natŪraliŲjŲ vaistingŲjŲ medŽiagŲ, naudojamŲ …
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
RIMA WOZNIALIS
NATŪRALIŲJŲ VAISTINGŲJŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ
PUNSKO IR SEINŲ APYLINKĖSE, ETNOFARMACINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc. dr. T. Mekas
Kaunas, 2015
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
2015 - ..... - .....
NATŪRALIŲJŲ VAISTINGŲJŲ MEDŽIAGŲ, NAUDOJAMŲ
PUNSKO IR SEINŲ APYLINKĖSE, ETNOFARMACINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Recenzentas: Darbo vadovas:
2015 - ..... - ..... Doc. dr. T. Mekas
2015 - ..... - .....
Darbą atliko:
Magistrantė
Rima Woznialis
2015 - 05 - 28
Kaunas, 2015
TURINYS
SANTRAUKA ........................................................................................................................................................ 4
SUMMARY ............................................................................................................................................................ 5
SANTRUMPOS ...................................................................................................................................................... 7
ĮVADAS .................................................................................................................................................................. 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .................................................................................................................. 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ......................................................................................................................... 13
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI............................................................................................................. 19
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................................................................................................ 21
3.1 Informacija apie tiriamuosius ir tirtą teritoriją ........................................................................................... 21
3.2 Surinktos etnofarmacinės medžiagos analizė pagal žaliavų kilmę .............................................................. 23
3.2.1 Augalinės kilmės medžiagos ................................................................................................................ 23
3.2.2 Gyvūninės kilmės medžiagos ............................................................................................................... 40
3.2.3 Mineralinės kilmės medžiagos ............................................................................................................. 41
3.2.4 Grybai ................................................................................................................................................... 41
3.2.5 Kitos kilmės medžiagos ........................................................................................................................ 42
3.3 Prietarai paminėti apklausos metu ............................................................................................................... 42
3.4 Galima rizika vartojant natūralios kilmės gydymo priemones .................................................................... 44
3.5 Respondentų pateikta informacija apie vaistingųjų augalų rinkimo sąlygas ............................................... 45
3.6 Respondentų paminėtų žaliavų bei populiariausių augalų šeimų procentinis pasiskirstymas. Dažniausiai
minėtų augalų indikacijų palyginimas su pateiktomis PSO monografijose. ..................................................... 46
3.7 Ligos, kurioms gydyti dažniausiai naudojamos respondentų paminėtos natūralios kilmės priemonės....... 48
3.8 Vaistingųjų žaliavų paruošimo būdai .......................................................................................................... 50
3.9 Gautų rezultatų palyginimas su E. Ščerbos surinktais duomenimis apie Alytaus rajono Daugų apylinkėse
naudojamas liaudies medicinos priemones ....................................................................................................... 51
4. PUNSKO IR SEINŲ KRAŠTE VARTOJAMŲ NATŪRALIŲ GYDYMO PRIEMONIŲ PAVADINIMŲ
KILMĖ .................................................................................................................................................................. 53
4.1 Tarmių skirstymas, dzūkų tarmės ypatumai ................................................................................................ 53
4.2 Punsko ir Seinų krašto tarmės ypatumai ..................................................................................................... 54
4.3 Etnofarmacinio tyrimo metu užfiksuoti specifiniai pavadinimai ................................................................ 55
5. GALIMOS PROBLEMOS SUSIJUSIOS SU ETNOFARMACINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMU ......................... 57
6. IŠVADOS .......................................................................................................................................................... 58
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................................ 59
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................................. 60
9. PRIEDAI ........................................................................................................................................................... 64
9.1 Priedas 1 - Etnofarmacinės apklausos anketa .............................................................................................. 64
9.2 Priedas 2 - Tyrimo metu respondentų paminėtos augalų rūšys ir jų priskyrimas augalų šeimoms ............. 66
SANTRAUKA
Rima Woznialis, magistro baigiamasis darbas „Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų, naudojamų
Punsko ir Seinų apylinkėse etnofarmacinis tyrimas“ / mokslinis vadovas doc. dr. Tauras Mekas;
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Farmacijos fakultetas, Vaistų
technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas.
Tyrimo tikslas - surinkti ir susisteminti Punsko ir Seinų apylinkėse išlikusias liaudies medicinos žinias,
atlikti šiame krašte vartojamų augalų ir kitų vaistingųjų medžiagų pavadinimų kilmės ir unikalumo
analizę. Tyrimo uždaviniai: susisteminti Punsko ir Seinų krašte surinktą etnofarmacinę medžiagą pagal
gydymui naudojamų priemonių kilmę bei nustatyti kokios kilmės vaistingųjų medžiagų naudojama
daugiausia; aprašyti dažniausiai naudojamus vaistinius augalus, gyvūninės, mineralinės ir kitos kilmės
medžiagas, grybus ir atlikti jų pavadinimų, vartojamų Punsko ir Seinų apylinkėse unikalumo analizę;
nustatyti, kokios ligos dažniausiai gydomos tyrimo metu aprašytomis vaistinėmis medžiagomis;
palyginti tyrimo metu dažniausiai minėtų vaistingųjų medžiagų indikacijas su mokslinėje literatūroje
pateikta informacija; palyginti surinktą informaciją su Elenos Ščerbos tyrimo, atlikto 2013 m. Alytaus
rajono Daugų apylinkėse, duomenimis.
Siekiant surinkti informaciją apie liaudies medicinos priemones, naudojamas Punsko ir Seinų krašte,
vykdytas interviu. Pagrindinis tyrimo instrumentas – anketa. Surastas žmogus „vedlys“, padėjęs patekti
į tiriamąją bendruomenę. Tyrimo dalyviai: Punsko ir Seinų apylinkių gyventojai, turintys žinių apie šio
krašto liaudies mediciną. Apklausta 10 respondentų – 9 moterys ir vienas vyras. Atliktas kokybinis
tyrimas. Duomenys apdoroti naudojantis „Microsoft Excel“ programa.
Atlikto tyrimo rezultatas – surinkta ir susisteminta informacija apie 148 natūralios kilmės gydymui
naudojamas medžiagas. Daugiausia informacijos pateikta apie augalinės kilmės medžiagas – jų
paminėta 124. Gyvūninės kilmės priemonių paminėta 13, mineralinės kilmės 5, grybai - 3, kitos
kilmės medžiagos - 3. Tyrimo metu paminėta 117 augalų rūšių, kurios priskirtos 60 - imčiai augalų
šeimų (priedas 2). Dažniausiai minėtos augalų šeimos: Asteraceae, Lamiaceae, Rosaceae, Apiaceae. Iš
visų žaliavų dažniausiai minėtas ir respondentų įvardijamas kaip itin veiksminga priemonė - Kartusis
kietis (lot. Artemisia absinthium), dar vadinamas pelynu. Surinkta informacijos apie liaudies medicinos
priemones skirtas gydyti ligoms iš 17 Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) ligų grupių. Daugiausia
pateikta informacijos apie virškinimo sistemos ligų gydymą, traumas, sužalojimus bei kvėpavimo
sistemos ligų gydymą (atitinkamai 52 priemonės (20%), 39 priemonės (15%), 30 (11%) paminėtų
gydymo priemonių). Tyrimo metu taip pat nustatytas procentinis vaistinėms žaliavoms paruošti
naudotų būdų pasiskirstymas.
SUMMARY
Rima Woznialis, Master's thesis „ An Ethnopharmaceutical Study of Natural Medicinal
Substances Used in Punskas and Seinai“ / supervisor: Dr. Tauras Mekas. Lithuanian University of
Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social
Pharmacy. Kaunas.
The aim of the study was to collect and systematize the remaining knowledge of folk medicine in
Punskas and Seinai and to analyze specific names of folk medicine materials used in this land. The
objectives of the study were to systematize etnopharmaceutical information found in Punskas and
Seinai region by its origin and to determine what kind of materials are mainly used; to describe
identified materials and to analyze their names; to determine what kind of diseases are most commonly
treated with these materials; to evaluate the indications of the most common herbs according to the
indications mentioned in scientific literature; to compare the collected information with historical data.
In order to gather information about folk medicine materials used in Punskas and Seinai region, an
interview was conducted. A questionnaire was used as the main instrument of the survey. A „guide“
was found to facilitated access to the studied community. The participants of the study were inhibitants
of Punskas and Seinai who had some knowledge about folk medicine in this region. In total, 10
respondents - nine women and one man – were interviewed. The type of the survey was a qualitative
study.
The result of the survey was collected and systematized information about 148 natural materials. The
greatest part of the gathered information was about plant - based materials – 124 such materials was
mentioned. The respondents also mentioned 13 raw materials of animal origin, 5 mineral substances, 3
mushrooms, and 3 materials of other origin. The respondents of the study mentioned 117 species of
plants belonging to 60 plant families. The most commonly named plant families included Asteraceae,
Lamiaceae, Rosaceae, Apiaceae. Of all materials, wormwood (Lat. Artemisia absinthium) was
mentioned most commonly. It was described as the most effective material. During this study, we
gathered information about materials of folk medicine used for the treatment of 17 disease groups
listed in the International Classification of Diseases (ICD). Most of the information was about the
treatment of diseases of the digestive system, injuries, and diseases of the respiratory system
(respectively, 52 (20%), 39 (15%), and 30 (11%) materials of folk medicine). The study also
determined the percentage distribution of the raw material preparation techniques.
PADĖKA
Širdingai dėkoju visai Universiteto bendruomenei, nes studijų dėka pasikeitė mano suvokimas
apie daugelį dalykų, galima sakyti, kad tapau kitu žmogumi.
Ypatingai dėkoju dėstytojams, kurie myli savo darbą, kuriems darbas tai ne tik amatas, bet taip pat
pašaukimas. Jūsų dėka tapau žingeidi ir išsiugdžiau savo nuomonę apie pasaulio reiškinius.
Širdingai dėkoju magistrinio darbo vadovui, gerb. dr. Taurui Mekui. Dėkoju už kantrybę ir už tai, kad
kai pasaulis apkarpydavo sparnus, Jūs visada sugebėjote įžiebti optimizmo ir vėl norėdavosi kibti į
darbus. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę atlikti tyrimą savo krašte. Tokiu būdu pagilinau ne tik
farmacines žinias, bet taip pat žinias apie savo krašto istoriją, etnologiją. Tai dviguba nauda. Tikiuosi,
kad šios susistemintos žinios pravers ateities kartoms ir kad Punsko, Seinų krašto bendruomenės
liaudies medicinos žinios neiškeliaus užmarštin.
Dėkoju Punsko ir Seinų apylinkių gyventojams, kurie sutiko pasidalinti liaudies medicinos žiniomis.
Be jų tyrimas nebūtų įvykęs. Ačiū visiems, kurie dalyvavo šio darbo kūrimo procese.
Didžiausią ačiū noriu tarti savo mylimoms mamai Ramunei ir sesei Daliai, kurios nepriklausomai nuo
aplinkybių, visada šalia, sunkiausiomis studijų metų akimirkomis visada palaikė ir suteikdavo
stiprybės, jėgų.
7
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
LDK – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KMU – Kauno medicinos universitetas
VDU – Vytauto didžiojo universitetas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
TLK – Tarptautinė ligų klasifikacija
8
ĮVADAS
Šiais laikais medicina ir farmacija kiekvieną dieną pasiekia vis naujų laimėjimų, tačiau pasak
rašytojo V. Megrė.: „Žmogus dar nėra išradęs nieko, ko nėra pačioje gamtoje“. Manau, tai labai
teisinga įžvalga, nes nors mokslas kiekvieną dieną žengia pirmyn, randa būdus išgydyti iki šiol
nepagydomas ligas, bet šio tobulėjimo pagrindas visada buvo, yra ir bus gamta bei tai, ką ji mums
dovanoja. Netrūksta žmonių linkusių kritikuoti liaudies mediciną, bet ar tai pagrįsta? Juk senovėje
gyvenę žmonės neturėjo galimybės ištirti veikliųjų medžiagų poveikio specialia aparatūra, kurią turime
dabar. Jie pasitelkdavo pagalbon kai ką daugiau – vidinį balsą ir intuiciją, gyveno darnoje su gamta ir
taip išmokdavo pasigydyti. Šiuolaikinis žmogus šiuo atžvilgiu labai skurdus. Atėmus kompiuterius,
išmaniąją aparatūrą jis liktų visiškai „nuogas“ ir bejėgis. Pasaulis tai viena didelė vaistinė, reikia tik
išmokti pasirinkti tai, ko mums reikia. Yra manančių, kad augaliniai preparatai neveiksmingi, bet ar
taip teigiantys žino, kad sintetiniai vaistai yra gaminami remiantis medžiagų, surastų būtent augaluose
struktūra? Nereikėtų skubėti kritikuoti reiškinių, apie kuriuos stinga žinių.
Nustatyta, kad Lietuvoje auga daugiau nei 2000 vaistingųjų augalų [1]. Tačiau informacija sukaupta
per šimtmečius vis nyksta, iškeliauja užmarštin, todėl pasitelkiant etnofarmacinio tyrimo metodikas
atsiranda galimybė šias žinias išsaugoti.
Etnofarmacija – tai mokslo šaka, nagrinėjanti gydomąsias priemones ir gydymo būdus įvairiame
kultūriniame kontekste, vietinių gyventojų žinias apie vaistingųjų medžiagų pritaikymą gydymui. Tai
mokslas, apimantis daug sričių – tradicinių vaistų tyrimus, etnozoologiją, etnomikologiją ir
etnobotaniką. Jai artimos sritys: farmakognozija, farmakologija, vaistų technologija ir kitos mokslo
šakos. Vienas pagrindinių etnofarmacijos tikslų – vystyti vietinių išteklių naudojimą sveikatos
priežiūroje.
Etnofarmacijai labai svarbu surinkti informaciją apie žaliavos rinkimo laiką, dozavimą, džiovinimo
ypatumus bei apie tai, kokiomis formomis naudojama. Vaistiniai augalai gali būti skirstomi į tris
grupes: augalai – maistas, augalai – vaistas ir augalai – ritualinės priemonės. Liaudies medicina – tai
lietuvių kultūrinio paveldo dalis, todėl šios informacijos rinkimas tai pagarbos ne tik savo tautai, bet
taip pat ir vaistininko profesijai išraiška.
Iš farmakognostinės pusės svarbu įvertinti tai, kokiai šeimai priklauso augalas. Tai reikšminga dėl to,
kad augalai priklausantys tai pačiai šeimai kaupia tuos pačius arba panašius junginius. Liaudies
medicinoje labai svarbi simbolika. Tikėta, kad vaistingųjų augalų rinkimui svarbią reikšmę turi paros
laikas, klimato sąlygos. Būtina aprašyti taip pat žaliavų paruošimo būdus [2].
Tyrinėjant Punsko ir Seinų apylinkes, esančias dabartinės Lenkijos teritorijoje, paaiškėja, kad daugelis
čia naudojamų natūralios kilmės gydymo priemonių sutampa su naudojamomis Lietuvoje. Tačiau
9
ryškus skirtumas stebimas kalbiniu aspektu. Tam įtakos turėjo lenkų kultūra ir ilgus metus trukusi
atskirtis. Norint išsiaiškinti kodėl taip įvyko, reikėtų panagrinėti šio krašto istoriją.
Punsko ir Seinų krašto istorija
Teritorija, kurioje yra dabartinis Punskas ir Seinai, žmonėms apsigyventi tapo tinkama apie
10 000 metus prieš mūsų erą. Tuo metu vyko tautų kraustymasis. Pagrindinė žmonių veikla buvo
medžioklė. Tai įrodo medžioklei skirti prietaisai, rasti Vaiponios, Ožkinių, Šlynakiemio ir Valinčių
kaimuose. Ryškus klimato atšilimas buvo būdingas IX a. pabaigai ir VIII a.p.m.e. pradžiai. Šis
pokytis vėl tapo migracijų priežastimi. Dideli pokyčiai vyko I – ame amžiuje p.m.e. kai į šias žemes
atkeliavo baltai. I – ame mūsų eros amžiuje ryškią įtaką turėjo romėnų kultūra.
Įpusėjus pirmam mūsų eros amžiui pradėjo formuotis Jotvingių gentis. Apie to meto gyventojus byloja
Eglinės kaime esantis piliakalnis (vietovės pavadinimas kilęs nuo vardo Eglė – Eglė žalčių karalienė).
Archeologiniai šio piliakalnio radiniai įrodo aktyvią krikščionybės įtaką (rasti įvairūs kryželiai).
Jotvingius XIII amžiuje galutinai nugalėjo kryžiuočiai. Apleistus plotus apaugo miškai. Dalis
gyventojų pasiliko (apie tai byloja išlikę ežerų ir upių jotvingiški pavadinimai). Ši teritorija kolonizuoti
pradėta tik XVI a. Dėl minėtų teritorijų dažnai kildavo konfliktas tarp didžiųjų Lietuvos kunigaikščių
ir kryžiuočių. Tiek Lietuvos valdovai tiek kryžiuočiai manė esą šių žemių savininkai. Dėl kylančių
nesutarimų nutarta žemėmis pasidalinti. Sutartys buvo nepastovios, kol paskutinis padalijimas įvyko
1422 metais. Pasirašyta Melno sutartis. Jotvingių žemės atiteko Lietuvos didžiajai kunigaikštystei
(LDK). Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė Sūduvos (Užnemunės).
Pirmaisiais Punsko apylinkių gyventojais buvo dzūkai iš Merkinės ir Punios. Atsirado šie kaimai:
Šaltėnai, Kreivėnai, Buivydžiai (dabartiniai Burokai) ir Punia (nuo vietovės iš kurios atkeliavo
gyventojai). Pavadinimas Punia buvo vėliau pakeistas pavadinimu Punskas.
1597 metais Punske pastatyta bažnyčia. Įsteigta Punsko parapija. Jos teritorija siekė iki Nemuno krantų
(apie 50km). Tais pačiais metais LDK kanceliarija išleido Žygimanto III Vazos dokumentą, kuriame
sakoma, kad Punsko parapijos klebonu gali būti skirtas tik lietuvių kalbą mokantis kunigas. Vėliau
Punskas gavo miesto teises ir priklausė Trakų vaivadijai (miesto teisės atimtos 1852). Punsko herbe –
šv. Apaštalas Petras. Punsko parapijos archyve yra saugomi trys karaliaus Žygimanto III Vazos
dokumentai dėl bažnyčios statybos ir aprūpinimo. Dokumentai pasirašyti 1597 m., 1600 m., 1606 m.
1772 m. medinė bažnyčia sudegė, o 1868 m. gaisras sunaikino ir kitą, jos vietoje pastatytą medinę
šventovę. Parapijiečiai kurį laiką meldėsi kapinių koplyčioje, vėliau Mockavos dvaro savininkas
padovanojo kluoną, kuriame vyko pamaldos. Tačiau kluonas negalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų. 1881
m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Darbams vadovavo Kazimieras Jonkaitis. Bažnyčios statybą
10
užbaigė naujas klebonas Simonas Norkus 1887 metais. 1600 metų dokumente Žygimantas III Vaza
rašo apie Punsko parapijos mokyklą.
Punske ir aplinkiniuose kaimuose gyveno tik keli lenkai. Visų kaimų pavadinimai – grynai lietuviški.
XVII amžiuje Punske apsigyveno žydai, atkeliavę iš rytų. Jų skaičius vis augo. Žydų rankose atsirado
visas vietinis verslas. Tarpukario metais žydai sudarė apie 60% gyventojų skaičiaus. Beveik visi žydai
išsikraustė iš Punsko kilus antram pasauliniam karui.
Punsko kraštas Lietuvos didžiajai kunigaikštystei priklausė iki 1795 metų. Po trečiojo padalijimo
kraštas atiteko Prūsijai, o 1815 metais Rusijai. Priespaudos metais čia veikė slaptosios mokyklos,
kuriose mokė daraktoriai, o uždraustą spaudą atgabendavo knygnešiai ( P. Matulevičius ir kiti ).
Po pirmojo pasaulinio karo tarp jaunų Lietuvos ir Lenkijos valstybių iškilo tarpusavio sienų klausimas.
Lenkai buvo linkę turėti vieningą su lietuviais valstybę, pastarieji norėjo būti nepriklausomi. Krašto
pasiuntiniu Vilniaus konferencijoje 1917 metais buvo kun. dekanas Motiejus Simonaitis ( Seinų
kunigų seminarijos auklėtinis ir buvęs Punsko klebonas). Punske buvo įkurtas lietuviškas valsčius, bet
netrukus miestelį užėmė lenkų kariuomenė. 1919 m. lenkai su dvarininkų pagalba užėmė Seinų kraštą,
tame tarpe ir dalį Punsko valsčiaus. Lietuvos kariuomenei pavyko atkovoti Punską, bet jis po kelių
mėnesių vėl atiteko lenkams. Taip šis kraštas ėjo iš rankų į rankas, kol buvo nuspręsta nustatyti 8 km
neutralią juosta į kurią pateko Seinų ir Punsko kaimai. Norint nutraukti karinius veiksmus nutarta
pradėti taikos derybas, pradžioje Kalvarijoje. Tačiau derybos po kelių dienų nutrūko. Tada nutarta jas
pratęsti Suvalkuose 1920 m. rugsėjo 30- spalio 7 d. dalyvaujant stebėtojams iš Tautų Sąjungos.
Suvalkų sutartis galutinai pasirašyta spalio 7 d. Ji nebuvo labai palanki lietuviams, buvo svarstoma ją
dar koreguoti. Tų pačių metų spalio 9 d. lenkai Suvalkų sutartį sulaužė, užimdami Vilnių ir Vilniaus
kraštą. Siena galutinai susiformavo 1923 metais. Didesnioji Punsko valsčiaus dalis atiteko Lenkijai.
1952 metų birželio 25 d. Seivų valsčiaus pagrindu įkuriamas šiuolaikinis Punsko valsčius.
Dabar Punskas tai Lenkijos lietuvių centras. Čia spausdinami Lenkijos lietuvių žurnalai („Aušra“),
įsikūrė daugelis Lenkijos lietuvių organizacijų. Punskas tai valsčiaus centras. Veikia Punsko Kovo 11-
osios licėjus su lietuvių dėstomąja kalba, kurio daugelis absolventų tęsia mokslus Lietuvoje, yra
Lietuvių kultūros namai, veikia dainų ir šokių ansambliai.
Kunigo Igno Dzermeikos rūpesčiu Žolinės atlaidai tapo visos parapijos švente, per kurią aplink
bažnyčią eina procesija, rengiamasi lietuviškais tautiniais rūbais.
Seinai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1522m. 1602 m. čia įsikūrė dominikonai, kurie
padėjo Seinams augti (pradėjo statyti mūrinę bažnyčią, įvedė atlaidus). 1818m. įkurta Seinų vyskupija.
Seinų bažnyčia tapo vyskupijos katedra. 1826 m. įkuriama Seinų Kunigų seminarija, kuri tapo svarbiu
lietuvių tautinio atgimimo centru. Seinų seminarijoje mokėsi žymūs Lietuvos atgimimo veikėjai:
Lietuvos himno autorius poetas V. Kudirka, literatas Mykolaitis - Putinas, vyskupu buvo Antanas
11
Baranauskas. Nuo XIX a. vidurio seminarija dirbo ne tik pedagoginį, bet ir tautinį lietuvišką darbą.
1888 m. klierikai suorganizavo slaptą lietuvių kunigų draugiją, vėliau pavadintą „Šaltiniu”. Jos tikslas
– platinti slaptą lietuvišką spaudą ir plėsti lietuvių kalbos vartoseną. Seminarijoje veikė slaptas
knygnešių centras. 1919 m lenkų kariuomenei užėmus Seinus, seminarijos veikla buvo nutraukta.
1906 m. įkurtas švietimo draugijos „Žiburys” skyrius. Draugija steigė pradžios mokyklas, vėliau
gimnazijas, skaityklas, bendrabučius. 1918m. įkurta „Žiburio” gimnazija. Pirmasis direktorius kun.
Jonas Totoraitis, o vėliau M. Gustaitis.
Seinuose, atgavus spaudos laisvę, pradėtas leisti laikraštis „Šaltinis”. Leidybinę ir švietėjišką veiklą
rėmė Punsko parapijos klebonai (Simonas Norkus-Narkevičius, Motiejus Simonaitis). „Šaltinis” turėjo
aiškią nuostatą: gana polonizacijos, lygiateisiški santykiai su lenkais. Savaitraščio priedai: „Artojas”,
„Vainikas”, „Vainikėlis”, „Šaltinėlis”. Leidimas pasunkėjo kilus pirmam pasauliniam karui. Paskutinis
numeris išleistas 1915m. Seinai ir kunigų seminarija, spaustuvė buvo išaugusi į vieną svarbiausių šalia
Kauno ir Vilniaus lietuvių tautinio atgimimo centrų. 1957 m. įsteigta lietuvių visuomeninė kultūrinė
draugija, veikusi iki 1992 m. Po 1989 m. Seinų krašte buvo daug reikšmingų įvykių: prie Seinų
bazilikos pastatytas vysk. Antano Baranausko paminklas, pastatyti Seinų Lietuvių namai, lietuviškų
mokyklų kompleksas. Dabar Seinai – vėl svarbus lietuvių kultūros židinys [3,4].
Apžvelgus Punsko ir Seinų krašto istoriją neturėtų likti abejonių, kad šis kampelis yra grynai
lietuviškas, nors ir yra Lenkijoje, nuo Lietuvos jį skiria tik tarpvalstybinė siena. Siekiant ištyrinėti
Punsko ir Seinų apylinkes iš etnofarmacinės pusės, galima iškelti klausimą – ar liaudies medicinos
tradicijos čia vis dar gyvos ir ar jos skiriasi nuo tradicijų išsaugotų Lietuvoje?
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - surinkti ir susisteminti Punsko ir Seinų apylinkėse išlikusias liaudies medicinos
žinias, atlikti šiame krašte vartojamų augalų ir kitų natūraliųjų vaistingųjų medžiagų pavadinimų
kilmės ir unikalumo analizę.
Uždaviniai:
1. Susisteminti Punsko ir Seinų krašte surinktą etnofarmacinę medžiagą pagal gydymui
naudojamų priemonių kilmę bei nustatyti kokios kilmės natūraliųjų vaistingųjų medžiagų
naudojama daugiausia;
2. Aprašyti dažniausiai naudojamus vaistinius augalus, gyvūninės, mineralinės ir kitos kilmės
medžiagas, grybus ir atlikti jų pavadinimų, vartojamų Punsko ir Seinų apylinkėse unikalumo
analizę;
3. Nustatyti, kokios ligos dažniausiai gydomos tyrimo metu aprašytomis vaistingomis
medžiagomis;
4. Palyginti tyrimo metu dažniausiai minėtų vaistingųjų medžiagų indikacijas su mokslinėje
literatūroje pateikta informacija;
5. Palyginti surinktą informaciją su Elenos Ščerbos tyrimo, atlikto 2013 m. Alytaus rajono Daugų
apylinkėse, duomenimis.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Antropologija susidomėta 1960 – 1970 metais. Kartu ėmė rutuliotis ir kiti jai artimi mokslai –
etnofarmacija, etnomedicina. 1968 metais Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) įsteigiama Society for
Medical Anthropology. 1969 Vokietijoje įkurta Arbeitsstelle für Ethnomedizin, 1976m. Jungtinėje
karalystėje – British Medical Anthropology Society. Atsirado leidinių etnomedicinos ir antropologijos
tematika. 1977 pradėtas leisti laikraštis „Medical anthropology. Cross – Cultural studies in Health and
Illness“, 1978 – „Curare“, 1971 – 1980 „Ethnomedizin“ [5].
Pirmieji liaudies medicinos rašytiniai šaltiniai Lietuvoje pasirodė XVI amžiuje. Didesnio
susidomėjimo šia sritimi susilaukta XIX amžiuje, prasidėjus tautiniam atgimimui. 1814 m. J. Pabrėža
parengė veikalą „Kai kurių augalų gydantieji ypatumai, tų augalų panaudojimo įvairių ligų atvejais
būdai, kunigo Jurgio Pabrėžos, Kartenos altaristos, parinkti iš Simono Sirenijaus, Krokuvos
akademijos daktaro veikalo, 1814 m. Kartenoje“. Jame aprašomos Lietuvoje augančios vaistažolės,
vaistingosios žaliavos savybės, receptai, vaistų pasigaminimo būdai [6].
Jonas Basanavičius 1898 metais parašė „Medega musu tautiszkai vaistininkystai“. Šioje knygoje
abėcėlės tvarka pateikiami ligų pavadinimai, jų atitikmenys lotynų kalba, nurodomos susirgimų
priežastys ir simptomų aiškinimai, taip pat ligų gydymo būdai. Basanavičius skatina gydytojus ir
vaistininkus įsiklausyti į žmonių nuomones apie ligų gydymą, bei šią informaciją užrašyti, nes ji labai
svarbi ir vertinga [7].
XX amžiaus pradžioje „Vilniaus žiniose“ buvo išspausdintas kvietimas rinkti tautosaką ir informaciją
apie žmonių vartojamus vaistus [8].
„Viltyje“ spausdintame straipsnyje „Prietarai ir burtai“ visuomenė skatinama rinkti tautinės
vaistininkystės žinias“ [9].
„Trumpa folklioro dalykams rinkti programa“, sudaryta K. Griniaus, išleista 1910. Autorius ragino
„visus, kas tik kiek gali, pasižiūrint į šitą programą, pasirūpint surinkti kuo daugiausiai mūsų tautos
senovės liekanų“ [10].
Tais pačiais metais įsteigiama Lietuvių mokslo draugijos Medicinos ir farmacijos sekcija, kuri
pasiryžo tyrinėti liaudies mediciną.
Po metų G. Petkevičaitė – Bitė paskelbė „Lietuvių liaudies medicinos apžvalgą“. Išleido taip pat
„Medžiaga lietuvių liaudies medicinai“ [11].
1913 m. M. Grigonis išleido „Pamokinimą, kaip žolynai auginti“. Jame surašyti dažniausiai lietuvių
auginami darželių augalai. Leidinyje „Rūtelių darželis“ pabrėžiama augalų puoselėjimo svarba. Tai
žmogaus doros ir grožio sampratos išraiška [12].
14
Etnofarmacinių tyrimų vykdymo pradininkas okupuotame Vilniaus krašte – prof. J. Muszyński. Jis
Vilniaus vaistažolių turguje surinko medžiagą ir vėliau ją susistemino (1927 m.). Šio darbo rezultatai
buvo publikuoti laikraštyje „Wiadomości farmaceutyczne” („Farmacijos žinios“) [13].
1934m. publikuoti Česlovo Bankausko straipsniai apie liaudies mediciną.
Sovietmečio laikotarpiu pasirodė mašinraštis „Liaudies medicina“ (Amelija Urbienė) [14].
Atkūrus Nepriklausomybę pasirodė verstų iš užsienio kalbų knygų apie liaudies mediciną.
1951 metai – J. Balys JAV išleidžia knygą „Liaudies magija ir medicina“ [15].
Informacijos liaudies medicinos tema galima surasti taip pat periodikoje, pavyzdys „Varpas“,
„Gimtasis kraštas“, lenkiškas žurnalas „Lud“.
2003 m. tuometiniame Kauno medicinos universitete (KMU) buvo apginta Tauro Meko daktaro
disertacija tema: „Gyvūninės kilmės medžiagų, naudotų Lietuvių tautinėje vaistininkystėje,
įvertinimas“ [16].
2004 metais paskelbtas straipsnis „Liaudiški augalų pavadinimai, siejami su augalo gydomosiomis
savybėmis“ (Genelytė, 2004).
2006 m. KMU magistrantės R. Kanapeckaitės studijų baigiamojo darbo tema - „Etnobotaniniai –
farmaciniai aspektai Lietuvių tautosakoje“ [17].
2006 m. Vilniaus Universitete A. Šulskienės parašytas darbas „Augalai lietuvių liaudies medicinoje“
[18].
Ž. Petkevičiūtės magistro baigiamasis darbas – „Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų, vartotų Telšių
rajono Varnių apylinkėje 2006 metais, tyrimas“. Tyrimo rezultatai lyginti su 1927 m. profesoriaus J.
Muszyński surinktais duomenimis ir 2010 m. publikuoti leidinyje: „Journal of Medicinal Plants
Research“ [19].
2007 m, paskelbtas straipsnis „Medicinos pliuralizmas ir integruotos medicinos galimybės Lietuvoje“
(D. Petraitytė, M. Stankūnas) [20].
2008 m. R. Trimakas išleido monografiją „Lietuvių liaudies medicina: etnografiniai ir folkloristiniai
aspektai. XIX a. pabaiga – XX a. pirmoji pusė“. Joje analizuojama žmogaus gyvybės ir sveikatos
samprata. Trimakas liaudies mediciną analizuoja kaip kultūrinės sistemos dalį, kuri atspindi esamas
normas ir vertybes [21].
KMU studentės U. Gudelytės 2010 metais atliktas ir aprašytas tyrimas: „Tradiciškai Lietuvoje augintų
dekoratyvinių augalų etnofarmacinis tyrimas“. Darbe aprašomas dekoratyvinių augalų panaudojimas
lietuvių liaudies medicinoje, XIX a. oficialioje medicinoje bei šiuolaikinėje medicinoje [22]. 2010 m.
taip pat publikuotas straipsnis „Naujas papročių ir religingumo tyrinėjimas“ (Rasa Paukštytė –
Šaknienė) [23].
15
2011 m. publikuotas straipsnis - „Etnofarmacinio – botaninio tyrimo perspektyvos Lietuvoje“.
Autoriai pabrėžia, jog sisteminant etnofarmacinę medžiagą būtina išvengti praeities klaidų
(Petkevičiūtė, Mekas, 2011).
Tais pačiais metais Vytauto didžiojo universiteto (VDU) studentas R. Petkevičius apsigynė magistrinį
darbą tema „Nervinių sutrikimų gydymas tradicinėmis priemonėmis XX – XXI a. pr. Aukštaitijoje ir
Dzūkijoje”, o 2012 „Nerviniai sutrikimai ir jų gydymas Užpalių apylinkių XX – XXI a. tradicinėje
medicinoje“ [24].
2012 metais paskelbtas straipsnis „Tikėjimo bloga akimi raiška šiuolaikinėje Lietuvoje“ (Balikienė
M.). Jame aptariamas prietarų suvokimas – tikėjimas, kad nužiūrėjimas „bloga akimi“ (evil eye) gali
būti ligų ir nelaimių priežastis. Tyrimo metu gauta išvada, kad „blogos akies neignoruojantiems
žmonėms tai kasdienybės reiškinys, neatsiejama tikrovės ir pasaulėvaizdžio dalis, o ne merdinti
praeities liekana“ [25].
Darbe „Žvėrių pavadinimai lietuvių kalbos mikonimų motyvacijos sistemoje“ (2012m.) Jūratė Lubienė
apžvelgia šnekamojoje kalboje, įvairiose tarmėse vartojamus grybų pavadinimus, kurių pamatą sudaro
žvėrių pavadinimai [26].
2014 metais apgintas įdomus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentės Lauros
Nekrešaitės magistrinis darbas „Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų patirties apie papildomų
priemonių, vartojamų greta gydytojo paskirto gydymo, tyrimas“ [27].
Naujausi tyrimai: „Papildomosios ir alternatyviosios medicinos teisinio reguliavimo Lietuvoje
probleminiai aspektai“ (I. Špokienė) [28], „Lietuvos gyventojų požiūris į sveikatos priežiūros sistemą
ir alternatyviąją mediciną“ (M. Bartuškaitė, E. Butkevičienė) [29].
Ieškant informacijos apie liaudies mediciną paieškos sistemose tokiose kaip GoogleScholar galima
surasti taip pat tyrimų lenkų kalba.
Straipsnis „Medycyna ludowa i komplementarna w polskich badaniach etnologicznych“ (Penkala –
Gawęcka D.) apžvelgia tyrimų, susijusių su liaudies medicina istorinę raidą Lenkijoje [30].
Kiti moksliniai straipsniai lenkų kalba: Pirożnikow E. „Rośliny medyczne w życiu Mazurów w
pierwszej połowie XVIII w. w świetle informacji zebranych przez Jerzego Andrzeja Helwinga“ (2005)
[31]. „Wierzba w ludowych zabiegach leczniczych“ - Marczewska M. (2009) [32], „Każdy ma swego
robaka. O owadach w polskiej medycynie ludowej“ (Zadurska O.) [33], „Alkohol – panaceum
medycyny ludowej dawnych ziem polskich w XIX stuleciu i na początku XX w.Część I. Ograżka,
kolera, czerwonka, laksy, boleści w dołku, żółtaczka, kolki i suchoty“ (Wdowiak L.) [34],
Wysakowska B. „Burzliwe losy farmakognostycznego wileńskiego profesora Jana Muszyńskiego“
(2009) [35].
16
Karlas Linėjus sukūrė augalų sistematiką. Lenkijoje šią sistemą pirmasis įsavino Krzysztof Kluk, kuris
išleido „Dykcjonarz roślin” (1786 – 1788). Lenkų nomenklatūra pradėta sudarinėti, kai gydytojai ėmė
skaityti Linėjaus ir jo pasekėjų knygas [36].
Pirmoji lenkų farmakopėja – „Pharmacopoeia Regni Poloniae“ išleista 1817 metais Varšuvoje. Ji buvo
sudaryta iš trijų dalių: Materia pharmaceutica; Praeparata pharmaceutica; Ex tempora paranda.
Pirmoje dalyje nagrinėjami natūralios kilmės žaliavos, pagrindinai augalinės kilmės, taigi, vaistažolės
[37].
Literatūra anglų kalba išsamesnė ir jos daugiau.
PSO 60-aisiais metais sukūrė Traditional Medicine Programme. Šios programos vaisius
kompiuterizuota sistema NAPRALERT (Natural Product Alert). Tai duomenų bazė, kurioje saugoma
informacija apie visus natūralius produktus, etnomedicininę, farmakologinę, biocheminę informaciją
apie ekstraktus in vitro, in situ, in vivo.
1994 metais „Scientific American“ paskelbė straipsnį „The Ethnobotanical Approach to Drug
Discovery“.
Įdomūs ir verčiantys susimąstyti straipsniai anglų kalba:
„Herbal Medicines: Can We Do Without Pharmacologist?“ (2007) – nagrinėjama problema – ar ilgus
metus liaudies medicinoje naudotas augalas, atlikus mokslinius tyrimus, gali pasirodyti kenksmingas?
Atsakymas grindžiamas paprastosios jonažolės istorija. Jonažolė pasižymi antidepresiniu poveikiu.
Įrodyta, kad vartojant šio augalo žiedų ekstraktą pasiekiamas panašus efektas kaip vartojant triciklinius
antidepresantus, o nepageidaujami poveikiai yra geriau toleruojami, tačiau vykdant savigydą būtent dėl
šių nepageidaujamų poveikių, nors geriau toleruojamų, gali įvykti daugiau komplikacijų, nes nėra
kvalifikuoto specialisto priežiūros. Dar vienas pavojus – liaudies medicinoje jonažolė dažniausiai
naudojama ne depresijai gydyti, šiam augalui priskiriamos kitos indikacijos [38].Todėl kasdien geriant
jonažolių arbatą „nuo kepenų skausmo“ ir susirgus depresija, gydytojas išrašys antidepresantų, bet
pacientas toliau gers jonažolių arbatą, tarp šių dviejų preparatų atsiras rimta sąveika.
Tokios augalinių preparatų sąveikos su vaistais stebimos taip pat Ginkgo biloba, Allium sativum ir
Panax ginseng atveju [38].
„Adverse interactions between herbal and dietary substances and prescription medications: a clinical
survey“ (2007) - straipsnyje aptariamas tyrimas, kurio metu nustatytas augalinių preparatų vartojimo
savanorių tarpe paplitimas. Rezultatas – atlikus apklausą išaiškėjo, kad 15 proc. tirtų asmenų kartu su
sintetiniais vaistais vartodavo augalinius preparatus, nežinodami apie galimas sąveikas. Nustatyta, kad
6 proc. tiriamųjų dėl šios priežasties buvo padidintos rizikos grupėje [39].
17
„Animals in tradicional folk medicine“ (2012) – atkreipiamas dėmesys į gyvūninės kilmės gydymo
priemones. Nors jų yra mažiau nei augalinių, jos naudojamos nuo pačių seniausių laikų ir nereikėtų
užmiršti jų svarbos [40].
Žurnalas „Journal of Ethnopharmacology“, skirtas keitimuisi informacija apie įvairius žmonių
naudojamus augalus, grybus, gyvūnus, mikroorganizmus ir mineralus bei jų biologinį ir farmakologinį
poveikį.
Punsko ir Seinų krašto visuomenė priklauso Lenkijos lietuvių tautinei mažumai, etnofarmaciniu
požiūriu anksčiau netirtai, todėl publikacijų šia tema nėra. Tačiau pasauliniu mastu tokie tyrimai apie
tautines mažumas, etnines grupes, yra atliekami. Pavyzdžiai:
„The Use of Folk Remedies Among Children in an Urban Black Community: Remedies for Fever,
Colic, and Teething” (Smitherman L, Janisse J, Mathur A). Tyrimo metu apklausti 107 juodaodžiai
asmenys, visi jie ligų gydyme naudojosi liaudies medicinos žiniomis, kurias perėmė iš tėvų ir senelių
[41].
,,Use of complementary and alternative medical therapies among racial and ethnic minority adults:
results from the 2002 National Health Interview Survey”. Tyrimas atliktas JAV. Įvykdyta 31,044
interviu. Apklaustos grupės: Hispanic, non-Hispanic blacks and non-Hispanic whites [42].
Ethnomedicinal practices among a Tripura community in rangamati district, Bangladesh” - tirta
Tripura bendruomenė gyvenanti Bangladeše. Tyrimo metu gautas rezultatas – surinkta informacijos
apie 15 gydymui naudojamų augalų. Vaistažolėmis gydomi susirgimai: gelta, padidėjęs kraujospūdis,
kojų edema, apetito praradimas, menstruacijų ciklo sutrikimai, vėmimas, skrandžio skausmas, odos
pleiskanojimas, viduriavimas [43].
,,Cultural Competence and the African American Experience with Health Care: The Case for Specific
Content in CrossCultural Education” (Eiser AR, Glenn E). Straipsnyje didelis dėmesys skiriamas
religingumui kaip kovos su ligomis būdui [44].
Tikėjimo svarba taip pat pabrėžiama straipsnyje “Understanding Immigrants’ Reluctance to Use
Mental Health Services: A Qualitative Study From Montreal” (Whitley R, Kirmayer LJ, Groleau D)
[45].
,,Disclosure of Complementary and Alternative Medicine to Conventional Medical Providers:
Variation by Race/Ethnicity and Type of CAM” (Chao MT, Wade C, Kronenberg F) [46].
Daug mokslinių straipsnių galima surasti apie konkrečius augalus, kurie naudojami liaudies
medicinoje.
Šiuo metu literatūros apie liaudies mediciną daug, bet ji dažnai publikuojama įvairiuose su medicina ir
farmacija nesusijusiuose žurnaluose. Ten pateiktos informacijos teisingumas yra ginčytinas. Tokioje
situacijoje labai svarbus farmacininko kaip kvalifikuoto specialisto komentaras ir patarimas
18
besiteiraujančiam pacientui. Tokia konsultacija būtina, nes kai kurios anksčiau vartotos gydymo
priemonės jau nebevartotinos dėl to, kad įrodytas jų toksiškumas, žala organizmui. Informavus
pacientą, galima išvengti rimtų komplikacijų ar net išgelbėti gyvybę [47].
19
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Metodas – tai moksliniuose tyrimuose naudojamas būdas rezultatams gauti. Tai procedūra
susidedanti iš vis pasikartojančių operacijų. Tinkamai parinktų metodų dėka daug greičiau pasiekiamas
mokslininko užsibrėžtas tikslas. Tyrimo metodai turi būti pagrįsti, validūs ir informatyvūs [48].
Etnofarmaciniams tyrimams parengtos metodikos Lietuvoje nėra, todėl atliekant tyrimą Punsko ir
Seinų krašte buvo vadovautasi bendraisiais metodologijos principais. Atliktas kokybinis tyrimas.
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimo pradžioje buvo sudarytas tyrimo planas. Suformuluota tema, studijuota literatūra
susijusi su etnofarmaciniais tyrimais atliktais Lietuvoje ir pasaulyje, apibūdintas tyrimo objektas,
suformuluota hipotezė - Punsko ir Seinų apylinkėse gyvenantys žmonės išsaugojo žinias apie savo
krašte naudotas liaudies medicinos priemones, nustatyti tyrimo tikslas ir uždaviniai, parengta
apklausos anketa.
2.2 Etikos principų užtikrinimas
Tyrimo metu buvo laikomasi etikos principų. LSMU bioetikos centras išdavė leidimą atlikti
tyrimą. Gavus tirimamųjų sutikimą dalyvauti tyrime, kiekvienas jų buvo supažindintas su tyrimo
tikslu, eiga ir rezultatų publikavimu. Tyrimui labai svarbios tyrėjo savybės, jo požiūris į renkamą
informaciją, kartais reikalingas atsiribojimas nuo savo asmeninės nuomonės, pasaulėžiūros. Svarbu
tinkamai įsiklausyti. Labai svarbus pagarbus tyrėjo požiūris į respondentą. Etinė dilema – išsaugoti
pusiausvyrą tarp tyrėjo noro gauti informaciją ir tiriamojo asmens saugumo.
2.3 Metodai taikyti tyrimo metu
Siekiant surinkti etnofarmacinę medžiagą Punsko ir Seinų krašte, taikyti metodai:
1. Teorinis (literatūros analizės) – analizuota mokslinė literatūra, susijusi su nagrinėjama tema;
2. Empirinis (duomenų rinkimo) - surastas žmogus „vedlys“, kuris padėjo lengviau patekti į tiriamą
bendruomenę. Punsko ir Seinų krašte „vedlio“ vaidmenį atliko šio krašto kultūros namų
darbuotoja, žurnalistė E. Pakutkienė. Buvo svarbu surasti pirmuosius tiriamuosius, nes paskui
procesas vyko pagal „sniego gniūžtės“ metodą (iš pradžių parenkami keli arba vienas asmuo,
pasižymintys tyrimą dominančiomis savybėmis, vėliau šie asmenys nurodo kitus, turinčius tokių
pačių toje srityje žinių, šie nurodo dar kitus, ir taip procesas tęsiasi. Grupė didėja kaip sniego
gniūžtė). Buvo vykdyta tiriamosios vietovės gyventojų apklausa, norint išsiaiškinti, kokias
vaistingas medžiagas jie renka ir naudoja gydymo tikslais bei kokius žino liaudies medicinos
receptus ir prietarus. Tyrimo metu vykdytas pusiau struktūruotas, kryptingas interviu, apklaustojo
20
aplinkoje, pažįstamoje jam vietoje, tokiu būdu užtikrintas komfortas ir sumažinta įtampa.
Atliekant tyrimą Punsko ir Seinų krašte anketavimas - interviu vyko pagal iš anksto parengtą
klausimyną - 11 klausimų anketą (priedas 1). Atvirų klausimų 8, uždarų 3. Visi klausimai
tiesioginiai. Respondentų atsakymus užrašinėjo tyrėja. Tyrimo metu naudotas fotografavimas.
Tokiu būdu įamžinti respondentai ir jų paruoštos žaliavos.
3. Turinio analizės (duomenų analizės) metodai – priežasties – pasekmių nustatymas. Gauti
duomenys buvo identifikuoti, o vėliau susisteminti. Identifikuota pagal K. K. Vilkonio atlasą
„Lietuvos žaliasis rūbas“, išleistą 2001 m. Duomenys apdoroti programa „Microsoft Office Excel“.
Kokybinių duomenų analizės metodas yra lyginamasis metodas, kai atlikto tyrimo rezultatai
palyginami su senesniais panašaus pobūdžio tyrimais. Šiuo atveju surinkta etnofarmacinė
informacija palyginta su LSMU magistrantės Elenos Ščerbos darbe „Natūraliųjų vaistingųjų
medžiagų, vartotų Alytaus rajono Daugų apylinkėje 2013 metais, etnofarmacinis tyrimas“ gauta
informacija. Palyginimui šis darbas pasirinktas dėl to, kad Alytaus ir Punsko bei Seinų teritorijas
skiria mažiausias atstumas. Abiejose teritorijose gyvena dzūkai. Kokybiniame tyrime žinių šaltiniai
– pasakojimas, aplinka, sąveika (tarp individo ir pasaulio) bei kalba. Atliekant tyrimą Lenkijos
lietuvių bendruomenėje į kalbą buvo kreipiamas ypatingas dėmesys. Kaip teigia K. Kardelis:
„Kalba sudaro realybę, nes kiekviena kalba konstruoja savitą realybę. Todėl kalbos struktūros,
kurias perduoda asmuo, yra tiek pat svarbios, kiek ir pati perteikiama realybė“ (Kardelis, 2002).
2.4 Bendrosios rekomendacijos etnofarmacinio tyrimo atlikimui:
1. Surinkti informaciją apie tiriamą teritoriją (žemėlapiai, susipažinimas su vietove);
2. Tarpdisciplininės komandos formavimas – lingvisto, žinančio vietinę tarmę konsultacijos;
Tarmiški teiginiai aiškinami literatūrine kalba;
3. Konsultuojamasi su botaniku, kuris padeda atpažinti paminėtus augalus;
4. Galimas bendradarbiavimas su antropologais;
5. Bendruomenės sutikimo gavimas (leidimas medžiagai rikti);
6. Metodikos parinkimas – pasirenkama viena tinkamiausia metodika. Tikslingiausia naudoti
pusiau struktūruotą interviu, kuriame dalis klausimų uždari, kita dalis atviri (Petkevičiūtė,
Mekas, 2011) .
21
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Informacija apie tiriamuosius ir tirtą teritoriją
Tyrimo metu apklausta 10 Punsko ir Seinų apylinkių gyventojų (9 moterys ir 1 vyras).
Respondentų amžiaus intervalas: 62 – 95 metai. Respondentų išsilavinimas – pagrindinis. Kodėl
apklausta daugiau moterų? Nuo senų laikų žinoma, kad tai būtent moteris yra namų židinio saugotoja,
kuri rūpinasi šeimos maitinimu ir gydymu. G. Simmelis - vienas modernios sociologijos pradininkų,
namus laiko pagrindine moterų veiklos sritimi. Jo manymu, „namams būdingas realus ir simbolinis
ryšys su moters esme įgalina moters didžiąją kultūrinę veiklą“. Etnologai moterį įvardija kaip pirmą
žemdirbę. Ji rinko augalus, vėliau perėjo prie auginimo, sodinimo, sėjimo, o vyras tuo metu
užsiimdavo medžiokle ir žūkle. Vaistinių augalų rinkimas, vaistų paruošimas – natūrali moters veikla.
Nuo seno buvo sakoma, kad tai ne vyrų darbas, daugumai vyrų tai tiesiog nerūpėdavo, buvo sakoma,
kad tai „bobų darbas“. Ypatingas vaidmuo moteriai tenka gydant vaikus. Psichologinis vaiko ir
motinos ryšys labai stiprus, todėl būtent motina turi didžiausią galią išgydyti [49,50]. Moterys
išmokdavo tokių darbų iš savo motinų ir paskui patirtį perduodavo dukroms . „Sutinkant su teiginiu,
kad kultūra yra paveldima, jos išmokstama ir taip ji yra perduodama, šiuo atveju iškyla moters kaip
tarpinės, kai kurių kultūros elementų gyvavimą užtikrinančios, grandies vaidmuo“. Anksčiau mokslas
kreipė labai mažai dėmesio moters kultūrinei veiklai, jų indėliui į visuomenę. Padėtis pasikeitė XIX
amžiuje, kai išaugo moterų politinis aktyvumas vakaruose. Buvo atlikti etnografiniai tyrimai, kurių
rezultatai įrodė moterų įtaką įvairioms gyvenimo sritims (Šulskienė, 2006).
Respondentų gyvenamosios vietovės (1 pav.): Punskas (lenk. Puńsk), Seinai (lenk. Sejny), Žagariai
(lenk. Żegary), Burokai (lenk. Buraki), Kreivėnai (lenk. Krejwiany), Valinčiai (lenk. Wołyńce),
Navinykai (lenk. Nowiniki).
Vietovės iš kurių kilę respondentai : Dusnyčia (lenk. Dusznica), Krasnagrūda (lenk. Krasnogruda),
Burbiškiai (lenk. Burbiszki), Rimkažiariai (lenk. Rynkojeziory), Klevai (lenk. Klejwy), Agurkiai (lenk.
Ogórki), Vaitakiemis (lenk. Wojtokiemie).
22
1 pav. Vietovės, kuriose buvo vykdyta apklausa (pažymėta raudona spalva) ir vietovės iš kurių kilę
respondentai (pažymėta žalia spalva)
Visi apklaustieji respondentai nurodė, kad liaudies medicinos žinias jiems perdavė tėvai ar seneliai.
Tai įrodo surinktos etnofarmacinės medžiagos autentiškumą. 6 respondentai apklausos vykdymo metu
gyveno mieste, 4 kaime, bet visi jie yra kilę iš kaimo. Pirmoji apklaustoji respondentė, pateikusi labai
daug vertingos informacijos 2014 metų spalio mėnesį mirė. Šis įvykis įrodo, kaip reikia skubėti
užrašinėti tokio pobūdžio informaciją, kad ji neiškeliautų užmarštin.
Į anketos (žr. priedą 1) klausimą „Ar renkant vaistažoles Jums svarbios gamtos sąlygos tokios kaip
paros laikas, mėnulio fazės, saulės padėtis ir kt.?“ visi respondentai atsakė patvirtinančiai. Renkant
vaistinguosius augalus jiems ypatingai svarbus mėnesis ir paros laikas. Uždavus klausimą: „Kokiomis
sąlygomis ir kur laikote surinktus vaistinguosius augalus?“ respondentai dažniausiai atsakydavo: „Ten,
kur saulė neprieina“. Nei vienas respondentas nepasakė, kad pasenusias žaliavas sudegina, užkasa
žemėje ar vartoja pasenusias. Dažniausi atsakymai buvo: „Išmetu“ arba „Sunaudoju viską, tad netenka
išmesti“. Paklausus, ar respondentai savo žinias perduoda vaikams, anūkams susilaukta neigiamo
atsakymo. Priežastis – vaikams ir anūkams tai nelabai įdomu. Šis pastebėjimas verčia susimąstyti.
Tiriamos (Punsko ir Seinų krašto) teritorijos geografinis apibūdinimas
Punsko ir Seinų kraštas tai labiausiai į šiaurės rytus nutolusi Lenkijos dalis, esanti Lietuvos Baltijos
aukštumų teritorijoje (Sūduvos aukštumos pietrytinė dalis), priklausanti Rytų Suvalkų ežerynui. Šio
krašto reljefas – kalvotas, daubotas, banguotas, lyguminis. Naudingų iškasenų čia nedaug. Dažniausiai
sutinkami mineraliniai turtai: žvyras, smėlis, molis, durpės, rieduliai. Klimatas pasižymi orų
23
nepastovumu. Visas Punsko ir Seinų kraštas priklauso Nemuno baseinui, mišriųjų miškų sričiai.
Vyrauja pušys, eglės, alksniai, beržai. Apsauga apimti augalai: palemonas, rusmenė, putinas, pataisas,
vandens lelija, gegužraibė, pelkinis gailis, raktažolė, pakalnutė.
Per Punsko ir Seinų kraštą tęsiasi tarptautiniai keliai: Lazdijai – Aradnykai – Seinai, via Baltica per
Budziską Suvalkų link, tarptautinė geležinkelio linija Suvalkai – Trakiškės – Šeštokai.
Pagal 2008 metų surašymo duomenis Punsko valsčiuje gyveno 4365, o Seinų valsčiuje 4089 žmonės.
Gimstamumas ir gyventojų skaičius nuolat mažėja. Punsko valsčiuje lietuvių daugiau nei 80 proc.,
Seinų valsčiuje iki 40 proc. Didžiausia žmonių grupė dirba žemės ūkyje [51].
3. 2 Surinktos etnofarmacinės medžiagos analizė pagal žaliavų kilmę
Tyrimo metu sukaupta informacijos apie 148 natūralios kilmės gydymui naudojamas
priemones (2 pav.). Daugiausia informacijos pateikta apie augalinės kilmės medžiagas – jų paminėta
124 (83,8%). Gyvūninės kilmės priemonių paminėta 13 (8,8%), mineralinės kilmės – 5 (3,4%), grybai
– 3 (2,0%), kitos kilmės medžiagos - 3 (2,0%).
2 pav. Procentinis žaliavų pasiskirstymas pagal kilmę
3.2.1 Augalinės kilmės medžiagos
Apie augalines gydymo priemones informacijos surinkta daugiausia. Paminėtos 124 augalinės
kilmės priemonės (83,8%). Sudarytas jų sąrašas abėcėlės tvarka (pavadinimas pateikiamas lietuvių,
lotynų, lenkų, anglų kalbomis bei užrašomas Punsko ir Seinų krašte vartojamas pavadinimas, jei jis
specifinis), pateiktos respondentų paminėtos šių medžiagų indikacijos bei receptūros.
1. Agava amerikinė - Agave Americana – Agawa amerykańska – Century plant; šeima agavinių
(Agavaceae); žaliava - lapai. Išorinis vaistas sąnarių ir reumatinių ligų skausmams slopinti.
24
Lapai užpilami degtine ir paliekama pastovėti. Gydymo trukmė – 9 dienos. Kuo augalas
senesnis, tuo labiau vertinamas.
2. Aguona daržinė - Papaver somniferum – Mak lekarski – Opium poppy; šeima aguoninių
(Papaveraceae); žaliava – „pienas“. Tai buvo vaistas nuo kosulio. Dėžučių lukštai, „galvukės”
buvo verdamos, tokiu nuoviru migdomas pacientas prieš vočių ant galvos šalinimo procedūrą,
duodavo gerti vaikams, kad ramiai miegotų, kai reikėdavo dirbti darbus laukuose.
Į „bačką“ pripilama vandens, pridedama akmenų, aguonų, užverdama, ir įsėdama į tą
„bačką“ , po to reikia pagulėti patale – veiksminga priemonė reumatui gydyti.
Reikėdavo 300 aguonų „galvukių”, vandens, cukraus – virdavo kai vaikas nemiegodavo,
būdavo neramus.
3. Agurkas paprastasis - Cucumis sativus - Ogórek siewny – Cucumber; šeima moliūginių
(Cucurbitaceae); žaliava – vaisius. Valo kraują, šviežiomis sultimis tepamas nudegęs arba
strazdanotas veidas.
4. Agurklė vaistinė - Borago officinalis - Ogórecznik lekarski – Starflower; šeima agurkinių
(Boraginaceae); žaliava - žolė ir žiedai. Gaminama arbata. Gerina virškinimą. Reumatui
gydyti.
5. Ajeras balinis - Acorus calamus – Tatarak zwyczajny - Sweet flag – Arielys, šeima ajerinių
(Acoraceae); žaliava - šaknys. Skrandžio skausmams malšinti , plaudavo plaukus, kad
blizgėtų.
1 valgomasis šaukštas balinio ajero šaknų užpilamas 2 stiklinėmis verdančio vandens,
paverdama 15 min., nukošiama. Patariama gerti prieš valgį.
Ajerus dėdavo kartu su beržo šakomis į puodą, užpildavo vandeniu. Tokiu mišiniu plaudavo
plaukus.
6. Alavijas medėjantis - Aloe arborescens – Aloes drzewiasty - Krantz aloe – Aliejošius; šeima
plenūniniai (Asphodelaceae) – žaliava - lapai ir sultys. Lapai užpilami spiritu - lengvinti
atsikosėjimą, dėti ant skaudamos vietos. Kompresai. Žaizdoms gydyti, nuo širdies, nuo
džiovos. Alavijas naudojamas gydymo tikslais turi būti mažiausiai trijų metų senumo.
Alavijų sirupas kosuliui gydyti: prikimšti pusę buteliuko alavijo susmulkintų lapų ir užpilti
cukrumi. Butelio kaklą aprišti marle ir palikti kelias dienas nusistovėti. Tada nukošti, o
tirščius nuspausti.
25
3 pav. Respondentė prie paruoštos alavijų tinktūros
7. Alyva paprastoji - Syringa vulgaris – Lilak pospolity - Lilac – Baltas bezas; šeima
alyvmedinių (Oleaceae); žaliava – žiedai, vaisiai. Spiritinė žiedų ištrauka naudojama
sąnariams trinti, kosuliui gydyti. Sultys iš uogų – nuo „spaudimo“. Vyšnių lapai naikina bezų
kvapą. Esant danties skausmui, bezų žiedai dedami į krepšelį ir pridedama ant patinusios
vietos. 1 stiklinė išdžiovintų ir sutrintų žiedų užpilama puse litro degtinės. Palaikoma dvi
savaites. Nusunkiama. Gerti po 30 lašų 3 kartus per dieną. Reumatas gydomas kompresais.
8. Alus – Cervisia – Piwo – Beer - sergant inkstų akmenlige, gerdavo kai skaudėjo gerklę.
9. Aronija juodvaisė – Aronia melanocarpa – Aronia czarna – Chokeberry; šeima erškėtinių
(Rosaceae) – žaliava – vaisiai. Sultys nuo aukšto kraujospūdžio.
10. Asiūklis dirvinis - Equisetum arvense – Skrzyp polny – Meadow horsetail – Ožkabarzdzis;
šeima asiūkliniai (Equisetaceae); žaliava – žolė. Inkstų akmenligei gydyti, nuoviras skatina
šlapimo išsiskyrimą, bet taip pat kai yra šlapimo nelaikymas. Esant su mėnesinėmis
susijusiems skausmams. Į stiklinę verdančio vandens įberti kelis gramus džiovintų asiūklių.
Palaikyti 15 minučių. Gerti vieną puodelį per dieną.
11. Avietė paprastoji - Rubus idaeus – Malina właściwa - Raspberry; šeima erškėtinių
(Rosaceae); žaliava – lapai, vaisiai. Karščiavimui mažinti, gydant peršalimo ligas, nuo
kosulio. Gaminamas aviečių vynas. 4 valgomieji šaukštai šviežių aviečių uogų užpilami
stikline verdančio vandens. Leidžiama nusistovėti 10 – 15 min., nukošiama. Gerti po vieną
stiklinę karšto užpilo kas 4 val.
12. Aviža sėjamoji - Avena sativa – Owies zwyczajny – Oat; šeima miglinių (Poaceae); žaliava –
sėklos. Avižų kisielius - gerina virškinamojo trakto veiklą, gydo gumbą, esant širdies veiklos
sutrikimams, pasižymi valančiu poveikiu. Kisieliaus gamyba: avižos padžiovinamos,
susmulkinamos, persijojamos, malamos ant girnų, vėl išsijojamos, sumaišoma su vandeniu,
suplakama, pastatoma 2-3 dienom. Parauginama, verdama. Avižų prisišutina, įdeda į maišelį
26
ir ant to krepšelio guli. Avižų šiaudus užplikydavo karštu vandeniu esant karščiavimui. Avižų
šiaudus sušildyti ir ant jų atsigulti – veiksminga esant kojų skausmams.
13. Ąžuolas paprastasis - Quercus rubra – Dąb szypukowy – Oak - Aržuolas; šeima bukinių
(Fagaceae); žaliava – žievė, vaisiai. Stabdo kraujavimą ir viduriavimą, burna skalaujama
kraujuojant dantenoms. Lūžus kojai ji buvo sutvirtinama ąžuolo žieve. Ąžuolo lapų nuoviras –
kad plaukai būtų stiprūs. Kava iš ąžuolo gilių – nuo išgąsčio.
14. Balanda baltoji - Chenopodium album – Kamosa biała – Fat hen, Pigweed; šeima burnotinių
(Amaranthaceae); žaliava – šaknys. Gaminant šaknų nuovirą, „dabūna kraujo” (geležies
šaltinis). Iš balandų virdavo lapienę.
15. Barkūnas geltonžiedis – Melilotus officinalis – Nostrzyk żółty - Melilot; šeima pupinių
(Fabaceae); žaliava - lapai, žiedai, sėklos. Naudojama esant skrandžio sutrikimams.
Gaminamas nuoviras santykiu 1:10.
16. Beržas karpotasis – Betula pendula – Brzoza brodawkowata – Silver birch; šeima beržinių
(Betulaceae); žaliava – pumpurai, sula, lapai, žievė. Sakoma, kad beržai turi gerą energiją,
todėl norint jos pasisemti, prie beržo reikia prisiglausti. Kiekvienas žmogus turėtų turėti
„savo“ beržą. Beržo lapai – gydo žaizdas. Beržo sula – ją raugė, esant šlapinimosi
sutrikimams, esant niežams. Beržo pumpurai - su spiritu, naudojami žaizdoms gydyti.
1 valgomasis šaukštas beržų pumpurų užpilamas stikline verdančio vandens ir palaukiama
valandą. Košiama. Rekomenduojama vartoti po pusę stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį.
4 pav. Besisemiant geros energijos Dzalkų miškelyje
17. Bruknė paprastoji – Vaccinium vitis-idaea – Borówka brusznica – Lingonberry; šeima erikinių
(Ericaceae); žaliava – vaisiai, lapai. Esant aukštam kraujospūdžiui, šlapimo pūslės veiklos
sutrikimams gydyti. 1 valgomasis šaukštas bruknių lapų ir uogų užpilamas stikline verdančio
vandens. Verdama 15 min. Nukošiama. Gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.
18. Bulvė valgomoji - Solanum tuberosum – Ziemniak, Kartofel – Potato; šeima bulviniai
(Solanaceae); žaliava – požeminiai gumbai, žiedai. Bulvių tarkalai – votims gydyti; bulvių
“uodegutės” – esant šlapimo nelaikymui. Kai kamuodavo kosulys, ant krūtinės dėdavo karštų
27
bulvių arba gerdavo džiovintų žiedų arbatą. Bulves virti su „lupynomis“, nes po jomis yra
daugiausiai vitaminų. Bulvių žiedais ir sultimis gydomos erozijos ir opos.
19. Cukrus – Saccharum – Cukier – Sugar - dedamas į akį sergant katarakta. Padeda, kad geriau
giedotųsi.
20. Čemerys lobelio - Veratrum lobelianum – Ciemiężyca biała - White hellebore; šeima
melantiniai (Melanthiaceae), žaliava - žolė, šaknys - esant sutrikusiai žarnyno veiklai,
būdingas kartus skonis.
21. Česnakas valgomasis - Allium sativum - Czosnek pospolity – Garlic – Časnakas; šeima
česnakinių (Alliaceae); žaliava – vaisius. Česnakas su pienu ir medumi – „skystina” kraują ir
saugo nuo peršalimo ligų, gripo. Esant aukštam kraujospūdžiui. Atsiradusias karpas reikia
patrinti česnaku ir jos pranyksta. 2 česnakai, stiklinė medaus, stiklinė aliejošiaus, spiritas, 2
citrinos – plaučių uždegimui gydyti. Vartoti nevalgius. Česnakas vartojamas malšinant pilvo
skausmą. Jei žmogus turi kirmėlių, reikia patrinti jo delnus česnaku arba vartoti česnaką
sumaišytą su pienu.
22. Čiobrelis paprastasis – Thymus serpyllum - Macierzanka piaskowa - Breckland thyme –
Čobrukai; šeima notreliniai (Lamiaceae); žaliava - lapai, žolė. Slogai, bronchitui, kosuliui
gydyti. Gaminama arbata. Esant kojų patinimams. „Čiobreliai širdį stiprina“. 1 valgomasis
šaukštas susmulkintų čiobrelių žolės užpilamas stikline verdančio vandens, verdama 15 min.
Košiama.
23. Čiužutė dirvinė - Thlaspi arvense - Tobołki polne – Field penny, Cress – Bogužis; šeima
bastutinių (Brassicaceae); žaliava - sėklos. Virškinimą gerinantis poveikis. Šaukštelis
džiovintos smulkintos čiužutės užpilamas stikline verdančio vandens, sandariai uždengiama ir
palaikoma kelias valandas. Nukošiama. Taip pat vartojami sėklų milteliai.
24. Dedešva paprastoji – Malva neglecta – Ślaz zaniedbany – Cheeseplant; šeima dedešvinių
(Malvaceae); žaliava – lapai. Gerklės skausmui malšinti.
25. Diemedis - Artemisia abrotanum – Bylica boże drzewko - Southernwood - Dziemedzis; šeima
astrinių (Asteraceae); žaliava – lapai. Įvairiems skausmams malšinti. Gaminama arbata, gerti
po pusę stiklinės.
26. Dilgėlė didžioji - Urtica dioica – Pokrzywa zwyczajna – Common nettle - Dzirgėlė; šeima
dilgelinių (Urticaceae); žaliava – lapai, žolė. Mažakraujystei gydyti, organizmui stiprinti,
plaukų skalavimui, širdies sutrikimams gydyti, vartojant dilgėles „dabūna kraujo” (tai geležies
šaltinis), naudojama sergant kraujo vėžiu. Pirtyje dilgėlėmis vanodavosi. Virdavo
„dzirgėlienį”. Dilgėlių lapai padeda esant bičių įgėlimams. Išvalo organizmą. Dilgėlių lapais
28
apdėdavo mėsą, kad musės neprieitų. Dilgėlės lapai smulkinami ir užpilami verdančiu
vandeniu, palaikoma, nukošiama. Geriama po 2 šaukštus 3 kartus per dieną.
Sąnarių skausmui mažinti: skaudamas vietas reikia stipriai įtrinti šviežiomis dilgėlėmis arba
paplakti dilgėlėmis, taip stimuliuojama kraujotaka ir malšinamas skausmas.
Plaukų priežiūra: į galvos odą įtrinti dilgėlių antpilą: 1 valgomąjį šaukštą dilgėlių užpilti
stikline verdančio vandens, leisti pusvalandį nusistovėti, nukošti.
27. Dirvuolė vaistinė – Agrimonia eupatoria – Rzepik pospolity – Common agrimony; šeima
erškėtiniai (Rosaceae) žaliava – lapai. Kraują valantis poveikis.
28. Duona – Panis - Chleb – Bread. Su cukrumi – vietoj „papkės” (čiulptuko), įsukdavo į audeklą
ir vaikai čiulpdavo. Čiužutės lapai sugrūdami kartu su pipirais akmeniniuose induose,
užpilama miltais, ant dugno dedama „arielių” (ajerų), kepama ant kopūsto lapo. Į duoną buvo
dedama kmynų, česnako.
29. Erškėtis paprastasis - Rosa canina – Róża dzika - Dog rose – Dzyka rožė, šeima erškėtiniai
(Rosaceae), žaliava – uogos, lapai, žiedai. Arbata iš uogų - sunkiai sergantiems ir neturintiems
apetito. Nuo peršalimo.
30. Gailis pelkinis - Ledum palustre, Rhododendron tomentosum – Bagno zwyczajne - Wild
rosemary; šeima erikinių (Ericaceae); žaliava - ūgliai. Veikia nuskausminamai, nuo kandų.
Gydant kosulį, dėdavo po pagalve. 1 šaukštas susmulkinto pelkinio gailio žolės užpilama puse
litro šalto virinto vandens, paliekama aštuonioms valandoms, nukošiama. Geriama po pusę
stiklinės keturis kartus per dieną.
31. Garstyčia baltoji - Sinapis alba – Gorczyca biała – White mustard – Garstyča; šeima
bastutiniai (Brassicaceae); žaliava – sėklos. Naudojama kaip prieskoninė žaliava, vadinama
„muštarda“. Bronchitui gydyti - garstyčių pleistrai. Garstyčių aliejus naudotas esant skrandžio
sutrikimams. Pleistro gamyba: garstyčių sėklos užpilamos nedideliu kiekiu šilto vandens.
Suformuojama pastos konsistencija, mišinys įvyniojamas į medvilninį audinį ir dedamas ant
krūtinės.
32. Gyslotis plačialapis - Plantago major - Babka zwyczajna – Broadleaf plantain - Gyslocis,
Gysločius; šeima gyslotiniai (Plantaginaceae); žaliava – lapai. Esant votims, kad greičiau
pratruktų, sopuliams, pasižymi “karštį sutraukiančiu poveikiu”, ant žaizdų, stabdo kraujavimą,
lapai dedami tarp iššutusių kojų pirštų. Gysločio lapai sumaišomi su raugintu pienu – votims
gydyti.
33. Grikis sėjamasis - Fagopyrum esculentum – Gryka zwyczajna – Buckweat; šeima rūgtiniai
(Polygonaceae); žaliava - žiedai ir lapai. Peršalimo ligoms gydyti.
29
34. Gudobelė miškinė – Crataegus rhipidophylla - Głóg – Hawberry - Gobelis; šeima erškėtinių
(Rosaceae); žaliava – žiedai, lapai, uogos. Esant širdies ritmo sutrikimams. Gudobelių žiedai
bei lapai susmulkinami ir sumaišomi. Du šaukšteliai mišinio užpilami stikline karšto vandens
ir pusvalandį palaikoma. Geriama tris kartus per dieną po stiklinę. Gudobelių nuoviras:
šaukštas gudobelės uogų užpilama pusantros stiklinės verdančio vandens ir 30 min. verdama
ant silpnos ugnies. Nuoviras atvėsinamas, nukošiamas ir geriama po pusę stiklinės tris kartus
per dieną prieš valgį.
35. Jonažolė paprastoji – Hypericum perforatum – Dziurawiec zwyczajny - St John's wort; šeima
jonažoliniai (Hypericaceae); žaliava – žolė. Esant kepenų veiklos sutrikimams, skausmui
krūtinės ląstoje. Geriama arbata.
36. Juodalksnis – Alnus glutinosa – Olsza czarna – Alder - Alksnis; šeima beržinių (Betulaceae);
žaliava - alksnio kankorėžiai („buziuliai“ , „šyčkos nuo alksnių“), lapai. Kankorėžiai verdami
piene ir tokiu mišiniu gydomi jaučiai. Lapai – nuo sukimų, dedami ant žaizdų. Švieži,
susmulkinti lapai sumaišomi su vandeniu. Dedama ant pūliuojančių žaizdų.
37. Juodgrūdė sėjamoji - Nigella sativa - Czarnuszka siewna – Black caraway; šeima vėdryniniai
(Ranunculaceae); žaliava – sėklos. Valo kraują ir šlapimą.
38. Kaliaropė (Kopūstas ropinis) - Brassica rapa – Kalarepa - Kohlrabi – Kručkai; šeima
bastutiniai (Brassicaceae), reumatui gydyti.
39. Kanapė – Cannabis – Konopie siewne - Cannabis; šeima kanapinių (Cannabaceae); žaliava –
sėklos. Spazmolitinė, skausmą malšinanti priemonė, reumatui gydyti, intensyvus kvapas
kirmėlinėms ligoms gydyti. Kad kirmėlės pranyktų reikia virti kanapes ir kvėpuoti išskiriamais
garais - inhaliacijos. Raminanti ir migdanti priemonė. Kanapėmis buvo smilkoma. Naudotos
kanapių farmacinės formos: tepalai (iš žiedų), inhaliacijos, nuovirai, užpilai (iš sėklų).
40. Karpažolė - Euphorbia – Wilczomlecz - Spurge, šeima karpažolinių (Euphorbiaceae). Nuo
karpų. Karpos tepamos „pienuku“. Per savaitę karpos išnyksta.
41. Kaštonas paprastasis - Aesculus hippocastanum – Kasztanowiec zwyczajny – Horse chestnut;
šeima kaštoninių (Sapindaceae); žaliava – žiedai, vaisiai, lapai. Žiedai mirkomi spirite – nuo
pilvo skausmų. Sergant reumatu – nešioti kaštono vaisius kišenėje. Kaštonų žiedai verdami
nuo kosulio. 1 valgomasis šaukštas sausų lapų užpilamas puse litro vandens ir ant silpnos
ugnies verdama 15 min. Ataušus nusunkiama ir geriama po pusę stiklinės 4 kartus per dieną
prieš valgį – pablogėjus virškinimui.
30
.
5 pav. Respondentės paruošta kaštonų vaisių tinktūra
42. Kietis kartusis - Artemisia absinthium – Bylica piołun - Wormwood – Pelynas; šeima astriniai
(Asteraceae); žaliava – žolė. Viduriavimui gydyti, net esant viduriavimui su krauju,
skausmams virškinamajame trakte, nuo pilvo pūtimo, naikina vėžines ląsteles. Žarnyno
kirminus išvarinėti, blusoms, blakėms ir tarakonams naikinti namuose. Buvo toks metas, kai
“pusė Lietuvos juo išsigydė, vaistas nuo visų ligų.”. 1 valgomasis šaukštas žolės užpilamas 2
stiklinėmis verdančio vandens, palaikoma 20 min., nukošiama. Vartojama prieš valgį.
Paprastojo kiečio nuoviras: 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų paprastojo kiečio šaknų arba
visą augalą užpilti stikline verdančio vandens ir virti 15 min., nukošti. Šio nuoviro patariama
išgerti po 1/3 stiklinės per dieną. Vartojama taip pat tinktūra. Pagaminus paliekama 2
savaitėms pastovėti ir sumaišoma su medumi, pikiu ir kadagio šaknų užpilu.
6 pav. Pelynas prie apleistos sodybos Valinčių kaime
43. Kadagys paprastasis – Juniperus communis – Jałowiec pospolity - Common juniper - Ėglis;
šeima kiparisinių (Cupressaceae); žaliava – šaknys. Užpilamos samane (krūminuke) –
cholesteroliui mažinti. Kadagių šaknys supjaustomos, sudedamos į stiklainį, užpilamos spiritu.
Paliekama pastovėti 2 savaites.
44. Klevas paprastasis - Acer platanoides – Klon zwyczajny – Norway maple; šeima klevinių
(Aceraceae); žaliava – sultys. Klevo sulą kepdavo su avižom – tai stiprybės šaltinis.
45. Kmynas paprastasis - Carum carvi - Kminek zwyczajny – Caraway; šeima salierinių
(Apiaceae); žaliava – vaisiai. Nuo pilvo pūtimo - išverda ir naudoja, nuo viduriavimo
31
(pilvavimo), naudojama esant dantų skausmams. Kmynai naudojami, kad maitinančios
moterys turėtų daugiau pieno. 1 šaukštas susmulkintų vaisių užpilamas stikline verdančio
vandens, uždengiama ir leidžiama pastovėti, kol atauš. Nukošiama ir geriama prieš valgį.
46. Kopūstas - Brassica oleracea - Kapusta warzywna - Kale; šeima bastutinių (Brassicaceae);
žaliava – lapai. Kompresai esant plaučių uždegimui, dėdavo ant maitinančios motinos krūties,
esant votims, žaizdoms, veiksminga priemonė nuo sumušimo, dėdavo ant sumušto kelio, nuo
nušalimo, nudegimo.
47. Krapas paprastasis - Anethum graveolens – Koper ogrodowy – Dill; salierinių (Apiaceae);
žaliava – žolė. Padeda reguliuoti kraujospūdį. Arbata – nuo pilvo skausmų.
48. Kraujažolė paprastoji - Achillea millefolium – Krwawnik pospolity - Yarrow – Straviniai;
šeima astriniai (Asteraceae); žaliava – žolė. Nuoviras esant gausioms mėnesinėms. Labai gerai
gydo žaizdas, „valo“ kraują. Kraujavimas susižeidus buvo stabdomas šviežiai nuskinta ir
sutrinta kraujažole. Derinyje su valerijonu ir liepžiedžiais – skrandžio skausmui malšinti.
7 pav. Kraujažolė užfiksuota Valinčių kaime
49. Kriaušė miškinė – Pyrus pyraster – Grusza - Europena Wild Pear – Grūša; šeima erškėtinių
(Rosaceae); žaliava - vaisiai ir lapai. Vaisiai supjaustomi, išdžiovinami („kriaušiniai žirniai“),
valgoma su duona. Indikacija nepateikta.
50. Krienas valgomasis – Armoracia rusticana – Chrzan pospolity – Horseradish; šeima bastutinių
(Brassicaceae); žaliava – lapai, šaknys. Kai skauda kelius. Sutarkuotos šaknys, sumaišytos su
pienu ir medumi tinka slogai gydyti. Lapai „kolkos“ skausmams malšinti. Krienus, česnaką ir
spiritą virti, kai skauda kojas, tepti. Kirmelinėms ligoms gydyti.
51. Kruopos – Pulticula - Kasza – Groat – paminėta, bet indikacija nepateikta.
52. Kuminas kmyninis – Cuminum cyminum – Kmin rzymski – Cumin; šeima skėtinių (Apiaceae);
žaliava - sėklos. Virškinimui gerinti.
53. Kūpolis krūminis - Melampyrum nemorosum – Pszeniec gajowy – Natt och dag; šeima
džioveklinių (Orobanchaceae); žaliava – žolė. Nupjauti žydėjimo metu ir virti. Indikacija
nepateikta.
32
54. Lauramedis – Laurus – Wawrzyn - Laurus; šeima lauramedinių (Lauraceae); žaliava - lapai.
Veiksmingi esant aukštam kraujospūdžiui, naudojami kirmėlinėms ligoms gydyti. 2 lapeliai
užpilami stikline verdančio vandens, palaikoma 10 min.
55. Lavanda tikroji – Lavandula angustifolia – Lewanda wąskolistna – Lavender; šeima
notreliniai (Lamiaceae); žaliava – žiedai. Miego kokybei gerinti. “Kad paklodai kvepėtų”.
56. Liepa mažalapė - Tillia cordata – Lipa drobnolistna - Small-lived Lime – Liepukai; šeima
dedešviniai (Malvaceae); žaliava – žiedai, brazdas, gleivės. Gaminamas liepinis medus. 3
saujos žiedų užpilamos litru vandens, 20 – 25 min. pavirt, atšaldyti, nukošti, įpilt 1 kg cukraus.
Liepos brazdas; gleivės po liepos žieve – votims gydyti. Žaizdoms plauti – “išmazgoti” ir dėti
“in autukų” – labai greitas ir efektyvus gydymo būdas. Efektyvi priemonė kosuliui gydyti.
Liepos šakos žievė nuskutama , sumaišoma su smetona ir tokiu mišiniu gydomos votys.
Liepukai naudojami su medumi. Liepos brazdas (brazas - žalia šakos dalis) sumaišoma su
grietine (smetonu) ir dedama ant karpų.
57. Linas pluoštinis – Linum usitatissimum - Len zwyczajny – Flax; šeima lininių (Linaceae);
žaliava – sėklos. Sėmenų nuoviru gydomas vidurių užkietėjimas; votims gydyti. Priskusdavo
lino drobės, gaudavo sausus miltelius, užbarstydavo ant žaizdos. Iš linų sėmenų spausdavo
aliejų. Ausų ligoms gydyti naudojamas lininis audeklas. Jis susukamas suformuojant vamzdelį
ir įdėjus į ausį uždegamas. Audeklas turi būti padengtas vašku.
58. Lipikas kibusis - Galium aparine – Przytulia czepna – Clivers; šeima raudiniai (Rubiaceae);
žaliava – žolė. Esant vėžiniams susirgimams, esant nervų sistemos sutrikimams. Gaminama
arbata.
59. Mairūnas kvapusis - Origanum majorana - Majeranek ogrodowy – Marjoram – Maironėlis;
šeima notrelinių (Lamiaceae), žaliava – žolė. Dedama į vilnonį audeklą, vėliau ant krūtinės
kaip “kamfora”, esant kvėpavimo sistemos sutrikimams.
60. Medetka vaistinė - Calendula officinalis – Nagietek lekarski – Marigold – Notka; šeima
astrinių (Asteraceae); žaliava – žiedai. Dantų skausmui malšinti. Kai „gumbas pagauna“.
Tepalas: 10 g vaistinių medetkų žiedų užpilama 40 g žąsų taukų, sutrinama ir tepama
skaudamas vietas.
61. Medžio puvėsis – Lignum rot - Spróchniałe drewno - Piece of rotten wood - Medzo puvėsys.
Kai medis supūva, kirmėlės puveną apdoroja iki miltelių, būtent šiais milteliais gydomi
iššutimai.
62. Mėlynė - Vaccinium myrtillus – Borówka czarna – Bilberry; šeima erikinių (Ericaceae),
žaliava – uogos. Uogas užpilti cukrumi, išvirti, vartoti žiemą – regėjimui stiprinti, šlapimo
33
pūslės uždegimui gydyti. 1 valgomasis šaukštas sausų mėlynių uogų užpilamas stikline
verdančio vandens ir paverdama 10 minučių. Nukošiama.
63. Melisa vaistinė – Melissa officinalis – Melisa lekarska – Lemon balm; šeima notrelinių
(Lamiaceae); žaliava - lapai, žolė. Esant virškinimo sutrikimams, pykinimui. 2 šaukšteliai
susmulkintos melisos žolės užpilami stikline verdančio vandens, leidžiama pusvalandį
nusistovėti. Nukošiama.
64. Mėta – Mentha – Mięta – Mint; šeima notrelinių (Lamiaceae), žaliava – lapai. Rankos
skausmui malšinti, reikia įtrinti į odą. Mėtos pamirkomos lininėj drobėj ir pridedama prie
skaudančio danties. Mėtos naudojamos esant galvos skausmui, virškinimo sutrikimams.
Arbata – 2 šaukšteliai sausų mėtų lapų užpilama stikline vandens ir leidžiama nusistovėti 20
min. Gerti prieš valgį, du kartus dienoje. Pleistrai su mėtų lapais, vaistinės ramunės žiedais ir
liepžiedžiais – klijuojama ant pėdų, tokiu būdu organizmas išvalomas nuo toksinų. Mėtų
vandeniu prieš puotas plaudavo stalus, nes jų aromatas gerina nuotaką ir stabdo besaikį
alkoholio vartojimą.
65. Morka sėjamoji - Daucus sativa – Marchew zwyczajna - Carrot – Morkvė; šeima skėtinių
(Apiaceae); žaliava – šaknis. Žaizdoms gydyti, išvalo akmenis iš tulžies pūslės. Morkų
šakniavaisiai sutarkuojami ir sumaišomi su medumi. Toks mišinys dedamas ant žaizdų.
Žaizdoms gydyti gali būti naudojamos ir šviežiai spaustos sultys.
66. Nasturtė didžioji - Tropaeolum majus – Nasturcja większa - Common nasturtium - Nasturcija;
šeima nasturtinių (Tropaeolaceae) – nuo kirmėlių.
67. Našlaitė trispalvė – Viola tricolor – Fiołek trójbarwny - Heatrsease – Brolukai; šeima
našlaitinių (Violaceae); žaliava – žolė. Prausdavo plaukus, skatina šlapimo išsiskyrimą, arbata
nuo viduriavimo. Arbata vaikų votims gydyti. „Arbata nuo gerklės ir valo kraują“. 1 šaukštas
našlaičių žolės užpilamas stikline verdančio vandens. Kaitinama 15 minučių. Leidžiama
nusistovėti (apie valandą). Po to perkošiama ir geriama.
68. Notrelė baltažiedė - Lamium album - Jasnota biała – White deadnettle - Baltos dzirgėlės;
šeima notrelinių (Lamiaceae); žaliava - žolė, žiedai. Dėjosi ant kojų, vaistai nuo „moteriškų
ligų”, nuo aukšto kraujospūdžio, kraujo „užsidegimo“. Į litrą verdančio vandens įberti 6
arbatinius šaukštelius notrelės žiedų. Palaikyti, nukošti. Supilti į vonelę ir įsėdus mirkytis.
69. Obelis miškinė - Malus sylvestris – Jabłoń dzika – European crab apple - Obelukė; šeima
erškėtinių (Rosaceae); žaliava – vaisiai. Obuoliai naudojami esant nepakankamam skrandžio
rūgštingumui. Džiovinti obuoliai – skrandžio motorikai gerinti. Labai rūgštūs obuoliai pašalina
blogą burnos kvapą. 3 nenulupti obuoliai smulkiai supjaustomi, užpilami litru vandens, 10
min. paverdami, pasaldinami medumi.
34
70. Papartis kelminis - Dryopteris filix-mas – Narecznica samcza – Worm fern – Paparcis; šeima
papartiniai (Dryopteridaceae); žaliava – lapai. Reumatinėms ligoms gydyti. Per pluoštą uždėti
ant skaudamos vietos.
71. Pastarnokas paprastasis - Pastinaca sativa – Pasternak zwyczajny – Parsnip; šeima salieriniai
(Apiaceae); žaliava – šaknys. Apetito skatinimui.
72. Pataisas šarkakojis - Lycopodium clavatum – Widłak goździsty - Ground pine; šeima
pataisūnai (Lycopodiaceae); žaliava – sporos. Daromi pabarstai, gydomi nudegimai, iššutimai.
73. Pentinius dirvinis (Raguolis dirvinis) – Delphinium consolida – Ostróżka polna – Forking
larkspur - Ragulka, Ragučiai, Garniai; šeima vėdryninių (Ranunculaceae); žaliava - žiedai.
Ragučiais akis plauna, žaizdas mazgoja. Arbata nervų ligoms gydyti.
74. Perluotis paprastasis - Anthyllis vulneraria – Przelot pospolity - Kidney vetch – Perletas,
Perlažolė; šeima pupinių (Fabaceae); žaliava – žolė, žiedai. Galvos skausmui malšinti. Marlės
gabalėlis suvilgomas sutrinto perluočio tyrele ir dedamas ant skaudamos vietos.
75. Petražolė sėjamoji - Petroselinum crispum - Pietruszka zwyczajna - Parsley – Petruška; šeima
skėtiniai (Apiaceae), žaliava – žolė. Veikia diuretiškai, kai sunku šlapintis, organizmui
išvalymui. 2 arbatiniai šaukšteliai petražolių lapų užpilama stikline verdančio vandens.
76. Pienė vaistinė - Taraxacum officinale - Mniszek pospolity, Mniszek lekarski - Dandelion;
šeima Asteraceae (Astrinių); žaliava – šaknys, žiedai. Apetitui pagerinti. Daromas pienių
medus. Kosuliui gydyti. 500 pienių žiedų užpilti 2 litrais vandens, verdama valandą. Nuoviras
nukošiamas, suberiama 1kg cukraus, paverdama dar valandą. Baigiant virti įpilama citrinų
rūgšties.
1 šaukštas susmulkintų kiaulpienės šaknų užpilamas stikline verdančio vandens, pakaitinama
5 min., paliekama 2 val. pastovėti. Nukošiama.
77. Pipiras juodasis - Piper nigrum – Pieprz czarny - Black pepper; šeima pipiriniai (Piperaceae);
žaliava – vaisiai. Su degtine - vaistas nuo viduriavimo.
78. Plukė geltonžiedė - Anemone ranunculoides - Zawilec żółty - Yellow anemone – Vėjažolė
(seniau buvo tikima, kad plukės žiedai prasiskleidžia ir užsiveria nuo vėjo); šeima vėdryninių
(Ranunculaceae) - šlapimo pūslės akmenligei gydyti.
79. Puplaiškis trilapis - Menyanthes trifoliate – Bobrek trójlistkowny – Buckbean; šeima
puplaiškiniai (Menyathaceae); žaliava – lapai. Poveikis panašus kaip pelyno, esant virškinimo
sistemos sutrikimams.
80. Pušis paprastoji - Pinus sylvestris – Sosna zwyczajna - Scots pine; šeima pušiniai (Pinaceae);
žaliava – pumpurai. Nudegusioms vietoms gydyti. Kai žmogus sirgo kokliušu, tai jį veždavo
pakvėpuoti ten, kur pušys augo. 3 šaukštai pušų pumpurų užpilami puse litro verdančio
35
vandens, kelias minutes pakaitinama. Kvėpuojama pušų pumpurų garais. Pumpurai užpilami
spiritu (70%), paliekama pastovėti 2 savaites, nukošiama ir sumaišoma su pienių medumi.
81. Putinas paprastasis - Viburnum opulus – Kalina koralowa - Guelder rose; šeima šeivamediniai
(Caprifoliaceae); žaliava - žievė ir vaisiai. Reikia išgauti sultis, sumaišyti su cukrumi (kvapas
nemalonus) - kosuliui gydyti. 1 valgomasis šaukštas putino uogų užpilamas stikline verdančio
vandens ir paliekama kelioms valandoms prisitraukti. Vartojama po pusę stiklinės 2 kartus per
dieną.
82. Putoklis vaistinis – Saponaria officinalis – Mydlnica lekarska – Soapwort - Putočius, Gegutės
pienas; šeima gvazdikinių (Caryophyllaceae); žaliava – šakniastiebis. Naudota prausimuisi
vietoje muilo – augalo šaknyse yra saponinų, todėl supjaustyta ir į vandenį įmesta putoklio
šaknis putoja kaip muilas. Nuo šios savybės kilęs lotyniškas augalo pavadinimas saponaria (lot
sapo – muilas).
8 pav. Putoklis prie kelio Valinčiai – Trakiškės
83. Radastas šiurkštusis – Deutzia scabra – Żylistek - Deutzia; šeima Hortenzijiniai
(Hydrangeaceae) – paminėtas, bet indikacija nepateikta.
84. Raktažolė pavasarinė - Primula veris – Pierwiosnek lekarski – Cowslip – Primulka; šeima
raktažoliniai (Primulaceae); žaliava - lapai, žiedai, šaknys. Atsikosėjimą lengvinantis
poveikis.
85. Ramunė vaistinė – Matricaria recutita – Rumianek pospolity – Matricaria chamomilla -
Ramunukai, Ramunėliai; šeima astrinių (Asteraceae), žaliava – žiedai. Nereikėtų skabyti, o
nupjauti 1/3. Daromi kompresai kai pūliuoja akys, kai atsiranda patinimų. Karščiuojant
geriama arbata iš ramunėlių ir liepos žiedų. Ramunėlių arbata – vaikams gerti nuo pilvo
skausmų, o moterims po gimdymo, esant skausmui šlapinantis.
86. Rasakila – Alchemilla – Przywrotnik - Lady's mantle; šeima erškėtiniai (Rosaceae); žaliava –
žolė. Maitinančioms moterims, kad nepritruktų pieno kūdikiui žindyti.
87. Riešutmedis graikinis - Juglans regia – Orzech włoski – Common walnut – Riešutojys; šeima
riešutmedinių (Juglandaceae); žaliava - lapai, vaisiai. 6 graikinius riešutus susmulkinti ir
36
užpilti degtine – vartoti tada, kai pasireiškia pykinimas. Pasižymi kraują valančiu poveikiu.
Lapai sumaišomi su kiaušinio baltymu ir dedama ant sumuštos, pajuodusios vietos.
88. Ropė – Brassica rapa – Kapusta właściwa – Field mustard; šeima bastutiniai (Brassicaceae);
žaliava - šakniavaisis. Sergant peršalimo ligomis.
89. Rugiagelė paprastoji – Centaurea cyanus – Chaber bławatek – Cornflower; šeima astrinių
(Asteraceae); žaliava – žiedai. Akių skausmams – kompresai akims, esant peršalimui.
Džiovinti žiedai dedami ant žaizdų. 1 šaukštelis rugiagėlės žiedų užpilamas stikline vandens.
Užverdama. Paliekama valandai pastovėti. Naudojama išoriškai akių praplovimui.
90. Rūgštynė gudažolė - Rumex hydrolapathum - Szczaw lancetowaty, Kobylak – Water dock –
Rūškyniai; šeima rūgtiniai (Polygonaceae); žaliava – sėklos, šaknys. Viduriavimui gydyti,
akmenligei gydyti šaknys užpilamos spiritu.
91. Rūgštynė tankiažiedė – Rumex confertus – Szczaw omszony – Rūškyniai; šeima rūgtiniai
(Polygonaceae), žaliava – šaknys. Viduriavimui gydyti.
92. Runkelis cukrinis – Beta vulgaris saccharifera – Burak cukrowy – Beet – Rūnkėlis, Burokas;
šeima burnotinių (Amaranthaceae); žaliava – sustorėjusi mėsinga šaknis. Naudojamas vietoj
cukraus. Buvo gaminamas runkelių alus. Į alų dėdavo apynių. Šaknis verdama, iš jo gaunamas
„sirupas”.
93. Rūta žalioji - Ruta graveolens – Ruta zwyczajna – Rue; šeima rūtinių (Rutaceae); žaliava –
žolė. Atkurti sutrikusiam mėnesinių ciklui – sirupas iš rūtų. Nuo blusų šunims. Esant stemplės
išvaržai. Organizmą valantis poveikis. Nuo aukšto kraujospūdžio – arbata.
94. Sausiukas vienmetis – Xeranthemum annuum – Sausukai; šeima astrinių (Asteraceae). Esant
virškinimo sistemos sutrikimamas, sergant akmenlige, nuo sąnarių skausmo.
95. Serbentas juodasis - Ribes nigrum – Porzeczka czarna - Blackcurrant – Juodos serbentos;
šeima agrastinių (Grossulariaceae); žaliava – vaisiai. Naudojama sergant širdies ligomis,
sloguojant. 1 šaukštas medaus sumaišomas su 1/4 stiklinės serbentų sulčių. Supilama stiklinė
šilto vandens. Geriama valgio metu. Arbata: 25 g susmulkintos žaliavos užpilama 250 ml
virinto vandens, paliekama pastovėti 15 min. Nukošiama. Geriama su medumi.
96. Serbentas raudonasis – Ribes – Porzeczka zwyczajna – Redcurrant – Raudonos serbentos,
Puračkos; šeima Agrastinių (Grossulariaceae) – žaliava - vaisiai, lapai. Vitaminų šaltinis.
97. Slyva – Prunus domestica – Śliwa domowa - Round plum; šeima erškėtinių (Rosaceae);
žaliava - vaisiai ir lapai – paminėta, bet indikacija nepateikta.
37
98. Snaputis miškinis – Geranium sylvaticum - Bodziszek leśny – Wood cranesbill; šeima
snaputinių (Geraniaceae); žaliava - žolė ir šaknys. Kai darbų metu nutirpsta ranka (pagina
ranką).
99. Snaudalė rudeninė – Leontodon autumnalis – Brodawnik jesienny - Autumn hawkbit; šeima
astrinių (Asteraceae) - karpoms gydyti.
100. Spanguolė paprastoji - Oxycoccus palustris – Żurawina - Cranberry – Spalgena; šeima erikinių
(Ericaceae); žaliava – vaisiai. Aukštam kraujospūdžiui reguliuoti, gydyti šlapimtakių ligas –
vartojamos sultys.
101. Spiritas – Distillatio alcoholis - Spirytus - Distilled beverage – paminėta, bet indikacija
nepateikta.
102. Sukatžolė paprastoji – Leonurus cardiaca – Serdecznik pospolity – Motherwort; šeima
notrelinių (Lamiaceae); žaliava – žolė. Širdies ligoms gydyti.
103. Svogūnas valgomasis - Allium cepa – Cebula zwyczajna – Onion - Cibulis ; šeima česnakinių
(Alliaceae); žaliava – požeminiai gumbai. Naudojamos sultys, nuo kirmėlių, sergant peršalimo
ligomis. Sultys su medumi nuo gripo. Kai šuo įkanda – svogūnas sumaišomas su medumi ir
druska ir dedama ant žaizdos. Apkeptas svogūnas gydo kosulį. Sergant ausies uždegimu ausis
trinama svogūnu. Sirupas: svogūnas supjaustomas į mažus gabalėlius ir sumaišomas su 3
šaukštais medaus bei 100 ml vandens. Pakaitinama ir leidžiama kelias valandas nusistovėti.
Nuspaudžiama ir nusunkiama. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
104. Šalavijas vaistinis – Salvia officinalis - Szałwia lekarska – Sage; šeima notrelinių
(Lamiaceae); žaliava – lapai. Kai skauda dantis, gerklę - skalaujama. Nuo peršalimo geriama
arbata.
105. Šalpusnis ankstyvasis – Tussilago farfara – Podbiał pospolity – Coltsfoot - Močekės,
Močakuonės; šeima astrinių (Asteraceae); žaliava – lapai. Kosuliui, kepenų ligoms ir votims
gydyti. Šalpusnio lapai (1 valgomasis šaukštas susmulkintų lapų) užpilami stikline verdančio
vandens ir uždengti palaikomi 30 minučių, kad pritrauktų. Nukošiama ir geriama. Šviežius
lapus peilio kotu lengvai pamušti, kad išsiskirtų sultys ir dėti ant voties.
106. Šeivamedis juoduogis - Sambucus nigra – Bez czarny – Elderberry – Juodas bezas; šeima
ūksmininiai (Adoxaceae); žaliava – žiedai, vaisiai. Peršalimo ligoms gydyti arba esant vidurių
užkietėjimui. Nuo kosulio, naudojamos uogos su cukrumi. 2 šaukštus žiedų užpilti stikline
verdančio vandens, virti 5 min., nukošti. Gerti po pusė stiklinės 3 kartus per dieną.
107. Šermukšnis paprastasis - Sorbus aucuparia – Jarząb pospolity – Rowan, šeima erškėtinių
(Rosaceae); žaliava - sėklos dedamos į degtinę ir geriama ryte ir vakare. Sakydavo: „[užpilo]
vaikai gerkit tai kraujo pribus”. Sultys aukštam kraujospūdžiui gydyti. Šermukšnių uogų
38
nuoviras: 1 šaukštas susmulkintų uogų užpilamas stikline verdančio vandens, verdama 10
min., nukošiama. Uogų užpilas: 1 šaukštas šermukšnių uogų užpilamas stikline verdančio
vandens, leidžiama kelias val. nusistovėti, nukošiama. Gerti po pusė stiklinės 3 kartus per
dieną.
108. Šventagaršvė vaistinė – Angelica archangelica - Dzięgiel litwor – Garden angelica; šeima
skėtinių (Apiaceae); žaliava – lapai. Nuo pilvo skausmų. 1 arbatinis šaukštelis sudžiovintų
lapų užpilamas puse litro karšto vandens ir palaikoma 5 minutes. Perkošiama vartojama prieš
valgį.
109. Tabakas paprastasis – Nicotiana tabacum – Tytoń szlachetny – Cultivated tabacco – Taboka;
šeima bulviniai (Solanaceae); žaliava – lapai. Dantų skausmui malšinti.
110. Takažolė paprastoji – Polygonum aviculare – Trawa świńska – Knotgrass; šeima rūgtiniai
(Polygonaceae); žaliava – žolė. Sergant inkstų akmenlige.
111. Taukė vaistinė - Symphytum officinale - Żywokast lekarski, Kasztował – Comfrey –
Kaštavolas, Živakastas; šeima Agurklinių (Boraginaceae); žaliava – lapai, šaknys. Užpilama
degtine – apetitui skatinti. Plaučių ligoms gydyti. Kai skauda sąnarius – sutarkuotos šaknys
sumaišomos su lapais ir užpilama degtine, įtrinama, sąnariai aprišami taukės lapais. Pasižymi
priešvėžiniu veikimu. Sumaišius su žąsies riebuma – ant žaizdų. Šaknys sutarkuojamos ir
kasdien šaukštas tokių šaknų užgeriama vandeniu. Tai stiprina kaulus ir „plėvį vidurių“.
Šaknis reikia užplikinti karštu vandeniu ir vėliau dėti ant skaudamos vietos, su žąsies riebuma
arba su spiritu sąnarių skausmui malšinti.
112. Tramažolė šliaužiančioji - Glechoma hederacea - Bluszczyk kurdybanek – Ground-ivy, šeima
notrelinių (Lamiaceae); žaliava – žolė. Imunitetui stiprinti. Ją vartojęs Jonas Sobieskis, taip pat
jo kariuomenė, tam, kad apsisaugotų nuo ligų.
113. Trūkažolė paprastoji - Cichorium intybus - Cykoria podrożnik – Chicory – Cikorija, Trūkžolė;
šeima astrinių (Asteraceae); žaliava - šaknys ir sėklos. Vartojama norint normalizuoti kūno
masę, arbata „Herbatka książęca”, kai skauda „vidurius“, nuo patrūkimo, trūkus „vidurių
plėvei“.
114. Tūbė smulkiažiedė - Verbascum thapsus - Dziewanna drobnokwiatowa – Great mullein; šeima
bervidiniai (Scrophuliaraceae); žaliava - šaknys kai skauda kaulus; žiedai sergant inkstų
ligomis.
115. Tulpė – Tulipa – Tulipan – Tulip; šeima lelijinių (Liliaceae). Tepalas esant navikiniams
susirgimams.
116. Tuopa kvapioji - Populus suaveolens – Topola – Poplar – Topolis; šeima gluosniniai
(Salicaceae), žaliava – pumpurai. Pumpurai užpilami namine degtine, žaizdoms gydyti.
39
117. Ugniažolė didžioji – Chelidonium majus - Glistnik jaskółcze ziele - Greater celandine, šeima
aguoninių (Papaveraceae); žaliava - sultys - karpoms gydyti.
118. Valerijonas vaistinis - Valeriana officinalis – Kozłek lekarski – Valerian; šeima valerijoninių
(Valerianaceae); žaliava – šaknys. Nervų ligoms gydyti, veikia raminančiai. Žaliavą – šaknis,
reikia laikyti popieriniuose induose. 1 šaukštas susmulkintų valerijono šaknų užpilamas
stikline verdančio vandens, per naktį leidžiama nusistovėti. Gerti po pusė stiklinės per dieną.
9 pav. Respondentės surinkta žaliava – valerijonų šaknys
119. Varnalėša didžioji – Arctium lappa – Łopian większy – Burdock – Dagys; šeima astrinių
(Asteraceae); žaliava - šaknis, žiedai. Naudojama jei krenta plaukai. Reikia virti varnalėšos
šaknis ir nuoviru plauti galvą. Onkologinėms ligoms gydyti – gerti žiedų arba šaknų nuovirą.
Gimdos ir virškinamojo trakto vėžys gydomas tris kartus per dieną, prieš valgį geriant pusę
stiklinės šaknų nuoviro paruošto santykiu 1:10.
120. Varputis – Elytrigia – Perz – Elytrigia - Varpucys; šeima migliniai (Poaceae); žaliava – žolė.
Esant šlapimo nelaikymui pro bulvę reikia prakišti varputį, išvirti ir valgyti (signatūrų teorija).
121. Vyšnia paprastoji - Cerasus vulgaris – Wiśnia pospolita - Sour cherry; šeima slyvinių
(Prunoideae); žaliava – lapai. Nuo peršalimo ligų. Lapai taip pat dedami ant kraujuojančios
žaizdos.
122. Žemuogė paprastoji – Fragaria vesca - Poziomka pospolita – Wild strawberry; šeima
erškėtinių (Rosaceae); žaliava – lapai, uogos. Naudojami ant strazdanoto veido. Kepenų ir
inkstų ligoms gydyti. 1 šaukštas susmulkintų žemuogės lapų užpilamas stikline verdančio
vandens, užverdama, leidžiama nusistovėti. Nukošiama.
123. Žiemė – Vinca – Barwinek - Periwinkle – Berlynas; šeima stepukinių (Apocynaceae); nuo
„kaltūno“.
124. Žolelės įvairios – Herbae – Zioła – Herbs – Žolukės. Jas šventindavo per Žolines ir dėdavo į
karstą. Tokias žoleles kūrendavo ir dūmuose laikydavo priepuolio ištiktą vaiką, kai jis labai
rėkdavo ir būdavo neramus. Iš žolelių daromos inhaliacijos, akmuo ar plyta įkaitinama, ant jų
užverdamas vanduo, paskui dedama žolelių ir kvėpuojama garais. Šventintas žoleles dėdavo
daržuose, ten, kur kurmis rausdavo.
40
3.2.2 Gyvūninės kilmės medžiagos
Gyvūninės kilmės priemonių tyrimo metu paminėta 13, kas sudaro 8,8%. Sudarytas šių
priemonių sąrašas abėcėlės tvarka (pavadinimas pateikiamas lietuvių, lotynų, lenkų, anglų kalbomis
bei užrašomas Punsko ir Seinų krašte vartojamas pavadinimas, jei jis specifinis), pateiktos respondentų
paminėtos šių medžiagų indikacijos.
1. Dėlė medicininė – Hirudo medicinalis – Pijawka lekarska – Medical leeches. Naudojamos kai
arklys atsistodavo ant kojos ir ją skaudėdavo. Buvo manoma, kad ligų priežastis tai užkrėstas
kraujas, todėl reikia jį nuleisti. Tam naudojamos dėlės, tinkamiausias mėnuo - gegužė.
2. Gumbavapsvė obuoliškoji - Cynips quercusfolii - Oak Gall-wasp - Galasówka dębianka –
Grūkščiai ant medžių. Tai parazitinis vabzdys lapų paviršiuje sukeliantis deformacijas,
vadinamas galais (galas lot. galla). Paminėta, bet indikacija nepateikta.
10. pav. Galai ant jauno ąžuolo lapų užfiksuoti Valinčių kaimo Dzalkų miškelyje
3. Katino kailis – Cat pellis - Futro kota - Cat fur – Kacino kailis – reumatinėms ligoms gydyti.
4. Kepenys – Hepar – Wątroba – Liver – Jaknos. Kai žmogus išbalęs ar sulysęs reikia duoti
valgyti jaknų (kepenų).
5. Lašiniai – Laridum - Słonina – Fat; užsidėti ant žaizdos, bakterijos pasišalina, žaizda tampa
drėgnesnė. Kai „kraujyje yra kirmėlių“ reikia kūną patepti šviežiais lašiniais, aprišti ir kirmėlės
išlys. Muilo gamyba iš senų kiaulės taukų.
6. Medus (Lipčiaus medus) – Mel - Miód spadziowy – Honey. Medus su citrina – imunitetui
skatinti, žaizdoms gydyti.
7. Pienas (karvės) – Lac (vaccae) – Mleko krowie – Cow milk. Su medumi - peršalimo ligoms
gydyti, gumbui gydyti. Riebus pienas - skrandžio „votims” (opoms) gydyti. Prielaida, kad
pienas ir kiti pieno produktai žmogui gali būti kenksmingi, sukelti vėžį.
8. Pikis – Propolis - Kit psczeli – Propolis - Bitių pikis, Bitių kitas – kepenų ligoms gydyti.
9. Riebalai, taukai (barsuko) - Pingue (melis) – Tłuszcz (borsuka) – Fat (badger) – Barsuko
taukai. Veiksmingi nuo reumato, „kai gelia kaulus“.
10. Riebalai, taukai (kiškio) – Pingue (leporis) – Tłuszcz (zająca) – Fat (rabbit) – Zūjkio taukai -
kai po nagu yra „pašinas“ (rakštis), reikia patepti taukais.
41
11. Šlapimas – Urea – Mocz – Urine – pėdų suragėjimams minkštinti, šlapimas įtrinamas į
suragėjusią vietą.
12. Vilna – Lana - Wełna – Wool - Vylna - pilkų avių vilna – po pažastim nuo prakaitavimo.
13. Voratinklis – Aranea telam - Pajęczyna, Nić przędna – Spider web – Voracinklis – žaizdoms
sutraukti, vietoje tvarsčio.
3.2.3 Mineralinės kilmės medžiagos
Mineralinės kilmės priemonės apklausos metu paminėtos 5 (3,4% visų priemonių). Sudarytas
jų sąrašas abėcėlės tvarka (pavadinimas pateikiamas lietuvių, lotynų, lenkų, anglų kalbomis bei
užrašomas Punsko ir Seinų krašte vartojamas pavadinimas, jei jis specifinis), pateiktos respondentų
paminėtos šių medžiagų indikacijos.
1. Akmuo – Lapis – Kamień – Stone – Akmuoj – akmenys įkaitinami ir per audeklą šildomi
skaudantys sąnariai.
2. Druska – Sal – Sól – Salt - su šiltu vandeniu – nuo gerklės skausmo.
3. Gintaras – Sucinum – Bursztyn – Amber - nuo sąnarių ligų.
4. Kalkės – Lime – Wapno – Lime - Vopna - žmonės, kuriems pasireikšdavo kalcio trūkumas, nuo
dažytų sienų nusilupdavo „vopną” ir valgydavo.
5. Molis – Argilla - Glina – Clay – žaizdoms gydyti, kai kojos sutinusios molis maišomas su
vandeniu ir dedamas ant kojos, aprišama skudurėliu.
3.2.4 Grybai
Nors dzūkų gyvenvietės yra pagarsėjusios dėl gausaus grybų vartojimo, tyrimo metu grybai
paminėti tik 3 (2,0% visų priemonių). Sudarytas jų sąrašas abėcėlės tvarka (pavadinimas pateikiamas
lietuvių, lotynų, lenkų, anglų kalbomis bei užrašomas Punsko ir Seinų krašte vartojamas pavadinimas,
jei jis specifinis), pateiktos respondentų paminėtos šių medžiagų indikacijos.
1. Grūzdas juodasis - Lactarius turpis – Mleczaj paskudnik – Ugly milk – cap; šeima ūmediniai
(Russulaceae). Inkstų akmenligei gydyti.
2. Musmirė paprastoji – Amanita muscaria – Muchomor czerwony – Fly amanita - Raudona
musmirė – sukemšama į butelį, 9 dienas palaikoma, išsiskiria sultys – jomis gydomas kaulų
skausmas.
42
3. Skylenis įžulnusis – Inonotus obliquus - Włóknouszek ukośny - Chaga mushroom – Beržo
grybas. Lūpų vėžio gydymui, gydymo trukmė – pusė metų, egzemai gydyti. Beržo grybą užpilti
verdančiu vandeniu, palaikyti 20 valandų ir gydytis.
3.2.5 Kitos kilmės medžiagos
Be augalinės, gyvūninės, mineralinės kilmės priemonių ir grybų galime išskirti taip pat kitos
kilmės priemones, kurios nepriskiriamos nei venai iš anksčiau minėtų grupių. Apklausos metu
respondentai paminėjo 3 (2,0%) tokias medžiagas. Sudarytas jų sąrašas abėcėlės tvarka (pavadinimas
pateikiamas lietuvių, lotynų, lenkų, anglų kalbomis bei užrašomas Punsko ir Seinų krašte vartojamas
pavadinimas, jei jis specifinis), pateiktos respondentų paminėtos šių medžiagų indikacijos.
1. Rasa – Ros - Rosa – Dew - gydant dedervines, reikia jas liesti peiliu, ant kurio yra rasos lašelių.
2. Žibalas – Ceroleum - Nafta – Kerosene – kirmėlinėms ligoms gydyti. Keli šaukštai įpilami į
vandenį, atsiranda pykinimas ir vėmimo pagalba gali būti pašalinamos kirmėlės.
3. Žiurkių nuodai – Venenum tratti - Trutka na myszy – Ratsbane - Žūrkių trucyzna - kraują
“skystinanti” priemonė.
3.3 Prietarai paminėti apklausos metu
Svarbią reikšmę ligų gydyme turėjęs tikėjimas įvairiais prietarais. Žemiau pateikiami
apklausos metu paminėti prietarai:
1. Motinos vaikus maitindavo iš dešinės krūties, kad vaikas nebūtų kairiarankis (anksčiau buvo
manoma, kad tai liga).
2. Gydant kiekvieną ligą labai svarbus tikėjimas.
3. Rožė buvo gydoma užkalbėjimais.
4. Kai vaikams dygdavo dantys o pieniniai iškrisdavo, buvo sakoma: „Dantis už kamino, duok
pelyte geležinį“.
5. Šeivamedžio žievė lupama iš viršaus į apačią sukelia žmogui tuštinimosi efektą, lupama iš
apačios į viršų – vėmimą.
6. Kai vyšnios žievė lupama iš viršaus į apačią – sukelia kraujavimą, atvirkčiai – kraujavimą
mažina.
7. Lino siūlu buvo aprišamos karpos, paskui siūlas užkasamas žemėje, kai siūlas supus, karpos
pranyks.
8. Buvo tikima, kad naujagimio aplankyti atėjęs žmogus gali jį „nužiūrėti“ pikta akimi. Po tokio
apsilankymo vaikas tampa neramus, jį puola ligos.
9. Dirbti negalima kaire ranka, nes tada tą ranką pradėdavo skaudėti.
43
10. Kas paima ant žemės pamestą pinigą, suserga tomis ligomis, kuriomis serga pinigą pametęs
žmogus.
11. Norint, kad liga išnyktų, reikia ją „užkasti” – tai reiškia užkasti ligonio plaukus, nagus ar
šlapimą arba „sudeginti” ligą.
12. Teorija, jog panašus gydo panašų (lot. Similia similibus curantur) – sigantūrų teorija. Augalai
yra panašūs į kai kurias žmogaus organizmo dalis, pavyzdžiui plaukuotas augalas galėtų būti
naudojamas plaukams stiprinti.
13. Geriausiai gydyti, kai yra pilnatis ir kai mėnulis „mažėja”. Tikėta, kad tokiu būdu ir liga
„sumažės”.
14. Norint, kad vaistingieji augalai būtų kuo veiksmingesni, jie renkami anksti ryte, kai yra rasa.
15. Atliekant užkalbėjimą, apeigos kartojamos po tris kartus. Užkalbėtojas pasilieka akis į akį su
pacientu.
16. Tikėta, kad ligą galima išvaryti vartojant ypatingai bjaurius dalykus (šlapimą, gyvūnų išmatas).
17. Liga būdavo išvaroma skaičiuojant mažėjančia tvarka: iš 8 į 7, iš 7 į 6 ir tt. Paskutinis iš 1 į
nieką. Tada liga turi dingti.
18. Švęstu vandeniu plaunamas veidas – dingsta spuogai.
19. Vanduo pasemtas iš upelio, kuriame greitai plaukia vanduo padeda esant akių ligoms. Vandenį
šiam tikslui reikia semti Didįjį penktadienį. Panašų poveikį turi rasa. Ji veiksmingiausia
surinkus birželio 15 dieną prieš saulės patekėjimą.
20. Ligos gali atsirasti nuo apkalbų, ypatingai burnos ertmės pakitimai. Norint sužinoti kas
skleidžia apkalbas reikia adata badyti nosinaitę, tuo pačiu metu tariant visus galimus vardus.
Jeigu pavyks atspėti apkalbantį žmogų, jį tuojau ištiks ta pati liga. Apkalbėtam žmogui tada
ligos simptomai gali sumažėti arba visiškai išnykti.
21. Daugelį išorėje matomų ligų (pvz. miežį) reikėdavo apibrėžti vestuviniu žiedu.
22. Jei atsiranda „skambėjimas“ ausyse arba ausis parausta, tai ženklas, kad kažkas mus
apkalbinėja. Jei tai dešinioji ausis – reiškia kalba gerai, jei kairioji – blogai.
23. Dantų ligų sukėlėjai – kirminai. Jų atsikratyti galima smilkinant augalus turinčius stiprų kvapą
taip, kad smilkalai patektų į burną. Vėliau kirminai išpjaunami į vandenį. Veiksmingas yra
gvazdikėlių kramtymas, taip pat šalavijas.
24. Jei žmogus kalbėdamas pradeda čiaudėti, reiškia, kad tai, ką jis pasakė yra tiesa, o kai kalba
apie ateitį – reiškia, kad taip ir bus. Čiaudulys reiškia, kad iš organizmo išeina liga.
25. Moteris norėdama būti drūta (stipri) , sveika ir turtinga, po savo šliūbo (vestuvių) turi būti tėvų
vaišinama duona ir druska.
26. Nuo blogų akių gerai saugo grabnyčių žvakė. Tai žvakė šventinama bažnyčioje vasario 2 dieną,
per Grabnyčias, Kristaus paaukojimo šventę. Grabnyčios dar vadinamos Perkūno diena.
27. Jeigu žmogus žagsi, reiškia, kad kažkas jį keikia. Tokiu atveju reikia išgerti šalto vandens.
44
28. Per mėnesines negalima dirbti sunkaus fizinio darbo, nes tada mėnesines būna gausios ir
skausmingos.
3.4 Galima rizika vartojant natūralios kilmės gydymo priemones
Apklaustieji respondentai labai retai pateikdavo kontraindikacijas konkrečios priemonės
naudojimui. Todėl mokslinėje literatūroje surasti šalutiniai poveikiai bei kontraindikacijos:
1. Augalai, sudėtyje turintys polifenolinių junginių (t.y. ramunė, mėta, liepa) nėra patartini
mažakraujyste dėl geležies stygiaus sergantiems žmonėms. Taip yra todėl, kad polifenoliai
stabdo neheminės geležies pasisavinimą.
2. Kontraindikacijos pelyno vartojimui: kraujavimas iš virškinamojo trakto, gastritas, hemorojus.
Nenaudoti nėštumo metu. Ilgai nevartoti, nes atsiranda galvos svaigimas, kraujavimas iš
gimdos, agresyvumas.
3. Gysločio nepatartina naudoti kai sergama žarnų nepraeinamumu, kai yra stemplės veiklos
sutrikimų.
4. Svogūno nevartoti sergant gastritu ir kai žemas kraujospūdis. Dideliais kiekiais nevartoti
laktacijos metu.
5. Alavijo nevartoti sergant storosios žarnos opalige ir storosios žarnos uždegimu, inkstų ligomis,
hemorojumi. Nevartoti betarpiškai po virškinamojo takto operacijų ir mėnesinių metu.
Nevartoti nėštumo ir laktacijos metu. Nepatartina vartoti ilgą laiką dėl antrglikozidų esančių
alavijo sudėtyje, ilgai vartojant gali būti pašalinta pernelyg daug elektrolitų (ypač kalio).
6. Kmynas – atsargiai skiriant vaikams (aliejus neskiriamas naujagimiams, atsargiai naudoti
vaikams iki 7 metų).
7. Mėlynės – sąveikauja su varfarinu.
8. Trūkažolė – sąveikauja su insulinu.
9. Ramunė – sąveika su geležimi, varfarinu.
10. Nepageidaujami kanapių poveikiai: virškinimo sutrikimai suvartojus kanapių sėklas, galvos
skausmai, vaisingumo sutrikimai. (Veiksmingas priešnuodis apsinuodijus kanapėmis – gerti
vandenį sumaišytą su medumi ir actu).
11. Nepageidaujami poveikiai vartojant trilapio puplaiškio preparatus: pykinimas ir vėmimas.
12. Vaistinės agurklės sudėtyje yra gamalinoleinės rūgšties, todėl nepatartina vartoti su vaistais
ilginančiais kraujavimo laiką. Nevartoti hemofilija sergantiems ir vartojantiems krešėjimą
mažinančius vaistus bei epilepsija sergantiems žmonėms. Galimi nepageidaujami poveikiai:
pykinimas.
45
13. Trispalvės našlaitės sudėtyje esantis rutinas pailgina adrenalino poveikį kraujagyslėms ir
sukelia trombocitų agregacijos pavojų. Kontraindikacijos vartojimui: potrauminė trombozė,
aterosklerozė.
14. Kontraindikacijos ugniažolės vartojimui: gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės opaligė,
glaukoma. Nepatartina vartoti paskutiniam nėštumo trimestre.
15. Česnako nepatartina vartoti kartu su etilo alkoholiu.
16. Preparatų iš ąžuolo nevartoti kartu su alkaloidų turinčiomis medžiagomis bei pankreatino
preparatais.
17. Asiūklio nepatartina vartoti esant tiamino trūkumui bei bradikardijai.
18. Naudojant paprastosios kiaulpienės preparatus gali padidėti skrandžio rūgštingumas, atsirasti
virškinamojo trakto sutrikimų. Nevartoti esant tulžies pūslės nepraeinamumui.
19. Kadagio negalima vartoti sergant žarnyno, inkstų uždegimu, skrandžio bei dvylikapirštės
opalige. Draudžiame vartoti antrame nėštumo trimestre.
20. Petražolės preparatus draudžiama vartoti nėščiosioms ir vaikams. Ilgai vartojant gali pagausėti
mėnesinės, atsirasti gimdos spazmai.
21. Naudojant vaistinės ramunės preparatus galima alerginė reakcija.
22. Nevartoti mėtų jei yra jautrumas mentoliui.
23. Vartojant geltonžiedžio barkūno preparatus galimi nepageidaujami poveikiai: vidinis
kraujavimas, lygiųjų raumenų pažeidimai (vartojant dideles dozes). Atsargiai vartoti žmonėms,
kurių sutrikusi kepenų, inkstų veikla (hematotoksinis kumarinų poveikis).
24. Didelėmis dozėmis nevartoji šalavijo preparatų sergant gastritu. Ilgą laiką vartojant per os gali
sukelti pykinimą, vėmimą, gali išsivystyti silpnaprotystė, atsirasti traukuliai (tujono poveikis)
[52].
3.5 Respondentų pateikta informacija apie vaistingųjų augalų rinkimo sąlygas
1. Žaliava renkama ten, kur nesėtos trąšos.
2. Pienės renkamos vidurdienį, kai lapai prasiskleidę.
3. Pušų pumpurai renkami kai yra ūkanota diena, pumpuras turi būti rudoje luobelėje, lipšnus.
4. Pelynai renkami kol nežydi, ūkanotą dieną arba iš ryto, 3 dienas padžiovinama tamsoj.
5. Kanapes sėdavo, kai nebūdavo saulės, prieš saulės patekėjimą arba vakare, pirmadienį arba
šeštadienį, negalima buvo sėti šviečiant mėnuliui. Sėjant buvo draudžiama kalbėti.
6. Nedidelių augalų stiebai pjaunami žemai, o turinčių sumedėjusį stiebą – viršutinė dalis su
žiedais.
46
7. Žiedai skinami žydėjimo pradžioje, giedrą dieną.
8. Sultingų žolių, lapų, žiedų, nebyrančių vaisių negalima rinkti anksti ryte kol yra rasa ir po
lietaus, nes taip surinkti augalai blogai džiūsta, pakeičia spalvą ir žaliava būna blogos kokybės.
Tokius augalus geriausia rinkti kai diena giedra arba po pietų.
9. Byrančius vaisius geriausia rinkti dar nevisiškai subrendusius, anksti ryte, rasotus, nes taip
renkant jų nubyra mažiau. Nebyrantis vaisiai renkami pilnai sunokę, nešlapi (nerasoti,
nesulyti).
10. Žievę reikėtų lupti pavasarį, kai dar neišsiskleidę lapai, giedrą, sausą dieną, nes nuo drėgmės
poveikio žievė greitai tamsėja. Tinka ne senesnių kaip 3–4 metų augalų žievė.
11. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti bet kuriuo dienos metu ir bet kokiomis oro sąlygomis.
12. Pumpurus patartina rinkti ankstyvą pavasarį, kai jie pradeda brinkti, bet dar nėra išsiskleidę.
Tada jie turi daugiausia veikliųjų medžiagų.
13. Lapai skinami tada, kai jie pilnai išsivystę, augalo žydėjimo pradžioje, nes tada juose būna
daugiausia veikliųjų medžiagų. Skinti giedrą, sausą dieną, po pietų.
3.6 Respondentų paminėtų žaliavų bei populiariausių augalų šeimų procentinis
pasiskirstymas. Dažniausiai minėtų augalų indikacijų palyginimas su pateiktomis
PSO monografijose.
Respondentų paminėtos augalinės žaliavos (11 pav.): lapai (22%), žolė (17%), vaisiai (15%),
šaknys (13%), žiedai (13%), sėklos (8%), kiti: pumpurai, ūgliai, svogūnai, puvėsis, sporos (5%), sultys
(4%), žievė (2%).
11 pav. Respondentų paminėtų augalų dalių procentinis pasiskirstymas. (Į „kiti“ įeina: pumpurai,
ūgliai, svogūnai, puvėsis, sporos)
47
Respondentų minėti augalai dažniausiai priklausė šioms šeimoms (pav. 12): astrinių, erškėtinių,
notrelinių, salierinių, bastutinių, erikinių.
12 pav. Populiariausių augalų šeimų procentinis pasiskirstymas
Visi apklaustieji paminėjo šiuos augalus:
Didžioji dilgėlė - PSO monografijose pateiktos indikacijos: apatinių šlapimo takų sutrikimai.
Respondentų indikacijos: mažakraujystė, organizmo nusilpimas, širdies sutrikimai, anemija,
kraujo vėžys, bičių įgėlimai. Išvada – indikacijos nesutampa, nes moksliškai pagrįstas yra
dilgėlės šaknų vartojimas, o Punsko, Seinų krašte naudojami lapai ir žolė.
Karpotasis beržas - PSO monografijose nėra duomenų apie klinikiniais tyrimais pagrįstą
vartojimą.
Kartusis kietis - PSO monografijose nėra duomenų apie klinikiniais tyrimais pagrįstą vartojimą.
Kopūstas - PSO monografijose nėra duomenų apie klinikiniais tyrimais pagrįstą vartojimą.
Mažalapė liepa - PSO monografijose nėra duomenų apie klinikiniais tyrimais pagrįstą
vartojimą.
Paprastasis ąžuolas - PSO monografijose nėra duomenų apie klinikiniais tyrimais pagrįstą
vartojimą.
Plačialapis gyslotis – PSO monografijose pateiktos indikacijos: obstipacijos (vidurių
užkietėjimas), dirgliosios žarnos sindromas, hemorojus. Respondentų pateiktos indikacijos:
votys, žaizdos, kraujavimas, iššutimai. Išvada – indikacijos nesutampa, nes moksliškai
patvirtintas yra gysločio sėklų vartojimas, o Punsko ir Seinų krašto liaudies medicinoje
naudojami lapai.
Vaistinė pienė – PSO monografijose nėra duomenų apie klinikiniais tyrimais pagrįstą
vartojimą.
48
Vaistinė ramunė – PSO monografijose pateiktos indikacijos: virškinamojo trakto sutrikimai,
nerimas, nemiga, odos ir gleivinių uždegimas, peršalimas. Respondentų pateiktos indikacijos:
akių uždegimas, patinimai, karščiavimas, pilvo skausmai, skausmas šlapinantis. Išvada –
indikacijos susijusios su virškinamojo trakto sutrikimais ir uždegiminiais procesais sutampa.
Valgomasis česnakas - PSO monografijose pateiktos indikacijos: hiperlipidemija,
aterosklerozė, hipertenzija. Respondentų indikacijos: „tirštas” kraujas, peršalimo ligos, gripas,
aukštas kraujospūdis, karpos, plaučių uždegimas, pilvo skausmas, kirmėlinės ligos. Išvada –
sutampa indikacijos susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis [53,54,55, 56].
3.7 Ligos, kurioms gydyti dažniausiai naudojamos respondentų paminėtos
natūralios kilmės priemonės
Norint sužinoti kokiomis ligomis užfiksuotas didžiausias sergamumas, remiantis sudarytu
natūralių vaistingųjų priemonių sąrašu, kuriame pateikiamos tų priemonių vartojimo indikacijos,
suskaičiuota kiek kartų tam tikra liga paminėta. Susirgimai surūšiuoti pagal Tarptautinę ligų
klasifikaciją (TLK).
Ligų sąrašas pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10-AM) ir apklausos metu nustatytų
priemonių joms gydyti skaičius (laužtiniuose skliaustuose pateikiamas bendras tos grupės
paminėtų susirgimų skaičius):
TLK ligų grupės
kodas
Ligų grupės ir liaudies medicinos priemonių, naudojamų joms
gydyti Punsko ir Seinų krašte skaičius
A00-B99 Infekcinės ir parazitinės ligos [19]: sloga (3), gerklės skausmas (5) kirmėlinės
ligos (9), rožė (1), niežai (1).
C00-D48 Onkologinės ligos [8]: kraujo vėžys (1), vėžys bendrąja prasme (4), lūpos vėžys
(1), gimdos vėžys (1), virškinamojo trakto vėžys (1).
D50-D89 Kraujo ir kraujodaros organų ligos [2]: kai „menkas kraujas“(anemija) (2).
E00-E90 Endokrininės sistemos, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos [1]: nutukimas (1).
F00-F99 Psichikos ir elgesio sutrikimai [4]: nerimas (2), išgąstis (2).
G00-G99 Nervų sistemos ligos [2]: nervų sistemos ligos bendrąja prasme (2).
H00-H59 Akies ir jos priedinių arganų ligos [2]: katarakta (1), akių užkratas (1).
H60-H95 Ausies ir speninės ataugos ligos [2]: ausies uždegimas (2).
I00-I99 Kraujotakos sistemos ligos [20]: širdies veiklos sutrikimai (5), aukštas
kraujospūdis (10), širdies ritmo sutrikimai (1), kraujotakos sistemos sutrikimai
49
bendrąja prasme (2), padidėjęs cholesterolio kiekis (1), kraujo „užsidegimas“
(1).
J00-J99 Kvėpavimo sistemos ligos [30]: kosulys (14), bronchitas (2), peršalimas (10),
plaučių uždegimas (2), kokliušas (1), džiova – tuberkuliozė (1).
K00-K93 Virškinimo sistemos ligos [52]: skrandžio skausmai (8), pykinimas (2),
obstipacija (vidurių užkietėjimas) (2), viduriavimas (7), sutrikusi žarnyno veikla
(2), nepakankamas rūgštingumas (1), pilvo pūtimas (2), kepenų veiklos
sutrikimai (4), stemplės išvarža (1), virškinimo sutrikimai bendrąja prasme (9),
votys (9), gumbas (skausmas virškinamąjame trakte) (3), tulžies pūslės
akmenligė (1), „kolka“ (1).
L00-L99 Odos ir poodžio ligos [13]: karpos (6), votys (6), dedervinė (1), iššutimai (3).
M00-M99 Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos [21] : sąnarių skausmas
(7), kojų skausmas (3), reumatas (9), kaulų skausmas (2).
N00-N99 Urogenitalinės sistemos ligos [22] : inkstų akmenligė (6), „moteriškos ligos“ (2),
skausmas susijęs su mėnesinėmis (1), šlapinimosi sutrikimai (4), šlapimo pūslės
uždegimas (2), šlapimo nelaikymas (3), inkstų veiklos sutrikimai (1),
šlapimtakių ligos (1), inkstų ligos (2).
O00-O99 Nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po gimdymo [2]: pieno stoka maitinant
krūtimi (1), nusilpimas po gimdymo (1).
P00-P96 Perinatalinio periodo ligos (0).
Q00-Q99 Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos (0).
R00-R99 Simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai bei labarotoriniai radiniai [25]:
plaukų slinkimas (1), skausmas (5), apetito stoka (3), dantų skausmas (6), galvos
skausmas (2), karščiavimas (3), skausmas krūtinės ląstoje (1), kalcio trūkumas
(1), blogas burnos kvapas (1), galūnių tirpimas (1), gausios mėnesinės (1).
S00-T98 Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai [39]: bičių įgėlimai
(1), žaizdos (19), nušalimas (1), nudegimas (5), sutrenkimas (4), kraujavimas
(3), kaulų lūžiai (1), iššutimai (2), „patrūkimas“ (1), rakštis (1), patinimas (1).
V01-Y98 Sergamumo ir mirtingumo išorės priežastys (0).
Z00-Z99 Sveikatos būklę veikiantys faktoriai (0).
Apibendrinant, paminėti 85 sveikatos sutrikimai, kuriuos tyrėja priskyrė septyniolikai iš 21
egzistuojančių TLK ligų grupių. Šioms ligoms gydyti minėtos 264 liaudies medicinos priemonės.
Daugiausia natūraliųjų vaistingųjų medžiagų paminėta gydant šių grupių ligas (13 pav.): virškinimo
sistemos ligos (20 proc. paminėtų medžiagų), traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių
50
padariniai (15 proc. paminėtų medžiagų), kvėpavimo sistemos ligos (11 proc. paminėtų medžiagų).
„Kitos ligų grupės“ – tai tokios ligų grupės, kurioms gydyti paminėtos 4 arba mažiau liaudies
medicinos priemonių.
13 pav. Ligų grupių procentinis pasiskirstymas pagal gydymui naudojamų liaudies medicinos
priemonių skaičių
3.8 Vaistingųjų žaliavų paruošimo būdai
Apklausus respondentus ir susisteminus surinktą informaciją, gauta išvada, kad apklausos
metu paminėta 11 žaliavų paruošimo būdų. Tai (14 pav.): užpilai (39 proc.), nuovirai (17 proc),
tinktūros (13 proc.), sultys (7 proc.), kompresai (6 proc.), kiti (paminėti 4 arba mažiau kartų: vonelės,
milteliai, tepalai, pleistrai, inhaliacijos, sirupai) 18 proc.
.
14 pav. Apklausos metu paminėti žaliavų paruošimo būdai. (Į „kiti“ įeina: vonelės, milteliai, tepalai,
pleistrai, inhaliacijos, sirupai)
51
3.9 Gautų rezultatų palyginimas su E. Ščerbos surinktais duomenimis apie Alytaus
rajono Daugų apylinkėse naudojamas liaudies medicinos priemones
Tyrimo metu gauti duomenys palyginti su E. Ščerbos duomenimis surinktais atlikus
etnofarmacinį tyrimą Daugų apylinkėse (2013m.). Palyginimui šis tyrimas pasirinktas dėl nedidelio
atstumo tarp Punsko, Seinų krašto ir Daugų, bei dėl to, kad tyrimai atlikti praktiškai tuo pačiu metu.
Atlikus tyrimą Punsko ir Seinų krašte surinkta informacijos apie 148 gydymui naudojamas priemones,
tiriant Daugų apylinkes užfiksuota 141 natūrali priemonė. Procentinis pasiskirstymas pagal gydymui
naudojamų priemonių kilmę Punsko ir Seinų apylinkėse (15 pav.): augalinės kilmės 124 (83,8 proc.),
gyvūninės kilmės 13 (8,8 proc.), mineralinės kilmės 5 (3,4 proc.), grybai 3 (2,0 proc.), kitos kilmės 3
(2,0 proc.). Daugų apylinkėse: 73,05 proc. augalinės kilmės, 19,15 proc., gyvūninės kilmės,
mineralinės kilmės – 2,13 proc. grybai (1,42 proc.), 3,5 proc. kitos priemonės.
Analizuojant šiuos duomenis pastebima, kad Punsko ir Seinų apylinkėse naudojama mažiau gyvūninės
kilmės ir daugiau augalinės kilmės priemonių nei Daugų krašte. Ryškaus skirtumo tarp grybų,
mineralinės ir kitos kilmės priemonių naudojimo paplitimo nepastebėta.
15 pav. Gydymui naudojamų liaudies medicinos priemonių kilmės palyginimas Punsko, Seinų
apylinkėse ir Daugų krašte
Tiek Punsko, Seinų tiek Daugų apylinkėse respondentų minėti augalai dažniausiai priklausė astrinių
šeimai. Dažniausiai gydymui naudojami vaistiniai augalai Lenkijos lietuvių bendruomenėje: kartusis
kietis, plačialapis gyslotis, vaistinė pienė, vaistinė ramunė, valgomasis česnakas, karpotasis beržas,
paprastasis ąžuolas, mažalapė liepa, didžioji dilgelė. Dauguose dažniausiai paminėti augalai: vaistinis
čiobrelis, mažalapė liepa, paprastoji jonažolė. Lyginant ligas, kurioms dažniausiai gydyti naudojami
liaudies medicinos būdai gaunama išvada - dažniausiai gydomos ligos Punsko, Seinų bei Daugų krašte:
52
virškinimo ir kvėpavimo sistemų ligos. Analizuojant naudojamų žaliavų bei iš jų pagamintų receptūrų
procentinį pasiskirstymą gauti tokie rezultatai (16, 17 pav.): Lenkijos lietuvių bendruomenėje vaistams
gaminti dažniausiai naudota žaliava – lapai, populiariausias gydomųjų medžiagų paruošimo būdas –
užpilai. Dauguose gydymui dažniausiai naudota žolė, dažniausiai ruošiamos arbatos (arbatos, atliekant
tyrimą Punsko ir Seinų krašte buvo priskirtos užpilų grupei).
16 pav. Dažniausiai naudojamų žaliavų Punsko, Seinų ir Daugų krašte palyginimas
17 pav. Gaminamų receptūrų palyginimas Punsko, Seinų bei Daugų krašte
53
4. PUNSKO IR SEINŲ KRAŠTE VARTOJAMŲ NATŪRALIŲ
GYDYMO PRIEMONIŲ PAVADINIMŲ KILMĖ
Mokslininkų teigimu pasaulyje yra apie 400 000 augalų rūšių. Kasmet atrandami ir aprašomi
iki šiol nežinoti augalai (Špokienė I, 2015).
Kiekvienais metais, įvairių išvykų – ekspedicijų metu pavyksta atrasti vis naujų tarmiškų žodžių
augalams apibūdinti. Liaudiškais pavadinimais dažniausiai vadinami augalai turėję ypatingą, dvasinę
reikšmę. Daugybę liaudiškų pavadinimų turi taip pat nuodingieji augalai. Tokiu būdu norėta į juos
atkreipti ypatingą dėmesį.
Lietuvių tarmėse augalai dažniausiai vadinami pagal kažkokį išskirtinį jų bruožą, kreipiamas dėmesys
į žiedų ir vaisių spalvą. Nedaug vartojama pavadinimų nurodančių kilmę ar augimo vietą, žydėjimo
laiką. Tokie rezultatai bandomi paaiškinti psichologiškai. Psichologai teigia, kad daugiau nei 80%
informacijos žmogus yra linkęs priimti regos dėka. Būtent todėl, kalbant apie augalus, didžiausias
dėmesys kreipiamas į išorinius požymius (Genelytė A, 2005). Vyresnio amžiaus žmonės žino daug
vaistinių gydymo priemonių pavadinimų, kurie neužrašyti nei botanikos vadovėliuose, nei mokslinėje
literatūroje.
Liaudiški fitonimai perduodami iš kartos į kartą, todėl puikiai suprantami vietinių žmonių. Žolininkių,
priešingai nei žiniuonių, žinios nebuvo laikomos paslaptyje, todėl jos buvo pasiekiamos visiems, kurie
tuo domėjosi.
Tyrinėjant Punsko ir Seinų krašto liaudies mediciną kalbiniu aspektu, atrandame tokį įdomų fitonimą –
stravinis. Šis pavadinimas priskiriamas fitonimų grupei „pavadinimai, kurių šaknimi eina su liga arba
negalia susijęs veiksmažodis ar veiksmažodinis abstraktas“ (Genelytė A, 2004).
Žodžio stravėti reikšmė – tekėti. Taigi stravinis – augalas stabdantis kraujo tekėjimą.
4.1 Tarmių skirstymas, dzūkų tarmės ypatumai
Pirmosios žinios apie lietuvių tarmes pateikiamos jau pirmose lotyniškose lietuvių kalbos
gramatikose. Danielius Kleinas (XVII a.) tarmes skyrė pagal nevienodą tj, dj ir dvigarsių an, en
tarimą, žodžio pradžios balsį e. Kristupas Sapūnas pirmasis užsiminė apie dzūkavimą – senovinių tj,
dj junginių pavertimą minkštaisiais priebalsiais c’, dz’ vietoj aukštaičių tariamų č’, dž’.
Pirmąją išsamią lietuvių tarmių klasifikaciją paskelbė Antanas Baranauskas XIX a.
54
Dabartinė klasifikacija: Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos pagal dvi klasifikacijas: pirmoji Antano
Baranausko (išplėtota Zigmo Zinkevičiaus), antroji Kazimiero Jauniaus (vėliau išplėtota Antano
Salio). Šiuo metu yra 2 tarmės (aukštaičių ir žemaičių), 15 patarmių ir per 100 šnektų.
Savo tarme ypatingai didžiuojasi žemaičiai. Kitų tarmių atstovai labai dažnai gėdijasi kalbėti tarmiškai.
Jaunimą, kalbantį dzūkiškai ar aukštaitiškai retai kur sutiksi. Išimtis – Punsko krašto bendruomenė. Čia
visi lietuviai kalba dzūkiškai. Juozas Benecijus Ignatavičius, valstybinės kalbos tvarkytojas yra
parašęs: „Kaip puikiai dzūkų tarmę – lyg užkonservuotą – išlaikė etniniai Suvalkų, Punsko, Seinų,
Augustavo (Lenkija) krašto lietuviai. Tiesiog ausį glosto jų archajinė tarmiška šneka“ .
Filosofas K. Stoškus yra pasakęs: „Šiuo metu nėra stipresnio pamato kultūrai atgaivinti kaip tradicija.
O tarmės ir yra kalbos tradicija. Šiuo atžvilgiu atkurti gyvosios tarminės kalbos tradiciją yra svarbu ne
tik tam, kad ta tradicija sudarytų bendrinės kalbos šaltinį, bet kad ji kaip tautos dvasinis turtas atgautų
savo prestižą, kad žmonės nesigėdytų savo tarmėmis kalbėti“.
Daugelyje valstybių, Italijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, kalbėti bendrine kalba buitinėje aplinkoje yra
net netaktiška. Vokiečiai tarmiškai kalba net parlamente. Latvijoje reguliariai transliuojamos radijo bei
televizijos laidos latgalių tarme.
Turime suprasti, kad tarmės tai lobis, kurį reikia puoselėti ir saugoti. „O kam teko laimė išmokti kurią
nors gražiąją lietuvių kalbos tarmę, tas ją turėtų vartoti be jokios gėdos, varžymosi, visai natūraliai, su
pasididžiavimu ir, svarbiausia, turėtų išmokyti jos ir savo vaikus bei vaikaičius“ [57].
4.2 Punsko ir Seinų krašto tarmės ypatumai
Punsko ir Seinų krašto tarmė – pietų aukštaičių (vakarų dzūkų), priklausanti periferinių
tarmių grupei - dėl pastovaus kontakto su lenkų kalba nuolat keičiasi. Tai ypatingai pastebima
fonetikoje, polonizmų vartojime, vienos kalbos ypatybių pritaikyme kitai kalbai. Tačiau iš visų
periferinių, už Lietuvos ribų esančių šnektų, Punsko ir Seinų krašto lietuviai savąją išlaikė geriausiai.
Viena šios tarmės ypatybių – priebalsių kietinimas (r, š, ž, č, dž, c, dz), kita – savybė balsius ą, ę
siaurinti ir versti ų, į ( vaikų (vaiką), katį (katę), tįsia (tęsia)). Antrosios linksniuotės įnagininkai pvz.:
(su) kate, pirmosios linksniuotės vietininkai, pvz.: lauke, tariami su tarminėmis galūnėmis -u, -i: (su)
kati, lauki ( bendrinės kalbos galūnė -ė yra kilusi iš senesnių -ę, kurios pietų ir rytų aukštaičių plote
dėsningai buvo išverstos -i. Iš čia dabartinės tarminės galūnė –i). Mišriųjų dvigarsių ir, il, im, in, ur, ul,
um, un pirmasis dėmuo ilginamas (cyltas (tiltas), kūlc (kulti), bet žodžiai: miškas, turi ,vilkas, lieka
nepakitę. Žodžio pradžioje e, ei sistemingai verčiami a, ai: aina (eina). Išlikusios vienaskaitos
vietininko formos: kišaniuj (kišenėje). Vartojama slaviškų skolinių: trūpas (lavonas). Sutrumpėjusi
daugiaskiemenių veiksmažodžių būsimojo laiko 3-iojo asmens galūnė: rašis ( rašys), skaicis (skaitys),
55
dažnas taip pat kapsėjimas: tep ( taip), kitap ( kitaip). Punsko dzūkų šnektoje pastebimas intensyvesnis
garsų minkštinimas (paśidare (atsitiko) [58].
Yra išskiriamos dvi leksinių tarmybių rūšys: 1. Semantinės tarmybės – žodžiai turintys kitokią reikšmę
nei bendrinėje kalboje; 2. Tikrosios leksinės tarmybės – tarmiški žodžiai, turintys šaknį, kuri
nesutinkama bendrinėje kalboje [cibulis (svogūnas) – skolinys iš slavų; ėglis (kadagys); kaulažolė
(taukė) – pavadinimas pagal panaudojimą, taukė buvo naudojama lūžusiems ir skilusiems kaulams
gydyti; ožkabarzdis (asiūklis) – panašumas į ožio barzdą; šarkakojis (pentinius) – pagal lapų formą –
du ar tris kartus plunksniškai suskaldyti primena šarkos koją.
Sutinkami taip pat akcentiniai dialektizmai. Tai tokie pavadinimai, kurie kirčiuojami kitaip nei
bendrinėje kalboje. Skiriama dar viena grupė – naujieji vardai [primulė – (raktažolė)] [59].
4.3 Etnofarmacinio tyrimo metu užfiksuoti specifiniai natūraliųjų priemonių
pavadinimai:
1. Akmuoj – Akmuo
2. Aliejošius – Alavijas
3. Arielys - Ajeras
4. Aržuolas – Ąžuolas
5. Baltas bezas – Alyva
6. Baltos dzirgėlės – Notrelė
7. Berlynas – Žiemė
8. Bogužis – Čiužutė
9. Brolukai – Našlaitė
10. Cibulis – Svogūnas
11. Časnakas - Česnakas
12. Čobrukai – Čiobreliai
13. Dagys – Varnalėša
14. Dziemedzis - Diemedis
15. Dzyka rožė – Erškėtis
16. Dzirgėlė – Dilgelė
17. Ėglis - Kadagys
18. Garstyča - Garstyčia
19. Gyslocis, Gysločius – Gyslotis
20. Gobelis – Gudobelė
21. Grūša – Kriaušė
22. Jaknos - Kepenys
23. Juodas bezas – Šeivamedis
24. Kacino kailis – Katino kailis
25. Kadagys – Kietis
26. Kaštavolas – Taukė
27. Kitas – Pikis
28. Kručkai – Kaliaropė
29. Liepukai - Liepžiedžiai
30. Maironėlis – Mairūnas
31. Medzo puvėsys – Medžio puvėsis
32. Močekės, močakuonės –
Šalpusnis
33. Morkvė – Morka
34. Nasturcija - Nasturtė
35. Notka – Medetka
36. Obėlukė - Obelis
37. Ožkabarzdzis – Asiūklis
38. Paparcis - Papartis
39. Pelynas – Kartusis kietis
56
40. Perletas - Perluotis
41. Petruška – Petražolė
42. Primulka – Raktažolė
43. Puračka – Serbentas
44. Putočius – Putoklis
45. Ragulka, Ragučiai, Garniai –
Pentinius
46. Ramunukai – Ramunė
47. Riebuma – Riebalai
48. Riešutojys – Riešutmedis
49. Rūnkelis, Burokas - Runkelis
50. Rūškyniai – Rūgštynė
51. Spalgena – Spanguolė
52. Straviniai – Kraujažolė
53. Taboka – Tabakas
54. Topolis – Tuopa
55. Trukžolė – Trūkažolė
56. Varpucys – Varputis
57. Vėjažolė – Plukė
58. Vylna – Vilna
59. Vopna – Kalcis
60. Žolukės – Žolelės, Vaistažolės
57
5. GALIMOS PROBLEMOS SUSIJUSIOS SU ETNOFARMACINIŲ
TYRIMŲ ATLIKIMU:
1. Sunkumai terminologijos apibrėžime – apibrėžiant natūralias gydymo priemones vartojama
daug sinonimų. Tai gali sukelti sumaištį. Vartojami terminai: žiniuonių medicina, liaudies
medicina, magiškos gydymo priemonės, tradicinė medicina, irracionalus gydymas.
2. Liaudies medicinos „irracionalizmas“ – susijęs su magijos elementais naudojamais gydymui.
Liaudies supratimu ligos atsirasdavo ne tik dėl materialių priežasčių, bet ir dėl burtų,
nužiūrėjimų ir kt. Magiškų priemonių naudojimas įrodo, kad jas taikantys asmenys nėra
išsilavinę, jie tik pasitelkia savo intuicija.
3. Šaltinių patikimumas – gali būti abejotinas, nes nesiremiama medicininėmis žiniomis.
58
6. IŠVADOS
1. Atlikto tyrimo rezultatas – surinkta ir susisteminta informacija apie 148 natūralios kilmės
gydymui naudojamas medžiagas. Daugiausia informacijos pateikta apie augalinės kilmės
medžiagas – jų paminėta 124. Gyvūninės kilmės priemonių paminėta 13, mineralinės kilmės 5,
grybai - 3, kitos kilmės medžiagos paminėtos 3.
2. Tyrimo metu užfiksuota 60 Punsko ir Seinų kraštui būdingų liaudies medicinos priemonių
pavadinimų.
3. Surinkta informacijos apie liaudies medicinos priemones skirtas gydyti ligoms iš 17 TLK ligų
grupių (TLK – Tarptautinė ligų klasifikacija). Daugiausia pateikta informacijos apie virškinimo
sistemos ligas, traumas, sužalojimus bei kvėpavimo sistemos ligų gydymą (atitinkamai 52
(20%), 39 (15%), 30 (11%) paminėtos gydymo priemonės).
4. Nagrinėjant mokslinę literatūrą galima teigti, kad yra nesutapimų tarp respondentų minėtų
indikacijų ir pateiktų mokslinėje literatūroje.
5. Lyginant surinktą informaciją su Elenos Ščerbos atlikto tyrimo Alytaus rajone 2013m.
duomenimis gauta išvada, kad Punsko ir Seinų krašte liaudies medicinoje naudojama mažiau
gyvūninės kilmės ir daugiau augalinės kilmės priemonių nei anksčiau tirtose Daugų apylinkėse.
59
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Liaudies medicinos duomenų bazė papildyta Punsko ir Seinų krašto etnofarmacine medžiaga.
Vaistingųjų medžiagų pavadinimai pateikiami lietuvių, lotynų, lenkų, anglų kalbomis bei Punsko ir
Seinų krašto tarme. Toks medžiagos susisteminimas palengvina vaistingųjų medžiagų identifikaciją.
Dėl vykstančių pokyčių ir dėl to, kad senoji karta išsineša žinias, praktinė rekomendacija ateičiai -
parengti leidinuką apie Punsko ir Seinų apylinkių liaudies mediciną lietuvių ir lenkų kalbomis.
60
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. Genelytė A. Liaudiški augalų pavadinimai siejami su augalo gydomosiomis savybėmis.
Lietuvių kalbos institutas. Acta Linguistica Lithuanica. Vilnius; 2004. p. 11 – 24.
2. Petkevičiūtė Ž, Mekas TA. Etnofarmacinio – botaninio tyrimo perspektyvos Lietuvoje.
Medicinos teorija ir praktika. 2011;1:77-82.
3. Racis J. Dzieje osadnictwa w parafii Puńsk od roku 1597 do końca XVIII wieku. Wyd. Aušra,
1997.
4. Makauskas B. Lietuvos istorija. Kaunas: Šviesa; 2007.
5. Kuźnicka B. Historia leków naturalnych. Tom III. Warszawa: wyd. IHNOiT; 1993.
6. Dagys J, Jankevičius K, Kruopas J, Lekavičius A, Petrauskas V. Jurgis Pabrėža 1771 – 1849.
Vilnius; 1972. p. 3 -6, 46 -47.
7. Basanaviczius J. Medega musu tautiszkai vaistynykystai. Shenandoah; 1898.
8. Užkvietimas. Vilniaus žinios. Vilnius; 1905 p. 131.
9. Tumas J. Prietarai ir burtai. Viltis; 1909. 133:3.
10. Grinius K, Volteris E, Basanavičius J, Tumas J, Janulaitis J. Trumpa folkloro dalykams rinkti
programa. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė; 1910.
11. Petkevičaitė – Bitė G. Medžiaga lietuvių liaudies medicinai. Literatūros istorija: Vilnius; 1968.
p. 313 – 349.
12. Grigonis M. Rūtelių darželis. Pamokinimas, kaip žolynai auginti. Kaunas: S. Banaičio
spaustuvė; 1913.
13. Petkevičius R, Typek J, Bilek M. Jan Kazimierz Muszyński (1884 – 1957) prekursorem badań
etnobotanicznych na Litwie. Etnobiologia polska. 2014;4: 55 – 82.
14. Urbienė A. Liaudies medicina. Mašinraštis. Vilnius; 1985 p. 10.
15. Laurinkienė N. Tautosakos vertės kriterijai ir jos tyrimo metodai Jono Balio darbuose.
Tautosakos darbai X (XVII); 1999.
16. Mekas TA. Gyvūninės kilmės medžiagų, naudotų Lietuvių tautinėje vaistininkystėje,
įvertinimas. Daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, farmacija (09B). Kaunas: Kauno
medicinos universitetas; 2003.
17. Kanapeckaitė R. Etnobotaniniai – farmaciniai aspektai Lietuvių tautosakoje (A. Juškos
rinkinyje „Lietuviškos svotbinės dainos”). Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: 2006.
18. Šulskienė A. Augalai lietuvių liaudies medicinoje. Vilniaus universitetas. 2006.
19. Petkevičiūtė Ž. Natūraliųjų vaistingųjų medžiagų, vartotų Telšių rajono Varnių apylinkėje 2006
metais, tyrimas. 2007.
20. Petraitytė D, Stankūnas M. Medicinos pliuralizmas ir integruotos medicinos galimybės
Lietuvoje. Medicinos teorija ir praktika 2007;4:461–466.
61
21. Trimakas R. Lietuvių liaudies medicina: etnografiniai ir folkloristiniai aspektai. XIX amžiaus
pabaiga – XX amžiaus pirmoji pusė. Vilnius; 2008.
22. Gudelytė U. Tradiciškai Lietuvoje augintų dekoratyvinių augalų etnofarmacinis tyrimas.
Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: 2010.
23. Paukštytė – Šaknienė. Naujas papročių ir liaudies religingumo tyrinėjimas. Istorija. Lietuvos
aukštųjų mokyklų mokslo darbai: 77 / 2010: 8082.
24. Petkevičius R. Nerviniai sutrikimai ir jų gydymas Užpalių apylinkių XX – XXI a. tradicinėje
medicinoje. Lietuvos lokaliniai tyrimai. Etnologija. Lietuvos valsčiai. Užpaliai. 2012.
25. Balikienė M. Tikėjimo bloga akimi raiška šiuolaikinėje Lietuvoje. Vytauto didžiojo
universitetas. 2012; 29-147.
26. Lubienė J. Žvėrių pavadinimai lietuvių kalbos mikonimų motyvacijos sistemoje. Res
humanitariae: 99 – 121.
27. Nekrešaitė L. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų patirties apie papildomų priemonių,
vartojamų greta gydytojo paskirto gydymo, tyrimas. Kaunas: 2014.
28. Špokienė I. Papildomosios ir alterantyviosios medicinos teisinio reguliavimo Lietuvoje
probleminiai aspektai. Sveikatos politika ir valdymas. 2015. p.170-196.
29. Bartuškaitė M, Butkevičienė E. Lietuvos gyventojų požiūris į sveikatos priežiūros sistemą ir
alternatyviąją mediciną. 2013:12:1: 94-107.
30. Penkala – Gawęcka D. Medycyna ludowa i komplementarna w polskich badaniach
etnologicznych. Poznań; 1995.
31. Pirożnikow E. Rośliny medyczne w życiu Mazurów w pierwszej połowie XVIII w. w świetle
informacji zebranych przez Jerzego Andrzeja Helwinga. Medycyna nowożytna. 2005:1; 85-
111.
32. Marczewska M. Wierzba w ludowych zabiegach leczniczych. Respectus Philologicus. 2009:16
(21): 6272.
33. Zadurska O. Każdy ma swego robaka. O owadach w polskiej medycynie ludowej. 2013.
34. Wdowiak L. Alkohol – panaceum medycyny ludowej dawnych ziem polskich w XIX stuleciu i
na początku XX w.Część I. Ograżka, kolera, czerwonka, laksy, boleści w dołku, żółtaczka,
kolki i suchoty. Medycyna Ogólna i Nauki o Zdrowiu, 2013;19: 3: 337–343.
35. Wysakowska B. Burzliwe losy farmakognostycznego wileńskiego profesora Jana
Muszyńskiego. Kwartalnik historii nauki i techniki. 2009:54/2; 236-240.
36. Kuźnicka B. Historia leków naturalnych. Tom IV, Warszawa: wyd. IHNOiT;1993.
37. Kuźnicka B. Historia leków naturalnych. Tom V, Warszawa: wyd. IHNOiT;1999.
62
38. Calapai G, Caputi AP. Herbal Medicines: Can We Do Without Pharmacologist? University of
Messina, Italy 2007;4(S1) 41–43.
39. Bush TM, Rayburn KS, Holloway SW. Adverse interactions between herbal and dietary
substances and prescription medications: a clinical survey. Alternative therapies, 2007;1: 2.
40. Nóbrega Alves RR, Rosa IL. Animals in tradicional folk medicine. Springer: 2012.
41. Smitherman LC, Janisse J, Mathur A. The Use of Folk Remedies Among Children in an Urban
Black Community: Remedies for Fever, Colic, and Teething. Pediatrics. 2005;115:3.
42. Graham RE, Ahn AC, Davis RB, O'Connor BB, Eisenberg DM, Phillips RS. Use of
complementary and alternative medical therapies among racial and ethnic minority adults:
results from the 2002 National Health Interview Survey. Journal of the national medical
association. 2005; 4: 535 – 544.
43. Islam A, Siddik AB, Hanee U,Guha A, Zaman F, Mokarroma U, Zahan H, Jabber S,Naurin S,
Kabir H, Jahan S, Rahmatullah M. Ethnomedicinal practices among a tripura community in
rangamati district, Bangladesh. World journal of pharmacy and pharmaceutical sciences.
2015;4:189 – 196.
44. Eiser AR, Glenn E. Cultural Competence and the African American Experience with Health
Care: The Case for Specific Content in CrossCultural Education. Academic Medicine.
2007;82:2:176 – 183.
45. Whitley R., Kirmayer LJ, Groleau D. Understanding Immigrants’ Reluctance to Use Mental
Health Services: A Qualitative Study From Montreal. Can J Psychiatry 2006;51:205–209.
46. Chao MT, Wade C, Kronenberg F. Disclosure of Complementary and Alternative Medicine to
Conventional Medical Providers: Variation by Race/Ethnicity and Type of CAM. J Natl Med
Assoc. 2008;100(11): 1341–1349.
47. Daukšienė J. Savigyda. LSMU vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Lietuvos
vaistininkų sąjunga. [interaktyvus] [žiūrėta 2014 04 10] Prieiga per internetą:
< http://www.vaistininkai.lt/index.php/farmacijos-aktualijos/43-savigyda >
48. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis leidimas. Šiauliai; 2002. p.13-16;
32-45; 48-67; 86-98; 115-128.
49. Genelytė A. Augalų pavadinimai, nurodantys augalo kilmę, augimo vietą ir žydėjimo ar
vegetacijos laiką, bei jų sinonimai. Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 2005.
50. Gribauskaitė V. Moterų veiklos specifika liaudies medicinoje: Rytų Lietuva ir Vakarų
Baltarusija. Liaudies kultūra. 2006;3:28-31.
51. Vaicekauskas A, Budzeika V. Lietuvos bei Punsko ir Seinų krašto geografija. Warszawa: WsiP,
2000. p. 58 – 80.
63
52. Podlewski JK, Chwalibogowska – Podlewska A. Leki współczenej terapii. Wydawnictwo PJB
Buchnera.1999. p. 675, 679, 685.
53. WHO monographs on selected medicinal plants. Vol. 1. Geneva: World Health Organization;
1999. [interaktyvus] [žiūrėta 2014 05 13] Prieiga per internetą:
<http://www.who.int/medicines/en/>
54. WHO monographs on selected medicinal plants. Vol. 2. Geneva: World Health Organization;
2002 [interaktyvus] [žiūrėta 2014 05 14] Prieiga per internetą:
<http://www.who.int/medicines/en/>
55. WHO monographs on selected medicinal plants. Vol. 3. Spain: World Health Organization;
2007 [interaktyvus] [žiūrėta 2014 05 15] Prieiga per internetą:
<http://www.who.int/medicines/en/>
56. WHO monographs on selected medicinal plants. Vol. 4. Spain: World Health Organization;
2009 [interaktyvus] [žiūrėta 2014 05 16] Prieiga per internetą:
<http://www.who.int/medicines/en/>
57. Lietuvių kalbos institutas [interaktyvus] [žiūrėta 2014 11 12]. www.tarmes.lt:
<http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=l >
58. Senda DT. Punsko šnektos raida. Vytauto didžiojo universitetas. Magistro baigiamasis darbas.
Kaunas: 2009.
59. Gritėnienė A. Augalų pavadinimai Panemunėlio šnektoje. Lietuvių kalbos institutas. 2009; 1–
15.
64
9. PRIEDAI
9.1 Priedas 1 - Etnofarmacinės apklausos anketa
1. Vardas ir pavardė .............................................................................................................
2. Amžius..............................................................................................................................
3. Išsilavinimas:
Pradinis
Pagrindinis
Vidurinis
Aukštesnysis
Aukštasis
4. Gyvenamoji vieta:
Miestas
Miestelis
Kaimas
Ankstesnė gyvenamoji vieta:............................................................................................
5. Kokias vaistažoles auginate, kokias renkate? (parašykite augalo pavadinimą, jei žinote,
pavadinimą lenkų kalba, botaninį pavadinimą, kuri augalo dalis naudojama gydymo tikslais -
visas augalas, šaknys, žievė, vaisiai, lapai ar kt.)
Augalo
pavadinimas,
(auginamas ar
renkamas?)
Naudojama
augalo
dalis
Gaminama
vaisto
forma
(arbata,
tepalas,kt.)
Ligos,
kurioms
gydyti
naudojama
Receptūra Dozavimas,
apribojimai,
įspėjimai,
tinkamiausias
naudojimo laikas
6. Ar renkant vaistažoles Jums svarbios gamtos sąlygos tokios kaip paros laikas,
mėnulio fazės, saulės padėtis ir kt.? ................................................................
...........................................................................................................................
7. Kokiomis sąlygomis ir kur laikote surinktus vaistinguosius augalus?
...........................................................................................................................
65
8. Ką darote su „pasenusiomis“ vaistažolėmis?
Išmetu
Sudeginu
Užkasu žemėje
Vartoju ir pasenusias
Kita ...............................................................................
9. Ar gydymo tikslais naudojate gyvūnų organus, gyvulinės kilmės produktus? Jei taip,
nurodykite gyvūno pavadinimą, naudojamą jo kūno dalį, bei kokia vaisto forma gaminama
(pvz. tepalas), kokioms ligoms gydyti naudojama.
Gyvūno
pavadinimas
Naudojama
kūno dalis
Gaminama
vaisto
forma
Ligos,
kurioms
gydyti
naudojama
Receptūra Dozavimas,
apribojimai,
įspėjimai,
tinkamiausias
naudojimo laikas
10. Kas Jus išmokė gydytis pagal liaudies medicinos taisykles?
.............................................................................................................................
11. Ar liaudies medicinos patirtį perduodate kitoms kartoms (vaikams, anūkams)?
..................................................................................................................
66
9.2 Priedas 2 - Tyrimo metu respondentų paminėtos augalų rūšys ir jų priskyrimas
augalų šeimoms:
Augalų šeimos Rūšių
skaičius
Augalų pavadinimai
1.Agavinių (Agavaceae) 1 Amerikinė agava
2.Astrinių (Asteraceae) 12 Ankstyvasis šalpusnis
Didžioji varnalėša
Diemedis
Kartusis kietis
Paprastoji kraujažolė
Paprastoji rugiagėlė
Paprastoji trūkažolė
Rudeninė snaudalė
Vaistinė medetka
Vaistinė pienė
Vaistinė ramunė
Vienmetis sausiukas
3.Ajerinių (Acoraceae) 1 Balinis ajeras
4. Notrelinių (Lamiaceae) 9 Baltažiedė notrelė
Kvapusis mairūnas
Mėta
Paprastasis čiobrelis
Paprastoji sukatžolė
Šliaužiančioji tramažolė
Tikroji lavanda
Vaistinis šalavijas
Vaistinė melisa
5.Burnotinių (Amaranthaceae) 2 Baltoji balanda
Cukrinis runkelis
6.Bastutinių (Brassicaceae) 6 Baltoji garstyčia
Dirvinė čiužutė
Kaliaropė
Kopūstas
67
Ropė
Valgomasis krienas
7.Aguoninių (Papaveraceae) 2 Daržinė aguona
Didžioji ugniažolė
8.Dilgelinių (Urticaceae) 1 Didžioji dilgėlė
9.Asiūklinių (Equisetaceae) 1 Dirvinis asiūklis
10.Vėdryninių (Ranunculaceae) 1 Dirvinis pentinius
11.Pupinių (Fabaceae) 2 Geltonžiedis barkūnas
Paprastasis perluotis
12.Riešutmedinių
(Juglandaceae)
1 Graikinis riešutmedis
13.Beržinių (Betulaceae) 2 Juodalksnis
Karpotasis beržas
14. Agrastinių
(Grossulariaceae)
2 Juodasis serbentas
Raudonasis serbentas
15.Ūksmininių (Adoxaceae) 1 Juoduogis šeivamedis
16.Kanapinių (Cannabaceae) 1 Kanapė
17.Papartinių
(Dryopteridaceae)
1 Kelminis papartis
18.Raudinių (Rubiaceae) 1 Kibusis lipikas
19.Gvazdikinių
(Caryophyllaceae)
1 Vaistinis putoklis
20.Džioveklinių
(Orobanchaceae)
1 Krūminis kūpolis
21.Gluosninių (Salicaceae) 1 Kvapioji tuopa
22.Lauramedinių (Lauraceae)
1 Lauramedis
23.Melantinių (Melanthiaceae) 1 Lobelio čemerys
24.Dedešvinių (Malvaceae) 2 Mažalapė liepa
Paprastoji dedešva
25.Plenūninių (Asphodelaceae) 1 Medėjantis alavijas
26.Erikinių (Ericaceae) 4 Mėlynė
Paprastoji bruknė
Paprastoji spanguolė
68
Pelkinis gailis
27.Erškėtinių (Rosaceae) 11 Miškinė gudobelė
Miškinė kriaušė
Miškinė obelis
Paprastasis erškėtis
Paprastoji avietė
Paprastoji žemuogė
Rasakila
Paprastasis šermukšnis
Slyva
Vaistinė dirvuolė
Juodvaisė aronija
28.Snaputinių (Geraniaceae) 1 Miškinis snaputis
29.Moliūginių (Cicurbitaceae) 1 Paprastasis agurkas
30.Bukinių (Fagaceae) 1 Paprastasis ąžuolas
31.Kaštoninių (Sapindaceae 1 Paprastasis kaštonas
32.Klevinių (Aceraceae) 1 Paprastasis klevas
33.Salierinių (Apiaceae) 7 Paprastasis kmynas
Paprastasis krapas
Paprastasis pastarnokas
Sėjamoji morka
Sėjamoji petražolė
Kmyninis kuminas
Vaistinė šventagaršvė
34.Šeivamedinių
(Caprifoliaceae)
1 Paprastasis putinas
35.Bulvinių (Solanaceae) 2 Paprastasis tabakas
Valgomoji bulvė
36.Alyvmedinių (Oleaceae) 1 Paprastoji alyva
37.Jonažolinių (Hypericaceae) 1 Paprastoji jonažolė
38.Pušinių (Pinaceae) 1 Paprastoji pušis
39.Rūgtinių (Polygonaceae) 4 Paprastoji takažolė
Rūgštynė gudažolė
Sėjamasis grikis
69
Tankiažiedė rūgštynė
40.Slyvinių (Prunoideae) 1 Paprastoji vyšnia
41.Pataisūnų (Lycopodiaceae) 1 Pataisas šarkakojis
42.Raktažolinių (Primulaceae) 1 Pavasarinė raktažolė
43.Pipirinių (Piperaceae) 1 Juodasis pipiras
44.Gyslotinių (Plantaginaceae) 1 Plačialapis gyslotis
45.Lininių (Linaceae) 1 Pluoštinis linas
46.Miglinių (Poaceae) 2 Sėjamoji aviža
Varputis
47.Vėdryninių (Ranunculaceae) 2 Sėjamoji juodgrūdė
Geltonžiedė plukė
48.Hortenzijinių
(Hydrangeaceae)
1 Šiurkštusis radastas
49.Bervidinių
(Scrophuliaraceae)
1 Smulkiažiedė tūbė
50.Puplaiškinių
(Menyathaceae)
1 Trilapis puplaiškis
51.Našlaitinių (Violaceae) 1 Trispalvė našlaitė
52.Lelijinių (Liliaceae) 1 Tulpė
53.Agurklinių (Boraginaceae) 2 Vaistinė agurklė
Vaistinė taukė
54.Valerijoninių
(Valerianaceae)
1 Vaistinis valerijonas
55.Česnakinių (Alliaceae) 2 Valgomasis česnakas
Valgomasis svogūnas
56.Rūtinių (Rutaceae) 1 Žalioji rūta
57.Kiparisinių (Cupressaceae) 1 Paprastasis kietis
58.Nasturtinių (Tropaeolaceae) 1 Didžioji nasturtė
59.Karpažolinių
(Euphorbiaceae)
1 Karpažolė
60.Stepukinių (Apocynaceae) 1 Žiemė