Savanoris2006 m. liepos 27 d. Nr. 7 (367)

Lietuvos savanorių Laikraštis

Gimė 1955 m. spalio 30 d. rusijoje, krasnojarsko kraš-te, Mansko rajone, B.unguto kaime, tremtinių šeimoje.

Grįžęs iš tremties, nuo 1963 m. mokėsi vilkaviš-kio s.neries vidurinėje mo-kykloje, 1980 m. baigė vilniaus universiteto Medi-cinos fakultetą. Gydytojas,

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrasJuozas OLekaS

medicinos mokslų daktaras, docentas.

Dirbo gydytoju vilniaus rau-donojo kryžiaus ligoninėje, moksliniu bendradarbiu vil-niaus universiteto Mikrochirur-gijos laboratorijoje.

1988 m. pirmajame sąjūdžio suvažiavime išrinktas sąjūdžio seimo nariu, 1989 m., kaip są-

jūdžio kandidatas, išrinktas ssrs liaudies deputatu.

1990-1992 ir 2003-2004 m. – sveikatos apsaugos ministras XXii, XXiii, XXiv, XXv, XXXiii vyriausybėse.

1996-2000 m. – vii seimo narys, 2000-2004 m. – viii seimo narys, nuo 2004 m. – iX seimo narys.

nuo 1989 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos na-rys, 1999-2003 m. šios parti-jos pirmininko pavaduotojas.

Paskelbė per šimtą moks-linių straipsnių. Lietuvos valstybinės premijos laurea-tas (už darbus mikrochirur-gijos srityje).

apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Žmona aurelija – ekono-mistė.

turi tris vaikus. Dukra Laura – gydytoja, dukra Joa-na – ekonomistė, sūnus Juo-zas – moksleivis.

Kpt. Arvydas SAVICKAS Dariaus ir Girėno rinktinės štabas

48 rinktinės kariai savano-riai artilerininkų amato Romual-do Giedraičio artilerijos batalione pradėjo mokytis vasario mėn. Dvi savanorių baterijos sudarytos iš Kauno, Jurbarko, Šakių, Raseinių (ir Kėdainių) bei Jonavos kuopų.

Mokymo ciklas tęsėsi 20 dienų. Iš jų 3 kartus po 2 dienas ir 2 kar-tus po 7 paras. Pirmą dieną kariai mokėsi teorinių žinių klasėje, kitos dienos – jau prie pabūklų, prakti-ka. Pradžioje kariai susipažino su pagrindiniais dalykais, vėliau ėmė-si sunkesnių ir sudėtingesnių, to-kių kaip naktinis žygis su disloka-cijos vietos keitimu ir kt. Kursas užbaigtas mokymais Gaižiūnų ir Pabradės poligonuose liepos 10–15 dienomis.

Pirmąją mokymų dieną R.Gied­raičio artilerijos bataliono štabo viršininkas mjr. Ričardas Mačins-kas domėjosi savanorių nuotaiko-mis, ar nori jie tapti tikrais artile-rininkais, ką išmoko kurso metu?

Papasakoti apie savanorių arti-lerininkų kursą paprašėme R.Gied­

raičio artilerijos bataliono štabo S3 skyriaus viršininko kpt. Riman-to Riboko ir šio skyriaus karinin-ko kpt. Andriaus Lobyncevo. Pra-džioje mes abejojome ar išvis kas nors pavyks, sakė karininkai. Pa-rengėme programą, tačiau ją teko sutrumpinti, nes karius savanorius per metus galima pašaukti tik 20 parų. Šauktiniai kariai mokosi ir detaliau, ir plačiau, jų programa tęsiasi 9 mėnesius. Pradžioje pla-navome tik šiek tiek pamokyti, be šaudybos, nes yra tam tikri reikala-vimai ir rizika. Batalionas turi už-duotis ir mes karius rengiame tų užduočių vykdymui, savanoriams teko atrinkti tik dalį jų. Pastebėjo-me, kad savanoriai yra motyvuoti, žino, ko atvažiavo ir mokėsi stro-piai, nes, tiesą sakant, nieko ypa-tingai sudėtingo artilerijoje nėra, tereikia išmanyti teoriją, turėti praktinių įgūdžių ir tiksliai vykdy-ti komandas. Kebliau, kad savano-riai į užsiėmimus galėdavo atvyk-ti tik savaitgaliais. Bataliono vado nuomone, savanoriai artilerininkai dabar jau pasirengę ne blogiau už šauktinius, tačiau problema kita – jie iš skirtingų padalinių ir po kur-so grįžta į savo kuopas, ką jie veiks

toliau? Idealu būtų, jeigu šie sa-vanoriai rinktinėje galėtų tarnauti viename padalinyje, tada mes kar-tas nuo karto galėtume juos pa-kviesti į batalioną treniruotėms, šaudymams ir turėtume pareng-tą kovinį rezervo vienetą. Batalio-nui šiuo metu trūksta karių, todėl į laisvus etatus galėtume skirti sa-vanorius.

Kariai savanoriai mokėsi artilerijos menoKurse mokėsi ir kelios savano-

rės merginos. Jos buvo apgyven-dintos atskirai ir jokių problemų, lengvatų sau nereikalavo, darė tą patį, ką ir vyrai.

Kada vyks kitos pratybos, spręs vadovybė, norėtųsi, kad į jas atvyk-tų tie patys, jau apmokyti kariai.

Tokia štabo karininkų kpt. R.Riboko ir kpt. A.Lobyncevo

nuomonė. Bataliono vadas plk. ltn. Rimantas Šiurys sakė savano-riais taip pat nenusivylęs.

Liepos 13 d. Pabradės poligone sa-vanorių artilerininkų veiksmus stebėjo Lauko pajėgų vadas brg. gen. Arvydas Pocius, štabo viršininkas plk. Gedimi-nas Jurgutis, KASP vadas plk. Anta-nas Plieskis, Dariaus ir Girėno rinkti-nės vadas plk. ltn. Romanas Satkus.

Dariaus ir Girėno rinktinės kariai savanoriai baigė sutrumpintą artilerininkų kursą Romualdo Giedraičio artilerijos batalione.

Vadovaudamasis Lietuvos Res-publikos krašto apsaugos ministro gairėmis 2006–2011 m. (patvirtin-ta 2005 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V–165) krašto apsaugos minis-tras 2006 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V­469 patvirtino Lietuvos ka-riuomenės aktyviojo rezervo re-formos koncepciją.

I. REFORMOS PRIEŽAS-TYS IR TIKSLINGUMAS

1. Po nepriklausomybės atkūri-mo Lietuva rėmėsi teritorinės gy-nybos principu ir pasikliovė didelė-mis teritorinės gynybos pajėgomis. Narystė NATO sukūrė visiškai ki-tokią strateginę aplinką ir iškėlė naujus reikalavimus kariuomenei. Kolektyvinėms plataus spektro operacijoms reikia aukštesnės pa-rengties pajėgumų.

2. Naujiems pajėgumams su-kurti vykdoma kariuomenės refor-ma, kurios metu ypač daug dėme-sio skiriama aktyviajam rezervui pertvarkyti.

3. Esamos sistemos (aktyvio-jo rezervo karių ir karių savano-

rių) neužtikrina, kad aktyvusis ka-riuomenės rezervas atitiks visus jam keliamus reikalavimus ir suge-bės įvykdyti jam pavestas užduo-tis, nes:

3.1. pagal įstatymus savanoriai ir aktyvusis rezervas yra atskiros kariuomenės dalys (atsargos ka-riai ir kariai savanoriai);

3.2. karių savanorių komplekta-vimas, karių mokymas nėra efek-tyvus, nes krašto apsaugos savano-riai per retai dalyvauja kariniame rengime;

3.3. karių savanorių panaudoji-mo mechanizmas sudėtingas ir ne-pakankamai efektyvus;

3.4. nėra karių savanorių ir ak-tyviojo rezervo karių verbavimo sistemos;

3.5. kariais savanoriais ir ak-tyviojo rezervo kariais tampa per mažai kariuomenei reikalingų ci-vilių specialistų, nes tarnyba akty-viajame rezerve nelabai patraukli nei kariams, nei jų civiliams darb-daviams.

Nukelta į 2 psl.

Lietuvos kariuomenės aktyviojo rezervo reformos koncepcija

Artilerininkų pasirengimu KASP vadas plk. Antanas Plieskis liko patenkintas.Autoriaus nuotrauka

2006 m. liepos 27 d. Nr. 7 (367)Savanoris� psl.

dą bendrovei (keliami darbuotojo įgūdžiai dirbti komandoje, vado-vauti, bendrauti, spręsti proble-mas, gerinama jų profesinė kva-lifikacija);

13.6.5. aiškinti finansinę nau-dą bendrovei (paprastai priva-čios kompanijos negali kvalifikaci-niams mokymams skirti tiek lėšų, kiek jų skiria kariuomenė mokyda-ma aktyviojo rezervo karius).

13.7. skatinti jaunuolius tapti aktyviojo rezervo kariais:

13.7.1. sudaryti galimybę ka-riams tarnybos metu tobulintis kvalifikacijos kėlimo kursuose (darbo kompiuteriu, specialistų, vadybininkų ir pan.) ir taip įgyti ži-nių, reikalingų tiek civilių, tiek ka-rių pareigoms atlikti;

13.7.2. numatyti lengvatų sto-jant į aukštąsias mokyklas, iš-tarnavusiems nustatytą laiką aktyviajame rezerve – pagal gali-mybes padengti dalį mokesčių už aukštąjį mokslą;

13.7.3. kai aktyviojo rezervo kariai dalyvauja mokymuose ar atlieka užduotis – mokėti gyve-namojo būsto išlaikymo kompen-sacijas;

13.7.4. suteikti galimybę stu-dentams atlikti praktiką Krašto apsaugos savanorių vienetuose;

13.7.5. kai aktyviojo rezervo kariai dalyvauja misijose užsie-nyje, organizuoti paramą jų šei-moms, daugiau dėmesio skirti karių, grįžusių iš misijos, adap-tacijai.

V. NUMATOMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

14. Numatomi rezultatai:14.1. aiški Krašto apsau-

gos savanorių misija. Kai už ak-tyviojo rezervo administravimą, mokymą ir panaudojimą bus at-sakingi tik Krašto apsaugos sa-vanoriai, jų paskirtis, funkcijos ir vieta krašto apsaugos sistemoje taps visiškai aiški;

14.2. efektyviau panaudoja-mi ištekliai. Reikėtų skirti mažiau lėšų tai kariuomenės daliai, ku-rios efektyvumas ir panaudojimo galimybės kolektyvinėje gynybo-je minimalios;

14.3. kariuomenės profesio-nalėjimas. Nauja aktyviojo rezer-vo sistema leistų esant politiniam sprendimui palaipsniui atsisakyti karo prievolės ir pereiti prie pro-fesiniu pagrindu grindžiamos ka-riuomenės;

14.4. realūs aktyviojo rezervo pajėgumai. Pertvarkius aktyviojo rezervo sistemą, jis taptų specia-lizuotas, aukštesnės parengties, pasirengęs vykdyti jam pavestas užduotis ir dalyvauti tarptautinė-se operacijose;

14.5. aukštesnė aktyviojo re-zervo karių kvalifikacija. Tarny-bą aktyviajame rezerve padarius patrauklią tiek rezervistams, tiek jų darbdaviams, į rezervą būtų pritraukiama daugiau kvalifikuo-tų specialistų;

14.6. vientisa kariuomenė. Būtų atsisakyta dviejų aktyviojo rezervo rūšių ir pereita prie vien-tisos kariuomenės koncepcijos. Bendra aktyvaus rezervo verba-vimo, mokymo ir panaudojimo sistema leistų išvengti funkcijų dubliavimo.

II. AKTYVIOJO REZERVO TIKSLAS IR UŽDUOTYS

4. Aktyviojo rezervo reformos tikslas – pertvarkyti aktyviojo re-zervo sistemą, kad aktyviojo re-zervo kariai būtų pajėgūs vykdyti visas jiems pavestas užduotis, o lėšos skiriamos jų rengimui būtų panaudojamos efektyviai.

5. Šioje koncepcijoje aktyvio-jo rezervo kariai suprantami kaip Krašto apsaugos savanorių vie-netuose tarnaujantieji aktyviojo rezervo kariai, savanoriškai įsipar-eigoję teisės aktų nustatyta tvarka periodiškai atlikti tarnybos užduo-tis ir dalyvauti karinėse pratybo-se, mokymuose ir plataus spektro tarptautinėse operacijose.

6. Pertvarkytas aktyvusis rezer-vas sugebės atlikti šias užduotis:

6.1. papildyti reguliariosios ka-riuomenės vienetus, siunčiamus dalyvauti tarptautinėse operacijose;

6.2. papildyti reguliariosios kariuomenės vienetus, jiems per-einant į aukštesnės parengties lygį;

6.3. rengti ir siųsti į tarptauti-nes operacijas įvairių sričių spe-cialistus;

6.4. rengti ir siųsti į tarptauti-nes operacijas iki kuopos dydžio pėstininkų vienetus;

6.5. teisės aktų nustatyta tvar-ka teikti paramą valstybės ir savi-valdybės institucijoms;

6.6. prisidėti užtikrinant prii-mančiosios šalies paramą NATO ar sąjungininkių pajėgoms;

6.7. stiprinti ryšį tarp kariuo-menės ir visuomenės;

6.8. vykdyti kitas valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos užduotis.

7. Siekiant sukurti reikiamus pajėgumus, aktyvusis rezervas pertvarkomas taip, kad jo vai-dmuo, reikšmė ir galimybės ati-tiktų visai kariuomenei keliamus reikalavimus:

7.1. integruotas į reguliarią-sias pajėgas ir didelio pajėgu-mo – Krašto apsaugos savano-rių vienetai turi būti specializuoti, aukštos parengties, puikiai pa-rengti, moderniai ginkluoti, o ak-tyviojo rezervo kariai – gerai mo-tyvuoti;

7.2. gebantis greitai reaguo-ti – Krašto apsaugos savanoriai turi būti pasiruošę efektyviai pa-stiprinti reguliariąsias pajėgas ir prisidėti atsakant į karinio ir ne karinio pobūdžio grėsmes, kri-zes ir nelaimes Lietuvoje ar už jos ribų;

7.3. perdislokuojamas – Kraš-to apsaugos savanorių vienetai turi būti perdislokuojami ir gebė-ti veikti reguliariųjų vienetų sudė-tyje bei išsilaikyti operacijoje nu-matytą laikotarpį;

7.4. lankstus ir plačiai panau-dojamas – Krašto apsaugos sa-vanorių vienetai turi būti pasiruo-šę (turėti pakankamai įrangos ir sugebėjimų) dalyvauti tarptauti-nėse operacijose ir šalies viduje;

7.5. sklandžiai bendradarbiau­jantis su sąjungininkais įvairaus

ApdovanojimaiKrašto apsaugos ministras apdovanojo

proginiu stojimo į NATO medaliu:plk. ltn. Gintautą Zaurą, mjr. Vidą Šarakauską, mjr. Serge-

jų Venclovaitį, mjr. Eligijų Senulį, kpt. Denisą Starikovičių, kpt. Tomą Matijošaitį, kpt. Kastytį Satkauską, kpt. Gintarą Noreiką, kpt. Liną Idzelį, kpt. Vytautą Žymančių, kpt. Valdą Pempę, vyr. ltn. Saulių Ivanauską, vrš. Sigitą Vasiliauską;

padėkos raštu:srž. Rimantą Žemaitį.

Lietuvos kariuomenės vadas apdovanojo

padėkos raštu:vrš. Josifą Narvoišą, vyr. srž. Žilviną Navicką, vyr. ltn. Arū-

ną Jarą, gr. Tomą Vėlių, gr. Edmundą Stonį, eil. Mindaugą Jo-nauską, eil. Juliją Tolytę, eil. Andrejų Bogirą, eil. Andrių Tama-ševičių, eil. Donatą Barčkų, eil. Daną Dautartą, eil. Valdemarą Mockevičių, eil. Andrių Budžį, eil. Sergejų Giliasą, kpt. Juozą Miliušį, vyr. ltn. Raimondą Šepetį, vyr. ltn. Arvydą Talalį, j. psk. Vidmantą Černiauską, vrš. Remigijų Čiulkinį, j. srž. Raimun-dą Ilgūną, gr. Emą Žukauskaitę, gr. Arvydą Kantautą, eil. Sau-lių Čepkauską.

Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadas apdovanojo

padėkos raštu:kpt. Astą Petraškienę, kpt. Kęstutį Pilecką, j. psk. Audrių Gu-

daitį, vrš. Juozą Veniukevičių, vyr. srž. Saulių Talačką, srž. Algį Vasiliauską, j. srž. Evaldą Armanavičių, j. srž. Nijolę Vidūnai-tę, Ireną Svetlauskienę, psk. Robertą Kudricką, vyr. srž. Tatja-ną Bartaševičienę, kpt. Marių Paukštą, vrš. Egidijų Kalinaitį, vyr. srž. Audrių Palunkiškį, kpt. Arūną Norkevičių, vrš. Rolandą Erek-soną, vyr. srž. Svaigianą Gelažių, gr. Algirdą Skrebę, gr. Dai-nių Vaicekauską, eil. Laimoną Vaičiūną, vyr. ltn. Laimoną Mic-kevičių.

KASP vadas apdovanojo

medaliu „Už pasižymėjimą“:kpt. Gediminą Antanaitį, kpt. Irmantą Grušauską, vyr. ltn. Va-

lerijų Gruodį;medaliu „Už pavyzdingą tarnybą“:srž. Artūrą Bradauską, srž. Joaną Straukienę, j. srž. Kęstu-

tį Kabaliną;medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą (10-ties

metų):srž. Gintarą Šoliūną;medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą (5-erių

metų):gr. Šarūną Buškevičių, eil. Vaidą Jonavičių, eil. Marių Marke-

lionį, eil. Raimondą Savonį, j. srž. Jevgenijų Malyševą, j. srž. Ar-tiomą Smirnovą, gr. Darių Germoną, gr. Sigitą Kalnietį, eil. Arnol-dą Kuprį, eil. Tomą Kundelį, eil. Deimantę Meiliūnaitę, eil. Darių Skavičių, eil. Nerijų Žitkevičių, gr. Gediminą Sebecką, eil. Audrių Zemliauską, eil. Joną Miškinį;

padėkos raštu:kpt. Giedrių Krivą, kpt. Edviną Žvirblį, vyr. ltn. Mindaugą Sur-

plį, vrš. Irmantą Milašių, srž. Nijolę Petrauskienę, srž. Vilmą Po-lovcevą, srž. Evaldą Vilimą, j. srž. Dainių Butikį, j. srž. Vytau-tą Pivorių, gr. Evaldą Babiką, gr. Euriką Balčienę, gr. Genovaitę Charkovą, gr. Marių Grigaitį, gr. Ingą Kaunienę, gr. Reginą Ka-voliūnaitę, gr. Juozą Luckų, gr. Aldoną Simanauskienę, gr. Gie-drę Stonkienę, gr. Raimondą Drazdauskaitę, gr. Valdemarą Stri-peiką, eil. Vladimirą Lekandrą, eil. Gintarę Stakvilevičiūtę, vrš. Joną Baranauską.

LaipsniaiSuteikti aukštesni laipsniai:

kapitonovyr. ltn. Kostui Petrovui,vyr. ltn. Tadui Trepšui.

Atsisveikino su tarnybaĮ atsargą paleisti:kpt. Arvydas Rekašius, vyr. ltn. Aleksandras Šukys, vrš. Ro-

mualdas Špakauskas.

Lietuvos kariuomenės aktyviojo rezervo reformos koncepcija

masto, tipo ir intensyvumo kari-nių operacijų metu Lietuvoje ir už jos ribų bei vykdantis visas kitas pavestas užduotis šalies viduje.

III. NAUJA AKTYVIO-JO REZERVO STRUKTŪRA, VERBAVIMO, TAPIMO AKTY-VIOJO REZERVO KARIU IR MOKYMO SISTEMA

8. Atsižvelgiant į naujus rei-kalavimus, iki šiol teritorinių pa-jėgų funkcijas atlikusios Krašto apsaugos savanorių rinktinės iki 2006 metų pabaigos bus pertvar-kytos į teritoriniu­funkciniu pa-grindu organizuotas rinktines.

9. Krašto apsaugos savanorių struktūrą sudarys penkios rinkti-nės, Butigeidžio dragūnų moko-masis batalionas ir atskiros kuo-pos.

10. Tarnybą aktyviajame re-zerve turi atlikti savanoriškai pa-reiškę norą tarnauti Lietuvos Respublikos piliečiai. Verbavimą ir atranką turi atlikti Karo prievo-lės ir administravimo tarnyba (to-liau – KPAT) kartu su Krašto ap-saugos savanoriais.

11. Pertvarkytoje aktyviojo re-zervo verbavimo, sudarymo ir mokymo sistemoje bus numaty-ti du būdai tapti aktyviojo rezer-vo kariu:

11.1. kariai, atlikę privalomą-ją pradinę karo tarnybą, tarnavę profesinėje karo tarnyboje ar įgi-ję kitokį karinį pasirengimą ir ati-tinkantys keliamus reikalavimus, gali savanoriškai pasirašyti akty-viojo rezervo kario tarnybos su-tartį ir pradėti tarnybą iš karto;

11.2. būsimi aktyviojo rezervo kariai, sėkmingai išlaikę pirminę atranką, galės savanoriškai pasi-rašyti aktyviojo rezervo kario tar-nybos sutartį;

11.2.1. po sutarties pasirašy-mo vyks aktyviojo rezervo karių mokymas:

11.2.1.1. kariai (išskyrus 12.2.1.2.) išeis visą bazinio kari-nio rengimo kursą Mokomajame pulke arba Krašto apsaugos sa-vanorių vienetuose;

11.2.1.2. tam tikrų sričių spe-cialistai (pagal numatytą kodų są-rašą ir reikalavimus) išeis supa-prastintą (orientuotą ne į trukmę, bet į sugebėjimų įgijimą) bazi-nį karinio rengimo kursą Krašto apsaugos savanorių vienetuo-se. Tokia išlyga daroma siekiant pritraukti kariuomenei trūkstamų specialistų;

11.2.2. aktyviojo rezervo ka-riai po bazinio karinio rengimo:

11.2.2.1. tęs kolektyvinį ren-gimą Krašto apsaugos savanorių vienetuose, o tie aktyviojo rezer-vo vienetai, kurie yra skirti regu-liariesiems vienetams papildyti, bus rengiami kartu su jais;

11.2.2.2. tęs individualų ren-gimą mokymuose ir pratybose Krašto apsaugos savanorių ir re-guliariosios kariuomenės viene-tuose, kursuose Butigeidžio dra-gūnų mokomajame batalione, Kovinio rengimo centre ir kitose karinio mokymo įstaigose;

11.2.2.3. tie aktyviojo rezervo kariai, kurie nenorės toliau tar-nauti kariuomenėje, bus įrašy-ti į mobilizacinį karo prievolinin-kų rezervą.

IV. KONCEPCIJOS ĮGY-VENDINIMO ETAPAI IR PRIE-MONĖS

12. Skiriami trys koncepcijos įgyvendinimo etapai:

12.1. pirmojo etapo metu turi būti patvirtinta aktyviojo rezervo reformos koncepcija;

12.2. antrojo etapo metu turi būti patvirtintas aktyviojo rezervo reformos įgyvendinimo detalus planas ir atsakingi vykdytojai;

12.3. trečiojo etapo metu turi būti įgyvendintas detalus planas.

13. Norint įgyvendinti akty-viojo rezervo koncepciją, reikia įvykdyti šias priemones:

13.1. pakeisti LR kariuome-nės principinės struktūros nu-statymo, Nacionalinio saugumo pagrindų, Krašto apsaugos sis-temos organizavimo ir karo tar-nybos, Karo prievolės įstatymų ir kitų teisės aktų normas, apibrė-žiančias Krašto apsaugos sava-norių ir aktyviojo rezervo sąvo-kas, Krašto apsaugos savanorių ir KPAT veiklą ir užduotis;

13.2. parengti aktyviojo rezer-vo karių bazinio ir tolesnio ren-gimo reguliariajame dalinyje rei-kalavimus ir kriterijus, numatyti, kurioms specialybėms gali būti taikomas supaprastintas bazinis rengimas;

13.3. garantuoti, kad aktyvio-jo rezervo kariai, kai dalyvauja mokymuose arba vykdo užduo-tis, turi panašias socialines ga-rantijas kaip ir profesinės karo tarnybos kariai;

13.4. numatyti su aktyviojo rezervo kariais sudaromose ka-rio savanorio sutartyse karių įsi-pareigojimą vykti į tarptautines operacijas;

13.5. sukurti materialinio ska-tinimo sistemą tiek aktyviojo re-zervo kariams, tiek į tarnybą juos išleidžiantiems darbdaviams (ka-riams, kurie įvykdė visus reikala-vimus, metų gale galima grąžinti dalį sumokėtų mokesčių; darbda-viams turi būti numatyta mokes-čių lengvatų, sudaryta pirmenybė teikiant valstybinius užsakymus ir kt.);

13.6. skatinti darbdavių susi-domėjimą darbuotojų tarnyba ak-tyviajame rezerve:

13.6.1. sukurti teisinę bazę, kad darbdaviai būtų suinteresuo-ti samdyti ir išlaikyti savo įstaigo-je aktyviojo rezervo karį;

13.6.2. paskirti atsakingus asmenis, kurie palaikytų ryšį tarp kariuomenės ir darbdavių, teiktų darbdaviams išsamią informaciją apie tarnybą aktyviajame rezer-ve, užmegztų su jais nuolatinius kontaktus;

13.6.3. ruošti specialias pro-gramas darbdaviams siekiant jų suinteresuotumo įdarbinti akty-viojo rezervo karius;

13.6.4. aiškinti darbuotojų tar-nybos aktyviajame rezerve nau-

atkelta iš 1 psl.

2006 m. liepos 27 d. Nr. 7 (367) Savanoris � psl.

Kpt. Povilas PAUKŠTĖ Vilniaus įgulos karo kapelionas

Rašyti šia tema galima labai daug, nes atlaidų istorija yra la-bai plati, todėl norėčiau aptarti tik kai kuriuos šių švenčių, vyks-tančių visą vasarą ir net rudenį, aspektus ir prasmę.

Tradiciniai parapijų atlaidai XX amžiuje, o ypač sovietme-čiu, buvo įvairiai trukdomi, ta-čiau žmonės iš visos Lietuvos rinkdavosi į atlaidus Šiluvoje, Žemaičių Kalvarijoje, Pivašiū-nuose, Aušros vartuose ir kito-se Lietuvos bažnyčiose. Dalyva-vimas atlaiduose, noras išgirsti

drąsų pamokslininko žodį, pade-dantį atsispirti okupacijos pries-paudai, buvo įgavęs rezistencijos nuotaikų.

Pagal visuotinės Bažnyčios mokymą, atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes panaikini-mas. ,,Liturginiame maldyne“, iš-leistame 1984 metais, mes skaito-me: ,,Kai mums per išpažintį jau

atleista nuodėmių kaltė ir amži-noji bausmė, dar lieka laikinoji bausmė, kuri turi būti atlikta arba skaistykloje, arba čia, Žemėje, at-gailos dvasia kenčiant šio gyveni-mo vargus, patiriamas skriaudas, bet ji gali būti panaikinta ir atlai-dais. Jie yra panaikinimas laikino-sios bausmės už jau atleistas nuo-dėmes“.

Kiekvienas praktikuojantis (dažniau lankantis bažnyčią ir pri-imantis sakramentus) katalikas žino, jog, norint gauti atlaidus, rei-kia atlikti išpažintį, priimti Komu-niją, pasimelsti Popiežiaus intenci-ja ir nebūti prisirišusiam prie jokios nuodėmės. Tai gali būti atliekama per didžiąsias šventes, bet taip pat ir kurios nors bažnyčios vardo šven-tėje – per pagrindinius atlaidus.

Atgavus nepriklausomybę, nie-kas žmonėms netrukdo rinktis į

atlaidus. Tačiau ir šiandien išky-la problemų. Religinės šventės ži-niasklaidoje aprašomos vaikan-tis išorinių efektų. Kalėdos – tai dovanų teikimo metas, Velykos – margučių šventė, Sekminės – ber-želių šventė. O juk esmė visai kita.

Ar turėtume krikščionybę, jei nebūtų buvę Kristaus prisikėlimo? Iki Sekminių, Šventosios Dvasios atsiuntimo, apaštalai meldėsi su-sigūžę, išsigandę. Viskas pasikei-tė, kai Paskutinės vakarienės kam-baryje apaštalus pasiekė Šventoji Dvasia.

Tam, kad švęstume atlaidus, esame kviečiami pamąstyti apie piligrimystę. Tai nėra iškyla ar smagus pasivaikščiojimas, bet ke-lionė, kurioje daug iššūkių, susi-duriama su kliūtimis. Tai proga susipažinti su miesto istorija, su-žinoti apie įžymių asmenybių gy-

venimą, įsimintinus įvykius. Dalyvaudami atlaiduose turi-me galimybę išsakyti Dievui savo vargus ir rūpesčius, kurie, manau, piligrimystėje (kelionė-je), gyvenimo kelionėje, mūsų nepalieka. Atlaidai – begalinių malonių šaltinis mums, pelnyti atlaidus yra didžiulės vertės ar-timo meilės darbas, kuriuo ga-lime padėti mums brangiems žmonėms.

Lankydamiesi savo gimtuose kraštuose, dalyvaudami Lietu-vos kariuomenės organizuoja-muose atlaiduose (Kariuome-nės diena Šiluvoje, Kryžių kalne, Šv. Mišių auka už Lietuvos ka-riuomenę Aušros vartuose ir ki-tuose), būkime tais žmonėmis, kurie pelnytai ir pagarbiai gau-na Dievo dovanojamą malonę.

Karo kapeliono žodis

atlaidai

Ats. kpt. Vytautas VOVERIS

Birželio mėnesį „Savanoryje“ rašėme apie karius savanorius, Jono Žemaičio karo akademijos Nuotolinio mokymo centre įgiju-sius rezervo pėstininkų būrių vadų kvalifikacijas. Mokslus jie baigė gegužės mėnesį. Po to dar buvo logistų grupė, o birželio 30 d. pa-žymėjimai įteikti KASP kariams, nuotoliniu būdu baigusiems ryšių būrių vadų kursą.

Kursą baigusius karius pasvei-kino Karo akademijos viršininko pavaduotojas plk. Arūnas Dudavi-čius, KASP štabo viršininko pava-duotojai plk. ltn. Gintautas Zau-ra ir mjr. Darius Labanauskas. Sveikinimo žodį tarė ir Geležinio Vilko brigados Birutės bataliono štabo viršininkas mjr. Rimantas Jarmalavičius. „Gaudau kiekvie-ną žinutę apie Nuotolinio moky-mo centro veiklą, – sakė majoras, – ir džiaugiuosi, kad jis dirba sė-kmingai, yra mūsų kariuomenei naudingas, kariai turi galimybę kelti savo kvalifikaciją mums dar neįprastu, nuotolinio mokymosi būdu“. Mjr. R.Jarmalavičius, vie-nas iš nuotolinio mokymosi inicia-torių ir pirmasis NMC viršininkas, įsitikinęs, jog ši mokymosi forma turi dideles perspektyvas ir, gali-mas daiktas, ateityje pakeis nea-kivaizdinį mokslą. Juk daugeliui žmonių kompiuteris tapo ne tik darbo įrankiu, bet ir būtinu namų apyvokos daiktu, reikalingu taip, kaip televizorius ar mobilusis te-lefonas.

Atsiveria plačios galimybės, ku-rių ribų mes gal net nesuvokia-me. KASP štabo viršininkas plk. ltn. Almantas Leika, pirmasis Lie-tuvos kariuomenėje, nuotoliniu būdu baigė mokslus Jungtinėse Valstijose. Jam nereikėjo skraidy-ti per Atlantą į sesijas, pakako įsi-jungti savo kompiuterį, tačiau apie tai tikimės papasakoti kitame „Sa-vanorio“ numeryje.

Ryšių būrių vadų kurse mokė-si rinktinių ryšininkai, tačiau ne tik būrių vadai. Kpt. Saulius Lič-kus tarnybą Savanorių pajėgose

pradėjo dar 1991 metais eiliniu sa-vanoriu, šiandien jis – Žemaičių rinktinės štabo S6 skyriaus virši-ninkas. Keleriais metais trumpiau tarnauja kpt. Virginijus Petrikas. Patirties šiems karininkams tikrai nestinga, bet vis dėlto jie nuspren-dė išbandyti nuotolinio mokymosi būdą ir pasitikrinti savo žinias, iš-siaiškinti naujoves, nes ką išmok-si – ant pečių nenešiosi. O kartu mokėsi ir jauni leitenantai, nese-niai baigę Karo akademiją ir šian-dien pajėgose vadovaujantys ryšių būriams.

Mokslai prasidėjo sausio mėne-sį ir tęsėsi 22 savaites. Pagrindinis krūvis, suprantama, kliuvo Akade-mijos Taktikos katedros Ryšių ir informacinių sistemų sekcijai (vir-

šininkas mjr. Algimantas Monke-liūnas), su „nuotolininkais“ dirbo sekcijos instruktorius kpt. Alvydas Baranauskas, pats buvęs savano-ris, tarnavęs pajėgų štabe.

Ryšininkų kurse mokėsi PKT kariai ir vienas karys savanoris – ats. ltn. Dimitrijus Gorodeckis, tar-naujantis Dariaus ir Girėno rinkti-nės ŠAK ryšių būryje. Būtent jis ir pripažintas geriausiai kurse besi-

mokiusiu kariu. Visiškai ne todėl, jog Dimitrijus – savanoris, vadina-si, ne profesionalas; savo srityje jis toks profesionalas, kad anaiptol ne kiekvienas PKT karys jam gali prilygti. Tokio išsilavinimo, pasi-rengimo ir motyvacijos karių sava-norių nėra labai daug.

Atsargos leitenantas neslepia, kad po vidurinės savanoriu tapo, kaip ir kai kurie jo pažįstami, tik nenorėdamas atsidurti regulia-riuosiuose daliniuose.

– Ne aš vienas maniau, – sako, – kad jau geriau treji metai Sava-norių pajėgose ir užsiėmimai sa-vaitgaliais, negu metai kareivinė-se. Sklandė visokie gandeliai apie nestatutinius santykius...

Dimitrijus įstojo į Kauno techno-

logijos universitetą ir pradėjo tarnybą Dariaus ir Girėno rinktinėje. Dauge-lio tų, su kuriais atėjo prieš penkerius metus, rinktinėje jau nebėra, jis tebe-tarnauja. Pasilieka tie, kuriems tarny-ba patinka, yra prie širdies.

Baigė Universitetą, tapo elek-tronikos magistru, Karo akademi-jos būrių vadų kursuose gavo ka-rininko laipsnį, turi įdomų, gerai apmokamą darbą.

– Manęs kartais klausia: na ką tu randi toje kariuomenėje? Sa-vaitgaliais galėtum linksmintis, pramogauti, o tu velkiesi unifor-mą... Sakau, jūs nesuprasit, many-kit, kad tai mano hobis, tačiau yra dalykų, kurie žmogų traukte trau-kia. Pirmąjį savo kompiuterį aš su-sirinkau pats, būdamas 12 metų. Tas pat ir kariuomenė, man įdo-mu, aš galiu panaudoti žinias, ku-rių darbe net nereikia, tačiau ne tik tai, žodžiais sunku net paaiš-kinti.

Bandė Dimitrijus patekti į pro-fesinę tarnybą, tinkamiausia atro-dė Ryšių ir informacinių sistemų tarnyba, sutiko keltis ir į Klaipėdą, tarnauti laivyne, tačiau nepavyko. Pernai labai gerai pasirodė tarp-tautinėse pratybose „Gintarinė vil-tis“, jo sumanumą bei uolumą pa-stebėjo ir vadai. Dabar savanoris rengiasi tarnybai Afganistane.

Štai kokia ats. ltn. D.Gorodec­kio nuomonė apie nuotolinio mo-kymo kursą:

– Nuotolinio mokymo centras davė daug naudos. Reikia tobulin-ti savo žinias, čia mes jų gavome tikrai daug. Pratybose juk naudo-jamės šablonais: yra vado įsaky-mas, kurį reikia įvykdyti tiksliai ir laiku, galvoti, kodėl toks spren-dimas, o ne kitoks, nėra kada. Iš tavęs reikalauja tikro rezultato ir niekam nerūpi, kaip tu tai pada-rysi, o norint padaryti gerai, ne-suklysti, reikia išmanyti visą pro-cesą, žinoti priežastis, aplinkybes. Čia mes ir gvildenome viską nuo pradžių, bet svarbiausia, aiškino-mės, kodėl reikia daryti būtent taip. Labai įdomu.

Gerai, kad Nuotolinio moky-mo centre programa tiksliai re-glamentuota, žinai laiko paskirs-tymą. Darbo kartais būna tiek, jog grįžus namo jau nieko nesino-ri, nei mokytis, nei ką nors skaity-ti. Tačiau yra tvarkaraštis ir jeigu matau, kad šį darbą turiu padaryti šiandien, sėduosi prie kompiuterio ir darau, nors šiaip jau aš stengiuo-si savo laiką susiplanuoti iš anksto, „paskutinė naktis prieš egzaminą“ man nepatinka.

Nuotolinio mokymo kursai (2) Savanoriai gesino gaisrus

Rasa LEONAVIČIENĖPrisikėlimo rinktinės štabas

Lietuvą alina sausra. Esant tokioms sąlygoms, kai žemė tie-siog alsuoja karščiu, itin pagau-sėjo gaisrų. Dažniausia gaisrų priežastis – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, tačiau pasitai-ko ir savaiminių gaisrų, kai ugnis įsiplieskia nuo stiklo šukės ar įsi-liepsnoja durpingi žemės plotai, o esant vėjui, ugnis žaibiškai iš-plinta didžiuliuose plotuose.

Šiaulių apskrityje itin daug durpingos žemės. Kiekvienais metais, prasidėjus karščiams, čia kyla nemažai gaisrų, ne iš-imtis ir ši vasara.

Į Prisikėlimo rinktinę kreipė-si Šiaulių apskrities viršininko administracijos civilinės saugos departamentas, prašydamas pa-dėti gesinti gaisrus, įsiplieskusius durpinguose žemės plotuose. Liepsnojo 20 hektarų miško plo-tas Šiaulių rajone, netoli Rėky-vos ežero, Pakruojo rajone, prie Dūčių kaimo degė panašaus plo-to durpingos miško paklotės.

Padėti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir civilinei administracijai liepos 8­13 dienomis buvo pašauk-ti Prisikėlimo rinktinės ŠAK, 621 ir 671 pėstininkų kuopų kariai sa-vanoriai. Šešias dienas Šiaulių aps-krityje gaisrus gesino daugiau kaip 70 mūsų rinktinės karių. Daugiau-siai karių savanorių – iš Pakruojo 671 kuopos. Kaip sakė kuopos va-das kpt. Identas Adomaitis, kariai labai atsakingai atliko savo parei-gas, nors gesinimo darbai labai su-dėtingi, po žemės sluoksniu yra iš-degusios ertmės, iš kurių tvoskia karštis, gaisrų židiniuose be per-stojo kyla dūmų kamuoliai.

Dienraštis „Šiaulių kraštas“ pa-žymėjo, jog bendromis pastango-mis per 3 dienas pavyko užgesin-ti 17 hektarų plotą. Prie to aktyviai prisidėjo ir Prisikėlimo rinktinės kariai savanoriai. Kadangi gaisrų tikimybė išlieka didelė, savanoriai ir toliau yra pasirengę padėti.

Akademijos viršininko pavaduotojas plk. Arūnas Dudavičius pažymėji-mą įteikia ats. ltn. Dimitrijui Gorodeckiui.

Ats. vrš. Kęstučio Dijoko nuotrauka

2006 m. liepos 27 d. Nr. 7 (367)Savanoris� psl.

Liepos 1 d. Marijampolės „Sū-duvos“ stadioną sudrebino trys se-novinės patrankos šūviai – už Lietu-vos valstybę, kariuomenę, Savanorių pajėgas, ir KASP vadas plk. Antanas Plieskis paskelbė, kad XVI savano-rių žaidynės atidarytos. „Jūs – patys geriausi, jūs visi nugalėtojai“ – sakė vadas stadiono žaliojoje vejoje išsiri-kiavusiems kariams. Sėkmingų star-tų savanoriams palinkėjo ir kariuo-menės vadas gen. mjr. Valdas Tutkus. Trumpa meninė programa, kurią atli-ko Marijampolės moksleivių kūrybos centro choreografijos grupė „Arabe-skos“ (vadovė Daiva Misiukevičie-nė), Aviacijos rinktinės akrobatiniai skrydžiai, parašiutininkai, ir užvirė kovos. Žaidynių vyriausiasis teisėjas – kpt. Kęstutis Jančys, sekretoriatui, kaip ir kasmet, vadovavo kpt. Žana Mizarienė.

Į Marijampolę suva-žiavo apie 700 karių:

XVI savanorių žaidynės Ats. kpt. Vytauto VoVerio ir vrš. eugenijaus Žygaičio fotoreportažas

rinktinių, Butigeidžio dragūnų ba-taliono komandos, svečiai iš Latvi-jos – „Zemessardzės“ sportininkai. Lietuvos šaulių sąjunga atsiuntė stiprią virvės traukikų komandą, tapusią žaidynių nugalėtoja, Gele-žinio Vilko brigados Algirdo bata-liono žvalgai dalyvavo žvalgo tako rungtyje, KASP štabas – krepšinio turnyre. JAV ginkluotosioms pajė-goms atstovavo mjr. Maiklas Le-vickis (Michael Levitsky), daly-vavęs kovinio šaudymo rungtyje. Kariuomenės vadas ir KASP vadas taip pat pa- noro pasi-

Kuris stipresnis – Dainavos rinktinės vadas mjr. Raimondas Matulaitis ar kariuomenės vadas gen. mjr. Valdas Tutkus? Vyr. ltn. Aleksandro Šukio nuotrauka

Orientacininkės eil. Ieva Sargauty-tė, eil. Indrė Valaitė ir eil. Diana Vo-syliūtė.

Latvis Juris Zeltas tapo žaidynių čempionu. Lietuviškosios savigynos pusfinalyje kaunasi alytiškis eil. Rolandas Agrba ir vilnietis vrš. Algimantas Ilgūnas.

Pra

laim

ėjom

e...

2006 m. liepos 27 d. Nr. 7 (367) Savanoris � psl.

Marijampolėjevaržyti, išbandė savo jėgas nekon-kursinėse rungtyse – va jums dar du žaidynių dalyviai.

Krepšinio turnyre pirmąją vie-tą iškovojo Didžiosios Kovos rink-tinės komanda. Visi čempionai tar-nauja vienoje – 809 kuopoje, juos treniruoja kuopos vado pavaduoto-jas vyr. ltn. Mindaugas Kildišius.

Lietuviškosios savigynos rungtis. Svorio kategorijoje iki 60 kg nuga-lėjo ltn. Marius Dainys (Vyčio rink-tinė), iki 66 kg – eil. Arūnas Talačka (Dainavos rinktinė), iki 72 kg – gr. Egidijus Jakubaitis (Dariaus ir Gi-rėno rinktinė), iki 78 kg – eil. Do-natas Urbikas (Dariaus ir Girėno rinktinė), iki 84 kg – eil. Rolandas Agrba (Dainavos rinktinė), iki 90 kg – eil. Mantas Abromavičius (Daina-vos rinktinė), daugiau kaip 90 kg – eil. Egidijus Petruškevičius (Daina-vos rinktinė).

Svarsčio kėlimo rungtyje nuga-lėtojais tapo: svorio kategorijoje iki 60 kg – eil. Viktoras Vitkus (Žemai-čių rinktinė), iki 65 kg – gr. Rolan-das Jankauskas (Prisikėlimo rinkti-nė), iki 70 kg – gr. Gintaras Vilniškis (Vyčio rinktinė), iki 75 kg – gr. Vla-dimiras Kornejevas (Didžiosios Ko-vos rinktinė), iki 80 kg – kpt. Ar-vydas Savickas (Dariaus ir Girėno rinktinė), iki 90 kg – eil. Jonas Gri-nas (Vyčio rinktinė), daugiau kaip 90 kg – gr. Alfonsas Špokas (Da-riaus ir Girėno rinktinė).

Granatų svaidymo rungtyje nu-galėjo du leitenantai iš Latvijos – Egilas Kaiminis ir Gintas Kepinis. Antroje vietoje liko Prisikėlimo rinktinės kariai – j. srž. Andrius Ivanauskas ir gr. Andrius Kriučko-vas, trečiąją vietą iškovojo vyr. ltn. Valerijus Gruodis ir vrš. Dalius Ožalinskas (Vyčio rinktinė).

Karinio kliūčių ruožo rungtyje asmeninėje įskaitoje pirmąją vietą iškovojo Dariaus ir Girėno rinkti-nės karys eil. Gintaras Zauka, eil. Darius Nemanis ir gr. Marius Na-krošis iš Vyčio rinktinės užėmė ati-tinkamai antrąją ir trečiąją vietas.

Komanda Krepšinis Virvės traukimas

Kovinis šaudymas

Lietuviškoji savigyna

„Savanorių galiūnų

komanda-2005“

Karinis kliūčių ruožas

Granatų svaidymas

Karinis orientavima-

sis

Svarsčio kėlimas Žvalgo takas Viso

taškų Vieta

Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk. Vieta Tšk.

1-oji rinktinė II 13 IV 11 V 9 I 15 VI 7 V 8 VII 7 II 13 IV 9 II 13 105,0 III

2-oji rinktinė V-VI 7,5 VI 8 II 15 III 11 V 8 II 13 IV 11 I 15 III 11 III 11 110,5 II

3-oji rinktinė III 11 V 9 VI 8 V 8 VII 6 III 11 VI 8 III 11 II 13 IV 9 94,0 V

5-oji rinktinė IV 9 II 15 IV 11 II 13 I 15 I 15 III 13 V 8 I 15 I 15 129,0 I

6-oji rinktinė V-VI 7,5 III 13 VIII 6 IV 9 II 13 IV 9 II 15 VII 7 V 8 V 8 95,5 IV

8-oji rinktinė I 15 VIII 6 VII 7 VI 7 III 11 - - V 9 IV 9 VI 7 VII 7 78,0 VILDK Butigeidžio

dragūnų mokomasis batalionas

VII-VIII 5,5 VII 7 III 13 - - IV 9 - - VIII 6 - - VII 6 - - 46,5 VII

KASP štabas VII-VIII 5,5 - - - - - - - - - - - - - - - - 5,5 VIII

Algirdo MPB - - - - - - - - - - - - - - - - - - VI -

Lietuvos Šaulių sąjunga - - I - - - - - - - - - - - - - - - - -

Latvijos „Zemessardze“ - - - - I - - - VIII - - - I - VI - - - - -

JAV - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Karinio orientavimosi rungtis. As-meninėje įskaitoje nugalėjo Donatas Stulgys (Dainavos rinktinė), antroje vietoje – Simonas Krėpšta (Dariaus ir Girėno rinktinė), trečiojoje – Svajū-nas Ambrazas (Prisikėlimo rinktinė).

Kovinis šaudymas. Kaip ir anks-tesniais metais, stiprią komandą at-siuntė broliai latviai, visose trijo-se rungtyse užėmę prizines vietas. Pistoletu taikliausiai šaudė ats. ltn. Raimondas Briedis (Vyčio rinkti-nė), antrojoje vietoje gr. Asta Rin-kevičienė (Dariaus ir Girėno rink-tinė), trečiojoje – latvis Ivaras Prikulis. AK­4. Nugalėjo latvis Ju-ris Zeltas, aplenkęs srž. Arvydą Ne-verauską (Dariaus ir Girėno rinkti-nė) ir Žemaičių rinktinės atstovą eil. Andrejų Bogirą. Beje, Andre-jus dalyvavo ir lietuviškosios savi-gynos varžybose – svorio kategori-joje iki 78 kg užėmė 2 vietą. M­14 rungtyje nugalėjo gr. Henrikas Pe-

trauskas (Dariaus ir Girėno rinkti-nė), antrąją vietą užėmė latvis Juris Nelkė, trečiąją – vyr. srž. Gintaras Nesteckis (Dragūnų batalionas).

Šeštą kartą žaidynių istorijo-je nugalėtojų taurė atiteko Vy-čio rinktinei, aplenkusiai amžinus savo varžovus – Dariaus ir Girė-no rinktinę. Būna, kad rinktinė – žaidynių šeimininkė, besirūpin-dama ūkiniais ir organizaciniais reikalais, stengdamasi viską pada-ryti kaip reikiant, mažiau dėmesio skiria savo sportininkų pasirengi-mui ir pasirodo prasčiau negu gali. Dainavos rinktinė, kurioje dabar tarnauja dzūkai ir suvalkiečiai, kaimynai sėdintys abipus Nemuno ir mėgstantys vieni kitus patrauk-ti per dantį, dirbo sutartinai: ir pa-čias žaidynes gražiai suorganizavo, ir dėl viso pikto trečiąją vietą pasi-ėmė, kad kiti iš jų nesišaipytų, sil-pnais nevadintų.

Vyčio rinktinės vadas plk. ltn. Ričardas Leikus savo karių pasiro-dymu liko patenkintas, regis, pir-mosios vietos ir tikėjosi:

– Tik virvės traukikams nepa-sisekė, pralaimėjo finale stipriai šaulių komandai. Visi žaidynėms rengėsi labai kruopščiai, trenira-vosi, liejo prakaitą, todėl ir rezul-tatai geri. Komandų vadovai ir tre-neriai taip pat dirbo sąžiningai. Štai žvalgus žaidynėms rengė kpt. Arūnas Norkevičius, kurį Panevė-žio savivaldybė apdovanojo me-daliu „Už nuopelnus Panevėžio sportui“. Po žaidynių kapitonas iš-vyksta pusmečiui į Iraką, tad, atro-dytų, jo mintys jau toli nuo rinkti-nės. Pasirodo, ne, jo vadovaujami žvalgai rimtai dirbo, ir žaidynėse užėmė pirmąją vietą.

Vienas iš žvalgų – gr. Marius Nakrošis žaidynėse sugebėjo iško-voti net tris medalius: žvalgo tako rungtyje – I vieta, svarsčio kėlimo – II vieta, kariniame kliūčių ruože – III vieta. Mariui tai jau ketvirto-sios žaidynės ir visose iškovoti me-daliai. Rinktinės vadas įsitikinęs, kad kol rinktinėje tarnauja tokie

žmonės, kaip gr. Marius Nakrošis, eil. Jonas Grinas, gr. Gintaras Vil-niškis, ats. ltn. Raimondas Briedis ir kiti, ir dar kiti, pralaimėti neį-manoma.

Žaidynių vėliava Marijampolė-je nuleista ir perduota vilniečiams, kitais metais XVII žaidynės vyks Didžiosios Kovos rinktinėje.

Žaidynių nugalėtoja – Vyčio rinktinės komanda su pajėgų vadu plk. Antanu Plieskiu ir rinktinės vadu plk. ltn. Ričardu Leikumi.

Gr. Marius Nakrošis iškovojo tris medalius.

2006 m. liepos 27 d. Nr. 7 (367)Savanoris� psl.

Italija2004 metais Italijoje panaikin-

ta privalomoji tarnyba, rezervi-ninkų vaidmuo taip pat pasikeitė – nuo totalios mobilizacijos į gin-kluotosioms pajėgoms reikalin-gų specialistų (CKB, teisininkų, fi-nansininkų, medikų, ryšininkų ir t. t.) rengimą. Kartais iš rezervininkų tarptautinėms operacijoms yra su-formuojamos ir ištisos kuopos. Re-zervininkų darbo vietos griežtai gi-namos įstatymais.

OlandijaPagal naują 2004 metų gynybos

reformą Olandijoje rezervo kariai rengiami trims užduotims:

– užduotys šalies viduje;– funkciniai specialistai, turintys

patirtį reikiamoje civilinėje srityje;– funkciniai specialistai tarptau-

tinėms operacijoms.Šiuo metu Olandijos ginkluoto-

siose pajėgose yra apie 65 000 ka-rių, rezervininkų – apie 5 000. Visi rezervininkai, kaip ir pas mus Sa-vanorių pajėgose, priklauso atski-riems, teritoriniu principu formuo-jamiems, rezervo batalionams, taip pat yra atskiros funkcinių specialis-tų kuopos (CKB, medicinos ir kt.).

NorvegijaNorvegijoje rezervas yra for-

muojamas iš 12 mėn. atitarnavusių šauktinių, kurie vėliau tampa re-zervininkais ir priklauso reguliarių-jų vienetų mobilizaciniam rezervui. Karininkai ir seržantai į rezervą pa-tenka pasibaigus profesinės tarny-bos kontraktui. Pirmoje lentelėje

pateikiami duomenys apie regulia-riąsias ir rezervo pajėgas.

Norvegai išskiria rezervininkus tarptautinėms operacijoms. Jų yra apie 1 000 karių, kartais apie 2 000, priklausomai nuo Jungtinių Tau-tų ar NATO poreikių. Kaip ma-tote, HG yra tikrai įspūdingo dy-džio, teko pasidomėti, kodėl gi toks jis didelis, kai visos šalys mažina šias pajėgas. Pasirodo, HG bandy-ta mažinti jau kelis kartus, bet tam prieštaravo Norvegijos parlamen-tas, neleidęs sumažinti šių pajėgų. Pagrindinis motyvas tas, jog tai yra civiliai žmonės, atėję savo noru tar-nybon ir pasišventę ginti savo šalį, todėl niekas negali iš jų šios teisės atimti.

Rezervininkai privalo atvykti į mokymus: karininkai – 30 dienų, kitų laipsnių rezervininkai – 21 die-nai kas ketverius metus. Tokie mo-kymai yra organizuojami tol, kol rezervininkams sukanka 44 metai.

LenkijaŠiuo metu Lenkijos ginkluotąsias

pajėgas sudaro apie 150 000 karių ir apie 230 000 rezervininkų. Visi re-zervininkai priskirti prie reguliariųjų vienetų ir kiekvienas iš jų žino savo vietą karo metu. Krizinių situacijų atvejais gali būti pakviesti ir funk-ciniai specialistai – fiziologai, teisi-ninkai, vertėjai, psichologai, kom-piuterininkai, derybininkai ir t. t.

Rezervininkai savanoriškumo principu gali būti pasiųsti į tarptau-tines operacijas. Lenkijoje kol kas nėra įstatymų, saugančių rezervinin-kų darbo vietas. Rezervininkai mo-komi kartu su reguliariaisiais vie-netais, ne ilgiau kaip 90 dienų per metus, iš tikrųjų ne daugiau kaip 10 dienų, nes stinga pinigų. Rezer-vininkai turi galimybę kilti karjeros laiptais, tačiau tik baigę 30–90 dienų specialius kursus. Šiuo metu Lenki-joje vyksta didelės ginkluotųjų pajė-gų reformos, jos, suprantama, palies ir rezervo pajėgas.

IspanijaAtsisakius šauktinių kariuome-

nės, Ispanijoje dar yra rezervo pa-jėgų patirties trūkumas, todėl čia pateikta informacija nėra galutinė, vyksta reformos ir daugelis dalykų keičiasi.

Rezervas formuojamas iš į atsar-gą išėjusių karių bei savanorių, ku-rie dar yra reguliariųjų vienetų su-dėtinė dalis. Jau yra užuomazgų atskirų, teritoriniu principu organi-zuojamų, vienetų, kurie ateityje ir pakeis senąją tvarką. Rezervininkai Ispanijoje yra naudojami tiek šalies viduje, tiek tarptautinėse operaci-jose, mokomi tik 7 dienas per tre-jus metus.

TurkijaTurkijoje dar vyrauja didžiulio

mobilizacinio rezervo principas, kur rezervininkai šaukiami iškilus pavojui. Rezervininkai nėra siun-čiami į jokias tarptautines opera-cijas, tai atlieka reguliariosios pa-jėgos.

Jungtinė KaralystėJungtinė Karalystė – viena iš ša-

lių, kur rezervo pajėgos vaidina svarbų vaidmenį karinėse operaci-jose. Jas galima sutikti tiek Šiaurės Airijoje, slopinant masines riaušes ir padedant policijai, tiek ir karš-tuose taškuose už Jungtinės Kara-lystės ribų – Afganistane, Irake ir kitur. Todėl ir rezervininkų skaičius yra gana įspūdingas (2 lentelė).

Pagrindiniai įstatymai. 1996 m. – Rezervo įstatymas (RFA96), pagal kurį veikia rezervas, mo-kami atlyginimai, vyksta kovinis rengimas, šaukiami kariai misi-joms. Rezervininkai yra šaukia-mi pagal tris Rezervo įstatymo straipsnius.

52 str. Kai iškyla grėsmė, jog ša-lis gali būti užpulta. Pašaukimo lai-kas iki 3 metų.

54 str. Valstybės sekretorius šaukia, kai akivaizdžiai matyti, jog vyksta pasiruošimas karinėms ope-racijoms arba jos jau vyksta. Pašau-kimo laikas iki 1 metų.

56 str. Valstybės sekretorius šau-kia, kai yra poreikis vykdyti opera-cijas už Jungtinės Karalystės ribų. Pašaukimo laikas iki 9 mėn.

Rezervininkų kategorijos. Re-guliarus rezervas. Manoma, jog šių karių pasirengimo lygis atitinka re-guliariųjų pajėgų lygį, tačiau, laikui bėgant, jiems reikia atnaujinti indi-vidualius įgūdžius.

Savanoriškas rezervas. Kiekvie-nas šalies regionas privalo turėti ne mažiau kaip 500 paruoštų karių, ku-rie teikia pagalbą vietinei valdžiai ar gelbėjimo tarnyboms terorizmo grėsmės, avarijų ar stichinių nelai-mių atvejais. Jų pasirengimo lygis žemesnis nei reguliariųjų pajėgų, to-dėl, siunčiant į misijas, reikalingas il-gesnis pasiruošimo laikas.

Nuolatinės parengties rezervas. Yra sudaromos sutartys su darb-daviais, jog rezervininkai galės būti šaukiami 5 dienų laikotarpyje. Są-rašai atnaujinami kasmet.

Civiliai kontraktininkai. Tai ka-riuomenėje dirbantys tarnautojai, kurie, po tam tikro pasirengimo, gali vykti į operacijas kaip ginkluo-tojų pajėgų dalis.

Savanoriškas rezervas yra ren-giamas kaip ir pas mus – apie 20 dienų per metus, vykstantiems į tarptautines operacijas yra papil-domas ir ilgesnis pasirengimas. Taip pat vyksta bendras rengimas su reguliariaisiais padaliniais.

Jungtinės Amerikos ValstijosJAV rezervas pradėjo formuo-

tis pasibaigus pilietiniam karui ir plėtojosi iki šių dienų, kol išau-go iki 1,2 milijono, tai sudaro 45 procentus visų ginkluotųjų pajė-gų. JAV turi penkių tipų federa-linius rezervus: sausumos pajėgų, jūrų pajėgų, oro pajėgų, jūrų pės-tininkų ir pakrantės apsaugos bei sausumos ir oro pajėgų naciona-lines gvardijas. Visi rezervininkai yra savanoriai.

Šaltojo karo metu rezervo pa-grindinė užduotis buvo sustiprin-ti reguliariąsias pajėgas. Šiuo metu rezervininkai savanoriškai dalyvau-ja operacijose ir mokymuose tiek JAV teritorijoje, tiek ir visur kitur. Ne vienam iš mūsų juos teko sutik-ti Kosove ir kituose kraštuose, kur yra JAV pajėgos, ir matome, kad beveik visi brigados kariai, įskaitant ir generolą, brigados vadą yra naci-onalinės gvardijos kariai, civiliame gyvenime teisininkai, policininkai,

tarnautojai, pašaukti metams atlik-ti pareigą. Teko pasidomėti, koks gi yra pagrindinis motyvas, skati-nantis civilius žmones palikti na-mus ir vykti į tolimus kraštus. Pa-sirodo, svarbiausia yra materialinė nauda – atlyginimai yra daug dides-ni nei policijoje ar kitoje valstybės tarnyboje.

Ypatingą pagarbą nacionalinė gvardija įgavo po rugsėjo 11 d. įvy-kių, kai žmonėms reikėjo pagalbos, o policija ir kitos struktūros padė-ti nelabai sugebėjo. Šiuo metu na-cionalinė gvardija laikoma pagrin-diniu įrankiu kovoje su globaliu terorizmu.

Rezervininkų kategorijos JAV tokios, kad mes net neturime atiti-kmenų. Pabandykime išaiškinti, gal ir mums teks kažką panašaus atei-tyje turėti.

Paruoštas rezervas. Susideda iš atrinkto rezervo, individualaus pa-ruošto rezervo ir nerikiuotės nacio-nalinės gvardijos. Visi šie rezervinin-kai pagal galiojančius įstatymus gali būti pašaukti tarnybon.

Atrinktas rezervas. Tai padaliniai ar asmenys, turintys veikti nenuma-tytais atvejais ar dalyvauti karinėse operacijose, taip pat kariai, skirti reguliariųjų vienetų ar štabų papil-dymui. Jie rengiasi per metus apie 40 dienų. Šie kariai turi išlaiky-ti tokį patį pasirengimo lygį kaip ir reguliariųjų vienetų, todėl turi savo struktūrą ir sudaro kuopas, batalio­nus, eskadriles, grupes, kai kuriais atvejais divizijas.

Individualus paruoštas rezervas. JAV kariuomenėje sutartis yra pa-sirašoma 8 metams, tokiu būdu ka-riai, neištarnavę sutarties laiko, dar privalo iki 8 metų išbūti rezerve.

Nerikiuotės nacionalinė gvardi-ja. Kariai priskiriami nacionalinės gvardijos padaliniui, bet nedalyvau-ja jokiuose mokymuose ir kviečia-mi atlikti tarnybos užduočių esant dalinei ar visiškai mobilizacijai. Šis rezervo statusas nėra taikomas oro nacionalinei gvardijai.

Atsargos rezervas. Tai kariai, kurie jau įvykdė visus privalomus įsipareigojimus ar yra perkelti dėl civilio darbo, sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių iš paruošto rezervo.

Jie išlieka kariais, tačiau jiems ne-privaloma dalyvauti mokymuose ar būti priskirtiems kažkuriam iš dali-nių. Šie kariai privalomai gali būti šaukiami tik visuotinės mobilizaci-jos atveju.

Dimisijos rezervas. Tai ka-riai, kurie išdirbo reguliarioje fe-deralinėje tarnyboje daugiau kaip 20 metų ir įgavo teisę į valstybinę pensiją iš karto. Tačiau kariai, ku-rie tarnavo dalį laiko reguliarioje tarnyboje, o dalį – rezervininkais

(bent 20 metų), teisę į pensiją gau-na sulaukę 60 metų. Šie rezervinin-kai kviečiami atlikti tarnybos tik karo atveju tarnybos vado ir valsty-bės sekretoriaus nutarimu.

Aktyvus paramos personalas (kontraktininkai). Tai yra paruoš-tas rezervas, civiliai tarnautojai, ku-rie atlieka labai svarbias funkcijas, vykdydami kasdieninį administraci-nį, operacinį ar logistinį darbą, tuo būdu sudarydami sąlygas vadams užsiimti vienetų koviniu rengimu.

Finansavimas. Nors visos JAV rezervo pajėgos sudaro 45 procen-tus visų ginkluotųjų pajėgų, tačiau jų išlaikymas reikalauja tik 7–8 pro-centų visų gynybai skiriamų išlai-dų. Tai parodo, kad šios pajėgos yra labai reikalingos ir naudingos, nes sudaro 60 procentų visų sausu-mos pajėgų, 54 procentus kovinio aprūpinimo, 68 procentus logisti-kos pajėgų, 100 procentų oro gyny-bos pajėgų ir 71 procentą transpor-to aviacijos.

Kovinis rengimas. Rezervo tiks-las yra palaikyti tokius pačius stan-dartus kaip ir reguliariosiose pajė-gose. Tai pasiekiama per pratęstą, paprastai kelis kartus ilgesnį moky-mo periodą.

Matome, jog rezervas egzistuo-ja visose NATO šalyse, o panau-dojamas jis irgi labai plačiai – nuo stichinių nelaimių savo šalyje iki plataus masto operacijų visame pa-saulyje.

Problemų yra visose šalyse. Kaip ir pas mus, yra įstatymų spragų, ku-rios neapsaugo kario nuo darbda-vių spaudimo, yra kitokių bėdų. Palyginti su kitomis šalimis, mes atrodome visai neblogai ir einame teisinga kryptimi. Neužmirškime, kad mūsų atkurtoji kariuomenė gy-vuoja dar tik antrą dešimtmetį.

(Pabaiga. Pradžia – Nr. 5)

NATO šalių rezervo apžvalgaKpt. Linas IDZELISKASP štabas

PajėgosAtrinktas rezervas Individualus paruoštas rezervas ar

nerikiuotės nacionalinė gvardijaBendras rezervininkų

skaičiusPadalinių nariai Individualiai atrinkti rezervininkai

Nacionalinė gvardija ��1 078 - � 1�� ��� ��0Sausumos pajėgų rezervas �01 ��� � ��0 1�8 ��� ��� ��8Jūrų pajėgų rezervas 87 7�0 �18 71 1�0 1�9 098Jūrų pėstininkų rezervas �8 �78 1 ��7 �8 0�9 97 9��Oro Nacionalinė gvardija 11� 071 - - 11� 071Oro pajėgų rezervas �� ��� 1� 007 �1 09� 117 7�7Pakrantės apsaugos rezervas 8�� � 9�� � 117 1� 9��Bendrai 8�� �07 �� 8�� �17 179 1 199 ��1

Kariuomenės rūšis Reguliarios pajėgos Rezervininkai

Sausumos pajėgos 9 000 �0 000Jūrų pajėgos � 000 � 000Oro pajėgos � 000 17 �00Home Guard �00 8� 000

Pajėgos Jūrų pajėgos¹ Sausumos pajėgos Oro pajėgos Bendrai

Reguliariosios pajėgos �� ��0 118 ��0 �� �70 �1� ��0Savanoriškas rezervas � 8�0 �� 800 1 9�0 �9 �80Reguliarus ² rezervas 10 ��0 �1 �80 1� ��0 �� 180Mobilizacinis ³ rezervas 1� ��0 7� 8�0 �7 �10 11� 700

¹ Įeina jūrų pėstininkai.² Buvę profesinės karo tarnybos kariai, kurie gali būti kviečiami remiantis re-

zervo įstatymu.³ Pensininkai ir ne rikiuotės rezervininkai, kurie gali būti šaukiami pagal rezer-

vo įstatymą.

JAV rezervo pajėgos:

1 lentelė

2 lentelė

2006 m. liepos 27 d. Nr. 7 (367) Savanoris 7 psl.

Ats. kpt. Vytautas VOVERIS

Gausiame jaunųjų literatų, pra-dėjusių reikštis ketvirtojo dešim-tmečio antroje pusėje, būryje buvo ir Seinų gimnazijos Lazdijuose moksleivis Benediktas Labenskas. Jaunimo leidiniai mielai spausdi-no jo eilėraščius, noveles, litera-tūros kritikos rašinius, o už Kazio Puidos romano „Magnus Dux“ re-cenziją „Jaunosios Lietuvos“ re-dakcija net premiją paskyrė.

Tuo metu kelią į lietuvių lite-ratūrą skynėsi Vytauto Mačernio, Broniaus Krivicko, Kazio Bradū-no karta, augusi ir brendusi jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Iš šios kartos, kuriai priklausė ir La-benskas, buvo ypač daug tikimasi, tačiau likimas lėmė kitką… Nepri-klausomybės praradimas, viena po kitos sekusios okupacijos išblaškė šią kartą po visą pasaulį. Slenkant frontui per Žemaitiją, žuvo talen-tingiausias jos atstovas Vytautas Mačernis. Jo bendraamžiai, pasi-traukę į Vakarus, net ir emigraci-jos sąlygomis neužgeso, susispietę apie „Žemės“ almanachą inten-syviai dirbo ir įnešė svarų indėlį į mūsų literatūros aruodus. Pasili-kusių Lietuvoje likimai susiklostė kitaip. Gediminas Jokimaitis atsi-dūrė Sibire, pabėgęs iš tremties ir įsigijęs fiktyvius dokumentus, pra-džioje glaudėsi Latvijoje, vėliau visą gyvenimą dirbo darbininku Vilniuje ir tik sulaukęs žilo plauko galėjo išleisti pirmąją savo eilėraš-čių knygelę. Mamertas Indriliūnas ir Bronius Krivickas išėjo parti-zanauti; Indriliūnas greit žuvo, o Krivicko poetinis talentas kaip tik ir atsiskleidė partizanų gretose.

Labensko pavardė ilgiems de-šimtmečiams dingo iš akiračio ir tik 2000 m. Marijampolės leidykla „Ramona“ išleido jo kūrybinį pa-likimą „Žygiuojanti tauta“. Žur-nalistas Juozas Kuckailis surinko prieškario ir karo periodikoje iš-barstytus poezijos ir prozos kūri-nius ir turime knygą… bibliografi-nę retenybę, nes tiražas – tik 200 egzempliorių. Jeigu ne Lazdijų ra-jono savivaldybės parama, nebūtų ir tų dviejų šimtų.

Labenskas, kaip ir Kazys Bra-dūnas, baigęs gimnaziją, patrau-kė į Karo mokyklą. Ją baigęs (XIV aspirantų laidą), Bradūnas dalyva-vo žygyje į Vilnių, o vėliau studija-vo Vilniaus universitete; Labens-kas, Karo mokykloje susilietuvinęs savo pavardę į Labėną, mokslus baigė jau rusams okupavus Lie-tuvą. Kartu su juo XV aspiran-tų laidoje mokėsi ir daugiau bū-simųjų partizanų vadų – Adolfas Ramanauskas–Vanagas, Antanas Baltūsis–Žvejys, Jurgis Krikščiū-nas–Rimvydas, Vladas Pabarčius, Vladas Juozokas, Petras Petrūnas, Ignas Šapkūnas, Juozas Aukštikal-nis, Aleksas Zepkus. Iš 284 aspi-rantų okupantams rusams nuė-jo tarnauti Vacys Bernotėnas, iki Karo mokyklos vadinęsis Berno-tavičiumi.

Karo mokykla baigta, o ką to-liau veikti? Valstybės nėra, savos kariuomenės taip pat nėra.

Rašydamas novelę „Sulaužy-ti žodžiai“ Labėnas, matyt, aprašė savo paties išgyvenimus pirmosios rusų okupacijos metais. Jaunas karininkas, praradęs tarnybą, be namų, atsargiai, kad nekristų kam nereikia į akis, vaikštinėja Kauno gatvėmis, o kišenėje – 25 centai ir 18 rusiškų kapeikų. Novelės pa-baigoje herojus traukia į stotį su-sitikti su bičiuliu iš Lazdijų ir tada – sudie, Lietuva, jie keliausią per „žaliąją“ sieną.

Pats autorius būtent taip ir pasi-elgė – perėjo sieną ir atsidūrė tuo metu Vokietijai priklausiusiuo-se (pagal Molotovo–Ribentropo paktą) Suvalkuose. Į Lietuvą grį-žo vokiečių–rusų karui prasidėjus, dirbo Vilniuje, 1943 m. įstojo į tre-čiąjį Lietuvių statybos batalioną ir

atsidūrė Rusijoje. Frontui ritantis į Vakarus, batalionas taip pat trau-kėsi, Latvijoje jo likučiai pateko į rusų nelaisvę.

Labėnas atsidūrė Tolimuosiuo-se Rytuose, Komsomolske, prie Amūro, tačiau po pusantrų metų paleido – lageriai perpildyti, by-los nėra, važiuok į savo Lietuvą, ten vietiniai draugai čekistai ži-nos, ką su tavim daryti. Grįžo tė-viškėn. Reikia eiti į Lazdijus regis-truotis, o ten kalba trumpa – arba dirbi mums, arba 25 metai – rin-kis. Kur pasidėsi, Labėnas apsime-tė sutinkąs ir gavo agentūrinį sla-pyvardį Puškinas, nes komunistai jau žinojo, kad eilėraščius rašo, spaudoje bendradarbiavo. Paleis-tas Labėnas tą pačią dieną išėjo partizanauti, pasirinkdamas Ka-riūno slapyvardį.

Tuometinėje Lazdijų apskrity-je veikė Šarūno rinktinė, kuri, lyg našlaitė, pavaldi tai Dainavos, tai Tauro apygardai, neturinti gero vado, buvo silpnoka, nedrausmin-ga. Adolfas Ramanauskas–Va-nagas, tapęs Dainavos apygardos vadu, Dzūkų rinktinės partizaną Kariūną iškart perkėlė į Šarūno

rinktinę ir paskyrė vadu. Tai atsiti-ko 1947 m. rugsėjo 25 dieną.

Lazdijų krašto partizanai greitai pajuto, kad atėjo tikras vadas. Ka-riūnas iškart paskelbė negailestin-gą kovą girtuokliams. Dalies par-tizanų girtavimas buvo visų vadų galvos skausmas. Krūminė kai-muose upeliais liejosi, į kurią so-dybą beužsuktum – puola vaišinti. Kiek partizanų pražudė alkoholis, kiek drausmės pažeidimų, net nusi-kaltimų. Greitai Dainavos apygar-dos vadovybė pamatė, jog Kariūno vadovaujamoje rinktinėje reikalai gerėja, atsirado tvarka, drausmė, ištisi būriai iškilmingai pasižadėjo visiškai nevartoti alkoholio iki pat laisvės kovų pabaigos. Beje, pasiža-dėjimų buvo laikomasi.

1948 m. rudenį A.Ramanaus­

kas–Vanagas išvyko Žemaitijon į partizanų vadų suvažiavimą, o savo pareigas laikinai eiti pavedė būtent Kariūnui, kuris į apygar-dos vadavietę atvyko 1949 m. sau-sio mėnesį. Čia, Kalesninkų miš-ke, buvo du bunkeriai – viename žiemojo Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris–Žaibas su savo vyrais, kitame – apygar-dos štabas. Štabe Kariūną pasitiko buvęs Kauno universiteto Medici-nos fakulteto studentas, o dabar – apygardos Spaudos ir informacijos srities viršininkas Lionginas Baliu-kevičius–Dzūkas ir … du poetai – Kostas Kubilinskas–Kapsas ir Al-girdas Skinkys–Vilnis.

Atrodo, kad bent jau Kubilins-ką Kariūnas galėjo pažinoti, gali-mas daiktas, dalyvavo bendruo-se literatūriniuose susibūrimuose Marijampolėje, Alytuje, Kaune, pavardę tai tikrai žinojo – Kubi-linskas keleriais metais jaunesnis, karštas ateitininkas, vokiečių oku-pacijos metais spausdino patrioti-nius eilėraščius, taip pat ir „Kario“ žurnale, kuriame bendradarbia-vo ir Labėnas. Dabar likimas juos suvedė Kalesninkų miške. Čia Ku-

bilinskas rašė gana šmaikščius sa-tyrinius eilėraščius, išjuokiančius Staliną, komunistus, raudonąjį rojų.

Trys poetai ir studentas bunke-ryje per naktis karštai diskutuoda-vo apie Lietuvos ateitį, inteligenti-jos vaidmenį, kūrėjų atsakomybę prieš savo tautą. Kariūnas ir Dzū-kas niekaip nenorėjo sutikti su Ku-bilinsku, teigiančiu esą jam, poe-tui, svarbiausia išlikti, prasimušti į literatūrą, o visa kita – nesvarbu. Po tokių Kubilinsko išvedžiojimų Dzūkas savo dienoraštyje karčiai konstatavo: „Aš visados tvirtinau ir tvirtinsiu, jog vyras tas, kuris da-bar žadina tautą, kuris dabar, ne-bodamas pavojaus savo gyvybei, kelia tautą savo galingu žodžiu. Kaip žiūrėti į tokį rašytoją, kuris

okupacijos metais kinkom drebi-no, okupantui pataikavo, o nepri-klausomybės metais vėl pradės giedoti apie kovas, aukas už tėvy-nę ir t. t.“

Taip galvojo Dzūkas, ir gal-vojo visiškai teisingai. Tiek poli-tikai, tiek menininkai atsakingi prieš savo tautą, tik politikai nie-ko nekuria, o menas lemia tautos istorinę atmintį, tautinę savimo-nę. Jeigu ne Maironis, ne Krėvė, ne Sruoga, Lietuvos didieji kuni-gaikščiai eiliniam lietuviui šian-dien reikštų tą patį kaip ir koks nors Jonas Sobieskis. Rusų savi-monę ir istorinę atmintį formavo ne carai ir ne Suvorovas su Kutu-zovu, tą darė Karamzinas, Puški-nas, Gogolis, Tolstojus. Tai Tols-tojus pavertė Kutuzovą genialiu karvedžiu, o Napoleoną – apy-kvailiu avantiūristu ir tokie jie iš-liks visais laikais, nes meno tie-sa yra stipresnė už istorijos tiesą. Kol Lietuvoje nėra reikšmin-gų meno kūrinių apie partizani-nį karą, tol ir partizanų tautos at-mintyje nėra. Valstybė be tautinės kultūros, tautinio meno yra smė-lio pilis.

Labėną okupantai pabandė už-verbuoti, bet nesėkmingai. Poetas nepanoro būti okupantų šnipu Puš-kinu, tapo partizanu Kariūnu. Ki-taip atsitiko su Kubilinsku. Už vo-kiečių okupacijos metais skelbtus patriotinius eilėraščius komunistai jam prikirpo uodegą ir Kubilinskas tapo agentu Balandžiu, išdavinėjo Vilniaus studentus, jaunuosius lite-ratus, jo dėka poetas Paulius Dre-vinis atsidūrė kalėjime, o vėliau ir Sibire. Kai tik čekistai įsitikino, jog Kubilinskas ne vyras, o mazgotė ir gelbėdamas savo kailį gali padaryti bet kokią niekšybę, surengė spekta-klį: su didžiausiu triukšmu agentas išmestas iš Vilniaus jaunųjų rašyto-jų sekcijos. MGB tikėjosi, ir neapsi-riko, kad triukšmas pasieks ir parti-zanų ausis. Agentas Balandis virto

agentu Varnu ir nuplasnojo į Dzū-kiją, kur partizanų daugiausia. Nu-tūpė tarp miškų įsikūrusiame dzū-kų kaimelyje Lynežeryje, gavęs nurodymą užmegzti ryšius su par-tizanais ir pabandyti prasiskverbti į apygardos štabą. Eiliniai partizanai okupantus nelabai domino, jiems reikėjo vadų – Vanago, Žaibo, prie kurių niekaip negalėjo prisikasti.

Daugelis kaimo mokytojų buvo partizanų spaudos bendradarbiai, platintojai, rėmėjai, ryšininkai, to-dėl ir Kubilinskui, iš sostinės „pa-bėgusiam“ ir pradėjusiam moky-tojauti kaimo mokyklėlėje, įgyti pasitikėjimą pavyko nesunkiai.

Karšti ginčai apygardos štabo bunkeryje dėl inteligentijos vai-dmens baigėsi Dzūko pasiūlymu išleisti specialų, inteligentijai skir-tą, biuletenį. Pasiskirstė temas: Kariūnas rašys vedamąjį, kuriame nušvies laisvės kovų idėjinį pagrin-dą, Kubilinsko tema – „Bolševiki-nė literatūra ir mūsų inteligenti-ja“, Skinkys duos savo eilėraščių, o Dzūkas pateiks tarptautinės padė-ties analizę.

Nukelta į 8 psl.

Poetas, nenorėjęs būti Puškinu

Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (rikiuotėje pirmas) Šarūno rinktinės vizitacijoje. Antroje eilėje pirmas – Benediktas Labėnas-Kariūnas. Genocido aukų muziejaus nuotraukos

Benediktas Labėnas-Kariūnas.

2006 m. liepos 27 d. Nr. 7 (367)Savanoris8 psl.

Vakar Nemenčinės A.Ramanausko­Vanago kovinio rengimo centre pasibaigė 9 dienas trukęs kursas „CKB kariai Jung-tinių Tautų operacijose“. Jis surengtas vykdant ka-riuomenės vado įsakymą „Dėl JAV karinio jūrų lai-vyno testinių studijų mo-kyklos civilių ir karių ben-dradarbiavimo mokymo centro instruktorių vizi-to“. Kurse, kurį surengė JAV instruktoriai, mokė-si KASP štabo ir rinktinių viešųjų ryšių karininkai bei specialistai, taip pat Didžiosios Kovos rinkti-nės CKB kuopos kariai.

Jūratė BANEVIČIENĖ Vyčio rinktinės štabas

Mūsų rinktinėje tokia tradicija: pasibaigus KASP žaidynėms, rink-tinė pagerbia geriausiai jose pasi-rodžiusius karius. Šie metai ypa-tingai smagūs, kadangi rinktinė jau šeštąjį kartą iškovojo pirmą-ją vietą.

Karštą liepos 14 d. popietę pa-gerbti sportininkų atvyko Pane-vėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, apskrities sekreto-rius Jonas Streikus, laikinai einan-tis KASP štabo viršininko pareigas plk. ltn. Gintautas Zaura, LLKS kariai partizanai.

Pagerbti nugalėtojaiPanevėžio apskrities virši-

ninko administracija apdovano-jo labiausiai žaidynėse pasižy-mėjusius Vyčio rinktinės karius savanorius. Vertingos dovanos įteiktos gr. Dariui Nemaniui, gr. Vygantui Taručiui, srž. Audriui Valmai, psk. Laimučiui Gasiū-nui, padėkos raštai – kpt. Eval-dui Zelbai, ltn. Raimondui Brie-džiui, eil. Audriui Brazdžiūnui, eil. Donatui Šidlauskui, eil. Man-tui Ambraškai, j. psk. Kęstučiui Krasauskui.

Už pasiektus aukštus sporti-nius rezultatus KASP vado dovana įteikta gr. Mariui Nakrošiui, kiti žaidynėse dalyvavę kariai apdova-noti rinktinės vado padėkomis.

Kpt. Gediminas TRAKIMAS KASP štabas

Liepos 15­ąją Mūšos parke prie Ukmergės pagerbti Didžio-sios Kovos apygardos partiza-nai. Šios šventės organizatorius yra monsinjoras Alfonsas Sva-rinskas, įkūręs ir tebepuoselė-jantis Mūšos partizanų parką.

Šv. Mišias aukojo Kauno ar-kivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Prof. Ona Voverie-nė, prof. Vytautas Landsbergis ir dim. gen. mjr. Jonas Kronkai-tis savo pranešimuose nagrinė-jo Lietuvos praeities ir dabarties sąsajas, tautos ir valstybės atei-ties perspektyvas, mūsų siekių ir lūkesčių įgyvendinimo būdus bei problemas, kurias būtina įveikti.

Liepos 15­oji – Žalgirio mū-šio diena. Prof. O.Voverienė:

Partizanų šventė„Jeigu nebūtų buvę Žalgirio mūšio ir lietuvių pergalės jame, kažin ar tautinė mokykla būtų išugdžiusi tiek tūkstančių narsių Lietuvos vyrų ir mergaičių, pa-kilusių žūtbūtinei kovai už Tė-vynės laisvę ir nepriklausomybę su nuožmiu okupantu. Laimė-tas Žalgirio mūšis buvo verty-bė, šimtmečiams įaugusi į kie-kvieno lietuvio širdį kaip viena brangiausių tautinių vertybių ir idealų“.

Lietuvių partizanų kova su rusiškaisiais okupantais mūsų tautos istorijoje savo reikšme ir svarba prilygsta Žalgirio mūšiui ir 1918­1920 m. nepriklausomy-bės kovoms.

Šventėje dalyvavo kariuome-nės vadas gen. mjr. Valdas Tut-kus, KASP vadas plk. Antanas Plieskis.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą Benediktui Henrikui Mickeliūnui dėl žmonos mirties.

Vyčio apygardos 5-osios rinktinės štabas

Jūratė BANEVIČIENĖVyčio rinktinės štabas

Liepos 6­ąją Vyčio rinktinės kariai apsilankė Panevėžio rajo-

Vyčio rinktinės kariai – Vyčių kaime

no Vyčių kaime, kuriame gyveno 1918­1920 m. nepriklausomybės kovų dalyviai – Lietuvos kariuome-nės savanoriai. Kovoms pasibaigus valstybė šioje vietoje davė žemės,

kariai tapo ūkininkais, o įkurtąjį kaimą pavadino Vyčių vardu.

Prieš 15 metų kaime pastaty-tas paminklas, kuriame iškaltos Vyčiuose gyvenusių savanorių pa-vardės. Vyčio rinktinės kariai kar-tu su savanorių kūrėjų vaikais, anūkais ir proanūkiais pagerbė pirmosios kartos savanorius, su-gebėjusius ir narsiai kovoti, ir gra-žiai gyventi bei dirbti.

Seminaras Nemenčinėje

Darbus pasiskirsčius, kovo 6­osios vakare Dzūkas ir du parti-zanai išvyko su reikalais. Bunke-ryje pasiliko vienas partizanas ir du priešo agentai. Naktį jie dirbo, rašė, o rytui išaušus Kariūnas at-sigulė pamiegoti. Miegantį poetą Kubilinskas ir nušovė. Kubilinską ir Skinkį rusai pasiuntė surasti Vana-gą ir Žaibą, tačiau agentai juto, jog bet kurią akimirką juos gali demas-kuoti, antra vertus, šeimininkams Kubilinskas galėjo ir šiek tiek pasi-teisinti – Žaibo bunkerį jis žinojo.

Nušovę Kariūną, žudikai puo-lė bėgti Alytaus link ir mačiusiųjų liudijimu atrodė tarsi pamišę. Kely-je pavijo važiuojantį valstietį, paki-šo pistoletą po nosimi ir liepė vež-ti į Alytų. Važiuojant sutiko roges, kuriose sėdėjo… partizanų ryšinin-kas. Ir jį privertė gręžtis ir važiuo-ti kartu.

Iš Alytaus į Kalesninkų mišką Kubilinskas atvedė rusus ir parodė Žaibo bunkerį. Žaibas su kulkos-vaidžiu rankose bandė prasiveržti, tačiau krito suvarpytas priešo kul-kų. Su juo kartu buvę bunkeryje trys partizanai nusišovė.

Poetas, nenorėjęs būti PuškinuKubilinskas maldavo rusų, kad

šie sušaudytų visus jį pažinojusius ryšininkus – taip manė paslėpsiąs savo nusikaltimą. Po šios žmogžu-dystės Kubilinskui okupantai leido grįžti į Vilnių ir jis tikrai tapo po-etu, rašė eilėraščius vaikams, ku-riuose mokė gerumo, sąžiningu-mo, švelnumo. Smarkiai gėrė, mirė neaiškiomis aplinkybėmis Rusijoje, viena iš versijų – numirti jam „pa-dėjo“ KGB. Skinkys dirbo redak-cijose, retsykiais suregzdavo kokį eilėraštį, bet tikru poetu netapo. Kubilinską pergyveno aštuoneriais metais ir, berods, pasikorė. Žu-dikams okupantai atsilygino taip: Kubilinskui sumokėjo 7300 rublių, Skinkiui – 4500.

Dzūkas be galo pergyveno šią tragediją. Jam buvo gaila seno kovų draugo Žaibo, ilgai negalėjo užmiršti Kubilinsko ir Skinkio iš-davystės. Dienoraštyje rašė: “Širdy-je lyg koks kirminas glūdi ir nuodija kraują (…) Prieš akis stovi Žaibas ir juokiasi, liūdnas, susinervinęs ir ligotas Kariūnas (…)“.

B.Labėnui­Kariūnui didelę sim-patiją jautė A.Ramanauskas­Vana-gas, juo rūpinosi. Vanagas apskritai globojo partizanus literatus, ska-

tino kurti, stengėsi jiems sudaryti bent minimalias sąlygas.

J.Kuckailio parengtoje knygo-je „Žygiuojanti tauta“ partizaninės B.Labėno kūrybos nėra. Kad par-tizanaudamas kūrė, patvirtina Ku-bilinskas agentūriniame pranešime MGB: „Vanago simpatijas Kariū-nas išsikovojo savo eilėraščiais ir dainomis, kurių jis nemažai para-šė“. Kur tie eilėraščiai, tos dainos šiandien? Nejau viskas žuvę? Poeto sesuo Eugenija Sušinskienė yra gir-dėjusi, kad brolio popieriai užkas-ti po egle kažkur prie Seirijų. Gal kada nors atsitiktinai ar neatsitik-tinai bus atkasti, kaip netikėtai at-rastas Švenčionių krašto partizanų vado Vinco Žaliaduonio archyvas, apie kurį niekas nieko nežinojo.

Tada ir rašytojo kūrybinis paliki-mas atrodytų visiškai kitaip. Dabar gi yra tik pradžia – jaunystės bandy-mai, liudijantys talentą, kuris turėjo subręsti ateityje. Kaip ten bebūtų, atsiras archyvai ar neatsiras, ir to, kas išliko, pakanka, jog Benedikto Labėno pavardė būtų įrašyta lietu-vių literatūros istorijoje šalia Bro-niaus Krivicko, Konstantino Bajer-čiaus, Mamerto Indriliūno, Dianos Glemžaitės, Vytauto Šniuolio…

atkelta iš 7 psl.

Vrš. Eugenijaus Žygaičio nuotraukoje – pusmetį Afganistane praleidęs Didžiosios Kovos rinktinės CKB kuopos karys ats. mjr. Eugenijus Vaicekauskas ir amerikietis instruktorius Gregas Hansenas turi apie ką pa-sikalbėti.

Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36, Vilnius, Tel.: 242 77 56.El. paštas: Vilius.Dziavecka@mil.ltSpausdino AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099

Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.

Eina nuo 1991 02 09

Redaktorius ats. kpt. Vytautas VOVERIS.Korespondentas gr. Vilius DŽIAVEčKA.Dizainerė Jurgita Šeštokaitė.Rinko ir maketavo UAB „Valstiečių laikraštis“

Kaina 1 Lt 20 ct

Savanoris

Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė apdovanoja psk. Lai-mutį Gasiūną. Srž. Audriaus Valmos nuotrauka