Utenos apskrities žinios2018 m. lapkričio 28 d., trečiadienis Nr. 89 (3133) 3

atkelta iš 1 psl.

Parama tapo stipriu ramsčiu grįžusiems iš emigracijos Jonas RAGAUSKAS

Daugailių seniūnijo-je (Utenos r.) gyvena apie 1230 gyventojų. Dešim-tadalis jų naudojasi Eu-ropos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo parama. Gaunantys paramą maisto produktais žmonės džiaugiasi, kadangi dalies produktų savo lėšo-mis pirkti nebereikia, todėl jiems tai yra paspirtis. Pa-sak Daugailių seniūnijos socialinės darbuotojos Ra-sos Audickienės, gaudami paramą maistu žmonės gali pataupyti savas lėšas ar jas panaudoti kitiems tikslams – drabužiams, avalynei, vaikų lavinimui skirtoms priemonėms ir pan. įsigyti. Kadangi po atskirą davinį gauna kiekvienas šeimos narys, tai gausios šeimos produktų gauna tiek, kad jiems nemenku iššūkiu tam-pa produktų transportavi-mas į namus. Neįgaliems ar senyvo amžiaus žmonėms seniūnijos socialinė darbuo-toja maisto produktus pri-stato į namus.

Daugailių seniūnijos socialinė darbuotoja gyven-tojų socialinėmis problemo-mis rūpinasi jau nuo 1995-ųjų. Save yra išbandžiusi ir kitoje sferoje, tačiau be so-cialinio darbo ištvėrė vos 7 mėnesius. Darbas, kuriame tenka rūpintis kitais žmo-nėmis, Rasai tinka lyg iš prigimties. „Kai padedu ki-

tam, širdyje jaučiu neapsa-komą gerumą, džiaugsmą“, – teigė socialine darbuo-toja dirbanti R. Audickie-nė. Moteris teigia su šiuo darbu radusi ir savo gyve-nimo prasmę. Gyvenant ir dirbant tokiame miestelyje kaip Daugailiai, socialinę darbuotoją vietos gyvento-jai pažįsta ne tik kaip spe-cialistę, bet ir asmeniškai, kaip žmogų. R. Audickie-nė net ir pasibaigus darbo dienai, uždariusi kabineto duris, rūpesčių, nebaigtų reikalų neužmiršta. Pasak moters, atsiriboti nuo darbo

jai neleidžia ne tik pasirink-ta altruistinė profesija, bet ir paprasčiausias žmogiš-kumas. Neretai žmonėms pagalbos prireikia ir nedar-bo valandomis, vakarais ar net naktį. Pasak socialinės darbuotojos, dažniausiai po darbo tenka rūpintis vieni-šais gyventojais, kuriems sušlubuoja sveikata, prirei-kia iškviesti greitąją pagal-

bą, palydėti į ligoninę ar tiesiog pabūti šalia. Pasak seniūnijos gyventojos Le-dos Bilaišytės, pas kurią ir apsilankėme, socialinė dar-buotoja Rasa Audickienė – nuostabus žmogus, kuris visada pasitinka su šypsena, maloniai bendrauja ir, esant reikalui, gali padėti išspręsti bet kokią problemą. Ledos Bilaišytės ir Aivaro Juchne-vičiaus šeima gyvena Dau-gailių seniūnijoje, Mikala-jūnų kaime. Pora dalį savo gyvenimo gyveno Airijoje. Pasak Ledos, gyvenant sve-tur, norėjosi grįžti į Tėvynę.

Grįžus iš emigracijos, jau-nai šeimai sodybą Mikala-jūnų kaime įsigyti padėjo tėvai. Dabar šeima augina du 10 ir 8 metų amžiaus vai-kus. Moteris įsitikinusi, kad susirasti darbą sudėtinga nebūtų, tačiau dirbti dabar ji neturi galimybės. Reikia rū-pintis mokyklinio amžiaus vaikais, išleisti į mokyklą, laukti grįžtančių, gaminti

šeimai maistą. Taigi šiuo gyvenimo etapu Europos pagalbos labiausiai skurs-tantiems asmenims fondo parama maisto produktais šeimai yra būtinas gyveni-mo ramstis. Leda su vyru ir patys sukasi kaip įmanyda-mi. Šeimos kieme didžiu-lė paukščių ferma, kurioje beveik 100 ančių, vištų. „Pačių užsiauginta mėsa, kiaušiniai, palyginti su par-duotuvėje pirktais produk-tais, yra žymiai sveikesni“, – nė nedvejoja moteris. Dalį užaugintų paukščių šeima parduoda, už gautus pini-gus įsigyja pašarų. Moteris taip pat turi daržą, 3 šiltna-mius, daržovių užaugina ne tik savo šeimai, bet ir gimi-nėms. Vasarą šeima grybau-ja, uogauja. Namuose turi sukaupę atsargų žiemai, vir-tuvės lentynoje puikuojasi stiklainiai su pačios Ledos ruoštų arbatėlių iš įvairiau-sių džiovintų vaisių ir uogų kolekcija. Kai turi laisvo laiko, moteris užsiima juos-tų pynimu. Šis užsiėmimas, anot jos pačios, neseniai at-rastas pomėgis. Moteris ne-slėpė, kad ji turi menininkės gyslelę. Jos meninė kūryba atsiskleidžia ir konditerijos srityje. Šis amatas „prilipo“ tuomet, kai gimė vaikai. „Mažylių šventėms norėjosi skanesnių naminių gaminių,

todėl pradėjau kepti tortus“, – atviravo Leda. Artėjant kalėdiniam laikotarpiui mo-teris ruošiasi pradėti kep-ti meduolinius namelius. Daugailių seniūnijos gyven-toja Leda sukasi kone tarp 9 amatų, laiką susiplanuoja minučių tikslumu ir viską spėja, bet visgi paatvirauja, kad dienoje jai kartais pri-trūksta valandų. Leda sako, kad jei leistų galimybės, ji norėtų turėti dar dides-nę šeimą. Moteris jau nuo vaikystės svajoja užauginti bent penketą vaikų, paimtų iš globos namų. „Norėčiau padėti tiems vaikams už-augti dorais žmonėmis, juk ir tie vaikai nori turėti tėtį ir mamą. O auginti tikrai nebūtų sunku. Juk jeigu ga-mini valgyti keturiems, tai lygiai taip pat pagamintum ir dar penkiems“, – kalbėjo moteris. Pasak socialinės darbuotojos Rasos Audic-kienės, paremti tokias šei-mas, kaip Ledos ir Aivaro, kurie patys stengiasi, dirba, savo rankomis kabinasi į gyvenimą, yra prasminga ir malonu.

Dėl galimybės gauti Eu-ropos pagalbos fondo lėšo-mis įsigytų maisto produktų ir higienos prekių kreipkitės į vietos seniūniją ar savival-dybės socialinės paramos skyrius.

Leda Bilaišytė didžiuojasi pačios džiovintų vaisių ir uogų kolekcija

Auto

riau

s nuo

trau

ka

Užs. Nr. 18/332

Utenos ligoninėje – nauja tuberkuliozės mikroskopavimo laboratorija

pajėgumas. Jeigu anksčiau per mėnesį tyrimus skaičiavome dešimtimis, tai dabar galime ištirti 100 ir daugiau mėginių. Kaip minėjo profesorius Sau-lius Čaplinksas, jeigu norime sustabdyti tuberkuliozės pliti-mą, turėtume diagnozuoti 70 proc. atvejų, o iš tų diagno-zuotų 85 proc. išgydyti“, – pri-statydamas naujoves kalbėjo Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga.

Automatizuota sistema leis greičiau paruošti ir dažy-ti mėginėlius, dėl minimalaus kontakto su tiriama medžiaga sumažėja rizika bakterijomis užsikrėsti darbuotojams. La-boratorijoje taip pat pakeistos naujomis senos traukos spin-tos, įsigytas fluorescensinis mikroskopas.

Dar prieš šešerius metus Lietuva pagal tuberkuliozės paplitimą buvo vienoje gretoje su Čadu, Nigeriu, Angola, Su-danu. Iš Europos šalių situaci-

ja prastesnė tik Rumunijoje. Pasak gydytojos pulmo-

nologės Violetos Griškevičie-nės, mažiausias sergamumas tuberkulioze Lietuvoje buvo 1987 m., kai sirgo 37 iš 100 tūkst. gyventojų. Paskui si-tuacija ėmė keistis į blogąją pusę ir 1998 m. sergamumas išaugo trigubai. Įdiegus naują greito gydymo sistemą, daug naujų mikrobiologinių labo-ratorijų, ligos plitimą pavyko pristabdyti. Mirštamumas nuo tuberkuliozės Utenos regione 40 proc. didesnis nei šalies vidurkis. Sergantys tuberku-liozės atvira forma iš pradžių hospitalizuojami, paskui gy-domi ambulatoriškai. Pasak Savivaldybės gydytojos Eligi-jos Židonienės, Utenos rajone susirgimų nėra daug. Regio-ne didžiausias sergamumas tuberkulioze – Anykščių bei Molėtų rajonuose. Susirgę tuberkulioze ligoniai hospita-lizuojami, paskui gydomi am-bulatoriškai. „Tie, kurie tvar-kingai gydosi ambulatoriškai,

kasdien atėję į ligoninę geria vaistus, kartą per savaitę gau-na 9 Eur vertės maisto talonus. Didelė dalis sergančių žmonių yra socialiai pažeidžiami. Ta-lonai skiriami siekiant paska-tinti jų gydymąsi, geresnę mi-tybą“, – sakė E. Židonienė.

Laboratorijos vedėjos Lai-mutės Sirvydienės teigimu, šiais metais Utenos ligoninėje buvo atlikti 294 tyrimai dėl tu-berkuliozės, bakterijų rasta iš

7 vyrų ir vienos moters paim-tuose mėginiuose.

Naują laboratoriją apžiū-rėjo Utenos ligoninės medi-kai, Zarasų ir Molėtų sveika-tos priežiūros įstaigų vadovai, Utenos r. savivaldybės meras Alvydas Katinas, administra-cijos atstovai.

Tokia mikroskopavimo laboratorija – pirmoji Utenos apskrityje, Lietuvoje bus su-kurta 10 tyrimų centrų.

Gydytoja pulmonologė Violeta Griškevičienė

Laboratoriją atidarė meras Alvydas Katinas ir Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga

Nauja įranga pagreitins tyrimus