Friedrich NietzscheANTIKRISTAS Prakeiksmas krikionybei Pratarm i knyga skiriama nedaugeliui. Galbt i j n vieno dar nra. Jais gali bti tie, kurie supranta manj Zaratustr: kaip a galiau juos supainioti su tais, kuriems tik dabar ausys dygsta? Vien porytdiena priklauso man. Kai kurie gimsta posthum1. Aplinkybs, kurioms susiklosius mane supranta, o tuomet supranta veriami btinybs, man yra per daug gerai inomos. Dvasiniuose dalykuose, jei nori atlaikyti mano rimtum, mano aistr, privalai bti siningas iki rstumo. Privalai mokti gyventi kalnuose, matyti dabartins politikos plepum ir tautin savimeil po savimi. Privalai bti abejingas, niekada neklausti, ar tiesa yra naudinga, ar stumia prat Stiprybs polinkis klausimus, kuri dar niekas nedrsta kelti; drsa tam, kas uginta, pasmerktis labirintui. Septyni vienatvi patirtis. Naujos ausys naujai muzikai. Naujos akys toliams. Nauja sin lig iol tiesoms-nebylms. Ir valia auktojo stiliaus glaustumui: sukaupti savo gali, savo kvpim Pagarba sau; meil sau; beslygika laisv sau Tad pirmyn! Tik tokie yra mano skaitytojai, mano tikrieji, man skirtieji skaitytojai: ar man rpi likusieji? Likusieji tra tik monija. monij btina pranokti galia, sielos didybe panieka Friedrich Nietzsche 1 Pavelkime save. Mes hiperborjai2 mes gerai inome, kaip gyvename nuoaly. Nei sausuma, nei vandeniu nenukeliausi pas hiperborjus, jau Pindaras3 t inojo apie mus. Anapus iaurs, ledo, mirties ms gyvenimas, ms laimMes atradome laim, mes inome keli, mes radome ijim i tkstantmei labirinto. Kas gi rado j? Nejaugi iuolaikinis mogus? A neinau, kur dtis, a visa, kas neino, kur dtis, dsauja iuolaikinis mogus Mes sirgome ia dabartimi, mes sirgom tingia taika, bailiu kompromisu, visu dorovingu dabarties Taip ir Ne nevalyvumu. is pakantumas, irdies largeur4, kuris visk atleidia, nes visk supranta, mus veikia lyg sirokas. Veriau gyventi tarp led nei tarp dabartini dorybi kitiems piet vjams dvelkiant! Mes buvome gantinai narss, negailjom nei savs nei kit, bet neinojom ilgai, kur link nukreipti ms nars Mes paniurom, mus pramin fatalistais. Ms lemtis (Fatum) buvo: pilnatv, tampa, jg kaupimas. Mes trokome aibo ir darb, mes laikms kuo toliau nuo itili laims, nuo susitaikymo Perknija ore, tamsa gaub mus kaip gamtoj joks kelias neved ms. Ms laims formul: vienas taip, vienas ne, tiesi linija, vienas tikslas 2 Kas yra gera? Visa, kas moguje sukelia valdios jausm, vali valdyti, pai valdi. Kas yra bloga? Visa, kas kyla i silpnybs. Kas yra laim? Auganios valdios jausmas, nugalimo pasiprieinimo jausmas. Ne pasitenkinimo, bet daugiau valdios; ne taika apskritai, bet karas; ne doryb, bet sumanumas (renesanso stiliaus doryb, virt, isilaisvinusi i morals doryb). Silpnieji ir nevykliai turi ti: tai pirmasis ms meils mogui teiginys. Ir ia dar reikia jiems padti.

Kas yra alingiau u bet kuri yd? Aktyvus gailestis visiems nevykliams ir silpniesiems: krikionyb 3 Mano keliama problema yra ne tai, kaip monija turi ubaigti gyvj btybi sek (mogus yra pabaiga), o kok mogaus tip reikia iauginti, kokio tipo, kiek vertingesnio, gyventi vertesnio, ateiiai btinesnio, reikia norti. is vertingesnis tipas danai pasitaikydavo jau anksiau, bet vien kaip laimingas atsitiktinumas, kaip iimtis, bet niekada kaip kakas, ko buvo norta. Prieingai jo nepaprastai bijojo, lig iol jis kl kone baim, ir i tos baims monija norjo, aukljo ir sukr prieingo tipo mog: namin gyvn, bandos gyvn, ligot gyvn krikion 4 monija nesivysto gerjimo, stiprjimo ar kilnjimo kryptimi, kaip paprastai tikima iandien. Paanga yra tik iuolaikin idja, tai yra klaidinga idja. Dabartinis europietis savo verte daug kuo nusileidia Renesanso laik europieiui; tiesiog nra btinybs tolesn jo vystymsi kilninti, didinti, stiprinti. Visikai kita prasme atskirais atvejais skirtingose ems vietose ir skirtingose kultrose i esms pasitaiko laim atsirasti auktesniajam tipui: palyginti su visa monija jis yra savotikas antmogis. Tokie laimingi atsitiktinumai ir nepaprasta skm visada buvo ir galbt visad bus galimi, o palankiomis slygomis tokia skm gali aplankyti itisas kartas, gentis, tautas. 5 Krikionybs nevalia ipuoti ar idabinti: ji paskelb mirtin kar iam auktesniajam mogaus tipui, ji atsiadjo vis esmini io tipo instinkt; i it instinkt ji iko blog, blog mog: stiprus mogus tapo smerktinu tipu, nenaudliu. Krikionyb ustojo visus silpnuosius, paemintuosius, nevyklius, i prietaros stipr gyvenim palaikantiems instinktams ji sukr ideal; ji sugadino pat dvasikai stipri natr prot, nes j imok aukiausias dvasines vertybes jausti kaip nuodmingas, klaidingas, kaip pagundas. tai apmaudiausias pavyzdys: Pascalio, kuris tikjo, kad jo prot sugadino gimtoji nuodm, pratis, o i ties tik krikionyb sugadino j! 6 Man atsivr skaudus, kraupus reginys: a nupliau skraist, dengusi mogaus sugedim. Mano lpose is odis yra apsaugotas bent nuo vieno tarimo: kad jame gldi moralinis kaltinimas mogui. is odis noriau dar kart pabrti neturi moralins prasms, ir neturi tiek, kad tok sugedim a labiausiai jauiu kaip tik ten, kur smoningiausiai buvo siekiama dorybs, dievikumo. Sugedimui a teikiu, kaip galima jau atspti, dcadence'o prasm: a teigiu, kad visos vertybs, kuri dabar monija siekia kaip aukiausio tikslo, yra dcadence vertybs. A vadinu gyvn, r, individ, sugedusiu tada, kai jis netenka savo instinkt, kada jis renkasi, kada jis teikia pirmenyb tam, kas jam kenkia. Kilni jausm, monijos ideal istorija ko gero, a privalau j papasakoti bema paaikint, kodl mogus yra taip sugeds. Pat gyvenim a vertinu kaip augimo, itverms, jg kaupimo, valdios instinkt: kur trksta valios valdyti, ten vea nuopuolis. A teigiu, kad visoms aukiausiosioms monijos vertybms itos valios trksta, kad prisidengusios veniausiais vardais viepatauja nuopuolio vertybs, nihilistins vertybs.

7 Krikionyb vadina uuojautos religija. Uuojauta yra prieinga tonizuojanioms emocijoms, stiprinanioms gyvenimo jausmo energij: ji sukelia depresij. Ujausdamas netenki jgos. Ujauiant dar labiau auga ir didja jgos nuostolis dl kania paversto gyvenimo. Pati kania per uuojaut tampa ukratu; susiklosius aplinkybms, dl uuojautos atsiranda toks visuotinis gyvenimo ir gyvybins energijos nuostolis, kad susidaro absurdikas santykis su prieasties dydiu (Nazarieio mirties atvejis). Toks pirmasis poiris, bet esama ir svarbesni. Tarkime, uuojaut matuojant pagal jos paprastai sukeliam reakcij vert, jos pavojus gyvybei dar aikesnis. Apskritai uuojauta kertasi su vystymosi dsniu, kuris yra atrankos dsnis. Ji palaiko tai, kas pribrendo ti, ji gina gyvenimo posnius ir nuteistuosius stodama j pusn; remdama visokio plauko nevykli armij, gyvenimui ji suteikia nir ir tartin pavidal. Uuojaut idrsta pavadinti dorybe (kiekviena kilni moral j laiko silpnybe); paskui nueita dar toliau: i jos padar doryb, vis dorybi prad ir altin, inoma, to niekada nedert ileisti i aki tik nihilistins filosofijos, gyvenimo neigim uraiusios ant savo skydo, poiriu Schopenhaueris buvo teisus: uuojauta neigia gyvenim, j paveria vertu neigti, uuojauta yra nihilizmo praktika. Kartoju: is slogus ir ukreiamas instinktas nukryiuoja visus instinktus, siekianius palaikyti ir pakelti gyvenimo vert, taip daugindamas varg ir saugodamas visa, kas vargsta, jis yra pagrindinis dcadence augimo rankis uuojauta nuvilioja niek! Nesakoma niekis: sakoma anapilis arba Dievas, arba tikrasis gyvenimas, arba nirvana, iganymas, palaima i nekalta retorika i religins-moralins idiosinkrazijos srities ikart pasirodo esanti toli grau ne tokia nekalta, supratus, kokia tendencija ia apsisiauia pakylt odi mantija: gyvenimui prieika tendencija. Schopenhaueris prieikai velg gyvenim todl uuojauta jam tapo dorybeAristotelis, kaip inia, uuojautoje velg liguist ir pavojing bsen, kurios atveju nepakenkt pavartoti purgen: tragedij jis suprato kaip purgen. Pradjus nuo gyvenimo instinkto, i ties reikt paiekoti priemons, kuri suvaryt tok geluon, kad visas itas liguistos ir gyvenimui pavojingos uuojautos skaudulys, koks yra atvejis su Schopenhaueriu (ir, deja, su visu ms literatros ir meno dcadence nuo Sankt-Peterburgo iki Paryiaus, nuo Tolstojaus iki Wagnerio) sprogt Ms nesveikoje ndienoje nra nieko nesveikiau u krikionik uuojaut. ia bti gydytoju, ia bti negailestingam, ia darbuotis peiliu tai pridera mums, tai ms meils mogui atmaina, kuri jauiame mes, filosofai, mes hiperborjai! 8 Btina pasakyti, k mes laikome ms prieybe: teologus ir visa, kieno gyslomis teka teologo kraujas, vis ms filosofij Reikjo i arti pamatyti lemt, dar geriau, reikjo j pajusti savo kailiu, kone ti nuo jos, kad daugiau nejuokautum su ja (ms gamtinink ir fiziolog laisvamanyb, mano galva, yra poktas jiems trksta aistros iuose dalykuose, jie nesikankina dl j). Kiekvienas apsinuodijimas plinta gerokai toliau nei manoma: a aptikau teolog puikybs instinkt visur, kur nnai jauiamasi idealistais, kur remiantis savo aukta kilme pretenduojama pranokti tikrov ir irti j, kaip kak svetima Idealistas, visai kaip kunigas, visas skambias svokas laiko rankoje (ir ne tik rankoje!), jis aidia jomis, su palankia panieka velgdamas prot, jausmus, garb, gerov, moksl; visa tai velgia i aukto, kaip alingas ir gundanias galias, vir kuri grynojoje savastyje plevena dvasia: tarsi iki iol romumas, skaistyb, skurdas, odiu, ventumas nebt pakenks gyvenimui nepalyginti labiau nei visokios baisenybs ir ydos Grynoji dvasia yra grynas melas Kol kunigas, is gyvenimo neigjas, meijas, nuodytojas i profesijos, laikomas auktesns paderms mogumi, nra atsakymo klausim: kas yra tiesa? Jei smoning niekio ir neigimo gynj laikome tiesos alininku, tai mes apveriame ties auktyn kojom

9 A skelbiu kar itam teologo instinktui: jo pdsakus a rasdavau visur. Kieno gyslomis teka teologo kraujas, tas isyk visus daiktus atsigria kreiva ir nedora puse. I ia isirutuliojantis patosas vadinasi tikjimu: usimerkti kart ir amiams, kad nekenttum nuo nepataisomo melo reginio. i ydinga optin apgaul sukuria moral, doryb, ventum, vari sin susiejama su netikru matymu; paventinus savj optik svokomis Dievas, iganymas, aminyb, reikalaujama jokiai kitai optikai neteikti reikms. A atkasdavau teologo instinkt visur: jis yra labiausiai paplitusi ir pati tikriausia poemin melo forma, kokia tik yra emje. Visa, k teologas jauia esant teisinga, turi bti klaidinga: ia gldi vos ne tiesos kriterijus. Jo giliausias savisaugos instinktas draudia gerbti tikrov kuriuo nors atvilgiu ar tiesiog apreikti j odiais. Kur tik siekia teolog taka, ten ikreipiamas vertybi kainojimas, btinai susikeiia vietomis svokos teisinga ir klaidinga: kas labiausiai kenkia gyvenimui, ia vadinama teisinga, o kas j auktina, kelia, teigia, pateisina ir leidia triumfuoti, vadinama klaidinga. Jei pasitaiko, kad teologai, kreipdamiesi valdov (arba taut) sin, itiesia rank valdi, mes neabejojame, kas i esms vyksta kiekvien kart: pabaigos valia, nihilistin valia, siekianti valdyti 10 Vokieiai ikart supranta mane, kai sakau, jog teolog kraujas sugadino filosofij. Protestant pastorius yra vokiei filosofijos senelis, pats protestantizmas yra jos peccatum originale5. tai protestantizmo apibrimas: vienpusis krikionybs ir proto paralyius Tereikia itarti Tibingeno mokykla6, kad suprastum, kas yra vokiei filosofija i esms klastingoji teologija vabai yra geriausi Vokietijos melagiai, j melas nekaltas I kur tas digavimas, Kantui pasirodius, apms vis vokiei mokslo pasaul, kurio tris ketvirtadalius sudaro pastori ir mokytoj sns, i kur tas vokiei sitikinimas, dar iandien keliantis atgars, jog nuo Kanto prasidjo poskis geresn pus? Vokiei mokslininke glds teologo instinktas uuod, kas nuo iolei pasidar galimaAtsivr slapta landa prie senojo idealo; svoka tikrasis pasaulis, svoka apie moral kaip apie pasaulio esm (du pikiausi paklydimai, kokie tik gali bti!), dl elmikai sukto skeptikumo, jei nra rodomos, tai dabar daugiau nra ir nuneigiamos Protas, proto teis nesiekia taip toli I realybs padar regimyb; i perdm pramanyto pasaulio, esaties pasaulio, padar realyb Kanto skm yra tik teologo skm: Kantas, kaip Lutheris, kaip Leibnizas, buvo dar vienas netvirtai ant koj stovinio vokiei padorumo stabdys 11 Dar vienas odis prie Kant kaip moralist. Doryb privalo bti ms iradimas, ms asmenikiausia savigyna ir reikm: bet kuria kita prasme ji tra tik pavojus. Kas nelemia ms gyvenimo, tas jam kenkia: doryb tik i pagarbos dorybs svokai, kaip to norjo Kantas, yra alinga. Doryb, pareiga, gris savaime, beasmenio ir visuotinio pobdio gris yra proto chimeros, kuriomis pasireikia nuosmukis, kratutinis gyvenimo nusilpimas, Karaliauiaus kinikyb (Chinesentum). Svarbiausieji tverms ir augimo dsniai reikalauja prieingo dalyko kad kiekvienas susirast savo doryb, savo kategorin imperatyv. Tauta prana, jei apskritai savo pareig supainioja su pareigos svoka. Niekas taip giliai, taip itisai nesugriauna kaip kiekviena beasmen pareiga, kiekviena auka abstrakcijos Molochui7. O nelaikyti Kanto kategorinio imperatyvo pavojingu gyvybei!Vien teologinis instinktas msi j globoti! Malonumas, gldintis veiksme, kur atlikti veria gyvenimo instinktas, rodo, kad jis yra teisingas veiksmas, o kiekvienas krikionikai dogmatik viduri nihilistas supranta malonum kaip prietarKas naikina greiiau nei prievarta mog dirbti, mstyti, jausti be jokios vidins btinybs, be gilaus asmeninio pasirinkimo, be malonumo? Kaip pareigos automat? Kaip tik toks yra dcadence,

netgi idiotizmo receptas Kantas virto idiotu. Ir jis buvo Goethe's amininkas. prating vor laik vokiei filosofu, ir dar tebelaiko!.. A sergjuos, kad tik nepasakyiau, k manau apie vokieiusNejau prancz revoliucijoje Kantas nemat neorganins valstybs formos perjimo organin? Nejau neklaus savs, ar nra tokio dalyko, kurio niekaip kitaip nepaaikinsi, o tik kaip moralin monijos nusiteikim, ir tuo visam laikui rodyt monijos polink gr? Kanto atsakymas: Tai revoliucija8. Klaidingas instinktas kartu ir atskirai, prigimties prieyb kaip instinktas, vokiei dcadence kaip filosofija tai kas yra Kantas! 12 A palieku nuoalyje por skeptik, padorumo modeli filosofijos istorijoje, bet visi likusieji neatitinka pirmini intelektualaus siningumo reikalavim. Visi ie didieji svajotojai ir keistuoliai kartu pamus elgiasi kaip moterls kilnius jausmus jie ikart laiko argumentais, plastani ird Dievybs dumplmis, sitikinim tiesos kriterijumi. Galop dar Kantas, kupinas vokikos nekaltybs, i sugedimo form, intelektualios sins trkum pamgino mokslikai pridengti praktinio proto svoka: jis tyia irado prot tuo atveju, kai apie prot negali bti n kalbos, ypa kai moral skelbia savo pakylt reikalavim: tu privalai. Gerai pagalvojus, kad beveik visose tautose filosofas tra vien tolesn kunigo tipo raida, nesistebi jo savs klaidinimu ituo kunigo palikimu. Jei keli sau ventas uduotis, pavyzdiui, sutaurinti, igelbti, iganyti monij, jei Dievyb neiojies irdy, esi anapusinio imperatyvo ruporas, tai itaip paauktas atsiduri anapus vis vien racionali vertinim, pats, paventintas tokios uduoties, tampi auktesniosios paderms tipu!.. Argi kunigui rpi mokslas! Jis aukiau u j! Ir kunigas iki iol viepatavo! Jis apibr svok tikra ir netikra!.. 13 Nesumenkinkime to, kad mes patys, mes, laisvieji protai, jau esame vis vertybi perkainojimas, tikras karo ir pergals kis, paskelbtas visoms senoms svokoms tikra ir netikra. Vertingiausios valgos ateina paskutins; taiau vertingiausia yra metodai. Visi dabartiniai ms mokslikumo metodai, visos prielaidos tkstantmeiais susidurdavo su giliausia panieka; dl to kai kuriuos paalindavo i sining moni draugijos, juos laik Dievo prieais, tiesos niekintojais, apsstaisiais. Mokslin mogaus prigimtis vert j bti andala9 Visas monijos patosas jos samprata apie tai, kuo privalo bti tiesa, kuo privalo bti tiesos tarnyst buvo nukreiptas prie mus: kiekvienas tu privalai lig iol buvo nukreiptas prie mus Ms nagrinjami objektai, ms praktika, visa ms tyki, atsargi, tari gimin visa rods jai visikai neverta ir niekinga. Galop mes visai teistai galime paklausti, ar tik ne dl estetinio skonio monija taip ilgai skendjo aklinoje tamsoje? Ji reikalavo i tiesos tapybiko efekto, ji reikalavo ir i pastaniojo, kad jis stipriai veikt jausmus. Ms kuklumas ilgiausiai kl leiktul jos skoniui O kaip jie tai nuspjo, itie Dievo kalakutai!.. 14 Mes mokms i naujo. Mes visur tapome kuklesni. Mes daugiau nekildiname mogaus i dvasios, i dievybs, mes grinome j tarp gyvn. Mes j laikome stipriausiu gyvnu, nes jis pats klastingiausias: tai lm jo dvasikumas. Kita vertus, mes prieinams tutybei, galiniai ir ia vl apsireikti, kad mogus yra slaptasis gyvnijos raidos tikslas. Jis anaiptol nra krinijos vainikas, kiekviena btyb greta jo yra pasiekusi t pai tobulybs pakopTai teigdami, mes teigiame dar daugiau: mogus, santykine prasme, yra labiausiai nevyks gyvnas, liguisiausias, pavojingiausiai nutols nuo savo instinkt bet kartu ir pats domiausias! O dl gyvn, tai Descartes'as pagirtinai drsiai drso isakyti mint, kad gyvn galima suvokti kaip machina, visa

ms fiziologija stengiasi rodyti teigin. Logikai pltodami i mint, mes nenustumiame al ir mogaus, kaip tai dar Descartes'as: dabartin mogaus samprata kaip tik krypsta mechanistin traktuot. Anksiau mogui priskirdavo aukiausiojo laipsnio savyb laisv vali; iandien mes i jo atmme net vali ta prasme, kad tuo mes norime pasakyti, jog valia neturi jokios galios. Senasis odis valia paymi tik tam tikr susumuojant vektori (Resultante), tam tikr individualios reakcijos r, kuri btinai lydi i dalies prieingus, i dalies deranius dirginimus: valia daugiau neveikia, daugiau nejuda Kadaise mogaus smon, dvasi, laik jo auktesns kilms, dievikumo rodymu; siekdami ubaigti mogaus tobuljim jam patarinjo lyg vliui traukti save jausmus, nutraukti ryius su emikais reikalais, isinerti i mirtingojo kno: tada i jo likdavo esm, grynoji dvasia. Apie tai mes geriau manome: smonjim, dvasi, mes laikome santykiniu organizmo netobulumu, bandymu, valgymu, klaida ar pastanga, kuriai be reikalo vaistome daug nervins galios; mes neigiame, kad kakas, kol smoningai vyksta, gali tapti tobula. Grynoji dvasia yra gryna kvailyst: jei nesiskaitysime su nerv sistema ir jausmais, mirtinguoju knu, mes tik apsiskaiiuosime ir nieko daugiau!.. 15 Nei krikioni moral, nei religija neturi jokio slyio su tikrove. Vien tik menamos prieastys (Dievas, siela, A, dvasia, laisvoji valia ar net nelaisvoji); vien tik menami veiksmai (nuodm, iganymas, malon, bausm, nuodmi atleidimas). Santykiai su menamomis btybmis (Dievas, dvasios, sielos); menamas gamtos mokslas (antropocentrin, visikai neegzistuojanti svoka apie gamtines prieastis); menama psichologija (visikas savs nesupratimas, maloni ar nemaloni visiems bding jausm pvz., nervus simpathicus10 bsen aikinimai, pasitelkus pagalb religins-moralios idiosinkrazijos enkl kalb, atgaila, sins grauimas, tono gundymas, Dievo artumas); menama teologija (Dievo karalyst, Paskutinis teismas, aminasis gyvenimas). is tikr imoni pasaulis savo nenaudai smarkiai skiriasi nuo svajoni pasaulio tuo, kad pastarasis atspindi tikrov, o pirmasis ikraipo, nuvertina, paneigia j. Tik svok natra prieprieinus svokai Dievas, odis natralus turjo tapti smerktinas viso io imoni pasaulio aknis gldi neapykantoje viskam, kas natralu (tikrovei!); is pasaulis yra gilaus pasidygjimo tikrove iraika. Tuo visk galima paaikinti. Kas vienintelis turi prieasi atsimeluoti (wegzulgen) tikrovs? Tas, kuris nuo jos kenia. Bet kentti nuo tikrovs reikia bti nelaiminga tikrove Nepasitenkinimo jausmo persvara prie pasitenkinimo jausm yra visos pramanytos morals ir religijos prieastis, o tokia persvara slepia savyje dcadence formul. 16 Toki ivad daryti mus veria krikionikos Dievo svokos kritika. Tauta, dar tikinti savimi, taip pat turi ir savo paios Diev. Jame ji garbina slygas, dl kuri ji ikilo, savo dorybes. Savo pasitenkinim, savo valdios jausm ji perkelia btyb, kuriai u tai galima dkoti. Kas turtingas nori duoti; ididiai tautai reikia Dievo, kad aukot Esant tokioms prielaidoms, religija yra dkingumo iraika. Tauta yra pati sau dkinga, ir padkai ireikti jai reikia Dievo. Toks Dievas privalo galti teikti naud ir kenkti, bti draugu ir prieu; juo stebimasi tiek geruose, tiek bloguose dalykuose. Nenormali Dievo kastracija tik grio Diev ia bt visikai nepageidautina. Blogasis Dievas yra toks pat reikalingas kaip ir gerasis: juk ir u savo paties egzistavim reikia dkoti ne vien tik pakantumui ir monikumuiKam reikia Dievo, kuriam yra svetima rstyb, kertas, pavydas, paaipa, klasta, smurtas, kuris nepaino ekstaziko pergals ir naikinimo ardeurs?11 Toks Dievas bt nesuprantamas: kuriam tikslui jo reikia? inoma, jei tauta va, jei jauia, kad galutinai praranda tikjim ateitimi, vilt atgauti laisv; jei nuolankum sismonina kaip pirmj btinyb, o nuolankumo dorybes kaip jos ilikimo slygas, tai ir Dievas privalo pasikeisti. Dabar

jis pasidaro landus, baiktus, drovus, silo dvasios ramyb, pamirti neapykant, atlaidiai elgtis, mylti draug ir prie. Jis nuolat moralizuoja, liauia kiekvienos asmenins dorybs guol, tampa kiekvieno Dievu, tampa privaiu asmeniu, kosmopolitu Kadaise jis atstovavo tautai, jos stiprybei, visam tautos sieloje slypiniam agresyvumui ir valdios trokimui dabar jis tra tik gerasis Dievas I ties dievai neturi jokios kitos alternatyvos: arba jie yra valia valdyti, ir tada tampa tautos dievais, arba jie yra negalia valdyti ir tuomet jie i btinybs tampa geri 17 Kur valia valdyti susilpnja bet kokia forma, ten kaskart vyksta ir fiziologinis nuosmukis, dcadence. Dcadence dievyb, iromijus jos vyrikiausias dorybes ir potraukius, nuo iol btinai virsta fiziologikai atsilikusi, silpnj Dievu. Jie patys savs nevadina silpnaisiais, jie save vadina geraisiais Be joki uuomin yra aiku, kokiomis istorijos akimirkomis dualistin gero ir blogo dievo imon tampa galima. To paties instinkto vedini, pavergtieji savo diev nuemina iki savaime gero dievo, o kartu paalina visas geras savybes i savo pavergj dievo; jie atkerija savo ponams, j diev paversdami velniu. Gerasis dievas, lygiai kaip ir velnias, yra dcadence iperos. Kaip iandien galima taip pasiduoti krikionybs teolog naivumui, kad drauge su jais dekretu skelbtum, jog tolesn dievo svokos raida nuo Izraelio dievo, tautos dievo iki krikioni Dievo, viso grio siknijimo, yra paanga? Bet pats Renanas12 taip daro. Tarsi Renanas turt teis naivum! Taiau akis krenta prieingas dalykas. Jei i dievo svokos yra paalintos kylanio gyvenimo prielaidos, visa stipryb, narsa, valdingumas, ididumas, jei jis ingsnis po ingsnio nusmunka iki pavargli lazdos simbolio, vis skstanij paskutine viltimi, jei jis tampa vargdieni dievu, nusidjli dievu, ligoni dievu par excellence13, o predikatas iganytojas, atpirkjas apskritai prigyja kaip dievikasis predikatas, tai k liudija toks tapsmas? Tokia dievikumo redukcija? inoma, kartu Dievo karalyst isiplt. Kadaise Dievas turjo tik savo taut, savo irinktj taut. Paskui jis, kaip ir jo paties tauta, patrauk svetur, m klajoti. Ir nuo to laiko jis niekur nenustygo vietoje, kol galop visur netapo savu didysis kosmopolitas, kol savo pus nepatrauk didels daugybs ir pus ems. Bet didelio skaiiaus Dievas, demokratas tarp diev, vis dlto netapo ididiu pagoni dievu: jis liko ydas, liko ukampio dievas, vis tamsi pakampi ir viet, vis nesveik pasaulio buveini dievas!.. Jo pasaulio karalyst yra kaip ir anksiau poemio karalyst, ligonin, souterrain'o14 karalyst, geto karalyst Ir jis pats toks blykus, toks silpnas, toks dcadent Netgi blykiausieji i blykiausij, ponai metafizikai, svok albinosai tapo jo eimininkais. Jie raizg j ligi tol, kol jis pats, uhipnotizuotas j judesi, netapo voru, netapo metafiziku. Nuo iol pasaul jis aud i savs sub specie Spinozae15, nuo iol jis mainsi, vis labiau plondamas ir blykdamas, tapo idealu, tapo grynja dvasia, tapo absolutum, tapo daiktu savaime Dievybs nuopuolis: Dievas tapo daiktu savaime 18 Krikionika dievo svoka dievas kaip ligoni dievas, dievas kaip voras, dievas kaip dvasia yra viena baisiausiai ikreipt dievo svok, kurios tik kada buvo emje; galbt ji net yra matas, parodantis atvirktins dievo tipo raidos gyl. Dievas, isigims gyvenimo prietar, uuot buvs jo pragiedrjimu ir aminuoju Taip! Dievas, skelbis kar gyvenimui, gamtai, gyvenimo valiai! Dievas kaip io pasaulio bet kokio meito, melo apie an pasaul formul! Dievas, sudievinantis nebt, laiminantis nebties vali!.. 19 Stipriosios iaurs Europos rass neatstm nuo savs krikioni Dievo, ir tai i ties nedaro garbs j religiniam gabumui, o juo labiau j skoniui. Jie privaljo susidoroti su tokia liguista ir

nukarusia dcadence ipera. U tai, kad jie nesusidorojo su juo, juos lydi prakeiksmas: visais savo instinktais jie perm liguistum, nukarim, prietar, nuo tada jie daugiau nesukr jokio dievo! Beveik du tkstantmeiai ir n vieno naujo Dievo! Bet tai vis jis lyg teistai, lyg diev kurianios jgos ultimatum ir maximum, mogaus creator spiritus16, vis itas apgailtinas krikioniko monotono-teizmo Dievas! is nuopuolio hibridas i nieko, svokos ir prietaros, kuriame sankcij gavo visi dcadence instinktai, visas sielos bailumas ir nuovargis! 20 Smerkdamas krikionyb, a visai nenoriau nuskriausti giminingos religijos, savo alinink kiekiu net pranokstani krikionyb, budizmo. Abi priklauso nihilistinms religijoms jos yra dcadence religijos, abi netiktinai nepanaios viena kit. Dabar jas galima palyginti, ir u tai krikionybs kritikas yra labai dkingas ind mokslininkams. Budizmas yra imt kart tikrovikesnis u krikionyb, jis paveldjo teis objektyviai ir blaiviai kelti esminius klausimus, jis atjo po imtmeiais trukusio filosofinio judjimo; jam pasirodius, su svoka dievas jau buvo baigta. I tikrj budizmas yra vienintel pozityvi religija istorijoje; net savo painimo teorijoje (grietame fenomenalizme) jis nesako: kova su nuodme, bet iki galo pripaindamas tikrov sako: kova su kania. Po savs jis palieka morals svok saviapgaul tuo smarkiai skirdamasis nuo krikionybs, jis stovi, mano odiais tariant, anapus grio ir blogio. tai du fiziologiniai faktai, kuriais jis remiasi ir kurie krenta akis: pirma perdtas dirglumas, pasireikiantis rafinuotu imlumu skausmui, paskui perdtas dvasikumas, pernelyg ilgas gyvenimas tarp svok ir logini procedr, lemiantis asmeninio instinkto pasidavim beasmenio prado naudai ir savo nenaudai. (Abi bsenos, i patirties bent inomos kai kuriems mano skaitytojams objektyviems kaip ir a pats.) ios fiziologins slygos sukl depresij: savo higiena Buddha ir stojo prie j. Kovai su ja jis pataria gyventi gamtoje, klajoti; saikingai maitintis ir rinktis maist; atsargiai vartoti svaigiuosius grimus; taip pat bti atsargiam su afektais, kurie skatina tulies isiskyrim, kaitina krauj; nesijaudinti nei paiam, nei dl kit. Jis reikalauja raminani ar linksminani vaizdini, jis sugalvoja bdus kitiems nuo savs atpratinti. Gr, draugikum jis supranta kaip sveikatos priederm. Malda, kaip ir askez, yra nepriimtina; jokio kategorinio imperatyvo, apskritai jokios prievartos net vienuoli bendruomenje (i kurios visada galima pasitraukti). Visa tai bt priemons perdtam dirglumui sustiprinti, kaip tik todl jis visai nereikalauja kovoti su kitamaniais; jo mokymas labiausiai prieinasi kerto, antipatijos, ressentiment17 jausmui (nesantaika nesantaikos nepanaikinsi: jaudinantis viso budizmo priedainis) Ir i tikrj: kaip tik ie afektai bt tikrai liguisti pagrindinio, dietinio tikslo atvilgiu. Aptiks dvasin nuovarg, pasireikiant pernelyg dideliu objektyvumu (tai yra asmeninio intereso silpnjimu, svorio centro, egoizmo, netekimu), jis kovoja su tuo, tvirtai kildindamas dvasinius interesus i asmeninio prado. Buddhos moksle egoizmas tampa priesaku: Btina tik viena: kaip tau isivaduoti nuo kanios, kuris reguliuoja ir apibria vis dvasin diet (ko gero, reikia prisiminti vien atniet, paskelbus kar grynajam mokslikumui, btent Sokrat, asmenin egoizm pakyljus morals problem srit). 21 Nepaprastai velnus klimatas, giedras romumas ir paproi liberalumas, jokio karingumo tai budizmo prielaidos, lygiai taip pat kaip aukiausieji ir net isilavinusieji sluoksniai, kurie tapo judjimo idiniu. Linksmumas, ramyb, nor neturjimas kaip aukiausias tikslas tai taip pasiekiamas savo tikslas. Budizmas nra vien tobulumo siekianti religija: tobulumas ia yra normalus dalykas. Krikionybje pavergtj ir engiamj instinktai ikyla paviri: kaip tik emiausieji sluoksniai joje ieko savo iganymo. Nuodms kazuistika, savikritika, sins inkvizicija yra praktikuojami kaip mokymasis, vaistai nuo nuobodulio; ia nuolat (meldiantis) puoseljamas

afektas galingos esybs, vadinamos Dievu, atvilgiu; ia tai, kas aukiausia, laikoma nepasiekiamybe, dovana, malone. ia taip pat trksta atvirumo: slapta vietel, tamsus kampas yra krikioniki dalykai. ia niekinamas knas, higiena atmetama kaip geidulingumas; net banyia ginasi nuo varos (ivarius maurus, pirmoji krikioni priemon buvo udaryti viesias pirtis, kuri vien Kordoba turjo 270). Krikionikas yra tam tikras iaurumas sau ir kitiems; neapykanta kitamaniams; valia persekioti. Nirs ir dirginantys vaizdiniai ikyla pirmj viet; labiausiai troktamomis ir garbingiausiomis vadinamos epileptiko bsenos; dieta parenkama liguistiems reikiniams skatinti ir nervams perdtai dirginti. Krikionika yra mirtina nesantaika ems viepaiams, kilmingiesiems ir kartu udara, slapta konkurencija (jiems paliekamas knas, o sau norima tik sielos). Krikionika yra neapykanta protui, ididumui, drsai, laisvei, proto libertinage18, krikionika yra neapykanta jausmams, jausm diaugsmams, diaugsmui apskritai 22 Kai krikionyb paliko savo pirmaprad dirv emiausiuosius sluoksnius, antikinio pasaulio padugnes, kai ji ijo siekdama valdyti barbar tautas, tada ji turjo labiau remtis ne pavargliais, o irdyje sulaukjusiais ir besikankinaniais monmis stipriais monmis, taiau nevykliais. Vidinis nepasitenkinimas, kankinimasis ia negyja per didelio dirglumo ir imlumo skausmui kaip budistams, greiiau atvirkiai atsiranda nepaprastai stiprus trokimas sukelti skausm, sumainti vidin tamp prieikais veiksmais ir vaizdiniais. Krikionybei reikjo barbarik svok ir vertybi barbarams uvaldyti: toks yra pirmagimio aukojimas, kraujo grimas per Paskutin vakarien, dvasios ir kultros niekinimas, visokiausi kniki ir dvasiki kankinimai, kulto pompa. Budizmas yra vlyvj, ger, romi, itin dvasing, pernelyg imli skausmui, religija (Europa tam dar toli grau nepribrendo); jis yra grimas diaugsm ir linksmum, dvasios diet, tam tikr kno ugrdinim. Krikionyb nori valdyti plrnus; jos priemon yra juos susargdinti; silpninimas yra krikionikas prijaukinimo, civilizacijos receptas. Budizmas yra pavargusios ir usibaigianios civilizacijos religija, krikionyb tokios civilizacijos dar neaptinka; susidjus aplinkybms, ji pati j sukuria. 23 Budizmas, kartoju, yra imtkart altesnis, teisingesnis, objektyvesnis. Daugiau jam nereikia savo kaniai, savo sopuliui suteikti padorumo j traktuojant kaip nuodm, jis tiesiog sako, k galvoja: a keniu. Barbarui, atvirkiai, kania pati savaime yra kakas nepadoraus: pirmiausia jam reikia aikinimo, kad prisipaint, jog kenia (jo instinktas jam liepia neigti kani, j tylomis ikentti). ia odis velnias pasireik kaip malon: jis buvo itin stiprus ir baisus prieas nereikjo gdytis keniant nuo tokio prieo. Krikionyb turi kelet pamatini, Rytams bding subtilybi. Pirmiausia, ji ino, kad savaime nesvarbu, ar kakas yra teisinga ar ne, bet nepaprastai svarbu, jei tikima, jog tai teisinga. Tiesa ir tikjimas, kad kakas yra teisinga, yra du, visikai vienas nuo kito nutol, kone prieingi interes pasauliai: vien ir kit veda visikai skirtingi keliai. Kas tai ino, Rytuose prilygsta kone iminiui: tai supranta brahmanai, tai supranta Platonas, taip pat kiekvienas ezoterins iminties sekjas. Jei, pavyzdiui, laims esm yra tikti, jog esi igelbtas nuo nuodms, tam nereikia prielaidos, kad mogus yra nuodmingas, o reikia, kad jis jaustsi toks ess. Bet jei apskritai reikia tikjimo, tuomet btina apjuodinti prot, painim, iekojim: kelias ties tampa udraustu keliu. Stipri viltis yra kur kas didesnis gyvenimo stimulas nei bet kokia i ties aplankiusi laim. Keniantiems reikia palaikyti vilt, nepaneigiam jokia tikrove, nepaalinam isipildymu ano pasaulio vilt. (Kaip tik dl ios savybs palaikyti nelaiminguosius graikai vilt laik blogiausia i blogybi, i ties klastinga blogybe: ji pasiliko blogybi skrynioje). Kad meil bt galima,

Dievas privalo bti asmuo; o kad galt prabilti emiausieji instinktai, Dievas privalo bti jaunas. Moterims udegti prieais istatyti gra ventj, vyrams Marij. Visa tai buvo daroma dl to, kad krikionyb viepataut ten, kur kulto svoka susiformavo Afrodits ar Adonio kultais. Skaistybs reikalavimas sustiprina vidin religinio instinkto verlum, kult jis daro iltesn, svajingesn, nuoirdesn. Meil yra tokia bsena, kai mogus daiktus daniausiai mato tokius, kokie jie nra. ia viepatauja iliuzin galia, taip pat saldinanti, permainanti galia. Mylint galima itverti daugiau nei paprastai, galima ikentti visk. Reikia sugalvoti religij, kuri skatint mylti; mylint galima itverti didiausias gyvenimo blogybes j ivis daugiau nepastebima. tai tiek apie tris krikionikas dorybes tikjim, meil, vilt; a jas vadinu trimis krikionikomis gudrybmis. Budizmas yra per daug brandus, be to, per daug pozityvus, kad griebtsi panai gudrybi. 24 A ia paliesiu tik krikionybs atsiradimo problem. Pirmasis ios problemos sprendimo teiginys yra toks: krikionybs negalima suprasti be dirvos, kurioje ji iaugo, ji nra ydikam instinktui prieikas judjimas, ji pati yra nuosekli jo tsa, tolesn jo iurp kelianios logikos ivada. Remiamasi paia Atpirkjo formule: Iganymas ateina i yd. Antrasis teiginys yra toks: psichologin galiljieio tip dar galima atpainti, bet tik visikai isigims (kartu bdamas ikraipytas ir perkrautas svetim bruo) jis galjo tikti tam, kam j panaudojo, t.y. monijos Iganytojo tipui. ydai yra nuostabiausia pasaulio istorijos tauta, nes susidrusi su dilema: bti ar nebti, ji su siaub kelianiu smoningumu pasirinko bet kokia kaina bti: i kaina buvo radikalus visos gamtos, viso natralumo, visos tikrovs, viso vidinio, taip pat ir iorinio pasaulio ikraipymas. Jie atsiribojo nuo vis slyg, kuriomis tauta lig iol galjo ir turjo gyventi, jie i savs sukr prieybs svok natralioms slygoms jie i eils nepataisomai pavert religij, kult, moral, istorij, psichologij i natrali vertybi prietara. Su panaiu reikiniu mes susiduriame dar kart, tik neapsakomai iaugusi proporcij, nors jis tik kopija: krikioni banyia palyginti su ventj tauta negali pretenduoti originalum. Kaip tik todl ydai yra likimikiausia tauta pasaulio istorijoje: jos tolesni padariniai taip ikreip monij, jog dar iandien krikionis gali jaustis ess antiydas, nesuvokdamas, kad yra jis paskutin judaizmo ivada. Savo Morals genealogijoje a pirm kart parodiau aristokratikos morals ir ressentiment'o morals svok prieingyb, pastarj kildindamas i pirmosios neigimo, bet pastaroji ir sudaro vis ydik-krikionik moral. Nordamas sakyti Ne viskam, kas emje yra kylantis gyvenimo judjimas, skm, galia, grois, savs teigimas, genijumi taps ressentiment'o instinktas privaljo sugalvoti kit pasaul, kuriame bet kuris gyvenimo teigimas atrod blogas, smerktinas pats savaime. Psichologiniu poiriu yd tauta yra nepaprastai gaji ir gyvybinga tauta, kuri atsidrusi nepakeliamose slygose savanorikai, vedina giliausios ilikimo iminties, palaiko vis dcadence'o instinkt pus, ne todl, kad yra j valdoma, o todl, kad nujaut juose gldini jg, su kuria ji gali atsilaikyti prie pasaul. ydai yra vis dcadents atitikmuo: jie sugebjo pavaizduoti juos iki iliuzijos, su genialios aktorysts non plus ultra jie sugebjo atsistoti vis dcadence'o judjim priekyje (kaip Pauliaus krikionyb), kad i j sukurt k nors stipresn u bet kur kit gyvenim teigiant judjim. Judaizme ir krikionybje valdios siekianiai moni padermei, t.y. kunig padermei, dcadence yra tik priemon: ita moni paderm yra gyvybikai suinteresuota susargdinti monij ir grio ir blogio, tiesos ir melo svokas apversti gyvybei pavojinga ir pasaul meiiania prasme. 25

Izraelio istorija19 yra nekainojama kaip tipika, vis natrali vertybi igamtinimo (Entnatrlichung) istorija: a j paaikinsiu penkiais faktais. I pradi, karali laikais ir Izrael siejo teisingas, t.y. natralus, santykis su visais daiktais. Jo Jahv buvo galios suvokimo, diaugsmo savaime, vilties savaime iraika: i jo lauk pergals ir iganymo, kartu su juo tikjo, kad gamta duoda tai, ko tautai reikia, vis pirma liet. Jahv yra Izraelio Dievas ir, vadinasi, teisingumo Dievas: tokia yra kiekvienos, gali turinios ir varia sine ja besinaudojanios tautos logika. veni metu pasireikia abu ios tautos savs teigimo bruoai: ji dkoja u j ikeliani didi lemt, u met laik kait ir skming gyvuli auginim ir ems dirbim. Tokia padtis dar ilgai buvo laikoma idealu, net ir po jos lidno galo nuo anarchijos i vidaus, asir i iors. Bet tauta tvirtai laiksi mieliausio vaizdinio karaliaus, kuris yra geras kareivis ir grietas teisjas, pirmiausia tipiko pranao Izaijo (t. y. akimirkos kritiko ir satyriko), supratimu. Bet svajonei buvo nelemta isipildyti. Senasis Dievas daugiau nebegaljo nieko, k galjo anksiau. J bt tek palikti. Kas gi atsitiko? Pakeit jo svok, jo svok igamtino: tokia kaina j ilaik. Jahv, teisingumo Dievas, daugiau nra siejamas tik su Izraeliu, daugiau nra tautos savigarbos iraika: jis tik slyginis Dievas Jo svoka tra rankis agituojani kunig rankose visoki laim aikinti kaip atlyg, visoki nelaim kaip bausm u priegyniavim Dievui, kaip nuodm: melaging aikinim tariamai dorovingos pasaulio tvarkos, kuria kart ir visiems laikams sukeiiamos natralios prieasties ir pasekms svokos. Dabar atlygiu ir bausme natral prieastingum ivijus i pasaulio, prireik nenatralaus prieastingumo: i ia iplaukia visas tolesnis nenatralumas. Dievas, kuris reikalauja, vietoj Dievo, kuris padeda, pataria, kuris i esms yra laimingas odis drsai ir pasitikjimui kvpti... Moral daugiau nra tautos gyvenimo ir augimo slyg iraika, jos esminis gyvenimo instinktas, bet, tapusi abstrakia, ji virsta gyvenimo prieingybe, morale kaip esminiu fantazijos ikrypimu, kaip visus daiktus nuirinia pikta akimi. Kas yra ydika, kas yra krikionika moral? Nekaltyb prarads atvejis; nuodms svoka suterta nelaim; gera savijauta kaip pavojus, kaip gundymas; fiziologikai prasta savijauta, ukrsta sins kirminu 26 Dievo svoka suklastota; morals svoka suklastota yd kunigai vien tuo neapsiribojo. Galima apsieiti be itisos Izraelio istorijos: alin j! ie kunigai padar stebukl i klastots, kurios dokumentinis pagrindas yra nemaa Biblijos dalis: savo tautos praeit jie perkl religij, neregtai pasityiodami i bet kokio padavimo, i bet kokios istorins tikrovs, tai yra i jos sukurp kvail iganymo mechanizm, kalt Jahvei susiej su bausme, o dievobaimingum su atlygiu. gdingiausi istorijos suklastojimo akt mes jaustume kur kas skaudiau, jei tkstantmeiais truks banytinis istorijos aikinimas nebt mumyse atbukins siningumo in historicis reikalavim. Ir filosofai antrino banyiai: moralins pasaultvarkos melas lydi net vis naujausios filosofijos raid. K reikia moralin pasaultvarka? Tai, kad kart ir visiems laikams egzistuoja Dievo valia tam, k mogus gali ir ko negali daryti; kad tautos ir individo vert matuojama pagal tai, kiek jis paklsta ar nepaklsta Dievo valiai; kad tautos ir individo likimuose Dievo valia pasireikia kaip vyraujanti jga, t.y. baudianti ir atlyginanti pagal paklusnumo mat. Tikrov vietoj io apgailtino melo teigia: parazituojantis mogus, klestintis sveiko gyvenimo apraik sskaita, t.y. kunigas, piktnaudiauja Dievo vardu: dalyk padt, kuria remdamasis kunigas nustato daikt vert, jis vadina Dievo karalyste, o priemon tokiai padiai pasiekti ar ilaikyti Dievo valia; altakraujikai ir cinikai jis matuoja tautas, laikotarpius, individus atsivelgdamas j naudos ar alos kunig virenybei mast. Tai matyti i j darb: yd kunig rankose didingas Izraelio istorijos metas tapo nuopuolio metu; tremtis, ilgalaik nelaim virto amina bausme u diding met met, kada kunigas dar buvo niekas. Galingas, visikai laisvas ir skmingas Izraelio istorijos figras jie prireikus pavert niekingais landnais, venteivomis ar bedieviais, kiekvien didelio vykio psichologij jie supaprastino idiotika paklusnumo ar priegyniavimo Dievui formule.

Tolesnis ingsnis: Dievo valia, t.y. kunig valdios ilaikymo slygos, privalo bti inoma, tam reikia apreikimo. Vokikai: prisireikia didiuls literatrins falsifikacijos atrandamas ventasis Ratas; hieratins pompos lydimas, su atgailos dienomis ir rypavimais dl sen nuodmi, jis tampa vieas. Dievo valia yra seniai nustatyta: visa nelaim kyla i to, kad ventojo Rato alinamasi Jau Moz apreik Dievo vali Kas gi atsitiko? Kart ir visiems laikams kunigas tvirtai ir pedantikai suformulavo, k jis nori turti, kas yra Dievo valia, neaplenkdamas joki dideli ir ma mokesi, kuriuos jam privaljo mokti (jie nepamiro ir skaniausi msos gaballi, nes kunigas lgtaini rajnas). Nuo iol visas gyvenimas yra taip sutvarkytas, kad kunigas yra visur reikalingas; visais gyvenimo atvejais gimstant, tuokiantis, sergant, mirtant, jau nekalbant apie auk (maist), pasirodo ventasis parazitas, kad i viso ito paalint natralum: jo odiais, paventint Mat btina suvokti viena: kiekvienas natralus protis, kiekviena natrali institucija (valstyb, teistvarka, santuoka, ligoni ir varg slauga), kiekvienas gyvenimo instinkto teigtas reikalavimas, odiu, visa, kas turi savo vert pats savaime, dl kunigo parazitizmo (arba dl dorovins pasaultvarkos) i esms nuvertja, tampa antiverte (wert-widrig): be to, paskui dar reikia sankcijos, btina vert teikianti galia, kuri neigdama gamt kartu sukuria vertyb Kunigas nuvertina, iniekina gamt: jis apskritai gyvuoja tik tokia kaina. Priegyniavimas Dievui, t.y. kunigui, statymui, dabar vadinamas nuodme; priemons susitaikyti su Dievu yra, inoma, priemons, kurios nuodugniau laiduoja paklusnum kunigui: tik kunigas igano Psichologiniu poiriu kiekvienai kunig tvarkomai visuomenei nuodms yra btinos: jos yra tikri galios svertai, kunigas gyvena i nuodmi, jam reikia, kad mons nusidt Svarbiausia tez: Dievas atleidia tam, kas atgailauja vokikai: kas paklsta kunigui. 27 Tokioje melagingoje dirvoje, kurioje kiekviena prigimtis, kiekviena natrali vertyb, kiekviena realyb sukeldavo prie save giliausius valdaniosios klass instinktus, ir iaugo krikionyb, realybei mirtinai prieika forma, kurios iki iol dar niekas nepranoko. ventoji tauta, visur ilaikiusi tik kunig vertybes, kunig odius ir su iurp kelianiu nuoseklumu atsiribojusi nuo viso, kas emje dar turi galios, tokiais odiais kaip ventvagyst, pasaulis, nuodm, i tauta ived paskutin savo instinkto formul, logik iki pat savineigos: krikionybs pavidalu ji paneig paskutin realybs form ventj taut, irinktj taut, pai ydik realyb. Nepaprastos svarbos vykis: maytis maitingas judjimas, pakriktytas Jzaus Nazarieio vardu, dar tebeturi ydik instinkt, kitaip sakant, instinkt, kuris nebegali paksti kunigo kaip realybs, kuris iranda dar abstraktesn bties form, dar nerealesn pasaulvaizd nei tas, kur nulemia banyios organizacija. Krikionyb neigia banyi A nenumanau, prie k kit buvo nukreiptas maitas, kurio pradininku teisingai ar klaidingai laikomas Jzus, jei ne prie yd banyi suprantant j tokia prasme, kokia od vartojame iandien. Tai buvo maitas prie geruosius ir teisinguosius, prie Izraelio ventuosius, prie visuomenin hierarchij ne prie j itvirkim, bet prie kast, privilegij, tvark, formul, tai buvo netikjimas kilniaisiais monmis, Ne, pasakytas viskam, kas buvo kunigas ir teologas. Bet hierarchija, kuria dl to nors ir buvo akimirk suabejota, buvo ramstis, ant kurio vandenyje vis dar laiksi yd tauta, vargte ivargta paskutin galimyb ilikti, jos ypatingos politins egzistencijos residuum20: j upulti tolygu upulti giliausi tautos instinkt, atspariausios, kuri kada tik nors buvo emje, tautos vali gyventi. is ventasis anarchistas, paauks prastuomen, atstumtuosius ir nusidjlius, ydijos andalas maitauti prie vyraujani tvark kalbomis, kurios jei tiksime Evangelija dar ir iandien nuvest Sibir, buvo politinis nusikaltlis, nes tik toks jis gali bti absurdikai nepolitikoje visuomenje. Tai j atved prie kryiaus, t rodo uraas ant kryiaus. Jis mir dl savo kalts, nra jokio pagrindo teigti, nors ir kaip danai tai buvo daroma, kad jis mir u kit kaltes.

28 Visai kitas klausimas, ar jis pats suvok tok prietaravim ar tik kiti jaut prietaravim jame esant. ia a pirmkart palieiu psichologin Iganytojo problem. Prisipainsiu, jog tik nedaugel knyg skaitant a susiduriu su tokiais nesklandumais, kokie ikyla skaitant Evangelijas. ie nesklandumai yra visai ne tie, kuriuos rodindamas mokytas vokiei dvasios smalsumas vent savo tikrai nepamirtam triumf. Toli jau tie laikai, kada a, kaip kiekvienas jaunas mokslininkas, su imintingu rafinuoto filologo ltumu mgavausi neprilygstamojo Strausso veikalu21. Tada man buvo dvideimt met: dabar a esu pernelyg tam rimtas. Kam a turiu sukti galv dl padavimo prietaravim? Kaip apskritai drstama legendas apie ventuosius vadinti padavimu! Pasakojimai apie ventuosius apskritai yra dviprasmikiausia literatra, kokia tik gali bti: mokslinius metodus taikyti ten, kur ivis nesama joki dokument, man regis, i pat pradi yra lugs reikalas vien mokytas dykinjimas 29 Mane kaip tik domina psichologinis Iganytojo tipas. Jis galt ilikti Evangelijose, nepaisant pai Evangelij, nors ir kaip j sudarkyt ar perkraut svetimais bruoais: taip, nepaisant legend, isilaik Prancikaus Asyieio tipas legendose apie j. Svarbi yra ne tiesa apie tai, k jis padar, pasak, kaip jis i tikrj mir, o klausimas, ar apskritai dar galima sivaizduoti jo tip, ar padavimai j perteik. Man inomi mginimai Evangelijose iskaityti netgi sielos istorij, regis, rodo pasilykttin psichologin lengvabdikum. Ponas Renanas, itas pajacas in psichologicis, Jzaus tipui paaikinti pateik dvi visikai netikusias svokas, kokios tik ia galt bti, genijaus ir herojaus (hros) svokas. Bet jeigu ir yra kas neevangelika, tai herojaus svoka. Kaip tik visa, kas yra kovos, kovins savijautos prieyb, ia tapo instinktu: negaljimas pasiprieinti ia tampa morale (nesiprieink piktam svarbiausias Evangelijos odis, tam tikra prasme jos raktas), ramybs, romumo, negaljimo bti prieu palaima. K reikia geroji naujiena? Rastas tikrasis gyvenimas, aminasis gyvenimas jis ne tik adamas, jis yra ia, mumyse: gyvenimas meilje, meilje be nuolaid ir iimties, be atstumo. Kiekvienas yra Dievo vaikas Jzus nepretenduoja niek vien tik dl savs, o kaip Dievo vaikai visi yra lygs Ir paversti Jz herojumi! O koks nesusipratimas yra odis genijus! Visa ms svoka, kultrin dvasios svoka, pasaulyje, kuriame gyvena Jzus, neturi jokios prasms. Kalbant grietai fiziologikai, ia tikt visai kitas odis, odis idiotas. Mes pastame liguisto dirglumo lytjimo bsen, vis veriani krptelti palytjus, palietus tvirt daikt. Tokiam psichologiniam habitus suteikime galutin login pavidal, j suprasdami kaip instinktyvi neapykant bet kokiai realybei, kaip bgsm tai, kas nesuvokiama, nesuprantama, kaip pasibjaurjim bet kokia formule, bet kokia laiko ir erdvs svoka, viskuo, kas yra tvirta, kas yra paproiai, institucija, banyia, kaip nuolatin buvim pasaulyje, kuris nesusijs su jokia realybe, vien vidiniame, tikrame, aminame pasaulyje Dievo karalyst yra jumyse 30 Instinktyvi neapykanta realybei: tai yra kratutinio jautrumo, apskritai vengianio bet kokio prisilytjimo, nes jis per giliai jauia kiekvien prisilytjim, kaniai ir dirglumui pasekm. Instinktyvus bet kokios antipatijos, bet kokios nesantaikos, bet koki rib ir atstum alinimasis jauiant: kratutinio jautrumo kaniai ir dirglumui pasekm, kuri kiekvien pasiprieinim, kiekvien privaljim prieintis jauia kaip nepakeliam nenor (t.y. kaip aling, savisaugos instinkto atmetam reikin), o palaim (malonum) supranta kaip nesiprieinim viskam tiek blogiui, tiek tam, kas pikta, kaip meil, kaip vienintel, kaip paskutin gyvenimo galimyb Tai yra dvi fiziologins realybs, kuriose ir i kuri iaugo mokymas apie iganym. A vadinu

j tolesne hedonizmo raida, grindiama itisai liguistais principais. Jam giminikas, nors dar turs nema graikiko gyvybingumo ir nervins galios pried, yra epikrizmas, pagonikas mokymas apie iganym. Epikras tipikas dcadentas: a pirmasis j tok pripainau. Skausmo, net be galo mayts skausmo dalies baim negali baigtis kuo nors kitu, jei ne meils religija. 31 A nuspjau savo atsakym klausim. Jis grindiamas prielaida, kad mus pasiek tik smarkiai ikraipytas Iganytojo tipas. is ikraipymas pats savaime yra labai tiktinas: toks tipas dl daugelio prieasi negaljo likti grynas, vientisas, be priemai. Juk aplinka, kurioje sukinjosi i nepastama figra, turjo palikti jam savo pdsak, tuo labiau pirmosios krikioni bendruomens istorija, lemtis: atgaline data ji praturtino jo tip tokiais bruoais, paaikinamais tik karo ar propagandos sumetimais. Anas keistas ir ligotas pasaulis, kur mus veda Evangelijos, pasaulis tarsi i vieno rusiko romano, kur, regis, susiduria visuomens padugns, nerv ligos ir vaikikas idiotizmas, toks pasaulis, atsivelgiant visas aplinkybes, turjo suiurktinti tip: ypa pirmieji mokiniai tam, kad kak suprast, i simboliais ir neapiuopiamybm iskidusi bt ivert savo netayt kalb. Tik atlietas geriau inomas formas, jis m jiems egzistuoti Pranaas, Mesijas, bsimas teisjas, dorovs skelbjas, stebukladarys, Jonas Kriktytojas tiek prog tipui ikraipyti Pagaliau nenuvertinkime kiekvienos didels, ypa sektantiko garbinimo proprium22: ji uglaisto tikruosius, danai skaudiai svetimus garbinamos btybs bruous ir idiosinkrazijas ji j net nemato. Reikt apgailestauti, kad greta io domiausio dcadento negyveno koks nors Dostojevskis, a turiu omenyje, k nors, kas mokjo pajusti patraukl tokio pakylto, ligoto ir vaikiko miinio aves. Dar vienas poiris: toks tipas i ties galt kaip dcadence tipas vienyti daugyb ir prietaring savybi tokios galimybs negalima visikai atmesti. Taiau viskas veria nuo to susilaikyti: tokiu atveju padavimas turjo bti itin patikimas ir objektyvus, bet mes turime pagrindo manyti prieingai. Taiau atsiveria praraja tarp kaln, jr ir lauk pamokslininko, kurio pasirodymas taip pat avi kaip ir Buddhos pasirodymas, nors ir ne indikoje aplinkoje, ir tarp puolimo fanatiko, mirtino teolog ir kunig prieo, kur Renano piktyb iliaupsino kaip le grand matre en ironie23. A pats neabejoju tuo, kad pakankamai tulies (ir net esprit24) i audrintos krikionikos propagandos bsenos sutekjo mokytojo tip: pakankamai gerai inoma, kad visi sektantai n kiek nesivaro i savo mokytojo susikurpti apologij. Kai pirmajai bendruomenei prisireik teisianio, vaidingo, irstanio, pikto, apsukraus teologo prie teolog, ji susikr Diev pagal savo poreikius: ji nesvyruodama jam lpas djo visikai neevangelines svokas, be kuri negaljo isiversti: antrasis atjimas, Paskutinis teismas, visok laukim ir paadus. 32 A dar kart sakau, jog esu prieingas tam, kad Iganytojo tipas bt fanatikas: jau vien Renano pavartotas odis imprieux25 panaikina tip. Geroji naujiena ir skelbia, kad daugiau nra joki prieybi; Dangaus karalyst priklauso vaikams; tikjimas, paskleistas ia, nra ikovojamas, jis yra ionai, jis yra nuo pat pradi, jis yra dvasingum atkritusi vaikyst. Tokia usitsusi ir nesusiformavusi organizmo lytin branda kaip degeneracijos padarinys bent fiziologams yra inoma. Toks tikjimas nepyksta, nebara, nesiprieina: jis neatnea kardo, jis nenujauia, kiek jis gali i karto perskirti. Jam rodyti nereikia nei stebuklo, atlygio ar paado, netgi Rato: kiekvien akimirk jis pats yra paties savs stebuklas, savs atlygis, savs rodymas, sava Dievo Karalyst. is tikjimas taip pat neformuluoja savs jis gyvena, jis prieinasi formulms. Tiesa, aplinkos, kalbos, isilavinimo atsitiktinumas nulemia svok rat: pirmoji krikionyb manipuliuoja tik judj-semit svokomis (joms priklauso grimas ir valgymas per Paskutin vakarien svokos, kuriomis banyia taip piktnaudiauja, kaip ir viskuo, kas ydika). Bet reikia pasisaugoti, kad nevelgtum ia daugiau nei enkl kalbos, semiotikos, progos kalbti palyginimais. Kaip tik tai,

kad nereikia paodiui suprasti n vieno odio, yra iankstin slyga, kad is antirealistas apskritai galjo kalbti. Tarp ind jis vartot sankjos26 svokas, tarp kin Lao Dzi27 ir dl to nejaust jokio skirtumo. Jz bt galima, jei bsime pakants iam pasakymui, pavadinti laisvamaniu niekam, kas pastovu, jis neteikia reikms: odis umua; visa, kas pastovu, umua. Gyvenimo, patirties svoka, kuri vienintel jis pasta, prieinasi bet kokiam odiui, formulei, statymui, tikjimui, dogmai. Jis kalba tik apie vidin esm: gyvenimas ir tiesa ar viesa yra jo odis vidinei esmei nusakyti; visa kita, visa realyb, visa gamta, pati kalba jam turi tik enklo ir palyginimo reikm. itoje vietoje niekaip negalima apsirikti, nes tokia didel pagunda, slypinti krikionikuose, tiksliau banytiniuose prietaruose. Toks simbolistas par excellence stovi anapus religij, kulto svok, istorijos, gamtos moksl, pasaulio patirties, painimo, politikos, psichologijos, knyg, meno jo inojimas yra tikra beprotyb, nenutuokianti, kad egzistuoja kakas panaaus. Kultra jam neinoma net i nuogird, jam nra jokio reikalo kovoti su ja, jis neneigia jos Tas pats jam yra ir valstyb, visa pilietin santvarka ir visuomen, darbas, karas, jis niekada neturjo pagrindo neigti pasaul, jis niekada nenuman banytins pasaulio svokos Btent neigimas jam yra nemanomas dalykas. Panaiai nra ir dialektikos, nra vaizdinio apie tai, kad tikjim, ties galima rodyti argumentais (jo rodymai yra vidin viesa, vidinis pasitenkinimas ir savs teigimas, vien rodymai per jg). Toks mokymas negali prietarauti, jis nesupranta, kad egzistuoja, gali bti ir kitoki mokym, jis nemoka sivaizduoti prieingos nuomons Kad ir kur jis susidurt su ja, jis visada i visos irdies ujausdamas sielosis dl aklumo nes pats mato vies bet niekaip nepaprietaraus 33 Visoje Evangelijos psichologijoje trksta kalts ir bausms svokos; atlygio svokos taip pat. Panaikinta nuodm, panaikintas bet koks santykinis atstumas tarp Dievo ir mogaus tai ir yra geroji naujiena. Palaimos neadama, ji nra siejama su jokiomis slygomis: ji yra vienintel realyb; visa kita simbolis, kad apie j bt kalbama Tokios padties pasekm persikelia nauj evangelin praktik. Ne tikjimas iskiria krikion: krikionis veikia, jis skiriasi kitokiu veiksmo bdu. Nei odiu, nei irdyje jis nesiprieina tam, kas jam yra bloga. Jis neskirsto savus ir svetimus, ydus ir neydus (ties sakant, artimas yra tikjimo draugas, ydas). Jis ant nieko nepyksta, nieko neniekina. Jis nesirodo tiek teisme, tiek nesileidia kaltinamas teisme (ivis neprisiek). Jis nesiskirs su mona jokiomis aplinkybmis, net rodius jos neitikimyb. Viskas i esms yra vienas teiginys, viskas vieno instinkto pasekm. Iganytojo gyvenimas buvo ne kas kita, kaip i praktika; ne kas kita buvo ir jo mirtisDaugiau jam nereikjo joki formuli, joki apeig bendrauti su Dievu net maldos. Jis galutinai atsiadjo yd mokymo apie atgail ir susitaikym; jis ino, kad yra vienintel gyvenimo praktika, su kuria mogus jauiasi ess dievikas, palaimintas, visuomet Dievo vaikas. Ne atgaila, ne malda atleisti yra keliai Dievop: vien evangelin praktika veda Dievop, ji pati yra Dievas. Tai, ko atsikrat Evangelija buvo svok nuodm, nuodmi atleidimas, tikjimas, iganymas tikjimu svok judaizmas vis yd banyios doktrin paneig geroji naujiena. Gilus instinktas dl to, kaip btina gyventi, kad jaustumeisi danguje, kad jaustumeisi ess aminas, nors bet kokioje kitoje padtyje nesijauti ess danguje, tai vienintel psichologin Iganymo realyb. Naujas virsmas, bet ne nauja tiesa 34 Jei k ir suprantu apie did simbolist, tai fakt, kad tik vidines realybes jis suvok kaip realybes, kaip tiesas, kad visa kita gamt, laik, erdv, istorij jis suprato kaip enklus, kaip pretekst palyginimams. mogaus Snaus svoka nra konkretus asmuo, priklausantis istorijai,

kakas individualu, nepakartojama, bet amina esyb, nuo laiko svokos atsietas psichologinis simbolis. T pat ir net auktesnija prasme galima pasakyti apie io tipiko simbolisto Diev, apie Dievo karalyst, apie Dievo snikum. Nieko nra taip nekrikionika, kaip netaytos banytins svokos apie Diev kaip apie asmen, apie ateinani Dievo karalyst, apie anapusin Dievo karalyst, apie Dievo sn antrj Trejybs asmen. Visa tai primena tebnie man atleista u posak kumt ak, ir dar koki ak! Evangelijos ak: pasaulinis-istorinis cinizmas simboliui ijuokti Taiau aiku kaip ant delno, k ymi Tvo ir Snaus simboliai, bet ne ant kiekvieno delno; tarkime: odis Snus reikia engim visuotinio praviesjimo jausm (palaim), o odis Tvas pat jausm, aminybs, tobulybs jausm. Man gda prisiminti, k banyia padar i io simbolizmo: ar ant krikioniko tikjimo slenksio ji nepaklojo istorijos apie Amfitrion28? Ir dar pridjo dogm apie nekaltj prasidjim?.. Bet kartu tuo prasidjimui ji utrauk gd Dangaus karalyst yra irdies bsena, o ne kakas vir ems ar ateins po mirties. Evangelijai ivis trksta natralios mirties svokos: mirtis nra tiltas, nra perjimas, jos nra, nes ji priklauso visai kitam, tik tariamam pasauliui, turiniam tik simbolin reikm. Mirties valanda nra krikionika svoka. Valandos, laikas, fizinis gyvenimas ir jo krizs gerosios naujienos mokytojui tiesiog neegzistuoja Dievo karalyst nra kakas, ko lauki; ji neturi jokio vakar ir jokio poryt, ji neateina po tkstanio met ji yra irdies patirtis; ji yra visur, jos niekur nra 35 is gerosios naujienos skelbjas mir taip, kaip mok, ne monms iganyti, o parodyti, kaip reikia gyventi. Po savs monijai jis paliko praktik, savo elges su teisjais, persekiotojais, kaltintojais bei visokiu meitu ir paaipa savo elges ant kryiaus. Jis nesiprieina, negina savo teisi, nedaro nieko, kad apsisaugot nuo kratutinybs, negana to jis prisiaukia j Ir jis maldauja, jis kenia, jis myli su tais, tuose, kurie jam daro bloga odiuose, pasakytuose nukryiuotajam plikui, gldi visa Evangelija. I ties itas yra Dievo mogus, Dievo Snus, tar plikas. Jei tai jauti, atsak Iganytojas, vadinasi, tu esi rojuje, vadinasi, tu irgi Dievo Snus Nesiginti, nepykti, nepatraukti atsakomybn Taip pat nesiprieinti blogiui mylti j 36 Tik mes, isilaisvin protai, turime slygas suprasti tai, ko nesuprato devyniolika imtmei turime instinktu ir aistra tapus siningum, skelbiant kar ventajam melui labiau nei kuriam nors kitam melui mogus yra nepaprastai nutols nuo ms atsargaus neutralumo, kupino meils, nuo dvasios disciplinos, kuri vienintel mums leido minti tokius svetimus, tokius subtilius dalykus: mogus visada su begdika savimeile troko naudos tik sau; tad pastat banyi prieprieindamas j Evangelijai Kas iekot enklo, jog kakokia ironika dievyb prikio nagus prie didiojo pasauli aidimo, tas turt nema pagrind juo laikyti siaubing klaustuk, vardu krikionyb. Kadangi monija keliaklupsiauja prieingai tam, kas sudaro Evangelijos kilm, prasm, teis, o svokoje banyia ventu ji pripasta tai, k gerosios naujienos skelbjas jaut stovint po savimi, u savs, neapsimoka iekoti didesns pasaulins-istorins ironijos apraikos 37 Ms imtmetis didiuojasi savo istoriniu jausmu: tad kaip buvo galima tikti, kad prie krikionybs itak stovi netayta pasakia apie stebukladar ir iganytoj ir kad visa, kas dvasika ir simbolika, tra tik vlesn raida? Prieingai: krikionybs istorija btent po mirties ant kryiaus yra istorija apie tolygiai didjant iurkt pradinio simbolizmo nesupratim.

Krikionybei vis labiau plintant tarp platesni ir iurktesni masi, kurios vis labiau tolo nuo krikionybs prad, augo btinyb vulgarinti, barbarinti krikionyb ji susiurb save vis poemini Romos imperijos (imperium Romanum) kult mokymus ir apeigas, visokias liguisto proto nesmones. Krikionyb nulm btinyb pat tikjim paversti tokiu pat liguistu, niekingu ir vulgariu, kokie liguisti, niekingi ir vulgars buvo poreikiai, kuriuos ji turjo patenkinti. Galiausiai liguistas barbarikumas sutelkia gali siknijs banyi kaip mirtinai prieik form bet kokiam dorybingumui, bet kokiai sielos didybei, bet kokiai dvasios disciplinai, bet kokiam atviram ir geranorikam mogikumui. Krikionikos vertybs aristokratikos vertybs: tik mes, isilaisvin protai, atkrme it didiausi i kada nors buvusi vertybs prieingyb. 38 ia negaliu susilaikyti neatsiduss. Bna dien, kai mane uplsta jausmas, juodesnis u juodiausi melancholij panieka mogui. O kad nelikt abejoni, k a niekinu tai niekinu iuolaikin mog, mog, kurio lemtingas amininkas a esu. iuolaikinis mogus a dstu nuo jo nevaraus kvapo Praeiiai a, kaip ir kiekvienas pastantysis, rodau nema pakantum, tai yra didiadvasik prisivertim: su niriu apdairumu a einu per tkstantmeius gyvuojant beprotik pasaul, nesvarbu ar jis vadintsi krikionybe, krikioni tikjimu, krikioni banyia a sergjuos, kad neprimesiau monijai atsakomybs u jos psichines ligas. Bet mano jausmas staigiai keiiasi, man lyktu, vos tik engiu naujesnius laikus, ms laikus. Ms laikai yra inojimo laikai Kas anuomet buvo tik ligota, dabar pasidar tiesiog nepadoru, iandien nepadoru bti krikionim. tai ia ir prasideda mano bjaurjimasis. A apsidairau: n odio nebeliko i to, kas kadaise buvo vadinama tiesa, mes daugiau negalime tverti, kai kunigas taria od tiesa. Netgi kuo kukliausiai pretenduojant siningum privalu inoti, kad teologas, kunigas, popieius kiekvienu itartu sakiniu ne tik klysta, bet meluoja; jis daugiau neturi teiss meluoti i nekaltybs, i neinojimo. Kunigas kaip kiekvienas taip pat gerai ino, kad daugiau nra jokio Dievo, jokio nusidjlio, kad laisva valia, dorovinga pasaulio tvarka yra melas: rimtumas, gilus dvasios prisivertimas daugiau niekam neleidia to neinoti Visos banyios svokos buvo paintos tokios, kokios yra, kaip itin piktybinis pinig padirbinjimas, koks tik gali bti siekiant nuvertinti gamt ir gamtines vertybes; pats kunigas buvo paintas toks, koks yra, kaip pavojingiausia parazit paderm, tikras gyvenim nuodijantis voras Mes inome, ms sin dabar ino, ko apskritai yra verti baiss kunigo ir banyios iradimai, kam tarnavo iradimai, kuriais monija pasiek t susiterimo bsen, kuri pavelgus darosi koktu; svokos anapus, Paskutinis teismas, sielos nemirtingumas, pati siela yra kankinimo rankiai, iaurum sistemos, dl kuri kunigas tapo viepaiu ir juo liko Tai ino kiekvienas, ir vis dlto viskas lieka po senovei. Kur djosi paskutinis ms padorumo, savigarbos jausmas, jei net ms valstybs veikjai, iaip jau visai nesivaranti moni paderm ir antikrikionys iki kaul smegen, dar ir iandien save vadina krikionimis ir eina komunijos?29 Jaunasis kunigaiktis30 savo pulk prieakyje, aunumu atspindintis savo tautos savimeil ir pasiptim, visikai nesigdydamas ipasta ess krikionis! K tada neigia krikionyb? K vadina pasauliu? Kareiv, teisj, patriot, visa, kas ginasi, kas laikosi garbs, kas ieko naudos, visa, kas yra ididu Bet kuri akimirkos praktika, bet kuris instinktas, bet kuris veiksmu tampantis vertinimas iandien yra antikrikionikas: kokia melagysts ipera turi bti iuolaikinis mogus, jeigu jis vis dlto nesigdija vadintis dar krikionimi! 39 A grtu atgal, a pasakoju tikrj krikionybs istorij. Jau odis krikionyb yra nesusipratimas, i tikrj buvo tik vienas krikionis, ir tas pats mir ant kryiaus. Evangelija mir ant kryiaus. Tai, kas nuo tos akimirkos vadinama Evangelija, jau buvo prieyb tam, k jis

nugyveno: blogoji naujiena, Dizangelija (Dysangelium). Tai yra melas, pereinantis beprotyb, jei kakokiame tikjime, tikjime, jog iganymas ateina per Krist, matomas skiriamasis krikionio enklas: tik krikionika praktika, t. y. tik gyvenimas, kur gyveno tas, kuris mir ant kryiaus, yra krikionikas Toks gyvenimas yra manomas dar iandien, o kai kuriems monms net btinas: tikra, pirmaprad krikionyb gali bti visada Smons bsenos tikint ar, pavyzdiui, kak laikant tikru kiekvienas psichologas tai ino yra visikai nesvarbios ir penktars palyginti su instinkto verte: ties sakant, visa dvasinio prieastingumo svoka yra klaidinga. Bti krikionim, krikionikum laikyti tikru, grynu smons reikiniu yra tolygu neigti krikionyb. I tikrj joki krikioni nebuvo. Krikionis, tai, kas du tkstantmeius vadinasi krikionis, yra tik psichologinis nesusipratimas. Pavelgus atidiau, jame, nepaisant viso tikjimo, viepatavo tik instinktai ir kokie instinktai! Tikjimas visais laikais buvo, pavyzdiui kaip Lutheriui, vien skraist, dingstis, udanga, u kurios instinktai aid savo aidim, imintingas aklumas tam tikr instinkt viepatavimui Tikjimas a i tikrj jau vadinau j krikioniku imintingumu, visada buvo kalbama apie tikjim, o veikiama pagal instinkt Krikionikame vaizdini pasaulyje nra nieko, kas nors kiek sietsi su tikrove: prieingai, instinktyvi neapykant tikrovei mes pripainome kaip varomj, vienintel varomj prad, siaknijus krikionybje. Kas i to iplaukia? Tai, kad ia taip pat yra radikali klaida in psychologicis, t. y. esmin klaida, t. y. substancija. Paalink ia vien svok, pakeisk j vienintele realybe ir visa krikionyb prasmegs nebt! Pavelgus i auktybi i visais faktais keisiausia religija, ne tik klaid nulemta, bet ir genialiai sumani iradinti alingiausias, vien gyvenim ir ird nuodijanias klaidas, yra dievams skirtas reginys toms dievybms, kurios kartu yra filosofai ir su kuriomis a, pavyzdiui, susidriau garsiuosiuose Nakso salos dialoguose31. Vos tik j (ir ms!) pasibjaurjimas atslgsta, juos apima dkingumas u krikionio spektakl: apgailtina vaigdut, vardu em, gal vien dl io kuriozo nusipelno dievikojo vilgsnio, dievikosios uuojautos... Nenuvertinkime krikionio: krikionis, veidmainingas iki nekaltybs, auktai ikyla vir bedions, krikionio atvilgiu garsioji mogaus kilms teorija tra vien mandagumas 40 Evangelijos likim nulm mirtis ji pakibo ant kryiausTik mirtis, i netikta, gdinga mirtis, tik kryius, apskritai skirtas tik canaille32, tik itas iurpiausias paradoksas mokiniams udav tikr msl: kas jis buvo? kas tai buvo? Sukrstas ir iki irdies gelmi sueistas jausmas, tarimas, jog tokia mirtis gali bti j reikalo paneigimas, iurpus klausimas kodl itaip? ita bsena yra pernelyg gerai suprantama. ia viskas privalo bti btina, viskas turti prasm, prot, aukiausi prot; mokinio meil nepripasta atsitiktinumo. Tik dabar atsivr praraja: Kas j nuud? Kas buvo jo prigimtinis prieas? is klausimas trenk kaip perknas. Atsakymas: valdanioji ydija, jos aukiausiasis luomas. Nuo tos akimirkos jis pasijuto maitaujs prie santvark dvasia, o paskui ir Jz suprato kaip mait prie tvark. Lig tol jo vaizdyje trko ito karingos, odiais ir veiksmais neigianios ypatybs; negana to, jis buvo jos prieyb. Aiku, kad i maa bendruomen nesuprato esms, tokio mirties bdo simbolikumo, laisvs, pranaumo prie bet kok ressentiment jausm: ikalbingas enklas, liudijantis, kaip maai jie ivis j suprato! Pats Jzus savo mirtimi galjo norti pateikti vien tik tviriausi savo mokymo pavyzd, rodym Bet jo mokiniai anaiptol nebuvo link atleisti u i mirt, o tai bt buv evangelika tikrja prasme, ar atsiduoti tokiai pat miriai su giedria ir malonia dvasios ramybe vir kaip tik ikilo visikai neevangelinis jausmas kertas. Nemanomas dalykas, kad reikalas galjo baigtis ia mirtimi: prisireik atpildo , teismo (o vis dlto, kas gali bti taip neevangelika, kaip atpildas, bausm, teismas!). vir vl ikilo populiarus Mesijo laukimas; istorinis momentas buvo pagautas: Dievo karalyst ateis, kad teist savo prieus Bet kartu viskas buvo suprasta ne taip: Dievo karalyst kaip baigiamasis veiksmas, kaip paadas! Evangelija kaip tik buvo ios karalysts btis, isipildymas, tikrov. Kaip tik tokia mirtis buvo i Dievo karalyst. Kaip tik

dabar mokytojo tip jie sudjo vis kartl ir paniek fariziejams ir teologams, ir tuo padar i jo fariziej ir teolog! Kita vertus, sulaukjs i i vi ikrypusi siel garbinimas ilgiau nebeitvr evangelinio kiekvieno Dievo vaiko lygiateisikumo, kurio juos mok Jzus: j kertas buvo perdtai iauktinti Jz, atskirti j nuo savs: kadaise ydai, lygiai taip kerydami savo prieams, atsiskyr nuo savo Dievo ir ikl j auktybes. Vienas Dievas ir vienas Dievo Snus: abu ressentiment kriniai 41 tai dabar iniro absurdika problema: Kaip Dievas galjo tai leisti. tai paeistas maos bendruomens protas rado tok pat klaikiai absurdik atsakym: Dievas atidav savo Sn kaip auk nuodmms atpirkti. Taip i karto buvo baigta su Evangelija! Atpirkimo auka, ir dar lykiausia, barbarikiausia forma, nekaltj auka u kaltj nuodmes! Kokia baisi pagonyb! Jzus sunaikino net pai kalts svok, panaikino bet koki praraj tarp Dievo ir mogaus, jis savo gyvenimu knijo i Dievo ir mogaus vienyb kaip savo gerj naujien. O ne kaip privilegij! Nuo tol pamau Iganytojo tip siskverb mokymas apie teism ir Antrj Atjim, mokymas apie mirt kaip apie atpirkimo mirt, mokymas apie prisiklim, kuriuo galima mitriai nuslpti vis palaimos svok, vienintel Evangelijos realyb, pomirtins bsenos labui!.. itai nuomonei, itai nuomons paleistuvystei Paulius su jam visur bdingu lumu suteik toki login iraik: O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai ms tikjimas tuias.33 Ir tuoj pat i Evangelijos ikilo pats niekingiausias i vis negyvendinam paad begdikas mokymas apie asmenin nemirtingum Paulius netgi mok apie j kaip apie atlyg! 42 Aiku, kas baigsi mirtimi ant kryiaus: naujas, visikai savitas polinkis budistin ramybs sjd, tikr, o ne vien tik paadt laim emje. Nes kaip jau esu pabrs ilieka pagrindinis abiej dcadence religij skirtumas: budizmas neada, taiau tesi, krikionyb ada, bet nieko netesi. kandin linksmosios naujienos nusek blogiausia naujiena: Pauliaus. Paulius knijo linksmosios naujienos skelbjo prieyb, tai neapykantos, neapykantos vaizdini, nenumaldomos logikos genijus. Ko tik is dizangelistas nepaaukojo savo neapykantai! Pirmiausia Iganytoj: jis nukryiavo j ant savo kryiaus. Gyvenimas, pavyzdys, mirtis, visos Evangelijos prasm ir teis daugiau nieko nebeliko, kai is pinig padirbjas i neapkantos suprato, ko jam tereikjo. Ne realybs, ne istorins tiesos!.. Ir dar kart kunigikas ydo instinktas vykd didiul nusikaltim istorijai jis tiesiog ibrauk krikionybs vakar, uvakar, jis igalvojo pirmosios krikionybs istorij. Negana to: jis dar kart suklastojo Izraelio istorij, kad pateikt kaip savo reikalo prieistor: visi pranaai skelb apie jo Iganytoj Vliau Banyia suklastojo net monijos istorij, pavertusi j krikionybs prieistore Iganytojo tipas, mokymas, praktika, mirtis, mirties prasm, net mirties pasekms neliko nieko, kas bt nepaliesta, kas bt panau tikrov. Visos anos bties svorio centr Paulius tiesiog perkl anapus ios bties mel apie prisiklus Jz. I esms jam apskritai nereikjo Iganytojo gyvenimo jam reikjo mirties ant kryiaus ir io to daugiau Tikra niaiserie34 i psichologo puss bt pasitikti Pauliumi, kurio tvyn buvo stoik vietimo sostin, kai haliucinacij ar bent tikjim jo pasakojimu, kad jis regjo i haliucinacij, jis pateikia kaip Iganytojo pomirtinio gyvenimo rodym: Paulius norjo tikslo, vadinasi, jis norjo ir priemons Tai, kuo netikjo jis pats, tikjo idiotai, kuriems jis skleid savo mokym Jo poreikis buvo valdia; Pauliui padedant kunigas dar kart usinorjo valdios, jam reikjo tik svok, mokslo, simboli, kuriais tironizuojamos mass, sugenamos bandos. K vliau pasiskolino i krikionybs Mahometas? Pauliaus imon, jo priemon kunig tironijai utikrinti, bandai suginti: tikjim nemirtingumu, t.y. mokym apie teism

43 Kai gyvenimo svorio centras perkeliamas i gyvenimo anapil nebt, tai gyvenimas apskritai netenka svorio centro. Didysis melas apie asmenin nemirtingum sunaikina bet kok prot, bet kok instinkto natralum; visa, kas instinktuose yra kilnu, visa, kas skatina gyventi ir laiduoja ateit, dabar kelia nepasitikjim. Gyventi taip, kad daugiau nebt prasms gyventi, tai dabar tampa gyvenimo prasme Kam solidarumo jausmas, kam dar dkingumas u kilm ir protvius, kam dirbti ivien, pasitikti, kelti visuotin gerov ir atsivelgti j? Visa tai gundymai, visa tai nukrypimai nuo tiesos kelio reikia tik vieno35. Kad kiekvienas kaip nemari siela bt lygus visiems, kad apskritai i vis gyvj kiekvieno individo iganymas drst pretenduoti amin iskirtinum, kad venteivls ir trim ketviriais beproiai galt sivaizduoti, kad dl j nuolat yra paminami gamtos dsniai tok bet kokios ries savimeils iklim iki begalybs, iki begdikumo reikia paenklinti panieka. Ir vis dlto krikionyb u pergal turi padkoti iam apgailtinam asmens tutybs pataikavimui kaip tik jis leido jai savo pus patraukti visus nevyklius, maitautojus, unkeliautojus, visas monijos atmatas ir padugnes. Sielos iganymas vokikai: pasaulis sukasi aplink mane Mokymo nuodus lygios teiss visiems krikionyb pasjo kuo kruopiausiai; i slapiausi blog instinkt kerteli krikionyb sukr mirtin nepakantum bet kokiam pagarbos ir padoraus atstumo tarp moni jausmui, kuris yra kiekvieno kultros pakilimo ir augimo slyga, i masi ressentiment ji nukal savo pagrindin ginkl prie mus, prie visk, kas emje yra tauru, linksma, kilniairdinga, prie ms laim emje Pauliui ir Petrui pripaintas nemirtingumas visiems iki iol buvo didiausias, pikiausias pasiksinimas prie aristokratikj monij. Ir nenuvertinkime tos negandos, kuri i krikionybs sibrov politik! iandien niekas daugiau neturi drsos iskirtinms teisms, viepatavimo teisms, pagarbos jausmo sau ir panaiems save, ivis distancijos patosui Ms politika serga, nes jai trksta ios drsos! Melas apie siel lygyb giliai po eme palaidojo mstymo aristokratikum; o jei tikjimas daugumos teise kelia ir kels revoliucijas, neabejotina, kad tai yra krikionyb, krikioniki vertybi vertinimai, kurie kiekvien revoliucij paveria krauju ir nusikaltimu! Krikionyb yra vis eme liauiojanij sukilimas prie visa, kas yra didinga: paemintj Evangelija paemina 44 Evangelijos yra nekainojamos kaip rodymai apie jau nesustabdom pirmj bendruomeni gret pakrikim. Tai, k vliau Paulius su logiku rabino cinizmu ipltojo iki galo, buvo tik lugimo procesas, prasidjs po Iganytojo mirties. Skaitant evangelijas akylumo niekada nebus per maai; u kiekvieno odio slypi kliuvinys. Prisipainsiu, manau, mane bus atsivelgta, jog kaip tik todl psichologui jos teikia rinktin malonum, kaip visokio naivaus sugedimo prieyb, kaip rafinuotum par excellence, kaip psichologiko sugedimo meistrikum. Evangelijos laiduoja paios u save. Biblijos apskritai negalima su kuo nors lyginti. Esi tarp yd: tai pirmoji ieities pozicija, kad visikai nesutriktum. Btent ia toks genialus ventumo vaidinimas, koks niekada nei knygose, nei tarp moni nepasiekia toki auktum, toks odi ir gest klastojimas kaip menas nra kokio nors atskiro talento, kokios nors iimtins prigimties atsitiktinumas. Tai yra bdinga rasei. Krikionybje, arba mene ventai meluoti, visas ydikumas, visa grieiausia daugiaam yd parengtis ir technika pasiekia tobul meistrikum. Krikionis, itas melo ultima ratio36, yra dukart, net triskart ydas Pagrindin valia skiriama naudotis vien svokomis, simboliais, pozomis, rodomomis kunigo praktika; instinktyvus bet kokios kitos praktikos, kitoki vertybi ir naudos perspektyv alinimasis yra ne tik tradicija tai paveldas: tik bdama paveldas ji veikia kaip gamta. Visa monija, net viesiausi geriausi laik protai (iskyrus vien, kuris, regis, vienintelis yra nemogus) leidosi apgaudinjami. Evangelija buvo skaitoma kaip nekaltybs knyga n menkiausios nuorodos tai, kaip meistrikai ia vaidinamas spektaklis. inoma, jei mes

matytume, nors ir probgmais, visus iuos nuostabius venteivas ir ongliruojanius ventuosius, jiems bt galas, ir kaip tik todl, kad skaitydamas kiekvien od, a matau gestus, a pabaigiau su jais A nepakeniu tam tikro bdo pakelti juos akis. Laim, daugumai knygos yra tik literatra. Negalima leistis apgaudinjamam: neteiskite! sako jie, bet siunia pragar visus stovinius jiems kelyje. Uuot leid teisti Dievui, jie teisia patys; lovindami Diev, jie lovina save; reikalaudami dorybi, kaip tik jiems bding negana to, kuri jiems btinai reikia, kad ilikt viruje, jie ididiai dedasi kovoj u doryb, u dorybs viepatavim. Mes gyvename, mes mirtame, mes aukojams u gr (ties, vies, Dievo karalyst): i tikrj jie daro tai, ko negali nedaryti. Lyg klastnai tupi susig kampe, gyvena elyje kaip mklos, i viso to jie susikuria pareig: pareigos poiriu gyvenimas jiems rodos kaip romumas, o kaip romumas jis dar yra pamaldumo rodymasAk, i romi, skaisti, gailestinga melo ris! U mus turi liudyti pati doryb Skaitykite Evangelijas kaip gundymo morale knygas: ie mogeliai pasisavina moral, jie ino, kaip elgtis su morale! Geriausia monij vedioti u nosies morale! Realyb yra ta, kad smoningiausias irinktj pasiptimas ia vaidina kuklumo vaidmen: save, bendruomen, geruosius ir teisiuosius visam laikui pastat vienoje pusje, tiesos pusje, likusius, pasaul kitoje Tai pati pratingiausia didybs manija, kuri kada nors buvo emje: maosios venteiv ir melagi iperos m vartoti svokas Dievas, tiesa, viesa, dvasia, meil, imintis, gyvenimas, priskirdami jas sau kaip savo sinonimus, kad kartu atsiribot nuo pasaulio; mai superlatyviniai ydeliai (Superlativ-Juden), pribrend bet kokiam beprotnamiui, ivert visas vertybes pagal save, tarsi krikionis bt vis likusij prasm, druska, matas bei Paskutinis teismas Vis tolesn likim nulm vien tai, kad pasaulyje jau egzistavo giminikos rass didybs manija ydikoji: atsivrus prarajai tarp ydo ir yd krikionio, iam neliko nieko kito kaip pasirinkti t pai savs palaikymo procedr, kuri tuo metu ydikas instinktas patar nukreipti prie paius ydus, mat ydai lig tol j taikydavo tik tam, kas neydika. Juk krikionis yra tik laisvesns tikybos ydas. 45 A pateikiu kelis pavyzdius, rodanius, k ie mogikiai sikal galv, kokias mintis jie prikerg savo mokytojui; tai tikras kilni siel prisipainimas. Jei kurioje vietovje js nepriimt ir neklausyt, ieikite i ten ir net dulkes nuo koj nusikratykite, kaip liudijim prie juos. I ties sakau jums: Sodomos ir Gomoros emei bus lengviau teismo dien negu tokiam miestui37 (Mk 6,11). Kaip evangelika!.. Kas papiktint vien i it tikini mautli, tam bt daug geriau, jeigu jam ukabint ant kaklo asilo sukam girn akmen ir mest jr (Mk 9, 42). Kaip evangelika!.. O jei tave gundo nusidti tavoji akis, ilupk j, nes veriau tau vienakiui eiti Dievo karalyst, negu su abiem akim bti mestam pragar, kur j kirminas nemirta ir ugnis negsta (Mk 9, 47). Ne vien akis ia turima omenyje I ties sakau jums: tarp ia stovini yra toki, kurie neragaus mirties, kol ivys Dievo karalyst, ateinani su galybe (Mk 9, 1). Gerai sumeluota, lite38 Jei kas nori eiti paskui mane, teisiada pats savs, teima savo kryi ir teseka manimi. Nes... (Psichologo pastaba. Krikionik moral paneigia is nes: jos pradus paneigti taip krikionika.) (Mk 8, 34). Neteiskite, kad nebtumte teisiami Kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikta (Mt 7, 1). Koks teisingumo, doro teisjo supratimas!.. Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kok atlyg gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, tai kuo gi js virijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai?! (Mt 5, 46). Krikionikos meils principas: gal gale ji nori, kad jai bt gerai sumokta O jeigu neatleisite monms, tai n js Tvas neatleis js nusiengim (Mt 6, 15). Labai kompromituoja mintj Tv

Js pirmiausia iekokite Dievo karalysts ir jo teisybs, o visa tai bus jums pridta (Mt 6, 33). Visa tai: t. y. maistas, drabuiai, visi gamtiniai poreikiai. Suklydimas, kukliai tariant Tuoj pat prie tai Dievas apsireikia kaip siuvjas, bent tam tikrais atvejais Diaukits t dien ir linksminkits, nes js laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise j protviai dar pranaams (Lk 6,23). Begdikos padugns! Jie save lygina jau su pranaais Argi neinote, kad js esate Dievo ventykla ir jumyse gyvena Dievo dvasia? Jei kas Dievo ventykl niokoja, t Dievas suniokos, nes Dievo ventykla venta, ir toji ventykla tai js (1 Kor 3,16). Pana dalyk niekinti niekada negana Ar neinote, kad ventieji teis pasaul? O jeigu teisite pasaul, tai nejaugi nesugebtume isprsti menkui byl? (1 Kor 6, 2). Deja, ne vien beproio neka is baisus melagis tsia taip: Ar neinote, kad mes teisime angelus, tad juo labiau kasdienius dalykus?.. (1 Kor 6,3) Argi Dievas nepavert pasaulio iminties kvailyste? O kadangi pasaulis savo imintimi Dievo nepaino i Dievo iminties veikal, Dievas panorjo skelbimo kvailumu igelbti tuos, kurie tiki Nedaug tarp js tra iminting, nedaug galing, nedaug kilming. Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugdint iminius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugdint galinus. Ir tai, kas pasaulio akims emakilmis ir paniekintas, net tai, ko nra, Dievas pasirinko, kad niekais paverst tai, kas laikoma kain kuo, kad joks mogus Dievo akyse negalt girtis (1 Kor 1, 20; 2629). Kad suprastum i viet aukiausios ries visokios andalos morals psichologijos liudijim, reikia perskaityti mano pirmj Morals genealogijos nagrinjim: ten pirm kart kilmingos morals, gimusios i ressentiment ir bejgio kerto, ir andalos morals prieyb buvo ivilkta dienos vies. Paulius buvo didiausias i vis kerto apatal... 46 Kas i to iplaukia? Tai, kad mogus gerai daro, jei skaitydamas Naujj Testament usimauna pirtines. Tokios nevalybs gausa veria j taip daryti. Mes nortume bendrauti su pirmaisiais krikionimis tiek pat maai kaip su Lenkijos ydais: ne todl, kad turime kak prie juos tiesiog abiej kvapelis nekoks Veltui Naujajame Testamente a iekojau nors vieno patrauklaus bruoo: ten nra nieko, kas bt laisva, tinkama, nuoirdu, dora. mogikumas ia dar neeng n pirmojo ingsnio trksta varos instinkt Naujajame Testamente vyrauja tik blogi instinktai, ir net nra drsos tiems blogiems instinktams. Visur vien bailumas, vien aki umerkimas ir saviapgaul. Perskaiius Naujj Testament bet kuri vlesn knyga atrodo vari; pavyzdiui, ikart po Paulius a susiavjs perskaiiau avutl, padauik paaipn Petronij, apie kur galima pasakyti t pat, k Domenico Boccaccio ra Parmos kunigaikiui apie Cesare Borgia39: tutto festo nemariai sveikas, nemariai linksmas ir vyksie menki venteivos klysta i paios esms. Jie puola, bet visa, k jie upuola, kartu iskiria i kit. K puola pirmasis krikionis, tas nesutepamas Prieingai: pirmuosius krikionis nuteikti prie save garb. Skaitydamas Naujj Testament pirmenyb teiki viskam, k jis menkina, jau nekalbant apie io pasaulio imint, kuri lus blevyzga veltui mgina sugdinti kvailu pamokslu Netgi fariziejai ir Rato aikintojai laimi i toki prieinink: matyt, juose esama kakas vertingo, jei j taip nepadoriai nekenia. Veidmainyst tai priekaitas, kur pirmieji krikionys drso jiems sviesti! Gal gale utenka to, kad jie buvo privilegijuotieji andalos neapykantai nereikia jokios kitos dingsties. Pirmasis krikionis bijau, kad ir paskutinis, kur a galbt dar pergyvensiu emiausi instinkt vedinas maitauja prie visa, kas privilegijuota, jis visada gyvena, kovoja u lygias teises!.. dmiau pavelgus, jis neturi pasirinkimo. Jei asmenikai norima bti Dievo irinktuoju ar Dievo ventove, ar angel teisju, tai bet kuris kitas pasirinkimo principas, pavyzdiui, dorumo, proto, vyrikumo ir ididumo, irdies groio ir laivs , tiesiog pasaulio principas, yra blogis savaime Moralas: kiekvienas odis pirmojo krikionio lpose yra

melas, kiekvienas jo poelgis yra instinktyvi veidmainyst, visos jo vertybs, visi jo tikslai yra alingi, bet tai, ko jis nekenia, turi vert Krikionis, ypa krikioni kunigas yra vertybi matasAr btina man dar sakyti, kad Naujajame Testamente ikyla tik vienintel pagarbos verta figra? Pilotas, romn valdytojas. Rimtai irti yd gin to prisiversti jis negals Vienu ydu daugiau ar maiau argi tai svarbu?.. Kilni romno, kurio akivaizdoje begdikai piktnaudiaujama odiu tiesa, pajuoka Naujj Testament praturtino vienu vert turiniu posakiu, kuris pats savaime yra jo kritika, jo sunaikinimas: O kas yra tiesa?! 47 Nuo kit mes skiriams ne tuo, kad mes nebematome jokio Dievo nei istorijoje, nei gamtoje, nei u gamtos, bet tuo, kad mes tai, kas yra garbinama kaip Dievas, jauiame esant ne dievika, bet apgailtina, absurdika, alinga ne tik kaip klaid, bet kaip nusikaltim gyvenimuiMes neigiame Diev kaip Diev Jei mums rodyt krikioni Diev, mes dar maiau galtume juo tikti. Pagal formul: deus, qualem Paulus creavit, dei negatio.40 Tokia religija kaip krikionyb, n vienu punktu nesutampanti su tikrove, grinanti ikart, kai tikrov pareikia savo teises nors vienu punktu, i ties turi mirtinai neapksti pasaulio iminties, kitaip tariant, mokslo, ji pritaria visoms priemonms, kuriomis galima apnuodyti, apmeiti, apjuodinti dvasios disciplin, skaidrum ir tvirtum dvasios sins reikaluose, kiln dvasios blaivum ir laisv. Tikjimas kaip imperatyvas yra veto prie moksl, in praxi melas bet kokia kaina Paulius suprato, kad melas, tikjimas buvo btinas; banyia vliau suprato Pauli. Dievas, kur sugalvojo Paulius, Dievas, kuris sugdina pasaulio imint (tiksliau abi didisias visoki prietar prieininkes filologij ir medicin), i ties yra tik rytingas Pauliaus sprendimas savo paties vali pavadinti Dievu, thora, grynai ydikas dievas. Paulius nori sugdinti pasaulio imint: jo prieai yra geri aleksandrikosios mokyklos filologai ir gydytojai; jis skelbia jiems kar. I ties mogus, bdamas filologu ir gydytoju, kartu yra ir Antikristas. Filologas kaip tik velgia ventj knyg kandin, gydytojas fiziologinio tipiko krikionio sugedimo kandin. Gydytojas sako: beviltikas, filologas apgavikas 48 Ar i tikrj kas suprato garsij istorij Biblijos pradioje istorij apie panik baim, kuri Dievui kelia mokslas Jos nesuprato. i kunig knyga par excellence prasideda kaip ir dera rimtu vidiniu kunigo keblumu: jam gresia tik vienas rimtas pavojus, vadinasi, Dievui gresia tik vienas rimtas pavojus. Senasis Dievas, gryna Dvasia, tikras vyriausiasis kunigas, tikra tobulyb, vaiktinja sau po savo sod: tik tai bda, jam nuobodu. Prie nuobodul ir dievai bejgiai41. K gi jis daro? Jis sukuria mog: mogus yra domus Bet aure, ir mogus nuobodiauja. Dievo gailestingumas vienintelei bdai, kamuojaniai kiekvien roj, neino rib: jis kaipmat sukr ir kitus gyvnus. Pirmoji Dievo klaida: mogui gyvnai pasirod es nedoms jis m valdyti juos, jis nepanoro bti gyvnu. Todl Dievas sutvr moter. Ir i ties: su nuoboduliu buvo baigta, bet tik ne su kitkuo! Moteris buvo antroji Dievo klaida. Moteris i prigimties yra gyvat, Hera, tai ino kiekvienas kunigas; visos nelaims pasaulyje ateina per moter, tai irgi ino kiekvienas kunigas. Vadinasi, per j ateina ir mokslas Tik per moter mogus imoko paragauti painimo medio vaisiaus. Kas atsitiko? Senj Diev apm panika baim. Pats mogus tapo didiausia jo klaida, jis susikr sau varov; mokslas j prilygina Dievui galas kunigams ir dievams, kai mogus tampu mokytu! Moral: menas yra udraustas pats savaime, jis vienintelis yra udraustas. Mokslas yra pirmoji nuodm, vis nuodmi skla, gimtoji nuodm. Vien tai yra moral. Tu neturi painti: visa kita iplaukia i to. Panika baim Dievui netrukdo bti protingam. Kaip gintis nuo mokslo? Tai ilgam tapo jo galvos skausmu. Atsakymas: alin mog i rojaus! Laim,

dykinjimas veria mstyti visos mintys yra blogos mintys mogus neturi mstyti. Ir kunigas pats savaime sugalvoja bd, mirt, ntum su jos pavojumi gyvybei, visok varg, senatv, rpest, o pirmiausia lig vien priemones kovai su mokslu! Vargas neleidia mogui galvoti... Ir vis dlto! Siaubas! Painimo darbas auna vir, lig debes, utemdydamas dievus k daryti? Senasis Dievas sugalvoja kar, iskiria tautas, jis tvarkosi taip, kad mons naikint vienas kit ( kunigams visada reikjo karo). Karas drauge ir kitkas rimta klitis mokslui! Netiktina! Painimas, emancipacija nuo kunigo vyksta nepaisant karo. Ir senasis Dievas priima paskutin sprendim: mogus tapo mokytu, niekas nepadeda, reikia j paskandinti 49 Mane suprato. Biblijos pradia apima vis kunigo psichologij. Kunigas ino tik vien didel pavoj moksl: sveik prieasties ir padarinio svok. Bet apskritai mokslas klesti tik palankiomis aplinkybmis painimui btinas laiko, dvasios perteklius Vadinasi, mog reikia padaryti nelaiming, tokia visada buvo kunigo logika. Galima jau atspti, kas pagal i logik atjo pasaul: nuodm Prie moksl, prie mogaus ivadavim nuo kunigo sugalvojama kalts ir bausms svoka, visa dorovin pasaulio tvarka mogus neturi velgti u savs, jis turi velgti save; jis neturi protingai ir atsargiai irti daiktus kaip tyrintojas; jis apskritai neturi irti: jis turi kenttiIr jis turi taip kentti, kad jam visada reikt kunigo. alin gydytojus! Reikalingas Iganytojas. Siekiant suardyti mogaus prieastingumo jausm, sugalvojamos kalts ir bausms svokos, taip pat mokymas apie malon, apie iganym, apie atleidim (grynas melas ir be jokios psichologins tikrovs), o tai yra pasiksinimas prieasties ir padarinio svok. Ir ksinamasi griebiantis ne kumio, peilio, atviros neapykantos ir meils! Bet ksinamasi remiantis didiausiais bailumo, gudrumo, paiais emiausiais instinktais! Kunigo pasiksinimas! Parazito pasiksinimas! Blyki poemini kraugeri vampyrizmas!.. Kai natrals veiksmo padariniai daugiau nebra natrals, bet mstomi kaip chimerik svok Dievas, dvasia, siela nulemti prietarai, vien kaip moralios pasekms, kaip atlygis, bausm, uuomina, aukljimo priemon, taip yra sunaikinama iankstin painimo slyga, taip yra padaromas didiausias nusikaltimas monijai. Nuodm, kaip jau minta, i mogaus par excellence saviniekos forma, buvo sugalvota tam, kad mokslas, kultra, visoks mogaus pakyljimas ir sutaurinimas bt nemanomas; sugalvojs nuodm kunigas viepatauja. 50 ia nesirengiu nutylti tikjimo, tikinij psichologijos: suprantama, pai tikinij labui. Jei iandien dar netrksta toki, kurie neino, kiek nepadoru bti tikiniu arba kas yra skiriamasis dcadence'o, palautos gyvenimo valios enklas, tai jau rytoj jie tai inos. Mano balsas pasiekia ir priekurius. Jei a teisingai igirdau, krikionys, regis, turi kakok tiesos kriterij, vadinam galios rodymu. Tikjimas igano: vadinasi, jis yra tiesa. Galima bt paprietarauti, kad kaip tik iganymas nra rodomas, o tik adamas; iganym lemia tikjimas: bsi iganytas, nes tiki Bet kuo rodoma, kad i ties ateina tai, k kunigas tikiniajam ada kaip jokiai kontrolei nepasiekiam anapil? Taigi tariamas jgos rodymas i esms vl yra tikjimas tuo, kad apsireik tikjimo adamas veiksmas. Galima suformuluoti: A tikiu, kad tikjimas igano, vadinasi, jis yra tiesa. Taiau mes jau arti pabaigos. is vadinasi, kaip tiesos kriterijus, pats yra absurdum. Kiek nuolaidiaudami tarkime, kad pasiektas iganymas rodomas tikjimu (ne tik geidiamas, ne tik tartinomis ventumo lpomis adamas): ar iganymas technikai kalbant, malonumas rodo ties? Tiek nedaug, kad bt beveik rodyta prieingai; iaip ar taip, kai malonumo pajauta dalyvauja svarstant klausim Kas yra tiesa, kyla didiulis tarimas dl tiesos. Malonumas kaip rodymas yra tik malonumo rodymas nieko daugiau; kas nustat, jog kaip tik teisingos nuomons suteikia didesn malonum nei klaidingos ir kad,

remiantis iankstine harmonija, jas neivengiamai lydi malons jausmai? Vis atri ir gili prot patirtis liudija prieingai. Reikia isikovoti kiek