muzikos modulis

MUZIKA

MUZIKOS MODULIS Pareng: Nora Petroenko

Muzikos dalyko modulis yra sudtin men painimo programos dalis ir atitinka jos esmin nuostat orientuotis tuos mokinius, kurie nra link aktyvi menin raik, o nori stebti, painti ir analizuoti meno reikinius. Atitikdamas bendrus programos tikslus ir reikalavimus, is modulis atsivelgia ir muzikos meno reikini specifik.

Muzikos modulio tikslas ir udaviniai pltoti mokini estetin, kultrin ir bendrsias (painimo, krybingumo, asmenin, socialin, pilietin) kompetencijas, ugdyti suman ir aktyv kultrinio gyvenimo dalyv. Taip pat auginti nuovok ir tolerantik muzikos suvokj, gebant muzikos reikinius analizuoti ir vertinti skirtingoje meninje aplinkoje, kasdienio gyvenimo veikloje.

Formuojant Muzikos modulio metodini rekomendacij turin stengtasi nutolti nuo prasto istorinio-chronologinio muzikos istorijos ini dstymo, taiau istorin chronologija daug kur ilieka ir yra traktuotina kaip bdas mokiniams analizuoti tam tikr muzikini reikini nuosekl kitim, vertinti jau inomus ir prastus muzikos istorijos ir teorijos reikinius problemikai. Pagrindine Muzikos pamok veikla siloma laikyti aktyv muzikos krini klausym, vaizdo ra stebjim, j aptarim, diskusijas ir muzikos reikini analizavim ratu (es, rainio, recenzijos, tiriamojo darbo forma) ir odiu. Muzikos metodinse rekomendacijose silomi muzikos pavyzdiai klausymui kai kuriose pamok temose dubliuojasi, smoningai norint atkreipti besimokanij dmes vairi tam tikro muzikos krinio ar reikinio problematik , tuo paiu lavinant muzikin mokini atmint, skatinant j aktyv pagavum, pastabum ir krybik mstym. Muzikos dalyko metodinse rekomendacijose paliekama nemaai laisvs mokytojui, kurio inios bei plati kompetencija gali pasireikti vairiomis krybikomis formomis. Muzikos metodini rekomendacij turinio apimtis yra idstyta plaiai, todl mokytojas savo nuoira gali kai kurias pamokas plsti ar siaurinti, o kai kuri apskritai atsisakyti. Muzikos mokymo(-si) procese svarbiausia ilaikyti problem cikl rat.

Turinio apimtis ir mokymo(si) ypatumai

Muzikos pamokos pateikiamos ciklais , suskirstytais pagal 5 problemines ir viena kit papildanias temas: 1.Estetinis emocinis muzikos meno poveikis; 2. Muzikos meno statusas visuomenje; 3. Etnokultrinis muzikos meno aspektas; 4. Menininko vaidmens raida; 5. Muzikos menas ir medijos

Muzikos dalyko struktr sudaro muzikos meno istorijos, teorijos ir kritikos inios, kurias mokiniai taikys suvokdami, analizuodami, vertindami muzikos funkcionavimo sociokultrinje aplinkoje ypatumus.

ios temos supaindins mokinius su muzikos istorija, teorija ir praktika, skatins juos stebti, analizuoti ir originaliai vertinti vairius muzikos meno reikinius teorikai pagrsti, savitai interpretuoti skirting epoch muzikos krinius. Tiriant muzikos meno reikm sociokultrinje aplinkoje, pageidautina individualiai ir kartu su klase lankyti koncertus, susitikti su muzikos krjais ir atlikjais. Per matyt rengini ir projekt aptarimus, savo rainiuose mokiniai skatinami apibdinti patirtus individualius spdius ir igyvenimus. Mokiniai taip pat bus skatinami rayti individualiai motyvuotas koncert ar kitoki muzikos reikini analizes bei recenzijas.

Muzikos dalyko pamokoms numatomas antras pusmetis 2 pamokos per savait ( iplstinis kursas- + 1 pamoka). Kiekvienai ciklo temai skiriama po 2-4 pamokas mokytojo nuoira, traukiant pamok laik lankyt koncert, muzikini spektakli aptarimus, susitikimus su muzikais ar diskusija pasirinkta aktualia muzikine tema. Ciklo pradioje suformuluojama galutinio praktinio darbo ( muzikos reikinio tyrimo ir/ar koncerto/reikinio/spektaklio recenzijos) uduotis ir jos vykdymo gairs. Pamok metu analizuojamos temos turt padti mokiniams atlikti praktines uduotis.

Vertinimo metodika

Muzikos dalyko vertinimo kriterijai grindiami pasiekim lentels principais. Atskirai 10 bal skalje vertinamas kiekvienas tem ciklas. Galutinis dalyko paymys ivedamas susumavus mokini pasiekimus sisavinant ciklo temas ir atliekant praktines uduotis. Atskiro ciklo pasiekimai vertinami kaupiamuoju balu pagal iuos emiau lentelje nurodytus kriterijus:

Cikl vertinim gali sudaryti mokytojo ir mokini savs sivertinimas; recenzijos ar tiriamojo darbo vertinim pateikia ir mokytojas, ir klass draugai. Ciklo pabaigoje mokytojas parengia svarbiausi ini bei termin test, kurio atsakymus verta aptarti vieai, kad mokinys, iklauss ir draug komentarus, galt sivertinti pats. Mokini paraytus spdi rainius, recenzijas taip pat reikt perskaityti ir aptarti pamok metu, kad vertint ne tik mokytojas, bet ir klass draugai oponentai.

Galutiniam vertinimui rekomenduojama i lentel:

Vertinimas Vertinimo pagrindimas

Auktesnysis lygisPuikiai ir Labai gerai. vykdytas pasiekim lentelje pateikt reikalavim maksimumas. Mokinys puikiai imano tradicinius ir netradicinius muzikos modelius; gali identifikuoti, atskirti ir apibdinti muzikos istorijos periodus , muzikos krinio kultrines-istorines ribas, jo paskirt, atlikimo erdves bei aplinkybes; ino ymiausius Lietuvos bei usienio muzikos atlikjus bei krjus. Savarankikai analizuoja muzikos krinius ir muzikos reikinius, gali apibdinti muzikos krinio ar reikinio anrines ir stilistines ypatybes. vertina muzikos krin/reikin sociokultrinje aplinkoje, individualiai ir motyvuotai pagrindia savo vertinimus. Savarankikas praktinis darbas (recenzija, muzikinio reikinio tyrimas) pasiymi krybingumu, istorini ir teorini ini taikymu, asmeninmis valgomis ir individualiu estetiniu patyrimu, motyvuota analize ir kritika. Laisvai vartoja muzikologinius terminus.

Pagrindinis lygisGerai ir vidutinikai vykdyti pasiekim lentelje pateikti reikalavimai. Mokinys imano tradicinius ir netradicinius muzikos meno reikinius; identifikuoja, atskiria ir apibdina muzikos istorijos periodus, muzikos krinio istorines ribas, jo paskirt, atlikimo erdves bei aplinkybes. Gali vardyti ymiausius lietuvi bei usienio muzikos krjus, atlikjus. Geba analizuoti muzikos krin/reikin, apibdina muzikos krinio/reikinio anrinius ir stilistinius ypatumus, sugeba juos susieti su muzikos meno sociokultrine aplinka. Geba motyvuoti muzikos krinio/reikinio poveik ir vertinim, pasirinkti vertinimo kriterijus. Savarankikas praktinis darbas ( recenzija, muzikinio reikinio tyrimas) pasiymi krybingumu, motyvuota analize, asmeninmis valgomis ir individualiu estetiniu patyrimu. Vartoja muzikologinius terminus.

Patenkinamas lygis

Patenkinamai ir silpnai vykdyti pasiekim lentelje pateikti reikalavimai. Mokinys atpasta tradicinius ir netradicinius muzikos meno reikinius; orientuojasi muzikos istorijos periodizacijoje. ino svarbiausius lietuvi ir usienio muzikos krjus, atlikjus. Analizuodamas muzikos krin/reikin gali nusakyti jo menin visum, form, turin. Geba nusakyti muzikos krinio/reikinio sociokultrin kontekst. Savarankikas praktinis darbas ( recenzija ar muzikinio reikinio tyrimas) pasiymi asmeninmis valgomis, individualiu estetiniu patyrimu. ino muzikologinius terminus.

Muzikos dalyko pamok ciklai

Silomasvaland skaiius

Ciklo pavadinimas Mokymo tikslas Mokini pasiekimaiPastabos

6 val.Estetinis emocinis muzikos meno poveikisSupaindinti su vairialypiu muzikos poveikiu mogui, apvelgti istorikai susiformavusias jos funkcijas, paskirt ir adresat, suvokiant ir igyvenant muzikos krin.Skirs muzikos krinio ypatumus ir jo prigimt .Apibdins muzikos krinio raikos priemones ir vertins j menin visum, iskirs krinio problematik ir suvoks jo prasm.Vertins asmenin muzikos krybos poveik ir individualius estetinius lkesius bei poreikius .Ciklui skiriamos temos : 3Pasirenkama praktinio tyrimo (recenzijos) tema.

8 val.

Muzikos meno statusas visuomenjeSupaindinti ir ianalizuoti muzikos meno funkcionavimo istorinje ir sociokultrinje aplinkoje pobdLaikysis muzikos meno suvokimo taisykli .Skirs muzikos krinio ypatumus ir jo prigimt .Vertins asmenin muzikos krybos poveik ir vardins individualius estetinius lkesius .Pastebs ir identifikuos muzikins veiklos reikinius kasdienje bei sociokultrinje aplinkoje .Parengs stebtos muzikins veikos/reikinio kritin apvalg pagal susitartus reikalavimus .Ciklui skiriamos temos : 5Numatoma ekskursija muzikinio teatro spektakl, koncert.

4 + 2 val.

Etnokultrinis muzikos meno aspektasSupaindinti su nacionalins muzikos ypatumais, aptarti kai kuri etnokultrini tradicij sklaid muzikos menevertins muzikos krinio/ reikinio inovatyvum, aktualum i istorins ir dabarties pozicij .Pastebs ir identifikuos muzikins veiklos reikinius kasdienje bei sociokultrinje aplinkoje.

Ciklui skiriamos temos: 3Skiriama laiko praktini uduoi aptarimui ir vertinimui.

8 val.Menininko vaidmens raida muzikos istorijojeAptarti istorines socialines aplinkybes, lmusias skirtingas muziko-krjo, muziko atlikjo visuomenines pozicijas ir krybos galimybes bei vairov.Skirs muzikos krinio ypatumus ir j prigimt (Apibdins muzikos krinio raikos priemones ir vertins j menin visum, iskirs krinio problematik ir suvoks jo prasm .vertins muzikos krinio/ reikinio inovatyvum, aktualum i istorins ir dabarties pozicij.Parays ar kitokia forma pateiks motyvuot ir pagrst muzikos krinio/vykio/reikinio analiz pagal susitartus reikalavimus

Ciklui skiriamos temos: 5Numatomas susitikimas su muzikos atlikju ar krju.

4+2 val.Muzikos menas ir medijosAptarti skirting medij tak nauj muzikos reikini susiformavimui, ianalizuoti muzikos ir technologij sankirtos specifikSkirs muzikos krinio ypatumus ir j prigimt.vertins muzikos krinio/ reikinio inovatyvum, aktualum i istorins ir dabarties pozicij .Dalyvaus klass (mokyklos) muzikins veiklos sklaidoje.Ciklui skiriamos temos: 3Skiriama laiko praktini uduoi aptarimui ir vertinimui

Pamok turinys ir rekomenduojama veikla:

Cikl temas pristatys pamok planai, sudaryti orientuojantis 2 pamokas (90 min.) per savait. Pamok struktr sudaro:

1. Pamokos tema

2. Mokymo(si) udaviniai

3. Laukiami rezultatai

4. Reikalingos priemons ir pasiruoimas

5. Pamokos eiga ( metodai )

6. Siloma veikla ir idjos (atmintin mokytojui, informacija temai)

7. odynlis

8. Literatra ir informacijos altiniai

Veiklos formos pamokoje gali bti modeliuojamos vairiai, atsivelgiant mokini grups apimtis ir besimokanij galimybes. Kaip rekomendacin priemon pamokos veiklai formuoti siloma i veiklos formos lentel:

Pamokos struktrins

dalys ir laikasMokytojo veiklaMokini veikla

vadin dalis (~ 10min)

Pristato pamokos tem ir teorin dal.

Muzikos pavyzdi klausymas, video mediagos stebjimas (~15 min)

Mokytojas pagal pamokos tem nukreipia mokini dmes klausom/irim mediag , akcentuoja tai, k reikt pirmiausiai atkreipti dmes. Pateikia klausimus muzikos rao analizavimui. Pavyzdiui:

Kokius asmeninius spdius sukelia video/audio mediaga?

Koks turinys? Kokios raikos priemons? ir pan.

Mokiniai klauso/iri ra, vertina krinius pagal mokytojo suformuluotas uduotis ir nurodytus klausimus.

Klausytos/stebtos muzikins mediagos vertinimas ir analizavimas ~30 min.

Pristato teorines inias. Pakartoja klausimus, juos patikslina. Veda diskusij ir padeda analizuoti itraukas.Diskutuoja ir analizuoja krinius pagal mokytojo suformuluotas uduotis ir klausimus. Nusako ir apibdina form, turin, raikos priemones, sukeltus spdius ir kt. Veda uraus, atmintines, fiksuoja sukelt spd.

Pakartotinas muzikos klausymas, vaizdo mediagos stebjimas (~15 min)

Stebint ir klausant itraukas, komentuoja ir atkreipia mokini dmes aptartus objektus, padeda atpainti iskirtus reikinius, tendencijas, bruous ir kt. Pakartotinai klauso/stebi itraukas, usirao, fiksuoja naujus pastebjimus ir atradimus.

Apibendrinimas (~20min)Apibendrina teorines inias. Drauge su mokinais Iskiria pagrindinius nagrinjamos temos aspektus.Prisimena ir pakartoja teorines inias. Iskiria pagrindinius nagrinjamos temos aspektus.

I ciklas.Estetinis emocinis muzikos meno poveikis

Pastaba:

Pirmoje pamokoje Mokytojas supaindina mokinius su Muzikos dalyko kursu ir baigiamja praktine-tiriamja uduotimi. Uduoties tem nustato mokytojas, atsivelgdamas mokini suinteresuotum ir gebjimus. Pradinje pamokoje aptariama ko ir kaip bus mokomasi, kokiu principu vyks pamokos, kaip mokinys parodys savo darbo rezultatus ,koks numatomas mokymosi ir praktini uduoi grafikas.I tema

Muzikos edukacin ir terapin reikm

Kodl ir kaip mus veikia muzika? Girdti ir klausyti.

Udaviniai:

Sutelkti dmes, skatinti krybikum ir analitinius gebjimus, atskleisti pojius ir asmenin patirt

Taikant lyginamj metod, apvelgti terapins ir edukacins muzikos poveikio mogui reikm ir ypatumus.Nagrinjant muzikos pavyzdius ir video mediag, sisavinti vairius muzikos suvokimo lygmenis Laukiami rezultatai:

Mokiniai isiaikins skirtingos muzikos poveik aplinkai ir sau;

Suvoks terapinio ir edukacinio muzikos poveikio ypatumus;

Apibdins ir palygins skirting vairios girdimos ir klausomos muzikos poveikio pobd

Reikalingos priemons ir pasiruoimas:

Pamokai reiks vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam muzikos pavyzdi klausymui, video ir audio mediagos, ( Dalis pavyzdi - Men painimas. Muzika II dalis. CD 2 Film itraukos:Nr.1, 3 Muzika: Nr.11, 12, 13, 14), interneto prieigos.

Silomi muzikos pavyzdiai klausymui:

Pagrindiniai:

O. di Lasso madrigalas Matona mia cara

J. S. Bach Miios h moll ( Gloria, Agnus Dei)

Filmas Amadeus (re. Milos Forman, 1984m.) itraukos.

B. Kutaviius oratorijaPaskutins pagoni apeigos fragmentai

The Betales, A. Mamontovo, J. eduikyts atliekamos dainos

Papildomi:

A.Lloyd Weber miuziklo Jesus Christ super star fragmentai

Filmas Copying Beethoven (re. Agnieszka Holland, 2006 m.)

Pamokos pasiruoimui ir eigai rekomenduotini klausimai:

Kaip mes suvokiame muzik? Kaip manote, koks gali bti muzikos poveikis?

Kaip jums atrodo, ar skirting stili ir epoch muzika vienodai veikia ms klaus ir emocijas? Nuo ko js manymu priklauso muzikos poveikis, kokie gali bti jo skirtumai?

Kaip galtumte apibdinti kokio pobdio informacij mums suteikia muzika?

Kaip galtumte paaikinti, kiek svarbus ir kodl yra iankstinis pasiruoimas klausant muzikos?

K js manymu lemia mogaus inios klausantis muzikos?

Kaip jums atrodo, koks skirtumas tarp girdti muzik ir klausytis muzikos?

Kok vaidmen muzika atlieka js gyvenime? Kokios asmenins muzikins patirtys jums atrodo simintiniausios, domiausios ir vertingiausios? Kodl?

Pastaba: Klausimus mokytojas mokiniams gali pateikti tiek odiu, tiek ratu. Apklausa ratu galt bti kaip vienas i bd vadui tem arba jos apibendrinimui.

Pamokos eiga:

Metodai: Pasakojimas, pokalbis, apklausa (ratu, odiu) demonstravimas, stebjimas ,diskusija.

Atmintin mokytojui:

Kadangi pirmoji pamoka paintin, supaindinus mokinius su Muzikos dalyko mokymosi ir uduoi atlikimo principais, j galima pratsti pokalbiu apie tai kaip muzika veikia mog, k ji jam sako, kaip takoja? Koki muzik mes girdime ir kokios mes klausoms, kaip j suvokiame? Ar reikia pasiruoimo, nusiteikimo muzikos klausymui? Vienas i muzikos poveiki yra terapinis. Egzistuoja net visa mokslo aka muzikos terapija, kurios svarbiausius aspektus nenukrypstant gilumin ios srities analizavim vis dlto verta aptarti pamokoje. Svarbu irykinti tai, jog muzika turi tok plat spektr terapini gali.

Muzika yra neverbalin kalba, kuri galina mus bendrauti, sveikauti, painti vienas kit be odi .

-Muzika veikia ms emocijas, padeda jas ireikti, sureguliuoti

-Muzika padeda siminti bei prisiminti

-Muzika- leidia painti save, ireikti, atspindi ms identitet

-Muzika gali bti stiprus motyvas veikti

- Muzika padeda sukelti tam tikras asociacijas, vaizdinius

- Muzika gerina klausymo gdius bei kalbos suvokim-Muzika padeda suvokti laik, erdv Remiantis iais muzikos terapijoje plaiai vartojamais teiginiais galimas pamokos pokalbis apie muzikos terapin funkcij.

Siloma tema diskusijai: Kaip suprantate skirtum tarp klausyti muzikos ir girdti muzik?

Uduotis klausymui: Pasiklaus skirting muzikos krini i silomo muzikos srao, padiskutuokite, kok poveik kiekvienas i j daro klausytojui ? Aptarkite, kokias mintis ir emocijas sukl silomos muzikos klausymas. Kaip dar muzika veikia mog? vietjikai, t.y. atlieka edukacin funkcij. Muzika mums suteikia ir labai nemaai istorijos, geografijos, kalb ir kit srii ini. Aptarkite klausytus muzikos pavyzdius ir tai kiek kokios naujos informacijos ji suteik ? Naujas inias pasiymkite urauose.

odynlis:

Muzika gars menas, menikas gars komponavimas ir toki akustini kompozicij atlikimas

Muzikos suvokimas psichini proces, vykstani klausantis muzikos, visuma. Tai yra muzikos psichologijos tyrim sritis, aikinanti gebjim suprasti muzik kaip specifin akustin informacij, grindiam jutimais ir intelektu.

Raktiniai odiai paiekai internete: muzika, muzikos terapija, music

Literatra:

Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas:

I tomas: A-H[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2000

II tomas: I- N[ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2003

III tomas: O- [ vyriausiasis redaktorius prof.habil. dr. A. Ambrazas], 2007

Navickien L., Emocinio imitavimo metodas muzikos pamokoje. Metodin mediaga mokytojui, Vilnius: Kronta, 2005

Piliiauskas A., Muzikos painimas. - Vilnius, 1998.

Yla S., Kaip suprantama muzika, Vilnius: Muzika, 1994

http://lt.wikipedia.org/wiki/Muzika

Mokytojouraai....................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

II tema

Socialinis muzikos aspektas:

Muzikavimas kaip bendravimo forma ( muziko, atlikjo reikm, atlikjo kultas)

Udaviniai:


Suvokti ir vertinti muzikos kaip bendravimo formos svarb

Susipainti su vairiomis muzikinio komunikavimo formomis dabartyje ir praeityje

Apvelgti, aptarti ir vertinti muziko atlikjo reikm, atlikjo kulto fenomen

Laukiami rezultatai

Mokiniai sisavins ir apibdins muzikos kaip komunikavimo formos reikm istorijos ir dabarties kontekste;

Isiaikins muzikos kaip bendravimo formos bdus, priemones;

vardins ir reflektuos individualius muzikos kaip bendravimo formos potyrius;

Gebs vardinti muziko atlikjo reikm muzikiniam komunikavimui, vertins muzikos atlikjo kulto fenomen

Reikalingos priemons ir pasiruoimas

Pamokai reiks vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam muzikos pavyzdi klausymui, video mediagos (Dalis pavyzdi - Men painimas. Muzika II dalis. CD 2 - Muzika: Nr.16 Film itraukos: Nr: 2)


Pagrindiniai:

A.Mamontovo, The Beatles (kit pop atlikj atliekamos dainos)

G. F. Haendel Vandens muzika

Papildomi:

Itraukos i filmo Farinelli re. Gerard Corbiau, 1994 m.

F. Chopin Revoliucinis etiudas Op. 10, No. 12

Pamokos eigai ir pasiruoimui rekomenduotini klausimai:

Kaip manote, kokios gali bti muzikinio komunikavimo galimybs?

Kokius bendravimo per muzik bdus iais laikais galtumte apibdinti?

Kaip manote, kokiais bdais ir formomis galjo funkcionuoti muzikinis komunikavimas praeityje? (pvz.; renesanse, baroke)

Kaip jums atrodo, koks yra muziko-atlikjo vaidmuo muzikiniame bendravime?

Kaip suprantate muziko-atlikjo kult, kokius inote kultinius praeities ir dabarties muzikos atlikjus?

Pamokos eiga

Metodai: Pasakojimas, teorijos pristatymas, pokalbis, apklausa (ratu, odiu) demonstravimas, stebjimas ,diskusija, rainys (es). Atmintin mokytojui:

Tem galima pradti laisvu pokalbiu apie komunikavim per muzik, aptariant su mokiniais koki tak muzikiniam komunikavimui iandien turi televizija, radijas, klubin kultra, internetas ir pan. Apklausa odiu galt paskatinti mokinius apmstyti kaip galima komunikuoti muzikos pagalba pradedant nuo j asmenins kasdiens patirties ir tsiant tem istorikai. velgiant muzikin komunikavim istorikai reikt aptarti ir palyginti muzikinio komunikavimo bdus ir formas pvz; vaizdingai nupasakoti kaip Renesanso ir Baroko laikais klestjo dvar kultra , kur muzikins puotos buvo viena pagrindini bendravimo form.

Uduotis klausymui ir stebjimui: iame kontekste siloma pasiklausyti G .F. Hendelio Vandens muzikos fragment, kaip puikiai atspindint baroko epochos pobvi dvasi. Aptarkite krinio sukrimo ir pirmojo atlikimo detales, padsianias geriau sivaizduoti t laik muzikin komunikavim. Vaizdingai istorinio muzikinio komunikavimo tem pratskite fragmentu i filmo Farinelli. Dar viena i svarbi muzikinio komunikavimo form Baroko epochoje buvo operos teatrai, kuri aplinka vaizdiai parodyta filmo fragmente. Pairkite filmo itrauk, aptarkite matyt ir klausyt mediag . Tsiant tem, paklausykite F Chopino Revoliucin etiud is krinys puikiai parodo, kaip per muzik galima pareikti savo pozicij, sisti ini pasauliui. Kaip jums atrodo, alia politini krinio sukrimo aplinkybi, koki esmin ini perteikia krinys?

Tema atveria ir muziko atlikjo kulto problematik papasakokite ymiojo Baroko laik atlikjo Farinelio kulto istorij, sulyginkite su iuolaikiniais Lietuvos ir usienio kultiniais atlikjais (pvz: A. Mamontovas, The Beatles ar kt. , sulyginimui galima paklausyti i atlikj muzikos fragmentus) Galima diskusija: Atlikjo kultas istorija ir dabartis. Kokius ymius kultinius Lietuvos ir usienio atlikjus ino ir vertina mokiniai, kodl?

Siloma uduotis: Atlikite tyrim apie pasirinktus arba mokytojo pasilytus kultinius istorinius muzikus atlikjus, sulyginkite juos su iuolaikiniais, paraykite es ia tema.

odynlis:

Muzikantas muzikuojantis, grojantis kokiu nors muzikos instrumentu asmuoMuzikas juo gali bti vadinamas muzikos krjas, muzikos specialistas, inovas, taip pat ir vairi krypi muzikos atlikjas profesionalas.

Asmenybs kultas svoka apibdina kakokios asmenybs, politikos ar kultros veikjo ( grups, dainininko, reisieriaus, aktoriaus ir pan.) garbinim

Literatra:





Rinkeviius Z., Muzikos pedagogika, Klaipda: Klaipdos universiteto leidykla, 2005

Gwizdalanka D., Muzika. VII-VIII klass vadovlis, Kaunas: viesa, 2001

http://lt.wikipedia.org/wiki/Muzika

Mokytojo uraai................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

III tema

Muzikos funkcijos:

Muzikos paskirtis ir adresatas

1.Religin ir apeigin muzika

Udaviniai:


Susipainti su vairiais religins ir apeigins muzikos pavyzdiais.

Palyginti kuo religins ir apeigins muzikos formos skiriasi nuo kitokios paskirties muzikos.

Suvokti religins ir apeigins muzikos kilm, prasm ir paskirt.

Laukiami rezultatai:

Mokiniai isiaikins religins ir apeigins muzikos paskirt ir adresat;

Gebs skirti vairi epoch ir muzikini kultr apeigin ir religin muzik;

Suvoks ir sisavins kok vaidmen religin ir apeigin muzika atliko praeityje ir kok atlieka

iuolaikinje visuomenje;

vardins religins ir apeigins muzikos poveik jam asmenikai.


Pamokai reiks: reiks vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam muzikos pavyzdi klausymui, video mediagos ( Dalis pavyzdi - Men painimas. Muzika I, II dalis. CD 1 - Kompiuterin muzika: Nr.45; CD 2 - Muzika: Nr. 11, 12, 13, 14, 15 ) , interneto prieigos


Pagrindiniai:

Tradicins lietuvikos sutartins pasirinktinai

B. Kutaviius oratorija Paskutins pagoni apeigos , fragmentai

Palestrina Kyrie i mii Hodie Christus natus est

L.Rima/L. Paulauskis Sutartins party

Papildomi:

J.S. Bach Miios h- moll dalys Gloria ir Agnus Dei

Tradicinis juodaodi spiriiuelis Nobody knows the troubles ive seen

Pamokos eigai, pasiruoimui ar uduotims rekomenduotini klausimai:

Kokia js manymu gali bti muzikos paskirtis ir adresatas?

Kokias religins, apeigins muzikos formas inote?

Kaip galtumte apibdinti - kokia yra religins/apeigins muzikos paskirtis?

Kaip jums atrodo, kur gali skambti religin/apeigin muzika?

Koks js manymu gali bti religins/apeigins muzikos poveikis?

Apibdinkite, kas yra sutartin? Kaip ji buvo atliekama praeityje ir kaip gali bti atliekama iandien?

Pamokos eiga

Metodai: Mini lietus, pasakojimas, pokalbis, apklausa (ratu, odiu) demonstravimas, stebjimas , lyginamoji analiz, diskusija, rainys (es).

Atmintin mokytojui:

Tem galima pradti nuo mokini apklausos kaip jie supranta kas yra apeigin , religin muzika? Su kokiomis religins apeigins muzikos formomis jiems teko susidurti, galbt net atlikti? Kuo j manymu tokios paskirties muzika skiriasi nuo kitokios formos muzikos. Isiaikinkite, koks muzikos ir ritualo santykis yra iandien, kiek jis svarbus? Mini lietaus pagalba pabandykite tai isiaikinti uraydami atsakymus lentoje. Mokini atsakymai gali bti naudingi analizuojant muzikinius pavyzdius, kalbant apie tai, kaip apeigos ir religija takojo muzik vairiose kultrose ir istoriniuose laikotarpiuose. Galima akcentuoti , kad paios seniausios muzikos formos ir buvo siejamos vis pirma su ritualu ir apeiga. Iskirkite vien i lietuvi liaudies apeigini muzikos form sutartin.

Uduotis klausymui: Paklausykite keli skirting sutartini pavyzdi ir lietuvi akademins muzikos krjo Broniaus Kutaviiaus oratorijos Paskutins pagoni apeigos fragment. Apibdinkite, kaip senj pagoni apeigos ir siejasi su iuolaikine muzikos kryba. Aptarkite ir palyginkite, kokias mintis ir emocijas kelia ie muzikos pavyzdiai. Galima diskusija Sutartin iandien. Kaip ir kur atliekamos sutartins, koki funkcij jos atlieka iandien?

Krikionikosios tradicijos muzikos pavyzdiai turt atskleisti kitok apeigos ir muzikos santyk. Aptarkite religins muzikos Vakar Europoje svarb ir pagrindinius raidos etapus. Kaip banyios tradicijos veik muzik ir jos raik.

Siloma uduotis : Iklausykite silomus muzikos pavyzdius. Aptarkite bei vertinkite juodaodi apeigins krikionikos ir europietikos religins muzikos skirtumus, keliamas mintis ir emocijas. Galima uduotis nam darbams: Parayti es tema Muzika ir ritualas, kuriame mokiniai idstyt savo mintis apie pamokoje igirstus muzikos pavyzdius, vardint religins ir apeigins muzikos prasm, paskirt, jos skirtum nuo kitokios paskirties muzikos.

odynlis:

Religin muzika muzika susijusi su religinmis apeigomis ir sukurta religine intencija.Sutartins daugiabalss apeiginio pobdio lietuvi liaudies dainos

Spiriiuelis JAV juodaodi liaudies muzikos svarbiausias anras, religinio turinio giesm.

Miios banytinis krinys, daniausiai atliekamas pamald metu.

Literatra:Muzikos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija/ Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas:




Gaidamaviit R., Nauji lietuvi muzikos keliai. Straipsni rinkinys, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005

Siitan T., Vakar ali muzikos istorija. IX-XII klass vadovlis, Kaunas: viesa. 2002

Avramecs B., Muktupavels V., Pasaulio muzika, Vilnius: Kronta, 2000

Papildomi altiniai:

http://www.youtube.com/watch?v=5wKpkcvC-O8http://www.youtube.com/watch?v=iN5xNH6Icm4http://www.youtube.com/watch?v=Y9oGOInoysA&feature=relatedhttp://www.youtube.com/watch?v=q6vm9ZUFSZw&feature=relatedhttp://www.youtube.com/watch?v=Wij_cgVGOxw&feature=relatedMokytojo uraai.........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Muzikos paskirtis ir adresatas.

2.Pramogin, populiarioji muzika

Udaviniai:


Susipainti su vairiomis pramogins, salonins muzikos formomis bei anrais

Palyginti kuo pramogins salonins muzikos formos skiriasi nuo kitokios paskirties muzikos

Suvokti muzikos pramogai kilm, vardinti jos prasm ir adresat


Mokiniai isiaikins pramogins muzikos funkcij ir paskirt;

Gebs vardinti pramogins muzikos estetin-emocin poveik aplinkai ir sau;

Gebs atpainti, apibdinti ir palyginti vairi epoch pramogins/populiariosios muzikos formas


Pamokai reiks: reiks vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam muzikos pavyzdi klausymui, video mediagos (Dalis pavyzdi - Men painimas. Muzika II dalis. CD 2. Muzika: Nr. 16, 20, 21, 22; Film itraukos: Nr.2) , interneto prieigos


Pagrindiniai:

O di Lasso Matona mia cara,

G.F. Haendel Vandens muzika

Itraukos i filmo Farinelli (re. Gerard Corbiau, 1994 m.)

P.aikovskio romansai, F. Schuberto dainos

Jurgos eduikyts, Stingo ar kt. atlikj dainos

Papildomi:

A.Lloyd Webber miuziklas Jesus Christ superstar itraukos

F. Chopin Valsai, mazurkos fortepijonui

C. Janequin Les chant de oiseaux

Rekomenduotini klausimai pamokos eigai, apklausai, uduotims

Kas js manymu yra pramogin/populiarioji/salonin muzika ir kam ji skirta?

Kaip jums atrodo, kokios gali bti pramogins muzikos formos?

Kokius inote praeities epoch pramogins/salonins muzikos anrus?

Kaip js manote, kada ypatingai suklestjo pramogin-populiarioji muzika? Kas tai takojo?

Koks yra ar gali bti pramogins/populiariosios muzikos poveikis?

Kur skamba populiarioji pramogin muzika iandien? Kur ji buvo atliekama praeityje (renesanso, baroko, romantizmo laikais)?

Pamokos eiga

Metodai: pasakojimas, pokalbis, apklausa (ratu, odiu) demonstravimas, stebjimas , lyginamoji analiz, diskusija.

Atmintin mokytojui:

i tema gali prasidti pokalbiu kaip mokiniai supranta iandien kas yra pramogin muzika, kokias jie ino jos apraikas.

Siloma uduotis: Iklausykite ir keli inom i dien populiari atlikj atliekam krini. Kokias emocijas ir mintis kelia i muzika, kam ji skirta, kaip ji veikia mog? Aptarim galima sklandiai pratsti kit muzikos pavyzdi klausymu.O kas buvo pramogin muzika renesanso ar baroko laikais? Madrigalas vienas i pasaulietini pramogini renesanso epochos muzikos anr, danai koncert salse atliekamas ir iandien.

Uduotis klausymui ir stebjimui: Iklausykite silomus muzikos pavyzdius. Apibdinkite kokia buvo t laik muzik pramogai, kai klestjo dvar kultra, kuri neapseidavo be pobvi? Baroko muzikos pramogai pavyzdys - G.F. Hendelio Vandens muzika, atskleidianti prabangios puotos nuotaik. Aptarkite, kaip muzikins pramogos operos teatre dvasia parodyta ir filme Farinelli?

O kok pavadinim pramogin muzika gavo romantizmo laikotarpiu? Pasiklausykite F.openo vals, mazurk, polonez, P.aikovskio romans ar F.uberto dain. Aptarkite kas bdinga iai muzikai?

Vis dlto, labiausiai populiarioji muzika suklestjo XX amiuje. kai svoka pop muzika buvo tiesiogiai susieta su svoka pop kultra. Miuziklas vienas i XX amiaus pramogini scenini anr. ia galite prisiminti kokie miuziklai jau yra skambj Lietuvos koncertinje estradoje, gal kas i mokini yra apsilank tokiame renginyje? Klausymui labai tikt itraukos i A.Lloyd Weberio miuziklo Jesus Christ superstar . Apibendrinkinte muzikos krini klausym ir j aptarim bei analiz apklausa ratu su js parengtais klausimais.

odynlis:

Populiarioji, pramogin muzika dauguma tokios muzikos pavyzdi pasiymi pramogai, pasilinksminimui, skirtu muzikos turiniu, nesudtinga muzikine kalba, paprastomis ir greitai simintinomis melodijomis. iai krypiai priskiriamos lengvosios muzikos rys estradins, pop dainos, elektronin oki muzika, kai kurie diazo , nesudtingi melodingi simfonins ir kamerins muzikos kriniai, muzikinio teatro anrai.

Madrigalas renesanso laikotarpiu paplits polifoninis vokalinis pasaulietinio pobdio krinys

Miuziklas JAV susiformavs pramoginio siueto ir turinio muzikos anras, beveik nesiskiriantis nuo roko operos ar muzikini film.

Raktiniai odiai internetinei paiekai: salonin muzika, mazurka, valsas, romansasLiteratra:





Europos ali muzikos raidos apvalga. Mokymo priemon [pareng R. Peelinas], iauliai: V iauli universiteto leidykla

Hanning B. R., Trumpa Vakar muzikos istorija IX-XII klasei, Vilnius: 2000

http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_7/9.Populiarioji_muzika/index9.htm

Mokytojo uraai.....................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................

II ciklas.

Muzikos meno statusas visuomenje

I- II temos

Renesansas:

Banytins ir pasaulietins muzikos santykis mogaus jausm ir gamtos groio harmonija. (dvar muzikin kultra, religiniai ir pramoginiai muzikos anrai)

Barokas:

Teatralikumo ir sakralumo sveika muzikoje ( XVII XVIII a. opera kultros elito dmesio centre. Dramatikasis italikasis stilius ir sakralin muzika. G. F. Haendelio, J. S. Bacho kryba. Instrumentins muzikos savarankikumas.)Udaviniai:

Per renesanso ir baroko muzikos pavyzdius vertinti muzikos meno status iose epochoseSusipainti su renesanso ir baroko epochose sukurtais pasaulietiniais, religiniais ir sceniniais muzikos kriniais.Suvokti, vertinti ir palyginti dabarties ir aptariamj epoch muzikos meno statuso visuomenje ypatumusLaukiami rezultatai:Mokiniai isiaikins ir palygins dabarties, renesanso ir baroko muzikos meno statuso visuomenje ypatumus;

Gebs nusakyti kok status renesanso epochoje atliko muzikos menas, koks buvo pasaulietins ir banytins muzikos santykis;sisavins aptariamj epoch muzikos anrus, gebs nusakyti j skirtumus;

Gebs apibdinti instrumentins muzikos reikm ir jos savarankikumo baroko epochoje aplinkybes;

Gebs vardinti baroko muzikos kalbos ypatumus, nusakyti muzikos teorijos pokyi tak baroko muzikos raikai;

Isiaikins atlikj tak muzikos meno raikai baroko epochoje


Pamokoms reiks vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam muzikos pavyzdi klausymui, video mediagos (Dalis pavyzdi - Men painimas. Muzika I, II dalis. CD 1. Opera ir baletas: Nr.7. CD 2. Film itraukos: Nr 2; Muzika: Nr.1-6, 9-13, 15).


Pagrindiniai:

Itraukos i filmo Farinelli (re. Gerard Corbiau, 1994 m.)

Palestrina Miios Hodie Choristus natus est

O di Lasso Matona mia cara,

C. Janequin Les chant de oiseaux

J. Dowland liutnios dainos Come again, In darkness let me dwell ( gali bti Stingo ir liutnios atlikjo E. Karamazovo variantas)

J.S. Bach Pasija pagal Jon ( video itraukos i LNOBT 2008 m. pastatymo)

J. S. Bach Tokata ir fuga d- moll

Papildomi:

G.F Haendel itraukos i oratorijos Mesijas

A. Vivaldi koncert smuikui ciklo Met laikai itraukos

J. S. Bach Didiosios miios h- moll ( Gloria, Agnus Dei )

J.S. Bach Brandenburgo koncertas nr.3

Pamok pasiruoimui ir eigai rekomenduotini klausimai:

Kaip jums atrodo, ar muzikos menas renesanso, baroko laikais ir dabar turi vienodas galimybes skleistis? Kodl?

Apibdinkite, kur skamba muzika iandien ir kokia auditorija jos klausosi? Palyginkite, kur skambjo muzika renesanso, baroko laikotarpiais, kokiai publikai ji buvo skirta?

Kokius svarbiausius veiksnius, takojusius renesanso muzikos raid galtumte iskirti?

Kaip manote, kokios renesanso epochos idjos skatino pasaulietins renesanso muzikos raid?

Kaip jums atrodo, kokiais iskirtiniais bruoais pasiymi Baroko muzikos menas?

Kokius svarbius pokyius vykusius baroko muzikos kalboje, muzikos moksle, teorijoje galtumte vardinti? Kaip tai takojo muzikos skambes ir iraik?

Koki tak js manymu muzikos menui ir jo statusui baroko laikotarpiu turjo solist virtuoz menas?

Nupasakokite, per kokius naujus anrus baroke sitvirtina instrumentin muzika?

Kaip jums atrodo, koks vaidmuo atitenka instrumentinei muzikai baroko laikotarpiu? Kokie instrumentins to meto muzikos anrai jums inomi?

Kokius galtumte vardinti ymius baroko epochos krjus ir atlikjus?

Pamok eiga:

Metodai: Teorijos pristatymas, pasakojimas, pokalbis, apklausa (ratu, odiu) demonstravimas, stebjimas , lyginamoji analiz, diskusija.

Atmintin mokytojui:

Temos vadui tikt muzikos meno statuso aptarimas iandien. Koks jis? Kokios yra muzikos krimo, atlikimo, klausymo galimybs iandien? Dabarties muzikos meno statuso demokratikumas gali bti palygintas su prajusiomis epochomis. Koks jis buvo renesanse? Svarbu irykinti dvi kryptis, kuriomis pradedant renesanso epocha lygiavertikai engs muzikos istorija pasaulietin ir religin muzika. Viduramiais daugiau vyravusi banytin muzika ir jos statusas ilieka stiprus, taiau su renesanso humanizmo idjomis keiiasi ir muzikos statusas pasaulietin muzika vis labiau sitvirtina, susiformuoja kompozitoriaus krjo, atlikjo, dvaro muzikanto statusas. Atsiranda nauji savarankiki muzikos anrai, vienas j populiariausia renesanso pasaulietins vokalins muzikos forma madrigalas. Iskirtinos trys svarbiausios vokalins polifonijos mokyklos Nyderland, Romos ir Venecijos mokykla.

Siloma uduotis: Muzika klausymui Palestrinos miios Hodie Choristus natus est simbolizuoja i Vidurami paveldt muzikin tradicij, duokl ir tarnavim banyiai bei jos dogmoms. O. di Lasso ir C. Janequino madrigalai bei J. Dowlando liutnios dainos atskleidia jau visikai kitoki aptariamos epochos muzikos dvasi mogaus jausm ir gamtos harmonij, darn muzikos ir poezijos santyk. Iklaus krinius, pasamprotaukite ir irykinkite, kokios dvi pagrindins muzikos kryptys formuojasi muzikos istorijos kelyje? Kaip tai takoja krjo, atlikjo status?

Aptariant muzikos meno status baroke, mokinius reikt vesti jo muzikos gars pasaul. Pasiirkite filmo Farinelli itraukas, atskleisianias Baroko epochos teatralikumo atmosfer. Muzikos meno raidos keliai baroko epochoje gana vairs. Viena vertus, daug kas perimta i renesanso muzikos teorijos bei idj. Kita vertus, baroko muzikos raida buvo suvokiama kaip aiki renesanso muzikos priepriea. Vienu svarbiausi baroko muzikos anr tapo opera, o pagrindin muzikos siek ireikti ir suadinti tam tikras dvasios bsenas , tipinius jausmus pagrind afekt teorija. alia teatralikumu alsuojanios ir kartus auktuomens disputus takojanios operos lygiaveriai gyvuoja banytins muzikos anrai ( miios, pasijos, motetai, oratorijos) ir instrumentin muzika. Ji taip pat nestokoja teatralikumo apraik, gars tapybos ir afekt teorijos paremtos muzikins retorikos. Paklausykite krinius i silomo srao.

Uduotis klausymui ir stebjimui: Perirj ir iklaus silomus muzikos ir filmo fragmentus, pasamprotaukite ir vardinkite, kokiais iskirtiniais bruoais pasiymi baroko epochos muzikos menas ir jo aplinka?

Taip pat pasiirkite LNOB teatre atliktos pasijos pagal Jon rao itraukas. Aptarkite girdt mediag ir atskleiskite ypatingai ryk ios muzikos bruo gars tapyb, ypa domiai suinterpretuot mintame J. S. Bacho Jono pasij sceniniame pastatyme.

Baroko instrumentin muzika taip pat tvirtina ir iuos svarbius anrus: fantazij, tokat, preliud, fug, variacijas , siuit, partit, sonat, simfonij, uvertir, koncert . Gana svarbs buvo ir baroko muzikos kalbos pokyiai. Banytines dermes pakeit maoro minoro sistema, sigaljo tolygi temperacija (J. S. Bacho GTK), tvirtinta funkcin harmonija, laisvasis polifonijos stilius. Baroko epochos muzikos status labai stipriai takojo ir sureikmino spariai pltojsis muzikos mokslas estetika, akustika, harmonijos teorijos, muzikos kritika ir kt.

Siloma uduotis: Filmo Farinelli fragmente su kompozitoriumi G. F. Hendeliu vaizdiai parodytas krjo ir atlikjo santykis. Aptarkite ir apibdinkite, koks jis? Atkreipkite dmes svarbius reikinius rodomus filmo fragmentuose - su operos teatr veikla pltojosi ir vieasis koncertinis gyvenimas. Ikilo solist virtuoz menas, apie kur parayta pedagogikos bei metodikos darb. Pasiymkite nauj ir svarbi informacij urauose.

odynlis:

Motetas Viduramiais atsirads ir vliau ipltotas daugiabalss vokalins polifonijos anras, daniausiai kuriamas pagal religin tekst.

Polifonija daugiabals muzika pagrsta savarankikais balsais, kurie tuedami savo melodines linijas jungiasi bendr melodij ansambl.

Preliudas instrumentinis krinys, skirtas angai kit krin ar krini grup. Istorikai susiklost 3 pagrindiniai preliudo tipai: neturintis nurodyto tsinio, todl galintis bti bet kurio tos paios derms ar tonacijos krinio anga; preliudas, turintis vienintel tsin ir nepriklausomas savarankikas ir preliudas ir choralinis preliudas choralo idaila vargonams.

Fuga tai populiariausia ir sudtingiausia imitacins polifonijos forma. Tai muzikos krinys, kuriame ta pati tema nustatyta tvarka pateikiama keliais balsais..Fugoje pradjs skambti kuris nors balsas nebenutrksta. sijungus kitam balsui, pirmasis nenutyla, bet, lyg ir improvizuodamas, bga tolyn, o vliau sijungs vejasi j, skirtingu auktumu pakartodamas jo vingius. Susidaro spdis, kad vieni balsai bga, o kiti vejasi. I ia ir pavadinimas. Johanas Sebastianas Bachas itobulino fugas ir yra laikomas garsiausiu vis laik polifonijos meistru.

Tokata Instrumentins muzikos anras; virtuozinis laisvai ipltotas muzikos krinys klaviiniam (f-nui, vargonams) instrumentui. Skirtas atskleisti instrumento galimybes ir parodyti atlikjo pirt miklum. Susiklost renesanso epochoje, ypatingai suklestjo baroko kompozitori kryboje.

Oratorija vokalins instrumentins muzikos anras.; stambus ciklinis krinys solistams (dainininkams), chorui ir orkestrui ( arba instrument ansambliui) pagal dramatin siuet.

Opera sceninis muzikinis krinys, kurio idja susiformavo XVI a.Florencijoje. Operoje yra dainuojama ir vaidinama su orkestro pritarimu.

Literatra:





Katkus D., Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos, Vilnius: Lietuvos muzik sjunga, 2006

Europos ali muzikos raidos apvalga. Mokymo priemon [pareng R. Peelinas], iauliai: V iauli universiteto leidykla


Mokytojo uraai......................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

III tema. ( potms A, B)

Klasicizmo muzika- kilnaus paprastumo, form tobulumo ir pusiausvyros mene atspindys. A) Opera buffa ir opera seria auktuomens skoni ir disput arena. Ch. W. Gluckas ir operos reforma. W. A. Mozarto operin kryba

B) Absoliuti instrumentins muzikos autonomija (simfonija, kvartetas, sonata, koncertas)

Udaviniai:

Susipainus su klasicizmo operos ir instrumentins muzikos pavyzdiais vertinti muzikos meno status minimoje epochoje, apvelgti kokios muzikins menins idjos buvo svarbios klasicizmo krjams

Ianalizuoti ir atskleisti kaip muzikos meno padt veik operos reformos ir aktyviai stiprjanti instrumentins muzikos autonomijaSuvokti ir palyginti ndienos ir klasicizmo epochoje vykusius muzikos meno statuso procesus Laukiami rezultatai:

Mokiniai sisavins klasicizmo muzikos meno pokyi dsningumus ir j poveik muziko statusui;Isiaikins ir nusakyti kaip operos anro raidos procesai veik muzikos status klasicizmo laikotarpiu, apibdins pagrindinius opera buffa ir opera seria ypatumus;

Gebs vardinti esminius Ch. W. Glucko ir W. A. Mozarto vest operos reform principus;

Isiaikins klasicizmo instrumentins muzikos reikm, jos raidos ir pokyi ypatumus


Pamokai reiks vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam muzikos pavyzdi klausymui, video mediagos ( Dalis pavyzdi - Men painimas. Muzika I , II dalis. CD 1- Opera ir baletas: Nr. 8; CD 2 Film itraukos: Nr. 1, 3; Muzika: Nr.7, 8, 17, 18, 19)


Pagrindiniai:

Itraukos i filmo Amadeus (re. Milos Forman, 1984)

Itrauka i Ch.W. Glucko operos Orjas ir Euridik (LNOBT 2007m. pastatymo)

Itraukos i filmo Copying Beethoven ( Re.Agnieszka Holland, 2006 m.)

W. A. Mozart oper Figaro vedybos, Don uanas. Uburtoji fleita fragmentai

J. Haydn Imperatorikasis kvartetas Op. 76 nr. 3 C-dur (fragmentai)

W. A. Mozart Simfonijos g- moll KV 550, C-dur Jupiterio KV 551 (fragmentai)

W.A. Mozarto, L. van Beethoveno sonatos fortepijonui (pasirinktinai)

Papildomi:

Ch. W. Gluckas opera Orjas ir Euridik fragmentai

L. van Beethoven 3 koncertas fortepijonui ;

Simfonijos nr. 5 ir nr 9

Pamok pasiruoimui ir eigai rekomenduotini klausimai:

Kokias menines idjas paveikusias muzikos meno raidos ypatumus klasicizme galtumte vardinti kaip svarbiausias?

Kokius galite vardinti prie tai buvusi epoch ir klasicizmo muzikos meno statuso panaumus ir skirtumus? Koki panaum ar skirtum galtumte atrasti palygindami tuomet ir ms dienomis vykstanius muzikinius meninius procesus?

Kaip jums atrodo, koki reikm klasicizmo muzikos raidoje atliko operos anras? Kodl?

Apibdinkite, ko siek klasicizmo operos reformatoriai, kaip tai paveik anr ir muzikos raidos ypatumus?

Kaip manote, koki svarb klasicizmo laikotarpiu gauna instrumentins muzikos anrai? Kaip tai susij su instrument evoliucija ir naujomis j galimybmis?

Pamok eiga:

Metodai: Teorijos dstymas, pasakojimas, pokalbis, apklausa (ratu, odiu) demonstravimas, stebjimas , lyginamoji analiz, diskusija.

Atmintin mokytojui:

Prie tai nagrintos temos jau atskleid renesanso ir baroko muzikos meno statuso ypatybes.

Siloma uduotis: i tem galima pradti nuo palyginimo kas sieja ir kas skiria i epoch muzikinius meninius procesus. Tem galima pltoti ir pavyzdiais i ms dien. Pavyzdiui, tema trumpam bendram klass aptarimui galt bti - kur ir kaip skamba Mocarto muzika iandien?

Kaip ir baroko epochoje, Klasicizmo laikotarpiu muzikinis gyvenimas buvo labai aktyvus ir reiksi jis per operos anr. Operos teatruose vyko labai spartus visuomeninis gyvenimas, suteiks operos anrui ypating status. Pasiirkite ir iklausykite silomus muzikinius pavyzdius. To meto Europos operose vyko daug permain: rimtoji opera (opera seria) prarado savo populiarum, itin ipopuliarjo komikoji opra (opera buffa) . Operos menui buvo btinos reformos. Aptarkite Ch.W. Glucko operos reformos esminius momentus : poezija turi tarnauti muzikai, ji turi padti pasakoti operos siuet ir muzika neturt jo apkrauti. Gluckas siek apvalyti operos anr nuo perdtai ipst virtuozini numeri ir suteikti jai natralumo bei tikrovikumo. Ji turjo tapti drama, o ne vaidinimu su daugybe intarp. Aptarkite matyt Glucko operos Orfjas ir Euridik pastatymo LNOBT itrauk kokias muzikins kalbos ir iraikos priemoni naujoves pastebite?

Uduotis stebjimui: Svariu operos reformatoriumi laikomas ir W.A. Mocartas, iekojs savo muzikins dramos sprendimo, taiau taip pat kaip ir Gluckas , operose siek aikumo ir tikrovikumo.Pavyzdiuose i filmo Amadeus vaizdingai atkuriamos oper Figaro vedybos ir Don uanas sukrimo aplinkybs. Pirmoji opera buffa pagal Bomar pjes, kur kiekvienas veikjas turi labai ryk charakter, atspindt muzikos kalba ( reitatyvuose, arijose, ansambliuose), o antroji jungia ir opera seria, ir opera buffa bruous. Pats kompozitorius Don uan vadino dramma giocoso (linksmoji drama). Aptarkite matyt ir girdt mediag, diskusijos pagalba bandykite isiaikinti kokie bdingiausi klasicizmo operos bruoai, kodl is anras buvo toks svarbus klasicizmo epochoje?

Mokiniams ioje pamokoje svarbu suvokti kaip rykiai pakito instrumentins muzikos statusas klasicizmo laikotarpiu, palyginus su renesansu ir baroku

Uduotis klausymui ir stebjimui: Paanalizuokite kaip alia ypatingo dmesio tiek baroke, tiek klasicizme susilaukusios operos, instrumentins muzikos statusas aptariamu laikotarpiu labai utikrintai sutvirtja, ji tampa absoliuiai savarankika. Kadangi klasicizmo idjos paremtos paprastomis itobulintomis formomis, tai atsispindi ir savarankikum gavusios instrumentins muzikos anruose. ia btina prisiminti J. Haydn , suformavus pagrindinius klasicizmo simfonins ir kamerins muzikos anrus bei sonatin-simfonin cikl. Susiformuoja ir tipinis dali idstymas: greita-lta-(menuetas)-greita. Tokia struktra tapo svarbiausi klasicizmo instrumentins muzikos anr simfonijos, koncerto, kvarteto ir sonatos pagrindu. J. Haydno Imperatorikais kvartetas puikus pavyzdys, atskleidiantis klasicizmo epochos kamerins muzikos dvasi bei supaindinantis su io anro formos, muzikos kalbos ypatumais. Pasiklausykite W. A. Mocarto simfonij fragment , aptarkite j formos bei muzikos raikos priemoni ypatumus. L. van Bethoveno instrumentins muzikos krybos bei atlikimo aplinkybs vaizdiai parodytos filmo Copying Beethoven fragmentuose. sidmkite ir aptarkite filmo itraukose matom klasicizme susiformavusio simfoninio orkestro sudt ir galimybes. Btina susipainti ir su klasicizme ipopuliarjusia sonata bei koncertu ( klausymui pasirinktinai W.A. Mozarto, L. van Beethoveno sonatos, koncertai). Aptarkite ir nupasakokite kaip evoliucionavo instrumentai, kaip klasicizmo kompozitoriai kurdami instrumentines sonatas ir koncertus atskleid vairias ir danai virtuozines j galimybes.

odynlis:

Klasicizmas tai meno stilius, muzikoje vyravs Europos alyse 17501820 metais. Po puonaus, monumentalaus baroko klasicistai norjo paprastumo, aikumo, natralumo. Klasicizmo muzikai bdinga: formos aikumas, simetrija, paprastumas.ymiausi klasicizmo muzikos krjai trys Vienos klasikai J. Haidnas, V. A. Mocartas ir L. van Bethovenas. Jie suformavo pagrindinius klasicizmo muzikos principus.

Opera seria taip vadinama, rimta opera, kuriai bdingas istorinis arba mitologinis siuetas ir atskirtos odio bei muzikos funkcijos. Sceninis veiksmas ia daniausiai ireikiamas reitatyvais secco, tipizuotos emocijos arjomis da capo, reikalaujaniomis itin ilavinto ir graaus tembro balso (daniausiai dainuodavo kastratai).

Opera buffa taip vadinama, juokingoji opera, komiko siueto ital opera. Jai bdingas gyvas veiksmas, parodija, kasdieniki charakteriai, buitin melodika, oki ritmai, ipltoti ansambliai ir finalins scenos. Kitaip nei kit krat komikosiose operose, opera buffa visas tekstas yra dainuojamas, vokalinius numerius keiia reitatyvai secco.

Sonatinis-simfoninis ciklas - tai keleto dali instrumentins muzikos ciklas, kuriame bent viena i dali yra sonatos formos. is ciklas tapo svarbiausi klasicizmo instrumentins muzikos anr simfonijos, koncerto, kvarteto ir sonatos pagrindu.

Klasicizmo orkestras - Klasicist kryboje susiformavo dviguba simfoninio orkestro sudtis. J sudar keturios instrument grups: mediniai puiamieji- 2 fleitos , 2 obojai, 2 klarnetai, 2 fagotai; Variniai puiamieji 2 trimitai, 2 valtornos, Muamieji timpanai; Styginiai - I ir II smuikai, altai, violonels ir kontrabosai.







http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai/Vadovelis_3/1.Klasicizmo_stiliaus_bruozai/index1.htmMokytojo uraai...................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

IV tema (potms A, B)

Romantizmo muzika tikrasis realybs atspindys ir knijimasA) Romantizmo opera ir Vakar Europos teatrai

B) Kamerin, vokalin muzika priartjimas prie intymiausi vidini mogaus igyvenim. Orkestrin muzika epochos lyder

Udaviniai:

Susipain su romantins operins muzikos pavyzdiais, mokiniai imoks vertinti kok vaidmen operos anras vaidino aptariamu laikotarpiu, gals palyginti anro raidos ypatumus su prie tai nagrintomis epochomis

Mokiniai imoks suvokti esminius io anro pokyius, naujoves ir j reikm muzikos meno statusuiSusipainus su romantizmo instrumentins vokalins bei simfonins muzikos pavyzdiais, sisavinti kokias menines idjas generavo ypating status gavusi kamerin, instrumentin bei simfonin io laikotarpio muzika

Suvokti Romantizmo kamerins bei simfonins muzikos naujovi svarb, jos raidos specifinius ypatumus


Mokiniai sisavins kok vaidmen operos menas atliko romantizmo laikotarpiu;

Gebs apibdinti svarbiausius romantizmo operos raidos momentus;

Isiaikins kok vaidmen romantikai skyr kamerinei, instrumentinei ir simfoninei muzikai;

Gebs nusakyti kok status romantizme gauna krjas, kiek svarbs tampa krjo vaizduot, individuals jausmai;

sisavins naujus romantizmo anrus, j susiformavimo aplinkybes bei krjus


Pamokai reiks vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam muzikos pavyzdi klausymui, video mediagos (Dalis pavyzdi - Men painimas. Muzika I, II dalis. CD1- Opera ir baletas: Nr.1, 4, 6; CD 2 Film itraukos: Nr. 5; Muzika -20, 21, 22, 27 )Silomi muzikos pavyzdiai klausymui:

Pagrindiniai:

G. Verdi op. Rigoletas, Kauki balius ( Itraukos i LNOBT pastatym)

R. Wagner op. Valkyrija, Skrajojantis Olandas ( Itraukos i LNOBT pastatymo)

Fragmentai i filmo Chopin. Desire for love (re. J. Antczak, 2002 m.)

G. Verdi op. Traviata fragmentai

G. Bizet op. Carmen itraukos

F. Liszt simfonin poema Preliudai fragmentai

F. Liszt ciklas Klajoni metai, itraukos

F. Schubert dainos Forel, Giri karalius

Papildomi:

G. Puccini op. Madam Butterfly ( Itraukos i LNOBT pastatymo)

G. Mahler simfonijos nr. 2 ir nr. 7 fragmentai

M. K. iurlionis simf. poema Jra fragmentai

P. aikovskis romansai (Pvz. Triukmingoje puotoje)

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruoimui ir/ar eigai:

Kaip galtumte nusakyti, koki idj vedami kr muzik romantizmo epochos kompozitoriai? Kuo jos galt bti artimos iuolaikiniam menininkui?

Kaip manote, kok status romantizmo laikotarpiu gauna muzikos krjas?

Nusakykite, kokiais bdais romantizmo muzikoje perteikiama men sintezs idja?

Kaip apibdintumte, koks vaidmuo tenka operos anrui romantizmo laikotarpiu?

vardinkite, kokias menines romantizmo idjas jung ios epochos operos anras?

Nusakykite, kokie veiksniai Europoje takojo tautins operos susiformavim?

Kaip galtumte vertinti, koki tak operos anro raidai turjo didieji Europos operos teatrai?

Apibdinkite, kas yra bel canto ir kokie romantizmo kompozitoriai labiausiai ipuoseljo stili savo operose ?

Kokias inote lyrines-psichologines romantizmo operas? Kaip jose atskleidiami veikj charakteriai?

vardinkite vientiso muzikinio vystymo operos muzikins dramos autori?

Nusakykite, kokiais muzikins kalbos principais paremta muzikin R. Vagnerio drama?

Kokie instrumentins muzikos anrai vyrauja romantik kryboje?

Kaip manote, kok vaidmen romantizmo muzikoje vaidina programikumas, su kuom jis susijs?

Kaip romantizmo idjos yra knijamos vokalinse instrumentinse miniatirose?

vardinkite, kokie nauji simfonins muzikos anrai susiformuoja romantizme, kas j krjai?

Apibdinkite, kok status romantizmo laikotarpiu gauna simfonin muzika?

Pamokos eiga:

Metodai: Pasakojimas, teorijos dstymas, pokalbis, apklausa (ratu, odiu) demonstravimas, stebjimas , lyginamoji analiz, diskusija.

Atmintin mokytojui:

Analizuojant i tem svarbu atskleisti romantizmo epochos menininko jausmingo ir maitingo mogaus laisv kurti. ia galima rasti ir paraleli su iuolaikiniais menininkais. Aptarkite, kaip iandien suprantama krybos laisv? Anksiau kr menininkai buvo priklausomi nuo banyios ar mecenat usakym, o romantizme jie gijo iki tol nepaint krybos laisv, kuri isiver stipriais individualiais jausmais ir vaizduote. Ypatingai aktualus romantik kryboje tampa vidinis menininko konfliktas su j supania aplinka, todl sivyrauja tokios krybos temos kaip mogus ir Likimas, mogus ir Laikas, mogus ir Gamta, mogus ir Kovotojas. Palyginkite tok muziko krjo status su ankstesnse epochose krusi muzik menins aplinkos kontekstu.

Aptariant tem taip pat svarbu atskleisti romantik gvildent men sintezs idj ir kaip tai atsispindjo operos anre, kuris Romantizme ilieka ypatingai reikmingas. XIX a. tautins revoliucijos, vykusios visoje Europoje taip pat takoja oper, susiformuoja tautins operos, tokiu bdu protestuodamos prie taip plaiai sigaljusi ital oper. Atsiranda tautiniai oper siuetai. Todl labai skiriasi ital, vokiei ir prancz romantizmo operin kryba. (Ch. Gounod Pranczijoje, C. M. von Weberis Vokietijoje) .Svarbu akcentuoti, kad opera buvo ities labai sigaljusi visoje Europoje, j garsino ir puoseljo iki i dien aktyvs ir gyvuojantys teatrai Milano La Scala, Londono Covent Garden, Paryiaus Grand Opera , Vienos Staatsoper ir kt.

Giuseppe Verdi vienas garsiausi romantizmo operos krj, liks itikimas italikajai bel canto tradicijai ir sukrs 26 operas. Jo krybos skm lm nuostabaus dainingumo vokalins partijos, taiklios muzikins persona charakteristikos. D. Verdi savo kryboje ts pirmtak D. Rosinio, V. Belinio tradicijas, rmsi liaudies dainomis, buitiniais anrais. Kompozitorius pats dalyvaudavo statant oper, bendradarbiaudavo su dirigentais, mokydavo dainininkus j partij.

Uduotis klausymui ir stebjimui: Pasiklaus ir pasiirj G. Verdi oper pavyzdius, aptarkite kaip funkcionuoja men sintezs idja matytuose ir girdtuose pavyzdiuose . Labai svarbus momentas yra gilus G. Verdi oper psichologizmas. Paanalizuokite, kaip, kokiomis muzikos priemonmis kuriami veikj charakteriai? Pavyzdiui, tai kad Verdi pasirinko A. Diuma pjess Dama su kamelijomis siuet savo operai Traviata, tuo metu buvo gana didel rizika. Pirm kart iuolaikin istorija buvo perkelta scen. Tai viena pirmj lyrini-psichologini oper pasaulinje literatroje. Kompozitorius labai subtiliai atskleidia pagrindins veikjos (Violetos) charakterio virsm. Kita gilaus psichologizmo persunkta istorija opera Rigoletas, kurios itraukas i LNOBT pastatymo siloma pasiirti ir vertinti. Aptarkite ir apibdinkite, kokios muzikos kalbos raikos priemons stiprina oper veikj psichologizm? Pasiymkite nauj informacij urauose.

G. Bizet Carmen simbolizavo nauj ingsn operos istorijoje. Kompozitorius atsisak sentimentalaus ar mitologinio siueto ir sukr nauj anr realistin muzikin dram. Pasiklausykite itrauk i operos ir aptarkite kaip ir kokiomis muzikos iraikos priemonmis kuriami jos heroj paprast moni charakteriai.

Dar vienas svarbus etapas romantizmo operos raidoje R. Wagnerio operin kryba. Visos kompozitoriaus operos sukurtos pagal legendas, oper dramaturgija grindiama itisiniu vystymu. anras taip pat praturtintas naujomis formomis: monologu ,dialogu, stambiais simfoniniais numeriais. Operose kompozitorius naudojo ipltot leitmotyv sistem. Beveik kiekvienoje brandioje jo operoje j yra nuo dvideimt penki iki trisdeimties. Kompozitorius naudojo ir temas simbolius. Visa tai simfonizavo oper.

Uduotis klausymui ir stebjimui: Klausydami ir stebdami R. Vagnerio oper fragmentus, pabandykite vardinti ir apibdinti, kuom naujas yra kompozitoriaus muzikinis mstymas? Nupasakokite, kokiomis muzikos iraikos priemonmis tai pasiekiama? Kaip gi laisvo ir maitingo romantizmo krjo idjos atsiskleid orkestriniuose kriniuose, kamerinje, vokalinje ir instrumentinje romantik kryboje? Labai individualiai ir danai programikai. Romantikai labai daug kuria programins instrumentins muzikos. Tai ir pjess miniatiros, ir simfonija, simfonin poema, uvertira. Labai svarbus momentas yra tas, kad koncert sals tampa prieinamos ne tik auktuomenei, bet ir viduriniajai visuomens klasei.

Uduotis stebjimui ir klausymui: Filmo Chopin. Desire for love fragmentuose vaizdiai vedama romantizmo muzikin atmosfer. F. Chopinas - vienas talentingiausi fortepijonins miniatiros krj, garsjs ir savo atlikjiku talentu vaizdiai atkurtu filme. Aptarkite matytus fragmentus, juose skambjusi muzik, kokia ji? K ji atspindi, apie k mums pasakoja? vertinkite, kaip ie svarbs momentai takojo muzikos meno status romantizmo epochoje. Filmo fragmentuose epizodikai sutinkamas ir kitas romantizmo epochos kompozitorius F. Lisztas, kuris taip pat labai garsjo kaip ypatingo talento pianistas, gastroliavs po vis Europ ir gaudavs didiausius honorarus. Pasiklausykite jo sukurt fortepijonini miniatir pvz; noktiurno Meils svajos arba Vilos dEste fontanai i ciklo Klajoni metai. Aptarkite ir apibdinkite kaip i muzika atspindi mogaus igyvenim tematik, mogaus ir gamtos ssajas. Kamerini miniatir ir mogaus ir gamtos tematik sklandiai galima pratsti klausantis F. Schuberto dain Forel ir Giri karalius. mogaus vidini igyvenim tem galite praplsti iklausydami P. aikovskio romans Triukmingoje puotoje ( )

ios aptartos ir plaiai romantik eskaluojamos temos rykiai atsiskleid ir simfoninje muzikoje. Vienas labai tinkam pavyzdi F. Liszto simfonin poema Preliudai.

Apskritai F. Liszto simfonin kryba ypatingai rykiai atspindi kertin Romantizmo men sintezs idj. Mokiniams svarbu inoti, kad is kompozitorius sukr 13 simfonini poem , kuri tematika glaudiai siejasi su literatra ir mitologija. Jis laikomas ir io anro pradininku. F. Liszto simfoninse poemose rykiausiai atsiskleidia jo programikumo samprata. Jo tikslas ne detaliai, iliustratyviai perpasakoti siuet, o ikelti pagrindin mint, idj. Jam buvo svarbu ne asmeniniai igyvenimai, o esminiai, monij nuolat kamuojantys klausimai: grio ir blogio, gyvenimo ir mirties. Kitas jau vlyvesniojo Romantizmo simfonistas Gustavas Mahleris. Paklausykite jo simfonij fragment ( gali bti 2, 7, ar 8 simfonijos). io kompozitoriaus simfonijos taip pat visos programins. Mahleris pats sakydavo , kad simfonija tai pasaulis. Jo simfonijos didiausios ne tik trukms prasme, bet ir instrument skaiiumi.

M. K. iurlionio simfonins poema Jra galt bti puikus lietuvikojo romantinio simfonizmo pavyzdys. Pasiklausykite io krinio itrauk. Aptarkite kaip gi ia skleidiasi Romantizme kultivuojamos idjos, kaip siejasi tapyba ir muzika.

odynlis:

Bel canto ( italikai - graus dainavimas), XVIIa. - XIX a. I puss ital dainavimo mokykla, dainavimo technika ir stilius. Tai lyrinis virtuozinis dainavimo stilius rintis, lengvas, graktus dainavimas, irykinantis garso gro ir kantilen, balso paslankum.

Muzikin drama sceninis muzikos krinys, operos anro atmaina. Paprastai taip vadinamos operos, kuriose pagrindin vaidmen turi poetinis tekstas ir sceninis veiksmas. is anras atgim XIX a. viduryje. Sceninio veiksmo eiga siejama su nenutrkstama muzikos pltote. Vengiama muzikos epizod udarumo, arijas pakeiia laisvos sandaros vokaliniai monologai, duetus dialog scenos. Muzikins dramos principus savo kryboje labiausiai ireik ir ivyst R. Vagneris

Leitmotyvas - trumpa, raiki muzikin tema, daniausiai melodinis motyvas, fraz;kartais ibaigta tema (leittema), charakteringas akordas ar harmoninis junginys (leitharmonija), ritmin figra (leitritmas), instrumento tembras, tonacija (leittonacija)

Simfonin poema Romantizme gims naujas simfonins muzikos anras, susiformavs sonatiniam-simfoniniam ciklui transformuojantis vientis vienos dalies form. io anro pradininku laikomas F. Listas.






Hanning B. R., Trumpa Vakar muzikos istorija IX- -XII klasei, Vilnius: 2000

Mokytojo uraai.........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

V tema

XX amiaus muzika:

Muzikos stili ir krypi gausa kaip muzikos krjo individualybs visuomenje svarba

Udaviniai:

Klausydami vairi XX amiaus muzikos pavyzdi, mokiniai susipains su rykiausi praeitojo imtmeio muzikos stili raikos ypatumais, j krjais, gebs suvokti ir vertinti XX a. muzikos stili individualumo ir gausos aplinkybes, lmusias laisv krybos erdv bei muzikos meno statuso nepriklausomybLaukiami rezultatai:

Mokiniai susipains su XX a. vyravusius muzikos stiliais bei muzikos krjais;

Isiaikins kokios aplinkybs lm prajusio amiaus stili vairov;

Gebs apibdinti kok status XXa. gavo muzikos menas ir kokiomis formomis tai pasireik


Pamokai reiks vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam muzikos pavyzdi klausymui, video mediagos ( Dalis pavyzdi - Men painimas. Muzika I, II dalis. CD 1 Opera ir baletas: Nr. 5, 11; CD 2 Muzika: Nr. 14, 23, )


Pagrindiniai:

R. Strauss opera Salome ( Itraukos i LNOBT pastatymo)

A. Schoenberg Mnulio Pjero fragmentai,

A. Schoenberg Penkios pjess fortepijonui op. 23

C. Debussy preliudas Paskendusi katedra

S. Reich Music for 18 musicians

I. Stravisnskis Baletas ventasis pavasaris fragmentai

Papildomi:

R. Strauss Simfonin poema Taip kalbjo Zaratustra Fragmentai

D. Prokofjevas baletas Romeo ir Diuljeta ( Itraukos i LNOBT pastatymo)

B. Kutaviius oratorija Paskutins pagoni apeigos

Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruoimui ir/ar eigai:

Kaip vertintumte, kok status muzikos menas gauna XX amiuje ir kodl?

Kaip apibdintumte aplinkybes, takojusias ypating stili bei krypi gaus atvrusi XX a. muzikos istorij?

vardinkite, kokie muzikiniai stiliai ir kryptys rykiausiai pradjo formuotis XXa pradioje, kas j krjai?

Kokius inote impresionizmo muzikoje atstovus? Kokias idjas jie perteik muzikoje?

Kokie jums inomi rykiausi ekspresionizmo muzikos krjai? Kokias idjas jie kultivavo savo kryboje?

Kas buvo serializmo muzikoje pradininkas? Kaip dodekafonin muzika takojo muzikos istorij?

Abibdinkite, kokios kitos muzikins kryptys susiformavo XX a. muzikoje? Kokius inote rykiausius j atstovus?

K inote apie minimalizm muzikoje?

Pamokos eiga:

Metodai: Pasakojimas, pokalbis, apklausa (ratu, odiu) demonstravimas, stebjimas , lyginamoji analiz, diskusija.

Atmintin mokytojui:

ios temos udavinys glaustai ir koncentruotai atskleisti labai vairialyp ir be galo turting XX amiaus muzikos kultros palet bei pasistengti vertinti kok status, palyginus su jau analizuotomis epochomis gavo is menas praeitame amiuje. iam tikslui parinkti silomi muzikos fragmentai klausymui pamokoje skirting XXa. vyravusi muzikos srovi pavyzdiai. J, pagal galimybes rekomenduojama iklausyti kuo daugiau, kad XX amiaus muzikos panorama atsiskleist kuo plaiau, bandant suprasti ir vertinti kas tampa svarbu ir aktualu io amiaus muzikos menui.

Galima teigti, kad muzikos statusas tapo absoliuiai nepriklausomas ir individualus. Vien tai kokios visikai skirtingos kryptys egzistavo muzikoje ir netgi vienu metu, jau byloja apie XX amiaus muzikins kultros kontraversikum.

Impresionizmas, ekspresionizmas, serializmas, atonalizmas, avangardizmas, neoklasicizmas, minimalizmas ir t.t. vedant mokinius pamokos tem, svarbu pabrti, jog toki sunkiai aprpiam vairov i dalies lm ir labai intensyvs politiniai vykiai (taika, vyravusi tarp dviej pasaulini kar 1918 1939m. buvo tyla prie audr, 1917 m. revoliucija Rusijoje, Italijos, Ispanijos diktatori reimai ir kt.) Tokios aplinkybs takojo tai, jog skirting ali muzika pasuko skirtingomis kryptimis, todl chronologikai nagrinti io sudtingo muzikos amiaus neverta.

Uduotis klausymui ir stebjimui: Drsi muzikini naujovi atsirado jau 1914- 1930 m., nors daugelio j uuomazg galima aptikti jau anksiau pvz.; 10 deimtmetyje Pranczijoje gimusiame impresionizmo mene. Pasiklaus ymiausio muzikos impresionisto C. Debussy preliud, pabandykite nupasakoti ir apibdinti kaip ir kokiomis naujomis muzikos iraikos priemonmis kompozitoriai impresionistai stengsi perteikti regimj ar girdimj spdi, antikinio meno krini, tolimj krat egzotikos sukeltas nuotaikas? Aptarkite girdt muzik ir nauj impresionizmo iraikos priemoni panaudojim bei girdt rezultat. Atkreipkite dmes nauj muzikos skambesio spalvingum, iplstas dermi ribas, harmonij, faktr. vardinkite ir apibdinkite iuos elementus, kokie jie?

Muzikinio ekspresionizmo dvasi puikiai atskleidia ymiausio XXa. pradios vokiei kompozitoriaus Richardao trauso muzikiniai pavyzdiai. Kompozitorius ypatingai pasiymjo .kultivuodamas simfonins poemos ir operos anrus. Simfonines poemas R. Strausas kr ir pagal filosofines, ir pagal iliustracines programas ( Taip kalbjo Zaratustra, Tilis Ulenpygelis, Don Kichotas ir kt.) Jo garsioji opera Salomja sukurta 1905 m. pagal O.Wildo pjes vienas rykiausi ekspresionizmo operos pavyzdi. iame i Biblijos paimtame siueto variante Salomja savo garsiuoju okiu su septyniomis skraistmis vilioja Erod, kad is atnet jai Jono Kriktytojo galv ir ji galt pabuiuoti jo altas lpas.

Uduotis klausymui ir stebjimui: Pasiklausykite silom pavyzdi ir aptarkite kaip R. trausas efektinga orkestruote, ritmo naujovmis ir itin vaizdinga harmonija perteikia siaubing dramos nuojaut ,filosofin prad ir simbolizm. Operos Salomja ekspresionistin spd papildykite itraukos i LNOBT pastatymo perira ir aptarimu. vardinkite ir nupasakokite kokie muzikos ir vaizdo fragmentuose girdti ir matyti ekspresionizmo muzikins kalbos elementai laikomi bdingiausiais iam stiliui? Pasiymkite neinom informacij urauose.

Kita kertiniai svarbi XX a. muzikos figra Arnoldas ionbergas. Jis, tsdamas labai chromatizuot bet vis dar tonali R. Wagnerio muzikos kalb, vliau pasuko nauju keliu nuo atonalumo serijins muzikos link. Serijin kompozicija remiasi jo irastu metodu, kai i vis dvylikos chromatins gamos gars sudaromos serijos (dvylikatons sekos), kuriose stengiamasi ivengti konsonansini ar harmonini santyki. Pasiklausykite silom io kompozitoriaus krini. Mnulio Pjero laikomas vienu nuostabiausiu ekspresionistini A. Schoenbergo krini. Aptarkite kaip visame 21 dainos cikle panaudojama Sprechgesang technika (kalba-dainavimas), kurios dka ypatingai ekspresyviai ir efektingai atskleidiami slapiausi jausmai. Penkios pjess fortepijonui op. 23 jau dodekafonins muzikos pavydiai. Verta atkreipti dmes, jog A. ionbergas ir jo mokiniai pasekjai ( A. Bergas, A. Vbernas; i trijul dar vadinama Naujja Vienos Mokykla) plaiai taik ir ipltojo dodekafonijos princip savo kryboje.

Dar viena iskirtin XXa. muzikos istorijos figra yra Igoris Stravinskis. Per savo ilg karjer kompozitorius ne tik dalyvavo kuriant reikmingiausias XX a. pradios muzikos naujoves, bet ir pats daug j irado. Balet ventasis pavasaris dabar galima vadinti ymiausiu XX a. kriniu, taiau jo premjera Paryiuje sukl siaubing skandal. Baletas sukrt klausytojus kaip primityvizmo virn, niekas tuomet nesugebjo velgti I. Stravinsko novatorikumo. Nauji buvo ne tik ritmai, bet ir anksiau negirdti orkestro efektai, akord deriniai- ir visa tai jungia negailestinga logika, primityvi jga. Pasiklausykite io krinio itrauk ir aptarkite su mokiniais pamintus faktus, muzikos poveik ir krinio iskirtinum.

Uduotis klausymui: Iklaus A. ionbergo, I. Stravinskio (pagal galimybes ir kit silom autori) muzikos fragment aptarkite ir apibdinkite kas bdinga i kompozitori muzikinei kalbai? Kuom ji buvo nauja XX-jam amiui? Temos ir vis klausyt muzikos pavyzdi apibendrinimui dar kart pasamprotaukite kokios aplinkybs lm muzikos stili ir krypi gaus. Kaip tai takojo muzikos meno status?

Tai tik keletas labai ryki XX a. muzikos krj, be kuri muzikos istorija bt sunkiai sivaizduojama. Labai ryki kompozitori, muzikos srovi bta ymiai daugiau. Muzikos meno statuso laisvei ir apskritai krjo laisvs spdio sustiprinimui galima pasiklausyti ir aptarti dar keli praeito imtmeio kompozitori krinius. Tai galt bti S. Prokofjevo, S. Reicho, B. Kutaviiaus ar kit autori darbai.

odynlis:

Impresionizmas - nuosekliausiai impresionizmas muzikoje reiksi Klodo Debiusi kryboje, impresionizmo tak patyr daug XX a. kompozitori taip pat pranczas Morisas Ravelis, ispanas Manuelis de Falja, italas Otorinas Respigis, rusas Igoris Stravinskis. Kompozitoriai stengsi perteikti regimuosius ir girdimuosius spdius, kartais tolim krat egzotik. Daug dmesio skyr skambesio spalvai. Tembras impresionistams yra svarbiausias elementas, todl gausiai kr fortepijonui ir simfoniniam orkestrui. Maorminor praturtino senovinmis dermmis, pentatonika, sudtingais akordais.

Ekspresionizmas - XX a. pirmj 3 deimtmei avangardistin Europos dails, literatros, muzikos, architektros ir teatro srov, kuriai bdinga atviras, pabrtas autoriaus pasauljautos, emocij, vizij reikimas, anarchistins, apibendrinti, hiperbolizuoti, danai groteskiki vaizdai. Kompozitorius, nordamas savo krinio fragment igirsti raikiai, jausmingai, pabrtai artikuliuojant daniausiai natose paymi nuorod espressivo. is odis XX a. pradioje gauna dar platesn reikm juo nusakoma nauja muzikin srov ekspresionizmas. Nors muzikini ekspresionistini krini girdime Gustavo Malerio simfonijose, rykiausiais ios krypties ugimimo pavyzdiais vadinamos Richardo trauso XX a. pradioje sukurtos vienaveiksms operos Salomja ir Elektra. . Ekspresionistinje muzikoje vis daugiau krini, kuriuose tonika paslpta sudtinguose, sodriai skambaniuose sskambiuose. Rykja kompozitori noras kurti muzik be maoro ir minoro, vengti darniai skambani trigarsi. Iki tol gyvavusi muzika, vadinama tonalija uleidia viet atonaliajai muzikai be tonacijos.

Serializmas - Skirtingus XX a. antrosios puss kompozitori muzikinius portretus, j idjas jungia nauji muzikos krimo bdai, dl kuri irykja kompozitori polinkiai iekoti idj skaiiuose, laisvje, tembruose ar kituose menuose. nbergo sugalvota dodekafonin muzika avangardins muzikos krjus tarsi padrsino iekoti nauj muzikos krimo bd. Taip palaipsniui susiformavo 3 populiariausi bdai serializmas, aleatorika, sonoristika. nbergo dodekafonin muzika kompozitoriams nurod krypt galima naudoti ne tik dvylika nepasikartojani gars, bet ir sugalvoti 12 dinamikos enkl, artikuliacijos bd, ritmini veri. Taip gim serialistiniai kriniai.

Dodekafonija muzikins krybos metodas, paremtas dvylika chromatins gamos laipsni, kuri kiekvienas laikomas savarankiku, lygiaveriu. Dodekafonin muzika atonali.

Neoklasicizmas - Kai A. nbergas paskelb nauj muzikos krybos bd, o prancz impresionistiniai kriniai jau skambjo koncert salse, apie 1920-uosius metus gim neoklasicistin kryptis. ios krypties kompozitoriai ilgjosi tonalios muzikos, savo alies tradicij puoseljimo, kartu siek atstatyti aikum muzikos formose, harmonijoje, veng emocionalumo, naudojo klasicizmo ir ankstesni epoch (ypa baroko) anrus, polifonij. Galima teigti, kad neoklasicizmo kompozitoriams tiko daug kas, iskyrus romantizm. Neoklasicizmo bruous girdime daugelio XX a. kompozitori darbuose: Igorio Stravinskio, Sergejaus Prokofjevo, Pauliaus Hindemito. Savitai ir domiai neoklasicistins muzikos bruoai skleidsi prancz eeto krybins grupuots veikloje, Karlo Orfo muzikoje.

Minimalizmas - minimalizmo stili kompozitori kriniuose galima atpainti i nuolat pasikartojanios muzikos: trumpi motyvai, frazs, nepertraukiamas ritminis pulsas, tolygi, be kontrast dinamika ir ilga krinio trukm tarsi iki begalybs auganti muzika. Galima dmiai klausytis, paversti fonu ar apskritai nepastebti. ymiausi minimalizmo atstovai amerikieiai Teris Railis, Filipas Glasas ir Stivas Raichas. J muzikoje gausu monofonini krini (tos paios ries instrumentams, pvz, 6 fortepijonams).

Literatra:





Hanning B. R., Trumpa Vakar muzikos istorija IX- -XII klasei, Vilnius: 2000

arnas Nakas. iuolaikin muzika -Alma littera, Vilnius 2001;

Mokytojo uraai :...................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

III ciklas. Etnokultrinis muzikos meno aspektas

I tema: Lietuvi liaudies muzika ir jos panaudojimo vairi kart Lietuvos autori kryboje galimybs.

Udaviniai:

Susipain su vairiomis lietuvi liaudies muzikos panaudojimo formomis profesionalioje kryboje, kituose muzikos anruose, mokiniai sisavins liaudies muzikos praeities ir dabarties panaudojimo ir raikos ypatumus, raikos galimybes


Mokiniais isiaikins kaip lietuvi liaudies muzika takojo senj lietuvi klasik kryb;

Gebs apibdinti kaip lietuvi folklor panaudojo neivengiamai socrealizmo ideologijos paliesti Lietuvos muzikos krjai;

Gebs nupasakoti kaip ir kokie praeito amiaus antrosios puss ir XXI a. Lietuvos krjai panaudojo folklor savo kryboje


Pamokai reiks vaizdo ir garso grotuvo, rekomenduojam muzikos pavyzdi klausymui, video mediagos, (Men painimas. Muzika I, II dalis. CD 1 Kompiuterin muzika: Nr. 45; CD 2 Muzika: Nr. 14 ), interneto prieigos.


Pagrindiniai:

J. Gruodis harmonizuota liaudies daina Skamba skamba kankliai

B. Dvarionas 1 koncertas smuikui ir orkestrui ( fragmentai)

S. Vaininas Vabzdi siuita, fragmentai

B. Kutaviius oratorija Paskutins pagoni apeigos

Papildomi:

L. Rima/ L. Paulauskis Sutartins party fragmentai

Grupi Atalyja. alvarinis, Rasos ir Jono epulio atliekamos dainos

http://www.youtube.com/watch?v=A63Pcs8m5YQhttp://www.youtube.com/watch?v=Wv-ixjwJd78&feature=relatedhttp://www.youtube.com/watch?v=GmUfZehRXK0http://www.youtube.com/watch?v=iN5xNH6Icm4Rekomenduojami klausimai pamokos pasiruoimui ir/ar eigai:

Kokius galite vardinti liaudies muzikos panaudojimo pavyzdius iandien?

Nupasakokite, kaip lietuvi liaudies daina gali bti panaudojama klasikinje muzikoje?

vardinkite, kas yra harmonizuota liaudies daina? Kokius inote toki dain krjus?

Kokius inote socrealizmo stiliumi krusius kompozitorius, kas bdinga io stiliaus krj muzikai?

Apibdinkite, kaip folkloras atsispindi B. Kutaviiaus kryboje?

Nupasakokite, kas yra world music ir kokius inote Lietuvos muzikus, kurianius muzik panaiu stiliumi?

Pamokos eiga:

Metodai: : Pasakojimas, pokalbis, apklausa (ratu, odiu) demonstravimas, stebjimas , lyginamoji analiz, diskusija.Atmintin mokytojui:

ia tema pradedamas kitas muzikos meno aspektas etnokultrinis. Viena i tokio aspekto briaun lietuvi liaudies muzikos vairialypis panaudojimas profesionalioje akademinje muzikoje. ia mokiniams svarbu pateikti kuo vairesn lietuvi liaudies muzikos panaudojim muzikos kompozicijoje.

Siloma uduotis: Temos aptarim galima pradti ir nuo liaudies dain klausymo. Esant galimybei, pasiklausykite ir aptarkite iuolaikinio folk-jazz ar folk- roko pavyzdius - grups Atalyja. alvarinis, Rasos ir Jono epulio raus. Koki panai liaudies ir populiariosios muzikos dar esate girdj? Pasamprotaukite, kodl tokia liaudies muzikos iraika tampa svarbi, aktuali iandien?

Liaudies muzika visada buvo vienas i svarbi atspirties tak Lietuvos muzikos klasikams. Grtant praeit, prisiminkite lietuvi klasikus ir j skirting folkloro panaudojim profesionalioje kryboje. Pasiklausykite J. Gruodio harmonizuot liaudies dain . Gruodio kryba pasiymi intelektualumu, temperamentu, monumentalumu, ypatingai rykiais nacionaliniais bruoais. Kompozitorius sukr daug originali krini chorams, harmonizavo lietuvi liaudies dain, para stambi vokalini ir instrumentini krini. J. Gruodis buvo pirmasis lietuvi kompozitorius, savo kryboje plaiai panaudojs sutartines. Jo ipltota liaudies daina chorui Skamba skamba kankliai puikus pavyzdys. Aptarkite, kaip kompozitorius gana moderniomis to meto muzikos kalbos priemonmis irykina sutartins charakter, pltoja ir pabria sinkopuot ritmik. Nors tiek simfoniniuose kompozitoriaus kriniuose, tiek kituose kriniuose danai girdime liaudies dain motyvus, taiau jo muzikinis braias iliko labai individualus ir tiems laikams labai novatorikas.

Pasiklausykite kit lietuvi klasik krybos pavyzdi B. Dvariono, S. Vainino muzikos. Koks gi i krj santykis su folkloru? B. Dvariono muzika romantins krypties - improvizacika, emocinga, melodinga, natraliai perteikianti lietuvi Liaudies dain intonacijas, lanksios ritmikos, skaidriai spalvingos harmonijos ir orkestruots. Jo muzikai labiau bdingas muzikini mini eksponavimas, j gretinimas, nei itisinis

muzikos modulis

Documents