neįgaliųjų profesinĖ reabilitacija: sĖkmĖs prielaidos

IAULI UNIVERSITETASSOCIALINS GEROVS IR NEGALS STUDIJ FAKULTETAS

Ingrida BaranauskienAdolfas Juodraitis

NegalIj PROFeSIN ReaBIlITaCIja: SKMS PRIelaIDOS

Monografija

UDK 331.5-056 Ba399

Recenzents: doc. dr. Elvyra Acien, Klaipdos universitetas, doc. dr. Ligija vedien, Klaipdos universitetas, prof. dr. (H. P.) Nijol Vekien, Vytauto Didiojo universitetas.

Monografijoje, remiantis kritine teorini altini analize bei autori originaliais tyrimais, analizuojamos negalij profesins reabilitacijos sistemos ir proceso skms prielaidos. Pateikiamas praktikai ibandytas sisteminis negalij profesins reabilitacijos skms modelis. i knyga skiriama tiek akademins bendruomens atstovams, tiek praktikams profesins reabilitacijos sistemos krjams ir gyvendintojams.

Recenzentai parinkti remiantis Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodio 22 dienos sakymu Nr. 1704 (2002 m. gegus 30 d. Nr. 992 redakcija) dl reikalavim mokslinms monografijoms.

iauli universiteto Socialins gerovs ir negals studij fakulteto tarybos posdio 2008 m. gegus 28 d. nutarimu (protokolas Nr. 0-04) monografija rekomenduota spaudai.

ISBN 978-9986-38-909-5

Ingrida Baranauskien, 2008 Adolfas Juodraitis, 2008

iauli universitetas, 2008 V iauli universiteto leidykla, 2008

3

TURINYS

vadas ................................................................................................................. 51. Veikla kaip asmenybs formavimosi ir aktyvaus funkcionavimo

sociume determinant ................................................................................ 121.1.Darbin-profesinveiklakaipasmenybssocialinsadaptacijos.

irsocializacijosprocesdeterminant .............................................. 121.2. Asmenybsveiklosmotyvacijosproblemos:koncepcijos,.

jtakateorineiirempirineiveiklosskatuliinterpretacijai ............ 191.3. Socialinssistemosirasmenybsdarbins-profesinsveiklos.

perspektyvos:determinuojantysirorganizuojantysveiksniai ........... 281.4. Asmenybssavybsirdarbin-profesinveikla.Asmenybs.

savybi,reikmingdarbins-profesinsveiklosrealizavimo.skmei,formavimosiirugdymo(-si)sveikosproblema ................... 42

2. Teorins ir praktins negalij darbins-profesins reabilitacijos prielaidos (problemos ir realyb) ............................................................... 492.1. Negalijreabilitacija:psichosocialiniaiveiksniai.

irproblemgenez ............................................................................. 492.2.Darbins-profesinsnegalijreabilitacijosproblema.

iuolaikiniparadigmirvisuomensvertybipokyikontekste .... 612.3. Negalijasmenybsypatumirprofesinsreabilitacijos.

sveika:modeliuojamaproblemspecifikairsprendimas ................ 732.4. NegalijAveiksmingumopltotkaipsocialins.

irprofesinsreabilitacijoskintamoji ................................................. 932.5.Dialoginisvalidumaskaipnegalijsocializacijos.

pltotsslyga .................................................................................. 1182.6. Socialinkompetencijairsocialinisdalyvavimas:problemos.

irpokyiprielaidos......... ............................................................... 1303. Negalij profesins reabilitacijos modeliai .......................................... 168

3.1. Profesinsinkliuzijosmodelis .......................................................... 1683.2. Profesiniokonkurencingumomodelis .............................................. 1713.3. Profesinssegregacijosmodelis ...................................................... 1733.4. Profesiniomokymomodelis ............................................................. 1763.5. Profesinskarjerosprojektomodelis ............................................... 1793.6. Negaliasmenprofesinsreabilitacijossistemoskonkrei.

modelityrimometodika .................................................................. 1803.7. Realizuotnegaliasmenprofesinsreabilitacijossistemos.

modeliraikosypatumai ................................................................ 1833.8. Negalijprofesiniorengimomodeliai:skmspavyzdys ............. 199

4

4. Tarpininkas ir tarpininkavimo procesas negalij profesins reabilitacijos sistemoje ............................................................................. 2024.1. Vertsirtarpininkavimosantykis ..................................................... 2024.2. Tarpininkokompetencija .................................................................. 2134.3. Tarpininkavimokryptingumonegalijprofesins.

reabilitacijosprocesetyrimas .......................................................... 2224.3.1. Ikiprofesiniopasirengimoirprofesinio.

apsisprendimoypatumai ...................................................... 2254.3.2. sidarbinimoypatumai ......................................................... 2334.3.3. Profesinsadaptacijosypatumai ......................................... 2374.3.4. Bendradarbiirdarbdavinuomonapie.

tarpininkavimoporeikirkryptingum ................................ 2404.3.5. Tarpininkavimokrypiporeikis .......................................... 248

4.4. Negalijprofesinssituacijos,priklausanios.nuotarpininkavimo:atvejapraymai ............................................ 250

5. Projektas, kaip negalij profesins reabilitacijos proceso skms prielaida ......................................................................... 2555.1. ProjektoNegalijprofesinsreabilitacijospaslaugteikimas.

taikantnovatorikasveiklasmetodologinskryptys ...................... 2555.2. Projektoskmsprielaidtyrimas ................................................... 272

5.2.1. Veiklostyrimaskaipprojektoveiklpagrindimas.irtvirtinimas ....................................................................... 272

5.2.2. ProjektoNegalijprofesinsreabilitacijospaslaug.teikimastaikantnovatorikasveiklasskms.prielaidtyrimorezultatai ................................................... 2885.2.2.1. Negalijprofesinskarjerosskatinimas ........... 2885.2.2.2. Individualispecialistoparamapervis.

profesinsreabilitacijosproces .......................... 3205.2.2.3. Projektaskaipvirtualiirlankstiinstitucija ........ 3385.2.2.4. Formalsprojektorezultataikaiptyrimo.

duomenvalorizacija ........................................... 3535.2.3. Ivados .................................................................................. 355

Negalij profesin reabilitacija: idealaus modelio parametrai ................... 358Vocational rehabilitation of the disabled: preconditions

for success (Summary) ............................................................................. 363Literatra ........................................................................................................ 413

5

VaDaS

Asmenyb funkcionuoja socialiniame ir individualiame laukuose, kuri veikimo ypatumai yra determinuojami daugelio kintamj (socioe-konominiai ir sociokultriniai santykiai, visuomens nari kooperatyvu-mo ir individualumo ireiktumo lygis, dominuojanti vertybi sistema, vairi asmens egzistencij utikrinani institucij tinklo ivystymas, individualios asmenybs charakteristikos ir pasirengimo sveikauti su kitais monmis specifika ir kt.) bei j tarpusavio priklausomybs ireik-tumo laipsnio. Dsninga, kad tokioje sudtingoje sveikaujani sistem schemoje visada yra silpnesn grandis, kuri susiformuojanioje tam tikroje istorinje ir socialinje realybje lyg ir smoningu daugumos vi-suomens nari apsisprendimu daniausiai traktuojama btent kaip nepa-kankamai funkcionali (negals asmenys, asociali ir marginali asmen grups ir pan.) ir vertinama kaip reikalaujanti vairi socialins (reimi-ns) globos bei prieiros form panaudojimo. Problema ta, kad vado-vaujantis tokia socialins daugumos formalija logika ir kiek ikreiptais humanizmo principais tam tikros visuomens dalies gyvenimo kokybs parametrai apibriami imperatyvine realybe (institucin prieira ir glo-ba, vairi socialini garantij ir imok mechanizmo krimas ir kt.), kai tuo tarpu imperatyvine siekiamybe turt tapti kiekvieno individo kaip vertybs suvokimas bei primimas, numatant btinas prielaidas jo kaip laisvos ir autonomikos asmenybs funkcionavimui vairiose socialinio gyvenimo srityse ir sudarant slygas realizuoti kiekvienam gebjimus savo galimybi ribose, pirmiausia siekiant nepakeisti mogaus savigar-bos ir saviverts balanso. Neatsitiktinai, nors ir visai kitame kontekste apmstydamas mogikosios bties sudtingum ir paradoksalum A. Sent-Egziuperi ra, kad ir tada Gailestingumas danai bdavo u-gaulus. Visuomen, o ne atskiros asmenybs valia tegali utikrinti teisin-g materialini grybi paskirstym. Asmenybs orumas neleidia, kad ji priklausyt nuo kakieno dosnybs1. Akivaizdu, kad viena svarbiau-si asmenybs orumo isaugojimo slyg yra bendra visuomens nari veikla, todl individo socializacijos procese ypating svarb turi darbi-n-profesinveikla, kurios skmingas valdymas ir atlikimas utikrina ne tik ekonomin asmens savarankikum ir dalyvavim tam tikro produkto

1 Mio, M. (1965). Sent-Egziuperi. Vilnius: Vaga, p. 291.

6

Ingrida Baranauskien, Adolfas Juodraitis. NEGALIJ PROFESIN REABILITACIJA: SKMS PRIELAIDOS

(materialaus ar dvasinio) su krime, kas lemia ne tik asmenin ir socialin pasitenkinim, bet ir galimyb realizuoti savo gebjim potencial, ugdy-ti saviverts ir savigarbos jausmus bei uimti adekvai viet sociumo struktroje. Esmin profesins integracijos determinant yra ne tik teisi-nis kiekvieno asmens sieki ir galimybi utikrinimas, reglamentuotas daugelio tarptautini deklaracij bei konvencij ir Lietuvos Respublikos statym, bet ir praktinis j realizavimas, danai komplikuojamas besikei-ianioje visuomenje spariai vykstani tiek teigiam (atviros mokyk-los, integracijos, humanizacijos modeliai ir kt.), tiek ir neigiam (finan-sins-ekonomins galimybs, socialins politikos prioritetai, poiri ir nuostat vairov ir kt.) poslinki. Neabejotinai didel tak praktiniame negali asmen darbins-profesins integracijos procese taip pat turi ir daugelis kit vairiai sveikaujani komponent (adaptacinis individo potencialas, sociumo pripaintos palaikymo, ambivalentikumo ar atst-mimo dominants, profesin kompetencija ir darbo skms motyvacija, integravimosi prielaidos ir kt.), kuri dinaminiai ypatumai gali lemti (ga-na danai ir lemia) kiekybinius ir kokybinius taikomo profesins veiklos modelio poslinkius (nuokrypius).

Monografijoje analizuojamos negalij profesins reabilitacijos skms prielaidos, reabilitacij pirmiausia traktuojant kaip ilgalaik ts-tin proces, kurio valdymas galina organizuoti ir bendrai reguliuoti (ko-operuotos tv, negalij ir atitinkam institucij pastangos) individo specifins psichosocialins raidos ypatumus, taip utikrinant (arba sie-kiant utikrinti) kaip galima platesn asmens autonomikum ir veiklos savarankikum, veiklos motyvacijos ir pasiekim skatinim, adekvat A suvokim bei savo potencialo vertinim. Visavert ir skminga rea-bilitacija manoma konstruojant kooperatyvius ir dialoginius socialins aplinkos santykius su negaliu asmeniu taip siekiant eliminuoti arba bent suvelninti KITOKIO, SKIRTINGO, INVALIDO ar kitoki asmenyb eidiani vardijim sigaljim bei plitim. I esms tai nra bandy-mas reabilitacijos samprat i klinikins paradigmos dirbtinai perkelti kitos, pirmiausia socialins-interakcins paradigmos format ir rodinti egzistuojanius ir vairiai pasireikianius kokybinius pokyius, nes tik-rai visa apimanti reabilitacija (suvokiant proces ne formaliu biurok-ratiniu diferencijavimo poiriu ir vertinant atitinkamais kriterijais) yra asmenybs gyvenimo kokybs utikrinimas bendromis ir abipusikai de-terminuotomis negalaus asmens ir bendruomens pastangomis.

7

VADAS

Problema ne ta, arba tai nra pagrindin problema, ant kokio me-todologinio ir net ideologinio pagrindo konstruojamas negalij profesi-ns reabilitacijos ir visaverts j socializacijos apskritai antstatas, o kok turin (ne semantine, o pirmiausia pritaikomja-dalykine prasme) realiai suteikiame atitinkamame modelyje organizuojam proces visumai, nu-kreiptai sudaryti optimalias slygas ios asmen grups adaptyviam ir socialiai kiek manoma visavertikesniam funkcionavimui. Numatyto atitinkamo reabilitacins intervencijos turinio (tam tikra prasme galima kalbti apie negalij profesins reabilitacijos skms model) segmen-t identifikavimas ir empirinis patikrinimas, j specifikos numatymas ir galimas situacinis, beje, kaip ir strateginis, keitimas yra sudtingas vyks-mas, kuriame vairiu intensyvumu ir poveikio stiprumu sveikauja daug kintamj. Tai reikia, kad net idealiai sukonstruotas ir taikytas mode-lis gali bti realizuojamas susiduriant su vairiomis klitimis, pirmiau-sia omenyje turint ne tiek politinius, socialinius, edukacinius ir kt. fak-torius, kiek mogikojo faktoriaus reikm. Determinuojaniai veikiant daugeliui objektyvi ir subjektyvi kintamj, turimas arba numanomas individo potencialo inaudojimas gali bti (ne) skmingas dl pozityvi arba negatyvi poslinki vairiose asmeninse bei socialinse struktro-se ir i esms optimalus profesins negalij reabilitacijos modelis bus realizuojamas tik i dalies. Akivaizdu, kad bendruomens nariai pirmiau-sia sveikauja veikloje nepriklausomai nuo jos funkcins paskirties ir sudtingumo mast (aidimai, mokymasis, visuomenin veikla, politin, darbin-profesin ir kt.), todl mogikojo faktoriaus veikimas ia pasi-reikia bent keliais lygmenimis (asmeninis, grupinis, genderinis, etinis, kompetencinis ir kt.), kuri pltotje vienaip ar kitaip irykja priklauso-mumo (primimo) konkreiai grupei ar grupms svarba.

Istorinje ir socialinje monijos raidoje taip jau susiklost, kad individas dl vairi poymi (ras, religija, lytis, akademiniai ar kult-riniai pasiekimai, psichofizinssveikatosbkl ir kt.) priklauso vienai ar kitai (MESKITI (arba JIE)) grupei, ir dalinis savsvertinimas, susijs su grups statusu, tampa ypa stipria tarpusavio sveik apibriania determinante. Daugeliu tyrim nustatyta, kad A koncepcija apima ne tik asmenin identifikacij, bet taip pat ir socialin identifikacij; taip MES jausmas sustiprina individo A koncepcij. Socialin identifikacija determinuoja paklusim grupinms normoms ir tam tikr (pakankamai danai net prieik) santyki su KITAIS specifik (bendravimo kult-

8


ros ir atitinkam nuostat vyravimo lyg), nes, kaip yra konstatuojama, monms jungiantis grupes ir tapatinantis su jomis kyla priepriein tendencija atskyrimas t, kurie nepriklauso tapatinimosi grupei. Vadi-nasi, grupavimas moni skirstymas grupes vyksta ne tik pagal tapa-tinimsi, bet ir pagal netapatinimsi, t. y. kit skirstym grupes pagal tam tikrus poymius2. io ypa stipriai veikianio ir gana stabilaus mo-gikojo faktoriaus taka, nepaisant daugelio teigiam poslinki vairiose socialinio moni funkcionavimo srityse, lm ir lemia vairi negali moni grupi gana ambivalentiko vertinimo tendencijas bei kaip vien i pasekmi nepakankam j potencialo vertinim ir institucin glob. Kita vertus, tokio pobdio socialin hierarchija ir susiformavusi san-tyki sistema i dalies lm savit negali asmen (ypa kai kuri j grupi) atsiribojim ir nepasitikjim tiek KITAIS, tiek ir savimi, indi-vidualiomis galimybmis bei A vertinimo specifik, transformuojam priklausomybs btent kitai, daugumos vertinimu menkesnio potencialo grupei. ioje santyki sistemos pltotje tokia slygika tampa tampa papildomu negatyviu veiksniu ne vien dl grupi diferenciacijos asme-niniame-socialiniame lygmenyje, bet ir dl ekonominio-socialinio (taip pat kultrinio-etinio ir kt.) lygmens transformacijos. Fiske (1991, 1992) socialini tarpusavio santyki teorijoje vardija tam tikrus santyki mode-lius, iskirdamas keturias elementarias ir universalias socialumo formas: komunalinio pasiskirstymo (communalsharing), galiojim lygio vertini-mo (authorityranking), lygybs nustatymo (equalitymatching) ir rinkos kainos nustatymo (marketpricing). Komunaliniopasiskirstymo formoje mons vertina vieni kitus kaip tam tikr tarpusavyje pakeiiam elemen-t rinkin ir skiriamieji individo ypatumai yra gnoruojami. galiojimlygio vertinimas vardija santykius, kuriuos lemia individ rangavimas priklausomai nuo linijins hierarchijos; lygybsnustatymo forma numato tarpusavio santyki dalyvi proporcing pasikeitim resursais ir, nusta-tant rinkoskain, pasikeitimas jais gyvendinamas rinkoje ir visi keturi tarpusavio santyki tipai turi vienod formali struktr kaip keturi ma-tavimo tipai. Teorijoje taip pat paymima, kad kiekvienam mint tip yra bdinga ir atitinkama mentalin schema, glaudiai susijusi ir su kul-

2 Bagdonas, A., Lazutka, R., Vareikyt, A., alimien, L. (2007). Skirtingi, bet lygsvisuomenjeirdarbuotje. VU Specialiosios psichologijos laboratorija. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, p. 15.

9

VADAS

trins terps ypatumais (cit. i )3. ios teorijos kontekste turint omenyje iskirt universali form reikm bendramogik santyki suvokimo lygiui apskritai, dsningi atrodo individ jungimosi grupes (MES) ir santyki su kitais (JIE) suvokimo dinaminiai ypatumai, ypa tarpusavio santykiuose su negaliais asmenimis visuomenje vis dar vy-raujanios rinkoskainos poveikis, lemiantis tiek kiekybinius, tiek ir koky-binius santyki parametrus. Neatsitiktinai pensionate turintiems protin negal asmenims atliktas tyrimas parod, kad tiek ir nuolat gyvenantys, tiek ir buv institucijos klientai susiduria su svarbiausi socialini santy-ki asimetrija, kuri lemia negalaus mogaus kompetencijos sutrikimas. Didesn problema yra tai, kad nekompetencijos pasireikimas pirmiau-sia asmenikai yra ymiai svarbesnis nei protikai atsilikusio etiket, nes tai tiesiogiai paveikia individo savivert ir nurodo jo socialin beverti-kum (t. y. menk rinkos kain), deformuoja santykius su aplinkiniais ir su savimi bei vairiose sunkesnse gyvenimikose situacijose gali bti net pavojinga. Paymima, kad kiekviena visuomen susiduria su situa-cijomis, kuri metu gali atsiskleisti negalaus asmens nekompetencija, ir kad kiekviena visuomen, priklausomai nuo socialins tvarkos, pateikia skirtingus ios problemos sprendimus. Tad ir tokio individo nekompeten-cija gali bti suprantama tik gerai painus individo socialin ir kultrin aplink (Edgerton, 1967; cit. i Rukus)4.

Akivaizdu, kad analizuojant mogikojo faktoriaus tak, kaip, be-je, ir organizacini sistem transformavimo (-si) prielaidas, ir tiktina, optimalius sveikos modelius tstiniame (nuolatiniame) negalij profe-sins reabilitacijos procese, kaip ypa svarbi slyga irykja tarpusavio santyki tarp vairi visuomens grupi pltots ir kokybini pokyi btinyb. Modeliuojamoje besikeiiani santyki schemoje btinas ne tik atskir individ ir visuomens apskritai nuolatinis psichosocialinis palaikymas (parama, negali asmen traukimas ir socialins tampos mainimas, kt.) bei tolerancija ios moni grups potencial vertinant ne kaip siekiamyb, bet kaip aktyvinamgalimyb.

3 , . (2003). : - . In ( . . M-). : , c. 516574.4 Rukus, J. (1997). Negalusisasmuoirvisuomen.Sveikosraidairperspektyva. iau-liai, p. 40.

10


Atitinkamo santyki modelio realizavimas ir, dsninga, nuosta-t negal kitimas yra sudtingas ir gana sunkiai valdomas procesas, kuriame btinas (arba bent jau pageidaujamas) abiej slygik grupi MESJIE dialogas ir kooperatyvus bendradarbiavimas, kas pokyius mo-deliuojant kaip tam tikro idealo siekim leist tradicikai vyraujant suvo-kim vienai grupei vertinant kit priartti prie MESJIE transformavimo (-si) MES JIE (VISI KARTU). Dsninga, kad tokios sveikos prog-noz ir teorini prielaid paieka bei empirinis realizavimas profesins negalij reabilitacijos procese glaudiai siejasi ir priklauso ne tik nuo vienos bendruomens puss geranorikumo, pilietins valios ir atvir bei lanksi sistem veiklos, bet ir nuo antrosios (vairi negalij grupi) puss asmeninio ir socialinio aktyvumo ir motyvuoto siekio integruotis ir dalyvauti vairi socialini struktr veikloje.

ioje dvipusje sudtingos ir daniau subjektyvi faktori pavei-kiamos priklausomybs schemoje (turint omenyje ne tik mogikojo fak-toriaus tak, bet ir prognozuojamos efektyvios profesins reabilitacins sistemos funkcionavim) ypa svarbus vaidmuo tenka A veiksmingumo struktros ypatumams ir pltotei. Btina pabrti, kad A veiksmingumo raida prasideda eimoje ir priklauso nuo eimos kaip institucijos tam tikr pastang (vaiko, taip pat ir negalaus, savarankikumo pastang stimulia-vimas ir palaikymas, autonomijos utikrinimas ir saviverts, savigarbos ir kt. asmenybs kompetencijai btin komponent formavimas (-is)) ir vairi institucij psichosocialinio palaikymo ir tikslingai kooperuotos veiklos realizuojant ankstyvosios intervencijos vaikystje galimybi gy-vendinim. Prognozuojant negalij A veiksmingumo pltots taktik ir strategij ir galimus teigiamus poslinkius atskir visuomens grupi santyki ir sveikos apskritai sistemoje kartu siekiama ir gana pragmati-k tiksl, kuri gyvendinimas dar kart patvirtint, kad kiekviena idja gali bti realizuojama sukuriant tam tikras prielaidas (numatant btinas slygas ir siekiant perkelti numatytus segmentus empirin-praktin ba-z) ir utikrinant j pritaikym vairiose asmenybs funkcionavimo sri-tyse. iame kontekste kaip ir dera V. Deimso suformuluota mintis, kad teisingosidjosyratos,kuriasmesgalimepasisavinti,pagrsti,patvirtin-tiirpatikrinti.Klaidingosidjosyratos,sukuriomismesnegalimeitopadaryti5. 5 Deimsas, V. (1995). Pragmatizmas. Vilnius: Pradai, p. 206.

11

VADAS

Dsninga, kad, atsakant daugel problemini klausim ir teori-kai bei empirikai vertinant bendramogikj santyki specifik ap-skritai ir santyki su negaliaisiais lemiani faktori raikos ypatumus (nuostat dinamika, kompetencij vertinimas, dialogo ir tarpininkavimo btinumas bei kt.) ir vairius profesinio rengimo modelius, monografijo-je siekiama pagrsti negali asmen profesins reabilitacijos galimybi parametr kait ir sukaupt duomen pagrindu sukonstruoti model. Jo realizavimas i esms galint siekti kiek manoma visavertikesns ir ko-kybikesns ios asmen grups veiklos (darbins-profesins, socialins ir kt.) socialinse struktrose gyvendinant pagrindines humanizmo nuo-statas ir kartu atliepiant konkurencins rinkos visuomens pragmatizmo principus.

i monografija yra dviej autori bendradarbiavimo rezultatas, todl natralu, kad, nepaisant teorini ir empirini problemos sprendi-mo pozicij bendrumo, yra tam tikr skirtum, susijusi su individua-liu mokslins mediagos perteikimo stiliumi bei kalbiniais ypatumais. Monografijos vad, 1 skyri (Veikla kaip asmenybs formavimosi iraktyvausfunkcionavimosociumedeterminant) ir 2 skyri (Teorins ir.praktinsnegalijdarbins-profesinsreabilitacijosprielaidos(pro-blemosirrealyb)) para doc. dr. Adolfas Juodraitis. Doc. dr. Ingrida Baranauskien para 3-i (Negalij profesins reabilitacijosmode-liai), 4- (Tarpininkasirtarpininkavimoprocesasnegalijprofesinsreabilitacijossistemoje) ir 5- (Projektas,kaipnegalijprofesinsre-abilitacijosprocesoskmsprielaida) monografijos skyrius bei apiben-drinusi vis teorin ir empirin mediag pateik negalij profesins reabilitacijos idealaus modelio parametrus.

12

1. VeIKla KaIP aSMeNYBS FORMaVIMOSI IR aKTYVaUS FUNKCIONaVIMO SOCIUMe DeTeRMINaNT

1.1. Darbin-profesin veikla kaip asmenybs socialins adaptacijos ir socializacijos proces determinant

Viena i esmini asmenybs funkcionavimo socialiniame lauke s-lyg ir garant yra veikla, determinuojama ne tik individo pastang akty-viai sveikauti su aplinka ir jos objektais, tenkinant btinus poreikius ir taip utikrinant atitinkamas egzistencijos slygas, bet taip pat veikiama ir fizins bei socialins aplinkos keliam reikalavim (normos, vertybs, prosocialios veiklos rys etc.), taip permanentikai6 stimuliuojanti toles-n asmenybs raid, lemianti adaptacijos ir socializacijos proces sk-mingo (i esms tai slygika) realizavimo galimybes. Daniausiai veikla apibriama kaip smoninga moni elgsena, turinti tam tikr tiksl, o jo pasiekimas yra skatinamas poreiki, motyv, tiksl7, nors i esms toks veiklos vardijimas susijs su vienpusiu, tik individo aktyvumo paramet-r nulemtu vyksmu, nors determinani yra daugiau. Kita vertus, akcen-tuodami veikloje smoningumo ir tikslingumo segmentus i dalies kaip ir apibriame tam tikr moni grup, kuri veikla formaliai atitinka nustatytus kriterijus, ir taip pat iskiriame (galima prielaida, kad neforma-lizuodami ir bent teoriniu lygmeniu neteikdami didesns reikms tokiai aktyvumo formai) kit asmen grup, kuri smoningo ar nepakankamai smoningo aktyvumo pastangos kaip veikla gali bti ir nevertinamos. Ikylanti dilema gali bti isprendiama iek tiek keiiant formuluot ir pernelyg neakcentuojant smoningumo, tikslingumo veikloje komponen-t ar net ir kai kuri poreiki tenkinimo svarbos, nes kai kuri negali asmen grupi veikla (fizin, krybin, instrumentin-darbin etc.) ga-li bti visikai spontanika, nesismoninta ir nepakankamai tikslinga, bet i esms traktuotina kaip veikla ir dl pasiekiam rezultat, ir dl igyvenam teigiam pasitenkinimo veikla emocij apraik. I esms veikla, taip pat omenyje turint ir vairias jos definicijas8, yra pernelyg su-dtingas, daugialypis konstruktas, ir formalizuojant bei labai konkreiai 6 Permanentinis nuolatinis, nenutrkstamas.7 Bendrojipsichologija (1986). Vilnius: Mokslas.8 Definicija apibrtis, apibrimas.

13

1. VEIKLA KAIP ASMENyBS FORMAVIMOSI IR AKTyVAUS FUNKCIONAVIMO SOCIUME DETERMINANT

vardijant veiklos komponentus ir struktr apskritai (ypa edukaciniu ir psichologiniu lygmenimis) galima enkliai pakeisti ir taip gana kontro-versik visuomens poir i mogaus aktyvumo r.

Veikl analizuojant kaip psichologin konstrukt atkreipiamas d-mesys labai plat ios svokos vartojim ir turinio vairov (mogaus veikla, gyvn veikla, iorin ar vidin veikla, nerv sistemos veikla, mnemin9 veikla etc.), kai kuri mokslinink nuomone, taip netenkant galimybs klasifikuoti dl atsirandani prietaravim, nesuderinamumo ir esms neatitikimo. Paymima, kad kalbant apie veiklos kaip fenomeno psichologin tyrim i esms omenyje turima individo arba individuali veikla, ir dauguma teorini koncepcij bei schem, pagrst empiriniais tyrimais, btent ir skirta individo veiklai nagrinti10. Lomovas kritikai pastebi, kad danai nepagrstai sutapatinant individo veikl ir visuome-ns veikl psichologinje analizje neatsivelgiama individo sveik su kitais monmis, ir visas sudtingas veiklos procesas suprantamas kaip vidini santyki subjektasobjektas, o tiksliau, vienetinis sub-jektasobjektas, iraika. Akcentuojama, kad asmuo yra trauktas vi-suomenini santyki sistem btent dl savo veiklos ir individo savybs (bruoai) kaip veiklos subjekto dariniai formuojasi ir vystosi aktyviai veikiant ioje dvipusje sistemoje, todl ir jo veikla gali bti suprantama tik vertinant, kaip jis yra trauktas visuomeniniussantykius. Atkreiptas dmesys, kad ioje ivadoje yra daug ssaj su Adlerio (1956) individua-liosios asmenybs teorijos teiginiais; viename i j paymima socialin individumo priklausomyb, akcentuojant kad individualioji psicholo-gija vertina ir tyrinja visuomen traukt individum. Mes atsisako-me vertinti ir tirti mog izoliuotai nuo jos (cit. i , )11. Lomovas konstatuoja, kad veikla yra daugialypis, vairiapusis procesas, todl bet koks matavimas gali bti panaudojamas ir kaip klasifikacijos pa-grindas, taip sukonstruojant labai daug vairi klasifikacij ir kiekviena j bus susijusi su kokia nors konkreia veiklos puse. Tolesnje veiklos sampratos ir esms pltotje, laikydamasis marksistins psichologijos pozicij, autorius akcentuoja, kad realios, savo turiniu tikros veiklos di-9 Mneminveikla atminties proces produktyvum stimuliuojanti veikla, naudojant spe-cialius siminimo ir prisiminimo bdus.10 , . . (1981). . , . 2, 5, c. 322.11 , ., , . (1999). . -: , c. 166.

14

Ingrida Baranauskien, Adolfas JuodraitisNEGALIJ PROFESIN REABILITACIJA: SKMS PRIELAIDOS

ferencijavimo ir klasifikacijos pagrindas istoriniame vystymosi procese yra visuomens gamybini jg vystymasis bei gamybini (taip pat ir kit visuomenini) santyki raida. Nepolemizuojant dl filosofini-me-todologini princip galima teigti, kad svarbus konstruktas veiklos ana-lizje yra vairi veiklos ri ir j tarpusavio priklausomybs klasifika-vimas bei dinamini ypatum traktuot, kas galina nustatyti nuolatin interes, polinki, gebjim sveik ir pokyius vairiose veiklos ryse, greta kit parametr vertinant ir irykjanias tendencijas profesins orientacijos, profesinio mokymo ir kit praktini uduoi sprendimo srityje. Atkreipiamas dmesys veikl skatinani veiksni tyrim, pir-miausia akcentuojant motyv ir tiksl sampratos esm, taip paymint, kad nemotyvuotos, taip pat kaip ir nekryptingos, veiklos paprasiausiai negali bti. Motyvas ir tikslas sudaro kaip ir savit veiklos vektori, apibriant jos krypt, taip pat pastang, subjekto dedam jos atlikimui, dyd. is vektorius atlieka sistem formuojanio faktoriaus vaidmen, or-ganizuojant vis psichini proces ir bsen sistem, kurios formuojasi ir pltojasi veikloje12.

Reikia pabrti, kad kalbant apie veikl yra ypa iskiriamas bazi-nis darbo vaidmuo (omenyje pirmiausia turimi tarybinio laikotarpio ru-s psicholog darbai), ir didesn ar maesn vaidmen iai veiklos riai skyr ir kiti mokslininkai (Freudas, Adleris, Maslow ir kt.), kurie laiksi visikai kitoki metodologini pozicij ir atstovavo skirtingoms psicho-loginms kryptims. Taip analitikai paymi, kad Freudo poiris darb i esms buvo pesimistikas, nes vertino j kaip btinyb, kuri susijusi su mogaus poreikiu maistui ir pragyvenimo reikmi utikrinimu, todl formali darbins veiklos struktra kliudo mogui laisvai patenkinti funda-mentalius seksualinius ir agresyvius instinktus. Psichoanalitiko nuomo-ne, organizacins struktros reglamentuoja darbuotoj elgesio taisykli vykdym ir priveria juos vadovautis realumo, o ne labiau pageidaujamu malonumo principu, Ego stiprjimas darb paveria nemalonia veiklos rimi ir pan. Taiau Freudo vertinimu, darbinje veikloje yra ir teigiama pus, nes darbas struktruoja mogaus gyvenim ir daro j prasming. Darbin veikla atlieka mogui teigiam funkcij, nes ji suteikia galimy-b mokytis ir prisitaikyti prie realaus pasaulio bei taip slygoja brandos 12 , . . (1981). . ,. 2, 5, c. 12.

15


siekim. mogus pasiekia piln brand tuomet, kai jo Ego tampa pakan-kamai stiprus ir gali nukreipti jo aktyvum tokiu bdu, kad instinktai bt patenkinami socialiai priimtina forma (cit. i , )13. Pratsdama atliktus bedarbi tyrimus Jahoda (1982) sukr teorijos pa-grindus, paaikinanius latentini darbo funkcij svarb ir psichologinio distreso raid, kai kuriais teiginiais kaip ir atliepiant Freudo samprotavi-m logik, nes pirmiausia akcentuojama:

Darbasstruktruojalaik. Darbas nustato kiekvienos dienos, savaits ir dar ilgesni period tvark. Laiko struktros defici-tas gali enkliai dezorientuoti asmen.

Darbasleidiareguliariaibendrautisukitais. Reguliarus ben-dravimas su monmis, kurie nra vienos branduolins ei-mos nariai, tampa svarbiu socialini kontakt altiniu.

Darbassuteikiamoguikrybos,meistrikumoirtikslobuvi-mopojt. Net jeigu darbas nesuteikia reikiamo pasitenkini-mo, jis duoda tam tikr meistrikumo arba pasiekimo jausm. Krybinis aktyvumas stimuliuoja mones ir teikia pasitenkini-m.

Darbas yraasmeninio statuso ir identiteto altinis. Uima-mos mogaus pareigos yra labai svarbus jo asmeninio statuso visuomenje rodiklis. Svarbu tai, kad darbas nulemia ne tik paties darbuotojo status, bet ir jo eimos nari status. Taip dirbantis mogus tampa jungianija grandimi tarp dviej reikming socialini sistem eimos ir visuomens.

Darbasyraaktyvumoaltinis. Bet koks darbas reikalauja tam tikr fizini arba protini pastang snaud.

Pastebima, kad i deprivacin14 teorija buvo kritikuojama dl menkos galimybs mokslikai patikrinti teiginius, metodologini trku-m, nes sudtinga patikimai vertinti deprivacijos genez, neatsivelgta pokyius, kuriuos lemia laiko faktorius, individuals ypatumai ir kt. (cit. i , )15. I esms nerevizuojant vairi teorij tei-gini galima teigti, kad darbui, kaip ir kitoms veiklos rims, skiriamas 13 , ., , . (2001). . -: , c. 231.14 Deprivacija svarbiausi poreiki tenkinimo galimybs nebuvimas (atmimas).15 , ., , . (2001). . --: .

16


didelis dmesys, ir taip yra ne vien tik rus mokslinink, kurie laikosi marksistini tradicij analizuodami darbins veiklos tak asmenybs formavimosi procesams, studijose. Kita vertus, daugja darb, kuriuose veikla nebtinai tradicikai nagrinjama per atskiras individo, sveikau-janio su socialine aplinka, veiklos ris, o bandoma vertinti ir pagrsti veikl kaip universali asmenybs socialins adaptacijos strategij, pa-siekimus orientuot veikl ir kt., kas neabejotinai prapleia tiek tyrim kryptis, tiek ir pai veiklos samprat. Tokia teorin-empirin prieiga taip pat turi slyio tak ir su darbins-profesins veiklos, atitinkamai ir su negali asmen profesinio aktyvumo, dsningumais ir organizavimo bei valdymo ypatumais.

Konstruojant socialins adaptacijos modelius atkreipiamas dme-sys keiianij materialin-dvasin veikl kaip universali asmenybs prisitaikymo sociume strategij, kurios galimybi inaudojimas determi-nuoja asmenybs socialins adaptacijos genez16. Teikiamame modelyje paymima, kad veiklos struktroje yra iskirtini du momentai: 1) visu-minis veiklos pobdis neatsiejamas nuo socialins informacijos, kurios dka manomas racionalus tikslingai kryptingas supanios tikrovs per-tvarkymas; 2) socialin informacija visada turi veiksminio prisitaikymo prie socialins aplinkos reikalavim ir individuali besiadaptuojanio asmens poreiki slyg ir priemoni reikm, kitaip tariant, informaci-ja yra fundamentalus tikslingos adaptyvios veiklos sociume pagrindas. ypating dmes skirdamas informacijai, is autorius konstatuoja, kad login veiklos kaip universalios asmens adaptacijos struktra susideda i atskir (j yra 10) etap:

Informacinis socialins aplinkos ir individualios veiklos sly-g skenavimas, adaptacijos subjekto individuali ir socialini poreiki vertinimas ir rangavimas;

Adaptacijos subjekto grtamosios informacijos apie aplinkos adaptyviai reikming pokyi ypatumus gavimas;

Gautos informacijos atitikimo lygmens analiz, pirmiausia vertinant, kiek ji atitinka reikming gyvenimo slyg para-metr isaugojimo tikslus, ir, antra, visavertikesnio individu-ali, materialini ir dvasini poreiki uduoties tenkinimo vertinimas;

16 , . . (2006). . -.

17


Idealaus veiklos rezultato psichini mechanizm veikimo d-ka konstravimas, siekiant geriausio adaptacijos subjekto indi-viduali poreiki tenkinimo atitikimo;

Perspektyvios veiklos ideali rezultat pasiekim galimybs reali ir potenciali barjer analiz;

Efektyviausi veiklos strategij (ar bd) srii nustatymas, galinantis galim adaptyvi-veiksmini barjer likvidavim ir minimalizuojantis skirtumus tarp reali rezultat ir idealaus pakeiianiosios veiklos modelio;

Labiausiai asmenybs individualius poreikius atitinkani strategij, utikrinani btinas gyvenimo slygas, paieka;

Laukiamo (pageidaujamo) rezultato pasiekimas adaptyvios veiklos procese;

Gauto veiklos rezultato palyginimas su idealiu modeliu ir to-lesns veiklos koregavimas siekiant subjektyviai reikming rezultat prisitaikaniam asmeniui;

Informacins aplinkos ir individualios veiklos slyg skenavi-mas, adaptacijos subjekto individuali ir socialini poreiki vertinimas17.

Toks veiklos struktravimas yra pernelyg detalizuotas ir susmul-kintas, labiau primenantis savit piramidin teorin konstrukt, ir todl instrumentinis-empirinis socialins adaptacijos gyvendinimas regisi kaip ypa sudtingas, daug protini individo pastang reikalaujantis pro-cesas, turint galvoje puikiai inom visuomens daugiasluoksnikum ir jos potencialo skirtingum. Viena toki grupi yra negals asmenys ir j potencialios galimybs auktus reikalavimus kelianioje socialinje aplinkoje yra enkliai menkesns, ir bent jau ioje pateiktoje adaptaci-ns veiklos schemoje ignoruojant palaikomj socialins aplinkos tak ir param realizuojant adaptacijos tikslus, sudtinga prognozuoti galimas prisitaikymo skms ribas. Kita vertus, toks problemos matymas ir at-skleidimas patvirtina veiklos daugialypikum bei sudtingum ir btiny-b atskleisti kiek galima daugiau bendr ir specifini dsningum turint vien tiksl: aktyvioje veikloje inaudoti visas asmenybs galimybes ir rezervus jai pasirenkant veiklos ris arba toki veikl organizuojant so-cialins aplinkos subjektams (vairios institucijos, socialins sistemos, specialiai parengt moni grups etc.).17 Ten pat.

18


vairi individo ir grupi veiklos, veiklos mechanizm, ypatum, ri ir pan. tyrim gausoje isiskiria pasiekim veiklos koncepcijos, glaudiai susijusios su motyv klasifikacijos problemos sprendimo pa-iekomis. Heckhauseno (1974) darbuose, skirtuose pasiekim veiklos koncepcijai pagrsti, vardijamos penkios slygos, kurioms vienu metu sveikaujant atliekami veiksmai yra igyvenami subjekto (arba stebto-jo) ir suvokiami kaip priskirtini prie pasiekim veiklos. Taip akcentuoja-ma, kad veikla turi 1) palikti tam tikr apiuopiam rezultat, kuris 2) turi bti vertinamas kiekybikai arba kokybikai, be to, 3) reikalavimai vertinamai veiklai neturi bti nei sumainti, nei padidinti, t. y. veikla ga-li baigtis skme, bet itai gali ir nevykti; ma maiausiai veikla negali bti gyvendinta be tam tikr jg ir laiko snaud. Veiklos rezultat vertinimui 4) turi bti apibrta lyginamoji skal ir tos skals ribose tam tikras normatyvinis lygis, kuris laikomas privalomu. Pagaliau, veikla 5) turi bti subjekto pageidaujama, ir jos rezultatas turi bti pasiektas jo paties18. Konstatuojama, kad pasiekim veikla yra orientuota uduo-i sprendim, ir jeigu suformuluota uduotis neleidia pamatyti objek-tyvuoto rezultato, yra emiau arba aukiau subjekto galimybi ribos, jeigu jis nelaiko veiklos vertinimo etalon ir norm privalomais, taip pat jeigu uduotis jam yra primesta arba jos sprendimas gyvendinamas be jo dalyvavimo, tuomet pasiekim veikla yra tik dalin, ribota. iame kontekste paymtinas tam tikras veiklos rib ipltimas, neakcentuojant smoningumo svarbos; ir turint omenyje kai kuri negali asmen gru-pi galimybes, jau pats dalyvavimas (uimtumo segmentai) vienoje ar kitoje veikloje traktuojamas kaip veikla, kas yra svarbu tiek asmeninia-me, tiek ir socialiniame individo funkcionavimo lygmenyje. Teigiama, kad ne tiek svarbu patikrinti vis penki slyg vykdym, kiek suvokti kito poelgius kaip pasiekim veikl, ir jeigu akivaizdus vienos ar keli slyg buvimas ir nra visiko kit slyg deficito, jau galima fiksuoti pasiekim veiklos komponentus. Tai svarbu ta prasme, kad, kaip paymi-ma, yra gyvenimo sferos, kuriose vyrauja situacijos, susijusios btent su pasiekim veikla, tarp j kaip viena svarbiausi yra vardijama profesin veikla iuolaikinje industrinje visuomenje19. Profesinje negali as-men reabilitacijoje ir apskritai vairiose j socialinio gyvenimo veiklos 18 , . (2003). . : , c. 147.19 Ten pat.

19


sferose tokia veiklos samprata i dalies eliminuoja arba suvelnina kli-nikinio-korekcinio modelio suformuot nuostat ir vertinim taikymo stereotipus ir priartina prie socialins-interakcins paradigmos idj prak-tinio realizavimo, ivengiant teorini gin formaliame veiklos, taip pat ir profesins, ar kit darbinio aktyvumo form vertinimo kontekste.

1.2. Asmenybs veiklos motyvacijos problemos: koncepcijos, j taka teorinei ir empirinei veiklos skatuli interpretacijai

Sprendiant veiklos motyvacijos problemas pirmiausia pastebi-ma, kad i esms dauguma klasikini asmenybs teorij yra motyvacijos teorijos, nes psichoanaliz tai instinkt teorija, kurioje teigiama, kad mog valdo nemalonios tampos sumainimo siekis (Freud, 1923), o Le-wino (1935) lauko teorijoje motyvacija yra determinuota tarp vairi gy-venimo erdvs srii esanios tampos. Humanistins krypties teorijose konstatuojama, kad mons jau itakose turi asmenybinio augimo ir bren-dimo motyvacij (Allport, 1950; Maslow, 1954; Rogers, 1961 ir kt.; cit. i , )20. I esms labai vairiai traktuodami asmenybs motyvacijos ir veiklos sveik bei priklausomyb, atlik teorin ir empi-rin motyvacijos mechanizm analiz, nustat dinaminius ypatumus, si-tuacin veikimo specifik ir kt., atskir krypi atstovai sukr nemaai motyvacijos teorij ir modeli (Orlovas21 nurodo daugiau kaip 50 moty-vacijos teorij, kurios iki 1989 m. buvo inomos psichologijos moksle), sukonstruot remiantis skirtinga metodologija ir metodine-empirine pri-eiga. Asmenybsteorij kontekste pagrindinis akcentas tiriant motyva-cij tenka motyv klasifikacijai, kryptingumo tipams, dispozicijoms ir pan., tai yra bdinga orientacija asmenybines motyvacijos determinan-tes, o ne motyvacijos proceso eig. Kita tyrj grup prioritetine laiko situacijosreikm ir vardydama elgesio determinantes iskiria vairius situacinius parametrus. Vis dlto paymima, kad didiausi skm tiriant motyvacij kaip visumin dinamin proces pasiek treios teorij grups atstovai, orientavsi asmenybs ir psichologins aplinkos (situacijos)

20 , ., , . (2003). . : .21 , . . (1989.) - . , 5, c. 2734.

20


sveikos analiz, kuriai pradi suteik Lewino (1935) tyrimai, parod, kad elgesys yra asmenybs ir psichologins aplinkos funkcija22. Susida-ro spdis, kad rus mokslinink motyvacijos tyrimo krypi slyginis diferencijavimas yra gana patogus iskiriant esmines linijas (kryptis), ta-iau neatskleidia viso nagrinjamos problemos masto ir sudtingumo ta prasme, kad neatsivelgiama kai kuriuos svarbius konstruktus, kurie veiklos ir motyvacijos procesuose vaidina ypa svarb vaidmen (valios procesai, imokimo procesai, instinktai ir kt.) ir vystantis vairioms mo-tyvacij teorijoms turjo didesn ar maesn tak tolesnei koncepcij klasifikacijai ir raidai apskritai.

iame teorini modeli samplaik kontekste svarbu (kadangi iry-kja tam tikri skirtumai tarp Vakar ali ir rus mokslinink apibri bei kategorij) yra vardyti ne tiek vairi mokykl ir krypi skirtumus ar pranaumus, bet pai (motyvacijos ir motyv) samprat. Paymima, kad pastaruoju metu motyvus apibria kaip tokias turiningas veiksmo tiksl klases, kurios pasireikia kaip patvari ir slygikai pastovi ver-tybini dispozicij iraika (forma). Tai aukiausios eils vertybins dispozicijos23, kitaip tariant, jos nevaidina lemiamo vaidmens palaikant organizmo funkcionavim, jos nra gimtos ir vystosi tik ontogenezs24 procese, priklauso nuo socializacijos ir, vadinasi, nuo socialini norm tos aplinkos, kurioje ugdomas vaikas25. Atkreipiamas dmesys, kad motyvo samprat patenka ne visos veiksmo tiksl ekvivalentikumo kla-ss ir apskritai sudtinga kalbti apie tai, kok skaii motyv reikia i-skirti kaip skiriamsias turiningas klases vertinant mogik veiksm tiksl gaus, todl lieka abstraktumo poymi ir motyvas yra kaip hi-potetinis konstruktas. Heckhauseno nuomone, taip abstrakiai nusako-mas motyvas i esms pasireikia begalje vairi veiksm bei su jais susijusi tiksl ir yra veikiamas vairi pokyi, determinuojam istori-ni, amiaus ir perjimo i vienos gyvenimo sferos kit veiksni. Tradi-cikai motyvais vardijami veiklos stimulai, susij su individo poreiki tenkinimu: individo aktyvum skatinantys ir jo veiklos krypt lemiantys

22 -, . ., , . . (1986). . , 5, c. 161168.23 Dispozicija palyginti pastovus gimtas ar gytas individo elgsenos polinkis, susijs su afektine, kognityvine ir elgesio sferomis.24 Ontogenez individualus organizmo vystymasis.25 , . (2003). . : , c. 639.

21


aplinkos arba vidaus veiksniai; materials arba ideals individo tikslai; individo veiksm ir poelgi pasirinkimo prieastis, kuri pats individas suvokia26. Tuo tarpu Heckhausenas links iskirti pasiekimmotyvus (jie siejami su turininga vis veiksm tiksl klase, kuri skmingumas subjekto vertinamas kaip slygikas tobulumo standart siekimas), kurie i konkretaus mogaus pozicij visada apima tik nedidel ios vairovs dal. Mokslininkas akcentuoja, kad i nedidel dalis sudaro asmeniui b-ding tiksl ekvivalentikumo klas, kurios viduje jis demonstruoja tam tikr pasiekim nukreipto elgesio nuoseklum; pavyzdiui, daugumai moni pasiekimmotyvas yra susijs su tam tikra j profesinsveiklosdalimi, kai kuriems asmenims dar ir su tomis veiklos rimis, kuriomis usiimama laisvalaikiu. Tai ne vieninteliai skirtumai, nes motyvo sam-prata apima ir kitus individuali parametr skirtumus, tarp j vardijama ir aspiracij27 lygis, kur orientuojasi mogus, taip pat ir nuostata sk-ms pasiekimui arba neskms vengimas ir kt.28, kitaip tariant, tam tikr motyv atitinka didelis atskir parametr kiekis. Iskiriant motyv reik-m asmens veikloje, McCllelland (1985) teigimu, motyvai yra gyjami kaip vaikiko patyrimo ir socializacijos proces rezultatas, todl jis taip pat ypating dmes skiria pasiekim motyvui, atitinkamai vertindamas tiek individualius skirtumus, tiek ir sociokultrines pasiekim motyvaci-jos variacijas (lemia konkreios kultros socializacijos proces ypatumai ir aukljimo metodai). Panaiai pasiekim motyv konstrukt modeliavo Atkinson (1964), kuris motyvacijos teorij ved du svarbius kompo-nentus. Remdamasis pirmtak (Lewin, 1935; Tolman, 1932) darbais, jis sukr laukimo-reikmingumo koncepcij: mogus veikia tuomet, kai tikisi pasiekti ikeltus tikslus, kuriuos jis suvokia kaip subjektyviai reik-mingus. Taip motyvuoto pasirinkimo koncept vedama subjektyvaus vertinimo svoka ir ja pakeiiama objektyvi galimybi ir naudos svo-ka. Skirtingai nuo potrauki teorij, jo laukimo-reikmingumo modelis atspindjo tokias mogikos motyvacijos savybes kaip tikslingumas ir ateities orientacija. Atkinsonas pripaino, kad veiksmas prastai atspindi proting kompromis tarp negatyvi ir pozityvi stimul bei lkesi, ir rizika determinuoja skm arba neskm. Jo teorijoje pasiekim mo-26 Psichologijosodynas (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, p. 177.27 Aspiracijos tikslai, kuri asmuo siekia, daniausiai susij su aukiausiais tikslais, j siekim vertinant kaip atitinkanius potencialias galimybes.28 , . (2003). . : .

22


tyvacija atspindi sveik: 1) skms pasiekimo ir subjektyvios skms tikimybs motyvo su 2) neskms vengimo ir subjektyvios neskms tikimybs motyvu; greta kit segment savo modelyje jis taip pat paymi motyvacijos ir motyvo svok skirtumus (cit. i , )29.

Heckhausenas atkreipia dmes, kad vystantis mokslinei, t. y. eksperimentinei, psichologijai motyvacijos problemos buvo nagrinja-mos vairiausiais kontekstais ir vartojant skirting terminij, kas atspin-djo ne tik poiri ir metod poliarikum, bet ir tyrim sudtingum, ir tai lieka aktualu ir dabartiniu laikotarpiu. Paymima, kad dar motyvaci-jos tyrimo itakose (pradedant Ch. Darwino darbais, periodas nuo 1859 iki 1927 m., kai J. Pavlovo darbai buvo iversti angl kalb), nors moks-lininkus pirmiausia domino elgsenos problemos, isivyst kelios skirtin-gos motyvacijos tyrim kryptys. Nurodoma valios psichologijos kryptis (Muller, 1900; Ach, 1910), instinkt teorijos kryptis (McDougall, 1908), teorin-asmenybin kryptis (Freudo 19101915 m. darbai) ir teorin-aso-ciatyvin kryptis, papildomai isiskyrusi dar dvi (imokimo psichologi-jos linija (James, 1890; Thorndike, 1898) bei aktyvacijos psichologijos linija (Pavlov, 1927)) atakas. Pastebima, kad i mokslinink darbai ir turjo didiausios takos motyvacijos tyrim kryptims pltotis, gilinan-tis asmenybs elgesio ir j determinuojani veiksni esms teorin pa-grindim ir empirin prielaid patikrinim. Heckhausenas paymi, kad enkliai ipltotojeteorinje-asmenybinjemotyvacijos tyrim kryptyje irykja eios linijos (koncepcijos), vienoje tyrim grupje apiman-ios situacinius faktorius, imokimo psichologijos linij bei iuolaikin imokimo psichologij, kitoje grupje tyrimai orientuoti situacinius ir asmens organizmo faktorius, taip pat iskirta aktyvacijos psichologijos linija bei iuolaikins psichofiziologijos kryptis. Teorinje-asociatyvi-nje krypties schemoje (reikia pasakyti, kad dalis linij ar krypi joje vienaip ar kitaip atsikartoja, kaip ir j autoriai, turj tak krypties ar linijos tyrim pltotei) pateikiama deimt motyvacijos tyrim vystymosi blok, tarp kuri vien grup sudaro: 1) asmenybiniai faktoriai; 2) asme-nybs psichologijos linija ir 3) iuolaikin asmenybs (bruo teorija) psichologija. Kita grup apima: 4) situacinius faktorius; 5) kognityvin-psichologin linij ir 6) iuolaikin socialin psichologij; treioje grup-je yra iskirta 7) asmenybs ir situacijos faktori sveika, 8) motyvacijos 29 , ., , . (2003). . : .

23


psichologijos linija ir 9) iuolaikin motyvacijos psichologija (Veineris, Meyeris, Heckhausenas, arba vadinamoji Bochumo grup) ir dar viena kryptis, btent 10) imokimo teorijos kryptis30. Dsninga, kad kiekviena i krypi ar linij siejama su tam tikromis faktori grupmis, didesne ar maesne jga bei intensyvumu veikiani ir lemiani individo elges, veiklos (tarp kit veiklos ri ir darbins-profesins veiklos) motyvaci-jos dinaminius ypatumus ir determinuojani asmenybs adaptacijos ir socializacijos skms (neskms) parametrus. i krypi vairov kaip ir sukuria prielaidas patikslinti motyvacijos svok, teigiant, kad motyvaci-josprocesai apima asmenybs ir situacijos tarpusavio sveikos dinamik, kur greta skatinamj situacijos aspekt, atsiskleidiani per tam tikr tiksl pasiekimo galimybs suvokim, per atitinkamoje situacijoje aktua-lizuojamus motyvus bei veiksm bdus, kas tampa kaip ir parengiamja veiksmo stadija, taip pat paymimas asmenybini faktori svarbumas31. Tuo tarpu bendruosiuose informacijos altiniuose prastai konkretizuoja-ma, kad motyvacija tai elgesio veiksm, veiklos skatinimo procesas, kur sukelia vairs motyvai; motyv visuma32.

Pastarojo meto tyrimai (kadangi didesn mokslinink dalis suta-ria dl bendr bazini psichini mechanizm, lemiani asmens veiklos pasirinkim, reguliavim etc., sampratos) patvirtina, kad veiksmai yra motyvuojami individo savivaizdio ir jausm savo paties atvilgiu. Pa-stebima, kad su Asusijprocesai funkcionuoja kaip motyvacijosdeter-minants (tai dar kart patvirtina negali asmen A vaizdo ypating j psichofizins ir socialins raidos skirtingais, ypa kritiniais, periodais reikm), nes gebdamas ikelti sau tikslus, kontroliuoti strategijas, anali-zuoti save ir vertinti rezultatus, mogus gyja galimyb savarankikai re-guliuoti savo elges ir emocin bkl (Baltas ir kt., 1998; Bandura, 1986, 1999; Karoly, 1993, ir kt.; cit. i , )33. iame kontekste visada yra iskiriamas G. Allporto indlis, nes trys jo teorijos elemen-tai arba enkliai pralenk, arba, kaip paymima, tiesiogiai nulm daug vliau modeliuot teorini konstrukt ir nustatyt empirini duomen tak asmenybs teorij raidai, taip pat ir motyvacijos sampratai. Kon-statuojama, kad pirmiausia tai susij su asmenybini bruo iskyrimu, 30 , . (2003). . : .31 Ten pat.32 Psichologijosodynas (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, p. 176177.33 , ., , . (2003). . : .

24


kuriuos jis vardija kaip neuropsichines struktras turinias geb-jim funkcionaliai ekvivalentikus paversti daugel stimul, inicijuoti pastovias (stabilias) adaptyvaus ir ekspresyvaus elgesio formas ir valdyti jas (Allport, 1937, p. 295; cit. i , )34. Antra, ypa svar-bus yra jo teiginys apie funkcin motyv autonomij, nes, mokslininko nuomone, veiksmai, kurie itakose buvo nulemti vieno motyvo (pavyz-diui, patenkinti biologin poreik), gali savaime tapti tikslu; tai reikia, kad veiksmai inicijuojami dl j pai ir elgesys nepriklauso nuo pirmi-nio motyvo. Allportas teig, kad negalima vis veiksm pagrindu laikyti primityvi instinkt ir potrauki visum, ir taip jo funkcionalios autono-mijos principas paaikino neribot motyv kiekio ir vairovs didjim, atsisakant psichoanalitini ir bihevioristini tampos mainimo modeli. Ir treia, tai jo vesta propriumo svoka numatant tolesnius Apsicholo-gijos srities pasiekimus, i samprat integruojant asmenybs savivaiz-dio sistem, nes propriumas, autoriaus nuomone, yra asmeninio identite-to branduolys, lemiantis asmenybs funkcionavimo suderinamum35.

Turint omenyje negali asmen profesins reabilitacijos ypatu-mus ir svarb bei vaidmen, kuris iame procese tenka motyvacijai, tiks-linga atkreipti dmes kelis aspektus. Vienas j yra susijs su Bochumo grups nari paiekomis. Taip paymima, kad daugelis bandym galino sumodeliuoti sudtingus procesinius motyvacijos modelius: viename j konstatuojama individo asmenini gebjim ir uduoties sunkumo su-vokimo sveikos su tikslingu individo elgesiu priklausomyb (Meyer, 1973); kitame ipltotamemotyvacijosmodelyje greta atribucijos teorijos element vertinamos vairi veiksm rezultato pasekms kartu su j subjektyvaus patrauklumo rodikliais (Heckhausen, 1977). Svarbu tai, kad ipltotas motyvacijos modelis skirtas tikslingiems veiksmams paaikinti, todl jame remiamasi daugelio krypi idjomis: laukiamo vertingumo modeliu, instrumentine teorija, pasiekim motyvacija ir kauzaline atribucija, nors i esms is modelis konstruojamas laukiamo vertingumo schemos pagrindu. Taip pat atkreipiamas dmesys, kad dar XX a. 8-ojo deimtmeio pasiekimmotyvacijos tyrimai leido diferenci-juoti tris svarbius (pagrindinius) motyvacijos proceso faktorius, btent asmenybin faktori (motyv) ir du situacinius faktorius (subjektyvios 34 , ., , . (2003). . : .35 Ten pat.

25


skms tikimybs ir patrauklumo), kas sukl tam tikr sumait dl i-reikto bendro i konstrukt pobdio. Paymima ir ta aplinkyb, kad motyvacijos tyrimams iki iol didel tak daro rizikos pasirinkimo mo-delis (Heckhausen, 1985; ir kt.; cit. i )36. Kitas motyvacijos tyrimo aspektas yra susijs su asmens aktyvacijos problemomis, vienoje teorij (reversyvumo) pateikiant tam tikr veiklos mechanizmo schem, pagal kuri mogaus nerv sistemoje veikia dvi jo aktyvacij valdanios alternatyvios sistemos. Viena j padeda aktyvacijos vengimui (jai vei-kiant subjektas igyvena bene maloniausi bsen, kada aktyvacija mi-nimali) ir esant maksimaliems dydiams bkl transformuojasi maiau maloni. Antra sistema veikia prieingai, nes yra orientuota aktyvacijos paiek, ir kai ji veikia, tai maloniausia bsena igyvenama esant maksi-maliai aktyvacijai ir ne tokia maloni bsena stebima, kada yra minimali aktyvacija (atsipalaidavimas). Taip Apterio ir Smitho aktyvumo reverso (reversaltheory) teorijoje analizuojami veikl skatinantys mechanizmai, kai, pavyzdiui, profesins veiklos procese galimi organizmo persijungi-mai nuo vienos reguliacins sistemos prie kitos, keiiant individo hedo-nistin tonus37. Emocinis veiklos motyvavimo aspektas (glaudiai susij pasitenkinimo, pasiekim, saviverts ir savigarbos bei kt. konstruktai) vairi tyrj ir j grupi vertintas gana seniai. Taip, kalbant apie darbi-ns veiklos humanizavimo teorijas, paymima, kad didel tak teiloriz-mo darbo racionalizavimo idj kritikai turjo Fourier mintys apie emo-cins traukos vaidmen moni sveikoje, Meyo poiris moni san-tykio su darbu vaidmen, Gercbergo koncepcija apie veikl skatinanius motyvatorius, susijusius su atsakingumo faktoriaus taka siekiant sk-ms, ir kt. Taip pat pabriama teigiama prancz sociolog (Delamot, elinj) suformuluot idj reikm akcentuojant emocinio darbinink traukimo darbo proces svarb ir apskritai atkreipiant dmes tai, kad darbo patrauklumas turi bti pasiekiamas ne tiek teigiamai stimuliuojant rezultatyvin pus, kiek vertinant nemaai iame procese svarbi psi-chologini faktori: savarankik sprendim ir iniciatyvos galimybs, darbuotojo rizikos ir atsakomybs u pasekmes suvokimo segmentai ir kt. Kotik (1989) paymi, kad ioje koncepcijoje remiantis socialiniu pa-

36 , . (2003). . : .37 , . . (1987). . -, 1, c. 162169.

26


grindimu ir pritrko btent psichologini mechanizm veikimo princip empirini duomen pateikimo ir pagrindimo, kodl ities darbiniame pro-cese iniciatyva, kryba, rizika lemia (ir atitinkamai motyvuoja) emocin darbo patrauklum38.

I ties, kaip pastebi Furnham ir Heaven (2001), daugelis autori nuo Marxo iki Maslow teig, kad geras darbas, t. y. darbas, galinantis gyti ir panaudoti naujus mokjimus, priimti atsakingus sprendimus ir t. t., padeda teigiamos saviverts ir asmenins savo likimo kontrols suvokimo formavimuisi. Taip, jeigu darbe mogui tenka nuobodiauti, emintis arba patirti stres, jis nutols nuo savo tikrojo A ir jam formuo-sis disfunkcionali ema savivert. Konstatuojama, kad visos savs aktu-alizavimo teorijos remiasi teze, kad dominuojantis bet kokio darbinio elgesio ir elgesio apskritai motyvas yra kiek manoma didesnis individu-ali mokjim ir gebjim ireikimas (OBrien, 1986; cit. i , )39.

Maslow taip pat teig, kad dirbantis mogus gali pasiekti saviak-tualizacij, jeigu ioje veikloje inaudoja savo gebjimus siekdamas pozityvi tiksl, darbas tenkina jo poreikius ir padeda realizuoti tokias vertybes kaip tiesos iekojimas, unikalumas, visybikumas, tobulumas ir nepriklausomumas40, kas atitinkamai lemia ir emocin pasitenkinim, ir tolesn pasiekim motyvacijos pltot.

Kotik (1989) daugelyje veiklos, tarp j ir darbinje, srii iski-ria du komponentus: proces ir rezultat, darbinje veikloje pirmiausia akcentuodamas rezultat, nes kaip ir kiti autoriai prioritetu laiko produk-tyvumo veikloje kriterij. Taip pat autorius paymi, kad bet kokia dar-bins veiklos ris gali bti vertinama kaip tam tikra sistema, kurioje mogus naudodamas rankius (arba ir be j) sveikauja su objektais tam tikroje aplinkoje ir tam tikromis slygomis. Jis remiasi Gelfando bei Cet-lino (1962) nustatytais dsningumais ir prielaida, kad tokios sistemos veikimas gali bti traktuojamas kaip daugelio kintamj funkcijos, ku-rias galima taip pat suskirstyti dvi dideles grupes. Pirmoji, slygikai vadinama esmini kintamj grupe, determinuoja ios sistemos veikim; 38 , . . (1989). - . , 6, c. 8192.39 , ., , . (2001). . --: .40 Ten pat.

27


antra apima kintamsias, slygikai pavadintas neesminmis, nes, nors ir funkcionuoja sistemos veikloje, taiau neturi lemiamos reikms. Svar-bu yra tai, kaip pastebi autorius, kad tik tokias sistemas, kuriose vienos ir kitos grupi kintamosios savo grupje ilieka nuolat, galima vardyti kaip gerai organizuotas (pirmoji grup i esms susijusi su tam tikrais veiklos reglamentais, normomis, taisyklmis, o antrosios grups kintamo-sios daugiau priklauso nuo dalyvaujanio veikloje aktyvumo, patyrimo, pasirinkimo etc.). Kaip dar viena svarbi darbinsveiklos slyga (taip pat gali bti ir kitokia veikla) paymima, kad kuo rizikingesn galim klai-d padarymo kontekste individui regisi veikla, tuo esant menkesnms jos gyvendinimo galimybms situacija suvokiama kaip temptesn, kas gali lemti emesn produktyvum; ir iuo atveju labai svarbu balansas tarp uduoties reikalavim ir subjekto galimybi (veikl motyvuojani veiksni sveika ypating svarb gauna negali asmen profesinje re-abilitacijoje, vertinant visus specifinius asmenybinius ir veiklos ypatu-mus). Pastebima, kad kaupiant darbin patyrim didja asmens informaty-vumas, kuris tam tikrame raidos etape aplenkia (gali aplenkti) atsirandan-i veikloje uduoi neapibrtumo lyg, ir tai gali keisti veiklos moty-vacij41. yra rodyta, kad tokiu atveju gali keistis (daniausiai padidja) individo jautrumas valdomos sistemos atvilgiu ir lemti veiklos sferos ipltimo motyvacij. Teigiama taip susiformuojant suinteresuotumui naujoms kintamosioms (anksiau dominavo esmini kintamj grup) ir didesniam j panaudojimo darbo kokybs pagerinimo siekiui42. iuose sistem pokyiuose formuojasi saviraikos tendencijos, kurias realizavs asmuo igyvena teigiamas emocijas sistem reguliuojamoje profesinje veikloje, kas labai svarbu tolesnje darbins motyvacijos palaikymo ir pltots schemoje. Taip pat atkreipiamas dmesys tai, kad stipri iorin motyvacija, atsirandanti sprendiant sudtingas ir rizikingas uduotis, taip pat stipriai aktyvina mog kaip ir nuobodus, monotonikas dar-bas, o minimali aktyvacija i esms pastebima sprendiant vidutinio su-dtingumo uduotis ir btent tokios yra emocionaliai patraukliausios43. Tiriant tos paios problemos kintamsias buvo konstatuota, kad tarp i-orins stimuliacijos ir subjekto aktyvacijos yra linijin priklausomyb ir 41 , . . (1989). - . , 6, c. 8192.42 , . (1975). . .43 Berlayn, D. (Ed.) (1974). Studiesinthenewexperimentalaestheties. New york.

28


mogui maai patraukli tiek ema, tiek ir aukta aktyvacija ir kad viduri-nis jos lygis yra pats tinkamiausias asmens veiklos realizavimui (, 1955; cit. i )44. Taip lyg ir bandoma paaikinti, kodl, asmenims pasiekus aukt profesinio meistrikumo lyg ir sumajus ioriniam sti-muliavimui, darbiniuose procesuose atsiranda krybini arba aidimo element, nes i teorij autori teigimu (Berlayn, 1974; , 1955), taip mogus bando pertvarkyti veiklos proces, idant pasiekt reikiam aktyvacijos lyg ir atitinkamai jaust didesn jos emocin patrauklum. Hedonistini igyvenim veikloje svarb savo teorijoje yra pagrind ir kiti autoriai, nustatydami esant ry tarp subjekto aktyvacijos lygio ir jo emocini pasitenkinimo veikla bsen (, , 1979; cit. i )45. Akivaizdu, kad asmenybs veiklos, taip pat ir darbins-profesi-ns, determinani yra pakankamai daug, jos veikia vairi intensyvumo, danumo, stiprumo reim ciklais, lemia individo saviraikos, savigar-bos, socialini tinkl pltots ir kt. struktr kokybinius pokyius, kas atitinkamai stimuliuoja socialins adaptacijos ir socializacijos proces spartjim. Konstatuota ir tai, kad veiklos determinants yra pagrstos su-dtinga ir kintania, dinamika vairi kintamj raika, kuri sisteminis veikimas glaudiai susijs su asmenybs ir socialins aplinkos sveikos ypatumais, turint omenyje ir tiksling bei organizuot sociumo poveik asmenybs veiklos, neiskiriant ir profesins veiklos, struktr formavi-mui bei valdymui.

1.3. Socialins sistemos ir asmenybs darbins-profesins veiklos perspektyvos: determinuojantys ir organizuojantys veiksniai

Profesins asmenybs veiklos pasirinkim ir turimo potencialo realizavim lemia daugelis veiksni; tarp j yra vardijamas ir sociali-ns aplinkos poveikis vairiais individo raidos etapais, daniausiai iski-riant paauglysts ir jaunuoliko amiaus tarpsnius. Vis dlto teisingai atkreipiamas dmesys, kad profesin raida tai vis gyvenim trunkantis procesas, ir nors pirmasis profesijos pasirinkimas nra galutinis ir nekei-

44 , . . (1989). - . , 6, c. 8192.45 Ten pat.

29


iamas, nuo jo priklauso kit galim profesij kryptis ir pobdis. Pay-mima, kad mogaus polink vien ar kit veiklos r lemia daugelio kintamj tarpusavio sveika, tarp j vardijant pagrindin socializacijos veiksn, t. y. eim, kuri tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie profesi-jos pasirinkimo, nes btent joje susipastama su vaidmen modeliais, kaupiama patirtis ir numatomos galimybs, diegiama tam tikra vertybi sistema. Atkreipiamas dmesys ir ioje socialinje sistemoje teikiam param, paskatinim, eimos tradicij, lkesi ir reikalavim dinami-nius ypatumus46. Kalbant apie vairi socialini sistem tak, kai kurie autoriai link iskirti formalij ir neformalij profesinio pasirengimo puses: formaliajame pasirengime yra vardijami profesinio mokymo pa-grindai vidurinje mokykloje, specialusis profesinis isilavinimas, moky-masis kolegijoje ir pan., formaliojo pasirengimo struktr traukiant ir mokymsi darbo vietoje. Neformalus profesinis pasirengimas, autori nuomone, pasiymi neisiskirianiomis formomis: tai nuostat, norm ir vaidmenini lkesi, atitinkani konkret darb, sisavinimo procesas. Taip pat atkreipiamas dmesys, kad dar iki formaliojo pasirengimo gavi-mo asmenys valdo neformalias normas ir vertybes, kuri perteikjai yra tvai, pedagogai ir vien ar kit profesij atstovai bei kt. Individai mo-kosi stebdami kitus ir dalyvaudami kasdieniniame konkreios sociali-ns grups gyvenime, ir neformali socializacija turi tok didel poveik, kad danai nulemia ms smoning formaliojo pasirengimo profesinei karjerai pasirinkim (Moore, 1969; cit. i )47. Kit mokslinink tyrimai taip pat patvirtino, kad emos vaik profesin pasirinkim veikia ir kitu bdu; jos yra kaip tam tikro gyvenimo bdo modelis ir formuoja svarbias gyvenimo vertybes ir sitikinimus, be to, eimos sistema tei-kia (arba ne) galimybes individualumo ir autonomikumo pasireikimui, sutvirtinant vienus ar kitus profesins karjeros pavyzdius (Bratcher, 1982). Atkreipiamas dmesys ir duomenis, patvirtinanius, kad dir-bani motin dukterys skiriasi nuo nedirbani motin dukter ymiai auktesne pasiekim motyvacija ir didesniu karjeros siekiu (Hoffman, 1989; cit. i )48. Tyrimais konstatuojama, kad sveikos su socialin-mis sistemomis (eima, pedagogai, bendraamiai, masins informavimo

46 Lemme, B. H. (2003). Suaugusiojoraida. Kaunas: Poligrafija ir informatika.47 , . (2000). . -: , c. 720.48 Ten pat.

30


priemons) procese individui formuojasi asmeniniai sitikinimai ir geb-jimai, kuri dka jis prisitaiko prie aplinkos, isaugodamas arba pakeis-damas tradicinius vaidmenis ir taip pats veikdamas socialins aplinkos sistemas. Paymima, kad nors genderins49 identifikacijos formavimosi pradioje dominuoja tv taka, vliau ypa reikming vaidmen prade-da vaidinti broliai ir seserys, bendraamiai, pedagogai ir kt. Tv povei-kis susijs su diferencijuota genderine socializacija parenkant aislus ir rbus, disciplinuojanius metodus ir bendravimo bdus, o bendraamiai daro tak formuojant su lytimi susijusius prioritetus; pedagogai ir kon-sultantai taip pat nea savo indl vairiai vertindami berniukus ir mergai-tes, teikdami jiems rekomendacijas, pirmiausia susijusias su profesins veiklos perspektyvomis50. Nors ir nepraradusi savo aktualumo, bet gana seniai atlikt tyrim duomenys rodo tam tikr eimos kaip socialins sistemos tak vaiko galimos profesins skms prognozei. Roe (1956) teorijoje vertinami tv ir vaik santyki tipai (j yra nurodoma net ei, pavyzdiui, iskiriant reiklj, ginant, prieik tipus ir kt.) ir gana ties-mukikai yra ivedamos paralels tarp santyki ir galim vaiko interes orientacijos, taip pat ir profesins orientacijos, tip. ioje koncepcijoje prognostikai kiekvien interes orientacij atitinka profesij grup (j teorijoje yra iskirta atuonios), pavyzdiui, konkretizuojant, kad ner-pestingas tv ir vaik santyki tipas lemia individo technologin orienta-cij nuo iradjo lygio (vardijama kaip pirmasis kvalifikacinis lygis) iki nekvalifikuoto (etasis lygis) darbininko. Paymima, kad ios teorijos pagrindu buvo sukurtas klausimynas (Parent-Children Relations), nors vliau atlikti tyrimai ir nepatvirtino pakankamai glaudaus ryio tarp vai-k santyki su tvais tipo ir atitinkamos profesins srities skmingumo (Roe, Siegelman, 1969; cit. i ir kt.)51. vertinant galimus me-todologinius ir nuolat kintanios socialins aplinkos takos parametr ne-atitikimus ir kitas kintamsias pripastama, kad yra btinumas tyrim traukti daugiau parametr ir atsivelgti kit faktori priklausomybs nuo profesini polinki ryius, siekiant kaip galima tiksliau identifikuoti 49 Gender svoka, reikianti muskulininius ir feministinius bruous, turinius takos socializacijos ir psichinio vystymosi procesams, susijusi su lytins identifikacijos ypatu-mais.50 , ., , . (2003). . : .51 , . ., , . . (1989). . o , 5, c. 158164.

31


profesini interes ir motyv genezs dinamik. Vis dlto tyrimais tei-giama priklausomyb tarp autoritarini eimos santyki ir j atsispind-jimo profesinje sferoje per santyki valdingumo raikos komponentus, akcentuojama, kad eimos ilaikytojo profesinis statusas determinuoja socialinius vaiko gdius (Horkeimer, 1936; cit. i , )52. Kai kuri autori teigimu, charakteris (turint omenyje ir jo formavimosi ypatumus socialinse sistemose) atlieka socialins stratifikacijos53 atga-minimo funkcij, nes atskiro mogaus charakteris yra susijs su visuome-ns vertybmis ir isaugo jos organizacij (Fromm, 1947; Reich, 1945; cit. i , )54. Tam tikr priklausomybs tarp tv ir vaik santyki tip iraik paymi Machlowitz (1980), vad. darboholik tyri-m pagrindu teigdamas, kad io sindromo prieastys yra susijusios su vaikyste, ir atitinkamai kai kuriems vaikams bdinga vidin pasiekim motyvacija, o kitus paskatina tvai, pavyzdiui, panaudodami pastiprini-m, t. y. tvams grasinant, kad nemyls vaiko, jeigu jis neatitiks nuolat augani j lkesi. Kita vertus, teigiama, kad tokio tipo tvai gali tie-siog bti savo vaikams pavyzdiu (cit. i x, )55.

Analizuojant socialins stratifikacijos problemas, prie profesins orientacijos ir pasirengimo darbinei veiklai pagrindimo yra prisidj ir kiti mokslininkai ar j grups. Taip paymima, kad Kohno ir jo koleg darbai, skirti socialins stratifikacijos, darbins sferos ir asmenybs tyri-mams, paband susieti iuos skirtingus kontekstualius faktorius su asme-nybes funkcionavimu tiriant procesus, kaip i kartos kart atgaminamos socialins struktros. Analizuodami profesinio statuso tak saviregulia-cijai, t. y. savo veiksm laisvs ir nepriklausomumo suvokim, autoriai atkreipia dmes faktus, kad kuo auktesn yra pozicija socialinje stra-tifikacijoje, tuo daugiau reikms teikiama savivaldai (savireguliacijai) ir taip formuojamas sitikinimas, kad savireguliacija yra galima ir efektyvi (Kohn, Schooler, 1983; cit. i , )56. Atitinkamai daroma prielaida, kad profesins veiklos metu formuojasi ne tik vaizdiniai apie 52 , ., , . (2003). . : .53 Stratifikacija visuomens susiskaidymas socialinius sluoksnius pagal vairius poymius (pajamos, nuosavyb, paproiai, gyvenimo stilius ir kt.).54 , ., , . (2003). . : .55 , ., , . (2001). . -: .56 , ., , . (2003). . : .

32


darb, bet ir artimiausios aplinkos ir asmeninio A vaizdiniai, ir kadangi socialins struktros veikia vaizdinius apie save ir darbuotoj kaip bsi-m potenciali tv vertybes, tai i struktr poveikio rezultatai isau-gomi i kartos kart. Mokslininkai tvirtina, kad su darbu susijusios ir savireguliacij veikianios kintamosios yra esminis darbo sudtingumas, grietos kontrols ir prieiros nebuvimas, taip pat ir profesins veiklos vairov. Profesijos, kuriose yra emas savs valdymo (savivaldos) lygis, kartu paeidia ir mogaus savivaldos pojt nedarbinje veikloje, skai-tant ir vaik ugdymo sfer (Kohn, Homczynski, 1990; cit. i , )57. Kohnas sitikins, kad apskritai empiriniai duomenys patvir-tina numanom ryi buvim; taip padtis socialinje struktroje veikia tv profesin savivald, profesin savivalda veikia tv vertybes, tv vertybs veikia vaik vertybes ir, mokslininko nuomone, atsargiai verti-nant, tenka pripainti esant tam tikros koreliacijos. Kohnas, kuris, kaip paymi kritikai, savo tyrimuose remiasi marksistinmis idjomis, konsta-tuoja mokomojo patyrimo vaidmen i kartos kart perduodant vertybes ir siekius, ir btent is isilavinimo patyrimas i dalies nulemia eimos nari galim profesins padties poveik. Atkreipiamas dmesys, kad mokomojo (lavinamojo) patyrimo poveikis skiriasi nuo tv poveikio paymint, kad mokomoji savivalda veikia paaugli ir jaun suaugusij vertybes lygiai taip pat kaip profesin tv savivalda veikia j vertybes, ir nepriklausomas mokomojo patyrimo efektas gali galutinai niveliuoti tv tak (Kohn, Homczynski, 1990; cit. i , )58.

I esms sutariant dl galimos tv ir vaik santyki takos profe-sinei veiklai principini nuostat ir pripastant, kad profesinis statusas lieka esmine kontekstualia charakteristika, formuojania tarpusavio san-tykius, vertybes ir normas, kai kurios tyrime iskirtos pozicijos skatina tolesnius tyrimus. Taip atkreipiamas dmesys, kad iuolaikinje visuome-nje pastebimi reikmingi pokyiai sumaina su eima susijusi sociali-ni norm reikmingum, o tai reikia, kad anksiau gauti vairs duome-nys apie profesin sfer ir asmenybs vystymsi vis sunkiau susiejami su dabarties realijomis. Mokslinink nuomone, sivyraujanti automatiza-cija, darbo viet mainimas ir paslaug sferos vystymasis gana ymiai visuomens daliai keiia darbins veiklos pobd, be to, takos turi ir mons kultra, ir mikroklimatas, galintys i esms pakeisti t reikmin-57 , ., , . (2003). . : . 58 Ten pat.

33


gum, kur mons teikia savo darbui, taip keisdami ir j lkesius bei sitikinimus (Erez, Early, 1993; cit. i , )59. Neabejotinai kintanios informacins visuomens ir atitinkam vertybi fenomenas veikia ne tik galim tv tak vaiko profesins veiklos orientacijai, bet ir tarpusavio santyki sistem, ypa turint omenyje kultr skirtumus ir skirting lyi vaik aukljimo stereotipus. Aptariamas problemas verti-nant per kultrini skirtum prizm teigiama, kad daugelis berniuk ir mergaii elgesio skirtum yra susij su socializacijos skirtumais, nes berniukai daniausiai mokomi siekti savo tiksl, tikti savo jgomis, bti nepriklausomi (tai neabejotinai veikia ir veiklos motyvacijos ypa-tumus), o mergaits mokomos rpintis silpnesniais, bti atsakingos ir paklusnios (Barry, Bacon, Child, 1957; cit. i , )60. Tiesa, analitikai pastebi, kad ie duomenys ne visada pasitvirtina, nors tenden-cijos ilieka ir tai susij su elgesio paskatinimo (pirmiausia naudojant bausmes) skirting lyi atstovams formomis. Konstatuojama, kad ap-skritai su lyi socializacijos skirtumais susij duomenys patvirtina esant neymiems skirtumams, kaip tvai elgiasi su berniukais ir mergaitmis, nes net jeigu tvai ir nevertina lyi skirtum ypatum, vienodas tv elgesys gali skirtingai paveikti berniukus ir mergaites dl biologini skir-tum arba dl tam tikr iankstini prioritet (, , 2003; cit. i yo)61. Autoriai atkreipia dmes, kad genderiniai stereotipai formavosi pirmiausia turint vien tiksl tvirtinti susiklosius darbo pasidalijim, nes stereotipu nusakoma, k atitinkamos lyties atstovas yra valds ir ar gali iugdyti savyje bruous, atitinkanius priskiriamo jam vaidmens realizavim. Vien kart susiformav stereotipai tampa socia-lizacijos modeliais, verianiais berniukus bti labiau nepriklausomus ir drsius, o mergaites globojanias ir afilityvias. Taip teikiamas modelis parodo, kad mons plataus skirting kultr diapazono rmuose kaip ir priima stereotip, jog vienas atitinkam charakteristik rinkinys asocijuo-jasi su vyrika lytimi, o kitas su moterika lytimi, taip pat vertinant ir galimus nukrypimus nuo pradins normos (, , 2003; cit. i o)62.

59 , ., , . (2003). . : . 60 , ., , . (2003). . In ( e. . ). : , c. 316355.61 Ten pat.62 Ten pat.

34


Dalis autori laikosi nuomons, kad profesin apsisprendim ir pa-sirinkim lemia individo profesinisAveiksmingumas, kuris susijs su sitikinimu savo gebjimais pasirinkti, pasiruoti ir progresuoti tam tik-roje profesinje srityje (Betz, Hackett, 1986; Lent, Hackett, 1987), nes Banduros (1991) teigimu, pirmiausia aukto profesinio Aveiksmingumo asmenys numato daugiau galimybi nei turintys em Aveiksmingum. Atkreipiamas dmesys, kad Aveiksmingumo skirtumai i dalies gali pa-aikinti nevienod visuomenin padt uimani asmen arba moter bei vyr profesini ambicij ir pasirinkim skirtumus (dsninga, kad Aveiksmingumo formavimuisi greta kit faktori reikmingas vaidmuo ten-ka ir vairioms socialinms sistemoms, pirmiausia eimai).

Remiantis ia premisa63 daroma prielaida, kad greiiausiai nuo ly-tini Aveiksmingumo skirtum priklauso nepakankamas moter geb-jim panaudojimas ir tai, kad nedaug moter renkasi prestiines, gerai apmokamas, daniausiai vyrikas profesijas. Tirdami koledo studentus, Betz ir Hackett (1981) nustat, kad sitikinimai apie savo gebjimus tam tikroje srityje leidia tiksliau numatyti bsim profesij nei reals gabu-mai. Tradicikai nemoterikose (pavyzdiui, ininieriaus) profesijose nuo Aveiksmingumo priklausantys moter lkesiai buvo emesni nei vyr, o tradicikai moterikose (pavyzdiui, slaugytojos) auktesni. Tyrjai teigia, kad iuos lyi Aveiksmingumo skirtumus lemia lytini vaidmen ypatumai, kurie veikia ir jaunuoli pasirenkam profesij... (cit. i Lemme)64. Aptariant socialini sistem ir lyi skirtum reikm profesiniam pasirinkimui reikia pripainti, kad renkantis darbin specia-lizacij mergaitms slygos, tikslai, taip pat ir turinys vaidina visikai kitok vaidmen nei vyrikos lyties atstovams, nes, pradedant eima ir baigiant darbdaviais, visuomene ir profesins sferos keliamais reikalavi-mais, jos susiduria su labai skirtingomis slygomis. Neatsitiktinai auk-tesnij kurs studentams pateikus 7 faktorius (saviverts jausmas, no-rimos akademins studijos, menini-kultrini gebjim atskleidimas, gero gyvenimo garantavimas, mokslo ir technikos ikis, prestias ir altruizmas), kurie kaip ir turt atitikti bendr gyvenimo ir profesijos tiks-l, buvo gauti labai kontroversiki duomenys. Mergin grupje daugiau-sia bal surinko altruizmas ir gero gyvenimo garantavimas, kas atitin-63Premisa sprendimas, kaip pagrindas ivadai daryti.64 Lemme, B. H. (2003). Suaugusiojoraida. Kaunas: Poligrafija ir informatika, p. 338.

35


kamai parodo moter profesin priklausomyb nuo asmenini savybi ir eimos bei lemia slygikai moterik profesij (vietimas, slauga, ryiai, pagalba etc.) pasirinkimo motyvacij (Astin, Nikols, 1997; cit. i Handbuch der Berufspsychologie)65. iame problemos egzistavimo ir sprendimo lygmenyje svarbu laiku ir racionaliai vertinti Banduros (1989, 1997) apibendrinimus, kad, vertinant i vystymosi pozicij, Aveiksmin-gumo suvokimas formuojasi individo socializacijos procese. Naujagimis gimsta dar neturdamas io komponento ir Aveiksmingumas formuoja-si pamau remiantis elgesio ir rezultato prieprieinimu. Kadangi toks sugretinimas (elgesio ir rezultato) danai priklauso nuo tv, pedagog ar kit suaugusij, kurie turi tam tikras potencialias galimybes, indivi-do Aveiksmingumo suvokimas formuojasi veikiant konkreiai kultri-nei aplinkai, kurioje jis ugdomas. Jeigu tarp vaiko elgesio ir jo rezultato tikslingai nustatomi arba akcentuojami ryiai, jam formuojasi pastovus Aveiksmingumo sismoninimas, taiau jeigu suaugusieji nustato tam tikrus ryius tarp kolektyvinio elgesio ir jo rezultato (reikia pasakyti, kad i priklausomyb vaidina svarb vaidmen institucinje globoje ug-domiems vaikams, transformuojant kai kurias asmenybs savybes ir kar-tu komplikuojant socialins adaptacijos ir socializacijos proces tkm), vaikams pirmiausia vystysis kolektyvo veiksmingumo suvokimas, t. y. suvokimas, kad keiiant supanias slygas didesnes galimybes turi kolek-tyvas (, 2003; cit. i )66.

vertinant vairius socialini sistem poveikio asmenybs profesi-ns veiklos pasirinkimui (galimai profesinei orientacijai) modelius ir te-orijas, viena reprezentatyviausi yra vystymosi teorij krypties Super (1957, 1985) koncepcija, kuri paskatino profesins veiklos psichologus neapsiriboti tik profesijos pasirinkimo tyrimais, bet taip pat skirti dme-sio karjeros raidai ir jos ryiams su savivoka. Pasinaudodamas E. Gins-burgo stadij modelio principais, pakoregavs kai kuriuos trkumus (ben-dr psichologini dsningum ignoravim, mechanin profesini nor ir profesini realij susiejim, vairius metodinius trkumus ir pan.) ir su-jungs fenomenologinius konceptus su diferencine psichologija, Super (1952) suformulavo vien populiariausi profesinio vystymosi teorij.

65 HandbuchderBerufspsychologie (1997). Hannover.66 , C. (2003). . In ( e. . ). : , c. 359390.

36


Joje formuluojamos pagrindins pozicijos, kuriose teigiama, kad 1) mo-ns charakterizuojami j gebjimais, interesais ir asmenybs bruoais; 2) remiantis iuo pagrindu akivaizdu, kad kiekvienas mogus tinka dau-geliui profesij, o profesija daugeliui individ; 3) priklausomai nuo laiko ir patirties keiiasi tiek objektyvios, tiek ir subjektyvios profesinio vystymosi slygos, kas lemia daugybin profesin pasirinkim; 4) profesi-nis vystymasis turi kelet nuosekli stadij ir fazi; 5) io vystymosiypa-tumaideterminuojamisocialinio-ekonominiotvlygio,individobruo-,joprofesinigalimybiirkt.; 6) vairiosestadijosevystymsigalimavaldyti, i vienos puss, skatinant, veikiant individo interesus ir gebji-mus, ir i kitos puss, palaikant individo siekius pabandyti real gyve-nim ir jo A koncepcijos vystymsi; 7)profesin vystymsiiesmsle-miaAkoncepcijosvystymasisirrealizavimas; 8) A koncepcijos ir rea-lybs sveika vyksta ibandant ir peraidiant profesinius vaidmenis fantazuojant, konsultuojantis su profesijos pasirinkimo specialistu arba realiame gyvenime; 9) pasitenkinimas darbu priklauso nuo adekvai in-divido galimybi profesinse situacijose realizuoti savo gebjimus, inte-resus, asmenybs savybes ir pan., kas didele dalimi nulemta galimybs realizuoti t vaidmen, kuris yra tinkamas profesinio vystymosi stadijoje, kuri Superas vardijo kaip pabudimo ir tyrimo stadij (cit. i K, )67. Btina pabrti, kad mokslininkas savo teorij vis papildyda-vo naujais teiginiais, todl vairiuose literatros altiniuose skiriasi patei-kiami pagrindini pozicij skaiiai (iauga iki 12 vadinamj idj), vie-nuose altiniuose kalbama apie keturi pakop (valgymosi, arba sitvir-tinimo, darbo pradios, jo ilaikymo ir karjeros ltjimo tarpsnis) karje-ros raidos ir gyvenimo pakop model68, papildant teiginiu, kad pakop eilikumas nra nekintamas, nes individai ias stadijas gali pereiti ne vie-n kart, vis grdami pakopos pradi. Kituose altiniuose yra pateikia-mas penki pakop modelis, kuriame Supero iskirtos pozicijos (idjos), remiantis ankstyvaisiais . Biuler ir E. Ginsburgo darbais, yra konkreti-zuojamos: 1. Pabudimostadijoje (nuo gimimo iki 14 met) A koncepci-ja vystosi identifikacijos su reikmingaissuaugusiaisiais dka: fantazijos (410 met) fazje dominuoja vaikiki poreikiai, profesionals vaidme-

67 K, . ., , . . (1989). - c . , 5, c. 158164.68 Lemme, B. H. (2003). Suaugusiojoraida. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

37


nys suvaidinami fantazijoje; interes (1112 met) fazje formuojasi pro-fesionaliai reikmingi pasirinkimai; gebjim (1314 met) fazje iban-domi individuals gebjimai, atsiranda profesionali reikalavim ir pro-fesinio isilavinimo supratimas. 2. Tyrimo (1524 met) stadijoje indivi-das bando save vairiuose vaidmenyse orientuodamasis savo realias profesines galimybes; tentatyvinje (dengiamojoje, 1517 met) fazje daromas preliminarus profesinis pasirinkimas, kuris ibandomas fantazi-joje arba realiame gyvenime ir iame patirties lygmenyje vertinamos as-menybs savybs; perjimo fazje pastebimas A koncepcijos realizavi-mo bandymas; aprobacijos fazje vyksta veiklos lauko profesiniame gy-venime paieka. 3. Konsolidacijos (2544 metai) stadijacharakterizuoja-ma siekiu atrastame profesiniame lauke usitikrinti nuolatin asmenybi-n pozicij. 4. Isaugojimo (4564 metai) stadijoje profesinis individo vystymasis vyksta viena apibrta kryptimi, neieinant i atrasto profesi-nio lauko rib. 5. Kritimo (nuo 65 met) stadijoje pastebimas nauj vaid-men vystymasis, dalinis dalyvavimas profesiniame gyvenime ir kit as-men profesins veiklos stebjimas (Super, 1957; Super, Bahn, 1971; cit. i K, )69. Kartu su stadij ir fazi iskyrimu Supero modelyje ryki profesins brandos samprata, susiejant su asmenybs el-gesiu, atitinkaniu profesinio isivystymo iame amiaus tarpsnyje u-duotis. Atkreipiamas dmesys, kad autoriaus teorijoje didel reikm ten-ka A koncepcijai, kuri yra labai universali ir plaiai paaikinama; tai s-lygoja formali charakteristik A koncepcijos sampratoje atsiradim ir neleidia reikiamai operacionalizuoti io konstrukto, norint tai panaudoti eksperimentiniams tyrimams ir juolab diagnostikai (Bender-Szymanski, 1976; cit. i K, )70. Galima atkreipti dmes, kad kai ku-riais aspektais Supero teorija turi ssaj su Vaillant (1977) silymu E. Eriksono model patikslinti dar dviem papildomomis stadijomis, ku-rios buvo nustatytos atlikus longitudinius71 tyrimus. Mokslininko teigi-mu, asmuo isprends Eriksono vardyt artumo izoliacijos stadijos kriz, susiduria su profesinio augimo problema (2030 met tarpsnis), susijusia su profesins kompetencijos gijimu, atsidavimu darbui, kuris

69 K, . ., , . . (1989). - c . , 5, c. 158164.70 Ten pat.71 Longitudinis tyrimas ilgas ir sistemingas t pai asmen tyrimas, nustatant ontogentinio vystmosi ypatumus.

38


teikia pasitenkinim ir apdovanojim. Vliau (generatyvumo stagnaci-jos) stadij sankirtoje asmuo gali tapti prasms saugotoju, tai yra gauti galimyb savo patyrim ir gebjimus panaudoti visuomens labui (Vail-lant, 1977, 1993; cit. i , C)72. Kit tyrj darbuose patiks-linama autoriaus koncepcija, payminti, jog tarp Eriksono iskirt artu-mo (intymumo) ir generatyvumo vystymosi stadij yra slygins vidins ramybs stadija, kuri Vaillant (1977) vardija kaip karjeros tvirtini-mo stadij, nes individas susikoncentruoja ties mokymosi, savo profesi-nio statuso tvirtinimo ir eimos aprpinimo veikla. Kai susiklosto as-mens karjera, jis gali grti prie identikumo esms sprendimo, t. y. b-tent generatyvumo. Kita mokslininko vesta papildoma stadija yra jau vlesniame, viduriniame amiuje, tarp generatyvumo ir ego vientisumo stadij Eriksono koncepcijoje, ir ioje stadijoje tarp prasms isaugoji-mo ir nelankstumo pastebimas konfliktas, o vidiniai svyravimai dl sociokultrini vertybi pripainimo, j vaidmens ir isaugojimo bd iki pat gyvenimo pabaigos tampa ne tokie aktuals, kaip ir silpnja. mo-gus artja prie tolerantiko santykio su aplinka, kuris bdingas ego vien-tisumui (visybikumui), nors jis dar nra galutinai pasiektas73. Analitikai konstatuoja, kad G. Vaillanto teorija turi daug bendro su Levinsono teori-ja, kadangi abu autoriai analizuoja i esms suaugusio mogaus gyveni-mo cikl teigdami, kad dabartinje visuomenje artumo (intymumo) ir karjeros problemos yra paios svarbiausios. Paymima, kad mokslinink poiriu vidutins brandos amius yra kaip ir poskio punktas, nuo kurio vystomasi arba link stagnacijos, arba link atgimimo abiem pripastant, kad raida yra susijusi su asmeninio potencialo realizavimu nepaisant ne-palankaus vaikysts amiaus patyrimo74.

Greta vairi autori bandym periodizuoti asmenybs raidos ir galimos profesins orientacijos priklausomybs atkarpas yra iskiriamas Havighurst (1964), taip pat pateiks savo profesinio pasirinkimo etap al-ternatyvi vizij, kurioje dmesys skiriamas ne tiek individo poreikiams ir gebjimams, kiek darbini gdi ir nuostat gijimui, kas lemia j kaip visaveri darbuotoj tapsm:

72 , ., , . (2003). . : .73 , . (2000). . -: .74 , ., , . (2003). . : .

39


1. Identifikacija su darbuotoju (nuo 5 iki 10 met). Vaikai identi-fikuojasi su savo dirbaniais tvais ir motinomis ir siekis dirb-ti ateityje tampa A koncepcijos dalimi.

2. Pagrindini darbini gdi gijimas ir darbtumo formavi-masis (nuo 10 iki 15 met). Moksleiviai imoksta organizuoti savo laik ir pastangas atlikdami vairias, tarp j ir darbines, uduotis.

3. Konkreios profesins identifikacijos gijimas (nuo 15 iki 25 met). Asmuo isirenka profesij ir pradeda jai ruotis, gyja tam tikr darbin patyrim, padedant pasirinkti ir daryti profe-sin karjer.

4. Tapimo profesionalu periodas (nuo 25 iki 40 met), kada su-augusieji pagal darbo vietos suteikiamas galimybes tobulina savo profesin meistrikum ir pradeda kilim profesins kar-jeros laiptais.

5. Visuomenei naudingas darbas (nuo 40 iki 70 met), darbuoto-jams pasiekus savo profesins karjeros virn, taip pat galvo-jant ir apie pilietin ir socialin atsakomyb, su kuria susijs darbas, ir atrandant laiko sipareigojim visuomenei vykdy-mui.

6. Profesins veiklos produktyvaus periodo (po 70 met) apms-tymas, pensijoje vertinant nueit profesin keli ir pasieki-mus75.

Atkreipiamas dmesys, kad bet koki profesins veiklos pasirinki-mo teorij reikia vertinti lanksiai, nes ne visi mons iuos etapus perei-na tam tikru ir btinu nuoseklumu, ypa besikeiianioje gamybini san-tyki ir vertybi sistemos visuomenje. Paymima, kad daugelis moni ne kart keiia darb iki suranda savo viet profesinje sistemoje, didels takos turi su rinkos poreikiais susij atleidimai, technologij paanga ir kt., neabejotinai lemia taip pat ir pasiekim pervertinimo tendencijos (Okun, 1984; cit. i )76. iame kontekste kaip gana konceptuali re-gisi sprendim krypties teorij (Rees, Tomme, Zieler, Tiedeman ir kt.) formuluot, prioritetu teigiant ne individualias ir biografines profesinio pasirinkimo slygas, o profesin pasirinkim vertinant kaip vairi profe-75 , . (2000). . -: .76 Ten pat.

40


sini alternatyv orientacijos ir sprendimo primimo sistem. ioje siste-moje mokslinink teigimu, veikiant iorinms arba vidinms slygoms, individualaus igyvenimo procesas pertraukiamas ir susidaro nepaai-kinama sit

neįgaliųjų profesinĖ reabilitacija: sĖkmĖs prielaidos

Documents