PADANGŲ IMPORTUOTOJŲ ORGANIZACIJA

Atsakingas požiūris į padangų verslą

AR ŽINOTE, KAD:• kiekvienas padangų pirkėjas, įsigydamas padangas, apmoka padangų utilizavimo kaštus;• įsigytų padangų pardavėjas privalo nurodyti vietas, kur, neimant papildomų mokesčių, nebenaudojamos padangos bus priimtos ir sutvarkytos; • per skaidrią ir aiškią padangų atliekų surinkimo sistemą sutvarkomos automobilio padangos kaštai yra apie 0,20 Lt/kg. Šis mokestis sumokamas įsigyjant padangas;• gamtoje išmestos padangos sutvarkymas kainuoja apie 0,90 Lt/kg. Šis mokestis papildomai sumokamas visų LR mokesčių mokėtojų;• gamtoje išmestos padangos suirimo laikotarpis gali trukti šimtmečius;• nebenaudojamose išmestose į gamtą padangose veisiasi žmogui nedraugiški mikrobai;• padangų atliekoms ne vieta parkuose, miškuose ar vaikų žaidimo aikštelėse.

Padangos savo likutine energetine verte yra naudinga atlieka:

• senas padangas galima prikelti antram gyvenimui, jas restauruojant.• padangų perdirbimo pramonėje iš jų pagaminama daug aplinkai naudingų produktų:- guminės trinkelės, stulpų stovai, kelio ženklų stulpai, atitvarai, parko suoleliai, guminės dangos fermoms, stadionams, pabėgiai ir dar daug daug įvairiausių gaminių;

Cemento pramonėje, taikant naujausias technologijas, dėvėtos padangos naudojamos kaip alternatyvus kuras:

• kokį padangų kiekį sudeginame – tokį panašų kiekį sutaupome neatsistatančių žaliavų – akmens anglies; • išgaunant tą patį šilumos kiekį deginant padangas, CO2 emisijos yra apie 10 % mažesnės nei deginant akmens anglis, taip yra mažinamas šiltnamio efektas;•sukamosiose krosnyse, kad išdegti klinkerį, temperatūra pasiekia 14500 C. Kadangi padangos metamos į krosnį per specialiai tam sumontuotą įrangą sukamosios krosnies vidurinėje dalyje ( sukamosios krosnies ilgis yra 185 metrai, diametras – 5 metrai), toje vietoje, kur įkrenta padanga, krosnies viduje medžiagos temperatūra siekia 800-9000C;•taip pat cemento pramonėje deginant padangas nesusidaro pelenų, t.y. jie įeina į klinkerio sudėtį. Fe2O3 (geležies trivalentis oksidas) iš padangų metalinių kordų palengvina klinkerio apdegimo procesą.

Padangų atliekos nepriskiriamos prie pavojingų atliekų, tačiau jei padangos yra deginamos

laužuose ar buitinėse krosnyse, jų degimo proceso metu į aplinką pasklinda kancerogenai, kurie

sukelia vėžinius susirgimus, alergijas bei apsigimimus.

Ar pirkdami naujas padangas žinote, kas pasirūpins senomis, Jūsų jau

nebenaudojamomis padangomis?

PADANGŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMAS IR TVARKYMAS BEI TVARKYMO ORGANIZAVIMAS LIETUVOJE

Kasmet rinkai tiekiama apie 20 000 – 23 000 tonų padangų. Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2009 metais buvo

surinkta apie 13,5 tūkst. tonų, 2010 metais – apie 16,6 tūkst. tonų, 2011 metais – apie 20 tūkst. tonų naudotų padangų. 2011 metais 93 proc. surinktų naudotų padangų buvo perdirbta ir panaudota

energijos gamybai. 2011 metais buvo perdirbta ir kitaip panaudota 84,2 proc. padangų, skaičiuojant nuo pateikimo į vidaus rinką. Remiantis įvairiais ekspertiniais vertinimais, apie 25-30 proc.

padangų atliekų srauto sudaro padangos, kurios į rinką tiekiamos nelegaliai ir patenka į bendrą padangų atliekų tvarkymo rinką, kurių surinkimas ir sutvarkymas reikalauja papildomų kaštų iš

savivaldybių ar regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau-RATC).

Padangų atliekų smulkinimo ir perdirbimo pajėgumai sudaro 31 900 tonų per metus, o

naudojimo kurui (deginimo) pajėgumai – 21 000 tonų per metus.

Padangų apdorojimo pajėgumai šalyje yra pakankami.

Esama situacija

• VŠĮ “Padangų importuotojų organizacija” steigėjas planuodamas naująjį 2014-2020 m. periodą kartu su kitais stambiausiais Lietuvos padangų importuotojais yra įsitikinę atskiros padangų atliekų tvarkymo organizavimo licencijos įvedimo atskiriant jas bendro apmokestinamųjų atliekų srauto būtinybe bei naujos organizacijos būtinybe dėl šių priežasčių:

• - 80% padangų importuotojų importuoja tik padangas;• - padangos specifinis - vienalytis gaminys, kuris neturi nieko bendro su

kitais daugiakomponenčiais apmokestinamaisiais gaminiais atliekų tvarkymo, logistikos, transportavimo, atliekų tvarkymo finansavimo ir kitais aspektais;

• - dalyvavimas esamoje apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo organizacijoje, kurioje sprendimai priimami dėl visų srautų (be galimybės atskirti atskirus srautus) bei kartais dengiant vienų apmokestinamųjų gaminių tvarkymo išlaidas kitų gaminių sąskaita yra visiškai nepriimtinas ir prieštarauja gamintojo atsakomybės principo pamatiniams dėsniams; vieno srauto atliekų importuotojų galimybė įtakoti bendros apmokestinamųjų gaminių sistemos organizavimo bei finansavimo principus yra neįmanomas;

Organizacijos veiklos principai

• Pagrindinis organizacijos tikslas - įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose padangų gamintojams ir importuotojams numatytas su atliekų tvarkymu susijusias apmokestinamųjų gaminių (padangų) gamintojų ir importuotojų prievoles visiems nariams vienodomis sąlygomis skaidriai ir efektyviai organizuojant jai pavestų atliekų tvarkymo prievolių vykdymą. Visi organizacijos dalyviai (steigėjai, dalyviai ir pavedimo davėjai) su organizacija privalo pasirašyti vienodas atliekų tvarkymo prievolių pavedimo Organizacijai sutartis, kuriose nustatomos visiems vienodos bendradarbiavimo su Organizacija sąlygos, šalių pareigos, teisės ir atsakomybės.

Pagrindiniai Organizacijos veiklos tikslai yra šie:

• organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius (padangas);

• aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų tvarkymo galimybes ir surinkimo vietas ir pan.;

• apmokėti apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

• tvarkyti apmokestinamųjų gaminių (padangų) apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;

• diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų surinkimo sistemas;

• koordinuoti apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo atliekų tvarkytojams planavimą ir šių veiklų vykdymą;

• organizuoti teisės aktuose nustatytų pareigų ir užduočių apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų tvarkymo srityje Organizacijos dalininkams ir asmenims pavedusiems Organizacijai tvarkyti padangų atliekas vykdymą;

• konsultuoti apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų tvarkymo klausimais apmokestinamųjų gaminių (padangų) gamintojus ir importuotojus;

• sutelkti ir vienyti Lietuvos Respublikos apmokestinamųjų gaminių (padangų) gamintojus ir importuotojus į Organizaciją bendrai veiklai;

• atstovauti ir ginti Organizacijos dalininkų ir dalyvių interesus visose valstybės ir / ar savivaldybių įstaigose, įmonėse, organizacijose, santykiuose su kitais privačiais ir viešaisiais Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenimis;

• padėti tobulinti atliekų tvarkytojų naudojamas ir diegti naujas apmokestinamųjų gaminių (padangų) perdirbimo technologijas, atliekų logistikos, surinkimo veiklas;

• organizuoti apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

• organizuoti, koordinuoti ir atlikti kitus su apmokestinamųjų gaminių (padangų) gamintojų ir importuotojų prievolėmis susijusius veiksmus.

• - Europoje įsteigtos ir sėkmingai veikia organizacijos, skirtos tik padangų atliekų tvarkymo organizavimui, arčiausia mūsų – Estijos padangų importuotojų asociacija, kuri sėkmingai veikia nuo 2006 m.;

• - tik atskyrus padangų srautą nuo kitų apmokestinamųjų gaminių, galima aiškiai ir skaidriai planuoti šio srauto reikiamas investicijas bei turėti skaidrią, aiškią padangų atliekų srauto statistiką, apskaitą, finansavimo sistemą ir atliekų tvarkytojų kontrolę.

• Siekiant vykdyti padangų importuotojams pavestas Vyriausybės nustatytas gaminių (padangų) atliekų tvarkymo užduotis, bei, esant poreikiui, didinti padangų surinkimą bei siekdama sukurti gyventojams ir organizacijoms maksimaliai patogų atsikratymo senomis padangomis vietų tinklą, Organizacija sieks sudaryti bendradarbiavimo (įskaitant atliekų rinkimo finansavimą diegiant “kuponų sistemą”), sutartis su šalies savivaldybėmis arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas.

• Organizacija ketina diegti ir savivaldybių komunalinių atliekų surinkimo sistemas papildančias atliekų surinkimo sistemas, kurios bus diegiamos tik atitinkamas diegimo sąlygas suderinus su atitinkamomis šalies savivaldybėmis. 2013 metais Organizacija pradėjo bendradarbiauti su savivaldybėmis bei regioniniais atliekų tvarkymo centrais (RATC) analizuodama jų poreikius bei pageidaujamas padangų atliekų surinkimo sistemas bei bešeimininkių padangų atliekų susidarymo tendencijas.

Vieningos padangų atlikų surinkimo sistemos schema:

Pinigų srautų judėjimo schema:

Didmeninės padangų prekybos klientai, įsigydami padangas pardavimui ar ūkinei veiklai, pasirašo sutartis su padangas importuojančiu ūkiniu subjektu. Šiose sutartyse nurodoma kas pasirūpins jų padangų atliekomis, užsakymo šiai paslaugai tvarka bei forma. Užsakymas padangų atliekų išvežimui ir sutvarkymui teikiamas dviem egzemplioriais: vienas padangų importuotojui, antras sutartyje nurodytam tokias paslaugas teikiančiai įmonei. Įvykdžius užsakymą, paslaugos teikėjas gražina užsakymo lapą importuotojui su užsakymo įvykdymą patvirtinančiais dokumentais.

Būkime atsakingi patysir reikalaukime

atsakingumo iš kitų!

„MES ESAME ATSAKINGI NE VIEN UŽ TAI, KĄ DAROME, BET

IR UŽ TAI KO NEDAROME“

Žanas Batistas Moljeras