotø stovykloje� kai kurie þmonës kitø kaltinimais mëgina

nuslëpti savo ne visai ðvarià praeitá? Manau, kad á �agento Juozo ryðá su

KGB� bûtø pasiþiûrëta daug tolerantiðkiau, o gerbiamajam kolegai nereikëtø

dabar teisybës ieðkoti Europos þmogaus teisiø gynimo instancijose.

197

Pildësi blogiausi mano nuogàstavimai dël �uþdelsto veikimo KGB

bombos�. Juk þmonës ið SSRS KGB anuomet Maskvoje man gyrësi, kad jie

turá kalnus medþiagos, demaskuojanèius begalæ kovotojø uþ

Nepriklausomybæ. Ir ne tik lietuviø. Gyrësi bolðevikiniai saugumieèiai!

Melavo! Bet kad Stalino ir Berijos sukurta mësmalë negailestingai ir ilgiems

deðimtmeèiams palauþë dalá þmoniø - baisi ir karti tiesa.

Ar atëjo metas liustracijos procesams, jø ástatyminiam pavidalui,

masto ir etapø problemoms, praktiniø ir moraliniø padariniø svarstymui -

ðie ir kiti klausimai kankino dienà naktá. Ðokiravo nemokðiðka paþiûra á

desovietizacijos problemà, jos sudëtingumo nematymas, siekimas supykdyti

þmones, teisti ir nuteisti kolektyviai ar uþ akiø, nesigilinti á galimà þmogaus

kaltæ ir asmens nekaltumo prezumpcijos principà. Jauèiau, kad tokio

�ástatymo�, tokios �desovietizacijos� pasekmës gali bûti pragaiðtingos.

Þinoma, galëjau tylëti, pasyviai ið ðalies stebëti, kuo viskas baigsis, taèiau

neiðkæsdavau ir ásitraukdavau á polemikà. Tie, kam rûpëjo maiðai su asmens

bylomis ið sovietinio KGB rûmø, kas pats juos neðë ar mëgino, savo praeitá

dangstydamas, kelti dël to isterijà ir kaltinti kitus, negalëjo, aiðku, man

atleisti, jog grieþtai pasisakau prieð antiteisinæ panaðiø �ástatymø� esmæ ir

negatyvius jø padarinius.

Dabar raðau ðias eilutes gráþæs ið Seimo rûmø, kur tenka ir toliau

polemizuoti, ginèytis - mat V. Landsbergis nenurims, pateikinës kaþkelintà

�antikagëbistiná� ástatymà, keliantá aibæ komplikacijø ir, iðdráskim pasakyti,

kenksmingà teisinës valstybës prigimèiai. O juk taip ðiandien atsitinka ir

todël, kad nebuvo laiku ásiklausyta, nemëginta atrasti perspektyviausias poli-

tines jëgas tenkinanèio sprendimo, kad buvo klausomasi tiktai savæs!

Negaliu pamirðti ðviesaus atminimo Kazimiero Antanavièiaus

þodþiø, ið ðirdies pasakytø svarstant �desovietizacijos ástatymà�: �Parengtas

scenarijus, kaip neduoti Lietuvai dirbti, susitelkti, spræsti esminiø klausimø.

Reikia atleisti tiems, kurie praeityje padarë klaidø. Galima atleisti tai, kas

buvo, bet negalima atleisti to, kas daroma dabar�.

198

Këlë nerimà antidemokratinës pseudopolitikos tendencijos: vis

didëjantis atotrûkis tarp þodþiø ir darbø, nesugebëjimas telkti ir konsoliduoti

Lietuvos þmoniø pragmatiðkai pagrástiems ir apgalvotiems tikslams.

Nepakantumas, tulþingas �kaltøjø� ieðkojimas, teisimas be teismo - ðie ir

panaðûs dalykai, aiðku, nebuvo demokratijos poþymiai. Jie nuodijo atmosferà,

santykius tarp þmoniø, jie tapo terpe, kur jaukiai ëmë jaustis �patriotai�,

kur dingo valstybinis poþiûris ir rûpestis. Tai rodë, kad mûsø �didþiausieji

demokratai�, nors ir dëjosi antikomunistais, pretendavo á naujøjø

valstybininkø rolæ, vis dëlto nëra atsikratæ bolðevizmo teorijos ir praktikos!

Ðiuos reiðkinius velionis V. Daunys vadino �socialine ðizofrenija�.

Ar galëjome turëti alternatyvà ðioms tendencijoms? Mano

nuomone - taip! Kardinaliø reformø visose gyvenimo srityse sëkmei kaip

oro ir vandens reikëjo visos Lietuvos þmoniø, besikurianèiø, dar silpnø

politiniø jëgø vienybës svarbiausiais strateginiais klausimais. Tuo metu itin

svarbu buvo mokytis diskusijø kultûros, ieðkoti ir atrasti bendrus aktualiausiø

problemø vardiklius. Toks poþiûris turëjo dominuoti naujosios valdþios

virðûnëse. Deja deja...

199

KONSTITUCIJAIR

PARADOKSALÛSKRAÐTUTINUMAI

200

Konferencija �Organizuotas nusikalstamumas Baltijos valstybëse�.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

201

Sunku, siaubinga, nesinori dabar net prisiminti gëdingos, pra-

keiktos �raganø medþioklës� manijos, to vajaus, kuris buvo organizuojamas,

siekiant vienà asmená iðkelti á padanges, o kitus - paniekinti ir sumenkinti!

O juk buvo... Kai kam neþinant, nepastebint ar nenorint matyti aiðkiai

antidemokratiniø reiðkiniø ir nuotaikø. Ant barikadø prie parlamento

ðventvagiðkai imta kabinti �tautos prieðais� apðauktøjø portretus.

Vienà kartà parvykæs ið ambasados, einu pro parlamento barikadas

namo - ir netikiu savom akim: ant sienos kabo profesoriaus Èeslovo Kudabos

portretas. Man ir dabar sugelia ðirdá pasakojant, koká mëginta parodyti

geràjá, doràjá profesoriø, puikø gamtininkà, �pësèià riterá�, skersai iðilgai

iðvaikðèiojusá Lietuvà, vienà Atgimimo ir Sàjûdþio pradininkø. Bet papasakoti

reikia: su iðdurtomis akimis ir raudona þvaigþde ant kaktos... Netrukus po

sunkios ligos profesorius Èeslovas Kudaba mirë. Signatarams nebuvo þinoma

apie operacijà Vokietijoje, apie vëþá (ði klastinga liga pakirto ir kitø Kovo

11-osios Nepriklausomybës Akto signatarø gyvybæ - Valerijono Ðadreikos,

Birutës Nedzinskienës, Kazimiero Antanavièiaus. Kas dabar pasakys, ar

neturëjo átakos - ðalia kolosalinës átampos ir atsakomybës naðtos - tuo metu

ásigalëjæs nelemtas taðkymasis kaltinimais ir átarumo nuodais? Bûdamas

teisininkas teigiu: tai - neárodoma, bet...).

Man dabar, ðià akimirkà, nerûpi konkretus piktavalis: kaip jis lipo

kopëèiom, kà jautë kabindamas iðniekintà tauraus Tëvynës sûnaus portretà.

Að galvoju apie inspiravusius ðià ðventvagystæ þmones, apie jø moralæ. Juk

galëjo sulaikyti, sugëdinti �uolius demaskuotojus�. Kodël to nepadarë? Ir

dar galvoju apie tai, kad Kovo 11-àjà ðie þmonës galbût kartu su mumis

tylos minute pagerbia mûsø kolegà signatarà... Ir apie tai, kad to negalima

nutylëti - deja, ir tai buvo po mûsø iðsvajotosios, realybe tapusios

Nepriklausomybës...

Per daug nenustebau iðvydæs ant parlamento sienos ir savo portretà.

Taip, kai kam labai jau rûpëjo kuo greièiau paversti mane sovietinio saugumo

agentu ir Lietuvos laisvës prieðu! Tai buvo dar tik �nekalta� kampanijos

prieð mane pradþia, �Bièkausko þvalgymas�: nusigàs ar ne. Kampanija

202

labiausiai rûpëjo, aiðku, ne tamsioms ir suklaidintoms �megztosioms bere-

tëms�. Tarp jos uþsakovø, deja, buvo ir Kovo 11-osios Nepriklausomybës

Akto signatarø, mano kolegø ir bendradarbiø, su kuriais, kaip sakoma, jau

buvome suvalgæ pûdà druskos, kovojæ ir dirbæ �vardan tos Lietuvos�...

Dabar, susipaþindamas su naujausios Lietuvos istorijos, kurios

vyksmo dalyviais tapome, versijomis, skaitydamas V. Landsbergio �Lûþá�,

kitas jo knygas, dokumentinius ir memuarinius liudijimus, að nepaliauju

màstæs, kodël mes tokiu drastiðku bûdu komplikavome atsikûrusios valstybës

gyvenimà, sudëtingas savo problemas? Kam, vardan ko, kokiais tikslais reikëjo

skaldyti ir kirðinti Lietuvos þmones, ieðkoti prieðø tarp savøjø? Atsakymus

atrandu tik vergiðkoj sàmonëj, atsineðtoj ið totalitarizmo ir bolðevikinës

sistemos, sàmonëj, kurios neseni apologetai ëmë dëtis didþiausiais demo-

kratais, dangstyti tà politiniø ir etiniø pozicijø kaità. Ypaè melagingas buvo

ir yra jø �áþvalgumas�: jie numatæ komunizmo ir imperijos krachà! Jie

numatæ ávykiø raidà Lietuvoje, jø etapus, perpratæ politiniø, socialiniø ir

ekonominiø procesø logikà! Taèiau juk tai - netiesa.

Lemtingø tautai ávykiø sekoje mes fiksuojame tik tai, kas buvo,

mums jau neberûpi tai, kas galëjo vykti kitaip. Bûtent ðia istorijos savybe

gudriai ëmë manipuliuoti netgi prisiplakusieji prie demokratiniø procesø

ir Nepriklausomybës. Minëtà logikà sunku buvo prognozuoti, prieþasèiø -

begalë.

Man visados labiau imponuoja tie þmonës, kurie nebijo prisipaþinti

klydæ. Neteiskime, nesmerkime jø, bûkime pakantûs! Taip buvo, taip yra!

Dabar ðtai tokiø þmoniø pasitaiko ir tarp mûsø politiniø oponentø, jie

daþnai deklaruoja ir moko, jog reikia màstyti ir elgtis valstybiðkai, lietuviø

tautos ir savo valstybës interesais. Jie, o ne mes - tikrieji demokratai... Tai -

irgi realus mûsø gyvenimo reiðkinys. Paradoksas? O gal... dësnis?

Tada, pamenu, ilgokai stovëjau prie savo portreto - pirmo, bet,

þinoma, ne paskutinio. Panaðus, konstatavau, á man paþástamà E.Bièkauskà

velniðkai! Staèiai ðëtoniðkai panaðus! Stebimas budriø akiø, toliau demon-

203

stratyviai ilgai tyrinëjau ir skaièiau uþraðus, kad esu ðioks ir anoks. Þodþiu -

prieðø prieðas, imperinës Maskvos bei KGB agentas! Ir visai nesuprantama,

kaip ir kodël mane ðventa þemë neðiojanti. Linksma! Ádomu!

Matyt, buvo laukiama, kad pulsiu aiðkintis þiniasklaidoj ar ið

parlamento tribûnos. O að tylëjau ir ðypsojausi. Bièiuliai ir bendraþygiai

spaudë rankà: �Laikykis, Egidijau!� Kur dësies - laikiausi, juk jau buvau ir

ðilto, ir ðalto regëjæs. Neiðsigandau, nors mano baimës laukta, tikëtasi. Suklydo

provokacijos sumanytojai ir vykdytojai - ne taip paprasta mane iðmuðti ið

vëþiø.

Ar bereikia stebëtis, kad mane iðkart, lyg kam sukomandavus,

pulta �demaskuoti� - aiðku, pirmiausia dël kunigo A. Svarinsko, dël

�universiteto bylos�. Uoliausi ir ðventesni uþ popieþiø èia buvo saugumo

agentai, tapæ �patriotais� ir �laisvës ðaukliais�, kai kurie kiti provokatoriai.

O að tuo metu paprasèiausiai dirbau savo darbà, nesistengdamas teisintis

dël �nusikaltimø� - juk mano atsipraðinëjimø buvo tik ir telaukiama. Aèiû

tiesaus, vyriðko bûdo Antanui Terleckui, kuris atðaldë kai kuriuos ásismar-

kavusius �prokurorus ir teisëjus Egidijaus Bièkausko byloje�.

O ðiaip, pasinërus á kasdienius darbus, ne nuoskaudos man tuo

metu labiausiai rûpëjo. Todël ramiai pasveikinau savo kolegas, su kuriais

ranka rankon dirbom - broliðkø ðaliø Latvijos ir Estijos ambasadorius, kai

jie áteikë Rusijos vyriausybei savo skiriamuosius raðtus. Jie buvo taktiðki:

neklausinëjo, kodël að neáteikiu analogiðkø raðtø. Juk tai tebuvo dar vienas

þenklas, kad ambasadoje dirbu paskutines dienas. Nesulaukæs �ápëdinio�,

jos palikti likimo valiai neturëjau teisës. Dël Nepaprastojo ir ágaliotojo amba-

sadoriaus Rusijoje kandidatûros virë aistros, vis nebuvo apsisprendþiama.

Tomis dienomis man teko pasakoti apie savo darbà kunigo A.

Svarinsko byloje parlamentinei komisijai KGB veiklai tirti - jos posëdis,

pirmininkaujant B. Gajauskui, ávyko 1992 m. birþelio 9 d. Pakartojau, kà

jau buvau sakæs ir raðæs. Komisija negalëjo iðkelti man kaltinimø, svarstymas

buvo formalus.

204

O Vilniuje, kituose miestuose - lyg dël grynø gryniausio atsitikti-

numo, bet ið tikrøjø operatyviai ir gerai organizuotai - iðklijuotas plakatas,

kuriame buvau pavaizduotas �velnio ðeðëlyje�, vis su tom paèiom �abejoniø

nekelianèiom� nuorodom á Maskvà ir �KGB dokumentus�. Falsifikacijos

autoriams stigo vaizduotës, jie ëmë nervintis - negi Bièkauskas ir ðásyk

nereaguos?

Ðirdies gilumoj nerimavau ne dël savæs: jau buvau uþgrûdintas,

ne pirmiena uþsipuldinëjimai, - labiausiai jaudinausi dël tëvø ir þmonos

Jûratës. Stengdavausi su ja apie tai nekalbëti. Ir ji, nenorëdama manæs

skaudinti, nutylëdavo. Mes net ir dabar ðia tema vengiame kalbëtis.

Jûratës iðgyvenimus tiksliausiai atskleidþia jos vieðas prisipaþinimas

spaudoje: �Ðtai ðitomis rankomis að plëðiau tas baisias proklamacijas nuo

namø sienø. Kai kuriuos plakatus buvo itin sunku nuplëðti. Man nebuvo

gëda. Eidavau kas rytà ir plëðdavau, plëðdavau... Vienas vyriðkis paklausë:

�Kodël tuos plakatus draskai?� �Tai mano vyras!� - atsakiau, o jis sutrikæs

nuëjo�.

Padëjo man ir tëvø, kitø artimøjø, bièiuliø parama. Tapau dar

atsparesnis. Vienintelis bûdas uþmirðti ðias insinuacijas - dar intensyvesnë

parlamentinë ir politinë veikla. Nebûdamas giliai tikintis, krikðèioniðkai

atleidau provokacijos - beje, kainavusios nemenkus tûkstanèius -

sumanytojams ir vykdytojams, taip pat ir savo buvusiems �klientams� ið

kriminalinio pasaulio bei kitø bylø.

Gleþnus demokratijos daigelius auginanti ir puoselëjanti valstybë

gyveno dar be Konstitucijos, su jà atstojanèiu Pagrindiniu ástatymu, mûsø

�lopytu� daugybe pataisø. Konstitucijos kûrimo darbui kliudë pavasariop

susiklosèiusi Aukðèiausiojoje Taryboje situacija, kai V. Landsbergis su savo

ðalininkais nebesudarë daugumos. Maniau, kad reikia ieðkoti konstruktyviø

bûdø áveikti parlamentinæ krizæ.

Todël negalëjau pritarti nei V. Landsbergiui, nei jo ðalininkams,

kada imta forsuoti Respublikos Prezidento institucijos idëjà. Jos autorystë

205

buvo aiðki, kandidatas - vienintelis. Deja, ðio kandidato asmeninës savybës

jau maþiausiai atitiko Prezidento idealà. Kai kurie ðalininkai neslëpë trokðtà

autoritarinës valdþios stiprinimo, rëmësi prieðkario Lietuvos (Antano

Smetonos) tradicija, kuri esanti lietuviðka, optimali ir dël to �iðgelbësianti

padëtá�. O patsai kandidatas vieðai nesmerkë tø, kurie, atiduodami jam

visus valdþios svertus, geidë susidoroti su kitaminèiais toli graþu ne demo-

kratinëmis priemonëmis.

Kaip ir daugeliui kolegø signatarø man teko aktyviai dalyvauti ir

diskusijose dël minëtø ástatymø projektø, ir dël referendumo, numatyto

1992 m. geguþës 23 dienà. Ðioje polemikoje aktualiausias dalykas, mano

nuomone, buvo naujoji Konstitucija. Joje turëjo bûti átvirtintos visø ðalies

pilieèiø teisës ir laisvës, racionaliai subalansuoti ir motyvuoti valdþios

atskyrimo principai, demokratiniø valstybës institutø vaidmuo - tarp jø ir

Respublikos Prezidento ágaliojimai.

Todël grieþtai prieðtaravau skuboto ástatymo bei referendumo

forsavimui ir, aiðku, nepritariau ðiurkðèiam spaudimui, kurá patyrë ne tik

parlamentarai, bet ir kiti Lietuvos pilieèiai. Lietuva negali, neturi bûti suta-

patinama su konkreèiomis asmenybëmis, kad ir kokios teigiamos ar neeilinës

jos bûtø. Palikime tai istorijai, suvokime ir ásisàmoninkime, kad Lietuva -

tai mes visi. Negalëjau pasakyti, kad að pats nedalyvausiu referendume -

juk visuomenei tai vis dëlto svarbi pilietiðkumo pamoka, taèiau neslëpiau,

jog balsavimo biuletenyje iðbrauksiu ir �taip�, ir �ne�.

Geguþës 23 dienà ávykæs referendumas neáteisino pateiktø ástatymø

dël Prezidento institucijos. Balsavime dalyvavo tik 57,68 proc. pilieèiø (ið

jø - �taip� 69,42 proc. ) - vadinasi, pritarusieji nesudarë në pusës turëjusiø

teisæ balsuoti. Þmonës pasielgë iðmintingai - jie pasisakë uþ nuoseklø

konstitucingumà, atmetë mëginimus sukoncentruoti valdþios ágaliojimus

vieno asmens rankose.

Klaidinga bûtø referendumo rezultatus sieti vien su V. Landsbergio

asmenybës bruoþais, nors jie ðiam apsisprendimui ir turëjo nemaþà átakà.

206

Þmonës pademonstravo neigiamà poþiûrá á netolerancijos, prieðiðkumo

visuomenëje kurstymà. Jie aiðkiai laukë racionaliø ekonominiø reformø,

demokratijos plëtotës remiantis naujàja Konstitucija. Jos rengimas dabar

tapo svarbiausiu prioritetu.

Visuomenë vis aðtriau kritikavo ir Aukðèiausiàjà Tarybà, ir

Vyriausybæ. Taèiau ar mûsø pirmasis parlamentas, kurá dabar, pabrëþdami

jo istoriná vaidmená, vadiname Atkuriamuoju Seimu, buvo vien beviltiðkai

neperspektyvus? Ne dël �munduro garbës�, kaip sakoma, o teisybës dëlei

tebus leista pasakyti, kad nemaþa dalis deputatø - Kovo 11-osios

Nepriklausomybës Akto signatarø - ágijo vertingos patirties, galëjo tæsti

savo veiklà. Ir dabar esu ásitikinæs, kad garbingai pradëtà, bet neuþbaigtà

mûsø parlamento kadencijà pirmiausia sàlygojo netinkami vadovavimo

metodai.

Tolesni politinio gyvenimo ávykiai parodë, kad þmonës pradiniu

demokratijos etapu linkæ absoliutizuoti ir pervertinti kraðtutines pozicijas.

Ðá tuomet nepopuliarø poþiûrá esu ne kartà pareiðkæs. Plojimø nesulaukiau.

Plojama buvo kitiems. Tiems, kurie þadëjo �greitas permainas�. Ak, tas iki

mûsø dienø prasta tradicija tapæs �greitø permainø� þadëjimas! Kas

susumuos ðiuos nerealius paþadus, ir svarbiausia - ar taps tai kada nors

pamoka �greità rojø� þadantiems?

Kà galëjo reikðti vieno ar kito deputato nuomonë, kada jau buvo

tvirtai apsispræsta kuo greièiau paleisti Aukðèiausiàjà Tarybà ir skubiai

surengti naujus rinkimus, kuriuose daugumà iðkovotø Vytautas Landsbergis

ir jo ðalininkai? Ávykiai staèiai buvo skubinami.

Viena fundamentaliausiø jaunos mûsø demokratijos vertybiø -

pagarba Konstitucijai, kurios projektas buvo priimtas suderinus su visomis

politinëmis jëgomis, jø konsensuso pagrindu. Ði Konstitucija - demokratijos

pamatø pamatas, valstybës ir visuomenës ateities, kiekvieno pilieèio

harmoningos egzistencijos garantas.

Todël ir dabar labai atsargiai þiûriu á kai kuriø Konstitucijos

207

straipsniø keitimà. Gal ir dël to, jog pernelyg gerai prisimenu jos kûrimo

aplinkybes.

Konstitucijos derinimas buvo itin komplikuotas. Ypaè visiems

rûpëjo, kad bûsimasis Respublikos Prezidentas neágytø ágaliojimø, kurie

uþprogramuotø nesutarimus bei konfliktus su demokratiðkai rinkta tautos

atstovybe - Seimu. Polemika buvo personifikuota, nors kolegos, sukandæ

dantis, stengësi neminëti jokios pavardës�

Ir vis dëlto Konstitucija buvo priiminëjama pernelyg skubotai.

Tuo mes uþprogramavome kai kuriø straipsniø keitimus, visokias pagrástas

ir nerealias konstitucines iniciatyvas, su tuo susijusias komplikacijas bei

ginèus tarp politiniø partijø ir visuomenës grupiø. Ne vienas ateities Seimas

privalës spræsti ðias konstitucines kolizijas, ne vienas Konstitucinis Teismas

jas aiðkins.

Nervinga atmosfera susiklostë siekiant diskredituoti dalá deputatø,

apkaltinti juos bendradarbiavimu su KGB. Man jau tuomet buvo neblogai

þinoma, kokios jëgos, kurie þmonës ir kodël staèiai maiðais Vilniuje neðë

dokumentus ið KGB rûmø. Ðie dokumentai kai kuriais atvejais tapo ðantaþo

priemonëmis.

Nervingas buvo ir naujojo rinkimø ástatymo svarstymas, pasiren-

kant tarpiná �miðrø� variantà, lygiomis dalimis áteisinantá ir proporciná, ir

maþoritariná rinkimø principà.

Labiausiai man këlë nerimà audrà pranaðaujantys politinio baro-

metro svyravimai, dviejø konfliktuojanèiø pusiø - deðinës ir kairës -

prieðprieða, ágaunanti vis agresyvesnës konfrontacijos formas. Jauèiau, kad

nemaþai visuomenës daliai reikia atsvaros - kokybiðkai naujos politinës jëgos,

kuri orientuotøsi á bûsimus viduriniuosius visuomenës sluoksnius ir remtøsi

liberaliomis nuostatomis bei idealais. Visà 1992 metø pavasará átemptai

ieðkojau bendraminèiø. Ir jø atradau. 1992 metø balandþio mënesá

iniciatyvinë grupë ásteigë Centro judëjimà.

208

Paskelbëme savo programines nuostatas dël asmens laisvës ir

saugumo, pilietinës visuomenës ugdymo, efektyvios ekonomikos, teisinës

demokratinës valstybës átvirtinimo. Mums pavyko atrasti bendraminèiø

verslininkø, inteligentijos, ûkininkø, kitø Lietuvos þmoniø sluoksniuose.

Aiðku, negalëjome tikëtis itin didelës þmoniø paramos bûsimuosiuose rinki-

muose. Mums buvo svarbu iðeiti á politinæ arenà, ágyti bûtinos patirties.

Á Seimà balotiravausi kartu su kitais devyniais kandidatais sostinës

Justiniðkiø apygardoje. Ir vël miestas buvo aplipintas �atitinkamais� plakatais.

Ypaè ánirtingai kaltino mane, kone suðaudyti reikalavo vienas buvæs KGB

agentas. Vëliau ðis þmogus priëjo liepto galà - buvo demaskuotas.

Monsinjoras A. Svarinskas atëjo á televizijos studijà kalinio drabu-

þiais ir pareiðkë atsiimàs savo atleidimà. Monsinjoro teisë kaltinti ir teisti

yra ðventa, tariau sau, prie nelemtos istorijos jau nieko negaliu bepridurti.

Ði kampanija nebuvo atsitiktinë. Kojà man aiðkiai kiðo populia-

rumas ir toji minëta vieta reitingø lentelëse. Ir nors reitingavimui neteikiau

pernelyg didelës reikðmës, kai kam tai, matyt, labai nepatiko. Todël buvo

nutarta mane sumaiðyti su þemëmis.

Centro sàjunga 1992 m. spalio 25 d. rinkimuose nesurinko 4

procentø minimumo. Laimëjome tik mudu su Romualdu Ozolu: að - Vil-

niaus Justiniðkiø, jis - Ðiauliø Saulës apygardoje. Abu - antrame ture: að -

prieð J. Bernatoná, Romualdas - prieð V. Juðkø; pastarieji tapo Seimo nariais

pagal LDDP sàraðà.

Ðtai èia ir paaiðkëjo, kaip Lietuvos þmonës vertina Sàjûdþio suskal-

dymà, asmenybiø ujimà ir persekiojimà, rëmimàsi pakalikais, nerimtomis,

pseudopatriotiðkomis figûromis. Taèiau ðis �nuosprendis� veikiau priminë

aklà kerðtà. Jis buvo vienpusiðkas - ðimtai tûkstanèiø Lietuvos pilieèiø per

rinkimus þaibiðkai puolë á prieðingà kraðtutinumà, prie naujø blogybiø.

Net A. Brazauskui ir jo partijai rinkimø rezultatai buvo staigmena.

Nors buvusiø komunistø sëkmë ið anksto prognozuota, vis dëlto staigi,

209

kerðtà primenanti rinkëjø orientacija á kairæ stulbino. LDDP su 73 mandatais

Seime ágijo daugumà, taèiau tokiai atsakomybës naðtai nebuvo tinkamai

pasirengusi - tolesni ávykiai greitai tai patvirtino. Taigi naujoji neokomu-

nistinë dauguma gavo mandatà valdyti kraðtà - deja.

Centro judëjimas, kurá jau vadinome sàjunga, mano ásitikinimu,

dar nebuvo partija, subrendusi áveikti procentiná barjerà á Seimà. Atsirado

vienas kitas atsitiktinis pakeleivis, ëmæs skleisti panikà ir netikëjimà partijos

perspektyva Lietuvos politiniame spektre. Su tokiais þmonëmis ramiai

atsisveikinau. Að þinojau, kad Centro sàjungos laukia didelë ateitis. Tegu

nedþiûgauja veikëjai ið LDDP - su visomis blogybëmis, kylanèiomis dël

vienvaldiðko dominavimo parlamente, dël nesugebëjimo konsoliduoti, ieð-

koti sutarimo, su kompromitacijø srautu, kuris neiðvengiamai lydës visà

valdymà...

LDDP ir jos atstovai Vyriausybëje greitai atskleidë savo ryðius su

EBSW ir kitais �rëmëjais�, pasinërë á bankø iðvogimo ir privatizacijos aferø

liûnà.

Politiná pralaimëjimà patyræs V. Landsbergis atsidûrë opozicijoje.

Nei jis, nei jo ðalininkai nesigilino á pralaimëjimo prieþastis: netoliaregiðkà

vidaus politikà, tolerancijos stokà, agresyvius, antidemokratiðkus metodus.

Regis, net ir vëlesnë sàlygiðka dël menko rinkëjø aktyvumo sëkmë kituose

Seimo rinkimuose, kai pergalæ jau ðventë konservatoriai, nepaskatino V.

Landsbergio iðanalizuoti prieþastis savo dviejø pralaimëjimø - pirmojo dar

be Konstitucijos kovojant dël Prezidento posto ir antrojo anuose Seimo

rinkimuose.

Taigi 1992 metø Seimo rinkimø rezultatai buvo dvejopi. Að ger-

biau Algirdà Brazauskà, neabejojau jo dorumu ir ketinimais ieðkoti sutarimo

tarp ávairiø politiniø jëgø, taèiau maniau, jog jo vadovaujama partija nebus

pajëgi iðpildyti gausiø populistiniø rinkimø paþadø. Ðios partijos ydingumas

buvo kaip ant delno, todël galvojau, kad ji greitai pademonstruos komunis-

tinius savo prietarus, nesugebëjimà valdyti kraðtà. Tuo ásitikins ir A.

210

Brazauskas, kurio kandidatûrà á Prezidento postà vienbalsiai(!) paskubës

iðkelti neokomunistai.

Beje, prieð pat rinkimus buvo mëginama paskirti ambasadoriø

Maskvoje. Juo turëjo tapti È. Stankevièius, taèiau ðiai kandidatûrai nepritarë

Seimo Uþsienio reikalø komitetas. Naujuoju ambasadoriumi kiek vëliau,

jau po Prezidento rinkimø, tapo V. Kozyrovièius - vienas buvusiø K. Pruns-

kienës kabineto ministrø. Toliau man Nepaprastojo ir ágaliotojo laikino

reikalø patikëtinio pareigø eiti jau nebeleido Konstitucija.

Formaliai þvelgiant, mudu su Romualdu Ozolu net negalëjome

sudaryti atskiros frakcijos Seime. Taèiau ði aplinkybë mudviejø nesutrikdë.

Iðsaugodami tam tikrà paþiûrø nesutapimà, principiniais strateginiais

klausimais vis dëlto neblogai sutardavome. Mes ir toliau propagavome saviðkæ

Centro sàjungà, jos liberalias demokratines nuostatas, iðsakydavom savo ir

kasdien stiprëjanèios partijos pozicijà aktualiausiais ðalies gyvenimo

klausimais. Dþiaugëmës, kad mudviejø veikla traukia þmonës. Prasidëjo

Centro sàjungos gretø augimas.

1992 m. gruodþio 15 d. að ir A. Sakalas (LSDDP) buvome iðrinkti

Seimo pirmininko pavaduotojais. Seimo pirmininku tapo È. Jurðënas, ka-

dangi A. Brazauskas pagal Konstitucijà pradëjo eiti Respublikos Prezidento

pareigas.

Paskutinës gruodþio dienos ambasadoje buvo kupinos áprastø

rûpesèiø. Nauja buvo tik tai, jog ëmiau atsisveikinti su Maskvoje akredituotø

diplomatiniø misijø vadovais, kitais diplomatais, gausiais mano ðalies ir

savo bièiuliais, dëkojau uþ jø solidarumà ir paramà, kurià patyriau atstovau-

damas Lietuvai dramatiðku ir lemtingu jos istorijai metu. Atsisveikinau ir

su rusø demokratais, inteligentijos, kitø visuomenës sluoksniø atstovais.

Pagaliau teko atsisveikinti ir su mielais brangiais ambasados bendra-

darbiais. Ið visos ðirdies padëkojau jiems uþ pasiaukojimà, kûrybingumà,

iniciatyvà. Tomis akimirkomis dþiaugiausi þvelgdamas á juos ir kartodamas

mintyse: Dieve mano, kaip mes pasikeitëme, kokia darnia vieno laivo koman-

211

da tapome! Nenuskendome, nenuskandino mûsø ant klastingø rifø

Nepriklausomybës prieðai, nes matëme laisvës krantà, dirbome Lietuvai!

Per tuos metus mes iðmokome dirbti diplomatiná darbà, patyrëme daugybæ

peripetijø. Gal vienà kità kartà ir neiðvengëme klaidingø padëties vertinimø

ar prognoziø, taèiau Lietuvos tarptautinis pripaþinimas - ir visø mûsø

pastangø vaisius, visø... Jauèiau, kaip sunku bus apsiprasti su nauja realybe,

kai jau nebeskambës naktimis tarnybiniai telefonai mano bute.

Ir dabar ðventë sieloj, kada prisimenu jaukià lietuviðkà salelæ vieno

didþiausiø pasaulio miestø centre - Pisemskio gatvelëje netoli Arbato. Tà

ðventæ, apniktas prisiminimø, jauèiau trejetà kartø èia vëliau apsilankydamas.

Ambasadoriui Romualdui Kozyrovièiui, Respublikos Prezidento

Algirdo Brazausko paskirtam á ðias pareigas, sëkmës palinkëjau 1993 metø

kovo 26 dienà.

Savo pareigø nebûèiau sugebëjæs sëkmingai atlikti be savo ðeimos,

artimøjø, ypaè þmonos Jûratës paramos. Ji daþnai atvykdavo á Maskvà. Vëliau

man net prisipaþino, jog bûtø ten apsigyvenusi, jei tik bûtø nujautusi, kad

mano �darbas laikinai� uþtruks iðtisus trejus metus!

Naujuosius 1993 metus su Jûrate ir ðeimos draugais sutikau

Zavidovo poilsio komplekse netoli Maskvos. Galvojau apie naujà darbà Seime.

Ir apie þmones, kurie pasitiki manimi. Tasai pasitikëjimas ápareigoja siekti

sutarimo, ieðkoti keliø naujoje politinëje situacijoje.

Labiausiai dëkoju savo Tautai. Ne kokie pareigûnai ar institucijos

ir ne laimingas atsitiktinumas, o Ji lemtingu savo istorijos laikotarpiu patikëjo

man vienà reikðmingiausiø valstybinio ir diplomatinio darbo barø.

212

213

P O S TS C R I P T U M :

P O L I T I N ËV I Z I J A I R

T I K R O V Ë

214

Diskusija su Lietuvos Respublikos Prezidentu V. Adamkumi.Nuotrauka ið asmeninio albumo.

215

Remdamasis savo dienoraðèiu, kitais uþraðais bei archyvu deta-

liai pasakoju apie pradiná savo veiklos etapà visados atmindamas, kad jis

sutapo su dþiugiomis Atgimimo nuotaikomis ir viltimis, su ðventa

Nepriklausomybës idëja, kuri buvo ágyvendinta per stebuklingai trumputæ

laiko atkarpà, su pavojais, aukomis ant laisvës aukuro, su praradimais ir

klaidomis. Man ir dabar tie metai yra nutvieksti romantinio idealizmo ðviesos.

Vis dëlto juose ryðkiai matau ir tai, kas galëjo bûti kitaip pakreipta,

orientuota, átvirtinta, ágyvendinta, kas galëjo suteikti kità pagreitá demokra-

tinëms reformoms, procesams, gyvenimo reiðkiniams. Taèiau apsaugok

mane, Dieve, nuo to, jog kà nors kaltinèiau ar teisèiau!

Taip sakydamas, pirmiausia noriu pabrëþti, jog tie metai atskleidë

ir mûsø silpnybes. Sakau �mûsø�, nes daugelio aktyviø Sàjûdþio þmoniø,

demokratiðkai rinktø deputatø, Nepriklausomybës Akto signatarø, Seimo,

Vyriausybës nariø, kitø pareigûnø daliai tenka atsakomybë ir uþ klaidingus

þingsnius bei sprendimus, kuriø padarinius jauèiame iki ðiol (arba, ið klaidø

nepasimokæ, jas vël kartojame). Daugeliui mûsø stigo valstybinio darbo,

juo labiau - valstybinio màstymo patirties. Pasirodë, kad ði bëda ar spraga

nëra taip lengvai pataisoma, áveikiama, kaip atrodë mitinguose ar manifes-

tacijø pobûdþio sambûriuose.

Blogiausia, kad nebuvo racionaliai apmastytos pasekmës kai kuriø

ástatymø (pavyzdþiui, nuosavybës gràþinimo, pagrásto formaliai teisingu

restitucijos principu, neatsiþvelgus á realias sàlygas ir naujas neteisybes, kuriø

daþnai neámanoma teisiðkai sureguliuoti) arba skubotos þemës reformos,

pradëtos be inventorizacijos ir ásigilinimo á padëtá.

Komunistinës sistemos demontavimà reikëjo spartinti, bet daugelá

ekonominiø sprendimø privalu buvo daryti þvelgiant á strateginius valstybës

interesus, nepasikliauti pirminio privatizacijos etapo chaosu, lanksèiau pa-

naudoti ekonominá potencialà naujoms ûkio reikmëms ir þmoniø skatinimui,

negniuþdant sunkia mokesèiø naðta privaèiø iniciatyvø, nekaustant valstybës

gyvenimo biurokratinëm direktyvom. Valstybë negalëjo atsisakyti reguliuoti

216

ekonomikos procesus, bet tai reikëjo daryti ne su gausëjanèios biurokratijos

pagalba, o skatinant iðmintingà pasitikëjimà tarp valdþios institucijø ir pilie-

èiø - kad neatsirastø praraja tarp saujelës turtingøjø ir gyventojø daugumos.

Tokià padëtá matome dabar. Valstybës reguliavimas buvo bûtinas ir tam,

kad aferos ir machinacijos nesuþlugdytø þmoniø, neástumtø sàþiningøjø á

skurdà ir neviltá. Po ðio pradinio etapo galima bûtø nuosekliai ágyvendinti

liberalias nuostatas.

Mûsø visuotinei nelaimei, atsitiko tai, kas neturëjo atsitikti:

deklaruojama, þadama viena, rezultatai - diametraliai prieðingi. Ar galëjo

atsikûrusioje demokratinëje Lietuvoje nuosekliai stiprëti valdþios autoritetas?

Atsakau: galëjo! Su viena sàlyga - jei valdþioje nebûtø pasiduota konfliktiðkam

politizavimui, visuomenës, jos grupiø poliarizacijai, o bûtø susitelkta

realizuoti pragmatiðkø tikslø. Taèiau ðie tikslai pasiekiami tik vienybe,

sutelktu darbu. Tai turëjo prilygti savotiðkai nacionalinio gelbëjimo pro-

gramai. Ir kiekvienas Lietuvos pilietis turëjo ásisàmoninti: apgynæ valstybæ,

dabar mes ginam savo ateitá!

Kodël nuolatos atkakliai, uþsispyrusiai buvo nekreipiama dëmesio

á mûsø, teisininkø profesionalø, kritikà - juk mes daugybæ potencialiø ir

grësmingø blogybiø matydavom, tiksliai nuspëdavom analizuodami

ástatymus! Ir matome, prognozuojame dabar! Taèiau, nepaisant mûsø aðtrios

analitinës kritikos ir skepticizmo, pataisa veja pataisà, tam tikrø socialiniø

grupiø, valdþioj esanèiø politiniø jëgø egoistiðkai hipertrofuoti lobistiniai

interesai nulemia daugelio ástatymø trumpalaikiðkumà, þalà visuomenei ir

valstybei. Klostosi, be tvarkos kaupiasi ydingai chaotiðka ástatymø sankaupa,

kurios teisine sistema niekaip nepavadinsi. Jos nerealumas suponuoja

nevykdymà, nepagarbà ástatymui. Ji vis labiau pribloðkia kiekybe ir alogiðka

prieðtaravimø gausa. Ji vis menkiau suprantama darosi net teisininkams

specialistams, konkreèiø teisës srièiø taikytojams ir interpretuotojams. Tad

apie kokià teisinæ sàmonæ galime kalbëti savo valstybëje, kuri pretenduoja

bûti teisinë? Ir kai að sakau, jog Seimas kurá laikà gali nerengti plenariniø

posëdþiø, - visø pirma, galvoju apie ðios pseudoteisinës sankaupos grieþtà

217

kodifikavimà, ádëmø sutvarkymà, paprasèiausià susigaudymà, kas joje

keistina ið esmës.

Kalbu apie ðiuos dalykus todël, kad jie, taip pat jø pasekmës,

mane giliai jaudina. Kiekvienas politikas privalo turëti savo vizijà, artimø

tikslø, jø siekimo bûdø ir strategijos sistemà. Manoji - sietina ir su liberalumo

principais, ir su teisës idealø bei kriterijø taikymu, o svarbiausia - su radikaliu

mûsø ástatymø susisteminimu, sutvarkymu, su teisësaugos ir teisëtvarkos

reformø ágyvendinimu.

Imu prarasti pusiausvyrà, kada matau, kaip mus stengiamasi á

nuvesti klystkelius, áklampinti neiðbrendamose pelkëse, nublokðti nuo ðiø

aiðkiø tikslø! Að negaliu taikstytis su antiteisiniu chaosu ir nihilizmu, ieðkau

bûdø áveikti minëtas blogybes kiekvieno pilieèio gyvenime, visuomenëje ir

valstybëje. Be ðiø tikslø neásivaizduoju savo veiklos, politinës ateities.

Todël ir ðioje fragmentiðkoje savo politinëje autobiografijoje að

nelinkæs vengti vidinës polemikos su savimi, abejoniø. Gerbiu ir vertinu

kitø politikø paþiûras net ir tuomet, kai oponuojame, konkuruojame ir

varþomës, kai jie atstovauja visai prieðingø programiniø nuostatø politinëms

jëgoms. Nepatikliai þiûriu á tuos politikos veikëjus, kurie neklysta, kuriems

nereikia ieðkoti savos tiesos. Skeptiðkai vertinu �teisingas�, �vieninteliø gerø

principø� prikaiðiotas deklaracijas, kurios, pripaþinkim, gerokai devalvuotos

visuomenës akyse, ar monologus, kada juos sakantis girdi vien save ir tiki,

jog kiti já bûtinai turi, privalo girdëti. Nebijokime bûti politikoje þmonës,

nesidangstykim neklystanèiø pranaðø togom! Tuomet politika nepraras

humanizmo, ryðiø su kenèianèiu, ieðkanèiu tiesos, dinamiðkai besikeièianèiu

þmogumi, taps viena esminiø þmogaus kûrybos ir egzistencijos srièiø, nustos

bûti visuomenei, ðaliai ar nuviltiems pilieèiams �primesta�, �apsimelavusi�,

�iðdavusi�...

Labai baisu, kai þmonës pasijunta apvaginëjami ir apgaudinëjami

savos valdþios! Kai tokios negatyvios nuotaikos persmelkia ekonominio

gyvenimo kasdienybæ, socialinius santykius, þmoniø buitá, sujaukia ir taip

218

reformø prieðtaringumo ir valdþios veiksmø keliamà diskomfortiðkà jausenà!

Su ðia valstybei ir jos pilieèiams kenksminga situacija, matyt, mes

dar ilgai susidursime, ji ima dësningai dominuoti visuose rinkimuose, tampa

besivarþanèiø tarpusavy politiniø jëgø veikimo dominante. Taèiau jokie

politiniai taktiniai sumetimai neprivers manæs atsisakyti atvirumo, nesakyti

þmonëms daþniausiai sunkios ir karèios tiesos! Jei tai yra politiko Egidijaus

Bièkausko trûkumas, dël kurio nukentës jis ir jo partija - tebûnie! Tai yra

geriau nei stovëjimas ant �politinio dramblio kaulo bokðto�, nuo kurio viskas

graþiai atrodo. Tas graþumas apgaulingas. Juk nuo aukðtø bokðtø, valdþios

virðûniø reikia kraustytis þemyn, kur gyvena paprasti mirtingieji. O jie ima

ir paklausia: kà tavo politika davë man ir Lietuvai, kà jûs ketinate daryti,

kad mes gyventume pasiturinèioje ir teisingoje ðalyje, gerbiamasis... Ir klausia

- vis labiau nerimaudami dël Lietuvos ateities.

Bet kokia politinë vizija bejëgë, jei politikas tampa apgavystës

mechanizmo sraigteliu - ima dangstyti nedorus darbus, áklimpsta á korupcijà,

nenuginèijamas, árodytas savo ir �saviðkiø� kaltes stengiasi pateisinti ar pri-

mesti kitiems. Politika, kuri grindþiama iliuzijom, patriotizmo demons-

travimu, vienos asmenybës këlimu, keliaklupsèiavimu prieð jà, neiðvengiamai

tampa karikatûriðka. Ar ilgam pakako mums 1992 metø rinkimø á Seimà

pamokos? Nauji rinkimai netruko parodyti: ne! Mes nepasimokæ vël atidavëm

valdþios vairà dar vienai daugumai, kuri tuojau pat ëmë kartoti klaidas ir

vengti atsakomybës.

Visas èia minimas blogybes privalome nuolatos atminti. Galëjome

padaryti geresnæ politinæ pradþià savo nepriklausomoje valstybëje, savo ðalyje!

Ðá istoriná pragmatiðkesnës, liberalesnës, doresnës politikos ðansà patys, ne

kokiø okupantø valia iðleidome ið savo rankø! Patys tà ðansà privalome

susigràþinti! Tokia vienintelë demokratinë alternatyva Lietuvai! Bet kokie

teiginiai, kad tai lengva padaryti - �tik mane, mano partijà rinkite, Lietuvos

þmonës!� - yra nusikalstama apgaulë ar trumparegiðka iliuzija.

Du epizodai mano politinëje autobiografijoje itin svarbûs. Be

219

apmàstymø, kà jie man davë, neásivaizduojama nei mano evoliucija, nei

politiniai principai.

Pirmos dienos naujame Seime. LDDP dauguma sutrikusi.

Kraðtutinë deðinë opozicija po pralaimëjimo suirzusi ir silpna. Prezidento

rinkimai, dviejø nesutaikomuose poliuose esanèiø kandidatø kova. Að gerai

maèiau jø privalumus ir trûkumus.

Stasys Lozoraitis aistringai ir karðtai ásilieja á rinkimø kampanijà,

lyg nujausdamas, kad tai - paskutinis Jo mûðis, negailestingo likimo atseikëtas

Tëvynëje, á kurià trumpam sugráþo po priverstinio iðsiskyrimo deðimtmeèiø.

Daþnai pagalvoju, kad ðios didþios asmenybës ánaðas á Lietuvos

demokratizavimà galëjo staigiau pakreipti ðalies vairà dràsesniø reformø

kryptimi, padëti mums áveikti daugelá anos sistemos sàlygotø blogybiø,

praturtinti vakarietiðku mentalitetu ir patirtimi. O tuomet galvojau ar pajë-

gus V. Landsbergis suvokti, kad jo ir ðalininkø triuðkinantis pralaimëjimas

yra nulemtas ne �komunistø ar KGB agentø pinkliø�, o logiðkas ir dësningas,

dël politinës nuovokos klaidingumo. Deja, á save ið ðalies paþvelgti jis pasirodë

nesugebàs. Pradëta kurti konservatoriø partija skubotai suvienijo ir deði-

niuosius radikalus, ir �persikrikðtijusius� buvusius komunistus.

Galvojau ir apie Algirdà Brazauskà bei triumfuojanèius jo ðalinin-

kus. Staigios nepasitenkinimo bangos sviesti á valdþià, jie nesugebëjo ávertinti

savo ribotumo. Ði yda buvo uþprogramuota, jie turëjo gyventi su ja, kol

nusivylimas ir nepasitenkinimas jø valdymu jau kituose rinkimuose svies á

valdþios Olimpà konservatorius. . .

O Prezidentu tapusiam A. Brazauskui teko ilgai mokytis ir dirbti,

kol jis pradëjo deramiau eiti valstybës vadovo pareigas. Pradþia buvo sunki,

juolab kad net skatinta nepagarba demokratiðkai iðrinktam Respublikos

Prezidentui.

Taigi kurti naujà politinæ jëgà, kuri iðvengtø didþiausiø politiniø

konkurentø silpnybiø, mums buvo lyg ir lengviau. Dabar, kai Centro sàjunga

tapo viena stambiausiø partijø, kai ji realiai priartëjusi gauti rinkëjø

220

pasitikëjimo mandatà ir koalicijoje su kitomis partijomis gali stoti prie

valstybës vairo dutûkstantaisiais metais, kai að prisimenu jos kûrimo

sunkumus, evoliucijà, mûsø diskusijas dël demokratiniø, liberaliø programos

nuostatø ir principø, manau, kad jos, kaip ir kiekvienos rimtos politinës

jëgos, kûrimas nëra baigtas.

Politinë demokratinë partija neturi bûti vieno ar kito politiko

asmeninis tvarinys ar struktûra, padedanti realizuoti vien save. Politinë

demokratinë partija - tai ne tik artimø savo paþiûromis bendraminèiø

forumas ar sàjunga. Politinë demokratinë partija - tai pirmiausia erdvë

kûrybiðkoms diskusijoms, politiniu áþvalgumu paremtoms tolesnio valstybës

demokratizavimo, reformø strategijos, praktinio gyvybiðkiausiø klausimø

sprendimo paieðkoms. Ðiai erdvei bûtina aukðta kultûra. Jai praþûtinga bet

kokia izoliacija, asmeniniai ar grupiniai interesai, vienø ar kitø socialiniø

grupiø, asmenø diktatas. Ar mûsø partijos atmosfera, mes patys atitinkame

ðiuos idealius reikalavimus? Mano galva, atsakymas lengvai nuspëjamas.

Taèiau að matau aiðkià Centro sàjungos stiprëjimo perspektyvà, mûsø

potencialias galimybes iðvengti silpnybiø, kurios buvo (ir yra) bûdingos

kitoms politinëms partijoms.

Neketinu nubraukti paskirø pozityviø LDDP daugumos veiklos

momentø. Kai kurie jos atstovai man imponavo savo moralinëmis ir dalyki-

nëmis savybëmis. Þinoma, jø buvo maþuma. Taèiau negaliu nutylëti ir to,

kas man buvo nepriimtina nuo pirmø darbo Seimo pirmininko pavaduotojo

poste dienø, kas iðryðkëjo ðios daugumos valdymo metais.

Labai greitai ëmë aiðkëti, kad LDDP, afiðuojanti savo kairumà ir

nepriklausomumà nuo bolðevikinës ideologijos, vis dëlto yra savanaudiðkiems

korporaciniams interesams atstovaujanti partija. Didþiuma A. Ðleþevièiaus

Vyriausybës, valdanèiosios daugumos sprendimø buvo padiktuoti partijos

rëmëjø ir finansuotojø - koncernø, firmø ir apsukriø aferistø, greit diskre-

ditavusiø save bankø krize, privatizavimu, pinigø grobstymais, ðvaistymais,

pasidalijimais, kitom visuomenæ papiktinusiom aferom. Valdþios veiksmai

daþniausiai bûdavo tolimi nuo kairiosios doktrinos, kartais jie buvo net

221

�deðinesni� uþ opozijos sàlygomis susikûrusios Tëvynës sàjungos (Lietuvos

konservatoriø) deðiniàjà politinæ orientacijà (tad konservatoriams, siekian-

tiems valdþios, savo ruoþtu teko þaisti socdemiðku populizmu, ir tai gerokai

sukomplikavo jø padëtá bûnant valdþioje).

Prezidentas A. Brazauskas atvirai siekë nekonfrontuoti su politiniais

oponentais, deklaravo santarvæ ir vienybæ. Taèiau jam nepavyko iðlaikyti

reikiamos distancijos nuo A. Ðleþevièiaus ir Seimo daugumos. Tai ypaè

bûdinga pirmajai Prezidento kadencijos pusei. Dauguma, ið pradþiø de-

monstravusi lojalumà valstybës vadovu tapusiam buvusiam lyderiui (�mûsø

Prezidentui�), greitai ëmë su jo nepaisyti. A. Ðleþevièius seniai siekë sava-

rankiðkumo, o atstatydinimo istorijoje ilgai iðsisukinëjo, stengësi nepaklusti

valstybës vadovui.

Pirmininkaujant Seimo posëdþiams, vis sunkiau bûdavo ðià dau-

gumà suvaldyti. Negalëjau sutikti su bandymais paversti mane �marioneti-

niu pirmininkaujanèiu�. Daugumos valià paklusniai vykdë �savas vicepir-

mininkas� - J. Bernatonis, savo pirmininkavimu sukëlæs aðtriø konfliktiniø

situacijø.

Að mëginau tapti vienu kardinalios teisës, o tuo paèiu teisëtvarkos

bei teisësaugos, reformos iniciatoriø. Taèiau Seimas klampino ðias mano ir

artimø kolegø teisininkø iniciatyvas ástatymø ir jø pataisø rutinos baloje.

Konvejeris veikë, sukosi, jo neámanoma buvo sustabdyti, juolab kad nestigo

suinteresuotøjø forsuoti kai kuriuos ástatymus, ypaè privatizacijos ir finansø

sritèiø. Skubotumas buvo bûdingas ir kitiems ástatymams bei jø keitimams.

Kaip teisininkas, ne vienerius gyvenimo metus paskyræs kovai su

nusikalstamumu, ëmiausi Seime ðios problematikos. Tuo metu tai buvo

gyvybiðkai svarbu kaip ir dabar - nors bëgant metams atsakingiausios mûsø

valstybës ir valdþios institucijos bei aukðto rango pareigûnai vis garsiau skelbia

karà nusikaltëliams, padëtis negerëja.

Tuomet mes kai kurias organizuoto nusikalstamumo formas

paveldëjom ið sovietiniø laikø. Taèiau atsirado ir naujø, iki tol nematytø.

222

Nepriklausoma Lietuva susidûrë su kasdien katastrofiðkai blogëjanèia krimi-

nogenine padëtim. Kai kurios prieþastys buvo subjektyvios: teisinës bazës

neefektyvumas, policijos kûrimo sunkumai, likviduotos specifinës buvusios

sovietinës VRM struktûros, o jø sukaupta informacija ir þinios apie organi-

zuotà nusikalstamumà atsidûrë paèiø nusikaltëliø rankose. Kûrësi gaujos,

�Vilniaus brigada� atvirai ir áþûliai skelbësi valdanti sostinæ. Vis labiau, vis

baisiau iðsikerojo privaèiø asmenø, firmø reketas, smarkavo �trumpai kirpti

aukcionø berniukai�, smurtas ir vandalizmas darësi kasdienis dalykas.

Tamsi istorija buvo ginklø pirkimas Vidaus reikalø ministerijai,

nederantys tokiai institucijai ryðiai su gangsteriðkos reputacijos uþsienio

firmom ir asmenim. Apie tai atvirai raðë spauda. Velionis vidaus reikalø

ministras J. Valiukas net pareiðkë, kad mafijos Lietuvoje apskritai nëra ir

niekados nebuvo. Vëliau, jau gráþæs su konservatoriø daugumos Vyriausybe

á valdþià, premjeras G. Vagnorius padarë analogiðkà pareiðkimà (daugëjant

nusikaltimø, ypaè þuvus jaunam Panevëþio prokurorui G. Sereikai, premjeras

vis dëlto buvo priverstas pripaþinti, kad organizuotas nusikalstamumas

Lietuvoje... egzistuoja!). Ðis �praregëjimas� vertas dëmesio ir analizës! Gal,

sakau, mes su kolegom, kadaise aliarmuodami, siûlydami sugrieþtinti ásta-

tymus, ne taip jau ir klydom? Gal vertëjo labiau ásiklausyti á mûsø balsà ne

tik G. Vagnoriui, A. Ðleþevièiui, bet ir kitiems premjerams, vidaus reikalø

ministrams bei prokurorams?

Uþ dràsø þodá jauna gyvybe sumokëjo þurnalistas Vitas Lingys, su

kuriuo man ne kartà anksèiau Atgimimo metais iki iðnaktø teko kalbëtis

ðiomis skaudþiomis temomis. Prisimenu, kokie maksimalistai mudu bûda-

vom, kaip tikëjom kovos su banditais ir jø bosais sëkme! Teoriðkai problemà

þinojome, kai kà nujautëme, tiktai deja, nenujautëme, kaip, kokiu mastu

tiesiasi mafijos èiulptuvai jau ne á pavienio þmogaus, o á valstybës kûnà,

kaip mafija savo tinklà meta jau ant visos ðalies ir jos institucijø, kokia

praþûtinga darosi kiekviena uþdelsta valanda...

Tada að jau þinojau daugiau, negu galëjau vieðai sakyti. Mus iðtiko

daugelio postkomunistiniø ðaliø tykanti bëda. Atsikûrusi valstybë privalëjo

223

ginti savo pilieèius, jø saugumà. Iki tol ji tai darë tik þodþiais. Ir svarbiausia

prieþastis - ne agresija, iðorinis Nepriklausomybës prieðas. Dalis besifor-

muojanèiø politiniø jëgø absoliutizavo vidaus prieðø ieðkojimus, o mafija ir

banditai buvæ nebuvæ... Nieko baisaus, tegu susprogdina vienà kità bombelæ...

Pasklaidykim V. Landsbergio to meto ir vëlesnius raðinius spaudoje - mafijos

problema jam ilgà laikà paprasèiausiai neegzistavo, tik vëliau jis pradëjo

prabëgom minëti �kaþkokius nusikaltëlius�, bet vëlgi - labai abstrakèiai arba

sieti juos vien su komunistø revanðo stereotipais.

Puikiai supratau, kad ði problema - kompleksinë, susijusi su socia-

linëmis ir ekonominëmis prieþastimis. Ir dabar manau, kad tûkstantá kartø

verèiau investuoti á kultûrà, ðvietimà, socialinæ sferà, nei á represines struktûras

ir kalëjimus. Gerovëje gyvenanti, kultûringa ir apsiðvietusi visuomenë ðiai

blogybei pasiduoda þymiai sunkiau, ji pajëgi pasiprieðinti ryþtinga savigyna,

solidarumu, galiausiai ji - patikima valstybës sàjungininkë. Taèiau tai - dar

idealo lygmuo.

Tuo tarpu mes privalëjome nedelsdami imtis ir kai kuriø drastiðkø

priemoniø, kurios parodytø nusikaltëliø pasauliui valstybës ryþtà nesitai-

kstyti su kraujo praliejimu, smurtu, brutaliais nusikaltimais. Ðiais motyvais

vadovaudamasis ir pateikiau Seimui Prevencinio sulaikymo ástatymà.

Tuo metu man tiek Seime, tiek diskutuojant su ávairiø socialiniø

grupiø atstovais teko motyvuoti bei pagrásti savo pozicijà. Visados atsaky-

davau, kad ðis ástatymas tobulø teisës normø bei idealø poþiûriu yra

paþeidþiamas ir kritikuotinas, taèiau ðiuo metu mes neturime kitos iðeities

ir esame priversti já taikyti. Bet koks pasyvus lûkuriavimas dabar neatleistinas.

Tegul ði priemonë laikina, taèiau neiðvengiama. Tokià pozicijà pavyko apginti

ir Seime, ir bendraujant su visuomene.

Á nusikalstamumo problemas teko gilintis ir vadovaujant Respub-

likos Prezidento patvirtintai koordinacinei grupei. Joje, dalyvaujant minis-

trams, generaliniam prokurorui, Aukðèiausiojo Teismo pirmininkui,

analizavome teisësaugos ir teisëtvarkos struktûrø darbà, jø koordinacijà ir

224

sàveikà. Mes neturëjome itin dideliø ágaliojimø, taèiau tam tikrà vaidmená

suvaidinome, pirmiausia dalydamiesi operatyvine ir slapta informacija,

mokydamiesi vieni ið kitø klaidø ir neapsiþiûrëjimø. Labai gaila, kad vëliau,

likvidavus ðià grupæ - beje, politiniais motyvais ir dël to, kad jai drásta

vadovauti E. Bièkauskas, nors jis vadovavo su Prezidento A. Brazausko þinia

ir pritarimu! - buvo sunaikintas ir atsakingø valstybës institucijø veiklos

derinimas, ir sukaupta patirtis. Tai padarë didelæ þalà. Dabar man tenka

girdëti ið premjero, vidaus reikalø ministro, generalinio prokuroro, kitø

pareigûnø, net Jo ekscelencijos naujojo Respublikos Prezidento Valdo

Adamkaus idëjas, rekomendacijas - ir konstatuoti: taip, mes tai jau tada

svarstëme, këlëme, siûlëme, tik, deja, nesulaukëme atsako! Struktûrø,

kovojanèiø su organizuotu nusikalstamumu, padaugëjo, pagerëjo jø

materialinis ir finansinis aprûpinimas, mes iðgirdom begalæ puikiø paþadø

kovoti, kovoti, kovoti... Tik nesumenkëjo organizuotø nusikaltëliø áþûlumas

ir pretenzijos. Nesumaþëjo jø grësmë - atvirkðèiai, kai kurie pastaruoju metu

iðryðkëjæ poþymiai: uþsakomos þmogþudystës, áþûlëjantis gaujø siautëjimas,

jø komercializacija ir net respektabili pozicija tam tikruose verslo sluoks-

niuose - kelia itin didelá nerimà. Dar aðtresnë kriminogeninë padëtis tampa

neregimo, þûtbûtinio karo frontu.

Tuo metu gaudavau nemaþa laiðkø. Juose þmonës dëkojo ir siûlë

savo paramà. Labai gaila, kad ðia solidaria parama didþiausio nacionalinio

pavojaus akivaizdoje mes nesugebëjome tinkamai pasinaudoti valstybiniu

mastu.

Taèiau buvo ir kitokiø laiðkø - su grasinimais ir ultimatumais.

Kai kurios organizuotos nusikaltëliø struktûros mane �nuteisë mirties

bausme�. Taigi mes jau �apsikeitëm komplimentais�. Jie kol kas gali

dþiûgauti, kad ðiuo metu esu be didesniø ágaliojimø, tik Seimo Teisës

komiteto pirmininko pavaduotojas (kà toksai gali padaryti - juk vienas Seimo

narys �su mandatu ir su mumis kameroje sëdëjo�). Jiems, be abejo, malonu,

kad nieko gero negaliu pasakyti apie begalës su nusikaltëliais kovojanèiø

institucijø darbà. Jiems �didþiausia dovana� - vieði ginèai, netgi konfiden-

225

cialios informacijos atskleidimas. Tiesa, viena kità grasinantá laiðkà (�Biè-

kauskai, iðgama, mirsi!�) ir toliau gaunu, bet tai - smulkmenos, taip sakant,

�abipusiø simpatijø� dalykas�

Nemaþa laiko ir jëgø teko paskirti naujai rengiamø ástatymø teisi-

nei ekspertizei, poþiûriui á ástatymus - kaip á harmoningà visumà ir sistemà.

Labai gaila, kad politiniai ir konjunktûriniai motyvai, valdanèiosios daugu-

mos automatizmas, paleidþiant á darbà klusnià ir negalvojanèià �balsavimo

maðinà�, sukliudë kai kuriomis racionaliomis idëjomis patobulinti ástatymø

leidybà ir vykdymà. Ðios ydos keroja toliau, ir Seime dël jø tenka �ðpagas

sukryþiuoti� jau ir su konservatoriø-krikdemø koalicijos kolegomis, ne taip

seniai guviai kritikavusiems LDDP balsø lemiamà �antiteisinæ teisæ ir

praktikà�. Ádomus humoristinis ðtrichas: dabar jau mane paremia anos

daugumos þmonës - tie patys, kurie kliudë áveikti skuboto, chaotiðko istatymø

priiminëjimo, begaliniø pataisø �lopymo� blogybes. Neretai juokais

prasitariu: jei nori teisëj ar su susijusiose sferose ágyvendinti savo idëjà, ápirðk

jà valdþioj esantiems, kad jie su ta idëja susigyventø kaip su �sava��

Deja, ðiø gudrybiø maþa, ir mûsø teisinës sistemos chaotiðkumas,

prieðtaravimai, ástatymø, pataisø, painiausiø �ágyvendinimo tvarkø�

nesustygavimai iðlieka. Èia tikrai gali patsai velnias sprandà nusisukti! Vis

dëlto negalime pasyviai laukti, kol Seime ar Vyriausybëj turësime balsà ir

visus ágaliojimus. Privalome nenuleisti rankø, pozityviai veikti situacijà jau

dabar.

Rûstøjá Sausá parlamentà, Nepriklausomybæ gynë visa Tauta. Mane

visados stebina mëginimai savintis ið Tautos þygdarbá - visos tos organizacijos

ir brolijos, kuriø nariai ir nusipelnæ, ir nukentëjæ, ir verti apdovanojimø, ir

reikalaujantys sau privilegijø. Panaðias liûdnas mintis man kelia vis didëjantis

rezistentø, visokiausiø kovotojø su komunistine sistema skaièius - tikrieji

didvyriai po þeme, jie negali paliudyti tikrøjø kai kuriø þmoniø nuopelnø,

mes verèiami patikëti, juolab kad tai vëlgi susijæ su apdovanojimais ir

socialinëmis privilegijomis, su �amþinø ðalininkø� uþverbavimu þinomoms

deðinës orientacijos politinëms jëgoms ir kai kuriems politikams. Tegu

226

atleidþia man uþ ðias mintis kitaip manantieji - að jø primygtinai neperðu.

Taèiau pasakau, kadangi nenoriu nutylëti vieno naujausios mûsø

istorijos epizodo, sulaukusio daugybës interpretacijø ir vis dar, mano nuo-

mone, nutylimo, neatskleidþiamo, �paslaptingo�. Epizodo, kuris neduoda

ramybës nuo akimirkos, kai Prezidentas pavedë man vadovauti komisijai,

tirianèiai vadinamuosius �Pakaunës ávykius� (ðitaip droviai pavadino juos

iðgàsdinta neokomunistinë valdþia), o teisybæ pasakius - mëginimà sukelti

ginkluotà maiðtà prieð konstitucinæ valdþià. Toks teiginys gan rizikingas, ir

að tai puikiai suprantu: ir anuomet buvo, ir dabar esama nuomonës, kad tai

- pramanas, kad to maiðto lyg ir nebuvo, ðiaip ávykiai...

Tai kodël, sakykit, kaito mano telefonai, kodël mes posëdþiau-

davom dienà naktá, kodël gyvybe rizikavo mûsø pasiøsti parlamentarai (kai

kuriems jø, mosuojant pistoletais, grasinta fiziniu susidorojimu), kodël mes

visi privalëjom klausytis samprotavimø ir liudijimø, kad �Landsbergis iðda-

vë�, �þadëjo paremti, o dabar neremia�, kodël Maksvyèiui að buvau priverstas

pateikti ultimatumà, jei parlamentarai taps ákaitais, kodël kovinë parengtis

paskelbta kituose savanoriø daliniuose, kur laukta signalo, ir t.t.?! Kad nieko

nebuvo?! Tik ðiaip - �ávykiai�? Leiskite su tuo nesutikti!

Rûsèiojo Sausio dienomis kûrësi savanoriai, Lietuvos kariuomenë.

Lenkiuosi jø þygdarbiui, taèiau nesiþavëjau ir nesiþaviu visokiais atvirais ir

gudriai pseudopatriotine frazeologija uþmaskuotais bandymais politizuoti

savanoriðkà kraðto apsaugà, suteikti jai lojalios ir iðtikimos tam tikroms

politinëms jëgoms bei asmenybëms, iki dantø ginkluotos gvardijos bruoþø.

Nemaþà vaidmená ðioje politizacijoje yra suvaidinæs, pasakykim tiesiai,

�Garbës savanoris Nr. 1�. V. Landsbergis nuo pat pradþiø aiðkiai troðko

matyti savanoriðkoje kraðto apsaugoje iðtikimus ir, svarbiausia, gerai gink-

luotus rëmëjus. Tai buvo pastebima daug kartø ir ávairiomis progomis.

Taigi neokomunistai po demokratiniø Seimo rinkimø gauna val-

dþià. Tëvynë pavojuje! Reikia skambinti pavojaus varpais, reikia padaryti

viskà, �kad Tëvynës nevaldytø jos prieðai�! Þinoma, èia schematiðkas ir

227

konspektyvus nuotaikø ir veiksmø scenarijus. Gyvenime visa buvo sudëtin-

giau: su savanoriais ðirdingai ir subtiliai kalbëjosi kai kurie politikai, giliai

uþjautë dël valdþios nedëmesio, nejautrumo, dël to, kad neskiriamas pakan-

kamas finansavimas. Þodþiais jie atmetë antikonstitucinio karinio maiðto

variantà, taèiau faktiðkai kurstë karinës ginkluotos akcijos þarijas. Kai kuriø

menkai raðtingø, su ástatymu prasilenkusiø savanoriø galvose gimë fantastinë

idëja �þygiuoti á Vilniø�, pareikalauti, kad �atsistatydintø Prezidentas, Seimas

ir Vyriausybë�.

Manau, kad politinis Vytauto Landsbergio vinguriavimas Kauno

savanoriø maiðte suvaidino savo vaidmená. Toje elgsenoje, kaip sakom mes,

teisininkai, �nëra nusikaltimo sudëties�, faktais neárodoma, jø niekas neieð-

kojo, o kas aiðkinosi - neiðsiaiðkino (buvæs Kauno savanoriø teritorinio ðtabo

virðininkas Juras Abromavièius, nepritaræs �þygiui�, savarankiðkai tyræs tam-

sias ðios istorijos puses, þuvo susprogus automobiliui; buvæs kraðto apsaugos

ministras A. Butkevièius, disponuojantis tiksliais faktais apie maiðtininkø

ir politikø ryðius, apie provokacinæ pastarøjø veiklà, kurios ðie vëliau sutar-

tinai atsiþadëjo, ilgam buvo izoliuotas kalëjime).

Ádomu ðtai kas: gráþæs á valdþià V. Landsbergis paskubëjo sukurti

parlamentinæ komisijà ðiems ávykiams bei jø prieþastims tirti. Komisija

paskelbë daug þadanèià iðvadà. Taigi �aiðkinamasi� viena linkme - kad

�Pakaunës ávykiai� tikrai buvo. Tuo niekas neabejoja. Taèiau ar nebuvo èia

taip pat sàmokslo elementø - tai yra mëginimo beveik po septyniasdeðim-

ties metø Lietuvoje pakartoti scenarijø, atvedusá á valdþià Antanà Smetonà?

Tokiu atveju Lietuva - laisvës ðvyturys - bûtø tapusi unikaliu ir vieninteliu

pavyzdþiu Europoje, kada á demokratijà þengiama per ginkluotà antikonsti-

tuciná puèà!

Pagal darbo pobûdá man teko rûpintis ðio maiðto neutralizavimu,

uþtikrinti deryboms pasiøstø Seimo nariø ryðá su parlamentu, koordinuoti

jø sàveikà su kitomis valstybës institucijomis. Galiu pasakyti, kad buvo ir

kai kuriø objektyviø aplinkybiø, kurios këlë savanoriø nepasitenkinimà.

Tuometinë valdþia nesugebëjo patenkinti net minimaliø apginklavimo,

228

materialinio ir techninio aprûpinimo reikmiø. Tai buvo bûtina savanoriams

paaiðkinti, taèiau probleminio dialogo bijota. Ðis valdþios trûkumas, kaip ir

reikëjo tikëtis, buvo iðpûstas ir hiperbolizuotas. Didelá vaidmená vaidino

provokatoriai - jie kurstë savanoriø nepasitenkinimà, aistras, þadino iliuzijas,

kad Kaune plykstelëjusi maiðto liepsna stichiðkai persimes á kitus savanoriø

dalinius, suliepsnos galingas sukilimo gaisras - ir jis nuðluos �nekenèiamus

komunistus�.

Þinoma, politikai nekalbëjo apie savo paramà atvirai. Juk tai reikð-

tø, kad Lietuvoje - ðalyje, þengianèioje á Europà - dalis politiniø jëgø ir

politikos veikëjø pasisako uþ antikonstitucinius veiksmus, uþ antidemokra-

tiná kelià. Ir tai - Lietuvoje, kuri iki ðio momento nuosekliai plëtojo demo-

kratinius procesus! Kaip þmogus, kuris tuo metu disponavo iðsamia slapta

ir konfidencialia informacija, galiu su visa atsakomybe teigti: buvo politikø,

taip pat ir opozicijoje esanèiø Seimo nariø, kurie laikësi provokatoriø taktikos,

loðë dvigubà loðimà, tikëdamiesi paveikti ávykiø raidà savo politinëms ambi-

cijoms palankia linkme.

Situacija ekstremali, delsti nebuvo galima. Todël Seimui teko pra-

dëti derybas su savanoriais. Jos buvo komplikuotos, permainingos. Tarpais

atrodë, kad neiðvengiamas antikonstituciniø veiksmø eskalavimas, kad prasi-

lies Lietuvos sûnø ir dukterø kraujas, kad bus suduotas klastingas smûgis -

tarsi peiliu nugaron ið pasalø - demokratijai ir tarptautiniam ðalies prestiþui.

Labai nerimavau dël parlamentarø likimo - jie galëjo tapti ákaitais,

dël jø likimo galëjo bûti ðantaþuojamas Seimas ir Vyriausybë. Apskritai

pasiryþimas derëtis aukðtu parlamentiniu lygiu statë anuometinæ valdþià á

vos ne paritetiðkai vienodà su maiðtininkais padëtá, tokia �partnerystë�, kaip

silpnumo poþymis, galëjo turëti ir neigiamø pasekmiø.

Laimë, viskas gerai baigësi. Lietuva patvirtino iðtikimybæ demo-

kratiniam reformø keliui, pagarbà Konstitucijai ir ástatymams - tegu neto-

buliems ir taisytiniems, taèiau priimtiems vieninteliu ámanomu legaliu

demokratiniu bûdu.

229

Maiðtininkai vëliau ne kartà minëjo nusivylæ politikais, Vytautu

Landsbergiu, koneveikë ir vadino jø elgesá �iðdavyste�. Politikai - að kalbu

apie tuos, kurie, mano duomenimis, suvaidino minëtuose ávykiuose negatyvø

vaidmená, - elgësi taip, lyg nieko nebûtø atsitikæ: �kilniadvasiðkai leido valdþiai

taisyti padëtá� ir normalizuoti santykius su savanoriais, su visa kraðto ap-

saugos sistema. Valdþia, aiðkiai baimindamasi kaltinimø, nesigriebë represijø

ar bausmiø politikos, o Respublikos Prezidentas A. Brazauskas iðvengë pla-

tesnës antikonstitucinio maiðto analizës. Jam deklaruoti santarvæ atrodë svar-

biau, nei aiðkintis, kas atsitiko. Prieðinga grieþtesnë pozicija, be abejo, bûtø

sukëlusi ginèus ir konfrontacijà.

Prabëgo jau ne vieneri metai nuo atmintinø maiðto dienø ir naktø,

nuo átemptø debatø, ginèø prirûkytame mano kabinete, nuo telefono

skambuèiø ir pokalbiø radijo ryðiu su �karo þygin iðsirengusiais� savanoriais,

o að nepaliauju galvojæs apie kai kuriø politikø ambicijas, intrigø pamëgimà,

neatsakingà þaidimà ugnimi. Ir apie jø apakimà - manyti, kad dvideðimtojo

amþiaus pabaigoje Lietuvoje galima pakartoti dvideðimt ðeðtøjø situacijà,

suteikti neribotos valdþios ágaliojimus vienam asmeniui, tikintis, kad lietuviø

tauta parems. Reikia stipriai apakti, kad ðitaip manytum!

Iðsamiau primenu èia ðiuos ávykius todël, kad jie taip ir nesulaukë

rimto objektyvaus tyrimo ir teisinës analizës. Tai - negeras precedentas. Tai

atsitiko ðalyje, kuri vis labiau tampa integruotos Europos dalimi. Demo-

kratinëje Europoje panaðûs ávykiai paprasèiausiai neásivaizduojami. O gal

jie Europai nerûpëjo? Esu ásitikinæs (tokià nuomonæ diktuoja mano diplo-

matinë patirtis), kad ðie ávykiai buvo analizuojami ir vertinami ne vien

Vilniuje akredituotose ambasadose. Toks nepritarimas ginkluoto �tautinio

puèo� variantui turëjo nemaþos reikðmës.

O aiðkiau bûtø ir demokratinei valstybei á naudà iðeitø, jeigu kai

kurie þmonës imtø negailestingai ir vieðai smerkti savo kenksmingà ðaliai ir

tautos ateièiai anuometinæ pozicijà, teisti save - uþ gëdingà elgesá tomis

dienomis naktimis. Gal að darausi utopistas, to reikalaudamas? Gal politikas

- tasai, kuris garsiai reikalauja ið kitø, o patsai - ðventasis, ið savæs galintis ir

230

nereikalauti politiniø principø bei etikos normø, dorovës harmonijos, pa-

galiau þmogiðko ir pilietinio padorumo? Bet tada ar jis pajëgus poelgiams,

kurie þadintø pagarbà? Ðie mane kankinantys klausimai, þinoma, formu-

luojami ne tik vienaskaita, að vis klausiu savæs ir kitø trokðdamas, kad pikta

valia kada nors nepanaudotø blogiems tikslams ðiø mums garbës nedaranèiø

ávykiø - kaip preteksto �ginklu ginti Tëvynæ ir demokratijà� nuo mûsø,

savo tëvynainiø.

Tikriausiai nuviliu tuos þmones, kurie mano politinëje biografi-

joje neatranda oponentø, bendraminèiø asmenybiø charakteristikos - ne-

gailestingai kritiðkos, nuosaikios ar palankios. Manau, kad mano asmeniniai

perspektyviausiø ir þinomiausiø Lietuvos politikø vertinimai visuomenei

pakankamai gerai þinomi.

Dþiaugiuosi, kad Lietuva pasielgë iðmintingai iðsirinkdama

dabartiná Prezidentà. Jauèiuosi prisidëjæs prie ðio pasirinkimo sëkmës. Ma-

nau, kad Jo ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

deramai eina savo pareigas, sugebëdamas iðvengti konfrontacijos, ieðkodamas

konstruktyvaus dialogo su visomis be iðimties politinëmis jëgomis.

Manau, kad A. Paulauskas pralaimëjo dësningai - mëginimas kon-

soliduoti revanðo besiilginèià nomenklatûrà su margiausiomis jëgomis, taip

pat ir abejotinos reputacijos asmenybëmis, negalëjo baigtis sëkme. Prisipa-

þinsiu, kiek stebiuosi jo dràsa pretenduoti á valstybës vadovo postà.

Tai në ið tolo neprimena politinës doktrinos, jos yra iðvestinës ið

kitø partijø programiniø nuostatø.

Jau iðsipildë mano prognozë, kad nepakëlusi valdþios naðtos ir

susikompromitavusi konservatoriø partija suskils. Þaidimas �centro deði-

niøjø� frazeologija, nors anksèiau konservatoriai neigë Centro sàjungos

perspektyvà bei politinæ doktrinà, rodo ir susitaikymà su pralaimëjimu rinki-

muose, ir bandymus rasti vietà keièiantis jëgø pasiskirstymui, o svarbiausia

- viltis iðsaugoti átakà naudojantis valdymo metais visose institucijose �sutup-

dytais� savais þmonëmis. Þmoniø parinkimas valstybiniam darbui remiantis

231

ne kompetencija ir profesionalumu, o partiniu lojalumu - vienas skiriamøjø

ir negatyviausiø ðios partijos bruoþø. Tokia praktika gerokai apsunkins valdþià

kituose rinkimuose iðkovojusiø politiniø partijø padëtá. Esu ásitikinæs, jog

su tokiais sunkumais susidursime ir mes.

Paradoksaliai menkai nutolusiais vienas nuo kito poliais iðlieka

tiek akcentuotai �kairuoliðka� LDDP politika, vykdþiusi ne �kairiøjø�, o ið

esmës - neteisëtai praturtëjusiø, net apsivogusiø ir susikompromitavusiø

finansiniø grupuoèiø valià, tiek konservatoriai, susitepæ �kregþduèiø spar-

nelius� privatizacija ir strateginiø Lietuvos objektø bei turto iðpardavinëji-

mu pusvelèiui, nerealizuotais rinkimø paþadais, nuolatiniais skandalais, dvie-

jø lyderiø varþybomis. Ir vieni, ir kiti turi ðalininkø, taip pat iliuzijø ásitvir-

tinti valdþioje. Jie bei kai kurios kitos politinës jëgos ima skelbti �iðtikimybæ

centrui�, �artumà�. Mums to daryti nereikia ir niekada nereikës - esame

centristinës demokratinës orientacijos politinë partija, ðiuo programiniu

nusistatymu pastovi, ieðkanti konsolidacijos, ágaunanti vis tvirtesnæ visuo-

menës paramà.

Naujame Seime teks ieðkoti sutarimo ir programø bei pozicijø

sàðaukø su kitomis politinëmis partijomis. Koalicija taps demokratiðkai

iðrinkto Seimo ir naujos Vyriausybës egzistavimo pamatu. Galimø koalicijø

prognozavimai, jø variantø apmàstymai - tai ðiø dienø neatidëliotini ir

svarbûs darbai.

Bet juos gali aptemdyti nepasitenkinimo dabartine valdþia audra.

Kasdien pastebime vis daugiau visuomenës, ávairiø jos socialiniø grupiø

�ásielektrinimo� poþymiø. Tokios nuotaikos gali iðkelti �gatvës politikus�,

populistiðkai nusiteikusius agitatorius, siekianèius �ubagø teisybës�,

�pamokyti ponus�, absoliuèiai nepasirengusius parlamentinei ir kitokiai

valstybinei veiklai. Minios stichija, jos instinktai yra parankûs ðiems

þmonëms. Tokiø nuotaikø iðkelti jie gali vëliau þongliruoti �tautos pasiti-

këjimu�. Panaðûs veikëjai ástengtø rimtai komplikuoti Seimo ir savivaldybiø

darbà, skandintø racionalias idëjas populistiniuose iðvedþiojimuose, rëks-

mingai ðûkautø lozungus ar ðokiruotø neparlamentiniu elgesiu.

232

Palikime ávykius ir asmenybes, objektyvius ir subjektyvius fakto-

rius vertinti istorijai, laikui.

Vieno politiko, Seimo nario - net konstruktyvaus, veiklaus, profe-

sionaliai tobulëjanèio, atkakliai besirengianèio valstybinio darbo sunkumams

- pastangos negali bûti vaisingos ar perspektyvios. Tokia jau ne vieneriø

metø iðvada, todël didelæ reikðmæ teikiu man artimø politiniø bendraminèiø

susibûrimui ir vienijimuisi. Didþiuojuosi, kad mes visi drauge kûrybiðkai ir

atvirai ieðkome savojo kelio, savosios koncepcijos - demokratinës ðalies refor-

moms, pilietinës visuomenës ir kiekvieno þmogaus ugdymui, kraðto vidaus

ir uþsienio politikai.

Á ðiandieninæ situacijà Centro sàjunga atëjo nelengvai. Að negaliu

nutylëti kûrimosi sunkumø ir skepticizmo, kurá teko áveikti. Dël pralaimë-

jimo 1992 metø rudens rinkimuose á Seimà, kada mes pasirodëme nesà

tinkami susitvenkusiam rinkëjø �kerðtui� realizuoti, puolë á panikà ir pasi-

traukë buvæ aktyvûs partijos nariai. O kai kurie ðalininkai, net bendraþygiai

(M. Laurinkus) perëjo ir á kità - konservatoriø stovyklà (ðiuo metu dël tarny-

binës padëties pasikeitimo tà narystæ berods sustabdæs). Daug kà atbaido

veikla partijoje - alinanti ir nedëkinga. Ir vis dëlto ji bûtina, kad galëtume

ávertinti savybes tø bendraminèiø, kurie pasiryþæ dirbti savivaldybëse, Seime

ir Vyriausybëje. Man labiau priimtinas saikingas partijos gretø augimas,

atsargiai þiûriu á kasdien gausëjanèius �perbëgëliø� ið kitø partijø bûrius,

ketinanèius tapti Centro sàjungos nariais.

Pradiniu etapu nelengvai buvo kuriamas teorinis ir programinis

partijos pamatas. Pralaimëjimas Seimo rinkimuose suteikë ir naudos: beliko

ásisàmoninti vienintelá veiklos bûdà - atkakliai ir racionaliai dirbti, nepamesti

perspektyvos bei orientyrø. Að nenoriu idealizuoti padëties mûsø politinëje

partijoje, jauèiu silpnàsias puses, iðgyvenu dël jø, taèiau nemaþà dalá sun-

kumø jau áveikëme.

Susibûrëme, kad suvienytume tuos, kurie yra uþ nuosaikø libera-

lizmà, uþ politikà, grindþiamà asmens ir visuomenës laisviø harmonizavi-

233

mu, sàmoningais valstybës ir visø jos pilieèiø ásipareigojimais, politikà, pa-

sisakanèià prieð kairës ir deðinës konfrontacijà, tam tikrø grupiø ar ðalininkø

aukðtinimà, veikimà jø interesais. Susivienijome tam, kad savo diskusijø

kultûra iðsiskirtume, bûtume patrauklûs didþiajai visuomenës daliai, Lietuvai

- iðvargintai ir nuviltai. Pradëjome kovà uþ didesnæ átakà valstybës gyveni-

mui, uþ bûsimà rinkëjø pasitikëjimo mandatà, teigdami, kad niekados nepri-

tarsime beatodairiðkoms valstybës biurokratizavimo tendencijoms, ástatymø

bazës netobulumams ir supainiojimams, neracionaliam valstybës valdymui.

Politiniai oponentai vis dar stengiasi iðpûsti ir hiperbolizuoti dviejø

Centro sàjungos ákûrëjø ir lyderiø nuomoniø skirtumus. Kaip anksèiau,

taip ir dabar tai ávairiomis progomis atsispindi þiniasklaidoje. Siekiama abso-

liutizuoti nesutarimus, daug kas norëtø, kad ið to ásipliekstø sensacingi

mano konfliktai su ilgameèiu bendraþygiu ir kolega Romualdu Ozolu.

Nepaisydami ðitokio aþiotaþo mes iðliekame bendraminèiai, o mudviejø

polemika - tai abipusis troðkimas stiprinti Centro sàjungà, jos savitas demo-

kratines tradicijas. Nei jis, nei að neslepiame nuomoniø nesutapimø ir kai

kuriais principiniais strateginiais klausimais, taèiau visados atrandame savyje

jëgø konstruktyviam dialogui ir savitarpio supratimui. Nuoðirdþiai tikiuosi,

kad ið to padaryti sensacijos ar skilimo nepavyks.

Centro sàjunga stipri energingais politikais, rimtai besirengianèiais

veiklai kitos kadencijos Seime ir Vyriausybëje. Diskusijø kultûra, sutarimu

paremtø sprendimø ir idëjø paieðkos, sàlyèio taðkai ieðkant optimaliø keliø

man visados buvo ir, matyt, liks svarbiausi dalykai. Dþiaugiuosi, kai þmonës

atsisako bûti �amþinai neklystantys�, kai jie girdi oponento argumentus,

pasisemia net ið nepriimtiniausiø idëjø racionaliø minèiø, naudingø ne tik

sau, bet ir politinei partijai. Manau, kad tolerancijos dvasia - tikrasis demo-

kratijos pamatas, kad mes turime, privalome darytis demokratiðkesni, pakan-

tesni ir kantresni, atviri ávairioms, net kontraversiðkiausioms idëjoms ir nuo-

monëms. Be santarvës dvasios neásivaizduojama valstybë - kaip mûsø vizijø

ir svajoniø vienintelis ir tauriausias tikslas, visuomenës, pilieèiø, visø lygiø

valdþios santykiø dermë.

234

Tik laisvas laisvos Lietuvos Þmogus apsispræs, kokiu keliu toliau

þengti mûsø ðaliai. Tik Jam, tam Þmogui, esu dëkingas uþ pasitikëjimà ir

elgesio politikoje imperatyvà - nesuklupti ir neiðduoti.

Að - su tuo þmogumi.

Ir su XXI amþiumi, á kurá þengiame neðdamiesi ið dabartinio,

tragiðkiausio Lietuvos istorijoje amþiaus skausmà, paklydimus, dvejones ir

geresnës, doresnës ateities viltá savo Tautai, savo Tëvynei.

235

236